Lietuvos Respublikos pašto įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 36-1070

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PAŠTO

ĮSTATYMAS

1999 m. balandžio 15 d. Nr. VIII-1141

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2013-01-01:

Nr. XI-2379,

2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6867 (2012-11-22)

I

SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis,

taikymas ir tikslai

paslaugos teikimo veiklą, pašto srities politikos formavimo ir pašto paslaugos

teikimo veiklos reguliavimo institucijų sistemą, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų

teises ir pareigas, pašto paslaugos teikėjų atsakomybę ir žalos atlyginimą.

diplomatinio pašto veiklos.

Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio įstatymo priede.

2

straipsnis. Pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo principai

Pašto paslaugos teikimo veikla

reguliuojama vadovaujantis laisvės teikti pašto paslaugą, sąžiningos

konkurencijos ir universaliosios pašto paslaugos prieinamumo visiems

naudotojams principais.

3

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys.

universaliosios pašto paslaugos teikėjui už gaunamų tarptautinių pašto siuntų

surinkimą, paskirstymą, vežimą ir pristatymą gavėjams.

adresuota pašto siunta.

pašto siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugos teikėjui

siuntėjo nurodytą pinigų sumą.

pašto siunta, kurią sugadinus ar kuriai dingus siuntėjui atlyginama jo nurodyta

pašto siuntos vertė.

pašto siunta, kurią sudaro ant bet kokios fizinės medžiagos užrašytas

pranešimas, įskaitant smulkiuosius paketus, siųstina ir pristatytina ant jos

nurodytu gavėjo adresu. Knygos, katalogai, laikraščiai ir kiti periodiniai

leidiniai nelaikomi korespondencijos siuntomis.

siuntėjas arba gavėjas.

galiojantis Lietuvos Respublikos pašto ženklas, pašto blokas, ženklintas vokas

ir atvirukas (atvirlaiškis), ženklinta aerograma, ženklintuvo spaudas ir

specialus patvirtintas mokėjimo už pašto paslaugą spaudas.

surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas.

pašto paslaugą teikiantis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės

pilietis, kitas fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje

narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys.

– pašto tinklo dalis, įskaitant viešai naudoti skirtas pašto dėžutes, esančias

šalia viešųjų kelių arba pašto paslaugos teikėjo patalpose. Šioje vietoje pašto

siuntų siuntėjai gali pateikti siuntas pašto tinklui, o gavėjai – jas atsiimti.

išsiųsti paruošta siunta, įskaitant korespondencijos siuntas, pašto siuntinius,

siuntas, kuriose siunčiamos knygos, katalogai, laikraščiai, kiti periodiniai

leidiniai, kurią turi pristatyti pašto paslaugos teikėjai.

kilogramų sverianti pašto siunta, kurią sudaro daiktas ar prekė (daiktai ar

prekės), tarp jų ir neturintys komercinės vertės.

infrastruktūros elementų ir kitų priemonių, naudojamų pašto paslaugai teikti.

kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams – laikraščių ir žurnalų,

išskyrus priskirtų prie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio leidinių ir tų,

kurių daugiau kaip 50 procentų teksto sudaro reklama, priėmimas iš leidėjų,

paskirstymas ir pateikimas kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams.

atliekamų nuo pašto siuntų rūšiavimo iki jų pateikimo gavėjams per pašto

tinklą, įskaitant įteikimą asmeniškai pasirašytinai gavėjams.

pašto siunta, už kurią sumokamas šiame įstatyme ar sutartyje su siuntėju

nustatyto dydžio atlyginimas, jei ji dingsta, būna pavogta ar sugadinta dėl

pašto paslaugos teikėjo kaltės. Siuntėjo prašymu pateikiami įrodymai, kad pašto

siunta buvo pateikta asmeniškai pasirašytinai gavėjui.

atliekamų su pašto siuntomis nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki jų pateikimo

vežti arba pristatyti – skirstymas pagal įvairius pristatyti būtinus kriterijus.

nurodytas ant pašto siuntos. Jeigu siuntėjas nenurodytas ant pašto siuntos, juo

laikomas asmuo, kuris pateikia pašto siuntą pašto paslaugos teikėjui pristatyti

gavėjui.

teikėjo veiksmai, kuriuos atliekant pašto siuntos patenka į pašto tinklą.

pašto siunta, siunčiama iš vienos valstybės į kitą.

– teisės aktų nustatytos kokybės pašto paslauga, kuri už prieinamą kainą turi

būti teikiama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje visiems tokią paslaugą

pageidaujantiems gauti naudotojams.

teikėjas – pašto paslaugos teikėjas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

(toliau – Vyriausybė) įpareigotas teikti universaliąją pašto paslaugą Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Pasaulinės pašto sąjungos Pašto

siuntinių reglamente, Pašto korespondencijos reglamente, Lietuvos Respublikos

visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių vienetų

ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme

(toliau – Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos konkurencijos

įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos

reklamos įstatyme.

II SKYRIUS

PAŠTO

SRITIES POLITIKOS FORMAVIMO IR PAŠTO PASLAUGOS TEIKIMO VEIKLOS REGULIAVIMO SISTEMA

4

straipsnis. Valstybinio valdymo institucijos pašto srityje

Valstybinio valdymo institucijos pašto

srityje yra:

1) Vyriausybė;

2) Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija);

3) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo

tarnyba (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba).

5

straipsnis. Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos funkcijos pašto srityje

1) tvirtina universaliosios pašto

paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašą ir įpareigoja pašto paslaugos teikėją

teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) praneša Europos Komisijai apie pašto

paslaugos teikėją, įpareigotą teikti universaliąją pašto paslaugą visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie valstybinio valdymo instituciją,

nurodytą šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie naudotojams ir pašto

paslaugos teikėjams sudarytas galimybes naudotis informacija, nurodyta šio

įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte;

3) tvirtina nuostolingos universaliosios

pašto paslaugos kompensavimo taisykles, įskaitant nepagrįstai didelės

finansinės naštos nustatymo kriterijus, ir nuostolingos periodinių leidinių

pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos kompensavimo

taisykles;

4) tvirtina periodinių leidinių

pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifų

nustatymo kriterijus ir kas 3 metai tvirtina periodinių leidinių pristatymo

kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos didžiausius tarifus.

valstybės politiką pašto srityje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir

kontroliuoja jos įgyvendinimą.

1) rengia įstatymų, įstatymų

įgyvendinamųjų ir kitų teisės aktų, susijusių su pašto paslaugos teikimo veikla

ir užtikrinančių pašto srities ekonominę plėtrą ir konkurencingumą, projektus;

2) užtikrina, kad universaliosios pašto

paslaugos plėtra atitiktų technikos pažangą, ekonomines, socialines aplinkybes

ir naudotojų poreikius;

3) rengia ir teikia Vyriausybei

tvirtinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašo

projektą;

4) tvirtina universaliosios pašto

paslaugos teikimo taisykles;

5) rengia ir teikia Vyriausybei

tvirtinti periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių

prenumeratoriams paslaugos tarifų nustatymo kriterijus;

6) ekstremaliųjų situacijų atvejais

nustato išskirtines sąlygas, užtikrinančias universaliosios pašto paslaugos

teikimą;

7) tvirtina universaliosios pašto

paslaugos kokybės reikalavimus;

8) tvirtina pašto mokos ženklų

išleidimo, išėmimo iš apyvartos ir apskaitos taisykles;

9) tvirtina universaliosios pašto

paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikas;

10) nustato Lietuvos standartų ir kitų

leidinių, tarptautinių ir Europos specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių

su pašto paslaugos teikimu, privalomą taikymą;

11) bendradarbiauja su užsienio

valstybių institucijomis, atsakingomis už pašto sritį, pagal kompetenciją

atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

12) atlieka kitas funkcijas, nustatytas

pašto paslaugos teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

6

straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos pašto srityje

Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija pagal šio įstatymo

priede nurodytą 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių

ir paslaugų kokybės gerinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m.

vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB. Tarnybos

statusas, finansavimo šaltiniai, sąlygos, tvarka ir kiti veiklos aspektai

nustatyti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (toliau –

Elektroninių ryšių įstatymas).

1) prižiūri, kaip laikomasi šio įstatymo

ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų;

2) įgyvendina šio įstatymo ir jį

įgyvendinančių teisės aktų nuostatas;

3) Europos Komisijai paprašius, pagal

kompetenciją teikia informaciją;

4) dalyvauja rengiant universaliosios

pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarkos aprašo projektą;

5) pagal pašto siuntų svorio pakopas

tvirtina universaliosios pašto paslaugos didžiausius tarifus;

6) rengia ir teikia Vyriausybei

tvirtinti nuostolingos universaliosios pašto paslaugos kompensavimo taisyklių,

įskaitant nepagrįstai didelės finansinės naštos nustatymo kriterijus, projektą;

7) rengia ir teikia Vyriausybei

tvirtinti nuostolingos periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių

prenumeratoriams paslaugos kompensavimo taisyklių projektą;

8) tvirtina pašto paslaugos teikimo

taisykles ir prižiūri, kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų;

9) rengia ir teikia pasiūlymus

Susisiekimo ministerijai dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto

tinklo charakteristikų;

10) rengia ir teikia tvirtinti

Susisiekimo ministerijai universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles;

11) prižiūri, kaip universaliosios pašto

paslaugos teikėjas laikosi Susisiekimo ministerijos nustatytų universaliosios

pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikų, universaliosios pašto

paslaugos kokybės reikalavimų;

12) prižiūri, kaip universaliosios pašto

paslaugos teikėjas organizuoja universaliosios pašto paslaugos kokybės

patikrinimą ir vieną kartą per metus viešai skelbia šio patikrinimo rezultatus;

13) nustato universaliosios pašto

paslaugos teikėjui pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų

apskaitos sistemai keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos

sistema susijusius reikalavimus;

14) tvirtina naudotojų ir pašto

paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus tarp

naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų;

15) tvirtina pašto paslaugos teikėjų

ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugos teikėjų;

16) tvirtina universaliosios pašto

paslaugos nuostolių apskaičiavimo taisykles;

17) pagal savo kompetenciją tiria ir

nagrinėja šio įstatymo pažeidimus ir pažeidėjams taiko sankcijas šio įstatymo

nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;

18) atlieka universaliosios pašto

paslaugos tarifų ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių

prenumeratoriams paslaugos tarifų taikymo priežiūrą;

19) skelbia informaciją, reikalingą

atviros ir konkurencingos rinkos plėtrai. Ryšių reguliavimo tarnyba,

atsižvelgdama į teisės aktus, reglamentuojančius konfidencialios informacijos

apsaugą, nustato šios informacijos skelbimo taisykles, įskaitant ir teikiamos

informacijos mastą;

20) savo nustatyta tvarka skelbia

informaciją, susijusią su šio įstatymo įgyvendinimu;

21) bendradarbiauja su užsienio

valstybių pašto paslaugos teikimo veiklos reguliavimo institucijomis, pagal

kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos

institucijų, komitetų ir darbo grupių veikloje;

22) teikia pasiūlymus Susisiekimo

ministerijai dėl Lietuvos standartų ir kitų leidinių, tarptautinių ir Europos

specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su pašto paslaugos teikimu,

privalomo taikymo;

23) atlieka kitas Lietuvos Respublikos

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, turi šiame ir kituose įstatymuose jai

suteiktas teises.

III SKYRIUS

PAŠTO

PASLAUGOS TEIKIMO VEIKLOS

REGULIAVIMO

PAGRINDAI

7

straipsnis. Teisė teikti pašto paslaugą

paslaugą be atskiro išankstinio valstybės institucijų leidimo, laikydamasis šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, kai jis šiame straipsnyje nustatyta

tvarka praneša apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai.

paslaugą, turi pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai pranešimą apie pašto

paslaugos teikimo pradžią (toliau – pranešimas). Pranešimą galima pateikti

raštu, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai

kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą.

tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba pašto paslaugos teikimo taisyklėse.

Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama pranešimo formą ir jo pateikimo tvarką,

gali reikalauti pateikti tik tokią informaciją ir dokumentus, kurių reikia, kad

asmenį būtų galima identifikuoti ir įrašyti į pašto paslaugos teikėjų sąrašą

(vardą ir pavardę arba pavadinimą, kodą, adresą, kitą kontaktinę informaciją,

trumpą pašto paslaugos, kurią asmuo ketina teikti, aprašymą, pašto paslaugos

teikimo pradžios datą ir kt.).

kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos įrašo asmenį į pašto

paslaugos teikėjų sąrašą ir praneša apie tai asmeniui, pateikusiam pranešimą.

