Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi laikytis šio įstatymo 67 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir taikyti visas reikalingas veiksmingas sistemas, procedūras ir susitarimus, kad būtų užtikrintas nustatytų reikalavimų laikymasis.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi suteikti sistemos nariams ir dalyviams visą reikalingą informaciją apie jų pareigas, susijusias su atsiskaitymais dėl toje sistemoje sudarytų sandorių. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo imtis visų reikalingų priemonių, kurios palengvintų veiksmingą atsiskaitymą už šiose sistemose sudarytus sandorius.

Daugiašalė prekybos sistema ir organizuotos prekybos sistema privalo turėti ne mažiau kaip tris aktyvius narius arba naudotojus, iš kurių kiekvienas turi turėti galimybę bendrauti su kitais nariais ar naudotojais nustatant finansinės priemonės kainą.

Jeigu perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kurie buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, yra prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje arba organizuotos prekybos sistemoje be jų emitento sutikimo, šių vertybinių popierių emitentui netaikomi pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi toje sistemoje.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo nedelsdami vykdyti priežiūros institucijos privalomus nurodymus dėl prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar nutraukimo.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo pateikti priežiūros institucijai detalų administruojamos sistemos veikimo aprašą, įskaitant informaciją apie kontrolės arba dalyvavimo ryšius reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos, organizuotos prekybos sistemos arba sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės, priklausančių tai pačiai investicines paslaugas teikiančiai įmonei ar tam pačiam rinkos operatoriui, veikloje, taip pat jų narių, dalyvių ir (arba) naudotojų sąrašus. Priežiūros institucija šią informaciją perduoda Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, jeigu ji paprašo. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie finansų maklerio įmonės licencijos išdavimą, pakeitimą ar panaikinimą arba teisės verstis rinkos operatoriaus veikla suteikimą ar panaikinimą. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija sudaro ir skelbia visų Europos Sąjungoje veikiančių daugiašalių prekybos sistemų ir organizuotos prekybos sistemų sąrašą, informaciją apie jų teikiamas paslaugas ir kiekvienos daugiašalės prekybos sistemos ir organizuotos prekybos sistemos unikalų kodą.

Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai. Šią informaciją priežiūros institucija perduoda Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, administruojančiai visose valstybėse narėse veikiančių ir sisteminę prekybą vykdančių finansų maklerių įmonių sąrašą.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, be šio įstatymo 16 ir 22 straipsniuose nustatytų reikalavimų, privalo patvirtinti neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles, reglamentuojančias pavedimų vykdymo tvarką šioje sistemoje.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi:

Šio įstatymo 29, 30, 31, 33 straipsniuose (išskyrus 33 straipsnio 41 dalį) ir 34 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams, sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl savo klientų, kai, veikdami kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.

Finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, neturi teisės vykdyti savo klientų pavedimų, jeigu vykdydami klientų pavedimus finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius sudaro sandorį nuosavomis lėšomis, arba dalyvauti sudarant tarpininko suderintus sandorius.

Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, imasi reikiamų priemonių, užkertančių kelią klientų pavedimų vykdymui organizuotos prekybos sistemoje, jeigu vykdydami klientų pavedimus finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius sudaro sandorį nuosavomis lėšomis arba sandorį nuosavomis lėšomis sudaro kitas subjektas, priklausantis tai pačiai įmonių grupei, kuriai priklauso finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius.

Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, turi teisę dalyvauti sudarant tarpininko suderintus sandorius dėl obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir tam tikrų išvestinių finansinių priemonių tik tada, kai yra gavę kliento pritarimą.

Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, neturi teisės dalyvauti sudarant tarpininko suderintus sandorius vykdydami kliento pavedimus organizuotos prekybos sistemoje dėl išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaitos pareiga pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnį.

Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, turi imtis priemonių, užtikrinančių šiame įstatyme nustatytų sąlygų, taikomų tarpininko suderintiems sandoriams, laikymąsi.

Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, turi teisę savo sąskaita sudaryti sandorius, kurie nepriskiriami prie tarpininko suderintų sandorių, tik dėl išleistų valstybės skolos finansinių priemonių, kurių rinka nėra likvidi.

Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė neturi teisės administruoti organizuotos prekybos sistemos. Organizuotos prekybos sistema neturi būti susijusi su sisteminę prekybą vykdančia finansų maklerio įmone tokiais ryšiais, kurie leistų sąveikauti organizuotos prekybos sistemoje teikiamiems pavedimams su sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės teikiamais (skelbiamais) pavedimais ar kotiruotėmis. Organizuotos prekybos sistema negali būti susijusi su kita organizuotos prekybos sistema taip, kad skirtingose sistemose pateikiami pavedimai sąveikautų tarpusavyje.

Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, turi teisę pasitelkti kitą finansų maklerio įmonę vykdyti nepriklausomo rinkos formuotojo veiklą toje organizuotos prekybos sistemoje.

Finansų maklerio įmonė nebus laikoma vykdančia nepriklausomo rinkos formuotojo veiklą organizuotos prekybos sistemoje, jeigu ji glaudžiais ryšiais susijusi su finansų maklerio įmone arba rinkos formuotoju, administruojančiais organizuotos prekybos sistemą.

Pavedimai organizuotos prekybos sistemoje vykdomi įgyvendinant diskrecijos teisę. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, turi diskrecijos teisę bet kuriuo iš šių atvejų:

Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys organizuotos prekybos sistemą, kurioje suderinami klientų pavedimai, turi teisę nustatyti, ar du arba daugiau pateiktų pavedimų bus suderinami sistemoje, kada ir kokiu mastu tai bus padaryta. Sistemą, kurioje sudaromi sandoriai dėl ne nuosavybės finansinių priemonių, administruojanti finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius gali imtis priemonių, palengvinančių derybas tarp klientų, siekiančių suderinti du arba daugiau potencialiai suderinamų interesų sudaryti sandorį.

Jeigu finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius kreipiasi su prašymu išduoti arba papildyti licenciją, kad būtų suteikta teisė administruoti daugiašalę prekybos sistemą, taip pat prireikus kitais atvejais (ad hoc pagrindu) priežiūros institucija turi teisę reikalauti pateikti:

Priežiūros institucija stebi finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriaus vykdomus tarpininko suderintus sandorius siekdama užtikrinti, kad ši veikla atitiktų jai keliamus reikalavimus ir kad vykdomi tarpininko suderinti sandoriai nesudarytų prielaidų kilti interesų konfliktui tarp finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus ir jų klientų.

Sandoriams, sudaromiems organizuotos prekybos sistemoje, taikomi šio įstatymo 29, 30, 31, 33 ir 34 straipsniuose nustatyti reikalavimai.

Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės privalo nuolat laikytis šiame įstatyme nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti.

Kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros institucija. Finansų maklerio įmonė turi pranešti priežiūros institucijai apie visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius pasikeitimus.

Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento:

Finansų maklerio įmonė, surinkusi ir įvertinusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios yra tinkamos klientui atsižvelgiant į jo toleranciją rizikai ir galimybes prisiimti nuostolius.

Finansų maklerio įmonė, teikdama investavimo rekomendacijas arba portfelio valdymo paslaugas, apimančias vienų finansinių priemonių pakeitimą kitomis, privalo surinkti būtiną informaciją apie kliento investicijas ir išanalizuoti finansinių priemonių pakeitimo kitomis išlaidas ir naudą. Teikdamos investavimo rekomendacijas, finansų maklerio įmonės turi informuoti klientą, ar vienų finansinių priemonių pakeitimo kitomis nauda yra didesnė už išlaidas.

Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas negu nurodytos šio straipsnio 1 ir 6 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečios rūšies investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių kreipiasi pats klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją, finansų maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra priimtinos klientui. Jeigu ketinama teikti investicines paslaugas dėl paslaugų ar produktų paketo, kaip tai nustatyta šio įstatymo 29 straipsnio 16 ir 17 dalyse, turi būti vertinamas viso paslaugų ar produktų paketo priimtinumas klientui.

Jeigu finansų maklerio įmonė, įvertinusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, nustato, kad investicinė paslauga ar finansinė priemonė konkrečiam klientui ar potencialiam klientui nėra priimtina, ji privalo klientą ar potencialų klientą apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

Jeigu klientas ar potencialus klientas atsisako suteikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, finansų maklerio įmonė privalo įspėti klientą ar potencialų klientą, kad kliento atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia finansų maklerio įmonei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra priimtinos klientui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

Finansų maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, neatsižvelgdama į tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, turi teisę teikti šias paslaugas nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje ir neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės priemonės yra tinkamos klientui, jeigu yra tenkinamos visos šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytos sąlygos. Finansų maklerio įmonė tokios teisės neturi, kai teikiant šioje dalyje nurodytas investicines paslaugas klientui suteikiamas kreditas ar paskola, kaip tai nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 45 dalies 2 punkte, išskyrus susitarimus dėl anksčiau suteiktų kredito ar paskolos limitų, einamųjų sąskaitų ir sąskaitos kreditavimo.

Investicinės paslaugos šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka gali būti teikiamos dėl šių finansinių priemonių:

Investicinės paslaugos gali būti teikiamos šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, jeigu laikomasi šių papildomų sąlygų:

Finansų maklerio įmonė privalo saugoti dokumentus, kuriuose nustatomi įmonės ir kliento sutartiniai santykiai ir jų tarpusavio teisės ir pareigos bei kitos investicinių paslaugų teikimo sąlygos. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos gali būti nustatomos teikiant nuorodas į kitus dokumentus ar teisės aktus.

Finansų maklerio įmonė patvariojoje laikmenoje turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti periodiškai pateikiama informacija klientams, atsižvelgiant į finansinių priemonių, dėl kurių teikiamos investicinės paslaugos, rūšį ir sudėtingumą, klientui teikiamų paslaugų pobūdį. Taip pat šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas, susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui, bei informacija, nurodyta Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.

Finansų maklerio įmonė, teikianti investavimo rekomendacijas, prieš sudarydama sandorį privalo patvariojoje laikmenoje pateikti klientui investavimo rekomendacijos tinkamumo įvertinimą – nurodyti klientui suteiktą investavimo rekomendaciją ir kaip ji atitinka neprofesionaliojo kliento prioritetus, investavimo tikslus ir kitas reikšmingas savybes. Jeigu sandoris dėl finansinės priemonės pirkimo ar pardavimo sudaromas naudojantis nuotolinėmis ryšio priemonėmis ir dėl to finansų maklerio įmonė neturi galimybių iš anksto pateikti klientui investavimo rekomendacijos tinkamumo įvertinimo, finansų maklerio įmonė turi pateikti rašytinį tinkamumo įvertinimą patvariojoje laikmenoje iš karto, kai klientas prisiima iš sandorio kylančius įsipareigojimus, su sąlyga, kad yra laikomasi visų šių sąlygų:

Finansų maklerio įmonė, teikianti finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugą arba informavusi klientą, kad vykdys periodinį tinkamumo vertinimą, periodiniame pranešime klientui turi pateikti atnaujintą tinkamumo įvertinimą, nurodydama, kaip investicijos atitinka kliento prioritetus, investavimo tikslus ir kitas neprofesionaliojo kliento savybes.

Jeigu su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartyje, kuriai sudaryti taikomi kreditingumo vertinimo reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, yra nustatyta privaloma sąlyga, pagal kurią tam pačiam klientui (vartotojui) yra teikiamos investicinės paslaugos dėl nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) užtikrintų obligacijų, kurios išleidžiamos kredito finansavimui užtikrinti ir kurioms taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir toje kredito sutartyje, siekiant, kad būtų galima už kreditą sumokėti, jį refinansuoti arba grąžinti, tokiai paslaugai netaikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Finansų maklerio įmonė, gavusi kitos finansų maklerio įmonės (tarpininkaujančios įmonės) pavedimą suteikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis tarpininkaujančios įmonės perduota informacija apie klientą. Tarpininkaujanti įmonė atsako už perduodamos informacijos teisingumą ir išsamumą.

Finansų maklerio įmonė, gavusi pavedimą suteikti investicines paslaugas tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis rekomendacijomis dėl investicinių paslaugų, kurias klientui suteikė tarpininkaujanti įmonė, ir sandorių. Už klientui suteiktų rekomendacijų tinkamumą atsako tarpininkaujanti įmonė.

Tarpininkaujančios įmonės pavedimą gavusi finansų maklerio įmonė atsako už investicinės paslaugos suteikimą ir (arba) sandorio sudarymą šiame skirsnyje nustatyta tvarka, kai paslauga yra teikiama arba sandoris yra sudaromas vadovaujantis informacija ar rekomendacijomis, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Finansų maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, pobūdį ir kitas svarbias pavedimo įvykdymo aplinkybes. Jeigu klientas finansų maklerio įmonei pateikia konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų.

Kai finansų maklerio įmonė vykdo pavedimą neprofesionaliojo kliento naudai, geriausias įmanomas rezultatas nustatomas atsižvelgiant į bendrą mokėtiną sumą, kurią sudaro finansinės priemonės kaina ir su pavedimo vykdymu arba sandorio sudarymu susijusios išlaidos, į kurias turi būti įtraukiamos visos išlaidos, kurias patiria klientas ir kurios yra tiesiogiai susijusios su kliento pavedimo vykdymu, įskaitant pavedimų vykdymo vietų taikomus mokesčius, tarpuskaitos ir atsiskaitymų mokesčius bei kitus mokesčius, mokamus tretiesiems asmenims, dalyvaujantiems vykdant kliento pavedimą.

Siekdama tinkamai įvykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą tais atvejais, kai yra dvi ar daugiau tarpusavyje konkuruojančių prekybos vietų, kuriose gali būti įvykdytas kliento pavedimas, finansų maklerio įmonė turi įvertinti ir palyginti rezultatus, kurie būtų pasiekti vykdant kliento pavedimą kiekvienoje iš šių pavedimų vykdymo vietų, įtrauktų į finansų maklerio įmonės pavedimų vykdymo politikos aprašą, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonei sumokamą komisinį atlyginimą ir pavedimo vykdymo išlaidas, patiriamas vykdant pavedimą kiekvienoje iš tinkamų pavedimo vykdymo vietų.

Finansų maklerio įmonė neturi teisės priimti jokio atlygio, nuolaidos ar nepiniginės naudos už tai, kad ji perduoda klientų pavedimus vykdyti į konkrečią prekybos vietą ar pavedimų vykdymo vietą, kai tai pažeistų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, šio įstatymo 16 straipsnio 2–7 dalyse, 28 ir 29 straipsniuose nustatytus užmokesčio, komisinio atlyginimo arba kitokios nepiniginės naudos teikimo ar gavimo reikalavimus arba pareigą vengti interesų konfliktų.

Dėl finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsnius, kiekviena prekybos vieta (įskaitant sisteminę prekybą vykdančias finansų maklerio įmones), o dėl kitų finansinių priemonių – kiekviena pavedimų vykdymo vieta turi ne rečiau kaip kartą per metus viešai skelbti, netaikydama jokių mokesčių ar rinkliavų, duomenis apie sandorių vykdymo kokybę toje prekybos ar sandorių sudarymo vietoje, o sandorį kliento naudai įvykdžiusi finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą, kur pavedimas buvo įvykdytas. Periodinėse ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie atskirų finansinių priemonių kainą, sandorių sudarymo išlaidas, greitį ir tikimybę.

Neteko galios nuo 2022-02-28.

Finansų maklerio įmonė, vykdydama šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, turi nustatyti ir įgyvendinti tinkamas priemones ir procedūras. Visų pirma finansų maklerio įmonė turi nustatyti ir įgyvendinti pavedimų vykdymo politiką, pagal kurią kliento pavedimas būtų įvykdytas geriausiomis klientui sąlygomis, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas pavedimų vykdymo politikos įgyvendinimo priemones.

Nustatant pavedimų vykdymo politiką, turi būti nurodyta informacija apie klientų pavedimų vykdymo vietas (atskirai kiekvieno finansinių priemonių tipo) ir priežastys, lemiančios pavedimų vykdymo vietos pasirinkimą. Pavedimų vykdymo politikos apraše turi būti nurodytos bent jau tos pavedimų vykdymo vietos, kuriose finansų maklerio įmonė gali nuolat pasiekti geriausią klientui rezultatą.

Finansų maklerio įmonė privalo išsamiai supažindinti klientus su įmonės patvirtintu pavedimų vykdymo politikos aprašu. Finansų maklerio įmonei pateikiant informaciją klientams, turi būti aiškiai, išsamiai ir suprantamai paaiškinta, kaip finansų maklerio įmonė vykdys klientų pavedimus. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimus, finansų maklerio įmonė turi gauti išankstinį kliento sutikimą dėl pavedimų vykdymo politikos.

Jeigu pavedimų vykdymo politikos apraše nustatyta, kad klientų pavedimai gali būti vykdomi už prekybos vietos ribų, finansų maklerio įmonė privalo apie šią galimybę pranešti klientui papildomai. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimą už prekybos vietos ribų, finansų maklerio įmonė turi gauti aiškų išankstinį kliento sutikimą. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.

Finansų maklerio įmonės, vykdančios klientų pavedimus, pagal sudaromų sandorių mastą ir kiekvieną finansinių priemonių tipą turi viešai skelbti metinį apibendrintą pranešimą apie 5 pagrindines pavedimų vykdymo vietas, kuriose vykdė klientų pavedimus per praėjusius metus, ir informaciją apie pasiektą pavedimų vykdymo kokybę.

Finansų maklerio įmonė, vykdanti klientų pavedimus, privalo periodiškai stebėti, ar pavedimams vykdyti naudojamos priemonės ir pavedimų vykdymo politika yra veiksmingos, o nustačiusi jų trūkumų, – nedelsdama, kai tai tampa įmanoma, juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė turi periodiškai stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos pavedimų vykdymo politikos apraše, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir ar pavedimams vykdyti naudojamos priemonės neturi būti tobulinamos, atsižvelgiant, inter alia, į pagal šio straipsnio 5 ir 9 dalyse paskelbtą informaciją. Finansų maklerio įmonė privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimams vykdyti naudojamų priemonių arba pavedimų vykdymo politikos pasikeitimus.

Finansų maklerio įmonė kliento pageidavimu privalo klientui įrodyti, kad jo pavedimas buvo įvykdytas laikantis pavedimų vykdymo politikos reikalavimų.

Finansų maklerio įmonė privalo priežiūros institucijos prašymu įrodyti priežiūros institucijai, kad įmonė laikosi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų naudai, privalo nustatyti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą, sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.

Kai klientas pateikia ribinį pavedimą dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba prekiaujamų prekybos vietoje, ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas įprastomis rinkos sąlygomis, finansų maklerio įmonė privalo, jeigu klientas nėra nurodęs kitaip, imtis priemonių, palengvinančių kuo greitesnį pavedimo įvykdymą, ir nedelsdama viešai paskelbti apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu būdu, kad informacija taptų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši pareiga laikoma įvykdyta, jeigu kliento ribinis pavedimas perduodamas į prekybos vietą.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jeigu kliento ribinis pavedimas yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 4 straipsnyje.

Sutuoktinio įgaliojimas sudaryti sandorius dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų ir finansinių priemonių, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, gali būti išduotas paprasta rašytine forma.

Finansų maklerio įmonė turi teisę paskirti priklausomus tarpininkus, kurie reklamuotų finansų maklerio įmonės teikiamas paslaugas, tiesiogiai siūlytų įmonės paslaugas arba priimtų ir perduotų klientų ar potencialių klientų pavedimus, platintų finansines priemones ir teiktų investavimo rekomendacijas dėl finansinių priemonių ir paslaugų, kurias siūlo finansų maklerio įmonė.

Finansų maklerio įmonė visiškai atsako už priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla finansų maklerio įmonės vardu.

Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad priklausomas tarpininkas atskleistų savo, kaip priklausomo tarpininko, įgaliojimų ribas ir nurodytų finansų maklerio įmonę, kuriai atstovauja, kreipdamasis į klientą arba potencialų klientą arba prieš sudarydamas su jais sandorį.

Priklausomas tarpininkas neturi teisės saugoti ir tvarkyti klientų lėšų ir klientams priklausančių finansinių priemonių.

Finansų maklerio įmonė nuolat stebi ir prižiūri jos vardu veikiančių priklausomų tarpininkų veiklą, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonei veikiant per priklausomus tarpininkus.

Finansų maklerio įmonė, skirdama priklausomus tarpininkus, turi imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta neigiamų padarinių veiklai, vykdomai priklausomų tarpininkų atstovaujamos finansų maklerio įmonės vardu, kuriuos gali sukelti priklausomų tarpininkų veikla, nepatenkanti į šio įstatymo reguliavimo sritį.

Finansų maklerio įmonė gali paskirti tik tuos priklausomus tarpininkus, kurie yra įrašyti į viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą.

Priežiūros institucija įrašo asmenį į viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą, jeigu jis turi priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją ir nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai ar padaręs sunkių nusikaltimų.

Viešasis priklausomų tarpininkų sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Priežiūros institucija viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą, nurodydama vardus ir pavardes, skelbia savo interneto svetainėje.

Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:

Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio įmonė ir klientas susitaria kitaip.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos investuotojų apsaugos priemonės, nurodytos šio įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 5–8 dalis), 30, 33 straipsniuose ir 34 straipsnio 1 dalyje, ar dalis šių priemonių.

Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, turi juos informuoti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu klientas laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikoma neprofesionaliesiems klientams nustatyta apsauga, nebent būtų susitarta kitaip. Finansų maklerio įmonė, siekdama aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio, privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į finansų maklerio įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.

Finansų maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos lygio pasirinkimą, jeigu, jo nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios rizikos.

Aukštesnis investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu, kai bus taikomos šiame įstatyme numatytos investuotojų apsaugos priemonės. Tokiame susitarime turi būti nurodyta, ar toks apsaugos lygis taikomas vienai ar keletui paslaugų ir sandorių, taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.

Finansų maklerio įmonės klientams, kurie nepatenka į šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sąrašą, įskaitant savivaldybes, vietos valdžios institucijas ir kitus viešuosius juridinius asmenis ir privačius investuotojus, šiame straipsnyje nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos investuotojų apsaugos priemonės, nurodytos šio įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 5–8 dalis), 30, 33 straipsniuose ir 34 straipsnio 1 dalyje, ar dalis šių priemonių, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais klientais, jeigu investuotojai atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.

Netaikyti kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė, įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma, kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir patirties, kiek jų turi šio įstatymo 37 straipsnyje nurodyti profesionalieji klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinamos pasitelkiant tinkamumo testą, taikomą finansų įstaigų vadovams. Analogiškai turi būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius mažosios įmonės vardu.

Siekiant asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent du iš šių kriterijų:

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, jeigu:

Finansų maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

Finansų maklerio įmonė privalo nustatyti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias įmonės klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jeigu pasikeičia informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas prie tam tikros klientų kategorijos – profesionaliojo kliento be atskiro pripažinimo, pripažinto profesionaliuoju klientu, neprofesionaliojo kliento. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad asmuo nebetenkina sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų maklerio įmonė privalo imtis tam tikrų veiksmų ir taikyti klientui visas investuotojų apsaugos priemones.

Finansų maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų naudai ir (arba) sudaranti sandorius savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio šalimis nesilaikydama šio įstatymo 29 straipsnyje (išskyrus 81 ir 82 dalis), 30 straipsnyje, 31 straipsnio 1–3 dalyse, 33 straipsnyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.

Finansų maklerio įmonės turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti palaikydamos santykius su tinkamomis sandorio šalimis, o informaciją teikti aiškiai, suprantamai ir neklaidinti, atsižvelgdamos į tinkamai sandorio šaliai ir jos vykdomai veiklai būdingas savybes.

Šiame straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, draudimo įmonės, suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Sąjungoje ar atskirose valstybėse narėse pagal Europos Sąjungos teisę arba pagal valstybių narių nacionalinę teisę licencijuotos ar prižiūrimos finansų įstaigos, valstybių narių vyriausybės ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu nacionaliniu lygiu, taip pat centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.

Asmens priskyrimas prie tinkamų sandorio šalių kategorijos nepanaikina šio asmens teisės prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos priemones, įskaitant šio įstatymo 29, 30, 31, 33 straipsniuose ir 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas priemones. Toks prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.

Jeigu planuojamo sudaryti sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato tos valstybės narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta, teisės aktai.

Finansų maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi, turi gauti aiškų sandorio šalies patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.

Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų valstybių, jeigu jie atlieka panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo nustatyti priemones ir procedūras, skirtas prižiūrėti, kaip daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos nariai, dalyviai ar naudotojai laikosi jos veiklos taisyklių, ir užtikrinti veiksmingą tokių priemonių ir procedūrų taikymą. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo stebėti savo sistemose perduodamus pavedimus (įskaitant atšauktus pavedimus) ir sudaromus sandorius, nustatyti sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos prekybos sąlygas, elgesį, kuris draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, ir su finansine priemone susijusių sistemų trikdžius ir užkirsti jiems kelią, taip pat skirti išteklius, reikalingus tokios stebėsenos veiksmingumui užtikrinti.

Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo pranešti priežiūros institucijai apie nustatytus šiurkščius sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos prekybos sąlygas, elgesio, kuris draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, atvejus ir su finansine priemone susijusių sistemų trikdžių atvejus. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo nedelsdami pateikti priežiūros institucijai informaciją, susijusią su galimais pažeidimais, taip pat visapusiškai bendradarbiauti tiriant galimo piktnaudžiavimo rinka toje sistemoje atvejus.

Priežiūros institucija perduoda Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie elgesio, kuris draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, atvejus tik būdama įsitikinusi, kad toks elgesys buvo arba yra.

Finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, gali sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone, jeigu finansinė priemonė nebeatitinka daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos taisyklių, išskyrus atvejus, kai toks prekybos sustabdymas arba nutraukimas galėtų daryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

Finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, sustabdę arba nutraukę prekybą finansine priemone, privalo sustabdyti arba nutraukti prekybą šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su šia finansine priemone arba yra sudarytos jos pagrindu, jeigu tai būtina siekiant sustabdyti arba nutraukti prekybą pagrindine finansine priemone.

Finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi viešai paskelbti apie savo sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir apie tai pranešti priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija, nustačiusi, kad Lietuvos Respublikoje sustabdyta arba nutraukta prekyba finansine priemone, nurodo Lietuvos Respublikoje veikiančioms reguliuojamoms rinkoms, kitoms daugiašalėms prekybos sistemoms, kitoms organizuotos prekybos sistemoms ir sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta pačia finansine priemone arba yra sudarytos jos pagrindu, sustabdyti arba nutraukti prekybą ta pačia finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kai prekyba sustabdoma arba nutraukiama dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, perėmimo pasiūlymo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks prekybos sustabdymas arba nutraukimas galėtų padaryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija nedelsdama paskelbia viešai ir praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

Priežiūros institucija, iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavusi informaciją, analogišką nurodytai šio straipsnio 4 dalyje, nurodo savo prižiūrimoms reguliuojamoms rinkoms, daugiašalėms prekybos sistemoms, organizuotos prekybos sistemoms ir sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taip pat sustabdyti arba nutraukti prekybą šia finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kai prekyba sustabdoma arba nutraukiama dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, perėmimo pasiūlymo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks prekybos sustabdymas ar nutraukimas galėtų daryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, apie priimtą sprendimą praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms, taip pat pateikia sprendimo paaiškinimą, jeigu priimtas sprendimas nestabdyti arba nenutraukti prekybos finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taip pat taikomi, kai prekybos finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sustabdymas yra panaikinamas.

Priežiūros institucija, pagal šio įstatymo 102 straipsnio 3 dalies 3 punktą priėmusi sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apie šį sprendimą paskelbia viešai ir informuoja šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Finansų maklerio įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti teikti investicines paslaugas kitoje valstybėje narėje arba keisti kitoje valstybėje narėje teikiamų investicinių paslaugų apimtį, turi pranešti priežiūros institucijai, kurioje valstybėje narėje ketinama teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir pateikti numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos, informacija apie tai, ar finansų maklerio įmonė ketina naudotis priklausomų tarpininkų, įrašytų į viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą Lietuvos Respublikoje, paslaugomis, taip pat informacija apie šių priklausomų tarpininkų tapatybę.

Kredito įstaiga, ketinanti pradėti teikti investicines ir papildomas paslaugas kitoje valstybėje narėje, pasinaudodama priklausomų tarpininkų, įrašytų į viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą, tvarkomą priežiūros institucijos, paslaugomis, turi perduoti priežiūros institucijai informaciją apie šių priklausomų tarpininkų tapatybę.

Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, per vieną mėnesį ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys ir informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

Lietuvos Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, ketinantys kitose valstybėse narėse imtis priemonių, skirtų tose valstybėse narėse įsteigtų asmenų tapimui daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos nariais arba naudojimuisi ja nuotoliniu būdu palengvinti, priežiūros institucijai turi pranešti, kurioje valstybėje narėje ketinama imtis tokių priemonių. Šią informaciją priežiūros institucija per vieną mėnesį perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai. Kai yra priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija per pagrįstą terminą perduoda jai informaciją apie šios daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos narius.

Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga turi teisę teikti investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, jeigu teisę teikti konkrečias investicines ar papildomas paslaugas suteikia finansų maklerio įmonės arba kredito įstaigos priežiūros institucijos išduota licencija. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu teikiama bent viena investicinė paslauga.

Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo arba pakeisti Lietuvos Respublikoje teikiamų investicinių paslaugų apimtį po to, kai priežiūros institucija gauna finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ketina Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos, informaciją, ar finansų maklerio įmonė ketina naudotis priklausomų tarpininkų paslaugomis, taip pat informaciją apie skiriamų priklausomų tarpininkų tapatybes (vardus ir pavardes). Šią informaciją priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Kitoje valstybėje narėje įsteigta licencijuota kredito įstaiga turi teisę pradėti teikti investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje, pasinaudodama kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, po to, kai priežiūros institucija gauna informaciją apie priklausomų tarpininkų tapatybę (vardus ir pavardes) iš kredito įstaigos priežiūros institucijos. Šią informaciją priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Jeigu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys ir informacija pasikeičia, finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija turi teisę gauti tokios informacijos pasikeitimo patvirtinimo dokumentus.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę Lietuvos Respublikoje imtis reikiamų priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi ja nuotoliniu būdu.

Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, licencijuota vykdyti klientų pavedimus arba sudaryti sandorius savo sąskaita, turi teisę tapti reguliuojamos rinkos, veikiančios Lietuvos Respublikoje, nare – tiek tiesiogiai, įsteigdama filialą Lietuvos Respublikoje, tiek netiesiogiai, nesteigdama filialo, o veikdama nutolusio nario teisėmis naudodamasi nuotolinės prieigos prie reguliuojamos rinkos galimybėmis, nebent reguliuojamos rinkos prekybos procedūros ir sistemos yra tokios, kad sandoriams sudaryti šioje rinkoje būtinas tiesioginis fizinis dalyvavimas.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos bet kuriai Lietuvos Respublikoje įsteigtai finansų maklerio įmonei, ketinančiai tapti kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare.

Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, privalo laikytis šio įstatymo 16, 21–24, 28–31, 33 straipsniuose, 34 straipsnio 1 dalyje, 35, 39, 40 ir 41 straipsniuose, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3–26 straipsniuose ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Priežiūros institucija prižiūri, kaip trečiosios valstybės įmonės filialas laikosi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų.

Trečiosios valstybės įmonės filialas, kuriam išduotas leidimas pagal šio įstatymo 49 straipsnį, priežiūros institucijai kiekvienais metais privalo pateikti šią informaciją:

Priežiūros institucija, gavusi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos prašymą, jai pateikia šią informaciją:

Teisę verstis rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos akcinės bendrovės, kurios turi priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją savo administruojamoms prekybos sistemoms.

Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija yra visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

Steigiama arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis rinkos operatoriaus veikla, priežiūros institucijai turi pateikti:

Priežiūros institucija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Priežiūros institucija gali pareikalauti, kad akcinė bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija, išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti reguliuojamos rinkos veiklos reikalavimai.

Rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos licencijai gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje būtų laikomasi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų. Rinkos operatorius naudojasi šiame skyriuje nustatytomis reguliuojamos rinkos teisėmis.

Rinkos operatorius, turintis išduotą reguliuojamos rinkos licenciją, gali teikti kriptoturto paslaugas, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, Reglamento (ES) 2023/1114 60 straipsnyje nustatyta apimtimi ir tvarka.

Rinkos operatorius turi būti įspėtas apie galimą reguliuojamos rinkos licencijos galiojimo sustabdymą už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.

Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą, kuriuo rinkos operatorius įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša rinkos operatoriui, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį rinkos operatorius privalo nurodytus pažeidimus pašalinti.

Rinkos operatorius, pašalinęs pažeidimus, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina šią informaciją ir priima sprendimą panaikinti įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai nustatytu terminu buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja rinkos operatorių.

Licencijos galiojimas sustabdomas:

Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo apie tai praneša rinkos operatoriui, nurodo pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį rinkos operatorius privalo nurodytus pažeidimus pašalinti.

Rinkos operatorius, pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo rinkos operatoriaus pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina informaciją apie pažeidimų pašalinimą ir priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai informuoja rinkos operatorių.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti savo išduotos reguliuojamos rinkos licencijos galiojimą:

Taikant šio straipsnio 7 dalies 4 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi rinkos operatoriaus veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo arba Reglamento (ES) Nr. 600/2014 nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą rinkos operatorius savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.

Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie kiekvieną reguliuojamos rinkos licencijos galiojimo panaikinimo atvejį.

Rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą kvalifikaciją ir patirties, leidžiančios tinkamai eiti pareigas ir suprasti rinkos operatoriaus veiklą, įskaitant rizikas, su kuriomis rinkos operatorius susiduria ir gali susidurti. Rinkos operatorių vadovų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros institucijai informaciją apie rinkos operatoriaus vadovus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus, taip pat pateikti visą informaciją, reikalingą vertinant, ar rinkos operatorius atitinka šiame straipsnyje ir šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Rinkos operatorius turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie rinkos operatoriaus vadovų kandidatūras. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti rinkos operatoriaus vadovų kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai.

Rinkos operatoriaus vadovai privalo:

Rinkos operatoriaus vadovai nustato valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinamas veiksmingas ir rizikos ribojimu pagrįstas rinkos operatoriaus valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą ir interesų konfliktų prevenciją, ir prižiūri, ar jos įgyvendinamos taip, kad būtų skatinamas patikimas, saugus ir sąžiningas rinkos veikimas.

Rinkos operatoriaus vadovai atlieka rinkos operatoriaus valdymo priemonių veiksmingumo stebėseną ir jas periodiškai vertina, taip pat imasi tinkamų priemonių trūkumams pašalinti.

Rinkos operatorius užtikrina, kad reikalingai rinkos operatoriaus vadovų kompetencijai pasiekti būtų užtikrinamas rinkos operatoriaus vadovų mokymo procesas, skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių rinkos operatoriaus vadovų pradiniam ir vėlesniam mokymui.

Rinkos operatorius užtikrina, kad rinkos operatoriaus vadovams būtų suteikiama tinkama prieiga prie informacijos ir galimybė susipažinti su dokumentais, kurių reikia prižiūrint ir stebint, kaip priimami valdymo sprendimai.

Rinkos operatorių, pripažintų svarbiais pagal šio įstatymo 59 straipsnio 5 dalį, vadovai vienu metu gali turėti ne daugiau kaip vieną šių pareigų derinį:

Valdybos arba stebėtojų tarybos nario pareigos, einamos toje pačioje įmonių grupėje arba įmonėse, kuriose rinkos operatoriui priklauso kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, laikomos vienomis pareigomis.

Priežiūros institucija rinkos operatoriaus vadovo motyvuotu prašymu gali leisti jam papildomai eiti vienas stebėtojų tarybos nario pareigas, jeigu rinkos operatorius priežiūros institucijai įrodo, kad vadovai užtikrins tinkamą šio straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų atlikimą ir tai nesukels interesų konflikto. Priežiūros institucija apie tokių leidimų išdavimą nedelsdama informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją.

Valdybos arba stebėtojų tarybos nario pareigos pelno nesiekiančiuose apmokestinamuosiuose vienetuose, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, arba kai atstovaujama valstybei, nelaikomos pareigomis šio straipsnio 8 dalyje nurodytais tikslais.

Rinkos operatoriaus organai ir Skyrimo komitetas, atrinkdami kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, privalo atsižvelgti į įvairias asmens savybes ir gebėjimus, taip įgyvendindami rinkos operatoriaus valdymo organų narių įvairovės skatinimo politiką. Atrinkdami kandidatus į rinkos operatoriaus vadovus, rinkos operatoriaus organai ir Skyrimo komitetas vadovaujasi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacijomis, kuriomis remiantis nustatomi rinkos operatorių ar duomenų teikimo paslaugų teikėjų valdymo organų nariams taikytini reikalavimai.

Rinkos operatoriai, kurie yra svarbūs dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos aprėpties bei sudėtingumo, turi įsteigti Skyrimo komitetą. Skyrimo komiteto nariais gali būti tik rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai.

Skyrimo komitetas atlieka šias funkcijas:

Vykdydamas savo pareigas Skyrimo komitetas kuo labiau ir nuolat atsižvelgia į poreikį užtikrinti, kad valdymo organui priimant sprendimus nedominuotų atskiras narys ar maža narių grupė taip, jog tai galėtų pakenkti rinkos operatoriaus interesams.

Vykdydamas savo pareigas, Skyrimo komitetas gali naudoti visus prieinamus išteklius, kuriuos jis laiko tinkamais, įskaitant galimybę pasitelkti išorės konsultantus.

Rinkos operatoriai pripažįstami svarbiais dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos aprėpties bei sudėtingumo priežiūros institucijos sprendimu.

Asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, turi būti tinkami einamoms pareigoms ir priskirtoms funkcijoms atlikti, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį ir kitas reikšmingas savybes, taip pat galimą įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.

Rinkos operatorius privalo:

Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti planuojamiems asmenų, darančių didelę įtaką reguliuojamos rinkos ir (arba) rinkos operatoriaus valdymui, pasikeitimams, jeigu yra objektyvus ir akivaizdus pagrindas manyti, kad tokie pasikeitimai kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui.

Rinkos operatorius privalo:

Rinkos operatorius neturi teisės vykdyti klientų pavedimų sudarydamas sandorius nuosavomis lėšomis, taip pat neturi teisės dalyvauti tarpininko suderintuose sandoriuose toje reguliuojamoje rinkoje, kurios operatorius jis yra.

Nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos priežiūros institucijos teisės duoti privalomą nurodymą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone, rinkos operatorius turi teisę sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone savo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje, jeigu finansinė priemonė nebetenkina reguliuojamos rinkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai prekybos sustabdymas arba nutraukimas galėtų padaryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

Rinkos operatorius, kuris sustabdo arba nutraukia prekybą finansine priemone, taip pat turi sustabdyti arba nutraukti prekybą šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 4–10 punktuose nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su ta finansine priemone arba sudarytos jos pagrindu, kai tai būtina siekiant sustabdyti arba nutraukti prekybą pagrindine finansine priemone.

Rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, privalo šį sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su šiuo sprendimu susijusią informaciją priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija, nustačiusi, kad Lietuvos Respublikoje sustabdyta arba nutraukta prekyba finansine priemone, nurodo kitoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms reguliuojamoms rinkoms, daugiašalėms prekybos sistemoms, organizuotos prekybos sistemoms ir sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, sustabdyti arba nutraukti prekybą ta finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kai prekyba sustabdoma arba nutraukiama dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, perėmimo pasiūlymo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks prekybos sustabdymas ar nutraukimas galėtų padaryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

Jeigu priežiūros institucija reikalauja sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti nedelsiant viešai paskelbtas. Apie šį sprendimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

Priežiūros institucija, iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos gavusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, nurodo savo prižiūrimoms reguliuojamoms rinkoms, daugiašalėms prekybos sistemoms, organizuotos prekybos sistemoms ir sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kuriose prekiaujama ta pačia finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taip pat sustabdyti arba nutraukti prekybą ta finansine priemone ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kai prekyba sustabdoma arba nutraukiama dėl įtariamo piktnaudžiavimo rinka, perėmimo pasiūlymo arba viešai neatskleistos informacijos apie emitentą ar finansinę priemonę nepaskelbimo pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 ir 17 straipsnius, išskyrus atvejus, kai toks prekybos sustabdymas ar nutraukimas galėtų daryti didelę žalą investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją, apie priimtą sprendimą informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją ir kitų valstybių narių priežiūros institucijas, taip pat pateikia sprendimo paaiškinimą, jeigu priimtas sprendimas nestabdyti arba nenutraukti prekybos finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taip pat taikomi, kai prekybos finansinėmis priemonėmis arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sustabdymas panaikinamas.

Šiame straipsnyje nustatyta pranešimo procedūra taip pat taikoma, kai priežiūros institucija priima sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.