Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 58-1712
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. birželio 29 d. Nr. VIII-1780
Vilnius
(Žin., 1996, Nr.102-2319, Nr.121-2849, 2852; 1997, Nr.91-2272)
1 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo
nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS
RESPUBLIKOS
LIETUVOS
NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS
į s t a t y m a s
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
2 straipsnis. LRT samprata ir statusas
LRT -
valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno institucija.
LRT yra
juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta
tvarka.
3 straipsnis.
LRT veiklos principai
1.
LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti
visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės
civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir
demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti
toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą,
stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą.
Rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos,
nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi
atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo
pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas
žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.
LRT transliuojamų
radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėpia visą Lietuvos Respublikos
teritoriją.
4 straipsnis.
LRT programoms keliami reikalavimai
LRT
programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti
orientuotos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių
tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Programose neleidžiama įsivyrauti
vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose
pateikiama informacija turi būti subalansuota, atspindinti įvairias politines
pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios turi būti autorizuotos, patikrintos ir
išsamios.
LRT
programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms,
pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno
laidoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginio, pažintinio, analitinio pobūdžio
laidose.
Europos
kūrinių bei nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo (audiovizualinių) kūrinių LRT
programose mastus nustato Visuomenės informavimo įstatymas.
Minimali LRT
programų transliavimo trukmė yra:
1) televizijos: darbo
dienomis - 12 valandų per parą, savaitgaliais ir švenčių dienomis - 16 valandų
per parą;
2) radijo: pirmosios
programos trukmė - 24 valandos per parą, antrosios - 18 valandų per parą,
trečiosios - 12 valandų per parą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-2070, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.
94-2919 (2000 11 03)
5 straipsnis. LRT teisės ir pareigos
LRT yra Seimo
įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėja. Negali būti
jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT
tarybai (toliau - Taryba).
LRT turi
leidybos teisę, taip pat teisę nemokamai įrašinėti ir transliuoti Seimo bei
Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti įrašais savo
nuožiūra.
LRT turi
teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai parengti ne ilgesnes kaip 90
sekundžių trukmės informacinio pobūdžio laidas apie visuomenei reikšmingus
Lietuvos ir kitų šalių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus
renginius, apie kuriuos pateikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai yra
įsigiję išimtinę teisę.
LRT turi
teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti meno
kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir
kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo
ir televizijos laidas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio
radijo ir televizijos programas, steigti filialus, korespondentų punktus,
leisti informacinius leidinius apie savo veiklą.
LRT turi pirmumo
teisę į naujai sukoordinuotus elektroninio ryšio kanalus (radijo dažnius),
valstybinius radijo ir televizijos transliavimo įrenginius su naujausiomis
radijo ir televizijos technologijomis. LRT turi teisę turėti 2 televizijos ir 4
radijo programas.
LRT suteikia
laiką Respublikos Prezidentui kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos
klausimais Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo ar Vyriausybės prašymu
LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo ar
Vyriausybės pranešimams. LRT gali leisti kalbėti opozicijos atstovui.
LRT suteikia
Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms
laiką transliuoti religines apeigas dvišaliuose susitarimuose numatytomis
sąlygomis ir tvarka.
LRT suteikia
laiką rinkimų metu kandidatams į Respublikos Prezidentus, politinėms partijoms
ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų,
Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir
tvarka.
LRT sudaro
sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją.
LRT
naudojamuose kanaluose neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims
be Tarybos leidimo.
6 straipsnis. Reklama LRT programose
Reklama LRT
programose transliuojama įstatymų nustatyta tvarka.
Reklama LRT
programose draudžiama:
1) valstybės
paskelbtomis gedulo dienomis;
2) transliuojant
valstybinės reikšmės renginius;
3) vaikams
skirtose laidose.
Reklamos
trukmė tiek LRT televizijos, tiek LRT radijo programose neturi viršyti 15
procentų dienos transliavimo laiko.
Didėjant
valstybės rinkliavos LRT įplaukoms, Tarybos sprendimu reklamos laikas
palaipsniui proporcingai mažinamas iki 10 procentų dienos transliavimo laiko.
LRT informacinėse
ir švietimo programose ar laidose komercinė reklama netransliuojama.
Jeigu
transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos
filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir
dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama galima
pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją
pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne
mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai.
LRT
netransliuojami teleparduotuvės skelbimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-2070, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.
94-2919 (2000 11 03)
7 straipsnis. LRT programų rėmimas
LRT programos
gali būti remiamos Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.
8 straipsnis. LRT veiklos
reikalavimai darbuotojų streikų ar ypatingų situacijų metu
Streikuojant
LRT darbuotojams, radijas ir televizija privalo užtikrinti klausytojams ir
žiūrovams Tarybos nustatytą informacijos minimumą.
Gaivalinių
nelaimių, epidemijų, nepaprastosios ar karo padėties atveju LRT privalo skelbti
Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Generalinės
prokuratūros oficialius pranešimus.
II SKYRIUS
LIETUVOS NACIONALINIO
RADIJO IR TELEVIZIJOS VALDYMAS
9 straipsnis. LRT taryba
LRT valdymo organai yra Taryba ir
administracija.
Taryba yra
aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji
sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.
Pirmajai Tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 tarybos
narius 6 metams skiria Respublikos Prezidentas; 4 narius 4 metams skiria Seimas
(2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius kaip
savo atstovus (po vieną) 2 metams skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo
taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos
vyskupų konferencija. Pasibaigus Tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi
ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria 6 metams.
Tarybos
sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia
pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai paprasta visų Tarybos narių
balsų dauguma 3 metams išsirenka Tarybos pirmininką.
Tarybos
nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Radijo ir televizijos komisijos nariai,
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys
pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, įskaitant LRT, taip pat
radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai.
Tarybos narys
negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus
atvejus, kai:
1) Tarybos narys
atsistatydina;
2) Tarybos narys
be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Tarybos darbe;
3) Tarybos
nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) Tarybos narys
netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) pakinta
Tarybos nario paskyrimo įstatyminis pagrindas.
Pasibaigus kurio
nors Tarybos nario įgaliojimų laikui, šis Tarybos narys gali būti pakartotinai
skiriamas į Tarybą su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo nesusidaro daugiau kaip
dvi kadencijos iš eilės.
Kai Taryboje
atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią
ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį
iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos
narys, pabaigos.
Taryba turi
teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina,
Tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai
susirinkus į pirmąjį posėdį. Tarybos atsistatydinimo atveju šio straipsnio 7
dalies nuostata netaikoma.
Kai Taryba
atsistatydina, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vėliau kaip per
10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius,
prašydamas paskirti Tarybos narius.
10.
Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau
kaip per 10 dienų nuo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kreipimosi
dienos. Paskyrus visus Tarybos narius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų organizuoja Tarybos pirmininko rinkimą.
Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams paprasta visų Tarybos narių balsų
dauguma, jeigu nesusidaro daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Tarybos
pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.
Tarybos
posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis
neina pareigų, – pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba trečdalio
Tarybos narių reikalavimu. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau
kaip pusė Tarybos narių. Nutarimai priimami paprasta visų Tarybos narių balsų
dauguma, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį.
Taryba dirba
pagal savo pačios patvirtintą darbo reglamentą.
Taryba
finansuojama (apmokama už posėdžius, administracinės išlaidos) iš LRT lėšų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1911, 2000 08 31, Žin., 2000, Nr.
78-2362 (2000 09 15), įsigalioja nuo 2000 10 01
10 straipsnis.
Tarybos funkcijos, teisės ir atskaitomybė
Taryba:
1) formuoja LRT
programų valstybinę strategiją;
2) formuoja LRT
programų mastus ir struktūrą, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų
pakeitimus;
3) nustato
kanalų skaičių ir jų naudojimą programoms transliuoti;
4) tvirtina LRT
įstatus;
5) prižiūri,
kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams
keliamų reikalavimų;
6) svarsto ir
tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus;
7) tvirtina LRT
administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo
ataskaitas;
8) svarsto ir
tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;
9) tvirtina LRT
kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat
darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes;
10) tvirtina konkursų LRT laidoms rengti
rezultatus;
11) steigia LRT
ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę komisiją;
12) tvirtina Administracinės komisijos
nuostatus;
13) skiria Administracinės komisijos
narius;
14) nustato
konkurso LRT generalinio direktoriaus (toliau - generalinis direktorius)
pareigoms tvarką;
15) ne vėliau
kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio
direktoriaus pareigoms;
16) viešo
konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą;
17) nustato generalinio direktoriaus
pavaduotojų skaičių;
18) generalinio direktoriaus teikimu
skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.
Tarybos narys negali būti generaliniu
direktoriumi.
Tarybos nutarimai LRT yra privalomi.
Jei
generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į
Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą
dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų
svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį
nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, generalinis direktorius
nutarimą privalo vykdyti.
Taryba turi
teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos bei Administracinės komisijos
posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Administracinės komisijos,
valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną
savo funkcijoms atlikti.
Tarybos
veikla yra vieša. Tarybos reglamento numatytais atvejais gali būti rengiami
uždari Tarybos posėdžiai. Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka
skelbiami LRT radijo ir (ar) televizijos laidose. LRT taryba kasmet spaudoje
paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Tarybos pirmininkas kartą per metus už
LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.
11 straipsnis.
Administracinė komisija, jos funkcijos, teisės ir atskaitomybė
1.
Administracinė komisija sudaroma iš 5 narių. Administracinės komisijos narius 4
metams skiria Taryba. Administracinės komisijos nariais negali būti Seimo,
Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys,
dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir (ar) televizijos stotyse, įskaitant ir
LRT. Pasibaigus Administracinės komisijos nario kadencijai, jis gali būti
skiriamas pakartotinai, su sąlyga, jeigu dėl tokio paskyrimo nesusidaro daugiau
kaip dvi kadencijos iš eilės.
2.
Administracinės komisijos nariai turi būti vadybos ir (ar) finansų
specialistai.
Jeigu dėl
kokių nors priežasčių Administracinės komisijos narys negali atlikti savo
pareigų arba nedalyvauja Administracinės komisijos posėdžiuose daugiau kaip 4
mėnesius, Taryba turi teisę jį atšaukti ir į jo vietą skirti kitą asmenį.
Administracinės komisijos narys turi teisę atsistatydinti.
4.
Administracinė komisija veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus.
5.
Administracinės komisijos nariai išsirenka pirmininką, kuris ne rečiau kaip
kartą per 2 mėnesius šaukia Administracinės komisijos posėdžius. Posėdis
teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Administracinės komisijos narių.
Administracinė komisija išvadas priima paprasta Administracinės komisijos narių
balsų dauguma.
Administracinė komisija atlieka šias
funkcijas:
1) teikia išvadas Tarybai dėl LRT
veiklos perspektyvinių ir kasmetinių planų ekonominio bei finansinio
pagrįstumo;
2) teikia išvadas Tarybai dėl LRT metinių
pajamų ir išlaidų sąmatos bei jos vykdymo ataskaitos;
3)
teikia išvadas Tarybai dėl bankų kreditų, garantijų suteikimo bei
įsipareigojimų vykdymo;
4) teikia išvadas Tarybai sudarant
sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 100 000 litų;
5)
teikia išvadas dėl konkursui pateiktų LRT laidų projektų finansinio pagrįstumo;
6)
teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl lėšų, kurios nėra numatytos
patvirtintoje LRT sąmatoje, panaudojimo;
7)
teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl sutarties su LRT darbuotojų
profesinėmis sąjungomis projekto ekonominio pagrįstumo;
8) konsultuoja Tarybą ir generalinį
direktorių finansų klausimais;
9) gali siūlyti Tarybai
inicijuoti LRT ar atskirų jos padalinių ūkinės ir finansinės veiklos auditą.
7.
Administracinė komisija turi teisę siųsti savo atstovą į LRT administracijos
posėdžius, gauti iš LRT administracijos ir Tarybos informaciją, būtiną savo
funkcijoms atlikti.
8.
Administracinė komisija yra finansuojama iš LRT lėšų Administracinės komisijos
nuostatų nustatyta tvarka.
9.
Administracinė komisija ne rečiau kaip kartą per metus už savo veiklą
atsiskaito Tarybai LRT įstatų nustatyta tvarka.
12 straipsnis.
Generalinis direktorius
LRT vadovauja
ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT
veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų
įgyvendinimą.
Generalinį
direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba daugiau kaip pusės visų
Tarybos narių balsų dauguma. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas
konkursas.
Jeigu asmuo,
patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės
organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo
generaliniu direktoriumi laikotarpiui.
Generalinis
direktorius dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų
nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3
visų Tarybos narių.
Generalinis
direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju
atsistatydina ir jo teikimu Tarybos paskirti generalinio direktoriaus
pavaduotojai.
Tarybai
atsistatydinus, generalinis direktorius bei jo teikimu Tarybos paskirti
generalinio direktoriaus pavaduotojai atleidžiami. Tarybai arba generaliniam
direktoriui atsistatydinus, Taryba paveda generaliniam direktoriui ar kitam
asmeniui laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas iki naujo generalinio
direktoriaus paskyrimo.
13 straipsnis.
Generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atskaitomybė
Generalinis
direktorius:
1) vadovauja LRT
veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip
pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis,
skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
2) Tarybos
prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos
nutarimų vykdymą bei Administracinės komisijos išvadas.
Generalinis
direktorius turi teisę gauti Tarybos nutarimus, Administracinės komisijos
išvadas bei kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, be balsavimo
teisės gali dalyvauti Tarybos ir Administracinės komisijos posėdžiuose.
Generalinis
direktorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti metinę LRT veiklos ataskaitą.
III SKYRIUS
LIETUVOS
NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS TURTAS,
FINANSINĖ IR ŪKINĖ VEIKLA
14 straipsnis.
LRT turtas
LRT turtas
yra valstybės nuosavybė ir negali būti privatizuojamas.
LRT turtą
valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.
LRT pastatai
ir žemė negali būti parduodami, perleidžiami ar įkeičiami.
4.
Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 100
000 litų, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi Vyriausybės
leidimą.
Ilgalaikį
turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu
100 000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavęs Tarybos leidimą.
Ilgalaikį,
visiškai susidėvėjusį turtą bei trumpalaikį turtą, kurio pradinė įsigijimo arba
indeksuota vertė yra iki 1000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti
LRT generalinio direktoriaus įsakymu.
LRT turtu
negalima užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymo.
15 straipsnis.
LRT finansinė ir ūkinė veikla
LRT
finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų iš valstybės
rinkliavos už LRT teikiamas visuomenei paslaugas, už radijo ir televizijos
laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš
komercinės ir ūkinės veiklos. Didėjant valstybės rinkliavos LRT įplaukoms,
atitinkamai mažinamas LRT finansavimas iš biudžeto.
LRT savarankiškai
vykdo komercinę, ūkinę, leidybos veiklą.
LRT skiriamos
lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute. Lėšos
už LRT programų siuntimą skiriamos iš valstybės biudžeto, o jų suma nurodoma
atskiroje valstybės biudžeto įstatymo eilutėje.
LRT
netaikomas bankrotas.
16 straipsnis.
LRT reorganizavimas ir likvidavimas
LRT
reorganizuojama ar likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymu.“