← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-12-09

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1997.12.29)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr.2-33

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1218, 96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 40 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 10, 11, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 34 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1601, 96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-178, 97.04.08, Žin., 1997, Nr.33-811 (97.04.18)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-277,

97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1504 (97.07.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 53(1) STRAIPSNIU IR 17, 37, 39,

40, 53, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-410,

97.09.11, Žin., 1997, Nr.84-2092 (97.09.12)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO

11.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-564,

97.12.09, Žin., 1997, Nr.117-3004 (97.12.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOMERCINIŲ BANKŲ

Į S T A T Y M A S

1994 m. gruodžio 21 d. Nr.I-720

Vilnius

I skyrius

BENDROJI DALIS

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Įstatymo

tikslas - reglamentuoti komercinių bankų (toliau - bankų) veiklą, kad bankų

sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi.

Įstatymas

nustato bankų ir jų padalinių steigimo, licencijavimo sąlygas ir tvarką,

jų veiklos, reorganizavimo bei likvidavimo ypatumus.

Bankai

ir jų padaliniai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo

nustatyta tvarka.

Bankai

savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir

kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo

statutais (įstatais).

Šis

įstatymas netaikomas bankams, kurių veiklą reglamentuoja atskiri įstatymai.

straipsnis. Įstatyme vartojami terminai

Bankas

tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių bei kitų

grąžintinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusią

riziką ir atsakomybę, taip pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla,

atlikdama visas ar dalį šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų operacijų.

Dukterinis

bankas - tai bankas, kuriame kitas bankas tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai

valdo dalį akcinio kapitalo, suteikiančio teisę į daugiau kaip 50 procentų

balsų, arba akcinio kapitalo dalį, suteikiančią galimybę kontroliuoti šio banko

valdymą.

Banko

filialas (skyrius) - neturintis juridinio asmens teisių Lietuvos Respublikoje

įregistruoto banko padalinys Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje

arba užsienio banko padalinys Lietuvos Respublikoje, veikiantis banko vardu

kitoje negu banko buveinė vietoje ir atliekantis bent vieną banko operaciją

pagal banko įgaliojimą, už kurio sandorius ir veiklą bankas atsako visu savo

turtu.

Banko

atstovybė - teritorinis banko padalinys, atstovaujantis bankui užsienyje

ar Lietuvos Respublikoje, tačiau neatliekantis banko operacijų ir neužsiimantis

kita komercine - ūkine veikla.

Banko

licencija - raštiškas Lietuvos banko leidimas bankui verstis statute

(įstatuose) nurodyta veikla atliekant šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytas

visas ar dalį operacijų.

Akcijų

paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar jų grupės tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai

įsigyta arba valdoma 1/10 ar didesnė banko akcinio arba balsavimo teisę

suteikiančio kapitalo dalis.

Kontrolinis

akcijų paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar jų grupės tiesiogiai ar (ir)

netiesiogiai įsigytas arba valdomas akcijų paketas, suteikiantis jų

savininkams ar valdytojams galimybę kontroliuoti banko valdymą ir veiklą.

Tiesiogiai

įgytos ar (ir) valdomos akcijos - akcinio kapitalo dalis, kurią akcininkas

įsigijo ar (ir) valdo savo vardu ar yra perdavęs įgaliojimus trečiajam asmeniui

valdyti jo vardu.

Netiesiogiai

įgytos ar (ir) valdomos akcijos - akcinio kapitalo dalis, kurią akcininkas ar

jų grupė ar trečiasis asmuo per jų grupę įgijo ar (ir) valdo per turtinius

santykius.

Banko

kapitalas - pagrindinio ir papildomų kapitalų suma.

Pagrindinis

kapitalas - banko akcinio kapitalo, atsargos kapitalo, emisinio skirtumo bei

praėjusių metų nepaskirstyto pelno suma.

Akcinis

kapitalas - visų įregistruotų akcijų nominali vertė.

Atsargos

kapitalas - banko akcininkų (steigėjų) papildomi įnašai ar (ir) atskaitymai iš

banko pelno.

Papildomi

kapitalai - banko statute (įstatuose) numatyti kiti banko kapitalai ir fondai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

straipsnis. Draudimai

banko licencijos draudžiama verstis banko veikla.

Žodžius

"bankas", "komercinis bankas" ar kitokius šių žodžių

junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais

tikslais tik tie Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie

turi šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą banko licenciją.

Šio

straipsnio antrojoje dalyje nurodyti žodžiai, jų junginiai ir vediniai gali

būti vartojami kitų ūkio subjektų pavadinimuose, kai iš konteksto, kuriame

pavartoti šie žodžiai, aišku, kad jų vartojimas nėra susijęs su banko veikla.

Vartoti

banko pavadinime žodį "valstybinis" arba šio žodžio vedinius gali tik

tie bankai, kurių ne mažiau kaip 51 procentas akcinio kapitalo nuosavybės teise

priklauso Lietuvos valstybei.

straipsnis. Banko pavadinimas ir antspaudas

Banko

ir jo padalinių pavadinime turi būti žodžiai "bankas" ar

"komercinis bankas". Banko pavadinimas ir jo firminis ženklas turi

būti įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Antspaude

turi būti visas ar sutrumpintas banko pavadinimas.

straipsnis. Banko turtinė atsakomybė

Bankas

yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jis neatsako už akcininkų ar

(ir) steigėjų prievoles, o akcininkai ar (ir) steigėjai už banko prievoles

atsako tik tuo turtu, kurį jie perdavė bankui kaip steigėjai ar įsigydami šio

banko akcijų.

Bankas

neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už banko prievoles,

išskyrus atvejus, kai valstybė prisiima tokią atsakomybę.

straipsnis. Užsienio bankų veikla Lietuvos Respublikoje

Užsienio

bankas Lietuvos Respublikoje gali:

vienas ar kartu su kitais bankais steigti dukterinį banką;

įsigyti steigiamo ar veikiančio banko akcijų, o jeigu Lietuvos bankas leidžia,

įsigyti veikiančio banko akcijų paketą;

steigti banko filialus (skyrius) ir atstovybes.

Užsienio

banko dukterinis bankas gali būti steigiamas kaip uždaroji ar atviroji akcinė

bendrovė tik uždaruoju būdu. Užsienio banko dukterinio banko steigėjais gali

būti tik bankai. Banko steigimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka.

Leidimai

steigti užsienio bankų filialus (skyrius) bei atstovybes išduodami Lietuvos

banko nustatyta tvarka.

Lietuvos

bankas steigiamam užsienio banko dukteriniam bankui išduoda banko licenciją,

jeigu:

steigiamo dukterinio banko kontrolinį akcijų paketą įsigijo užsienio bankas;

steigiamo dukterinio banko pagrindinis kapitalas yra ne mažesnis už Lietuvos

banko nustatytą minimalų pagrindinį kapitalą ir visiškai apmokėtas;

užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, įstatymai

leidžia šios valstybės bankams steigti dukterinius bankus užsienyje ir bankų

priežiūros institucija tam neprieštarauja;

statutas (įstatai) įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos

bankas registruoja užsienio banko filialą (skyrių), jeigu:

Lietuvos Respublika yra sudariusi su užsienio valstybe sutartis dėl kapitalo

investicijų apsaugos bei teisinės pagalbos arba užsienio bankas pateikia

Lietuvos bankui pakankamas garantijas, kad prisiima turtinę atsakomybę už

filialo (skyriaus) veiklą Lietuvos Respublikoje;

filialo (skyriaus) įstatai (nuostatai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos

įstatymams ir kitiems teisės aktams;

užsienio bankas turi tos valstybės, kurios jurisdikcijai jis priklauso, išduotą

banko licenciją;

užsienio banko finansinė būklė yra gera ir stabili ir pagal Lietuvos banko

nustatytus kriterijus jis vertinamas kaip patikimas bankas, taip pat tos

valstybės, kurios jurisdikcijai jis priklauso, bankų priežiūros institucija

neprieštarauja steigti filialą (skyrių) Lietuvos Respublikoje;

Lietuvos bankas yra pasirašęs sutartį su tos valstybės bankų priežiūros

institucija dėl banko filialo (skyriaus) veiklos priežiūros ir informacijos

teikimo arba užsienio valstybės bankų priežiūros institucija yra vienašališkai

įsipareigojusi vykdyti tos valstybės banko filialo (skyriaus) veiklos priežiūrą

ir teikti informaciją Lietuvos bankui;

pateikti šio straipsnio 6 dalyje numatyti dokumentai.

Registruojant

užsienio banko filialą (skyrių), Lietuvos bankui turi būti pateikiama:

prašymas įregistruoti filialą (skyrių);

filialo (skyriaus) steigimo dokumentai;

banko (steigėjo) statutas (įstatai), licencija, registracijos pažymėjimas

ar kiti dokumentai, patvirtinantys teisę verstis banko veikla;

banko (steigėjo) paskutinių trejų metų finansinės ataskaitos;

filialo (skyriaus) įstatai (nuostatai);

dokumentai, patvirtinantys, kad patalpos, kuriomis naudosis banko filialas

(skyrius), atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus;

užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, bankų

priežiūros institucijos raštiškas neprieštaravimas steigti filialą Lietuvos

Respublikoje, jeigu tai numatyta pagal tos užsienio valstybės įstatymus;

dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas žyminis mokestis.

Užsienio

banko filialui (skyriui) draudžiama priimti indėlius, jeigu:

jį įsteigęs bankas neturi teisės priimti indėlių savo valstybėje;

užsienio valstybės įstatymai nenumato indėlių kompensavimo užsienio

valstybėse esančių filialų (skyrių) indėlininkams;

indėlių kompensavimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta Lietuvos

Respublikos įstatymų.

Užsienio

banko, steigiančio Lietuvos Respublikoje dukterinį banką, filialą (skyrių),

kapitalas turi būti ne mažesnis už Lietuvos Respublikos banko nustatytą

minimalų pagrindinį kapitalą.

Užsienio

banko dukterinio banko ar užsienio banko filialo (skyriaus) veiklai taikomi

Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

Užsienio

bankų atstovybės registruojamos Lietuvos Respublikos įmonių registro

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

Nr. VIII-410,

97.09.11, Žin., 1997, Nr.84-2092 (97.09.12)

II skyrius

BANKŲ STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

straipsnis. Banko steigėjai

Banko

steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys,

įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, bei užsienio bankai Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka sudarę

steigimo sutartį. Šioje sutartyje nustatomos steigėjų teisės ir pareigos

steigiant banką bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Banko steigėjų

negali būti mažiau kaip 7. Kiekvienas banko steigėjas turi būti ir jo

akcininkas, steigimo metu įsigijęs ne mažiau kaip 2 procentus banko akcinio

kapitalo.

Šio

straipsnio pirmosios dalies nuostata dėl steigėjų skaičiaus netaikoma užsienio

banko dukterinio banko steigėjams ar tuo atveju, kai banką steigia Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

straipsnis. Banko steigimas

Bankas

gali būti steigiamas uždaruoju ar atviruoju būdu.

Banko

steigėjai, įregistravę banko statutą (įstatus) Lietuvos Respublikos įmonių

rejestro įstatymo nustatyta tvarka, išleidę akcijas ir sukaupę pagrindinį

kapitalą, kreipiasi į Lietuvos banką su paraiška banko licencijai gauti.

Banko

steigimo metu banko išleistos akcijos negali būti platinamos viešai,

neatsižvelgiant į banko steigimo būdą, kol bankas neįregistruotas įstatymų

nustatyta tvarka.

Veikiančiai

bendrovei, kurios visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą verstis

banko veikla, taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10

straipsnio pirmoji, šeštoji - dešimtoji ir dvyliktoji dalys ir ji gali kreiptis

į Lietuvos banką banko licencijai gauti.

Gavęs

Lietuvos banko licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos Respublikos įmonių rejestro

įstatymo nustatyta tvarka, bankas įgyja teisę pradėti veiklą. Banko statuto

(įstatų) pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestro

įstatymo nustatyta tvarka, prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą.

straipsnis. Banko filialų (skyrių) ir atstovybių steigimas

Banko

filialai (skyriai) ir atstovybės Lietuvos Respublikoje ir užsienyje steigiami

gavus Lietuvos banko leidimą ir registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka. Kiti banko padaliniai steigiami banko statute (įstatuose)

nustatyta tvarka. Jie veikia neviršydami banko suteiktų įgalinimų,

vadovaudamiesi banko patvirtintais nuostatais.

straipsnis. Paraiška banko licencijai gauti

Paraiškoje

banko licencijai gauti turi būti:

banko veiklos metmenys;

banko buveinės adresas;

steigėjų juridinis statusas;

banko tarybos, valdybos pirmininkų ir administracijos vadovo vardai ir

pavardės.

Kartu

su paraiška pateikiami šie dokumentai ir informacija:

banko statutas (įstatai);

banko steigimo dokumentai (steigimo sutartis, steigiamojo susirinkimo

protokolas, nutarimas dėl banko steigimo, banko vardo registravimo liudijimas);

Lietuvos banko nustatyto turinio ir formos banko ekonominės veiklos

pagrindimas (verslo planas) trejiems metams ir banko planuojamos struktūros

bei numatomų teikti paslaugų aprašymas;

duomenys apie banko tarybos ir valdybos narius, banko valdybos pirmininką,

administracijos vadovą ir vyriausiąjį buhalterį (finansininką): amžius,

išsilavinimas, pilietybė, lietuvių kalbos mokėjimas, darbo veiklos aprašymas,

profesija, dalyvavimas kitų įmonių valdymo organuose, dalyvavimas savo kapitalu

kitų įmonių veikloje, gyvenamoji vieta ir informacija, ar buvo teistas;

užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, bankų

priežiūros institucijos dokumentas, patvirtinantis, jog ši institucija

neprieštarauja, kad Lietuvos Respublikoje būtų steigiamas dukterinis bankas;

Lietuvos banko nustatytos formos banko steigėjų, akcininkų sąrašas;

dokumentai, patvirtinantys, jog yra apmokėtas pagrindinis kapitalas;

dokumentai ir informacija apie banko steigėjų ir akcininkų statusą, lėšų,

naudojamų banko akcijoms įsigyti, kilmę, finansinę būklę, dalyvavimą kitų

įmonių valdyme ir buvimą jų kapitalo dalininkais, taip pat apie steigėjų ir

akcininkų giminystės, turtinius bei valdymo tarpusavio santykius;

dokumentai, patvirtinantys, kad patalpos, kuriomis naudosis bankas, atitinka

Lietuvos banko nustatytus reikalavimus;

10)

dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio už banko licenciją sumokėjimą.

Veikianti

bendrovė, priėmusi sprendimą reorganizuotis į banką, iki banko licencijos

išdavimo ar per joje nustatytą terminą privalo nutraukti ankstesnę savo veiklą

ir papildomai pateikti:

steigimo dokumentus, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą reorganizuotis

į banką ir reorganizavimo projektą;

ankstesnės veiklos aprašymą, paskutiniųjų ir einamųjų metų finansines ataskaitas

kartu su nepriklausomų auditorių išvadomis, duomenis apie akcinio kapitalo

struktūrą ir akcijų paketų savininkus;

dokumentus, patvirtinančius, kad ji disponuoja banko veiklai reikalingu

kapitalu;

duomenis apie mokesčių sumokėjimą bei skolas kreditoriams.

Lietuvos

bankas turi teisę reikalauti per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos ir

dokumentų gavimo pateikti papildomus dokumentus ir informaciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

straipsnis. Sprendimas dėl banko licencijos išdavimo

Per

šešis mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos Lietuvos bankas priima sprendimą dėl

banko licencijos išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jei šio

įstatymo 10 straipsnio ketvirtosios dalies nustatyta tvarka Lietuvos bankas

pareikalavo papildomų dokumentų, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tos

dienos, kai gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai ir

informacija. Valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat įmonės,

įstaigos ir organizacijos privalo Lietuvos banko prašymu pateikti visą jų

turimą informaciją apie banko steigėjus ir akcininkus, jų finansinę būklę,

veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų

ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri Lietuvos bankui reikalinga

priimant sprendimą dėl banko licencijos išdavimo.

Lietuvos

banko sprendimu išduodama banko licencija gali būti su apribojimais

operacijoms, kurioms bankas dar nepasirengęs.

Banko

licencijos apribojimai taikomi ir šio banko padaliniams.

Lietuvos

bankas, pranešdamas pareiškėjui apie sprendimą neišduoti banko licencijos arba

išduoti banko licenciją su apribojimais, raštu pateikia tokio sprendimo

motyvus ir informuoja rejestro tvarkytoją.

Lietuvos

banko valdyba nagrinėja paraišką ir išduoda banko licenciją tik tuo atveju, kai

pateikti dokumentai ir turima informacija patvirtina, kad steigiamo banko:

statutas (įstatai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems

teisės aktams;

statute (įstatuose) nurodytas pagrindinis kapitalas yra apmokėtas;

steigimo metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės

aktai;

turi kvalifikuotus, nepriekaištingos reputacijos bei turinčius darbo bankuose

patirties banko vadovus (valdybos narius, administracijos vadovus);

steigėjų ir akcininkų finansinė būklė gera ir stabili, reputacija

nepriekaištinga, o turto ir lėšų, panaudotų steigiamo banko akcijoms įsigyti,

kilmė legali;

turimos ar nuomojamos patalpos ir įranga pagal Lietuvos banko teisės aktų

reikalavimus yra tinkamos banko operacijoms vykdyti;

steigėjai yra sumokėję žyminį mokestį.

