Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1992, Nr. 14-378

Neoficialus

įstatymo tekstas

Lietuvos

Respublikos

VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI

ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI IR DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI)

ĮSTATYMAS

Keistas įstatymo pavadinimas:

Nr. IX-1188,

2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06)

Nr. X-143, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

Nr.

XI-355,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)

Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d. :

Nr. IX-1188,

2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06), atitaisymas skelbtas: Žin.,

2003, Nr. 3

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems

(turinčioms) nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti,

statyti (rekonstruoti) (toliau – įsigyti), daugiabučiams namams atnaujinti

(modernizuoti) ir savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti, formas,

sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir

tvarką.

parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip

pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą. Šeimai atstovauja vienas

iš sutuoktinių (tėvų) arba jų įgaliotas asmuo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-143, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr.

XI-100,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6024 (2008-12-30)

Nr.

XI-355,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

(gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo

dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai

gyventi.

kreditas - banko ar kitos

kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti.

naudingasis plotas - gyvenamųjų

kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių,

įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų)

bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų,

rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų

konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar

negyvenamųjų patalpų.

sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba

tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35

metų. Jaunos šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti

šeimos nariais, ir gali būti laikomi  sutuoktinių ar vienišo asmens kartu

gyvenantys tėvai (įtėviai).

socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip

pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos

tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems

teisę į socialinį būstą.

būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio

apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos

mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo

nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės

gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos)

gyvenamosios patalpos).

sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl

sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų,

jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys asmenys

nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų

formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip

pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos

iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys,

teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Šeimos nariais gali būti laikomi

sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).

būstas - būstas, kuris

tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų

normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio

naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų (ši norma netaikoma socialiniam būstui).

remiami būsto kreditai – būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės

parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito

draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti).

arba be tėvų globos likęs asmuo – asmuo, kurio abu tėvai yra mirę arba

turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, arba be tėvų globos (rūpybos) likęs

asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė

globa (rūpyba), iki 18 metų.

namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar

pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės

ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos

energijos naudojimas.

naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų

savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba kitas

daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu ir sutartimi

įgaliotas asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo

paslaugas, arba pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo

naudojimo objektų administratorius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-143, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr.

XI-355,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)

ANTRASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS

PARAMA BŪSTUI ĮSIGYTI

3

straipsnis. Paramos būstui įsigyti formos

Valstybės parama

būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų

būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito

daliai apmokėti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

4

straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos ir tvarka

parama būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1

straipsnyje, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka

deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių

mėnesių) prieš prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra

mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir

jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys

Lietuvos Respublikos teritorijoje:

1) neturi ar

neturėjo būsto nuosavybės teise arba

2) turi ar

turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis

plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu

turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui (ar

bendraturčio namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba

turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto

kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti

padavimo dienos yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra

kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba

3) Nekilnojamojo

turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti

padavimo dienos turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą

(neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu

šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių)

gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju

parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba

4) turi būstą,

nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir

jeigu tokiems asmenims Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta

tvarka nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba jie yra pripažinti

nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais

(netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba jie yra sukakę senatvės pensijos

amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos,

kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Neįgaliųjų

socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar

vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu

75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų

darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta

specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Parama teikiama turimam būstui

rekonstruoti, kad turimas būstas šio straipsnio 3 dalyje nurodyto Aprašo

nustatyta tvarka būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

valstybės remiamų būsto kreditų sumų dydžius šeimai ir asmeniui nustato

Vyriausybė.

remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) tvirtina

Vyriausybė. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys bankai (ar kitos

kredito įstaigos) (toliau – bankas) sudaro sutartis su Vyriausybės įgaliota

institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymu nustatytų subsidijų apmokėjimo)

tvarkos. Sutartyje turi būti bankui nustatyti didžiausi metiniai šių kreditų

teikimo dydžiai (limitai), atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus

valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051,

2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

5

straipsnis. Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas

kreditų (paskolų) draudimo įmonė (bendrovė) pagal kreditų gavėjų prašymus

sudaro kreditų būstui įsigyti draudimo sutartis.

įmoka ar jos dalis iš valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų šio

Įstatymo 4 straipsnio nustatytomis sąlygomis, gavėjus. Draudimo

įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus

valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų apmokėjimo tvarką nustato

Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame Apraše.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

6

straipsnis. Subsidija būsto kredito daliai apmokėti

kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės

remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto valstybės

remiamo būsto kredito limito bei atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies

sąlygas ir jeigu jie yra:

1) buvę

našlaičiai ar be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, iki jiems sukaks 35

metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), arba asmenys,

kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra

nustatytas sunkus

ar vidutinis

neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100

procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų

darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta

specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar

vidutinis

neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100

procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų

darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta

specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, – apmokama 20 procentų suteikto būsto

kredito (ar būsto kredito likučio) sumos;

2) jaunos šeimos,

auginančios vieną ar du vaikus (įvaikius), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų yra

miręs, – apmokama 10 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio)

sumos.

teikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3

dalyje nurodytame Apraše.

kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito daliai apmokėti,

gautą valstybės remiamą būsto kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per

penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus

nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens

nuosavybėn, bankas sutartyje su Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieško valstybės suteiktą

subsidiją ir išieškotą subsidijos sumą perveda į valstybės biudžetą.

kredito gavėjas teisę į subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą būsto

kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto būsto kredito limito,

subsidija apskaičiuojama nuo valstybės remiamo būsto kredito likučio sumos.

valstybės remiamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalies 2

punkte nurodyta subsidija, įgyja teisę į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodytą subsidiją, tai jam suteikiama papildoma šio straipsnio 1 dalies 1

punkte ir 2 punkte nurodytų subsidijų dydžių skirtumo subsidija. Subsidijos

suma apskaičiuojama nuo būsto kredito likučio sumos. Kredito gavėjas, norintis

pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį

prisiimtus skolinius įsipareigojimus tą dieną, kurią kreipiasi į banką su

prašymu pakeisti minėtą sutartį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051,

2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

TREČIASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ SOCIALINIO

BŪSTO NUOMA

7

straipsnis. Savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymas

socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių

asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir

pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu

teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti

gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise.

Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir

paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo

plėtros programą.

būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio Įstatymo 12

straipsnyje.

