LegalizeLietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1992, Nr. 14-378
Neoficialus
įstatymo tekstas
[Įstatymo pavadinimo redakcija iki 2009-09-01]
Lietuvos
Respublikos
valstybės
paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti
įstatymas
[Įstatymo pavadinimo redakcija nuo 2009-09-01]
Lietuvos
Respublikos
VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI
ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI IR DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI)
ĮSTATYMAS
Keistas įstatymo pavadinimas:
Nr. IX-1188,
2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06), atitaisymas skelbtas: Žin.,
2003, Nr. 3
Nr. X-143, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)
Nr.
XI-355,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)
Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d. :
Nr. IX-1188,
2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06), atitaisymas skelbtas: Žin.,
2003, Nr. 3
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
[1 dalies redakcija iki 2009-09-01]
Šis Įstatymas
nustato valstybės paramos, teikiamos šeimoms ir asmenims, turintiems nuolatinę
gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti
(toliau – įsigyti) bei daugiabučiams namams modernizuoti ir savivaldybių
socialinio būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat
savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.
[1 dalies redakcija nuo 2009-09-01]
Šis Įstatymas
nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems
(turinčioms) nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti,
statyti (rekonstruoti) (toliau – įsigyti), daugiabučiams namams atnaujinti
(modernizuoti) ir savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti, formas,
sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir
tvarką.
Valstybės
parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip
pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą. Šeimai atstovauja vienas
iš sutuoktinių (tėvų) arba jų įgaliotas asmuo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-143, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr.
XI-100,
2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6024 (2008-12-30)
Nr.
XI-355,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)
2
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Būstas
(gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo
dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai
gyventi.
Būsto
kreditas - banko ar kitos
kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti.
Būsto
naudingasis plotas - gyvenamųjų
kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių,
įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų)
bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų,
rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.
Butas - gyvenamojo namo dalis iš vieno
ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų
konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar
negyvenamųjų patalpų.
Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš
sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba
tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35
metų. Jaunos šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti
šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu
gyvenantys tėvai (įtėviai).
Savivaldybės
socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip
pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos
tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems
teisę į socialinį būstą.
Socialinis
būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio
apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos
mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo
nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės
gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos)
gyvenamosios patalpos).
Šeima –
sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl
sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų,
jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys asmenys
nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų
formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip
pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos
iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys,
teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Šeimos nariais gali būti laikomi
sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).
Tinkamas
būstas - būstas, kuris
tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų
normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio
naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų (ši norma netaikoma socialiniam būstui).
Valstybės
remiami būsto kreditai – būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės
parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito
draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti).
Našlaitis
arba be tėvų globos likęs asmuo – asmuo, kurio abu tėvai yra mirę arba
turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, arba be tėvų globos (rūpybos) likęs
asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė
globa (rūpyba), iki 18 metų.
[12 dalies redakcija iki 2009-09-01]
Daugiabučio
namo modernizavimas – statybos darbai, kuriais iš dalies arba visiškai
atnaujinamos ir pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir
energinės savybės.
[12 dalies redakcija nuo 2009-09-01]
Daugiabučio
namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar
pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės
ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos
energijos naudojimas.
[Papildyta 13 dalimi nuo 2009-09-01]
Bendrojo
naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba kitas
daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu ir sutartimi
įgaliotas asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo
paslaugas, arba pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo
naudojimo objektų administratorius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-143, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr.
XI-355,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)(papildyta 13 dalimi)
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
PARAMA BŪSTUI ĮSIGYTI
3
straipsnis. Paramos būstui įsigyti formos
Valstybės parama
būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų
būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito
daliai apmokėti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
4
straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos ir tvarka
l. Valstybės parama
būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1
straipsnyje, jeigu jų kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti
Vyriausybės patvirtinto Šeimos ir asmens metinių pajamų ir turto apskaičiavimo
teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui
išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas)
nustatyta tvarka, prieš paramos suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir
turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir jeigu jie
įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys Lietuvos
Respublikos teritorijoje:
1) neturi ar
neturėjo būsto nuosavybės teise arba
2) turi ar
turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis
plotas, tenkantis vienam šeimos nariui (ar bendraturčių namų ūkio nariui), yra
mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo
naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, iki prašymo
suteikti valstybės paramą būstui įsigyti padavimo dienos yra nusidėvėjęs
daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo vietovėje, kurioje jo
savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba
3) Nekilnojamojo
turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti
padavimo dienos
turi daugiau kaip 60
procentų nusidėvėjusį būstą (neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra
Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto
rekonstravimo projektą, jeigu šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo
(ir (ar) jo šeimos narių) gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise
neturi kito būsto. Šiuo atveju parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba
4) turi būstą,
nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jei
tokiems asmenims Neįgaliųjų
socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus ar
vidutinis neįgalumo lygis arba jie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais
75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų
darbingumo), arba jie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta
specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio
judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos
įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis
arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar
iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra
sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo
reikmė. Parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad turimas būstas šio
straipsnio 3 dalyje nurodyto Aprašo nustatyta tvarka būtų pritaikytas
neįgaliųjų poreikiams.
Didžiausius
valstybės remiamų būsto kreditų sumų dydžius šeimai ir asmeniui nustato
Vyriausybė.
Valstybės
remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) tvirtina
Vyriausybė. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys bankai (ar kitos
kredito įstaigos) (toliau – bankas) sudaro sutartis su Vyriausybės įgaliota
institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymu nustatytų subsidijų apmokėjimo)
tvarkos. Sutartyje turi būti bankui nustatyti didžiausi metiniai šių kreditų
teikimo dydžiai (limitai), atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus
valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
5
straipsnis. Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas
Vyriausybės įsteigta būsto
kreditų (paskolų) draudimo įmonė (bendrovė) pagal kreditų gavėjų prašymus
sudaro kreditų būstui įsigyti draudimo sutartis.
Draudimo
įmoka ar jos dalis iš valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų šio
Įstatymo 4 straipsnio nustatytomis sąlygomis, gavėjus. Draudimo
įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus
valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų apmokėjimo tvarką nustato
Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame Apraše.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
6
straipsnis. Subsidija būsto kredito daliai apmokėti
Subsidija būsto
kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės
remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto valstybės
remiamo būsto kredito limito bei atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
sąlygas ir jeigu jie yra:
1) buvę
našlaičiai ar be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, iki jiems sukaks 35
metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), arba asmenys,
kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra
nustatytas sunkus
ar vidutinis
neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100
procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų
darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta
specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar
vidutinis
neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100
procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų
darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta
specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, – apmokama 20 procentų suteikto būsto
kredito (ar būsto kredito likučio) sumos;
2) jaunos šeimos,
auginančios vieną ar du vaikus (įvaikius), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra
miręs, – apmokama 10 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio)
sumos.
Subsidijos
teikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje
nurodytame Apraše.
Tuo atveju,
kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito daliai apmokėti,
gautą valstybės remiamą būsto kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per
penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus
nuo valstybės remiamo būsto kredito suteikimo dienos perleidžia kito asmens
nuosavybėn, bankas sutartyje su Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieško valstybės suteiktą
subsidiją ir išieškotą subsidijos sumą perveda į valstybės biudžetą.
Jeigu būsto
kredito gavėjas teisę į subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą būsto
kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto būsto kredito limito,
subsidija apskaičiuojama nuo valstybės remiamo būsto kredito likučio sumos.
Jeigu
valstybės remiamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalies 2
punkte nurodyta subsidija, įgyja teisę į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytą subsidiją, tai jam suteikiama papildoma šio straipsnio 1 dalies 1
punkte ir 2 punkte nurodytų subsidijų dydžių skirtumo subsidija. Subsidijos
suma apskaičiuojama nuo būsto kredito likučio sumos. Kredito gavėjas, norintis
pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį
prisiimtus skolinius įsipareigojimus tą dieną, kurią kreipiasi į banką su
prašymu pakeisti minėtą sutartį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
TREČIASIS
SKIRSNIS
SAVIVALDYBIŲ
SOCIALINIO BŪSTO NUOMA
7
straipsnis. Savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymas
Savivaldybių
socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių
asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir
pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu
teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti
gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise.
Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir
paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo
plėtros programą.
Socialinis
būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio Įstatymo 12
straipsnyje.
8
straipsnis. Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą
Teisę į
savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos
ir asmenys, kurių kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka, prieš
prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą,
sąrašą metus ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni
už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie
neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto
arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra
mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo
nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis
arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar
iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra
sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo
reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
Šeima ir
asmuo, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jei jiems
išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui,
yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais
atvejais yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jų kalendorinių metų pajamos ir turtas, apskaičiuoti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto Tvarkos
aprašo nustatyta tvarka, prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimo metus neviršija
Vyriausybės nustatytų dydžių, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą
pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto
normatyvus. Suteikus kitą būstą ar įsigijus būstą nuosavybės teise, šeima ir
asmuo privalo per mėnesį patuštinti nuomotą savivaldybės socialinį būstą.
Šeimos ir
asmenys, gavę valstybės remiamą būsto kreditą, už kurį įsigytą būstą prarado
dėl kreditinių ar kitų įsipareigojimų ar perleido jį kitiems asmenims, ar su
kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta šiems pažeidus gyvenamųjų
patalpų nuomos sutarties sąlygas, teisę į savivaldybės socialinį būstą įgyja po
penkerių metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar gyvenamosios
patalpos nuomos sutarties nutraukimo dienos pagal šios dalies sąlygas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
9
straipsnis. Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas
Savivaldybės
socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi
viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus
atvejus.
Išnuomojant
socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus
kambarius asmenims, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo
nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis
arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo)
ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra
sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių
tenkinimo reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų
lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu
šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu
normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį.
Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti
padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų,
atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas.
Išnuomojant
vieno kambario butą, jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, gali
būti didesnis negu apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus
normatyvus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
10
straipsnis. Socialinio būsto nuomos mokesčio dydis
Socialinio būsto
nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės institucijos, vadovaudamosi
Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos
mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
11
straipsnis. Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos
Šeimos ir
asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų
pagerinimą pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą,
registruojami savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos
atveju – vieno iš sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją
vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena.
Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar
būsto sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji
institucija.
Šeimų ir
asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo
įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri
sąrašai:
1) jaunų šeimų;
2) šeimų,
auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
3) buvusių
našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų. Į šį sąrašą įrašomi buvę našlaičiai
ir be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, kurie pasibaigus jų globos ar
laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;
4) neįgaliųjų
asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Į šį sąrašą įrašomi asmenys,
kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra
nustatytas sunkus
ar vidutinis
neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100
procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų
darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta
specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo,
kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra
nustatytas sunkus
ar vidutinis
neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100
procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų
darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta
specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys, sergantys lėtinių ligų, įrašytų
į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis
formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių asmenų;
5) bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos
šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus sąrašus;
6) socialinio
būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.
Savivaldybės
socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje
nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu
šeima ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui
išsinuomoti, įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui
pageidaujant, gali būti perrašomi į atitinkamą kitą sąrašą, užskaitant buvimo
ankstesniame sąraše metus. Išnuomojant socialinį būstą, pirmenybė teikiama
šeimoms ir asmenims, įrašytiems į buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių
asmenų sąrašą, kitų sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba. Sprendimą
išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų
patalpų nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma
vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti
numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Šeimai ir
asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis
su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.
Socialinio
būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko
turtui ar pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8
straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje
nustatyta tvarka. Duomenys apie turtą ir pajamas šio Įstatymo 4 straipsnio 1
dalyje nurodyto Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikiami ne dažniau
kaip vieną kartą per trejus metus.
Savivaldybės
gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir
neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims,
netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios
nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės
teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, taip pat šeimoms, auginančioms penkis
ir daugiau vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų.
Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais
atvejais išnuomotas gyvenamąsias patalpas viešai paskelbiama savivaldybės
tinklalapyje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2217,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
Nr. X-1073,
2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1633 (2007-04-19)
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
111
straipsnis. Neteko galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-101,
2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6025 (2008-12-30)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS
(VALSTYBĖS) GYVENAMŲJŲ PATALPŲ PRIVATIZAVIMAS LENGVATINĖMIS SĄLYGOMIS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis ir taikymas
Šis įstatymas nustato valstybės
paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę
gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti)
(toliau – įsigyti) bei daugiabučiams namams modernizuoti ir savivaldybių
socialinio būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat
savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.
Valstybės parama būstui įsigyti ar
išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip pat asmenims, sukakusiems
18 metų. Šeimai atstovauja vienas iš sutuoktinių arba jų įgaliotas asmuo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-143, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Būstas
(gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo
dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai
gyventi.
Būsto
kreditas - banko ar kitos
kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti.
Būsto
naudingasis plotas - gyvenamųjų
kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių,
įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų)
bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų,
rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.
Butas - gyvenamojo namo dalis iš vieno
ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų
konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar
negyvenamųjų patalpų.
Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš
sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba
tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35
metų. Jaunos šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti
šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu
gyvenantys tėvai (įtėviai).
6.
Savivaldybės socialinio būsto fondas -
savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos
valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi
patalpos), skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį
būstą.
Socialinis
būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio
apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos
mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo
nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės
gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos)
gyvenamosios patalpos).
Šeima
– sutuoktiniai, jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų (toliau – vaikai
(įvaikiai), taip pat motina arba tėvas, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų
(įvaikių). Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti
šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu
gyvenantys tėvai (įtėviai).
Tinkamas
būstas - būstas, kuris
tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų
normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio
naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14
kvadratinių metrų (ši norma netaikoma socialiniam būstui).
Valstybės
remiami būsto kreditai – būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės
parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito
draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti).
Visiškas
našlaitis (toliau - našlaitis) – asmuo, kurio
abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, iki šiam
asmeniui sukankant 18 metų.
Daugiabučio
namo modernizavimas – statybos darbai, kuriais iš dalies arba visiškai
atnaujinamos ir pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir
energinės savybės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-143, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
PARAMA BŪSTUI ĮSIGYTI
4 straipsnis.
Valstybės paramos teikimo sąlygos
Valstybės
parama būstui įsigyti teikiama asmenims (šeimoms), nurodytiems šio Įstatymo 1
straipsnyje, jeigu jų metinės pajamos ir turtas prieš paramos suteikimo metus
yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo
tvarką nustato Vyriausybė tvirtindama Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo
tvarką, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šie asmenys
(šeimos) Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) neturi ar
neturėjo būsto nuosavybės teise arba
2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios
nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos
nariui (ar bendraturčių namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių
metrų, arba turimas būstas, nepaisant jo naudingojo ploto, Nekilnojamojo turto
kadastro duomenimis, yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra
kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba
3) Nekilnojamojo
turto kadastro duomenimis, turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą
(neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo bei kitų
teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu
šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių)
gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju
parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba
4) turi būstą,
nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jei
tokie asmenys Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo
nustatyta tvarka yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba jie
yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių
tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija
sutrikusi ir kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos
įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra
pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės
pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Parama
teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad jis Valstybės remiamų būsto kreditų
teikimo tvarka būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.
Valstybės
remiama būsto kredito suma neturi būti didesnė kaip:
1) 120 tūkstančių
litų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;
2) 240
tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ir daugiau asmenų šeimai;
3) 120
tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta – būstui rekonstruoti, taip pat
būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę
padėtį.
Kaip teikiami
valstybės remiami būsto kreditai, kurių metinius limitus bankams pagal
savivaldybes nustato Vyriausybės įgaliota institucija, nustatyta šio straipsnio
1 dalyje nurodytos tvarkos apraše. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys
bankai (ar kitos kredito įstaigos) turi sudaryti sutartis su Vyriausybės
įgaliota institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymo nustatytų subsidijų
padengimo) tvarkos. Sutartyse turi būti nustatytos didžiausios metinės šių
kreditų apimtys (limitai) atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus
valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
5 straipsnis.
Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas
Vyriausybės įsteigta būsto
kreditų (paskolų) draudimo įmonė (bendrovė) pagal kreditų gavėjų prašymus
sudaro kreditų būstui įsigyti draudimo sutartis.
Draudimo įmoka ar jos dalis iš
valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų pagal šio Įstatymo 4
straipsnio sąlygas, gavėjus. Draudimo įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į
valstybės biudžeto asignavimus paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų
padengimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Valstybės
remiamų būsto kreditų teikimo tvarkoje.
6 straipsnis.
Subsidija būsto kredito daliai padengti
Subsidija
būsto kredito daliai padengti teikiama šių kreditų gavėjams, gavusiems
valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto kredito
limito bei atitinkantiems šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąlygas ir jeigu
jie yra:
1)
pilnamečiai našlaičiai, iki jiems sukaks 35 metai, arba asmenys, kurie Lietuvos
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra
pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba kurie yra sukakę senatvės
pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba
šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba
kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs
senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė,
– padengiama 20 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos;
2) šeimos,
auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), taip pat jaunos šeimos,
auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų
yra miręs, – padengiama 10 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio)
sumos.
Subsidijos
teikiamos pagal Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarką.
Tuo atveju,
kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija kredito daliai padengti, gautą
kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą
įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kredito suteikimo dienos
perleidžia kitam asmeniui, ši subsidija turi būti grąžinta pervedant pinigus į
valstybės biudžetą. Subsidiją pagal kredito sutartį grąžina
kreditą suteikęs bankas.
Jeigu būsto
kredito gavėjas teisę į šią subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą
būsto kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto kredito limito,
subsidija apskaičiuojama nuo kredito likučio sumos vadovaujantis šio straipsnio
2 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
TREČIASIS
SKIRSNIS
SAVIVALDYBIŲ
SOCIALINIO BŪSTO NUOMA
7 straipsnis.
Savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymas
Savivaldybių
socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių
asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir
pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu
teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti
gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise.
Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir
paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo
plėtros programą.
Socialinis
būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio Įstatymo 12
straipsnyje.
8 straipsnis.
Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą
Teisę į
savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyti asmenys
(šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise
priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam
šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir asmens (jo šeimos) metinės
pajamos ir turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo
metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius
ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
2.
Asmuo (šeima), gyvenantis savivaldybės išnuomotame būste, kurio naudingasis
plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų
arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra asmuo, kuriam Lietuvos
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra
nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies
darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta
specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos,
įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia
forma, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9
straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus
kitą būstą, asmuo (šeima) privalo patuštinti nuomotą savivaldybės būstą. Šiais
atvejais asmens (šeimos) turtas ir pajamos taip pat neturi viršyti dydžių,
kurie nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549, 2003-04-29,
Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
9 straipsnis.
Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas
Savivaldybės
socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti
14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.
Išnuomojant
socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti
atskirus kambarius asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba
kurie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, arba kurie yra
sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių
tenkinimo reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat
skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos
sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu
normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį.
Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti
padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų,
atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas.
Išnuomojant
vieno kambario butą, jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui,
gali būti didesnis negu apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus
normatyvus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
10 straipsnis.
Socialinio būsto nuompinigiai
Socialinio būsto
nuompinigių dydį nustato savivaldybės institucijos, vadovaudamosi Vyriausybės
nustatyta valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo
tvarka.
įstatymo 11 straipsnis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2008-10-24)
autrap@lrs.lt
12 straipsnis. Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų
patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties
pastatų
privatizavimas
Savivaldybės
(valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos,
kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų
privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją šiais atvejais:
1) kai
privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti
nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;
2) kai
privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė
privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo
įstatymą;
3) kai
privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas
sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į
griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į
visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo
privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų
savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų
gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto
buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos
sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo
bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į
butus atvejais);
5) kai
privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams ir
tremtiniams ar jų šeimos nariams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais
suteiktos gyvenamosios patalpos;
6) kai
privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios
negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat
nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš
religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;
7) taip pat
atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo
įgyvendinimu.
Už kainą,
Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės)
gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat
pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys:
1) kambariai (ir jų priklausiniai),
esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio
buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie
savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta
esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos
bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
2) gyvenamųjų
patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio
paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę
šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);
3) per 60
procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys
(ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar
rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, – jų
nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus
metus;
4) gyvenamųjų
namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties
pastatai,
jų dalys – šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio
straipsnio 5 dalį;
5) butų ir kitų
patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar
savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio
kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba
tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis
valstybės ar savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal
kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo
ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba
netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės
butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos
bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės, nustatytos Civilinio kodekso 4.79
straipsnyje.
Už
privatizuojamas gyvenamąsias ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio
ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas
atsiskaitoma pinigais, sumokant nustatytą sumą iš karto arba privatizuojančiojo
pageidavimu išsimokėtinai per 10 metų. Parduodant išsimokėtinai, skaičiuojamos
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio palūkanos.
