← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2010-12-28

Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 36-1070

Neoficialus įstatymo tekstas

Įstatymo

aktuali redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PAŠTO

ĮSTATYMAS

1999 m. balandžio 15 d. Nr. VIII-1141

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m.gegužės 1 d.:

Nr. IX-2118,

2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2125 (2004-04-24)

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis, taikymas ir tikslai

1.

Šis Įstatymas nustato pašto bei

pasiuntinių paslaugų teikimo teisinius

pagrindus, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius, pašto

bei pasiuntinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas, pašto veiklos reguliavimo

institucijas, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybę ir žalos

atlyginimą.

2.

Įstatymas taikomas pašto bei

pasiuntinių paslaugų teikėjams ir naudotojams.

3.

Įstatymas

nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.

4.

Šiuo Įstatymu siekiama Lietuvos

Respublikos pašto bei pasiuntinių veiklos reglamentavimą ir reguliavimą

suderinti su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio Įstatymo priede.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Asmuo –

fizinis arba juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų filialai.

2.

Galutiniai

atsiskaitymai –

atlygis universaliųjų pašto paslaugų teikėjui už gaunamų tarptautinių pašto

siuntų pristatymą.

3.

Gavėjas – asmuo, kuriam

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas turi pristatyti ar įteikti siuntėjo

pateiktą pašto siuntą.

4.

Išpirktinė pašto siunta –

pašto siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų teikėjui

siuntėjo nurodytą ir už pašto paslaugas priskaičiuotą pinigų sumą.

5.

Įvertintoji

pašto siunta – pašto siunta, kurią sugadinus ar

kuriai dingus siuntėjui atlyginama jo nurodyta pašto siuntos vertė.

6.

Keitimasis

dokumentais – susitarusių asmenų savo pačių jėgomis keitimasis tarpusavyje

pašto siuntomis.

7.

Korespondencijos

siunta

– rašytinis pranešimas (laiškas

(pašto siunta voke), atvirukas (atvirlaiškis), aerograma), užrašytas ant bet

kokios fizinės medžiagos, siųstinas ir pristatytinas ant siuntos ar pakuotės

siuntėjo nurodytu adresu.

8.

Naudotojas

– asmuo, kuris asmeniniams ar verslo tikslams naudojasi pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugomis.

9.

Pasiuntinių paslaugos – pašto

siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams

asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas paslaugas.

10.

Pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas – pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas

teikiantis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas

fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis

judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje

valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų

filialai.

11.

Pašto

korespondencijos siunta – korespondencijos siunta, sekograma, taip pat

spaudiniai, smulkūs paketai, siųstini ir pristatytini ant siuntos ar pakuotės

siuntėjo nurodytu adresu. Pašto siuntos, priskirtos pašto korespondencijos

siuntoms, yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Pasaulinės pašto

sąjungos Pašto korespondencijos reglamente.

12.

Pašto mokos ženklai –

galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai

ir atvirukai (atvirlaiškiai), ženklintos aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir

specialūs patvirtinti mokėjimo spaudai.

13.

Pašto

paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas

ar įteikimas.

14.

Pašto

paslaugų teikimo vietos – pašto infrastruktūros dalis, įskaitant viešam

naudojimui skirtas pašto dėžutes, esančias šalia viešųjų kelių arba

universaliųjų pašto paslaugų teikėjo patalpose. Per šias vietas naudotojai gali

pateikti pašto siuntas viešajam pašto tinklui.

15.

Pašto

siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti pašto

ar pasiuntinių paslaugų teikėjai. Tai pašto korespondencijos, reklaminė pašto

siunta, taip pat siunta, kurioje siunčiami spaudiniai ir pašto siuntiniai.

16.

Pašto

siuntinys – paštu siunčiami daiktai (prekės), tarp jų ir neturintys

komercinės vertės.

17.

Pašto

siuntų paskirstymas – visuma veiksmų, kurie atliekami su pašto siuntomis

nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki pristatymo adresatams.

18.

Pašto

siuntų surinkimas – visuma veiksmų, kurių metu pašto siuntos surenkamos iš

naudotojų.

19.

Registruotoji

pašto siunta – pašto siunta, kuriai suteikta pastovaus dydžio garantija

pašto siuntos dingimo, vagystės ar sugadinimo atveju. Siuntėjo prašymu

pateikiami įrodymai, kad ši pašto siunta buvo pristatyta ar įteikta gavėjui.

20.

Reklaminė

pašto siunta – adresuota pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo paštu

siunčiamas reklaminio, komercinio ar viešai skelbiamo pobūdžio vienodo turinio

pranešimas (išskyrus sąskaitas, mokėjimo pranešimus, finansines ataskaitas ir

kitokius nevienodo turinio pranešimus). Jei reklaminėje pašto siuntoje

siunčiami kitokio pobūdžio pranešimai, ji nelaikoma reklamine pašto siunta.

21.

Rezervuotosios pašto paslaugos –

pašto paslaugų dalis, kurių teikimas apribojamas laikantis nustatytų svorio ir

kainų ribų, kad būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų teikimas.

22.

Siuntėjas – asmuo, kuris

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui pateikia pristatyti ar įteikti jo

nurodytam gavėjui pašto siuntą.

23.

Tarptautinė pašto siunta – pašto siunta,

siunčiama iš vienos valstybės į kitą.

24.

Universaliosios pašto paslaugos –

nenutrūkstamai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teikiamos pašto

paslaugos.

25.

Universaliųjų pašto paslaugų

teikėjas – akcinė bendrovė Lietuvos paštas ir (ar) kiti pašto paslaugas

teikiantys Lietuvos Respublikos piliečiai ar asmenys, turintys leidimą nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai

asmenys, taip pat kitos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų

filialai įsteigti Lietuvos Respublikoje, Vyriausybės įgalioti teikti

universaliąsias pašto paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

26.

Valstybė narė – Europos

Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

27.

Viešasis pašto tinklas – pašto

infrastruktūra, kuria naudojasi universaliųjų pašto paslaugų teikėjas teikdamas

pašto paslaugas: surinkdamas pašto siuntas, priskiriamas universaliosioms pašto

paslaugoms, iš visoje teritorijoje esančių pašto paslaugų teikimo vietų;

apdorodamas ir veždamas tokias pašto siuntas nuo paėmimo iš pašto paslaugų

teikimo vietų iki rūšiavimo vietų; pristatydamas siuntas pagal adresus,

nurodytus ant pašto siuntų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

3

straipsnis. Pašto veiklos reguliavimo institucijos

1.

Pašto veiklą Lietuvos Respublikoje

reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) formuoja ir

įgyvendina valstybės strategiją ir politiką pašto srityje;

2) tvirtina universaliųjų pašto paslaugų

teikimo taisykles;

3) nustato universaliųjų

pašto paslaugų kokybės reikalavimus;

4) užtikrina,

kad universaliųjų pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą, ekonomines

ir socialines aplinkybes bei naudotojų poreikius;

5) įgalioja

pašto paslaugų teikėją (teikėjus) teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies

teritorijoje ir apie jį (juos) praneša Europos Komisijai;

6) pagal pašto

siuntų svorio pakopas tvirtina universaliųjų pašto paslaugų didžiausius

tarifus;

7) tvirtina

nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisykles;

8) nustato pašto

mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos bei apskaitos taisykles;

9) tvirtina

universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikas;

10) nenugalimos

jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat

siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant

valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka duoda pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams privalomus nurodymus,

užduotis ir užsakymus;

11)

bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją

atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

12) atlieka

kitas funkcijas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri,

kaip laikomasi šio Įstatymo nuostatų ir kaip jos yra įgyvendinamos. Ryšių

reguliavimo tarnybos statusą, veiklas, apibrėžtas šiame Įstatyme, finansavimo

šaltinius, sąlygas ir tvarką bei kitus veiklos aspektus nustato Elektroninių

ryšių įstatymas.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) rengia ir

tvirtina pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisykles ir prižiūri, kaip

laikomasi jose nustatytų reikalavimų;

2) (neteko galios nuo 2010 m. sausio 5 d.);

3) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo

taisykles;

4) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų didžiausių tarifų;

5) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto

tinklo charakteristikų;

6) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles;

7) prižiūri, kaip universaliųjų pašto paslaugų

teikėjas laikosi nustatytų viešojo pašto tinklo charakteristikų ir teikiamų

universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimų;

8) nustato universaliųjų pašto paslaugų teikėjui

pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemai

keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą;

9) organizuoja nepriklausomą universaliųjų pašto

paslaugų kokybės patikrinimą ir kartą per metus viešai skelbia šio patikrinimo

rezultatus;

10) rengia ir tvirtina pašto ar pasiuntinių paslaugų

teikėjų ir naudotojų ginčų nagrinėjimo taisykles bei nagrinėja ginčus tarp

pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų;

11) rengia ir tvirtina pašto paslaugų teikėjų ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus

tarp pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų;

12) atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų

taikymo priežiūrą;

13) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio

Įstatymo pažeidimus bei pažeidėjams taiko sankcijas šio Įstatymo ir kitų teisės

aktų nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;

14) bendradarbiauja su užsienio šalių pašto veiklos

reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių

organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių veikloje;

15) įstatymų nustatyta tvarka teikia turimą informaciją kitoms valstybės ir

(ar) savivaldybių institucijoms pagal jų prašymus. Valstybės ir (ar) savivaldybių

institucijos, kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti

tinkamą jos apsaugą;

16) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

5.

Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama šio

Įstatymo jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) kontroliuoti,

kaip laikomasi šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių pašto ir

pasiuntinių veiklą, nuostatų;

2) gauti iš valstybės ir savivaldybės

institucijų, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų, taip pat kitų

asmenų visą jai reikalingą su pavestų uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų

vykdymu susijusią informaciją, taip pat ir finansinę, užtikrindama

konfidencialios informacijos apsaugą;

3) atlikti kitus Lietuvos Respublikos

įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytus veiksmus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

4

straipsnis. Pašto ir pasiuntinių veiklos

reguliavimo principai

Pašto ir

pasiuntinių veikla reguliuojama vadovaujantis

sąžiningos konkurencijos, laisvės teikti pašto paslaugas, laipsniško ir

kontroliuojamo pašto rinkos liberalizavimo principais.

5

straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai

1.

Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti

pareigūnai, atlikdami šio Įstatymo priežiūrą, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei

Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir

atliekamas funkcijas, Ryšių reguliavimo tarnybos vardu įgyvendina šias teises:

1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų

nustatytas sąlygas ir procedūras iš pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų

gauna jiems reikalingą informaciją;

2) gauna žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš

asmenų, susijusių su tikrinamų pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų veikla,

reikalauja, kad jie atvyktų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines

patalpas duoti paaiškinimus;

3) gauna duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie

tikrinamo pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjo ūkines operacijas iš kitų

asmenų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės valdymo ir

savivaldos institucijų;

4)

siekdami nustatyti, ar pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai nepažeidžia šiame

Įstatyme, pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklėse nustatytų

reikalavimų, tikrina pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų ūkinę veiklą;

išsamiai patikrina universaliųjų pašto paslaugų teikėjo (teikėjų) sąnaudas ir

(ar) pajamų sistemą (sistemas);

5) laikinai – iki 30 dienų – paima dokumentus ir

daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, palikdami

motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo bei paimtų

dokumentų ir (ar) daiktų aprašą; išreikalauja padaryti nurodytų dokumentų

kopijas;

6) tyrimui pasitelkia specialistų ir ekspertų;

7) atlieka kitus šiame ir kituose įstatymuose

nurodytus veiksmus.

2.

Ryšių reguliavimo tarnybos

įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus

(aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir užpildymo tvarką

įsakymu patvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.

3.

Ryšių reguliavimo tarnybos

įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių šiame straipsnyje nurodytas teises,

reikalavimai yra privalomi asmenims ir jų valdymo organų bei administracijos

darbuotojams. Už Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų

nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

6

straipsnis. Teisė teikti pašto ir pasiuntinių paslaugas

1.

Pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugas galima teikti pateikus apie tai pranešimą Ryšių reguliavimo

tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pranešimo apie pašto ir pasiuntinių

paslaugų teikimo pradžią pateikimo tvarką ir sąlygas pašto ir pasiuntinių

paslaugų teikimo taisyklėse.

2.

Prieš

pradedant teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas, Ryšių reguliavimo

tarnybai reikia pateikti:

1) Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytos formos pranešimą apie pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikimo pradžią (toliau – pranešimas);

2) juridinio

asmens teisėtą įsisteigimą patvirtinančių dokumentų kopijas (išskyrus

juridinius asmenis, įregistruotus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų

registre), jei pranešimą teikia juridinis asmuo.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų šio straipsnio 2

dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos įrašo pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėją į pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašą ir apie

tai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje, taip pat praneša

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui.

4.

Pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjas išbraukiamas iš pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjų sąrašo ir netenka teisės teikti pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugas, jeigu jis:

1) pateikia

pranešimą apie pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo pabaigą;

2) miršta arba

yra likviduotas;

3) yra

pripažintas bankrutavusiu;

4) teikdamas

Ryšių reguliavimo tarnybai pranešimą, pateikė klaidingus duomenis, suklastotus

dokumentus arba nuslėpė faktus, dėl kurių negalėjo pradėti teikti pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugas ir būti įrašytas į pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjų sąrašą;

5) vienus metus

neteikė Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitų dėl suteiktų pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų arba vienus metus pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo negalima surasti jo buveinėje, nurodytoje Juridinių asmenų registre.

5.

Pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjas netenka teisės teikti pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugas kitą dieną po jo išbraukimo iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjų sąrašo. Apie pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo išbraukimą iš

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašo Ryšių reguliavimo tarnyba

paskelbia savo interneto svetainėje ir praneša pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjui.

6.

Pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjas, nutraukęs pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikimą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta

tvarka ir sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

7

straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimas

1.

Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjas privalo:

1) pasitvirtinti pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikimo taisykles;

2) užtikrinti susirašinėjimo slaptumą;

3) atsakyti į naudotojo su pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikimu susijusį skundą per 10 dienų nuo skundo gavimo

dienos; šis reikalavimas netaikomas universaliųjų pašto paslaugų teikėjui,

kuris privalo vadovautis atitinkamais Europos standartais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamų Universaliųjų pašto

paslaugų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka;

4) ant pašto siuntos nurodyti arba prie

pašto siuntos pridėti duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėją, jo buveinės arba gyvenamosios vietos adresą,

pašto siuntos priėmimo siųsti datą; pašto paslaugų teikėjas ant pašto siuntos

privalo papildomai nurodyti pristatymo (įteikimo) gavėjui datą;

5) teikti Ryšių reguliavimo tarnybai

ataskaitas dėl suteiktų pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų.

2.

Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų

reikalavimų, pašto paslaugų teikėjas privalo:

1) aptarnaujamoje teritorijoje įrengti

pašto paslaugų teikimo vietas;

2) pašto siuntų surinkimo vietoje pašto

siuntą pažymėti spaudu „Pašto paslaugos“ (šis reikalavimas netaikomas

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui);

3) pašto siuntas įdėti į gaunamųjų

laiškų dėžutes, o jei to padaryti negalima, – apie tai pranešti gavėjui;

4) pašto siuntas, adresuotas asmeniui į

jo darbo, mokymosi vietą, bendrabutį, į karo tarnybos vietą, ligoninę,

sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo vietą, pristatyti (įteikti) administracijai

arba jos įgaliotiems asmenims;

5) registruotąsias pašto siuntas įteikti

siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo įgaliotam asmeniui;

6) saugoti pašto siuntą, kurios

neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas

(gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas)

negyvena, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą

laiką. Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiima,

nors jam buvo išsiųstas rašytinis perspėjimas, pašto paslaugų teikėjas

Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį

valstybės nuosavybėn. Prie pranešimo pridedama pašto paslaugų teikėjo žyma, kad

siuntėjas (gavėjas) kviečiamas pašto siuntą atsiimti neatvyko arba pašto

siuntos atsisakė.

3.

Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų

reikalavimų, pasiuntinių paslaugų teikėjas privalo:

1) įteikti pašto siuntą gavėjui

asmeniškai pasirašytinai; jeigu įteikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai

pasirašytinai nėra galimybės (nerandama gavėjo siuntėjo nurodytu adresu ir

pan.), pasiuntinių paslaugų teikėjas gali informuoti gavėją apie pašto siuntą

palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje;

2) saugoti pašto ir pasiuntinių paslaugų

teikimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius pašto siuntų įteikimą,

ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo pašto siuntos įteikimo dienos;

3) pašto siuntą, kurios neįmanoma

įteikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu

adresu ir pan.), grąžinti siuntėjui.

4.

Pasiuntinių paslaugų teikėjai

siuntėjo pageidavimu gali teikti tokias papildomas paslaugas: surinkti pašto

siuntas iš siuntėjų; garantuoti pašto siuntų pristatymą siuntėjo nustatytu

laiku; suteikti galimybę pristatymo metu keisti gavėją; patvirtinti apie pašto

siuntos įteikimą; sudaryti galimybę stebėti pašto siuntos pristatymą; teikti

kitas papildomas paslaugas.

5.

Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikimo sąlygos detalizuojamos Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose pašto

ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklėse.

6.

Pašto siuntų, siunčiamų viešuoju

pašto tinklu, rūšys bei didžiausi ir mažiausi matmenys turi atitikti Pasaulinės

pašto sąjungos Pasaulinėje pašto konvencijoje, Pašto korespondencijos ir Pašto

siuntinių reglamentuose nustatytus reikalavimus.

7.

Už pašto siuntos turinį atsakingas

siuntėjas. Jei nustatoma, kad priimtoje pašto siuntoje yra teisės aktais

draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jie grąžinami siuntėjui arba konfiskuojami

įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

8.

Jeigu įstatymų nustatytais atvejais

ir tvarka konfiskuojama pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais

(prekėmis), apie tai pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas praneša

siuntėjui. Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai (prekės).

9.

Pašto siuntos vežamos pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo

sutartys, transporto priemonėmis. Transporto priemonėms, vežančioms tik pašto

siuntas, ir jas lydintiems asmenims per pasienio kontrolės punktus nuolatinėmis

ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama

vykti be eilės.

10.

Gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti

įrengtos lengvai prieinamoje vietoje daugiabučių namų kiekvienoje laiptinėje ne

aukščiau kaip antrame aukšte; įmonėse, įstaigose, organizacijose – prie

pagrindinių įėjimų; sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų (įvažiavimų)

į sodą. Individualių namų savininkai įrengia gaunamųjų laiškų dėžutes prie

įėjimo į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių.

Gaunamųjų laiškų dėžutes įrengia pašto siuntos gavėjas.

11.

Keitimasis dokumentais vyksta tarp

susitarimą dėl keitimosi dokumentais sudariusių asmenų. Šie asmenys patys

pristato ir pasiima pašto siuntas, naudodamiesi savo ar trečiųjų asmenų

patalpomis, transportu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

8

straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos

1.

Kiekvienas naudotojas turi teisę į

universaliąsias pašto paslaugas, prieinama kaina teikiamas visoje šalies

teritorijoje. Pasiuntinių paslaugos nėra laikomos universaliosiomis pašto

paslaugomis.

2.

Universaliosios pašto paslaugos:

1) iki 2 kilogramų pašto korespondencijos siuntų

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

2) iki 10 kilogramų pašto siuntinių

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

3) registruotųjų

ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar

įteikimas;

4) iki 20

kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos šalių narių,

pristatymas ar įteikimas.

3.

Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas

privalo:

1) visiems naudotojams vienodomis

sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies

teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per

savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force

majeure), taip pat užtikrinti vienkartinį pašto siuntų surinkimą ir

vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą,

išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti

kaip išskirtines;

2) reguliariai

teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją universaliųjų pašto paslaugų

naudotojams apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų

kainas ir kokybės reikalavimus ar standartus;

3) pagal viešojo

pašto tinklo charakteristikas įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto

paslaugų teikimo vietų skaičių;

4) išleisti ir

išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

5) kompensuoti sekogramų, karo belaisvių

ir internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;

6) skelbti

metinę ataskaitą, įskaitant išnagrinėtų skundų skaičių bei informaciją apie

tai, kaip jie buvo išspręsti;

7) tvarkyti

apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius

sąnaudų apskaitos tvarkymo principus bei sąnaudų apskaitos sistemos

reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą; sąnaudų apskaitos

sistemoje atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą bei rezervuotąsias

pašto paslaugas;

8) nacionalinės

standartizacijos institucijos nustatyta tvarka taikyti Europos Sąjungos

standartus;

9) skaidriomis

ir nediskriminacinėmis sąlygomis sudaryti sutartis su kitais pašto paslaugų

teikėjais dėl galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu;

10) atliekant tarpvalstybinius

galutinius atsiskaitymus už tarptautinio pašto paslaugas, laikytis tokių

principų: nustatyti galutinių atsiskaitymų dydį atsižvelgiant į gaunamo

tarptautinio pašto apdorojimo ir pristatymo sąnaudas; atsiskaitymus susieti su

paslaugų kokybe; galutiniai atsiskaitymai turi būti skaidrūs ir

nediskriminuojantys.

4.

Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi teisę:

1) sudaryti

individualias sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų;

2) bendradarbiauti su kitų šalių

universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, pagal kompetenciją dalyvauti

tarptautinių pašto organizacijų veikloje.

5.

Universaliųjų pašto paslaugų tarifai

privalo būti pagrįsti teikiamų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudomis, tačiau

prieinami visiems pašto paslaugų naudotojams, skaidrūs ir nediskriminuojantys. Jeigu Vyriausybė

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų

tarifus nustato mažesnius už pašto paslaugų sąnaudas, šių sąnaudų ir tarifų skirtumas

padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete numatytų lėšų.

6.

Universaliųjų pašto paslaugų

teikėjas, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms

sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nustatant tokius

tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai

teikiamomis pašto paslaugomis. Tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis

sąlygomis siunčiantiems naudotojams.

7.

Valstybės įmonė Lietuvos paštas gali

turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės

herbą taip pat gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

9

straipsnis. Rezervuotosios pašto paslaugos

Kad

būtų užtikrintas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas,

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui rezervuojamos vidaus korespondencijos

siuntų, reklaminio pašto, gaunamų tarptautinių korespondencijos siuntų

surinkimo, paskirstymo, vežimo, pristatymo bei įteikimo paslaugos, laikantis

svorio ir kainų limitų. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos taikoma 100 gramų,

o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 gramų rezervuotųjų pašto siuntų svorio riba.

Pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas nuo 2004 m. gegužės 1 d.

privalo teikti taikydami ne mažiau kaip 3 kartus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. –

ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį tarifą, negu yra nustatytas universaliųjų

pašto paslaugų teikėjui pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos

tarifas.

10

straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga

1.

Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai naudotojams privalo garantuoti

susirašinėjimo slaptumą.

2.

Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto siuntą,

gali patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų

randa, siuntos nepriimti.

3.

Operatyvinės veiklos subjektai, ikiteisminio tyrimo institucijos gali gauti

informaciją apie pašto ar pasiuntinių paslaugų naudotojus, apžiūrėti pašto

siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus daiktus

ir daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

4.

Pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams draudžiama teikti informaciją apie

kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas gauti šią

informaciją, jeigu šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip.

11

straipsnis. Ginčų sprendimas

1.

Iškilus ginčui tarp pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba tarp pašto paslaugų teikėjų ir

pasiuntinių paslaugų teikėjų, naudotojas arba pašto ar pasiuntinių paslaugų

teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne

teismo tvarka išspręstų ginčą su pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėju.

Naudotojas, pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas taip pat turi teisę kreiptis

tiesiai į teismą.

2.

Ginčams pagal pašto,

pasiuntinių paslaugų teikėjų ar naudotojų skundus nagrinėti taikomos Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintos Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir

naudotojų arba pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų

ginčų nagrinėjimo taisyklės.

3.

Jeigu pašto ar pasiuntinių paslaugų

teikėjas arba naudotojas kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą prieš tai

nesikreipęs į pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėją, Ryšių reguliavimo tarnyba

imasi priemonių šalis sutaikyti.

4.

Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų

ir naudotojų bei pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų

ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio

ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių

taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo

taisyklės.

5.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas

dėl ginčo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui įstatymų

nustatyta tvarka.

12

straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybė ir žalos

atlyginimas

1.

Siuntėjas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus

ar apgadintus siųstus daiktus pretenziją gali pareikšti pašto paslaugų teikėjui

per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.

2.

Pretenzijos, pareikštos pasibaigus šio straipsnio 1

dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.

3.

Pašto paslaugų teikėjai turi nustatyti bei

patvirtinti paprastą bei sąnaudomis pagrįstą pašto paslaugų naudotojų skundų

nagrinėjimo tvarką.

4.

Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki

įteikimo gavėjui) atlyginama vadovaujantis šiuo Įstatymu. Žala dėl prarastų,

sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto

konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis.

Patirti netiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį

neįskaitomi.

5.

Pašto paslaugų teikėjai neatsako už:

1)

pašto siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų nustatyta

tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos;

2)

prarastus draudžiamus pašto siuntose siųsti daiktus (prekes).