8

straipsnis. Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą

savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos

ir asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka

deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių

mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į

socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto

suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato

Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise

priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam

šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14

kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės

integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar

vidutinis

neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100

procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų

darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta

specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos,

įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia

forma.

asmuo, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems

išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui,

yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais

atvejais mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jų Gyventojų turto deklaravimo

įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už

vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimą

neviršija Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių, turi teisę į socialinio

būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio

būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą, šeima ar asmuo privalo

per mėnesį patuštinti nuomotą savivaldybės socialinį būstą.

asmenys, gavę valstybės remiamą būsto kreditą, už kurį įsigytą būstą prarado

dėl kreditinių ar kitų įsipareigojimų ar perleido jį kitiems asmenims, ar su

kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta šiems pažeidus gyvenamųjų

patalpų nuomos sutarties sąlygas, teisę į savivaldybės socialinį būstą įgyja po

penkerių metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar gyvenamosios

patalpos nuomos sutarties nutraukimo dienos pagal šios dalies sąlygas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051,

2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

9

straipsnis. Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas

socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi

viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus

atvejus.

socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus

kambarius asmenims, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo

nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis

arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75–100 procentų darbingumo)

ar iš dalies darbingais (netekusiais 60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra

sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių

tenkinimo reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat

skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos

sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu

normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį.

Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti

padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų,

atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas.

vieno kambario butą, jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui,

gali būti didesnis negu apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus

normatyvus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-319, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

10

straipsnis. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis

gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji

institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių

gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Socialinio būsto

nuomininkams, atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas,

taikomas Vyriausybės nustatytas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis

koeficientas.

gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos

išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio

1 dalies sąlygas, taikomas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis

koeficientas, jeigu nuomininkas savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia

rašytinį prašymą ir duomenis apie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo

nustatyta tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12

paskutinių mėnesių).

tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti savivaldybės gyvenamųjų

patalpų, išnuomotų pagal šiame Įstatyme nustatytas socialinio būsto nuomos

sąlygas, nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, jeigu šių patalpų

nuomininkui ar jo šeimos nariui Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo

nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris

yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies

darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės

pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba

asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma, ir jeigu jo metinės pajamos

(šeimos atveju – visų šeimos narių metinės pajamos, tenkančios vienam šeimos

nariui) neviršija 12 valstybės remiamų pajamų dydžių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051, 2010-10-12,

Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

11

straipsnis. Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos

asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą

pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami

savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju – vieno iš

sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu

gyvenamosios vietos neturi, – pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su

prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto

sąlygų pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji

institucija.

asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo

įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri

sąrašai:

1) jaunų šeimų;

2) šeimų,

auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);

3) buvusių

našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų. Į šį sąrašą įrašomi buvę našlaičiai

ir be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, kurie pasibaigus jų globos ar

laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;

4) neįgaliųjų

asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Į šį sąrašą įrašomi asmenys,

kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas

sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais

(netekusiais 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais

60–70 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ir

jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose

yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka

yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas

nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu

(netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos

amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys,

sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis

sergančių asmenų;

5) bendrasis. Į

šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4

punktuose nurodytus sąrašus;

6) socialinio

būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.

socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu

šeima ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti,

įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui pageidaujant, gali

būti perrašomi į kitą atitinkamą sąrašą, užskaitant buvimo ankstesniame sąraše

metus. Sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama

buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Sprendimą išnuomoti

socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų

nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma

vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti

numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Šeimai ir

asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo

nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.

būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas

privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka

deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių

mėnesių). Nuomos sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad socialinio būsto

nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant

dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos

sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Duomenys apie

deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas per mėnesį nuo šioje dalyje nurodyto

termino pateikiami savivaldybės vykdomajai institucijai.

būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo

šeimos) gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip

5 procentais viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies

sąlygas nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas

ar jo šeimos narys šio straipsnio 4 dalyje nustatytu duomenų apie turimą turtą

ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai metu teisės aktų

nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis

arba nuomininkas ar jo šeimos

narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra

pripažintas nedarbingu.

gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir

neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims,

netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios

nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės

teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau

vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat

vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Savivaldybės tarybos nustatyta

tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais atvejais išnuomotas

gyvenamąsias patalpas viešai skelbiama savivaldybės tinklalapyje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr. X-319, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

Nr. X-1073,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1633 (2007-04-19)

Nr. X-1732, 2008-09-29,

Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051,

2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis ir taikymas

paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti)

(toliau – įsigyti) bei daugiabučiams namams modernizuoti ir savivaldybių

socialinio būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat

savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.

išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip pat asmenims, sukakusiems

18 metų. Šeimai atstovauja vienas iš sutuoktinių arba jų įgaliotas asmuo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-143, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

(gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo

dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai

gyventi.

kreditas - banko ar kitos

kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui įsigyti.

naudingasis plotas - gyvenamųjų

kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių,

įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų)

bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų,

rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų

konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar

negyvenamųjų patalpų.

sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba

tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35

metų. Jaunos šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti

šeimos nariais, ir gali būti laikomi  sutuoktinių ar vienišo asmens kartu

gyvenantys tėvai (įtėviai).

6.

Savivaldybės socialinio būsto fondas -

savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos

valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi

patalpos), skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį

būstą.

būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio

apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos

mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo

nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės

gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos)

gyvenamosios patalpos).

– sutuoktiniai, jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų (toliau – vaikai

(įvaikiai), taip pat motina arba tėvas, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų

(įvaikių). Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti

šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu

gyvenantys tėvai (įtėviai).

būstas - būstas, kuris

tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų

normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio

naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14

kvadratinių metrų (ši norma netaikoma socialiniam būstui).

remiami būsto kreditai – būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės

parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito

draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti).

našlaitis (toliau - našlaitis) – asmuo, kurio

abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, iki šiam

asmeniui sukankant 18 metų.

namo modernizavimas – statybos darbai, kuriais iš dalies arba visiškai

atnaujinamos ir pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir

energinės savybės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-143, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

ANTRASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS

PARAMA BŪSTUI ĮSIGYTI

4 straipsnis.

Valstybės paramos teikimo sąlygos

parama būstui įsigyti teikiama asmenims (šeimoms), nurodytiems šio Įstatymo 1

straipsnyje, jeigu jų metinės pajamos ir turtas prieš paramos suteikimo metus

yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir (ar) jų apskaičiavimo

tvarką nustato Vyriausybė tvirtindama Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo

tvarką, ir jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šie asmenys

(šeimos) Lietuvos Respublikos teritorijoje:

1) neturi ar

neturėjo būsto nuosavybės teise arba

2) turi ar turėjo nuosavybės (ar bendrosios

nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos

nariui (ar bendraturčių namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių

metrų, arba turimas būstas, nepaisant jo naudingojo ploto, Nekilnojamojo turto

kadastro duomenimis, yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra

kaimo vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir  (ar) nedirba, arba

3) Nekilnojamojo

turto kadastro duomenimis, turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą

(neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo bei kitų

teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu

šis būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių)

gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju

parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba

4) turi būstą,

nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jei

tokie asmenys Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo

nustatyta tvarka yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba jie

yra sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių

tenkinimo reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija

sutrikusi ir kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos

įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra

pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės

pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Parama

teikiama turimam būstui rekonstruoti, kad jis Valstybės remiamų būsto kreditų

teikimo tvarka būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

remiama būsto kredito suma neturi būti didesnė kaip:

1) 120 tūkstančių

litų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;

2) 240

tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ir daugiau asmenų šeimai;

3) 120

tūkstančių litų arba ekvivalentas kita valiuta – būstui rekonstruoti, taip pat

būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę

padėtį.

valstybės remiami būsto kreditai, kurių metinius limitus bankams pagal

savivaldybes nustato Vyriausybės įgaliota institucija, nustatyta šio straipsnio

1 dalyje nurodytos tvarkos apraše. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys

bankai (ar kitos kredito įstaigos) turi sudaryti sutartis su Vyriausybės

įgaliota institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymo nustatytų subsidijų

padengimo) tvarkos. Sutartyse turi būti nustatytos didžiausios metinės šių

kreditų apimtys (limitai) atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus

valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

5 straipsnis.

Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas

kreditų (paskolų) draudimo įmonė (bendrovė) pagal kreditų gavėjų prašymus

sudaro kreditų būstui įsigyti draudimo sutartis.

valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų pagal šio Įstatymo 4

straipsnio sąlygas, gavėjus. Draudimo įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į

valstybės biudžeto asignavimus paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų

padengimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Valstybės

remiamų būsto kreditų teikimo tvarkoje.

6 straipsnis.

Subsidija būsto kredito daliai padengti

būsto kredito daliai padengti teikiama šių kreditų gavėjams, gavusiems

valstybės remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto kredito

limito bei atitinkantiems šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies sąlygas ir jeigu

jie yra:

1)

pilnamečiai našlaičiai, iki jiems sukaks 35 metai, arba asmenys, kurie Lietuvos

Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra

pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais arba kurie yra sukakę senatvės

pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba

šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės

integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba

kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kuris yra sukakęs

senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė,

– padengiama 20 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio) sumos;

2) šeimos,

auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), taip pat jaunos šeimos,

auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių), ir šeimos, kuriose vienas iš tėvų

yra miręs, – padengiama 10 procentų suteikto kredito (ar kredito likučio)

sumos.

teikiamos pagal Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarką.

kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija kredito daliai padengti, gautą

kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą

įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kredito suteikimo dienos

perleidžia kitam asmeniui, ši subsidija turi būti grąžinta pervedant pinigus į

valstybės biudžetą. Subsidiją pagal kredito sutartį grąžina

kreditą suteikęs bankas.

kredito gavėjas teisę į šią subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą

būsto kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto kredito limito,

subsidija apskaičiuojama nuo kredito likučio sumos vadovaujantis šio straipsnio

2 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

TREČIASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

SOCIALINIO BŪSTO NUOMA

7 straipsnis.

Savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymas

socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių

asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir

pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu

teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti

gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise.

Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir

paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo

plėtros programą.

būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio Įstatymo 12

straipsnyje.

8 straipsnis.

Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą

savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodyti asmenys

(šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise

priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam

šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų ir asmens (jo šeimos) metinės

pajamos ir turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo

metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius

ir (ar) jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2.

Asmuo (šeima), gyvenantis savivaldybės išnuomotame būste, kurio naudingasis

plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų

arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jei šeimoje yra asmuo, kuriam Lietuvos

Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra

nustatytas neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies

darbingu, arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta

specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos,

įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia

forma, turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9

straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus. Suteikus

kitą būstą, asmuo (šeima) privalo patuštinti nuomotą savivaldybės būstą. Šiais

atvejais asmens (šeimos) turtas ir pajamos taip pat neturi viršyti dydžių,

kurie nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1549, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-319, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

9 straipsnis.

Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas

socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti

14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.

socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti

atskirus kambarius asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės

integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumo lygis arba

kurie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, arba kurie yra

sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių

tenkinimo reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat

skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos

sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu

normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį.

Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti

padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų,

atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas.

vieno kambario butą, jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui,

gali būti didesnis negu apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus

normatyvus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-319, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

10 straipsnis.

Socialinio būsto nuompinigiai

Socialinio būsto

nuompinigių dydį nustato savivaldybės institucijos, vadovaudamosi Vyriausybės

nustatyta valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo

tvarka.

įstatymo 11 straipsnis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2008-10-24)

autrap@lrs.lt

12 straipsnis. Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų

patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties

pastatų

privatizavimas

(valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos,

kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų

privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją šiais atvejais:

1) kai

privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus privatizuoti

nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

2) kai

privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti

jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;

3) kai

privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas

sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į

griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į

visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo

privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;

4) kai patalpų

savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų

gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto

buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos

sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo

bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į

butus atvejais);

5) kai

privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams,

tremtiniams ir jų vaikams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais

suteiktos gyvenamosios patalpos;

6) kai

privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios

negrąžintos natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat

nuomininkai, kuriems suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš

religinėms bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;

7) taip pat

atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo

įgyvendinimu.

Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo

pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės)

gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat

pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys:

1) kambariai (ir jų priklausiniai),

esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio

buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių kambariai, kurie

savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti priskirti greta

esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų sudarytos sąlygos

bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;

2) gyvenamųjų

patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio

paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus), teikiant pirmenybę

šių gyvenamųjų patalpų savininkams (bendraturčiams);

3) per 60

procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys

(ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar

rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, – jų

nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus

metus;

4) gyvenamųjų

namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties

pastatai,

jų dalys – šių namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio

straipsnio 5 dalį;

5) butų ir kitų

patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar

savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio

kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas – bendraturčiams arba tretiesiems

asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis valstybės ar

savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją

vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo

juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba netinkama

(negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar

kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos

bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės, nustatytos Civilinio kodekso 4.79

straipsnyje.

privatizuojamas gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio

ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas atsiskaitoma

pinigais, sumokant nustatytą sumą iš karto arba privatizuojančiojo pageidavimu

išsimokėtinai per 10 metų. Parduodant išsimokėtinai, skaičiuojamos Vyriausybės

arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio palūkanos. Lėšos, gautos

privatizavus savivaldybės gyvenamąsias patalpas ir kitas patalpas, taip pat

pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame straipsnyje nurodytas sąlygas,

pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos savivaldybės socialinio būsto

fondo plėtrai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais socialinio būsto

fondo plėtros būdais. Lėšos, gautos privatizavus valstybės gyvenamąsias

patalpas ir kitas patalpas, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal

šiame straipsnyje nurodytas sąlygas, pervedamos į Specialiosios valstybės

paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos sąskaitą.

Privatizavimo tvarką, taip pat lėšų, gautų už privatizuojamas gyvenamąsias

patalpas, kitas patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir

naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo

sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo

įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas

gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas

sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio

įmokas, tačiau nesudarę pirkimo–pardavimo sutarties.

privatizuoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus, jų dalis,

kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, šių pastatų

valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti

jiems juos įsigyti pagal šį Įstatymą. Gyvenamojo namo savininkams po pasiūlymo

įsigyti pagalbinio ūkio paskirties pastatus pateikimo per 6

mėnesius raštu nepareiškus pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio

paskirties pastatus pagal šį Įstatymą, jie gali būti privatizuojami

pagal kitus įstatymus arba teisės aktų nustatyta tvarka nugriaunami.

Straipsnio

pakeitimai:

12

straipsnio 3 dalies atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3

Nr. IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

Nr. X-1681,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3182 (2008-07-17)

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Nr. XI-1051,

2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

Įstatymas

papildytas penktuoju skirsniu:

Nr. X-143, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

Penktojo

skirsnio pakeitimai:

Nr.

XI-355,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)

PENKTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS PARAMA DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI

(MODERNIZUOTI)

13 straipsnis.

Valstybės paramos teikimo sąlygos ir būdai, lėšų

kaupimas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)

namo butų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo

(modernizavimo) projektus (toliau – atnaujinimo (modernizavimo) projektas)

pagal Vyriausybės patvirtiną Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo)

programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas

priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D (šiluminės energijos sąnaudos 110–145 kwh/m2/metus,

priklausomai nuo namo dydžio pagal Vyriausybės nustatytą klasifikaciją) pastato energinio naudingumo klasė,

kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius

statybos techninius reglamentus. Valstybės parama teikiama šiais būdais:

1) suteikiant

lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti su

Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis

metinėmis palūkanomis, ir

2) Vyriausybės

nustatyta tvarka kompensuojant 50 procentų

išlaidų atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir statybos techninei

priežiūrai vykdyti, ir

3) apmokant atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo išlaidas ir kredito draudimo įmoką

bei kompensuojant lengvatinį kreditą ir palūkanas nepasiturinčioms šeimoms ir

vieniems gyvenantiems asmenims, ir

4) Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojant 15 procentų

investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą

didinančioms priemonėms, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C (šiluminės energijos

sąnaudos 80–115 kwh/m2/metus, priklausomai nuo namo dydžio pagal

Vyriausybės nustatytą klasifikaciją) pastato energinio

naudingumo klasė.

skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje

kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų

valdytojo lėšų ir į apskaitą įtraukiamos atskirai. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą

draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar

butų ir kitų patalpų savininkų prievoles. Atnaujinimo (modernizavimo) projekto

įgyvendinimui skirta kaupiamojo

įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto vienam

kvadratiniam metrui, neturi būti didesnė už Vyriausybės nustatytąją (išskyrus

atvejus, kai didesniam įmokos dydžiui raštu pritaria buto savininkas). Kaupiamojo

įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodiką

tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

namo, kuriame yra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų

bendrija arba kurio

butų ir kitų patalpų savininkai

yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui

atnaujinti (modernizuoti) konkretų dydį, vadovaudamiesi šio straipsnio 2 dalyje

nurodyta metodika, nustato daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai

bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka.

namo, kuriame daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija

neįsteigta arba kurio

butų ir kitų patalpų savininkai

nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui

atnaujinti (modernizuoti) dydį, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta

metodika, apskaičiuoja bendrojo naudojimo objektų administratorius ir

patvirtina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, priimdami

sprendimą pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį.

patalpų savininkai, įgyvendinantys atnaujinimo (modernizavimo) projektą, gali

priimti sprendimą nekaupti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų, jeigu yra

pasirašyta kreditavimo sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis arba

iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų pradėtas įgyvendinti daugiabučio namo

atnaujinimas (modernizavimas). Šioje dalyje nurodytos lėšos gali būti

nekaupiamos nuo minėtos kreditavimo sutarties su banku ar kita kredito įstaiga

pasirašymo iki šio kredito sugrąžinimo dienos arba nuo daugiabučio namo

atnaujinimo (modernizavimo) iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų įgyvendinimo

pradžios iki šio namo atnaujinimo (modernizavimo) pabaigos.

straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti

(modernizuoti) teikimo taisykles tvirtina

Vyriausybė. Valstybės paramos teikimą administruoja Vyriausybės įgaliota

institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1574,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2703 (2008-06-21)

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

15 straipsnis.

Sprendimų dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo priėmimo

ir jų vykdymo tvarka

Sprendimus dėl

lėšų skolinimosi ir kreditavimo sutarties sąlygų

daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) finansuoti butų ir kitų

patalpų savininkai priima mutatis mutandis Civilinio kodekso 4.85

straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Sutartis su bankais ar kitomis

kredito įstaigomis dėl kredito daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui

įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų vardu sudaro bendrojo naudojimo

objektų valdytojas.

17 straipsnis.

Piliečių eilės valstybės paramai gauti

Valstybės

paramai gauti sudaromos trys eilės.

Į pirmąją eilę

įrašomi visi piliečiai, pagal šio įstatymo 9 straipsnį turintys teisę

gauti valstybės paramą ir pageidaujantys apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis,

išskyrus piliečius, įrašytus į antrąją ir trečiąją eiles.

Į antrąją eilę,

piliečių pageidavimu, įrašomi šio įstatymo 4 priedėlyje nurodyti socialiai

remtini asmenys (šeimos), pagal šio įstatymo 9 straipsnį turintys teisę

gauti valstybės paramą. Išnykus sąlygoms, suteikiančioms teisę būti šioje

eilėje, asmenys (šeimos) bendra tvarka įrašomi į pirmąją eilę, o buvimo kitose

eilėse laikas įskaitomas. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 priedėlio 1 punkte,

į antrąją eilę įrašomi tik iki 25 metų ir gali likti joje iki paramos gavimo.

Į trečiąją eilę,

piliečių pageidavimu, įrašomos jaunos šeimos, kurių abu sutuoktiniai yra ne

vyresni kaip 35 metų, taip pat nepilnos šeimos, kurių tėvas vienas arba motina

viena augina vieną ir daugiau nepilnamečių vaikų ir yra ne vyresnis (-ė) kaip

35 metų, pagal šio įstatymo 9 straipsnį turinčios teisę gauti valstybės paramą.

Įrašant į šią eilę, buvimo kitose eilėse laikas įskaitomas ir šeima gali likti

joje iki paramos gavimo.

Visos eilės

sudaromos atsižvelgiant į piliečių, turinčių teisę gauti valstybės paramą,

šeimos narių skaičių, turimų gyvenamųjų patalpų kiekybinę ir kokybinę

charakteristiką, buvimo eilėje laiką ir kitus kriterijus. Kiekvieno piliečio

vieta eilėje nustatoma pagal prie šio įstatymo pridedamą metodiką (5

priedėlis), kurioje nurodyta piliečio vietos eilėje nustatymo formulė ir

koeficientai. Koeficientų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Piliečių eiles

valstybės paramai gauti sudaro ir tvirtina savivaldybės meras (valdyba).

Piliečių eilės

valstybės paramai gauti yra viešos. Savivaldybės sudaro galimybę

suinteresuotiems asmenims su jomis susipažinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.I-358;

1993.12.23.; Žin., 1994, Nr.1-3

Nr. VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

18 straipsnis. Piliečių

išbraukimas iš eilės valstybės paramai gauti

Piliečiai iš eilės valstybės

paramai gauti išbraukiami, kai:

1) savo noru atsisako

valstybės paramos;

2) yra gavę valstybės paramą;

[1 dalies 2 punkto redakcija nuo 2001 m.

sausio 1 d.:

2)

yra gavę valstybės paramą (lengvatinį kreditą apsirūpinti gyvenamosiomis

patalpomis arba nuomoja savivaldybės gyvenamąsias patalpas);]

3) išnyksta sąlygos,

suteikiančios teisę gauti valstybės paramą;

4) yra sąmoningai pateikę

tikrovės neatitinkančias žinias arba jeigu pareigūnai, spręsdami registravimo

ir įrašymo į eilę klausimus, padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių pilietis

nepagrįstai buvo įrašytas į eilę;

5) į eilę valstybės paramai

gauti yra įrašyti be teisėto pagrindo;

6) miršta ir nelieka kartu

su juo gyvenančių šeimos narių;

7) kartu su šeimos nariais

išvyksta nuolat gyventi į kitą gyvenamąją vietovę.

Iš eilės išbraukiama

savivaldybės valdymo organo,

nustatančio piliečių eilę valstybės paramai gauti, sprendimu.

Apie sprendimą išbraukti iš

eilės, išskyrus šio straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatytu atveju,

piliečiui pranešama raštu.

Ginčai dėl išbraukimo iš

eilės gali būti nagrinėjami teismine tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-2033, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2874 (2000 10 31), įsigalioja nuo 2001 01 01

20 straipsnis. Piliečių,

kuriems valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius

dvejus ūkinius

metus, sąrašai

Savivaldybės, peržiūrėdamos piliečių

eiles valstybės paramai gauti ir nepažeisdamos eiliškumo, privalo sudaryti

asmenų, kuriems valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius dvejus

ūkinius metus, sąrašus. Piliečiams, kuriuos numatoma įrašyti į šiuos sąrašus,

išsiunčiami registruoti pranešimai atvykti patikslinti duomenų. Pranešimai turi

būti išsiųsti ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pranešime nurodytos atvykimo

datos. Nurodytu laiku be pateisinamos priežasties neatvykę piliečiai į dvejų

ūkinių metų sąrašus neįrašomi. Asmenų, įrašytų į šiuos sąrašus, eilės tvarka

nekeičiama. Iš sąrašų išbraukiama šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytais

atvejais.

Sąrašai asmenų, kuriems

valstybės paramą numatoma suteikti per artimiausius dvejus ūkinius metus,

tvirtinami atitinkamos savivaldybės valdymo organų sprendimu. Apie planuojamą

suteikti valstybės paramą artimiausiais ūkiniais metais piliečiams pranešama

raštu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

21 straipsnis.

Sprendimas suteikti valstybės paramą

Dėl valstybės

paramos suteikimo šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems piliečiams

savivaldybės valdymo organas priima sprendimą. Jame nurodoma:

1) kai

suteikiamas kreditas - kam, kuriam tikslui ir kokio dydžio suteikiamas kreditas

bei jo suteikimo sąlygos. Savivaldybės valdymo organas, suteikdamas kreditą

gyvenamajam namui ar butui statyti, pagal savo kompetenciją išsprendžia žemės

sklypo statybai skyrimo ir kitus klausimus;

2) kai

išnuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos - kam suteikiamos gyvenamosios

patalpos, jų adresas, dydis, kambarių bei piliečio šeimos narių skaičius. Prieš

tokio sprendimo priėmimą nuomininkas ir jo šeimos nariai turi pateikti

raštiškus įsipareigojimus apsigyventi suteikiamoje patalpoje ir atituštinti

anksčiau turėtas gyvenamąsias patalpas savivaldybių gyvenamuosiuose namuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

22 straipsnis. Gyvenamųjų

patalpų nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo tvarka

Gyvenamųjų patalpų nuomos

sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. balandžio 7 d.

Nr.I-2455

Lietuvos

Respublikos

gyventojų apsirūpinimo

gyvenamosiomis

patalpomis

įstatymo

1 priedėlis

Sąlyginio ploto nustatymo metodika

Sąlyginis

plotas (Sp) skaičiuojamas pagal formulę:

Sp=(P/n)k1k2...k10*k11,

čia:

P - bendras

naudingas gyvenamųjų patalpų plotas (m2);

n -

gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių skaičius;

k1,...,k11 -

gyvenamosios    patalpos     charakteristikas

nusakantys

koeficientai,  kurių reikšmes  (Xi-j, kur  i=1,...,11,

j=1,...,5) nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Koeficientų

reikšmė:

+

| X1-1 -

jei gyvenamosios patalpos su bendra

|

virtuve,

k1=  |

| X1-2 -

jei gyvenamosios patalpos su atskira virtuve;

+

+

| X2-1 -

jei gyvenamosios patalpos yra avarinės,

k2=  |

| X2-2 -

jei gyvenamosios patalpos nėra avarinės;

+

+

| X3-1 -

jei gyvenamosios patalpos yra pusrūsyje,

k3=  | X3-2 -

jei gyvenamosios patalpos yra mansardoje,

| X3-3 -

kitais atvejais;

+

+

| X4-1 -

jei gyvenamosiose patalpose nėra

|

vandentiekio,

k4=  |

| X4-2 -

jei gyvenamosiose patalpose yra vandentiekis;

+

+

| X5-1 -

jei gyvenamosiose patalpose nėra

|

kanalizacijos,

k5=  |

| X5-2 -

jei gyvenamosiose patalpose yra kanalizacija;

+

+

| X6-1 -

jei gyvenamosiose patalpose nėra centrinio ar

k6=  |

dujinio šildymo,

| X6-2 -

jei gyvenamosiose patalpose yra centrinis ar

|

dujinis šildymas;

+

+

| X7-1 -

jei gyvenamosiose patalpose nėra

|

centralizuoto dujų tiekimo ar elektrinės

k7=  |

viryklės,

| X7-2 -

jei gyvenamosiose patalpose yra

|

centralizuotas dujų tiekimas ar elektrinė

|

viryklė;

+

+

| X8-1 -

jei gyvenamosios patalpos yra name, kuris

k8=  |

susidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų,

| X8-2 -

jei gyvenamosios patalpos yra name, kuris

|

susidėvėjęs mažiau kaip 60 procentų;

+

+

| X9-1 -

jei gyvenamosios patalpos rūsyje arba kieme

k9=  |

nėra sandėlio,

| X9-2 -

jei gyvenamosios patalpos rūsyje arba kieme

|

yra sandėlis;

+

+

| X10-1 -

jei gyvenamosios patalpos be balkono,

k10= |

| X10-2 -

jei gyvenamosios patalpos su balkonu;

+

+

| X11-1 -

jei gyvenamosios patalpos yra karkasiniame

|

name,

| X11-2 -

jei gyvenamosios patalpos yra stambiaplokš-

k11= |

čiame name,

| X11-3 -

jei gyvenamosios patalpos yra monolitiniame

|

name,

| X11-4 -

jei gyvenamosios patalpos yra mediniame

|

name,

| X11-5 -

jei gyvenamosios patalpos yra mūriniame

|

name.

+

Lietuvos Respublikos

gyventojų apsirūpinimo

gyvenamosiomis

patalpomis

įstatymo

2 priedėlis

__________savivaldybės

(miesto, rajono, gyvenvietės,apylinkės)

valdybai (viršaičiui)

---

(piliečio vardas ir pavardė)

---

---

---

---

(gyvenamosios vietos adresas)

P R A Š Y M A S

suteikti valstybės

paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis

Mano šeimą

sudaro:___________

---

---

---

(vardas ir

pavardė, gimimo metai, giminystės ryšys)

Gyvename________,

(nurodyti patalpų savininką)

nuomojame (turime

nuosavybės teise)______

(nurodyti

bendro naudingo ploto dydį, kambarių skaičių

---

ir kitus duomenis

apie turimą gyvenamąjį plotą)

---

kuris yra

---

(nurodyti adresą)

Šioje gyvenamojoje

vietovėje gyvename nuo ____ metų.

Paramą mums

prašome suteikti pagal Lietuvos Respublikos

gyventojų

apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 11

straipsnio pirmosios

dalies _____ punktą.

Mes, visi

pilnamečiai nuomininko šeimos nariai, prašome

suteikti mums šią

valstybės

paramą___________

(nurodyti jos formą, dydį, sąlygas)

---

Prašome mus

įrašyti į ________ eilę, nes

(pirmąją, antrąją)

---

(nurodyti

aplinkybes, suteikiančias teisę į nurodytą eilę)

---

Gautąja parama

naudosimės mes______

(nurodyti vardus ir pavardes)

---

Kiti šeimos

nariai___________

(nurodyti vardus ir pavardes)

---

liks nuomojamojoje

savivaldybės gyvenamojoje patalpoje (arba visi

išsikels iš tos

patalpos)

Prie prašymo

pridedame:

užpildytą ir  patvirtintą Piliečio,  pageidaujančio

gauti valstybės

paramą  apsirūpinti  gyvenamosiomis  patalpomis,

anketą

2.

---

3.

---

4.

---

5.

---

Parašai:________

(pasirašo visi pilnamečiai šeimos

---

nariai)

---

Vieta

Data

Lietuvos Respublikos

gyventojų apsirūpinimo

gyvenamosiomis patalpomis

įstatymo

3 priedėlis

Piliečio, pageidaujančio gauti valstybės

paramą

apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis,

A N K E T A

___           ____

|

|         |                              |

VARDAS|_______|

PAVARDĖ|______|

---

|                       |

ASMENS KODAS

|_____|

---

|               |

Pilietis pageidauja,

kad būtų įrašytas į     |1. PIRMOJI EILĖ|

šią

eilę:                                    |2. ANTROJI EILĖ|

|___|

Šeimos,

pageidaujančios gyventi kartu, sudėtis (įskaitant

pareiškėją):

---

|

|             |         |      |         |            |

|VARDAS   |

PAVARDĖ     |GIMINYS- |ASMENS|LIETUVOS |AR JAU BUVO |

|

|             |TĖS RYŠYS|KODAS |PILIETYBĖ|GAUTA PARAMA| |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

|

|             |         |      |     |   |     |      |

|

|             |         |      | taip|ne | taip|  ne  | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

|

|             |         |      |     |   |     |      |

|

|             |         |      | taip|ne | taip|  ne  | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

|

|             |         |      |     |   |     |      |

|

|             |         |      | taip|ne | taip|  ne  | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

|

|             |         |      |     |   |     |      |

|

|             |         |      | taip|ne | taip|  ne  | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

|

|             |         |      | taip|ne | taip|  ne  |

|

|             |         |      |     |   |     |      | |---------|-------------|---------|------|-----|---|-----|------|

|

|             |         |      |     |   |     |      |

|

|             |         |      | taip|ne | taip|  ne  | |___|___|_|__|||_|____|

---

---

GYVENAMOJI VIETA:

Indeksas|          |MIESTAS|                  |

|_|       |___|

___          ___          __

|                     |

|         |        |        |

Gatvė|___|Namo

Nr.|___|Buto Nr.|__|

---

|              |

Šeimos narių

skaičius|__|

---

Gyvenamosios

patalpos nuomininko            |                  |

šeimos narių

skaičius                       |______|

Nuo kurių metų

gyvena mieste ar gyvenvietėje,

kurioje pageidauja

gerinti buto sąlygas      ______

|                  |

|______|

Nuo kurių metų buvo

įrašytas į nepertraukiamą

įskaitą buto

sąlygoms gerinti                ______

|                  |

|______|

Turimų gyvenamųjų

patalpų bendras naudingas  ______

plotas

(m2)                                 |                  |

|______|

---

Turimos

gyvenamosios  |  1. NUOSAVOS ARBA KOOPERATINĖS          |

patalpos:

|  2. NUOMOJAMOS IŠ VALSTYBĖS             |

|  3. NUOMOJAMOS KOMERCINĖMIS SĄLYGOMIS   |

|     ARBA SUBNUOMOJAMOS                  |

|  4. TARNYBINĖS PATALPOS ARBA BENDRABUTIS|

|___________|

ŽINIOS APIE TURIMAS GYVENAMĄSIAS PATALPAS

---

Turimų gyvenamųjų

patalpų kambarių skaičius|                    |

|________|

---

vandentiekis

yra                   |Taip    |   Ne   |

|_|_|

kanalizacija

yra                   |Taip    |   Ne   |

|_|_|

centrinis ar

dujinis šildymas yra  |Taip    |   Ne   |

|_|_|

elektrinė

viryklė ar centralizuotas|        |        |

dujų tiekimas

yra                  |Taip    |   Ne   |

|_|_|

bendra su

kitomis šeimomis virtuvė |Taip    |   Ne   |

|_|_|

__           __

|              |         |              |

buto    | 1.

AVARINIS  |  buto   | 1. PUSRŪSIS  |

būklė   | 2.

NEAVARINIS|  padėtis| 2. MANSARDA  |

|__|         | 3. KITA      |

|__|

---

rūsys ar

sandėlis yra    |Taip   |   Ne     |

|_|____|

balkonas

yra             |Taip   |   Ne     |

|_|____|

---

|                          |

namo tipas    |

|

|

|

|

|________|

---

|                      |

namo

susidėvėjimas | 1. MAŽIAU KAIP 60 %  |

|

|____|

---

|                                         |

PAGEIDAUJAMA

PARAMOS  |  1. GAUTI KREDITĄ LENGVATINĖMIS SĄLY-   |

FORMA

|   GOMIS ARBA SUBSIDIJAS GYVENAMAJAM     |

|   NAMUI AR BUTUI PASISTATYTI ARBA       |

|   NUSIPIRKTI                            |

|  2. IŠSINUOMOTI SAVIVALDYBIŲ GYVENAMĄ-  |

|   SIAS PATALPAS, TAIKANT VALSTYBĖS      |

|   REGULIUOJAMUS NUOMOS MOKESČIŲ         |

|   TARIFUS                               |

|  3. PIRKTI IŠSIMOKĖTINAI IŠ SAVIVALDY-  |

|   BIŲ IR VALSTYBINIŲ ĮMONIŲ NUOMOJA-    |

|   MAS GYVENAMĄSIAS PATALPAS             |

|___________|

Data           Piliečio,

pildžiusio anketą, parašas

Data

Pareigos, pavardė, vardas bei parašas

gyvenamosios   patalpos savininko ar jo įgaliotojo

asmens, kuris patikrino ir patvirtino užpildytos

anketos duomenis

Data

Pareigūno, priėmusio piliečio dokumentus,

pareigos, vardas, pavardė ir parašas

---

|                         |

ASMENS BYLOS

NUMERIS     |_______|

PASTABOS:

1.Pilietis,    sąmoningai    pateikęs    tikrovės

neatitinkančias žinias, iš eilės išbraukiamas.

2.Pareigūnai,  patvirtinę neteisingas  žinias,  atsako

pagal

įstatymus.

Lietuvos Respublikos

gyventojų apsirūpinimo

gyvenamosiomis

patalpomis

įstatymo

4 priedėlis

Asmenys,

priskirti  prie socialiai  remtinų, kurie gali būti

įrašomi į antrąją

eilę valstybės paramai gauti:

1.

Našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, pasibaigus

jų buvimo  vaikų

įstaigoje  ar pas  globėją  (rūpintoją)  laikui,

jeigu  jie  negali

apsigyventi  anksčiau  turėtoje  gyvenamojoje

patalpoje arba

tokios patalpos iš viso neturi.

kuriose  yra  I  grupės  invalidas,  II  grupės

invalidas arba

vaikas invalidas iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad

jam būtina nuolatinė

slauga.

kuriose yra  asmenų, sergančių kai kurių lėtinių

ligų, įrašytų  į

Lietuvos  Respublikos įstatymų  nustatyta tvarka

tvirtinamą sąrašą,

sunkiomis formomis.

kuriose abu sutuoktiniai yra pensinio amžiaus ir

jose nėra kartu

gyvenančių darbingų šeimos narių.

auginančios keturis  ir daugiau kartu gyvenančių

nepilnamečių vaikų

arba paėmusios  auginti  ne  mažiau  kaip  du

našlaičius ar

likusius be tėvų globos vaikus.

tėvas  (globėja, globėjas)  vienas ( be kito

sutuoktinio)

auginantis du ar daugiau nepilnamečių vaikų.

Lietuvos Respublikos

gyventojų apsirūpinimo

gyvenamosiomis

patalpomis

įstatymo

5 priedėlis

Asmens

vietos eilėje valstybės paramai

gauti nustatymo metodika

Asmens  vieta   eilėje

nustatoma  pagal  balus  (B),  kurie

skaičiuojami

naudojant formulę:

B=(Lst1t2*t3)/Sp,

čia

Ls - sąlyginis

laikas, kuris nustatomas pagal šią lentelę:

Faktinis laikas

metais,

lauktas pagerinti

buto sąlygas

1 2 3

4 5 6 7 8 9 10

Papildomi balai

1 2 3

4 5 7 9 11 13 15

Sąlyginis laikas

2 4 6

8 10 13 16 19 22 25

11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25

18 21 24 27 30 34 38 42 46 50 55 60 65 70 75

29 33 37 41 45 50 55 60 65 70 76 82 88 94 100

t1 - asmens sėslumo

koeficientas. Jo reikšmė yra tokia:

+

| Y1-1 -

jei asmuo mieste ar gyvenvietėje, kurioje

|

pageidauja gerinti buto sąlygas,

|

gyvena daugiau kaip 10 metų,

t1=  |

| Y1-2 -

tas pat nuo 5 iki 10 metų,

| Y1-3 -

tas pat iki 5 metų,

| Y1-4 -

jei asmuo gyvena kitoje vietoje;

+

t2  -

turimų gyvenamųjų patalpų pobūdį nusakantis

koeficientas. Jo reikšmė yra tokia:

+

| Y2-1 -

jei asmuo gyvena nuosavame arba

|

kooperatiniame bute (name),

| Y2-2 -

jei asmuo gyvena bute, nuomojamame iš

|

valstybės,

t2=  | Y2-3 -

jei asmuo gyvena bute, nuomojamame

|

komercinėmis sąlygomis,

| Y2-4 -

jei asmuo gyvena tarnybinėse patalpose arba

|

bendrabutyje;

+

t3  -

koeficientas, nusakantis buto patogumą. Jo reikšmė

yra

tokia:

+

| Y3-1 -

jei asmuo gyvena bute, kur kambarių

|

skaičiaus santykis su jame gyvenančių asmenų

|

skaičiumi lygus 1 ar didesnis,

| Y3-2 -

jei šis santykis yra nuo 0.5 iki 1.0,

t3=  | Y3-3 -

jei šis santykis yra nuo 0.35 iki 0.5,

| Y3-4 -

jei šis santykis yra mažesnis kaip 0.35;

+

koeficientų

reikšmes  Yi-j ,  kur i=1,...,3,  o  j=1,...4,

nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė;

Sp -

sąlyginis plotas.

Jeigu balų  yra

vienodai,  pirmenybė  teikiama  tai  šeimai,

kurios:

1) sąlyginis

laikas Ls didesnis,

2) sąlyginis

plotas Sp mažesnis,

3) šeimos narių

skaičius didesnis.

Rodikliai išdėstyti

prioriteto mažėjimo tvarka.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-358;

93.12.23, Žin., 1994, Nr.1-3

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO

PAKEITIMO

IR

PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-800;

95.02.21, Žin., 1995, Nr.20-451

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-875,

95.05.02, Žin., 1995, Nr. 39-963

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-194,

97.04.24, Žin., 1997, Nr.38-926 (97.05.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3, 6, 8,

9, 10, 11, 12, 14, 17, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 13

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1741, 00.06.20, Žin., 2000,

Nr.56-1639 (00.07.12)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2033, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2874 (2000 10 31)

GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS

ĮSTATYMO PAPILDYMO 13 STRAIPSNIU, 14 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR BUTŲ

PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS -

ATKURIAMOJO SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUTŲ PRIVATIZAVIMO

ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 11 21)

autrap@lrs.lt

3 straipsnis.

Paramos būstui įsigyti formos

Valstybės parama

būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų

būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito

daliai padengti.

14 straipsnis. Valstybės

paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) finansavimas

*1.

Valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama ir jos

administravimo išlaidos padengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto

ir Privatizavimo fondo lėšų, skiriamų

Specialiajai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, 20 procentų

akcizo pajamų, gautų už energinius produktus, ir kitų lėšų, išskyrus šio

straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2.

Valstybės parama nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims kompensuojant kreditą ir palūkanas teikiama

pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems

gyvenantiems asmenims įstatymą.

*Pastaba: įstatymo penktojo skirsnio 14

straipsnio 1 dalies nuostata dėl 20 procentų akcizo pajamų, gautų už

energinius produktus, panaudojimo valstybės paramai daugiabučiams namams

atnaujinti (modernizuoti) įsigalioja atitinkamo Lietuvos Respublikos akcizų

įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

16 straipsnis. Butų savininkų, įgyvendinančių daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo)

projektus, interesų apsauga

namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai turi atitikti teisingumo,

protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui

skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto

naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, turi atitikti vykdomų darbų mastą

ir buto savininkų pajamas.

nukreipti išieškojimą pagal buto savininko neįvykdytas prievoles dėl

atnaujinimo (modernizavimo) projektų jo dalies apmokėjimo į jo butą

atnaujintame (modernizuotame) name, jeigu tai yra vienintelis šeimos (vieno

gyvenančio asmens) būstas.

perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo

(modernizavimo)

projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto pirkėjui

(įgijėjui).

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. balandžio 7 d.

Nr. I-2455

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-358;

93.12.23, Žin., 1994, Nr.1-3

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO

PAKEITIMO

IR

PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-800;

95.02.21, Žin., 1995, Nr.20-451

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-875,

95.05.02, Žin., 1995, Nr. 39-963

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-194,

97.04.24, Žin., 1997, Nr.38-926 (97.05.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO 3, 6, 8,

9, 10, 11, 12, 14, 17, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 13

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1741, 00.06.20, Žin., 2000,

Nr.56-1639 (00.07.12)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2033, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2874 (2000 10 31)

GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS

ĮSTATYMO PAPILDYMO 13 STRAIPSNIU, 14 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR BUTŲ

PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS -

ATKURIAMOJO SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUTŲ PRIVATIZAVIMO

ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1188,

2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5188 (2002-12-06)

GYVENTOJŲ

APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo

pavadinimas)

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3

(2003-01-10)

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1549,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)

VALSTYBĖS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO 2, 4, 6, 8, 12 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO,

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS

ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-143,

2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)

VALSTYBĖS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO PAVADINIMO PAKEITIMO, 1, 2

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PENKTUOJU SKIRSNIU

ĮSTATYMAS

Keistas

įstatymo pavadinimas

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-319,

2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)

VALSTYBĖS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI

ĮSTATYMO 4, 6, 8, 9, 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Asmenims,

kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo invalidumas buvo nustatytas terminuotai,

iki nustatyto invalidumo termino pabaigos ar iki tol, kol Lietuvos Respublikos neįgaliųjų

socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka bus nustatytas neįgalumo

lygis arba darbingumo lygis arba nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo

reikmė, taikomos įstatymo, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuostatos.

Asmenims,

kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo invalidumas buvo nustatytas

neterminuotai, taikomos įstatymo, galiojusio iki šio įstatymo įsigaliojimo,

nuostatos.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1073,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1633 (2007-04-19)

VALSTYBĖS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI

ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1574,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2703 (2008-06-21)

VALSTYBĖS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI

ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1681,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3182 (2008-07-17)

VALSTYBĖS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI

ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

VALSTYBĖS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI

ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO 11(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo pakeitimas:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-101,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6025 (2008-12-30)

VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI

AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI ĮSTATYMO 1, 2, 3, 4, 5, 6,

8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMO 11 IR 15 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-100,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6024 (2008-12-30)

VALSTYBĖS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI ĮSTATYMO

1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-355,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)

VALSTYBĖS

PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI BEI DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI

ĮSTATYMO PAVADINIMO, 1, 2 STRAIPSNIŲ IR PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

Šio

įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Valstybės paramos būstui įsigyti ar

išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo penktojo

skirsnio 14 straipsnio 1 dalies nuostata dėl 20 procentų akcizo pajamų,

gautų už energinius produktus, panaudojimo valstybės paramai daugiabučiams namams

atnaujinti (modernizuoti) įsigalioja atitinkamo Lietuvos Respublikos akcizų

įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną.

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1051, 2010-10-12,

Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI

AR IŠSINUOMOTI IR DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) ĮSTATYMO 4, 6,

8, 10, 11, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11(1) STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2010-10-25)

autrap@lrs.lt

19 straipsnis. Piliečių,

pageidaujančių gauti valstybės paramą, eilių peržiūrėjimas

Kasmet nuo sausio 1 dienos

iki vasario 15 dienos savivaldybėse priimami piliečių anksčiau pateiktų prašymų

valstybės paramai gauti bei anketų duomenų patikslinimai. Savivaldybių valdymo

organai nuo vasario 15 dienos iki kovo 15 dienos pagal šio įstatymo 17 bei 20

straipsnių reikalavimus iš naujo nustato kiekvieno pareiškėjo vietą eilėje.

Peržiūrėtos piliečių eilės

valstybės paramai gauti tvirtinamos atitinkamos savivaldybės valdymo organo

sprendimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-472,

97.10.21, Žin., 1997, Nr.98-2483 (97.10.30)

111 straipsnis. Šeimų ir asmenų

išbraukimas iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti

asmenys iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti

išbraukiami, kai:

1) šeima ar

asmuo įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, jeigu įsigyto būsto

naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą

šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje;

2) šeimos ar

asmens Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas

turimas turtas ar gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių)

viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus

pajamų ir turto dydžius, išskyrus atvejus, kai socialinio būsto suteikimo metu

gautos šeimos ar asmens pajamos ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės

pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytą pajamų dydį, ir jeigu asmuo ar

jo šeimos narys teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje

darbo biržoje kaip bedarbis arba asmuo ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės

integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu;

3) miršta į

sąrašą įsirašęs asmuo;

4) šeima (visi

šeimos nariai) ar asmuo išvyksta nuolat gyventi į kitos savivaldybės ar

valstybės teritoriją;

5)

šeimai ar asmeniui jau išnuomotas socialinis būstas, išskyrus socialinio būsto

nuomininkus, įrašytus į šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą

sąrašą;

6) šeimai ar

asmeniui suteiktas valstybės remiamas būsto kreditas ir apmokėta subsidija

būsto kredito daliai apmokėti;

7) šeima ar

asmuo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai rašytinį prašymą išbraukti

iš socialinio būsto nuomos sąrašo.

asmuo iš sąrašo socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti

išbraukiami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka.

sprendimą išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti, išskyrus šio

straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atvejį, savivaldybės vykdomoji

institucija per mėnesį nuo sprendimo išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui

išsinuomoti priėmimo dienos šeimas ir asmenis informuoja raštu.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1732,

2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-101,

2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6025 (2008-12-30)

Nr. XI-1051,

2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

(VALSTYBĖS) GYVENAMŲJŲ PATALPŲ PRIVATIZAVIMAS LENGVATINĖMIS SĄLYGOMIS