Banko

licencija išduodama neribotam laikui ir negali būti perduodama.

Banko

licencijos apribojimai panaikinami Lietuvos banko sprendimu.

Už

banko licencijos išdavimą mokamas įstatymų nustatytas žyminis mokestis.

Sprendimas

neišduoti banko licencijos gali būti skundžiamas teismui per 10 dienų nuo jo

priėmimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

straipsnis. Banko licencijos atšaukimas

Banko

licencija netenka galios nuo tos dienos, kai Lietuvos bankas priima sprendimą

ją atšaukti dėl:

banko likvidavimo;

banko reorganizavimo;

to, kad per 6 mėnesius nuo banko įregistravimo dienos bankas nepradėjo veikti.

straipsnis. Banko licencijos atšaukimas banko prašymu

Bankas,

nusprendęs likviduotis, raštu kreipiasi į Lietuvos banką dėl leidimo

likviduotis ir banko licencijos atšaukimo. Prie prašymo turi būti pridėta

paskutinė balansinė ataskaita ir atsiskaitymų su kreditoriais planas.

Lietuvos

bankas leidžia likviduotis, jeigu bankas gali visiškai atsiskaityti su

kreditoriais per šiems priimtinus terminus. Kai su kreditoriais atsiskaityta,

Lietuvos bankas atšaukia licenciją.

III skyrius

BANKO AKCININKAI IR JŲ TEISĖS

straipsnis. Banko akcininkai ir akcijos

Banko

akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio

asmens teisių, įstatymų nustatyta tvarka įsigiję bent vieną banko akciją. Banko

akcininkų negali būti mažiau kaip 7, išskyrus atvejus, kai banko kontrolinį

akcijų paketą valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar užsienio bankas.

Banko

akciniam kapitalui formuoti draudžiama išleisti pareikštines akcijas.

Asmuo,

įsigijęs banko akcijų paketą be Lietuvos banko leidimo, neturi teisės

balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Nepiniginis

(turtinis) įnašas už įsigyjamas banko akcijas gali būti tik nekilnojamasis

turtas, būtinas tiesioginei banko veiklai užtikrinti. Nepiniginiais

(turtiniais) įnašais apmokėta banko akcinio kapitalo dalis negali būti didesnė

kaip 20 procentų banko akcinio kapitalo.

Banko

tarybos sprendimu bankas gali supirkti savo akcijas, tačiau jų nominali vertė

negali būti didesnė kaip 5 procentai banko akcinio kapitalo.

Banko

akcininkais negali būti:

valstybės valdžios ir valdymo institucijos, išskyrus Lietuvos Respublikos

Vyriausybę ir savivaldybes;

biudžetinės įstaigos;

šio banko dukteriniai bankai ir įmonės;

įmonės, kurių kapitale šio banko investicijos sudaro 10 arba daugiau procentų

jų kapitalo dydžio;

asmenys, kurie buvo nuteisti už nusikaltimus ūkininkavimo tvarkai ir

nusikaltimus finansams;

asmenys, negalintys įrodyti lėšų, panaudotų akcijoms apmokėti, įsigijimo

teisėtumo;

asmenys, turintys finansinių įsipareigojimų (prievolių) bankui;

ūkio subjektai, kurie atsisako pateikti Lietuvos bankui informaciją apie savo

savininkus, veiklą ir finansinę būklę.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms draudžiama įsigyti bei valdyti banko

akcijas, kurios nesuteikia balsavimo teisės.

Akciniam

kapitalui padidinti banko akcininkų sprendimu išleidžiamos naujos akcijos.

Naujai išleistosios banko akcijos turi būti pasirašytos ir visiškai apmokėtos

per akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą laiką, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo

akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą išleisti naujas akcijas, dienos.

Jeigu

per 12 mėnesių nuo akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą padidinti banko

akcinį kapitalą, banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su akcinio

kapitalo padidėjimu, nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka, akcinis kapitalas laikomas nepadidintu.

Leidimą

įregistruoti banko statuto pakeitimus, susijusius su akcinio kapitalo

padidėjimu, Lietuvos bankas suteikia, jeigu banko pateikta ir Lietuvos banko

turima informacija liudija, kad:

išleistosios akcijos pasirašytos ir apmokėtos;

akcijos išleistos ir apmokėtos nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų, taip

pat akcininkų susirinkimo sprendime, banko statute, akcijų emisijos prospekte

(memorandume) bei akcijų pasirašymo sutartyse nurodytų sąlygų ir terminų;

lėšų už nupirktas akcijas kilmė yra legali.

Bankui

draudžiama priimti skolininkui priklausančias šio banko akcijas už šiam bankui

negrąžintą paskolą.

Lėšos

steigiamo banko pagrindiniam kapitalui sukaupti ar banko išleistoms naujos

emisijos akcijoms apmokėti yra kaupiamos Lietuvos banke ar kitame banke

atidarytoje sąskaitoje. Sukauptos lėšos pervedamos į banko sąskaitą po to, kai

Lietuvos Respublikos įmonių registre įregistruotas steigiamas bankas ar banko

statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su statute (įstatuose) nurodyto kapitalo

didinimu.

Jeigu

bankas ar banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su kapitalo didinimu,

nebuvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, sukauptos lėšos išmokamos jas

įnešusių asmenų reikalavimu. Lietuvos banko valdybos nutarimai dėl akcinio

kapitalo didinimo skelbiami įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr.

I-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

straipsnis. Banko akcininkų turtinės ir neturtinės teisės

Asmenys,

įsigiję banko akcijų, akcininko turtines ir neturtines teises įgyja:

steigiant banką - nuo visiško akcijų apmokėjimo ir banko įregistravimo įstatymų

nustatyta tvarka;

įsigijusieji veikiančio banko naujos emisijos akcijų - nuo statuto (įstatų)

pakeitimų, susijusių su akcinio kapitalo padidėjimu dėl naujos banko akcijų

emisijos, įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka;

įsigijusieji akcijų antrinėje rinkoje - nuo įsigytų akcijų įregistravimo

dienos.

Akcininkų

turtines ir neturtines teises taip pat nustato Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymas.

IV skyrius

BANKO VALDYMAS

straipsnis. Banko valdymo organai

Banko

valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, banko taryba, banko

valdyba ir administracijos vadovas.

straipsnis. Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis

banko akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis banko valdymo organas.

Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti visi jo akcininkai,

neatsižvelgiant į jų turimų akcijų klasę, rūšį ir skaičių. Dalyvauti

visuotiniame akcininkų susirinkime patariamojo balso teise gali banko valdybos

nariai ir administracijos darbuotojai, nors ir nėra akcininkai.

Tik

visuotinis akcininkų susirinkimas:

priima ir keičia banko statutą (įstatus);

renka ir atleidžia, jeigu reikia, ir prieš terminą, banko tarybos, revizijų

tarnybos narius (revizorių);

kai yra atleista banko taryba, sprendžia banko valdybos atleidimo klausimą;

tvirtina metinį banko balansą, pajamų ir išlaidų sąmatą, pelno paskirstymą,

sprendžia nuostolių atlyginimo klausimus;

sprendžia pagrindinio kapitalo padidinimo arba sumažinimo klausimus;

priima sprendimus dėl banko likvidavimo ar reorganizavimo, renka ir

atleidžia banko likvidacinės komisijos narius, tvirtina šios komisijos

apyskaitą, jeigu bankas likviduojasi pats;

tvirtina nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą;

sprendžia kitus banko tarybos, valdybos, revizorių tarnybos (revizoriaus)

pasiūlytus klausimus;

nagrinėja akcininkų pasiūlymus ir skundus dėl banko tarybos ir valdybos darbo;

10)

priima sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui pagal šio

įstatymo 45 straipsnį.

Visuotinio

akcininkų susirinkimo organizavimo, taip pat sprendimų jame priėmimo taisykles

nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Sprendimai šio straipsnio

antrosios dalies 1, 3, 5, 6, 10 punktuose numatytais klausimais priimami 2/3

visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų.

Jeigu šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka paskiriamas laikinasis

administratorius, klausimų, priskirtų banko visuotinio akcininkų susirinkimo

kompetencijai, sprendimai privalo būti suderinti su Lietuvos banku ir

Vyriausybe ar jos įgaliota institucija. Suderinimo tvarka nustatoma Vyriausybės

ir Lietuvos banko nutarimu.

Lietuvos

bankas turi teisę įpareigoti banko valdybą sušaukti neeilinį visuotinį banko

akcininkų susirinkimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

straipsnis. Banko tarybos sudarymo tvarka ir įgaliojimai

Banko

tarybos narių skaičių nustato statutas (įstatai): jis turi būti neporinis ir ne

mažesnis kaip 3.

Banko

tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant banko tarybą,

kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų

skaičiaus ir banko tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas

skirsto savo nuožiūra - už vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau

balsų surinkę kandidatai.

Banko

taryba renkama iš akcininkų ir banko akcininkams juridiniams asmenims atstovaujančių

asmenų, nesančių banko akcininkais, ne ilgiau kaip 4 metams.

Banko

tarybos nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. Jeigu juridinis asmuo

atšaukia jam atstovaujančio banko taryboje asmens įgaliojimus, banko tarybos

sprendimu šis asmuo turi būti atleidžiamas iš banko tarybos, neatsižvelgiant į

tai, ar jis yra banko akcininkas. Naujas banko tarybos narys į laisvą vietą

gali būti išrinktas visuotiniame akcininkų susirinkime bendra tvarka. Banko

tarybos narys gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

Banko

taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam visuotiniam akcininkų

susirinkimui.

Banko

tarybos nariu negali būti:

to paties banko valdybos narys ir administracijos vadovas;

asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar uždrausta eiti šias

pareigas.

Banko

taryba ir jos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems

asmenims.

Visuotinis

akcininkų susirinkimas gali nustatyti banko tarybos nariams atlyginimą (mokėti

tantjemas) tik iš pelno.

Banko

taryba:

skiria banko valdybos narius ir jos pirmininką bei jo pavaduotojus, taip pat

atleidžia juos iš pareigų;

tvirtina banko valdybos darbo reglamentą;

banko valdybos prašymu sprendžia klausimą dėl banke dirbančio šio banko tarybos

nario atleidimo iš užimamų pareigų;

stebi ir analizuoja banko valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą,

valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, atlieka

finansinės būklės perspektyvinį įvertinimą;

pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus apie

banko metinį balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą, pelno paskirstymą ir banko

valdybos ataskaitą;

atstovauja bankui teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp banko ir jo valdybos,

valdybos nario arba banko administracijos vadovo;

sprendžia kitus statute (įstatuose) ir visuotinio akcininkų susirinkimo

nutarimuose numatytus klausimus;

sudaro banko veiklos planą;

nustato paskolų, kurios gali būti suteikiamos tik patvirtinus banko tarybai,

skyrimo tvarką;

10)

priima sprendimus dėl banko filialų (skyrių), atstovybių ir įmonių steigimo ar

investicijų į kitų įmonių kapitalą;

11)

nustato papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką.

Banko

taryba turi teisę skirti ekspertą (ekspertų grupę) banko finansinei apskaitai

patikrinti ir įvertinti.

Banko

tarybos reikalavimu banko valdyba ir administracija privalo pateikti

dokumentus, susijusius su banko veikla.

straipsnis. Banko tarybos darbo tvarka

Banko

tarybos nariai turi lygias teises. Balsavime kiekvienas narys turi vieną

balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

Jeigu

banko tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią - "už" ar

"prieš" balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis yra susipažinęs,

gali pranešti raštu.

Banko

tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

Nutarimai priimami paprasta posėdžio dalyvių balsų dauguma, išskyrus nutarimus dėl

banko valdybos narių atšaukimo, kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 banko tarybos

narių balsų.

Banko

tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Banko

tarybos posėdžius šaukia banko tarybos pirmininkas, o jo nesant - pirmininko

pavaduotojas.

Posėdžiai

taip pat šaukiami, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 banko tarybos narių

arba banko valdyba. Į šių posėdžių darbotvarkę turi būti įtraukiami posėdžio

sušaukimo iniciatorių pasiūlyti klausimai.

straipsnis. Banko valdyba

Banko

valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja jam ir už banko

operacijų vykdymą atsako pagal įstatymus. Banko valdybos narių skaičių, kuris

negali būti mažesnis kaip 3, taip pat valdybos ir jos narių veiklą, įgalinimus

ir teises, nutarimų priėmimo tvarką nustato banko statutas (įstatai) ir banko

valdybos darbo reglamentas.

Banko

valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai skiriami ne ilgiau

kaip 4 metams. Banko valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

Banko

valdybos nariu gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo. Banko valdybos

nariu negali būti skiriamas:

to paties banko tarybos narys;

asmuo, esantis bet kurio kito Lietuvos Respublikoje įregistruoto banko valdybos

nariu ar administracijos vadovu;

asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar uždrausta eiti šias

pareigas.

Banko

statute (įstatuose) taip pat gali būti numatomi papildomi reikalavimai dėl

valdybos nario.

Banko

valdybos narys, pateikęs rašytinį pareiškimą, gali atsistatydinti. Pareiškimas

turi būti išnagrinėtas ir patenkintas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų

nuo jo padavimo dienos.

Banko

valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai dirba banke ir gauna

pareiginį atlyginimą, kurį jiems nustato banko taryba. Visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimu banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos

nariams gali būti mokamos tantjemos.

Banko

valdybos nariai neturi teisės pavesti savo pareigas eiti kitiems asmenims.

Laikinai nedirbantį banko valdybos narį gali pavaduoti banko tarybos paskirtas

tarybos narys. Banko tarybos nariui, kol jis eina banko valdybos nario

pareigas, sustabdomi įgaliojimai banko taryboje.

straipsnis. Banko administracija

Banko

administraciją sudaro jo centrinio valdymo aparato, struktūrinių padalinių bei

filialų (skyrių) vadovai ir jų pavaduotojai.

Banko

administracija vykdo banko visuotinio akcininkų susirinkimo, tarybos ir

valdybos nutarimus.

Bankos

administracijos pareigas ir įgalinimus nustato banko statutas (įstatai) ir

banko valdybos patvirtintos taisyklės.

Banko

administraciją ir jos vadovą į darbą priima banko valdyba. Banko

administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo finansininko (buhalterio)

pareigų, būti kito banko valdybos nariu ar dirbti kito banko administracijoje.

Bankos

administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su kitais banko darbuotojais.

Banko

administracijos vadovo pareigas gali eiti banko valdybos pirmininkas ar kitas

valdybos narys.

straipsnis. Banko revizijų tarnyba (revizorius)

Banke

turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis akcininkų

susirinkimas banko statuto (įstatų) nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų

laikotarpiui.

Revizoriaus

kadencijų skaičius neribojamas. Juo gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis

reikiamą kvalifikaciją.

Revizoriumi

negali būti banko tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas ar

vyriausiasis finansininkas (buhalteris).

Banko

revizijų tarnyba (revizorius) privalo:

tikrinti pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą, banko veiklą ir kontroliuoti, ar

bankas veikia pagal įstatymus ir banko statutą (įstatus);

tikrinti metinį balansą ir kitus buhalterinės-finansinės apskaitos dokumentus,

kuriais vadovaudamasis visuotinis akcininkų susirinkimas priima nutarimus;

artimiausiame visuotiniame akcininkų susirinkime ar banko tarybos posėdyje

pranešti apie patikrinimų metu nustatytus pažeidimus.

Banko

revizijų tarnyba (revizorius) atlieka patikrinimus visuotinio akcininkų

susirinkimo, banko tarybos ar valdybos pavedimu.

straipsnis. Banko komitetai ir tarnybos

Bankas

privalo turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir vidaus audito tarnybą.

Gali būti sudaromi ir kiti banko komitetai bei tarnybos. Jų funkcijas, sudarymo

ir veiklos tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai ir banko statutas

(įstatai).

V skyrius

BANKŲ VEIKLA

straipsnis. Banko statutas (įstatai)

Banko

statute (įstatuose) turi būti nurodyta:

banko pavadinimas;

banko pagrindinė buveinė;

banko atliekamos operacijos;

akcinio kapitalo nominali vertė ir jo sudėtis pagal akcijų klases, akcijų

savininkams suteikiamas teises ir pareigas;

kiti kapitalai;

apmokėjimo už akcijas tvarka;

akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;

vienos klasės ar rūšies akcijų keitimo į kitos klasės ar rūšies akcijas tvarka;

obligacijų išleidimo ir jų apyvartos tvarka;

10)

banko valdymo struktūra;

11)

banko valdymo organų sudarymo bei jų vadovų skyrimo ar rinkimo tvarka, jų

teisės, pareigos ir atsakomybė;

12)

visuotinių akcininkų susirinkimų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;

13)

pelno paskirstymo tvarka;

14)

banko pranešimų skelbimo tvarka;

15)

banko reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

16)

kitos įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančios nuostatos.

straipsnis. Banko operacijos

Bankas

turi teisę atlikti šias operacijas:

priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams atidarytas sąskaitas ir

jas tvarkyti;

duoti ir imti paskolas;

išduoti piniginius laidavimus, garantijas ir kitus laidavimo įsipareigojimus;

išleisti mokėjimo dokumentus (čekius, akredityvus, vekselius ir kt.) ir

atlikti jais operacijas;

atlikti operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir

kt.);

atlikti operacijas užsienio valiuta;

pirkti ir parduoti tauriuosius metalus;

išleisti ir tvarkyti kreditines pinigines priemones;

priimti saugoti iš klientų vertybes ir nuomoti klientams banko saugykloje seifų

kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;

10)

teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų

tvarkymo klausimais;

11)

atlikti kitas Lietuvos banko teisės aktuose nustatytas operacijas.

straipsnis. Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai

Bankui

nustatomi šie normatyvai:

kapitalo pakankamumo;

likvidumo;

maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui.

