Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1995, Nr. 2-33

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

KOMERCINIŲ BANKŲ

Į S T A T Y M A

S

1994 m. gruodžio

21 d. Nr.I-720

Vilnius

I skyrius

BENDROJI DALIS

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

Įstatymo tikslas - reglamentuoti

komercinių bankų (toliau - bankų) veiklą, kad bankų sistema būtų stabili,

patikima, efektyvi ir saugi.

Įstatymas nustato bankų ir

jų padalinių steigimo, licencijavimo sąlygas ir tvarką, jų veiklos,

reorganizavimo bei likvidavimo ypatumus.

Bankai ir jų padaliniai

registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

Bankai savo veikloje

vadovaujasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir kitais teisės

aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo statutais

(įstatais).

Šis įstatymas netaikomas

bankams, kurių veiklą reglamentuoja atskiri įstatymai.

2 straipsnis. Įstatyme

vartojami terminai

Bankas - tai akcinio

kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų

lėšų priėmimu ir paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir

atsakomybę, taip pat užsiima kita šio įstatymo nustatyta veikla, atlikdama

visas ar dalį šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų operacijų.

Dukterinis bankas - tai

bankas, kuriame kitas bankas tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai valdo dalį akcinio

kapitalo, suteikiančio teisę į daugiau kaip 50 procentų balsų, arba akcinio

kapitalo dalį, suteikiančią galimybę kontroliuoti šio banko valdymą.

Banko filialas (skyrius) -

neturintis juridinio asmens teisių Lietuvos Respublikoje įregistruoto banko

padalinys Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje arba užsienio banko

padalinys Lietuvos Respublikoje, veikiantis banko vardu kitoje negu banko

buveinė vietoje ir atliekantis bent vieną banko operaciją pagal banko

įgaliojimą, už kurio sandorius ir veiklą bankas atsako visu savo turtu.

Banko atstovybė -

teritorinis banko padalinys, atstovaujantis bankui užsienyje ar Lietuvos

Respublikoje, tačiau neatliekantis banko operacijų ir neužsiimantis kita

komercine - ūkine veikla.

Banko licencija - raštiškas

Lietuvos banko leidimas bankui verstis statute (įstatuose) nurodyta veikla

atliekant šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytas visas ar dalį operacijų.

Akcijų paketas - fizinių ar

juridinių asmenų ar jų grupės tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigyta arba

valdoma 1/10 ar didesnė banko akcinio arba balsavimo teisę suteikiančio

kapitalo dalis.

Kontrolinis akcijų paketas -

fizinių ar juridinių asmenų ar jų grupės tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai

įsigytas arba valdomas akcijų paketas, suteikiantis jų savininkams ar

valdytojams galimybę kontroliuoti banko valdymą ir veiklą.

Tiesiogiai įgytos ar (ir)

valdomos akcijos - akcinio kapitalo dalis, kurią akcininkas įsigijo ar (ir)

valdo savo vardu ar yra perdavęs įgaliojimus trečiajam asmeniui valdyti jo

vardu.

Netiesiogiai įgytos ar (ir)

valdomos akcijos - akcinio kapitalo dalis, kurią akcininkas ar jų grupė ar

trečiasis asmuo per jų grupę įgijo ar (ir) valdo per turtinius santykius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

I-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

Nr. IX-164,

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-492 (2001 02 21)

3 straipsnis. Draudimai

Be banko licencijos

draudžiama verstis banko veikla.

Žodžius "bankas",

"komercinis bankas" ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius

gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais tik tie Lietuvos

Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie turi šio įstatymo nustatyta

tvarka išduotą banko licenciją.

Šio straipsnio antrojoje

dalyje nurodyti žodžiai, jų junginiai ir vediniai gali būti vartojami kitų ūkio

subjektų pavadinimuose, kai iš konteksto, kuriame pavartoti šie žodžiai, aišku,

kad jų vartojimas nėra susijęs su banko veikla.

Vartoti banko pavadinime

žodį "valstybinis" arba šio žodžio vedinius gali tik tie bankai,

kurių ne mažiau kaip 51 procentas akcinio kapitalo nuosavybės teise priklauso

Lietuvos valstybei.

4 straipsnis. Banko

pavadinimas ir antspaudas

Banko ir jo padalinių

pavadinime turi būti žodžiai "bankas" ar "komercinis

bankas". Banko pavadinimas ir jo firminis ženklas turi būti įregistruotas

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Antspaude turi būti visas ar

sutrumpintas banko pavadinimas.

5 straipsnis. Banko turtinė

atsakomybė

Bankas yra ribotos turtinės

atsakomybės juridinis asmuo. Jis neatsako už akcininkų ar (ir) steigėjų

prievoles, o akcininkai ar (ir) steigėjai už banko prievoles atsako tik tuo

turtu, kurį jie perdavė bankui kaip steigėjai ar įsigydami šio banko akcijų.

Bankas neatsako už valstybės

prievoles, o valstybė neatsako už banko prievoles, išskyrus atvejus, kai

valstybė prisiima tokią atsakomybę.

6 straipsnis. Užsienio bankų

veikla Lietuvos Respublikoje

Užsienio bankas Lietuvos

Respublikoje gali:

1) vienas ar kartu su kitais

bankais steigti dukterinį banką;

[1 dalies 1 punkto redakcija nuo Lietuvos Respublikos

įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

1) vienas ar kartu su kitais

steigėjais steigti dukterinį banką;]

2) įsigyti steigiamo ar

veikiančio banko akcijų, o jeigu Lietuvos bankas leidžia, įsigyti veikiančio

banko akcijų paketą;

3) steigti banko filialus

(skyrius) ir atstovybes.

Užsienio banko dukterinis

bankas gali būti steigiamas kaip uždaroji ar atviroji akcinė bendrovė tik uždaruoju

būdu. Užsienio banko dukterinio banko steigėjais gali būti tik bankai. Banko

steigimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo

nustatyta tvarka.

[2 dalies redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į

Europos Sąjungą dienos:

Užsienio banko

dukterinis bankas gali būti steigiamas kaip uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė

bendrovė. Bent vienas užsienio banko dukterinio banko steigėjas turi būti

užsienio bankas, įsigyjantis kontrolinį steigiamo banko akcijų paketą. Banko

steigimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo

nustatyta tvarka.]

Užsienio bankų filialai (skyriai) ir atstovybės gali

pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje tik gavę Lietuvos banko leidimus steigti

filialus (skyrius) ar atstovybes ir jiems veikti bei juos įregistravę įmonių

rejestre. Leidimai užsienio bankų filialams (skyriams) bei atstovybėms steigti

ir veikti išduodami Lietuvos banko nustatyta tvarka.

Lietuvos bankas steigiamam

užsienio banko dukteriniam bankui išduoda banko licenciją, jeigu:

1) steigiamo dukterinio

banko kontrolinį akcijų paketą įsigijo užsienio bankas;

2) steigiamo dukterinio

banko pagrindinis kapitalas yra ne mažesnis už Lietuvos banko nustatytą

minimalų pagrindinį kapitalą ir visiškai apmokėtas;

3) užsienio valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, įstatymai leidžia šios

valstybės bankams steigti dukterinius bankus užsienyje ir bankų priežiūros

institucija tam neprieštarauja;

4) statutas (įstatai)

įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos bankas

išduoda leidimą užsienio banko filialui (skyriui) steigti ir veikti, jeigu:

1) Lietuvos

Respublika yra sudariusi su užsienio valstybe sutartis dėl kapitalo investicijų

apsaugos bei teisinės pagalbos arba užsienio bankas pateikia Lietuvos bankui

pakankamas garantijas, kad prisiima turtinę atsakomybę už filialo (skyriaus)

veiklą Lietuvos Respublikoje;

2) filialo

(skyriaus) įstatai (nuostatai) neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams

ir kitiems teisės aktams;

3) užsienio bankas

turi tos valstybės, kurios jurisdikcijai jis priklauso, išduotą banko

licenciją;

4) užsienio

banko finansinė būklė yra gera ir stabili ir pagal Lietuvos banko nustatytus

kriterijus jis vertinamas kaip patikimas bankas, taip pat tos valstybės, kurios

jurisdikcijai jis priklauso, bankų priežiūros institucija neprieštarauja

steigti filialą (skyrių) Lietuvos Respublikoje;

5) Lietuvos

bankas yra pasirašęs sutartį su tos valstybės bankų priežiūros institucija dėl

banko filialo (skyriaus) veiklos priežiūros ir informacijos teikimo arba

užsienio valstybės bankų priežiūros institucija yra vienašališkai

įsipareigojusi vykdyti tos valstybės banko filialo (skyriaus) veiklos priežiūrą

ir teikti informaciją Lietuvos bankui;

6) pateikti šio

straipsnio 6 dalyje numatyti dokumentai.

Užsienio bankas,

pageidaujantis gauti leidimą steigti banko filialą (skyrių) Lietuvoje ir jiems

veikti , Lietuvos bankui turi pateikti:

1) prašymą

išduoti leidimą;

2) filialo

(skyriaus) steigimo dokumentus;

3) banko

(steigėjo) statutą (įstatus), licenciją, registracijos pažymėjimą ar kitus

dokumentus, patvirtinančius teisę verstis banko veikla;

4) banko

(steigėjo) paskutinių trejų metų finansines ataskaitas;

5) filialo

(skyriaus) įstatus (nuostatus);

6) dokumentus,

patvirtinančius, kad patalpos, kuriomis naudosis banko filialas (skyrius),

atitinka Lietuvos banko nustatytus reikalavimus;

7) užsienio

valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, bankų priežiūros

institucijos raštišką neprieštaravimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje,

jeigu tai numatyta pagal tos užsienio valstybės įstatymus;

8) kitus

Lietuvos banko papildomai pareikalautus dokumentus, reikalingus sprendimui

priimti.

Užsienio banko filialas

(skyrius) turi teisę priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams

atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti Lietuvos Respublikoje, jeigu:

1) jį įsteigęs

bankas turi teisę priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams

atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti savo valstybėje;

2) užsienio banko filiale (skyriuje) laikomi indėliai yra apdrausti arba

kitaip užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai

priklauso filialą (skyrių) įsteigęs užsienio bankas, teisės aktus ir jų

draudimo (saugumo užtikrinimo) sąlygos yra ne blogesnės, negu nustatyta

Lietuvos Respublikos įstatymuose, arba jeigu užsienio banko filiale (skyriuje)

laikomi indėliai yra apdrausti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Užsienio banko, steigiančio

Lietuvos Respublikoje dukterinį banką, filialą (skyrių), kapitalas turi būti ne

mažesnis už Lietuvos Respublikos banko nustatytą minimalų pagrindinį kapitalą.

Užsienio banko dukterinio

banko ar užsienio banko filialo (skyriaus) veiklai taikomi Lietuvos Respublikos

įstatymai ir kiti teisės aktai.

Užsienio bankų

filialai (skyriai) ir atstovybės registruojami Lietuvos Respublikos įmonių

rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

Užsienio banko

filialas (skyrius) turi teisę steigti savo kitus padalinius kitoje nei jo

buveinė vietoje, jeigu tai numatyta filialo (skyriaus) įstatuose (nuostatuose),

ir atlikti visas filialo (skyriaus) įstatuose (nuostatuose) numatytas

operacijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

Nr. VIII-410,

97.09.11, Žin., 1997, Nr.84-2092 (97.09.12)

Nr.

VIII-1301,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2119 (99.07.30)

Nr. VIII-1583,

00.03.21, Žin., 2000, Nr.28-768 (00.04.05)

Nr. VIII-1588,

00.03.23, Žin., 2000, Nr.29-804 (00.04.07)

Nr. VIII-1838,

00.07.13, Žin., 2000, Nr.61-1836 (00.07.26)

Nr. IX-164,

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-492 (2001 02 21)

Nr. IX-213, 2001 03 13, Žin., 2001, Nr.

28-896 (2001 03 30)

II skyrius

BANKŲ STEIGIMAS

IR LICENCIJAVIMAS

7 straipsnis. Banko

steigėjai

Banko steigėjais gali būti

Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios

juridinio asmens teisių, bei užsienio bankai Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo nustatyta tvarka sudarę steigimo sutartį. Šioje sutartyje

nustatomos steigėjų teisės ir pareigos steigiant banką bei atsakomybė už

įsipareigojimų nevykdymą. Banko steigėjų negali būti mažiau

kaip 7. Kiekvienas banko steigėjas turi būti ir jo akcininkas, steigimo metu

įsigijęs ne mažiau

kaip 2 procentus banko akcinio kapitalo.

[1 dalies redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į

Europos Sąjungą dienos:

Banko steigėjais

gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai

asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, Lietuvos Respublikos

akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka sudarę steigimo sutartį. Šioje

sutartyje nustatomos steigėjų teisės ir pareigos steigiant banką bei atsakomybė

už įsipareigojimų nevykdymą. Banko steigėjų negali būti mažiau

kaip 7. Kiekvienas banko steigėjas turi būti ir jo akcininkas, steigimo metu

įsigijęs ne mažiau

kaip 2 procentus banko akcinio kapitalo.]

Šio straipsnio

pirmosios dalies nuostata dėl steigėjų skaičiaus netaikoma užsienio banko ar

Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įregistruoto banko dukterinio banko

steigėjams ar tuo atveju, kai banką steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

Nr. VIII-1838,

00.07.13, Žin., 2000, Nr.61-1836 (00.07.26)

Nr. IX-164,

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-492 (2001 02 21)

8 straipsnis. Banko

steigimas

Bankas gali būti steigiamas

uždaruoju ar atviruoju būdu.

Banko steigėjai, įregistravę

banko statutą (įstatus) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta

tvarka, išleidę akcijas ir sukaupę pagrindinį kapitalą, kreipiasi į Lietuvos

banką su paraiška banko licencijai gauti.

Banko steigimo metu banko

išleistos akcijos negali būti platinamos viešai, neatsižvelgiant į banko

steigimo būdą, kol bankas neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.

Veikiančiai

akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei, ketinančiai verstis banko

veikla, taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos

reorganizavimo pertvarkant bendrovę nuostatos. Bendrovės visuotiniam akcininkų

susirinkimui priėmus nutarimą verstis banko veikla, ši bendrovė gali kreiptis į

Lietuvos banką banko licencijai gauti.

Bankas įgyja teisę pradėti veiklą, gavęs Lietuvos

banko licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo

nustatyta tvarka. Bankų statutų (įstatų), jų filialų (skyrių) ir atstovybių

nuostatų bei užsienio bankų filialų (skyrių) ir atstovybių nuostatų pakeitimai

registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka,

prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą.

Gavęs Lietuvos banko

licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo

nustatyta tvarka, bankas įgyja teisę pradėti veiklą. Banko statuto (įstatų)

pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo

nustatyta tvarka, prieš tai gavus Lietuvos banko leidimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1838,

00.07.13, Žin., 2000, Nr.61-1836 (00.07.26)

Nr. IX-213, 2001 03 13, Žin., 2001, Nr.

28-896 (2001 03 30)

9 straipsnis. Banko filialų

(skyrių) ir atstovybių steigimas

Banko filialai (skyriai) ir

atstovybės Lietuvos Respublikoje ir užsienyje steigiami gavus Lietuvos banko

leidimą ir registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kiti

banko padaliniai steigiami banko statute (įstatuose) nustatyta tvarka. Jie veikia

neviršydami banko suteiktų įgalinimų, vadovaudamiesi banko patvirtintais

nuostatais.

10 straipsnis. Paraiška

banko licencijai gauti

Paraiškoje banko licencijai

gauti turi būti:

1) banko veiklos metmenys;

2) banko buveinės adresas;

3) steigėjų juridinis

statusas;

4) banko tarybos, valdybos

pirmininkų ir administracijos vadovo vardai ir pavardės.

Kartu su paraiška pateikiami

šie dokumentai ir informacija:

1) banko statutas (įstatai);

2) banko steigimo dokumentai

(steigimo sutartis, steigiamojo susirinkimo protokolas, nutarimas dėl banko

steigimo, banko vardo registravimo liudijimas);

3) Lietuvos banko nustatyto

turinio ir formos banko ekonominės veiklos pagrindimas (verslo planas) trejiems

metams ir banko planuojamos struktūros bei numatomų teikti paslaugų aprašymas;

4) duomenys apie banko

tarybos ir valdybos narius, banko valdybos pirmininką, administracijos vadovą

ir vyriausiąjį buhalterį (finansininką): amžius, išsilavinimas, pilietybė,

lietuvių kalbos mokėjimas, darbo veiklos aprašymas, profesija, dalyvavimas kitų

įmonių valdymo organuose, dalyvavimas savo kapitalu kitų įmonių veikloje,

gyvenamoji vieta ir informacija, ar buvo teistas;

5) užsienio valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, bankų priežiūros institucijos

dokumentas, patvirtinantis, jog ši institucija neprieštarauja, kad Lietuvos

Respublikoje būtų steigiamas dukterinis bankas;

6) Lietuvos banko nustatytos

formos banko steigėjų, akcininkų sąrašas;

7) dokumentai,

patvirtinantys, jog yra apmokėtas pagrindinis kapitalas;

8) dokumentai ir informacija

apie banko steigėjų ir akcininkų statusą, lėšų, naudojamų banko akcijoms

įsigyti, kilmę, finansinę būklę, dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir buvimą jų

kapitalo dalininkais, taip pat apie steigėjų ir akcininkų giminystės, turtinius

bei valdymo tarpusavio santykius;

9) dokumentai,

patvirtinantys, kad patalpos, kuriomis naudosis bankas, atitinka Lietuvos banko

nustatytus reikalavimus;

10) dokumentas, patvirtinantis valstybės rinkliavos

už banko licencijos išdavimą sumokėjimą.

Veikianti bendrovė, priėmusi

sprendimą reorganizuotis į banką, iki banko licencijos išdavimo ar per joje

nustatytą terminą privalo nutraukti ankstesnę savo veiklą ir papildomai

pateikti:

1) steigimo dokumentus,

visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą reorganizuotis į banką ir

reorganizavimo projektą;

2) ankstesnės veiklos

aprašymą, paskutiniųjų ir einamųjų metų finansines ataskaitas kartu su

nepriklausomų auditorių išvadomis, duomenis apie akcinio kapitalo struktūrą ir

akcijų paketų savininkus;

3) dokumentus,

patvirtinančius, kad ji disponuoja banko veiklai reikalingu kapitalu;

4) duomenis apie mokesčių

sumokėjimą bei skolas kreditoriams.

Lietuvos bankas turi teisę

reikalauti per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos ir dokumentų gavimo pateikti

papildomus dokumentus ir informaciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

Nr. IX-284, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1354 (2001 05 09)

11 straipsnis. Sprendimas

dėl banko licencijos išdavimo

Per šešis mėnesius nuo

paraiškos gavimo dienos Lietuvos bankas priima sprendimą dėl banko licencijos

išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jei šio įstatymo 10 straipsnio

ketvirtosios dalies nustatyta tvarka Lietuvos bankas pareikalavo papildomų

dokumentų, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai gauti visi

sprendimui priimti reikalingi dokumentai ir informacija. Valstybės ir savivaldybės

institucijos, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo Lietuvos banko

prašymu pateikti visą jų turimą informaciją apie banko steigėjus ir akcininkus,

jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus,

atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri Lietuvos

bankui reikalinga priimant sprendimą dėl banko licencijos išdavimo.

Lietuvos banko sprendimu

išduodama banko licencija gali būti su apribojimais operacijoms, kurioms bankas

dar nepasirengęs.

Banko licencijos apribojimai

taikomi ir šio banko padaliniams.

Lietuvos bankas, pranešdamas

pareiškėjui apie sprendimą neišduoti banko licencijos arba išduoti banko

licenciją su apribojimais, raštu pateikia tokio sprendimo motyvus ir informuoja

rejestro tvarkytoją.

Lietuvos banko valdyba

nagrinėja paraišką ir išduoda banko licenciją tik tuo atveju, kai pateikti

dokumentai ir turima informacija patvirtina, kad steigiamo banko:

1) statutas (įstatai)

neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

2) statute (įstatuose)

nurodytas pagrindinis kapitalas yra apmokėtas;

3) steigimo metu nebuvo

pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

4) turi kvalifikuotus,

nepriekaištingos reputacijos bei turinčius darbo bankuose patirties banko

vadovus (valdybos narius, administracijos vadovus);

5) steigėjų ir akcininkų

finansinė būklė gera ir stabili, reputacija nepriekaištinga, o turto ir lėšų,

panaudotų steigiamo banko akcijoms įsigyti, kilmė legali;

6) turimos ar nuomojamos

patalpos ir įranga pagal Lietuvos banko teisės aktų reikalavimus yra tinkamos

banko operacijoms vykdyti;

7) steigėjai yra

sumokėję valstybės rinkliavą.

Banko licencija išduodama

neribotam laikui ir negali būti perduodama.

Banko licencijos apribojimai

panaikinami Lietuvos banko sprendimu.

Už banko

licencijos išdavimą mokama Rinkliavų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

valstybės rinkliava.

Sprendimas neišduoti banko

licencijos gali būti skundžiamas teismui per 10 dienų nuo jo priėmimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

Nr. IX-284, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1354 (2001 05 09)

12 straipsnis. Banko

licencijos atšaukimas

Banko licencija netenka

galios nuo tos dienos, kai Lietuvos bankas priima sprendimą ją atšaukti dėl:

1) banko likvidavimo;

2) banko reorganizavimo;

3) to, kad per 6 mėnesius

nuo banko įregistravimo dienos bankas nepradėjo veikti.

13 straipsnis. Banko

licencijos atšaukimas banko prašymu

Bankas, nusprendęs

likviduotis, raštu kreipiasi į Lietuvos banką dėl leidimo likviduotis ir banko

licencijos atšaukimo. Prie prašymo turi būti pridėta paskutinė balansinė

ataskaita ir atsiskaitymų su kreditoriais planas.

Lietuvos bankas leidžia

likviduotis, jeigu bankas gali visiškai atsiskaityti su kreditoriais per šiems

priimtinus terminus. Kai su kreditoriais atsiskaityta, Lietuvos bankas atšaukia

licenciją.

III skyrius

BANKO AKCININKAI

IR JŲ TEISĖS

14 straipsnis. Banko

akcininkai ir akcijos

Banko akcininkas

yra fizinis ar juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių,

įstatymų nustatyta tvarka įsigiję bent vieną banko akciją. Banko akcininkų

negali būti mažiau kaip 7, išskyrus atvejus, kai banko kontrolinį akcijų paketą

valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos įmonių

rejestre įregistruotas bankas ar užsienio bankas.

Banko akciniam kapitalui

formuoti draudžiama išleisti pareikštines akcijas.

Asmuo, įsigijęs banko akcijų

paketą be Lietuvos banko leidimo, neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų

susirinkime.

Nepiniginis (turtinis)

įnašas už įsigyjamas banko akcijas gali būti tik nekilnojamasis turtas, būtinas

tiesioginei banko veiklai užtikrinti. Nepiniginiais (turtiniais) įnašais

apmokėta banko akcinio kapitalo dalis negali būti didesnė kaip 20 procentų

banko akcinio kapitalo.

Banko tarybos sprendimu

bankas gali supirkti savo akcijas, tačiau jų nominali vertė negali būti didesnė

kaip 5 procentai banko akcinio kapitalo.

Banko akcininkais negali

būti:

1) valstybės valdžios ir

valdymo institucijos, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir savivaldybes;

2) biudžetinės įstaigos;

3) šio banko dukteriniai

bankai ir įmonės;

4) įmonės, kurių kapitale

šio banko investicijos sudaro 10 arba daugiau procentų jų kapitalo dydžio;

5) asmenys, kurie buvo

nuteisti už nusikaltimus ūkininkavimo tvarkai ir nusikaltimus finansams;

6) asmenys, negalintys

įrodyti lėšų, panaudotų akcijoms apmokėti, įsigijimo teisėtumo;

7) asmenys, turintys

finansinių įsipareigojimų (prievolių) bankui;

8) ūkio subjektai, kurie

atsisako pateikti Lietuvos bankui informaciją apie savo savininkus, veiklą ir

finansinę būklę.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybei ir savivaldybėms draudžiama įsigyti bei valdyti banko akcijas,

kurios nesuteikia balsavimo teisės.

Akciniam kapitalui padidinti

banko akcininkų sprendimu išleidžiamos naujos akcijos. Naujai išleistosios

banko akcijos turi būti pasirašytos ir visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo

sutartyje nurodytą laiką, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo akcininkų susirinkimo,

priėmusio nutarimą išleisti naujas akcijas, dienos.

Jeigu per 12 mėnesių nuo

akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą padidinti banko akcinį kapitalą,

banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su akcinio kapitalo padidėjimu,

nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, akcinis

kapitalas laikomas nepadidintu.

Leidimą įregistruoti banko

statuto pakeitimus, susijusius su akcinio kapitalo padidėjimu, Lietuvos bankas

suteikia, jeigu banko pateikta ir Lietuvos banko turima informacija liudija,

kad:

1) išleistosios akcijos

pasirašytos ir apmokėtos;

2) akcijos išleistos ir

apmokėtos nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat akcininkų

susirinkimo sprendime, banko statute, akcijų emisijos prospekte (memorandume)

bei akcijų pasirašymo sutartyse nurodytų sąlygų ir terminų;

3) lėšų už nupirktas akcijas

kilmė yra legali.

Bankui draudžiama priimti

skolininkui priklausančias šio banko akcijas už šiam bankui negrąžintą paskolą.

Lėšos steigiamo banko

pagrindiniam kapitalui sukaupti ar banko išleistoms naujos emisijos akcijoms

apmokėti yra kaupiamos Lietuvos banke ar kitame banke atidarytoje sąskaitoje.

Sukauptos lėšos pervedamos į banko sąskaitą po to, kai Lietuvos Respublikos

įmonių registre įregistruotas steigiamas bankas ar banko statuto (įstatų)

pakeitimai, susiję su statute (įstatuose) nurodyto kapitalo didinimu.

Jeigu bankas ar banko

statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su kapitalo didinimu, nebuvo įregistruoti

įstatymų nustatyta tvarka, sukauptos lėšos išmokamos jas įnešusių asmenų

reikalavimu. Lietuvos banko valdybos nutarimai dėl akcinio kapitalo didinimo

skelbiami įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1165,

95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr.

I-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

Nr. IX-164,

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-492 (2001 02 21)

15 straipsnis. Banko

akcininkų turtinės ir neturtinės teisės

Asmenys, įsigiję banko

akcijų, akcininko turtines ir neturtines teises įgyja:

1) steigiant banką - nuo

visiško akcijų apmokėjimo ir banko įregistravimo įstatymų nustatyta tvarka;

2) įsigijusieji veikiančio

banko naujos emisijos akcijų - nuo statuto (įstatų) pakeitimų, susijusių su

akcinio kapitalo padidėjimu dėl naujos banko akcijų emisijos, įregistravimo

įstatymų nustatyta tvarka;

3) įsigijusieji akcijų

antrinėje rinkoje - nuo įsigytų akcijų įregistravimo dienos.

Akcininkų turtines ir

neturtines teises taip pat nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymas.

IV skyrius

BANKO VALDYMAS

16 straipsnis. Banko valdymo

organai

Banko valdymo organai yra

visuotinis akcininkų susirinkimas, banko taryba, banko valdyba ir

administracijos vadovas.

17 straipsnis. Visuotinis

akcininkų susirinkimas

Visuotinis banko akcininkų

susirinkimas yra aukščiausiasis banko valdymo organas. Visuotiniame akcininkų

susirinkime turi teisę dalyvauti visi jo akcininkai, neatsižvelgiant į jų

turimų akcijų klasę, rūšį ir skaičių. Dalyvauti visuotiniame akcininkų

susirinkime patariamojo balso teise gali banko valdybos nariai ir

administracijos darbuotojai, nors ir nėra akcininkai.

Tik visuotinis akcininkų

susirinkimas:

1) priima ir keičia banko

statutą (įstatus);

2) renka ir atleidžia, jeigu

reikia, ir prieš terminą, banko tarybos, revizijų tarnybos narius (revizorių);

3) kai yra atleista banko

taryba, sprendžia banko valdybos atleidimo klausimą;

4) tvirtina metinį banko

balansą, pajamų ir išlaidų sąmatą, pelno paskirstymą, sprendžia nuostolių

atlyginimo klausimus;

5) sprendžia pagrindinio

kapitalo padidinimo arba sumažinimo klausimus;

6) priima sprendimus dėl

banko likvidavimo ar reorganizavimo, renka ir atleidžia banko likvidacinės

komisijos narius, tvirtina šios komisijos apyskaitą, jeigu bankas likviduojasi

pats;

7) tvirtina nepiniginių

(turtinių) įnašų įvertinimą;

8) sprendžia kitus banko

tarybos, valdybos, revizorių tarnybos (revizoriaus) pasiūlytus klausimus;

9) nagrinėja akcininkų

pasiūlymus ir skundus dėl banko tarybos ir valdybos darbo;

10) priima sprendimą

kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui pagal šio įstatymo 45

straipsnį.

Visuotinio akcininkų

susirinkimo organizavimo, taip pat sprendimų jame priėmimo taisykles nustato

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Sprendimai šio straipsnio

antrosios dalies 1, 3, 5, 6, 10 punktuose numatytais klausimais priimami 2/3

visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų.

Jeigu šio įstatymo 39

straipsnio nustatyta tvarka paskiriamas laikinasis administratorius, klausimų,

priskirtų banko visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, sprendimai

privalo būti suderinti su Lietuvos banku ir Vyriausybe ar jos įgaliota

institucija. Suderinimo tvarka nustatoma Vyriausybės ir Lietuvos banko nutarimu.

Lietuvos bankas turi teisę

įpareigoti banko valdybą sušaukti neeilinį visuotinį banko akcininkų

susirinkimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

18 straipsnis. Banko tarybos

sudarymo tvarka ir įgaliojimai

Banko tarybos narių skaičių

nustato statutas (įstatai): jis turi būti neporinis ir ne mažesnis kaip 3.

Banko tarybą renka

visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant banko tarybą, kiekvienas akcininkas

turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir banko tarybos

narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra - už

vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau balsų surinkę kandidatai.

Banko taryba renkama iš

akcininkų ir banko akcininkams juridiniams asmenims atstovaujančių asmenų,

nesančių banko akcininkais, ne ilgiau kaip 4 metams.

Banko tarybos nariu gali

būti tik veiksnus fizinis asmuo. Jeigu juridinis asmuo atšaukia jam

atstovaujančio banko taryboje asmens įgaliojimus, banko tarybos sprendimu šis

asmuo turi būti atleidžiamas iš banko tarybos, neatsižvelgiant į tai, ar jis

yra banko akcininkas. Naujas banko tarybos narys į laisvą vietą gali būti

išrinktas visuotiniame akcininkų susirinkime bendra tvarka. Banko tarybos narys

gali būti perrenkamas kitai kadencijai.

Banko taryba savo veiklą

pradeda pasibaigus ją išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Banko tarybos nariu negali

būti:

1) to paties banko valdybos

narys ir administracijos vadovas;

2) asmuo, kuriam įstatymų

nustatyta tvarka atimta teisė ar uždrausta eiti šias pareigas.

Banko taryba ir jos nariai

neturi teisės pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

Visuotinis akcininkų

susirinkimas gali nustatyti banko tarybos nariams atlyginimą (mokėti tantjemas)

tik iš pelno.

Banko taryba:

1) skiria banko valdybos

narius ir jos pirmininką bei jo pavaduotojus, taip pat atleidžia juos iš

pareigų;

2) tvirtina banko valdybos

darbo reglamentą;

3) banko valdybos prašymu

sprendžia klausimą dėl banke dirbančio šio banko tarybos nario atleidimo iš

užimamų pareigų;

4) stebi ir analizuoja banko

valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, valdymo organizavimą, kapitalo

rentabilumą, darbo apmokėjimą, atlieka finansinės būklės perspektyvinį

įvertinimą;

5) pateikia visuotiniam

akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus apie banko metinį balansą,

pelno ir nuostolių ataskaitą, pelno paskirstymą ir banko valdybos ataskaitą;

6) atstovauja bankui teisme,

kai nagrinėjami ginčai tarp banko ir jo valdybos, valdybos nario arba banko

administracijos vadovo;

7) sprendžia kitus statute

(įstatuose) ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose numatytus

klausimus;

8) sudaro banko veiklos

planą;

9) nustato paskolų, kurios

gali būti suteikiamos tik patvirtinus banko tarybai, skyrimo tvarką;

10) priima sprendimus dėl

banko filialų (skyrių), atstovybių ir įmonių steigimo ar investicijų į kitų

įmonių kapitalą;

11) nustato 33 straipsnio

antrosios dalies 5-12 punktuose

išvardytų banko kapitalo dalių sudarymo ir naudojimo tvarką.

Banko taryba turi teisę

skirti ekspertą (ekspertų grupę) banko finansinei apskaitai patikrinti ir

įvertinti.

Banko tarybos reikalavimu

banko valdyba ir administracija privalo pateikti dokumentus, susijusius su

banko veikla.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-164,

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-492 (2001 02 21)

19 straipsnis. Banko tarybos

darbo tvarka

Banko tarybos nariai turi

lygias teises. Balsavime kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams

pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.

Jeigu banko tarybos narys

negali atvykti į posėdį, savo valią - "už" ar "prieš"

balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis yra susipažinęs, gali pranešti

raštu.

Banko tarybos posėdis yra

teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami

paprasta posėdžio dalyvių balsų dauguma, išskyrus nutarimus dėl banko valdybos

narių atšaukimo, kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 banko tarybos narių balsų.

Banko tarybos posėdžiai turi

būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Banko tarybos posėdžius šaukia

banko tarybos pirmininkas, o jo nesant - pirmininko pavaduotojas.

Posėdžiai taip pat šaukiami,

jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 banko tarybos narių arba banko valdyba. Į

šių posėdžių darbotvarkę turi būti įtraukiami posėdžio sušaukimo iniciatorių

pasiūlyti klausimai.

20 straipsnis. Banko valdyba

Banko valdyba vadovauja

bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja jam ir už banko operacijų vykdymą atsako

pagal įstatymus. Banko valdybos narių skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip

3, taip pat valdybos ir jos narių veiklą, įgalinimus ir teises, nutarimų

priėmimo tvarką nustato banko statutas (įstatai) ir banko valdybos darbo

reglamentas.

Banko valdybos pirmininkas,

jo pavaduotojai ir valdybos nariai skiriami ne ilgiau kaip 4 metams. Banko

valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

Banko valdybos nariu gali

būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo. Banko valdybos nariu negali būti

skiriamas:

1) to paties banko tarybos

narys;

2) asmuo, esantis bet kurio

kito Lietuvos Respublikoje įregistruoto banko valdybos nariu ar administracijos

vadovu;

3) asmuo, kuriam įstatymų

nustatyta tvarka atimta teisė ar uždrausta eiti šias pareigas.

Banko statute (įstatuose)

taip pat gali būti numatomi papildomi reikalavimai dėl valdybos nario.

Banko valdybos narys,

pateikęs rašytinį pareiškimą, gali atsistatydinti. Pareiškimas turi būti

išnagrinėtas ir patenkintas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo

padavimo dienos.

Banko valdybos pirmininkas,

jo pavaduotojai ir valdybos nariai dirba banke ir gauna pareiginį atlyginimą,

kurį jiems nustato banko taryba. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu

banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams gali būti

mokamos tantjemos.

Banko valdybos nariai neturi

teisės pavesti savo pareigas eiti kitiems asmenims. Laikinai nedirbantį banko

valdybos narį gali pavaduoti banko tarybos paskirtas tarybos narys. Banko

tarybos nariui, kol jis eina banko valdybos nario pareigas, sustabdomi

įgaliojimai banko taryboje.

21 straipsnis. Banko

administracija

Banko administraciją sudaro

jo centrinio valdymo aparato, struktūrinių padalinių bei filialų (skyrių)

vadovai ir jų pavaduotojai.

Banko administracija vykdo

banko visuotinio akcininkų susirinkimo, tarybos ir valdybos nutarimus.

Banko administracijos

pareigas ir įgalinimus nustato banko statutas (įstatai) ir banko valdybos

patvirtintos taisyklės.

Banko administraciją ir jos

vadovą į darbą priima banko valdyba. Banko administracijos vadovas negali

vykdyti vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, būti kito banko valdybos

nariu ar dirbti kito banko administracijoje.

Banko administracijos

vadovas sudaro darbo sutartis su kitais banko darbuotojais.

Banko administracijos vadovo

pareigas gali eiti banko valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys.

22 straipsnis. Banko revizijų

tarnyba (revizorius)

Banke turi būti bent vienas

revizorius, kurį renka visuotinis akcininkų susirinkimas banko statuto (įstatų)

nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

Revizoriaus kadencijų

skaičius neribojamas. Juo gali būti veiksnus fizinis asmuo, turintis reikiamą

kvalifikaciją.

Revizoriumi negali būti

banko tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas ar vyriausiasis

finansininkas (buhalteris).

Banko revizijų tarnyba

(revizorius) privalo:

1) tikrinti pajamų ir

išlaidų sąmatos vykdymą, banko veiklą ir kontroliuoti, ar bankas veikia pagal

įstatymus ir banko statutą (įstatus);

2) tikrinti metinį balansą

ir kitus buhalterinės-finansinės apskaitos dokumentus, kuriais vadovaudamasis

visuotinis akcininkų susirinkimas priima nutarimus;

3) artimiausiame

visuotiniame akcininkų susirinkime ar banko tarybos posėdyje pranešti apie

patikrinimų metu nustatytus pažeidimus.

Banko revizijų tarnyba

(revizorius) atlieka patikrinimus visuotinio akcininkų susirinkimo, banko

tarybos ar valdybos pavedimu.

23 straipsnis. Banko

komitetai ir tarnybos

Bankas privalo turėti nuolat

veikiančius paskolų komitetą ir vidaus audito tarnybą. Gali būti sudaromi ir

kiti banko komitetai bei tarnybos. Jų funkcijas, sudarymo ir veiklos tvarką

nustato Lietuvos banko teisės aktai ir banko statutas (įstatai).

V skyrius

BANKŲ VEIKLA

24 straipsnis. Banko

statutas (įstatai)

Banko statute (įstatuose)

turi būti nurodyta:

1) banko pavadinimas;

2) banko pagrindinė buveinė;

3) banko atliekamos

operacijos;

4) akcinio kapitalo nominali

vertė ir jo sudėtis pagal akcijų klases, akcijų savininkams suteikiamas teises

ir pareigas;

5) banko kapitalo dalys;

6) apmokėjimo už akcijas

tvarka;

7) akcijų perdavimo kitų

asmenų nuosavybėn tvarka;

8) vienos klasės ar rūšies akcijų

keitimo į kitos klasės ar rūšies akcijas tvarka;

9) obligacijų išleidimo ir

jų apyvartos tvarka;

10) banko valdymo struktūra;

11) banko valdymo organų

sudarymo bei jų vadovų skyrimo ar rinkimo tvarka, jų teisės, pareigos ir

atsakomybė;

12) visuotinių akcininkų

susirinkimų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;

13) pelno paskirstymo

tvarka;

14) banko pranešimų skelbimo

tvarka;

15) banko reorganizavimo ir

likvidavimo tvarka;

16) kitos įstatymams ir

kitiems teisės aktams neprieštaraujančios nuostatos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-164,

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-492 (2001 02 21)

25 straipsnis. Banko

operacijos

Bankas turi teisę atlikti

šias operacijas:

1) priimti indėlius ir kitas

grąžintinas lėšas į klientams atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti;

2) duoti ir imti paskolas;

3) išduoti piniginius

laidavimus, garantijas ir kitus laidavimo įsipareigojimus;

4) išleisti mokėjimo

dokumentus (čekius, akredityvus, vekselius ir kt.) ir atlikti jais operacijas;

5) atlikti operacijas su

vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.);

6) atlikti operacijas

užsienio valiuta;

7) pirkti ir parduoti

tauriuosius metalus;

8) išleisti ir tvarkyti

kreditines pinigines priemones;

9) priimti saugoti iš

klientų vertybes ir nuomoti klientams banko saugykloje seifų kameras vertybėms

ir dokumentams saugoti;

10) teikti paslaugas ir

konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo

klausimais;

11) atlikti kitas Lietuvos

banko teisės aktuose nustatytas operacijas.

26 straipsnis. Banko veiklos

riziką ribojantys normatyvai

Bankui nustatomi šie

normatyvai:

1) kapitalo pakankamumo;

2) likvidumo;

3) maksimalios atviros

pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;

4) maksimalios paskolos

sumos vienam skolininkui.

Normatyvų dydžius ir

apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos bankas.

5) didelių

paskolų;

6) kiti Lietuvos

banko teisės aktų nustatyti normatyvai, neprieštaraujantys Bazelio bankų

priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1588,

00.03.23, Žin., 2000, Nr.29-804 (00.04.07)

27 straipsnis. Banko

investicijos

Bankai gali steigti įmones,

būti jų bendrasavininkiais ar akcininkais.

Bendra banko investicijų į

kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 40 procentų banko

kapitalo.

Banko investicijų į vienos įmonės akcijas ar

kapitalą suma negali būti didesnė kaip 10 procentų banko kapitalo.

Šio straipsnio antrosios ir

trečiosios dalių nuostatos netaikomos banko investicijoms į įmonių, kurios

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos

kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijas ar kapitalą.

Šio straipsnio antrosios dalies reikalavimai netaikomi, jeigu bankas akcijas

įsigijo kaip kompensaciją už išduotą ir negrąžintą paskolą. Šiuo atveju bankas

privalo per vienerius metus perleisti investicijų į kitų įmonių akcijas ar

kapitalą dalį, kuria viršijama šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta norma.

Bankui draudžiama įsigyti

įmonės, kuri valdo šio banko akcijų paketą, akcijų ar būti tos įmonės

bendrasavininkiu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-164,

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-492 (2001 02 21)

28 straipsnis.

Banko dokumentų saugojimas

Bankas per visą

sutarčių galiojimo laiką ir dešimt metų jam pasibaigus saugo:

1) paskolų,

garantijų, laidavimo, įkeitimo ir kitas sutartis;

2) kitus banko

partnerių dokumentus, kuriais remiantis buvo sudaryta sutartis;

3) kitus

Lietuvos banko numatytus dokumentus.

Bankas gali

saugoti ir kitus dokumentus bei nustatyti kitokį saugojimo laiką, bet ne

trumpesnį, negu nustatyta šio straipsnio pirmojoje dalyje ar Lietuvos archyvų

departamento.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-564,

97.12.09, Žin., 1997, Nr.117-3004 (97.12.24)

29 straipsnis. Paskolų

išdavimas su banku susijusiems asmenims

Bankas gali skolinti su

banku susijusiems asmenims ne daugiau kaip 10 procentų banko kapitalo.

Su banku susijusiais

asmenimis yra laikomi:

1) banko ir jo dukterinių

bankų bei jo įmonių akcijų paketo savininkai, jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai

arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo

arba valdo daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo;

2) banko ir jo dukterinių

bankų bei įmonių tarybų ir valdybų nariai, revizoriai, administracijos ir

filialų (skyrių) vadovai bei jų sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės,

kuriose minėti asmenys tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo

daugiau kaip 20 procentų nuosavo kapitalo.

Bankai apie išduotas

paskolas su banku susijusiems asmenims privalo pateikti informaciją Lietuvos

bankui jo nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Prievolių

įvykdymo užtikrinimas

Bankai prievolių pagal

paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti gali priimti įkeitimui prekines ir kitas

materialines vertybes, vekselius ir kitus vertybinius popierius, prekių

lydimuosius dokumentus, valiutines ir kitas vertybes, sudaryti turto įkeitimo,

garantijos, laidavimo ar kitas sutartis, neprieštaraujančias Lietuvos

Respublikos įstatymams.

Jeigu skolininkas sutartyje

nustatytu laiku paskolos negrąžino, o paskolos grąžinimas buvo garantuotas

turtu, bankas turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto

vertės pirmiau už kitus kreditorius.

Jeigu skolininkas sutartyje

nustatytu laiku neįvykdo prievolių, kurių įvykdymas buvo užtikrintas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinių popierių įkeitimu, bankas

turi teisę duoti nurodymą šių vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojui Vertybinių

popierių komisijos nustatyta tvarka į banko vertybinių popierių sąskaitą

pervesti įkeistus vertybinius popierius už tokią sumą, kokia buvo neįvykdytos

prievolės, jei tai numatyta banko ir skolininko sutartyje. Kai bankas yra jam

įkeistų vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas, jis turi teisę pervesti šiuos

Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius į savo vertybinių popierių

sąskaitą šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis, tvarka bei sumomis.

Bankas gali pareikalauti iš

kliento (kredito gavėjo) per tą laiką, kol jis naudojasi paskola, pateikti

informaciją ar dokumentus, reikalingus jo finansinei būklei įvertinti.

Iškilus grėsmei, kad paskola

nebus laiku grąžinta, bankas gali vienašališkai nutraukti sutartį arba ją

pakeisti, arba pareikalauti papildomos garantijos.

Bankams draudžiama banko

prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti priimti paties banko ir

su banku susijusių asmenų išleistus vertybinius popierius, laidavimo ir

garantijų sutartis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.VIII-178,

97.04.08, Žin., 1997, Nr.33-811 (97.04.18)

31 straipsnis. Paslapties

saugojimas

Esantys ir buvę banko

tarybos, valdybos nariai, administracija bei darbuotojai privalo laikyti

paslaptyje informaciją, gautą dirbant banke, ir nenaudoti jos asmeninei ar kitų

naudai.

Jeigu Lietuvos bankas

pareikalauja, jam turi būti pateikti visi dokumentai ir informacija, susijusi

su banko steigimu ir veikla. Dokumentai ir informacija kitų institucijų

reikalavimu teikiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir

tvarka.

Bankas privalo pateikti Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

informaciją, nurodytą Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 8 ir

12 straipsniuose.

Bankai privalo nustatyti

paslapčių saugojimo tvarką.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-277,

97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1504 (97.07.04)

Nr.

IX-819,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1253 (2002-03-30), įsigalioja nuo 2002-04-01

32 straipsnis. Atsakomybė už

bankui padarytus nuostolius

Banko tarybos, valdybos

narių, administracijos ir darbuotojų atsakomybę už dėl jų kaltės bankui

padarytus nuostolius nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės

aktai bei banko statutas (įstatai).

VI skyrius

KAPITALAI IR

PELNO PASKIRSTYMAS

33 straipsnis.

Banko kapitalas

Banko kapitalas

yra banko kapitalo dalių, nurodytų šio straipsnio antrojoje dalyje, suma,

sumažinta Lietuvos banko nustatytais dydžiais ir tvarka.

Banko kapitalo

dalys:

1) akcinis

kapitalas (atėmus supirktas savas akcijas) be privilegijuotųjų akcijų su

kaupiamuoju dividendu;

2) atsargos

kapitalas;

3) emisinis

skirtumas;

4) praėjusių

metų nepaskirstytas pelnas arba nuostolis;

5) bendrosios

paskirties rezervai paskolų nuostoliams dengti;

6) kiti

bendrosios paskirties rezervai;

7) turto

perkainojimo rezervas;

8) apribotas

skirstomasis pelnas;

9) einamųjų metų

nepaskirstytas pelnas;

10)

privilegijuotosios akcijos su kaupiamuoju dividendu;

11) kiti banko

statute (įstatuose) numatyti kapitalai ir fondai;

12) skolintas

(subordinuotas) kapitalas.

Akcinis kapitalas – visų įregistruotų akcijų

nominali vertė.

Pagrindinis kapitalas – šio straipsnio antrosios

dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardytos banko kapitalo dalys.

Atsargos

kapitalas – banko akcininkų (steigėjų) papildomi įnašai ar (ir) atskaitymai iš

banko pelno.

Skolintas

(subordinuotas) kapitalas – Lietuvos banko nustatytomis sąlygomis banko

pasiskolintos ir gautos pinigais lėšos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-164,

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-492 (2001 02 21)

34 straipsnis. Banko

kapitalo dydis

Banko pagrindinis kapitalas

negali būti mažesnis už Lietuvos banko nustatytą minimalų pagrindinio kapitalo

dydį, išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį.

Bankas, gavęs išankstinį

Lietuvos banko leidimą, gali sumažinti savo pagrindinį kapitalą iki Lietuvos

banko nustatyto minimalaus pagrindinio kapitalo dydžio.

Banko atsargos kapitalas

formuojamas iš banko akcininkų papildomų įnašų ar(ir) atskaitymų iš banko

pelno. Banko atsargos kapitalo paskirtis - garantuoti banko finansinį

stabilumą.

Banko akcinis kapitalas turi

būti sumažintas nuostolių suma visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu

banko metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai siekia

75 procentus banko akcinio kapitalo nominalios vertės.

Jeigu banko metų ar(ir)

ketvirčių finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai siekia šio straipsnio

ketvirtojoje dalyje nustatytą dydį, banko valdyba privalo per tris dienas apie

tai informuoti banko tarybą bei Lietuvos banką ir per 45 dienas sušaukti

neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą, kuriame, jeigu reikia,

pateikiama nepriklausomo audito išvada. Susirinkimas sprendžia akcinio kapitalo

mažinimo ir tolesnės banko veiklos klausimus.

Jeigu banko metų ar(ir)

ketvirčių finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai yra lygūs banko akcinio

kapitalo nominaliai vertei arba už ją didesni, visuotinis banko akcininkų

susirinkimas privalo sumažinti banko akcinį kapitalą anuliuodamas turimas savo

akcijas nuostoliams padengti. Priėmus šį sprendimą, Lietuvos bankas šio

įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka skiria banko laikinąjį administratorių.

Jei visuotinis akcininkų

susirinkimas per nustatytą laiką nesušaukiamas, neįvyksta ar nepritaria akcinio

kapitalo sumažinimui nuostolių suma, Lietuvos bankas šio įstatymo 39 straipsnio

nustatyta tvarka skiria laikinąjį administratorių arba kreipiasi į teismą dėl

bankroto bylos iškėlimo bankui.

Šiuo atveju laikinasis

administratorius ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jo paskyrimo turi kreiptis į

teismą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo. Kai teismas priima sprendimą

sumažinti akcinį kapitalą, laikinasis administratorius Lietuvos banko pritarimu

priima sprendimą banką reorganizuoti arba pasiūlo Lietuvos bankui remiantis 45

straipsniu iškelti bankui bankroto bylą.

Šio straipsnio ketvirtojoje,

penktojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse nustatyta tvarka

taikoma ir tuo atveju, jei šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto dydžio

nuostolius nustato Lietuvos bankas ir apie tai praneša banko valdybai.

Apie šaukiamą visuotinį

akcininkų susirinkimą ir jo darbotvarkę ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešama

visiems akcininkams. Dėl akcinio kapitalo sumažinimo bankų statutų pakeitimai registruojami

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Akcinis kapitalas laikomas

sumažintu tik įregistravus statutų pakeitimus.

Jeigu bankas yra nemokus,

banko akcinis kapitalas gali būti didinamas papildomais įnašais už viešai

platinamas akcijas, kurių pasirašymo sutartyje nurodyta, kad bankas yra

nemokus.

Šio straipsnio

vienuoliktojoje dalyje nustatyta tvarka akcinis kapitalas gali būti didinamas

tik Lietuvos bankui leidus, išskyrus atvejį, kai bankui iškelta bankroto byla.

Kai bankai

mažina akcinį kapitalą šio straipsnio nustatyta tvarka, netaikomos Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio šeštoji, septintoji,

dešimtoji ir keturioliktoji dalys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1165,

95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr.

I-1218,

96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

Nr.

I-1417,

96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

Nr. VIII-1838,

00.07.13, Žin., 2000, Nr.61-1836 (00.07.26)

Nr. IX-164,

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-492 (2001 02 21)(pakeistas straipsnio

pavadinimas)

35 straipsnis. Pelno

paskirstymas

Banko pelnas yra lėšos,

kurios lieka iš banko finansinių metų pajamų atskaičius tų metų banko išlaidas

ir nuostolių sumas.

Banko finansiniai metai

sutampa su kalendoriniais metais.

Sprendime dėl pelno

paskirstymo turi būti nurodyta:

1) pelnas;

2) privalomi mokėjimai iš

pelno;

3) atskaitymai į bendrosios

paskirties rezervus paskolų nuostoliams dengti;

4) atskaitymai į atsargos

kapitalą;

5) atskaitymai į kitus,

banko statute (įstatuose) nustatytus kapitalus ir fondus;

6) dividendai;

7) metinės išmokos (tantjemos)

banko tarybos ir valdybos nariams;

8) nepaskirstyto pelno

likutis.

Banko pelnas, likęs po

privalomųjų mokėjimų iš pelno ir atskaitymų į atsargos bei kitus banko statute

(įstatuose) nustatytus kapitalus ir fondus, negali būti išmokėtas dividendais

ir tantjemomis, jeigu po visuotinio akcininkų susirinkimo atitinkamo sprendimo

kapitalo pakankamumas ir minimalus pagrindinis kapitalas tampa mažesni už

Lietuvos banko nustatytus dydžius.

Banko apmokestinamas pelnas

skaičiuojamas ir pelno mokestis mokamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų

pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

VII skyrius

APSKAITA,

ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

36 straipsnis. Apskaita ir

atskaitomybė

Bankai ir jų padaliniai

tvarko apskaitą ir atskaitomybę Lietuvos banko nustatyta tvarka.

Banko finansinė ataskaita

turi būti patikrinta nepriklausomo auditoriaus, per 3 mėnesius nuo finansinių

metų pabaigos patvirtinta visuotiniame akcininkų susirinkime ir pateikta

Lietuvos bankui. Banko finansinė ataskaita viešai skelbiama Lietuvos banko nustatyta

tvarka iki gegužės 1 dienos. Už metinėje ataskaitoje pateiktos informacijos

teisingumą bankas atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Auditoriai privalo teikti

Lietuvos bankui paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų.

VIII skyrius

POVEIKIO

PRIEMONĖS

37 straipsnis. Bankui

taikomos poveikio priemonės

Lietuvos bankas, norėdamas

apsaugoti indėlininkų interesus, užtikrinti banko ir bankų sistemos saugumą,

patikimumą ir stabilumą, turi teisę taikyti bankams šias poveikio priemones:

1) įspėti banką dėl jo veiklos

trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) įstatymų nustatyta tvarka

skirti banko vadovams administracines nuobaudas;

3) laikinai ar visam laikui

atšaukti leidimą atlikti vieną, kelias ar visas operacijas (moratoriumas);

4) laikinai ar visam laikui

atšaukti leidimą banko filialo (skyriaus), filialų (skyrių) veiklai;

5) reikalauti nušalinti ar

nušalinti banko valdybos narį (narius) ar administracijos vadovą;

6) reikalauti sustabdyti ar

sustabdyti banko tarybos nario (narių) įgaliojimus;

7) sustabdyti banko tarybos

įgaliojimus, nušalinti banko valdybą, administracijos vadovą ir paskirti banko

laikinąjį administratorių, o jei reikia - ir jo padėjėjus;

8) apriboti disponavimą

sąskaitomis, esančiomis Lietuvos banke;

9) atšaukti banko licenciją.

Lietuvos bankas parenka

poveikio priemonę atsižvelgdamas į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma poveikio

priemonė, turinį, šio pažeidimo ir taikomos poveikio priemonės pasekmes banko

ir bankų sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui.

Nutarimo dėl poveikio

priemonių taikymo pagrįstumas gali būti per 1 mėnesį apskųstas teismui, jeigu

Lietuvos Respublikos įstatymų nenustatyta kitaip. Apskundimas nesustabdo šio

nutarimo vykdymo.

Teismas nagrinėja, ar buvo

pagrindas taikyti poveikio priemonę ir ar laikytasi jos taikymo tvarkos.

Teismas negali spręsti klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos

taikymo tikslingumo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1601,

96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

38 straipsnis. Poveikio

priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

Lietuvos bankas šio įstatymo

37 straipsnyje nurodytas poveikio priemones taiko esant bent vienam iš šių

pagrindų:

1) Lietuvos bankui suteikta

neteisinga informacija;

2) Lietuvos bankui

nepateikta būtina bankų priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai;

3) nesilaikyta nustatytų

normatyvų;

4) pažeisti Lietuvos

Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai.

Šio įstatymo 37 straipsnyje

išvardytos poveikio priemonės taikomos bankams Lietuvos banko valdybos

nutarimu.

Nutarimą taikyti poveikio

priemonę Lietuvos banko valdyba priima vadovaudamasi:

1) dokumentais ir

informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų teisės aktų ar normatyvų pažeidimą;

2) banko ekonominės būklės

analize;

3) medžiaga apie anksčiau

nustatytus pažeidimus ir Lietuvos banko bei kitų institucijų bankui taikytas

poveikio priemones;

4) prognoze, kaip nustatyti

pažeidimai gali atsiliepti banko būklei, indėlininkų ir kitų banko kreditorių

interesams ir visos bankų sistemos stabilumui;

5) banko valdybos ir

administracijos vadovo paaiškinimais.

Klausimas dėl poveikio

priemonės taikymo bankui svarstomas dalyvaujant banko atstovams.

Banko atstovams neatvykus į

klausimo svarstymą ar jiems nepateikus paaiškinimų, sprendimas taikyti poveikio

priemonę priimamas be jų.

Nutarimas dėl poveikio

priemonės taikymo, išskyrus nurodytą šio įstatymo 37 straipsnio pirmosios

dalies 2 punkte, privalo būti priimtas per tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo

dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri

metai, poveikio priemonės negali būti taikomos.

39 straipsnis. Banko

tarybos įgaliojimų sustabdymas ir banko valdybos bei

administracijos

vadovo nušalinimas

Banko tarybos įgaliojimai

sustabdomi, banko valdyba bei administracijos vadovas nušalinami ir

skiriamas laikinasis administratorius tik išimtiniais atvejais, jeigu iškyla

grėsmė patikimai ir stabiliai banko veiklai, bet yra reali galimybė pataisyti

padėtį, sustabdžius banko tarybos įgaliojimus ir nušalinus nuo banko valdymo

banko valdybą ir administracijos vadovą.

Laikinojo

administratoriaus skyrimo tikslas - apsaugoti banko kreditorių interesus, kol

bus įvertinta reali banko padėtis ir imtasi priemonių trūkumams pašalinti ar

priimtas sprendimas iškelti bankui bankroto bylą.

Sprendimą dėl

laikinojo administratoriaus, o jei reikia - ir jo padėjėjų skyrimo ir atleidimo

priima Lietuvos banko valdyba ir apie tai praneša Vyriausybei. Laikinasis

administratorius gali būti skiriamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

Lietuvos bankas, pranešęs Vyriausybei, gali šį terminą pratęsti dar 2

mėnesiams.

Nuo laikinojo

administratoriaus, o jei reikia - ir jo padėjėjų paskyrimo dienos:

1) banko tarybos

įgaliojimai sustabdomi ir pereina Lietuvos banko valdybai;

2) banko valdyba

bei administracijos vadovas nušalinami, o visi banko valdybos ir

administracijos vadovo įgaliojimai pereina laikinajam administratoriui. Šiuo

atveju klausimų, priskirtų banko valdybos kompetencijai, sprendimai privalo

būti suderinti su Lietuvos banku;

3) visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimai įsigalioja suderinus juos su Lietuvos banku ir

Vyriausybe ar jos įgaliota institucija.

Ši tvarka

taikoma ir tuo atveju, jei visos banko akcijos anuliuotos Lietuvos Respublikos

komercinių bankų įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju

klausimų, priskirtų visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, sprendimas

pereina laikinajam administratoriui ir privalo būti suderintas su Lietuvos

banku ir Vyriausybe ar jos įgaliota institucija.

Banko, kuriame valstybei nuosavybės

teise priklauso ne mažiau kaip 51 procentas akcinio kapitalo, laikinasis

administratorius gali taikos sutartimi Civilinio proceso kodekso nustatyta

tvarka baigti turtinį ginčą, kurio viena iš šalių yra bankas, tik gavęs

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos leidimą.

Visi banko

tarybos, valdybos ir administracijos vadovo sprendimai, priimti po laikinojo

administratoriaus paskyrimo dienos, yra neteisėti ir nevykdytini.

Lietuvos bankas

tiesiogiai atsako už banko administravimo eigą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

40 straipsnis. Laikinasis

administratorius

Laikinasis

administratorius - tai banko tarybos įgaliojimų sustabdymo ir banko valdybos

bei administracijos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiui Lietuvos banko

paskirtas banko valdytojas.

Laikinasis

administratorius ir jo padėjėjai yra Lietuvos banko darbuotojai. Jų teisės, pareigos

ir atsakomybė nustatomos su Lietuvos banku sudarytoje darbo sutartyje.

Laikinasis

administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, turi nutraukti

darbo sutartį su banko valdybos nariais, banko administracijos vadovu, taip pat

turi teisę nutraukti darbo sutartį su padalinių vadovais, kurie pagal savo

pareigines instrukcijas turi teisę priimti sprendimus imti ir duoti paskolas,

vykdyti kitokias finansines operacijas. Visiems šiems atleistiesiems nemokama

išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už

nepanaudotas atostogas. Laikinasis administratorius taip pat turi teisę

sumažinti darbo užmokestį darbuotojams be jų sutikimo iki Statistikos

departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto biudžetinių

įstaigų, organizacijų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio,

keisti kitas darbo sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo vietą,

perkelti į kitą mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo

sveikatai). Prireikus laikinasis administratorius skelbia prastovą visiems

banko darbuotojams arba jų daliai ir už kiekvieną prastovos valandą mokamas

Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis.

Lietuvos bankas

nustato banko ūkinės veiklos ir disponavimo banko turtu apribojimus. Be

Lietuvos banko leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip

perleisti (perduoti) banko turtą (išskyrus nekilnojamąjį turtą), laiduoti ar

garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą. Be visuotinio akcininkų

susirinkimo įgaliojimų ar sutikimo, suderintų šio įstatymo 17 straipsnio

ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka, draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti

ar kitaip perleisti (perduoti) banko nekilnojamąjį turtą, laiduoti ar

garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, reorganizuoti ar likviduoti

banką, išskyrus 34 straipsnio septintojoje dalyje numatytus atvejus, taip pat

spręsti kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančius

klausimus.

Lietuvos bankas tvirtina laikinojo

administratoriaus parengtą banko administravimo planą ir banko administravimo

išlaidų sąmatą, reikalingą šiam planui įgyvendinti, nustato atsiskaitymo apie

administravimo eigą ir rezultatus tvarką. Lietuvos bankas ne rečiau kaip kartą

per savaitę išklauso administratoriaus informaciją apie padėtį banke, priimtus

sprendimus ir tolesnes galimybes bei būdus padėčiai banke taisyti.

Apie

administravimo eigą ir rezultatus laikinasis administratorius taip pat privalo

pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui šio nustatytais terminais ir

tvarka.

Laikinasis administratorius per 3 dienas nuo jo

paskyrimo dienos turi paskirti visišką banko reviziją, kuri turi būti atlikta

per 2 mėnesius nuo jos paskyrimo dienos. Šį terminą Lietuvos banko valdyba gali

pratęsti dar 1 mėnesiui. Revizorių kandidatūras turi patvirtinti Lietuvos

bankas. Revizijos akte turi būti nurodyta faktinė banko aktyvų ir pasyvų būklė.

Revizijos metu

nustačius, kad bankas yra nemokus ir negali išvengti bankroto, laikinasis

administratorius siūlo Lietuvos banko valdybai kreiptis į teismą dėl bankroto

bylos iškėlimo.

Laikinasis

administratorius už žalą bankui, atsiradusią dėl jo kaltės, atsako Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kai Lietuvos bankas paskiria laikinąjį

administratorių, sustabdomi išieškojimai teisme ar ne ginčo tvarka ir be

Lietuvos banko leidimo draudžiami visų šio banko finansinių prievolių,

įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimai, taip pat draudžiama banko

kreditorių ir skolininkų reikalavimus perleisti kitiems asmenims bei dalyti ar

kitaip skirstyti banko turtą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1165,

95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

Nr.

I-1295,

96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

Nr.

I-1417,

96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

Nr. IX-187,

2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-695 (2001 03 09)

41 straipsnis. Laikinojo

administratoriaus atšaukimas

Laikinasis administratorius

atšaukiamas prieš terminą:

1) Lietuvos bankui

nustačius, kad bankas gali patikimai ir stabiliai veikti;

2) įstatymų nustatyta tvarka

iškėlus bankroto bylą bankui.

IX skyrius

BANKO

REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

42 straipsnis. Banko

reorganizavimas

Bankas reorganizuojamas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos

bankui sutikus.

43 straipsnis. Banko

likvidavimas

Bankas likviduojamas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

X skyrius

BANKO BANKROTO

BYLOS IŠKĖLIMO IR TEISMINIO

NAGRINĖJIMO

TVARKA

44 straipsnis. Banko

bankroto procedūra

Sąlygas, kurioms esant bankas gali būti

pripažįstamas nemokiu, nustato Lietuvos bankas.

Bankui taikomas Lietuvos

Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jei šis įstatymas nenustato kitaip.

Banko bankroto procedūra

nagrinėjama tik teismine tvarka.

Iškėlus bankroto bylą,

kreditorių susirinkimai nešaukiami.

Apie bankroto bylos

iškėlimą, jos eigą ir banke atliekamą bankroto procedūrą turi būti pažymima

įmonių rejestre.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-406, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

60-2140 (2001-07-11)

45 straipsnis. Banko

bankroto bylos iškėlimo sąlygos

Banko bankroto bylą teismas

iškelia pagal Lietuvos banko pareiškimą dėl banko nemokumo, taip pat pagal

visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą ar kreditorių pareiškimą, tik jeigu

yra Lietuvos banko išvada apie banko nemokumą.

46 straipsnis. Banko bankroto

bylos iškėlimas teisme

Banko bankroto bylą iškelia

vietovės, kurioje yra banko buveinė, teismas.

Teismas, gavęs pareiškimą,

atitinkantį šio įstatymo 45 straipsnio sąlygas, Lietuvos banko teikimu tą pačią

dieną skiria administratorių ir nustato jam atlyginimą.

Teismas per 7 dienas priima

nutartį iškelti banko bankroto bylą ir privalo:

1) pranešti apie iškeltą

bylą žinomiems kreditoriams, šio banko bankams korespondentams, rejestro

tvarkytojui bei viešai paskelbti nurodydamas:

teismą, kuriame bus nagrinėjama

bankroto byla, ir bylos numerį,

bankrutuojančio banko

rekvizitus,

terminus, iki kada yra

priimamos kreditorių pretenzijos;

2) sustabdyti kitų, iškeltų

šiam bankui šiame teisme, bylų nagrinėjimą ir pranešti kitiems teismams,

kuriuose yra šio banko bylų, apie bankroto bylos iškėlimą, kad būtų sustabdytos

kitos šiam bankui iškeltos bylos.

Teismo nutartis iškelti

banko bankroto bylą gali būti apskųsta Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo banko bankroto bylos

eigos.

Teismui iškėlus banko

bankroto bylą:

1) banko valdymo organai

netenka savo įgaliojimų. Jei banko bankroto byla yra nutraukiama, tai banko

valdymo organai turi teisę toliau atlikti savo funkcijas;

2) uždraudžiamas visų

finansinių prievolių, įskaitant palūkanas ir mokesčius, mokėjimas, išieškojimas

teismine ar ne ginčo tvarka, taip pat be atskiro teismo leidimo draudžiama

dalyti ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus išlaidas, reikalingas

administratoriaus veiklai banko bankroto bylos nagrinėjimo metu užtikrinti;

3) sustabdomas palūkanų

skaičiavimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-406, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

60-2140 (2001-07-11)

47 straipsnis. Banko

administratorius

Banko administratorius - tai

banko bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpiui skiriamas banko valdytojas.

Banko administratoriumi

negali būti paskirtas skolininko atstovas, banko savininkas (savininkai),

akcininkai, banko tarybos ir valdybos narys, administracijos vadovas,

kreditorius.

Banko administratorius

privalo:

1) po paskyrimo per 3 dienas

bankuose korespondentuose esančių banko sąskaitų likučius perkelti į Lietuvos

banko korespondentinę sąskaitą, esančią Lietuvos banke, arba uždrausti atlikti

mokėjimus iš jų;

2) per 6 mėnesius nuo teismo nutarties

iškelti bankui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos sudaryti banko kreditorių ir

jų reikalavimų sąrašą bei banko skolininkų sąrašą ir juos pateikti teismui;

3) užfiksuoti indėlius

užsienio valiuta pagal oficialų kursą, buvusį tą dieną, kai bankui buvo iškelta

bankroto byla;

4) perskaičiuoti grąžinamas

paskolas ir aktyvus užsienio valiuta į litus;

5) apie administravimo eigą ir rezultatus

atsiskaityti teismui ir Lietuvos bankui per jų nustatytus terminus ir jų

nustatyta tvarka;

6) siūlyti teismui likviduoti banką.

Banko

administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, turi teisę

nutraukti darbo sutartį su banko valdybos nariais, banko administracijos vadovu

ir padalinių vadovais. Visiems šiems atleistiesiems nemokama išeitinė pašalpa

ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Banko administratorius taip pat turi teisę sumažinti darbo užmokestį

darbuotojams be jų sutikimo iki Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto biudžetinių įstaigų,

organizacijų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, keisti

kitas darbo sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo vietą, perkelti į

kitą mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai). Prireikus

banko administratorius skelbia prastovą visiems banko darbuotojams arba jų

daliai ir už kiekvieną prastovos valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas

minimalus valandinis atlygis.

Bankas, kuriam iškelta bankroto

byla, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio bylose dėl turto išieškojimo.

Iškėlus banko bankroto bylą

ir dėl to sustabdžius bylas dėl kreditorių pinigų išieškojimo, kreditoriams

(ieškovams) iš valstybės biudžeto lėšų grąžinamas jų sumokėtas žyminis mokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1295,

96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

Nr. IX-187,

2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-695 (2001 03 09)

Nr. IX-406, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

60-2140 (2001-07-11)

48 straipsnis. Banko

administratoriaus sprendimų tvirtinimas ir jo atsakomybė

Visus banko

administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja banko įsiskolinimai, taip pat

kurie yra susiję su banko turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi

patvirtinti teismas. Šie sprendimai be minėto patvirtinimo negalioja.

Banko administratorius

atlygina nuostolius, kurie atsirado vykdant nepatvirtintus šio straipsnio

pirmojoje dalyje išvardytus sprendimus.

49 straipsnis. Kreditorių

teisės, teismui iškėlus banko bankroto bylą

Teismui iškėlus banko

bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį, ne

trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai nuo bylos iškėlimo

dienos, pareikšti administratoriui savo finansinius reikalavimus ir nurodyti

prievolės įvykdymo garantijas.

Teismas turi teisę iki bylos

nagrinėjimo pabaigos priimti kreditorių finansinius reikalavimus, kurie buvo

pateikti dėl svarbių priežasčių pažeidus šio straipsnio pirmojoje dalyje

nustatytą terminą.

50 straipsnis. Neteko galios

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-406, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

60-2140 (2001-07-11)

51 straipsnis. Neteko galios

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-406, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

60-2140 (2001-07-11)

52 straipsnis. Neteko galios

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-406, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

60-2140 (2001-07-11)

53 straipsnis.

Bankrutavusio banko likvidavimas

Teismas,

išnagrinėjęs banko bankroto bylą ir pripažinęs banką bankrutavusiu, banko

administratoriaus siūlymu priima nutartį likviduoti banką dėl bankroto ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus

įsiteisėjimo dienos. Teismas gali šį terminą pratęsti, jeigu to prašo banko

administratorius.

Teismo nutartis

likviduoti banką dėl bankroto gali būti apskųsta įstatymų nustatyta tvarka.

Bankrutavęs

bankas gali būti išregistruotas ne anksčiau kaip praėjus vienam mėnesiui nuo

teismo nutarties likviduoti banką dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Teismas,

priimdamas nutartį likviduoti banką dėl bankroto, banko likvidatoriumi skiria

banko administratorių ar kitą asmenį.

Likvidatorius

privalo organizuoti bankrutavusio banko turto pardavimą ir šio įstatymo

nustatyta tvarka tenkinti kreditorių reikalavimus bei įstatymų nustatyta tvarka

atlikti kitus būtinus veiksmus baigti banko likvidavimo procedūrą.

Išlaidų, reikalingų likvidatoriaus veiklai užtikrinti,

sąmatą tvirtina ir keičia teismas likvidatoriaus teikimu. Šioje sąmatoje

patvirtintos išlaidos dengiamos iš pajamų, gautų pardavus banko turtą, ir iš

lėšų, išreikalautų iš banko skolininkų.

Likviduojamo banko turtas, įskaitant reikalavimo

teises, parduodamas varžytynėse, išskyrus kitų įmonių akcijas ir kitus

vertybinius popierius, kurie įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje ir

kuriuos turi likviduojamas bankas. Šis turtas parduodamas vertybinių popierių

apyvartą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Reikalavimo teises (skolas bankui), kurių dėl

galiojančių sutarčių, skolininko nemokumo arba dėl kitų priežasčių negalima

išreikalauti įvykdyti iki banko likvidavimo pabaigos, taip pat antrosiose

(pakartotinėse) varžytynėse neparduotą turtą, įskaitant reikalavimo teises,

likvidatorius gali perduoti kreditoriams šių reikalavimams tenkinti

vadovaudamasis šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta eile. Šis turtas,

įskaitant reikalavimo teises, gali būti perduotas paskesnės eilės kreditoriams,

jeigu pirmesnės eilės kreditoriai nustatyta tvarka nepateikia prašymų, kad šiuo

būdu būtų tenkinami jų reikalavimai. Apie turto, įskaitant reikalavimo teises,

perdavimą kreditoriams skelbiama viešai arba kiekvienam kreditoriui pranešama

raštu, nurodant terminą, per kurį kreditoriai turi teisę raštu pateikti

prašymus perimti turtą, įskaitant reikalavimo teises. Jeigu per 24 mėnesius nuo

teismo nutarties likviduoti banką dėl bankroto įsiteisėjimo dienos lieka

neparduoto ir kreditoriams neperduoto banko turto, likvidavimo procedūra

laikoma baigta. Likusios neparduotos ir kreditorių neperimtos reikalavimo

teisės neatlygintinai perduodamos valstybės įmonei Indėlių draudimo fondui ar

kitai Vyriausybės nustatytai institucijai. Valstybės įmonei Indėlių draudimo

fondui reikalavimo teises perduoti gali tik toks likviduojamas bankas, kuris

buvo apdraudęs indėlius Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo

įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo nustatyta

tvarka. Kitas turtas, kaip neturintis rinkos vertės, nurašomas ir panaudojamas

arba sunaikinamas vadovaujantis likvidatoriaus parengta ir teismo patvirtinta

tvarka. Nurašytas nekilnojamasis turtas per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos

pagal perdavimo aktą neatlygintinai perduodamas savivaldybei, kurios

teritorijoje yra šis turtas.

Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais banko

likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą.

Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir

kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą,

įskaitant reikalavimo teises.

Banko likvidatorius, pardavęs (perdavęs) visą galimą

parduoti (perduoti) banko turtą, įskaitant reikalavimo teises, pateikia teismui

tvirtinti galutinį atsiskaitymo su kreditoriais planą.

Baigęs

atsiskaityti su kreditoriais pagal galutinį atsiskaitymo su kreditoriais planą,

likvidatorius pateikia teismui likvidacinę balansinę ataskaitą ir likvidavimo

ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta, kokia tvarka bei kokiu mastu buvo

patenkinti kreditorių reikalavimai, taip pat likusio turto nurašymo,

panaudojimo arba perdavimo aktus ir siūlo teismui priimti sprendimą dėl banko

pabaigos.

Jeigu

atsiskaitant su kreditoriais lieka kreditorių, kurie neatsiėmė jiems

priklausančių lėšų, likvidatorius, prieš pradėdamas tenkinti paskesnės eilės

kreditorių reikalavimus ar siūlydamas teismui priimti sprendimą dėl banko

pabaigos, perveda šias nepareikalautas lėšas į notarų biuro depozitinę sąskaitą

kreditoriaus vardu.

Teismas,

nustatęs, kad neliko likviduojamo banko turto, iš kurio būtų galima tenkinti

kreditorių reikalavimus, patvirtina likvidavimo ataskaitą ir priima sprendimą

dėl banko pabaigos. Teismo sprendimas yra pagrindas išregistruoti banką iš

juridinių asmenų registro.

Bankas

pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

Nr.

VIII-1301,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2119 (99.07.30)

Nr. IX-193,

2001 02 27, Žin., 2001, Nr. 23-761 (2001 03 16)

Nr. IX-406, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

60-2140 (2001-07-11)

53(1) straipsnis. Atlyginimas įkaito turėtojui

Įkeitimu ir

(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš

lėšų, gautų pardavus įkeistą banko turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei

įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą, negu įkeitimu ir (arba) hipoteka

užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų skirtumas skiriamas kitų kreditorių

reikalavimams tenkinti 54 straipsnyje nustatyta tvarka. Įkaito turėtojui

atsisakius perimti įkeistą turtą ar iki galo nepatenkinus jo įkeitimu

užtikrinto reikalavimo iš įkeisto turto, šie įkaito turėtojo reikalavimai

tenkinami šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta eile ir tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

Nr. IX-406, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr.

60-2140 (2001-07-11)

54 straipsnis.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka

Banko kreditorių

reikalavimai pradedami tenkinti tik teismui priėmus sprendimą pradėti banko

likvidavimo procedūrą.

Pirmąja eile

tenkinami banko darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais.

Antrąja eile

tenkinami valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo reikalavimai dėl išlaidų,

susijusių su draudimo išmokų banko indėlininkams išmokėjimu, bei Finansų

ministerijos reikalavimai dėl išlaidų, neviršijančių banko indėlininkams

išmokėtų indėlių dalinių kompensacijų.

[3 dalies redakcija nuo

2002 m. liepos 1 d.:

Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų banko indėlininkams ar investuotojams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu, bei Finansų ministerijos reikalavimai dėl išlaidų, neviršijančių banko indėlininkams išmokėtų indėlių dalinių kompensacijų.]

Trečiąja eile

tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei privalomojo

valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip

pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

Ketvirtąja eile

tenkinami fizinių asmenų reikalavimai dėl indėlio ar jo dalies, neviršijančios

5000 litų, jeigu indėliai nebuvo apdrausti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų

indėlių draudimo įstatymą. Jeigu fizinių asmenų indėliai ar jų dalis buvo

kompensuoti iš Gyventojų indėlių kompensavimo fondo lėšų, tai šia eile

tenkinamas tik 5000 litų ir išmokėtos kompensacijos sumos skirtumas.

Penktąja

eile tenkinami kiti banko kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio

antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, septintojoje, aštuntojoje ir

devintojoje dalyse, reikalavimai.

Šeštąja

eile tenkinami kreditorių (paskolų davėjų) reikalavimai pagal paskolos sutartį,

jeigu paskolos sutarties šalys susitarė, jog, likviduojant paskolos gavėją,

reikalavimai pagal šią paskolą bus tenkinami tik atsiskaičius su visais kitais

paskolos gavėjo kreditoriais.

Septintąja

eile tenkinami banko privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkų

reikalavimai dėl neišmokėto dividendo.

Aštuntąja eile tenkinami

banko akcijų savininkų, išskyrus nurodytus šio straipsnio aštuntojoje dalyje,

reikalavimai dėl neišmokėto dividendo.

Kiekvienos

paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai

patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai.

Jeigu banko lėšų

neužtenka atitinkamos eilės kreditorių reikalavimams visiškai patenkinti, jie

tenkinami proporcingai reikalavimų dydžiui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

Nr.

VIII-1301,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2119 (99.07.30)

Nr. IX-722,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-476 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2002-07-01

Nr.

IX-977,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2637 (2002-06-28)

XI skyrius

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

55 straipsnis. Veikiančių

bankų statutų (įstatų) pakeitimas ir veiklos pertvarkymas

Veikiančių bankų statutų

(įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal šį įstatymą pertvarkymo tvarką ir terminus

nustato Lietuvos bankas, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

Asmenų, kurie už pasirašytas

banko naujos emisijos akcijas yra apmokėję iki šio įstatymo įsigaliojimo

dienos, jeigu banko naujos emisijos akcijų pasirašymo sutartyse nėra numatyta

atlyginimo už piniginius ar (ir) turtinius įnašus (apmokant akcijas) tvarka,

turtinių teisių į dividendą atsiradimo klausimą sprendžia banko akcininkų

visuotinis susirinkimas.

Iki 1995 m. balandžio 1 d.

Lietuvos bankas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe nustato šio įstatymo

31 straipsnio trečiosios dalies įgyvendinimo tvarką bei banke padedamų ir banko

išmokamų grynųjų pinigų sumas, apie kurias turi būti informuojamos teisėsaugos

institucijos.

Iki šio įstatymo

įsigaliojimo dienos bankų išleistos ir valstybei priklausančios privilegijuotos

akcijos pakeičiamos paprastomis vardinėmis. Su tuo susijusios statuto (įstatų)

pataisos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo banko valdybos teikimu

gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio akcininkų susirinkimo.

56 straipsnis. Kai kurių

teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios:

Lietuvos Respublikos

komercinių (akcinių) bankų įstatymą (Žin., 1992, Nr.24-696; 1994, Nr.43-775,

Nr. 55-1048);

Lietuvos Respublikos

laikinąjį įstatymą "Dėl komercinių bankų bankroto bylų iškėlimo ir

teisminio nagrinėjimo tvarkos ypatumų" (Žin., 1994, Nr. 59-1154);

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių

(akcinių) bankų įstatymo įsigaliojimo tvarkos" (Žin., 1992, Nr.24-697);

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr.I-2928 "Dėl

pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti kai kuriuos klausimus" 2

punktą.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1218,

96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1295,

96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 40 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1358,

96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 10, 11, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1417,

96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 34 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1601,

96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-178,

97.04.08, Žin., 1997, Nr.33-811 (97.04.18)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-277,

97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1504 (97.07.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-295,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1595 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 53(1) STRAIPSNIU IR 17, 37, 39,

40, 53, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-410,

97.09.11, Žin., 1997, Nr.84-2092 (97.09.12)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-564,

97.12.09, Žin., 1997, Nr.117-3004 (97.12.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1301,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2119 (99.07.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 6, 53, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1583,

00.03.21, Žin., 2000, Nr.28-768 (00.04.05)

KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1588,

00.03.23, Žin., 2000, Nr.29-804 (00.04.07)

KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 6, 26 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1838, 00.07.13, Žin., 2000, Nr.61-1836 (00.07.26)

KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 6, 7, 8 IR 34 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-164, 2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 16-492 (2001 02 21)

KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7, 14, 18, 24, 27, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio