Lietuvos Respublikos pašto įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 36-1070

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PAŠTO

ĮSTATYMAS

1999 m. balandžio 15 d. Nr. VIII-1141

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m.gegužės 1 d.:

Nr. IX-2118,

2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2125 (2004-04-24)

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis, taikymas ir tikslai

pasiuntinių paslaugų teikimo teisinius

pagrindus, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, pašto

bei pasiuntinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas, pašto veiklos reguliavimo

institucijas, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybę ir žalos

atlyginimą.

pasiuntinių paslaugų teikėjams ir naudotojams.

nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.

Respublikos pašto bei pasiuntinių veiklos reglamentavimą ir reguliavimą

suderinti su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio Įstatymo priede.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

atsiskaitymai – atlygis universaliųjų pašto paslaugų teikėjui už gaunamo

tarptautinio pašto siuntų pristatymą.

pašto siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų teikėjui

siuntėjo nurodytą bei už pašto paslaugas priskaičiuotą pinigų sumą.

pašto siunta – pašto siunta, kurios sugadinimo

ar dingimo atveju siuntėjui atlyginama jo nurodyta pašto siuntos vertė.

dokumentais – susitarusių asmenų savo pačių jėgomis keitimasis tarpusavyje

pašto siuntomis.

siunta

– rašytinis pranešimas (laiškas (pašto siunta voke), atvirukas

(atvirlaiškis), aerograma), užrašytas ant bet kokios fizinės medžiagos,

siųstinas ir pristatytinas ant siuntos ar pakuotės siuntėjo nurodytu adresu.

– tai Ryšių reguliavimo tarnybos išduodamas nustatytos formos dokumentas,

suteikiantis teisę teikti pašto paslaugas.

– fizinis ar juridinis asmuo, kuris asmeniniams ar verslo tikslams

naudojasi pašto ar pasiuntinių paslaugomis.

siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams

asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas

paslaugas.

teikėjas – pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas teikiantis asmuo.

korespondencijos siunta – korespondencijos siunta, sekograma, taip pat spaudiniai,

smulkūs paketai, siųstini ir pristatytini ant siuntos ar pakuotės siuntėjo

nurodytu adresu. Pašto siuntos, priskirtos pašto korespondencijos siuntoms, yra

suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Pasaulinės pašto sąjungos Pašto

korespondencijos reglamente.

galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai

ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos aerogramos, ženklintuvų antspaudai

ir specialūs patvirtinti mokėjimo spaudai.

paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas

ar įteikimas.

paslaugų teikimo vietos – pašto infrastruktūros dalis, įskaitant viešam

naudojimui skirtas pašto dėžutes, esančias šalia viešųjų kelių arba

universaliųjų pašto paslaugų teikėjo patalpose. Per šias vietas naudotojai gali

pateikti pašto siuntas viešajam pašto tinklui.

siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti pašto

ar pasiuntinių paslaugų teikėjai. Tai pašto korespondencijos, reklaminė pašto

siunta, taip pat siunta, kurioje siunčiami spaudiniai ir pašto siuntiniai.

siuntinys – paštu siunčiami daiktai (prekės), tarp jų ir neturintys

komercinės vertės.

siuntų paskirstymas – visuma veiksmų, kurie atliekami su pašto siuntomis

nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki pristatymo adresatams.

siuntų surinkimas – visuma veiksmų, kurių metu pašto siuntos surenkamos iš

pašto paslaugų naudotojų.

pašto siunta – pašto siunta, kuriai suteikta pastovaus dydžio garantija

pašto siuntos dingimo, vagystės ar sugadinimo atveju. Siuntėjo prašymu

pateikiami įrodymai, kad ši pašto siunta buvo pristatyta ar įteikta gavėjui.

pašto siunta – adresuota pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo paštu

siunčiamas reklaminio, komercinio ar viešai skelbiamo pobūdžio vienodo turinio

pranešimas (išskyrus sąskaitas, mokėjimo pranešimus, finansines ataskaitas ir

kitokius nevienodo turinio pranešimus). Jei reklaminėje pašto siuntoje

siunčiami kitokio pobūdžio pranešimai, ji nelaikoma reklamine pašto siunta.

pašto paslaugų dalis, kurių teikimas apribojamas laikantis nustatytų svorio ir

kainų ribų, kad būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų teikimas.

pašto siunta, siunčiama iš vienos valstybės į kitą.

nenutrūkstamai visoje šalies teritorijoje teikiamos pašto paslaugos.

teikėjas – valstybės įmonė Lietuvos paštas ir (ar) kiti pašto paslaugų

teikėjai, Vyriausybės įgalioti teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies

teritorijoje.

pašto infrastruktūra, kuria naudojasi universaliųjų pašto paslaugų teikėjas

teikdamas pašto paslaugas: surinkdamas pašto siuntas, priskiriamas

universaliosioms pašto paslaugoms, iš visoje teritorijoje esančių pašto

paslaugų teikimo vietų; apdorodamas ir veždamas tokias pašto siuntas nuo

paėmimo iš pašto paslaugų teikimo vietų iki rūšiavimo vietų; pristatydamas

siuntas pagal adresus, nurodytus ant pašto siuntų.

