Lietuvos Respublikos pašto įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 36-1070
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
PAŠTO
ĮSTATYMAS
1999 m. balandžio 15 d. Nr. VIII-1141
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m.gegužės 1 d.:
Nr. IX-2118,
2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2125 (2004-04-24)
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis, taikymas ir tikslai
Šis Įstatymas nustato pašto bei
pasiuntinių paslaugų teikimo teisinius
pagrindus, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, pašto
bei pasiuntinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas, pašto veiklos reguliavimo
institucijas, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybę ir žalos
atlyginimą.
Įstatymas taikomas pašto bei
pasiuntinių paslaugų teikėjams ir naudotojams.
Įstatymas
nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.
Šiuo Įstatymu siekiama Lietuvos
Respublikos pašto bei pasiuntinių veiklos reglamentavimą ir reguliavimą
suderinti su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio Įstatymo priede.
2
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Galutiniai
atsiskaitymai – atlygis universaliųjų pašto paslaugų teikėjui už gaunamo
tarptautinio pašto siuntų pristatymą.
Išpirktinė pašto siunta –
pašto siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų teikėjui
siuntėjo nurodytą bei už pašto paslaugas priskaičiuotą pinigų sumą.
Įvertintoji
pašto siunta – pašto siunta, kurios sugadinimo
ar dingimo atveju siuntėjui atlyginama jo nurodyta pašto siuntos vertė.
Keitimasis
dokumentais – susitarusių asmenų savo pačių jėgomis keitimasis tarpusavyje
pašto siuntomis.
Korespondencijos
siunta
– rašytinis pranešimas (laiškas (pašto siunta voke), atvirukas
(atvirlaiškis), aerograma), užrašytas ant bet kokios fizinės medžiagos,
siųstinas ir pristatytinas ant siuntos ar pakuotės siuntėjo nurodytu adresu.
Leidimas
– tai Ryšių reguliavimo tarnybos išduodamas nustatytos formos dokumentas,
suteikiantis teisę teikti pašto paslaugas.
Naudotojas
– fizinis ar juridinis asmuo, kuris asmeniniams ar verslo tikslams
naudojasi pašto ar pasiuntinių paslaugomis.
Pasiuntinių paslaugos – pašto
siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams
asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas
paslaugas.
Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų
teikėjas – pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas teikiantis asmuo.
Pašto
korespondencijos siunta – korespondencijos siunta, sekograma, taip pat spaudiniai,
smulkūs paketai, siųstini ir pristatytini ant siuntos ar pakuotės siuntėjo
nurodytu adresu. Pašto siuntos, priskirtos pašto korespondencijos siuntoms, yra
suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Pasaulinės pašto sąjungos Pašto
korespondencijos reglamente.
Pašto mokos ženklai –
galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai
ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos aerogramos, ženklintuvų antspaudai
ir specialūs patvirtinti mokėjimo spaudai.
Pašto
paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas
ar įteikimas.
Pašto
paslaugų teikimo vietos – pašto infrastruktūros dalis, įskaitant viešam
naudojimui skirtas pašto dėžutes, esančias šalia viešųjų kelių arba
universaliųjų pašto paslaugų teikėjo patalpose. Per šias vietas naudotojai gali
pateikti pašto siuntas viešajam pašto tinklui.
Pašto
siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti pašto
ar pasiuntinių paslaugų teikėjai. Tai pašto korespondencijos, reklaminė pašto
siunta, taip pat siunta, kurioje siunčiami spaudiniai ir pašto siuntiniai.
Pašto
siuntinys – paštu siunčiami daiktai (prekės), tarp jų ir neturintys
komercinės vertės.
Pašto
siuntų paskirstymas – visuma veiksmų, kurie atliekami su pašto siuntomis
nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki pristatymo adresatams.
Pašto
siuntų surinkimas – visuma veiksmų, kurių metu pašto siuntos surenkamos iš
pašto paslaugų naudotojų.
Registruotoji
pašto siunta – pašto siunta, kuriai suteikta pastovaus dydžio garantija
pašto siuntos dingimo, vagystės ar sugadinimo atveju. Siuntėjo prašymu
pateikiami įrodymai, kad ši pašto siunta buvo pristatyta ar įteikta gavėjui.
Reklaminė
pašto siunta – adresuota pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo paštu
siunčiamas reklaminio, komercinio ar viešai skelbiamo pobūdžio vienodo turinio
pranešimas (išskyrus sąskaitas, mokėjimo pranešimus, finansines ataskaitas ir
kitokius nevienodo turinio pranešimus). Jei reklaminėje pašto siuntoje
siunčiami kitokio pobūdžio pranešimai, ji nelaikoma reklamine pašto siunta.
Rezervuotosios pašto paslaugos –
pašto paslaugų dalis, kurių teikimas apribojamas laikantis nustatytų svorio ir
kainų ribų, kad būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų teikimas.
Tarptautinė pašto siunta –
pašto siunta, siunčiama iš vienos valstybės į kitą.
Universaliosios pašto paslaugos –
nenutrūkstamai visoje šalies teritorijoje teikiamos pašto paslaugos.
Universaliųjų pašto paslaugų
teikėjas – valstybės įmonė Lietuvos paštas ir (ar) kiti pašto paslaugų
teikėjai, Vyriausybės įgalioti teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies
teritorijoje.
Viešasis pašto tinklas –
pašto infrastruktūra, kuria naudojasi universaliųjų pašto paslaugų teikėjas
teikdamas pašto paslaugas: surinkdamas pašto siuntas, priskiriamas
universaliosioms pašto paslaugoms, iš visoje teritorijoje esančių pašto
paslaugų teikimo vietų; apdorodamas ir veždamas tokias pašto siuntas nuo
paėmimo iš pašto paslaugų teikimo vietų iki rūšiavimo vietų; pristatydamas
siuntas pagal adresus, nurodytus ant pašto siuntų.
