← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2004-05-14

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1992, Nr. 14-378

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI

ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI

Į S T A T Y M A S

Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d. (keistas įstatymo pavadinimas):

Nr. IX-1188,

2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06), atitaisymas skelbtas: Žin.,

2003, Nr. 3

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis ir taikymas

Šis Įstatymas nustato valstybės paramos,

teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą

Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) (toliau – įsigyti)

bei savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti formas, sąlygas ir tvarką,

taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.

Valstybės parama būstui įsigyti ar

išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip pat asmenims, sukakusiems

18 metų. Šeimai atstovauja vienas iš sutuoktinių arba jų įgaliotas asmuo.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

Būstas

(gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo

dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai

gyventi.

Būsto

kreditas - banko ar kitos

kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti.

Būsto

naudingasis plotas - gyvenamųjų

kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių,

įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų)

bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų,

rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

Butas - gyvenamojo namo dalis iš vieno

ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų

konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar

negyvenamųjų patalpų.

Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš

sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba

tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35

metų. Jaunos šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti

šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu

gyvenantys tėvai (įtėviai).

Savivaldybės socialinio būsto fondas -

savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos

valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi

patalpos), skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį

būstą.

Socialinis

būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio

apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos

mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo

nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės gyvenamosios

patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos) gyvenamosios

patalpos).

Šeima

– sutuoktiniai, jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų (toliau – vaikai

(įvaikiai), taip pat motina arba tėvas, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų

(įvaikių). Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti

šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu

gyvenantys tėvai (įtėviai).

Tinkamas

būstas - būstas, kuris

tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų

normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio

naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14

kvadratinių metrų (ši norma netaikoma socialiniam būstui).

10.

Valstybės

remiami būsto kreditai – būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės

parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito

draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti).

11.

Visiškas

našlaitis (toliau - našlaitis) – asmuo, kurio

abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, iki šiam

asmeniui sukankant 18 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

ANTRASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS

PARAMA BŪSTUI ĮSIGYTI

4 straipsnis.

Valstybės paramos teikimo sąlygos

Valstybės

parama būstui įsigyti teikiama asmenims (šeimoms), nurodytiems šio Įstatymo 1

straipsnyje, jeigu jų metinės pajamos ir turtas prieš paramos suteikimo metus

yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų

apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė tvirtindama Valstybės remiamų būsto

kreditų teikimo tvarką, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu

šie asmenys (šeimos) Lietuvos Respublikos teritorijoje:

1) neturi ar

neturėjo būsto nuosavybės teise arba

2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios

nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos

nariui (ar bendraturčių namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių

metrų, arba turimas būstas, nepaisant jo naudingojo ploto, Nekilnojamojo turto

kadastro duomenimis, yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra

kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba

3) Nekilnojamojo

turto kadastro duomenimis, turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą

(neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo bei kitų

teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu

šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių)

gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju

parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba

4) turi būstą,

nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, jei

tokiems asmenims yra nustatytas I ar II grupės invalidumas, arba šeimoje yra

neįgalus vaikas, kurio judėjimo funkcija sutrikusi, arba tokios pat negalios

asmuo, kuriam nustatytas I ar II grupės invalidumas. Parama teikiama turimam

būstui rekonstruoti, pritaikant jį neįgaliųjų poreikiams Valstybės remiamų

būsto kreditų teikimo tvarka.

Valstybės

remiama būsto kredito suma neturi būti didesnė kaip:

1) 120

tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;

2) 240

tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ir daugiau asmenų šeimai;

3) 120

tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta – būstui rekonstruoti, taip pat

būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę

padėtį.

Kaip teikiami

valstybės remiami būsto kreditai, nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje

Tvarkoje. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys bankai (ar kitos kredito

įstaigos) turi sudaryti sutartis su Vyriausybės įgaliota institucija dėl šių

kreditų teikimo (Įstatymo nustatytų subsidijų padengimo) tvarkos. Sutartyse

turi būti nustatytos didžiausios metinės šių kreditų apimtys (limitai)

atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus valstybės paramai pagal šį

Įstatymą teikti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

5 straipsnis.

Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas

Vyriausybės įsteigta būsto

kreditų (paskolų) draudimo įmonė (bendrovė) pagal kreditų gavėjų prašymus

sudaro kreditų būstui įsigyti draudimo sutartis.

Draudimo įmoka ar jos dalis iš

valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų pagal šio Įstatymo 4

straipsnio sąlygas, gavėjus. Draudimo įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į

valstybės biudžeto asignavimus paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų

padengimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Valstybės

remiamų būsto kreditų teikimo tvarkoje.

6 straipsnis.