3

straipsnis. Pašto veiklos reguliavimo institucijos

reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

institucija:

1) formuoja ir

įgyvendina valstybės strategiją ir politiką pašto srityje;

2) tvirtina universaliųjų pašto paslaugų

teikimo taisykles;

3) nustato

universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimus;

4) užtikrina,

kad universaliųjų pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą, ekonomines

ir socialines aplinkybes bei naudotojų poreikius;

5) įgalioja

pašto paslaugų teikėją (teikėjus) teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies

teritorijoje ir apie jį (juos) praneša Europos Komisijai;

6) pagal pašto

siuntų svorio pakopas tvirtina universaliųjų pašto paslaugų didžiausius

tarifus;

7) tvirtina

nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisykles;

8) nustato pašto

mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos bei apskaitos taisykles;

9) tvirtina

universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikas;

10) nenugalimos

jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat

siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant

valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka duoda pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams privalomus nurodymus,

užduotis ir užsakymus;

11)

bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją

atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

12) atlieka

kitas funkcijas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

kaip laikomasi šio Įstatymo nuostatų ir kaip jos yra įgyvendinamos. Ryšių

reguliavimo tarnybos statusą, veiklas, apibrėžtas šiame Įstatyme, finansavimo

šaltinius, sąlygas ir tvarką bei kitus veiklos aspektus nustato Elektroninių

ryšių įstatymas.

1) rengia ir tvirtina bendrąsias pasiuntinių paslaugų

teikimo sąlygas ir prižiūri, kaip jų

laikomasi;

2) vadovaudamasi Civilinio kodekso 2.78 ir 2.79

straipsniais, rengia ir tvirtina leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir

pašto paslaugų teikimo taisykles ir išduoda leidimus, taip pat prižiūri, kaip

laikomasi leidimų pašto paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo

taisyklių reikalavimų;

3) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo

taisykles;

4) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų didžiausių tarifų;

5) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto

tinklo charakteristikų;

6) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles;

7) prižiūri, kaip universaliųjų pašto paslaugų

teikėjas laikosi nustatytų viešojo pašto tinklo charakteristikų ir teikiamų

universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimų;

8) nustato universaliųjų pašto paslaugų teikėjui

pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemai

keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą;

9) organizuoja nepriklausomą universaliųjų pašto

paslaugų kokybės patikrinimą ir kartą per metus viešai skelbia šio patikrinimo

rezultatus;

10) rengia ir tvirtina pašto ar pasiuntinių paslaugų

teikėjų ir naudotojų ginčų nagrinėjimo taisykles bei nagrinėja ginčus tarp

pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų;

11) rengia ir tvirtina pašto paslaugų teikėjų ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus

tarp pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų;

12) atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų

taikymo priežiūrą;

13) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio

Įstatymo pažeidimus bei pažeidėjams taiko sankcijas kitų teisės aktų

nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;

14) bendradarbiauja su užsienio šalių pašto veiklos

reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių

organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių veikloje;

15) įstatymų nustatyta tvarka teikia turimą informaciją kitoms valstybės ir

(ar) savivaldybių institucijoms pagal jų prašymus. Valstybės ir (ar)

savivaldybių institucijos, kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo

užtikrinti tinkamą jos apsaugą;

16) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Įstatymo jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) kontroliuoti, kaip laikomasi šio

Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių pašto veiklą, nuostatų;

2) gauti iš valstybės ir savivaldybės

institucijų, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų, taip pat kitų

asmenų visą jai reikalingą su pavestų uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų

vykdymu susijusią informaciją, taip pat ir finansinę, užtikrindama konfidencialios

informacijos apsaugą;

3) atlikti kitus Lietuvos Respublikos

įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytus veiksmus.

4

straipsnis. Pašto ir pasiuntinių veiklos

reguliavimo principai

Pašto ir

pasiuntinių veikla reguliuojama vadovaujantis

sąžiningos konkurencijos, laisvės teikti pašto paslaugas, laipsniško ir

kontroliuojamo pašto rinkos liberalizavimo principais.

5

straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai

pareigūnai, atlikdami šio Įstatymo priežiūrą, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei

Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir

atliekamas funkcijas, Ryšių reguliavimo tarnybos vardu įgyvendina šias teises:

1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų

nustatytas sąlygas ir procedūras iš pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų

gauna jiems reikalingą informaciją;

2) gauna žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš

asmenų, susijusių su tikrinamų pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų veikla,

reikalauja, kad jie atvyktų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines

patalpas duoti paaiškinimus;

3) gauna duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie

tikrinamo pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjo ūkines operacijas iš kitų

asmenų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės valdymo ir

savivaldos institucijų;

4) siekdami nustatyti, ar pašto bei pasiuntinių

paslaugų teikėjai nepažeidžia šiame Įstatyme bei leidimų pašto paslaugų

teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklėse ar bendrosiose

pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygose nustatytų reikalavimų, tikrina pašto bei

pasiuntinių paslaugų teikėjų ūkinę veiklą; išsamiai patikrina universaliųjų

pašto paslaugų teikėjo (teikėjų) sąnaudas ir (ar) pajamų sistemą (sistemas);

5) laikinai – iki 30 dienų – paima dokumentus ir

daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, palikdami

motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo bei paimtų

dokumentų ir (ar) daiktų aprašą; išreikalauja padaryti nurodytų dokumentų

kopijas;

6) tyrimui pasitelkia specialistų ir ekspertų;

7) atlieka kitus šiame

ir kituose įstatymuose nurodytus veiksmus.

įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus

(aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir užpildymo tvarką

įsakymu patvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.

įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių šiame straipsnyje nurodytas teises,

reikalavimai yra privalomi asmenims ir jų valdymo organų bei administracijos

darbuotojams. Už Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų

nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

6

straipsnis. Teisė teikti pašto ir pasiuntinių paslaugas

šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ryšių reguliavimo

tarnyba nustato, kokią informaciją ir dokumentus asmuo privalo pateikti

norėdamas teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas.

turi teisę teikti be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, kai

Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta

tvarka ir sąlygomis praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių

reguliavimo tarnyba, gavusi asmens pranešimą apie numatomą pasiuntinių paslaugų teikimo pradžią, ne vėliau kaip per 15 darbo

dienų informuoja šį asmenį, kad pranešimą gavo, ir nurodo, ar pranešimo turinys

ir forma atitinka bendrąsias pasiuntinių paslaugų teikimo sąlygas.

turi teisę tik turėdami leidimą. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi asmens

prašymą išduoti leidimą teikti pašto paslaugas, vadovaudamasi leidimų pašto

paslaugų teikėjams išdavimo ir pašto paslaugų teikimo taisyklėmis, ne vėliau

kaip per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos išduoda leidimą. Leidimas

įsigalioja paskelbus informaciją apie jo išdavimą „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“. Leidimas neišduodamas, jeigu pateikiami ne visi

dokumentai, kurių reikia leidimui gauti, dokumentai neatitinka nustatytų

reikalavimų ar pateikiami klaidingi duomenys. Ryšių reguliavimo tarnyba,

atsisakiusi asmeniui išduoti leidimą, nurodo tokio atsisakymo motyvus bei

apskundimo tvarką. Pašalinus priežastis, dėl kurių leidimas neišduotas, asmuo

gali pateikti prašymą jį išduoti.

panaikinamas, jeigu asmuo pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo

galiojimą, asmuo yra likviduotas, reorganizuotas (išskyrus jungimo būdu),

leidimą gavo pateikęs klaidingus duomenis, suklastotus dokumentus, jeigu

nuslėpė faktus, dėl kurių leidimas negalėjo būti išduotas, arba vienerius metus

nuo leidimo įsigaliojimo dienos nepradėjo teikti pašto paslaugų. Leidimo

galiojimas panaikinamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu. Apie

leidimo galiojimo panaikinimą asmeniui per 5 darbo dienas pranešama raštu.

Panaikinus leidimo galiojimą, asmuo leidimą per 10 dienų nuo pranešimo gavimo

dienos turi grąžinti Ryšių reguliavimo tarnybai.

apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

nustato pašto veiklos teisinius pagrindus, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų

santykius, pašto paslaugų teikėjų teises ir pareigas bei atsakomybę už šio

Įstatymo pažeidimus.

2.

Įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.

2 straipsnis.

Pagrindinės Įstatymo sąvokos

fiziniai ir juridiniai asmenys.

paštu – pašto paslaugų teikimas per pašto tinklą.

tinklas – pašto veiklos organizavimo sistema, kuria naudojasi pašto

paslaugų teikėjas surinkdamas, paskirstydamas, veždamas ir pristatydamas

nurodytu adresu pašto bei dokumentų siuntas.

paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, pagal

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą galintis teikti

pašto (vidaus, tarptautinio) bei pasiuntinių

pašto paslaugas per savo ar kitų asmenų pašto tinklą.

paštas – valstybės įmonė, teikianti

universaliąsias, pasiuntinių, pašto ir kitas paslaugas, galinti išmokėti

(pristatyti) pensijas, pašalpas ir kitas išmokas visoje valstybės teritorijoje

ir siunčianti pašto, dokumentų, konsignacines siuntas, pašto perlaidas į

užsienį.

paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų ir pašto perlaidų

surinkimas (priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas (įteikimas) per

pašto tinklą.

pašto paslaugos – pašto, dokumentų siuntų bei pašto perlaidų surinkimas

(priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas Lietuvos Respublikoje per pašto

tinklą.

8.

Tarptautinio pašto paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų bei

pašto perlaidų siuntimas per pašto tinklą iš Lietuvos Respublikos ir į

Lietuvos Respubliką.

pašto paslaugos – paslaugų teikėjo nustatyta tvarka greitai atliekamos

dokumentų siuntų ir siuntinių surinkimo iš siuntėjų ir pristatymo

gavėjams per pasiuntinį pašto paslaugos.

pašto paslaugos – pašto paslaugos (išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į

kurias įeina pašto korespondencijos, ne sunkesnės kaip 2 kilogramų,

pašto siuntinių, ne sunkesnių kaip 10 kilogramų, surinkimas, skirstymas,

vežimas ir pristatymas bei paslaugų, numatytų

registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas.

11.

Rezervuotosios pašto paslaugos – universaliųjų pašto paslaugų dalis

(išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į kurią įeina pašto korespondencijos

iki 350 gramų surinkimas, vežimas, skirstymas bei pristatymas. Šios paslaugos

atliekamos taikant Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus

tarifus.

paslaugų naudotojas – gavėjas arba siuntėjas.

– asmuo, kuriam pašto paslaugų teikėjas turi pristatyti ar įteikti siuntėjo

išsiųstą pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą ir pašto perlaidą.

– asmuo, kuris pašto paslaugų teikėjui pateikia ir paveda pristatyti (įteikti,

išmokėti) nurodytam gavėjui pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą, pašto

perlaidą.

15.

Leidimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotas dokumentas,

suteikiantis teisę teikti pašto (vidaus, tarptautinio, universaliąsias) bei

pasiuntinių pašto paslaugas.

perlaida – pinigų siuntimas paštu.

siunta – siunta, kurią sudaro informacija bet kokioje laikmenoje, siunčiama

įdėta į voką ar patvarią pakuotę bei pažymėta specialia žyma.

pašto siunta – siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų

teikėjui siuntėjo nurodytą pinigų sumą.

pašto siunta – siunta, kurią siuntėjas įvertino tam tikra pinigų suma.

siunta – siunčiama paštu pašto korespondencija,

reklaminė pašto siunta, pašto siuntiniai.

21.

Pašto korespondencija – siunčiami paštu laiškai, atvirukai (atvirlaiškiai),

spaudiniai, smulkieji paketai, sekogramos, aerogramos.

– pašto korespondencija, kurią sudaro pranešimas, reikalų raštas, siunčiami

voke.

