Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas

Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra advokato civilinė atsakomybė už advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą.

Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.

Advokatas profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra advokatas arba advokatų profesinė bendrija. Kai advokatai veikia įsteigę advokatų profesinę bendriją, gali būti draudžiama advokatų profesinės bendrijos civilinė atsakomybė. Šiuo atveju draudimo suma nustatoma pagal šios advokatų profesinės bendrijos dalyvių skaičių, laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vieno advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui.

Advokatas gali pats papildomai draustis advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.

Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su advokatu, pateikusiu prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, privalo Lietuvos advokatūrai pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos.

Advokatas privalo kliento reikalavimu pateikti advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą).

Advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą atlygina draudikas išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.

Advokatai partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens, veikia sudarę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įkūrę advokatų darbo vietą.

Advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, savo veikloje ar veiklos dokumentuose turi nurodyti advokatų, veikiančių partnerystės pagrindais, vardus (vardo pirmąją raidę) ir pavardes ar tik pavardes, taip pat kad jie yra advokatai. Jei advokatų yra daug ir nurodžius visus juos pavadinimą būtų sudėtinga vartoti, turi būti nurodomas bent vieno advokato vardas (vardo pirmoji raidė) ir pavardė ar tik pavardė su žodžiais „ir partneriai“. Advokatai taip pat turi teisę nurodyti žodžius „advokatų kontora“ bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, advokatai papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka.

Advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, turi teisę susitarti dėl bendro paslaugų teikimo su individualiai veikiančiais advokatais pagal šio Įstatymo 26 straipsnio 6 dalį.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje advokatai privalo nurodyti, kuris iš advokatų (partnerių) atstovaus partneriams palaikant santykius su Lietuvos advokatūra.

Advokatai, veikdami partnerystės pagrindais, turi teisę samdytis darbuotojų.

Advokatams, veikiantiems partnerystės pagrindais, taikomos šio Įstatymo 26 straipsnio 2 ir 7 dalių nuostatos.

Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį.

Civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.

Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Advokato veiklos išlaidos apmokamos iš advokato užmokesčio už pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos išlaidos apmokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Advokatas kliento vardu ir iš kliento lėšų turi teisę mokėti žyminį mokestį, valstybės rinkliavas ar kitas įmokas, susijusias su teisinių paslaugų suteikimu. Laikinai advokatų saugomos, bet kitiems asmenims priklausančios lėšos, apskaitomos atskirai ir laikomos advokatų depozitinėse sąskaitose. Išieškoti iš šiose sąskaitose esančių lėšų pagal advokato prievoles draudžiama.

Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, turintys savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, turi teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsniu pagal šio skirsnio nuostatas.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas laikinai teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, nurodydamas teisininko profesinį vardą tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų bei profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ar kompetentingą instituciją, kuri suteikė jam teisę veikti Europos Sąjungos valstybės narės teisininko profesiniu vardu. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas laikinai teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje neviršydamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, turimos kompetencijos.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, laikinai teikiantis paslaugas Lietuvos Respublikoje, turi teisę:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, atstovaudamas klientams teisme ar valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, privalo, be Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, teisės aktų reikalavimų, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris verčiasi kitokia, negu šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, veikla, privalo laikytis Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, nustatytų reikalavimų ir profesinės etikos taisyklių, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos advokatų etikos kodekso, ypač advokatų veiklos taisyklių, susijusių su teisininko veiklos derinimu su kitomis veiklomis Lietuvos Respublikoje, profesinės paslapties saugojimu, santykiais su kitais teisininkais, draudimu tam pačiam teisininkui atstovauti priešingoms šalims, ir taisyklių, susijusių su viešumu. Šios taisyklės taikomos tik tuo atveju, kai jų gali laikytis Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris nėra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje, ir tik tiek, kiek jų laikymasis objektyviai pateisinamas užtikrinant Lietuvos Respublikoje tinkamą teisininko veiklą, šios profesijos gerą vardą.

Laikinai teikiantis paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, pažeidęs šiame skirsnyje nustatytas pareigas, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas privalo pateikti Lietuvos advokatūrai visą informaciją, būtiną drausmės bylai nagrinėti ir išspręsti. Apie sprendimą, priimtą drausmės byloje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, laikinai teikiančiam paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūra privalo pranešti Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, kompetentingai institucijai.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, prieš pradėdamas laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo, kaip teisininko, kvalifikaciją. Lietuvos advokatūra gali pareikalauti papildomų dokumentų, jeigu pagal pateiktus dokumentus negalima spręsti dėl jo, kaip teisininko, kvalifikacijos.

Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje turi Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, pageidaujantį teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registruoja, šio teisininko registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais.

Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą priėmimo dienos. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas išregistruojamas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo, jeigu:

Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, dėl jo laikino išbraukimo ar išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, teikiančiam nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 punktus, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir keturioliktąjį skirsnius.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę:

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, neviršydamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą, turimos kompetencijos. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, teikdamas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, privalo savo profesinį vardą nurodyti tos Europos Sąjungos valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų suprantamu būdu ir taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, teikdamas nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, taip pat privalo nurodyti profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ar kompetentingą instituciją, kuri suteikė jam teisę veikti Europos Sąjungos valstybės narės teisininko profesiniu vardu.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę dalyvauti Lietuvos advokatų savivaldoje.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, privalo:

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, moka Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio privalomas periodines įmokas.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui gali būti taikomos šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytos drausminės nuobaudos arba Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi būti motyvuoti.

Prieš drausmės bylos Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, iškėlimą Lietuvos advokatūra privalo apie ketinimą iškelti drausmės bylą pranešti Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė jam teisininko profesinį vardą, kompetentingai institucijai ir pateikti visą su tuo tiesiogiai susijusią informaciją. Lietuvos advokatūra per drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpį privalo bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentinga institucija. Šiai institucijai taip pat turi būti išsiųsta informacija apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl tokio teisininko.

Drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui profesinį vardą, kompetentinga institucija turi teisę būti išklausyta (teisę dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą, pateikti atitinkamą medžiagą ir t. t.).

Jei Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentinga institucija laikinai sustabdo ar panaikina Europos Sąjungos valstybės narės teisininko teisę teikti teisines paslaugas (verstis teisininko praktika), Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas neturi teisės teikti teisinių paslaugų ir Lietuvos Respublikoje. Gavusi Europos Sąjungos valstybės narės teisininko pranešimą ar Europos Sąjungos valstybės narės, kuri suteikė Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininko profesinį vardą, kompetentingos institucijos informaciją apie tokios teisės sustabdymą ar panaikinimą, Lietuvos advokatūra išregistruoja Europos Sąjungos valstybės narės teisininką iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Jei teisė teikti teisines paslaugas (verstis teisininko praktika) yra sustabdyta laikinai, Lietuvos advokatūra pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisininko prašymą, pasibaigus tos teisės sustabdymo laikotarpiui, įregistruoja Europos Sąjungos valstybės narės teisininką į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, įskaitant Europos Sąjungos teisę, Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų reikalavimai. Reguliarus ir veiksmingas nuolatinių paslaugų teikimas reiškia faktinę advokato veiklą be pertraukų, išskyrus su kasdienio gyvenimo įvykiais susijusias pertraukas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teisininkas Lietuvos advokatūrai privalo pateikti įrodymus, kad jis paskutinius trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę. Šiuo tikslu:

Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos reikalavimai.

Lietuvos advokatūros sprendimas atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas turi būti motyvuotas. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos.

Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris mažiausiai trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, bet trumpesnį laikotarpį – paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę ir įgijo pakankamai reikiamų Lietuvos nacionalinės teisės žinių, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų reikalavimai.

Sprendimui pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priimti Lietuvos advokatūra įvertina reguliarių ir veiksmingų nuolatinių teisinių paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu, bet kokias žinias ir profesinę patirtį pagal Lietuvos nacionalinę teisę, taip pat dalyvavimą paskaitose ar seminaruose apie Lietuvos nacionalinę teisę, įskaitant taisykles, reglamentuojančias profesinę praktiką ir elgesį. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas privalo suteikti Lietuvos advokatūrai būtiną informaciją ir pateikti dokumentus (ypač informaciją apie suteiktas nuolatines teisines paslaugas). Suteiktų paslaugų reguliarumą ir veiksmingumą ir Europos Sąjungos valstybės narės teisininko gebėjimą tęsti teisinių paslaugų teikimą įvertina ir patikrina Lietuvos advokatūra pokalbio metu.

Lietuvos advokatūrai pagal šį straipsnį pateikiamiems dokumentams taikomi šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos reikalavimai.

Lietuvos advokatūros sprendimas atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teisininką Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pagal šio straipsnio nustatytas sąlygas turi būti motyvuotas. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui dienos.

Trečiosios šalies teisininkas, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir pageidaujantis Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, turi būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą. Trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais.

Lietuvos advokatūra atsisako trečiosios šalies teisininką įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, jeigu:

Teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies teisininkas įgyja nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos. Šį sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savo interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie trečiosios šalies teisininko įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą turi teisę pranešti ir trečiosios šalies kompetentingai institucijai, suteikusiai jam teisininko profesinį vardą.

Trečiosios šalies teisininkas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo esant šio Įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms aplinkybėms. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Trečiosios šalies teisininkas išregistruojamas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo, jeigu:

Lietuvos advokatūros sprendimai dėl atsisakymo įregistruoti trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, dėl jo laikino išbraukimo ar išregistravimo iš šio sąrašo turi būti motyvuoti. Šie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo trečiosios šalies teisininkui dienos.

Trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius.

Lietuvos advokatūra, turėdama pagrįstų abejonių dėl trečiosios šalies teisininko pateiktos informacijos tikrumo, turi teisę kreiptis į trečiosios šalies, kurioje šiam teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentingą instituciją, taip pat pagal kompetenciją į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, o prireikus – ir į kitas institucijas, kurios pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą turi informacijos apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, Lietuvos Respublikoje turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese – tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu tarptautinėse sutartyse, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga ir ši trečioji šalis, nėra nurodyta kitaip. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitaria kitaip.

Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia naudodamasis trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, nurodydamas trečiąją šalį, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, neviršydamas trečiojoje šalyje turimos kompetencijos ir šiame Įstatyme trečiosios šalies teisininkui suteiktų teisių.

Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, privalo:

Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Trečiosios šalies teisininkui gali būti taikomos šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytos drausminės nuobaudos arba trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi būti motyvuoti.

Lietuvos advokatūra turi teisę informuoti kompetentingą instituciją, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, apie drausmės bylos trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, iškėlimą, taip pat turi teisę šiai institucijai pateikti informaciją apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl trečiosios šalies teisininko.

Drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentinga institucija turi teisę būti išklausyta (teisę dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą, pateikti reikiamą medžiagą ir t. t.).

Jei trečiosios šalies kompetentinga institucija, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, laikinai sustabdo ar panaikina trečiosios šalies teisininko teisę teikti teisines paslaugas, trečiosios šalies teisininkas neturi teisės teikti teisinių paslaugų ir Lietuvos Respublikoje. Gavusi trečiosios šalies teisininko, įregistruoto į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, pranešimą arba trečiosios šalies kompetentingos institucijos informaciją apie teisės teikti teisines paslaugas sustabdymą ar panaikinimą, Lietuvos advokatūra išregistruoja trečiosios šalies teisininką iš Trečiosios šalies teisininkų sąrašo. Jei teisė teikti teisines paslaugas yra sustabdyta laikinai, Lietuvos advokatūra trečiosios šalies teisininko prašymu, pasibaigus teisės teikti teisines paslaugas sustabdymo laikotarpiui, įregistruoja šį trečiosios šalies teisininką į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą.

Pagal šį Įstatymą taikoma drausminė atsakomybė neatleidžia trečiosios šalies teisininko nuo drausminės atsakomybės pagal trečiosios šalies, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas, teisę.

Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, turi teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisė teikti teisines paslaugas šio straipsnio nustatyta tvarka įgyjama nuo Lietuvos advokatūros sprendimo dėl trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą priėmimo dienos. Šiame sąraše nurodoma, kad šis teisininkas yra netekęs teisininko profesinio vardo konkrečioje trečiojoje šalyje. Trečiosios šalies teisininko, netekusio teisininko profesinio vardo, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra. Už įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą imamas Lietuvos advokatūros visuotinio advokatų susirinkimo nustatyto dydžio mokestis. Šis mokestis negali būti didesnis už mokestį, imamą iš asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais.

Lietuvos advokatūra, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teisininko prašymą įregistruoti jį į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, o tais atvejais, kai šiam teisininkui suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, – ir į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl papildomos informacijos apie jo atžvilgiu vykdytą persekiojimą suteikimo.

Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, pageidaujantis teikti teisines paslaugas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, privalo apsidrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu.

Trečiosios šalies teisininkas, netekęs teisininko profesinio vardo, įrašytas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi teisę teikti tik tokias teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies, kurioje jis turėjo teisininko profesinį vardą, nacionaline teise ir (ar) tarptautine teise, o paslaugas bylų procese – tik kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse nėra nurodyta kitaip. Šiuo atveju neatsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai, nebent šalys susitaria kitaip. Teikdamas teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiosios šalies teisininkas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso, taip pat informuoti klientą, kad jis yra netekęs teisininko profesinio vardo trečiojoje šalyje.

Šiame straipsnyje nurodytam teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 23, 41 straipsnius, dvyliktąjį ir tryliktąjį skirsnius, 73 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 2, 3 punktus, 3 dalį, 5 dalies 2 ir 5 punktus, 7 ir 8 dalis, 74 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktus ir 75 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis.

1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančia tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje (OL 2006 L 363, p. 141).

1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 83), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančia tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje (OL 2006 L 363, p. 141).

2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL 2013 L 294, p. 1).