Privatizavimo tvarką, taip pat lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias
patalpas, kitas patalpas ir pagalbinio ūkio
paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
Savivaldybės
vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo
sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo
įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas
gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas
sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio
įmokas, tačiau nesudarę pirkimo–pardavimo sutarties.
Ketinant
privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis,
kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, šių pastatų
valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti
jiems juos įsigyti pagal šį Įstatymą. Gyvenamojo namo savininkams po pasiūlymo
įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pateikimo per 6
mėnesius raštu nepareiškus pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio
paskirties pastatus pagal šį Įstatymą, jie gali būti privatizuojami
pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami.
Straipsnio
pakeitimai:
12
straipsnio 3 dalies atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-1681,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3182 (2008-07-17)
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Įstatymas
papildytas penktuoju skirsniu:
Nr. X-143, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)
Penktojo
skirsnio pakeitimai:
Nr.
XI-355,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)
[Penktojo skirsnio redakcija iki 2009-09-01]
PENKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS PARAMA
DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI
13 straipsnis. Valstybės
paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo sąlygos ir būdai
Valstybės parama daugiabučiams namams
modernizuoti teikiama visiems daugiabučių namų butų savininkams, nepaisant
savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo formos:
1) apmokant ne
didesnę kaip 50 procentų valstybės remiamų investicijų dalį daugiabučiams
namams modernizuoti, atsižvelgiant į šių investicijų projektų, įgyvendinamų
pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų
modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas,
energinį efektyvumą. Suteikiant
daugiabučių namų savininkams vienkartinę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio valstybės paramą, vienkartinės
valstybės paramos dydis vienam daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratiniam
metrui neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą;
2) apmokant daugiabučio namo
modernizavimo, atliekamo pagal šios dalies 1 punkte nurodytus investicijų
projektus, išlaidas, tenkančias mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems
gyvenantiems asmenims): jiems tenkantį investicijos pradinį įnašą ar jo dalį,
kredito draudimo įmoką ar jos dalį, kreditą ar jo dalį ir palūkanas ar jų dalį.
Šio straipsnio 1
dalyje nurodyto Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir
investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į
valstybės biudžeto asignavimus daugiabučių namų modernizavimo programai
įgyvendinti. Šiose taisyklėse turi būti nustatytas didžiausias valstybės
paramos daugiabučiams namams modernizuoti dydis.
Šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto valstybės paramos teikimo ir investicijų
projektų energinio efektyvumo įgyvendinimui būtina įdiegti šiuos daugiabučių
namų savininkų lėšų kaupimo principus daugiabučio namo modernizavimui
(investicijų projektų įgyvendinimui):
1) daugiabučio
namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti asmenines lėšas, kurios bus
skiriamos daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui).
Daugiabučių namų, kuriuose nėra įsteigtos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkų bendrijos arba
kurių savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, butų ir kitų patalpų
savininkų įnašus daugiabučių namų modernizavimui (investicijų projektų
įgyvendinimui) renka ir kaupia teisės aktų nustatyta tvarka paskirti
daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Daugiabučių namų
bendrojo naudojimo objektų administratoriai butų ir kitų patalpų savininkų
įnašus renka ir kaupia Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės
administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001
m.
gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, nustatyta tvarka;
2) daugiabučio
namo, kuriame yra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba
kurio savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, butų ir kitų patalpų
savininkų mažiausią įnašo daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų
įgyvendinimui) dydį nustato patys savininkai bendrijos įstatų ar jungtinės
veiklos sutarties nustatyta tvarka. Daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta daugiabučio namo
butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba kurio savininkai nėra sudarę
jungtinės veiklos sutarties, mažiausio įnašo daugiabučio namo modernizavimui (investicijų
projektų įgyvendinimui) apskaičiavimo metodiką ir jo išvestinį dydį nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Šio
straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų
savininkų įnašų daugiabučių namų modernizavimui rinkimą, kaupimą ir panaudojimą
kontroliuoja savivaldybių vykdomosios institucijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1574,
2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2703 (2008-06-21)
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
15 straipsnis.
Sprendimų dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo priėmimo
ir jų vykdymo tvarka
Sprendimus dėl
lėšų skolinimosi ir kreditavimo sutarties sąlygų
daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) finansuoti butų ir kitų
patalpų savininkai priima mutatis mutandis Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje
nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Sutartis su bankais ar kitomis kredito
įstaigomis dėl kredito daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui
įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų vardu sudaro bendrojo naudojimo
objektų valdytojas.
17 straipsnis.
Piliečių eilės valstybės paramai gauti
Valstybės
paramai gauti sudaromos trys eilės.
Į pirmąją eilę
įrašomi visi piliečiai, pagal šio įstatymo 9 straipsnį turintys teisę
gauti valstybės paramą ir pageidaujantys apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis,
išskyrus piliečius, įrašytus į antrąją ir trečiąją eiles.
Į antrąją eilę,
piliečių pageidavimu, įrašomi šio įstatymo 4 priedėlyje nurodyti socialiai
remtini asmenys (šeimos), pagal šio įstatymo 9 straipsnį turintys teisę
gauti valstybės paramą. Išnykus sąlygoms, suteikiančioms teisę būti šioje
eilėje, asmenys (šeimos) bendra tvarka įrašomi į pirmąją eilę, o buvimo kitose
eilėse laikas įskaitomas. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 priedėlio 1 punkte,
į antrąją eilę įrašomi tik iki 25 metų ir gali likti joje iki paramos gavimo.
Į trečiąją eilę,
piliečių pageidavimu, įrašomos jaunos šeimos, kurių abu sutuoktiniai yra ne
vyresni kaip 35 metų, taip pat nepilnos šeimos, kurių tėvas vienas arba motina
viena augina vieną ir daugiau nepilnamečių vaikų ir yra ne vyresnis (-ė) kaip
35 metų, pagal šio įstatymo 9 straipsnį turinčios teisę gauti valstybės paramą.
Įrašant į šią eilę, buvimo kitose eilėse laikas įskaitomas ir šeima gali likti
joje iki paramos gavimo.
Visos eilės
sudaromos atsižvelgiant į piliečių, turinčių teisę gauti valstybės paramą,
šeimos narių skaičių, turimų gyvenamųjų patalpų kiekybinę ir kokybinę
charakteristiką, buvimo eilėje laiką ir kitus kriterijus. Kiekvieno piliečio
vieta eilėje nustatoma pagal prie šio įstatymo pridedamą metodiką (5
priedėlis), kurioje nurodyta piliečio vietos eilėje nustatymo formulė ir
koeficientai. Koeficientų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Piliečių eiles
valstybės paramai gauti sudaro ir tvirtina savivaldybės meras (valdyba).