Pašto paslaugos teikėjų sąrašas yra viešai skelbiamas Ryšių reguliavimo

tarnybos interneto svetainėje.

nustačiusi, kad pranešimas neatitinka pašto paslaugos teikimo taisyklėse

nustatytų reikalavimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo

dienos informuoja apie tai asmenį ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų

terminą Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytiems trūkumams pašalinti. Tokiu

atveju šio straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo patikslinto

pranešimo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos.

straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą arba pateikus klaidingus duomenis, Ryšių

reguliavimo tarnyba neįrašo asmens į pašto paslaugos teikėjų sąrašą ir per 5

darbo dienas informuoja apie tai asmenį, nurodydama neįrašymo į pašto paslaugos

teikėjų sąrašą motyvus.

iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo, jeigu:

1)  pašto paslaugos teikėjas pateikia

pranešimą apie veiklos ir (ar) pašto paslaugos teikimo nutraukimą;

2) Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė,

kad pašto paslaugos teikėjas nutraukė veiklą ir (ar) pašto paslaugos teikimą;

3) pašto paslaugos teikėjas miršta arba

yra likviduotas;

4) yra įsiteisėjusi teismo nutartis

likviduoti pašto paslaugos teikėją, kai jis yra juridinis asmuo ar kita

organizacija, dėl pašto paslaugos teikėjo bankroto;

5) Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė,

kad pašto paslaugos teikėjas pateikė klaidingus duomenis, dėl kurių asmuo

negalėjo būti įrašytas į pašto paslaugos teikėjų sąrašą;

6) pašto paslaugos teikėjas vienus metus

neteikė Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitų apie suteiktą pašto paslaugą;

7) pašto paslaugos teikėjas vienus metus

nebuvo surastas jo buveinės, nurodytos Juridinių asmenų registre, adresu arba

nuolatinės gyvenamosios vietos adresu.

išbraukdama pašto paslaugos teikėją iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo pagal šio

straipsnio 7 dalies 5 ir 6 punktus, įspėja pašto paslaugos teikėją apie galimą

išbraukimą iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo ir suteikia galimybę per Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių

dienų, pateikti reikalingus patikslintus duomenis arba suteiktos pašto

paslaugos ataskaitas.

teikėjų sąrašo Ryšių reguliavimo tarnyba praneša pašto paslaugos teikėjui,

nurodo išbraukimo iš pašto paslaugos teikėjų sąrašo pagrindą ir informuoja, kad

asmenys, teikiantys pašto paslaugą, nepranešę apie tai Ryšių reguliavimo

tarnybai, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

savo veiklą ir (ar) pašto paslaugos teikimą, privalo apie tai pranešti Ryšių

reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

8

straipsnis. Pašto tinklo naudojimas

Siekiant užtikrinti naudotojų interesus

ir skatinti veiksmingą konkurenciją, pašto paslaugos teikėjas, valdantis pašto

tinklą, privalo derėtis, kai to reikalauja kitas pašto paslaugos teikėjas, ir

sudaryti sutartį su kitu pašto paslaugos teikėju, kai jis kreipiasi, dėl šio

pašto tinklo, įskaitant pašto kodų sistemą, adresų duomenų bazę, abonentines

pašto dėžutes, informaciją apie adreso pasikeitimą, peradresavimo ir grąžinimo

siuntėjui paslaugas, naudojimo. Pašto tinklą valdantis pašto paslaugos teikėjas

privalo užtikrinti, kad tokia sutartis dėl pašto tinklo naudojimo būtų sudaroma

laikantis nediskriminacinių, proporcingų ir skaidrių sąlygų. Už naudojimąsi

kito pašto paslaugos teikėjo pašto tinklu pašto paslaugos teikėjas moka

sutarties šalių sutartą užmokestį.

9

straipsnis. Ginčų tarp pašto paslaugos teikėjų sprendimas

teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuojamų visuomeninių santykių, pašto paslaugos

teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne

teismo tvarka išspręstų ginčą. Pašto paslaugos teikėjas taip pat turi teisę

kreiptis tiesiogiai į teismą.

nagrinėti mutatis mutandis taikomos Elektroninių ryšių įstatymo

nuostatos, susijusios su ginčų nagrinėjimu tarp ūkio subjektų, teikiančių

elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat Ryšių reguliavimo

tarnybos patvirtintos pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklės.

Pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi prašymų

išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo

reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra, ginčų nagrinėjimo procedūra

ir kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės.

IV SKYRIUS

PAŠTO

PASLAUGOS TEIKIMAS

10

straipsnis. Pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teisės ir pareigos

1) viešai skelbti informaciją apie pašto

paslaugos teikimo vietas;

2) pašto siuntas pateikti asmeniškai

pasirašytinai arba įdėti į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jeigu to padaryti

negalima, – apie tai pranešti gavėjui;

3) pašto siuntas, adresuotas asmeniui į

jo darbo ar mokymosi vietą, bendrabutį, karo tarnybos vietą, ligoninę,

sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo vietą, pristatyti administracijai arba jos

įgaliotiems asmenims;

4) registruotąsias ir įvertintąsias

pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba

gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę;

5) saugoti pašto siuntą, kurios

neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas)

atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena, 2

mėnesius, o universaliosios pašto paslaugos teikėjas – Pasaulinės pašto

sąjungos Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente

nustatytais terminais ir tvarka. Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas)

pašto siuntos neatsiima, nors jam buvo išsiųstas rašytinis pranešimas, pašto

paslaugos teikėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį valstybės

nuosavybėn. Prie pranešimo pridedama pašto paslaugos teikėjo žyma, kad

siuntėjas (gavėjas) kviečiamas atsiimti pašto siuntą neatvyko arba pašto

siuntos atsisakė;

6) viešai skelbti pašto paslaugos

teikimo sutarties sąlygas, pašto paslaugos teikėjo patvirtintą pašto paslaugos

teikimo tvarkos aprašą ir kitokią informaciją, turinčią įtakos naudotojo

apsisprendimui naudotis pašto paslauga;

7) atsakyti į naudotojo su pašto

paslaugos teikimu susijusį skundą per 30 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo

dienos;

8) ant pašto siuntos nurodyti arba prie

pašto siuntos pridėti duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pašto

paslaugos teikėją, pašto paslaugos teikimo vietą (adresą), į kurią naudotojas

galėtų kreiptis, pašto siuntos priėmimo siųsti datą, pristatymo gavėjui datą;

9) periodiškai teikti Ryšių reguliavimo

tarnybai ataskaitas jos nustatyta tvarka apie suteiktą pašto paslaugą;

10) grąžinti siuntėjui nepristatytas ar

neįteiktas gavėjui pašto siuntas, kai nutraukia pašto paslaugos teikimo veiklą;

11) sudaryti galimybę naudotojams su juo

susisiekti buveinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos adresu.

pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo:

1) pateikti pašto siuntą gavėjui

asmeniškai pasirašytinai; jeigu pateikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai

pasirašytinai nėra galimybės (siuntėjo nurodytu adresu nerandama gavėjo ir

panašiai), pašto paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto

siuntą, palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba elektroninėmis

priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą;

2) saugoti pašto paslaugos teikimo

taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius pašto siuntų pateikimą gavėjui

asmeniškai pasirašytinai, 6 mėnesius nuo pašto siuntos pateikimo dienos; kai

kyla ginčas tarp pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų dėl pašto siuntos

įteikimo, šiuos dokumentus pašto paslaugos teikėjas privalo saugoti iki ginčo

išsprendimo dienos;

3) pašto siuntą, kurios neįmanoma

pateikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu

adresu ir panašiai), grąžinti siuntėjui. Pašto paslaugos teikėjas gali

susitarti su siuntėju ir dėl kitų, negu nurodyta šiame punkte, veiksmų dėl

pašto siuntos, kurios neįmanoma pateikti gavėjui.

teikėjų arba vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo sutartys, transporto

priemonėmis.

siuntos turinį. Jeigu pašto paslaugos teikėjas nustato, kad priimtoje pašto

siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jis juos grąžina siuntėjui arba

šie daiktai konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu pašto

siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais (prekėmis) konfiskuojama įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka, apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui,

nurodydamas konfiskuotus daiktus (prekes).

pašto paslaugos kokybė, prieš kreipdamasis į Ryšių reguliavimo tarybą, jis

privalo kreiptis į pašto paslaugos teikėją ir pateikti skundą. Jeigu naudotojas

nesutinka su pašto paslaugos teikėjo gautu atsakymu arba pašto paslaugos

teikėjas atsakymo per šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą terminą

nepateikia, naudotojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą teisės

aktų nustatyta tvarka.

gavėjai. Gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti įrengtos lengvai prieinamoje

vietoje: daugiabučių namų kiekvienoje laiptinėje ne aukščiau kaip antrame

aukšte, sudarant galimybes pašto paslaugos teikėjams netrukdomai prie jų

prieiti, arba prie kiekvienos laiptinės įėjimo; įmonėse, įstaigose,

organizacijose – prie pagrindinių įėjimų. Individualių ar sodininkų bendrijose

esančių namų savininkai įrengia gaunamųjų laiškų dėžutes prie įėjimo į jų

sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių. Gaunamųjų

laiškų dėžutės turi būti rakinamos, aiškiai ir suprantamai sunumeruotos, ant

įmonių, įstaigų ir organizacijų gaunamųjų laiškų dėžučių turi būti įskaitomai

užrašytas įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas.

laiškų dėžutės arba ji neatitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų

ir dėl to neįmanoma pristatyti pašto siuntos, pašto paslaugos teikėjas

informuoja gavėją apie gautą pašto siuntą ir nurodo, kur ir kokiu laiku gavėjas

gali atvykti ir atsiimti pašto siuntą. Jeigu informuoti gavėjo neįmanoma, pašto

paslaugos teikėjas informuoja apie tai siuntėją.

universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklu, rūšys, didžiausi ir

mažiausi matmenys teikiant universaliąją pašto paslaugą turi atitikti

Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto konvencijoje, Pašto

korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente nustatytus

reikalavimus.

reklamos, jis, siekdamas aiškiai išreikšti šį nesutikimą, ant gaunamųjų laiškų

dėžutės nurodo, kad reklamos gauti nepageidauja. Asmenys, pažeidę šį gavėjo

nesutikimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

išsamiai apibrėžiamos Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose pašto paslaugos

teikimo taisyklėse.

11

straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga

privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą.

priimdamas pašto siuntą, gali patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti

daiktų, ir, jeigu tokių daiktų randa, gali siuntos nepriimti.

teikti informaciją apie kitų asmenų naudojimąsi pašto paslauga arba sudaryti

sąlygas gauti šią informaciją, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta

kitaip.

12

straipsnis. Pašto paslaugos teikėjų atsakomybė ir žalos atlyginimas

atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus

siųstus daiktus gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo

pašto siuntos išsiuntimo dienos.

šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.

parengti ir patvirtinti naudotojų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą.

siuntų atlyginama vadovaujantis šiuo įstatymu. Žala dėl universaliosios pašto

paslaugos teikėjo prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama

vadovaujantis Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto

korespondencijos reglamento ir Pašto siuntinių reglamento nuostatomis. Patirti

netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį

neįskaitomi.

kaltės dingsta ar buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių)

ar daiktai (prekės) apgadinti, jis atlygina:

1) už dingusią registruotąją pašto

siuntą, taip pat už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) ar sugadintus

visus daiktus (prekes) – suma, kuri lygi dviguboms siuntimo išlaidoms;

2) už dingusią įvertintąją pašto siuntą

– suma, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;

3) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų

(prekių) įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, kuri

lygi siuntimo išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar

apgadinto daikto (prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu visos įvertintosios

pašto siuntos įvertinimo suma.

išperkamosios pašto siuntos mokesčio dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės, pašto

paslaugos teikėjas sumoka siuntėjui jo nurodytą išperkamojo pašto siuntos

mokesčio sumą.

savo kaltės grąžina siuntėjui registruotąją pašto siuntą ar pašto siuntinį, jis

siuntėjui atlygina siuntimo išlaidas.

šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateiktą pagrįstą pretenziją, žalą

atlygina:

1) už pašto siuntą, siųstą Lietuvos

Respublikoje, – per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos;

2) už tarptautinę pašto siuntą – per 90

kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.

žalos neatlygina, jeigu:

1) prarasti draudžiami pašto siuntose

siųsti daiktai (prekės);

2) siunčiant pašto siuntas atsirado

nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių dingo pašto

siunta, jeigu siuntoje trūksta daiktų ar jie sugadinti, negalima nustatyti, kas

atsitiko su pašto siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi dokumentai, o

pašto paslaugos teikėjo kaltė kitaip neįrodoma;

3) žala atsirado dėl siuntėjo kaltės,

nes jis pažeidė pašto paslaugos teikėjo reikalavimus dėl daiktų pakuotės ar dėl

ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių;

4) pašto siunta, joje siunčiami daiktai

(prekės) ar jų dalis išsiuntimo ar gavimo šalies įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuoti;

5) pateikiant gavėjui asmeniškai

pasirašytinai registruotąją ir įvertintąją pašto siuntą ar pašto siuntinį,

pakuotė, lipdukas su specialiu spaudu, lipnioji juosta, plomba ar perrišimo

virvutė yra nepažeisti ir pašto siuntos ar siuntinio svoris atitinka

nurodytąjį;

6) gavėjas priėmė pašto siuntą ir

pasirašė, kad ją gavo;

7) pašto siunta negauta dėl asmens, kurį

gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;

8) pašto siunta dingo ar buvo sugadinta

valstybėje, kurioje už tai nenumatytas žalos atlyginimas;

9) siunčiamos sekogramos, karo belaisvių

ir internuotų civilių asmenų korespondencijos siuntos.

straipsnio nuostatos taikomos, jeigu sutartyse su siuntėjais nenustatyta

kitaip. Jeigu pašto paslaugos teikėjo sutarties su siuntėjo nuostatos pablogina

siuntėjo padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos.

13

straipsnis. Ginčų tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų sprendimas

pašto paslaugos teikėjų, naudotojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo

tarnybą, kad ši iš anksto ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su pašto

paslaugos teikėju. Naudotojas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.

paslaugos teikėjų nagrinėti mutatis mutandis taikomos Elektroninių ryšių

įstatymo nuostatos, susijusios su ginčų tarp elektroninių ryšių paslaugų

teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų nagrinėjimu, taip pat Ryšių reguliavimo

tarnybos patvirtintos naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo

taisyklės. Naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų nagrinėjimo taisyklėse

nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo

ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra ir ginčų

nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės.

14

straipsnis. Universalioji pašto paslauga

turi būti užtikrintas šios universaliosios pašto paslaugos teikimas:

1) iki 2 kilogramų pašto siuntų

surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

2) iki 10 kilogramų pašto siuntinių

surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

3) registruotųjų ir įvertintųjų pašto

siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas;

4) iki 20 kilogramų pašto siuntinių,

gautų iš kitų valstybių narių, pristatymas.

punktuose nurodyta universalioji pašto paslauga apima vidaus ir tarptautinę

pašto paslaugą.

teikėjas pašto siuntas siunčia dideliais kiekiais ir yra susitaręs su siuntėju

dėl šių pašto siuntų surinkimo vietos, pristatymo terminų ir kitų sąlygų, tai

tokia jo teikiama pašto paslauga nelaikoma universaliąja pašto paslauga.

Dideliu kiekiu laikoma, kai vienas siuntėjas per vieną mėnesį universaliosios

pašto paslaugos teikėjui pateikia siųsti 1 000 ir daugiau korespondencijos

siuntų arba 250 ir daugiau pašto siuntinių.

vertę, nėra priskiriama prie universaliosios pašto paslaugos. Pašto paslauga,

turinčia pridėtinę vertę, laikoma:

1) pašto siuntų pristatymas ir

surinkimas naudotojo pageidaujamu laiku ir (ar) vietoje;

2) patvirtinimas apie pašto siuntos

įteikimą, pašto siuntos pristatymo eigos keitimas;

3) galimybės bet kuriuo laiku gauti

informaciją apie pašto siuntos buvimo vietą suteikimas;

4) kita pridėtinę vertę turinti

paslauga.

tarifai turi būti prieinami visiems naudotojams, pagrįsti šios paslaugos

sąnaudomis, skaidrūs ir nediskriminaciniai.

teikimas universaliosios pašto paslaugos teikėjui yra nepagrįstai didelė

finansinė našta, nuostoliai, patirti teikiant šią paslaugą, kompensuojami

valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepagrįstai didelės

finansinės naštos nustatymo kriterijus tvirtina Vyriausybė.

15

straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimas

teikėją (teikėjus) 7 metus teikti universaliąją pašto paslaugą visoje Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

paslaugos teikėją (teikėjus) teikti universaliąją pašto paslaugą visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi užtikrinti, kad įpareigojimo

laikotarpis būtų pakankamas pašto paslaugos teikėjo (teikėjų) investicijoms dėl

tokio įpareigojimo susigrąžinti, todėl įpareigojimo terminą gali pratęsti iki 2

metų.

universaliosios pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo nenutrūkstamumą.

teikti universaliąją pašto paslaugą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) būti įrašytas į pašto paslaugos

teikėjų sąrašą;

2) turėti pašto tinklą, atitinkantį

universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikose

nustatytus reikalavimus.

pašto paslaugos teikėjo įpareigojimo tvarką, kuri turi būti pagrįsta skaidrumo,

nediskriminavimo ir proporcingumo principais, garantuoti universaliosios pašto

paslaugos teikimo tęstinumą, užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą.

16

straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos teikėjo teisės ir pareigos

teikėjas neturi teisės pavesti teikti universaliąją pašto paslaugą kitam pašto

paslaugos teikėjui. Universaliosios pašto paslaugos teikėjas atsako už kokybišką

jos teikimą šio įstatymo nustatyta tvarka.

teikėjas privalo:

1) visiems naudotojams vienodomis

sąlygomis užtikrinti universaliosios pašto paslaugos nenutrūkstamą teikimą

Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažiau kaip 5 darbo dienas per savaitę,

išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force majeure);

taip pat užtikrinti bent vieną pašto siuntų surinkimą ir bent vieną pristatymą

per darbo dieną į pašto paslaugos gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, išskyrus

šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytą atvejį;

2) reguliariai teikti ir viešai skelbti

pašto paslaugos teikimo vietose ir savo interneto svetainėje išsamią ir nuolat

atnaujinamą informaciją naudotojams ir pašto paslaugos teikėjams apie universaliąją

pašto paslaugą, galimybę ja naudotis, jos kainas ir kokybės reikalavimus arba

Lietuvos standartus ir kitus leidinius;

3) pagal universaliosios pašto paslaugos

teikėjo pašto tinklo charakteristikas įrengti naudotojų poreikius atitinkantį

skaičių pašto paslaugos teikimo vietų;

4) vykdyti universaliosios pašto

paslaugos kokybės reikalavimus, kiekvienais metais organizuoti universaliosios

pašto paslaugos kokybės patikrinimą ir pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai

tokio patikrinimo rezultatus;

5) išleisti ir išimti iš apyvartos pašto

mokos ženklus;

6) kompensuoti sekogramų, karo belaisvių

ir internuotų asmenų korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;

7) savo interneto svetainėje skelbti

metinę ataskaitą apie suteiktą universaliąją pašto paslaugą, įskaitant

išnagrinėtų skundų skaičių ir informaciją apie tai, kaip jie buvo išspręsti;

8) tvarkyti apskaitą pagal Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo

principus ir sąnaudų apskaitos sistemos reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų

apskaitos sistema susijusius reikalavimus; sąnaudų apskaitos sistemoje aiškiai

atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą ir su universaliąja pašto

paslauga nesusijusią pašto paslaugą;

9) universaliosios pašto paslaugos

tarifus pagrįsti sąnaudomis;

10) kiekvienais metais atlikti

universaliosios pašto paslaugos sąnaudų apskaitos nepriklausomą auditą ir

pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai šio audito išvadas;

11) taikyti Susisiekimo ministerijos

nustatytus privalomai taikomus Lietuvos standartus ir kitus leidinius,

tarptautines ir Europos specifikacijas ir (ar) rekomendacijas, susijusias su

pašto paslaugos teikimu;

12) pagal šio įstatymo 8 straipsnio

nuostatas skaidriomis, proporcingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis suteikti

galimybę kitiems pašto paslaugos teikėjams naudotis pašto tinklu;

13) nustatydamas galutinį atlygį už

tarptautinę pašto paslaugą, laikytis tokių principų: nustatyti galutinio

atlygio dydį atsižvelgiant į gaunamų tarptautinių pašto siuntų surinkimo,

paskirstymo, vežimo ir pristatymo sąnaudas, tarptautinių susitarimų nuostatas;

galutinį atlygį susieti su universaliosios pašto paslaugos kokybe; galutiniai

atlygiai turi būti skaidrūs, nediskriminaciniai ir prilyginami atlygiams už

universaliąją pašto paslaugą.

teikėjas gali taikyti specifinius tarifus pagal sudarytas sutartis su

naudotojais. Universaliosios pašto paslaugos teikėjas šiems tarifams ir su jais

susijusioms sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nustatant tokius

tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai

teikiamos universaliosios pašto paslaugos sąnaudomis. Tarifai turi būti vienodi

visiems tos pačios kategorijos universaliosios pašto paslaugos naudotojams.

17

straipsnis. Periodinių leidinių pristatymas kaimo gyvenamųjų vietovių

prenumeratoriams

gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslauga nėra priskiriama universaliajai

pašto paslaugai.

Vyriausybės įpareigotas (įpareigoti) teikti universaliąją pašto paslaugą,

privalo pristatyti periodinius leidinius kaimo gyvenamųjų vietovių

prenumeratoriams.

teikėjas (teikėjai) privalo periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų

vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifus pagrįsti sąnaudomis, o šios

paslaugos apskaitą tvarkyti pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus

pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemos

reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius

reikalavimus.

teikėjas (teikėjai) turi atlikti 6 mėnesių ir kalendorinių metų periodinių

leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos pajamų

ir sąnaudų nepriklausomą auditą ir pateikti audito išvadas, 6 mėnesių ir

kalendorinių metų periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių

prenumeratoriams paslaugos pajamų ir sąnaudų ataskaitas Susisiekimo

ministerijai ir Ryšių reguliavimo tarnybai.

patvirtintus kriterijus periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų

vietovių prenumeratoriams paslaugos tarifus nustato mažesnius už šios paslaugos

sąnaudas, tokių sąnaudų ir tarifų skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka

iš valstybės biudžete numatytų lėšų. Periodinių leidinių pristatymo kaimo

gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos pajamų ir sąnaudų skirtumas už

periodinių leidinių pristatymą kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams

universaliosios pašto paslaugos teikėjui (teikėjams) kompensuojamas kas 6

mėnesiai.

V SKYRIUS

INFORMACIJOS

GAVIMAS IR ŠIO ĮSTATYMO

LAIKYMOSI

PRIEŽIŪRA

18

straipsnis. Informacijos gavimas

gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pašto paslaugos

teikėjų ir naudotojų, taip pat kitų asmenų visą jai, taip pat Europos Komisijai

reikalingą su pavestų uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų atlikimu susijusią

informaciją, įskaitant ir finansinę, nepaisant jos konfidencialumo. Ryšių reguliavimo

tarnyba taip pat turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos institucijas, prašydama

pateikti jai su funkcijų atlikimu susijusią reikalingą informaciją.

taip pat kiti asmenys privalo pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą

informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai pareikalavus pagal jos nustatytus

protingus terminus ir prašomos konfidencialios informacijos išsamumo lygį.

teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinti konfidencialios

informacijos konfidencialumą.

būti laikomi duomenys apie atskirų pašto paslaugos teikėjų užimamas pašto

rinkos dalis, apibendrinti korespondencijos siuntų ir pašto siuntinių kiekiai,

pajamos, gautos teikiant konkrečią pašto paslaugą, taip pat informacija,

susijusi su įpareigojimo teikti universaliąją pašto paslaugą vykdymu.

reikalaudama pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, privalo

nurodyti tikslą, kuriam informacija bus naudojama.

19

straipsnis. Įstatymo nuostatų laikymosi priežiūra

įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą vadovaudamasi Viešojo administravimo

įstatymo nuostatomis, susijusiomis su ūkio subjektų veiklos priežiūros teisiniu

reguliavimu.

pareigūnai, atlikdami priežiūrą, pateikia tarnybinį pažymėjimą ir Ryšių

reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir

atliekamas funkcijas. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai turi

teisę:

1) pagal šio, kitų įstatymų ir kitų

teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras iš valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų, pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų gauti jiems

reikalingą informaciją;

2) gauti žodinius ir rašytinius

paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų pašto paslaugos teikėjų veikla,

reikalauti, kad jie atvyktų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines

patalpas duoti paaiškinimus;

3) gauti duomenis ir dokumentus (arba jų

nuorašus) apie tikrinamo pašto paslaugos teikėjo ūkines operacijas iš kitų

asmenų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų;

4) siekdami nustatyti, ar pašto

paslaugos teikėjai nepažeidžia šiame įstatyme, pašto paslaugos teikimo

taisyklėse nustatytų reikalavimų, tikrinti pašto paslaugos teikėjų ūkinę

veiklą; išsamiai patikrinti universaliosios pašto paslaugos teikėjo (teikėjų)

sąnaudas ir (ar) pajamų sistemą (sistemas);

5) laikinai (iki 30 kalendorinių dienų)

paimti dokumentus ir (ar) daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę

tiriant pažeidimą, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų

paėmimo ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašą, reikalauti padaryti nurodytų

dokumentų kopijas;

6) tyrimui pasitelkti specialistus ir

ekspertus;

7) atlikti kitus šiame ir kituose

įstatymuose nurodytus veiksmus.

pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus,

protokolus, reikalavimus ir kt.). Jų formas ir pildymo tvarką įsakymu tvirtina

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.

pareigūnų, įgyvendinančių šiame straipsnyje nurodytas teises, reikalavimai

asmenims yra privalomi. Už Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų

teisėtų reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

EKONOMINĖS

SANKCIJOS

20

straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nustačius pažeidimą

nustačiusi, kad pašto paslaugos teikėjas nesilaiko pašto paslaugos teikimo

taisyklių reikalavimų, nevykdo ar netinkamai vykdo vieną ar daugiau pašto

paslaugos teikėjui šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų pareigų,

universaliosios pašto paslaugos teikėjui šio įstatymo 14 ir 16 straipsniuose

nustatytų pareigų, praneša pašto paslaugos teikėjui apie nustatytus pažeidimus

ir nustato terminą pažeidimams pašalinti ir apie tai informuoti Ryšių

reguliavimo tarnybą per terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų ir ne

ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pažeidimų nepašalina, Ryšių

reguliavimo tarnyba inicijuoja pažeidimo nagrinėjimo procesą.

21

straipsnis. Pranešimas apie pažeidimo nagrinėjimą

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas,

inicijavęs pažeidimo nagrinėjimo procesą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių

dienų iki posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo

dienos praneša (kartu išsiųsdamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo

dėl ekonominės sankcijos skyrimo kopiją) pašto paslaugos teikėjui, kuriam

inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kitiems suinteresuotiems

asmenims, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos

pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, apie:

1) posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo

padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą;

2) reikalavimą atstovams turėti

įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus;

3) poreikį ne vėliau kaip prieš 5 darbo

dienas iki posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo

pradžios raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybos direktorių ar jo įgaliotą

asmenį apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas;

4) galimybę likus ne mažiau kaip 5 darbo

dienoms iki posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo

pradžios pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam

asmeniui rašytinius paaiškinimus ir visus pageidaujamus pateikti duomenis,

turinčius reikšmės nagrinėjant pašto paslaugos teikėjo padarytą pažeidimą.

22

straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant pažeidimą

pažeidimas nagrinėjamas dalyvaujant pašto paslaugos teikėjui ar jo atstovui.

Pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas

nedalyvaujant pašto paslaugos teikėjui ar jo atstovui tik tais atvejais, kai

yra duomenų, kad jam laiku buvo įteiktas pranešimas apie posėdžio dėl pašto

paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, ir jeigu

iš jo negautas prašymas atidėti posėdį.

teikėjui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, nepavyksta įteikti

pranešimo apie posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo

nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, pranešimas skelbiamas viename iš nacionalinių

laikraščių ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip

prieš 14 darbo dienų iki posėdžio dienos.

teikėjo ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, pašto paslaugos teikėjo

padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant pašto paslaugos

teikėjui ar jo atstovui, jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo

įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu

(toliau – Civilinio proceso kodeksas), pripažįsta neatvykimo į posėdį

priežastis nesvarbiomis ir atmeta pašto paslaugos teikėjo ar jo atstovo

prašymą.

padaryto pažeidimo nagrinėjimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto asmens iniciatyva ar

pašto paslaugos teikėjo, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas,

prašymu kviečiami suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms

ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas,

ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai,

specialistai). Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo

turi teisę atsisakyti tenkinti pašto paslaugos teikėjo prašymą kviesti kitus

asmenis (liudytojus, ekspertus, specialistus) į posėdį dėl pašto paslaugos

teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo, jeigu toks prašymas yra nepagrįstas

arba jį patenkinus būtų vilkinamas pašto paslaugos teikėjui inicijuotas

pažeidimo nagrinėjimo procesas.

23

straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo ir ekonominės sankcijos paskyrimo terminai

pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo

nagrinėjimo proceso inicijavimo dienos.

ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pašto paslaugos teikėjo pažeidimo padarymo

dienos.

24

straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo viešumas

Pažeidimo nagrinėjimo posėdis yra

viešas, išskyrus atvejus, kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar

komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo

neliečiamumą. Sprendimą dėl neviešo posėdžio priima Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

25

straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo procesas

inicijuojamas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įgalioto pareigūno

teikimu. Teikime išdėstoma pažeidimo sudėtis, pažeidimo padarymo aplinkybės ir

nurodoma siūloma ekonominė sankcija ir ją pagrindžiantys motyvai.

direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno

teikimą, surengia posėdį dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo

nagrinėjimo. Į posėdį kviečiami pašto paslaugos teikėjai ir kiti suinteresuoti

asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos

pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai.

tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Posėdis pradedamas Ryšių

reguliavimo tarnybos pareigūno, inicijavusio pažeidimo nagrinėjimo procesą,

pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys pašto

paslaugos teikėjai, suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms

ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas,

ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai,

specialistai). Kiekvienam asmeniui, pateikusiam paaiškinimą, kiti posėdžio

dalyviai turi teisę užduoti klausimų.

Asmuo, nesuprantantis valstybinės kalbos ar ja nekalbantis ir pageidaujantis,

kad posėdis būtų verčiamas į jam suprantamą kalbą ir (ar) iš jos, ne vėliau

kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio pradžios privalo raštu informuoti Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie vertimo būtinybę,

nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas. Tokiu atveju Ryšių

reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo kviečia į posėdį

vertėją. Asmuo, šioje dalyje nustatyta tvarka neinformavęs Ryšių reguliavimo

tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens apie vertėjo reikalingumą, vertėją

kviečia savo iniciatyva ir už vertėjo suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.

direktorius ar jo įgaliotas asmuo posėdžio metu turi teisę atidėti posėdį, kai

negalima nagrinėti pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo tame posėdyje dėl

to, kad neatvyko liudytojas, ekspertas, specialistas ar vertėjas, arba būtina

išreikalauti naujus įrodymus, kai yra gautas pagrįstas pašto paslaugos teikėjo

ar jo atstovo prašymas, paskirdamas kito posėdžio datą, laiką ir vietą. Apie

tai pranešama posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu pašto paslaugos teikėjas,

kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir (arba) kiti kviesti į

posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) suinteresuoti asmenys,

kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto

paslaugos teikėjo padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai nedalyvauja,

jiems išsiunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, laiką ir vietą.

direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę sustabdyti pažeidimo nagrinėjimo

procesą, kai nusprendžia, kad būtina gauti reikalingus duomenis (dokumentus).

direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu

pažeidimo nagrinėjimo procesas atnaujinamas Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu gavus reikalingus duomenis

(dokumentus), dėl kurių pažeidimo nagrinėjimo procesas buvo sustabdytas.

padaryto pažeidimo nagrinėjimo metu rašomas protokolas. Ryšių reguliavimo

tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas po posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto

pažeidimo nagrinėjimo pasirašo posėdžio protokolą. Posėdžio sekretorius

posėdžio protokolą per vieną darbo dieną nuo posėdžio protokolo pasirašymo

dienos išsiunčia pašto paslaugos teikėjui, kuriam inicijuotas pažeidimo

nagrinėjimo procesas, o šis turi teisę per 5 darbo dienas nuo posėdžio

protokolo gavimo dienos pareikšti pastabas raštu ir prašyti patikslinti

protokolą.

26

straipsnis. Ekonominės sankcijos

nesilaiko Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintų pašto paslaugos teikimo

taisyklių reikalavimų, nevykdo ar netinkamai vykdo vieną ar daugiau pašto

paslaugos teikėjui šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų pareigų,

universaliosios pašto paslaugos teikėjui šio įstatymo 14 ir 16 straipsniuose

nustatytų pareigų ir per šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą

pažeidimų nepašalina, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 3 procentų

bendrųjų metinių pajamų iš pašto paslaugos teikimo veiklos, o jeigu tokios

veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 litų.

nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį šio straipsnio 1

dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 5

procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto paslaugos teikimo veiklos, o jeigu

tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 500 000 litų.

27

straipsnis. Šiurkštus ar sistemingas pažeidimas

reguliavimo tarnybos patvirtintų pašto paslaugos teikimo taisyklių reikalavimų

nesilaikymą, vienos ar daugiau pašto paslaugos teikėjui šio įstatymo 10

straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą Ryšių reguliavimo

tarnyba turi teisę uždrausti teikti pašto paslaugą iki vienų metų.

įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, kuris sukėlė didelius

finansinius nuostolius ar pašto paslaugos teikimo veiklos apribojimus kitiems

pašto paslaugos teikėjams.

reguliavimo tarnybos patvirtintų pašto paslaugos teikimo taisyklių reikalavimų

nesilaikymas, vienos ar daugiau pašto paslaugos teikėjui šio įstatymo 10

straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas tris

ar daugiau kartų per vienus metus.

28

straipsnis. Ekonominių sankcijų dydžio nustatymas

ekonomines sankcijas, atsižvelgiama į:

1) kaltę;

2) pažeidimo pobūdį;

3) pažeidimu pašto paslaugos teikėjams,

naudotojams ir (ar) kitiems asmenims padarytos žalos dydį;

4) pašto paslaugos teikėjo atsakomybę

lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

5) pašto paslaugos teikėjui dėl

pažeidimo tekusių pajamų dydį;

6) kiekvieno pašto paslaugos teikėjo

įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli pašto paslaugos teikėjai.

nustatomas pagal šio įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus ekonominės

sankcijos dydžius, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis

mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių

aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės

sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

šio įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatomos pagal pašto paslaugos

teikėjo, kuriam skiriama ekonominė sankcija, bendrąsias metines pajamas, gautas

per praėjusius ataskaitinius metus iš pašto paslaugos teikimo veiklos. Tuo

atveju, jeigu nėra galimybės apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais

ataskaitiniais metais (pašto paslaugos teikėjas neteikė pašto paslaugos

praėjusiais ataskaitiniais metais ir panašiai), skaičiuojamos einamaisiais

metais iš pašto paslaugos teikimo veiklos gautos pajamos.

teikėjams, naudotojams ir (ar) kitiems asmenims padarytos žalos dydį,

atsižvelgiama į pažeidimo sukeltas pasekmes (kai tai įmanoma nustatyti), turto

netekimą arba sugadinimą, patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat

negautas pajamas, kurios galėjo būti gautos, jeigu nebūtų buvę pažeidimo, ir

išlaidas, skirtas žalos prevencijai ar žalai sumažinti.

dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, apskaičiuojama piniginė nauda, kurią pašto

paslaugos teikėjas gavo dėl padaryto pažeidimo.

teikėjo įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli pašto paslaugos

teikėjai, atsižvelgiama į tai, ar pašto paslaugos teikėjas buvo pažeidimo

iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip

pat į pašto paslaugos teikėjo užimamą rinkos dalį.

aplinkybėmis laikoma tai, kad pašto paslaugos teikėjai, padarę pažeidimą, savo

noru užkirto kelią žalai atsirasti, padėjo Ryšių reguliavimo tarnybai pažeidimo

tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

aplinkybėmis laikoma tai, kad pašto paslaugos teikėjai kliudė vykdyti tyrimą,

slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Ryšių reguliavimo tarnybos

įpareigojimo pašalinti pažeidimą.