Normatyvų

dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos bankas.

straipsnis. Banko investicijos

Bankai

gali steigti įmones, būti jų bendrasavininkiais ar akcininkais.

Bendra

banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė

kaip 10 procentų banko pagrindinio kapitalo.

Bankas

negali įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio akcijų paketo.

Šio

straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos netaikomos banko

investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos

banko teisės aktus priskirtos kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms

įmonėms, akcijas ar kapitalą. Šio straipsnio antrosios dalies reikalavimai

netaikomi, jeigu bankas akcijas įsigijo kaip kompensaciją už išduotą ir

negrąžintą paskolą. Šiuo atveju bankas privalo per vienerius metus perleisti

investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą dalį, kuria viršijama šio

straipsnio antrojoje dalyje nustatyta norma.

Bankui

draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko akcijų paketą, akcijų ar būti

tos įmonės bendrasavininkiu.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Įstatymo

tikslas - reglamentuoti komercinių bankų (toliau -

bankų) veiklą,

kad bankų sistema būtų stabili, patikima,

efektyvi ir saugi.

Įstatymas

nustato bankų ir jų padalinių steigimo,

licencijavimo

sąlygas ir tvarką, jų veiklos, reorganizavimo bei

likvidavimo

ypatumus.

Bankai ir jų

padaliniai registruojami Lietuvos Respublikos

įmonių rejestro

įstatymo nustatyta tvarka.

Bankai savo

veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių

įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis

įstatymas nenustato

kitaip, taip pat savo statutais (įstatais).

Šis įstatymas

netaikomas bankams, kurių veiklą reglamentuoja

atskiri įstatymai.

2 straipsnis.

Įstatyme vartojami terminai

Bankas - tai

akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė,

kuri verčiasi

indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir

paskolų teikimu

bei prisiima su tuo susijusią riziką ir

atsakomybę, taip

pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla,

atlikdama visas ar

dalį šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų

operacijų.

Dukterinis

bankas - tai bankas, kuriame kitas bankas

tiesiogiai ar (ir)

netiesiogiai valdo dalį akcinio kapitalo,

suteikiančio teisę į

daugiau kaip 50 procentų balsų, arba akcinio

kapitalo dalį,

suteikiančią galimybę kontroliuoti šio banko

valdymą.

Banko

filialas (skyrius) - neturintis juridinio asmens

teisių Lietuvos

Respublikoje įregistruoto banko padalinys

Lietuvos

Respublikoje ar užsienio valstybėje arba užsienio banko

padalinys Lietuvos

Respublikoje, veikiantis banko vardu kitoje

negu banko buveinė

vietoje ir atliekantis bent vieną banko

operaciją pagal

banko įgaliojimą, už kurio sandorius ir veiklą

bankas atsako visu

savo turtu.

Banko

atstovybė - teritorinis banko padalinys,

atstovaujantis

bankui užsienyje ar Lietuvos Respublikoje, tačiau

neatliekantis banko

operacijų ir neužsiimantis kita komercine -

ūkine veikla.

Banko

licencija - raštiškas Lietuvos banko leidimas bankui

verstis statute

(įstatuose) nurodyta veikla atliekant šio

įstatymo 25

straipsnyje nustatytas visas ar dalį operacijų.

Akcijų paketas

fizinių ar juridinių asmenų ar jų grupės

tiesiogiai ar (ir)

netiesiogiai įsigyta arba valdoma 1/10 ar

didesnė banko

akcinio arba balsavimo teisę suteikiančio kapitalo

dalis.

Kontrolinis

akcijų paketas - fizinių ar juridinių asmenų ar

jų grupės

tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigytas arba valdomas

akcijų paketas,

suteikiantis jų savininkams ar valdytojams

galimybę

kontroliuoti banko valdymą ir veiklą.

Tiesiogiai

įgytos ar (ir) valdomos akcijos - akcinio

kapitalo dalis,

kurią akcininkas įsigijo ar (ir) valdo savo vardu

ar yra perdavęs

įgaliojimus trečiajam asmeniui valdyti jo vardu.

Netiesiogiai

įgytos ar (ir) valdomos akcijos - akcinio

kapitalo dalis,

kurią akcininkas ar jų grupė ar trečiasis asmuo

per jų grupę įgijo

ar (ir) valdo per turtinius santykius.

Banko kapitalas

pagrindinio ir papildomų kapitalų suma.

Pagrindinis

kapitalas - banko akcinio kapitalo, atsargos

kapitalo, emisinio

skirtumo bei praėjusių metų nepaskirstyto

pelno suma.

Akcinis

kapitalas - visų įregistruotų akcijų nominali

vertė.

Atsargos

kapitalas - banko akcininkų (steigėjų) papildomi

įnašai ar (ir) atskaitymai

iš banko pelno.

Papildomi

kapitalai - banko statute (įstatuose) numatyti

kiti banko kapitalai

ir fondai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

3 straipsnis.

Draudimai

Be banko

licencijos draudžiama verstis banko veikla.

Žodžius

"bankas", "komercinis bankas" ar kitokius šių žodžių

junginius arba

jų vedinius gali vartoti savo pavadinime,

reklamoje ar

kitais tikslais tik tie Lietuvos Respublikoje

įregistruoti

juridiniai asmenys, kurie turi šio įstatymo

nustatyta tvarka

išduotą banko licenciją.

Šio

straipsnio antrojoje dalyje nurodyti žodžiai, jų

junginiai ir

vediniai gali būti vartojami kitų ūkio subjektų

pavadinimuose, kai

iš konteksto, kuriame pavartoti šie žodžiai,

aišku, kad jų

vartojimas nėra susijęs su banko veikla.

Vartoti banko

pavadinime žodį "valstybinis" arba šio žodžio

vedinius gali tik

tie bankai, kurių ne mažiau kaip 51 procentas

akcinio kapitalo

nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

4 straipsnis.

Banko pavadinimas ir antspaudas

Banko ir jo

padalinių pavadinime turi būti žodžiai "bankas"

ar "komercinis

bankas". Banko pavadinimas ir jo firminis ženklas

turi būti

įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.

Antspaude turi

būti visas ar sutrumpintas banko pavadinimas.

5 straipsnis.

Banko turtinė atsakomybė

Bankas yra

ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jis

neatsako už

akcininkų ar (ir) steigėjų prievoles, o akcininkai ar

(ir) steigėjai už

banko prievoles atsako tik tuo turtu, kurį jie

perdavė bankui kaip

steigėjai ar įsigydami šio banko akcijų.

Bankas

neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako

už banko prievoles,

išskyrus atvejus, kai valstybė prisiima tokią

atsakomybę.

6 straipsnis.

Užsienio bankų veikla Lietuvos Respublikoje

Užsienio bankas

Lietuvos Respublikoje gali:

1) vienas ar

kartu su kitais bankais steigti dukterinį

banką;

2) įsigyti

steigiamo ar veikiančio banko akcijų, o jeigu

Lietuvos bankas

leidžia, įsigyti veikiančio banko akcijų paketą;

3) steigti

banko filialus (skyrius) ir atstovybes.

Užsienio banko

dukterinis bankas gali būti steigiamas kaip

uždaroji ar atviroji

akcinė bendrovė tik uždaruoju būdu. Užsienio

banko dukterinio

banko steigėjais gali būti tik bankai. Banko

steigimo sutartis

sudaroma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo 3

straipsnio nustatyta tvarka.

Leidimai

steigti užsienio bankų filialus (skyrius) bei

atstovybes išduodami

Lietuvos banko nustatyta tvarka.

Lietuvos bankas

steigiamam užsienio banko dukteriniam bankui

išduoda banko

licenciją, jeigu:

1) steigiamo

dukterinio banko kontrolinį akcijų paketą

įsigijo užsienio

bankas;

2) steigiamo

dukterinio banko pagrindinis kapitalas yra ne

mažesnis už Lietuvos

banko nustatytą minimalų pagrindinį kapitalą

ir visiškai

apmokėtas;

3) užsienio

valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso

užsienio bankas,

įstatymai leidžia šios valstybės bankams steigti

dukterinius bankus

užsienyje ir bankų priežiūros institucija tam

neprieštarauja;

4) statutas

(įstatai) įregistruoti Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta

tvarka.

Lietuvos bankas

registruoja užsienio banko filialą (skyrių),

jeigu:

1) Lietuvos

Respublika yra sudariusi su užsienio valstybe

sutartis dėl

kapitalo investicijų apsaugos bei teisinės pagalbos

arba užsienio

bankas pateikia Lietuvos bankui pakankamas

garantijas, kad

prisiima turtinę atsakomybę už filialo (skyriaus)

veiklą Lietuvos

Respublikoje;

2) filialo

(skyriaus) įstatai (nuostatai) neprieštarauja

Lietuvos Respublikos

įstatymams ir kitiems teisės aktams;

3) užsienio

bankas turi tos valstybės, kurios jurisdikcijai

jis priklauso,

išduotą banko licenciją;

4) užsienio

banko finansinė būklė yra gera ir stabili ir

pagal Lietuvos

banko nustatytus kriterijus jis vertinamas kaip

patikimas bankas,

taip pat tos valstybės, kurios jurisdikcijai

jis priklauso,

bankų priežiūros institucija neprieštarauja

steigti filialą

(skyrių) Lietuvos Respublikoje;

5) Lietuvos

banko pasirašyta sutartis su tos valstybės bankų

priežiūros

institucija dėl banko filialo (skyriaus) veiklos

priežiūros ir

informacijos teikimo;

6) pateikti šio

straipsnio 6 dalyje numatyti dokumentai.

Registruojant

užsienio banko filialą (skyrių), Lietuvos

bankui turi būti

pateikiama:

1) prašymas

įregistruoti filialą (skyrių);

2) filialo

(skyriaus) steigimo dokumentai;

3) banko

(steigėjo) statutas (įstatai), licencija,

registracijos

pažymėjimas ar kiti dokumentai, patvirtinantys

teisę verstis banko

veikla;

4) banko

(steigėjo) paskutinių trejų metų finansinės

ataskaitos;

5) filialo

(skyriaus) įstatai (nuostatai);

dokumentai, patvirtinantys, kad patalpos, kuriomis

naudosis banko

filialas (skyrius), atitinka Lietuvos banko

nustatytus

reikalavimus;

7) užsienio

valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso

užsienio bankas,

bankų priežiūros institucijos raštiškas

neprieštaravimas

steigti filialą Lietuvos Respublikoje, jeigu tai

numatyta pagal tos

užsienio valstybės įstatymus;

dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas žyminis

mokestis.

Užsienio

banko filialui (skyriui) draudžiama priimti

indėlius, jeigu:

1) jį įsteigęs

bankas neturi teisės priimti indėlių savo

valstybėje;

užsienio valstybės įstatymai nenumato indėlių

kompensavimo

užsienio valstybėse esančių filialų (skyrių)

indėlininkams;

3) indėlių

kompensavimo sąlygos yra blogesnės, negu

nustatyta Lietuvos

Respublikos įstatymų.

Užsienio

banko, steigiančio Lietuvos Respublikoje dukterinį

banką, filialą

(skyrių), kapitalas turi būti ne mažesnis už

Lietuvos

Respublikos banko nustatytą minimalų pagrindinį

kapitalą.

Užsienio banko

dukterinio banko ar užsienio banko filialo

(skyriaus) veiklai

taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti

teisės aktai.

Užsienio

bankų atstovybės registruojamos Lietuvos

Respublikos įmonių

registro nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

II skyrius

BANKŲ STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

7 straipsnis.

Banko steigėjai

Banko

steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai ir

juridiniai asmenys,

įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių,

bei užsienio

bankai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo 3

straipsnio nustatyta tvarka sudarę steigimo sutartį.

Šioje sutartyje

nustatomos steigėjų teisės ir pareigos steigiant

banką bei

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Banko steigėjų

negali būti mažiau

kaip 7. Kiekvienas banko steigėjas turi būti

ir jo akcininkas,

steigimo metu įsigijęs ne mažiau kaip 2

procentus banko

akcinio kapitalo.

Šio

straipsnio pirmosios dalies nuostata dėl steigėjų

skaičiaus netaikoma

užsienio banko dukterinio banko steigėjams ar

tuo atveju, kai banką

steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

8 straipsnis.

Banko steigimas

Bankas gali

būti steigiamas uždaruoju ar atviruoju būdu.

Banko

steigėjai, įregistravę banko statutą (įstatus)

Lietuvos

Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka,

išleidę akcijas ir

sukaupę pagrindinį kapitalą, kreipiasi į

Lietuvos banką su

paraiška banko licencijai gauti.

Banko steigimo

metu banko išleistos akcijos negali būti

platinamos viešai,

neatsižvelgiant į banko steigimo būdą, kol

bankas

neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.

Veikiančiai

bendrovei, kurios visuotinis akcininkų

susirinkimas priėmė

sprendimą verstis banko veikla, taikomos

Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio

pirmoji, šeštoji -

dešimtoji ir dvyliktoji dalys ir ji gali

kreiptis į Lietuvos

banką banko licencijai gauti.

Gavęs Lietuvos

banko licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos

Respublikos įmonių

rejestro įstatymo nustatyta tvarka, bankas

įgyja teisę pradėti

veiklą. Banko statuto (įstatų) pakeitimai

registruojami

Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo

nustatyta tvarka,

prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą.

9 straipsnis.

Banko filialų (skyrių) ir atstovybių steigimas

Banko filialai

(skyriai) ir atstovybės Lietuvos Respublikoje

ir užsienyje

steigiami gavus Lietuvos banko leidimą ir

registruojami

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Kiti banko

padaliniai steigiami banko statute (įstatuose)

nustatyta tvarka.

Jie veikia neviršydami banko suteiktų

įgalinimų,

vadovaudamiesi banko patvirtintais nuostatais.

10 straipsnis.

Paraiška banko licencijai gauti

Paraiškoje

banko licencijai gauti turi būti:

1) banko

veiklos metmenys;

2) banko

buveinės adresas;

3) steigėjų

juridinis statusas;

4) banko

tarybos, valdybos pirmininkų ir administracijos

vadovo vardai ir

pavardės.

Kartu su

paraiška pateikiami šie dokumentai ir informacija:

1) banko

statutas (įstatai);

2) banko

steigimo dokumentai (steigimo sutartis, steigiamojo

susirinkimo

protokolas, nutarimas dėl banko steigimo, banko vardo

registravimo

liudijimas);

3) Lietuvos

banko nustatyto turinio ir formos banko

ekonominės veiklos

pagrindimas (verslo planas) trejiems metams ir

banko planuojamos

struktūros bei numatomų teikti paslaugų

aprašymas;

4) duomenys

apie banko tarybos ir valdybos narius, banko

valdybos

pirmininką, administracijos vadovą ir vyriausiąjį

buhalterį

(finansininką): amžius, išsilavinimas, pilietybė,

lietuvių kalbos

mokėjimas, darbo veiklos aprašymas, profesija,

dalyvavimas kitų

įmonių valdymo organuose, dalyvavimas savo

kapitalu kitų

įmonių veikloje, gyvenamoji vieta ir informacija,

ar buvo teistas;

5) užsienio

valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso

užsienio bankas,

bankų priežiūros institucijos dokumentas,

patvirtinantis, jog

ši institucija neprieštarauja, kad Lietuvos

Respublikoje būtų

steigiamas dukterinis bankas;

6) Lietuvos

banko nustatytos formos banko steigėjų,

akcininkų sąrašas;

7) dokumentai,

patvirtinantys, jog yra apmokėtas pagrindinis

kapitalas;

dokumentai ir informacija apie banko steigėjų ir

akcininkų statusą,

lėšų, naudojamų banko akcijoms įsigyti, kilmę,

finansinę būklę,

dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir buvimą jų

kapitalo

dalininkais, taip pat apie steigėjų ir akcininkų

giminystės,

turtinius bei valdymo tarpusavio santykius;

dokumentai, patvirtinantys, kad patalpos, kuriomis

naudosis bankas,

atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus;

10)

dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio už banko

licenciją

sumokėjimą.

Veikianti

bendrovė, priėmusi sprendimą reorganizuotis į

banką, iki banko

licencijos išdavimo ar per joje nustatytą

terminą privalo

nutraukti ankstesnę savo veiklą ir papildomai

pateikti:

1) steigimo

dokumentus, visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimą

reorganizuotis į banką ir reorganizavimo projektą;

2) ankstesnės

veiklos aprašymą, paskutiniųjų ir einamųjų

metų finansines

ataskaitas kartu su nepriklausomų auditorių

išvadomis, duomenis

apie akcinio kapitalo struktūrą ir akcijų

paketų savininkus;

3) dokumentus,

patvirtinančius, kad ji disponuoja banko

veiklai reikalingu

kapitalu;

duomenis apie mokesčių sumokėjimą bei skolas

kreditoriams.

Lietuvos

bankas turi teisę reikalauti per 30 kalendorinių

dienų nuo

paraiškos ir dokumentų gavimo pateikti papildomus

dokumentus ir

informaciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

11 straipsnis.

Sprendimas dėl banko licencijos išdavimo

Per šešis

mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos Lietuvos

bankas priima

sprendimą dėl banko licencijos išdavimo ir apie

tai raštu praneša

pareiškėjui. Jei šio įstatymo 10 straipsnio

ketvirtosios dalies

nustatyta tvarka Lietuvos bankas pareikalavo

papildomų

dokumentų, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo

tos dienos, kai

gauti visi sprendimui priimti reikalingi

dokumentai ir

informacija. Valstybės ir savivaldybės

institucijos, taip

pat įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo

Lietuvos banko

prašymu pateikti visą jų turimą informaciją apie

banko steigėjus

ir akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą,

nustatytus

įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų

patikrinimų ir

revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri

Lietuvos bankui

reikalinga priimant sprendimą dėl banko

licencijos išdavimo.

Lietuvos

banko sprendimu išduodama banko licencija gali

būti su

apribojimais operacijoms, kurioms bankas dar

nepasirengęs.

Banko

licencijos apribojimai taikomi ir šio banko

padaliniams.

Lietuvos

bankas, pranešdamas pareiškėjui apie sprendimą

neišduoti banko

licencijos arba išduoti banko licenciją su

apribojimais,

raštu pateikia tokio sprendimo motyvus ir

informuoja rejestro

tvarkytoją.

Lietuvos

banko valdyba nagrinėja paraišką ir išduoda banko

licenciją tik tuo

atveju, kai pateikti dokumentai ir turima

informacija

patvirtina, kad steigiamo banko:

1) statutas

(įstatai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos

įstatymams ir

kitiems teisės aktams;

2) statute

(įstatuose) nurodytas pagrindinis kapitalas yra

apmokėtas;

3) steigimo

metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos

įstatymai ir kiti

teisės aktai;

4) turi

kvalifikuotus, nepriekaištingos reputacijos bei

turinčius darbo

bankuose patirties banko vadovus (valdybos

narius,

administracijos vadovus);

5) steigėjų ir

akcininkų finansinė būklė gera ir stabili,

reputacija

nepriekaištinga, o turto ir lėšų, panaudotų steigiamo

banko akcijoms

įsigyti, kilmė legali;

6) turimos ar

nuomojamos patalpos ir įranga pagal Lietuvos

banko teisės aktų

reikalavimus yra tinkamos banko operacijoms

vykdyti;

7) steigėjai

yra sumokėję žyminį mokestį.

Banko

licencija išduodama neribotam laikui ir negali būti

perduodama.

Banko

licencijos apribojimai panaikinami Lietuvos banko

sprendimu.

Už banko

licencijos išdavimą mokamas įstatymų nustatytas

žyminis mokestis.

Sprendimas

neišduoti banko licencijos gali būti skundžiamas

teismui per 10 dienų

nuo jo priėmimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

12 straipsnis.

Banko licencijos atšaukimas

Banko

licencija netenka galios nuo tos dienos, kai Lietuvos

bankas priima

sprendimą ją atšaukti dėl:

1) banko

likvidavimo;

2) banko

reorganizavimo;

3) to, kad

per 6 mėnesius nuo banko įregistravimo dienos

bankas nepradėjo veikti.

13 straipsnis.

Banko licencijos atšaukimas banko prašymu

Bankas,

nusprendęs likviduotis, raštu kreipiasi į Lietuvos

banką dėl leidimo

likviduotis ir banko licencijos atšaukimo. Prie

prašymo turi būti

pridėta paskutinė balansinė ataskaita ir

atsiskaitymų su

kreditoriais planas.

Lietuvos

bankas leidžia likviduotis, jeigu bankas gali

visiškai

atsiskaityti su kreditoriais per šiems priimtinus

terminus. Kai su

kreditoriais atsiskaityta, Lietuvos bankas

atšaukia licenciją.

III skyrius

BANKO AKCININKAI IR JŲ TEISĖS

14 straipsnis.

Banko akcininkai ir akcijos

Banko

akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo arba įmonė,

neturinti juridinio

asmens teisių, įstatymų nustatyta tvarka

įsigiję bent vieną

banko akciją. Banko akcininkų negali būti

mažiau kaip 7,

išskyrus atvejus, kai banko kontrolinį akcijų

paketą valdo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar užsienio bankas.

Banko

akciniam kapitalui formuoti draudžiama išleisti

pareikštines

akcijas.

Asmuo,

įsigijęs banko akcijų paketą be Lietuvos banko

leidimo, neturi

teisės balsuoti visuotiniame akcininkų

susirinkime.

Nepiniginis

(turtinis) įnašas už įsigyjamas banko akcijas

gali būti tik

nekilnojamasis turtas, būtinas tiesioginei banko

veiklai užtikrinti.

Nepiniginiais (turtiniais) įnašais apmokėta

banko akcinio

kapitalo dalis negali būti didesnė kaip 20

procentų banko

akcinio kapitalo.

Banko tarybos

sprendimu bankas gali supirkti savo akcijas,

tačiau jų nominali

vertė negali būti didesnė kaip 5 procentai

banko akcinio

kapitalo.

Banko

akcininkais negali būti:

1) valstybės

valdžios ir valdymo institucijos, išskyrus

Lietuvos Respublikos

Vyriausybę ir savivaldybes;

2) biudžetinės

įstaigos;

3) šio banko

dukteriniai bankai ir įmonės;

4) įmonės,

kurių kapitale šio banko investicijos sudaro 10

arba daugiau

procentų jų kapitalo dydžio;

5) asmenys,

kurie buvo nuteisti už nusikaltimus ūkininkavimo

tvarkai ir

nusikaltimus finansams;

6) asmenys,

negalintys įrodyti lėšų, panaudotų akcijoms

apmokėti, įsigijimo

teisėtumo;

7) asmenys,

turintys finansinių įsipareigojimų (prievolių)

bankui;

8) ūkio subjektai,

kurie atsisako pateikti Lietuvos bankui

informaciją apie

savo savininkus, veiklą ir finansinę būklę.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms draudžiama

įsigyti bei

valdyti banko akcijas, kurios nesuteikia balsavimo

teisės.

Akciniam

kapitalui padidinti banko akcininkų sprendimu

išleidžiamos naujos

akcijos. Naujai išleistosios banko akcijos

turi būti

pasirašytos ir visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo

sutartyje

nurodytą laiką, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo

akcininkų

susirinkimo, priėmusio nutarimą išleisti naujas

akcijas, dienos.

Jeigu per 12

mėnesių nuo akcininkų susirinkimo, priėmusio

nutarimą padidinti

banko akcinį kapitalą, banko statuto (įstatų)

pakeitimai,

susiję su akcinio kapitalo padidėjimu, nebuvo

įregistruoti

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka,

akcinis kapitalas

laikomas nepadidintu.

Leidimą

įregistruoti banko statuto pakeitimus, susijusius su

akcinio kapitalo

padidėjimu, Lietuvos bankas suteikia, jeigu

banko pateikta ir

Lietuvos banko turima informacija liudija, kad:

1) išleistosios

akcijos pasirašytos ir apmokėtos;

2) akcijos

išleistos ir apmokėtos nepažeidžiant įstatymų ir

kitų teisės aktų,

taip pat akcininkų susirinkimo sprendime, banko

statute, akcijų

emisijos prospekte (memorandume) bei akcijų

pasirašymo sutartyse

nurodytų sąlygų ir terminų;

3) lėšų už

nupirktas akcijas kilmė yra legali.

Bankui

draudžiama priimti skolininkui priklausančias šio

banko akcijas už

šiam bankui negrąžintą paskolą.

Lėšos

steigiamo banko pagrindiniam kapitalui sukaupti ar

banko išleistoms

naujos emisijos akcijoms apmokėti yra kaupiamos

Lietuvos banke ar

kitame banke atidarytoje sąskaitoje. Sukauptos

lėšos pervedamos į

banko sąskaitą po to, kai Lietuvos Respublikos

įmonių registre

įregistruotas steigiamas bankas ar banko statuto

(įstatų)

pakeitimai, susiję su statute (įstatuose) nurodyto

kapitalo didinimu.

Jeigu bankas ar

banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su

kapitalo didinimu,

nebuvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka,

sukauptos lėšos

išmokamos jas įnešusių asmenų reikalavimu.

Lietuvos banko

valdybos nutarimai dėl akcinio kapitalo didinimo

skelbiami įstatymų

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1165,

95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr. 1-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

15 straipsnis.

Banko akcininkų turtinės ir neturtinės teisės

Asmenys,

įsigiję banko akcijų, akcininko turtines ir

neturtines teises

įgyja:

1) steigiant

banką - nuo visiško akcijų apmokėjimo ir banko

įregistravimo

įstatymų nustatyta tvarka;

įsigijusieji veikiančio banko naujos emisijos akcijų -

nuo statuto

(įstatų) pakeitimų, susijusių su akcinio kapitalo

padidėjimu dėl

naujos banko akcijų emisijos, įregistravimo

įstatymų nustatyta

tvarka;

įsigijusieji akcijų antrinėje rinkoje - nuo įsigytų

akcijų įregistravimo

dienos.

Akcininkų

turtines ir neturtines teises taip pat nustato

Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymas.

IV skyrius

BANKO VALDYMAS

16 straipsnis.

Banko valdymo organai

Banko valdymo

organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas,

banko taryba, banko

valdyba ir administracijos vadovas.

17 straipsnis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Visuotinis

banko akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis

banko valdymo

organas. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi

teisę dalyvauti

visi jo akcininkai, neatsižvelgiant į jų turimų

akcijų klasę, rūšį

ir skaičių. Dalyvauti visuotiniame akcininkų

susirinkime

patariamojo balso teise gali banko valdybos nariai ir

administracijos

darbuotojai, nors ir nėra akcininkai.

Tik visuotinis

akcininkų susirinkimas:

1) priima ir

keičia banko statutą (įstatus);

2) renka ir

atleidžia, jeigu reikia, ir prieš terminą, banko

tarybos, revizijų

tarnybos narius (revizorių);

3) kai yra

atleista banko taryba, sprendžia banko valdybos

atleidimo klausimą;

4) tvirtina

metinį banko balansą, pajamų ir išlaidų sąmatą,

pelno paskirstymą,

sprendžia nuostolių atlyginimo klausimus;

5) sprendžia

pagrindinio kapitalo padidinimo arba sumažinimo

klausimus;

6) priima

sprendimus dėl banko likvidavimo ar

reorganizavimo,

renka ir atleidžia banko likvidacinės komisijos

narius, tvirtina

šios komisijos apyskaitą, jeigu bankas

likviduojasi pats;

7) tvirtina

nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą;

8) sprendžia

kitus banko tarybos, valdybos, revizorių

tarnybos

(revizoriaus) pasiūlytus klausimus;

9) nagrinėja

akcininkų pasiūlymus ir skundus dėl banko

tarybos ir valdybos

darbo;

10) priima

sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos

iškėlimo bankui

pagal šio įstatymo 45 straipsnį.

Visuotinio

akcininkų susirinkimo organizavimo, taip pat

sprendimų jame

priėmimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių

įstatymas. Sprendimai šio straipsnio antrosios

dalies 1, 3, 5, 6,

10 punktuose numatytais klausimais priimami

2/3 visuotiniame

akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų

balsų.

Lietuvos bankas

turi teisę įpareigoti banko valdybą sušaukti

neeilinį visuotinį

banko akcininkų susirinkimą.

18 straipsnis.

Banko tarybos sudarymo tvarka ir įgaliojimai

Banko tarybos

narių skaičių nustato statutas (įstatai): jis

turi būti neporinis

ir ne mažesnis kaip 3.

Banko tarybą

renka visuotinis akcininkų susirinkimas.

Renkant banko

tarybą, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų

skaičių, kuris

lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir banko tarybos

narių skaičiaus

sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo

nuožiūra - už

vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau

balsų surinkę

kandidatai.

Banko taryba

renkama iš akcininkų ir banko akcininkams

juridiniams

asmenims atstovaujančių asmenų, nesančių banko

akcininkais, ne

ilgiau kaip 4 metams.

Banko tarybos

nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo.

Jeigu juridinis

asmuo atšaukia jam atstovaujančio banko taryboje

asmens įgaliojimus,

banko tarybos sprendimu šis asmuo turi būti

atleidžiamas iš

banko tarybos, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra

banko akcininkas.

Naujas banko tarybos narys į laisvą vietą gali

būti išrinktas

visuotiniame akcininkų susirinkime bendra tvarka.

Banko tarybos narys

gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

Banko taryba

savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam

visuotiniam

akcininkų susirinkimui.

Banko tarybos

nariu negali būti:

1) to

paties banko valdybos narys ir administracijos

vadovas;

2) asmuo,

kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar

uždrausta eiti šias

pareigas.

Banko taryba ir

jos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti

savo funkcijų

kitiems asmenims.

Visuotinis

akcininkų susirinkimas gali nustatyti banko

tarybos nariams

atlyginimą (mokėti tantjemas) tik iš pelno.

Banko taryba:

1) skiria

banko valdybos narius ir jos pirmininką bei jo

pavaduotojus, taip

pat atleidžia juos iš pareigų;

2) tvirtina

banko valdybos darbo reglamentą;

3) banko

valdybos prašymu sprendžia klausimą dėl banke

dirbančio šio banko

tarybos nario atleidimo iš užimamų pareigų;

4) stebi ir

analizuoja banko valdybos veiklą, finansinių

išteklių naudojimą,

valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą,

darbo apmokėjimą,

atlieka finansinės būklės perspektyvinį

įvertinimą;

5) pateikia

visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir

atsiliepimus apie

banko metinį balansą, pelno ir nuostolių

ataskaitą, pelno

paskirstymą ir banko valdybos ataskaitą;

6) atstovauja

bankui teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp

banko ir jo

valdybos, valdybos nario arba banko administracijos

vadovo;

7) sprendžia

kitus statute (įstatuose) ir visuotinio

akcininkų

susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus;

8) sudaro banko

veiklos planą;

9) nustato

paskolų, kurios gali būti suteikiamos tik

patvirtinus banko

tarybai, skyrimo tvarką;

10) priima

sprendimus dėl banko filialų (skyrių), atstovybių

ir įmonių steigimo

ar investicijų į kitų įmonių kapitalą;

11) nustato

papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką.

Banko taryba

turi teisę skirti ekspertą (ekspertų grupę)

banko finansinei

apskaitai patikrinti ir įvertinti.

Banko tarybos

reikalavimu banko valdyba ir administracija

privalo pateikti

dokumentus, susijusius su banko veikla.

19 straipsnis.

Banko tarybos darbo tvarka

Banko

tarybos nariai turi lygias teises. Balsavime

kiekvienas narys

turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po

lygiai, lemia

pirmininko balsas.

Jeigu banko

tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo

valią -

"už" ar "prieš" balsuojamą nutarimą, su kurio projektu

jis yra susipažinęs,

gali pranešti raštu.

Banko tarybos

posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja

daugiau kaip pusė

jos narių. Nutarimai priimami paprasta posėdžio

dalyvių balsų

dauguma, išskyrus nutarimus dėl banko valdybos

narių atšaukimo,

kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 banko tarybos

narių balsų.

Banko tarybos

posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip

kartą per ketvirtį.

Banko tarybos posėdžius šaukia banko tarybos

pirmininkas, o jo

nesant - pirmininko pavaduotojas.

Posėdžiai taip

pat šaukiami, jei to reikalauja ne mažiau

kaip 1/3 banko

tarybos narių arba banko valdyba. Į šių posėdžių

darbotvarkę turi

būti įtraukiami posėdžio sušaukimo iniciatorių

pasiūlyti klausimai.

20 straipsnis.

Banko valdyba

Banko

valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus,

atstovauja jam ir

už banko operacijų vykdymą atsako pagal

įstatymus. Banko

valdybos narių skaičių, kuris negali būti

mažesnis kaip 3,

taip pat valdybos ir jos narių veiklą,

įgalinimus ir teises,

nutarimų priėmimo tvarką nustato banko

statutas (įstatai)

ir banko valdybos darbo reglamentas.

Banko valdybos

pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos

nariai skiriami ne

ilgiau kaip 4 metams. Banko valdybos nario

kadencijų skaičius neribojamas.

Banko

valdybos nariu gali būti skiriamas tik veiksnus

fizinis asmuo. Banko

valdybos nariu negali būti skiriamas:

1) to paties

banko tarybos narys;

2) asmuo,

esantis bet kurio kito Lietuvos Respublikoje

įregistruoto banko

valdybos nariu ar administracijos vadovu;

3) asmuo,

kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar

uždrausta eiti šias

pareigas.

Banko statute

(įstatuose) taip pat gali būti numatomi

papildomi

reikalavimai dėl valdybos nario.

Banko valdybos

narys, pateikęs rašytinį pareiškimą, gali

atsistatydinti.

Pareiškimas turi būti išnagrinėtas ir patenkintas

ne vėliau kaip per

14 kalendorinių dienų nuo jo padavimo dienos.

Banko valdybos

pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos

nariai dirba banke

ir gauna pareiginį atlyginimą, kurį jiems

nustato banko

taryba. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu

banko valdybos

pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams

gali būti mokamos

tantjemos.

Banko valdybos

nariai neturi teisės pavesti savo pareigas

eiti kitiems

asmenims. Laikinai nedirbantį banko valdybos narį

gali pavaduoti

banko tarybos paskirtas tarybos narys. Banko

tarybos nariui, kol

jis eina banko valdybos nario pareigas,

sustabdomi įgaliojimai

banko taryboje.

21 straipsnis.

Banko administracija

Banko

administraciją sudaro jo centrinio valdymo aparato,

struktūrinių

padalinių bei filialų (skyrių) vadovai ir jų

pavaduotojai.