Piliečių eilės
valstybės paramai gauti yra viešos. Savivaldybės sudaro galimybę
suinteresuotiems asmenims su jomis susipažinti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-358;
1993.12.23.; Žin., 1994, Nr.1-3
Nr. VIII-472,
97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)
18 straipsnis. Piliečių
išbraukimas iš eilės valstybės paramai gauti
Piliečiai iš eilės valstybės
paramai gauti išbraukiami, kai:
1) savo noru atsisako
valstybės paramos;
2) yra gavę valstybės paramą;
[1 dalies 2 punkto redakcija nuo 2001 m.
sausio 1 d.:
2)
yra gavę valstybės paramą (lengvatinį kreditą apsirūpinti gyvenamosiomis
patalpomis arba nuomoja savivaldybės gyvenamąsias patalpas);]
3) išnyksta sąlygos,
suteikiančios teisę gauti valstybės paramą;
4) yra sąmoningai pateikę
tikrovės neatitinkančias žinias arba jeigu pareigūnai, spręsdami registravimo
ir įrašymo į eilę klausimus, padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių pilietis
nepagrįstai buvo įrašytas į eilę;
5) į eilę valstybės paramai
gauti yra įrašyti be teisėto pagrindo;
6) miršta ir nelieka kartu
su juo gyvenančių šeimos narių;
7) kartu su šeimos nariais
išvyksta nuolat gyventi į kitą gyvenamąją vietovę.
Iš eilės išbraukiama
savivaldybės valdymo organo,
nustatančio piliečių eilę valstybės paramai gauti, sprendimu.
Apie sprendimą išbraukti iš
eilės, išskyrus šio straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatytu atveju,
piliečiui pranešama raštu.
Ginčai dėl išbraukimo iš
eilės gali būti nagrinėjami teismine tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-2033, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2874 (2000 10 31), įsigalioja nuo 2001 01 01
20 straipsnis. Piliečių,
kuriems valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius
dvejus ūkinius
metus, sąrašai
Savivaldybės, peržiūrėdamos piliečių
eiles valstybės paramai gauti ir nepažeisdamos eiliškumo, privalo sudaryti
asmenų, kuriems valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius dvejus
ūkinius metus, sąrašus. Piliečiams, kuriuos numatoma įrašyti į šiuos sąrašus,
išsiunčiami registruoti pranešimai atvykti patikslinti duomenų. Pranešimai turi
būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pranešime nurodytos atvykimo
datos. Nurodytu laiku be pateisinamos priežasties neatvykę piliečiai į dvejų
ūkinių metų sąrašus neįrašomi. Asmenų, įrašytų į šiuos sąrašus, eilės tvarka
nekeičiama. Iš sąrašų išbraukiama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytais
atvejais.
Sąrašai asmenų, kuriems
valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius dvejus ūkinius metus,
tvirtinami atitinkamos savivaldybės valdymo organų sprendimu. Apie planuojamą
suteikti valstybės paramą artimiausiais ūkiniais metais piliečiams pranešama
raštu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-472,
97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)
21 straipsnis.
Sprendimas suteikti valstybės paramą
Dėl valstybės
paramos suteikimo šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems piliečiams
savivaldybės valdymo organas priima sprendimą. Jame nurodoma:
1) kai
suteikiamas kreditas - kam, kuriam tikslui ir kokio dydžio suteikiamas kreditas
bei jo suteikimo sąlygos. Savivaldybės valdymo organas, suteikdamas kreditą
gyvenamajam namui ar butui statyti, pagal savo kompetenciją išsprendžia žemės
sklypo statybai skyrimo ir kitus klausimus;
2) kai
išnuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos - kam suteikiamos gyvenamosios
patalpos, jų adresas, dydis, kambarių bei piliečio šeimos narių skaičius. Prieš
tokio sprendimo priėmimą nuomininkas ir jo šeimos nariai turi pateikti
raštiškus įsipareigojimus apsigyventi suteikiamoje patalpoje ir atituštinti
anksčiau turėtas gyvenamąsias patalpas savivaldybių gyvenamuosiuose namuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-472,
97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)
22 straipsnis. Gyvenamųjų
patalpų nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo tvarka
Gyvenamųjų patalpų nuomos
sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS
VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1992 m. balandžio 7 d.
Nr.I-2455
Lietuvos
Respublikos
gyventojų apsirūpinimo
gyvenamosiomis
patalpomis
įstatymo
1 priedėlis
Sąlyginio ploto nustatymo metodika
Sąlyginis
plotas (Sp) skaičiuojamas pagal formulę:
Sp=(P/n)k1k2...k10*k11,
čia:
P - bendras
naudingas gyvenamųjų patalpų plotas (m2);
n -
gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių skaičius;
k1,...,k11 -
gyvenamosios patalpos charakteristikas
nusakantys
koeficientai, kurių reikšmes (Xi-j, kur i=1,...,11,
j=1,...,5) nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Koeficientų
reikšmė:
+
| X1-1 -
jei gyvenamosios patalpos su bendra
|
virtuve,
k1= |
| X1-2 -
jei gyvenamosios patalpos su atskira virtuve;
+
+
| X2-1 -
jei gyvenamosios patalpos yra avarinės,
k2= |
| X2-2 -
jei gyvenamosios patalpos nėra avarinės;
+
+
| X3-1 -
jei gyvenamosios patalpos yra pusrūsyje,
k3= | X3-2 -
jei gyvenamosios patalpos yra mansardoje,
| X3-3 -
kitais atvejais;
+
+
| X4-1 -
jei gyvenamosiose patalpose nėra
|
vandentiekio,
k4= |
| X4-2 -
jei gyvenamosiose patalpose yra vandentiekis;
+
+
| X5-1 -
jei gyvenamosiose patalpose nėra
|
kanalizacijos,
k5= |
| X5-2 -
jei gyvenamosiose patalpose yra kanalizacija;
+
+
| X6-1 -
jei gyvenamosiose patalpose nėra centrinio ar
k6= |
dujinio šildymo,
| X6-2 -
jei gyvenamosiose patalpose yra centrinis ar
|
dujinis šildymas;
+
+
| X7-1 -
jei gyvenamosiose patalpose nėra
|
centralizuoto dujų tiekimo ar elektrinės
k7= |
viryklės,
| X7-2 -
jei gyvenamosiose patalpose yra
|
centralizuotas dujų tiekimas ar elektrinė
|
viryklė;
+
+
| X8-1 -
jei gyvenamosios patalpos yra name, kuris
k8= |
susidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų,
| X8-2 -
jei gyvenamosios patalpos yra name, kuris
|
susidėvėjęs mažiau kaip 60 procentų;
+
+
| X9-1 -
jei gyvenamosios patalpos rūsyje arba kieme
k9= |
nėra sandėlio,
| X9-2 -
jei gyvenamosios patalpos rūsyje arba kieme
|
yra sandėlis;
+
+
| X10-1 -
jei gyvenamosios patalpos be balkono,
k10= |
| X10-2 -
jei gyvenamosios patalpos su balkonu;
+
+
| X11-1 -
jei gyvenamosios patalpos yra karkasiniame
|
name,
| X11-2 -
jei gyvenamosios patalpos yra stambiaplokš-
k11= |
čiame name,
| X11-3 -
jei gyvenamosios patalpos yra monolitiniame
|
name,
| X11-4 -
jei gyvenamosios patalpos yra mediniame
|
name,
| X11-5 -
jei gyvenamosios patalpos yra mūriniame
|
name.
+
Lietuvos Respublikos
gyventojų apsirūpinimo
gyvenamosiomis
patalpomis
įstatymo
2 priedėlis
__________savivaldybės
(miesto, rajono, gyvenvietės,apylinkės)
valdybai (viršaičiui)
(piliečio vardas ir pavardė)
(gyvenamosios vietos adresas)
P R A Š Y M A S
suteikti valstybės
paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis
Mano šeimą
sudaro:___________
(vardas ir
pavardė, gimimo metai, giminystės ryšys)
Gyvename________,
(nurodyti patalpų savininką)
nuomojame (turime
nuosavybės teise)______
(nurodyti
bendro naudingo ploto dydį, kambarių skaičių
ir kitus duomenis
apie turimą gyvenamąjį plotą)
kuris yra
(nurodyti adresą)
Šioje gyvenamojoje
vietovėje gyvename nuo ____ metų.
Paramą mums
prašome suteikti pagal Lietuvos Respublikos
gyventojų
apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 11
straipsnio pirmosios
dalies _____ punktą.
Mes, visi
pilnamečiai nuomininko šeimos nariai, prašome
suteikti mums šią
valstybės
paramą___________
(nurodyti jos formą, dydį, sąlygas)
Prašome mus
įrašyti į ________ eilę, nes
(pirmąją, antrąją)
(nurodyti
aplinkybes, suteikiančias teisę į nurodytą eilę)
Gautąja parama
naudosimės mes______
(nurodyti vardus ir pavardes)
Kiti šeimos
nariai___________
(nurodyti vardus ir pavardes)
liks nuomojamojoje
savivaldybės gyvenamojoje patalpoje (arba visi
išsikels iš tos
patalpos)
Prie prašymo
pridedame:
Mūsų
užpildytą ir patvirtintą Piliečio, pageidaujančio
gauti valstybės
paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis,
anketą
2.
3.
4.
5.
Parašai:________
(pasirašo visi pilnamečiai šeimos
nariai)
Vieta
Data
Lietuvos Respublikos
gyventojų apsirūpinimo
gyvenamosiomis patalpomis
įstatymo
3 priedėlis
Piliečio, pageidaujančio gauti valstybės
paramą
apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis,
A N K E T A
___ ____
|
| | |
VARDAS|_______|
PAVARDĖ|______|
| |
ASMENS KODAS
|_____|
| |
Pilietis pageidauja,
kad būtų įrašytas į |1. PIRMOJI EILĖ|
šią
eilę: |2. ANTROJI EILĖ|
|___|
Šeimos,
pageidaujančios gyventi kartu, sudėtis (įskaitant
pareiškėją):
|
| | | | | |
|VARDAS |
PAVARDĖ |GIMINYS- |ASMENS|LIETUVOS |AR JAU BUVO |
|
| |TĖS RYŠYS|KODAS |PILIETYBĖ|GAUTA PARAMA| |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|
|
| | | | | | | |
|
| | | | taip|ne | taip| ne | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|
|
| | | | | | | |
|
| | | | taip|ne | taip| ne | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|
|
| | | | | | | |
|
| | | | taip|ne | taip| ne | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|
|
| | | | | | | |
|
| | | | taip|ne | taip| ne | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|
|
| | | | taip|ne | taip| ne |
|
| | | | | | | | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|
|
| | | | | | | |
|
| | | | taip|ne | taip| ne | |___|___|_|__|||_|____|
GYVENAMOJI VIETA:
Indeksas| |MIESTAS| |
|_| |___|
___ ___ __
| |
| | | |
Gatvė|___|Namo
Nr.|___|Buto Nr.|__|
| |
Šeimos narių
skaičius|__|
Gyvenamosios
patalpos nuomininko | |
šeimos narių
skaičius |______|
Nuo kurių metų
gyvena mieste ar gyvenvietėje,
kurioje pageidauja
gerinti buto sąlygas ______
| |
|______|
Nuo kurių metų buvo
įrašytas į nepertraukiamą
įskaitą buto
sąlygoms gerinti ______
| |
|______|
Turimų gyvenamųjų
patalpų bendras naudingas ______
plotas
(m2) | |
|______|
Turimos
gyvenamosios | 1. NUOSAVOS ARBA KOOPERATINĖS |
patalpos:
| 2. NUOMOJAMOS IŠ VALSTYBĖS |
| 3. NUOMOJAMOS KOMERCINĖMIS SĄLYGOMIS |
| ARBA SUBNUOMOJAMOS |
| 4. TARNYBINĖS PATALPOS ARBA BENDRABUTIS|
|___________|
ŽINIOS APIE TURIMAS GYVENAMĄSIAS PATALPAS
Turimų gyvenamųjų
patalpų kambarių skaičius| |
|________|
vandentiekis
yra |Taip | Ne |
|_|_|
kanalizacija
yra |Taip | Ne |
|_|_|
centrinis ar
dujinis šildymas yra |Taip | Ne |
|_|_|
elektrinė
viryklė ar centralizuotas| | |
dujų tiekimas
yra |Taip | Ne |
|_|_|
bendra su
kitomis šeimomis virtuvė |Taip | Ne |
|_|_|
__ __
| | | |
buto | 1.
AVARINIS | buto | 1. PUSRŪSIS |
būklė | 2.
NEAVARINIS| padėtis| 2. MANSARDA |
|__| | 3. KITA |
|__|
rūsys ar
sandėlis yra |Taip | Ne |
|_|____|
balkonas
yra |Taip | Ne |
|_|____|
| |
namo tipas |
KARKASINIS |
|
STAMBIAPLOKŠTIS |
|
MONOLITINIS |
|
MEDINIS |
|
MŪRINIS |
|________|
| |
namo
susidėvėjimas | 1. MAŽIAU KAIP 60 % |
|
DAUGIAU KAIP 60 % |
|____|
| |
PAGEIDAUJAMA
PARAMOS | 1. GAUTI KREDITĄ LENGVATINĖMIS SĄLY- |
FORMA
| GOMIS ARBA SUBSIDIJAS GYVENAMAJAM |
| NAMUI AR BUTUI PASISTATYTI ARBA |
| NUSIPIRKTI |
| 2. IŠSINUOMOTI SAVIVALDYBIŲ GYVENAMĄ- |
| SIAS PATALPAS, TAIKANT VALSTYBĖS |
| REGULIUOJAMUS NUOMOS MOKESČIŲ |
| TARIFUS |
| 3. PIRKTI IŠSIMOKĖTINAI IŠ SAVIVALDY- |
| BIŲ IR VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ NUOMOJA- |
| MAS GYVENAMĄSIAS PATALPAS |
|___________|
Data Piliečio,
pildžiusio anketą, parašas
Data
Pareigos, pavardė, vardas bei parašas
gyvenamosios patalpos savininko ar jo įgaliotojo
asmens, kuris patikrino ir patvirtino užpildytos
anketos duomenis
Data
Pareigūno, priėmusio piliečio dokumentus,
pareigos, vardas, pavardė ir parašas
| |
ASMENS BYLOS
NUMERIS |_______|
PASTABOS:
1.Pilietis, sąmoningai pateikęs tikrovės
neatitinkančias žinias, iš eilės išbraukiamas.
2.Pareigūnai, patvirtinę neteisingas žinias, atsako
pagal
įstatymus.
Lietuvos Respublikos
gyventojų apsirūpinimo
gyvenamosiomis
patalpomis
įstatymo
4 priedėlis
Asmenys,
priskirti prie socialiai remtinų, kurie gali būti
įrašomi į antrąją
eilę valstybės paramai gauti:
1.
Našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, pasibaigus
jų buvimo vaikų
įstaigoje ar pas globėją (rūpintoją) laikui,
jeigu jie negali
apsigyventi anksčiau turėtoje gyvenamojoje
patalpoje arba
tokios patalpos iš viso neturi.
Šeimos,
kuriose yra I grupės invalidas, II grupės
invalidas arba
vaikas invalidas iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad
jam būtina nuolatinė
slauga.
Šeimos,
kuriose yra asmenų, sergančių kai kurių lėtinių
ligų, įrašytų į
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
tvirtinamą sąrašą,
sunkiomis formomis.
Šeimos,
kuriose abu sutuoktiniai yra pensinio amžiaus ir
jose nėra kartu
gyvenančių darbingų šeimos narių.
Šeimos,
auginančios keturis ir daugiau kartu gyvenančių
nepilnamečių vaikų
arba paėmusios auginti ne mažiau kaip du
našlaičius ar
likusius be tėvų globos vaikus.
Motina arba
tėvas (globėja, globėjas) vienas ( be kito
sutuoktinio)
auginantis du ar daugiau nepilnamečių vaikų.
Lietuvos Respublikos
gyventojų apsirūpinimo
gyvenamosiomis
patalpomis
įstatymo
5 priedėlis
Asmens
vietos eilėje valstybės paramai
gauti nustatymo metodika
Asmens vieta eilėje
nustatoma pagal balus (B), kurie
skaičiuojami
naudojant formulę:
B=(Lst1t2*t3)/Sp,
čia
Ls - sąlyginis
laikas, kuris nustatomas pagal šią lentelę:
Faktinis laikas
metais,
lauktas pagerinti
buto sąlygas
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
Papildomi balai
1 2 3
4 5 7 9 11 13 15
Sąlyginis laikas
2 4 6
8 10 13 16 19 22 25
11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25
18 21 24 27 30 34 38 42 46 50 55 60 65 70 75
29 33 37 41 45 50 55 60 65 70 76 82 88 94 100
t1 - asmens sėslumo
koeficientas. Jo reikšmė yra tokia:
+
| Y1-1 -
jei asmuo mieste ar gyvenvietėje, kurioje
|
pageidauja gerinti buto sąlygas,
|
gyvena daugiau kaip 10 metų,
t1= |
| Y1-2 -
tas pat nuo 5 iki 10 metų,
| Y1-3 -
tas pat iki 5 metų,
| Y1-4 -
jei asmuo gyvena kitoje vietoje;
+
t2 -
turimų gyvenamųjų patalpų pobūdį nusakantis
koeficientas. Jo reikšmė yra tokia:
+
| Y2-1 -
jei asmuo gyvena nuosavame arba
|
kooperatiniame bute (name),
| Y2-2 -
jei asmuo gyvena bute, nuomojamame iš
|
valstybės,
t2= | Y2-3 -
jei asmuo gyvena bute, nuomojamame
|
komercinėmis sąlygomis,
| Y2-4 -
jei asmuo gyvena tarnybinėse patalpose arba
|
bendrabutyje;
+
t3 -
koeficientas, nusakantis buto patogumą. Jo reikšmė
yra
tokia:
+
| Y3-1 -
jei asmuo gyvena bute, kur kambarių
|
skaičiaus santykis su jame gyvenančių asmenų
|
skaičiumi lygus 1 ar didesnis,
| Y3-2 -
jei šis santykis yra nuo 0.5 iki 1.0,
t3= | Y3-3 -
jei šis santykis yra nuo 0.35 iki 0.5,
| Y3-4 -
jei šis santykis yra mažesnis kaip 0.35;
+
koeficientų
reikšmes Yi-j , kur i=1,...,3, o j=1,...4,
nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė;
Sp -
sąlyginis plotas.
Jeigu balų yra
vienodai, pirmenybė teikiama tai šeimai,
kurios:
1) sąlyginis
laikas Ls didesnis,
2) sąlyginis
plotas Sp mažesnis,
3) šeimos narių
skaičius didesnis.
Rodikliai išdėstyti
prioriteto mažėjimo tvarka.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-358;
93.12.23, Žin., 1994, Nr.1-3
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO
PAKEITIMO
IR
PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-800;
95.02.21, Žin., 1995, Nr.20-451
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-875,
95.05.02, Žin., 1995, Nr. 39-963
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-194,
97.04.24, Žin., 1997, Nr.38-926 (97.05.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-472,
97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3, 6, 8,
9, 10, 11, 12, 14, 17, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 13
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1741, 00.06.20, Žin., 2000,
Nr.56-1639 (00.07.12)
DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2033, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2874 (2000 10 31)
GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS
ĮSTATYMO PAPILDYMO 13 STRAIPSNIU, 14 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR BUTŲ
PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS -
ATKURIAMOJO SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUTŲ PRIVATIZAVIMO
ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 11 21)
autrap@lrs.lt
3 straipsnis.
Paramos būstui įsigyti formos
Valstybės parama
būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų
būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito
daliai padengti.
14 straipsnis. Valstybės paramos daugiabučiams
namams modernizuoti finansavimas
Valstybės parama
daugiabučiams namams modernizuoti teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto lėšų, skiriamų Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
[Penktojo skirsnio redakcija nuo 2009-09-01]
PENKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS PARAMA
DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI)
16 straipsnis. Butų savininkų, įgyvendinančių daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo)
projektus, interesų apsauga
Daugiabučio
namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai turi atitikti teisingumo,
protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atnaujinimo (modernizavimo) projekto
įgyvendinimui skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka,
tenkanti buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, turi atitikti
vykdomų darbų mastą ir buto savininkų pajamas.
Draudžiama
nukreipti išieškojimą pagal buto savininko neįvykdytas prievoles dėl
atnaujinimo (modernizavimo) projektų jo dalies apmokėjimo į jo butą
atnaujintame (modernizuotame) name, jeigu tai yra vienintelis šeimos (vieno
gyvenančio asmens) būstas.
Buto perleidimo (paveldėjimo) metu
buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo
(modernizavimo)
projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto pirkėjui
(įgijėjui).
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS
VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1992 m. balandžio 7 d.
Nr. I-2455
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-358;
93.12.23, Žin., 1994, Nr.1-3
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO
PAKEITIMO
IR
PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-800;
95.02.21, Žin., 1995, Nr.20-451
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.I-875,
95.05.02, Žin., 1995, Nr. 39-963
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-194,
97.04.24, Žin., 1997, Nr.38-926 (97.05.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-472,
97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3, 6, 8,
9, 10, 11, 12, 14, 17, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 13
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1741, 00.06.20, Žin., 2000,
Nr.56-1639 (00.07.12)
DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2033, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2874 (2000 10 31)
GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS
ĮSTATYMO PAPILDYMO 13 STRAIPSNIU, 14 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR BUTŲ
PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS -
ATKURIAMOJO SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUTŲ PRIVATIZAVIMO
ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1188,
2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06)
GYVENTOJŲ
APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo
pavadinimas)
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šio Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3
(2003-01-10)
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
VALSTYBĖS
PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO 2, 4, 6, 8, 12 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2217,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)
VALSTYBINIŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO,
MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS
SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS
ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-143,
2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)
VALSTYBĖS
PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO PAVADINIMO PAKEITIMO, 1, 2
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PENKTUOJU SKIRSNIU
ĮSTATYMAS
Keistas
įstatymo pavadinimas
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-319,
2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
VALSTYBĖS
PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI
ĮSTATYMO 4, 6, 8, 9, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Asmenims,
kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo invalidumas buvo nustatytas terminuotai,
iki nustatyto invalidumo termino pabaigos ar iki tol, kol Lietuvos Respublikos neįgaliųjų
socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka bus nustatytas neįgalumo
lygis arba darbingumo lygis arba nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo
reikmė, taikomos įstatymo, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuostatos.
Asmenims,
kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo invalidumas buvo nustatytas
neterminuotai, taikomos įstatymo, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo,
nuostatos.
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1073,
2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1633 (2007-04-19)
VALSTYBĖS
PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI
ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1574,
2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2703 (2008-06-21)
VALSTYBĖS
PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI
ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1681,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3182 (2008-07-17)
VALSTYBĖS
PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI
ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
VALSTYBĖS
PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI
ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
ĮSTATYMO PAPILDYMO 11(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-101,
2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6025 (2008-12-30)
VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI
AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6,
8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMO 11 IR 15 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-100,
2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6024 (2008-12-30)
VALSTYBĖS
PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI
ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-355,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)
VALSTYBĖS
PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI
ĮSTATYMO PAVADINIMO, 1, 2 STRAIPSNIŲ IR PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.
Šio
įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Valstybės paramos būstui įsigyti ar
išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo penktojo
skirsnio 14 straipsnio 1 dalies nuostata dėl 20 procentų akcizo pajamų,
gautų už energinius produktus, panaudojimo valstybės paramai daugiabučiams
namams atnaujinti (modernizuoti) įsigalioja atitinkamo Lietuvos Respublikos
akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną.
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2009-08-06)
aubodi@lrs.lt
19 straipsnis. Piliečių,
pageidaujančių gauti valstybės paramą, eilių peržiūrėjimas
Kasmet nuo sausio 1 dienos
iki vasario 15 dienos savivaldybėse priimami piliečių anksčiau pateiktų prašymų
valstybės paramai gauti bei anketų duomenų patikslinimai. Savivaldybių valdymo
organai nuo vasario 15 dienos iki kovo 15 dienos pagal šio įstatymo 17 bei 20
straipsnių reikalavimus iš naujo nustato kiekvieno pareiškėjo vietą eilėje.
Peržiūrėtos piliečių eilės
valstybės paramai gauti tvirtinamos atitinkamos savivaldybės valdymo organo
sprendimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-472,
97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)
111 straipsnis. Būsto nuomos mokesčio
dalies kompensavimas šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą ir
nuomojantiems būstą, priklausantį fiziniams ar privatiems juridiniams asmenims
Šeimoms ir
asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1
dalies sąlygas ir įrašytiems į 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, ir
nuomojantiems fiziniams ar privatiems juridiniams asmenims priklausantį būstą,
iš valstybės biudžeto lėšų kompensuojama 80 procentų privataus ir socialinio
būsto nuomos mokesčio skirtumo. Nuomojamo privataus būsto naudingasis plotas
neturi viršyti socialinio būsto naudingojo ploto normatyvo, nurodyto šio
Įstatymo 9 straipsnyje, ir jo nuomos mokesčio dydis, tenkantis būsto naudingojo
ploto vienam kvadratiniam metrui, neturi viršyti dydžio, kuris apskaičiuojamas
pagal Vyriausybės patvirtintą būsto nuomos mokesčio kompensavimo tvarką.
Nuomininkui, išsinuomojusiam didesnio naudingojo ploto būstą, tenkantį vienam
šeimos nariui ir asmeniui, negu jam priklauso pagal šio Įstatymo 9 straipsnį,
kompensuojama tik nuomos mokesčio dalis, atitinkanti socialinio būsto
naudingojo ploto normatyvą šeimai ar asmeniui. Sprendimą dėl būsto nuomos
mokesčio dalies kompensacijos teikimo nuomininkams priima savivaldybės
vykdomoji institucija.
Nuomos
mokesčio dalis kompensuojama nuomininkui, kai savivaldybės vykdomoji
institucija yra priėmusi sprendimą dėl nuomos mokesčio kompensacijos teikimo ir
yra gavusi nuomininko pateiktą pagal Civilinio kodekso sąlygas su nuomotoju
sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri sudaryta ne trumpesniam kaip
vienų metų laikotarpiui. Nuomininkas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį privalo
įregistruoti viešajame registre.
Šeimos ir
asmenys, kuriems kompensuojama nuomos mokesčio dalis, savivaldybės vykdomosios
institucijos nustatyta tvarka braukiami iš atitinkamų sąrašų, nurodytų šio
Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje.
Fiziniams ar
privatiems juridiniams asmenims priklausančio būsto nuomos mokesčio dalis
kompensuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Specialiajai valstybės
paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programai, numatant
šiuos asignavimus Socialinio būsto fondo plėtros programoje.
Šeima ir
asmuo, įsigiję būstą nuosavybės teise ar netekę teisės į socialinį būstą dėl
kitų aplinkybių, per mėnesį apie tai raštu praneša savivaldybės vykdomajai
institucijai, kuri priima sprendimą dėl teisės į nuomos mokesčio dalies
kompensaciją panaikinimo. Šeima ir asmuo, per nurodytą terminą raštu nepranešę
apie būsto įsigijimą nuosavybės teise ar kitas aplinkybes, dėl kurių jie
praranda teisę į socialinį būstą pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį,
valstybės permokėtą kompensacijos sumą nuo nuosavybės teise įsigyto būsto ar
kitų aplinkybių atsiradimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka
grąžina į Specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti
finansavimo programos sąskaitą arba ji išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiradus
aplinkybėms, dėl kurių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra nutraukiama,
šeima ir asmuo prieš mėnesį apie gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą
raštu praneša savivaldybės vykdomajai institucijai. Jeigu šeima ir asmuo,
nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nepraranda teisės į socialinį būstą
pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, būsto nuomos mokesčio dalis
kompensuojama pagal iš naujo, bet ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo ankstesnės
sutarties nutraukimo dienos, sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį,
atitinkančią šio straipsnio 1 dalies sąlygas. Šeima ir asmuo, per šioje dalyje
nustatytais atvejais nurodytą terminą nepranešę apie nuomos sutarties
nutraukimą ir (ar) naujos sutarties sudarymą, praranda teisę į nuomos mokesčio
kompensaciją ir valstybės permokėtą kompensacijos sumą nuo sutarties nutraukimo
dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka grąžina į Specialiosios
valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos
sąskaitą arba ji išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1732,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS
(VALSTYBĖS) GYVENAMŲJŲ PATALPŲ PRIVATIZAVIMAS LENGVATINĖMIS SĄLYGOMIS