29

straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas ar atsisakymas ją skirti

direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio

dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolo pasirašymo

dienos pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Ryšių

reguliavimo tarnybos tarybai. Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai pateikiamas

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimas, posėdžio dėl pašto paslaugos

teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolas ir kita medžiaga, turinti

reikšmės ekonominės sankcijos skyrimui. Ryšių reguliavimo tarnybos taryba

pateikia išvadą dėl ekonominės sankcijos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui

ar jo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo

ekonominės sankcijos skyrimo klausimo apsvarstyti Ryšių reguliavimo tarnybos

tarybai pateikimo dienos. Ši išvada Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar

jo įgaliotam asmeniui yra patariamojo pobūdžio ir neprivaloma.

direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos

išvadą dėl ekonominės sankcijos, per 5 darbo dienas nuo šios išvados gavimo,

išnagrinėję visą medžiagą dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto pažeidimo ir

įvertinę Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadą dėl ekonominės sankcijos,

priima galutinį sprendimą skirti pašto paslaugos teikėjui ekonominę sankciją

arba atsisakyti skirti ekonominę sankciją. Sprendime skirti pašto paslaugos

teikėjui ekonominę sankciją turi būti nurodytas teisinis pagrindas ir ekonominę

sankciją pagrindžiantys motyvai. Tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens galutinis sprendimas dėl ekonominės

sankcijos prieštarauja Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadai, šiame

sprendime turi būti nurodyti motyvai, kodėl neatsižvelgta į Ryšių reguliavimo

tarnybos tarybos išvadą.

direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę

sankciją, jeigu:

1) nėra pažeidimo sudėties;

2) panaikinamas atsakomybę nustatantis

teisės aktas;

3) miršta arba pasibaigia pašto

paslaugos teikėjas;

4) pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra

nepadaręs esminės žalos kitų asmenų interesams, pašto paslaugos teikėjas

nutraukė teisę pažeidžiančius veiksmus, pašalino teisę pažeidžiančių savo

veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali

būti užtikrintas kitais būdais.

pareigūnas, inicijavęs pažeidimo nagrinėjimo procesą, per 3 darbo dienas nuo

sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti priėmimo

dienos išsiunčia šį sprendimą pašto paslaugos teikėjui, kuriam paskirta

ekonominė sankcija arba atsisakyta ją skirti, ir yra atsakingas už ekonominės sankcijos

įvykdymo kontrolę.

30

straipsnis. Sprendimo skirti ekonominę sankciją apskundimo tvarka

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus

ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją gali būti

skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens

sprendimo skirti ekonominę sankciją apskundimas sustabdo šio sprendimo vykdymą

iki skundo išnagrinėjimo.

31

straipsnis. Informacijos apie uždraudimą teikti pašto paslaugą paskelbimas

Informacija apie uždraudimą pašto

paslaugos teikėjui teikti pašto paslaugą skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos

interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo uždrausti

pašto paslaugos teikėjui teikti pašto paslaugą priėmimo dienos. Ši informacija

pašalinama ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kai toks draudimas netenka galios.

32

straipsnis. Teisė susipažinti su pažeidimo nagrinėjimo proceso medžiaga

Pašto paslaugos teikėjas, kuriam

inicijuotas ekonominės sankcijos skyrimo procesas ar yra paskirta ekonominė

sankcija, taip pat kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams,

teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo padarytas

pažeidimas, ir (ar) jų atstovai, taip pat ekspertai, specialistai turi teisę

susipažinti su ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga (Ryšių reguliavimo

tarnybos pareigūno teikimu, posėdžio dėl pašto paslaugos teikėjo padaryto

pažeidimo nagrinėjimo protokolu, kita medžiaga, turinčia reikšmės pašto paslaugos

teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimui), išskyrus medžiagą, kuri yra

valstybės, tarnybos ar komercinė kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisėtiems

interesams, teisėms ir (ar) pareigoms turėjo įtakos pašto paslaugos teikėjo

padarytas pažeidimas, paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio

asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.

33

straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas

įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens paskirtą

ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau

kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos arba nutraukdamas

pašto paslaugos teikimą kitą dieną nuo sprendimo gavimo dienos.

prašymas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo,

atsižvelgę į pašto paslaugos teikėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas

aplinkybes, turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių.

ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra

vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas, jis pateikiamas vykdyti

antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti

pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo jo priėmimo dienos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

pašto

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos

pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės

gerinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 71) su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento

ir Tarybos direktyva 2008/6/EB (OL 2008 L 52, p. 3).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-563,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio

1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2118,

2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2125 (2004-04-24)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo pašto

bei pasiuntinių paslaugų teikėjams išduoti leidimai galioja tiek, kiek

neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

PAŠTO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

PAŠTO ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13, 14, 15, 16, 17 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį,

įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1819,

2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 161-7618 (2011-12-29)

PAŠTO ĮSTATYMO 2, 3, 8 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2

dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2255,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6114 (2012-10-20)

PAŠTO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio

1 d.

Įstatymo pakeitimas:

6.1.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. XII-44,

2012-12-06, Žin., 2012, Nr. 146-7507 (2012-12-15)

PAŠTO ĮSTATYMO

10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas dėl

aptiktų klaidų į aktualią redakciją nėra įtrauktas.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2379,

2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6867 (2012-11-22)

PAŠTO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija.

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 3

dalį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Pastaba: akcinė bendrovė

Lietuvos paštas yra universaliosios pašto paslaugos teikėja iki 2019-12-31.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušra Bodin (2012-11-23)

aubodi@lrs.lt

2 straipsnis.

Pagrindinės Įstatymo sąvokos

fiziniai ir juridiniai asmenys.

paštu – pašto paslaugų teikimas per pašto tinklą.

tinklas – pašto veiklos organizavimo sistema, kuria naudojasi pašto

paslaugų teikėjas surinkdamas, paskirstydamas, veždamas ir pristatydamas

nurodytu adresu pašto bei dokumentų siuntas.

paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, pagal

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą galintis teikti

pašto (vidaus, tarptautinio) bei pasiuntinių

pašto paslaugas per savo ar kitų asmenų pašto tinklą.

paštas – valstybės įmonė, teikianti

universaliąsias, pasiuntinių, pašto ir kitas paslaugas, galinti išmokėti

(pristatyti) pensijas, pašalpas ir kitas išmokas visoje valstybės teritorijoje

ir siunčianti pašto, dokumentų, konsignacines siuntas, pašto perlaidas į

užsienį.

paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų ir pašto perlaidų

surinkimas (priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas (įteikimas) per

pašto tinklą.

pašto paslaugos – pašto, dokumentų siuntų bei pašto perlaidų surinkimas

(priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas Lietuvos Respublikoje per pašto

tinklą.

8.

Tarptautinio pašto paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų bei

pašto perlaidų siuntimas per pašto tinklą iš Lietuvos Respublikos ir į

Lietuvos Respubliką.

pašto paslaugos – paslaugų teikėjo nustatyta tvarka greitai atliekamos

dokumentų siuntų ir siuntinių surinkimo iš siuntėjų ir pristatymo

gavėjams per pasiuntinį pašto paslaugos.

pašto paslaugos – pašto paslaugos (išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į

kurias įeina pašto korespondencijos, ne sunkesnės kaip 2 kilogramų,

pašto siuntinių, ne sunkesnių kaip 10 kilogramų, surinkimas, skirstymas,

vežimas ir pristatymas bei paslaugų, numatytų

registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas.

11.

Rezervuotosios pašto paslaugos – universaliųjų pašto paslaugų dalis

(išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į kurią įeina pašto korespondencijos

iki 350 gramų surinkimas, vežimas, skirstymas bei pristatymas. Šios paslaugos

atliekamos taikant Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus

tarifus.

paslaugų naudotojas – gavėjas arba siuntėjas.

– asmuo, kuriam pašto paslaugų teikėjas turi pristatyti ar įteikti siuntėjo

išsiųstą pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą ir pašto perlaidą.

– asmuo, kuris pašto paslaugų teikėjui pateikia ir paveda pristatyti (įteikti,

išmokėti) nurodytam gavėjui pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą, pašto

perlaidą.

15.

Leidimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotas dokumentas,

suteikiantis teisę teikti pašto (vidaus, tarptautinio, universaliąsias) bei

pasiuntinių pašto paslaugas.

perlaida – pinigų siuntimas paštu.

siunta – siunta, kurią sudaro informacija bet kokioje laikmenoje, siunčiama

įdėta į voką ar patvarią pakuotę bei pažymėta specialia žyma.

pašto siunta – siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų

teikėjui siuntėjo nurodytą pinigų sumą.

pašto siunta – siunta, kurią siuntėjas įvertino tam tikra pinigų suma.

siunta – siunčiama paštu pašto korespondencija,

reklaminė pašto siunta, pašto siuntiniai.

21.

Pašto korespondencija – siunčiami paštu laiškai, atvirukai (atvirlaiškiai),

spaudiniai, smulkieji paketai, sekogramos, aerogramos.

– pašto korespondencija, kurią sudaro pranešimas, reikalų raštas, siunčiami

voke.

(atvirlaiškis) – pašto korespondencija, kurią sudaro lapelis (dažnai su

vaizdais) laiškui, siunčiamam be voko.

24.

Spaudinys – pašto korespondencija, kurią sudaro spausdintas leidinys,

siunčiamas voke ar įdėtas į kitokią pakuotę.

25.

Smulkusis paketas – pašto korespondencija, kurią sudaro daiktai, siunčiami

įdėti į patvarią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

– pašto korespondencija, kurią sudaro rašytinis pranešimas, klišė ar leidinys

akliesiems iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašai bei specialus popierius

akliesiems, siunčiami voke ar įdėti į kitokią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

– pašto korespondencija, kurią sudaro oro paštu siunčiamas laiškas iš vieno

popieriaus lapo, sulankstomo ir užklijuojamo kaip vokas.

pašto siunta – pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo

dideliam gavėjų skaičiui paštu siunčiamas tik reklamos, komercinio ar viešai

skelbiamo pobūdžio vienodo turinio pranešimas.

siuntinys – pašto siunta, kurią sudaro daiktai,

siunčiami paštu patvarioje pakuotėje.

siunta – per pašto tinklą siunčiama siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo

siunčiama sugrupuota tarptautinių pašto siuntų, pažymėtų specialia žyma,

partija. Visos iš karto partijos muitinės formalumus atlieka pašto paslaugų

teikėjas ir tik po to ją sudarančios siuntos pristatomos konkretiems gavėjams.

pašalpų bei kitų išmokų pristatymo ir išmokėjimo paslauga – paslauga, kurią

pagal sutartis, sudarytas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniais skyriais, gali teikti valstybės paštas – pristatyti bei išmokėti

išmokas gavėjams.

produkcija – Lietuvos Respublikos ir kitų šalių neantspauduoti ir

antspauduoti, buvę ir esantys apyvartoje pašto mokos ženklai, analogiškieji

atvirukai (kartmaksimumai), vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) su datos arba

proginiu datos antspaudu, taip pat albumai ar aplankai su pašto mokos ženklų

rinkiniais.

mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai,

pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos

aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs valstybės pašto patvirtinti

mokėjimo spaudai.

3 straipsnis.

Teisiniai pašto veiklos pagrindai

Pašto paslaugų

teikėjų veiklą bei šių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius Lietuvos

Respublikoje reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti

teisės aktai, Pasaulinės pašto sąjungos vykdomasis reglamentas, Pasaulinės

pašto sąjungos konvencija ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

4 straipsnis.

Valstybinis pašto veiklos administravimas

srityje formuoja ir įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

1)

nustato pašto paslaugų teikėjams leidimų išdavimo tvarką;

2)

išduoda pašto paslaugų teikėjams leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

3) rengia ir

tvirtina Pašto taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius pašto

paslaugų teikimą bei pašto veiklą;

4) nustato universaliųjų pašto paslaugų

teikėjams išlaidų apskaitos tvarką;

5) paskelbus

karo ar nepaprastąją padėtį, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais leidžia

specialius pašto paslaugų teikėjams privalomus teisės aktus;

6) nustato pašto

mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarką;

7) užtikrina, kad universaliųjų

pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą bei pašto paslaugų naudotojų

poreikius;

8)

bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją

atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

9) vykdo kitas

pareigas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

1)

nustato pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams pagrindines pašto tinklo

charakteristikas bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimus

(standartus);

2)

prižiūri, kaip laikomasi leidimų teikti pašto paslaugas sąlygų;

3)

nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų;

4)

atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo priežiūrą;

5) bendradarbiauja su kitų šalių pašto veiklos

administravimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse organizacijose;

6)

atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas

funkcijas.

5

straipsnis. Pašto paslaugų teikimas

Valstybės paštas ir kiti pašto

paslaugų teikėjai turi teisę surinkti, skirstyti,

vežti ir pristatyti pašto, dokumentų siuntas, pašto perlaidas bei teikti

pasiuntinių pašto paslaugas tik gavę leidimą. Teikti kitas, su pašto paslaugų

teikimu tiesiogiai nesusijusias paslaugas, gali, jeigu to nedraudžia kiti

įstatymai.

6

straipsnis. Valstybės

pašto pareigos ir teisės teikiant universaliąsias pašto

paslaugas

pašto pareiga – teikti universaliąsias pašto paslaugas.

universaliąsias pašto paslaugas ir atsižvelgdamas į pašto paslaugų

naudotojų poreikius, užtikrina :

1) kad universaliosios pašto

paslaugos būtų teikiamos nenutrūkstamai, išskyrus atvejus, priklausančius nuo

nenugalimos jėgos (force majeure), be diskriminavimo, visiems

pašto paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną,

ne mažiau kaip penkias darbo dienas per savaitę, visoje šalies teritorijoje;

2)

kad šių paslaugų naudotojams būtų teikiama išsami ir nuolat atnaujinta

informacija apie universaliąsias paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas

ir kokybės standartus;

3) atskirą

kiekvienos pašto paslaugos finansinę apskaitą. Tvarkant paslaugų, kurios nėra

priskirtos universaliosioms pašto paslaugoms, apskaitą, turi būti

atskirai skaičiuojama ta šių paslaugų dalis, kuri priskiriama pašto

universaliosioms paslaugoms. Tokia vidinė finansinė apskaita turi būti tvarkoma

remiantis jai taikomais objektyviai pagrįstais išlaidų apskaitos principais;

4) kitų Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatytų universaliųjų pašto paslaugų teikimą;

5) siunčiamųjų laiškų dėžučių

laiškams, atvirukams (atvirlaiškiams) ir aerogramoms surinkti įrengimą

viešosiose vietose;

6) pašto mokos

ženklų išleidimą ir išėmimą iš apyvartos.

paštas nustato teikiamų paslaugų apmokėjimo ženklinimo priemones, jas naudoja

ir leidžia naudoti bei platinti kitiems.

turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės

herbą paštas gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

7 straipsnis.

Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimas

teikėjas privalo:

1) pasitvirtinti pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikimo taisykles;

2) užtikrinti susirašinėjimo slaptumą;

3) atsakyti į naudotojo su pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikimu susijusį skundą per 10 dienų nuo skundo gavimo

dienos; šis reikalavimas netaikomas universaliųjų pašto paslaugų teikėjui,

kuris privalo vadovautis atitinkamais Europos standartais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamų Universaliųjų pašto

paslaugų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka;

4) ant pašto siuntos nurodyti arba prie

pašto siuntos pridėti duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėją, jo buveinės arba gyvenamosios vietos adresą,

pašto siuntos priėmimo siųsti datą; pašto paslaugų teikėjas ant pašto siuntos

privalo papildomai nurodyti pristatymo (įteikimo) gavėjui datą;

5) teikti Ryšių reguliavimo tarnybai

ataskaitas dėl suteiktų pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų.

reikalavimų, pašto paslaugų teikėjas privalo:

1) aptarnaujamoje teritorijoje įrengti

pašto paslaugų teikimo vietas;

2) pašto siuntų surinkimo vietoje pašto

siuntą pažymėti spaudu „Pašto paslaugos“ (šis reikalavimas netaikomas

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui);

3) pašto siuntas įdėti į gaunamųjų

laiškų dėžutes, o jei to padaryti negalima, – apie tai pranešti gavėjui;

4) pašto siuntas, adresuotas asmeniui į

jo darbo, mokymosi vietą, bendrabutį, į karo tarnybos vietą, ligoninę,

sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo vietą, pristatyti (įteikti) administracijai

arba jos įgaliotiems asmenims;

5) registruotąsias pašto siuntas įteikti

siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo įgaliotam asmeniui;

6) saugoti pašto siuntą, kurios

neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas

(gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas)

negyvena, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą

laiką. Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiima,

nors jam buvo išsiųstas rašytinis perspėjimas, pašto paslaugų teikėjas

Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį

valstybės nuosavybėn. Prie pranešimo pridedama pašto paslaugų teikėjo žyma, kad

siuntėjas (gavėjas) kviečiamas pašto siuntą atsiimti neatvyko arba pašto

siuntos atsisakė.

reikalavimų, pasiuntinių paslaugų teikėjas privalo:

1) įteikti pašto siuntą gavėjui

asmeniškai pasirašytinai; jeigu įteikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai

pasirašytinai nėra galimybės (nerandama gavėjo siuntėjo nurodytu adresu ir

pan.), pasiuntinių paslaugų teikėjas gali informuoti gavėją apie pašto siuntą

palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje;

2) saugoti pašto ir pasiuntinių paslaugų

teikimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius pašto siuntų įteikimą,

ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo pašto siuntos įteikimo dienos;

3) pašto siuntą, kurios neįmanoma

įteikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu adresu

ir pan.), grąžinti siuntėjui.

siuntėjo pageidavimu gali teikti tokias papildomas paslaugas: surinkti pašto

siuntas iš siuntėjų; garantuoti pašto siuntų pristatymą siuntėjo nustatytu

laiku; suteikti galimybę pristatymo metu keisti gavėją; patvirtinti apie pašto

siuntos įteikimą; sudaryti galimybę stebėti pašto siuntos pristatymą; teikti

kitas papildomas paslaugas.

teikimo sąlygos detalizuojamos Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose pašto

ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklėse.

pašto tinklu, rūšys bei didžiausi ir mažiausi matmenys turi atitikti Pasaulinės

pašto sąjungos Pasaulinėje pašto konvencijoje, Pašto korespondencijos ir Pašto

siuntinių reglamentuose nustatytus reikalavimus.

siuntėjas. Jei nustatoma, kad priimtoje pašto siuntoje yra teisės aktais

draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jie grąžinami siuntėjui arba konfiskuojami

įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

ir tvarka konfiskuojama pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais

(prekėmis), apie tai pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas praneša

siuntėjui. Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai (prekės).

pasiuntinių paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo

sutartys, transporto priemonėmis. Transporto priemonėms, vežančioms tik pašto

siuntas, ir jas lydintiems asmenims per pasienio kontrolės punktus nuolatinėmis

ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama

vykti be eilės.

įrengtos lengvai prieinamoje vietoje daugiabučių namų kiekvienoje laiptinėje ne

aukščiau kaip antrame aukšte; įmonėse, įstaigose, organizacijose – prie

pagrindinių įėjimų; sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų (įvažiavimų)

į sodą. Individualių namų savininkai įrengia gaunamųjų laiškų dėžutes prie

įėjimo į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių.

Gaunamųjų laiškų dėžutes įrengia pašto siuntos gavėjas.

susitarimą dėl keitimosi dokumentais sudariusių asmenų. Šie asmenys patys

pristato ir pasiima pašto siuntas, naudodamiesi savo ar trečiųjų asmenų

patalpomis, transportu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

8

straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos

universaliąsias pašto paslaugas, prieinama kaina teikiamas visoje šalies

teritorijoje. Pasiuntinių paslaugos nėra laikomos universaliosiomis pašto

paslaugomis.

1) iki 2 kilogramų pašto korespondencijos siuntų

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

2) iki 10 kilogramų pašto siuntinių

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

3) registruotųjų

ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar

įteikimas;

4) iki 20

kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos šalių narių,

pristatymas ar įteikimas.

privalo:

1) visiems naudotojams vienodomis

sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies

teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per

savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force

majeure), taip pat užtikrinti vienkartinį pašto siuntų surinkimą ir

vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą,

išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti

kaip išskirtines;

2) reguliariai

teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją universaliųjų pašto paslaugų

naudotojams apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų

kainas ir kokybės reikalavimus ar standartus;

3) pagal viešojo

pašto tinklo charakteristikas įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto

paslaugų teikimo vietų skaičių;

4) išleisti ir

išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

5) kompensuoti sekogramų, karo belaisvių

ir internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;

6) skelbti

metinę ataskaitą, įskaitant išnagrinėtų skundų skaičių bei informaciją apie

tai, kaip jie buvo išspręsti;

7) tvarkyti

apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius

sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemos

reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą; sąnaudų apskaitos

sistemoje atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą bei rezervuotąsias

pašto paslaugas ir kiekvieną periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų

vietovių prenumeratoriams paslaugą;

8) nacionalinės

standartizacijos institucijos nustatyta tvarka taikyti Europos Sąjungos

standartus;

9) skaidriomis

ir nediskriminacinėmis sąlygomis sudaryti sutartis su kitais pašto paslaugų

teikėjais dėl galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu;

10) atliekant tarpvalstybinius

galutinius atsiskaitymus už tarptautinio pašto paslaugas, laikytis tokių

principų: nustatyti galutinių atsiskaitymų dydį atsižvelgiant į gaunamo

tarptautinio pašto apdorojimo ir pristatymo sąnaudas; atsiskaitymus susieti su

paslaugų kokybe; galutiniai atsiskaitymai turi būti skaidrūs ir

nediskriminuojantys.

11) pristatyti periodinius leidinius

kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams;

12) periodinių leidinių pristatymo kaimo

gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų tarifus pagrįsti sąnaudomis;

13) atlikti šešių mėnesių ir kalendorinių metų

periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams

paslaugos pajamų ir sąnaudų nepriklausomą auditą ir audito išvadas pateikti

Susisiekimo ministerijai ir Ryšių reguliavimo tarnybai.

1) sudaryti

individualias sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų;

2) bendradarbiauti su kitų šalių

universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, pagal kompetenciją dalyvauti

tarptautinių pašto organizacijų veikloje.

ir periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams

paslaugų tarifai privalo būti pagrįsti teikiamų paslaugų sąnaudomis, tačiau

prieinami visiems pašto paslaugų naudotojams, skaidrūs ir nediskriminaciniai.

Jeigu Vyriausybė universaliųjų pašto paslaugų teikėjui didžiausius

universaliųjų pašto paslaugų tarifus ir periodinių leidinių pristatymo kaimo

gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų tarifus nustato mažesnius už

tokių paslaugų sąnaudas, šių sąnaudų ir tarifų skirtumas padengiamas

Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete numatytų lėšų. Periodinių

leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugų pajamų

ir sąnaudų skirtumas už periodinių leidinių pristatymą kaimo gyvenamųjų

vietovių prenumeratoriams universaliųjų pašto paslaugų teikėjui kompensuojamas

kas šeši mėnesiai. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas Susisiekimo ministerijai

ir Ryšių reguliavimo tarnybai pateikia šešių mėnesių ir kalendorinių metų

periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams

paslaugų pajamų ir sąnaudų ataskaitą ir šio straipsnio 3 dalies 13 punkte

nurodytas audito išvadas.

teikėjas, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms

sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nustatant tokius

tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai teikiamomis

pašto paslaugomis. Tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis sąlygomis

siunčiantiems naudotojams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

Nr. XI-1819,

2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 161-7618 (2011-12-29)

9

straipsnis. Rezervuotosios pašto paslaugos

Kad

būtų užtikrintas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas,

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui rezervuojamos vidaus korespondencijos

siuntų, reklaminio pašto, gaunamų tarptautinių korespondencijos siuntų

surinkimo, paskirstymo, vežimo, pristatymo bei įteikimo paslaugos, laikantis

svorio ir kainų limitų. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos taikoma 100 gramų,

o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 gramų rezervuotųjų pašto siuntų svorio riba.

Pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas nuo 2004 m. gegužės 1 d.

privalo teikti taikydami ne mažiau kaip 3 kartus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. –

ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį tarifą, negu yra nustatytas universaliųjų

pašto paslaugų teikėjui pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos

tarifas.

10

straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga

pasiuntinių paslaugų teikėjai naudotojams privalo garantuoti susirašinėjimo

slaptumą.

pasiuntinių paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto siuntą, gali

patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų randa,

siuntos nepriimti.

veiklos subjektai, ikiteisminio tyrimo institucijos gali gauti informaciją apie

pašto ar pasiuntinių paslaugų naudotojus, apžiūrėti pašto siuntas ir jų

dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus daiktus ir daryti jų

poėmį tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

3 dalies redakcija nuo

2013-01-01:

žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos, ikiteisminio tyrimo įstaigos gali

gauti informaciją apie pašto ar pasiuntinių paslaugų naudotojus, apžiūrėti

pašto siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus

daiktus ir daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

pasiuntinių paslaugų teikėjams draudžiama teikti informaciją apie kitų asmenų

naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas gauti šią informaciją,

jeigu šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2255,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6114 (2012-10-20)

11

straipsnis. Ginčų sprendimas

pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba tarp pašto paslaugų teikėjų ir

pasiuntinių paslaugų teikėjų, naudotojas arba pašto ar pasiuntinių paslaugų

teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne

teismo tvarka išspręstų ginčą su pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėju.

Naudotojas, pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas taip pat turi teisę kreiptis

tiesiai į teismą.

pasiuntinių paslaugų teikėjų ar naudotojų skundus nagrinėti taikomos Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintos Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir

naudotojų arba pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų

ginčų nagrinėjimo taisyklės.

teikėjas arba naudotojas kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą prieš tai

nesikreipęs į pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėją, Ryšių reguliavimo tarnyba

imasi priemonių šalis sutaikyti.

ir naudotojų bei pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų

ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio

ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių

taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo

taisyklės.

dėl ginčo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui įstatymų

nustatyta tvarka.

12

straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybė ir žalos

atlyginimas

žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus

siųstus daiktus pretenziją gali pareikšti pašto paslaugų teikėjui per 6 mėnesius

nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.

pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.

turi nustatyti bei patvirtinti paprastą bei sąnaudomis pagrįstą pašto paslaugų

naudotojų skundų nagrinėjimo tvarką.

prarastų, sugadintų pašto siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki įteikimo

gavėjui) atlyginama vadovaujantis šiuo Įstatymu. Žala dėl prarastų, sugadintų

tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto

konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis.

Patirti netiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį

neįskaitomi.

paslaugų teikėjai neatsako už:

1) pašto

siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų nustatyta

tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos;

2) prarastus

draudžiamus pašto siuntose siųsti daiktus (prekes).

teikėjo kaltės dingsta ar buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų

(prekių) ar daiktai (prekės) apgadinti, jis atlygina:

1) už dingusią registruotąją pašto korespondencijos

siuntą, kurios siuntėjas neįvertino, taip pat už joje sugadintus visus daiktus

(prekes) – suma, lygia siuntimo išlaidoms. Registruotosios pašto siuntos

dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į žalos

atlyginimą, lygų realiam padarytos žalos dydžiui, tačiau jis negali viršyti

pašto siuntos vertės;

2) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)

registruotojoje pašto korespondencijoje ar dingusiame pašto siuntinyje – suma,

lygia pašto siuntoje dingusių (apgadintų) daiktų (prekių) vertei, tačiau

neviršijančia šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos sumos;

3) už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, lygia

siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;

4) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)

įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, lygia siuntimo

išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto

(prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu įvertinta visa pašto siunta.

atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos mokesčio

dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės, pašto paslaugų teikėjas sumoka siuntėjui jo

nurodytą išpirktinę sumą.

paslaugų teikėjas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotąją pašto

korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis siuntėjui atlygina siuntimo

išlaidas.

paslaugų teikėjas, gavęs per šio Įstatymo nustatytus terminus pateiktą

pretenziją, žalą atlygina:

1) dėl pašto

siuntos, siųstos šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo dienos;

2) dėl

tarptautinės pašto siuntos – per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.

paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:

1)

siunčiant pašto siuntas atsirado nenugalimos jėgos (force majeure)

aplinkybės, dėl kurių dingo pašto siunta, jeigu siuntoje trūksta daiktų ar jie

sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto siunta, nes sunaikinti

įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto paslaugų teikėjų kaltė

kitaip neįrodoma;

2)

žala padaryta dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė pašto paslaugų teikėjo

reikalavimus dėl pakuotės, daiktų įpakavimo ar dėl ypatingų siunčiamojo daikto

(prekės) savybių;

3) pašto siunta,

joje siunčiami daiktai (prekės) ar jų dalis išsiuntimo ar gavimo šalies

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka konfiskuoti;

4) įteikiant gavėjui registruotąją pašto

korespondenciją ar pašto siuntinį, pakuotė ir ant jos esantis išsiuntimo pašto

antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar

perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris

atitinka nurodytąjį;

5) gavėjas

priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo;

6) pašto siunta

negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;

7) pašto siunta

dingo ar buvo sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatyta atlyginti žalą;

8) siunčiamos

sekogramos, karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų pašto korespondencijos

siuntos.

nuostatos taikomos, jeigu sutartyse su naudotojais nenustatyta kitaip. Jei

sutartis pablogina naudotojų padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos.

8 straipsnis.

Pašto ir kitų paslaugų tarifai

didžiausius tarifus valstybės paštui nustato Vyriausybė. Vyriausybės nustatomi

valstybės paštui didžiausi universaliųjų pašto paslaugų tarifai neturi būti

mažesni negu teikiamų pašto paslaugų išlaidos. Jeigu Vyriausybė nustato

valstybės paštui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų tarifus mažesnius už

pašto paslaugų išlaidas, šių išlaidų ir tarifų skirtumas padengiamas iš

valstybės biudžete numatytų lėšų.

turintys leidimą teikti pašto paslaugas, rezervuotąsias pašto paslaugas privalo

teikti taikydami ne mažiau kaip 5 kartus didesnį tarifą, negu nustatyta

valstybės paštui.

pašto ir kitų paslaugų tarifus nustato pašto paslaugų teikėjas arba jie

nustatomi sutartyse su pašto paslaugų naudotojais.

9 straipsnis.

Universaliųjų pašto paslaugų tarifų nustatymo principai

vadovaujantis šiuo principu: tarifai privalo būti susieti su teikiamų paslaugų

išlaidomis, bet turi būti prieinami pašto paslaugų naudotojams.

pašto paslaugų vienodų tarifų taikymas neturi apriboti universaliųjų pašto

paslaugų teikėjo teisės sudaryti su pašto paslaugų naudotojais individualias

sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų, tačiau šie tarifai negali

viršyti Vyriausybės nustatytų dydžių.

10 straipsnis.

Draudžiami siųsti pašto ir dokumentų siuntose daiktai

1.

Pašto, dokumentų siuntose draudžiama siųsti daiktus, kuriuos įvežti į pašto,

dokumentų siuntos gavimo šalį ar joje naudoti yra uždrausta.

2.

Jei nustatoma, kad priimtoje pašto, dokumentų siuntoje yra pagal teisės aktus

draudžiamų siųsti daiktų, jie konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir

tvarka.

3.

Jei įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto, dokumentų

siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais, apie tai nedelsiant pranešama

siuntėjui. Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai.

11 straipsnis.

Pašto, dokumentų siuntų slaptumas ir kontrolė

1.

Pašto paslaugų teikėjai siuntėjams privalo garantuoti susirašinėjimo slaptumą,

išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

2.

Pašto paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto, dokumentų siuntą, gali

patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų randa,

siuntos nepriimti.

institucijų pareigūnai gali gauti informaciją apie pašto paslaugų naudotojus,

apžiūrėti pašto, dokumentų siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip

kontroliuoti siunčiamus daiktus bei daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais

atvejais ir tvarka. Teikiant pasiuntinių pašto paslaugas, pašto paslaugų teikėjai

gali apžiūrėti bei patikrinti pašto, dokumentų siuntas, jeigu tai numatyta su

pašto paslaugų naudotojais sudarytose sutartyse.

paslaugų teikėjams draudžiama teikti neįgaliotiems asmenims informaciją apie

kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas šią informaciją

gauti.

12 straipsnis.

Pašto, dokumentų siuntų vežimas

dokumentų siuntos vežamos pašto paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais

sudarytos sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto,

dokumentų siuntos neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose)

nustatoma vežimo sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis.

dokumentų siuntas vežančioms transporto priemonėms, jų lydėtojams per pasienio

kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų

vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.

13 straipsnis.

Šio Įstatymo pažeidimų nustatymo procedūra

nustačiusi, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas nesilaiko pašto ir

pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklių reikalavimų, netinkamai vykdo ar nevykdo vienos ar daugiau universaliųjų pašto

paslaugų teikėjui šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pareigų arba pareigų,

nustatytų šio Įstatymo 7 straipsnyje, nesilaiko šio Įstatymo 9

straipsnio reikalavimų, raštu praneša pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjui apie nustatytus pažeidimus ir nustato terminą pažeidimams pašalinti ir

apie tai raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą per:

1) vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo

dienos arba

2) trumpesnį terminą, kuriam pritaria pašto

ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas, arba

3) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą

kitą, bet ne trumpesnį negu vieno mėnesio ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesių, terminą

nuo pranešimo gavimo dienos.

paslaugų teikėjas per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pažeidimų

nepašalina, Ryšių reguliavimo tarnyba inicijuoja ekonominių sankcijų skyrimo

procedūrą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

14 straipsnis.

Ekonominės sankcijos

teikėjui, kuris nesilaiko pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklių

reikalavimų arba nevykdo vienos ar daugiau

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų

pareigų arba pareigų, nustatytų šio

Įstatymo 7 straipsnyje, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos

sprendimų, priimtų išsprendus ginčą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki

3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikimo veiklos,

o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000

litų.

teikėjui, per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padariusiam pakartotinį

šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba skiria

baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų iš pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikimo veiklos,

o jeigu tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 500 000

litų.

įrodymų apie šio Įstatymo 9 straipsnio reikalavimų pažeidimą, įvertinusi aplinkybes,

nurodytas šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje ir nustačiusi šio Įstatymo 9

straipsnio reikalavimų pažeidimą, nesilaikydama šio Įstatymo 13 straipsnio 1 ir

2 dalių nuostatų, priima motyvuotą sprendimą uždrausti pašto paslaugų teikėjui

teikti pašto paslaugas iki vienų metų.

metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį šio Įstatymo 9

straipsnio reikalavimų pažeidimą, Ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi aplinkybes,

nurodytas šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, priima motyvuotą sprendimą

uždrausti pašto paslaugų teikėjui teikti pašto paslaugas iki 3 metų.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

15 straipsnis.

Ekonominių sankcijų skyrimas

pasiuntinių paslaugų teikėjui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius

arba jo įgaliotas asmuo.

procedūra inicijuojama Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įgalioto

pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo pažeidimo sudėtis, pažeidimo

padarymo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija bei ją

pagrindžiantys motyvai. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo

įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimą, surengia

posėdį dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo

nagrinėjimo. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnas, inicijavęs ekonominės

sankcijos skyrimo procedūrą, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki posėdžio dėl pašto

ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos

praneša (kartu išsiųsdamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo dėl

ekonominės sankcijos skyrimo kopiją) pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjui, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, ir kitiems

suinteresuotiems asmenims, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (ar)

pareigoms turėjo įtakos pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padarytas

pažeidimas, apie:

1) posėdžio dėl pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir

vietą;

2) reikalavimus atstovams turėti

įgaliojimą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį atstovo įgaliojimus;

3) galimybę iki posėdžio dėl pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios

pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui

rašytinius paaiškinimus ir visus pageidaujamus pateikti duomenis, turinčius

reikšmės nagrinėjant pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padarytą

pažeidimą.

teikėjo padarytas pažeidimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2

mėnesius nuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros inicijavimo dienos.

teikėjo padarytas pažeidimas nagrinėjamas dalyvaujant pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjui ar jo atstovui. Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo

padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui ar jo atstovui tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jam laiku buvo

įteiktas pranešimas apie posėdžio dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą, laiką ir

vietą, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti posėdį. Tuo atveju, kai pašto

ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos

skyrimo procedūra, nepavyksta įteikti pranešimo apie posėdžio

dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo

datą, laiką ir vietą, pranešimas skelbiamas

viešai spaudoje. Jeigu yra gautas pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo ar jo atstovo prašymas

atidėti posėdį, pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padarytas

pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant pašto

ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui ar jo atstovui,

jeigu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, pripažinęs neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis (atostogos,

komandiruotė, pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo ir (ar) atstovo

užimtumas ir kitos panašios priežastys), atmeta pašto

ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo ar jo atstovo

prašymą.

pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo gali dalyvauti ir

savo paaiškinimus pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus arba jo

įgalioto asmens iniciatyva ar pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo,

kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, prašymu kviečiami

kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius arba jo įgaliotas asmuo turi teisę atsisakyti tenkinti pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo prašymą kviesti kitus asmenis (liudytojus,

ekspertus, specialistus) į posėdį dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo, jeigu toks prašymas yra nepagrįstas

arba jo tenkinimas užvilkintų pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui

inicijuotos ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą.

kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba

užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę. Sprendimą dėl

neviešo posėdžio priima Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo

įgaliotas asmuo.

reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Posėdis pradedamas

Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, inicijavusio ekonominės sankcijos skyrimo

procedūrą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje

dalyvaujantys pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai bei kiti

suinteresuoti asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat jų atstovai.

Kiekvienam asmeniui, pateikusiam paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę

užduoti klausimų. Posėdis vyksta valstybine kalba. Asmuo, nesuprantantis

valstybinės kalbos ar ja nekalbantis ir pageidaujantis, kad posėdis būtų

verčiamas į jam suprantamą kalbą ir (ar) iš jos, ne vėliau kaip prieš 5 darbo

dienas iki posėdžio pradžios privalo raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorių ar jo įgaliotą asmenį apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios

kalbos vertėjas bus reikalingas. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnybos

direktorius ar jo įgaliotas asmuo kviečia į posėdį vertėją. Asmuo, šioje dalyje

nustatyta tvarka neinformavęs Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo

įgalioto asmens apie vertėjo būtinybę, vertėją kviečia savo iniciatyva ir už

vertėjo suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.

direktorius ar jo įgaliotas asmuo posėdžio metu turi teisę atidėti posėdį, kai

negalima nagrinėti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto

pažeidimo tame posėdyje dėl to, kad neatvyko liudytojas, ekspertas,

specialistas ar vertėjas, arba būtina išreikalauti naujus įrodymus, esant

pagrįstam pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo ar jo atstovo prašymui, arba dėl kitų svarbių priežasčių,

paskirdamas kito posėdžio datą, laiką ir vietą. Apie tai pranešama posėdyje

dalyvaujantiems asmenims. Jeigu pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas, kuriam

inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, ir (arba) kiti kviesti į

posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) suinteresuoti asmenys,

nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, arba jų atstovai nedalyvauja, jiems

išsiunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, laiką ir vietą.

direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę sustabdyti ekonominės sankcijos

skyrimo procedūrą, kai nusprendžia, kad būtina gauti reikalingus duomenis

(dokumentus).

procedūra atnaujinama Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto

asmens sprendimu gavus reikalingus duomenis (dokumentus), dėl kurių ekonominės

sankcijos skyrimo procedūra buvo sustabdyta, Ryšių reguliavimo tarnybos

direktoriaus ar jo įgalioto asmens iniciatyva ar posėdžio dalyvių prašymu.

pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo metu rašomas

protokolas. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir

posėdžio sekretorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio dėl pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo pasirašo

posėdžio protokolą. Posėdžio sekretorius posėdžio protokolą per vieną darbo

dieną nuo posėdžio protokolo pasirašymo dienos išsiunčia pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjui, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo

procedūra, o šis turi teisę per 5 darbo dienas nuo posėdžio protokolo gavimo

dienos pareikšti pastabas raštu ir prašyti patikslinti protokolą.

teikėjas, kuriam inicijuota ekonominės sankcijos skyrimo procedūra ar yra

paskirta ekonominė sankcija, ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio

straipsnio 2 dalyje, arba jų atstovai turi teisę susipažinti su ekonominės

sankcijos skyrimo medžiaga (Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu,

posėdžio dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo

nagrinėjimo protokolu, kita medžiaga, turinčia reikšmės pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimui), išskyrus

medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų suinteresuotų asmenų,

nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista

fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę.

direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio

dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo

protokolo pasirašymo dienos pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti

Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai. Ryšių reguliavimo tarnybos tarybai

pateikiamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimas, posėdžio dėl pašto

ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo protokolas

bei kita medžiaga, turinti reikšmės ekonominės sankcijos skyrimui. Ryšių

reguliavimo tarnybos tarybos išvada dėl ekonominės sankcijos Ryšių reguliavimo

tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui yra patariamojo pobūdžio ir

neprivaloma. Tuo atveju, kai Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo

įgalioto asmens galutinis sprendimas dėl ekonominės sankcijos prieštarauja

Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadai, šiame sprendime turi būti nurodyti

motyvai, kodėl neatsižvelgta į Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos išvadą.

direktorius ar jo įgaliotas asmuo, gavęs Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos

išvadą dėl ekonominės sankcijos, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po posėdžio

dėl pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo nagrinėjimo

protokolo pasirašymo dienos, išnagrinėjęs visą medžiagą dėl pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo padaryto pažeidimo, per 5 darbo dienas priima

galutinį sprendimą skirti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui ekonominę

sankciją arba atsisakyti skirti ekonominę sankciją. Sprendime skirti pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui ekonominę sankciją turi būti nurodyti

ekonominę sankciją pagrindžiantys motyvai.

paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo pažeidimo padarymo dienos.

direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę

sankciją, jeigu:

1) nėra pažeidimo sudėties;

2) panaikinamas atsakomybę nustatantis

teisės aktas;

3) miršta arba pasibaigia pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjas.

direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas skirti ekonominę sankciją

skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir

sąlygomis. Skundo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto

asmens sprendimo padavimas teismui sustabdo šio sprendimo galiojimą iki skundo

išnagrinėjimo.

pareigūnas per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar

atsisakymo ją skirti priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjui, kuriam paskirta ekonominė sankcija arba

atsisakyta ją skirti, ir yra atsakingas už ekonominės sankcijos įvykdymo kontrolę.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

16 straipsnis. Ekonominių

sankcijų nustatymas

paslaugų teikėjams ekonomines sankcijas, atsižvelgiama į:

1) kaltę;

2) pažeidimo pobūdį;

3) pažeidimu pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjams, naudotojams ir (ar) kitiems asmenims padarytos žalos dydį;

4) pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

5) pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

6) kiekvieno pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjo įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai.

nustatomas pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus ekonominės

sankcijos dydžius, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis

mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių

aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos

dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

šio Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nustatomos pagal pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo, kuriam skiriama ekonominė sankcija, bendrąsias

metines pajamas, gautas per praėjusius ataskaitinius metus iš pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikimo veiklos. Tuo atveju, jeigu nėra galimybės

apskaičiuoti bendrųjų metinių pajamų, gautų praėjusiais ataskaitiniais metais

(pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas neteikė pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų praėjusiais ataskaitiniais metais ir panašiai), skaičiuojamos

einamaisiais metais iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo veiklos

gautos pajamos.

pasiuntinių paslaugų teikėjams, naudotojams ir (ar) kitiems asmenims padarytos

žalos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo sukeltas pasekmes (kai tai įmanoma

nustatyti), turto netekimą arba sugadinimą, patirtas išlaidas (tiesioginius

nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę

pažeidimo, ir išlaidas, skirtas žalos prevencijai ar žalai sumažinti.

paslaugų teikėjui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį, apskaičiuojama piniginė

nauda, kurią pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas gavo dėl padaryto

pažeidimo.

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą

padaro keli pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai, atsižvelgiama į tai,

ar pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas buvo pažeidimo iniciatorius, ar

darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo užimamą rinkos dalį.

aplinkybėmis laikoma tai, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai,

padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalai atsirasti, padėjo Ryšių

reguliavimo tarnybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino

padarytą žalą.

aplinkybėmis laikoma tai, kad pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjai

kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami

Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo pašalinti pažeidimą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

17 straipsnis.

Ekonominių sankcijų vykdymas

teikėjas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto

asmens paskirtą ekonominę sankciją, sumokėdamas paskirtą baudą į valstybės

biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos.

pasiuntinių paslaugų teikėjo prašymas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius

ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgęs į pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo

turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę baudos ar jos dalies

mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių.

reguliavimo tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl

ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas,

jis pateikiamas antstoliams įvykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 9 mėnesius

nuo jo priėmimo dienos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

pašto

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos

pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės

gerinimo.

birželio 10 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvą

97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolimesnio atvėrimo konkurencijai.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-563,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio

1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2118,

2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2125 (2004-04-24)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo

pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams išduoti leidimai galioja tiek, kiek

neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

PAŠTO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

PAŠTO ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13, 14, 15, 16, 17 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį,

įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1819,

2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 161-7618 (2011-12-29)

PAŠTO ĮSTATYMO 2, 3, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2

dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2255,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6114 (2012-10-20)

PAŠTO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio

1 d.

Įstatymas

keistas:

6.1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-44, 2012-12-06,

Žin., 2012, Nr. 146-7507 (2012-12-15)

PAŠTO ĮSTATYMO

10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas dėl aptiktų

klaidų į aktualią redakciją nėra įtrauktas.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2012-12-16)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

18 straipsnis.

Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus

Asmenys už šio

Įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

19 straipsnis.

Ginčų sprendimas

Ginčai tarp

pašto paslaugų teikėjų ir paslaugų naudotojų sprendžiami įstatymų nustatyta

tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-563,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 94-3306 (2001-11-09)

PAŠTO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio

1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-11-10)

autrap@lrs.lt

6 straipsnis.

Teisė teikti pašto ir pasiuntinių paslaugas

galima teikti pateikus apie tai pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių

reguliavimo tarnyba nustato pranešimo apie pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo

pradžią pateikimo tvarką ir sąlygas pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo

taisyklėse.

pasiuntinių paslaugas, Ryšių reguliavimo tarnybai reikia pateikti:

1) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytos

formos pranešimą apie pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo pradžią

(toliau – pranešimas);

2) juridinio asmens teisėtą įsisteigimą

patvirtinančių dokumentų kopijas (išskyrus juridinius asmenis, įregistruotus

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre), jei pranešimą teikia juridinis

asmuo.

kaip per 5 darbo dienas nuo visų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų

gavimo dienos įrašo pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėją į pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašą ir apie tai paskelbia Ryšių reguliavimo

tarnybos interneto svetainėje, taip pat praneša pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjui.

teikėjas išbraukiamas iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašo ir netenka

teisės teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas, jeigu jis:

1) pateikia pranešimą apie pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikimo pabaigą;

2) miršta arba yra likviduotas;

3) yra pripažintas bankrutavusiu;

4) teikdamas Ryšių reguliavimo tarnybai

pranešimą, pateikė klaidingus duomenis, suklastotus dokumentus arba nuslėpė

faktus, dėl kurių negalėjo pradėti teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas

ir būti įrašytas į pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašą;

5) vienus metus neteikė Ryšių reguliavimo

tarnybai ataskaitų dėl

suteiktų pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų arba vienus metus pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjo negalima surasti jo buveinėje, nurodytoje

Juridinių asmenų registre.

teikėjas netenka teisės teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas kitą dieną

po jo išbraukimo iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašo. Apie

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo išbraukimą iš pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašo Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbia savo

interneto svetainėje ir praneša pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui.

teikėjas, nutraukęs pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimą, privalo apie

tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)