Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-09-11

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1997.09.12)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr.2-33

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1218, 96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 40 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 10, 11, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 34 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1601, 96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO  PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-178, 97.04.08, Žin., 1997, Nr.33-811 (97.04.18)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-277,

97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1504 (97.07.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 53(1) STRAIPSNIU IR 17, 37, 39,

40, 53, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-410,

97.09.11, Žin., 1997, Nr.84-2092 (97.09.12)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOMERCINIŲ BANKŲ

Į S T A T Y M A S

1994 m. gruodžio 21 d. Nr.I-720

Vilnius

I skyrius

BENDROJI DALIS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Įstatymo

tikslas - reglamentuoti komercinių bankų (toliau - bankų) veiklą,  kad bankų

sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi.

Įstatymas

nustato  bankų  ir  jų  padalinių  steigimo, licencijavimo sąlygas ir tvarką,

jų veiklos, reorganizavimo bei likvidavimo ypatumus.

Bankai

ir jų padaliniai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo

nustatyta tvarka.

Bankai

savo veikloje  vadovaujasi Lietuvos  Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir

kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo

statutais (įstatais).

Šis

įstatymas netaikomas bankams, kurių veiklą reglamentuoja atskiri įstatymai.

2

straipsnis. Įstatyme vartojami terminai

Bankas

grąžintinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu  bei prisiima  su tuo susijusią

riziką ir atsakomybę, taip pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla,

atlikdama visas ar dalį šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų operacijų.

Dukterinis

bankas  - tai bankas, kuriame kitas bankas tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai

valdo dalį akcinio kapitalo, suteikiančio teisę į daugiau kaip 50 procentų

balsų, arba akcinio kapitalo dalį, suteikiančią galimybę kontroliuoti šio banko

valdymą.

Banko

filialas (skyrius) - neturintis juridinio asmens teisių Lietuvos  Respublikoje

įregistruoto  banko  padalinys Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje

arba užsienio banko padalinys Lietuvos Respublikoje, veikiantis banko vardu

kitoje negu banko buveinė vietoje ir atliekantis bent vieną banko operaciją

pagal banko įgaliojimą, už kurio sandorius ir veiklą bankas atsako visu savo

turtu.

Banko

atstovybė    -  teritorinis  banko  padalinys, atstovaujantis bankui užsienyje

ar Lietuvos Respublikoje, tačiau neatliekantis banko operacijų ir neužsiimantis

kita komercine - ūkine veikla.

Banko

licencija - raštiškas Lietuvos banko leidimas bankui verstis statute

(įstatuose) nurodyta  veikla atliekant šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytas

visas ar dalį operacijų.

Akcijų

paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar jų grupės tiesiogiai ar (ir)

netiesiogiai įsigyta arba valdoma 1/10 ar didesnė banko akcinio arba balsavimo

teisę suteikiančio kapitalo dalis.

Kontrolinis

akcijų paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar jų grupės tiesiogiai ar (ir)

netiesiogiai įsigytas arba valdomas akcijų paketas,  suteikiantis jų

savininkams ar valdytojams galimybę kontroliuoti banko valdymą ir veiklą.

Tiesiogiai

įgytos  ar (ir) valdomos akcijos - akcinio kapitalo dalis, kurią akcininkas įsigijo

ar (ir) valdo savo vardu ar yra perdavęs įgaliojimus trečiajam asmeniui valdyti

jo vardu.

Netiesiogiai

įgytos ar (ir) valdomos akcijos - akcinio kapitalo dalis, kurią akcininkas ar

jų grupė ar trečiasis asmuo per jų grupę įgijo ar (ir) valdo per turtinius

santykius.

Banko

kapitalas - pagrindinio ir papildomų kapitalų suma.

Pagrindinis

kapitalas - banko akcinio kapitalo, atsargos kapitalo, emisinio skirtumo bei

praėjusių metų nepaskirstyto pelno suma.

Akcinis

kapitalas - visų  įregistruotų akcijų nominali vertė.

Atsargos

kapitalas - banko akcininkų (steigėjų) papildomi įnašai ar (ir) atskaitymai iš

banko pelno.

Papildomi

kapitalai - banko statute (įstatuose) numatyti kiti banko kapitalai ir fondai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

3

straipsnis. Draudimai

Be

banko licencijos draudžiama verstis banko veikla.

Žodžius

"bankas", "komercinis bankas" ar kitokius šių žodžių

junginius arba  jų vedinius  gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais

tikslais tik tie Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai  asmenys, kurie

turi šio  įstatymo nustatyta tvarka išduotą banko licenciją.

Šio

straipsnio  antrojoje dalyje  nurodyti žodžiai, jų junginiai ir vediniai gali

būti vartojami kitų ūkio subjektų pavadinimuose, kai iš konteksto, kuriame

pavartoti šie žodžiai, aišku, kad jų vartojimas nėra susijęs su banko veikla.

Vartoti

banko pavadinime žodį "valstybinis" arba šio žodžio vedinius gali tik

tie bankai, kurių ne mažiau kaip 51 procentas akcinio kapitalo nuosavybės teise

priklauso Lietuvos valstybei.

4

straipsnis. Banko pavadinimas ir antspaudas

Banko

ir jo padalinių pavadinime turi būti žodžiai "bankas" ar

"komercinis bankas". Banko pavadinimas ir jo firminis ženklas turi

būti įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Antspaude

turi būti visas ar sutrumpintas banko pavadinimas.

5

straipsnis. Banko turtinė atsakomybė

Bankas

yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jis neatsako už akcininkų ar

(ir) steigėjų prievoles, o akcininkai ar (ir) steigėjai už banko prievoles

atsako tik tuo turtu, kurį jie perdavė bankui kaip steigėjai ar įsigydami šio

banko akcijų.

Bankas

neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už banko prievoles,

išskyrus atvejus, kai valstybė prisiima tokią atsakomybę.

6

straipsnis. Užsienio bankų veikla Lietuvos Respublikoje

Užsienio

bankas Lietuvos Respublikoje gali:

1)

vienas ar kartu su kitais bankais steigti dukterinį banką;

2)

įsigyti steigiamo ar veikiančio banko akcijų, o jeigu Lietuvos bankas leidžia,

įsigyti veikiančio banko akcijų paketą;

3)

steigti banko filialus (skyrius) ir atstovybes.

Užsienio

banko dukterinis bankas gali būti steigiamas kaip uždaroji ar atviroji akcinė

bendrovė tik uždaruoju būdu. Užsienio banko dukterinio banko steigėjais gali

būti tik bankai. Banko steigimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka.

Leidimai

steigti užsienio bankų filialus (skyrius) bei atstovybes išduodami Lietuvos

banko nustatyta tvarka.

Lietuvos

bankas steigiamam užsienio banko dukteriniam bankui išduoda banko licenciją,

jeigu:

1)

steigiamo dukterinio banko kontrolinį akcijų paketą įsigijo užsienio bankas;

2)

steigiamo dukterinio banko pagrindinis kapitalas yra ne mažesnis už Lietuvos

banko nustatytą minimalų pagrindinį kapitalą ir visiškai apmokėtas;

3)

užsienio  valstybės, kurios  jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, įstatymai

leidžia šios valstybės bankams steigti dukterinius bankus užsienyje ir bankų

priežiūros institucija tam neprieštarauja;

4)

statutas (įstatai) įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos

bankas registruoja užsienio banko filialą (skyrių), jeigu:

1)

Lietuvos Respublika yra sudariusi su užsienio valstybe sutartis dėl kapitalo

investicijų apsaugos bei teisinės pagalbos arba užsienio  bankas pateikia

Lietuvos bankui  pakankamas garantijas, kad prisiima turtinę atsakomybę už

filialo (skyriaus) veiklą Lietuvos Respublikoje;

2)

filialo (skyriaus) įstatai (nuostatai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos

įstatymams ir kitiems teisės aktams;

3)

užsienio bankas turi tos valstybės, kurios jurisdikcijai jis priklauso, išduotą

banko licenciją;

4)

užsienio banko finansinė būklė yra gera ir stabili ir pagal Lietuvos banko

nustatytus kriterijus jis vertinamas kaip patikimas bankas, taip pat tos

valstybės, kurios jurisdikcijai jis priklauso,  bankų priežiūros  institucija

neprieštarauja steigti filialą (skyrių) Lietuvos Respublikoje;

5)

Lietuvos bankas yra pasirašęs sutartį su tos valstybės bankų priežiūros

institucija dėl banko filialo (skyriaus) veiklos priežiūros ir informacijos

teikimo arba užsienio valstybės bankų priežiūros  institucija yra vienašališkai

įsipareigojusi vykdyti tos valstybės banko filialo (skyriaus) veiklos priežiūrą

ir teikti informaciją Lietuvos bankui;

6)

pateikti šio straipsnio 6 dalyje numatyti dokumentai.

Registruojant

užsienio banko filialą (skyrių), Lietuvos bankui turi būti pateikiama:

1)

prašymas įregistruoti filialą (skyrių);

2)

filialo (skyriaus) steigimo dokumentai;

3)

banko  (steigėjo)  statutas  (įstatai),  licencija, registracijos pažymėjimas ar

kiti dokumentai, patvirtinantys teisę verstis banko veikla;

4)

banko  (steigėjo) paskutinių  trejų metų finansinės ataskaitos;

5)

filialo (skyriaus) įstatai (nuostatai);

6)

dokumentai,  patvirtinantys, kad  patalpos, kuriomis naudosis banko  filialas

(skyrius), atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus;

7)

užsienio  valstybės, kurios  jurisdikcijai priklauso užsienio bankas,  bankų

priežiūros  institucijos  raštiškas neprieštaravimas steigti filialą Lietuvos

Respublikoje, jeigu tai numatyta pagal tos užsienio valstybės įstatymus;

8)

dokumentas,  patvirtinantis, kad  sumokėtas  žyminis mokestis.

Užsienio

banko  filialui (skyriui)  draudžiama  priimti indėlius, jeigu:

1)

jį įsteigęs bankas neturi teisės priimti indėlių savo valstybėje;

2)

užsienio  valstybės  įstatymai  nenumato  indėlių kompensavimo užsienio

valstybėse esančių  filialų  (skyrių) indėlininkams;

3)

indėlių  kompensavimo sąlygos  yra blogesnės,  negu nustatyta Lietuvos

Respublikos įstatymų.

Užsienio

banko, steigiančio Lietuvos Respublikoje dukterinį banką, filialą (skyrių),

kapitalas turi būti ne mažesnis už Lietuvos Respublikos  banko  nustatytą

minimalų  pagrindinį kapitalą.

Užsienio

banko dukterinio banko ar užsienio banko filialo (skyriaus) veiklai taikomi

Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

Užsienio

bankų  atstovybės  registruojamos  Lietuvos Respublikos įmonių registro

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

Nr. VIII-410,

97.09.11, Žin., 1997, Nr.84-2092 (97.09.12)

II skyrius

BANKŲ STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

7

straipsnis. Banko steigėjai

Banko

steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys,

įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, bei užsienio  bankai Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka sudarę

steigimo sutartį. Šioje sutartyje nustatomos steigėjų teisės ir pareigos

steigiant banką bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Banko steigėjų

negali būti mažiau kaip 7. Kiekvienas banko steigėjas turi būti ir jo

akcininkas, steigimo metu įsigijęs ne mažiau kaip 2 procentus banko akcinio

kapitalo.

Šio

straipsnio  pirmosios dalies nuostata dėl steigėjų skaičiaus netaikoma užsienio

banko dukterinio banko steigėjams ar tuo atveju, kai banką steigia Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

8

straipsnis. Banko steigimas

Bankas

gali būti steigiamas uždaruoju ar atviruoju būdu.

Banko

steigėjai,  įregistravę banko  statutą  (įstatus) Lietuvos Respublikos įmonių

rejestro įstatymo nustatyta tvarka, išleidę akcijas ir sukaupę pagrindinį

kapitalą, kreipiasi į Lietuvos banką su paraiška banko licencijai gauti.

Banko

steigimo metu banko išleistos akcijos negali būti platinamos viešai,

neatsižvelgiant į banko steigimo būdą, kol bankas neįregistruotas įstatymų

nustatyta tvarka.

Veikiančiai

bendrovei,  kurios  visuotinis  akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis

banko veikla, taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10

straipsnio pirmoji, šeštoji - dešimtoji ir dvyliktoji dalys ir ji gali kreiptis

į Lietuvos banką banko licencijai gauti.

Gavęs

Lietuvos banko licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos Respublikos įmonių rejestro

įstatymo nustatyta tvarka, bankas įgyja teisę pradėti veiklą. Banko statuto

(įstatų) pakeitimai registruojami Lietuvos  Respublikos įmonių rejestro

įstatymo nustatyta tvarka, prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą.

9

straipsnis. Banko filialų (skyrių) ir atstovybių steigimas

Banko

filialai (skyriai) ir atstovybės Lietuvos Respublikoje ir užsienyje  steigiami

gavus  Lietuvos banko  leidimą  ir registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka. Kiti banko  padaliniai steigiami  banko statute (įstatuose)

nustatyta tvarka.  Jie veikia  neviršydami  banko  suteiktų įgalinimų,

vadovaudamiesi banko patvirtintais nuostatais.

10

straipsnis. Paraiška banko licencijai gauti

Paraiškoje

banko licencijai gauti turi būti:

1)

banko veiklos metmenys;

2)

banko buveinės adresas;

3)

steigėjų juridinis statusas;

4)

banko tarybos, valdybos pirmininkų ir administracijos vadovo vardai ir

pavardės.

Kartu

su paraiška pateikiami šie dokumentai ir informacija:

1)

banko statutas (įstatai);

2)

banko steigimo dokumentai (steigimo sutartis, steigiamojo susirinkimo

protokolas, nutarimas dėl banko steigimo, banko vardo registravimo liudijimas);

3)

Lietuvos  banko nustatyto  turinio ir formos banko ekonominės veiklos

pagrindimas (verslo planas) trejiems metams ir banko planuojamos  struktūros

bei  numatomų teikti paslaugų aprašymas;

4)

duomenys apie banko tarybos ir valdybos narius, banko valdybos pirmininką,

administracijos vadovą  ir vyriausiąjį buhalterį (finansininką):  amžius,

išsilavinimas,  pilietybė, lietuvių kalbos mokėjimas, darbo veiklos aprašymas,

profesija, dalyvavimas kitų įmonių valdymo organuose, dalyvavimas savo kapitalu

kitų įmonių veikloje, gyvenamoji vieta ir informacija, ar buvo teistas;

5)

užsienio  valstybės, kurios  jurisdikcijai priklauso užsienio bankas,  bankų

priežiūros  institucijos dokumentas, patvirtinantis, jog ši institucija

neprieštarauja, kad Lietuvos Respublikoje būtų steigiamas dukterinis bankas;

6)

Lietuvos  banko nustatytos  formos banko  steigėjų, akcininkų sąrašas;

7)

dokumentai, patvirtinantys, jog yra apmokėtas pagrindinis kapitalas;

8)

dokumentai  ir informacija  apie banko steigėjų ir akcininkų statusą, lėšų,

naudojamų banko akcijoms įsigyti, kilmę, finansinę būklę, dalyvavimą kitų

įmonių valdyme ir buvimą jų kapitalo dalininkais,  taip pat apie steigėjų ir

akcininkų giminystės, turtinius bei valdymo tarpusavio santykius;

9)

dokumentai,  patvirtinantys, kad  patalpos, kuriomis naudosis bankas, atitinka

Lietuvos banko nustatytus reikalavimus;

10)

dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio už banko licenciją sumokėjimą.

Veikianti

bendrovė, priėmusi sprendimą reorganizuotis į banką, iki banko licencijos

išdavimo ar per joje nustatytą terminą privalo nutraukti ankstesnę savo veiklą

ir papildomai pateikti:

1)

steigimo dokumentus, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą reorganizuotis

į banką ir reorganizavimo projektą;

2)

ankstesnės veiklos aprašymą, paskutiniųjų ir einamųjų metų finansines

ataskaitas kartu su nepriklausomų auditorių išvadomis, duomenis apie akcinio

kapitalo struktūrą ir akcijų paketų savininkus;

3)

dokumentus, patvirtinančius, kad ji disponuoja banko veiklai reikalingu

kapitalu;

4)

duomenis apie  mokesčių  sumokėjimą  bei  skolas kreditoriams.

Lietuvos

bankas turi teisę reikalauti per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos ir

dokumentų gavimo pateikti papildomus dokumentus ir informaciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

11

straipsnis. Sprendimas dėl banko licencijos išdavimo

Per

šešis mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos Lietuvos bankas priima sprendimą dėl

banko licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jei šio

įstatymo 10 straipsnio ketvirtosios dalies nustatyta tvarka Lietuvos bankas

pareikalavo papildomų dokumentų, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tos

dienos,  kai gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai  ir

informacija.  Valstybės  ir  savivaldybės institucijos, taip pat įmonės,

įstaigos ir organizacijos privalo Lietuvos banko prašymu pateikti visą jų

turimą informaciją apie banko steigėjus ir akcininkus, jų finansinę būklę,

veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų

ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri Lietuvos  bankui  reikalinga

priimant  sprendimą dėl banko licencijos išdavimo.

Lietuvos

banko sprendimu išduodama banko licencija gali būti  su  apribojimais

operacijoms,  kurioms  bankas  dar nepasirengęs.

Banko

licencijos  apribojimai  taikomi  ir  šio banko padaliniams.

Lietuvos

bankas, pranešdamas pareiškėjui apie sprendimą neišduoti banko licencijos arba

išduoti banko licenciją su apribojimais,  raštu  pateikia  tokio  sprendimo

motyvus ir informuoja rejestro tvarkytoją.

Lietuvos

banko valdyba nagrinėja paraišką ir išduoda banko licenciją tik tuo atveju, kai

pateikti dokumentai ir turima informacija patvirtina, kad steigiamo banko:

1)

statutas (įstatai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems

teisės aktams;

2)

statute (įstatuose) nurodytas pagrindinis kapitalas yra apmokėtas;

3)

steigimo  metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės

aktai;

4)

turi kvalifikuotus, nepriekaištingos reputacijos bei turinčius darbo  bankuose

patirties banko vadovus (valdybos narius, administracijos vadovus);

5)

steigėjų ir akcininkų finansinė būklė gera ir stabili, reputacija nepriekaištinga,

o turto ir lėšų, panaudotų steigiamo banko akcijoms įsigyti, kilmė legali;

6)

turimos ar nuomojamos patalpos ir įranga pagal Lietuvos banko teisės aktų

reikalavimus yra tinkamos banko operacijoms vykdyti;

7)

steigėjai yra sumokėję žyminį mokestį.

Banko

licencija išduodama neribotam laikui ir negali būti perduodama.

Banko

licencijos apribojimai panaikinami Lietuvos banko sprendimu.

Už

banko licencijos išdavimą mokamas įstatymų nustatytas žyminis mokestis.

Sprendimas

neišduoti banko licencijos gali būti skundžiamas teismui per 10 dienų nuo jo

priėmimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

12

straipsnis. Banko licencijos atšaukimas

Banko

licencija netenka galios nuo tos dienos, kai Lietuvos bankas priima sprendimą

ją atšaukti dėl:

1)

banko likvidavimo;

2)

banko reorganizavimo;

3)

to, kad per 6 mėnesius nuo banko įregistravimo dienos bankas nepradėjo veikti.

13

straipsnis. Banko licencijos atšaukimas banko prašymu

Bankas,

nusprendęs likviduotis, raštu kreipiasi į Lietuvos banką dėl leidimo

likviduotis ir banko licencijos atšaukimo. Prie prašymo turi būti pridėta

paskutinė balansinė ataskaita ir atsiskaitymų su kreditoriais planas.

Lietuvos

bankas leidžia likviduotis, jeigu bankas gali visiškai atsiskaityti  su

kreditoriais per šiems priimtinus terminus. Kai su kreditoriais atsiskaityta,

Lietuvos bankas atšaukia licenciją.

III skyrius

BANKO AKCININKAI IR JŲ TEISĖS

14

straipsnis. Banko akcininkai ir akcijos

Banko

akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio

asmens teisių, įstatymų nustatyta tvarka įsigiję bent vieną banko akciją. Banko

akcininkų negali būti mažiau kaip 7, išskyrus atvejus, kai banko kontrolinį

akcijų paketą valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar užsienio bankas.

Banko

akciniam  kapitalui formuoti  draudžiama išleisti pareikštines akcijas.

Asmuo,

įsigijęs banko akcijų paketą be Lietuvos banko leidimo,  neturi  teisės  balsuoti

visuotiniame  akcininkų susirinkime.

Nepiniginis

(turtinis) įnašas už įsigyjamas banko akcijas gali būti tik nekilnojamasis

turtas, būtinas tiesioginei banko veiklai užtikrinti. Nepiniginiais

(turtiniais) įnašais apmokėta banko akcinio kapitalo dalis  negali būti didesnė

kaip 20 procentų banko akcinio kapitalo.

Banko

tarybos sprendimu bankas gali supirkti savo akcijas, tačiau jų nominali vertė

negali būti didesnė kaip 5 procentai banko akcinio kapitalo.

Banko

akcininkais negali būti:

1)

valstybės valdžios ir valdymo institucijos, išskyrus Lietuvos Respublikos

Vyriausybę ir savivaldybes;

2)

biudžetinės įstaigos;

3)

šio banko dukteriniai bankai ir įmonės;

4)

įmonės, kurių kapitale šio banko investicijos sudaro 10 arba daugiau procentų

jų kapitalo dydžio;

5)

asmenys, kurie buvo nuteisti už nusikaltimus ūkininkavimo tvarkai ir

nusikaltimus finansams;

6)

asmenys, negalintys įrodyti lėšų, panaudotų akcijoms apmokėti, įsigijimo

teisėtumo;

7)

asmenys, turintys finansinių įsipareigojimų (prievolių) bankui;

8)

ūkio subjektai, kurie atsisako pateikti Lietuvos bankui informaciją apie savo

savininkus, veiklą ir finansinę būklę.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms draudžiama įsigyti bei  valdyti banko

akcijas, kurios nesuteikia balsavimo teisės.

Akciniam

kapitalui padidinti banko akcininkų sprendimu išleidžiamos naujos akcijos.

Naujai išleistosios banko akcijos turi būti pasirašytos ir visiškai apmokėtos

per akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą  laiką, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo

akcininkų susirinkimo,  priėmusio nutarimą  išleisti  naujas akcijas, dienos.

Jeigu

per 12 mėnesių nuo akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą padidinti banko

akcinį kapitalą, banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję  su akcinio

kapitalo padidėjimu, nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka, akcinis kapitalas laikomas nepadidintu.

Leidimą

įregistruoti banko statuto pakeitimus, susijusius su akcinio kapitalo

padidėjimu, Lietuvos bankas suteikia, jeigu banko pateikta ir Lietuvos banko

turima informacija liudija, kad:

1)

išleistosios akcijos pasirašytos ir apmokėtos;

2)

akcijos išleistos ir apmokėtos nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų, taip

pat akcininkų susirinkimo sprendime, banko statute, akcijų emisijos prospekte

(memorandume) bei akcijų pasirašymo sutartyse nurodytų sąlygų ir terminų;

3)

lėšų už nupirktas akcijas kilmė yra legali.

Bankui

draudžiama priimti skolininkui priklausančias šio banko akcijas už šiam bankui

negrąžintą paskolą.

Lėšos

steigiamo banko pagrindiniam kapitalui sukaupti ar banko išleistoms naujos

emisijos akcijoms apmokėti yra kaupiamos Lietuvos banke ar kitame banke

atidarytoje sąskaitoje. Sukauptos lėšos pervedamos į banko sąskaitą po to, kai

Lietuvos Respublikos įmonių registre įregistruotas steigiamas bankas ar banko

statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su statute (įstatuose) nurodyto kapitalo

didinimu.

Jeigu

bankas ar banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su kapitalo didinimu,

nebuvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, sukauptos lėšos  išmokamos jas

įnešusių asmenų reikalavimu. Lietuvos banko valdybos nutarimai dėl akcinio

kapitalo didinimo skelbiami įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

15

straipsnis. Banko akcininkų turtinės ir neturtinės teisės

Asmenys,

įsigiję  banko akcijų,  akcininko turtines ir neturtines teises įgyja:

1)

steigiant banką - nuo visiško akcijų apmokėjimo ir banko įregistravimo įstatymų

nustatyta tvarka;

2)

įsigijusieji veikiančio banko naujos emisijos akcijų - nuo statuto (įstatų)

pakeitimų, susijusių su akcinio kapitalo padidėjimu dėl  naujos banko akcijų

emisijos, įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka;

3)

įsigijusieji akcijų antrinėje rinkoje - nuo įsigytų akcijų įregistravimo

dienos.

Akcininkų

turtines ir neturtines teises taip pat nustato Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymas.

IV skyrius

BANKO VALDYMAS

16

straipsnis. Banko valdymo organai

Banko

valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, banko taryba, banko

valdyba ir administracijos vadovas.

17

straipsnis. Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis

banko akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis banko valdymo organas.

Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi jo akcininkai,

neatsižvelgiant į jų turimų akcijų klasę, rūšį ir skaičių. Dalyvauti

visuotiniame akcininkų susirinkime patariamojo balso teise gali banko valdybos

nariai ir administracijos darbuotojai, nors ir nėra akcininkai.

Tik

visuotinis akcininkų susirinkimas:

1)

priima ir keičia banko statutą (įstatus);

2)

renka ir atleidžia, jeigu reikia, ir prieš terminą, banko tarybos, revizijų

tarnybos narius (revizorių);

3)

kai yra atleista banko taryba, sprendžia banko valdybos atleidimo klausimą;

4)

tvirtina metinį banko balansą, pajamų ir išlaidų sąmatą, pelno paskirstymą,

sprendžia nuostolių atlyginimo klausimus;

5)

sprendžia pagrindinio kapitalo padidinimo arba sumažinimo klausimus;

6)

priima  sprendimus  dėl  banko  likvidavimo  ar reorganizavimo, renka ir

atleidžia banko likvidacinės komisijos narius, tvirtina  šios komisijos

apyskaitą,  jeigu  bankas likviduojasi pats;

7)

tvirtina nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą;

8)

sprendžia  kitus banko tarybos, valdybos, revizorių tarnybos (revizoriaus)

pasiūlytus klausimus;

9)

nagrinėja akcininkų pasiūlymus ir skundus dėl banko tarybos ir valdybos darbo;

10)

priima sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui pagal šio

įstatymo 45 straipsnį.

Visuotinio

akcininkų susirinkimo organizavimo, taip pat sprendimų jame priėmimo taisykles

nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Sprendimai šio

straipsnio antrosios dalies 1, 3, 5, 6, 10 punktuose numatytais klausimais

priimami 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų.

Jeigu šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka paskiriamas laikinasis

administratorius, klausimų, priskirtų banko visuotinio akcininkų susirinkimo

kompetencijai, sprendimai privalo būti suderinti su Lietuvos banku ir

Vyriausybe ar jos įgaliota institucija. Suderinimo tvarka nustatoma Vyriausybės

ir Lietuvos banko nutarimu.

Lietuvos

bankas turi teisę įpareigoti banko valdybą sušaukti neeilinį visuotinį banko

akcininkų susirinkimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

18

straipsnis. Banko tarybos sudarymo tvarka ir įgaliojimai

Banko

tarybos narių skaičių nustato statutas (įstatai): jis turi būti neporinis ir ne

mažesnis kaip 3.

Banko

tarybą  renka visuotinis  akcininkų susirinkimas. Renkant banko tarybą,

kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų

skaičiaus ir banko tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas

skirsto savo nuožiūra - už vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau

balsų surinkę kandidatai.

Banko

taryba renkama iš akcininkų ir banko akcininkams juridiniams asmenims

atstovaujančių asmenų,  nesančių banko akcininkais, ne ilgiau kaip 4 metams.

Banko

tarybos nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. Jeigu juridinis asmuo

atšaukia jam atstovaujančio banko taryboje asmens įgaliojimus, banko tarybos

sprendimu šis asmuo turi būti atleidžiamas iš banko tarybos, neatsižvelgiant į

tai, ar jis yra banko akcininkas. Naujas banko tarybos narys į laisvą vietą

gali būti išrinktas visuotiniame akcininkų susirinkime bendra tvarka. Banko

tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

Banko

taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam visuotiniam akcininkų

susirinkimui.

Banko

tarybos nariu negali būti:

1)

to  paties banko valdybos narys ir administracijos vadovas;

2)

asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar uždrausta eiti šias

pareigas.

Banko

taryba ir jos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems

asmenims.

Visuotinis

akcininkų  susirinkimas gali nustatyti banko tarybos nariams atlyginimą (mokėti

tantjemas) tik iš pelno.

Banko

taryba:

1)

skiria banko valdybos narius ir jos pirmininką bei jo pavaduotojus, taip pat

atleidžia juos iš pareigų;

2)

tvirtina banko valdybos darbo reglamentą;

3)

banko valdybos prašymu sprendžia klausimą dėl banke dirbančio šio banko tarybos

nario atleidimo iš užimamų pareigų;

4)

stebi ir analizuoja banko valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą,

valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą,  atlieka

finansinės  būklės  perspektyvinį įvertinimą;

5)

pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus  apie

banko metinį balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą, pelno paskirstymą ir banko

valdybos ataskaitą;

6)

atstovauja bankui teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp banko ir jo valdybos,

valdybos nario arba banko administracijos vadovo;

7)

sprendžia  kitus statute  (įstatuose) ir visuotinio akcininkų susirinkimo

nutarimuose numatytus klausimus;

8)

sudaro banko veiklos planą;

9)

nustato  paskolų, kurios gali būti suteikiamos tik patvirtinus banko tarybai,

skyrimo tvarką;

10)

priima sprendimus dėl banko filialų (skyrių), atstovybių ir įmonių steigimo ar

investicijų į kitų įmonių kapitalą;

11)

nustato papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką.

Banko

taryba turi teisę skirti ekspertą (ekspertų grupę) banko finansinei apskaitai

patikrinti ir įvertinti.

Banko

tarybos reikalavimu banko valdyba ir administracija privalo pateikti

dokumentus, susijusius su banko veikla.

19

straipsnis. Banko tarybos darbo tvarka

Banko

tarybos  nariai turi  lygias  teises.  Balsavime kiekvienas narys turi vieną

balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

Jeigu

banko tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią - "už" ar

"prieš" balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis yra susipažinęs,

gali pranešti raštu.

Banko

tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

Nutarimai priimami paprasta posėdžio dalyvių balsų dauguma, išskyrus nutarimus

dėl banko valdybos narių atšaukimo, kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 banko

tarybos narių balsų.

Banko

tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Banko

tarybos posėdžius šaukia banko tarybos pirmininkas, o jo nesant - pirmininko

pavaduotojas.

Posėdžiai

taip pat šaukiami, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 banko tarybos narių

arba banko valdyba. Į šių posėdžių darbotvarkę turi būti įtraukiami posėdžio

sušaukimo iniciatorių pasiūlyti klausimai.

20

straipsnis. Banko valdyba

Banko

valdyba  vadovauja bankui,  tvarko jo  reikalus, atstovauja jam ir už banko

operacijų vykdymą atsako pagal įstatymus. Banko valdybos narių skaičių, kuris

negali būti mažesnis kaip  3, taip pat valdybos ir jos narių veiklą, įgalinimus

ir teises, nutarimų priėmimo tvarką nustato banko statutas (įstatai) ir banko

valdybos darbo reglamentas.

Banko

valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai skiriami ne ilgiau

kaip 4 metams. Banko valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

Banko

valdybos nariu gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo. Banko valdybos

nariu negali būti skiriamas:

1)

to paties banko tarybos narys;

2)

asmuo, esantis bet kurio kito Lietuvos Respublikoje įregistruoto banko valdybos

nariu ar administracijos vadovu;

3)

asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar uždrausta eiti šias

pareigas.

Banko

statute (įstatuose) taip pat gali būti numatomi papildomi reikalavimai dėl

valdybos nario.

Banko

valdybos narys, pateikęs rašytinį pareiškimą, gali atsistatydinti. Pareiškimas

turi būti išnagrinėtas ir patenkintas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų

nuo jo padavimo dienos.

Banko

valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai dirba banke ir gauna

pareiginį atlyginimą, kurį jiems nustato banko taryba. Visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimu banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos

nariams gali būti mokamos tantjemos.

Banko

valdybos nariai neturi teisės pavesti savo pareigas eiti kitiems asmenims.

Laikinai nedirbantį banko valdybos narį gali pavaduoti banko tarybos paskirtas

tarybos narys. Banko tarybos nariui, kol jis eina banko valdybos nario

pareigas, sustabdomi įgaliojimai banko taryboje.

21

straipsnis. Banko administracija

Banko

administraciją sudaro jo centrinio valdymo aparato, struktūrinių padalinių  bei

filialų (skyrių) vadovai ir jų pavaduotojai.

Banko

administracija  vykdo banko  visuotinio akcininkų susirinkimo, tarybos ir

valdybos nutarimus.

Bankos

administracijos pareigas ir įgalinimus nustato banko statutas (įstatai) ir

banko valdybos patvirtintos taisyklės.

Banko

administraciją ir jos vadovą į darbą priima banko valdyba. Banko

administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo finansininko (buhalterio)

pareigų, būti kito banko valdybos nariu ar dirbti kito banko administracijoje.

Bankos

administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais banko darbuotojais.

Banko

administracijos  vadovo pareigas gali eiti banko valdybos pirmininkas ar kitas

valdybos narys.

22

straipsnis. Banko revizijų tarnyba (revizorius)

Banke

turi  būti bent  vienas revizorius,  kurį renka visuotinis akcininkų

susirinkimas  banko  statuto  (įstatų) nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų

laikotarpiui.

Revizoriaus

kadencijų skaičius neribojamas. Juo gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis

reikiamą kvalifikaciją.

Revizoriumi

negali būti banko tarybos, valdybos narys, administracijos  vadovas  ar

vyriausiasis  finansininkas (buhalteris).

Banko

revizijų tarnyba (revizorius) privalo:

1)

tikrinti pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą, banko veiklą ir kontroliuoti, ar

bankas veikia pagal įstatymus ir banko statutą (įstatus);

2)

tikrinti metinį balansą ir kitus buhalterinės-finansinės apskaitos dokumentus,

kuriais vadovaudamasis visuotinis akcininkų susirinkimas priima nutarimus;

3)

artimiausiame visuotiniame akcininkų susirinkime ar banko tarybos posėdyje pranešti

apie  patikrinimų metu nustatytus pažeidimus.

Banko

revizijų tarnyba (revizorius) atlieka patikrinimus visuotinio akcininkų

susirinkimo, banko tarybos ar valdybos pavedimu.

23

straipsnis. Banko komitetai ir tarnybos

Bankas

privalo turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir vidaus audito tarnybą.

Gali būti sudaromi ir kiti banko komitetai bei tarnybos. Jų funkcijas, sudarymo

ir veiklos tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai ir banko statutas

(įstatai).

V skyrius

BANKŲ VEIKLA

24

straipsnis. Banko statutas (įstatai)

Banko

statute (įstatuose) turi būti nurodyta:

1)

banko pavadinimas;

2)

banko pagrindinė buveinė;

3)

banko atliekamos operacijos;

4)

akcinio kapitalo nominali vertė ir jo sudėtis pagal akcijų klases,  akcijų

savininkams suteikiamas teises ir pareigas;

5)

kiti kapitalai;

6)

apmokėjimo už akcijas tvarka;

7)

akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;

8)

vienos klasės ar rūšies akcijų keitimo į kitos klasės ar rūšies akcijas tvarka;

9)

obligacijų išleidimo ir jų apyvartos tvarka;

10)

banko valdymo struktūra;

11)

banko valdymo organų sudarymo bei jų vadovų skyrimo ar rinkimo tvarka, jų

teisės, pareigos ir atsakomybė;

12)

visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;

13)

pelno paskirstymo tvarka;

14)

banko pranešimų skelbimo tvarka;

15)

banko reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

16)

kitos  įstatymams  ir  kitiems  teisės  aktams neprieštaraujančios nuostatos.

25

straipsnis. Banko operacijos

Bankas

turi teisę atlikti šias operacijas:

1)

priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams atidarytas sąskaitas ir

jas tvarkyti;

2)

duoti ir imti paskolas;

3)

išduoti  piniginius laidavimus, garantijas ir kitus laidavimo įsipareigojimus;

4)

išleisti  mokėjimo dokumentus  (čekius, akredityvus, vekselius ir kt.) ir

atlikti jais operacijas;

5)

atlikti operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir

kt.);

6)

atlikti operacijas užsienio valiuta;

7)

pirkti ir parduoti tauriuosius metalus;

8)

išleisti ir tvarkyti kreditines pinigines priemones;

9)

priimti saugoti iš klientų vertybes ir nuomoti klientams banko saugykloje seifų

kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;

10)

teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų

tvarkymo klausimais;

11)

atlikti kitas Lietuvos banko teisės aktuose nustatytas operacijas.

26

straipsnis. Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai

Bankui

nustatomi šie normatyvai:

1)

kapitalo pakankamumo;

2)

likvidumo;

3)

maksimalios  atviros pozicijos  užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;

4)

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui.

Normatyvų

dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos bankas.

27

straipsnis. Banko investicijos

Bankai

gali steigti įmones, būti jų bendrasavininkiais ar akcininkais.

Bendra

banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė

kaip 10 procentų banko pagrindinio kapitalo.

Bankas

negali įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio akcijų paketo.

Šio

straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos netaikomos banko

investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos

banko teisės aktus priskirtos kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms

įmonėms, akcijas ar kapitalą.  Šio straipsnio  antrosios dalies reikalavimai

netaikomi, jeigu bankas akcijas įsigijo kaip kompensaciją už išduotą ir

negrąžintą paskolą. Šiuo atveju bankas privalo per vienerius metus perleisti

investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą dalį, kuria viršijama šio

straipsnio antrojoje dalyje nustatyta norma.

Bankui

draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko akcijų paketą, akcijų ar būti

tos įmonės bendrasavininkiu.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Įstatymo

tikslas  - reglamentuoti komercinių bankų (toliau -

bankų)  veiklą,

kad  bankų  sistema  būtų  stabili,  patikima,

efektyvi ir saugi.

Įstatymas

nustato   bankų   ir   jų   padalinių   steigimo,

licencijavimo

sąlygas  ir tvarką,  jų veiklos, reorganizavimo bei

likvidavimo

ypatumus.

Bankai ir  jų

padaliniai  registruojami Lietuvos Respublikos

įmonių rejestro

įstatymo nustatyta tvarka.

Bankai  savo

veikloje   vadovaujasi  Lietuvos   Respublikos

akcinių bendrovių

įstatymu ir  kitais teisės  aktais, jeigu  šis

įstatymas nenustato

kitaip, taip pat savo statutais (įstatais).

Šis įstatymas

netaikomas bankams, kurių veiklą reglamentuoja

atskiri įstatymai.

2 straipsnis.

Įstatyme vartojami terminai

Bankas  -  tai

akcinio  kapitalo pagrindu  veikianti  įmonė,

kuri verčiasi

indėlių  bei  kitų  grąžintinų  lėšų  priėmimu  ir

paskolų  teikimu

bei  prisiima   su  tuo  susijusią  riziką  ir

atsakomybę, taip

pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla,

atlikdama visas  ar

dalį  šio įstatymo  25 straipsnyje  nustatytų

operacijų.

Dukterinis

bankas   -  tai  bankas,  kuriame  kitas  bankas

tiesiogiai ar  (ir)

netiesiogiai  valdo  dalį  akcinio  kapitalo,

suteikiančio teisę į

daugiau kaip 50 procentų balsų, arba akcinio

kapitalo  dalį,

suteikiančią  galimybę  kontroliuoti  šio  banko

valdymą.

Banko

filialas  (skyrius)  -  neturintis  juridinio  asmens

teisių  Lietuvos

Respublikoje  įregistruoto   banko   padalinys

Lietuvos

Respublikoje  ar užsienio valstybėje arba užsienio banko

padalinys Lietuvos

Respublikoje, veikiantis  banko vardu  kitoje

negu banko  buveinė

vietoje  ir  atliekantis  bent  vieną  banko

operaciją pagal

banko įgaliojimą,  už kurio  sandorius ir veiklą

bankas atsako visu

savo turtu.

Banko

atstovybė       -   teritorinis   banko   padalinys,

atstovaujantis

bankui  užsienyje ar Lietuvos Respublikoje, tačiau

neatliekantis banko

operacijų ir  neužsiimantis kita komercine -

ūkine veikla.

Banko

licencija  - raštiškas Lietuvos banko leidimas bankui

verstis  statute

(įstatuose)  nurodyta   veikla  atliekant  šio

įstatymo 25

straipsnyje nustatytas visas ar dalį operacijų.

Akcijų paketas

tiesiogiai ar  (ir)

netiesiogiai  įsigyta arba  valdoma  1/10  ar

didesnė banko

akcinio arba balsavimo teisę suteikiančio kapitalo

dalis.

Kontrolinis

akcijų  paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar

jų grupės

tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigytas arba valdomas

akcijų  paketas,

suteikiantis  jų  savininkams  ar  valdytojams

galimybę

kontroliuoti banko valdymą ir veiklą.

Tiesiogiai

įgytos   ar  (ir)  valdomos  akcijos  -  akcinio

kapitalo dalis,

kurią akcininkas įsigijo ar (ir) valdo savo vardu

ar yra perdavęs

įgaliojimus trečiajam asmeniui valdyti jo vardu.

Netiesiogiai

įgytos  ar  (ir)  valdomos  akcijos  -  akcinio

kapitalo dalis,

kurią akcininkas  ar jų grupė ar trečiasis asmuo

per jų grupę įgijo

ar (ir) valdo per turtinius santykius.

Banko kapitalas

Pagrindinis

kapitalas  - banko  akcinio kapitalo,  atsargos

kapitalo, emisinio

skirtumo  bei  praėjusių  metų  nepaskirstyto

pelno suma.

Akcinis

kapitalas  -  visų    įregistruotų  akcijų  nominali

vertė.

Atsargos

kapitalas  - banko  akcininkų (steigėjų) papildomi

įnašai ar (ir) atskaitymai

iš banko pelno.

Papildomi

kapitalai  - banko  statute  (įstatuose)  numatyti

kiti banko kapitalai

ir fondai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

3 straipsnis.

Draudimai

Be banko

licencijos draudžiama verstis banko veikla.

Žodžius

"bankas", "komercinis bankas" ar kitokius šių žodžių

junginius  arba

jų  vedinius   gali  vartoti  savo  pavadinime,

reklamoje  ar

kitais  tikslais  tik  tie  Lietuvos  Respublikoje

įregistruoti

juridiniai   asmenys,  kurie   turi  šio   įstatymo

nustatyta tvarka

išduotą banko licenciją.

Šio

straipsnio   antrojoje  dalyje   nurodyti  žodžiai,  jų

junginiai ir

vediniai gali  būti vartojami  kitų  ūkio  subjektų

pavadinimuose, kai

iš konteksto,  kuriame pavartoti šie žodžiai,

aišku, kad jų

vartojimas nėra susijęs su banko veikla.

Vartoti banko

pavadinime žodį "valstybinis" arba šio žodžio

vedinius gali  tik

tie  bankai, kurių ne mažiau kaip 51 procentas

akcinio kapitalo

nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

4 straipsnis.

Banko pavadinimas ir antspaudas

Banko ir  jo

padalinių pavadinime turi būti žodžiai "bankas"

ar "komercinis

bankas". Banko pavadinimas ir jo firminis ženklas

turi būti

įregistruotas Lietuvos  Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.

Antspaude turi

būti visas ar sutrumpintas banko pavadinimas.

5 straipsnis.

Banko turtinė atsakomybė

Bankas yra

ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jis

neatsako už

akcininkų ar (ir) steigėjų prievoles, o akcininkai ar

(ir) steigėjai  už

banko prievoles atsako tik tuo turtu, kurį jie

perdavė bankui kaip

steigėjai ar įsigydami šio banko akcijų.

Bankas

neatsako  už valstybės prievoles, o valstybė neatsako

už banko prievoles,

išskyrus atvejus, kai valstybė prisiima tokią

atsakomybę.

6 straipsnis.

Užsienio bankų veikla Lietuvos Respublikoje

Užsienio bankas

Lietuvos Respublikoje gali:

1) vienas  ar

kartu  su  kitais  bankais  steigti  dukterinį

banką;

2) įsigyti

steigiamo ar  veikiančio banko  akcijų, o  jeigu

Lietuvos bankas

leidžia, įsigyti veikiančio banko akcijų paketą;

3) steigti

banko filialus (skyrius) ir atstovybes.

Užsienio banko

dukterinis bankas  gali būti steigiamas kaip

uždaroji ar atviroji

akcinė bendrovė tik uždaruoju būdu. Užsienio

banko dukterinio

banko steigėjais  gali būti  tik bankai.  Banko

steigimo sutartis

sudaroma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo 3

straipsnio nustatyta tvarka.

Leidimai

steigti  užsienio  bankų  filialus  (skyrius)  bei

atstovybes išduodami

Lietuvos banko nustatyta tvarka.

Lietuvos bankas

steigiamam užsienio banko dukteriniam bankui

išduoda banko

licenciją, jeigu:

1)  steigiamo

dukterinio  banko  kontrolinį  akcijų  paketą

įsigijo užsienio

bankas;

2) steigiamo

dukterinio banko  pagrindinis kapitalas yra ne

mažesnis už Lietuvos

banko nustatytą minimalų pagrindinį kapitalą

ir visiškai

apmokėtas;

3)  užsienio

valstybės,  kurios   jurisdikcijai  priklauso

užsienio bankas,

įstatymai leidžia šios valstybės bankams steigti

dukterinius bankus

užsienyje ir bankų priežiūros institucija tam

neprieštarauja;

4)  statutas

(įstatai)  įregistruoti  Lietuvos  Respublikos

įstatymų nustatyta

tvarka.

Lietuvos bankas

registruoja užsienio banko filialą (skyrių),

jeigu:

1) Lietuvos

Respublika yra  sudariusi su  užsienio valstybe

sutartis dėl

kapitalo investicijų apsaugos bei teisinės pagalbos

arba  užsienio

bankas  pateikia   Lietuvos  bankui   pakankamas

garantijas, kad

prisiima turtinę atsakomybę už filialo (skyriaus)

veiklą Lietuvos

Respublikoje;

2) filialo

(skyriaus)  įstatai  (nuostatai)  neprieštarauja

Lietuvos Respublikos

įstatymams ir kitiems teisės aktams;

3) užsienio

bankas turi tos valstybės, kurios jurisdikcijai

jis priklauso,

išduotą banko licenciją;

4) užsienio

banko finansinė  būklė yra  gera ir  stabili ir

pagal Lietuvos

banko nustatytus  kriterijus jis  vertinamas kaip

patikimas bankas,

taip pat  tos valstybės,  kurios jurisdikcijai

jis  priklauso,

bankų  priežiūros   institucija  neprieštarauja

steigti filialą

(skyrių) Lietuvos Respublikoje;

5) Lietuvos

banko pasirašyta sutartis su tos valstybės bankų

priežiūros

institucija  dėl  banko  filialo  (skyriaus)  veiklos

priežiūros ir

informacijos teikimo;

6) pateikti šio

straipsnio 6 dalyje numatyti dokumentai.

Registruojant

užsienio  banko  filialą  (skyrių),  Lietuvos

bankui turi būti

pateikiama:

1) prašymas

įregistruoti filialą (skyrių);

2) filialo

(skyriaus) steigimo dokumentai;

3)   banko

(steigėjo)   statutas   (įstatai),   licencija,

registracijos

pažymėjimas  ar  kiti  dokumentai,  patvirtinantys

teisę verstis banko

veikla;

4)  banko

(steigėjo)  paskutinių   trejų  metų  finansinės

ataskaitos;

5) filialo

(skyriaus) įstatai (nuostatai);

6)

dokumentai,   patvirtinantys,  kad   patalpos,  kuriomis

naudosis  banko

filialas  (skyrius),  atitinka  Lietuvos  banko

nustatytus

reikalavimus;

7)  užsienio

valstybės,  kurios   jurisdikcijai  priklauso

užsienio  bankas,

bankų   priežiūros   institucijos   raštiškas

neprieštaravimas

steigti filialą Lietuvos Respublikoje, jeigu tai

numatyta pagal tos

užsienio valstybės įstatymus;

8)

dokumentas,   patvirtinantis,  kad   sumokėtas   žyminis

mokestis.

Užsienio

banko   filialui  (skyriui)   draudžiama   priimti

indėlius, jeigu:

1) jį  įsteigęs

bankas  neturi teisės  priimti indėlių  savo

valstybėje;

2)

užsienio    valstybės   įstatymai    nenumato   indėlių

kompensavimo

užsienio   valstybėse  esančių   filialų   (skyrių)

indėlininkams;

3)  indėlių

kompensavimo  sąlygos   yra  blogesnės,   negu

nustatyta Lietuvos

Respublikos įstatymų.

Užsienio

banko,  steigiančio Lietuvos Respublikoje dukterinį

banką, filialą

(skyrių), kapitalas  turi  būti  ne  mažesnis  už

Lietuvos

Respublikos   banko   nustatytą   minimalų   pagrindinį

kapitalą.

Užsienio banko

dukterinio banko  ar užsienio  banko filialo

(skyriaus) veiklai

taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti

teisės aktai.

Užsienio

bankų    atstovybės    registruojamos    Lietuvos

Respublikos įmonių

registro nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

II skyrius

BANKŲ STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

7 straipsnis.

Banko steigėjai

Banko

steigėjais  gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai ir

juridiniai asmenys,

įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių,

bei  užsienio

bankai  Lietuvos  Respublikos  akcinių  bendrovių

įstatymo 3

straipsnio nustatyta  tvarka sudarę steigimo sutartį.

Šioje sutartyje

nustatomos steigėjų teisės ir pareigos steigiant

banką bei

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Banko steigėjų

negali būti  mažiau

kaip  7. Kiekvienas banko steigėjas turi būti

ir jo  akcininkas,

steigimo  metu  įsigijęs  ne  mažiau  kaip  2

procentus banko

akcinio kapitalo.

Šio

straipsnio   pirmosios  dalies  nuostata  dėl  steigėjų

skaičiaus netaikoma

užsienio banko dukterinio banko steigėjams ar

tuo atveju, kai banką

steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

8 straipsnis.

Banko steigimas

Bankas gali

būti steigiamas uždaruoju ar atviruoju būdu.

Banko

steigėjai,   įregistravę  banko   statutą   (įstatus)

Lietuvos

Respublikos  įmonių rejestro  įstatymo nustatyta tvarka,

išleidę akcijas  ir

sukaupę  pagrindinį  kapitalą,  kreipiasi  į

Lietuvos banką su

paraiška banko licencijai gauti.

Banko steigimo

metu banko  išleistos  akcijos  negali  būti

platinamos viešai,

neatsižvelgiant į  banko steigimo  būdą,  kol

bankas

neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.

Veikiančiai

bendrovei,    kurios   visuotinis    akcininkų

susirinkimas priėmė

sprendimą  verstis  banko  veikla,  taikomos

Lietuvos

Respublikos  akcinių bendrovių  įstatymo  10  straipsnio

pirmoji, šeštoji  -

dešimtoji  ir dvyliktoji  dalys  ir  ji  gali

kreiptis į Lietuvos

banką banko licencijai gauti.

Gavęs Lietuvos

banko licenciją  ir įsiregistravęs  Lietuvos

Respublikos įmonių

rejestro įstatymo  nustatyta  tvarka,  bankas

įgyja teisę  pradėti

veiklą.  Banko statuto  (įstatų)  pakeitimai

registruojami

Lietuvos   Respublikos  įmonių  rejestro  įstatymo

nustatyta tvarka,

prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą.

9 straipsnis.

Banko filialų (skyrių) ir atstovybių steigimas

Banko filialai

(skyriai) ir atstovybės Lietuvos Respublikoje

ir  užsienyje

steigiami  gavus   Lietuvos  banko   leidimą   ir

registruojami

Lietuvos  Respublikos  įstatymų  nustatyta  tvarka.

Kiti  banko

padaliniai  steigiami   banko  statute  (įstatuose)

nustatyta  tvarka.

Jie  veikia   neviršydami   banko   suteiktų

įgalinimų,

vadovaudamiesi banko patvirtintais nuostatais.

10 straipsnis.

Paraiška banko licencijai gauti

Paraiškoje

banko licencijai gauti turi būti:

1) banko

veiklos metmenys;

2) banko

buveinės adresas;

3) steigėjų

juridinis statusas;

4) banko

tarybos, valdybos  pirmininkų  ir  administracijos

vadovo vardai ir

pavardės.

Kartu  su

paraiška pateikiami šie dokumentai ir informacija:

1) banko

statutas (įstatai);

2) banko

steigimo dokumentai (steigimo sutartis, steigiamojo

susirinkimo

protokolas, nutarimas dėl banko steigimo, banko vardo

registravimo

liudijimas);

3)  Lietuvos

banko  nustatyto   turinio  ir  formos  banko

ekonominės veiklos

pagrindimas (verslo planas) trejiems metams ir

banko  planuojamos

struktūros  bei   numatomų  teikti  paslaugų

aprašymas;

4) duomenys

apie banko  tarybos ir  valdybos narius,  banko

valdybos

pirmininką,   administracijos  vadovą   ir  vyriausiąjį

buhalterį

(finansininką):   amžius,  išsilavinimas,   pilietybė,

lietuvių kalbos

mokėjimas, darbo  veiklos aprašymas,  profesija,

dalyvavimas  kitų

įmonių  valdymo  organuose,  dalyvavimas  savo

kapitalu kitų

įmonių veikloje,  gyvenamoji vieta ir informacija,

ar buvo teistas;

5)  užsienio

valstybės,  kurios   jurisdikcijai  priklauso

užsienio  bankas,

bankų  priežiūros   institucijos  dokumentas,

patvirtinantis, jog

ši institucija  neprieštarauja, kad Lietuvos

Respublikoje būtų

steigiamas dukterinis bankas;

6)  Lietuvos

banko  nustatytos   formos  banko   steigėjų,

akcininkų sąrašas;

7) dokumentai,

patvirtinantys, jog yra apmokėtas pagrindinis

kapitalas;

8)

dokumentai   ir  informacija   apie  banko  steigėjų  ir

akcininkų statusą,

lėšų, naudojamų banko akcijoms įsigyti, kilmę,

finansinę būklę,

dalyvavimą kitų  įmonių valdyme  ir  buvimą  jų

kapitalo

dalininkais,   taip  pat  apie  steigėjų  ir  akcininkų

giminystės,

turtinius bei valdymo tarpusavio santykius;

9)

dokumentai,   patvirtinantys,  kad   patalpos,  kuriomis

naudosis bankas,

atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus;

10)

dokumentas,  patvirtinantis žyminio  mokesčio  už  banko

licenciją

sumokėjimą.

Veikianti

bendrovė,  priėmusi  sprendimą  reorganizuotis  į

banką, iki  banko

licencijos  išdavimo  ar  per  joje  nustatytą

terminą privalo

nutraukti ankstesnę  savo veiklą  ir  papildomai

pateikti:

1) steigimo

dokumentus,  visuotinio  akcininkų  susirinkimo

sprendimą

reorganizuotis į banką ir reorganizavimo projektą;

2) ankstesnės

veiklos aprašymą,  paskutiniųjų  ir  einamųjų

metų  finansines

ataskaitas  kartu  su  nepriklausomų  auditorių

išvadomis, duomenis

apie akcinio  kapitalo struktūrą  ir  akcijų

paketų savininkus;

3) dokumentus,

patvirtinančius,  kad  ji  disponuoja  banko

veiklai reikalingu

kapitalu;

4)

duomenis  apie   mokesčių   sumokėjimą   bei   skolas

kreditoriams.

Lietuvos

bankas  turi teisę  reikalauti per  30 kalendorinių

dienų nuo

paraiškos  ir  dokumentų  gavimo  pateikti  papildomus

dokumentus ir

informaciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

11 straipsnis.

Sprendimas dėl banko licencijos išdavimo

Per  šešis

mėnesius  nuo  paraiškos  gavimo dienos Lietuvos

bankas  priima

sprendimą  dėl  banko licencijos išdavimo ir apie

tai  raštu  praneša

pareiškėjui.  Jei šio įstatymo 10 straipsnio

ketvirtosios  dalies

nustatyta tvarka Lietuvos bankas pareikalavo

papildomų

dokumentų,  šešių  mėnesių  terminas skaičiuojamas nuo

tos   dienos,   kai

gauti  visi  sprendimui  priimti  reikalingi

dokumentai    ir

informacija.    Valstybės   ir   savivaldybės

institucijos,  taip

pat įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo

Lietuvos  banko

prašymu pateikti visą jų turimą informaciją apie

banko  steigėjus

ir  akcininkus,  jų  finansinę  būklę,  veiklą,

nustatytus

įstatymų  ir  kitų  teisės  aktų  pažeidimus, atliktų

patikrinimų  ir

revizijų  išvadas  bei  kitą  informaciją,  kuri

Lietuvos   bankui

reikalinga   priimant   sprendimą  dėl  banko

licencijos išdavimo.

Lietuvos

banko  sprendimu  išduodama  banko  licencija gali

būti    su

apribojimais   operacijoms,   kurioms   bankas   dar

nepasirengęs.

Banko

licencijos   apribojimai   taikomi   ir   šio  banko

padaliniams.

Lietuvos

bankas,  pranešdamas  pareiškėjui  apie  sprendimą

neišduoti  banko

licencijos  arba  išduoti  banko  licenciją  su

apribojimais,

raštu   pateikia   tokio   sprendimo  motyvus  ir

informuoja rejestro

tvarkytoją.

Lietuvos

banko  valdyba nagrinėja paraišką ir išduoda banko

licenciją tik  tuo

atveju,  kai  pateikti  dokumentai  ir  turima

informacija

patvirtina, kad steigiamo banko:

1) statutas

(įstatai) neprieštarauja  Lietuvos  Respublikos

įstatymams ir

kitiems teisės aktams;

2) statute

(įstatuose) nurodytas  pagrindinis kapitalas yra

apmokėtas;

3)  steigimo

metu  nebuvo  pažeisti  Lietuvos  Respublikos

įstatymai ir kiti

teisės aktai;

4)  turi

kvalifikuotus,  nepriekaištingos  reputacijos  bei

turinčius  darbo

bankuose  patirties  banko  vadovus  (valdybos

narius,

administracijos vadovus);

5) steigėjų  ir

akcininkų  finansinė būklė  gera ir stabili,

reputacija

nepriekaištinga,  o turto ir lėšų, panaudotų steigiamo

banko akcijoms

įsigyti, kilmė legali;

6) turimos  ar

nuomojamos  patalpos ir įranga pagal Lietuvos

banko teisės  aktų

reikalavimus  yra tinkamos  banko  operacijoms

vykdyti;

7) steigėjai

yra sumokėję žyminį mokestį.

Banko

licencija  išduodama neribotam  laikui ir  negali būti

perduodama.

Banko

licencijos  apribojimai  panaikinami  Lietuvos  banko

sprendimu.

Už banko

licencijos išdavimą  mokamas  įstatymų  nustatytas

žyminis mokestis.

Sprendimas

neišduoti  banko licencijos gali būti skundžiamas

teismui per 10 dienų

nuo jo priėmimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

12 straipsnis.

Banko licencijos atšaukimas

Banko

licencija  netenka galios nuo tos dienos, kai Lietuvos

bankas priima

sprendimą ją atšaukti dėl:

1) banko

likvidavimo;

2) banko

reorganizavimo;

3) to,  kad

per  6 mėnesius  nuo banko  įregistravimo dienos

bankas nepradėjo veikti.

13 straipsnis.

Banko licencijos atšaukimas banko prašymu

Bankas,

nusprendęs  likviduotis, raštu  kreipiasi į Lietuvos

banką dėl leidimo

likviduotis ir banko licencijos atšaukimo. Prie

prašymo  turi  būti

pridėta  paskutinė  balansinė  ataskaita  ir

atsiskaitymų su

kreditoriais planas.

Lietuvos

bankas  leidžia  likviduotis,  jeigu  bankas  gali

visiškai

atsiskaityti   su  kreditoriais  per  šiems  priimtinus

terminus.  Kai  su

kreditoriais  atsiskaityta,  Lietuvos  bankas

atšaukia licenciją.

III skyrius

BANKO AKCININKAI IR JŲ TEISĖS

14 straipsnis.

Banko akcininkai ir akcijos

Banko

akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo arba įmonė,

neturinti juridinio

asmens  teisių,  įstatymų  nustatyta  tvarka

įsigiję bent  vieną

banko  akciją. Banko  akcininkų  negali  būti

mažiau kaip  7,

išskyrus  atvejus, kai  banko  kontrolinį  akcijų

paketą valdo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar užsienio bankas.

Banko

akciniam   kapitalui  formuoti   draudžiama  išleisti

pareikštines

akcijas.

Asmuo,

įsigijęs  banko  akcijų  paketą  be  Lietuvos  banko

leidimo,   neturi

teisės   balsuoti   visuotiniame   akcininkų

susirinkime.

Nepiniginis

(turtinis)  įnašas už  įsigyjamas banko  akcijas

gali būti  tik

nekilnojamasis  turtas, būtinas  tiesioginei banko

veiklai užtikrinti.

Nepiniginiais (turtiniais)  įnašais apmokėta

banko akcinio

kapitalo  dalis    negali  būti  didesnė  kaip  20

procentų banko

akcinio kapitalo.

Banko tarybos

sprendimu bankas  gali supirkti savo akcijas,

tačiau jų  nominali

vertė  negali būti  didesnė kaip  5 procentai

banko akcinio

kapitalo.

Banko

akcininkais negali būti:

1) valstybės

valdžios  ir  valdymo  institucijos,  išskyrus

Lietuvos Respublikos

Vyriausybę ir savivaldybes;

2) biudžetinės

įstaigos;

3) šio banko

dukteriniai bankai ir įmonės;

4) įmonės,

kurių kapitale  šio banko investicijos sudaro 10

arba daugiau

procentų jų kapitalo dydžio;

5) asmenys,

kurie buvo nuteisti už nusikaltimus ūkininkavimo

tvarkai ir

nusikaltimus finansams;

6) asmenys,

negalintys  įrodyti  lėšų,  panaudotų  akcijoms

apmokėti, įsigijimo

teisėtumo;

7) asmenys,

turintys finansinių  įsipareigojimų (prievolių)

bankui;

8) ūkio  subjektai,

kurie  atsisako pateikti Lietuvos bankui

informaciją apie

savo savininkus, veiklą ir finansinę būklę.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms draudžiama

įsigyti bei

valdyti  banko akcijas, kurios nesuteikia balsavimo

teisės.

Akciniam

kapitalui  padidinti  banko  akcininkų  sprendimu

išleidžiamos naujos

akcijos. Naujai  išleistosios banko  akcijos

turi būti

pasirašytos ir visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo

sutartyje

nurodytą   laiką,  ne  ilgesnį  kaip  12  mėnesių  nuo

akcininkų

susirinkimo,   priėmusio  nutarimą   išleisti   naujas

akcijas, dienos.

Jeigu per  12

mėnesių  nuo akcininkų  susirinkimo, priėmusio

nutarimą padidinti

banko akcinį kapitalą, banko statuto (įstatų)

pakeitimai,

susiję   su  akcinio   kapitalo  padidėjimu,  nebuvo

įregistruoti

Lietuvos  Respublikos  įstatymų  nustatyta  tvarka,

akcinis kapitalas

laikomas nepadidintu.

Leidimą

įregistruoti banko statuto pakeitimus, susijusius su

akcinio kapitalo

padidėjimu,  Lietuvos  bankas  suteikia,  jeigu

banko pateikta ir

Lietuvos banko turima informacija liudija, kad:

1) išleistosios

akcijos pasirašytos ir apmokėtos;

2) akcijos

išleistos ir apmokėtos nepažeidžiant įstatymų ir

kitų teisės aktų,

taip pat akcininkų susirinkimo sprendime, banko

statute,  akcijų

emisijos  prospekte  (memorandume)  bei  akcijų

pasirašymo sutartyse

nurodytų sąlygų ir terminų;

3) lėšų už

nupirktas akcijas kilmė yra legali.

Bankui

draudžiama  priimti skolininkui  priklausančias  šio

banko akcijas už

šiam bankui negrąžintą paskolą.

Lėšos

steigiamo  banko pagrindiniam  kapitalui  sukaupti  ar

banko išleistoms

naujos emisijos akcijoms apmokėti yra kaupiamos

Lietuvos banke  ar

kitame banke atidarytoje sąskaitoje. Sukauptos

lėšos pervedamos į

banko sąskaitą po to, kai Lietuvos Respublikos

įmonių registre

įregistruotas steigiamas bankas ar banko statuto

(įstatų)

pakeitimai,  susiję  su  statute  (įstatuose)  nurodyto

kapitalo didinimu.

Jeigu bankas ar

banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su

kapitalo didinimu,

nebuvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka,

sukauptos  lėšos

išmokamos  jas  įnešusių  asmenų  reikalavimu.

Lietuvos banko

valdybos nutarimai  dėl akcinio kapitalo didinimo

skelbiami įstatymų

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1165,

95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

15 straipsnis.

Banko akcininkų turtinės ir neturtinės teisės

Asmenys,

įsigiję   banko  akcijų,   akcininko  turtines  ir

neturtines teises

įgyja:

1) steigiant

banką - nuo visiško akcijų apmokėjimo ir banko

įregistravimo

įstatymų nustatyta tvarka;

2)

įsigijusieji  veikiančio banko  naujos emisijos  akcijų -

nuo statuto

(įstatų) pakeitimų,  susijusių su  akcinio  kapitalo

padidėjimu  dėl

naujos  banko  akcijų  emisijos,  įregistravimo

įstatymų nustatyta

tvarka;

3)

įsigijusieji  akcijų  antrinėje  rinkoje  -  nuo  įsigytų

akcijų įregistravimo

dienos.

Akcininkų

turtines  ir neturtines  teises taip  pat  nustato

Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymas.

IV skyrius

BANKO VALDYMAS

16 straipsnis.

Banko valdymo organai

Banko valdymo

organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas,

banko taryba, banko

valdyba ir administracijos vadovas.

17 straipsnis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis

banko  akcininkų susirinkimas  yra aukščiausiasis

banko valdymo

organas. Visuotiniame  akcininkų susirinkime  turi

teisę dalyvauti

visi jo  akcininkai, neatsižvelgiant į jų turimų

akcijų klasę,  rūšį

ir  skaičių. Dalyvauti visuotiniame akcininkų

susirinkime

patariamojo balso teise gali banko valdybos nariai ir

administracijos

darbuotojai, nors ir nėra akcininkai.

Tik visuotinis

akcininkų susirinkimas:

1) priima ir

keičia banko statutą (įstatus);

2) renka ir

atleidžia, jeigu reikia, ir prieš terminą, banko

tarybos, revizijų

tarnybos narius (revizorių);

3) kai  yra

atleista  banko taryba, sprendžia banko valdybos

atleidimo klausimą;

4) tvirtina

metinį banko balansą, pajamų ir išlaidų sąmatą,

pelno paskirstymą,

sprendžia nuostolių atlyginimo klausimus;

5) sprendžia

pagrindinio kapitalo padidinimo arba sumažinimo

klausimus;

6)   priima

sprendimus   dėl    banko   likvidavimo    ar

reorganizavimo,

renka  ir atleidžia  banko likvidacinės komisijos

narius,  tvirtina

šios  komisijos   apyskaitą,   jeigu   bankas

likviduojasi pats;

7) tvirtina

nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą;

8)  sprendžia

kitus  banko  tarybos,  valdybos,  revizorių

tarnybos

(revizoriaus) pasiūlytus klausimus;

9) nagrinėja

akcininkų  pasiūlymus  ir  skundus  dėl  banko

tarybos ir valdybos

darbo;

10) priima

sprendimą kreiptis  į teismą  dėl bankroto bylos

iškėlimo bankui

pagal šio įstatymo 45 straipsnį.

Visuotinio

akcininkų  susirinkimo  organizavimo,  taip  pat

sprendimų jame

priėmimo taisykles  nustato Lietuvos  Respublikos

akcinių bendrovių

įstatymas. Sprendimai šio straipsnio antrosios

dalies 1,  3, 5,  6,

10  punktuose numatytais klausimais priimami

2/3 visuotiniame

akcininkų susirinkime  dalyvaujančių  akcininkų

balsų.

Lietuvos bankas

turi teisę įpareigoti banko valdybą sušaukti

neeilinį visuotinį

banko akcininkų susirinkimą.

18 straipsnis.

Banko tarybos sudarymo tvarka ir įgaliojimai

Banko tarybos

narių skaičių nustato statutas (įstatai): jis

turi būti neporinis

ir ne mažesnis kaip 3.

Banko  tarybą

renka  visuotinis   akcininkų  susirinkimas.

Renkant banko

tarybą,  kiekvienas  akcininkas  turi  tokį  balsų

skaičių, kuris

lygus jo  akcijų balsų skaičiaus ir banko tarybos

narių skaičiaus

sandaugai. Šiuos  balsus akcininkas skirsto savo

nuožiūra -  už

vieną  ar kelis  kandidatus. Išrinkti  bus daugiau

balsų surinkę

kandidatai.

Banko taryba

renkama  iš  akcininkų  ir  banko  akcininkams

juridiniams

asmenims   atstovaujančių  asmenų,   nesančių  banko

akcininkais, ne

ilgiau kaip 4 metams.

Banko tarybos

nariu gali  būti tik  veiksnus fizinis asmuo.

Jeigu juridinis

asmuo atšaukia jam atstovaujančio banko taryboje

asmens įgaliojimus,

banko tarybos  sprendimu šis asmuo turi būti

atleidžiamas iš

banko tarybos, neatsižvelgiant  į tai, ar jis yra

banko akcininkas.

Naujas banko tarybos narys į laisvą vietą gali

būti išrinktas

visuotiniame akcininkų susirinkime bendra tvarka.

Banko tarybos narys

gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

Banko taryba

savo veiklą  pradeda pasibaigus ją išrinkusiam

visuotiniam

akcininkų susirinkimui.

Banko tarybos

nariu negali būti:

1)  to

paties  banko  valdybos  narys  ir  administracijos

vadovas;

2) asmuo,

kuriam įstatymų  nustatyta tvarka atimta teisė ar

uždrausta eiti šias

pareigas.

Banko taryba ir

jos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti

savo funkcijų

kitiems asmenims.

Visuotinis

akcininkų   susirinkimas  gali  nustatyti  banko

tarybos nariams

atlyginimą (mokėti tantjemas) tik iš pelno.

Banko taryba:

1) skiria

banko valdybos  narius ir  jos pirmininką  bei jo

pavaduotojus, taip

pat atleidžia juos iš pareigų;

2) tvirtina

banko valdybos darbo reglamentą;

3) banko

valdybos  prašymu  sprendžia  klausimą  dėl  banke

dirbančio šio banko

tarybos nario atleidimo iš užimamų pareigų;

4) stebi  ir

analizuoja  banko valdybos  veiklą,  finansinių

išteklių naudojimą,

valdymo organizavimą,  kapitalo rentabilumą,

darbo  apmokėjimą,

atlieka  finansinės   būklės   perspektyvinį

įvertinimą;

5) pateikia

visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir

atsiliepimus   apie

banko  metinį  balansą,  pelno  ir  nuostolių

ataskaitą, pelno

paskirstymą ir banko valdybos ataskaitą;

6) atstovauja

bankui teisme,  kai nagrinėjami  ginčai  tarp

banko ir  jo

valdybos,  valdybos nario arba banko administracijos

vadovo;

7)  sprendžia

kitus  statute   (įstatuose)  ir  visuotinio

akcininkų

susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus;

8) sudaro banko

veiklos planą;

9)  nustato

paskolų,  kurios  gali  būti  suteikiamos  tik

patvirtinus banko

tarybai, skyrimo tvarką;

10) priima

sprendimus dėl banko filialų (skyrių), atstovybių

ir įmonių steigimo

ar investicijų į kitų įmonių kapitalą;

11) nustato

papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką.

Banko taryba

turi teisę  skirti ekspertą  (ekspertų  grupę)

banko finansinei

apskaitai patikrinti ir įvertinti.

Banko tarybos

reikalavimu banko  valdyba ir  administracija

privalo pateikti

dokumentus, susijusius su banko veikla.

19 straipsnis.

Banko tarybos darbo tvarka

Banko

tarybos   nariai  turi   lygias   teises.   Balsavime

kiekvienas narys

turi  vieną  balsą.  Balsams  pasiskirsčius  po

lygiai, lemia

pirmininko balsas.

Jeigu banko

tarybos narys  negali atvykti  į  posėdį,  savo

valią -

"už" ar  "prieš" balsuojamą  nutarimą, su kurio projektu

jis yra susipažinęs,

gali pranešti raštu.

Banko tarybos

posėdis  yra  teisėtas,  kai  jame  dalyvauja

daugiau kaip pusė

jos narių. Nutarimai priimami paprasta posėdžio

dalyvių balsų

dauguma, išskyrus  nutarimus  dėl  banko  valdybos

narių atšaukimo,

kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 banko tarybos

narių balsų.

Banko tarybos

posėdžiai turi  būti rengiami  ne rečiau kaip

kartą per  ketvirtį.

Banko tarybos posėdžius šaukia banko tarybos

pirmininkas, o jo

nesant - pirmininko pavaduotojas.

Posėdžiai taip

pat šaukiami,  jei to  reikalauja ne  mažiau

kaip 1/3  banko

tarybos  narių arba banko valdyba. Į šių posėdžių

darbotvarkę turi

būti įtraukiami  posėdžio sušaukimo iniciatorių

pasiūlyti klausimai.

20 straipsnis.

Banko valdyba

Banko

valdyba   vadovauja  bankui,   tvarko  jo   reikalus,

atstovauja  jam  ir

už  banko  operacijų  vykdymą  atsako  pagal

įstatymus.  Banko

valdybos  narių  skaičių,  kuris  negali  būti

mažesnis  kaip   3,

taip  pat  valdybos  ir  jos  narių  veiklą,

įgalinimus ir  teises,

nutarimų  priėmimo  tvarką  nustato  banko

statutas (įstatai)

ir banko valdybos darbo reglamentas.

Banko valdybos

pirmininkas,  jo  pavaduotojai  ir  valdybos

nariai skiriami  ne

ilgiau  kaip 4  metams. Banko  valdybos nario

kadencijų skaičius neribojamas.

Banko

valdybos  nariu  gali  būti  skiriamas  tik  veiksnus

fizinis asmuo. Banko

valdybos nariu negali būti skiriamas:

1) to paties

banko tarybos narys;

2) asmuo,

esantis  bet  kurio  kito  Lietuvos  Respublikoje

įregistruoto banko

valdybos nariu ar administracijos vadovu;

3) asmuo,

kuriam įstatymų  nustatyta tvarka atimta teisė ar

uždrausta eiti šias

pareigas.

Banko  statute

(įstatuose)  taip  pat  gali  būti  numatomi

papildomi

reikalavimai  dėl valdybos nario.

Banko valdybos

narys, pateikęs  rašytinį  pareiškimą,  gali

atsistatydinti.

Pareiškimas turi būti išnagrinėtas ir patenkintas

ne vėliau kaip per

14 kalendorinių dienų nuo jo padavimo dienos.

Banko valdybos

pirmininkas,  jo  pavaduotojai  ir  valdybos

nariai dirba  banke

ir  gauna pareiginį  atlyginimą,  kurį  jiems

nustato banko

taryba. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu

banko valdybos

pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams

gali būti mokamos

tantjemos.

Banko valdybos

nariai neturi  teisės pavesti  savo pareigas

eiti kitiems

asmenims. Laikinai  nedirbantį banko  valdybos narį

gali pavaduoti

banko  tarybos  paskirtas  tarybos  narys.  Banko

tarybos nariui,  kol

jis  eina  banko  valdybos  nario  pareigas,

sustabdomi įgaliojimai

banko taryboje.

21 straipsnis.

Banko administracija

Banko

administraciją  sudaro jo  centrinio valdymo  aparato,

struktūrinių

padalinių   bei  filialų  (skyrių)  vadovai  ir  jų

pavaduotojai.

Banko

administracija   vykdo  banko   visuotinio  akcininkų

susirinkimo, tarybos

ir valdybos nutarimus.

Bankos

administracijos  pareigas ir įgalinimus nustato banko

statutas (įstatai)

ir banko valdybos patvirtintos taisyklės.

Banko

administraciją  ir jos  vadovą į  darbą  priima  banko

valdyba. Banko

administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo

finansininko

(buhalterio) pareigų, būti kito banko valdybos nariu

ar dirbti kito banko

administracijoje.

Bankos

administracijos  vadovas  sudaro  darbo  sutartis  su

kitais banko darbuotojais.

Banko

administracijos   vadovo  pareigas  gali  eiti  banko

valdybos pirmininkas

ar kitas valdybos narys.

22 straipsnis.

Banko revizijų tarnyba (revizorius)

Banke  turi

būti  bent   vienas  revizorius,   kurį  renka

visuotinis

akcininkų   susirinkimas   banko   statuto   (įstatų)

nustatytam, bet ne

ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

Revizoriaus

kadencijų  skaičius neribojamas.  Juo gali  būti

veiksnus fizinis

asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją.

Revizoriumi

negali  būti  banko  tarybos,  valdybos  narys,

administracijos

vadovas    ar    vyriausiasis    finansininkas

(buhalteris).

Banko revizijų

tarnyba (revizorius) privalo:

1) tikrinti

pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą, banko veiklą

ir kontroliuoti,

ar  bankas  veikia  pagal  įstatymus  ir  banko

statutą (įstatus);

2) tikrinti

metinį balansą ir kitus buhalterinės-finansinės

apskaitos

dokumentus, kuriais vadovaudamasis visuotinis akcininkų

susirinkimas priima

nutarimus;

3)

artimiausiame visuotiniame akcininkų susirinkime ar banko

tarybos posėdyje

pranešti  apie    patikrinimų  metu  nustatytus

pažeidimus.

Banko revizijų

tarnyba  (revizorius)  atlieka  patikrinimus

visuotinio

akcininkų  susirinkimo,  banko  tarybos  ar  valdybos

pavedimu.

23 straipsnis.

Banko komitetai ir tarnybos

Bankas privalo

turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir

vidaus audito

tarnybą. Gali būti sudaromi ir kiti banko komitetai

bei tarnybos.  Jų

funkcijas,  sudarymo ir  veiklos tvarką nustato

Lietuvos banko

teisės aktai ir banko statutas (įstatai).

V skyrius

BANKŲ VEIKLA

24 straipsnis.

Banko statutas (įstatai)

Banko statute

(įstatuose) turi būti nurodyta:

1) banko

pavadinimas;

2) banko

pagrindinė buveinė;

3) banko

atliekamos operacijos;

4) akcinio

kapitalo nominali  vertė  ir  jo  sudėtis  pagal

akcijų  klases,

akcijų     savininkams  suteikiamas  teises  ir

pareigas;

5) kiti

kapitalai;

6) apmokėjimo

už akcijas tvarka;

7) akcijų

perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;

8) vienos

klasės ar rūšies akcijų keitimo į kitos klasės ar

rūšies akcijas

tvarka;

9) obligacijų

išleidimo ir jų apyvartos tvarka;

10) banko

valdymo struktūra;

11) banko

valdymo organų  sudarymo bei jų vadovų skyrimo ar

rinkimo tvarka, jų

teisės, pareigos ir atsakomybė;

12) visuotinių

akcininkų susirinkimų  šaukimo bei balsavimo

juose tvarka;

13) pelno

paskirstymo tvarka;

14) banko

pranešimų  skelbimo tvarka;

15) banko

reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

16)   kitos

įstatymams   ir    kitiems   teisės    aktams

neprieštaraujančios

nuostatos.

25 straipsnis.

Banko operacijos

Bankas turi

teisę atlikti šias operacijas:

1) priimti

indėlius ir  kitas grąžintinas lėšas į klientams

atidarytas sąskaitas

ir jas tvarkyti;

2) duoti ir

imti paskolas;

3)  išduoti

piniginius  laidavimus,  garantijas  ir  kitus

laidavimo

įsipareigojimus;

4)  išleisti

mokėjimo  dokumentus   (čekius,  akredityvus,

vekselius ir kt.) ir

atlikti jais operacijas;

5) atlikti

operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis,

obligacijomis ir

kt.);

6) atlikti

operacijas užsienio valiuta;

7) pirkti ir

parduoti tauriuosius metalus;

8) išleisti ir

tvarkyti kreditines pinigines priemones;

9) priimti

saugoti iš klientų vertybes ir nuomoti klientams

banko saugykloje

seifų kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;

10) teikti

paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų

ir kliento

investicijų tvarkymo klausimais;

11) atlikti

kitas Lietuvos  banko teisės  aktuose

nustatytas

operacijas.

26 straipsnis.

Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai

Bankui

nustatomi  šie normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3)

maksimalios   atviros  pozicijos   užsienio  valiuta  ir

tauriaisiais

metalais;

4) maksimalios

paskolos sumos vienam skolininkui.

Normatyvų

dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos

bankas.

27 straipsnis.

Banko investicijos

Bankai gali

steigti įmones,  būti jų  bendrasavininkiais ar

akcininkais.

Bendra banko

investicijų į  kitų įmonių akcijas ar kapitalą

suma negali  būti

didesnė  kaip  10  procentų  banko  pagrindinio

kapitalo.

Bankas negali

įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio

akcijų paketo.

Šio

straipsnio  antrosios  ir  trečiosios  dalių  nuostatos

netaikomos banko

investicijoms į  įmonių, kurios  pagal Lietuvos

Respublikos

įstatymus  ir Lietuvos  banko teisės aktus priskirtos

kreditine ir

finansine veikla  besiverčiančioms įmonėms, akcijas

ar  kapitalą.   Šio

straipsnio   antrosios  dalies  reikalavimai

netaikomi, jeigu

bankas akcijas  įsigijo  kaip  kompensaciją  už

išduotą ir

negrąžintą paskolą.  Šiuo atveju  bankas privalo  per

vienerius metus

perleisti investicijų  į kitų  įmonių akcijas ar

kapitalą dalį,

kuria viršijama  šio straipsnio  antrojoje dalyje

nustatyta norma.

Bankui

draudžiama  įsigyti  įmonės,  kuri  valdo  šio  banko

akcijų paketą,

akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu.

28 straipsnis. Banko dokumentų saugojimas

Bankas

per visą sutarčių galiojimo laiką ir trejus metus jam pasibaigus saugo:

1)

paskolų,  garantijų, laidavimo,  įkeitimo ir  kitas sutartis;

2)

kitus banko partnerių dokumentus, kuriais remiantis buvo sudaryta sutartis;

3)

kitus Lietuvos banko numatytus dokumentus.

Bankas

gali saugoti ir kitus dokumentus bei nustatyti kitokį saugojimo laiką, bet ne

trumpesnį negu nustatyta šio straipsnio pirmojoje dalyje.

29

straipsnis. Paskolų išdavimas su banku susijusiems asmenims

Bankas

gali skolinti su banku susijusiems asmenims ne daugiau kaip 10 procentų banko

kapitalo.

Su

banku susijusiais asmenimis yra laikomi:

1)

banko ir jo dukterinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo savininkai, jų

sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai

ar  (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo

kapitalo;

2)

banko ir jo dukterinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų nariai, revizoriai,

administracijos ir filialų (skyrių) vadovai bei jų sutuoktiniai, tėvai ir

vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai

įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo.

Bankai

apie išduotas paskolas su banku susijusiems asmenims privalo pateikti

informaciją Lietuvos bankui jo nustatyta tvarka.

30

straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimas

Bankai

prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti gali priimti įkeitimui

prekines ir kitas materialines vertybes, vekselius ir kitus vertybinius

popierius, prekių lydimuosius dokumentus, valiutines  ir kitas  vertybes,

sudaryti  turto įkeitimo,  garantijos,  laidavimo  ar  kitas  sutartis,

neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams.

Jeigu

skolininkas  sutartyje nustatytu  laiku  paskolos negrąžino, o paskolos

grąžinimas buvo garantuotas turtu, bankas turi teisę gauti savo reikalavimo

patenkinimą iš įkeistojo turto vertės pirmiau už kitus kreditorius.

Jeigu

skolininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo prievolių, kurių įvykdymas buvo

užtikrintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinių

popierių įkeitimu, bankas turi teisę duoti nurodymą šių vertybinių popierių

sąskaitų tvarkytojui Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka į banko

vertybinių popierių sąskaitą pervesti įkeistus vertybinius popierius už tokią

sumą, kokia buvo neįvykdytos prievolės, jei tai numatyta banko ir skolininko sutartyje.

Kai bankas yra jam įkeistų vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, jis turi

teisę pervesti šiuos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius į savo

vertybinių popierių sąskaitą šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis,

tvarka bei sumomis.

Bankas

gali pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą laiką, kol  jis naudojasi

paskola, pateikti informaciją ar dokumentus, reikalingus jo finansinei būklei

įvertinti.

Iškilus

grėsmei, kad paskola nebus laiku grąžinta, bankas gali vienašališkai nutraukti

sutartį arba ją pakeisti, arba pareikalauti papildomos garantijos.

Bankams

draudžiama banko prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti priimti

paties banko ir su banku susijusių asmenų išleistus vertybinius popierius, laidavimo

ir garantijų sutartis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.VIII-178,

97.04.08, Žin., 1997, Nr.33-811 (97.04.18)

31

straipsnis. Paslapties saugojimas

Esantys

ir  buvę  banko  tarybos,  valdybos  nariai, administracija bei  darbuotojai

privalo  laikyti  paslaptyje informaciją, gautą dirbant banke, ir nenaudoti jos

asmeninei ar kitų naudai.

Jeigu

Lietuvos bankas pareikalauja, jam turi būti pateikti visi dokumentai ir

informacija, susijusi su banko steigimu ir veikla. Dokumentai ir informacija

kitų institucijų reikalavimu teikiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

atvejais ir tvarka.

[31 straipsnio 3 dalies redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

Bankas

privalo informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu jam pateikti dokumentai ar

kita turima informacija apie banko kliento sandorius liudija galimą neteisėtu

būdu įgyto turto legalizavimą  ar  įstatymų  draudžiamos  veiklos  finansinį

aptarnavimą.

[31 straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

Bankas privalo pateikti mokesčių policijai informaciją, numatytą Pinigų plovimo

prevencijos įstatymo 8 ir 12 straipsniuose.

Bankai

privalo nustatyti paslapčių saugojimo tvarką.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-277,

97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1504 (97.07.04)

32

straipsnis. Atsakomybė už bankui padarytus nuostolius

Banko

tarybos, valdybos narių, administracijos ir darbuotojų atsakomybę už dėl jų

kaltės bankui padarytus nuostolius nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir

kiti teisės aktai bei banko statutas (įstatai).

VI skyrius

KAPITALAI IR PELNO PASKIRSTYMAS

33

straipsnis. Kapitalų rūšys

Bankas

turi pagrindinį ir papildomus kapitalus.

34

straipsnis. Banko pagrindinis kapitalas

Banko

pagrindinis  kapitalas  negali būti mažesnis už Lietuvos banko nustatytą

minimalų pagrindinio kapitalo dydį, išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje

numatytą atvejį.

Bankas,

gavęs išankstinį Lietuvos banko leidimą, gali sumažinti savo pagrindinį

kapitalą iki Lietuvos banko nustatyto minimalaus pagrindinio kapitalo dydžio.

Banko

atsargos kapitalas formuojamas iš banko akcininkų papildomų įnašų ar(ir)

atskaitymų iš banko pelno. Banko atsargos kapitalo paskirtis - garantuoti banko

finansinį stabilumą.

Banko

akcinis kapitalas turi būti sumažintas nuostolių suma visuotinio akcininkų

susirinkimo nutarimu, jeigu banko metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose

nurodyti nuostoliai siekia 75 procentus banko akcinio kapitalo nominalios

vertės.

Jeigu

banko metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai siekia

šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytą dydį, banko valdyba privalo per

tris dienas apie tai informuoti banko tarybą bei Lietuvos banką ir per 45

dienas sušaukti  neeilinį  visuotinį  banko  akcininkų susirinkimą, kuriame,

jeigu reikia, pateikiama nepriklausomo audito išvada. Susirinkimas sprendžia

akcinio kapitalo mažinimo ir tolesnės banko veiklos klausimus.

Jeigu

banko metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai yra

lygūs banko akcinio kapitalo nominaliai vertei  arba  už  ją  didesni,

visuotinis banko akcininkų susirinkimas  privalo  sumažinti  banko  akcinį

kapitalą anuliuodamas turimas savo akcijas nuostoliams padengti. Priėmus šį

sprendimą,  Lietuvos bankas šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka skiria

banko laikinąjį administratorių.

Jei

visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą laiką nesušaukiamas,

neįvyksta  ar  nepritaria  akcinio  kapitalo sumažinimui nuostolių suma,

Lietuvos bankas šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka skiria laikinąjį

administratorių arba kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui.

Šiuo

atveju laikinasis administratorius ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jo paskyrimo

turi kreiptis į teismą dėl banko akcinio  kapitalo  sumažinimo. Kai teismas

priima sprendimą sumažinti akcinį kapitalą, laikinasis administratorius

Lietuvos banko  pritarimu  priima sprendimą banką reorganizuoti arba pasiūlo

Lietuvos bankui remiantis 45 straipsniu iškelti bankui bankroto bylą.

Šio

straipsnio  ketvirtojoje,  penktojoje,  šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje

dalyse nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, jei šio straipsnio ketvirtojoje

dalyje nurodyto dydžio nuostolius nustato Lietuvos bankas ir apie tai praneša

banko valdybai.

Apie

šaukiamą  visuotinį  akcininkų susirinkimą ir jo darbotvarkę ne vėliau kaip

prieš 30 dienų pranešama visiems akcininkams.  Dėl akcinio kapitalo sumažinimo

bankų statutų pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka. Akcinis kapitalas laikomas sumažintu tik įregistravus statutų

pakeitimus.

Jeigu

bankas yra nemokus, banko akcinis kapitalas gali būti didinamas papildomais

įnašais už viešai platinamas akcijas, kurių pasirašymo sutartyje nurodyta, kad

bankas yra nemokus.

Šio

straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatyta tvarka akcinis  kapitalas gali būti

didinamas tik Lietuvos bankui leidus, išskyrus atvejį, kai bankui iškelta

bankroto byla.

Kai

bankai mažina akcinį kapitalą šio straipsnio nustatyta tvarka,  netaikomos

Lietuvos  Respublikos akcinių bendrovių įstatymo  45  straipsnio  ketvirtoji,

penktoji, šeštoji ir aštuntoji dalys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr.

I-1218, 96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

Nr.

I-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

35

straipsnis. Pelno paskirstymas

Banko

pelnas yra lėšos, kurios lieka iš banko finansinių metų pajamų atskaičius tų

metų banko išlaidas ir nuostolių sumas.

Banko

finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

Sprendime

dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1)

pelnas;

2)

privalomi mokėjimai iš pelno;

3)

atskaitymai į bendrosios paskirties rezervus paskolų nuostoliams dengti;

4)

atskaitymai į atsargos kapitalą;

5)

atskaitymai į kitus, banko statute (įstatuose) nustatytus kapitalus ir fondus;

6)

dividendai;

7)

metinės išmokos (tantjemos) banko tarybos ir valdybos nariams;

8)

nepaskirstyto pelno likutis.

Banko

pelnas, likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir atskaitymų į  atsargos bei

kitus banko statute (įstatuose) nustatytus kapitalus ir fondus, negali būti

išmokėtas dividendais ir tantjemomis,  jeigu po  visuotinio akcininkų

susirinkimo atitinkamo  sprendimo  kapitalo  pakankamumas  ir  minimalus

pagrindinis kapitalas tampa mažesni už Lietuvos banko nustatytus dydžius.

Banko

apmokestinamas pelnas skaičiuojamas ir pelno mokestis mokamas Lietuvos

Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

VII skyrius

APSKAITA, ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

36

straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė

Bankai

ir jų padaliniai tvarko apskaitą ir atskaitomybę Lietuvos banko nustatyta

tvarka.

Banko

finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus, per  3

mėnesius  nuo finansinių metų pabaigos patvirtinta visuotiniame  akcininkų

susirinkime  ir pateikta Lietuvos bankui. Banko finansinė ataskaita viešai

skelbiama Lietuvos banko nustatyta tvarka iki gegužės 1 dienos. Už metinėje

ataskaitoje pateiktos  informacijos teisingumą bankas atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

Auditoriai

privalo teikti Lietuvos bankui paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų.

VIII skyrius

POVEIKIO PRIEMONĖS

37

straipsnis. Bankui taikomos poveikio priemonės

Lietuvos

bankas, norėdamas apsaugoti indėlininkų interesus, užtikrinti banko  ir bankų

sistemos saugumą, patikimumą ir stabilumą, turi teisę taikyti bankams šias

poveikio priemones:

1)

įspėti banką dėl jo veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo

terminus;

2)

įstatymų  nustatyta tvarka  skirti  banko  vadovams administracines nuobaudas;

3)

laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną, kelias ar visas

operacijas (moratoriumas);

4)

laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą banko filialo (skyriaus), filialų

(skyrių) veiklai;

5)

reikalauti nušalinti ar nušalinti banko valdybos narį (narius) ar

administracijos vadovą;

6)

reikalauti sustabdyti ar sustabdyti  banko  tarybos nario (narių) įgaliojimus;

7)

sustabdyti banko tarybos įgaliojimus, nušalinti banko valdybą, administracijos

vadovą ir paskirti banko laikinąjį administratorių, o jei reikia - ir jo

padėjėjus;

8)

apriboti disponavimą sąskaitomis, esančiomis Lietuvos banke;

9)

atšaukti banko licenciją.

Lietuvos

bankas parenka poveikio priemonę atsižvelgdamas į pažeidimo, kurio pagrindu

taikoma poveikio priemonė, turinį, šio pažeidimo ir taikomos poveikio priemonės

pasekmes banko ir bankų sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui.

Nutarimo

dėl poveikio priemonių taikymo pagrįstumas gali būti per 1 mėnesį  apskųstas

teismui, jeigu Lietuvos Respulikos įstatymų nenustatyta kitaip. Apskundimas

nesustabdo šio nutarimo vykdymo.

Teismas

nagrinėja,  ar buvo pagrindas taikyti poveikio priemonę ir ar laikytasi jos

taikymo tvarkos. Teismas negali spręsti klausimo dėl poveikio priemonės rūšies

parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1601, 96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

38

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

Lietuvos

bankas  šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytas poveikio priemones taiko esant

bent vienam iš šių pagrindų:

1)

Lietuvos bankui suteikta neteisinga informacija;

2)

Lietuvos  bankui nepateikta būtina bankų priežiūrai vykdyti informacija ar

dokumentai;

3)

nesilaikyta nustatytų normatyvų;

4)

pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.

Šio

įstatymo 37 straipsnyje išvardytos poveikio priemonės taikomos bankams Lietuvos

banko valdybos nutarimu.

Nutarimą

taikyti poveikio priemonę Lietuvos banko valdyba priima vadovaudamasi:

1)

dokumentais ir informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų teisės aktų ar

normatyvų pažeidimą;

2)

banko ekonominės būklės analize;

3)

medžiaga apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir Lietuvos banko bei kitų

institucijų bankui taikytas poveikio priemones;

4)

prognoze, kaip nustatyti pažeidimai gali atsiliepti banko būklei, indėlininkų

ir kitų banko kreditorių interesams ir visos bankų sistemos stabilumui;

5)

banko valdybos ir administracijos vadovo paaiškinimais.

Klausimas

dėl poveikio priemonės taikymo bankui svarstomas dalyvaujant banko atstovams.

Banko

atstovams neatvykus į klausimo svarstymą ar jiems nepateikus paaiškinimų,

sprendimas taikyti poveikio priemonę priimamas be jų.

Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą šio įstatymo 37

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, privalo būti priimtas per tris mėnesius

nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo

daugiau kaip vieneri metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.

39

straipsnis. Banko tarybos įgaliojimų sustabdymas ir banko valdybos

bei administracijos vadovo nušalinimas

Banko tarybos įgaliojimai sustabdomi, banko

valdyba bei administracijos vadovas nušalinami ir skiriamas laikinasis

administratorius tik išimtiniais atvejais, jeigu iškyla grėsmė patikimai ir

stabiliai banko veiklai, bet yra reali galimybė pataisyti padėtį, sustabdžius

banko tarybos įgaliojimus ir nušalinus nuo banko valdymo banko valdybą ir

administracijos vadovą.

Laikinojo administratoriaus skyrimo tikslas -

apsaugoti banko kreditorių interesus, kol bus įvertinta reali banko padėtis ir

imtasi priemonių trūkumams pašalinti ar priimtas sprendimas iškelti bankui

bankroto bylą.

Sprendimą dėl laikinojo administratoriaus, o

jei reikia - ir jo padėjėjų skyrimo ir atleidimo priima Lietuvos banko valdyba

ir apie tai praneša Vyriausybei. Laikinasis administratorius gali būti

skiriamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Lietuvos bankas, pranešęs

Vyriausybei, gali šį terminą pratęsti dar 2 mėnesiams.

Nuo laikinojo administratoriaus, o jei reikia

1) banko tarybos įgaliojimai sustabdomi ir

pereina Lietuvos banko valdybai;

2) banko valdyba bei administracijos vadovas

nušalinami, o visi banko valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai pereina

laikinajam administratoriui. Šiuo atveju klausimų, priskirtų banko valdybos

kompetencijai, sprendimai privalo būti suderinti su Lietuvos banku;

3) visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimai įsigalioja suderinus juos su Lietuvos banku ir Vyriausybe ar jos

įgaliota institucija.

Ši tvarka taikoma ir tuo atveju, jei visos

banko akcijos anuliuotos Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34

straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju klausimų, priskirtų visuotinio

akcininkų susirinkimo kompetencijai, sprendimas pereina laikinajam administratoriui

ir privalo būti suderintas su Lietuvos banku ir Vyriausybe ar jos įgaliota

institucija.

Banko,

kuriame valstybei nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 51 procentas

akcinio kapitalo, laikinasis administratorius gali taikos sutartimi Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka baigti turtinį ginčą, kurio viena iš šalių yra

bankas, tik gavęs Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos leidimą.

Visi banko tarybos, valdybos ir

administracijos vadovo sprendimai, priimti po laikinojo administratoriaus

paskyrimo dienos, yra neteisėti ir nevykdytini.

Lietuvos bankas tiesiogiai atsako už banko

administravimo eigą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

40

straipsnis. Laikinasis administratorius

Laikinasis administratorius - tai banko

tarybos įgaliojimų sustabdymo ir banko valdybos bei administracijos vadovo

nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui Lietuvos banko paskirtas banko valdytojas.

Laikinasis administratorius ir jo padėjėjai

yra Lietuvos banko darbuotojai. Jų teisės, pareigos ir atsakomybė nustatomos su

Lietuvos banku sudarytoje darbo sutartyje.

Laikinasis administratorius, įspėjęs raštu

prieš 7 kalendorines dienas, turi nutraukti darbo sutartį su banko valdybos

nariais, banko administracijos vadovu, taip pat turi teisę nutraukti darbo

sutartį su padalinių vadovais, kurie pagal savo pareigines instrukcijas turi

teisę priimti sprendimus imti ir duoti paskolas, vykdyti kitokias finansines

operacijas. Visiems šiems atleistiesiems nemokama išeitinė pašalpa ir

kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Laikinasis administratorius taip pat turi teisę sumažinti darbo užmokestį

darbuotojams be jų sutikimo iki biudžetinių įstaigų, organizacijų darbuotojų

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, kurį kas mėnesį skelbia

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keisti kitas

darbo sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo vietą, perkelti į kitą

mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai). Prireikus

laikinasis administratorius skelbia prastovą visiems banko darbuotojams arba jų

daliai ir už kiekvieną prastovos valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas

minimalus valandinis atlygis.

Lietuvos bankas nustato banko ūkinės veiklos

ir disponavimo banko turtu apribojimus. Be Lietuvos banko leidimo draudžiama

parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti (perduoti) banko turtą

(išskyrus nekilnojamąjį turtą), laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų

prievolių įvykdymą. Be visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliojimų ar sutikimo,

suderintų šio įstatymo 17 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka,

draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti (perduoti) banko

nekilnojamąjį turtą, laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių

įvykdymą, reorganizuoti ar likviduoti banką, išskyrus 34 straipsnio

septintojoje dalyje numatytus atvejus, taip pat spręsti kitus visuotinio

akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančius klausimus.

Lietuvos bankas tvirtina laikinojo

administratoriaus parengtą banko administravimo planą ir banko administravimo

išlaidų sąmatą, reikalingą šiam planui įgyvendinti, nustato atsiskaitymo apie

administravimo eigą ir rezultatus tvarką. Lietuvos bankas ne rečiau kaip kartą

per savaitę išklauso administratoriaus informaciją apie padėtį banke, priimtus

sprendimus ir tolesnes galimybes bei būdus padėčiai banke taisyti.

Apie administravimo eigą ir rezultatus

laikinasis administratorius taip pat privalo pranešti visuotiniam akcininkų

susirinkimui šio nustatytais terminais ir tvarka.

Laikinasis administratorius per 3 dienas nuo

jo paskyrimo dienos turi paskirti visišką banko reviziją, kuri turi būti

atlikta per 2 mėnesius nuo jos paskyrimo dienos. Šį terminą Lietuvos banko

valdyba gali pratęsti dar 1 mėnesiui. Revizorių kandidatūras turi patvirtinti

Lietuvos bankas. Revizijos akte turi būti nurodyta faktinė banko aktyvų ir

pasyvų būklė.

Revizijos metu nustačius, kad bankas yra

nemokus ir negali išvengti bankroto, laikinasis administratorius siūlo Lietuvos

banko valdybai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Laikinasis administratorius už žalą bankui,

atsiradusią dėl jo kaltės, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka. Kai Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių, sustabdomi

išieškojimai teisme ar ne ginčo tvarka ir be Lietuvos banko leidimo draudžiami

visų šio banko finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius,

mokėjimai, taip pat draudžiama banko kreditorių ir skolininkų reikalavimus

perleisti kitiems asmenims bei dalyti ar kitaip skirstyti banko turtą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr.

I-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

Nr.

I-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

41

straipsnis. Laikinojo administratoriaus atšaukimas

Laikinasis

administratorius atšaukiamas prieš terminą:

1)

Lietuvos bankui nustačius, kad bankas gali patikimai ir stabiliai veikti;

2)

įstatymų nustatyta tvarka iškėlus bankroto bylą bankui.

IX skyrius

BANKO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

42

straipsnis. Banko reorganizavimas

Bankas

reorganizuojamas  Lietuvos  Respublikos  akcinių bendrovių įstatymo nustatyta

tvarka, Lietuvos bankui sutikus.

43

straipsnis. Banko likvidavimas

Bankas

likviduojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

X skyrius

BANKO BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO IR TEISMINIO

NAGRINĖJIMO TVARKA

44

straipsnis. Banko bankroto procedūra

Banko

bankroto procedūra - tai banko administratoriaus paskyrimas, banko

reorganizavimas ar sanavimas, norint išvengti jo bankroto, taip pat

bankrutavusio banko likvidavimas.

Bankui

taikomas  Lietuvos Respublikos  įmonių  bankroto įstatymas, jei šis įstatymas

nenustato kitaip.

Banko bankroto procedūra nagrinėjama tik teismine tvarka.

Iškėlus

bankroto bylą, kreditorių susirinkimai nešaukiami.

Apie

bankroto bylos iškėlimą, jos eigą ir banke atliekamą bankroto procedūrą turi

būti pažymima įmonių rejestre.

45

straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimo sąlygos

Banko

bankroto bylą teismas iškelia pagal Lietuvos banko pareiškimą dėl  banko

nemokumo,  taip pat pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą ar

kreditorių pareiškimą, tik jeigu yra Lietuvos banko išvada apie banko nemokumą.

46

straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimas teisme

Banko

bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra banko buveinė, teismas.

Teismas,

gavęs pareiškimą, atitinkantį šio įstatymo 45 straipsnio sąlygas, Lietuvos

banko teikimu tą pačią dieną skiria administratorių ir nustato jam atlyginimą.

Teismas

per 7 dienas priima nutartį iškelti banko bankroto bylą ir privalo:

1)

pranešti apie iškeltą bylą žinomiems kreditoriams, šio banko bankams

korespondentams, rejestro tvarkytojui bei viešai paskelbti nurodydamas:

teismą,

kuriame bus nagrinėjama bankroto byla, ir bylos numerį,

bankrutuojančio

banko rekvizitus,

terminus,

iki kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;

2)

sustabdyti kitų, iškeltų šiam bankui šiame teisme, bylų nagrinėjimą ir pranešti

kitiems teismams, kuriuose yra šio banko bylų, apie bankroto bylos iškėlimą,

kad būtų sustabdytos kitos šiam bankui iškeltos bylos.

Teismo

nutartis iškelti banko bankroto bylą gali būti apskųsta  Lietuvos  Respublikos

civilinio  proceso  kodekso nustatyta tvarka.  Skundo padavimas nesustabdo

banko bankroto bylos eigos.

Nutraukus

banko  bankroto bylą  dėl reorganizavimo  ar sanavimo, apie tai pranešama

rejestro tvarkytojui bei viešai paskelbiama.

Teismui

iškėlus banko bankroto bylą:

1)

banko valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei banko bankroto byla yra

nutraukiama,  tai banko valdymo organai turi teisę toliau atlikti savo

funkcijas;

2)

uždraudžiamas  visų finansinių  prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius,

mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne ginčo tvarka, taip pat be atskiro teismo

leidimo draudžiama dalyti ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus išlaidas,

reikalingas administratoriaus  veiklai banko  bankroto bylos nagrinėjimo metu

užtikrinti;

3)

sustabdomas palūkanų skaičiavimas.

47

straipsnis. Banko administratorius

Banko

administratorius  -  tai  banko  bankroto  bylos nagrinėjimo laikotarpiui

skiriamas banko valdytojas.

Bankos

administratoriumi negali būti paskirtas skolininko atstovas, banko  savininkas

(savininkai),  akcininkai, banko tarybos ir valdybos narys, administracijos

vadovas, kreditorius.

Banko

administratorius privalo:

1)

po paskyrimo per 3 dienas bankuose korespondentuose esančių banko  sąskaitų

likučius perkelti į Lietuvos banko korespondentinę sąskaitą, esančią Lietuvos

banke, arba uždrausti atlikti mokėjimus iš jų;

2)

sudaryti banko skolininkų sąrašą ir pateikti jį teismui;

3)

užfiksuoti indėlius  užsienio valiuta pagal oficialų kursą, buvusį tą dieną,

kai bankui buvo iškelta bankroto byla;

4)

perskaičiuoti grąžinamas paskolas ir aktyvus užsienio valiuta į litus;

5)

apie administravimo eigą ir rezultatus atsiskaityti teismui ir Lietuvos bankui

per jų nustatytus terminus ir jų nustatyta tvarka.

6)

Lietuvos  bankui pritarus  siūlyti teismui sanuoti, reorganizuoti ar likviduoti

banką.

Banko

administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, turi teisę

nutraukti darbo sutartį su banko valdybos nariais, banko administracijos vadovu

ir padalinių vadovais. Visiems  šiems  atleistiesiems nemokama išeitinė pašalpa

ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Banko administratorius taip pat turi teisę sumažinti darbo užmokestį

darbuotojams be jų sutikimo iki biudžetinių įstaigų,  organizacijų  darbuotojų

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio  dydžio,  kurį  kas  mėnesį  skelbia

Statistikos departamentas  prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keisti kitas

darbo sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo vietą, perkelti į kitą

mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai). Prireikus

banko administratorius skelbia prastovą  visiems banko darbuotojams arba jų

daliai ir už kiekvieną prastovos valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas

minimalus valandinis atlygis.

Bankas,

kuriam iškelta bankroto byla, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio bylose dėl

turto išieškojimo.

Iškėlus

banko bankroto bylą ir dėl to sustabdžius bylas dėl kreditorių pinigų

išieškojimo, kreditoriams  (ieškovams) iš valstybės biudžeto  lėšų grąžinamas

jų sumokėtas  žyminis mokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

48

straipsnis. Banko administratoriaus sprendimų tvirtinimas

ir jo atsakomybė

Visus

banko administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja banko įsiskolinimai, taip

pat kurie yra susiję su banko turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi

patvirtinti teismas. Šie sprendimai be minėto patvirtinimo negalioja.

Banko

administratorius atlygina nuostolius, kurie atsirado vykdant nepatvirtintus šio

straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus sprendimus.

49

straipsnis. Kreditorių teisės, teismui iškėlus banko

bankroto bylą

Teismui

iškėlus banko bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą

laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai nuo bylos

iškėlimo dienos, pareikšti administratoriui savo  finansinius reikalavimus  ir

nurodyti prievolės įvykdymo garantijas.

Teismas

turi teisę iki bylos nagrinėjimo pabaigos priimti kreditorių finansinius

reikalavimus, kurie buvo pateikti dėl svarbių priežasčių pažeidus šio

straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą.

50

straipsnis. Bankrutuojančio banko sanavimas

Bankrutuojančio

banko  sanavimas - tai banko savininkų (akcininkų), kreditorių ar trečiųjų

asmenų  bankui taikomos ekonominės ir finansinės priemonės, kad būtų galima

išvengti jo likvidavimo.

Bankrutuojančiam

bankui  taikomos sanavimo  sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių

bankroto įstatymo 23 straipsnyje.

51

straipsnis. Banko administratoriaus funkcijų atlikimas

sanavimo metu

Sanavimo

metu banko administratoriaus funkcijas atlieka teismo paskirtas banko

administratorius.

52

straipsnis. Banko sanavimo nutraukimas ir baigimas

Jeigu

banko  sanavimas yra neefektyvus ar įsipareigoję sanuoti  asmenys  nevykdo

savo  įsipareigojimų,  sanavimas nutraukiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko

administratoriui ir suderinus su Lietuvos banku.

Banko

sanavimas baigiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko administratoriui ir

suderinus su Lietuvos banku, jei pritaikius sanavimo priemones bankas gali

atsiskaityti pagal prisiimtus įsipareigojimus.

29 straipsnis.

Paskolų išdavimas su banku susijusiems

asmenims

Bankas  gali

skolinti  su  banku  susijusiems  asmenims  ne

daugiau kaip 10

procentų banko kapitalo.

Su banku

susijusiais asmenimis yra laikomi:

1) banko  ir jo

dukterinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo

savininkai, jų

sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose

minėti asmenys

tiesiogiai ar   (ir)  netiesiogiai  įsigijo  arba

valdo daugiau kaip

20 procentų nuosavo kapitalo;

2) banko ir jo

dukterinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų

nariai, revizoriai,

administracijos ir  filialų (skyrių) vadovai

bei jų

sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti

asmenys  tiesiogiai

ar  (ir)  netiesiogiai  įsigijo  arba  valdo

daugiau kaip 20

procentų nuosavo kapitalo.

Bankai apie

išduotas paskolas su banku susijusiems asmenims

privalo pateikti

informaciją Lietuvos bankui jo nustatyta tvarka.

30 straipsnis.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas

Bankai

prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti

gali priimti

įkeitimui prekines  ir kitas materialines vertybes,

vekselius ir  kitus

vertybinius  popierius,  prekių  lydimuosius

dokumentus,

valiutines   ir  kitas   vertybes,  sudaryti   turto

įkeitimo,

garantijos,    laidavimo    ar    kitas    sutartis,

neprieštaraujančias

Lietuvos Respublikos įstatymams.

Jeigu

skolininkas   sutartyje  nustatytu   laiku   paskolos

negrąžino, o

paskolos grąžinimas  buvo garantuotas turtu, bankas

turi teisę  gauti

savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto

vertės pirmiau už

kitus kreditorius.

Bankas gali

pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą

laiką,  kol   jis

naudojasi  paskola,  pateikti  informaciją  ar

dokumentus,

reikalingus jo finansinei būklei įvertinti.

Iškilus

grėsmei,  kad paskola  nebus laiku  grąžinta, bankas

gali vienašališkai

nutraukti  sutartį  arba  ją  pakeisti,  arba

pareikalauti

papildomos garantijos.

Bankams

draudžiama  banko prievolių  pagal paskolų  sutartis

įvykdymui

užtikrinti  priimti paties  banko ir su banku susijusių

asmenų išleistus

vertybinius popierius,  laidavimo ir  garantijų

sutartis.

31 straipsnis.

Paslapties saugojimas

Esantys   ir

buvę   banko   tarybos,   valdybos   nariai,

administracija

bei   darbuotojai  privalo   laikyti   paslaptyje

informaciją, gautą

dirbant banke,  ir nenaudoti jos asmeninei ar

kitų naudai.

Jeigu Lietuvos

bankas pareikalauja,  jam turi būti pateikti

visi dokumentai  ir

informacija,  susijusi su  banko steigimu  ir

veikla. Dokumentai

ir informacija  kitų institucijų  reikalavimu

teikiama Lietuvos

Respublikos įstatymų  nustatytais atvejais  ir

tvarka.

Bankas privalo

informuoti teisėsaugos  institucijas,  jeigu

jam pateikti

dokumentai ar  kita turima  informacija apie  banko

kliento sandorius

liudija  galimą  neteisėtu  būdu  įgyto  turto

legalizavimą   ar

įstatymų   draudžiamos   veiklos   finansinį

aptarnavimą.

Bankai privalo

nustatyti paslapčių saugojimo tvarką.

32 straipsnis.

Atsakomybė už bankui padarytus nuostolius

Banko tarybos,

valdybos narių, administracijos ir darbuotojų

atsakomybę už  dėl

jų kaltės  bankui padarytus nuostolius nustato

Lietuvos

Respublikos  įstatymai ir  kiti teisės  aktai bei  banko

statutas (įstatai).

VI skyrius

KAPITALAI IR PELNO PASKIRSTYMAS

33 straipsnis.

Kapitalų rūšys

Bankas turi

pagrindinį ir papildomus kapitalus.

34 straipsnis.

Banko pagrindinis kapitalas

Banko

pagrindinis   kapitalas   negali  būti  mažesnis  už

Lietuvos  banko

nustatytą  minimalų  pagrindinio  kapitalo dydį,

išskyrus šio

straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį.

Bankas,

gavęs  išankstinį  Lietuvos  banko  leidimą,  gali

sumažinti  savo

pagrindinį kapitalą iki Lietuvos banko nustatyto

minimalaus

pagrindinio kapitalo dydžio.

Banko

atsargos  kapitalas  formuojamas  iš  banko akcininkų

papildomų  įnašų

ar(ir) atskaitymų iš banko pelno. Banko atsargos

kapitalo paskirtis -

garantuoti banko finansinį stabilumą.

Banko  akcinis

kapitalas turi būti sumažintas nuostolių suma

visuotinio

akcininkų  susirinkimo  nutarimu,  jeigu  banko  metų

ar(ir)  ketvirčių

finansinėse  ataskaitose  nurodyti  nuostoliai

siekia 75 procentus

banko akcinio kapitalo nominalios vertės.

Jeigu  banko

metų  ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose

nurodyti

nuostoliai  siekia  šio  straipsnio ketvirtojoje dalyje

nustatytą  dydį,

banko  valdyba privalo per tris dienas apie tai

informuoti  banko  tarybą

bei  Lietuvos  banką  ir per 45 dienas

sušaukti

neeilinį   visuotinį   banko   akcininkų  susirinkimą,

kuriame,  jeigu

reikia,  pateikiama nepriklausomo audito išvada.

Susirinkimas

sprendžia  akcinio  kapitalo  mažinimo  ir tolesnės

banko veiklos

klausimus.

Jeigu  banko

metų  ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose

nurodyti

nuostoliai  yra lygūs banko akcinio kapitalo nominaliai

vertei   arba   už

ją   didesni,   visuotinis  banko  akcininkų

susirinkimas

privalo    sumažinti    banko   akcinį   kapitalą

anuliuodamas

turimas  savo akcijas nuostoliams padengti. Priėmus

šį   sprendimą,

Lietuvos  bankas  šio  įstatymo  39  straipsnio

nustatyta tvarka

skiria banko laikinąjį administratorių.

Jei

visuotinis  akcininkų  susirinkimas per nustatytą laiką

nesušaukiamas,

neįvyksta   ar   nepritaria   akcinio   kapitalo

sumažinimui

nuostolių  suma,  Lietuvos  bankas  šio  įstatymo 39

straipsnio

nustatyta  tvarka  skiria  laikinąjį  administratorių

arba kreipiasi į

teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui.

Šiuo  atveju

laikinasis administratorius ne vėliau kaip per

7  dienas  nuo  jo

paskyrimo  turi  kreiptis  į teismą dėl banko

akcinio   kapitalo

sumažinimo.  Kai  teismas  priima  sprendimą

sumažinti  akcinį

kapitalą, laikinasis administratorius Lietuvos

banko   pritarimu

priima  sprendimą  banką  reorganizuoti  arba

pasiūlo  Lietuvos

bankui  remiantis 45 straipsniu iškelti bankui

bankroto bylą.

Šio

straipsnio   ketvirtojoje,   penktojoje,   šeštojoje,

septintojoje  ir

aštuntojoje  dalyse nustatyta tvarka taikoma ir

tuo  atveju,  jei

šio  straipsnio  ketvirtojoje  dalyje nurodyto

dydžio  nuostolius

nustato  Lietuvos  bankas ir apie tai praneša

banko valdybai.

Apie

šaukiamą   visuotinį   akcininkų  susirinkimą  ir  jo

darbotvarkę  ne

vėliau  kaip  prieš  30  dienų pranešama visiems

akcininkams.   Dėl

akcinio  kapitalo  sumažinimo  bankų  statutų

pakeitimai

registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.  Akcinis

kapitalas  laikomas  sumažintu tik įregistravus

statutų pakeitimus.

Jeigu  bankas

yra nemokus, banko akcinis kapitalas gali būti

didinamas

papildomais  įnašais  už  viešai  platinamas  akcijas,

kurių pasirašymo

sutartyje nurodyta, kad bankas yra nemokus.

Šio

straipsnio  vienuoliktojoje  dalyje  nustatyta  tvarka

akcinis   kapitalas

gali  būti  didinamas  tik  Lietuvos  bankui

leidus, išskyrus

atvejį, kai bankui iškelta bankroto byla.

Kai  bankai

mažina akcinį kapitalą šio straipsnio nustatyta

tvarka,

netaikomos   Lietuvos   Respublikos  akcinių  bendrovių

įstatymo   45

straipsnio   ketvirtoji,   penktoji,  šeštoji  ir

aštuntoji dalys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1165,

95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr. 1-1218,

96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

Nr. 1-1417,

96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

35 straipsnis.

Pelno paskirstymas

Banko pelnas

yra lėšos,  kurios lieka  iš banko  finansinių

metų pajamų

atskaičius tų metų banko išlaidas ir nuostolių sumas.

Banko finansiniai

metai sutampa su kalendoriniais metais.

Sprendime dėl

pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1) pelnas;

2) privalomi

mokėjimai iš pelno;

3) atskaitymai

į  bendrosios  paskirties  rezervus  paskolų

nuostoliams dengti;

4) atskaitymai

į atsargos kapitalą;

5) atskaitymai

į kitus, banko statute (įstatuose) nustatytus

kapitalus ir fondus;

6) dividendai;

7) metinės

išmokos (tantjemos)  banko tarybos  ir  valdybos

nariams;

8)

nepaskirstyto pelno likutis.

Banko pelnas,

likęs po  privalomųjų mokėjimų  iš  pelno  ir

atskaitymų  į

atsargos  bei  kitus  banko  statute  (įstatuose)

nustatytus kapitalus

ir fondus, negali būti išmokėtas dividendais

ir  tantjemomis,

jeigu  po   visuotinio  akcininkų  susirinkimo

atitinkamo

sprendimo   kapitalo   pakankamumas   ir   minimalus

pagrindinis

kapitalas  tampa mažesni už Lietuvos banko nustatytus

dydžius.

Banko

apmokestinamas  pelnas skaičiuojamas ir pelno mokestis

mokamas Lietuvos

Respublikos  juridinių  asmenų  pelno  mokesčio

įstatymo nustatyta

tvarka.

VII skyrius

APSKAITA, ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

36 straipsnis.

Apskaita ir atskaitomybė

Bankai ir  jų

padaliniai  tvarko  apskaitą  ir  atskaitomybę

Lietuvos banko

nustatyta tvarka.

Banko finansinė

ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo

auditoriaus,  per

3  mėnesius   nuo  finansinių  metų  pabaigos

patvirtinta

visuotiniame   akcininkų  susirinkime   ir  pateikta

Lietuvos  bankui.

Banko  finansinė  ataskaita  viešai  skelbiama

Lietuvos banko

nustatyta tvarka iki gegužės 1 dienos. Už metinėje

ataskaitoje

pateiktos   informacijos  teisingumą  bankas  atsako

įstatymų nustatyta

tvarka.

Auditoriai

privalo  teikti Lietuvos  bankui paaiškinimus dėl

finansinių

ataskaitų.

VIII skyrius

POVEIKIO PRIEMONĖS

37 straipsnis.

Bankui taikomos poveikio priemonės

Lietuvos

bankas,  norėdamas apsaugoti indėlininkų interesus,

užtikrinti  banko

ir  bankų  sistemos  saugumą,  patikimumą  ir

stabilumą, turi

teisę taikyti bankams šias poveikio priemones:

1) įspėti

banką dėl  jo veiklos  trūkumų ir  pažeidimų  bei

nustatyti jų

pašalinimo terminus;

2)  įstatymų

nustatyta  tvarka   skirti   banko   vadovams

administracines

nuobaudas;

3) laikinai  ar

visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną,

kelias ar visas

operacijas (moratoriumas);

4) laikinai  ar

visam  laikui atšaukti leidimą banko filialo

(skyriaus), filialų

(skyrių) veiklai;

5) reikalauti

nušalinti  ar  nušalinti  banko  valdybos narį

(narius) ar

administracijos vadovą;

6)  reikalauti

sustabdyti  ar  sustabdyti   banko   tarybos

nario (narių)

įgaliojimus;

7) sustabdyti

banko tarybos  įgaliojimus,  nušalinti  banko

valdybą,

administracijos  vadovą   ir  paskirti  banko  laikinąjį

administratorių;

8) apriboti

disponavimą  sąskaitomis,  esančiomis  Lietuvos

banke;

9) atšaukti

banko licenciją.

Lietuvos

bankas  parenka poveikio  priemonę atsižvelgdamas į

pažeidimo, kurio

pagrindu taikoma poveikio priemonė, turinį,  šio

pažeidimo ir

taikomos poveikio priemonės pasekmes banko ir bankų

sistemos saugumui,

stabilumui ir patikimumui.

Nutarimo dėl

poveikio priemonių  taikymo  pagrįstumas  gali

būti per  1 mėnesį

apskųstas teismui, jeigu Lietuvos Respulikos

įstatymų

nenustatyta  kitaip. Apskundimas nesustabdo šio nutarimo

vykdymo.

Teismas

nagrinėja,   ar  buvo  pagrindas  taikyti  poveikio

priemonę ir  ar

laikytasi  jos taikymo  tvarkos.  Teismas  negali

spręsti klausimo

dėl poveikio  priemonės rūšies parinkimo ir jos

taikymo tikslingumo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1601,

96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)

38 straipsnis.

Poveikio priemonių  taikymo pagrindai ir

tvarka

Lietuvos

bankas   šio  įstatymo  37  straipsnyje  nurodytas

poveikio priemones

taiko esant bent vienam iš šių pagrindų:

1) Lietuvos

bankui suteikta neteisinga informacija;

2)  Lietuvos

bankui  nepateikta  būtina  bankų  priežiūrai

vykdyti informacija

ar dokumentai;

3) nesilaikyta

nustatytų normatyvų;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos  įstatymai ar  kiti teisės

aktai.

Šio įstatymo

37 straipsnyje  išvardytos poveikio  priemonės

taikomos bankams

Lietuvos banko valdybos nutarimu.

Nutarimą

taikyti  poveikio priemonę  Lietuvos banko  valdyba

priima

vadovaudamasi:

1) dokumentais

ir informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų

teisės aktų ar

normatyvų pažeidimą;

2) banko

ekonominės būklės analize;

3) medžiaga

apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir Lietuvos

banko bei kitų

institucijų bankui taikytas poveikio priemones;

4) prognoze,

kaip nustatyti pažeidimai gali atsiliepti banko

būklei, indėlininkų

ir kitų banko kreditorių interesams ir visos

bankų sistemos

stabilumui;

5) banko

valdybos ir administracijos vadovo paaiškinimais.

Klausimas dėl

poveikio priemonės  taikymo bankui svarstomas

dalyvaujant banko

atstovams.

Banko

atstovams  neatvykus į  klausimo  svarstymą  ar  jiems

nepateikus  paaiškinimų,

sprendimas  taikyti  poveikio  priemonę

priimamas be jų.

Nutarimas dėl

poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą

šio įstatymo  37

straipsnio  pirmosios dalies  2 punkte,  privalo

būti priimtas  per

tris  mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Už pažeidimus,  nuo

kurių  padarymo dienos  praėjo  daugiau  kaip

vieneri metai,

poveikio priemonės negali būti taikomos.

39 straipsnis.

Banko tarybos įgaliojimų sustabdymo ir banko

valdybos bei administracijos vadovo

nušalinimo tvarka

Banko tarybos

įgaliojimai  sustabdomi,  banko  valdyba  bei

administracijos

vadovas  nušalinimi  ir  skiriamas  laikinasis

administratorius,

jeigu  iškyla  grėsmė  patikimai  ir  stabiliai

banko  veiklai,   bet

yra   reali  galimybė   pataisyti  padėtį,

sustabdžius banko

tarybos įgaliojimus  ir  nušalinus  nuo  banko

valdymo banko

valdybą ir administracijos vadovą.

Laikinasis

administratorius   skiriamas  laikotarpiui   iki

vienerių  metų.

Laikinojo  administratoriaus  prašymu  Lietuvos

bankas gali pratęsti

šį terminą dar iki vienerių metų.

40 straipsnis.

Laikinasis administratorius

Laikinasis

administratorius  - tai banko tarybos įgaliojimų

sustabdymo   ir

banko   valdybos   bei  administracijos  vadovo

nušalinimo

laikotarpiui   Lietuvos   banko   skiriamas   banko

valdytojas.

Nuo  laikinojo

administratoriaus paskyrimo dienos visi banko

tarybos,  valdybos

ir administracijos vadovo įgaliojimai pereina

laikinajam

administratoriui,  o  jų  po  šio  paskyrimo  priimti

sprendimai yra

neteisėti ir nevykdytini.

Jeigu   banko

akcijos   yra  anuliuotos  šio  įstatymo  34

straipsnyje

nustatyta  tvarka  ir yra paskirtas banko laikinasis

administratorius,

visų  banko valdymo organų įgaliojimai pereina

šiam

administratoriui.  Laikinojo  administratoriaus  sprendimai

tais

klausimais,    kurie   priklauso   visuotinio   akcininkų

susirinkimo

kompetencijai,  privalo  būti  suderinti su Lietuvos

Respublikos

Vyriausybe ir Lietuvos banku.

Laikinasis

administratorius,   įspėjęs   raštu   prieš   7

kalendorines

dienas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su banko

valdybos

nariais,   banko   administracijos  vadovu,  taip  pat

padalinių

vadovais,  kurie  pagal  savo  pareigines instrukcijas

turi  teisę

priimti  sprendimus  imti ir duoti paskolas, vykdyti

kitokias

finansines  operacijas.  Visiems  šiems  atleistiesiems

nemokama  išeitinė

pašalpa  ir  kompensacija,  išskyrus piniginę

kompensaciją

už     nepanaudotas     atostogas.    Laikinasis

administratorius

taip  pat  turi teisę sumažinti darbo užmokestį

darbuotojams    be

jų   sutikimo   iki   biudžetinių   įstaigų,

organizacijų

darbuotojų  vidutinio  mėnesinio  darbo  užmokesčio

dydžio,  kurį  kas

mėnesį skelbia Statistikos departamentas prie

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės,  keisti kitas darbo sutarties

sąlygas

(lengvatas,  darbo  režimą, darbo vietą, perkelti į kitą

mažiau  apmokamą

darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai).

Prireikus

laikinasis  administratorius  skelbia prastovą visiems

banko  darbuotojams

arba  jų  daliai  ir  už kiekvieną prastovos

valandą  mokamas

Vyriausybės  patvirtintas  minimalus valandinis

atlygis.

Laikinajam

administratoriui    neprivalomi    visuotinio

akcininkų   susirinkimo

nutarimai,   jeigu   jie   prieštarauja

laikinojo

administratoriaus  skyrimo  tikslams arba priimti tais

klausimais,  kurie

pagal šį įstatymą priskiriami banko tarybai ir

valdybai.

Laikinasis

administratorius   be   visuotinio   akcininkų

susirinkimo

įgaliojimų  ar  sutikimo  negali  parduoti ar kitaip

perleisti,  įkeisti

banko  nekilnojamojo turto, reorganizuoti ar

likviduoti  banką,

išskyrus  34  straipsnio  septintojoje dalyje

numatytus  atvejus,

spręsti kitų visuotinio akcininkų susirinkimo

kompetencijai

priklausančių klausimų.

Apie

administravimo   eigą   ir   rezultatus   laikinasis

administratorius

privalo  informuoti Lietuvos banką ir visuotinį

akcininkų

susirinkimą  per  jų  nustatytus terminus ir nustatyta

tvarka.

Laikinasis

administratorius  privalo paskirti visišką banko

reviziją,  kuri turi

būti atlikta per 3 mėnesius nuo jo paskyrimo

dienos.  Revizorių

kandidatūras turi patvirtinti Lietuvos bankas.

Revizijos  akte turi

būti nurodyta faktinė banko aktyvų ir pasyvų

būklė.

Revizijos

metu  nustačius, kad bankas yra nemokus ir negali

išvengti

bankroto,   laikinasis  administratorius  kreipiasi  į

Lietuvos banką dėl

bankroto bylos iškėlimo.

Laikinajam

administratoriui  atsistatydinus iš šių pareigų,

Lietuvos   bankas

sprendžia   klausimą   dėl   kito   laikinojo

administratoriaus

paskyrimo  ar  bankroto bylos iškėlimo bankui.

Lietuvos   banko

išlaidas   laikinojo  administratoriaus  darbo

apmokėjimui

kompensuoja bankas.

Laikinasis

administratorius už žalą bankui, atsiradusią dėl

jo   kaltės,

atsako  Lietuvos  Respublikos  įstatymų  nustatyta

tvarka.

Kai  Lietuvos

bankas  paskiria  laikinąjį  administratorių,

sustabdomi

išieškojimai teisme ar ne ginčo tvarka ir be Lietuvos

banko  leidimo

draudžiami  visų  šio banko finansinių prievolių,

įskaitant  palūkanas

ir mokesčius, mokėjimai, taip pat draudžiama

banko  kreditorių

reikalavimus  perleisti  kitiems  asmenims  ir

draudžiama  dalyti

ar  kitaip  skirstyti  banko  turtą, išskyrus

išlaidas,

reikalingas   laikinojo   administratoriaus   veiklai

užtikrinti, pagal

išlaidų sąmatą, suderintą su Lietuvos banku.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1165,

95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr. 1-1295,

96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

Nr. 1-1417,

96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

41 straipsnis.

Laikinojo administratoriaus atšaukimas

Laikinasis

administratorius atšaukiamas prieš terminą:

1) Lietuvos

bankui nustačius,  kad bankas gali patikimai ir

stabiliai veikti;

2) įstatymų

nustatyta tvarka iškėlus bankroto bylą bankui.

IX skyrius

BANKO

REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

42 straipsnis.

Banko reorganizavimas

Bankas

reorganizuojamas   Lietuvos   Respublikos   akcinių

bendrovių įstatymo

nustatyta tvarka, Lietuvos bankui sutikus.

43 straipsnis.

Banko likvidavimas

Bankas

likviduojamas  Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo nustatyta

tvarka.

X skyrius

BANKO

BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO IR TEISMINIO

NAGRINĖJIMO TVARKA

44 straipsnis.

Banko bankroto procedūra

Banko

bankroto  procedūra  -  tai  banko  administratoriaus

paskyrimas, banko

reorganizavimas ar  sanavimas, norint išvengti

jo bankroto, taip

pat bankrutavusio banko likvidavimas.

Bankui

taikomas   Lietuvos  Respublikos   įmonių   bankroto

įstatymas, jei šis

įstatymas nenustato kitaip.

Banko bankroto

procedūra nagrinėjama tik teismine tvarka.

Iškėlus

bankroto bylą, kreditorių susirinkimai nešaukiami.

Apie bankroto

bylos iškėlimą,  jos eigą  ir banke atliekamą

bankroto procedūrą

turi būti pažymima įmonių rejestre.

45 straipsnis.

Banko bankroto bylos iškėlimo sąlygos

Banko bankroto

bylą teismas  iškelia pagal  Lietuvos  banko

pareiškimą  dėl

banko  nemokumo,   taip  pat  pagal  visuotinio

akcininkų

susirinkimo  nutarimą  ar  kreditorių  pareiškimą,  tik

jeigu yra Lietuvos

banko išvada apie banko nemokumą.

46 straipsnis.

Banko bankroto bylos iškėlimas teisme

Banko bankroto

bylą iškelia  vietovės,  kurioje  yra  banko

buveinė, teismas.

Teismas,

gavęs  pareiškimą,  atitinkantį  šio  įstatymo  45

straipsnio sąlygas,

Lietuvos banko teikimu tą pačią dieną skiria

administratorių ir

nustato jam atlyginimą.

Teismas per  7

dienas  priima nutartį iškelti banko bankroto

bylą ir privalo:

1) pranešti

apie iškeltą  bylą žinomiems  kreditoriams, šio

banko bankams

korespondentams, rejestro  tvarkytojui bei  viešai

paskelbti

nurodydamas:

teismą,

kuriame  bus nagrinėjama  bankroto  byla,  ir  bylos

numerį,

bankrutuojančio

banko rekvizitus,

terminus, iki

kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;

2) sustabdyti

kitų, iškeltų  šiam bankui šiame teisme, bylų

nagrinėjimą ir

pranešti kitiems teismams, kuriuose yra šio banko

bylų, apie  bankroto

bylos  iškėlimą, kad  būtų sustabdytos kitos

šiam bankui iškeltos

bylos.

Teismo

nutartis  iškelti  banko  bankroto  bylą  gali  būti

apskųsta   Lietuvos

Respublikos   civilinio   proceso   kodekso

nustatyta  tvarka.

Skundo  padavimas  nesustabdo banko bankroto

bylos eigos.

Nutraukus

banko   bankroto  bylą   dėl  reorganizavimo   ar

sanavimo, apie  tai

pranešama   rejestro  tvarkytojui bei  viešai

paskelbiama.

Teismui iškėlus

banko bankroto bylą:

1) banko

valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei banko

bankroto byla  yra

nutraukiama,   tai  banko valdymo organai turi

teisę toliau atlikti

savo funkcijas;

2)  uždraudžiamas

visų  finansinių   prievolių,  įskaitant

palūkanas ir

mokesčius, mokėjimas,  išieškojimas teismine  ar ne

ginčo tvarka,  taip

pat  be  atskiro  teismo  leidimo  draudžiama

dalyti  ar  kitaip

skirstyti  banko  turtą,  išskyrus  išlaidas,

reikalingas  administratoriaus

veiklai  banko   bankroto  bylos

nagrinėjimo metu

užtikrinti;

3) sustabdomas

palūkanų skaičiavimas.

47 straipsnis.

Banko administratorius

Banko

administratorius   -   tai   banko   bankroto   bylos

nagrinėjimo laikotarpiui

skiriamas banko valdytojas.

Bankos

administratoriumi  negali būti  paskirtas  skolininko

atstovas,  banko

savininkas  (savininkai),   akcininkai,  banko

tarybos ir valdybos

narys, administracijos vadovas, kreditorius.

Banko

administratorius privalo:

1) po

paskyrimo  per  3  dienas  bankuose  korespondentuose

esančių  banko

sąskaitų  likučius  perkelti  į  Lietuvos  banko

korespondentinę

sąskaitą,  esančią Lietuvos banke, arba uždrausti

atlikti mokėjimus iš

jų;

2) sudaryti

banko skolininkų sąrašą ir pateikti jį teismui;

3) užfiksuoti

indėlius   užsienio  valiuta  pagal  oficialų

kursą, buvusį tą

dieną, kai bankui buvo iškelta bankroto byla;

4)

perskaičiuoti  grąžinamas paskolas  ir  aktyvus  užsienio

valiuta  į litus;

5)  apie

administravimo  eigą  ir  rezultatus  atsiskaityti

teismui ir  Lietuvos

bankui  per jų  nustatytus  terminus  ir  jų

nustatyta tvarka.

6)  Lietuvos

bankui  pritarus   siūlyti  teismui  sanuoti,

reorganizuoti ar

likviduoti banką.

Banko

administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines

dienas,  turi

teisę  nutraukti  darbo  sutartį su banko valdybos

nariais,  banko

administracijos  vadovu  ir  padalinių vadovais.

Visiems   šiems

atleistiesiems  nemokama  išeitinė  pašalpa  ir

kompensacija,

išskyrus  piniginę  kompensaciją  už  nepanaudotas

atostogas.  Banko

administratorius taip pat turi teisę sumažinti

darbo  užmokestį

darbuotojams  be  jų  sutikimo  iki biudžetinių

įstaigų,

organizacijų   darbuotojų  vidutinio  mėnesinio  darbo

užmokesčio

dydžio,   kurį   kas   mėnesį   skelbia  Statistikos

departamentas

prie  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės,  keisti

kitas  darbo

sutarties  sąlygas  (lengvatas, darbo režimą, darbo

vietą,  perkelti į

kitą mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia

darbuotojo

sveikatai).  Prireikus banko administratorius skelbia

prastovą   visiems

banko  darbuotojams  arba  jų  daliai  ir  už

kiekvieną

prastovos  valandą  mokamas  Vyriausybės  patvirtintas

minimalus valandinis

atlygis.

Bankas,

kuriam  iškelta  bankroto  byla,  atleidžiamas  nuo

žyminio mokesčio

bylose dėl turto išieškojimo.

Iškėlus banko

bankroto bylą ir dėl to sustabdžius bylas dėl

kreditorių  pinigų

išieškojimo,  kreditoriams   (ieškovams)  iš

valstybės  biudžeto

lėšų  grąžinamas   jų  sumokėtas    žyminis

mokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1295,

96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

48 straipsnis.

Banko administratoriaus sprendimų tvirtinimas

ir jo atsakomybė

Visus banko

administratoriaus sprendimus,  dėl kurių didėja

banko

įsiskolinimai,  taip pat  kurie yra  susiję su  banko turto

pardavimu ar

kitokiu perdavimu,  turi patvirtinti  teismas.  Šie

sprendimai be minėto

patvirtinimo negalioja.

Banko

administratorius  atlygina nuostolius,  kurie atsirado

vykdant

nepatvirtintus šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus

sprendimus.

49 straipsnis.

Kreditorių teisės, teismui iškėlus banko

bankroto bylą

Teismui

iškėlus  banko bankroto bylą, kreditoriai turi teisę

per teismo nustatytą

laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne

ilgesnį kaip  3

mėnesiai  nuo bylos  iškėlimo  dienos,  pareikšti

administratoriui

savo   finansinius  reikalavimus   ir  nurodyti

prievolės įvykdymo

garantijas.

Teismas turi

teisę iki  bylos nagrinėjimo  pabaigos priimti

kreditorių

finansinius  reikalavimus,  kurie  buvo  pateikti  dėl

svarbių  priežasčių

pažeidus  šio  straipsnio  pirmojoje  dalyje

nustatytą terminą.

50 straipsnis.

Bankrutuojančio banko sanavimas

Bankrutuojančio  banko   sanavimas  -  tai  banko  savininkų

(akcininkų),

kreditorių  ar  trečiųjų  asmenų    bankui  taikomos

ekonominės ir

finansinės priemonės,  kad būtų galima išvengti jo

likvidavimo.

Bankrutuojančiam  bankui   taikomos  sanavimo   sąlygos  yra

nustatytos

Lietuvos  Respublikos  įmonių  bankroto  įstatymo  23

straipsnyje.

51 straipsnis.

Banko administratoriaus funkcijų atlikimas

sanavimo metu

Sanavimo  metu

banko  administratoriaus  funkcijas  atlieka

teismo paskirtas

banko administratorius.

52 straipsnis.

Banko sanavimo nutraukimas ir baigimas

Jeigu  banko

sanavimas  yra  neefektyvus  ar  įsipareigoję

sanuoti   asmenys

nevykdo   savo   įsipareigojimų,   sanavimas

nutraukiamas teismo

sprendimu, pasiūlius  banko administratoriui

ir suderinus su

Lietuvos banku.

Banko

sanavimas  baigiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko

administratoriui ir

suderinus su  Lietuvos banku, jei pritaikius

sanavimo priemones

bankas  gali  atsiskaityti  pagal  prisiimtus

įsipareigojimus.

53 straipsnis. Bankrutavusio banko

likvidavimas

Teismas banko administratoriaus siūlymu ir

Lietuvos banko pritarimu priima sprendimą pripažinti banką bankrutavusiu ir

pradėti jo likvidavimo procedūrą, jeigu bankui įstatymų nustatytais terminais

netaikomas reorganizavimas ar sanavimas arba banko reorganizavimas ar sanavimas

nutraukiamas.

Teismo sprendimas pradėti bankrutavusio banko

likvidavimo procedūrą gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka.

Bankrutavęs bankas gali būti likviduotas tik

praėjus 6 mėnesiams nuo sprendimo pradėti jo likvidavimo procedūrą priėmimo

dienos.

Teismas, priimdamas sprendimą pradėti banko

likvidavimo procedūrą, banko likvidatoriumi skiria banko administratorių ar kitą

asmenį.

Likvidatorius organizuoja bankrutavusio banko

turto pardavimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka tenkina kreditorių

reikalavimus bei įstatymų nustatyta tvarka atlieka kitus būtinus veiksmus banko

likvidavimo procedūrai užbaigti.

Išlaidų, reikalingų likvidatoriaus veiklai

užtikrinti, sąmatą tvirtina bei keičia teismas likvidatoriaus teikimu. Šioje

sąmatoje patvirtintos išlaidos dengiamos iš pajamų, gautų pardavus

bankrutuojančio banko turtą, ir iš lėšų, išreikalautų iš banko skolininkų.

Likviduojamo banko turtas parduodamas

varžytynėse.

Reikalavimo teises (skolas bankui), kurių dėl

galiojančių sutarčių, skolininko nemokumo arba dėl kitų priežasčių negalima

išreikalauti įvykdyti iki banko likvidavimo pabaigos, likvidatorius perduoda

kreditoriams šių reikalavimams tenkinti, vadovaudamasis šio įstatymo 54

straipsnyje nustatyta eile. Jeigu pirmesnės eilės kreditoriai atsisako, šios

teisės gali būti perduotos paskesnės eilės kreditoriams. Jeigu kreditoriai

atsisako perimti reikalavimo teises, jos neatlygintinai perduodamos Indėlių

draudimo fondui ar kitai Vyriausybės nustatytai institucijai.

Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais

banko likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais

planą, kuriame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų

dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams

reikalavimo teises (skolas bankui).

Banko likvidatorius, pardavęs visą galimą

parduoti banko turtą, pateikia teismui tvirtinti galutinį atsiskaitymo su kreditoriais

planą.

Baigęs atsiskaityti su kreditoriais,

likvidatorius pateikia teismui likvidacinį balansą ir likvidavimo ataskaitą,

kurioje turi būti nurodyta, kokia tvarka ir kokiu mastu buvo patenkinti

kreditorių reikalavimai, bei siūlo teismui priimti nutartį baigti banko

likvidavimą ir jį išregistruoti iš įmonių rejestro.

Jeigu atsiskaitant su kreditoriais lieka

kreditorių, kurie neatsiėmė jiems priklausančios turto dalies, likvidatorius,

prieš siūlydamas teismui skelbti banko likvidavimo pabaigą, perveda šias

nepareikalautas lėšas į notarų biuro depozitą kreditoriaus vardu.

Teismas, nustatęs, kad neliko likviduojamo

banko turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus, patvirtina

likvidavimo ataskaitą ir priima nutartį baigti banko likvidavimą. Teismo

nutartis yra pagrindas išregistruoti banką iš įmonių rejestro.

Bankas laikomas likviduotu, kai jis

išregistruojamas iš įmonių rejestro.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

53(1) straipsnis.

Atlyginimas įkaito turėtojui

Įkaito turėtojui atlyginama iš lėšų, gautų pardavus įkeistą banko turtą. Šių

lėšų likutis skiriamas kreditorių reikalavimams tenkinti 54 straipsnyje

nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-295, 97.06.24,

Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

54 straipsnis. Kreditorių reikalavimų

tenkinimo eilė ir tvarka

Banko kreditorių reikalavimai pradedami

tenkinti tik teismui priėmus sprendimą pradėti banko likvidavimo procedūrą.

Pirmąja eile tenkinami banko darbuotojų

reikalavimai, susiję su darbo santykiais.

Antrąja eile tenkinami Indėlių draudimo fondo

reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo kompensacijų banko

indėlininkams išmokėjimu, bei Finansų ministerijos reikalavimai dėl išlaidų,

neviršijančių banko indėlininkams išmokėtų indėlių dalinių kompensacijų.

Trečiąja eile tenkinami fizinių asmenų

reikalavimai dėl indėlio ar jo dalies, neviršijančios draudžiamo indėlio

dydžio. Jeigu fizinių asmenų indėliai ar jų dalis buvo kompensuoti iš Indėlių

draudimo fondo ar Gyventojų indėlių kompensavimo fondo lėšų, tai šia eile

tenkinamas tik draudžiamo indėlio dydžio ir išmokėtos kompensacijos sumos

skirtumas.

Ketvirtąja eile tenkinami kiti banko

kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje,

šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, reikalavimai.

Penktąja eile tenkinami kreditorių (paskolų

davėjų) reikalavimai pagal paskolos sutartį, jeigu paskolos sutarties šalys

susitarė, jog, likviduojant paskolos gavėją, reikalavimai pagal šią paskolą bus

tenkinami tik atsiskaičius su visais kitais paskolos gavėjo kreditoriais.

Šeštąja eile tenkinami banko privilegijuotųjų

akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkų reikalavimai dėl neišmokėto

dividendo.

Septintąja eile tenkinami banko akcijų savininkų,

išskyrus nurodytus šio straipsnio septintojoje dalyje, reikalavimai dėl

neišmokėto dividendo.

Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių

reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės

kreditorių reikalavimai.

Jeigu banko lėšų neužtenka atitinkamos eilės

kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, jie tenkinami proporcingai

reikalavimų dydžiui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

XI skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

55

straipsnis. Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimas

ir veiklos pertvarkymas

Veikiančių

bankų statutų (įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal šį įstatymą pertvarkymo

tvarką ir terminus nustato Lietuvos bankas, jeigu šis įstatymas nenustato

kitaip.

Asmenų,

kurie už pasirašytas banko naujos emisijos akcijas yra apmokėję iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu banko naujos emisijos  akcijų pasirašymo

sutartyse nėra numatyta atlyginimo už piniginius ar (ir) turtinius įnašus (apmokant

akcijas) tvarka, turtinių teisių į dividendą atsiradimo klausimą sprendžia

banko akcininkų visuotinis susirinkimas.

Iki

1995 m. balandžio 1 d. Lietuvos bankas kartu su Lietuvos Respublikos

Vyriausybe  nustato šio  įstatymo 31 straipsnio trečiosios dalies įgyvendinimo

tvarką bei banke padedamų ir banko išmokamų grynųjų  pinigų  sumas,  apie

kurias  turi  būti informuojamos teisėsaugos institucijos.

Iki

šio įstatymo įsigaliojimo dienos bankų išleistos ir valstybei priklausančios

privilegijuotos akcijos pakeičiamos paprastomis vardinėmis.  Su tuo susijusios

statuto (įstatų) pataisos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo banko

valdybos teikimu gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio akcininkų

susirinkimo.

56

straipsnis. Kai kurių teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti

netekusiais galios:

Lietuvos

Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymą (Žin., 1992, Nr.24-696; 1994,

Nr.43-775, Nr. 55-1048);

Lietuvos

Respublikos laikinąjį įstatymą "Dėl komercinių bankų bankroto bylų

iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos ypatumų" (Žin., 1994, Nr.

59-1154);

Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos

komercinių  (akcinių)  bankų  įstatymo įsigaliojimo tvarkos" (Žin., 1992,

Nr.24-697);

Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio 6 d.  nutarimo Nr.I-2928

"Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti kai kuriuos

klausimus" 2 punktą.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                              ALGIRDAS BRAZAUSKAS

55 straipsnis.

Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimas

ir veiklos pertvarkymas

Veikiančių

bankų statutų (įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal

šį įstatymą

pertvarkymo  tvarką  ir  terminus  nustato  Lietuvos

bankas, jeigu šis

įstatymas nenustato kitaip.

Asmenų, kurie

už pasirašytas  banko naujos emisijos akcijas

yra apmokėję  iki

šio  įstatymo įsigaliojimo  dienos, jeigu banko

naujos  emisijos

akcijų  pasirašymo   sutartyse  nėra  numatyta

atlyginimo už

piniginius  ar  (ir)  turtinius  įnašus  (apmokant

akcijas) tvarka,

turtinių teisių į dividendą atsiradimo klausimą

sprendžia banko

akcininkų visuotinis  susirinkimas.

Iki 1995 m.

balandžio 1 d. Lietuvos bankas kartu su Lietuvos

Respublikos

Vyriausybe   nustato  šio   įstatymo  31  straipsnio

trečiosios dalies

įgyvendinimo tvarką bei banke padedamų ir banko

išmokamų  grynųjų

pinigų   sumas,   apie   kurias   turi   būti

informuojamos

teisėsaugos institucijos.

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo  dienos  bankų  išleistos  ir

valstybei

priklausančios   privilegijuotos  akcijos  pakeičiamos

paprastomis

vardinėmis.   Su  tuo  susijusios  statuto  (įstatų)

pataisos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  ar  atitinkamo  banko

valdybos teikimu

gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio

akcininkų

susirinkimo.

56 straipsnis.

Kai kurių teisės aktų pripažinimas

netekusiais galios

Pripažinti

netekusiais galios:

Lietuvos

Respublikos  komercinių  (akcinių)  bankų  įstatymą

(Žin., 1992,

Nr.24-696; 1994, Nr.43-775, Nr. 55-1048);

Lietuvos

Respublikos  laikinąjį  įstatymą  "Dėl  komercinių

bankų bankroto  bylų

iškėlimo  ir teisminio  nagrinėjimo  tvarkos

ypatumų" (Žin.,

1994, Nr. 59-1154);

Lietuvos

Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos  nutarimą "Dėl

Lietuvos

Respublikos   komercinių   (akcinių)   bankų   įstatymo

įsigaliojimo

tvarkos" (Žin., 1992, Nr.24-697);

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos 1992 m.  spalio

6  d.   nutarimo

Nr.I-2928  "Dėl  pavedimo  Lietuvos Respublikos

Vyriausybei spręsti

kai kuriuos klausimus" 2 punktą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_