Banko

administracija vykdo banko visuotinio akcininkų

susirinkimo, tarybos

ir valdybos nutarimus.

Bankos

administracijos pareigas ir įgalinimus nustato banko

statutas (įstatai)

ir banko valdybos patvirtintos taisyklės.

Banko

administraciją ir jos vadovą į darbą priima banko

valdyba. Banko

administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo

finansininko

(buhalterio) pareigų, būti kito banko valdybos nariu

ar dirbti kito banko

administracijoje.

Bankos

administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su

kitais banko darbuotojais.

Banko

administracijos vadovo pareigas gali eiti banko

valdybos pirmininkas

ar kitas valdybos narys.

22 straipsnis.

Banko revizijų tarnyba (revizorius)

Banke turi

būti bent vienas revizorius, kurį renka

visuotinis

akcininkų susirinkimas banko statuto (įstatų)

nustatytam, bet ne

ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

Revizoriaus

kadencijų skaičius neribojamas. Juo gali būti

veiksnus fizinis

asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją.

Revizoriumi

negali būti banko tarybos, valdybos narys,

administracijos

vadovas ar vyriausiasis finansininkas

(buhalteris).

Banko revizijų

tarnyba (revizorius) privalo:

1) tikrinti

pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą, banko veiklą

ir kontroliuoti,

ar bankas veikia pagal įstatymus ir banko

statutą (įstatus);

2) tikrinti

metinį balansą ir kitus buhalterinės-finansinės

apskaitos

dokumentus, kuriais vadovaudamasis visuotinis akcininkų

susirinkimas priima

nutarimus;

artimiausiame visuotiniame akcininkų susirinkime ar banko

tarybos posėdyje

pranešti apie patikrinimų metu nustatytus

pažeidimus.

Banko revizijų

tarnyba (revizorius) atlieka patikrinimus

visuotinio

akcininkų susirinkimo, banko tarybos ar valdybos

pavedimu.

23 straipsnis.

Banko komitetai ir tarnybos

Bankas privalo

turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir

vidaus audito

tarnybą. Gali būti sudaromi ir kiti banko komitetai

bei tarnybos. Jų

funkcijas, sudarymo ir veiklos tvarką nustato

Lietuvos banko

teisės aktai ir banko statutas (įstatai).

V skyrius

BANKŲ VEIKLA

24 straipsnis.

Banko statutas (įstatai)

Banko statute

(įstatuose) turi būti nurodyta:

1) banko

pavadinimas;

2) banko

pagrindinė buveinė;

3) banko

atliekamos operacijos;

4) akcinio

kapitalo nominali vertė ir jo sudėtis pagal

akcijų klases,

akcijų savininkams suteikiamas teises ir

pareigas;

5) kiti

kapitalai;

6) apmokėjimo

už akcijas tvarka;

7) akcijų

perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;

8) vienos

klasės ar rūšies akcijų keitimo į kitos klasės ar

rūšies akcijas

tvarka;

9) obligacijų

išleidimo ir jų apyvartos tvarka;

10) banko

valdymo struktūra;

11) banko

valdymo organų sudarymo bei jų vadovų skyrimo ar

rinkimo tvarka, jų

teisės, pareigos ir atsakomybė;

12) visuotinių

akcininkų susirinkimų šaukimo bei balsavimo

juose tvarka;

13) pelno

paskirstymo tvarka;

14) banko

pranešimų skelbimo tvarka;

15) banko

reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;

16) kitos

įstatymams ir kitiems teisės aktams

neprieštaraujančios

nuostatos.

25 straipsnis.

Banko operacijos

Bankas turi

teisę atlikti šias operacijas:

1) priimti

indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams

atidarytas sąskaitas

ir jas tvarkyti;

2) duoti ir

imti paskolas;

3) išduoti

piniginius laidavimus, garantijas ir kitus

laidavimo

įsipareigojimus;

4) išleisti

mokėjimo dokumentus (čekius, akredityvus,

vekselius ir kt.) ir

atlikti jais operacijas;

5) atlikti

operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis,

obligacijomis ir

kt.);

6) atlikti

operacijas užsienio valiuta;

7) pirkti ir

parduoti tauriuosius metalus;

8) išleisti ir

tvarkyti kreditines pinigines priemones;

9) priimti

saugoti iš klientų vertybes ir nuomoti klientams

banko saugykloje

seifų kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;

10) teikti

paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų

ir kliento

investicijų tvarkymo klausimais;

11) atlikti

kitas Lietuvos banko teisės aktuose

nustatytas

operacijas.

26 straipsnis.

Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai

Bankui

nustatomi šie normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir

tauriaisiais

metalais;

4) maksimalios

paskolos sumos vienam skolininkui.

Normatyvų

dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos

bankas.

27 straipsnis.

Banko investicijos

Bankai gali

steigti įmones, būti jų bendrasavininkiais ar

akcininkais.

Bendra banko

investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą

suma negali būti

didesnė kaip 10 procentų banko pagrindinio

kapitalo.

Bankas negali

įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio

akcijų paketo.

Šio

straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos

netaikomos banko

investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos

Respublikos

įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos

kreditine ir

finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijas

ar kapitalą. Šio

straipsnio antrosios dalies reikalavimai

netaikomi, jeigu

bankas akcijas įsigijo kaip kompensaciją už

išduotą ir

negrąžintą paskolą. Šiuo atveju bankas privalo per

vienerius metus

perleisti investicijų į kitų įmonių akcijas ar

kapitalą dalį,

kuria viršijama šio straipsnio antrojoje dalyje

nustatyta norma.

Bankui

draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko

akcijų paketą,

akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu.

28 straipsnis. Banko dokumentų saugojimas

Bankas per visą sutarčių galiojimo laiką ir

dešimt metų jam pasibaigus saugo:

1) paskolų, garantijų, laidavimo, įkeitimo ir

kitas sutartis;

2) kitus banko partnerių dokumentus, kuriais

remiantis buvo sudaryta sutartis;

3) kitus Lietuvos banko numatytus dokumentus.

Bankas gali saugoti ir kitus dokumentus bei

nustatyti kitokį saugojimo laiką, bet ne trumpesnį, negu nustatyta šio

straipsnio pirmojoje dalyje ar Lietuvos archyvų departamento.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-564,

97.12.09, Žin., 1997, Nr.117-3004 (97.12.24)

straipsnis. Paskolų išdavimas su banku susijusiems asmenims

Bankas

gali skolinti su banku susijusiems asmenims ne daugiau kaip 10 procentų banko

kapitalo.

banku susijusiais asmenimis yra laikomi:

banko ir jo dukterinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo savininkai, jų

sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai

ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo

kapitalo;

banko ir jo dukterinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų nariai, revizoriai,

administracijos ir filialų (skyrių) vadovai bei jų sutuoktiniai, tėvai ir

vaikai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai

įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo.

Bankai

apie išduotas paskolas su banku susijusiems asmenims privalo pateikti

informaciją Lietuvos bankui jo nustatyta tvarka.

straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimas

Bankai

prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti gali priimti įkeitimui

prekines ir kitas materialines vertybes, vekselius ir kitus vertybinius

popierius, prekių lydimuosius dokumentus, valiutines ir kitas vertybes,

sudaryti turto įkeitimo, garantijos, laidavimo ar kitas sutartis,

neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams.

Jeigu

skolininkas sutartyje nustatytu laiku paskolos negrąžino, o paskolos

grąžinimas buvo garantuotas turtu, bankas turi teisę gauti savo reikalavimo

patenkinimą iš įkeistojo turto vertės pirmiau už kitus kreditorius.

Jeigu

skolininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo prievolių, kurių įvykdymas buvo

užtikrintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinių

popierių įkeitimu, bankas turi teisę duoti nurodymą šių vertybinių popierių

sąskaitų tvarkytojui Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka į banko

vertybinių popierių sąskaitą pervesti įkeistus vertybinius popierius už tokią

sumą, kokia buvo neįvykdytos prievolės, jei tai numatyta banko ir skolininko

sutartyje. Kai bankas yra jam įkeistų vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas,

jis turi teisę pervesti šiuos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius

popierius į savo vertybinių popierių sąskaitą šio straipsnio 3 dalyje

nurodytomis sąlygomis, tvarka bei sumomis.

Bankas

gali pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą laiką, kol jis naudojasi

paskola, pateikti informaciją ar dokumentus, reikalingus jo finansinei būklei

įvertinti.

Iškilus

grėsmei, kad paskola nebus laiku grąžinta, bankas gali vienašališkai nutraukti

sutartį arba ją pakeisti, arba pareikalauti papildomos garantijos.

Bankams

draudžiama banko prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti priimti

paties banko ir su banku susijusių asmenų išleistus vertybinius popierius,

laidavimo ir garantijų sutartis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.VIII-178,

97.04.08, Žin., 1997, Nr.33-811 (97.04.18)

straipsnis. Paslapties saugojimas

Esantys

ir buvę banko tarybos, valdybos nariai, administracija bei darbuotojai privalo

laikyti paslaptyje informaciją, gautą dirbant banke, ir nenaudoti jos

asmeninei ar kitų naudai.

Jeigu

Lietuvos bankas pareikalauja, jam turi būti pateikti visi dokumentai ir

informacija, susijusi su banko steigimu ir veikla. Dokumentai ir informacija

kitų institucijų reikalavimu teikiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

atvejais ir tvarka.

[31 straipsnio 3 dalies redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]

Bankas

privalo informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu jam pateikti dokumentai ar

kita turima informacija apie banko kliento sandorius liudija galimą neteisėtu

būdu įgyto turto legalizavimą ar įstatymų draudžiamos veiklos finansinį

aptarnavimą.

[31 straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]

Bankas privalo pateikti mokesčių policijai informaciją, numatytą Pinigų plovimo

prevencijos įstatymo 8 ir 12 straipsniuose.

Bankai

privalo nustatyti paslapčių saugojimo tvarką.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-277,

97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1504 (97.07.04)

straipsnis. Atsakomybė už bankui padarytus nuostolius

Banko

tarybos, valdybos narių, administracijos ir darbuotojų atsakomybę už dėl jų

kaltės bankui padarytus nuostolius nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir

kiti teisės aktai bei banko statutas (įstatai).

VI skyrius

KAPITALAI IR PELNO PASKIRSTYMAS

straipsnis. Kapitalų rūšys

Bankas

turi pagrindinį ir papildomus kapitalus.

straipsnis. Banko pagrindinis kapitalas

Banko

pagrindinis kapitalas negali būti mažesnis už Lietuvos banko nustatytą

minimalų pagrindinio kapitalo dydį, išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje

numatytą atvejį.

Bankas,

gavęs išankstinį Lietuvos banko leidimą, gali sumažinti savo pagrindinį

kapitalą iki Lietuvos banko nustatyto minimalaus pagrindinio kapitalo dydžio.

Banko

atsargos kapitalas formuojamas iš banko akcininkų papildomų įnašų ar(ir)

atskaitymų iš banko pelno. Banko atsargos kapitalo paskirtis - garantuoti banko

finansinį stabilumą.

Banko

akcinis kapitalas turi būti sumažintas nuostolių suma visuotinio akcininkų

susirinkimo nutarimu, jeigu banko metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose

nurodyti nuostoliai siekia 75 procentus banko akcinio kapitalo nominalios

vertės.

Jeigu

banko metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai siekia

šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytą dydį, banko valdyba privalo per

tris dienas apie tai informuoti banko tarybą bei Lietuvos banką ir per 45

dienas sušaukti neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą, kuriame,

jeigu reikia, pateikiama nepriklausomo audito išvada. Susirinkimas sprendžia

akcinio kapitalo mažinimo ir tolesnės banko veiklos klausimus.

Jeigu

banko metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai yra

lygūs banko akcinio kapitalo nominaliai vertei arba už ją didesni,

visuotinis banko akcininkų susirinkimas privalo sumažinti banko akcinį

kapitalą anuliuodamas turimas savo akcijas nuostoliams padengti. Priėmus šį

sprendimą, Lietuvos bankas šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka skiria

banko laikinąjį administratorių.

Jei

visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą laiką nesušaukiamas,

neįvyksta ar nepritaria akcinio kapitalo sumažinimui nuostolių suma,

Lietuvos bankas šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka skiria laikinąjį

administratorių arba kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui.

Šiuo

atveju laikinasis administratorius ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jo paskyrimo

turi kreiptis į teismą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo. Kai teismas

priima sprendimą sumažinti akcinį kapitalą, laikinasis administratorius

Lietuvos banko pritarimu priima sprendimą banką reorganizuoti arba pasiūlo

Lietuvos bankui remiantis 45 straipsniu iškelti bankui bankroto bylą.

Šio

straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje

dalyse nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, jei šio straipsnio ketvirtojoje

dalyje nurodyto dydžio nuostolius nustato Lietuvos bankas ir apie tai praneša banko

valdybai.

Apie

šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo darbotvarkę ne vėliau kaip

prieš 30 dienų pranešama visiems akcininkams. Dėl akcinio kapitalo sumažinimo

bankų statutų pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka. Akcinis kapitalas laikomas sumažintu tik įregistravus statutų

pakeitimus.

Jeigu

bankas yra nemokus, banko akcinis kapitalas gali būti didinamas papildomais

įnašais už viešai platinamas akcijas, kurių pasirašymo sutartyje nurodyta, kad

bankas yra nemokus.

Šio

straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatyta tvarka akcinis kapitalas gali būti

didinamas tik Lietuvos bankui leidus, išskyrus atvejį, kai bankui iškelta

bankroto byla.

Kai

bankai mažina akcinį kapitalą šio straipsnio nustatyta tvarka, netaikomos

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio ketvirtoji,

penktoji, šeštoji ir aštuntoji dalys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr.

I-1218, 96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

Nr.

I-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

straipsnis. Pelno paskirstymas

Banko

pelnas yra lėšos, kurios lieka iš banko finansinių metų pajamų atskaičius tų

metų banko išlaidas ir nuostolių sumas.

Banko

finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

Sprendime

dėl pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

pelnas;

privalomi mokėjimai iš pelno;

atskaitymai į bendrosios paskirties rezervus paskolų nuostoliams dengti;

atskaitymai į atsargos kapitalą;

atskaitymai į kitus, banko statute (įstatuose) nustatytus kapitalus ir fondus;

dividendai;

metinės išmokos (tantjemos) banko tarybos ir valdybos nariams;

nepaskirstyto pelno likutis.

Banko

pelnas, likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir atskaitymų į atsargos bei

kitus banko statute (įstatuose) nustatytus kapitalus ir fondus, negali būti

išmokėtas dividendais ir tantjemomis, jeigu po visuotinio akcininkų

susirinkimo atitinkamo sprendimo kapitalo pakankamumas ir minimalus

pagrindinis kapitalas tampa mažesni už Lietuvos banko nustatytus dydžius.

Banko

apmokestinamas pelnas skaičiuojamas ir pelno mokestis mokamas Lietuvos

Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

VII skyrius

APSKAITA, ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė

Bankai

ir jų padaliniai tvarko apskaitą ir atskaitomybę Lietuvos banko nustatyta

tvarka.

Banko

finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus, per 3

mėnesius nuo finansinių metų pabaigos patvirtinta visuotiniame akcininkų

susirinkime ir pateikta Lietuvos bankui. Banko finansinė ataskaita viešai

skelbiama Lietuvos banko nustatyta tvarka iki gegužės 1 dienos. Už metinėje

ataskaitoje pateiktos informacijos teisingumą bankas atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

Auditoriai

privalo teikti Lietuvos bankui paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų.

VIII skyrius

POVEIKIO PRIEMONĖS

straipsnis. Bankui taikomos poveikio priemonės

Lietuvos

bankas, norėdamas apsaugoti indėlininkų interesus, užtikrinti banko ir bankų

sistemos saugumą, patikimumą ir stabilumą, turi teisę taikyti bankams šias

poveikio priemones:

įspėti banką dėl jo veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo

terminus;

įstatymų nustatyta tvarka skirti banko vadovams administracines nuobaudas;

laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną, kelias ar visas

operacijas (moratoriumas);

laikinai ar visam laikui atšaukti leidimą banko filialo (skyriaus), filialų

(skyrių) veiklai;

reikalauti nušalinti ar nušalinti banko valdybos narį (narius) ar

administracijos vadovą;

reikalauti sustabdyti ar sustabdyti banko tarybos nario (narių) įgaliojimus;

sustabdyti banko tarybos įgaliojimus, nušalinti banko valdybą, administracijos

vadovą ir paskirti banko laikinąjį administratorių, o jei reikia - ir jo

padėjėjus;

apriboti disponavimą sąskaitomis, esančiomis Lietuvos banke;

atšaukti banko licenciją.

Lietuvos

bankas parenka poveikio priemonę atsižvelgdamas į pažeidimo, kurio pagrindu

taikoma poveikio priemonė, turinį, šio pažeidimo ir taikomos poveikio priemonės

pasekmes banko ir bankų sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui.

Nutarimo

dėl poveikio priemonių taikymo pagrįstumas gali būti per 1 mėnesį apskųstas

teismui, jeigu Lietuvos Respulikos įstatymų nenustatyta kitaip. Apskundimas

nesustabdo šio nutarimo vykdymo.

Teismas

nagrinėja, ar buvo pagrindas taikyti poveikio priemonę ir ar laikytasi jos

taikymo tvarkos. Teismas negali spręsti klausimo dėl poveikio priemonės rūšies

parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1601, 96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

Lietuvos

bankas šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytas poveikio priemones taiko esant

bent vienam iš šių pagrindų:

Lietuvos bankui suteikta neteisinga informacija;

Lietuvos bankui nepateikta būtina bankų priežiūrai vykdyti informacija ar

dokumentai;

nesilaikyta nustatytų normatyvų;

pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.

Šio

įstatymo 37 straipsnyje išvardytos poveikio priemonės taikomos bankams Lietuvos

banko valdybos nutarimu.

Nutarimą

taikyti poveikio priemonę Lietuvos banko valdyba priima vadovaudamasi:

dokumentais ir informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų

pažeidimą;

banko ekonominės būklės analize;

medžiaga apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir Lietuvos banko bei kitų

institucijų bankui taikytas poveikio priemones;

prognoze, kaip nustatyti pažeidimai gali atsiliepti banko būklei, indėlininkų

ir kitų banko kreditorių interesams ir visos bankų sistemos stabilumui;

banko valdybos ir administracijos vadovo paaiškinimais.

Klausimas

dėl poveikio priemonės taikymo bankui svarstomas dalyvaujant banko atstovams.

Banko

atstovams neatvykus į klausimo svarstymą ar jiems nepateikus paaiškinimų,

sprendimas taikyti poveikio priemonę priimamas be jų.

Nutarimas dėl poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą šio įstatymo 37

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, privalo būti priimtas per tris mėnesius

nuo pažeidimo nustatymo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo

daugiau kaip vieneri metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.

straipsnis. Banko tarybos įgaliojimų sustabdymas ir banko valdybos

bei administracijos vadovo nušalinimas

Banko tarybos įgaliojimai sustabdomi, banko

valdyba bei administracijos vadovas nušalinami ir skiriamas laikinasis

administratorius tik išimtiniais atvejais, jeigu iškyla grėsmė patikimai ir stabiliai

banko veiklai, bet yra reali galimybė pataisyti padėtį, sustabdžius banko

tarybos įgaliojimus ir nušalinus nuo banko valdymo banko valdybą ir

administracijos vadovą.

Laikinojo administratoriaus skyrimo tikslas -

apsaugoti banko kreditorių interesus, kol bus įvertinta reali banko padėtis ir

imtasi priemonių trūkumams pašalinti ar priimtas sprendimas iškelti bankui

bankroto bylą.

Sprendimą dėl laikinojo administratoriaus, o

jei reikia - ir jo padėjėjų skyrimo ir atleidimo priima Lietuvos banko valdyba

ir apie tai praneša Vyriausybei. Laikinasis administratorius gali būti

skiriamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Lietuvos bankas, pranešęs

Vyriausybei, gali šį terminą pratęsti dar 2 mėnesiams.

Nuo laikinojo administratoriaus, o jei reikia

ir jo padėjėjų paskyrimo dienos:

1) banko tarybos įgaliojimai sustabdomi ir

pereina Lietuvos banko valdybai;

2) banko valdyba bei administracijos vadovas

nušalinami, o visi banko valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai pereina

laikinajam administratoriui. Šiuo atveju klausimų, priskirtų banko valdybos

kompetencijai, sprendimai privalo būti suderinti su Lietuvos banku;

3) visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimai įsigalioja suderinus juos su Lietuvos banku ir Vyriausybe ar jos

įgaliota institucija.

Ši tvarka taikoma ir tuo atveju, jei visos

banko akcijos anuliuotos Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34

straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju klausimų, priskirtų visuotinio

akcininkų susirinkimo kompetencijai, sprendimas pereina laikinajam administratoriui

ir privalo būti suderintas su Lietuvos banku ir Vyriausybe ar jos įgaliota

institucija.

Banko,

kuriame valstybei nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 51 procentas

akcinio kapitalo, laikinasis administratorius gali taikos sutartimi Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka baigti turtinį ginčą, kurio viena iš šalių yra

bankas, tik gavęs Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos leidimą.

Visi banko tarybos, valdybos ir

administracijos vadovo sprendimai, priimti po laikinojo administratoriaus

paskyrimo dienos, yra neteisėti ir nevykdytini.

Lietuvos bankas tiesiogiai atsako už banko

administravimo eigą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

straipsnis. Laikinasis administratorius

Laikinasis administratorius - tai banko

tarybos įgaliojimų sustabdymo ir banko valdybos bei administracijos vadovo

nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui Lietuvos banko paskirtas banko valdytojas.

Laikinasis administratorius ir jo padėjėjai

yra Lietuvos banko darbuotojai. Jų teisės, pareigos ir atsakomybė nustatomos su

Lietuvos banku sudarytoje darbo sutartyje.

Laikinasis administratorius, įspėjęs raštu

prieš 7 kalendorines dienas, turi nutraukti darbo sutartį su banko valdybos

nariais, banko administracijos vadovu, taip pat turi teisę nutraukti darbo

sutartį su padalinių vadovais, kurie pagal savo pareigines instrukcijas turi

teisę priimti sprendimus imti ir duoti paskolas, vykdyti kitokias finansines

operacijas. Visiems šiems atleistiesiems nemokama išeitinė pašalpa ir

kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Laikinasis administratorius taip pat turi teisę sumažinti darbo užmokestį

darbuotojams be jų sutikimo iki biudžetinių įstaigų, organizacijų darbuotojų

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, kurį kas mėnesį skelbia

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keisti kitas

darbo sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo vietą, perkelti į kitą

mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai). Prireikus

laikinasis administratorius skelbia prastovą visiems banko darbuotojams arba jų

daliai ir už kiekvieną prastovos valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas

minimalus valandinis atlygis.

Lietuvos bankas nustato banko ūkinės veiklos

ir disponavimo banko turtu apribojimus. Be Lietuvos banko leidimo draudžiama

parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti (perduoti) banko turtą

(išskyrus nekilnojamąjį turtą), laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų

prievolių įvykdymą. Be visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliojimų ar sutikimo,

suderintų šio įstatymo 17 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka,

draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip perleisti (perduoti) banko

nekilnojamąjį turtą, laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių

įvykdymą, reorganizuoti ar likviduoti banką, išskyrus 34 straipsnio

septintojoje dalyje numatytus atvejus, taip pat spręsti kitus visuotinio

akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančius klausimus.

Lietuvos bankas tvirtina laikinojo

administratoriaus parengtą banko administravimo planą ir banko administravimo

išlaidų sąmatą, reikalingą šiam planui įgyvendinti, nustato atsiskaitymo apie

administravimo eigą ir rezultatus tvarką. Lietuvos bankas ne rečiau kaip kartą

per savaitę išklauso administratoriaus informaciją apie padėtį banke, priimtus

sprendimus ir tolesnes galimybes bei būdus padėčiai banke taisyti.

Apie administravimo eigą ir rezultatus

laikinasis administratorius taip pat privalo pranešti visuotiniam akcininkų

susirinkimui šio nustatytais terminais ir tvarka.

Laikinasis administratorius per 3 dienas nuo

jo paskyrimo dienos turi paskirti visišką banko reviziją, kuri turi būti

atlikta per 2 mėnesius nuo jos paskyrimo dienos. Šį terminą Lietuvos banko

valdyba gali pratęsti dar 1 mėnesiui. Revizorių kandidatūras turi patvirtinti

Lietuvos bankas. Revizijos akte turi būti nurodyta faktinė banko aktyvų ir

pasyvų būklė.

Revizijos metu nustačius, kad bankas yra

nemokus ir negali išvengti bankroto, laikinasis administratorius siūlo Lietuvos

banko valdybai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Laikinasis administratorius už žalą bankui,

atsiradusią dėl jo kaltės, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka. Kai Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių, sustabdomi

išieškojimai teisme ar ne ginčo tvarka ir be Lietuvos banko leidimo draudžiami

visų šio banko finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius,

mokėjimai, taip pat draudžiama banko kreditorių ir skolininkų reikalavimus

perleisti kitiems asmenims bei dalyti ar kitaip skirstyti banko turtą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr.

I-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

Nr.

I-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

straipsnis. Laikinojo administratoriaus atšaukimas

Laikinasis

administratorius atšaukiamas prieš terminą:

Lietuvos bankui nustačius, kad bankas gali patikimai ir stabiliai veikti;

įstatymų nustatyta tvarka iškėlus bankroto bylą bankui.

IX skyrius

BANKO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

straipsnis. Banko reorganizavimas

Bankas

reorganizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta

tvarka, Lietuvos bankui sutikus.

straipsnis. Banko likvidavimas

Bankas

likviduojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

X skyrius

BANKO BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO IR TEISMINIO

NAGRINĖJIMO TVARKA

straipsnis. Banko bankroto procedūra

Banko

bankroto procedūra - tai banko administratoriaus paskyrimas, banko

reorganizavimas ar sanavimas, norint išvengti jo bankroto, taip pat

bankrutavusio banko likvidavimas.

Bankui

taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jei šis įstatymas

nenustato kitaip.

Banko bankroto procedūra nagrinėjama tik teismine tvarka.

Iškėlus

bankroto bylą, kreditorių susirinkimai nešaukiami.

Apie

bankroto bylos iškėlimą, jos eigą ir banke atliekamą bankroto procedūrą turi

būti pažymima įmonių rejestre.

straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimo sąlygos

Banko

bankroto bylą teismas iškelia pagal Lietuvos banko pareiškimą dėl banko

nemokumo, taip pat pagal visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą ar

kreditorių pareiškimą, tik jeigu yra Lietuvos banko išvada apie banko nemokumą.

straipsnis. Banko bankroto bylos iškėlimas teisme

Banko

bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra banko buveinė, teismas.

Teismas,

gavęs pareiškimą, atitinkantį šio įstatymo 45 straipsnio sąlygas, Lietuvos

banko teikimu tą pačią dieną skiria administratorių ir nustato jam atlyginimą.

Teismas

per 7 dienas priima nutartį iškelti banko bankroto bylą ir privalo:

pranešti apie iškeltą bylą žinomiems kreditoriams, šio banko bankams

korespondentams, rejestro tvarkytojui bei viešai paskelbti nurodydamas:

teismą,

kuriame bus nagrinėjama bankroto byla, ir bylos numerį,

bankrutuojančio

banko rekvizitus,

terminus,

iki kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;

sustabdyti kitų, iškeltų šiam bankui šiame teisme, bylų nagrinėjimą ir pranešti

kitiems teismams, kuriuose yra šio banko bylų, apie bankroto bylos iškėlimą,

kad būtų sustabdytos kitos šiam bankui iškeltos bylos.

Teismo

nutartis iškelti banko bankroto bylą gali būti apskųsta Lietuvos Respublikos

civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo

banko bankroto bylos eigos.

Nutraukus

banko bankroto bylą dėl reorganizavimo ar sanavimo, apie tai pranešama

rejestro tvarkytojui bei viešai paskelbiama.

Teismui

iškėlus banko bankroto bylą:

banko valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei banko bankroto byla yra

nutraukiama, tai banko valdymo organai turi teisę toliau atlikti savo

funkcijas;

uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius,

mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne ginčo tvarka, taip pat be atskiro teismo

leidimo draudžiama dalyti ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus išlaidas,

reikalingas administratoriaus veiklai banko bankroto bylos nagrinėjimo metu

užtikrinti;

sustabdomas palūkanų skaičiavimas.

straipsnis. Banko administratorius

Banko

administratorius - tai banko bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiui

skiriamas banko valdytojas.

Bankos

administratoriumi negali būti paskirtas skolininko atstovas, banko savininkas

(savininkai), akcininkai, banko tarybos ir valdybos narys, administracijos

vadovas, kreditorius.

Banko

administratorius privalo:

po paskyrimo per 3 dienas bankuose korespondentuose esančių banko sąskaitų

likučius perkelti į Lietuvos banko korespondentinę sąskaitą, esančią Lietuvos

banke, arba uždrausti atlikti mokėjimus iš jų;

sudaryti banko skolininkų sąrašą ir pateikti jį teismui;

užfiksuoti indėlius užsienio valiuta pagal oficialų kursą, buvusį tą dieną,

kai bankui buvo iškelta bankroto byla;

perskaičiuoti grąžinamas paskolas ir aktyvus užsienio valiuta į litus;

apie administravimo eigą ir rezultatus atsiskaityti teismui ir Lietuvos bankui

per jų nustatytus terminus ir jų nustatyta tvarka.

Lietuvos bankui pritarus siūlyti teismui sanuoti, reorganizuoti ar likviduoti

banką.

Banko

administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, turi teisę

nutraukti darbo sutartį su banko valdybos nariais, banko administracijos vadovu

ir padalinių vadovais. Visiems šiems atleistiesiems nemokama išeitinė pašalpa

ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Banko administratorius taip pat turi teisę sumažinti darbo užmokestį

darbuotojams be jų sutikimo iki biudžetinių įstaigų, organizacijų darbuotojų

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, kurį kas mėnesį skelbia

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keisti kitas

darbo sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo vietą, perkelti į kitą

mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai). Prireikus

banko administratorius skelbia prastovą visiems banko darbuotojams arba jų

daliai ir už kiekvieną prastovos valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas

minimalus valandinis atlygis.

Bankas,

kuriam iškelta bankroto byla, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio bylose dėl

turto išieškojimo.

Iškėlus

banko bankroto bylą ir dėl to sustabdžius bylas dėl kreditorių pinigų

išieškojimo, kreditoriams (ieškovams) iš valstybės biudžeto lėšų grąžinamas

jų sumokėtas žyminis mokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

straipsnis. Banko administratoriaus sprendimų tvirtinimas

ir jo atsakomybė

Visus

banko administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja banko įsiskolinimai, taip

pat kurie yra susiję su banko turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi

patvirtinti teismas. Šie sprendimai be minėto patvirtinimo negalioja.

Banko

administratorius atlygina nuostolius, kurie atsirado vykdant nepatvirtintus šio

straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus sprendimus.

straipsnis. Kreditorių teisės, teismui iškėlus banko

bankroto bylą

Teismui

iškėlus banko bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą

laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai nuo bylos

iškėlimo dienos, pareikšti administratoriui savo finansinius reikalavimus ir

nurodyti prievolės įvykdymo garantijas.

Teismas

turi teisę iki bylos nagrinėjimo pabaigos priimti kreditorių finansinius

reikalavimus, kurie buvo pateikti dėl svarbių priežasčių pažeidus šio

straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą.

straipsnis. Bankrutuojančio banko sanavimas

Bankrutuojančio

banko sanavimas - tai banko savininkų (akcininkų), kreditorių ar trečiųjų

asmenų bankui taikomos ekonominės ir finansinės priemonės, kad būtų galima

išvengti jo likvidavimo.

Bankrutuojančiam

bankui taikomos sanavimo sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių

bankroto įstatymo 23 straipsnyje.

straipsnis. Banko administratoriaus funkcijų atlikimas

sanavimo metu

Sanavimo

metu banko administratoriaus funkcijas atlieka teismo paskirtas banko

administratorius.

straipsnis. Banko sanavimo nutraukimas ir baigimas

Jeigu

banko sanavimas yra neefektyvus ar įsipareigoję sanuoti asmenys nevykdo

savo įsipareigojimų, sanavimas nutraukiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko

administratoriui ir suderinus su Lietuvos banku.

Banko

sanavimas baigiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko administratoriui ir

suderinus su Lietuvos banku, jei pritaikius sanavimo priemones bankas gali

atsiskaityti pagal prisiimtus įsipareigojimus.

29 straipsnis.

Paskolų išdavimas su banku susijusiems

asmenims

Bankas gali

skolinti su banku susijusiems asmenims ne

daugiau kaip 10

procentų banko kapitalo.

Su banku

susijusiais asmenimis yra laikomi:

1) banko ir jo

dukterinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo

savininkai, jų

sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose

minėti asmenys

tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba

valdo daugiau kaip

20 procentų nuosavo kapitalo;

2) banko ir jo

dukterinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų

nariai, revizoriai,

administracijos ir filialų (skyrių) vadovai

bei jų

sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti

asmenys tiesiogiai

ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo

daugiau kaip 20

procentų nuosavo kapitalo.

Bankai apie

išduotas paskolas su banku susijusiems asmenims

privalo pateikti

informaciją Lietuvos bankui jo nustatyta tvarka.

30 straipsnis.

Prievolių įvykdymo užtikrinimas

Bankai

prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti

gali priimti

įkeitimui prekines ir kitas materialines vertybes,

vekselius ir kitus

vertybinius popierius, prekių lydimuosius

dokumentus,

valiutines ir kitas vertybes, sudaryti turto

įkeitimo,

garantijos, laidavimo ar kitas sutartis,

neprieštaraujančias

Lietuvos Respublikos įstatymams.

Jeigu

skolininkas sutartyje nustatytu laiku paskolos

negrąžino, o

paskolos grąžinimas buvo garantuotas turtu, bankas

turi teisę gauti

savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto

vertės pirmiau už

kitus kreditorius.

Bankas gali

pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą

laiką, kol jis

naudojasi paskola, pateikti informaciją ar

dokumentus,

reikalingus jo finansinei būklei įvertinti.

Iškilus

grėsmei, kad paskola nebus laiku grąžinta, bankas

gali vienašališkai

nutraukti sutartį arba ją pakeisti, arba

pareikalauti

papildomos garantijos.

Bankams

draudžiama banko prievolių pagal paskolų sutartis

įvykdymui

užtikrinti priimti paties banko ir su banku susijusių

asmenų išleistus

vertybinius popierius, laidavimo ir garantijų

sutartis.