6.

Jeigu dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės dingsta ar

buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės)

apgadinti, jis atlygina:

1) už dingusią registruotąją pašto korespondencijos

siuntą, kurios siuntėjas neįvertino, taip pat už joje sugadintus visus daiktus

(prekes) – suma, lygia siuntimo išlaidoms. Registruotosios pašto siuntos

dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į žalos

atlyginimą, lygų realiam padarytos žalos dydžiui, tačiau jis negali viršyti

pašto siuntos vertės;

2) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)

registruotojoje pašto korespondencijoje ar dingusiame pašto siuntinyje – suma,

lygia pašto siuntoje dingusių (apgadintų) daiktų (prekių) vertei, tačiau

neviršijančia šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos sumos;

3) už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, lygia

siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;

4) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)

įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, lygia siuntimo

išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto

(prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu įvertinta visa pašto siunta.

7.

Tais atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos

mokesčio dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės, pašto paslaugų teikėjas sumoka

siuntėjui jo nurodytą išpirktinę sumą.

8.

Jeigu pašto paslaugų teikėjas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotąją

pašto korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis siuntėjui atlygina siuntimo

išlaidas.

9.

Pašto paslaugų teikėjas, gavęs per šio Įstatymo nustatytus terminus pateiktą

pretenziją, žalą atlygina:

1)

dėl pašto siuntos, siųstos šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo

dienos;

2)

dėl tarptautinės pašto siuntos – per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo

dienos.

10.

Pašto paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:

1) siunčiant pašto siuntas atsirado nenugalimos jėgos

(force majeure) aplinkybės, dėl kurių dingo pašto siunta, jeigu siuntoje

trūksta daiktų ar jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto

siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto

paslaugų teikėjų kaltė kitaip neįrodoma;

2) žala padaryta dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė

pašto paslaugų teikėjo reikalavimus dėl pakuotės, daiktų įpakavimo ar dėl

ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių;

3)

pašto siunta, joje siunčiami daiktai (prekės) ar jų dalis išsiuntimo ar gavimo

šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka

konfiskuoti;

4) įteikiant gavėjui registruotąją pašto

korespondenciją ar pašto siuntinį, pakuotė ir ant jos esantis išsiuntimo pašto

antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar

perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris

atitinka nurodytąjį;

5)

gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo;

6)

pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;

7)

pašto siunta dingo ar buvo sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatyta

atlyginti žalą;

8)

siunčiamos sekogramos, karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų pašto

korespondencijos siuntos.

11.

Pasiuntinių paslaugų teikėjams šio straipsnio

nuostatos taikomos, jeigu sutartyse su naudotojais nenustatyta kitaip. Jei

sutartis pablogina naudotojų padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1.

Įstatymas

nustato pašto veiklos teisinius pagrindus, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų

santykius, pašto paslaugų teikėjų teises ir pareigas bei atsakomybę už šio

Įstatymo pažeidimus.

2.

Įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.

2 straipsnis.

Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1.

Asmenys –

fiziniai ir juridiniai asmenys.

2.

Siuntimas

paštu – pašto paslaugų teikimas per pašto tinklą.

3.

Pašto

tinklas – pašto veiklos organizavimo sistema, kuria naudojasi pašto

paslaugų teikėjas surinkdamas, paskirstydamas, veždamas ir pristatydamas

nurodytu adresu pašto bei dokumentų siuntas.

4.

Pašto

paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, pagal

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą galintis teikti

pašto (vidaus, tarptautinio) bei pasiuntinių

pašto paslaugas per savo ar kitų asmenų pašto tinklą.

5.

Valstybės

paštas – valstybės įmonė, teikianti

universaliąsias, pasiuntinių, pašto ir kitas paslaugas, galinti išmokėti

(pristatyti) pensijas, pašalpas ir kitas išmokas visoje valstybės teritorijoje

ir siunčianti pašto, dokumentų, konsignacines siuntas, pašto perlaidas į

užsienį.

6.

Pašto

paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų ir pašto perlaidų

surinkimas (priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas (įteikimas) per

pašto tinklą.

7.

Vidaus

pašto paslaugos – pašto, dokumentų siuntų bei pašto perlaidų surinkimas

(priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas Lietuvos Respublikoje per pašto

tinklą.

8.

Tarptautinio pašto paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų bei

pašto perlaidų siuntimas per pašto tinklą iš Lietuvos Respublikos ir į

Lietuvos Respubliką.

9.

Pasiuntinių

pašto paslaugos – paslaugų teikėjo nustatyta tvarka greitai atliekamos

dokumentų siuntų ir siuntinių surinkimo iš siuntėjų ir pristatymo

gavėjams per pasiuntinį pašto paslaugos.

10.

Universaliosios

pašto paslaugos – pašto paslaugos (išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į

kurias įeina pašto korespondencijos, ne sunkesnės kaip 2 kilogramų,

pašto siuntinių, ne sunkesnių kaip 10 kilogramų, surinkimas, skirstymas,

vežimas ir pristatymas bei paslaugų, numatytų

registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas.

11.

Rezervuotosios pašto paslaugos – universaliųjų pašto paslaugų dalis

(išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į kurią įeina pašto korespondencijos

iki 350 gramų surinkimas, vežimas, skirstymas bei pristatymas. Šios paslaugos

atliekamos taikant Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus

tarifus.

12.

Pašto

paslaugų naudotojas – gavėjas arba siuntėjas.

13.

Gavėjas

– asmuo, kuriam pašto paslaugų teikėjas turi pristatyti ar įteikti siuntėjo

išsiųstą pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą ir pašto perlaidą.

14.

Siuntėjas

– asmuo, kuris pašto paslaugų teikėjui pateikia ir paveda pristatyti (įteikti,

išmokėti) nurodytam gavėjui pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą, pašto

perlaidą.

15.

Leidimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotas dokumentas,

suteikiantis teisę teikti pašto (vidaus, tarptautinio, universaliąsias) bei

pasiuntinių pašto paslaugas.

16.

Pašto

perlaida – pinigų siuntimas paštu.

17.

Dokumentų

siunta – siunta, kurią sudaro informacija bet kokioje laikmenoje, siunčiama

įdėta į voką ar patvarią pakuotę bei pažymėta specialia žyma.

18.

Išpirktinė

pašto siunta – siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų

teikėjui siuntėjo nurodytą pinigų sumą.

19.

Įvertintoji

pašto siunta – siunta, kurią siuntėjas įvertino tam tikra pinigų suma.

20.

Pašto

siunta – siunčiama paštu pašto korespondencija,

reklaminė pašto siunta, pašto siuntiniai.

21.

Pašto korespondencija – siunčiami paštu laiškai, atvirukai (atvirlaiškiai),

spaudiniai, smulkieji paketai, sekogramos, aerogramos.

22.

Laiškas

– pašto korespondencija, kurią sudaro pranešimas, reikalų raštas, siunčiami

voke.

23.

Atvirukas

(atvirlaiškis) – pašto korespondencija, kurią sudaro lapelis (dažnai su

vaizdais) laiškui, siunčiamam be voko.

24.

Spaudinys – pašto korespondencija, kurią sudaro spausdintas leidinys,

siunčiamas voke ar įdėtas į kitokią pakuotę.

25.

Smulkusis paketas – pašto korespondencija, kurią sudaro daiktai, siunčiami

įdėti į patvarią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

26.

Sekograma

– pašto korespondencija, kurią sudaro rašytinis pranešimas, klišė ar leidinys

akliesiems iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašai bei specialus popierius

akliesiems, siunčiami voke ar įdėti į kitokią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

27.

Aerograma

– pašto korespondencija, kurią sudaro oro paštu siunčiamas laiškas iš vieno

popieriaus lapo, sulankstomo ir užklijuojamo kaip vokas.

28.

Reklaminė

pašto siunta – pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo

dideliam gavėjų skaičiui paštu siunčiamas tik reklamos, komercinio ar viešai

skelbiamo pobūdžio vienodo turinio pranešimas.

29.

Pašto

siuntinys – pašto siunta, kurią sudaro daiktai,

siunčiami paštu patvarioje pakuotėje.

30.

Konsignacinė

siunta – per pašto tinklą siunčiama siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo

siunčiama sugrupuota tarptautinių pašto siuntų, pažymėtų specialia žyma,

partija. Visos iš karto partijos muitinės formalumus atlieka pašto paslaugų

teikėjas ir tik po to ją sudarančios siuntos pristatomos konkretiems gavėjams.

31.