Subsidija būsto kredito daliai padengti

Subsidija

būsto kredito daliai padengti teikiama šių kreditų gavėjams, atitinkantiems šio

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąlygas, ir jeigu jie yra:

1) pilnamečiai

našlaičiai, kol jie sukanka 35 metus, arba I ar II grupės invalidai, arba

šeimos, kuriose yra I ar II grupės invalidas ar vaikas invalidas – padengiama

20 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos;

2) šeimos,

auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), taip pat jaunos šeimos,

auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų

yra miręs, – padengiama 10 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio)

sumos.

Subsidijos

teikiamos pagal Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarką.

Tuo atveju,

kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija kredito daliai padengti, gautą

kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą

įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kredito suteikimo dienos

perleidžia kitam asmeniui, ši subsidija turi būti grąžinta pervedant pinigus į

valstybės biudžetą. Subsidiją pagal kredito sutartį grąžina

kreditą suteikęs bankas.

Jeigu būsto kredito gavėjas teisę į šią subsidiją

įgijo po kredito gavimo, subsidija apskaičiuojama nuo kredito likučio sumos

vadovaujantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

TREČIASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

SOCIALINIO BŪSTO NUOMA

7 straipsnis.

Savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymas

Savivaldybių

socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių

asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir

pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu

teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti

gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise.

Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir

paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo

plėtros programą.

Socialinis

būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio Įstatymo 12

straipsnyje.

8 straipsnis.

Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą

Teisę į

savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyti asmenys

(šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise

priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos

nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir asmens (jo šeimos) metinės

pajamos ir turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo

metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius

ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Asmuo

(šeima), gyvenantis savivaldybės išnuomotame būste, kurio naudingasis plotas,

tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba

mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra I ar II grupės invalidas

arba vaikas invalidas, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą sąrašą, sunkia forma, turi

teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje

nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą,

asmuo (šeima) privalo patuštinti nuomotą savivaldybės būstą. Šiais atvejais

asmens (šeimos) turtas ir pajamos taip pat neturi viršyti dydžių, kurie

nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

9 straipsnis.

Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas

Savivaldybės

socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi

viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus

atvejus.

Išnuomojant

socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų galimybė turėti atskirus

kambarius I ir II grupės invalidams, vaikui invalidui, asmenims, sergantiems

lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą

sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais

savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis

plotas gali būti didesnis negu normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas

pagal šio straipsnio 1 dalį. Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis

plotas taip pat gali būti padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde

nėra laisvų butų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas.

Išnuomojant

vieno kambario butą, jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui,

gali būti didesnis negu apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus

normatyvus.

10 straipsnis.

Socialinio būsto nuompinigiai

Socialinio būsto

nuompinigių dydį nustato savivaldybės institucijos, vadovaudamosi Vyriausybės

nustatyta valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio

apskaičiavimo tvarka.

11 straipsnis.

Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos

Asmenys

(šeimos), turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą

pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami

savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš sutuoktinių)

įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei

gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su

prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto

sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės institucijos.

Asmenų

(šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo

įregistravimo savivaldybės institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri sąrašai:

1) jaunų šeimų;

2) našlaičių ir

likusių be tėvų globos asmenų. Į šį sąrašą įrašomi našlaičiai ir likę be tėvų

globos asmenys (jų šeimos), kurie pasibaigus jų globos ar laisvės atėmimo

terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;

3) neįgaliųjų

asmenų (šeimų). Į šį sąrašą įrašomi I ar II grupės invalidai, taip pat šeimos,

kuriose yra I ar II grupės invalidas arba vaikas invalidas, asmenys, sergantys

lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą

sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis sergančių

asmenų;

4) bendrasis. Į

šį sąrašą įrašomi visi asmenys, nepatenkantys į 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus

sąrašus;

5) socialinio

būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

Savivaldybės

socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus sąrašus. Sąrašų prioritetus nustato ir sprendimą išnuomoti socialinį

būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų nuomos

sutartis sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos

sutartyje gali būti numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto

būstą. Asmeniui (šeimai) nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos

sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.

Socialinio

būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad nuomininko turtui ir pajamoms

viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas,

nuomos sutartis nutraukiama. Duomenys apie turtą ir pajamas šio Įstatymo 8

straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per

trejus metus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

(VALSTYBĖS) GYVENAMŲJŲ PATALPŲ PRIVATIZAVIMAS LENGVATINĖMIS SĄLYGOMIS

12 straipsnis. Savivaldybės

(valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas

lengvatinėmis

sąlygomis

Savivaldybės

(valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos,

kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų

privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m.

liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją šiais atvejais:

1) kai

privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos

1 d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus

privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo

įstatymą;

2) kai

privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė

privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo

įstatymą;

3) kai

privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas

sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į

griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į

visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo

privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;

4) kai patalpų

savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų gyvenamųjų

patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto buto

inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos sutikimu

išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo bendrojo

naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į butus

atvejais);

5) kai

privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams ir

tremtiniams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktos

gyvenamosios patalpos;

6) kai privatizuoja

nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos natūra

religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems suteiktos

kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms bendruomenėms ar

bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;

7) taip pat

atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo

įgyvendinimu.

Už kainą,

Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo

pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės)

gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai:

1) kambariai (ir

jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve,

teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių

kambariai, kurie savivaldybės institucijos sprendimu gali būti priskirti greta

esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos

bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;

2) gyvenamųjų

patalpų savininkų teisėtai naudojamos pagalbinės ir ūkinės patalpos

(sandėliukai, garažai ir kt., išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę

šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);

3) per 60

procentų fiziškai susidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys

(ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar

rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi arba tam

savivaldybė (valstybė) neturi lėšų – jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra

išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus;

4) tarnybinės

gyvenamosios patalpos – Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams, jeigu

šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar

patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo

(tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų

tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų

apskaitos. Kriterijus, kuriais vadovaujantis tokios patalpos negali būti

privatizuojamos, nustato Vyriausybė.

Už

privatizuojamas gyvenamąsias patalpas pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas

atsiskaitoma pinigais, sumokant nustatytą sumą iš karto arba privatizuojančiojo

pageidavimu išsimokėtinai per 10 metų. Parduodant išsimokėtinai skaičiuojamos

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio palūkanos.

Privatizavimo tvarką, taip pat lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias

patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Savivaldybės

vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo

sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo

įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas

gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas

sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio

įmokas, tačiau nesudarę pirkimo–pardavimo sutarties.

Straipsnio

pakeitimai:

straipsnio 3 dalies atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3 (2003-01-10)

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. balandžio 7 d.

Nr. I-2455

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-358;

93.12.23, Žin., 1994, Nr.1-3

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO PAKEITIMO

PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-800;

95.02.21, Žin., 1995, Nr.20-451

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-875,

95.05.02, Žin., 1995, Nr. 39-963

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-194,

97.04.24, Žin., 1997, Nr.38-926 (97.05.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3, 6, 8,

9, 10, 11, 12, 14, 17, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 13

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1741, 00.06.20, Žin., 2000,

Nr.56-1639 (00.07.12)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2033, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2874 (2000 10 31)

GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS

ĮSTATYMO PAPILDYMO

13 STRAIPSNIU, 14 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR BUTŲ PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO BEI

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS - ATKURIAMOJO SEIMO NUTARIMO „DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS BUTŲ PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO“ PRIPAŽINIMO

NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1188,

2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06)

GYVENTOJŲ

APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3

(2003-01-10)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

VALSTYBĖS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO 2, 4, 6, 8, 12 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO,

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS

ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-05-18)

autrap@lrs.lt

13 straipsnis.

(Neteko galios)

[Įstatymas papildomas 13 straipsniu nuo

2001 m. sausio 1 d.:

15 straipsnis. Prašymo

valstybės paramai gauti turinys

Pilietis, norėdamas gauti

valstybės paramą, parašo nustatytos formos prašymą, kuriame nurodo: šeimos sudėtį,

duomenis apie turimą gyvenamąją patalpą, pageidaujamos valstybės paramos formą

ir kitus duomenis pagal 2 priedėlyje pateiktą formą. Prašymas turi būti

pasirašytas visų pilnamečių šeimos narių, taip pat ir laikinai išvykusiųjų.

Prie prašymo turi būti pridėta

šio įstatymo 3 priedėlyje pateiktos formos anketa. Jeigu pareiškėjas ar kiti

šeimos nariai, pageidaujantys kartu gauti valstybės paramą, gyvena skirtingose

vietose, kiekvienas iš jų privalo užpildyti ir pateikti anketą apie turimas

gyvenamąsias patalpas, kuri pridedama prie prašymo paramai gauti. Anketą

užpildo ir pasirašo pareiškėjas. Anketos duomenis patikslina ir ją patvirtina

gyvenamosios patalpos savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Jeigu pilietis

pageidauja būti įrašytas į socialiai remtinų asmenų eilę, prie prašymo turi

pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis priklauso tokiai asmenų kategorijai.

Jeigu pilietis yra atvykęs iš kitos gyvenamosios vietovės, kurioje buvo

įrašytas į eilę valstybės paramai gauti, jis turi pridėti dokumentą, liudijantį,

kiek laiko išbūta tokioje eilėje ankstesnėje gyvenamojoje vietovėje.

Už prašyme ir anketoje

pateiktų duomenų tikrumą atsako pareiškėjas. Už anketoje pateiktų duomenų

tikrumą taip pat atsako ir ją priėmęs pareigūnas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-358;

1993.12.23.; Žin., 1994, Nr.1-3

17 straipsnis.

Piliečių eilės valstybės paramai gauti

Valstybės

paramai gauti sudaromos trys eilės.

Į pirmąją eilę

įrašomi visi piliečiai, pagal šio įstatymo 9 straipsnį turintys teisę

gauti valstybės paramą ir pageidaujantys apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis,

išskyrus piliečius, įrašytus į antrąją ir trečiąją eiles.

Į antrąją eilę,

piliečių pageidavimu, įrašomi šio įstatymo 4 priedėlyje nurodyti socialiai

remtini asmenys (šeimos), pagal šio įstatymo 9 straipsnį turintys teisę

gauti valstybės paramą. Išnykus sąlygoms, suteikiančioms teisę būti šioje

eilėje, asmenys (šeimos) bendra tvarka įrašomi į pirmąją eilę, o buvimo kitose

eilėse laikas įskaitomas. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 priedėlio 1 punkte,

į antrąją eilę įrašomi tik iki 25 metų ir gali likti joje iki paramos gavimo.

Į trečiąją eilę,

piliečių pageidavimu, įrašomos jaunos šeimos, kurių abu sutuoktiniai yra ne

vyresni kaip 35 metų, taip pat nepilnos šeimos, kurių tėvas vienas arba motina

viena augina vieną ir daugiau nepilnamečių vaikų ir yra ne vyresnis (-ė) kaip

35 metų, pagal šio įstatymo 9 straipsnį turinčios teisę gauti valstybės paramą.

Įrašant į šią eilę, buvimo kitose eilėse laikas įskaitomas ir šeima gali likti

joje iki paramos gavimo.

Visos eilės

sudaromos atsižvelgiant į piliečių, turinčių teisę gauti valstybės paramą,

šeimos narių skaičių, turimų gyvenamųjų patalpų kiekybinę ir kokybinę

charakteristiką, buvimo eilėje laiką ir kitus kriterijus. Kiekvieno piliečio

vieta eilėje nustatoma pagal prie šio įstatymo pridedamą metodiką (5

priedėlis), kurioje nurodyta piliečio vietos eilėje nustatymo formulė ir

koeficientai. Koeficientų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Piliečių eiles

valstybės paramai gauti sudaro ir tvirtina savivaldybės meras (valdyba).

Piliečių eilės

valstybės paramai gauti yra viešos. Savivaldybės sudaro galimybę

suinteresuotiems asmenims su jomis susipažinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-358;

1993.12.23.; Žin., 1994, Nr.1-3

Nr. VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

18 straipsnis. Piliečių

išbraukimas iš eilės valstybės paramai gauti

Piliečiai iš eilės valstybės

paramai gauti išbraukiami, kai:

1) savo noru atsisako

valstybės paramos;

2) yra gavę valstybės paramą;

[1 dalies 2 punkto redakcija nuo 2001 m.

sausio 1 d.:

yra gavę valstybės paramą (lengvatinį kreditą apsirūpinti gyvenamosiomis

patalpomis arba nuomoja savivaldybės gyvenamąsias patalpas);]

3) išnyksta sąlygos,

suteikiančios teisę gauti valstybės paramą;

4) yra sąmoningai pateikę

tikrovės neatitinkančias žinias arba jeigu pareigūnai, spręsdami registravimo

ir įrašymo į eilę klausimus, padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių pilietis

nepagrįstai buvo įrašytas į eilę;

5) į eilę valstybės paramai

gauti yra įrašyti be teisėto pagrindo;

6) miršta ir nelieka kartu

su juo gyvenančių šeimos narių;

7) kartu su šeimos nariais

išvyksta nuolat gyventi į kitą gyvenamąją vietovę.

Iš eilės išbraukiama

savivaldybės valdymo organo,

nustatančio piliečių eilę valstybės paramai gauti, sprendimu.

Apie sprendimą išbraukti iš

eilės, išskyrus šio straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatytu atveju,

piliečiui pranešama raštu.

Ginčai dėl išbraukimo iš

eilės gali būti nagrinėjami teismine tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-2033, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2874 (2000 10 31), įsigalioja nuo 2001 01 01

20 straipsnis. Piliečių,

kuriems valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius

dvejus ūkinius

metus, sąrašai

Savivaldybės, peržiūrėdamos piliečių

eiles valstybės paramai gauti ir nepažeisdamos eiliškumo, privalo sudaryti

asmenų, kuriems valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius dvejus

ūkinius metus, sąrašus. Piliečiams, kuriuos numatoma įrašyti į šiuos sąrašus,

išsiunčiami registruoti pranešimai atvykti patikslinti duomenų. Pranešimai turi

būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pranešime nurodytos atvykimo

datos. Nurodytu laiku be pateisinamos priežasties neatvykę piliečiai į dvejų

ūkinių metų sąrašus neįrašomi. Asmenų, įrašytų į šiuos sąrašus, eilės tvarka

nekeičiama. Iš sąrašų išbraukiama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytais

atvejais.

Sąrašai asmenų, kuriems

valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius dvejus ūkinius metus,

tvirtinami atitinkamos savivaldybės valdymo organų sprendimu. Apie planuojamą

suteikti valstybės paramą artimiausiais ūkiniais metais piliečiams pranešama

raštu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

21 straipsnis.

Sprendimas suteikti valstybės paramą

Dėl valstybės

paramos suteikimo šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems piliečiams

savivaldybės valdymo organas priima sprendimą. Jame nurodoma:

1) kai

suteikiamas kreditas - kam, kuriam tikslui ir kokio dydžio suteikiamas kreditas

bei jo suteikimo sąlygos. Savivaldybės valdymo organas, suteikdamas kreditą

gyvenamajam namui ar butui statyti, pagal savo kompetenciją išsprendžia žemės

sklypo statybai skyrimo ir kitus klausimus;

2) kai

išnuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos - kam suteikiamos gyvenamosios

patalpos, jų adresas, dydis, kambarių bei piliečio šeimos narių skaičius. Prieš

tokio sprendimo priėmimą nuomininkas ir jo šeimos nariai turi pateikti

raštiškus įsipareigojimus apsigyventi suteikiamoje patalpoje ir atituštinti

anksčiau turėtas gyvenamąsias patalpas savivaldybių gyvenamuosiuose namuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

22 straipsnis. Gyvenamųjų

patalpų nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo tvarka

Gyvenamųjų patalpų nuomos

sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. balandžio 7 d.

Nr.I-2455

Lietuvos

Respublikos

gyventojų apsirūpinimo

gyvenamosiomis

patalpomis

įstatymo

1 priedėlis

Sąlyginio ploto nustatymo metodika

Sąlyginis

plotas (Sp) skaičiuojamas pagal formulę:

Sp=(P/n)k1k2...k10*k11,

čia:

P - bendras

naudingas gyvenamųjų patalpų plotas (m2);

n -

gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių skaičius;

k1,...,k11 -

gyvenamosios patalpos charakteristikas

nusakantys

koeficientai, kurių reikšmes (Xi-j, kur i=1,...,11,

j=1,...,5) nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Koeficientų

reikšmė:

| X1-1 -

jei gyvenamosios patalpos su bendra

virtuve,

k1= |

| X1-2 -

jei gyvenamosios patalpos su atskira virtuve;

| X2-1 -

jei gyvenamosios patalpos yra avarinės,

k2= |

| X2-2 -

jei gyvenamosios patalpos nėra avarinės;

| X3-1 -

jei gyvenamosios patalpos yra pusrūsyje,

k3= | X3-2 -

jei gyvenamosios patalpos yra mansardoje,

| X3-3 -

kitais atvejais;

| X4-1 -

jei gyvenamosiose patalpose nėra

vandentiekio,

k4= |

| X4-2 -

jei gyvenamosiose patalpose yra vandentiekis;

| X5-1 -

jei gyvenamosiose patalpose nėra

kanalizacijos,

k5= |

| X5-2 -

jei gyvenamosiose patalpose yra kanalizacija;

| X6-1 -

jei gyvenamosiose patalpose nėra centrinio ar

k6= |

dujinio šildymo,

| X6-2 -

jei gyvenamosiose patalpose yra centrinis ar

dujinis šildymas;

| X7-1 -

jei gyvenamosiose patalpose nėra

centralizuoto dujų tiekimo ar elektrinės

k7= |

viryklės,

| X7-2 -

jei gyvenamosiose patalpose yra

centralizuotas dujų tiekimas ar elektrinė

viryklė;

| X8-1 -

jei gyvenamosios patalpos yra name, kuris

k8= |

susidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų,

| X8-2 -

jei gyvenamosios patalpos yra name, kuris

susidėvėjęs mažiau kaip 60 procentų;

| X9-1 -

jei gyvenamosios patalpos rūsyje arba kieme

k9= |

nėra sandėlio,

| X9-2 -

jei gyvenamosios patalpos rūsyje arba kieme

yra sandėlis;

| X10-1 -

jei gyvenamosios patalpos be balkono,

k10= |

| X10-2 -

jei gyvenamosios patalpos su balkonu;

| X11-1 -

jei gyvenamosios patalpos yra karkasiniame

name,

| X11-2 -

jei gyvenamosios patalpos yra stambiaplokš-

k11= |

čiame name,

| X11-3 -

jei gyvenamosios patalpos yra monolitiniame

name,

| X11-4 -

jei gyvenamosios patalpos yra mediniame

name,

| X11-5 -

jei gyvenamosios patalpos yra mūriniame

name.

Lietuvos Respublikos

gyventojų apsirūpinimo

gyvenamosiomis

patalpomis

įstatymo

2 priedėlis

__________savivaldybės

(miesto, rajono, gyvenvietės,apylinkės)

valdybai (viršaičiui)

(piliečio vardas ir pavardė)

(gyvenamosios vietos adresas)

P R A Š Y M A S

suteikti valstybės

paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis

Mano šeimą

sudaro:___________

(vardas ir

pavardė, gimimo metai, giminystės ryšys)

Gyvename________,

(nurodyti patalpų savininką)

nuomojame (turime

nuosavybės teise)______

(nurodyti

bendro naudingo ploto dydį, kambarių skaičių

ir kitus duomenis

apie turimą gyvenamąjį plotą)

kuris yra

(nurodyti adresą)

Šioje gyvenamojoje

vietovėje gyvename nuo ____ metų.

Paramą mums

prašome suteikti pagal Lietuvos Respublikos

gyventojų

apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 11

straipsnio pirmosios

dalies _____ punktą.

Mes, visi

pilnamečiai nuomininko šeimos nariai, prašome

suteikti mums šią

valstybės

paramą___________

(nurodyti jos formą, dydį, sąlygas)

Prašome mus

įrašyti į ________ eilę, nes

(pirmąją, antrąją)

(nurodyti

aplinkybes, suteikiančias teisę į nurodytą eilę)

Gautąja parama

naudosimės mes______

(nurodyti vardus ir pavardes)

Kiti šeimos

nariai___________

(nurodyti vardus ir pavardes)

liks nuomojamojoje

savivaldybės gyvenamojoje patalpoje (arba visi

išsikels iš tos

patalpos)

Prie prašymo

pridedame:

Mūsų

užpildytą ir patvirtintą Piliečio, pageidaujančio

gauti valstybės

paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis,

anketą

Parašai:________

(pasirašo visi pilnamečiai šeimos

nariai)

Vieta

Data

Lietuvos Respublikos

gyventojų apsirūpinimo

gyvenamosiomis patalpomis

įstatymo

3 priedėlis

Piliečio, pageidaujančio gauti valstybės

paramą

apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis,

A N K E T A

___ ____

| | |

VARDAS|_______|

PAVARDĖ|______|

| |

ASMENS KODAS

|_____|

| |

Pilietis pageidauja,

kad būtų įrašytas į |1. PIRMOJI EILĖ|

šią

eilę: |2. ANTROJI EILĖ|

|___|

Šeimos,

pageidaujančios gyventi kartu, sudėtis (įskaitant

pareiškėją):

| | | | | |

|VARDAS |

| |TĖS RYŠYS|KODAS |PILIETYBĖ|GAUTA PARAMA| |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

| | | | | | | |

| | | | taip|ne | taip| ne | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

| | | | | | | |

| | | | taip|ne | taip| ne | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

| | | | | | | |

| | | | taip|ne | taip| ne | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

| | | | | | | |

| | | | taip|ne | taip| ne | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

| | | | taip|ne | taip| ne |

| | | | | | | | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

| | | | | | | |

| | | | taip|ne | taip| ne | |___|___|_|__|||_|____|

GYVENAMOJI VIETA:

Indeksas| |MIESTAS| |

|_| |___|

___ ___ __

| |

| | | |

Gatvė|___|Namo

Nr.|___|Buto Nr.|__|

| |

Šeimos narių

skaičius|__|

Gyvenamosios

patalpos nuomininko | |

šeimos narių

skaičius |______|

Nuo kurių metų

gyvena mieste ar gyvenvietėje,

kurioje pageidauja

gerinti buto sąlygas ______

| |

|______|

Nuo kurių metų buvo

įrašytas į nepertraukiamą

įskaitą buto

sąlygoms gerinti ______

| |

|______|

Turimų gyvenamųjų

patalpų bendras naudingas ______

plotas

(m2) | |

|______|

Turimos

gyvenamosios | 1. NUOSAVOS ARBA KOOPERATINĖS |

patalpos:

| 2. NUOMOJAMOS IŠ VALSTYBĖS |

| 3. NUOMOJAMOS KOMERCINĖMIS SĄLYGOMIS |

| ARBA SUBNUOMOJAMOS |

| 4. TARNYBINĖS PATALPOS ARBA BENDRABUTIS|

|___________|

ŽINIOS APIE TURIMAS GYVENAMĄSIAS PATALPAS

Turimų gyvenamųjų

patalpų kambarių skaičius| |

|________|

vandentiekis

yra |Taip | Ne |

|_|_|

kanalizacija

yra |Taip | Ne |

|_|_|

centrinis ar

dujinis šildymas yra |Taip | Ne |

|_|_|

elektrinė

viryklė ar centralizuotas| | |

dujų tiekimas

yra |Taip | Ne |

|_|_|

bendra su

kitomis šeimomis virtuvė |Taip | Ne |

|_|_|

__ __

| | | |

buto | 1.

AVARINIS | buto | 1. PUSRŪSIS |

būklė | 2.

NEAVARINIS| padėtis| 2. MANSARDA |

|__| | 3. KITA |

|__|

rūsys ar

sandėlis yra |Taip | Ne |

|_|____|

balkonas

yra |Taip | Ne |

|_|____|

| |

namo tipas |

KARKASINIS |

STAMBIAPLOKŠTIS |

MONOLITINIS |

MEDINIS |

MŪRINIS |

|________|

| |

namo

susidėvėjimas | 1. MAŽIAU KAIP 60 % |

DAUGIAU KAIP 60 % |

|____|

| |

PAGEIDAUJAMA

PARAMOS | 1. GAUTI KREDITĄ LENGVATINĖMIS SĄLY- |

FORMA

| GOMIS ARBA SUBSIDIJAS GYVENAMAJAM |

| NAMUI AR BUTUI PASISTATYTI ARBA |

| NUSIPIRKTI |

| 2. IŠSINUOMOTI SAVIVALDYBIŲ GYVENAMĄ- |

| SIAS PATALPAS, TAIKANT VALSTYBĖS |

| REGULIUOJAMUS NUOMOS MOKESČIŲ |

| TARIFUS |

| 3. PIRKTI IŠSIMOKĖTINAI IŠ SAVIVALDY- |

| BIŲ IR VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ NUOMOJA- |

| MAS GYVENAMĄSIAS PATALPAS |

|___________|

Data Piliečio,

pildžiusio anketą, parašas

Data

Pareigos, pavardė, vardas bei parašas

gyvenamosios patalpos savininko ar jo įgaliotojo

asmens, kuris patikrino ir patvirtino užpildytos

anketos duomenis

Data

Pareigūno, priėmusio piliečio dokumentus,

pareigos, vardas, pavardė ir parašas

| |

ASMENS BYLOS

NUMERIS |_______|

PASTABOS:

1.Pilietis, sąmoningai pateikęs tikrovės

neatitinkančias žinias, iš eilės išbraukiamas.

2.Pareigūnai, patvirtinę neteisingas žinias, atsako

pagal

įstatymus.

Lietuvos Respublikos

gyventojų apsirūpinimo

gyvenamosiomis

patalpomis

įstatymo

4 priedėlis

Asmenys,

priskirti prie socialiai remtinų, kurie gali būti

įrašomi į antrąją

eilę valstybės paramai gauti:

Našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, pasibaigus

jų buvimo vaikų

įstaigoje ar pas globėją (rūpintoją) laikui,

jeigu jie negali

apsigyventi anksčiau turėtoje gyvenamojoje

patalpoje arba

tokios patalpos iš viso neturi.

Šeimos,

kuriose yra I grupės invalidas, II grupės

invalidas arba

vaikas invalidas iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad

jam būtina nuolatinė

slauga.

Šeimos,

kuriose yra asmenų, sergančių kai kurių lėtinių

ligų, įrašytų į

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

tvirtinamą sąrašą,

sunkiomis formomis.

Šeimos,

kuriose abu sutuoktiniai yra pensinio amžiaus ir

jose nėra kartu

gyvenančių darbingų šeimos narių.

Šeimos,

auginančios keturis ir daugiau kartu gyvenančių

nepilnamečių vaikų

arba paėmusios auginti ne mažiau kaip du

našlaičius ar

likusius be tėvų globos vaikus.

Motina arba

tėvas (globėja, globėjas) vienas ( be kito

sutuoktinio)

auginantis du ar daugiau nepilnamečių vaikų.

Lietuvos Respublikos

gyventojų apsirūpinimo

gyvenamosiomis

patalpomis

įstatymo

5 priedėlis

Asmens

vietos eilėje valstybės paramai

gauti nustatymo metodika

Asmens vieta eilėje

nustatoma pagal balus (B), kurie

skaičiuojami

naudojant formulę:

B=(Lst1t2*t3)/Sp,

čia

Ls - sąlyginis

laikas, kuris nustatomas pagal šią lentelę:

Faktinis laikas

metais,

lauktas pagerinti

buto sąlygas

1 2 3

4 5 6 7 8 9 10

Papildomi balai

1 2 3

4 5 7 9 11 13 15

Sąlyginis laikas

2 4 6

8 10 13 16 19 22 25

11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25

18 21 24 27 30 34 38 42 46 50 55 60 65 70 75

29 33 37 41 45 50 55 60 65 70 76 82 88 94 100

t1 - asmens sėslumo

koeficientas. Jo reikšmė yra tokia:

| Y1-1 -

jei asmuo mieste ar gyvenvietėje, kurioje

pageidauja gerinti buto sąlygas,

gyvena daugiau kaip 10 metų,

t1= |

| Y1-2 -

tas pat nuo 5 iki 10 metų,

| Y1-3 -

tas pat iki 5 metų,

| Y1-4 -

jei asmuo gyvena kitoje vietoje;

t2 -

turimų gyvenamųjų patalpų pobūdį nusakantis

koeficientas. Jo reikšmė yra tokia:

| Y2-1 -

jei asmuo gyvena nuosavame arba

kooperatiniame bute (name),

| Y2-2 -

jei asmuo gyvena bute, nuomojamame iš

valstybės,

t2= | Y2-3 -

jei asmuo gyvena bute, nuomojamame

komercinėmis sąlygomis,

| Y2-4 -

jei asmuo gyvena tarnybinėse patalpose arba

bendrabutyje;

t3 -

koeficientas, nusakantis buto patogumą. Jo reikšmė

yra

tokia:

| Y3-1 -

jei asmuo gyvena bute, kur kambarių

skaičiaus santykis su jame gyvenančių asmenų

skaičiumi lygus 1 ar didesnis,

| Y3-2 -

jei šis santykis yra nuo 0.5 iki 1.0,

t3= | Y3-3 -

jei šis santykis yra nuo 0.35 iki 0.5,

| Y3-4 -

jei šis santykis yra mažesnis kaip 0.35;

koeficientų

reikšmes Yi-j , kur i=1,...,3, o j=1,...4,

nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė;

Sp -

sąlyginis plotas.

Jeigu balų yra

vienodai, pirmenybė teikiama tai šeimai,

kurios:

1) sąlyginis

laikas Ls didesnis,

2) sąlyginis

plotas Sp mažesnis,

3) šeimos narių

skaičius didesnis.

Rodikliai išdėstyti

prioriteto mažėjimo tvarka.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-358;

93.12.23, Žin., 1994, Nr.1-3

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO

PAKEITIMO

PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-800;

95.02.21, Žin., 1995, Nr.20-451

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-875,

95.05.02, Žin., 1995, Nr. 39-963

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-194,

97.04.24, Žin., 1997, Nr.38-926 (97.05.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3, 6, 8,

9, 10, 11, 12, 14, 17, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 13

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1741, 00.06.20, Žin., 2000,

Nr.56-1639 (00.07.12)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2033, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2874 (2000 10 31)

GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS

ĮSTATYMO PAPILDYMO 13 STRAIPSNIU, 14 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR BUTŲ

PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS -

ATKURIAMOJO SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUTŲ PRIVATIZAVIMO

ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 11 21)

autrap@lrs.lt

3 straipsnis.

Paramos būstui įsigyti formos

Valstybės parama

būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų

būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito

daliai padengti.

14 straipsnis. Piliečiams

teikiamos valstybės paramos programos

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė rengia ir tvirtina valstybės paramos, teikiamos piliečiams

apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, programas. Valstybės paramai suteikti

piliečiams, įrašytiems į šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytas eiles,

sudaromos atskiros programos.

Šių programų įgyvendinimas

finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių paramos fondų, valstybės ir

savivaldybių biudžetų bei kitų šaltinių.

[2 dalies redakcija nuo 2001 m. sausio 1

d.:

Šių

programų įgyvendinimas finansuojamas iš Valstybės paramos gyvenamiesiems

namams, butams įsigyti finansavimo programai skirtų lėšų ir savivaldybių

biudžetų bei kitų šaltinių.]

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

Nr. VIII-2033, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2874 (2000 10 31), įsigalioja nuo 2001 01 01

16 straipsnis. Piliečių,

pageidaujančių gauti valstybės paramą, registravimas

Piliečiai, turintys teisę į

valstybės paramą, registruojami ir parama jiems suteikiama savivaldybėse pagal

gyvenamąją vietą.

Gavęs piliečio prašymą,

savivaldybės valdymo organas per mėnesį jį išnagrinėja ir priima sprendimą -

registruoti pilietį valstybės paramai gauti ar neregistruoti.

Užregistruoti asmenys

įrašomi į piliečių, turinčių teisę gauti valstybės paramą apsirūpinti

gyvenamosiomis patalpomis, registracijos knygą. Ši knyga turi būti sunumeruota,

susiūta ir patvirtinta savivaldybės valdybos mero, valdytojo ar viršaičio

parašu.

Registracijos knyga yra

griežtos atskaitomybės dokumentas, neaptartų pataisų joje negali būti. Visi

pareiškėjo prašyme ir anketoje pateiktų duomenų pasikeitimai, turintys įtakos

eiliškumo nustatymui, tarp jų ir pageidaujamos valstybės paramos forma,

pažymimi registracijos knygoje.

Kiekvienam įrašytų į

registracijos knygą piliečių pareiškimui vedama atskira byla, kurioje laikomi

reikalingi dokumentai.

Savivaldybė, užregistravusi

pilietį, kuriam bus suteikta valstybės parama, apie tai jam praneša raštu. Ta

pačia tvarka pranešama ir jeigu pilietis neregistruojamas. Pranešime turi būti

nurodyti neregistravimo motyvai.

Ginčai dėl atsisakymo

pilietį registruoti valstybės paramai gauti sprendžiami teismine tvarka.

19 straipsnis. Piliečių,

pageidaujančių gauti valstybės paramą, eilių peržiūrėjimas

Kasmet nuo sausio 1 dienos

iki vasario 15 dienos savivaldybėse priimami piliečių anksčiau pateiktų prašymų

valstybės paramai gauti bei anketų duomenų patikslinimai. Savivaldybių valdymo

organai nuo vasario 15 dienos iki kovo 15 dienos pagal šio įstatymo 17 bei 20

straipsnių reikalavimus iš naujo nustato kiekvieno pareiškėjo vietą eilėje.

Peržiūrėtos piliečių eilės

valstybės paramai gauti tvirtinamos atitinkamos savivaldybės valdymo organo

sprendimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)