3
straipsnis. Pašto veiklos reguliavimo institucijos
Pašto veiklą Lietuvos Respublikoje
reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) formuoja ir
įgyvendina valstybės strategiją ir politiką pašto srityje;
2) tvirtina universaliųjų pašto paslaugų
teikimo taisykles;
3) nustato
universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimus;
4) užtikrina,
kad universaliųjų pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą, ekonomines
ir socialines aplinkybes bei naudotojų poreikius;
5) įgalioja
pašto paslaugų teikėją (teikėjus) teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies
teritorijoje ir apie jį (juos) praneša Europos Komisijai;
6) pagal pašto
siuntų svorio pakopas tvirtina universaliųjų pašto paslaugų didžiausius
tarifus;
7) tvirtina
nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisykles;
8) nustato pašto
mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos bei apskaitos taisykles;
9) tvirtina
universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikas;
10) nenugalimos
jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat
siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant
valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka duoda pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams privalomus nurodymus,
užduotis ir užsakymus;
11)
bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją
atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
12) atlieka
kitas funkcijas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri,
kaip laikomasi šio Įstatymo nuostatų ir kaip jos yra įgyvendinamos. Ryšių
reguliavimo tarnybos statusą, veiklas, apibrėžtas šiame Įstatyme, finansavimo
šaltinius, sąlygas ir tvarką bei kitus veiklos aspektus nustato Elektroninių
ryšių įstatymas.
Ryšių reguliavimo tarnyba:
1) rengia ir tvirtina bendrąsias pasiuntinių paslaugų
teikimo sąlygas ir prižiūri, kaip jų
laikomasi;
2) vadovaudamasi Civilinio kodekso 2.78 ir 2.79
straipsniais, rengia ir tvirtina leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir
pašto paslaugų teikimo taisykles ir išduoda leidimus, taip pat prižiūri, kaip
laikomasi leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo
taisyklių reikalavimų;
3) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos
įgaliotai institucijai nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo
taisykles;
4) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos
įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų didžiausių tarifų;
5) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos
įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto
tinklo charakteristikų;
6) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos
įgaliotai institucijai universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles;
7) prižiūri, kaip universaliųjų pašto paslaugų
teikėjas laikosi nustatytų viešojo pašto tinklo charakteristikų ir teikiamų
universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimų;
8) nustato universaliųjų pašto paslaugų teikėjui
pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemai
keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius
reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą;
9) organizuoja nepriklausomą universaliųjų pašto
paslaugų kokybės patikrinimą ir kartą per metus viešai skelbia šio patikrinimo
rezultatus;
10) rengia ir tvirtina pašto ar pasiuntinių paslaugų
teikėjų ir naudotojų ginčų nagrinėjimo taisykles bei nagrinėja ginčus tarp
pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų;
11) rengia ir tvirtina pašto paslaugų teikėjų ir (ar)
pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus
tarp pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų;
12) atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų
taikymo priežiūrą;
13) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio
Įstatymo pažeidimus bei pažeidėjams taiko sankcijas kitų teisės aktų
nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;
14) bendradarbiauja su užsienio šalių pašto veiklos
reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių
organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių veikloje;
15) įstatymų nustatyta tvarka teikia turimą informaciją kitoms valstybės ir
(ar) savivaldybių institucijoms pagal jų prašymus. Valstybės ir (ar)
savivaldybių institucijos, kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo
užtikrinti tinkamą jos apsaugą;
16) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama šio
Įstatymo jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) kontroliuoti, kaip laikomasi šio
Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių pašto veiklą, nuostatų;
2) gauti iš valstybės ir savivaldybės
institucijų, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų, taip pat kitų
asmenų visą jai reikalingą su pavestų uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų
vykdymu susijusią informaciją, taip pat ir finansinę, užtikrindama konfidencialios
informacijos apsaugą;
3) atlikti kitus Lietuvos Respublikos
įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytus veiksmus.
4
straipsnis. Pašto ir pasiuntinių veiklos
reguliavimo principai
Pašto ir
pasiuntinių veikla reguliuojama vadovaujantis
sąžiningos konkurencijos, laisvės teikti pašto paslaugas, laipsniško ir
kontroliuojamo pašto rinkos liberalizavimo principais.
5
straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai
Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti
pareigūnai, atlikdami šio Įstatymo priežiūrą, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei
Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir
atliekamas funkcijas, Ryšių reguliavimo tarnybos vardu įgyvendina šias teises:
1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų
nustatytas sąlygas ir procedūras iš pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų
gauna jiems reikalingą informaciją;
2) gauna žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš
asmenų, susijusių su tikrinamų pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų veikla,
reikalauja, kad jie atvyktų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines
patalpas duoti paaiškinimus;
3) gauna duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie
tikrinamo pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjo ūkines operacijas iš kitų
asmenų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės valdymo ir
savivaldos institucijų;
4) siekdami nustatyti, ar pašto bei pasiuntinių
paslaugų teikėjai nepažeidžia šiame Įstatyme bei leidimų pašto paslaugų
teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklėse ar bendrosiose
pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygose nustatytų reikalavimų, tikrina pašto bei
pasiuntinių paslaugų teikėjų ūkinę veiklą; išsamiai patikrina universaliųjų
pašto paslaugų teikėjo (teikėjų) sąnaudas ir (ar) pajamų sistemą (sistemas);
5) laikinai – iki 30 dienų – paima dokumentus ir
daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, palikdami
motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo bei paimtų
dokumentų ir (ar) daiktų aprašą; išreikalauja padaryti nurodytų dokumentų
kopijas;
6) tyrimui pasitelkia specialistų ir ekspertų;
7) atlieka kitus šiame
ir kituose įstatymuose nurodytus veiksmus.
Ryšių reguliavimo tarnybos
įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus
(aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir užpildymo tvarką
įsakymu patvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.
Ryšių reguliavimo tarnybos
įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių šiame straipsnyje nurodytas teises,
reikalavimai yra privalomi asmenims ir jų valdymo organų bei administracijos
darbuotojams. Už Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų
nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
6
straipsnis. Teisė teikti pašto ir pasiuntinių paslaugas
Asmenys turi teisę teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas laikydamiesi
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ryšių reguliavimo
tarnyba nustato, kokią informaciją ir dokumentus asmuo privalo pateikti
norėdamas teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas.
Pasiuntinių paslaugas asmenys
turi teisę teikti be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, kai
Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta
tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių
reguliavimo tarnyba, gavusi asmens pranešimą apie numatomą pasiuntinių paslaugų teikimo pradžią, ne vėliau kaip per 15 darbo
dienų informuoja šį asmenį, kad pranešimą gavo, ir nurodo, ar pranešimo turinys
ir forma atitinka bendrąsias pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygas.
Teikti pašto paslaugas asmenys
turi teisę tik turėdami leidimą. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi asmens
prašymą išduoti leidimą teikti pašto paslaugas, vadovaudamasi leidimų pašto
paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklėmis, ne vėliau
kaip per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos išduoda leidimą. Leidimas
įsigalioja paskelbus informaciją apie jo išdavimą „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“. Leidimas neišduodamas, jeigu pateikiami ne visi
dokumentai, kurių reikia leidimui gauti, dokumentai neatitinka nustatytų
reikalavimų ar pateikiami klaidingi duomenys. Ryšių reguliavimo tarnyba,
atsisakiusi asmeniui išduoti leidimą, nurodo tokio atsisakymo motyvus bei
apskundimo tvarką. Pašalinus priežastis, dėl kurių leidimas neišduotas, asmuo
gali pateikti prašymą jį išduoti.
Leidimo galiojimas
panaikinamas, jeigu asmuo pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo
galiojimą, asmuo yra likviduotas, reorganizuotas (išskyrus jungimo būdu),
leidimą gavo pateikęs klaidingus duomenis, suklastotus dokumentus, jeigu
nuslėpė faktus, dėl kurių leidimas negalėjo būti išduotas, arba vienerius metus
nuo leidimo įsigaliojimo dienos nepradėjo teikti pašto paslaugų. Leidimo
galiojimas panaikinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu. Apie
leidimo galiojimo panaikinimą asmeniui per 5 darbo dienas pranešama raštu.
Panaikinus leidimo galiojimą, asmuo leidimą per 10 dienų nuo pranešimo gavimo
dienos turi grąžinti Ryšių reguliavimo tarnybai.
Asmenys, prieš nutraukdami pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimą, privalo
apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Įstatymas
nustato pašto veiklos teisinius pagrindus, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų
santykius, pašto paslaugų teikėjų teises ir pareigas bei atsakomybę už šio
Įstatymo pažeidimus.
2.
Įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.
2 straipsnis.
Pagrindinės Įstatymo sąvokos
Asmenys –
fiziniai ir juridiniai asmenys.
Siuntimas
paštu – pašto paslaugų teikimas per pašto tinklą.
Pašto
tinklas – pašto veiklos organizavimo sistema, kuria naudojasi pašto
paslaugų teikėjas surinkdamas, paskirstydamas, veždamas ir pristatydamas
nurodytu adresu pašto bei dokumentų siuntas.
Pašto
paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, pagal
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą galintis teikti
pašto (vidaus, tarptautinio) bei pasiuntinių
pašto paslaugas per savo ar kitų asmenų pašto tinklą.
Valstybės
paštas – valstybės įmonė, teikianti
universaliąsias, pasiuntinių, pašto ir kitas paslaugas, galinti išmokėti
(pristatyti) pensijas, pašalpas ir kitas išmokas visoje valstybės teritorijoje
ir siunčianti pašto, dokumentų, konsignacines siuntas, pašto perlaidas į
užsienį.
Pašto
paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų ir pašto perlaidų
surinkimas (priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas (įteikimas) per
pašto tinklą.
Vidaus
pašto paslaugos – pašto, dokumentų siuntų bei pašto perlaidų surinkimas
(priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas Lietuvos Respublikoje per pašto
tinklą.
8.
Tarptautinio pašto paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų bei
pašto perlaidų siuntimas per pašto tinklą iš Lietuvos Respublikos ir į
Lietuvos Respubliką.
Pasiuntinių
pašto paslaugos – paslaugų teikėjo nustatyta tvarka greitai atliekamos
dokumentų siuntų ir siuntinių surinkimo iš siuntėjų ir pristatymo
gavėjams per pasiuntinį pašto paslaugos.
Universaliosios
pašto paslaugos – pašto paslaugos (išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į
kurias įeina pašto korespondencijos, ne sunkesnės kaip 2 kilogramų,
pašto siuntinių, ne sunkesnių kaip 10 kilogramų, surinkimas, skirstymas,
vežimas ir pristatymas bei paslaugų, numatytų
registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas.
11.
Rezervuotosios pašto paslaugos – universaliųjų pašto paslaugų dalis
(išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į kurią įeina pašto korespondencijos
iki 350 gramų surinkimas, vežimas, skirstymas bei pristatymas. Šios paslaugos
atliekamos taikant Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus
tarifus.
Pašto
paslaugų naudotojas – gavėjas arba siuntėjas.
Gavėjas
– asmuo, kuriam pašto paslaugų teikėjas turi pristatyti ar įteikti siuntėjo
išsiųstą pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą ir pašto perlaidą.
Siuntėjas
– asmuo, kuris pašto paslaugų teikėjui pateikia ir paveda pristatyti (įteikti,
išmokėti) nurodytam gavėjui pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą, pašto
perlaidą.
15.
Leidimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotas dokumentas,
suteikiantis teisę teikti pašto (vidaus, tarptautinio, universaliąsias) bei
pasiuntinių pašto paslaugas.
Pašto
perlaida – pinigų siuntimas paštu.
Dokumentų
siunta – siunta, kurią sudaro informacija bet kokioje laikmenoje, siunčiama
įdėta į voką ar patvarią pakuotę bei pažymėta specialia žyma.
Išpirktinė
pašto siunta – siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų
teikėjui siuntėjo nurodytą pinigų sumą.
Įvertintoji
pašto siunta – siunta, kurią siuntėjas įvertino tam tikra pinigų suma.
Pašto
siunta – siunčiama paštu pašto korespondencija,
reklaminė pašto siunta, pašto siuntiniai.
21.
Pašto korespondencija – siunčiami paštu laiškai, atvirukai (atvirlaiškiai),
spaudiniai, smulkieji paketai, sekogramos, aerogramos.
Laiškas
– pašto korespondencija, kurią sudaro pranešimas, reikalų raštas, siunčiami
voke.
Atvirukas
(atvirlaiškis) – pašto korespondencija, kurią sudaro lapelis (dažnai su
vaizdais) laiškui, siunčiamam be voko.
24.
Spaudinys – pašto korespondencija, kurią sudaro spausdintas leidinys,
siunčiamas voke ar įdėtas į kitokią pakuotę.
25.
Smulkusis paketas – pašto korespondencija, kurią sudaro daiktai, siunčiami
įdėti į patvarią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.
Sekograma
– pašto korespondencija, kurią sudaro rašytinis pranešimas, klišė ar leidinys
akliesiems iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašai bei specialus popierius
akliesiems, siunčiami voke ar įdėti į kitokią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.
Aerograma
– pašto korespondencija, kurią sudaro oro paštu siunčiamas laiškas iš vieno
popieriaus lapo, sulankstomo ir užklijuojamo kaip vokas.
Reklaminė
pašto siunta – pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo
dideliam gavėjų skaičiui paštu siunčiamas tik reklamos, komercinio ar viešai
skelbiamo pobūdžio vienodo turinio pranešimas.
Pašto
siuntinys – pašto siunta, kurią sudaro daiktai,
siunčiami paštu patvarioje pakuotėje.
Konsignacinė
siunta – per pašto tinklą siunčiama siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo
siunčiama sugrupuota tarptautinių pašto siuntų, pažymėtų specialia žyma,
partija. Visos iš karto partijos muitinės formalumus atlieka pašto paslaugų
teikėjas ir tik po to ją sudarančios siuntos pristatomos konkretiems gavėjams.
Pensijų,
pašalpų bei kitų išmokų pristatymo ir išmokėjimo paslauga – paslauga, kurią
pagal sutartis, sudarytas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritoriniais skyriais, gali teikti valstybės paštas – pristatyti bei išmokėti
išmokas gavėjams.
Filatelinė
produkcija – Lietuvos Respublikos ir kitų šalių neantspauduoti ir
antspauduoti, buvę ir esantys apyvartoje pašto mokos ženklai, analogiškieji
atvirukai (kartmaksimumai), vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) su datos arba
proginiu datos antspaudu, taip pat albumai ar aplankai su pašto mokos ženklų
rinkiniais.
Pašto
mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai,
pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos
aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs valstybės pašto patvirtinti
mokėjimo spaudai.
3 straipsnis.
Teisiniai pašto veiklos pagrindai
Pašto paslaugų
teikėjų veiklą bei šių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius Lietuvos
Respublikoje reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti
teisės aktai, Pasaulinės pašto sąjungos vykdomasis reglamentas, Pasaulinės
pašto sąjungos konvencija ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
4 straipsnis.
Valstybinis pašto veiklos administravimas
Valstybės politiką pašto
srityje formuoja ir įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:
1)
nustato pašto paslaugų teikėjams leidimų išdavimo tvarką;
2)
išduoda pašto paslaugų teikėjams leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka;
3) rengia ir
tvirtina Pašto taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius pašto
paslaugų teikimą bei pašto veiklą;
4) nustato universaliųjų pašto paslaugų
teikėjams išlaidų apskaitos tvarką;
5) paskelbus
karo ar nepaprastąją padėtį, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais leidžia
specialius pašto paslaugų teikėjams privalomus teisės aktus;
6) nustato pašto
mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarką;
7) užtikrina, kad universaliųjų
pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą bei pašto paslaugų naudotojų
poreikius;
8)
bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją
atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
9) vykdo kitas
pareigas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
2.
Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:
1)
nustato pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams pagrindines pašto tinklo
charakteristikas bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimus
(standartus);
2)
prižiūri, kaip laikomasi leidimų teikti pašto paslaugas sąlygų;
3)
nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų;
4)
atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo priežiūrą;
5) bendradarbiauja su kitų šalių pašto veiklos
administravimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos
Respublikai tarptautinėse organizacijose;
6)
atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas
funkcijas.
5
straipsnis. Pašto paslaugų teikimas
Valstybės paštas ir kiti pašto
paslaugų teikėjai turi teisę surinkti, skirstyti,
vežti ir pristatyti pašto, dokumentų siuntas, pašto perlaidas bei teikti
pasiuntinių pašto paslaugas tik gavę leidimą. Teikti kitas, su pašto paslaugų
teikimu tiesiogiai nesusijusias paslaugas, gali, jeigu to nedraudžia kiti
įstatymai.
6
straipsnis. Valstybės
pašto pareigos ir teisės teikiant universaliąsias pašto
paslaugas
Valstybės
pašto pareiga – teikti universaliąsias pašto paslaugas.
Valstybės paštas, teikdamas
universaliąsias pašto paslaugas ir atsižvelgdamas į pašto paslaugų
naudotojų poreikius, užtikrina :
1) kad universaliosios pašto
paslaugos būtų teikiamos nenutrūkstamai, išskyrus atvejus, priklausančius nuo
nenugalimos jėgos (force majeure), be diskriminavimo, visiems
pašto paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną,
ne mažiau kaip penkias darbo dienas per savaitę, visoje šalies teritorijoje;
2)
kad šių paslaugų naudotojams būtų teikiama išsami ir nuolat atnaujinta
informacija apie universaliąsias paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas
ir kokybės standartus;
3) atskirą
kiekvienos pašto paslaugos finansinę apskaitą. Tvarkant paslaugų, kurios nėra
priskirtos universaliosioms pašto paslaugoms, apskaitą, turi būti
atskirai skaičiuojama ta šių paslaugų dalis, kuri priskiriama pašto
universaliosioms paslaugoms. Tokia vidinė finansinė apskaita turi būti tvarkoma
remiantis jai taikomais objektyviai pagrįstais išlaidų apskaitos principais;
4) kitų Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos nustatytų universaliųjų pašto paslaugų teikimą;
5) siunčiamųjų laiškų dėžučių
laiškams, atvirukams (atvirlaiškiams) ir aerogramoms surinkti įrengimą
viešosiose vietose;
6) pašto mokos
ženklų išleidimą ir išėmimą iš apyvartos.
Valstybės
paštas nustato teikiamų paslaugų apmokėjimo ženklinimo priemones, jas naudoja
ir leidžia naudoti bei platinti kitiems.
Valstybės paštas turi teisę
turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės
herbą paštas gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.
7 straipsnis.
Pašto ir
pasiuntinių paslaugų teikimas
Pašto siuntų, siunčiamų
viešuoju pašto tinklu, rūšys bei didžiausi ir
mažiausi matmenys turi atitikti Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto
konvencijoje, Pašto korespondencijos ir Pašto siuntinių reglamentuose
nustatytus reikalavimus.
Jei nustatoma, kad priimtoje
pašto siuntoje yra teisės aktais draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jie
grąžinami siuntėjui arba konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
Jei įstatymų nustatytais
atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti
daiktais (prekėmis), apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui.
Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai (prekės).
Pašto siuntos vežamos pašto ar
pasiuntinių paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo
sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto siuntos
neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose) nustatoma vežimo
sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis
sutartimis.
Pašto siuntas vežančioms
transporto priemonėms, vežančioms tik pašto siuntas, ir jas lydintiems asmenims
per pasienio kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų
ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.
Registruotoji pašto siunta
įteikiama siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio gavėjo įgaliotam asmeniui.
Pašto paslaugų teikėjai įdeda
pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jei to padaryti negalima, apie tai
praneša gavėjui. Pašto siunta, adresuota asmeniui į jo darbo, mokymosi vietą,
bendrabutį, į karinės tarnybos vietą, ligoninę, sanatoriją, stovyklą ar
įkalinimo vietą, pristatoma (įteikiama) administracijai arba jos įgaliotiems
asmenims.
Gaunamųjų laiškų dėžutės turi
būti įrengtos lengvai prieinamoje vietoje daugiabučių namų kiekvienoje
laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte; įmonėse, įstaigose, organizacijose
– prie pagrindinių įėjimų; sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų
(įvažiavimų) į sodą. Individualių namų savininkai įrengia gaunamųjų laiškų
dėžutes prie įėjimo į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų,
tvorų, stovelių. Gaunamųjų laiškų dėžutes įrengia pašto siuntos gavėjas.
Pasiuntinių paslaugų teikėjai siuntėjo pageidavimu gali teikti tokias papildomas
paslaugas: surinkti pašto siuntas iš siuntėjų, garantuoti pašto siuntų
pristatymą siuntėjo nustatytu laiku, suteikti galimybę pristatymo metu keisti
gavėją, patvirtinti apie pašto siuntos įteikimą, sudaryti galimybę stebėti
pašto siuntos pristatymą.
Pašto siunta, kurios
neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas
(gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu
gavėjas (siuntėjas) negyvena, saugoma Vyriausybės įgaliotos institucijos
nustatytą laiką. Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos
neatsiėmė, nors jam buvo išsiųstas rašytinis perspėjimas, pašto paslaugų teikėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai
turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Prie
pranešimo pridedama pašto paslaugų teikėjo žyma, kad siuntėjas (gavėjas)
kviečiamas pašto siuntą atsiimti neatvyko arba pašto siuntos atsisakė.
Keitimasis dokumentais vyksta
tarp susitarimą dėl keitimosi dokumentais sudariusių asmenų. Šie asmenys patys
pristato ir pasiima pašto siuntas, naudodamiesi savo ar trečiųjų asmenų
patalpomis, transportu.
8
straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos
Kiekvienas naudotojas turi teisę į
universaliąsias pašto paslaugas, prieinama kaina teikiamas visoje šalies
teritorijoje. Pasiuntinių paslaugos nėra laikomos universaliosiomis pašto
paslaugomis.
Universaliosios pašto paslaugos:
1) iki 2 kilogramų pašto korespondencijos siuntų
surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;
2) iki 10 kilogramų pašto siuntinių
surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;
3) registruotųjų
ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar
įteikimas;
4) iki 20
kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos šalių narių,
pristatymas ar įteikimas.
Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas
privalo:
1) visiems naudotojams vienodomis
sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies
teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per
savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force
majeure), taip pat užtikrinti vienkartinį pašto siuntų surinkimą ir
vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą,
išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti
kaip išskirtines;
2) reguliariai
teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją universaliųjų pašto paslaugų
naudotojams apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų
kainas ir kokybės reikalavimus ar standartus;
3) pagal viešojo
pašto tinklo charakteristikas įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto
paslaugų teikimo vietų skaičių;
4) išleisti ir
išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka;
5) kompensuoti sekogramų, karo belaisvių
ir internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;
6) skelbti
metinę ataskaitą, įskaitant išnagrinėtų skundų skaičių bei informaciją apie
tai, kaip jie buvo išspręsti;
7) tvarkyti
apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius
sąnaudų apskaitos tvarkymo principus bei sąnaudų apskaitos sistemos
reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius
reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą; sąnaudų apskaitos
sistemoje atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą bei rezervuotąsias
pašto paslaugas;
8) nacionalinės
standartizacijos institucijos nustatyta tvarka taikyti Europos Sąjungos
standartus;
9) skaidriomis
ir nediskriminacinėmis sąlygomis sudaryti sutartis su kitais pašto paslaugų
teikėjais dėl galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu;
10) atliekant tarpvalstybinius
galutinius atsiskaitymus už tarptautinio pašto paslaugas, laikytis tokių
principų: nustatyti galutinių atsiskaitymų dydį atsižvelgiant į gaunamo
tarptautinio pašto apdorojimo ir pristatymo sąnaudas; atsiskaitymus susieti su paslaugų
kokybe; galutiniai atsiskaitymai turi būti skaidrūs ir nediskriminuojantys.
Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi teisę:
1) sudaryti su klientais individualias
sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų;
2) bendradarbiauti su kitų šalių
universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, pagal kompetenciją dalyvauti
tarptautinių pašto organizacijų veikloje.
Universaliųjų pašto paslaugų tarifai
privalo būti pagrįsti teikiamų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudomis, tačiau
prieinami visiems pašto paslaugų naudotojams, skaidrūs ir nediskriminuojantys. Jeigu Vyriausybė
universaliųjų pašto paslaugų teikėjui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų
tarifus nustato mažesnius už pašto paslaugų sąnaudas, šių sąnaudų ir tarifų
skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete
numatytų lėšų.
Universaliųjų pašto paslaugų
teikėjas, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms
sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nustatant tokius
tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai
teikiamomis pašto paslaugomis. Tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis
sąlygomis siunčiantiems naudotojams.
Valstybės įmonė Lietuvos paštas gali
turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės
herbą taip pat gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.
9
straipsnis. Rezervuotosios pašto paslaugos
Kad
būtų užtikrintas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas,
universaliųjų pašto paslaugų teikėjui rezervuojamos vidaus korespondencijos
siuntų, reklaminio pašto, gaunamų tarptautinių korespondencijos siuntų
surinkimo, paskirstymo, vežimo, pristatymo bei įteikimo paslaugos, laikantis
svorio ir kainų limitų. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos taikoma 100 gramų,
o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 gramų rezervuotųjų pašto siuntų svorio riba.
Pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas nuo 2004 m. gegužės 1 d.
privalo teikti taikydami ne mažiau kaip 3 kartus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. –
ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį tarifą, negu yra nustatytas universaliųjų
pašto paslaugų teikėjui pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos
tarifas.
10
straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga
1.
Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai naudotojams privalo garantuoti
susirašinėjimo slaptumą.
2.
Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto siuntą,
gali patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų
randa, siuntos nepriimti.
3.
Operatyvinės veiklos subjektai, ikiteisminio tyrimo institucijos gali gauti
informaciją apie pašto ar pasiuntinių paslaugų naudotojus, apžiūrėti pašto
siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus daiktus
ir daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
4.
Pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams draudžiama teikti informaciją apie
kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas gauti šią
informaciją, jeigu šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip.
11
straipsnis. Ginčų sprendimas
Iškilus ginčui tarp pašto ir (ar)
pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba tarp pašto paslaugų teikėjų ir
pasiuntinių paslaugų teikėjų, naudotojas arba pašto ar pasiuntinių paslaugų
teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne
teismo tvarka išspręstų ginčą su pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėju.
Naudotojas, pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas taip pat turi teisę kreiptis
tiesiai į teismą.
Ginčams pagal pašto,
pasiuntinių paslaugų teikėjų ar naudotojų skundus nagrinėti taikomos Ryšių
reguliavimo tarnybos patvirtintos Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir
naudotojų arba pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų
ginčų nagrinėjimo taisyklės.
Jeigu pašto ar pasiuntinių paslaugų
teikėjas arba naudotojas kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą prieš tai
nesikreipęs į pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėją, Ryšių reguliavimo tarnyba
imasi priemonių šalis sutaikyti.
Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų
ir naudotojų bei pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų
ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio
ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių
taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo
taisyklės.
Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas
dėl ginčo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui įstatymų
nustatyta tvarka.
12
straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybė ir žalos atlyginimas
1.
Siuntėjas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus
ar apgadintus siųstus daiktus pretenziją gali pareikšti pašto paslaugų teikėjui
per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.
Pretenzijos, pareikštos pasibaigus šio straipsnio 1
dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.
Pašto paslaugų teikėjai turi nustatyti bei
patvirtinti paprastą bei sąnaudomis pagrįstą pašto paslaugų naudotojų skundų
nagrinėjimo tvarką.
4.
Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki
įteikimo gavėjui) atlyginama vadovaujantis šiuo Įstatymu. Žala dėl prarastų,
sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto
konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis.
Patirti netiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį
neįskaitomi.
5.
Pašto paslaugų teikėjai neatsako už:
1)
pašto siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų nustatyta
tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos;
2)
prarastus draudžiamus pašto siuntose siųsti daiktus (prekes).
Jeigu dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės dingsta ar
buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės)
apgadinti, jis atlygina:
1) už dingusią registruotąją pašto korespondencijos
siuntą, kurios siuntėjas neįvertino, taip pat už joje sugadintus visus daiktus
(prekes) – suma, lygia siuntimo išlaidoms. Registruotosios pašto siuntos
dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į žalos
atlyginimą, lygų realiam padarytos žalos dydžiui, tačiau jis negali viršyti
pašto siuntos vertės;
2) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)
registruotojoje pašto korespondencijoje ar dingusiame pašto siuntinyje – suma,
lygia pašto siuntoje dingusių (apgadintų) daiktų (prekių) vertei, tačiau
neviršijančia šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos sumos;
3) už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, lygia
siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;
4) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)
įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, lygia siuntimo
išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto
(prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu įvertinta visa pašto siunta.
7.
Tais atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos
mokesčio dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės, pašto paslaugų teikėjas sumoka
siuntėjui jo nurodytą išpirktinę sumą.
8.
Jeigu pašto paslaugų teikėjas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotąją
pašto korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis siuntėjui atlygina siuntimo
išlaidas.
9.
Pašto paslaugų teikėjas, gavęs per šio Įstatymo nustatytus terminus pateiktą
pretenziją, žalą atlygina:
1)
dėl pašto siuntos, siųstos šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo
dienos;
2)
dėl tarptautinės pašto siuntos – per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo
dienos.
10.
Pašto paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:
1) siunčiant pašto siuntas atsirado nenugalimos jėgos
(force majeure) aplinkybės, dėl kurių dingo pašto siunta, jeigu siuntoje
trūksta daiktų ar jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto
siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto
paslaugų teikėjų kaltė kitaip neįrodoma;
2) žala padaryta dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė
pašto paslaugų teikėjo reikalavimus dėl pakuotės, daiktų įpakavimo ar dėl
ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių;
3)
pašto siunta, joje siunčiami daiktai (prekės) ar jų dalis išsiuntimo ar gavimo
šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka
konfiskuoti;
4) įteikiant gavėjui registruotąją pašto
korespondenciją ar pašto siuntinį, pakuotė ir ant jos esantis išsiuntimo pašto
antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar
perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris
atitinka nurodytąjį;
5)
gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo;
6)
pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;
7)
pašto siunta dingo ar buvo sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatyta
atlyginti žalą;
8)
siunčiamos sekogramos, karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų pašto
korespondencijos siuntos.
Pasiuntinių paslaugų teikėjams šio straipsnio
nuostatos taikomos, jeigu sutartyse su naudotojais nenustatyta kitaip. Jei
sutartis pablogina naudotojų padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
pašto
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1997 m.
gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos
pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės
gerinimo.
2002 m.
birželio 10 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvą
97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolimesnio atvėrimo konkurencijai.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-563,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)
PAŠTO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio
1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2118,
2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2125 (2004-04-24)
PAŠTO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
Iki šio Įstatymo įsigaliojimo
pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams išduoti leidimai galioja tiek, kiek
neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-04-28)
autrap@lrs.lt
8 straipsnis.
Pašto ir kitų paslaugų tarifai
Universaliųjų pašto paslaugų
didžiausius tarifus valstybės paštui nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatomi
valstybės paštui didžiausi universaliųjų pašto paslaugų tarifai neturi būti
mažesni negu teikiamų pašto paslaugų išlaidos. Jeigu Vyriausybė nustato
valstybės paštui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų tarifus mažesnius už
pašto paslaugų išlaidas, šių išlaidų ir tarifų skirtumas padengiamas iš
valstybės biudžete numatytų lėšų.
Kiti pašto paslaugų teikėjai,
turintys leidimą teikti pašto paslaugas, rezervuotąsias pašto paslaugas privalo
teikti taikydami ne mažiau kaip 5 kartus didesnį tarifą, negu nustatyta
valstybės paštui.
Konkrečius universaliųjų,
pašto ir kitų paslaugų tarifus nustato pašto paslaugų teikėjas arba jie
nustatomi sutartyse su pašto paslaugų naudotojais.
9 straipsnis.
Universaliųjų pašto paslaugų tarifų nustatymo principai
Universaliųjų pašto paslaugų tarifai nustatomi
vadovaujantis šiuo principu: tarifai privalo būti susieti su teikiamų paslaugų
išlaidomis, bet turi būti prieinami pašto paslaugų naudotojams.
Universaliųjų
pašto paslaugų vienodų tarifų taikymas neturi apriboti universaliųjų pašto
paslaugų teikėjo teisės sudaryti su pašto paslaugų naudotojais individualias
sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų, tačiau šie tarifai negali
viršyti Vyriausybės nustatytų dydžių.
10 straipsnis.
Draudžiami siųsti pašto ir dokumentų siuntose daiktai
1.
Pašto, dokumentų siuntose draudžiama siųsti daiktus, kuriuos įvežti į pašto,
dokumentų siuntos gavimo šalį ar joje naudoti yra uždrausta.
2.
Jei nustatoma, kad priimtoje pašto, dokumentų siuntoje yra pagal teisės aktus
draudžiamų siųsti daiktų, jie konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir
tvarka.
3.
Jei įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto, dokumentų
siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais, apie tai nedelsiant pranešama
siuntėjui. Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai.
11 straipsnis.
Pašto, dokumentų siuntų slaptumas ir kontrolė
1.
Pašto paslaugų teikėjai siuntėjams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą,
išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
2.
Pašto paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto, dokumentų siuntą, gali
patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų randa,
siuntos nepriimti.
Valstybės
institucijų pareigūnai gali gauti informaciją apie pašto paslaugų naudotojus,
apžiūrėti pašto, dokumentų siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip
kontroliuoti siunčiamus daiktus bei daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais
atvejais ir tvarka. Teikiant pasiuntinių pašto paslaugas, pašto paslaugų teikėjai
gali apžiūrėti bei patikrinti pašto, dokumentų siuntas, jeigu tai numatyta su
pašto paslaugų naudotojais sudarytose sutartyse.
Pašto
paslaugų teikėjams draudžiama teikti neįgaliotiems asmenims informaciją apie
kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas šią informaciją
gauti.
12 straipsnis.
Pašto, dokumentų siuntų vežimas
Pašto,
dokumentų siuntos vežamos pašto paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais
sudarytos sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto,
dokumentų siuntos neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose)
nustatoma vežimo sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos
tarptautinėmis sutartimis.
Pašto,
dokumentų siuntas vežančioms transporto priemonėms, jų lydėtojams per pasienio
kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų
vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.
13 straipsnis.
Pašto, dokumentų siuntų priėmimas ir pristatymas teikiant
universaliąsias
pašto paslaugas
Valstybės
paštui universaliųjų pašto paslaugų teikimo tvarką nustato Pašto taisyklės.
Kitos pašto paslaugos teikiamos sutartyse su paslaugų naudotojais arba paslaugų
teikėjo nustatyta tvarka.
Pašto,
dokumentų siunta pristatoma (įteikiama) siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio
gavėjo įgaliotam asmeniui. Pašto, dokumentų siunta, adresuota asmeniui į jo
darbo, mokymosi vietą, bendrabutį, į karinės tarnybos vietą, ligoninę,
sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo vietą, pristatoma (įteikiama) jo buvimo
vietos administracijai arba jos įgaliotiems asmenims.
Pašto ar
dokumentų siunta, kurios neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti
siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu
gavėjas (siuntėjas) negyvena, laikoma bešeimininkiu daiktu ir perduodama
valstybės nuosavybėn Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Pašto
paslaugų teikėjai įdeda pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes. Jei pašto siuntos negalima įdėti į gaunamųjų laiškų dėžutę,
pašto paslaugų teikėjas apie tai praneša gavėjui.
5.
Gaunamųjų laiškų dėžutės paprastai
įrengiamos daugiabučių namų butų savininkų, bendrijų,
įmonių, įstaigų, organizacijų kiekvienos laiptinės pirmuosiuose aukštuose, jeigu
butų savininkai, bendrijos, įstaigos ar organizacijos nenusprendžia kitaip, o sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų
(įvažiavimų) į sodą. Individualių namų savininkai paprastai įrengia gaunamųjų laiškų dėžutes prie įėjimo į jų sklypus
arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių. Šios dėžutės turi
būti lengvai prieinamos nuo gatvės ar kelių, šaligatvių ir šalikelių.
Pašto
paslaugų teikėjai individualių namų rajonuose gali įrengti gaunamųjų laiškų
dėžučių spintas. Tokios gaunamųjų laiškų dėžučių spintos įrengiamos prie
šaligatvių ar šalikelėse miestuose – nuo pašto siuntų gavėjų gyvenamosios
vietos ne toliau kaip 300 m, kaimuose – ne toliau kaip 500 m.