Pensijų,

pašalpų bei kitų išmokų pristatymo ir išmokėjimo paslauga – paslauga, kurią

pagal sutartis, sudarytas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniais skyriais, gali teikti valstybės paštas – pristatyti bei išmokėti

išmokas gavėjams.

32.

Filatelinė

produkcija – Lietuvos Respublikos ir kitų šalių neantspauduoti ir

antspauduoti, buvę ir esantys apyvartoje pašto mokos ženklai, analogiškieji

atvirukai (kartmaksimumai), vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) su datos arba

proginiu datos antspaudu, taip pat albumai ar aplankai su pašto mokos ženklų

rinkiniais.

33.

Pašto

mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai,

pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos

aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs valstybės pašto patvirtinti

mokėjimo spaudai.

3 straipsnis.

Teisiniai pašto veiklos pagrindai

Pašto paslaugų

teikėjų veiklą bei šių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius Lietuvos

Respublikoje reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti

teisės aktai, Pasaulinės pašto sąjungos vykdomasis reglamentas, Pasaulinės

pašto sąjungos konvencija ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

4 straipsnis.

Valstybinis pašto veiklos administravimas

1.

Valstybės politiką pašto

srityje formuoja ir įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1)

nustato pašto paslaugų teikėjams leidimų išdavimo tvarką;

2)

išduoda pašto paslaugų teikėjams leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

3) rengia ir

tvirtina Pašto taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius pašto

paslaugų teikimą bei pašto veiklą;

4) nustato universaliųjų pašto paslaugų

teikėjams išlaidų apskaitos tvarką;

5) paskelbus

karo ar nepaprastąją padėtį, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais leidžia

specialius pašto paslaugų teikėjams privalomus teisės aktus;

6) nustato pašto

mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarką;

7) užtikrina, kad universaliųjų

pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą bei pašto paslaugų naudotojų

poreikius;

8)

bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją

atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

9) vykdo kitas

pareigas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

1)

nustato pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams pagrindines pašto tinklo

charakteristikas bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimus

(standartus);

2)

prižiūri, kaip laikomasi leidimų teikti pašto paslaugas sąlygų;

3)

nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų;

4)

atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo priežiūrą;

5) bendradarbiauja su kitų šalių pašto veiklos

administravimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse organizacijose;

6)

atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas

funkcijas.

5

straipsnis. Pašto paslaugų teikimas

Valstybės paštas ir kiti pašto

paslaugų teikėjai turi teisę surinkti, skirstyti,

vežti ir pristatyti pašto, dokumentų siuntas, pašto perlaidas bei teikti

pasiuntinių pašto paslaugas tik gavę leidimą. Teikti kitas, su pašto paslaugų

teikimu tiesiogiai nesusijusias paslaugas, gali, jeigu to nedraudžia kiti

įstatymai.

6

straipsnis. Valstybės

pašto pareigos ir teisės teikiant universaliąsias pašto

paslaugas

1.

Valstybės

pašto pareiga – teikti universaliąsias pašto paslaugas.

2.

Valstybės paštas, teikdamas

universaliąsias pašto paslaugas ir atsižvelgdamas į pašto paslaugų

naudotojų poreikius, užtikrina :

1) kad universaliosios pašto

paslaugos būtų teikiamos nenutrūkstamai, išskyrus atvejus, priklausančius nuo

nenugalimos jėgos (force majeure), be diskriminavimo, visiems

pašto paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną,

ne mažiau kaip penkias darbo dienas per savaitę, visoje šalies teritorijoje;

2)

kad šių paslaugų naudotojams būtų teikiama išsami ir nuolat atnaujinta

informacija apie universaliąsias paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas

ir kokybės standartus;

3) atskirą

kiekvienos pašto paslaugos finansinę apskaitą. Tvarkant paslaugų, kurios nėra

priskirtos universaliosioms pašto paslaugoms, apskaitą, turi būti

atskirai skaičiuojama ta šių paslaugų dalis, kuri priskiriama pašto

universaliosioms paslaugoms. Tokia vidinė finansinė apskaita turi būti tvarkoma

remiantis jai taikomais objektyviai pagrįstais išlaidų apskaitos principais;

4) kitų Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatytų universaliųjų pašto paslaugų teikimą;

5) siunčiamųjų laiškų dėžučių

laiškams, atvirukams (atvirlaiškiams) ir aerogramoms surinkti įrengimą

viešosiose vietose;

6) pašto mokos

ženklų išleidimą ir išėmimą iš apyvartos.

3.

Valstybės

paštas nustato teikiamų paslaugų apmokėjimo ženklinimo priemones, jas naudoja

ir leidžia naudoti bei platinti kitiems.

4.

Valstybės paštas turi teisę

turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės

herbą paštas gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

7 straipsnis.

Pašto ir

pasiuntinių paslaugų teikimas

1.

Pašto siuntų, siunčiamų

viešuoju pašto tinklu, rūšys bei didžiausi ir

mažiausi matmenys turi atitikti Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto

konvencijoje, Pašto korespondencijos ir Pašto siuntinių reglamentuose

nustatytus reikalavimus.

2.

Jei nustatoma, kad priimtoje

pašto siuntoje yra teisės aktais draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jie

grąžinami siuntėjui arba konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

3.

Jei įstatymų nustatytais

atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti

daiktais (prekėmis), apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui.

Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai (prekės).

4.

Pašto siuntos vežamos pašto ar

pasiuntinių paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo

sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto siuntos

neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose) nustatoma vežimo

sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis

sutartimis.

5.

Pašto siuntas vežančioms

transporto priemonėms, vežančioms tik pašto siuntas, ir jas lydintiems asmenims

per pasienio kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų

ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.

6.

Registruotoji pašto siunta

įteikiama siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio gavėjo įgaliotam asmeniui.

7.

Pašto paslaugų teikėjai įdeda

pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jei to padaryti negalima, apie tai

praneša gavėjui. Pašto siunta, adresuota asmeniui į jo darbo, mokymosi vietą,

bendrabutį, į karinės tarnybos vietą, ligoninę, sanatoriją, stovyklą ar

įkalinimo vietą, pristatoma (įteikiama) administracijai arba jos įgaliotiems

asmenims.

8.

Gaunamųjų laiškų dėžutės turi

būti įrengtos lengvai prieinamoje vietoje daugiabučių namų kiekvienoje

laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte; įmonėse, įstaigose, organizacijose

– prie pagrindinių įėjimų; sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų

(įvažiavimų) į sodą. Individualių namų savininkai įrengia gaunamųjų laiškų

dėžutes prie įėjimo į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų,

tvorų, stovelių. Gaunamųjų laiškų dėžutes įrengia pašto siuntos gavėjas.

9.

Pasiuntinių paslaugų teikėjai siuntėjo pageidavimu gali teikti tokias papildomas

paslaugas: surinkti pašto siuntas iš siuntėjų, garantuoti pašto siuntų

pristatymą siuntėjo nustatytu laiku, suteikti galimybę pristatymo metu keisti

gavėją, patvirtinti apie pašto siuntos įteikimą, sudaryti galimybę stebėti

pašto siuntos pristatymą.

10.

Pašto siunta, kurios

neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas

(gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu

gavėjas (siuntėjas) negyvena, saugoma Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatytą laiką. Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos

neatsiėmė, nors jam buvo išsiųstas rašytinis perspėjimas, pašto paslaugų teikėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai

turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Prie

pranešimo pridedama pašto paslaugų teikėjo žyma, kad siuntėjas (gavėjas)

kviečiamas pašto siuntą atsiimti neatvyko arba pašto siuntos atsisakė.

11.

Keitimasis dokumentais vyksta

tarp susitarimą dėl keitimosi dokumentais sudariusių asmenų. Šie asmenys patys

pristato ir pasiima pašto siuntas, naudodamiesi savo ar trečiųjų asmenų

patalpomis, transportu.

8

straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos

1.

Kiekvienas naudotojas turi teisę į

universaliąsias pašto paslaugas, prieinama kaina teikiamas visoje šalies

teritorijoje. Pasiuntinių paslaugos nėra laikomos universaliosiomis pašto

paslaugomis.

2.

Universaliosios pašto paslaugos:

1) iki 2 kilogramų pašto korespondencijos siuntų

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

2) iki 10 kilogramų pašto siuntinių

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

3) registruotųjų

ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar

įteikimas;

4) iki 20

kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos šalių narių,

pristatymas ar įteikimas.

3.

Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas

privalo:

1) visiems naudotojams vienodomis

sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies

teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per

savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force

majeure), taip pat užtikrinti vienkartinį pašto siuntų surinkimą ir

vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą,

išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti

kaip išskirtines;

2) reguliariai

teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją universaliųjų pašto paslaugų

naudotojams apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų

kainas ir kokybės reikalavimus ar standartus;

3) pagal viešojo

pašto tinklo charakteristikas įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto

paslaugų teikimo vietų skaičių;

4) išleisti ir

išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

5) kompensuoti sekogramų, karo belaisvių

ir internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;

6) skelbti

metinę ataskaitą, įskaitant išnagrinėtų skundų skaičių bei informaciją apie

tai, kaip jie buvo išspręsti;

7) tvarkyti

apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius

sąnaudų apskaitos tvarkymo principus bei sąnaudų apskaitos sistemos

reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą; sąnaudų apskaitos

sistemoje atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą bei rezervuotąsias

pašto paslaugas;

8) nacionalinės

standartizacijos institucijos nustatyta tvarka taikyti Europos Sąjungos

standartus;

9) skaidriomis

ir nediskriminacinėmis sąlygomis sudaryti sutartis su kitais pašto paslaugų

teikėjais dėl galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu;

10) atliekant tarpvalstybinius

galutinius atsiskaitymus už tarptautinio pašto paslaugas, laikytis tokių

principų: nustatyti galutinių atsiskaitymų dydį atsižvelgiant į gaunamo

tarptautinio pašto apdorojimo ir pristatymo sąnaudas; atsiskaitymus susieti su paslaugų

kokybe; galutiniai atsiskaitymai turi būti skaidrūs ir nediskriminuojantys.

4.

Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi teisę:

1) sudaryti su klientais individualias

sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų;

2) bendradarbiauti su kitų šalių

universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, pagal kompetenciją dalyvauti

tarptautinių pašto organizacijų veikloje.

5.

Universaliųjų pašto paslaugų tarifai

privalo būti pagrįsti teikiamų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudomis, tačiau

prieinami visiems pašto paslaugų naudotojams, skaidrūs ir nediskriminuojantys. Jeigu Vyriausybė

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų

tarifus nustato mažesnius už pašto paslaugų sąnaudas, šių sąnaudų ir tarifų

skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete

numatytų lėšų.

6.

Universaliųjų pašto paslaugų

teikėjas, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms

sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nustatant tokius

tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai

teikiamomis pašto paslaugomis. Tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis

sąlygomis siunčiantiems naudotojams.

7.

Valstybės įmonė Lietuvos paštas gali

turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės

herbą taip pat gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

9

straipsnis. Rezervuotosios pašto paslaugos

Kad

būtų užtikrintas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas,

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui rezervuojamos vidaus korespondencijos

siuntų, reklaminio pašto, gaunamų tarptautinių korespondencijos siuntų

surinkimo, paskirstymo, vežimo, pristatymo bei įteikimo paslaugos, laikantis

svorio ir kainų limitų. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos taikoma 100 gramų,

o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 gramų rezervuotųjų pašto siuntų svorio riba.

Pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas nuo 2004 m. gegužės 1 d.

privalo teikti taikydami ne mažiau kaip 3 kartus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. –

ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį tarifą, negu yra nustatytas universaliųjų

pašto paslaugų teikėjui pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos

tarifas.

10

straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga

1.

Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai naudotojams privalo garantuoti

susirašinėjimo slaptumą.

2.

Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto siuntą,

gali patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų

randa, siuntos nepriimti.

3.

Operatyvinės veiklos subjektai, ikiteisminio tyrimo institucijos gali gauti

informaciją apie pašto ar pasiuntinių paslaugų naudotojus, apžiūrėti pašto

siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus daiktus

ir daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

4.

Pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams draudžiama teikti informaciją apie

kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas gauti šią

informaciją, jeigu šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip.

11

straipsnis. Ginčų sprendimas

1.

Iškilus ginčui tarp pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba tarp pašto paslaugų teikėjų ir

pasiuntinių paslaugų teikėjų, naudotojas arba pašto ar pasiuntinių paslaugų

teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne

teismo tvarka išspręstų ginčą su pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėju.

Naudotojas, pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas taip pat turi teisę kreiptis

tiesiai į teismą.

2.

Ginčams pagal pašto,

pasiuntinių paslaugų teikėjų ar naudotojų skundus nagrinėti taikomos Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintos Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir

naudotojų arba pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų

ginčų nagrinėjimo taisyklės.

3.

Jeigu pašto ar pasiuntinių paslaugų

teikėjas arba naudotojas kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą prieš tai

nesikreipęs į pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėją, Ryšių reguliavimo tarnyba

imasi priemonių šalis sutaikyti.

4.

Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų

ir naudotojų bei pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų

ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio

ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių

taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo

taisyklės.

5.

Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas

dėl ginčo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui įstatymų

nustatyta tvarka.

12

straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybė ir žalos atlyginimas

1.

Siuntėjas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus

ar apgadintus siųstus daiktus pretenziją gali pareikšti pašto paslaugų teikėjui

per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.

2.

Pretenzijos, pareikštos pasibaigus šio straipsnio 1

dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.

3.

Pašto paslaugų teikėjai turi nustatyti bei

patvirtinti paprastą bei sąnaudomis pagrįstą pašto paslaugų naudotojų skundų

nagrinėjimo tvarką.

4.

Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki

įteikimo gavėjui) atlyginama vadovaujantis šiuo Įstatymu. Žala dėl prarastų,

sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto

konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis.

Patirti netiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį

neįskaitomi.

5.

Pašto paslaugų teikėjai neatsako už:

1)

pašto siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų nustatyta

tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos;

2)

prarastus draudžiamus pašto siuntose siųsti daiktus (prekes).

6.

Jeigu dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės dingsta ar

buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės)

apgadinti, jis atlygina:

1) už dingusią registruotąją pašto korespondencijos

siuntą, kurios siuntėjas neįvertino, taip pat už joje sugadintus visus daiktus

(prekes) – suma, lygia siuntimo išlaidoms. Registruotosios pašto siuntos

dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į žalos

atlyginimą, lygų realiam padarytos žalos dydžiui, tačiau jis negali viršyti

pašto siuntos vertės;

2) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)

registruotojoje pašto korespondencijoje ar dingusiame pašto siuntinyje – suma,

lygia pašto siuntoje dingusių (apgadintų) daiktų (prekių) vertei, tačiau

neviršijančia šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos sumos;

3) už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, lygia

siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;

4) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)

įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, lygia siuntimo

išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto

(prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu įvertinta visa pašto siunta.

7.

Tais atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos

mokesčio dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės, pašto paslaugų teikėjas sumoka

siuntėjui jo nurodytą išpirktinę sumą.

8.

Jeigu pašto paslaugų teikėjas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotąją

pašto korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis siuntėjui atlygina siuntimo

išlaidas.

9.

Pašto paslaugų teikėjas, gavęs per šio Įstatymo nustatytus terminus pateiktą

pretenziją, žalą atlygina:

1)

dėl pašto siuntos, siųstos šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo

dienos;

2)

dėl tarptautinės pašto siuntos – per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo

dienos.

10.

Pašto paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:

1) siunčiant pašto siuntas atsirado nenugalimos jėgos

(force majeure) aplinkybės, dėl kurių dingo pašto siunta, jeigu siuntoje

trūksta daiktų ar jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto

siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto

paslaugų teikėjų kaltė kitaip neįrodoma;

2) žala padaryta dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė

pašto paslaugų teikėjo reikalavimus dėl pakuotės, daiktų įpakavimo ar dėl

ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių;

3)

pašto siunta, joje siunčiami daiktai (prekės) ar jų dalis išsiuntimo ar gavimo

šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka

konfiskuoti;

4) įteikiant gavėjui registruotąją pašto

korespondenciją ar pašto siuntinį, pakuotė ir ant jos esantis išsiuntimo pašto

antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar

perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris

atitinka nurodytąjį;

5)

gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo;

6)

pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;

7)

pašto siunta dingo ar buvo sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatyta

atlyginti žalą;

8)

siunčiamos sekogramos, karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų pašto

korespondencijos siuntos.

11.

Pasiuntinių paslaugų teikėjams šio straipsnio

nuostatos taikomos, jeigu sutartyse su naudotojais nenustatyta kitaip. Jei

sutartis pablogina naudotojų padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

pašto

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1997 m.

gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos

pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės

gerinimo.

2.

2002 m.

birželio 10 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvą

97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolimesnio atvėrimo konkurencijai.