31 straipsnis.

Paslapties saugojimas

Esantys ir

buvę banko tarybos, valdybos nariai,

administracija

bei darbuotojai privalo laikyti paslaptyje

informaciją, gautą

dirbant banke, ir nenaudoti jos asmeninei ar

kitų naudai.

Jeigu Lietuvos

bankas pareikalauja, jam turi būti pateikti

visi dokumentai ir

informacija, susijusi su banko steigimu ir

veikla. Dokumentai

ir informacija kitų institucijų reikalavimu

teikiama Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir

tvarka.

Bankas privalo

informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu

jam pateikti

dokumentai ar kita turima informacija apie banko

kliento sandorius

liudija galimą neteisėtu būdu įgyto turto

legalizavimą ar

įstatymų draudžiamos veiklos finansinį

aptarnavimą.

Bankai privalo

nustatyti paslapčių saugojimo tvarką.

32 straipsnis.

Atsakomybė už bankui padarytus nuostolius

Banko tarybos,

valdybos narių, administracijos ir darbuotojų

atsakomybę už dėl

jų kaltės bankui padarytus nuostolius nustato

Lietuvos

Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai bei banko

statutas (įstatai).

VI skyrius

KAPITALAI IR PELNO PASKIRSTYMAS

33 straipsnis.

Kapitalų rūšys

Bankas turi

pagrindinį ir papildomus kapitalus.

34 straipsnis.

Banko pagrindinis kapitalas

Banko

pagrindinis kapitalas negali būti mažesnis už

Lietuvos banko

nustatytą minimalų pagrindinio kapitalo dydį,

išskyrus šio

straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį.

Bankas,

gavęs išankstinį Lietuvos banko leidimą, gali

sumažinti savo

pagrindinį kapitalą iki Lietuvos banko nustatyto

minimalaus

pagrindinio kapitalo dydžio.

Banko

atsargos kapitalas formuojamas iš banko akcininkų

papildomų įnašų

ar(ir) atskaitymų iš banko pelno. Banko atsargos

kapitalo paskirtis -

garantuoti banko finansinį stabilumą.

Banko akcinis

kapitalas turi būti sumažintas nuostolių suma

visuotinio

akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu banko metų

ar(ir) ketvirčių

finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai

siekia 75 procentus

banko akcinio kapitalo nominalios vertės.

Jeigu banko

metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose

nurodyti

nuostoliai siekia šio straipsnio ketvirtojoje dalyje

nustatytą dydį,

banko valdyba privalo per tris dienas apie tai

informuoti banko tarybą

bei Lietuvos banką ir per 45 dienas

sušaukti

neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą,

kuriame, jeigu

reikia, pateikiama nepriklausomo audito išvada.

Susirinkimas

sprendžia akcinio kapitalo mažinimo ir tolesnės

banko veiklos

klausimus.

Jeigu banko

metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose

nurodyti

nuostoliai yra lygūs banko akcinio kapitalo nominaliai

vertei arba už

ją didesni, visuotinis banko akcininkų

susirinkimas

privalo sumažinti banko akcinį kapitalą

anuliuodamas

turimas savo akcijas nuostoliams padengti. Priėmus

šį sprendimą,

Lietuvos bankas šio įstatymo 39 straipsnio

nustatyta tvarka

skiria banko laikinąjį administratorių.

Jei

visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą laiką

nesušaukiamas,

neįvyksta ar nepritaria akcinio kapitalo

sumažinimui

nuostolių suma, Lietuvos bankas šio įstatymo 39

straipsnio

nustatyta tvarka skiria laikinąjį administratorių

arba kreipiasi į

teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui.

Šiuo atveju

laikinasis administratorius ne vėliau kaip per

7 dienas nuo jo

paskyrimo turi kreiptis į teismą dėl banko

akcinio kapitalo

sumažinimo. Kai teismas priima sprendimą

sumažinti akcinį

kapitalą, laikinasis administratorius Lietuvos

banko pritarimu

priima sprendimą banką reorganizuoti arba

pasiūlo Lietuvos

bankui remiantis 45 straipsniu iškelti bankui

bankroto bylą.

Šio

straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje,

septintojoje ir

aštuntojoje dalyse nustatyta tvarka taikoma ir

tuo atveju, jei

šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto

dydžio nuostolius

nustato Lietuvos bankas ir apie tai praneša

banko valdybai.

Apie

šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo

darbotvarkę ne

vėliau kaip prieš 30 dienų pranešama visiems

akcininkams. Dėl

akcinio kapitalo sumažinimo bankų statutų

pakeitimai

registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka. Akcinis

kapitalas laikomas sumažintu tik įregistravus

statutų pakeitimus.

Jeigu bankas

yra nemokus, banko akcinis kapitalas gali būti

didinamas

papildomais įnašais už viešai platinamas akcijas,

kurių pasirašymo

sutartyje nurodyta, kad bankas yra nemokus.

Šio

straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatyta tvarka

akcinis kapitalas

gali būti didinamas tik Lietuvos bankui

leidus, išskyrus

atvejį, kai bankui iškelta bankroto byla.

Kai bankai

mažina akcinį kapitalą šio straipsnio nustatyta

tvarka,

netaikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo 45

straipsnio ketvirtoji, penktoji, šeštoji ir

aštuntoji dalys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1165,

95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr. 1-1218,

96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

Nr. 1-1417,

96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

35 straipsnis.

Pelno paskirstymas

Banko pelnas

yra lėšos, kurios lieka iš banko finansinių

metų pajamų

atskaičius tų metų banko išlaidas ir nuostolių sumas.

Banko finansiniai

metai sutampa su kalendoriniais metais.

Sprendime dėl

pelno paskirstymo turi būti nurodyta:

1) pelnas;

2) privalomi

mokėjimai iš pelno;

3) atskaitymai

į bendrosios paskirties rezervus paskolų

nuostoliams dengti;

4) atskaitymai

į atsargos kapitalą;

5) atskaitymai

į kitus, banko statute (įstatuose) nustatytus

kapitalus ir fondus;

6) dividendai;

7) metinės

išmokos (tantjemos) banko tarybos ir valdybos

nariams;

nepaskirstyto pelno likutis.

Banko pelnas,

likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir

atskaitymų į

atsargos bei kitus banko statute (įstatuose)

nustatytus kapitalus

ir fondus, negali būti išmokėtas dividendais

ir tantjemomis,

jeigu po visuotinio akcininkų susirinkimo

atitinkamo

sprendimo kapitalo pakankamumas ir minimalus

pagrindinis

kapitalas tampa mažesni už Lietuvos banko nustatytus

dydžius.

Banko

apmokestinamas pelnas skaičiuojamas ir pelno mokestis

mokamas Lietuvos

Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio

įstatymo nustatyta

tvarka.

VII skyrius

APSKAITA, ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

36 straipsnis.

Apskaita ir atskaitomybė

Bankai ir jų

padaliniai tvarko apskaitą ir atskaitomybę

Lietuvos banko

nustatyta tvarka.

Banko finansinė

ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo

auditoriaus, per

3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos

patvirtinta

visuotiniame akcininkų susirinkime ir pateikta

Lietuvos bankui.

Banko finansinė ataskaita viešai skelbiama

Lietuvos banko

nustatyta tvarka iki gegužės 1 dienos. Už metinėje

ataskaitoje

pateiktos informacijos teisingumą bankas atsako

įstatymų nustatyta

tvarka.

Auditoriai

privalo teikti Lietuvos bankui paaiškinimus dėl

finansinių

ataskaitų.

VIII skyrius

POVEIKIO PRIEMONĖS

37 straipsnis.

Bankui taikomos poveikio priemonės

Lietuvos

bankas, norėdamas apsaugoti indėlininkų interesus,

užtikrinti banko

ir bankų sistemos saugumą, patikimumą ir

stabilumą, turi

teisę taikyti bankams šias poveikio priemones:

1) įspėti

banką dėl jo veiklos trūkumų ir pažeidimų bei

nustatyti jų

pašalinimo terminus;

2) įstatymų

nustatyta tvarka skirti banko vadovams

administracines

nuobaudas;

3) laikinai ar

visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną,

kelias ar visas

operacijas (moratoriumas);

4) laikinai ar

visam laikui atšaukti leidimą banko filialo

(skyriaus), filialų

(skyrių) veiklai;

5) reikalauti

nušalinti ar nušalinti banko valdybos narį

(narius) ar

administracijos vadovą;

6) reikalauti

sustabdyti ar sustabdyti banko tarybos

nario (narių)

įgaliojimus;

7) sustabdyti

banko tarybos įgaliojimus, nušalinti banko

valdybą,

administracijos vadovą ir paskirti banko laikinąjį

administratorių;

8) apriboti

disponavimą sąskaitomis, esančiomis Lietuvos

banke;

9) atšaukti

banko licenciją.

Lietuvos

bankas parenka poveikio priemonę atsižvelgdamas į

pažeidimo, kurio

pagrindu taikoma poveikio priemonė, turinį, šio

pažeidimo ir

taikomos poveikio priemonės pasekmes banko ir bankų

sistemos saugumui,

stabilumui ir patikimumui.

Nutarimo dėl

poveikio priemonių taikymo pagrįstumas gali

būti per 1 mėnesį

apskųstas teismui, jeigu Lietuvos Respulikos

įstatymų

nenustatyta kitaip. Apskundimas nesustabdo šio nutarimo

vykdymo.

Teismas

nagrinėja, ar buvo pagrindas taikyti poveikio

priemonę ir ar

laikytasi jos taikymo tvarkos. Teismas negali

spręsti klausimo

dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos

taikymo tikslingumo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. I-1601,

96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)

38 straipsnis.

Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir

tvarka

Lietuvos

bankas šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytas

poveikio priemones

taiko esant bent vienam iš šių pagrindų:

1) Lietuvos

bankui suteikta neteisinga informacija;

2) Lietuvos

bankui nepateikta būtina bankų priežiūrai

vykdyti informacija

ar dokumentai;

3) nesilaikyta

nustatytų normatyvų;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės

aktai.

Šio įstatymo

37 straipsnyje išvardytos poveikio priemonės

taikomos bankams

Lietuvos banko valdybos nutarimu.

Nutarimą

taikyti poveikio priemonę Lietuvos banko valdyba

priima

vadovaudamasi:

1) dokumentais

ir informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų

teisės aktų ar

normatyvų pažeidimą;

2) banko

ekonominės būklės analize;

3) medžiaga

apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir Lietuvos

banko bei kitų

institucijų bankui taikytas poveikio priemones;

4) prognoze,

kaip nustatyti pažeidimai gali atsiliepti banko

būklei, indėlininkų

ir kitų banko kreditorių interesams ir visos

bankų sistemos

stabilumui;

5) banko

valdybos ir administracijos vadovo paaiškinimais.

Klausimas dėl

poveikio priemonės taikymo bankui svarstomas

dalyvaujant banko

atstovams.

Banko

atstovams neatvykus į klausimo svarstymą ar jiems

nepateikus paaiškinimų,

sprendimas taikyti poveikio priemonę

priimamas be jų.

Nutarimas dėl

poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą

šio įstatymo 37

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, privalo

būti priimtas per

tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.

Už pažeidimus, nuo

kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip

vieneri metai,

poveikio priemonės negali būti taikomos.

39 straipsnis.

Banko tarybos įgaliojimų sustabdymo ir banko

valdybos bei administracijos vadovo

nušalinimo tvarka

Banko tarybos

įgaliojimai sustabdomi, banko valdyba bei

administracijos

vadovas nušalinimi ir skiriamas laikinasis

administratorius,

jeigu iškyla grėsmė patikimai ir stabiliai

banko veiklai, bet

yra reali galimybė pataisyti padėtį,

sustabdžius banko

tarybos įgaliojimus ir nušalinus nuo banko

valdymo banko

valdybą ir administracijos vadovą.

Laikinasis

administratorius skiriamas laikotarpiui iki

vienerių metų.

Laikinojo administratoriaus prašymu Lietuvos

bankas gali pratęsti

šį terminą dar iki vienerių metų.

40 straipsnis.

Laikinasis administratorius

Laikinasis

administratorius - tai banko tarybos įgaliojimų

sustabdymo ir

banko valdybos bei administracijos vadovo

nušalinimo

laikotarpiui Lietuvos banko skiriamas banko

valdytojas.

Nuo laikinojo

administratoriaus paskyrimo dienos visi banko

tarybos, valdybos

ir administracijos vadovo įgaliojimai pereina

laikinajam

administratoriui, o jų po šio paskyrimo priimti

sprendimai yra

neteisėti ir nevykdytini.

Jeigu banko

akcijos yra anuliuotos šio įstatymo 34

straipsnyje

nustatyta tvarka ir yra paskirtas banko laikinasis

administratorius,

visų banko valdymo organų įgaliojimai pereina

šiam

administratoriui. Laikinojo administratoriaus sprendimai

tais

klausimais, kurie priklauso visuotinio akcininkų

susirinkimo

kompetencijai, privalo būti suderinti su Lietuvos

Respublikos

Vyriausybe ir Lietuvos banku.

Laikinasis

administratorius, įspėjęs raštu prieš 7

kalendorines

dienas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su banko

valdybos

nariais, banko administracijos vadovu, taip pat

padalinių

vadovais, kurie pagal savo pareigines instrukcijas

turi teisę

priimti sprendimus imti ir duoti paskolas, vykdyti

kitokias

finansines operacijas. Visiems šiems atleistiesiems

nemokama išeitinė

pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę

kompensaciją

už nepanaudotas atostogas. Laikinasis

administratorius

taip pat turi teisę sumažinti darbo užmokestį

darbuotojams be

jų sutikimo iki biudžetinių įstaigų,

organizacijų

darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio

dydžio, kurį kas

mėnesį skelbia Statistikos departamentas prie

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės, keisti kitas darbo sutarties

sąlygas

(lengvatas, darbo režimą, darbo vietą, perkelti į kitą

mažiau apmokamą

darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai).

Prireikus

laikinasis administratorius skelbia prastovą visiems

banko darbuotojams

arba jų daliai ir už kiekvieną prastovos

valandą mokamas

Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis

atlygis.

Laikinajam

administratoriui neprivalomi visuotinio

akcininkų susirinkimo

nutarimai, jeigu jie prieštarauja

laikinojo

administratoriaus skyrimo tikslams arba priimti tais

klausimais, kurie

pagal šį įstatymą priskiriami banko tarybai ir

valdybai.

Laikinasis

administratorius be visuotinio akcininkų

susirinkimo

įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip

perleisti, įkeisti

banko nekilnojamojo turto, reorganizuoti ar

likviduoti banką,

išskyrus 34 straipsnio septintojoje dalyje

numatytus atvejus,

spręsti kitų visuotinio akcininkų susirinkimo

kompetencijai

priklausančių klausimų.

Apie

administravimo eigą ir rezultatus laikinasis

administratorius

privalo informuoti Lietuvos banką ir visuotinį

akcininkų

susirinkimą per jų nustatytus terminus ir nustatyta

tvarka.

Laikinasis

administratorius privalo paskirti visišką banko

reviziją, kuri turi

būti atlikta per 3 mėnesius nuo jo paskyrimo

dienos. Revizorių

kandidatūras turi patvirtinti Lietuvos bankas.

Revizijos akte turi

būti nurodyta faktinė banko aktyvų ir pasyvų

būklė.

Revizijos

metu nustačius, kad bankas yra nemokus ir negali

išvengti

bankroto, laikinasis administratorius kreipiasi į

Lietuvos banką dėl

bankroto bylos iškėlimo.

Laikinajam

administratoriui atsistatydinus iš šių pareigų,

Lietuvos bankas

sprendžia klausimą dėl kito laikinojo

administratoriaus

paskyrimo ar bankroto bylos iškėlimo bankui.

Lietuvos banko

išlaidas laikinojo administratoriaus darbo

apmokėjimui

kompensuoja bankas.

Laikinasis

administratorius už žalą bankui, atsiradusią dėl

jo kaltės,

atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.

Kai Lietuvos

bankas paskiria laikinąjį administratorių,

sustabdomi

išieškojimai teisme ar ne ginčo tvarka ir be Lietuvos

banko leidimo

draudžiami visų šio banko finansinių prievolių,

įskaitant palūkanas

ir mokesčius, mokėjimai, taip pat draudžiama

banko kreditorių

reikalavimus perleisti kitiems asmenims ir

draudžiama dalyti

ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus

išlaidas,

reikalingas laikinojo administratoriaus veiklai

užtikrinti, pagal

išlaidų sąmatą, suderintą su Lietuvos banku.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1165,

95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr. 1-1295,

96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

Nr. 1-1417,

96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

41 straipsnis.

Laikinojo administratoriaus atšaukimas

Laikinasis

administratorius atšaukiamas prieš terminą:

1) Lietuvos

bankui nustačius, kad bankas gali patikimai ir

stabiliai veikti;

2) įstatymų

nustatyta tvarka iškėlus bankroto bylą bankui.

IX skyrius

BANKO

REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

42 straipsnis.

Banko reorganizavimas

Bankas

reorganizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo

nustatyta tvarka, Lietuvos bankui sutikus.

43 straipsnis.

Banko likvidavimas

Bankas

likviduojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo nustatyta

tvarka.

X skyrius

BANKO

BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO IR TEISMINIO

NAGRINĖJIMO TVARKA

44 straipsnis.

Banko bankroto procedūra

Banko

bankroto procedūra - tai banko administratoriaus

paskyrimas, banko

reorganizavimas ar sanavimas, norint išvengti

jo bankroto, taip

pat bankrutavusio banko likvidavimas.

Bankui

taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto

įstatymas, jei šis

įstatymas nenustato kitaip.

Banko bankroto

procedūra nagrinėjama tik teismine tvarka.

Iškėlus

bankroto bylą, kreditorių susirinkimai nešaukiami.

Apie bankroto

bylos iškėlimą, jos eigą ir banke atliekamą

bankroto procedūrą

turi būti pažymima įmonių rejestre.

45 straipsnis.

Banko bankroto bylos iškėlimo sąlygos

Banko bankroto

bylą teismas iškelia pagal Lietuvos banko

pareiškimą dėl

banko nemokumo, taip pat pagal visuotinio

akcininkų

susirinkimo nutarimą ar kreditorių pareiškimą, tik

jeigu yra Lietuvos

banko išvada apie banko nemokumą.

46 straipsnis.

Banko bankroto bylos iškėlimas teisme

Banko bankroto

bylą iškelia vietovės, kurioje yra banko

buveinė, teismas.

Teismas,

gavęs pareiškimą, atitinkantį šio įstatymo 45

straipsnio sąlygas,

Lietuvos banko teikimu tą pačią dieną skiria

administratorių ir

nustato jam atlyginimą.

Teismas per 7

dienas priima nutartį iškelti banko bankroto

bylą ir privalo:

1) pranešti

apie iškeltą bylą žinomiems kreditoriams, šio

banko bankams

korespondentams, rejestro tvarkytojui bei viešai

paskelbti

nurodydamas:

teismą,

kuriame bus nagrinėjama bankroto byla, ir bylos

numerį,

bankrutuojančio

banko rekvizitus,

terminus, iki

kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;

2) sustabdyti

kitų, iškeltų šiam bankui šiame teisme, bylų

nagrinėjimą ir

pranešti kitiems teismams, kuriuose yra šio banko

bylų, apie bankroto

bylos iškėlimą, kad būtų sustabdytos kitos

šiam bankui iškeltos

bylos.

Teismo

nutartis iškelti banko bankroto bylą gali būti

apskųsta Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka.

Skundo padavimas nesustabdo banko bankroto

bylos eigos.

Nutraukus

banko bankroto bylą dėl reorganizavimo ar

sanavimo, apie tai

pranešama rejestro tvarkytojui bei viešai

paskelbiama.

Teismui iškėlus

banko bankroto bylą:

1) banko

valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei banko

bankroto byla yra

nutraukiama, tai banko valdymo organai turi

teisę toliau atlikti

savo funkcijas;

2) uždraudžiamas

visų finansinių prievolių, įskaitant

palūkanas ir

mokesčius, mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne

ginčo tvarka, taip

pat be atskiro teismo leidimo draudžiama

dalyti ar kitaip

skirstyti banko turtą, išskyrus išlaidas,

reikalingas administratoriaus

veiklai banko bankroto bylos

nagrinėjimo metu

užtikrinti;

3) sustabdomas

palūkanų skaičiavimas.

47 straipsnis.

Banko administratorius

Banko

administratorius - tai banko bankroto bylos

nagrinėjimo laikotarpiui

skiriamas banko valdytojas.

Bankos

administratoriumi negali būti paskirtas skolininko

atstovas, banko

savininkas (savininkai), akcininkai, banko

tarybos ir valdybos

narys, administracijos vadovas, kreditorius.

Banko

administratorius privalo:

1) po

paskyrimo per 3 dienas bankuose korespondentuose

esančių banko

sąskaitų likučius perkelti į Lietuvos banko

korespondentinę

sąskaitą, esančią Lietuvos banke, arba uždrausti

atlikti mokėjimus iš

jų;

2) sudaryti

banko skolininkų sąrašą ir pateikti jį teismui;

3) užfiksuoti

indėlius užsienio valiuta pagal oficialų

kursą, buvusį tą

dieną, kai bankui buvo iškelta bankroto byla;

perskaičiuoti grąžinamas paskolas ir aktyvus užsienio

valiuta į litus;

5) apie

administravimo eigą ir rezultatus atsiskaityti

teismui ir Lietuvos

bankui per jų nustatytus terminus ir jų

nustatyta tvarka.

6) Lietuvos

bankui pritarus siūlyti teismui sanuoti,

reorganizuoti ar

likviduoti banką.

Banko

administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines

dienas, turi

teisę nutraukti darbo sutartį su banko valdybos

nariais, banko

administracijos vadovu ir padalinių vadovais.

Visiems šiems

atleistiesiems nemokama išeitinė pašalpa ir

kompensacija,

išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas

atostogas. Banko

administratorius taip pat turi teisę sumažinti

darbo užmokestį

darbuotojams be jų sutikimo iki biudžetinių

įstaigų,

organizacijų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo

užmokesčio

dydžio, kurį kas mėnesį skelbia Statistikos

departamentas

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keisti

kitas darbo

sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo

vietą, perkelti į

kitą mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia

darbuotojo

sveikatai). Prireikus banko administratorius skelbia

prastovą visiems

banko darbuotojams arba jų daliai ir už

kiekvieną

prastovos valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas

minimalus valandinis

atlygis.

Bankas,

kuriam iškelta bankroto byla, atleidžiamas nuo

žyminio mokesčio

bylose dėl turto išieškojimo.

Iškėlus banko

bankroto bylą ir dėl to sustabdžius bylas dėl

kreditorių pinigų

išieškojimo, kreditoriams (ieškovams) iš

valstybės biudžeto

lėšų grąžinamas jų sumokėtas žyminis

mokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1295,

96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

48 straipsnis.

Banko administratoriaus sprendimų tvirtinimas

ir jo atsakomybė

Visus banko

administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja

banko

įsiskolinimai, taip pat kurie yra susiję su banko turto

pardavimu ar

kitokiu perdavimu, turi patvirtinti teismas. Šie

sprendimai be minėto

patvirtinimo negalioja.

Banko

administratorius atlygina nuostolius, kurie atsirado

vykdant

nepatvirtintus šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus

sprendimus.

49 straipsnis.

Kreditorių teisės, teismui iškėlus banko

bankroto bylą

Teismui

iškėlus banko bankroto bylą, kreditoriai turi teisę

per teismo nustatytą

laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne

ilgesnį kaip 3

mėnesiai nuo bylos iškėlimo dienos, pareikšti

administratoriui

savo finansinius reikalavimus ir nurodyti

prievolės įvykdymo

garantijas.

Teismas turi

teisę iki bylos nagrinėjimo pabaigos priimti

kreditorių

finansinius reikalavimus, kurie buvo pateikti dėl

svarbių priežasčių

pažeidus šio straipsnio pirmojoje dalyje

nustatytą terminą.

50 straipsnis.

Bankrutuojančio banko sanavimas

Bankrutuojančio banko sanavimas - tai banko savininkų

(akcininkų),

kreditorių ar trečiųjų asmenų bankui taikomos

ekonominės ir

finansinės priemonės, kad būtų galima išvengti jo

likvidavimo.

Bankrutuojančiam bankui taikomos sanavimo sąlygos yra

nustatytos

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23

straipsnyje.

51 straipsnis.

Banko administratoriaus funkcijų atlikimas

sanavimo metu

Sanavimo metu

banko administratoriaus funkcijas atlieka

teismo paskirtas

banko administratorius.

52 straipsnis.

Banko sanavimo nutraukimas ir baigimas

Jeigu banko

sanavimas yra neefektyvus ar įsipareigoję

sanuoti asmenys

nevykdo savo įsipareigojimų, sanavimas

nutraukiamas teismo

sprendimu, pasiūlius banko administratoriui

ir suderinus su

Lietuvos banku.

Banko

sanavimas baigiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko

administratoriui ir

suderinus su Lietuvos banku, jei pritaikius

sanavimo priemones

bankas gali atsiskaityti pagal prisiimtus

įsipareigojimus.

53 straipsnis. Bankrutavusio banko

likvidavimas

Teismas banko administratoriaus siūlymu ir

Lietuvos banko pritarimu priima sprendimą pripažinti banką bankrutavusiu ir

pradėti jo likvidavimo procedūrą, jeigu bankui įstatymų nustatytais terminais

netaikomas reorganizavimas ar sanavimas arba banko reorganizavimas ar sanavimas

nutraukiamas.

Teismo sprendimas pradėti bankrutavusio banko

likvidavimo procedūrą gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka.

Bankrutavęs bankas gali būti likviduotas tik

praėjus 6 mėnesiams nuo sprendimo pradėti jo likvidavimo procedūrą priėmimo

dienos.

Teismas, priimdamas sprendimą pradėti banko

likvidavimo procedūrą, banko likvidatoriumi skiria banko administratorių ar

kitą asmenį.

Likvidatorius organizuoja bankrutavusio banko

turto pardavimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka tenkina kreditorių

reikalavimus bei įstatymų nustatyta tvarka atlieka kitus būtinus veiksmus banko

likvidavimo procedūrai užbaigti.

Išlaidų, reikalingų likvidatoriaus veiklai

užtikrinti, sąmatą tvirtina bei keičia teismas likvidatoriaus teikimu. Šioje

sąmatoje patvirtintos išlaidos dengiamos iš pajamų, gautų pardavus

bankrutuojančio banko turtą, ir iš lėšų, išreikalautų iš banko skolininkų.

Likviduojamo banko turtas parduodamas

varžytynėse.

Reikalavimo teises (skolas bankui), kurių dėl

galiojančių sutarčių, skolininko nemokumo arba dėl kitų priežasčių negalima

išreikalauti įvykdyti iki banko likvidavimo pabaigos, likvidatorius perduoda

kreditoriams šių reikalavimams tenkinti, vadovaudamasis šio įstatymo 54

straipsnyje nustatyta eile. Jeigu pirmesnės eilės kreditoriai atsisako, šios

teisės gali būti perduotos paskesnės eilės kreditoriams. Jeigu kreditoriai

atsisako perimti reikalavimo teises, jos neatlygintinai perduodamos Indėlių

draudimo fondui ar kitai Vyriausybės nustatytai institucijai.

Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais

banko likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais

planą, kuriame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų

dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams

reikalavimo teises (skolas bankui).

Banko likvidatorius, pardavęs visą galimą

parduoti banko turtą, pateikia teismui tvirtinti galutinį atsiskaitymo su kreditoriais

planą.

Baigęs atsiskaityti su kreditoriais,

likvidatorius pateikia teismui likvidacinį balansą ir likvidavimo ataskaitą,

kurioje turi būti nurodyta, kokia tvarka ir kokiu mastu buvo patenkinti

kreditorių reikalavimai, bei siūlo teismui priimti nutartį baigti banko

likvidavimą ir jį išregistruoti iš įmonių rejestro.

Jeigu atsiskaitant su kreditoriais lieka

kreditorių, kurie neatsiėmė jiems priklausančios turto dalies, likvidatorius,

prieš siūlydamas teismui skelbti banko likvidavimo pabaigą, perveda šias

nepareikalautas lėšas į notarų biuro depozitą kreditoriaus vardu.

Teismas, nustatęs, kad neliko likviduojamo

banko turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus, patvirtina

likvidavimo ataskaitą ir priima nutartį baigti banko likvidavimą. Teismo

nutartis yra pagrindas išregistruoti banką iš įmonių rejestro.

Bankas laikomas likviduotu, kai jis

išregistruojamas iš įmonių rejestro.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

53(1) straipsnis.

Atlyginimas įkaito turėtojui

Įkaito turėtojui atlyginama iš lėšų, gautų pardavus įkeistą banko turtą. Šių

lėšų likutis skiriamas kreditorių reikalavimams tenkinti 54 straipsnyje

nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-295, 97.06.24,

Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

54 straipsnis. Kreditorių reikalavimų

tenkinimo eilė ir tvarka

Banko kreditorių reikalavimai pradedami

tenkinti tik teismui priėmus sprendimą pradėti banko likvidavimo procedūrą.

Pirmąja eile tenkinami banko darbuotojų

reikalavimai, susiję su darbo santykiais.

Antrąja eile tenkinami Indėlių draudimo fondo

reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo kompensacijų banko

indėlininkams išmokėjimu, bei Finansų ministerijos reikalavimai dėl išlaidų,

neviršijančių banko indėlininkams išmokėtų indėlių dalinių kompensacijų.

Trečiąja eile tenkinami fizinių asmenų

reikalavimai dėl indėlio ar jo dalies, neviršijančios draudžiamo indėlio

dydžio. Jeigu fizinių asmenų indėliai ar jų dalis buvo kompensuoti iš Indėlių

draudimo fondo ar Gyventojų indėlių kompensavimo fondo lėšų, tai šia eile

tenkinamas tik draudžiamo indėlio dydžio ir išmokėtos kompensacijos sumos

skirtumas.

Ketvirtąja eile tenkinami kiti banko

kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje,

šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, reikalavimai.

Penktąja eile tenkinami kreditorių (paskolų

davėjų) reikalavimai pagal paskolos sutartį, jeigu paskolos sutarties šalys

susitarė, jog, likviduojant paskolos gavėją, reikalavimai pagal šią paskolą bus

tenkinami tik atsiskaičius su visais kitais paskolos gavėjo kreditoriais.

Šeštąja eile tenkinami banko privilegijuotųjų

akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkų reikalavimai dėl neišmokėto

dividendo.

Septintąja eile tenkinami banko akcijų savininkų,

išskyrus nurodytus šio straipsnio septintojoje dalyje, reikalavimai dėl

neišmokėto dividendo.

Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių

reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės

kreditorių reikalavimai.

Jeigu banko lėšų neužtenka atitinkamos eilės

kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, jie tenkinami proporcingai

reikalavimų dydžiui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

XI skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

straipsnis. Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimas

ir veiklos pertvarkymas

Veikiančių

bankų statutų (įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal šį įstatymą pertvarkymo

tvarką ir terminus nustato Lietuvos bankas, jeigu šis įstatymas nenustato

kitaip.

Asmenų,

kurie už pasirašytas banko naujos emisijos akcijas yra apmokėję iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu banko naujos emisijos akcijų pasirašymo

sutartyse nėra numatyta atlyginimo už piniginius ar (ir) turtinius įnašus (apmokant

akcijas) tvarka, turtinių teisių į dividendą atsiradimo klausimą sprendžia

banko akcininkų visuotinis susirinkimas.

Iki

1995 m. balandžio 1 d. Lietuvos bankas kartu su Lietuvos Respublikos

Vyriausybe nustato šio įstatymo 31 straipsnio trečiosios dalies įgyvendinimo

tvarką bei banke padedamų ir banko išmokamų grynųjų pinigų sumas, apie

kurias turi būti informuojamos teisėsaugos institucijos.

Iki

šio įstatymo įsigaliojimo dienos bankų išleistos ir valstybei priklausančios

privilegijuotos akcijos pakeičiamos paprastomis vardinėmis. Su tuo susijusios

statuto (įstatų) pataisos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo banko

valdybos teikimu gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio akcininkų

susirinkimo.

straipsnis. Kai kurių teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti

netekusiais galios:

Lietuvos

Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymą (Žin., 1992, Nr.24-696; 1994,

Nr.43-775, Nr. 55-1048);

Lietuvos

Respublikos laikinąjį įstatymą "Dėl komercinių bankų bankroto bylų

iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos ypatumų" (Žin., 1994, Nr.

59-1154);

Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos

komercinių (akcinių) bankų įstatymo įsigaliojimo tvarkos" (Žin., 1992,

Nr.24-697);

Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr.I-2928

"Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti kai kuriuos

klausimus" 2 punktą.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

55 straipsnis.

Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimas

ir veiklos pertvarkymas

Veikiančių

bankų statutų (įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal

šį įstatymą

pertvarkymo tvarką ir terminus nustato Lietuvos

bankas, jeigu šis

įstatymas nenustato kitaip.

Asmenų, kurie

už pasirašytas banko naujos emisijos akcijas

yra apmokėję iki

šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu banko

naujos emisijos

akcijų pasirašymo sutartyse nėra numatyta

atlyginimo už

piniginius ar (ir) turtinius įnašus (apmokant

akcijas) tvarka,

turtinių teisių į dividendą atsiradimo klausimą

sprendžia banko

akcininkų visuotinis susirinkimas.

Iki 1995 m.

balandžio 1 d. Lietuvos bankas kartu su Lietuvos

Respublikos

Vyriausybe nustato šio įstatymo 31 straipsnio

trečiosios dalies

įgyvendinimo tvarką bei banke padedamų ir banko

išmokamų grynųjų

pinigų sumas, apie kurias turi būti

informuojamos

teisėsaugos institucijos.

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos bankų išleistos ir

valstybei

priklausančios privilegijuotos akcijos pakeičiamos

paprastomis

vardinėmis. Su tuo susijusios statuto (įstatų)

pataisos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo banko

valdybos teikimu

gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio

akcininkų

susirinkimo.

56 straipsnis.

Kai kurių teisės aktų pripažinimas

netekusiais galios

Pripažinti

netekusiais galios:

Lietuvos

Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymą

(Žin., 1992,

Nr.24-696; 1994, Nr.43-775, Nr. 55-1048);

Lietuvos

Respublikos laikinąjį įstatymą "Dėl komercinių

bankų bankroto bylų

iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos

ypatumų" (Žin.,

1994, Nr. 59-1154);

Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą "Dėl

Lietuvos

Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo

įsigaliojimo

tvarkos" (Žin., 1992, Nr.24-697);

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio

6 d. nutarimo

Nr.I-2928 "Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos

Vyriausybei spręsti

kai kuriuos klausimus" 2 punktą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS