← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2000-12-23

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 58-1712

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. birželio 29 d. Nr. VIII-1780

Vilnius

(Žin., 1996, Nr.102-2319, Nr.121-2849, 2852; 1997, Nr.91-2272)

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo

nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir

televizijos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

LIETUVOS

NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS

į s t a t y m a s

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis. LRT samprata ir statusas

1.

LRT -

valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno institucija.

2.

LRT yra

juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta

tvarka.

3 straipsnis.

LRT veiklos principai

1.

LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti

visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės

civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir

demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti

toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą,

stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą.

Rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos,

nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi

atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo

pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas

žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.

2.

LRT transliuojamų

radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėpia visą Lietuvos Respublikos

teritoriją.

4 straipsnis.

LRT programoms keliami reikalavimai

1.

LRT

programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti

orientuotos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių

tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Programose neleidžiama įsivyrauti

vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose

pateikiama informacija turi būti subalansuota, atspindinti įvairias politines

pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios turi būti autorizuotos, patikrintos ir

išsamios.

2.

LRT

programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms,

pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno

laidoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginio, pažintinio, analitinio pobūdžio

laidose.

3.

Europos

kūrinių bei nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo (audiovizualinių) kūrinių LRT

programose mastus nustato Visuomenės informavimo įstatymas.

4.

Minimali LRT

programų transliavimo trukmė yra:

1) televizijos: darbo

dienomis - 12 valandų per parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis - 16 valandų

per parą;

2) radijo: pirmosios

programos trukmė - 24 valandos per parą, antrosios - 18 valandų per parą,

trečiosios - 12 valandų per parą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-2070, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

94-2919 (2000 11 03)

5 straipsnis. LRT teisės ir pareigos

1.

LRT yra Seimo

įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėja. Negali būti

jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT

tarybai (toliau - Taryba).

2.

LRT turi

leidybos teisę, taip pat teisę nemokamai įrašinėti ir transliuoti Seimo bei

Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti įrašais savo

nuožiūra.

3.

LRT turi

teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai parengti ne ilgesnes kaip 90

sekundžių trukmės informacinio pobūdžio laidas apie visuomenei reikšmingus

Lietuvos ir kitų šalių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus

renginius, apie kuriuos pateikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai yra

įsigiję išimtinę teisę.

4.

LRT turi

teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti meno

kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir

kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo

ir televizijos laidas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio

radijo ir televizijos programas, steigti filialus, korespondentų punktus,

leisti informacinius leidinius apie savo veiklą.

5.

LRT turi pirmumo

teisę į naujai sukoordinuotus elektroninio ryšio kanalus (radijo dažnius),

valstybinius radijo ir televizijos transliavimo įrenginius su naujausiomis

radijo ir televizijos technologijomis. LRT turi teisę turėti 2 televizijos ir 4

radijo programas.

6.

LRT suteikia

laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos

klausimais Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo ar Vyriausybės prašymu

LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo ar

Vyriausybės pranešimams. LRT gali leisti kalbėti opozicijos atstovui.

7.

LRT suteikia

Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms

laiką transliuoti religines apeigas dvišaliuose susitarimuose numatytomis

sąlygomis ir tvarka.

8.

LRT suteikia

laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms

ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų,

Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir

tvarka.

9.

LRT sudaro

sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją.

10.

LRT

naudojamuose kanaluose neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims

be Tarybos leidimo.

6 straipsnis. Reklama LRT programose

1.

Reklama LRT

programose transliuojama įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Reklama LRT

programose draudžiama:

1) valstybės

paskelbtomis gedulo dienomis;

2) transliuojant

valstybinės reikšmės renginius;

3) vaikams

skirtose laidose.

3.

Reklamos

trukmė tiek LRT televizijos, tiek LRT radijo programose neturi viršyti 15

procentų dienos transliavimo laiko.

4.

Didėjant

valstybės rinkliavos LRT įplaukoms, Tarybos sprendimu reklamos laikas

palaipsniui proporcingai mažinamas iki 10 procentų dienos transliavimo laiko.

5.

LRT informacinėse

ir švietimo programose ar laidose komercinė reklama netransliuojama.

6.

Jeigu

transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos

filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir

dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama galima

pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją

pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne

mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai.

7.

LRT

netransliuojami teleparduotuvės skelbimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-2070, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

94-2919 (2000 11 03)

7 straipsnis. LRT programų rėmimas

LRT programos

gali būti remiamos Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.

8 straipsnis. LRT veiklos

reikalavimai darbuotojų streikų ar ypatingų situacijų metu

1.

Streikuojant

LRT darbuotojams, radijas ir televizija privalo užtikrinti klausytojams ir

žiūrovams Tarybos nustatytą informacijos minimumą.

2.

Gaivalinių

nelaimių, epidemijų, nepaprastosios ar karo padėties atveju LRT privalo skelbti

Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Generalinės

prokuratūros oficialius pranešimus.

II SKYRIUS

LIETUVOS NACIONALINIO

RADIJO IR TELEVIZIJOS VALDYMAS

9 straipsnis. LRT taryba

1.

LRT valdymo organai yra Taryba ir

administracija.

2.

Taryba yra

aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji

sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

Pirmajai Tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 tarybos

narius 6 metams skiria Respublikos Prezidentas; 4 narius 4 metams skiria Seimas

(2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius kaip

savo atstovus (po vieną) 2 metams skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo

taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos

vyskupų konferencija. Pasibaigus Tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi

ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria 6 metams.

3.

Tarybos

sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia

pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai paprasta visų Tarybos narių

balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką.

4.

Tarybos

nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Radijo ir televizijos komisijos nariai,

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys

pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, įskaitant LRT, taip pat

radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai.

5.

Tarybos narys

negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus

atvejus, kai:

1) Tarybos narys

atsistatydina;

2) Tarybos narys

be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Tarybos darbe;

3) Tarybos

nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4) Tarybos narys

netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) pakinta

Tarybos nario paskyrimo įstatyminis pagrindas.

6.

Pasibaigus kurio

nors Tarybos nario įgaliojimų laikui, šis Tarybos narys gali būti pakartotinai

skiriamas į Tarybą su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo nesusidaro daugiau kaip

dvi kadencijos iš eilės.

7.

Kai Taryboje

atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią

ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį

iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos

narys, pabaigos.

8.

Taryba turi

teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina,

Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai

susirinkus į pirmąjį posėdį. Tarybos atsistatydinimo atveju šio straipsnio 7

dalies nuostata netaikoma.

9.

Kai Taryba

atsistatydina, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vėliau kaip per

10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius,

prašydamas paskirti Tarybos narius.

10.

Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau

kaip per 10 dienų nuo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kreipimosi

dienos. Paskyrus visus Tarybos narius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros

komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų organizuoja Tarybos pirmininko rinkimą.

Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams paprasta visų Tarybos narių balsų

dauguma, jeigu nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Tarybos

pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.

11.

Tarybos

posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis

neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba trečdalio

Tarybos narių reikalavimu. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau

kaip pusė Tarybos narių. Nutarimai priimami paprasta visų Tarybos narių balsų

dauguma, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį.

12.

Taryba dirba

pagal savo pačios patvirtintą darbo reglamentą.

13.

Taryba

finansuojama (apmokama už posėdžius, administracinės išlaidos) iš LRT lėšų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1911, 2000 08 31, Žin., 2000, Nr.

78-2362 (2000 09 15), įsigalioja nuo 2000 10 01

10 straipsnis.

Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė

1.

Taryba:

1) formuoja LRT

programų valstybinę strategiją;

2) formuoja LRT

programų mastus ir struktūrą, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų

pakeitimus;

3) nustato

kanalų skaičių ir jų naudojimą programoms transliuoti;

4) tvirtina LRT

įstatus;

5) prižiūri,

kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams

keliamų reikalavimų;

6) svarsto ir

tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;

7) tvirtina LRT

administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo

ataskaitas;

8) svarsto ir

tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;

9) tvirtina LRT

kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat

darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;

10) tvirtina konkursų LRT laidoms rengti

rezultatus;

11) steigia LRT

ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę komisiją;

12) tvirtina Administracinės komisijos

nuostatus;

13) skiria Administracinės komisijos

narius;

14) nustato

konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau - generalinis direktorius)

pareigoms tvarką;

15) ne vėliau

kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio

direktoriaus pareigoms;

16) viešo

konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą;

17) nustato generalinio direktoriaus

pavaduotojų skaičių;

18) generalinio direktoriaus teikimu

skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.

2.

Tarybos narys negali būti generaliniu

direktoriumi.

3.

Tarybos nutarimai LRT yra privalomi.

4.

Jei

generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į

Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą

dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų

svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį

nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, generalinis direktorius

nutarimą privalo vykdyti.

5.

Taryba turi

teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos bei Administracinės komisijos

posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Administracinės komisijos,

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną

savo funkcijoms atlikti.

6.

Tarybos

veikla yra vieša. Tarybos reglamento numatytais atvejais gali būti rengiami

uždari Tarybos posėdžiai. Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka

skelbiami LRT radijo ir (ar) televizijos laidose. LRT taryba kasmet spaudoje

paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Tarybos pirmininkas kartą per metus už

LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.

11 straipsnis.

Administracinė komisija, jos funkcijos, teisės ir atskaitomybė

1.

Administracinė komisija sudaroma iš 5 narių. Administracinės komisijos narius 4

metams skiria Taryba. Administracinės komisijos nariais negali būti Seimo,

Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys,

dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir (ar) televizijos stotyse, įskaitant ir

LRT. Pasibaigus Administracinės komisijos nario kadencijai, jis gali būti

skiriamas pakartotinai, su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo nesusidaro daugiau

kaip dvi kadencijos iš eilės.

2.

Administracinės komisijos nariai turi būti vadybos ir (ar) finansų

specialistai.

3.

Jeigu dėl

kokių nors priežasčių Administracinės komisijos narys negali atlikti savo

pareigų arba nedalyvauja Administracinės komisijos posėdžiuose daugiau kaip 4

mėnesius, Taryba turi teisę jį atšaukti ir į jo vietą skirti kitą asmenį.

Administracinės komisijos narys turi teisę atsistatydinti.

4.

Administracinė komisija veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus.

5.

Administracinės komisijos nariai išsirenka pirmininką, kuris ne rečiau kaip

kartą per 2 mėnesius šaukia Administracinės komisijos posėdžius. Posėdis

teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Administracinės komisijos narių.

Administracinė komisija išvadas priima paprasta Administracinės komisijos narių

balsų dauguma.

6.

Administracinė komisija atlieka šias

funkcijas:

1) teikia išvadas Tarybai dėl LRT

veiklos perspektyvinių ir kasmetinių planų ekonominio bei finansinio

pagrįstumo;

2) teikia išvadas Tarybai dėl LRT metinių

pajamų ir išlaidų sąmatos bei jos vykdymo ataskaitos;

3)

teikia išvadas Tarybai dėl bankų kreditų, garantijų suteikimo bei

įsipareigojimų vykdymo;

4) teikia išvadas Tarybai sudarant

sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 100 000 litų;

5)

teikia išvadas dėl konkursui pateiktų LRT laidų projektų finansinio pagrįstumo;

6)

teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl lėšų, kurios nėra numatytos

patvirtintoje LRT sąmatoje, panaudojimo;

7)

teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl sutarties su LRT darbuotojų

profesinėmis sąjungomis projekto ekonominio pagrįstumo;

8) konsultuoja Tarybą ir generalinį

direktorių finansų klausimais;

9) gali siūlyti Tarybai

inicijuoti LRT ar atskirų jos padalinių ūkinės ir finansinės veiklos auditą.

7.

Administracinė komisija turi teisę siųsti savo atstovą į LRT administracijos

posėdžius, gauti iš LRT administracijos ir Tarybos informaciją, būtiną savo

funkcijoms atlikti.

8.

Administracinė komisija yra finansuojama iš LRT lėšų Administracinės komisijos

nuostatų nustatyta tvarka.

9.

Administracinė komisija ne rečiau kaip kartą per metus už savo veiklą

atsiskaito Tarybai LRT įstatų nustatyta tvarka.

12 straipsnis.

Generalinis direktorius

1.

LRT vadovauja

ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT

veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų

įgyvendinimą.

2.

Generalinį

direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų

Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas

konkursas.

3.

Jeigu asmuo,

patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės

organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo

generaliniu direktoriumi laikotarpiui.

4.

Generalinis

direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų

nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3

visų Tarybos narių.

5.

Generalinis

direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju

atsistatydina ir jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus

pavaduotojai.

6.

Tarybai

atsistatydinus, generalinis direktorius bei jo teikimu Tarybos paskirti

generalinio direktoriaus pavaduotojai atleidžiami. Tarybai arba generaliniam

direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam

asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio

direktoriaus paskyrimo.

13 straipsnis.

Generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė

1.

Generalinis

direktorius:

1) vadovauja LRT

veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip

pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis,

skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;

2) Tarybos

prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos

nutarimų vykdymą bei Administracinės komisijos išvadas.

2.

Generalinis

direktorius turi teisę gauti Tarybos nutarimus, Administracinės komisijos

išvadas bei kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo

teisės gali dalyvauti Tarybos ir Administracinės komisijos posėdžiuose.

3.

Generalinis

direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą.

III SKYRIUS

LIETUVOS

NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS TURTAS,

FINANSINĖ IR ŪKINĖ VEIKLA

14 straipsnis.

LRT turtas

1.

LRT turtas

yra valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuojamas.

2.

LRT turtą

valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.

3.

LRT pastatai

ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami.

4.

Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 100

000 litų, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi Vyriausybės

leidimą.

5.

Ilgalaikį

turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu

100 000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavęs Tarybos leidimą.

6.

Ilgalaikį,

visiškai susidėvėjusį turtą bei trumpalaikį turtą, kurio pradinė įsigijimo arba

indeksuota vertė yra iki 1000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti

LRT generalinio direktoriaus įsakymu.

7.

LRT turtu

negalima užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymo.

15 straipsnis.

LRT finansinė ir ūkinė veikla

1.

LRT

finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų iš valstybės

rinkliavos už LRT teikiamas visuomenei paslaugas, už radijo ir televizijos

laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš

komercinės ir ūkinės veiklos. Didėjant valstybės rinkliavos LRT įplaukoms,

atitinkamai mažinamas LRT finansavimas iš biudžeto.

2.

LRT savarankiškai

vykdo komercinę, ūkinę, leidybos veiklą.

3.

LRT skiriamos

lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute. Lėšos

už LRT programų siuntimą skiriamos iš valstybės biudžeto, o jų suma nurodoma

atskiroje valstybės biudžeto įstatymo eilutėje.

4.

LRT

netaikomas bankrotas.

16 straipsnis.

LRT reorganizavimas ir likvidavimas

LRT

reorganizuojama ar likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymu.“