(atvirlaiškis) – pašto korespondencija, kurią sudaro lapelis (dažnai su

vaizdais) laiškui, siunčiamam be voko.

24.

Spaudinys – pašto korespondencija, kurią sudaro spausdintas leidinys,

siunčiamas voke ar įdėtas į kitokią pakuotę.

25.

Smulkusis paketas – pašto korespondencija, kurią sudaro daiktai, siunčiami

įdėti į patvarią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

– pašto korespondencija, kurią sudaro rašytinis pranešimas, klišė ar leidinys

akliesiems iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašai bei specialus popierius

akliesiems, siunčiami voke ar įdėti į kitokią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

– pašto korespondencija, kurią sudaro oro paštu siunčiamas laiškas iš vieno

popieriaus lapo, sulankstomo ir užklijuojamo kaip vokas.

pašto siunta – pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo

dideliam gavėjų skaičiui paštu siunčiamas tik reklamos, komercinio ar viešai

skelbiamo pobūdžio vienodo turinio pranešimas.

siuntinys – pašto siunta, kurią sudaro daiktai,

siunčiami paštu patvarioje pakuotėje.

siunta – per pašto tinklą siunčiama siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo

siunčiama sugrupuota tarptautinių pašto siuntų, pažymėtų specialia žyma,

partija. Visos iš karto partijos muitinės formalumus atlieka pašto paslaugų

teikėjas ir tik po to ją sudarančios siuntos pristatomos konkretiems gavėjams.

pašalpų bei kitų išmokų pristatymo ir išmokėjimo paslauga – paslauga, kurią

pagal sutartis, sudarytas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniais skyriais, gali teikti valstybės paštas – pristatyti bei išmokėti

išmokas gavėjams.

produkcija – Lietuvos Respublikos ir kitų šalių neantspauduoti ir

antspauduoti, buvę ir esantys apyvartoje pašto mokos ženklai, analogiškieji

atvirukai (kartmaksimumai), vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) su datos arba

proginiu datos antspaudu, taip pat albumai ar aplankai su pašto mokos ženklų

rinkiniais.

mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai,

pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos

aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs valstybės pašto patvirtinti

mokėjimo spaudai.

3 straipsnis.

Teisiniai pašto veiklos pagrindai

Pašto paslaugų

teikėjų veiklą bei šių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius Lietuvos

Respublikoje reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti

teisės aktai, Pasaulinės pašto sąjungos vykdomasis reglamentas, Pasaulinės

pašto sąjungos konvencija ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

4 straipsnis.

Valstybinis pašto veiklos administravimas

srityje formuoja ir įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1)

nustato pašto paslaugų teikėjams leidimų išdavimo tvarką;

2)

išduoda pašto paslaugų teikėjams leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

3) rengia ir

tvirtina Pašto taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius pašto

paslaugų teikimą bei pašto veiklą;

4) nustato universaliųjų pašto paslaugų

teikėjams išlaidų apskaitos tvarką;

5) paskelbus

karo ar nepaprastąją padėtį, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais leidžia

specialius pašto paslaugų teikėjams privalomus teisės aktus;

6) nustato pašto

mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarką;

7) užtikrina, kad universaliųjų

pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą bei pašto paslaugų naudotojų

poreikius;

8)

bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją

atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

9) vykdo kitas

pareigas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

1)

nustato pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams pagrindines pašto tinklo

charakteristikas bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimus

(standartus);

2)

prižiūri, kaip laikomasi leidimų teikti pašto paslaugas sąlygų;

3)

nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų;

4)

atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo priežiūrą;

5) bendradarbiauja su kitų šalių pašto veiklos

administravimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse organizacijose;

6)

atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas

funkcijas.

5

straipsnis. Pašto paslaugų teikimas

Valstybės paštas ir kiti pašto

paslaugų teikėjai turi teisę surinkti, skirstyti,

vežti ir pristatyti pašto, dokumentų siuntas, pašto perlaidas bei teikti

pasiuntinių pašto paslaugas tik gavę leidimą. Teikti kitas, su pašto paslaugų

teikimu tiesiogiai nesusijusias paslaugas, gali, jeigu to nedraudžia kiti

įstatymai.

6

straipsnis. Valstybės

pašto pareigos ir teisės teikiant universaliąsias pašto

paslaugas

pašto pareiga – teikti universaliąsias pašto paslaugas.

universaliąsias pašto paslaugas ir atsižvelgdamas į pašto paslaugų

naudotojų poreikius, užtikrina :

1) kad universaliosios pašto

paslaugos būtų teikiamos nenutrūkstamai, išskyrus atvejus, priklausančius nuo

nenugalimos jėgos (force majeure), be diskriminavimo, visiems

pašto paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną,

ne mažiau kaip penkias darbo dienas per savaitę, visoje šalies teritorijoje;

2)

kad šių paslaugų naudotojams būtų teikiama išsami ir nuolat atnaujinta

informacija apie universaliąsias paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas

ir kokybės standartus;

3) atskirą

kiekvienos pašto paslaugos finansinę apskaitą. Tvarkant paslaugų, kurios nėra

priskirtos universaliosioms pašto paslaugoms, apskaitą, turi būti

atskirai skaičiuojama ta šių paslaugų dalis, kuri priskiriama pašto

universaliosioms paslaugoms. Tokia vidinė finansinė apskaita turi būti tvarkoma

remiantis jai taikomais objektyviai pagrįstais išlaidų apskaitos principais;

4) kitų Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatytų universaliųjų pašto paslaugų teikimą;

5) siunčiamųjų laiškų dėžučių

laiškams, atvirukams (atvirlaiškiams) ir aerogramoms surinkti įrengimą

viešosiose vietose;

6) pašto mokos

ženklų išleidimą ir išėmimą iš apyvartos.

paštas nustato teikiamų paslaugų apmokėjimo ženklinimo priemones, jas naudoja

ir leidžia naudoti bei platinti kitiems.

turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės

herbą paštas gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

7 straipsnis.

Pašto ir

pasiuntinių paslaugų teikimas

viešuoju pašto tinklu, rūšys bei didžiausi ir

mažiausi matmenys turi atitikti Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto

konvencijoje, Pašto korespondencijos ir Pašto siuntinių reglamentuose

nustatytus reikalavimus.

pašto siuntoje yra teisės aktais draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jie

grąžinami siuntėjui arba konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti

daiktais (prekėmis), apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui.

Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai (prekės).

pasiuntinių paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo

sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto siuntos

neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose) nustatoma vežimo

sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis

sutartimis.

transporto priemonėms, vežančioms tik pašto siuntas, ir jas lydintiems asmenims

per pasienio kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų

ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.

įteikiama siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio gavėjo įgaliotam asmeniui.

pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jei to padaryti negalima, apie tai

praneša gavėjui. Pašto siunta, adresuota asmeniui į jo darbo, mokymosi vietą,

bendrabutį, į karinės tarnybos vietą, ligoninę, sanatoriją, stovyklą ar

įkalinimo vietą, pristatoma (įteikiama) administracijai arba jos įgaliotiems

asmenims.

būti įrengtos lengvai prieinamoje vietoje daugiabučių namų kiekvienoje

laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte; įmonėse, įstaigose, organizacijose

– prie pagrindinių įėjimų; sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų

(įvažiavimų) į sodą. Individualių namų savininkai įrengia gaunamųjų laiškų

dėžutes prie įėjimo į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų,

tvorų, stovelių. Gaunamųjų laiškų dėžutes įrengia pašto siuntos gavėjas.

paslaugas: surinkti pašto siuntas iš siuntėjų, garantuoti pašto siuntų

pristatymą siuntėjo nustatytu laiku, suteikti galimybę pristatymo metu keisti

gavėją, patvirtinti apie pašto siuntos įteikimą, sudaryti galimybę stebėti

pašto siuntos pristatymą.

neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas

(gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu

gavėjas (siuntėjas) negyvena, saugoma Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatytą laiką. Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos

neatsiėmė, nors jam buvo išsiųstas rašytinis perspėjimas, pašto paslaugų teikėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai

turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Prie

pranešimo pridedama pašto paslaugų teikėjo žyma, kad siuntėjas (gavėjas)

kviečiamas pašto siuntą atsiimti neatvyko arba pašto siuntos atsisakė.

tarp susitarimą dėl keitimosi dokumentais sudariusių asmenų. Šie asmenys patys

pristato ir pasiima pašto siuntas, naudodamiesi savo ar trečiųjų asmenų

patalpomis, transportu.

8

straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos

universaliąsias pašto paslaugas, prieinama kaina teikiamas visoje šalies

teritorijoje. Pasiuntinių paslaugos nėra laikomos universaliosiomis pašto

paslaugomis.

1) iki 2 kilogramų pašto korespondencijos siuntų

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

2) iki 10 kilogramų pašto siuntinių

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

3) registruotųjų

ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar

įteikimas;

4) iki 20

kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos šalių narių,

pristatymas ar įteikimas.

privalo:

1) visiems naudotojams vienodomis

sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies

teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per

savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force

majeure), taip pat užtikrinti vienkartinį pašto siuntų surinkimą ir

vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą,

išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti

kaip išskirtines;

2) reguliariai

teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją universaliųjų pašto paslaugų

naudotojams apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų

kainas ir kokybės reikalavimus ar standartus;

3) pagal viešojo

pašto tinklo charakteristikas įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto

paslaugų teikimo vietų skaičių;

4) išleisti ir

išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

5) kompensuoti sekogramų, karo belaisvių

ir internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;

6) skelbti

metinę ataskaitą, įskaitant išnagrinėtų skundų skaičių bei informaciją apie

tai, kaip jie buvo išspręsti;

7) tvarkyti

apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius

sąnaudų apskaitos tvarkymo principus bei sąnaudų apskaitos sistemos

reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą; sąnaudų apskaitos

sistemoje atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą bei rezervuotąsias

pašto paslaugas;

8) nacionalinės

standartizacijos institucijos nustatyta tvarka taikyti Europos Sąjungos

standartus;

9) skaidriomis

ir nediskriminacinėmis sąlygomis sudaryti sutartis su kitais pašto paslaugų

teikėjais dėl galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu;

10) atliekant tarpvalstybinius

galutinius atsiskaitymus už tarptautinio pašto paslaugas, laikytis tokių

principų: nustatyti galutinių atsiskaitymų dydį atsižvelgiant į gaunamo

tarptautinio pašto apdorojimo ir pristatymo sąnaudas; atsiskaitymus susieti su paslaugų

kokybe; galutiniai atsiskaitymai turi būti skaidrūs ir nediskriminuojantys.

1) sudaryti su klientais individualias

sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų;

2) bendradarbiauti su kitų šalių

universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, pagal kompetenciją dalyvauti

tarptautinių pašto organizacijų veikloje.

privalo būti pagrįsti teikiamų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudomis, tačiau

prieinami visiems pašto paslaugų naudotojams, skaidrūs ir nediskriminuojantys. Jeigu Vyriausybė

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų

tarifus nustato mažesnius už pašto paslaugų sąnaudas, šių sąnaudų ir tarifų

skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete

numatytų lėšų.

teikėjas, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms

sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nustatant tokius

tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai

teikiamomis pašto paslaugomis. Tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis

sąlygomis siunčiantiems naudotojams.

turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės

herbą taip pat gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

9

straipsnis. Rezervuotosios pašto paslaugos

Kad

būtų užtikrintas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas,

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui rezervuojamos vidaus korespondencijos

siuntų, reklaminio pašto, gaunamų tarptautinių korespondencijos siuntų

surinkimo, paskirstymo, vežimo, pristatymo bei įteikimo paslaugos, laikantis

svorio ir kainų limitų. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos taikoma 100 gramų,

o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 gramų rezervuotųjų pašto siuntų svorio riba.

Pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas nuo 2004 m. gegužės 1 d.

privalo teikti taikydami ne mažiau kaip 3 kartus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. –

ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį tarifą, negu yra nustatytas universaliųjų

pašto paslaugų teikėjui pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos

tarifas.

10

straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga

1.

Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai naudotojams privalo garantuoti

susirašinėjimo slaptumą.

2.

Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto siuntą,

gali patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų

randa, siuntos nepriimti.

3.

Operatyvinės veiklos subjektai, ikiteisminio tyrimo institucijos gali gauti

informaciją apie pašto ar pasiuntinių paslaugų naudotojus, apžiūrėti pašto

siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus daiktus

ir daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

4.

Pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams draudžiama teikti informaciją apie

kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas gauti šią

informaciją, jeigu šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip.

11

straipsnis. Ginčų sprendimas

pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba tarp pašto paslaugų teikėjų ir

pasiuntinių paslaugų teikėjų, naudotojas arba pašto ar pasiuntinių paslaugų

teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne

teismo tvarka išspręstų ginčą su pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėju.

Naudotojas, pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas taip pat turi teisę kreiptis

tiesiai į teismą.

pasiuntinių paslaugų teikėjų ar naudotojų skundus nagrinėti taikomos Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintos Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir

naudotojų arba pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų

ginčų nagrinėjimo taisyklės.

teikėjas arba naudotojas kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą prieš tai

nesikreipęs į pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėją, Ryšių reguliavimo tarnyba

imasi priemonių šalis sutaikyti.

ir naudotojų bei pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų

ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio

ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių

taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo

taisyklės.

dėl ginčo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui įstatymų

nustatyta tvarka.

12

straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybė ir žalos atlyginimas

1.

Siuntėjas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus

ar apgadintus siųstus daiktus pretenziją gali pareikšti pašto paslaugų teikėjui

per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.

dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.

patvirtinti paprastą bei sąnaudomis pagrįstą pašto paslaugų naudotojų skundų

nagrinėjimo tvarką.

4.

Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki

įteikimo gavėjui) atlyginama vadovaujantis šiuo Įstatymu. Žala dėl prarastų,

sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto

konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis.

Patirti netiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį

neįskaitomi.

5.

Pašto paslaugų teikėjai neatsako už:

1)

pašto siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų nustatyta

tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos;

2)

prarastus draudžiamus pašto siuntose siųsti daiktus (prekes).

buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės)

apgadinti, jis atlygina:

1) už dingusią registruotąją pašto korespondencijos

siuntą, kurios siuntėjas neįvertino, taip pat už joje sugadintus visus daiktus

(prekes) – suma, lygia siuntimo išlaidoms. Registruotosios pašto siuntos

dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į žalos

atlyginimą, lygų realiam padarytos žalos dydžiui, tačiau jis negali viršyti

pašto siuntos vertės;

2) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)

registruotojoje pašto korespondencijoje ar dingusiame pašto siuntinyje – suma,

lygia pašto siuntoje dingusių (apgadintų) daiktų (prekių) vertei, tačiau

neviršijančia šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos sumos;

3) už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, lygia

siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;

4) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)

įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, lygia siuntimo

išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto

(prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu įvertinta visa pašto siunta.

7.

Tais atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos

mokesčio dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės, pašto paslaugų teikėjas sumoka

siuntėjui jo nurodytą išpirktinę sumą.

8.

Jeigu pašto paslaugų teikėjas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotąją

pašto korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis siuntėjui atlygina siuntimo

išlaidas.

9.

Pašto paslaugų teikėjas, gavęs per šio Įstatymo nustatytus terminus pateiktą

pretenziją, žalą atlygina:

1)

dėl pašto siuntos, siųstos šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo

dienos;

2)

dėl tarptautinės pašto siuntos – per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo

dienos.

10.

Pašto paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:

1) siunčiant pašto siuntas atsirado nenugalimos jėgos

(force majeure) aplinkybės, dėl kurių dingo pašto siunta, jeigu siuntoje

trūksta daiktų ar jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto

siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto

paslaugų teikėjų kaltė kitaip neįrodoma;

2) žala padaryta dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė

pašto paslaugų teikėjo reikalavimus dėl pakuotės, daiktų įpakavimo ar dėl

ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių;

3)

pašto siunta, joje siunčiami daiktai (prekės) ar jų dalis išsiuntimo ar gavimo

šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka

konfiskuoti;

4) įteikiant gavėjui registruotąją pašto

korespondenciją ar pašto siuntinį, pakuotė ir ant jos esantis išsiuntimo pašto

antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar

perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris

atitinka nurodytąjį;

5)

gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo;

6)

pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;

7)

pašto siunta dingo ar buvo sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatyta

atlyginti žalą;

8)

siunčiamos sekogramos, karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų pašto

korespondencijos siuntos.

nuostatos taikomos, jeigu sutartyse su naudotojais nenustatyta kitaip. Jei

sutartis pablogina naudotojų padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

pašto

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos

pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės

gerinimo.

birželio 10 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvą

97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolimesnio atvėrimo konkurencijai.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-563,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio

1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2118,

2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2125 (2004-04-24)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo

pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams išduoti leidimai galioja tiek, kiek

neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-04-28)

autrap@lrs.lt

8 straipsnis.

Pašto ir kitų paslaugų tarifai

didžiausius tarifus valstybės paštui nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatomi

valstybės paštui didžiausi universaliųjų pašto paslaugų tarifai neturi būti

mažesni negu teikiamų pašto paslaugų išlaidos. Jeigu Vyriausybė nustato

valstybės paštui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų tarifus mažesnius už

pašto paslaugų išlaidas, šių išlaidų ir tarifų skirtumas padengiamas iš

valstybės biudžete numatytų lėšų.

turintys leidimą teikti pašto paslaugas, rezervuotąsias pašto paslaugas privalo

teikti taikydami ne mažiau kaip 5 kartus didesnį tarifą, negu nustatyta

valstybės paštui.

pašto ir kitų paslaugų tarifus nustato pašto paslaugų teikėjas arba jie

nustatomi sutartyse su pašto paslaugų naudotojais.

9 straipsnis.

Universaliųjų pašto paslaugų tarifų nustatymo principai

vadovaujantis šiuo principu: tarifai privalo būti susieti su teikiamų paslaugų

išlaidomis, bet turi būti prieinami pašto paslaugų naudotojams.

pašto paslaugų vienodų tarifų taikymas neturi apriboti universaliųjų pašto

paslaugų teikėjo teisės sudaryti su pašto paslaugų naudotojais individualias

sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų, tačiau šie tarifai negali

viršyti Vyriausybės nustatytų dydžių.

10 straipsnis.

Draudžiami siųsti pašto ir dokumentų siuntose daiktai

1.

Pašto, dokumentų siuntose draudžiama siųsti daiktus, kuriuos įvežti į pašto,

dokumentų siuntos gavimo šalį ar joje naudoti yra uždrausta.

2.

Jei nustatoma, kad priimtoje pašto, dokumentų siuntoje yra pagal teisės aktus

draudžiamų siųsti daiktų, jie konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir

tvarka.

3.

Jei įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto, dokumentų

siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais, apie tai nedelsiant pranešama

siuntėjui. Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai.

11 straipsnis.

Pašto, dokumentų siuntų slaptumas ir kontrolė

1.

Pašto paslaugų teikėjai siuntėjams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą,

išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

2.

Pašto paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto, dokumentų siuntą, gali

patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų randa,

siuntos nepriimti.

institucijų pareigūnai gali gauti informaciją apie pašto paslaugų naudotojus,

apžiūrėti pašto, dokumentų siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip

kontroliuoti siunčiamus daiktus bei daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais

atvejais ir tvarka. Teikiant pasiuntinių pašto paslaugas, pašto paslaugų teikėjai

gali apžiūrėti bei patikrinti pašto, dokumentų siuntas, jeigu tai numatyta su

pašto paslaugų naudotojais sudarytose sutartyse.

paslaugų teikėjams draudžiama teikti neįgaliotiems asmenims informaciją apie

kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas šią informaciją

gauti.

12 straipsnis.

Pašto, dokumentų siuntų vežimas

dokumentų siuntos vežamos pašto paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais

sudarytos sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto,

dokumentų siuntos neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose)

nustatoma vežimo sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis.

dokumentų siuntas vežančioms transporto priemonėms, jų lydėtojams per pasienio

kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų

vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.

13 straipsnis.

Pašto, dokumentų siuntų priėmimas ir pristatymas teikiant

universaliąsias

pašto paslaugas

paštui universaliųjų pašto paslaugų teikimo tvarką nustato Pašto taisyklės.

Kitos pašto paslaugos teikiamos sutartyse su paslaugų naudotojais arba paslaugų

teikėjo nustatyta tvarka.

dokumentų siunta pristatoma (įteikiama) siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio

gavėjo įgaliotam asmeniui. Pašto, dokumentų siunta, adresuota asmeniui į jo

darbo, mokymosi vietą, bendrabutį, į karinės tarnybos vietą, ligoninę,

sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo vietą, pristatoma (įteikiama) jo buvimo

vietos administracijai arba jos įgaliotiems asmenims.

dokumentų siunta, kurios neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti

siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu

gavėjas (siuntėjas) negyvena, laikoma bešeimininkiu daiktu ir perduodama

valstybės nuosavybėn Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

paslaugų teikėjai įdeda pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes. Jei pašto siuntos negalima įdėti į gaunamųjų laiškų dėžutę,

pašto paslaugų teikėjas apie tai praneša gavėjui.

5.

Gaunamųjų laiškų dėžutės paprastai

įrengiamos daugiabučių namų butų savininkų, bendrijų,

įmonių, įstaigų, organizacijų kiekvienos laiptinės pirmuosiuose aukštuose, jeigu

butų savininkai, bendrijos, įstaigos ar organizacijos nenusprendžia kitaip, o sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų

(įvažiavimų) į sodą. Individualių namų savininkai paprastai įrengia gaunamųjų laiškų dėžutes prie įėjimo į jų sklypus

arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių. Šios dėžutės turi

būti lengvai prieinamos nuo gatvės ar kelių, šaligatvių ir šalikelių.

paslaugų teikėjai individualių namų rajonuose gali įrengti gaunamųjų laiškų

dėžučių spintas. Tokios gaunamųjų laiškų dėžučių spintos įrengiamos prie

šaligatvių ar šalikelėse miestuose – nuo pašto siuntų gavėjų gyvenamosios

vietos ne toliau kaip 300 m, kaimuose – ne toliau kaip 500 m.

gaunamųjų laiškų dėžutės neįrengtos, pašto siuntos gavėjams nepristatomos.

Gavėjai pašto siuntas turi pasiimti juos aptarnaujančių pašto paslaugų teikėjų

nustatytose vietose.

14 straipsnis.

Nemokamas pašto korespondencijos siuntimas

Valstybės paštas apmoka sekogramų, karo belaisvių ir

internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntimo išlaidas.

15 straipsnis.

Pretenzijų pateikimas

žalos atlyginimo už dingusią pašto, dokumentų siuntą, dingusius, trūkstamus ar

apgadintus siųstus daiktus gali pareikšti pretenziją pašto paslaugų teikėjui:

dėl pašto, dokumentų siuntos, siųstos šalyje, – per šešis mėnesius, siųstos į

užsienį, – per vienerius metus nuo išsiuntimo dienos.

šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.

16 straipsnis.

Pašto paslaugų teikėjų civilinė atsakomybė

prarastų, sugadintų pašto, dokumentų siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki

įteikimo gavėjui) atlyginama šio Įstatymo nustatyto dydžio ir tvarka, jeigu

pašto paslaugų teikėjų sutartyse su pašto paslaugų naudotojais nenumatyta

kitaip.

paslaugų teikėjai neatsako už:

1) pašto,

dokumentų siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų

nustatyta tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos;

2) prarastus

draudžiamus siųsti pašto, dokumentų siuntose daiktus.

17 straipsnis.

Žalos atlyginimo dydis ir tvarka

pašto paslaugų teikėjo, teikusio pašto paslaugas (išskyrus pasiuntinių pašto

paslaugas), kaltės prarastos arba sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų

ar daiktai apgadinti, jis atlygina:

1) už prarastą registruotą pašto korespondenciją ir

pašto siuntinį, kurio siuntėjas neįvertino, taip pat už juose sugadintus visus

daiktus – suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms;

2) už dalį

prarastų ar apgadintų daiktų registruotoje pašto korespondencijoje ar

paprastame siuntinyje – suma, lygia pašto siuntoje prarastų (apgadintų) daiktų

vertei, tačiau neviršijančia šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sumos;

3) už prarastą

įvertintąją pašto siuntą – suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms, ir

įvertinimo sumą;

4) už dalį

prarastų ar apgadintų daiktų įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų aprašu –

suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms ir daiktų apraše nurodytai prarasto ar

apgadinto daikto vertei, tačiau ne didesne, negu įvertinta visa pašto siunta;

5) už dalį

prarastų ar apgadintų daiktų įvertintojoje pašto siuntoje be daiktų aprašo –

suma, lygia dviguboms siuntimo išlaidoms ir prarastų daiktų vertei, tačiau ne

didesne, negu įvertinta pašto siunta;

6) už pašto,

dokumentų siuntų praradimą, apgadinimą teikiant pasiuntinių pašto paslaugas –

pašto paslaugų teikėjo nustatyta tvarka.

atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos mokesčio

dėl valstybės pašto kaltės, valstybės paštas sumoka siuntėjui jo nurodytą

išpirktinę sumą.

3.

Jeigu valstybės paštas neišmoka pašto perlaidos (siųstų pinigų nebuvo galima

išmokėti gavėjui), neišmokėtus pinigus grąžina siuntėjui.

4.

Valstybės paštas už dėl jo kaltės neišmokėtą pensiją, pašalpą bei kitą išmoką

žalą gavėjui atlygina sutartyse, sudarytose su Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos teritoriniais skyriais, nustatyta tvarka ir išmokėdamas

atitinkamą sumą.

5.

Jeigu valstybės paštas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotą pašto

korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis atlygina siuntėjui dvigubas

siuntimo išlaidas.

6.

Už pašto, dokumentų siuntos grąžinimą dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės

teikiant pasiuntinių pašto paslaugas siuntėjui žala atlyginama pašto paslaugų

teikėjo ir naudotojo sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka.

paslaugų teikėjas, gavęs šio Įstatymo nustatytais terminais ir tvarka pateiktą

pretenziją, žalą atlygina:

1) dėl pašto,

dokumentų siuntos, siųstos šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo

dienos;

2) dėl pašto,

dokumentų siuntos, siųstos į užsienį, – per 3 mėnesius nuo pretenzijos

pateikimo dienos.

paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:

1)

siunčiant pašto, dokumentų siuntas atsirado nenugalimos jėgos (force majeure)

aplinkybės, dėl kurių pašto, dokumentų siunta prarasta, joje trūksta daiktų ar

jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto, dokumentų siunta, nes

sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto paslaugų

teikėjų kaltė kitaip neįrodoma;

2) žala padaryta

dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė pašto paslaugų teikėjo reikalavimus dėl

pakuotės ar daiktų įpakavimo ir dėl ypatingų siunčiamojo daikto savybių;

3) pašto,

dokumentų siunta, joje siunčiami daiktai ar jų dalis, siųsti pinigai išsiuntimo

ar gavimo šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka

konfiskuoti;

4) gavėjui įteikiant dokumentų siuntą, registruotą

pašto korespondenciją ar siuntinį, pakuotė bei ant jos esantis išsiuntimo pašto

antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar

perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris

atitinka nurodytąjį;

5) gavėjas

priėmė pašto, dokumentų siuntą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintų Pašto taisyklių nustatyta tvarka ir pasirašė, kad ją gavo;

6) dokumentų,

pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;

7) dokumentų,

pašto siunta prarasta ar sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatytas žalos

atlyginimas.

18 straipsnis.

Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus

Asmenys už šio

Įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

19 straipsnis.

Ginčų sprendimas

Ginčai tarp

pašto paslaugų teikėjų ir paslaugų naudotojų sprendžiami įstatymų nustatyta

tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-563,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio

1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-11-10)

autrap@lrs.lt