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-563,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio

1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2118,

2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2125 (2004-04-24)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo

pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams išduoti leidimai galioja tiek, kiek

neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-04-28)

autrap@lrs.lt

8 straipsnis.

Pašto ir kitų paslaugų tarifai

1.

Universaliųjų pašto paslaugų

didžiausius tarifus valstybės paštui nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatomi

valstybės paštui didžiausi universaliųjų pašto paslaugų tarifai neturi būti

mažesni negu teikiamų pašto paslaugų išlaidos. Jeigu Vyriausybė nustato

valstybės paštui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų tarifus mažesnius už

pašto paslaugų išlaidas, šių išlaidų ir tarifų skirtumas padengiamas iš

valstybės biudžete numatytų lėšų.

2.

Kiti pašto paslaugų teikėjai,

turintys leidimą teikti pašto paslaugas, rezervuotąsias pašto paslaugas privalo

teikti taikydami ne mažiau kaip 5 kartus didesnį tarifą, negu nustatyta

valstybės paštui.

3.

Konkrečius universaliųjų,

pašto ir kitų paslaugų tarifus nustato pašto paslaugų teikėjas arba jie

nustatomi sutartyse su pašto paslaugų naudotojais.

9 straipsnis.

Universaliųjų pašto paslaugų tarifų nustatymo principai

1.

Universaliųjų pašto paslaugų tarifai nustatomi

vadovaujantis šiuo principu: tarifai privalo būti susieti su teikiamų paslaugų

išlaidomis, bet turi būti prieinami pašto paslaugų naudotojams.

2.

Universaliųjų

pašto paslaugų vienodų tarifų taikymas neturi apriboti universaliųjų pašto

paslaugų teikėjo teisės sudaryti su pašto paslaugų naudotojais individualias

sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų, tačiau šie tarifai negali

viršyti Vyriausybės nustatytų dydžių.

10 straipsnis.

Draudžiami siųsti pašto ir dokumentų siuntose daiktai

1.

Pašto, dokumentų siuntose draudžiama siųsti daiktus, kuriuos įvežti į pašto,

dokumentų siuntos gavimo šalį ar joje naudoti yra uždrausta.

2.

Jei nustatoma, kad priimtoje pašto, dokumentų siuntoje yra pagal teisės aktus

draudžiamų siųsti daiktų, jie konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir

tvarka.

3.

Jei įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto, dokumentų

siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais, apie tai nedelsiant pranešama

siuntėjui. Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai.

11 straipsnis.

Pašto, dokumentų siuntų slaptumas ir kontrolė

1.

Pašto paslaugų teikėjai siuntėjams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą,

išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

2.

Pašto paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto, dokumentų siuntą, gali

patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų randa,

siuntos nepriimti.

3.

Valstybės

institucijų pareigūnai gali gauti informaciją apie pašto paslaugų naudotojus,

apžiūrėti pašto, dokumentų siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip

kontroliuoti siunčiamus daiktus bei daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais

atvejais ir tvarka. Teikiant pasiuntinių pašto paslaugas, pašto paslaugų teikėjai

gali apžiūrėti bei patikrinti pašto, dokumentų siuntas, jeigu tai numatyta su

pašto paslaugų naudotojais sudarytose sutartyse.

4.

Pašto

paslaugų teikėjams draudžiama teikti neįgaliotiems asmenims informaciją apie

kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas šią informaciją

gauti.

12 straipsnis.

Pašto, dokumentų siuntų vežimas

1.

Pašto,

dokumentų siuntos vežamos pašto paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais

sudarytos sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto,

dokumentų siuntos neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose)

nustatoma vežimo sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis.

2.

Pašto,

dokumentų siuntas vežančioms transporto priemonėms, jų lydėtojams per pasienio

kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų

vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.

13 straipsnis.

Šio Įstatymo pažeidimų nustatymo procedūra

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba,

nustačiusi, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas nesilaiko pašto ir

pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklių reikalavimų, netinkamai vykdo ar nevykdo vienos ar daugiau universaliųjų pašto

paslaugų teikėjui šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pareigų arba pareigų,

nustatytų šio Įstatymo 7 straipsnyje, nesilaiko šio Įstatymo 9

straipsnio reikalavimų, raštu praneša pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjui apie nustatytus pažeidimus ir nustato terminą pažeidimams pašalinti ir

apie tai raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą per:

1) vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo

dienos arba

2) trumpesnį terminą, kuriam pritaria pašto

ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas, arba

3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą

kitą, bet ne trumpesnį negu vieno mėnesio ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesių, terminą

nuo pranešimo gavimo dienos.

2.

Jeigu pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pažeidimų

nepašalina, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja ekonominių sankcijų skyrimo

procedūrą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

14 straipsnis.

Ekonominės sankcijos

1.

Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjui, kuris nesilaiko pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklių

reikalavimų arba nevykdo vienos ar daugiau

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų

pareigų arba pareigų, nustatytų šio

Įstatymo 7 straipsnyje, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos

sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki

3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikimo veiklos,

o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000

litų.

2.

Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjui, per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį

šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria

baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikimo veiklos,

o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 500 000

litų.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi

įrodymų apie šio Įstatymo 9 straipsnio reikalavimų pažeidimą, įvertinusi aplinkybes,

nurodytas šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje ir nustačiusi šio Įstatymo 9

straipsnio reikalavimų pažeidimą, nesilaikydama šio Įstatymo 13 straipsnio 1 ir

2 dalių nuostatų, priima motyvuotą sprendimą uždrausti pašto paslaugų teikėjui

teikti pašto paslaugas iki vienų metų.

4.

Pašto paslaugų teikėjui per vienus

metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį šio Įstatymo 9

straipsnio reikalavimų pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi aplinkybes,

nurodytas šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, priima motyvuotą sprendimą

uždrausti pašto paslaugų teikėjui teikti pašto paslaugas iki 3 metų.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

15 straipsnis.

Ekonominių sankcijų skyrimas

1.

Ekonominę sankciją pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius

arba jo įgaliotas asmuo.

2.

Ekonominės sankcijos skyrimo

procedūra inicijuojama Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įgalioto

pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo pažeidimo sudėtis, pažeidimo

padarymo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija bei ją

pagrindžiantys motyvai. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo

įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimą, surengia

posėdį dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo

nagrinėjimo. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas, inicijavęs ekonominės

sankcijos skyrimo procedūrą, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki posėdžio dėl pašto

ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos

praneša (kartu išsiųsdamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo dėl

ekonominės sankcijos skyrimo kopiją) pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjui, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, ir kitiems

suinteresuotiems asmenims, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar)

pareigoms turėjo įtakos pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padarytas

pažeidimas, apie:

1) posėdžio dėl pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir

vietą;

2) reikalavimus atstovams turėti

įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus;

3) galimybę iki posėdžio dėl pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios

pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui

rašytinius paaiškinimus ir visus pageidaujamus pateikti duomenis, turinčius

reikšmės nagrinėjant pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padarytą

pažeidimą.

3.

Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2

mėnesius nuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros inicijavimo dienos.

4.

Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo padarytas pažeidimas nagrinėjamas dalyvaujant pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjui ar jo atstovui. Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo

padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui ar jo atstovui tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jam laiku buvo

įteiktas pranešimas apie posėdžio dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir

vietą, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti posėdį. Tuo atveju, kai pašto

ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos

skyrimo procedūra, nepavyksta įteikti pranešimo apie posėdžio

dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo

datą, laiką ir vietą, pranešimas skelbiamas

viešai spaudoje. Jeigu yra gautas pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo ar jo atstovo prašymas

atidėti posėdį, pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padarytas

pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant pašto

ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui ar jo atstovui,

jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, pripažinęs neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis (atostogos,

komandiruotė, pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo ir (ar) atstovo

užimtumas ir kitos panašios priežastys), atmeta pašto

ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo ar jo atstovo

prašymą.

5.

Posėdyje dėl pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo gali dalyvauti ir

savo paaiškinimus pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus arba jo

įgalioto asmens iniciatyva ar pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo,

kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, prašymu kviečiami

kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius arba jo įgaliotas asmuo turi teisę atsisakyti tenkinti pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo prašymą kviesti kitus asmenis (liudytojus,

ekspertus, specialistus) į posėdį dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo, jeigu toks prašymas yra nepagrįstas

arba jo tenkinimas užvilkintų pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui

inicijuotos ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.

6.

Posėdis yra viešas, išskyrus atvejus,

kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba

užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę. Sprendimą dėl

neviešo posėdžio priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo

įgaliotas asmuo.

7.

Posėdžiui pirmininkauja Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Posėdis pradedamas

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, inicijavusio ekonominės sankcijos skyrimo

procedūrą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje

dalyvaujantys pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai bei kiti

suinteresuoti asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat jų atstovai.

Kiekvienam asmeniui, pateikusiam paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę

užduoti klausimų. Posėdis vyksta valstybine kalba. Asmuo, nesuprantantis

valstybinės kalbos ar ja nekalbantis ir pageidaujantis, kad posėdis būtų

verčiamas į jam suprantamą kalbą ir (ar) iš jos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo

dienas iki posėdžio pradžios privalo raštu informuoti Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie vertimo būtinybę, nurodydamas,

kokios kalbos vertėjas bus reikalingas. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius ar jo įgaliotas asmuo kviečia į posėdį vertėją. Asmuo, šioje dalyje

nustatyta tvarka neinformavęs Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo

įgalioto asmens apie vertėjo būtinybę, vertėją kviečia savo iniciatyva ir už vertėjo

suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.

8.

Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius ar jo įgaliotas asmuo posėdžio metu turi teisę atidėti posėdį, kai

negalima nagrinėti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto

pažeidimo tame posėdyje dėl to, kad neatvyko liudytojas, ekspertas,

specialistas ar vertėjas, arba būtina išreikalauti naujus įrodymus, esant

pagrįstam pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo ar jo atstovo prašymui, arba dėl kitų svarbių priežasčių,

paskirdamas kito posėdžio datą, laiką ir vietą. Apie tai pranešama posėdyje

dalyvaujantiems asmenims. Jeigu pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas,

kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, ir (arba) kiti

kviesti į posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) suinteresuoti

asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, arba jų atstovai nedalyvauja, jiems

išsiunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, laiką ir vietą.

9.

Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę sustabdyti ekonominės sankcijos

skyrimo procedūrą, kai nusprendžia, kad būtina gauti reikalingus duomenis

(dokumentus).

10.

Ekonominės sankcijos skyrimo

procedūra atnaujinama Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto

asmens sprendimu gavus reikalingus duomenis (dokumentus), dėl kurių ekonominės

sankcijos skyrimo procedūra buvo sustabdyta, Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva ar posėdžio dalyvių prašymu.

11.

Posėdžio dėl pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo metu rašomas

protokolas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir

posėdžio sekretorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio dėl pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo pasirašo posėdžio

protokolą. Posėdžio sekretorius posėdžio protokolą per vieną darbo dieną nuo

posėdžio protokolo pasirašymo dienos išsiunčia pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjui, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, o

šis turi teisę per 5 darbo dienas nuo posėdžio protokolo gavimo dienos

pareikšti pastabas raštu ir prašyti patikslinti protokolą.

12.

Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjas, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra ar yra

paskirta ekonominė sankcija, ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio

straipsnio 2 dalyje, arba jų atstovai turi teisę susipažinti su ekonominės

sankcijos skyrimo medžiaga (Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu,

posėdžio dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo

nagrinėjimo protokolu, kita medžiaga, turinčia reikšmės pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimui), išskyrus

medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų suinteresuotų asmenų,

nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista

fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę.

13.

Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio

dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo

protokolo pasirašymo dienos pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą

apsvarstyti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai. Ryšių reguliavimo tarnybos

tarybai pateikiamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimas, posėdžio dėl

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo

protokolas bei kita medžiaga, turinti reikšmės ekonominės sankcijos skyrimui.

Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvada dėl ekonominės sankcijos Ryšių

reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui yra patariamojo

pobūdžio ir neprivaloma. Tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens galutinis sprendimas dėl ekonominės

sankcijos prieštarauja Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadai, šiame

sprendime turi būti nurodyti motyvai, kodėl neatsižvelgta į Ryšių reguliavimo

tarnybos tarybos išvadą.

14.

Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gavęs Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos

išvadą dėl ekonominės sankcijos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio

dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo

protokolo pasirašymo dienos, išnagrinėjęs visą medžiagą dėl pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo, per 5 darbo dienas priima

galutinį sprendimą skirti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui ekonominę

sankciją arba atsisakyti skirti ekonominę sankciją. Sprendime skirti pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui ekonominę sankciją turi būti nurodyti ekonominę

sankciją pagrindžiantys motyvai.

15.

Ekonominė sankcija turi būti

paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo pažeidimo padarymo dienos.

16.

Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę

sankciją, jeigu:

1) nėra pažeidimo sudėties;

2) panaikinamas atsakomybę nustatantis

teisės aktas;

3) miršta arba pasibaigia pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjas.

17.

Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją

skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir

sąlygomis. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto

asmens sprendimo padavimas teismui sustabdo šio sprendimo galiojimą iki skundo

išnagrinėjimo.

18.

Ryšių reguliavimo tarnybos

pareigūnas per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar

atsisakymo ją skirti priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjui, kuriam paskirta ekonominė sankcija arba

atsisakyta ją skirti, ir yra atsakingas už ekonominės sankcijos įvykdymo

kontrolę.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

16 straipsnis. Ekonominių

sankcijų nustatymas

1.

Skiriant pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjams ekonomines sankcijas, atsižvelgiama į:

1) kaltę;

2) pažeidimo pobūdį;

3) pažeidimu pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjams, naudotojams ir (ar) kitiems asmenims padarytos žalos dydį;

4) pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

5) pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

6) kiekvieno pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjo įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai.

2.

Konkretus ekonominės sankcijos dydis

nustatomas pagal šio Įstatymo

14 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus ekonominės sankcijos dydžius, įvertinus

aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę

lengvinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis mažinamas nuo vidurkio iki

minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos

dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių

ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant

į jų kiekį ir reikšmingumą.

3.

Bendrosios metinės pajamos, nurodytos

šio Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatomos pagal pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo, kuriam skiriama ekonominė sankcija, bendrąsias

metines pajamas, gautas per praėjusius ataskaitinius metus iš pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikimo veiklos. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės

apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ataskaitiniais metais

(pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas neteikė pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų praėjusiais ataskaitiniais metais ir panašiai), skaičiuojamos

einamaisiais metais iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo veiklos

gautos pajamos.

4.

Nustatant pažeidimu pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjams, naudotojams ir (ar) kitiems asmenims padarytos

žalos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sukeltas pasekmes (kai tai įmanoma

nustatyti), turto netekimą arba sugadinimą, patirtas išlaidas (tiesioginius

nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę

pažeidimo, ir išlaidas, skirtas žalos prevencijai ar žalai sumažinti.

5.

Įvertinant pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, apskaičiuojama piniginė

nauda, kurią pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas gavo dėl padaryto

pažeidimo.

6.

Įvertinant kiekvieno pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą

padaro keli pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai, atsižvelgiama į tai,

ar pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas buvo pažeidimo iniciatorius, ar

darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo užimamą rinkos dalį.

7.

Atsakomybę lengvinančiomis

aplinkybėmis laikoma tai, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai,

padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalai atsirasti, padėjo Ryšių

reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino

padarytą žalą.

8.

Atsakomybę sunkinančiomis

aplinkybėmis laikoma tai, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai

kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių

reguliavimo tarnybos įpareigojimo pašalinti pažeidimą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

17 straipsnis.

Ekonominių sankcijų vykdymas

1.

Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo

įgalioto asmens paskirtą ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į

valstybės biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos.

2.

Kai yra motyvuotas pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo prašymas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius

ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgęs į pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo

turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę baudos ar jos dalies

mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių.

3.

Ryšių

reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl

ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas,

jis pateikiamas antstoliams įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 9 mėnesius

nuo jo priėmimo dienos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1216, 2010-12-09,

Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

pašto

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1997 m.

gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos

pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės

gerinimo.

2.

2002 m.

birželio 10 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvą

97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolimesnio atvėrimo konkurencijai.


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-563,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio

1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2118,

2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2125 (2004-04-24)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo pašto

bei pasiuntinių paslaugų teikėjams išduoti leidimai galioja tiek, kiek

neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

PAŠTO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

PAŠTO ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13, 14, 15, 16, 17 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį,

įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2010-12-28)

autrap@lrs.lt

18 straipsnis.

Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus

Asmenys už šio

Įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

19 straipsnis.

Ginčų sprendimas

Ginčai tarp

pašto paslaugų teikėjų ir paslaugų naudotojų sprendžiami įstatymų nustatyta

tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-563,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio

1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-11-10)

autrap@lrs.lt