Jeigu
gaunamųjų laiškų dėžutės neįrengtos, pašto siuntos gavėjams nepristatomos.
Gavėjai pašto siuntas turi pasiimti juos aptarnaujančių pašto paslaugų teikėjų
nustatytose vietose.
14 straipsnis.
Nemokamas pašto korespondencijos siuntimas
Valstybės paštas apmoka sekogramų, karo belaisvių ir
internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntimo išlaidas.
15 straipsnis.
Pretenzijų pateikimas
Siuntėjas dėl
žalos atlyginimo už dingusią pašto, dokumentų siuntą, dingusius, trūkstamus ar
apgadintus siųstus daiktus gali pareikšti pretenziją pašto paslaugų teikėjui:
dėl pašto, dokumentų siuntos, siųstos šalyje, – per šešis mėnesius, siųstos į
užsienį, – per vienerius metus nuo išsiuntimo dienos.
Pretenzijos, pareikštos pasibaigus
šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.
16 straipsnis.
Pašto paslaugų teikėjų civilinė atsakomybė
Žala dėl
prarastų, sugadintų pašto, dokumentų siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki
įteikimo gavėjui) atlyginama šio Įstatymo nustatyto dydžio ir tvarka, jeigu
pašto paslaugų teikėjų sutartyse su pašto paslaugų naudotojais nenumatyta
kitaip.
Pašto
paslaugų teikėjai neatsako už:
1) pašto,
dokumentų siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų
nustatyta tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos;
2) prarastus
draudžiamus siųsti pašto, dokumentų siuntose daiktus.
17 straipsnis.
Žalos atlyginimo dydis ir tvarka
Jeigu dėl
pašto paslaugų teikėjo, teikusio pašto paslaugas (išskyrus pasiuntinių pašto
paslaugas), kaltės prarastos arba sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų
ar daiktai apgadinti, jis atlygina:
1) už prarastą registruotą pašto korespondenciją ir
pašto siuntinį, kurio siuntėjas neįvertino, taip pat už juose sugadintus visus
daiktus – suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms;
2) už dalį
prarastų ar apgadintų daiktų registruotoje pašto korespondencijoje ar
paprastame siuntinyje – suma, lygia pašto siuntoje prarastų (apgadintų) daiktų
vertei, tačiau neviršijančia šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sumos;
3) už prarastą
įvertintąją pašto siuntą – suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms, ir
įvertinimo sumą;
4) už dalį
prarastų ar apgadintų daiktų įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų aprašu –
suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms ir daiktų apraše nurodytai prarasto ar
apgadinto daikto vertei, tačiau ne didesne, negu įvertinta visa pašto siunta;
5) už dalį
prarastų ar apgadintų daiktų įvertintojoje pašto siuntoje be daiktų aprašo –
suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms ir prarastų daiktų vertei, tačiau ne
didesne, negu įvertinta pašto siunta;
6) už pašto,
dokumentų siuntų praradimą, apgadinimą teikiant pasiuntinių pašto paslaugas –
pašto paslaugų teikėjo nustatyta tvarka.
Tais
atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos mokesčio
dėl valstybės pašto kaltės, valstybės paštas sumoka siuntėjui jo nurodytą
išpirktinę sumą.
3.
Jeigu valstybės paštas neišmoka pašto perlaidos (siųstų pinigų nebuvo galima
išmokėti gavėjui), neišmokėtus pinigus grąžina siuntėjui.
4.
Valstybės paštas už dėl jo kaltės neišmokėtą pensiją, pašalpą bei kitą išmoką
žalą gavėjui atlygina sutartyse, sudarytose su Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos teritoriniais skyriais, nustatyta tvarka ir išmokėdamas
atitinkamą sumą.
5.
Jeigu valstybės paštas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotą pašto
korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis atlygina siuntėjui dvigubas
siuntimo išlaidas.
6.
Už pašto, dokumentų siuntos grąžinimą dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės
teikiant pasiuntinių pašto paslaugas siuntėjui žala atlyginama pašto paslaugų
teikėjo ir naudotojo sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka.
Pašto
paslaugų teikėjas, gavęs šio Įstatymo nustatytais terminais ir tvarka pateiktą
pretenziją, žalą atlygina:
1) dėl pašto,
dokumentų siuntos, siųstos šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo
dienos;
2) dėl pašto,
dokumentų siuntos, siųstos į užsienį, – per 3 mėnesius nuo pretenzijos
pateikimo dienos.
Pašto
paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:
1)
siunčiant pašto, dokumentų siuntas atsirado nenugalimos jėgos (force majeure)
aplinkybės, dėl kurių pašto, dokumentų siunta prarasta, joje trūksta daiktų ar
jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto, dokumentų siunta, nes
sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto paslaugų
teikėjų kaltė kitaip neįrodoma;
2) žala padaryta
dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė pašto paslaugų teikėjo reikalavimus dėl
pakuotės ar daiktų įpakavimo ir dėl ypatingų siunčiamojo daikto savybių;
3) pašto,
dokumentų siunta, joje siunčiami daiktai ar jų dalis, siųsti pinigai išsiuntimo
ar gavimo šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka
konfiskuoti;
4) gavėjui įteikiant dokumentų siuntą, registruotą
pašto korespondenciją ar siuntinį, pakuotė bei ant jos esantis išsiuntimo pašto
antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar
perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris
atitinka nurodytąjį;
5) gavėjas
priėmė pašto, dokumentų siuntą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
patvirtintų Pašto taisyklių nustatyta tvarka ir pasirašė, kad ją gavo;
6) dokumentų,
pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;
7) dokumentų,
pašto siunta prarasta ar sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatytas žalos
atlyginimas.
18 straipsnis.
Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus
Asmenys už šio
Įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn įstatymų
nustatyta tvarka.
19 straipsnis.
Ginčų sprendimas
Ginčai tarp
pašto paslaugų teikėjų ir paslaugų naudotojų sprendžiami įstatymų nustatyta
tvarka.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-563,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)
PAŠTO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio
1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2001-11-10)
autrap@lrs.lt