← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2008-11-15

Įstatymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 17-627Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ

RINKŲ

ĮSTATYMAS

2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1024

Vilnius

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šio įstatymo

paskirtis – reguliuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą,

atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų

apsaugą bei sisteminės rizikos ribojimą.

2.

Šiuo

įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą su

Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1.

Šis

įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės ir

reguliuojamos rinkos.

2.

Kai

kurie šio įstatymo reikalavimai šiame įstatyme nustatytais atvejais mutatis

mutandis taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms

investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą.

3.

Šio

įstatymo IV skyrius yra taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

4.

Šio

įstatymo II ir III skyriuose nustatyti reikalavimai netaikomi:

1)

draudimo įmonėms, taip pat įmonėms, užsiimančioms perdraudimo ar draudimo

rizikos perdavimo veikla;

2)

asmenims, teikiantiems investicines paslaugas išimtinai juos patronuojančioms

įmonėms, jų dukterinėms įmonėms arba juos patronuojančių įmonių kitoms

dukterinėms įmonėms;

3) asmenims,

kurie atsitiktinai teikia investicines paslaugas užsiimdami profesine veikla,

reglamentuojama teisės aktais ar etikos kodeksais, nedraudžiančiais teikti

investicines paslaugas;

4)

asmenims, kurie sudaro sandorius tik savo sąskaita ir neteikia kitų investicinių

paslaugų. Išimtis netaikoma rinkos formuotojams ir asmenims, kurie

organizuotai, nuolatos ir sistemingai sudaro sandorius savo sąskaita už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, kartu suteikdami

technines galimybes tretiesiems asmenims sudaryti su jais sandorius;

5)

asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių

programų, kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas;

6)

asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių

programų, kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas ir investicinių

paslaugų teikimas tą asmenį patronuojančioms įmonėms, to asmens dukterinėms

įmonėms arba asmenį patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms;

7)

Europos centrinių bankų sistemos nariams, kitiems panašias funkcijas

vykdantiems nacionaliniams subjektams ir kitiems viešiesiems subjektams,

vykdantiems arba dalyvaujantiems vykdant valstybės skolos valdymą;

8)

kolektyvinio investavimo subjektams ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai,

ar jų veikla reguliuojama Europos Bendrijos mastu, taip pat jų depozitoriumams

ir valdytojams;

9)

asmenims, sudarantiems sandorius dėl finansinių priemonių savo sąskaita arba

teikiantiems investicines paslaugas savo pagrindinės veiklos klientams dėl

susietų su biržos prekėmis išvestinių priemonių ar išvestinių sandorių,

nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 10 punkte, su sąlyga, kad vertinant

apibendrintai tai yra papildoma veikla greta pagrindinės, o pagrindinė veikla

nėra investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas;

10)

asmenims, teikiantiems investavimo rekomendacijas, kai jie verčiasi kitos

rūšies profesine veikla, nepatenkančia į šio įstatymo reguliavimo sritį, su

sąlyga, kad tokių rekomendacijų teikimas nėra atskirai atlyginamas;

11) asmenims,

kurių pagrindinė veikla yra sandorių dėl biržos prekių ir (arba) išvestinių

priemonių dėl biržos prekių sudarymas savo sąskaita. Ši išimtis netaikoma, jei

asmenys, savo sąskaita sudarantys sandorius dėl biržos prekių ir (arba)

išvestinių priemonių dėl biržos prekių, priklauso asmenų grupei, kurios

pagrindinė veikla yra kitų investicinių paslaugų arba banko paslaugų teikimas;

12)

įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę

veiklą, kurią sudaro tik sandorių savo sąskaita sudarymas finansinių ateities,

pasirinkimo arba kitų išvestinių priemonių ir pinigų rinkose siekiant

vienintelio tikslo – apdrausti savo pozicijas išvestinių finansinių priemonių

rinkose, taip pat įmonėms, kurios sudaro sandorius kitų šiame punkte nurodytų

rinkų dalyvių sąskaita arba veikdamos jų interesais formuoja kainas, o už jas

garantuoja tų pačių rinkų tarpuskaitos sistemų nariai, prisiimdami atsakomybę

už tokių įmonių sudarytus sandorius;

13)

Danijos ir Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis

tikslas yra šių asociacijų nariais esančių pensijų fondų turto valdymas;

14) „agenti

di cambio“, kurių veikla reglamentuojama 1998 m. vasario 24 d. Italijos įstatyminio dekreto Nr. 58 201 straipsnyje.

5.

Šio

įstatymo suteikiamos teisės neapima investicinių paslaugų teikimo sandorio

šalies teisėmis, kai sandorius sudaro viešieji juridiniai asmenys, vykdantys

valstybės skolos valdymo funkcijas, taip pat Europos centrinių bankų sistemos

nariai, vykdantys Europos Ekonominės Bendrijos steigimo bei Europos centrinių

bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nustatytas funkcijas ar

analogiškas funkcijas pagal valstybių narių nacionalinę teisę.

6.

Šio

straipsnio 5 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis

mutandis.

3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1.

Buveinės

valstybė narė:

1)

finansų maklerio įmonės atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota

įmonės buveinė. Jei kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė

pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų

maklerio įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – ta valstybė narė, kurioje yra

įmonės arba fizinio asmens buveinė;

2)

reguliuojamos rinkos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota

reguliuojamos rinkos buveinė. Jei kitoje valstybėje narėje įsteigta

reguliuojama rinka pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos

buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė.

2.

Daugiašalė

prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus

administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo

nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti

finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą.

3.

Dukterinė

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės

įstatyme.

4.

Finansinė

priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių:

1)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai;

2)

pinigų rinkos priemonės;

3)

kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai;

4) su

vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti

pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir

kiti išvestiniai susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai

indeksai ir priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais

arba prekėmis;

5) su

biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai

palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti

atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais

pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo

atvejus);

6) su

biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje

prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir

kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis;

7) su

biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai

sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma

prekėmis ir kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra

skirti komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių

požymių atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, tarpuskaita ir

atsiskaitymai už jas yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus arba už jas

privalu nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių

priemonių apibrėžimas yra nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 1287/2006;

8)

kredito rizikos perkėlimo išvestinės priemonės;

9)

finansiniai susitarimai dėl skirtumų;

10) su

klimato sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, taršos emisijomis,

infliacijos rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais

susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos

sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma

grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš

sandorio šalių pasirinkimu (neskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų),

taip pat kiti išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis,

įsipareigojimais, indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje,

kurios turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių – tai yra ar, inter

alia, jos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje

prekybos sistemoje, o tarpuskaita ir atsiskaitymai jų atžvilgiu yra vykdomi per

pripažintus tarpuskaitos namus arba jų atžvilgiu taikoma pareiga nuolat mokėti

garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra

nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr.

1287/2006.

5.

Pinigų

rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje

– iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai

skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones.

6.

Finansinių

priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys.

7.

Finansų

maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus

vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba)

profesionalus vienos ar kelių investicinės veiklos rūšių vykdymas. Kitose

valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio

asmens statuso.

8.

Finansų

maklerio įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma finansų

maklerio įmonės kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip

1/10 kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką finansų

maklerio įmonės valdymui.

9.

Finansų

maklerio įmonės filialas – su buveinės vieta nesutampantis ir juridinio

asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik

tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti

tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžia teikti finansų maklerio įmonės

licencija. Visi padaliniai, kuriuos finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje

priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomi vienu filialu.

10.

Finansų

maklerio įmonės vadovas – kaip Finansų įstaigų įstatyme apibrėžtas finansų

įstaigos vadovas.

11.

Glaudūs

ryšiai – situacija, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų sieja:

1)

dalyvavimo ryšiai – ne mažiau kaip 1/5 įmonės kapitalo ar balsavimo teisių yra

valdomos tiesiogiai arba kontrolės būdu;

2)

kontrolės ryšiai – apima patronuojančios ir dukterinės įmonių santykius,

atsirandančius kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp

fizinio ar juridinio asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės

dukterinės įmonės dukterinė įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės

dukterine įmone;

3)

nuolatiniai kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu – kai du ar daugiau fizinių

ar juridinių asmenų yra nuolatos susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu,

yra laikoma, kad glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų.

12.

Investavimo

rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui

teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių,

susijusių su finansinėmis priemonėmis.

13.

Investicinės

paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės paslaugos) – su

viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios paslaugos ir veikla:

1)

pavedimų priėmimas ir perdavimas;

2)

pavedimų vykdymas klientų sąskaita;

3)

sandorių sudarymas savo sąskaita;

4)

finansinių priemonių portfelio valdymas;

5)

investavimo rekomendacijų teikimas;

6)

finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas

išplatinti;

7)

finansinių priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti;

8)

daugiašalės prekybos sistemos administravimas.

14.

Investuotojas

– asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų

įsigyti.

15.

Klientas

– fizinis ar juridinis asmuo, kuriam finansų maklerio įmonė teikia investicines

paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas.

16.

Kolektyvinio

investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip tai

apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

17.

Kontrolė

– kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme.

18.

Kredito

įstaiga – kaip tai apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme.

19.

Nepriekaištingos

reputacijos asmenys:

1) kurie

nėra teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar nusižengimą

finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms

ir turtiniams interesams;

2) kurie

nėra teisti už šios dalies 1 punkte nenumatytą nusikaltimą ar nusižengimą arba

kurių teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

3)

nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis

medžiagomis.

20.

Neprofesionalusis

klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų,

nei prie tinkamų sandorio šalių.

21.

Pagrindinė

sutarties šalis – kaip tai apibrėžta Atsiskaitymų baigtinumo

mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.

22.

Papildomos

paslaugos:

1)

finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita,

įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų

ar finansinio užstato valdymas;

2)

suteikimas investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis

investuotojas gali sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o

kreditą ar paskolą suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį;

3)

įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo

susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių

reorganizavimu ir įsigijimu;

4)

užsienio valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių

paslaugų teikimu;

5)

investiciniai tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio

rekomendacijos, susijusios su sandoriais dėl finansinių priemonių;

6) su

finansinių priemonių platinimu susijusios paslaugos;

7)

investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios

su finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos

išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 4 dalies 5, 6, 7 ir

10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos

paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis

finansinėmis priemonėmis.

23.

Patronuojanti

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės

įstatyme.

24.

Pavedimų

vykdymas klientų sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita

sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių.

25.

Perleidžiamieji

vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai

popieriai (išskyrus mokėjimo priemones), įskaitant, bet neapsiribojant šiais

vertybiniais popieriais:

1)

bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių,

partnerystės pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat

depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;

2)

obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant

depozitoriumo pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;

3) kiti

vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti

perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius

atsiskaitymus, nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius

popierius, valiutas, palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus

indeksus ar priemones.

26.

Finansinių

priemonių portfelio valdymas – klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina

viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų

kiekvieno kliento pavedimą.

27.

Priežiūros

institucija – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, taip pat

kitų valstybių narių kompetentingos institucijos, vykdančios analogiškas

funkcijas.

28.

Priimančioji

valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje

finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas

ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė,

kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius,

įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie

reguliuojamos rinkos prekybos sistemos.

29.

Profesionalusis

klientas – klientas, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties

pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai

įvertinti su tuo susijusią riziką ir atitinka profesionaliesiems klientams

nustatytus kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje.

30.

Reguliuojama

rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat

veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti

savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų

asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, sąlygojantys sandorių

dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba)

kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą.

31.

Reguliuojamos

rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys, kurie

valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali būti

pati reguliuojama rinka.

32.

Ribinis

pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę

priemonę už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais.

33.

Rinkos

formuotojas – asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas

savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl

finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis.

34.

Sandorių

sudarymas savo sąskaita – sandorių dėl vienos ar kelių finansinių priemonių

sudarymas savo lėšomis.

35.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri,

vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos

sistemos ribų, organizuotai, nuolatos ir sistemingai sudaro sandorius savo

sąskaita.

36.

Sisteminė

rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar

investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio finansų maklerio įmonių,

kredito įstaigų ar investuotojų interesams.

37.

Užsienio

priežiūros institucija – priežiūros institucija, vykdanti

finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.

38.

Valstybė

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei

(EEE) priklausanti valstybė.

39.

Vertybinių

popierių komisija – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų

reguliavimo ir priežiūros institucija.

40.

Viešai

neatskleista informacija – tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais

ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie

planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios

atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis

susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai

atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai

neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista

informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių

priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai

tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką. Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių

priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento

suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai

ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis

priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių

priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai.

II

SKYRIUS

FINANSŲ MAKLERIO

ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS IR JŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI

PIRMASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS.

REIKALAVIMAI

LICENCIJAI GAUTI

4

straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla

1.

Nuolat ir

profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik

finansų maklerio įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos ar kitos

valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės

licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje

licencijuotos kredito įstaigos, jei kredito įstaigos licencija suteikia teisę

teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios Vertybinių

popierių komisijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.

2.

Finansų

maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone.

Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų

vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi

teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti

kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti

žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir

vedinius.

3.

Šio

straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę

prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu

atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę

administruoti daugiašalę prekybos sistemą tik po to, kai Vertybinių popierių

komisija įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje (išskyrus

šio įstatymo 11 straipsnyje) nustatytus reikalavimus ir apie tai praneša rinkos

operatoriui.

4.

Lietuvos

Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo

turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.

5.

Vertybinių

popierių komisija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi

teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir

viešai skelbiama Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.

6.

Finansų

patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone.

Žodžius „finansų patarėjo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų

vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi

teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.

7.

Finansų

patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3

straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas investicines paslaugas dėl

perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų

vertybinių popierių, su sąlyga, kad įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių

priemonių ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali

perduoti tik:

1) valstybėje

narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;

2) valstybėje

narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;

3) trečiosiose

šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams,

kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai nei nustatyti Europos Sąjungos

teisės aktuose;

4) kolektyvinio

investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės

aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto

vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams;

5) nekintamojo

kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos Antrosios Tarybos

direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra

įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

8.

Finansų

patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje

nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis, numatytas

šiame įstatyme ir Vertybinių popierių komisijos priimtuose teisės aktuose.

9.

Finansų

patarėjo įmonei netaikomi kapitalo reikalavimai, tačiau ji privalo apdrausti

savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100

tūkstančių litų vienam draudiminiam įvykiui ir 500 tūkstančių litų visiems

draudiminiams įvykiams per metus. Finansų patarėjo įmonė privalo turėti

draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.

10.

Finansų

patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas

ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonei

nesuteikiamos šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos teisės.

5

straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis

1.

Finansų

maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi

teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos

viena ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra

išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.

2.

Vertybinių

popierių komisija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės

veikla;

2) ne valstybėje

narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, ketinančioms teikti

investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.

3.

Lietuvos

Respublikoje įsteigtoms kredito įstaigoms teisę teikti investicines paslaugas

suteikia kredito įstaigos licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota.

Vertybinių popierių komisija pateikia Lietuvos bankui išvadą apie kredito

įstaigos pasirengimą, įkūrus specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, teikti

investicines paslaugas.

4.

Finansų

maklerio įmonė ar kredito įstaiga, ketinanti teikti investicines paslaugas ir

(arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje,

turi kreiptis į licenciją išdavusią priežiūros instituciją su prašymu papildyti

galiojančią licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis

paslaugomis.

5.

Lietuvos

Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teisės teikti investicines ir

papildomas paslaugas ypatumus taip pat reguliuoja atitinkamų kredito įstaigų

veiklą reglamentuojantys įstatymai.

6

straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka

1.

Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės

licenciją, turi pateikti Vertybinių popierių komisijai prašymą. Kartu su

prašymu turi būti pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo

planas), kurioje, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir

įmonės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo

dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita Vertybinių

popierių komisijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi Vertybinių

popierių komisija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje

nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti. Valstybės ir

savivaldybių institucijos Vertybinių popierių komisijos prašymu privalo

pateikti visą savo turimą informaciją apie pretendento akcininkus, jų finansinę

būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų

patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl

licencijos išdavimo.

2.

Vertybinių

popierių komisija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik visiškai

įsitikinusi, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus

licencijai gauti.

3.

Apie

sprendimą dėl licencijos išdavimo Vertybinių popierių komisija praneša paraišką

pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų

ir informacijos pateikimo.

4.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar

paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo

paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

5.

Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą Vertybinių popierių komisija

praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia Vertybinių popierių

komisijos interneto tinklalapyje.

7

straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai

1.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės

licenciją, jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikti ne visi ar

tikrovės neatitinkantys duomenys;

2) įmonės

vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos patirties;

3) planuojami

įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui;

4) įmonė

nepateikė informacijos apie įmonės akcininkus, jų tiesiogiai ar netiesiogiai

valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį;

5) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo;

6) įmonę

siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali

trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas;

7) bent vienas

įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos

ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

8) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos

investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;

9) Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės nuolatinio

valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

10) trečiosios

šalies fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai,

statusą reglamentuojantys įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai arba šių

reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai

veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas;

11) įmonė

netenkina Vertybinių popierių komisijos nustatytų kapitalo reikalavimų;

12) įmonė nėra

įsipareigojusi tapti pripažintos investuotojų draudimo sistemos nare;

13) įmonė nėra

patvirtinusi priemonių ir procedūrų, užtikrinančių finansų maklerio įmonei

keliamų organizacinių reikalavimų laikymąsi.

2.

Vertybinių

popierių komisija gali atsisakyti išduoti licenciją ne valstybėje narėje

licencijuotai finansų maklerio įmonei, jei Vertybinių popierių komisija su

užsienio priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, kurie užtikrintų

tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

3.

Atsisakymas

išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.

8

straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai

Vertybinių

popierių komisija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės

licencijos galiojimą, jei finansų maklerio įmonė:

1) pati kreipėsi

dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

2) per 12

mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų

paslaugų;

3) per

paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės

veiklos;

4) gavo

licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba

pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

5) nebeatitinka

reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;

6) šiurkščiai ir

nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos

reikalavimus;

7) nesugeba

įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės

to padaryti ateityje;

8) kitais

įstatymų nustatytais atvejais.

9

straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai

1.

Finansų

maklerio įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti

pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio

įmonės valdymas.

2.

Jei rinkos

operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos

sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja

tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie

asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.

Lietuvos

Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti

Vertybinių popierių komisijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus,

kartu pateikdama Vertybinių popierių komisijos nustatytą informaciją,

reikalingą įvertinti, ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai

atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus.

Naujai išrinkti finansų maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik

po to, kai Vertybinių popierių komisija pritaria jų kandidatūroms.

4.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms,

jei išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos

patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės

vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui.

Vertybinių popierių komisija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų

kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų

dokumentų gavimo dienos.

5.

Finansų

maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir

kolegialus valdymo organas – valdyba.

10

straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcininkai

1.

Fizinis ar

juridinis asmuo, ketinantis tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar padidinti jau

turimą finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo įmonės akcijų

įsigijimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar kapitalo dalis pasiektų

arba peržengtų didėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų arba įmonė taptų to

juridinio asmens dukterine įmone, turi gauti išankstinį Vertybinių popierių

komisijos sutikimą.

2.

Asmuo privalo

iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie planuojamą įmonės akcijų

paketo įgijimą ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus bei kitą Vertybinių

popierių komisijos nustatytą informaciją. Tokia pačia tvarka Vertybinių

popierių komisija turi būti informuojama apie asmens ketinimą perleisti arba

sumažinti asmeniui priklausantį finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jei dėl

planuojamo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar

kapitalo dalis pasiektų arba peržengtų mažėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų

arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens dukterine įmone.

3.

Vertybinių

popierių komisija, gavusi pranešimą apie asmens ketinimą įsigyti arba padidinti

finansų maklerio įmonės akcijų paketą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

pranešimo gavimo dienos turi priimti sprendimą dėl sutikimo leisti įsigyti arba

padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą davimo. Vertybinių popierių

komisija atsisako išduoti sutikimą, jei kyla pagrįstų abejonių, kad asmenys,

ketinantys įsigyti arba padidinti jau turimą įmonės akcijų paketą, sugebės

užtikrinti patikimą ir skaidrų įmonės valdymą. Vertybinių popierių komisija

turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų dokumentų ir informacijos

apie ketinimą įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą –

tokiu atveju 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų ir

informacijos pateikimo Vertybinių popierių komisijai dienos.

4.

Jei

Vertybinių popierių komisija duoda sutikimą asmeniui įsigyti ar padidinti

finansų maklerio įmonės akcijų paketą, ji gali nustatyti asmens ketinimo

įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo

terminą.

5.

Vertybinių

popierių komisija neduoda sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės

akcijų paketą, jei:

1) asmuo (juridinio asmens – vadovai ir kontroliuojantys asmenys) nėra

nepriekaištingos reputacijos;

2) asmuo yra

reguliuojamos rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos

centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

3) asmuo

nepateikė informacijos apie savo veiklą ir finansinę padėtį;

4) juridinis

asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius;

5) asmuo

nepateikė dokumentų, įrodančių, kad lėšos, skirtos akcijoms apmokėti, yra

gautos teisėtai;

6) asmens

finansinė padėtis nėra gera ir stabili;

7) davus

sutikimą atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti

finansų maklerio įmonės licenciją;

8) yra kitų

pagrindų, keliančių pagrįstų abejonių, kad asmenys, ketinantys įsigyti arba

padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą, sugebės užtikrinti patikimą ir

skaidrų įmonės valdymą.

6.

Vertybinių

popierių komisijos atsisakymas duoti sutikimą įsigyti ar padidinti finansų

maklerio įmonės akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti

skundžiamas teismui.

7.

Jei asmuo,

ketinantis įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketą, yra kitoje valstybėje

narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė,

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė arba bet kurį iš šių subjektų

patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo, o po akcijų paketo įsigijimo

finansų maklerio įmonė taptų įgijėjo dukterine įmone arba jo kontroliuojama,

Vertybinių popierių komisija, prieš priimdama sprendimą dėl sutikimo įsigyti

arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą davimo, konsultuojasi su

kitos valstybės narės priežiūros institucija šio įstatymo 17 straipsnio

nustatyta tvarka.

8.

Jei finansų

maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl kurio

įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje

nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai

pranešti Vertybinių popierių komisijai.

9.

Finansų maklerio

įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti Vertybinių popierių

komisijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės

akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama

pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jei

įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis

bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje,

taikomų teisės aktų reikalavimų.

10.

Jei asmenų,

nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam ir

skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, Vertybinių popierių komisija

privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu Vertybinių

popierių komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame

įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už

įmonės valdymą.

11.

Asmens,

įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus išankstinio Vertybinių

popierių komisijos sutikimo arba nesilaikant šio straipsnio 3 dalies pagrindu

nustatyto termino, visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame

akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kai yra gaunamas

Vertybinių popierių komisijos sutikimas.

11

straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje

1.

Įmonė,

siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės

įsipareigojimus investuotojams Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams

draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

12

straipsnis. Kapitalo reikalavimai

Įmonė, siekianti

gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo

reikalavimus. Kapitalo reikalavimus nustato Vertybinių popierių komisija.

13

straipsnis. Organizaciniai reikalavimai

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir

procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai,

darbuotojai ir agentai laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ir

taisykles, reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir

agentų sandorių sudarymą savo sąskaita.

2.

Finansų

maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir

administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie

galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.

3.

Finansų

maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir

nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė

privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras.

4.

Finansų

maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas,

kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių

paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų

priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių

įmonės funkcijų vykdymas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jei tai

galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar

Vertybinių popierių komisijos galimybes vykdyti veiksmingą priežiūrą.

5.

Finansų

maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras,

vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras,

veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.

6.

Finansų

maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų

sandorių dokumentų saugojimą, kad Vertybinių popierių komisija galėtų vykdyti

veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų

maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir

potencialiems klientams.

7.

Finansų

maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones,

privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač

finansų maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo atskirai

įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones. Finansų

maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis finansinėmis

priemonėmis, jei nėra gautas aiškiai išreikštas kliento sutikimas.

8.

Finansų

maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo

imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių

kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms.

Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo

laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės

lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir

klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones,

yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal

finansų maklerio įmonės skolas.

9.

Kai

investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų

maklerio įmonės filialas, Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip filialas

laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, kartu nepažeisdama įmonės

buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio

straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus.

10.

Šio

straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

11.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

14

straipsnis. Makleriai

1.

Makleriu gali būti fizinis asmuo, turintis Vertybinių popierių

komisijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti vieną ar kelias

numatytas maklerių operacijas.

2.

Asmuo,

pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti Vertybinių popierių

komisijos organizuojamus egzaminus ar pateikti šiai komisijai jos pripažintą

kvalifikacijos dokumentą. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti

pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio licencija

negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos.

3.

Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti

maklerio licencijos galiojimą:

1) raštišku

maklerio prašymu;

2) makleriui mirus;

3) jeigu

makleris per 12 mėnesių nepradėjo Vertybinių popierių komisijos patvirtintose

finansų maklerių licencijų išdavimo taisyklėse numatytos profesinės veiklos,

susijusios su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis

daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo;

4) jei po

licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti

licenciją;

5) jei atsiranda

sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą

reputaciją;

6) jei makleris

nesilaiko šio įstatymo ar Vertybinių popierių komisijos priimtų teisės aktų.

4.

Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia

sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos

galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija

jai buvo išduota.

5.

Vertybinių

popierių komisija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę

surengti maklerio peratestavimą, jei pasitvirtina jo klientų skundai arba

patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal

peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę

atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado

kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos

galiojimas.

6.

Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo

panaikinimą Vertybinių popierių komisija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3

darbo dienas.

15 straipsnis. Finansų maklerio įmonių auditas

Finansų maklerio

įmonių audito atlikimo tvarką, reikalavimus auditoriui ir audito įmonei,

auditoriaus ir audito įmonių pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Audito

įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir šio įstatymo 83 straipsnis.

16 straipsnis. Papildomi reikalavimai

finansų maklerio įmonėms ir rinkos operatoriams, administruojantiems daugiašalę

prekybos sistemą

1.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, be šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo

patvirtinti skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles bei

procedūras, kurios užtikrintų sąžiningą ir sklandžią prekybą, ir nustatyti

objektyvius kriterijus, skirtus veiksmingam pavedimų vykdymui užtikrinti.

2.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo patvirtinti skaidrias taisykles, nustatančias kriterijus,

pagal kuriuos finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą toje

sistemoje.

3.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi užtikrinti informacijos, kurios pagrindu daugiašalės prekybos

sistemos nariai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, viešą

paskelbimą, atsižvelgiant į daugiašalės prekybos sistemos dalyvių padėtį

rinkoje ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje sistemoje, tipus.

4.

Šio įstatymo

22, 24 ir 25 straipsniuose nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams,

sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias

taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai

arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos

sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25

straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami

kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.

5.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi patvirtinti ir įgyvendinti objektyviais kriterijais pagrįstas

taisykles, nustatančias reikalavimus rinkos dalyviams, siekiantiems tapti

sistemos nariais. Šios taisyklės turi atitikti šio įstatymo 56 straipsnio 3

dalyje nustatytus reikalavimus.

6.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi suteikti sistemos nariams visą reikalingą informaciją apie jų

pareigas, susijusias su atsiskaitymais dėl sistemoje sudarytų sandorių. Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo turėti veiksmingų priemonių arba sudaryti reikiamus

susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą atsiskaitymą už sistemoje sudarytus

sandorius, įskaitant ir susitarimus su pagrindine sutarties šalimi bei

tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistema.

7.

Jei

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kurie buvo įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, yra prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje be jų

emitento sutikimo, tai šių vertybinių popierių emitentui netaikomi pradinio,

periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi toje

sistemoje.

8.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo nedelsdami vykdyti Vertybinių popierių komisijos nurodymus dėl

prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar nutraukimo.

9.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

17 straipsnis. Priežiūros institucijų

tarpusavio konsultavimasis prieš išduodant finansų maklerio įmonės licenciją

1.

Vertybinių

popierių komisija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją,

atsiklausia kitos valstybės narės priežiūros institucijos nuomonės, jei finansų

maklerio įmonės licencijos siekianti įmonė yra:

1) kitoje

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos

dukterinė įmonė;

2) kitoje

valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą

patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3)

kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitoje

valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą.

2.

Vertybinių

popierių komisija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją,

atsiklausia kitos valstybės narės kredito įstaigų ar draudimo įmonių priežiūrą

vykdančios priežiūros institucijos nuomonės, jei licencijos siekianti finansų

maklerio įmonė yra:

1) Europos

Bendrijoje licencijuotos kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė;

2) Europos

Bendrijoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios

įmonės dukterinė įmonė;

3)

kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja Europos

Bendrijoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

3.

Vertybinių

popierių komisija atsiklausia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežiūros

institucijų nuomonės vertindama licencijos siekiančios įmonės akcijų paketo

savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją

bei patirtį. Vertybinių popierių komisija keičiasi informacija, reikalinga

akcininkų tinkamumui įvertinti, taip pat tai pačiai įmonių grupei priklausančių

įmonių vadovų reputacijai ir tinkamumui įvertinti tiek prieš išduodama finansų

maklerio įmonės licenciją, tiek ir vėliau vykdydama finansų maklerio įmonės

veiklos reikalavimų laikymosi priežiūrą.

18 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių ir finansų patarėjo

įmonių licencijavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti

Vertybinių

popierių komisija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato:

1) finansų maklerio įmonių

licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;

2) maklerių

licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;

3) pranešimų

apie finansų maklerio įmonės akcijų paketo įgijimą ar netekimą ir pranešimų

apie šiame įstatyme nustatytų akcijų suteikiamų balsavimo teisių ribų peržengimą

pateikimo tvarką;

4) finansų

maklerio įmonių kapitalo reikalavimus;

5) finansų

maklerio įmonių veiklos organizavimo taisykles, detalizuojančias šio įstatymo

13 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus;

6) finansų

patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei veiklos

organizavimo ir vykdymo taisykles.

ANTRASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI

19 straipsnis. Finansų maklerio įmonės

pareiga nuolat laikytis reikalavimų licencijai gauti

1.

Lietuvos Respublikoje

licencijuotos finansų maklerio įmonės privalo nuolat laikytis šiame įstatyme

nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti.

2.

Kaip

laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri Vertybinių

popierių komisija. Finansų maklerio įmonė turi pranešti Vertybinių popierių

komisijai apie visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius

pasikeitimus.

3.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

20 straipsnis. Pareiga

nuolat laikytis finansų maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų ir teikti

periodinę informaciją

1.

Lietuvos

Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės, teikiančios investicines

paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip pat kitoje valstybėje narėje licencijuotų

finansų maklerio įmonių filialai, teikiantys investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje, privalo nuolat laikytis šiame skirsnyje nustatytų finansų

maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų.

2.

Kaip

laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri Vertybinių

popierių komisija. Vertybinių popierių komisija, vykdydama priežiūros

funkcijas, naudojasi šio įstatymo 72 straipsnyje suteiktomis teisėmis.

3.

Finansų

maklerio įmonės Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir atvejais

privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, tarpinę finansinę

atskaitomybę, veiklos ataskaitą ir kitus Vertybinių popierių komisijos

nustatytus dokumentus.

4.

Finansų

maklerio įmonės privalo Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais ir

tvarka atskleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą.

5.

Šio

straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas pareigas detalizuoja Vertybinių popierių

komisija.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

21

straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti

interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų,

taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių

asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų

konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas

arba jų derinį.

2.

Jei

priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13

straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams

prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir

(arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų

konflikto turinį ir šaltinį.

3.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

22 straipsnis. Finansų maklerio įmonės

pareigos teikiant klientui investicines paslaugas

1.

Finansų

maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas

paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis

klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų

reikalavimų.

2.

Visa informacija,

kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems

klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir

siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio

pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama.

3.

Finansų

maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems

klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti

siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą

riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali

būti pateikiama standartizuota forma.

4.

Įgyvendindama

šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo

pateikti informaciją apie:

1) įmonę ir jos

teikiamas paslaugas;

2) finansines

priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir

įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba

investicijoms į tam tikras finansines priemones;

3) klientų

pavedimų vykdymo vietas;

4) pavedimo

vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus.

5.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios

apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių

portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus

kliento:

1) žinias ir

patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis

paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis;

2) finansinę

padėtį;

3) tikslus,

kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

6.

Finansų

maklerio įmonė, surinkusi ir įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą

informaciją, turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias

investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų

kliento interesus.

7.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas nei

nurodytos šio straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar

potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo

srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis

priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių kreipiasi pats

klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją, finansų

maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir

finansinės priemonės yra tinkamos klientui.

8.

Jei finansų

maklerio įmonė, įvertinusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją,

nustato, kad investicinė paslauga ar finansinė priemonė konkrečiam klientui ar

potencialiam klientui nėra tinkama, ji privalo klientą ar potencialų klientą

apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

9.

Jei klientas

ar potencialus klientas atsisako suteikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą

informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį

investavimo srityje, finansų maklerio įmonė privalo įspėti klientą ar

potencialų klientą, kad kliento atsisakymas pateikti reikalingą informaciją

arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia finansų maklerio

įmonei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės

yra tinkamos klientui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota

forma.

10.

Finansų

maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų

vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą,

neatsižvelgiant į tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, gali teikti šias

paslaugas nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo

srityje ir neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės

priemonės yra tinkamos klientui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios

sąlygos:

1) investicinės

paslaugos yra teikiamos dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje

arba lygiavertėje rinkoje trečiojoje šalyje, taip pat pinigų rinkos priemonių,

obligacijų ar kitokių įsiskolinimą patvirtinančių finansinių priemonių,

išskyrus obligacijas ir kitas įsiskolinimą patvirtinančias priemones, kurios

turi išvestinių finansinių priemonių požymių, kolektyvinio investavimo subjektų

išleistų vertybinių popierių ir kitų nesudėtingų finansinių priemonių;

2) investicinė

paslauga teikiama kliento ar potencialaus kliento iniciatyva;

3) klientas ar

potencialus klientas buvo įspėti, kad investicines paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė neturi

pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti

investicinių paslaugų tinkamumo klientui, todėl klientas nesinaudoja šiame

įstatyme nustatyta kliento interesų apsauga, kuri numatyta teikiant kitas

investicines paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota

forma;

4) finansų

maklerio įmonė laikosi šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų vengti

interesų konfliktų.

11.

Finansų

maklerio įmonė privalo saugoti dokumentus, nustatančius įmonės ir kliento

sutartinius santykius ir jų tarpusavio teises ir pareigas bei kitas

investicinių paslaugų teikimo sąlygas. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos gali

būti nustatomos nuorodos į kitus dokumentus ar teisės aktus būdu.

12.

Finansų

maklerio įmonė turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas

paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas,

susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui.

13.

Tais

atvejais, kai investicinė paslauga teikiama kaip dalis finansinio produkto,

kuriam taikomi klientų rizikos įvertinimą ar informacijos pateikimą

reglamentuojantys Europos Bendrijos teisės aktai ar bendrieji Europos

standartai, susiję su kredito institucijomis ar vartojimo kreditais, šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi.

14.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

23 straipsnis. Investicinių paslaugų

teikimas tarpininkaujant kitai finansų maklerio įmonei

1.

Finansų

maklerio įmonė, gavusi kitos finansų maklerio įmonės (tarpininkaujančios

įmonės) pavedimą suteikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas

tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis tarpininkaujančios

įmonės perduota informacija apie klientą (įskaitant informaciją apie kliento

žinias ir patirtį investavimo srityje, kliento finansinę padėtį, tikslus, kurių

klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis ir kt.).

Tarpininkaujanti įmonė atsako už perduodamos informacijos teisingumą ir

išsamumą.

2.

Finansų

maklerio įmonė, gavusi pavedimą suteikti investicines paslaugas

tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis rekomendacijomis dėl

finansinių priemonių ir investicinių paslaugų, kurias klientui pateikė

tarpininkaujanti įmonė. Už klientui suteiktų rekomendacijų tinkamumą atsako

tarpininkaujanti įmonė.

3.

Tarpininkaujančios įmonės pavedimą gavusi finansų maklerio įmonė atsako už

investicinės paslaugos suteikimą ir (arba) sandorio sudarymą šio skirsnio nustatyta

tvarka, kai paslauga yra teikiama arba sandoris yra sudaromas vadovaujantis

informacija ar rekomendacijomis, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

24 straipsnis. Pareiga vykdyti kliento

pavedimus geriausiomis klientui sąlygomis

1.

Finansų

maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų

pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių

priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir

atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, turinį ir kitas pavedimo įvykdymui

svarbias aplinkybes. Tačiau jei klientas pateikia finansų maklerio įmonei

konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir

nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų.

2.

Finansų

maklerio įmonė, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, turi

patvirtinti ir įgyvendinti pavedimų vykdymo politiką, pagal kurią kliento

pavedimas būtų įvykdytas geriausiomis klientui sąlygomis, taip pat turėti ir

naudoti veiksmingas priemones, skirtas pavedimų vykdymo politikai įgyvendinti.

3.

Pavedimų

vykdymo politikoje turi būti nurodyta informacija apie klientų pavedimų vykdymo

vietas (atskirai kiekvienam finansinių priemonių tipui) ir priežastys,

lemiančios pavedimų vykdymo vietų pasirinkimą. Pavedimų vykdymo politikoje turi

būti nurodytos bent jau tos pavedimų vykdymo vietos, kuriose finansų maklerio

įmonė gali nuolat pasiekti geriausią klientui rezultatą.

4.

Finansų

maklerio įmonė privalo išsamiai supažindinti klientus su įmonės patvirtinta

pavedimų vykdymo politika. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimus, finansų

maklerio įmonė turi gauti išankstinį kliento sutikimą dėl pavedimų vykdymo

politikos.

5.

Jei pavedimų

vykdymo politika nustato, kad klientų pavedimai gali būti vykdomi už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, finansų maklerio

įmonė privalo apie šią galimybę pranešti klientui papildomai. Prieš pradėdama

vykdyti kliento pavedimą už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos

sistemos ribų, finansų maklerio įmonė turi gauti aiškų išankstinį kliento

sutikimą. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio

atskirai.

6.

Finansų

maklerio įmonė privalo nuolat stebėti, ar pavedimų vykdymo politika veiksminga,

o nustačiusi jos trūkumų – nedelsdama juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė

turi nuolat stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos

pavedimų vykdymo politikoje, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir

ar pavedimų vykdymo politika neturi būti tobulinama. Finansų maklerio įmonė

privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimų vykdymo politikos

pasikeitimus.

7.

Finansų

maklerio įmonė kliento pageidavimu privalo klientui įrodyti, kad jo pavedimas

buvo įvykdytas laikantis pavedimų vykdymo politikos.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

25

straipsnis. Kiti reikalavimai vykdant klientų pavedimus

1.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų vardu, privalo

patvirtinti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą,

sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus

ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir

procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai

yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.

2.

Kai klientas

pateikia ribinį pavedimą (limit order) dėl akcijų, įtrauktų į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas

įprastomis rinkos sąlygomis, finansų maklerio įmonė privalo, jei klientas nėra

nurodęs kitaip, imtis priemonių, palengvinančių kuo greitesnį pavedimo įvykdymą,

nedelsiant viešai paskelbdama apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu būdu, kad

informacija taptų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši pareiga

laikoma įvykdyta, jei kliento ribinis pavedimas pateikiamas įvykdyti

reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jei kliento ribinis pavedimas

yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta šio

įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.

4.

Sutuoktinio

įgaliojimas sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, kurios yra bendroji

jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis

prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje,

gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.

5.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

26 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių veiklai keliamus

reikalavimus

Vertybinių

popierių komisija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, patvirtina:

1)

interesų konfliktų vengimo ir valdymo taisykles;

2) investicinių

paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles.

TREČIASIS

SKIRSNIS

INVESTICINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS PROFESIONALIESIEMS KLIENTAMS IR TINKAMOMS

SANDORIO ŠALIMS

27

straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo

1.

Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:

1) licencijuoti

ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito

įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos

finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų

valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos

prekėmis ir išvestinėmis priemonėmis dėl biržos prekių, ateities sandoriais

savo sąskaita prekiaujantys asmenys ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame

punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse

narėse ir trečiosiose šalyse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;

2) didelės

įmonės, atitinkančios bent 2 iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė –

ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip

40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažiau kaip 2 milijonai eurų;

3) šalių

vyriausybės ir savivaldybės, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai,

centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos

centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir

tarpvalstybinės institucijos;

4) kiti

instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į

finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto investavimu ar

dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.

2.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas

paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš

anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu

toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam

tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio

įmonė ir klientas susitaria kitaip.

3.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu

gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų

šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

4.

Finansų

maklerio įmonė privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę

prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas siekiant

aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio.

5.

Šio straipsnio

1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į finansų maklerio įmonę ir

atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju finansų

maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos priemones,

kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.

6.

Finansų

maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra

atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo

nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios

rizikos.

7.

Aukštesnis

investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai

tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis

susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu šiame

įstatyme numatytų investuotojų apsaugos priemonių atžvilgiu. Tokiame susitarime

turėtų būti nurodyta, ar jis taikomas vienai, ar keletui paslaugų ir sandorių,

taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

28

straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais

1.

Finansų

maklerio įmonės klientams, nenurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, taip pat

kitiems viešiesiems juridiniams asmenims ir privatiems investuotojams šio

straipsnio nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis

investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose

bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais

klientais, su sąlyga, kad investuotojai atitinka šio straipsnio 3 dalyje

nustatytus kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.

2.

Netaikyti

kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu

pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jei finansų maklerio įmonė,

įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam

planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra

pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai

priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma,

kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir

patirties, kiek jų turi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti profesionalieji

klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinama pasitelkiant tinkamumo testą,

kuris taikomas finansų įstaigų vadovams. Mažų įmonių atveju analogiškai turi

būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu.

3.

Siekiant

asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent 2 iš šių

kriterijų:

1) per

paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje

rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;

2) kliento

finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500

tūkstančių eurų;

3) klientas

profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne mažiau kaip vienus metus

eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas teikti

paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.

4.

Šio

straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti

netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, su sąlyga, kad:

1) klientas yra

raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas

profesionaliuoju klientu – arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų

sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių arba sandorių ar

finansinių priemonių tipų;

2) finansų

maklerio įmonė yra aiškiai raštu nurodžiusi klientui, kurios investuotojų

apsaugos priemonės (įskaitant investicijų draudimo priemones) jam netaikomos;

3) klientas

atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs ir suvokia

pasekmes, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas.

5.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama

jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad

klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

6.

Finansų

maklerio įmonė privalo patvirtinti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias

įmonės klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu

pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jei pasikeičia

informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas tam tikrai klientų

kategorijai. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad klientas nebetenkina

sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų

maklerio įmonė privalo imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti klientui visas

investuotojų apsaugos priemones.

7.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

29

straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis

1.

Finansų

maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų vardu ir (arba) sudaranti sandorius

savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę

sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio

šalimis nesilaikydama šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2

ir 3 dalyse nustatytų pareigų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais

tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.

2.

Šiame

straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės,

kredito įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų

valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Bendrijoje

ar atskirose valstybėse narėse licencijuotos ar prižiūrimos finansų įstaigos,

šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nurodyti subjektai,

kuriems šio įstatymo II ir III skyriai netaikomi, valstybių narių vyriausybės

ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu, taip pat

centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.

3.

Asmens

priskyrimas tinkamų sandorio šalių kategorijai nepanaikina šio asmens teisės

prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos

priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose. Toks

prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.

4.

Tinkamomis

sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti subjektai, kurie atitinka

Vertybinių popierių komisijos nustatytus kriterijus. Jei planuojamo sudaryti

sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė

pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato teisės aktai tos valstybės

narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta.

5.

Finansų

maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi ar

tarpininkaudama tokio sandorio sudarymui, turi gauti aiškų sandorio šalies

patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks

sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.

6.

Tinkamomis

sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų šalių, jeigu

jie vykdo panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri

nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti

pripažįstami ir kiti trečiųjų šalių subjektai, jeigu jie atitinka šio

straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.

7.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

30 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos įgaliojimai detalizuojant investicinių paslaugų teikimo atskiroms

klientų kategorijoms tvarką

Vertybinių

popierių komisija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato taisykles,

reglamentuojančias investicinių paslaugų teikimo profesionaliesiems klientams

ir tinkamoms sandorio šalims ypatumus.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS TAIKOMI RINKOS SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

31 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

pareiga užtikrinti rinkų vientisumą, pranešti apie sudarytus sandorius ir

saugoti dokumentus

1.

Finansų

maklerio įmonės privalo veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir taip,

kad jų veikla sudarytų sąlygas užtikrinti finansinių priemonių rinkų

vientisumą.

2.

Finansų

maklerio įmonė privalo ne mažiau kaip 10 metų saugoti visus duomenis ir

dokumentus, susijusius su sandoriais dėl finansinių priemonių, kuriuos įmonė

sudarė klientų vardu ar savo sąskaita taip, kad prireikus galėtų juos

nedelsdama pateikti Vertybinių popierių komisijai. Jei sandoriai buvo sudaromi

klientų vardu, papildomai turi būti saugomi kliento tapatybės duomenys ir ją

patvirtinantys dokumentai bei Pinigų plovimo prevencijos įstatymo reikalaujami

duomenys ir informacija.

3.

Finansų

maklerio įmonė, sudariusi sandorį dėl finansinių priemonių, įtrauktų į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdama, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos

pabaigos, pateikti Vertybinių popierių komisijai pranešimą apie sudarytą

sandorį Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Ši pareiga taikoma

neatsižvelgiant į tai, ar sandoris buvo sudarytas reguliuojamoje rinkoje.

Vertybinių popierių komisija užtikrina, kad informacija apie sudarytus

sandorius būtų perduota ir su finansine priemone likvidumo aspektu labiausiai

susijusios rinkos priežiūros institucijai.

4.

Šio

straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime turi būti pateikiama informacija apie

sandorio dalyku esančią finansinę priemonę, jos kiekį, sandorio sudarymo datą

ir laiką, sandorio kainą, taip pat duomenys apie pranešimą pateikiančią finansų

maklerio įmonę.

5.

Pranešimą

apie sudarytą sandorį gali pateikti finansų maklerio įmonė, jos vardu veikiantis

trečiasis asmuo, Vertybinių popierių komisijos patvirtinta prekybos ar

informacijos pateikimo sistema, taip pat reguliuojama rinka ar daugiašalė

prekybos sistema, kuriose sandoris buvo sudarytas. Tais atvejais, kai apie

sudarytus sandorius tiesiogiai praneša reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos

sistema arba Vertybinių popierių komisijos patvirtinta prekybos ar informacijos

pateikimo sistema, yra laikoma, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga

yra įvykdyta.

6.

Jei kitoje

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialas, įsteigtas

Lietuvos Respublikoje, pateikia pranešimą apie sudarytą sandorį Vertybinių

popierių komisijai, tokį pranešimą Vertybinių popierių komisija perduoda tos

finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, nebent ši pareiškia, kad

nepageidauja gauti tokių pranešimų.

7.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

32 straipsnis. Daugiašalės prekybos

sistemos veiklos taisyklių ir kitų nustatytų pareigų laikymosi priežiūra

1.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo patvirtinti priemones ir procedūras, skirtas prižiūrėti, kaip

daugiašalės prekybos sistemos nariai laikosi jos veiklos taisyklių, ir

užtikrinti veiksmingą tokių priemonių ir procedūrų taikymą. Finansų maklerio

įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą,

privalo stebėti jų sistemose sudaromus sandorius, nustatyti ir užkirsti kelią

sistemos taisyklių pažeidimams, nesąžiningoms prekybos sąlygoms ir

piktnaudžiavimui rinka.

2.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai apie nustatytus

šiurkščius sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos prekybos sąlygas ir

piktnaudžiavimo rinka atvejus. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai,

administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo nedelsdami pateikti

Vertybinių popierių komisijai informaciją, susijusią su galimais pažeidimais,

taip pat visokeriopai bendradarbiauti tiriant galimo piktnaudžiavimo rinka

atvejus toje sistemoje.

3.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

33 straipsnis. Sisteminę prekybą

vykdančių finansų maklerio įmonių pareiga viešai skelbti kotiruotes

1.

Finansų

maklerio įmonės, vykdančios sisteminę prekybą dėl akcijų, kurios įtrauktos į

prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kurių rinka yra likvidi, privalo viešai

skelbti kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį. Jei akcijų rinka

nėra likvidi, sisteminę prekybą dėl šių akcijų vykdančios finansų maklerio

įmonės privalo atskleisti kotiruotes tik esant kliento prašymui.

2.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi sisteminę prekybą vykdančioms

finansų maklerio įmonėms, kai sandoriai sudaromi neviršijant standartinio rinkos

dydžio. Sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kurios sudaro

tik sandorius, viršijančius standartinį rinkos dydį, šiame straipsnyje

nustatyti reikalavimai netaikomi.

3.

Sisteminę

prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės turi teisę savarankiškai nustatyti

skelbiamų kotiruočių dydžius. Kotiruotę sudaro pirkimo ir (arba) pardavimo

kaina ar kainos kiekiui ar kiekiams, neviršijantiems standartinio tai akcijų

klasei rinkos dydžio, už kurias įsipareigojama sudaryti sandorį. Kaina ar kainos

turi atitikti tai akcijai įprastas rinkos sąlygas.

4.

Akcija

priskiriama tam tikrai akcijų klasei atsižvelgiant į rinkoje įvykdytų pavedimų

dėl šios akcijos aritmetinį vertės vidurkį. Kiekvienos akcijų klasės

standartinis rinkos dydis yra rinkoje įvykdytų pavedimų dėl tai akcijų klasei

priskirtų akcijų aritmetinis vertės vidurkis.

5.

Kiekvienos

akcijos rinka apima visus pavedimus dėl šios akcijos, kurie buvo įvykdyti

visoje Europos Sąjungoje, neįskaitant pavedimų, kurie yra dideli, palyginti su

įprastu tai akcijai rinkos dydžiu.

6.

Vertybinių

popierių komisija, būdama labiausiai likvidumo aspektu susijusios rinkos (kaip

tai nurodyta šio įstatymo 31 straipsnyje) priežiūros institucija ir

atsižvelgdama į rinkoje įvykdytų pavedimų dėl akcijos aritmetinį vertės

vidurkį, ne rečiau kaip kartą per metus nustato, kuriai akcijų klasei kiekviena

akcija yra priskiriama. Ši informacija yra viešai paskelbiama visiems rinkos

dalyviams Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.

7.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo viešai skelbti nustatytas

kotiruotes reguliariai ir nuolatos per visą įprastų prekybos valandų laiką.

Kotiruotės bet kuriuo metu gali būti keičiamos ar atnaujinamos. Susiklosčius

neįprastoms rinkos sąlygoms, nustatytos kotiruotės gali būti atšauktos.

8.

Kotiruotės

turi būti viešai skelbiamos tokiu būdu, kad pagrįstomis rinkos sąlygomis būtų

lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams.

9.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo 24

straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo įvykdyti neprofesionaliųjų klientų

pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už kliento

pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą.

10.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo įvykdyti profesionaliųjų

klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už

kliento pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą. Tačiau pagrįstais

atvejais tokie pavedimai gali būti įvykdomi ir geresne klientui kaina, su

sąlyga, kad ši kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, o

pavedimo dydis viršija pavedimų, kuriuos paprastai pateikia neprofesionalieji

investuotojai, dydį.

11.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę vykdyti profesionaliųjų

klientų pavedimus nukrypdama nuo kotiruotės kainų ir nesilaikydama šio

straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų tais atvejais, kai pavedimų dėl

kelių vertybinių popierių vykdymas yra vieno sandorio dalis arba kai pavedimai

susieti ne su tuo metu esančia rinkos kaina, bet su kitomis sąlygomis.

12.

Jei

sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, kuri yra nustačiusi tik

vieną kotiruotę arba kurios nustatyta kotiruotė dėl didžiausio akcijų kiekio

nesiekia standartinio rinkos dydžio, gauna kliento pavedimą dėl akcijų kiekio,

kuris yra didesnis, negu nustatyta įmonės kotiruotėje, tačiau mažesnis už

standartinį rinkos dydį, įmonė gali įvykdyti kotiruotės dydį viršijančią

pavedimo dalį tik už kotiruotės kainą, išskyrus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse

nustatytus atvejus, leidžiančius nukrypti nuo kotiruotės kainos. Jei sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė nustato kotiruotes dėl skirtingų akcijų

kiekių, tačiau gauna kliento pavedimą, kuris patenka tarp tokių kotiruočių, ir

šį pavedimą nusprendžia įvykdyti, pavedimas turi būti įvykdytas už vieną iš

dviejų nurodytų kotiruočių kainų, laikantis šio įstatymo 25 straipsnyje

nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 10 ir 11

dalyse.

13.

Vertybinių

popierių komisija prižiūri, kad sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio

įmonės reguliariai peržiūrėtų pasiūlymo pirkti ir (arba) parduoti kainas,

paskelbtas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad nustatytos kainos

atitiktų vyraujančias rinkos sąlygas, o įmonės laikytųsi šio straipsnio 10

dalyje nustatytų reikalavimų dėl sandorių sudarymo už geresnę kainą, negu įmonė

yra nustačiusi. Vykdydama priežiūrą, Vertybinių popierių komisija turi teisę

duoti privalomus vykdyti nurodymus ir kitas šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose nustatytas teises.

14.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi savo verslo politika ir

atsižvelgdama į objektyvius kriterijus, turi teisę nuspręsti, kuriems

investuotojams bus suteikiama prieiga prie įmonės nustatytų kotiruočių. Šiuo

tikslu įmonė turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias prieigos prie

įmonės nustatytų kotiruočių suteikimą.

15.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, atsižvelgdama į komercinio pobūdžio

aplinkybes, tokias kaip investuotojo kreditingumo būklė, sandorio šalies ir

galutinių atsiskaitymų sudarius sandorį rizika, gali nuspręsti nepradėti verslo

santykių su investuotojais arba juos nutraukti.

16.

Siekdama

apriboti riziką dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus, sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę nediskriminaciniais metodais

riboti sandorių, sudaromų pagal iš anksto paskelbtas sąlygas su tuo pačiu

klientu, skaičių. Be to, įmonė turi teisę, vadovaudamasi nediskriminaciniais

metodais ir laikydamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tuo

pačiu metu riboti bendrą sandorių su skirtingais klientais skaičių, su sąlyga,

kad toks ribojimas leidžiamas tik tuomet, kai klientų pateikiamų pavedimų

skaičius ir apimtis ženkliai viršija įprastą prekybos apimtį.

17.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

18.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

34 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

pareiga atskleisti poprekybinę informaciją

1.

Finansų

maklerio įmonė, kliento vardu arba savo sąskaita sudariusi sandorį už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų dėl akcijų, įtrauktų

į prekybą reguliuojamoje rinkoje, privalo viešai paskelbti sudaryto sandorio

dydį, kainą ir sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant

viešai paskelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant

nuo realaus laiko tokiu būdu, kad būtų lengvai prieinama kitiems rinkos

dalyviams.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir jos paskelbimo terminas neturi

pažeisti šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šio įstatymo 59

straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti informacijos dėl tam tikrų sandorių

rūšių paskelbimą, mutatis mutandis taikomos sandoriams, sudarytiems už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų.

3.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

35 straipsnis. Ikiprekybinės

informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms

1.

Finansų

maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo viešai skelbti apie daugiašalėje prekybos sistemoje teikiamus

siūlymus sudaryti sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje

rinkoje. Finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys

daugiašalę prekybos sistemą, privalo nuolatos per visą prekybos valandų laiką

įprastomis komercinėmis sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių

akcijų skaičių pagal kiekvieną kainos lygį, nurodant penkis geriausius

paklausos ir pasiūlos kainos lygius.

2.

Vertybinių

popierių komisija, atsižvelgdama į rinkos modelį bei pavedimų tipą ir dydį,

turi teisę nustatyti išimtis iš šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos.

Išimtys gali būti ypač taikomos pavedimams, kurie, palyginti su konkrečiai

akcijai ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.

3.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

36 straipsnis. Poprekybinės informacijos

atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms

1.

Finansų

maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo viešai paskelbti informaciją apie jų administruojamoje

sistemoje sudarytus sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje

rinkoje, nurodydami kiekvienu sandoriu perleistų akcijų kainą ir kiekį bei

sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant viešai paskelbiama

įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realaus laiko.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma sandoriams, sudarytiems

daugiašalėje prekybos sistemoje, jei informacija apie šiuos sandorius

paskelbiama per reguliuojamos rinkos informacijos atskleidimo sistemą.

3.

Vertybinių

popierių komisija, atsižvelgdama į sudaromų sandorių tipą ir dydį, gali leisti

atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą. Ypač gali

būti leidžiama atidėti informacijos paskelbimą dėl sandorių, kurie yra dideli,

palyginti su tai akcijai ar akcijų klasei įprastu rinkos dydžiu. Daugiašalę

prekybos sistemą administruojantis operatorius privalo gauti išankstinį

Vertybinių popierių komisijos sutikimą dėl priemonių, leidžiančių atidėti

informacijos paskelbimą apie sudarytus sandorius, o informacija apie tokias

priemones turi būti aiškiai atskleista rinkos dalyviams ir investuotojams.

4.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

5.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

PENKTASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ TEISĖS

37 straipsnis. Lietuvos Respublikoje

įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje

valstybėje narėje nesteigiant filialo

1.

Finansų

maklerio įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti teikti investicines paslaugas

kitoje valstybėje narėje arba keisti kitoje valstybėje narėje teikiamų

investicinių paslaugų apimtį, turi pranešti Vertybinių popierių komisijai,

kurioje valstybėje narėje ketinama teikti investicines paslaugas arba keisti jų

apimtį, ir pateikti numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos

planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos.

2.

Vertybinių

popierių komisija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per

vieną mėnesį ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai. Finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines

paslaugas ir papildomas paslaugas kitoje valstybėje narėje nesteigdama filialo,

praėjus vienam mėnesiui nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos

Vertybinių popierių komisijai pateikimo.

3.

Jei šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys ir informacija keičiasi, finansų maklerio

įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti Vertybinių popierių

komisijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų

įsigaliojimo. Šią informaciją Vertybinių popierių komisija perduoda

priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

4.

Lietuvos

Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantis daugiašalę prekybos sistemą, ketinantys kitose valstybėse

narėse imtis priemonių, skirtų palengvinti tose valstybėse narėse įsteigtų

asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi ja nuotoliniu

būdu, Vertybinių popierių komisijai turi pranešti, kurioje valstybėje narėje

ketinama imtis tokių priemonių. Šią informaciją Vertybinių popierių komisija

per vieną mėnesį perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai. Esant priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos

prašymui, Vertybinių popierių komisija per pagrįstą terminą perduoda jai

informaciją apie šios daugiašalės prekybos sistemos narius.

5.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

38 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje

įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje nesteigiant filialo

1.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti

investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo,

su sąlyga, kad teisę teikti konkrečias investicines ar papildomas paslaugas

suteikia įmonės priežiūros institucijos išduota licencija. Papildomos paslaugos

gali būti teikiamos tik tuo atveju, jei teikiama bent viena investicinė

paslauga.

2.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti

investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo arba pakeisti

Lietuvos Respublikoje teikiamų investicinių paslaugų apimtį po to, kai

Vertybinių popierių komisija gauna įmonės priežiūros institucijos pranešimą,

kuriame nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ketina Lietuvos Respublikoje

teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir numatomos vykdyti

veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir

papildomos paslaugos. Šią informaciją Vertybinių popierių komisija paskelbia

viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

3.

Jei šio

straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys ir informacija pasikeičia, finansų

maklerio įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti savo buveinės

valstybės narės priežiūros institucijai. Vertybinių popierių komisija turi

teisę gauti tokios informacijos pasikeitimą patvirtinančius dokumentus.

4.

Kitoje

valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę Lietuvos Respublikoje

imtis reikiamų priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų

juridinių asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi

ja nuotoliniu būdu.

5.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

39 straipsnis. Lietuvos Respublikoje

įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje

valstybėje narėje įsteigiant filialą

1.

Finansų

maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje, privalo

pateikti Vertybinių popierių komisijai pranešimą, kuriame nurodoma:

1) valstybė

narė, kurioje ketinama įsteigti filialą;

2) numatomos

vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti

investicinės ir papildomos paslaugos, filialo organizacinė struktūra, taip pat

informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis įmonės agentų paslaugomis;

3) adresas

priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo

dokumentus;

4) filialo

vadovų vardai ir pavardės.

2.

Jei Lietuvos

Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė skiria įmonės agentą, kuris yra

įsteigtas kitoje valstybėje narėje, toks įmonės agentas yra prilyginamas įmonės

filialui ir jam yra taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios finansų

maklerio įmonės filialo veiklą.

3.

Vertybinių

popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje

nurodytos informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės

priežiūros institucijai ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai finansų

maklerio įmonei, išskyrus atvejus, kai Vertybinių popierių komisija turi

pagrindą abejoti įmonės valdymo struktūros ar finansinės padėties pakankamumu

atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį. Be to, Vertybinių popierių

komisija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai perduoda

informaciją apie oficialiai įsteigtą investuotojų draudimo sistemą, kurios narė

yra filialą steigianti finansų maklerio įmonė.

4.

Jei šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė

privalo apie tai raštu pranešti Vertybinių popierių komisijai ne vėliau kaip

prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją

Vertybinių popierių komisija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai.

5.

Jei

Vertybinių popierių komisija nustato, kad finansų maklerio įmonės valdymo

struktūra arba finansinė padėtis, atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos

pobūdį, yra nepakankama, Vertybinių popierių komisija atsisako perduoti šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės

priežiūros institucijai ir apie tai per šio straipsnio 3 dalyje numatytą

terminą praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei, nurodydama

atsisakymo perduoti informaciją motyvus.

6.

Finansų

maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą po to, kai įmonė

gauna pranešimą iš priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos,

kuriuo patvirtinama apie perduotos informacijos gavimą, arba kai per 2 mėnesius

po to, kai Vertybinių popierių komisija perdavė informaciją, negaunama jokio

pranešimo.

7.

Šio straipsnio 2 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

40 straipsnis. Kitose valstybėse narėse

įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje įsteigiant filialą

1.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti

investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigdama filialą,

su sąlyga, kad teisė teikti tokias paslaugas yra numatyta finansų maklerio

įmonės licencijoje. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju,

jei teikiama bent viena investicinė paslauga.

2.

Finansų

maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos

Respublikoje po to, kai įmonės priežiūros institucija perduoda Vertybinių

popierių komisijai pranešimą, kuriame pateikiama šio įstatymo 39 straipsnio 1

dalyje nurodyta informacija. Gavusi šią informaciją, Vertybinių popierių

komisija pasiruošia vykdyti priežiūrą, nurodo finansų maklerio įmonei, kurių

veiklos reikalavimų, nustatytų viešo intereso sumetimais, ji privalės laikytis,

ir apie tai ne vėliau kaip per 2 mėnesius praneša finansų maklerio įmonei.

Filialas gali būti įsteigtas, kai finansų maklerio įmonė gauna tokį Vertybinių

popierių komisijos pranešimą, o jei pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai

nuo tada, kai įmonės priežiūros institucija perdavė Vertybinių popierių

komisijai šioje dalyje numatytą informaciją.

3.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

41 straipsnis. Finansų maklerio įmonės

teisė tapti kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare

1.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, licencijuota vykdyti klientų

pavedimus arba sudaryti sandorius savo sąskaita, turi teisę tapti reguliuojamos

rinkos, veikiančios Lietuvos Respublikoje, nare – tiek tiesiogiai, įsteigdama

filialą Lietuvos Respublikoje, tiek netiesiogiai – nesteigdama filialo, o

veikdama nutolusiojo nario teisėmis naudodamasi nuotolinės prieigos prie

reguliuojamos rinkos galimybėmis, nebent reguliuojamos rinkos prekybos procedūros

ir sistemos yra tokios, kad sandoriams sudaryti šioje rinkoje būtinas

tiesioginis fizinis dalyvavimas.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos bet kuriai

Lietuvos Respublikoje įsteigtai finansų maklerio įmonei, ketinančiai tapti kitoje

valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare.

42 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

teisė tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų

sistemos nare ir pasirinkti atsiskaitymų sistemą

1.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, siekdama įvykdyti arba

organizuoti atsiskaitymus už sandorius dėl finansinių priemonių, turi teisę

tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemos,

veikiančių Lietuvos Respublikoje, nare. Šios teisės įgyvendinamos vadovaujantis

tais pačiais nediskriminaciniais, skaidriais ir objektyviais kriterijais, kurie

taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms. Narystė

šiose sistemose negali būti ribojama tarpuskaita ir atsiskaitymais vien tik už

sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaryti Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje.

2.

Lietuvos

Respublikoje veikianti reguliuojama rinka turi užtikrinti savo nariams teisę

pasirinkti atsiskaitymo sistemą atsiskaitymams už sandorius dėl finansinių

priemonių, kurie sudaromi toje reguliuojamoje rinkoje, jei:

1) ryšiai ir

priemonės tarp pasirinktos atsiskaitymo sistemos ir kitų būtinų sistemų

užtikrina veiksmingą ir ekonomišką atsiskaitymą už sudarytus sandorius ir

2) yra gautas

Vertybinių popierių komisijos pritarimas, kad pasirinktos sistemos techninės

sąlygos, pagal kurias vykdomi atsiskaitymai už toje reguliuojamoje rinkoje

sudarytus sandorius, užtikrins veiksmingą ir sklandų rinkos veikimą.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje numatytas Vertybinių popierių komisijos pritarimas

nepažeidžia Lietuvos banko ir kitų valstybių narių centrinių bankų ar kitų

priežiūros institucijų, vykdančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą,

kompetencijos. Vertybinių popierių komisija, siekdama išvengti nereikalingo

priežiūros dubliavimosi, prieš pareikšdama tokį pritarimą, atsižvelgia į

centrinių bankų priežiūros rezultatus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su

jų vykdoma atsiskaitymo sistemų priežiūra.

4.

Šiame straipsnyje

nustatytos finansų maklerio įmonių teisės nedaro įtakos pagrindinės sutarties

šalies, tarpuskaitos ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių

teisei netenkinti finansų maklerio įmonės prašymo leisti naudotis jų

teikiamomis paslaugomis, jei toks atsisakymas grindžiamas teisėtais verslo

interesais.

43 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

ir rinkos operatorių, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, teisė

pasirinkti pagrindinę sutarties šalį bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemą

1.

Lietuvos

Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę sudaryti susitarimus

su kitoje valstybėje narėje įsteigta pagrindine sutarties šalimi ar

tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kurie užtikrintų tarpuskaitą ir

(arba) atsiskaitymus dėl visų ar dalies sandorių, kuriuos rinkos dalyviai

sudaro jų administruojamoje sistemoje.

2.

Vertybinių

popierių komisija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta

finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę

prekybos sistemą, naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine

sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis,

išskyrus atvejus, jei tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų

daugiašalės prekybos sistemos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42

straipsnio 2 dalies nuostatas.

3.

Siekdama

išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, Vertybinių popierių komisija

atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią vykdo

valstybių narių centriniai bankai ir kitos priežiūros institucijos.

III

SKYRIUS

PREKYBA

REGULIUOJAMOJE RINKOJE

PIRMASIS

SKIRSNIS

REGULIUOJAMOS

RINKOS LICENCIJAVIMAS

44

straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė

1.

Teisę verstis

reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos

akcinės bendrovės, kurių administruojamos prekybos sistemos turi Vertybinių

popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją.

2.

Reguliuojamos

rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jei Vertybinių popierių komisija yra

visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos

ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

3.

Steigiama

arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis reguliuojamos rinkos

operatoriaus veikla, Vertybinių popierių komisijai turi pateikti:

1) prašymą,

kuriame nurodytas reguliuojamos rinkos operatoriaus steigimo tikslas,

pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;

2) steigimo

sutartį;

3) numatomos

vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos

vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;

4) įstatus;

5) reguliuojamos

rinkos taisykles.

4.

Vertybinių

popierių komisija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo

išduoti licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Vertybinių popierių

komisija gali pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar

paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas

skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

5.

Reguliuojamos

rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jei Vertybinių popierių komisija,

išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo

metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti pradiniai reguliuojamos rinkos

veiklos reikalavimai.

6.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir

veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos

licencijai gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojama reguliuojama rinka

laikytųsi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.

7.

Nepažeidžiant

šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos

teisės aktų reikalavimų.

45

straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai

Vertybinių

popierių komisija turi teisę atsisakyti išduoti reguliuojamos rinkos licenciją,

jei:

1) reguliuojamos

rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės

ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar

kitiems teisės aktams;

2) pateiktuose

dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;

3) pateikta

reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka

tinkamai vykdytų savo funkcijas;

4) pretendento

akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų

sąlygų;

5) reguliuojamos

rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas nėra

nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos

kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose.

46 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai

Vertybinių

popierių komisija turi teisę panaikinti savo išduotos reguliuojamos rinkos

licencijos galiojimą, jei reguliuojamos rinkos operatorius:

1) nepradeda

naudotis licencijos suteikiamomis teisėmis per 12 mėnesių nuo licencijos

išdavimo, savo noru atsisako licencijos arba paskutinius 6 mėnesius nesinaudoja

licencijos suteikiamomis teisėmis;

2) gavo

licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją arba pasinaudojęs kitais

neteisėtais būdais ar priemonėmis;

3) nebeatitinka

sąlygų, pagal kurias licencija buvo išduota;

4) šiurkščiai ir

nuolat pažeidinėja šio įstatymo nuostatas;

5) kitais

įstatymų nustatytais pagrindais.

47

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos

1.

Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:

1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų

įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą

sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;

2) skatinti

sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią

manipuliavimui rinka bei kitiems nesąžiningiems veiksmams;

3) skleisti

informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo

reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;

4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus

kontrolę.

2.

Reguliuojamos

rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai

susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme

numatytomis jos pareigomis.

3.

Bendrovių,

kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo

kodeksą rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas

tokį kodeksą, reguliuojamos rinkos operatorius turi gauti Vertybinių popierių

komisijos pritarimą.

4.

Reguliuojamos

rinkos operatorius Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi jai

pranešti apie:

1) finansinių

priemonių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos reguliuojamoje rinkoje;

2) reguliuojamos

rinkos narių priėmimą ir pašalinimą.

5.

Vertybinių

popierių komisija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus minimalų nuosavo

kapitalo dydį ir lėšų investavimo apribojimus.

48

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas

1.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.

2.

Vertybinių

popierių komisijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos

operatoriaus valdymo organų posėdžiuose su patariamuoju balsu ir gauti posėdžio

dalyviams pateikiamą medžiagą.

49

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai

1.

Reguliuojamos

rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti

pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos

rinkos valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti Vertybinių

popierių komisijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus,

taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.

2.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus

vadovų kandidatūroms, jei yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų

kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui

ir veiklai.

3.

Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos

operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

50 straipsnis. Reikalavimai asmenims,

darantiems didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui

1.

Asmenys,

kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro didelę įtaką reguliuojamos rinkos

valdymui, turi būti tinkami einamoms pareigoms bei priskirtoms funkcijoms

vykdyti, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį ir kitas

reikšmingas savybes, taip pat galimą įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.

2.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo:

1) pateikti

Vertybinių popierių komisijai ir viešai paskelbti informaciją apie

reguliuojamos rinkos ir rinkos operatoriaus akcininkus, taip pat informaciją

apie kitus asmenis, darančius didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui,

įskaitant asmenų tapatybės ir suinteresuotumo daryti įtaką atskleidimą;

2) pateikti

Vertybinių popierių komisijai ir viešai paskelbti informaciją apie

reguliuojamos rinkos akcininkų nuosavybės pasikeitimus, dėl kurių pasikeičia

asmenys, darantys didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.

3.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę prieštarauti planuojamiems asmenų, darančių didelę

įtaką reguliuojamos rinkos ir (arba) rinkos operatoriaus valdymui,

pasikeitimams, jei yra pagrindas manyti, kad tokie pasikeitimai kelia grėsmę

skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui.

51

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketo įsigijimas

1.

Reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketas

įsigyjamas tokia pat tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta finansų maklerio

įmonės akcijų paketui įsigyti.

2.

Vertybinių

popierių komisija neduoda sutikimo įsigyti ar padidinti reguliuojamos rinkos

operatoriaus akcijų paketą, jei:

1) asmuo (juridinio asmens – vadovai ir kontroliuojantys asmenys) nėra

nepriekaištingos reputacijos;

2) asmuo yra

kito reguliuojamos rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

3) asmuo

nepateikė informacijos apie savo veiklą ir finansinę padėtį;

4) juridinis

asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius;

5) asmuo

nepateikė dokumentų, įrodančių, kad lėšos, skirtos akcijoms apmokėti, yra

gautos teisėtai;

6) asmens

finansinė padėtis nėra gera ir stabili;

7) davus

sutikimą atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti

reguliuojamos rinkos licenciją;

8) yra kitų

pagrindų, keliančių pagrįstų abejonių, kad asmenys, ketinantys įsigyti arba

padidinti reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą, sugebės užtikrinti

patikimą ir skaidrų reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymą.

52 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

operatoriui taikomi organizaciniai reikalavimai

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo turėti:

1) tinkamų

priemonių ir procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, galinčias

sukelti neigiamų padarinių reguliuojamos rinkos veikimui ar jos dalyviams, taip

pat interesų konfliktus tarp reguliuojamos rinkos, jos akcininkų ar rinkos

operatoriaus ir patikimo reguliuojamos rinkos veikimo, ypač tais atvejais, kai

tokie interesų konfliktai galėtų sukelti neigiamų pasekmių reguliuojamai rinkai

vykdant savo funkcijas;

2) tinkamų

priemonių valdyti riziką, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, naudoti

priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių

potencialiai rizikai sumažinti;

3) priemonių,

užtikrinančių sklandų sistemos techninių operacijų valdymą, įskaitant turėjimą

efektyvių priemonių, skirtų iš anksto nenumatytiems sistemos funkcionavimo

sutrikimams šalinti;

4) skaidrias ir

neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, skirtas užtikrinti

sąžiningą ir nuolatinę prekybą bei nustatyti objektyvius veiksmingo pavedimų

vykdymo kriterijus;

5) veiksmingų

priemonių arba reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą ir laiku

atliekamą atsiskaitymą už sandorius, sudarytus reguliuojamos rinkos sistemose;

6) pakankamus

finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą reguliuojamos rinkos veikimą,

atsižvelgiant į šioje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir

apimtis, taip pat rizikos, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, pobūdį ir

laipsnį.

ANTRASIS

SKIRSNIS

PREKYBA

REGULIUOJAMOJE RINKOJE. SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

53 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

taisyklės ir jų bei kitų teisės aktuose nustatytų pareigų laikymosi

užtikrinimas

1.

Reguliuojama

rinka privalo turėti objektyviais kriterijais pagrįstas aiškias, skaidrias ir

nediskriminacines taisykles, jas rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos

operatorius.

Prieš

tvirtindamas šias taisykles, reguliuojamos rinkos operatorius privalo jas

suderinti su Vertybinių popierių komisija. Reguliuojamos rinkos taisykles gali sudaryti

vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų.

2.

Reguliuojama

rinka privalo priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones ir procedūras,

skirtas nuolat stebėti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi reguliuojamos

rinkos taisyklių. Reguliuojama rinka privalo stebėti savo narių sudaromus

sandorius reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje, siekiant nustatyti galimus

reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba

piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį.

3.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo pranešti apie šiurkščius reguliuojamos rinkos

taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka

požymių turintį elgesį Vertybinių popierių komisijai. Be to, reguliuojamos rinkos

operatorius privalo nedelsdamas perduoti Vertybinių popierių komisijai visą

turimą informaciją, susijusią su galimais reguliuojamos rinkos taisyklių

pažeidimais, taip pat bendradarbiauti tiriant ir persekiojant piktnaudžiavimo

rinka atvejus.

54 straipsnis. Finansinių priemonių

įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje

1.

Finansinės

priemonės gali būti įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal taisykles,

reglamentuojančias finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje

rinkoje.

2.

Šios

taisyklės turi užtikrinti, kad į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami

perleidžiamieji vertybiniai popieriai būtų be perleidimo apribojimų, ir

nustatyti:

1) finansinių

priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir išbraukimo iš jos

sąlygas, tvarką ir terminus;

2) finansinių

priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir metinės kotiravimo

įmokos dydžius.

3.

Emitentas,

kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jam

šiame ir kituose įstatymuose numatytą informaciją.

4.

Reguliuojama

rinka privalo nustatyti ir taikyti veiksmingas priemones, leidžiančias

patikrinti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų perleidžiamųjų

vertybinių popierių emitentai laikosi Vertybinių popierių įstatyme nustatytų

pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimų.

5.

Reguliuojama

rinka privalo turėti priemonių, palengvinančių galimybę reguliuojamos rinkos

nariams gauti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus viešai skelbiamą

informaciją.

6.

Reguliuojama

rinka privalo turėti priemonių, leidžiančių nuolatos stebėti, ar į prekybą

reguliuojamoje rinkoje įtraukta finansinė priemonė atitinka konkrečiam

finansinių priemonių tipui nustatytus įtraukimo reikalavimus.

7.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie buvo įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, gali būti papildomai įtraukiami į prekybą kitose

reguliuojamose rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar yra šių vertybinių popierių

emitento sutikimas dėl tokio įtraukimo, su sąlyga, kad laikomasi kituose teisės

aktuose nustatytų perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje reikalavimų. Reguliuojama rinka privalo informuoti

vertybinių popierių emitentą, kad jo išleistais vertybiniais popieriais

prekiaujama šioje reguliuojamoje rinkoje. Emitentas neturi pareigos tiesiogiai

pateikti reguliuojamai rinkai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą

informaciją, jei vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą šioje

reguliuojamoje rinkoje be jų emitento sutikimo.

8.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

55 straipsnis. Prekybos finansinėmis

priemonėmis sustabdymas ir nutraukimas

1.

Nepažeidžiant

šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos Vertybinių popierių

komisijos teisės reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine

priemone, reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę sustabdyti arba nutraukti

prekybą finansine priemone jo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje, jei

finansinė priemonė nebetenkina reguliuojamos rinkos taisyklėse nustatytų

reikalavimų, išskyrus atvejus, kai prekybos sustabdymas arba nutraukimas galėtų

padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

2.

Reguliuojamos

rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone toje

reguliuojamoje rinkoje, privalo šį sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su

šiuo sprendimu susijusią informaciją Vertybinių popierių komisijai, o ši – apie

tai panešti kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

3.

Šio

straipsnio 2 dalis neužkerta kelio reguliuojamos rinkos operatoriui tiesiogiai

pranešti kitų reguliuojamų rinkų operatoriams apie prekybos finansine priemone

sustabdymą ar nutraukimą.

4.

Jei

Vertybinių popierių komisija reikalauja sustabdyti ar nutraukti prekybą

finansine priemone vienoje ar keliose reguliuojamose rinkose, toks Vertybinių

popierių komisijos sprendimas turi būti nedelsiant viešai paskelbtas ir apie

tai pranešta kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

5.

Vertybinių

popierių komisija, gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijos

pranešimą apie prekybos finansine priemone tos valstybės narės reguliuojamoje

rinkoje sustabdymą ar nutraukimą, priima sprendimą sustabdyti ar nutraukti

prekybą šia finansine priemone Lietuvos Respublikoje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje ir Vertybinių popierių komisijos prižiūrimoje

daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus atvejus, kai tai galėtų padaryti

didelės žalos investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

56

straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje

1.

Narystę

reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.

2.

Šios taisyklės

turi nustatyti:

1) reikalavimus reguliuojamos

rinkos nariams;

2) teisės

dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš

narių tvarką ir sąlygas;

3) reguliuojamos

rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo,

rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje

veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų,

taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3

dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje

reguliuojamoje rinkoje;

4) atsakomybę už

pareigų nevykdymą;

5) reguliuojamos

rinkos narių teises;

6) metinės nario

įmokos dydį.

3.

Reguliuojamos

rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir

kiti asmenys, kurie:

1) yra tinkami

ir pasirengę;

2) turi

pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;

3) turi tinkamą

organizacinę struktūrą;

4) turi

pakankamus išteklius savo vykdomoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į

finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra

nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;

5) turi teisę

Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3

straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.

4.

Reguliuojamos

rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir

25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų

sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25

straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo

klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.

5.

Narystę

reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančios taisyklės turi

numatyti galimybę finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti

tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.

6.

Kitoje

valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje

imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą

tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje

reguliuojamoje rinkoje.

7.

Šio

straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos

valstybės narės priežiūros institucija perduoda Vertybinių popierių komisijai

informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos

ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.

8.

Lietuvos

Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės

teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje

valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir

(arba) prekybą joje.

9.

Norėdama

pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje numatyta teise, reguliuojama rinka turi

perduoti Vertybinių popierių komisijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę,

kurioje ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį

pranešimą, Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per vieną mėnesį

perduoda pranešime pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis

atitinkamų priemonių, priežiūros institucijai. Esant kitos valstybės narės

priežiūros institucijos prašymui, Vertybinių popierių komisija perduoda jai

informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.

10.

Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie

reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip

reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų

reikalavimų, ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už

nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

11.

Lietuvos

Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo Vertybinių

popierių komisijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo

administruojamos reguliuojamos rinkos narius.

57

straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje

1.

Prekyba

finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.

2.

Šios

taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje

vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:

1) prekybos

finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;

2) reguliuojamos

rinkos prekybos organizavimo laiką;

3) finansinių

priemonių ir (ar) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;

4) atsiskaitymo

sąlygas;

5)

reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;

6) skelbimo apie

kainas ir prekybos mastą tvarką;

7) ginčų,

kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;

8) įmokų už

reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.

58 straipsnis. Ikiprekybinės

informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms

1.

Reguliuojama

rinka privalo viešai skelbti apie joje teikiamus siūlymus sudaryti sandorius

dėl akcijų, įtrauktų į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. Reguliuojama rinka

privalo nuolatos per visą prekybos valandų laiką įprastomis komercinėmis

sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių akcijų skaičių pagal

kiekvieną kainos lygį, nurodydama penkis geriausius paklausos ir pasiūlos

kainos lygius.

2.

Reguliuojama

rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais

suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta

tvarka privalo skelbti kotiruotes, galimybę naudotis priemonėmis, kurias

reguliuojama rinka naudoja viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai

informacijai.

3.

Vertybinių

popierių komisija, atsižvelgdama į reguliuojamos rinkos modelį ir (arba)

teikiamų pavedimų rūšį ir dydį, turi teisę atleisti reguliuojamą rinką nuo

pareigos viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

Vertybinių popierių komisija turi teisę atleisti nuo šio straipsnio 1 dalyje

nustatytos pareigos ir tuomet, kai pavedimai, palyginti su tai akcijai ar tam

akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.

4.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

59 straipsnis. Poprekybinės informacijos

atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms

1.

Reguliuojama

rinka privalo viešai skelbti joje sudarytų sandorių dėl akcijų, įtrauktų į

prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, kainą, sandorio dydį ir sandorio sudarymo

laiką. Duomenys apie sudarytus sandorius turi būti viešai skelbiami įprastomis

komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nuo realaus laiko nutolusiu laiku.

2.

Reguliuojama

rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais

suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta

tvarka privalo skelbti įsipareigojimą sudaryti sandorį sukeliančias kotiruotes,

galimybę naudotis priemonėmis, kurias reguliuojama rinka naudoja viešai

paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai.

3.

Vertybinių

popierių komisija, atsižvelgdama į reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių

rūšį ir dydį, turi teisę leisti atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

informacijos paskelbimą. Vertybinių popierių komisija turi teisę leisti atidėti

informacijos paskelbimą bent jau dėl sandorių, kurie yra dideli, palyginti su

konkrečiai akcijai ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu. Reguliuojama rinka

turi gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą dėl priemonių,

kurias ketinama naudoti atidedant informacijos paskelbimą, o informacija apie

šias priemones turi būti iš anksto atskleista rinkos dalyviams ir kitiems

investuotojams.

4.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

60 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

susitarimai su pagrindine sutarties šalimi ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų

sistemomis

1.

Reguliuojama

rinka turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje veikiančia

pagrindine sutarties šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymų sistema, kai

tokio susitarimo tikslas yra sudaryti sąlygas tarpuskaitai ir atsiskaitymams

dėl kai kurių ar visų sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro reguliuojamos

rinkos prekybos sistemoje.

2.

Vertybinių

popierių komisija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje veikianti

reguliuojama rinka naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine

sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis,

išskyrus atvejus, jei tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų

reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2

dalies nuostatas.

3.

Siekdama

išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, Vertybinių popierių komisija

atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią vykdo

valstybių narių centriniai bankai ar kitos priežiūros institucijos, vykdančios

tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą.

61

straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas

Vertybinių

popierių komisija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų

sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Apie

visus šio sąrašo pasikeitimus Vertybinių popierių komisija praneša kitoms

valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Visų Europos Sąjungos reguliuojamų rinkų

sąrašą sudaro, atnaujina ir ne rečiau kaip kartą per metus skelbia Europos

Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Europos Sąjungos

reguliuojamų rinkų sąrašas taip pat skelbiamas Europos Komisijos interneto

tinklalapyje, kuris atnaujinamas kiekvieną kartą po to, kai valstybė narė

praneša apie savo reguliuojamų rinkų sąrašo pasikeitimus.

IV

SKYRIUS

DRAUDIMAS

PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA

62 straipsnis. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis1. Asmenims, kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims, dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat draudžiama: 1) tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas; 2) remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai neatskleista informacija yra susijusi.3. Draudimai, nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai neatskleistą informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta informacija nėra viešai atskleista. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sandorių, sudarytų iki viešai neatskleistos informacijos sužinojimo, vykdymui. 4. Emitento vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato Vertybinių popierių komisija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius, kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis, skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir skaičius, sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti Vertybinių popierių komisijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visuomenei Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka.5. Emitentas ar emitento vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines tarnybines, profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją atskleidžia bet kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jei atskleidimas iš anksto neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai paskelbti visą šią informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jei informaciją sužinojęs asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos, atsirandančios iš teisės aktų, įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar asmenys, veikiantys emitentų vardu ar jų sąskaita, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją darbo sutarčių ar kitokiais pagrindais, ir apie asmenis, susijusius su emitentu.6. Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje arba 63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai. 7. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai netaikomi Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos centrinių bankų sistemos ar kitos panašias funkcijas vykdančios institucijos, ar pagal jų pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje.8. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai netaikomi savų akcijų supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.9. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar veikiančiose reguliuojamose rinkose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi tiek veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Europos Sąjungos valstybių narių reguliuojamose rinkose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jei atitinkamas sandoris yra sudarytas už tokios rinkos ribų. 10. Šiame straipsnyje numatyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms, kuriomis nėra prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje numatytose rinkose, jeigu šių priemonių vertė yra susieta su 9 dalyje numatytomis finansinėmis priemonėmis. 63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka

1.

Visiems asmenims draudžiama:

1)

sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jei tai sudaro ar

gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių

priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jei taip asmuo ar kartu veikiantys

asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių

kainą. Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jei sandorį sudaręs ar

pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad

atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos

praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos;

2)

sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar

kitokios apgaulės ar gudravimo būdu;

3)

skleisti per visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais

būdais informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų

skleidimą), kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį

įspūdį apie finansines priemones, jei tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo

žinoti, kad informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią

informaciją atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika

turi būti vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reguliuojančias teisės normas,

išskyrus atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar

pajamų iš tokios informacijos atskleidimo.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai pasireiškia tokiomis formomis:

1)

asmens ar kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti

formuojant finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar

netiesiogiai užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas

nesąžiningas prekybos sąlygas;

2)

finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą,

taip klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos

pabaigos kainą;

3)

naudojimasis galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės

informavimo priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar

netiesiogiai apie jų emitentą), jei anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar

pateikęs pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš

savo nuomonės dėl kainos pareiškimo, jei tuo pat metu nėra tinkamai ir

veiksmingai atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;

4)

kitomis formomis, kurių tipinį sąrašą nustato Vertybinių popierių komisija.

3.

Viešam platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų

emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo

strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia

informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus,

nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su

kuriomis susijusi ta informacija.

4.

Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo 62

straipsnyje nustatytų reikalavimų, Vertybinių popierių komisija imasi

priemonių, leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet

kurios žinomos informacijos viešą paskelbimą).

5.

Informaciją,

kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios informacijos

platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo principų.

V SKYRIUS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ APSKAITA

64

straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai

1.

Finansinės

priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose,

tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių nustatyta

tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina

Vertybinių popierių komisija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių

priemonių savininkų vardu, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse

nustatytas išimtis.

2.

Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito

turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių

priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų

perdavimu įkaito turėtojui.

3.

Užsienio valstybėse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų

sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie

veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir sąskaita yra atidaryta klientų naudai.

Užsienio sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos tokios sąskaitos,

Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo

reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės

priemonės.

4.

Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos

valstybės narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko

vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito

turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi

pagal Lietuvos banko nurodymus.

5.

Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos

valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius,

gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume

atidarytose sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės

centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose

daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.

65 straipsnis. Finansinių priemonių sąskaitų

tvarkymas

1.

Finansinių priemonių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir

tvarkyti finansų maklerio įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir Centrinis

depozitoriumas.

2.

Atidarydamas savo išleistų finansinių priemonių sąskaitą, keisdamas

ar papildymas įrašus, emitentas privalo pateikti dokumentus Finansinių

priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.

3.

Prieš pradedant pirminę finansinių priemonių apyvartą, emitentas

privalo su sąskaitų tvarkytoju sudaryti sutartį dėl finansinių priemonių

asmeninių sąskaitų tvarkymo. Centrinis depozitoriumas praneša Vertybinių

popierių komisijai šios nustatyta tvarka apie emitentų įgaliotus sąskaitų

tvarkytojus. Emitento įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento

išleistų finansinių priemonių asmenines sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris

nėra raštu pareiškęs emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų

tvarkytojui.

4.

Emitentas

turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų

vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos

finansinių priemonių sąskaitos, sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant

paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia

sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų sąrašą. Prieš

kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas

emitento prašymu pateikiamas nemokamai. Finansinių priemonių savininkų ir

asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos sąskaitų

tvarkytojų apskaitoje, sąrašus sąskaitų tvarkytojai Centriniam depozitoriumui

pateikia jo nustatyta tvarka.

5.

Sąskaitų

tvarkytojo vardu tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas ir keisti jų turinį

turi teisę tik raštu įgalioti jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas

sąskaitų tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų

tvarkytojas privalo nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti

finansinėmis priemonėmis.

6.

Sąskaitų

tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie

sužinojo tvarkydami sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal

įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią informaciją.

66

straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę

Sąskaitų

tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių

priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet

kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų

tvarkytojai sutartyje numatytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie

finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos

pabaigoje.

67

straipsnis. Centrinis depozitoriumas

1.

Centrinis

depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir savo

įstatus.

2.

Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik

Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas ar Lietuvos Respublikoje, kitoje

valstybėje narėje ar valstybėje, kuri yra pradėjusi oficialias derybas dėl

narystės Europos Sąjungoje, licencijuotos kredito įstaigos, finansų maklerio

įmonės, draudimo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir

investicinių fondų valdymo įmonės, pensijų fondų valdymo įmonės, reguliuojamos

rinkos operatoriai, centriniai depozitoriumai bei pagrindinės sutarties šalys.

Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.

3.

Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai,

valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti

Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų

ir joms prilygintose institucijose.

68

straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos

1.

Centrinis

depozitoriumas privalo:

1) rengti ir teikti

Vertybinių popierių komisijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų

apyvartos apskaitos taisykles;

2) rengti ir

tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus,

išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse numatytas procedūras, taip pat kitus

dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų bei asmenines finansinių

priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;

4) užtikrinti,

kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų

laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į

kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;

5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių

priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių

skaičių;

6) rengti ir

diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos

vientisumą ir saugumą;

7) kontroliuoti,

kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir

kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos

apskaitą;

8) kaupti,

apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir

konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;

9) išduoti sąskaitų

tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;

10) užtikrinti

konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;

11) teikti

Vertybinių popierių komisijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos

klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita

ir kokios iškilo pagrindinės problemos;

12) nemokamai

teikti Lietuvos bankui ir Vertybinių popierių komisijai jų funkcijoms vykdyti

reikalingą informaciją.

2.

Centrinis depozitoriumas turi teisę:

1) aptarnauti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už

finansinių priemonių

sandorius;

2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,

perimti finansinių priemonių

apskaitos tvarkymą;

3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su

finansinių priemonių

ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas.

3.

Vertybinių

popierių komisijos atstovas su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti

Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams

teikiamą medžiagą.

4.

Centrinio

depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos

saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų

tvarkytojams.

5.

Centrinio

depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų

stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir

operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su Vertybinių

popierių komisija.

VI

SKYRIUS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

PIRMASIS

SKIRSNIS

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ KOMISIJOS TEISINIS STATUSAS

69 straipsnis. Vertybinių popierių

komisija – finansinių priemonių rinkų priežiūros institucija

1.

Finansinių

priemonių rinkas reguliuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos vertybinių

popierių komisija (toliau – Vertybinių popierių komisija).

2.

Vertybinių

popierių komisija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės

herbu ir sąskaitą banke.

3.

Vertybinių popierių komisiją steigia ir likviduoja Seimas

Vyriausybės teikimu.

70

straipsnis. Vertybinių popierių komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka

1.

Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko ir 4 narių. Juos 5 metams

skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

2.

Tas

pats asmuo Vertybinių popierių komisijos nariu gali būti išrinktas ne daugiau

kaip 2 kadencijas iš eilės. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas iš narių

skiria savo pavaduotojus. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir nariai

privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.

3.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, Vertybinių popierių komisijos nariai savo

pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji nariai.

4.

Vertybinių popierių komisijos nariai atleidžiami prieš terminą tik šiais

atvejais:

1) savo

noru;

2) jei

netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) dėl

sveikatos būklės (jei negali dirbti ne mažiau kaip 3 mėnesius iš eilės);

4)

įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo nuteisiama už tyčinį nusikaltimą,

nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valstybės

paslapties atskleidimą, valstybės paslapties praradimą, tarnybos paslapties

atskleidimą ar korupcinio pobūdžio nusikaltimą veiką, kaip apibrėžta Korupcijos

prevencijos įstatyme;

5) už

šiurkštų šio įstatymo nuostatų dėl prekybos finansinėmis priemonėmis

apribojimų, taikomų Vertybinių popierių komisijos nariams ir administracijos

darbuotojams, pažeidimą.

5.

Vertybinių popierių komisijos narį atleisti prieš terminą Seimui siūlo

Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Vertybinių popierių komisijos

narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu 5 metams skiria kitus

asmenis.

6.

Vertybinių popierių komisijos nariui neleidžiama verstis veikla, nesuderinama

su valstybės tarnyba.

7.

Vertybinių popierių komisijos narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės

politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Vertybinių popierių

komisijos nariams Darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja

kiti įstatymai. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir nariai gali būti

skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui

skirtų lėšų. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir nariai skatinami

šiais atvejais:

1) už

labai gerą darbą kalendoriniais metais;

2)

atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis;

3)

įstatymo nustatytų švenčių progomis;

4)

gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis.

8.

Sprendimą dėl Vertybinių popierių komisijos nario skatinimo priima Vertybinių

popierių komisijos pirmininkas. Sprendimą dėl Vertybinių popierių komisijos

pirmininko skatinimo priima Vertybinių popierių komisijos nariai kolegialiai.

Kiekvienu atveju, nurodytu šio straipsnio 7 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka

gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100

procentų nustatytos pareiginės algos.

Straipsnio pakeitimas:

Nr.

X-1776, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)

71 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos uždaviniai ir funkcijos

1.

Vertybinių

popierių komisijos uždaviniai yra:

1) prižiūrėti,

kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje;

2) imtis priemonių,

užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų

apsaugą;

3) teikti

pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių

priemonių rinkų plėtrą, formavimo;

4) skleisti

informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;

5) imtis kitų

priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių

priemonių rinka, įgyvendinti.

2.

Įgyvendindama

šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, Vertybinių popierių komisija

vykdo šias funkcijas:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias

reguliuojamų rinkų, finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių ir

maklerių licencijavimą ir veiklą, finansinių priemonių apyvartą;

2) teikia

išaiškinimus ir rekomendacijas finansinių priemonių apyvartos klausimais;

3)

reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, makleriams išduoda licencijas

ar panaikina jų galiojimą;

4) stebi,

analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, reguliuojamų

rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo bei sąskaitų tvarkytojų veiklą;

5) taiko šiame

ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims,

pažeidusiems šį įstatymą ir Vertybinių popierių komisijos nutarimus;

6) spausdina ar dalyvauja spausdinant leidinius apie

finansinių priemonių rinkų veikimą ir reguliavimą;

7) rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir

kompetencijai įvertinti;

8)

bendradarbiauja su finansų maklerio įmonių asociacijomis;

9) sudaro susitarimus su kitų

valstybių atitinkamomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi

informacija;

10) bendradarbiauja ir keičiasi

reikalinga informacija su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;

11) bendradarbiauja

ir keičiasi informacija su kredito įstaigų, draudimo įmonių ir draudimo įmonių

tarpininkų, taip pat kitomis finansų įstaigų priežiūrą vykdančiomis

institucijomis;

12) paskiria savo atstovą į Finansų įstaigų bei

draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisiją;

13) vykdo kitas šiame ir kituose

Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.

3.

Vertybinių popierių komisija privalo rengti ir pateikti visuomenei

ir Seimui metų darbo ataskaitą. Joje turi būti apibūdinta ir finansinių

priemonių rinkų plėtra bei pagrindiniai ataskaitinio laikotarpio įvykiai.

4.

Vertybinių

popierių komisijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Administracinių

bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

72 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės įgyvendinant jai pavestas funkcijas

1.

Vertybinių

popierių komisija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) nemokamai

gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis bei informaciją iš tikrinamų

subjektų, taip pat valstybės institucijų bei registrų ar analogiškas funkcijas

vykdančių subjektų;

2) reikalauti,

kad asmenys pateiktų bet kurią kitą turimą informaciją, o esant poreikiui gauti

papildomą informaciją – tokius asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;

3) vykdyti

tyrimus ir patikrinimus vietoje, jų metu pasitelkti auditorius ir ekspertus;

4) samdyti

atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius,

teisininkus, informacinių technologijų specialistus ir kt.) pateikti nuomonę,

išvadą, įvertinimą ar atlikti atitinkamos kvalifikacijos, žinių ar patirties

reikalaujančius veiksmus;

5) gauti

telefoninių pokalbių įrašus ir duomenų perdavimo išklotines;

6) reikalauti

nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jį detalizuojančių

teisės aktų nuostatas;

7) kreiptis į

teismą dėl uždraudimo atlikti operacijas su turtu arba dėl arešto turtui

uždėjimo;

8) reikalauti,

kad asmenys laikinai nutrauktų vertimąsi profesine veikla;

9) reikalauti,

kad finansų maklerio įmonių ir reguliuojamų rinkų operatorių auditoriai

pateiktų informaciją dėl šių subjektų audito;

10) imtis kitų

priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės ir reguliuojamos rinkos

nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų

reikalavimų;

11) reikalauti

sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečia finansine priemone reguliuojamoje

rinkoje arba kitose prekybos vietose;

12) perduoti

tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;

13) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams;14) viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją.2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis Vertybinių popierių komisija naudojasi:1) tiesiogiai;2) bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis;3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas. 3. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

73

straipsnis. Vertybinių popierių komisijos darbo organizavimas

1.

Vertybinių

popierių komisijos darbui vadovauja pirmininkas, o kai jo nėra, – pirmininko

pavaduotojas.

2.

Vertybinių

popierių komisijos pirmininkas:

1) užtikrina,

kad būtų reguliariai šaukiami Vertybinių popierių komisijos posėdžiai, nustato

kiekviename posėdyje nagrinėtinus klausimus, teikia Vertybinių popierių

komisijos veiklos ataskaitas, tarp posėdžių duoda Vertybinių popierių komisijos

nariams pavedimus ir tikrina, kaip jie vykdomi;

2) pasirašo Vertybinių

popierių komisijos sprendimus (nutarimus);

3) tvirtina

administracijos struktūrą ir etatus, neviršydamas Seimo nustatyto didžiausio

leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus ir metinio

darbo apmokėjimo fondo;

4) vadovauja

administracijai, jei nėra įgaliojęs tai daryti administracijos darbuotojo.

3.

Kiekvienas

Vertybinių popierių komisijos narys yra atsakingas už jam pavestą veiklos sritį

ir dalyvauja svarstant bei priimant sprendimus (nutarimus) visais Vertybinių

popierių komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais. Jei Vertybinių

popierių komisijos posėdyje sprendžiamas klausimas, susijęs su nario privačiais

interesais, keliančiais viešųjų ir privačių interesų konfliktą, narys apie tai

raštu praneša prieš svarstymą ir neturi teisės dalyvauti svarstant ir priimant

sprendimą (nutarimą).

4.

Vertybinių

popierių komisija organizuoja viešus ir uždarus posėdžius. Uždaruose

posėdžiuose svarstomi klausimai, susiję su rinkos dalyvių padarytais šio

įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimais arba konfidencialia informacija. Kiti

klausimai svarstomi viešuose posėdžiuose.

5.

Vertybinių

popierių komisijos posėdis gali įvykti, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3

Vertybinių popierių komisijos nariai.

6.

Vertybinių popierių komisijos sprendimas priimamas paprasta posėdžio

dalyvių balsų dauguma, o nutarimas dėl teisės aktų priėmimo, keitimo ar

pripažinimo negaliojančiu laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip

3 nariai.

7.

Vertybinių popierių komisijos

nariai turi lygias sprendžiamojo balso teises. Vertybinių popierių komisijos

narys neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Jei narių balsai

pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Vertybinių popierių

komisijos sprendimai (nutarimai) priimami vardiniu balsavimu, jeigu to

reikalauja bent vienas Vertybinių popierių komisijos narys. Vertybinių popierių

komisijos sprendimai (nutarimai) ir jų motyvai skelbiami viešai. Vertybinių

popierių komisijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos

viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks

paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos

suinteresuotiems asmenims.

74 straipsnis. Įgaliojimų

perdavimas

Vertybinių

popierių komisija gali priimti sprendimą įgalioti Vertybinių popierių komisijos

narį ar administracijos darbuotoją atlikti bet kurią savo funkciją, išskyrus

teisės aktų priėmimą, pakeitimą ar panaikinimą, licencijų išdavimą ar jų

galiojimo panaikinimą ir šiame įstatyme numatytų sankcijų taikymą.

75 straipsnis. Apribojimai prekiauti

finansinėmis priemonėmis Vertybinių popierių komisijos nariams ir

administracijos darbuotojams

1.

Siekiant

išvengti interesų konfliktų, Vertybinių popierių komisijos nariams ir

administracijos darbuotojams bei jų sutuoktiniams ir sugyventiniams draudžiama

finansines priemones, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje, perleisti anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo jų

įsigijimo.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas:

1) paveldėtoms finansinėms priemonėms;

2) finansinėms

priemonėms, dėl kurių yra pateiktas oficialus pasiūlymas;

3) finansinėms

priemonėms, perduotoms valdyti portfelio valdytojui;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko finansinėms

priemonėms.

76 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos narių ir administracijos darbuotojų bei kitų asmenų pareiga

neatskleisti konfidencialios informacijos

1.

Esami ir buvę Vertybinių popierių komisijos nariai

ir administracijos darbuotojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia

informacija, įgyta jų darbo Vertybinių popierių komisijoje metu, ar skleisti ją

kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir auditoriams, ekspertams bei kitiems

asmenims, atlikusiems Vertybinių popierių komisijos pavedimus, bei asmenims,

įstatymų nustatytais atvejais turintiems teisę gauti iš Vertybinių popierių komisijos

konfidencialią informaciją.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios informacijos atskleidimu nėra

laikomas:

1) informacijos apie finansų maklerio įmones ir

licencijuotas kredito įstaigas pateikimas tokia apibendrinta forma, kad negali

būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė;

2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar

nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;

3) informacijos perdavimas civilinėse bylose finansų

maklerio įmonės ar kredito įstaigos bankroto ar priverstinio likvidavimo

atveju;

4) informacijos

perdavimas šio įstatymo 82 straipsnyje nustatyta tvarka.

77

straipsnis. Vertybinių popierių komisijos finansavimas

Vertybinių

popierių komisija finansuojama iš valstybės biudžeto.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ KOMISIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS

78 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis

1.

Vertybinių

popierių komisija, įgyvendindama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas

funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant tyrimus ar

patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų vykdymą bet kurios iš priežiūros

institucijų iniciatyva.

2.

Jei kitoje

valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka Lietuvos Respublikoje imasi priemonių, palengvinančių Lietuvos

Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais

nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, dėl kurių tos

reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant sklandų Lietuvos

finansinių priemonių rinkų funkcionavimą ir investuotojų apsaugą, Vertybinių

popierių komisija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi

informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.

3.

Jei Lietuvos

Respublikoje veikianti reguliuojama rinka kitoje valstybėje narėje imasi

priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą šios

reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą šioje reguliuojamoje

rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

4.

Vertybinių

popierių komisija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių

narių priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra

laikomas teisės aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.

5.

Jei yra

pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta Vertybinių

popierių komisijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia

kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija

apie tai praneša atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai.

6.

Jei kitos

valstybės narės priežiūros institucija informuoja Vertybinių popierių komisiją

apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje,

Vertybinių popierių komisija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai

praneša pranešimą pateikusiai priežiūros institucijai.

7.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

79 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdant

priežiūrą, atliekant tyrimus ir patikrinimus vietoje

1.

Vertybinių

popierių komisija, vykdydama priežiūros funkcijas ir atlikdama tyrimus bei

patikrinimus vietoje, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros

institucijomis. Šiuo tikslu Vertybinių popierių komisija turi teisę kreiptis į

kitų valstybių narių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar

kitokio pobūdžio pagalbą.

2.

Jei kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje

veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, Vertybinių popierių komisija

turi teisę įgyvendinti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai

kreipdamasi į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros institucija

turi būti informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl nutolusio

reguliuojamos rinkos nario.

3.

Kitos

valstybės narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Vertybinių

popierių komisiją dėl bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti

tyrimą ar patikrinimą, taip pat prašyti, kad tyrimą ar patikrinimą atliktų

Vertybinių popierių komisija arba jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams.

Tyrimai ir patikrinimai atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 80 straipsnis. Keitimasis informacija

1.

Vertybinių

popierių komisija, vykdydama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi

informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

2.

Vertybinių

popierių komisija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros

institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama

tretiesiems asmenims be išankstinio Vertybinių popierių komisijos sutikimo.

Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Vertybinių

popierių komisija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims,

privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.

3.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių

priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti Lietuvos Respublikos

institucijoms, vykdančioms kredito įstaigų, draudimo įmonių ir kitų finansų

įstaigų priežiūrą. Informaciją gavusios Lietuvos Respublikos institucijos gali

perduoti šią informaciją kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik

turėdamos išankstinį kitos valstybės narės ar užsienio valstybės priežiūros

institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais

tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais

tikslais nei nurodyti būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias

aplinkybes – pastaruoju atveju turi būti pranešama Vertybinių popierių

komisijai, kuri nedelsdama apie tai informuoja pranešimą pateikusią kitos

valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros instituciją.

4.

Vertybinių

popierių komisija ir kitos Lietuvos Respublikos institucijos, vykdančios

kredito įstaigų, draudimo įmonių ar kitų finansų įstaigų priežiūrą, turi teisę

naudoti šio straipsnio nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik jų

priežiūros funkcijoms vykdyti – tai yra:

1) tikrinti, ar

prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas licencijai gauti, ir stebėti, kaip

laikomasi organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypatingą dėmesį skiriant

kapitalo pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus

kontrolės vykdymo priežiūrai;

2) stebėti, ar

prekybos vietos veikia tinkamai;

3) taikyti

poveikio priemones;

4) Viešojo

administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros

institucijų priimtų sprendimų;

5) teisme

nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;

6) nagrinėjant

investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo institucijose.

5.

Šio įstatymo

76 ir 82 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio Vertybinių

popierių komisijai perduoti konfidencialią informaciją Lietuvos bankui, Europos

centrinių bankų sistemai ir Europos centriniam bankui, kiek tai reikalinga jų

monetarinėms funkcijoms vykdyti, taip pat kitoms valstybės institucijoms,

prižiūrinčioms mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas, kiek tai reikalinga jų

priežiūros funkcijoms vykdyti.

6.

Šio

straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią

informaciją Vertybinių popierių komisijai, jei informacija reikalinga šiame

įstatyme numatytoms funkcijoms vykdyti.

7.

Jei Vertybinių popierių komisija turi duomenų, kad

Įstatymo 62 ar 63 straipsniuose uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo atlikti

kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su

finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje

rinkoje, ji apie tai praneša atitinkamai užsienio priežiūros institucijai.

81

straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

1.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą

atliekant tyrimą, patikrinimą vietoje ar vykdant kitas priežiūros funkcijas,

kaip tai numatyta šio įstatymo 79 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip

tai numatyta šio įstatymo 80 straipsnyje, tik tuo atveju, jei:

1) toks tyrimas,

patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų vykdymas ar informacijos

perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą

ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas

Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos

Respublikoje.

2.

Jei

Vertybinių popierių komisija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje numatyta

teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio

pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai,

nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.

82

straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis

1.

Vertybinių

popierių komisija, įgyvendindama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę

sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų

šalių priežiūros institucijomis, jei perduodamai informacijai trečiojoje šalyje

yra taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo

reikalavimai, nei numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje. Asmens duomenys gali

būti perduodami trečiosios šalies priežiūros institucijai tik laikantis Asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

2.

Vertybinių

popierių komisija taip pat turi teisę priežiūros funkcijų vykdymo tikslais

sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais iš

trečiųjų šalių, jei perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne

mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, nei

nustatyta šio įstatymo 76 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su

priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis,

atsakingais už:

1) kredito

įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;

2) finansų

maklerio įmonių likvidavimo ir bankroto bei kitų panašių procedūrų vykdymą;

3) teisės

aktuose numatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų

finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinės atskaitomybės audito atlikimą

jiems vykdant priežiūros funkcijas arba investicijų draudimo sistemų

administravimą jiems vykdant priežiūros funkcijas;

4) asmenų,

dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose

procedūrose, priežiūrą;

5) asmenų,

atliekančių teisės aktuose numatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų,

finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinės atskaitomybės

auditą, priežiūrą.

3.

Jei

trečiosios šalies priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra

gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį

informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais

informacijos naudojimo tikslais.

4.

Šio

straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai,

gautai iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų.

83

straipsnis. Santykiai su auditoriais

1.

Auditorius,

atlikdamas finansų maklerio įmonės auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti

Vertybinių popierių komisijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:

1) iš esmės

pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą

reguliuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja finansų maklerio

įmonių veiklą, arba

2) pakenkti

finansų maklerio įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą arba

3) sudaryti

pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę ar formuoti

sąlyginę nuomonę.

2.

Auditorius taip

pat privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai apie faktus ir aplinkybes,

nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, kurios paaiškėja atliekant

įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.

3.

Šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas Vertybinių popierių komisijos informavimas

nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti

konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių

neigiamų pasekmių.

84

straipsnis. Investuotojų ginčų alternatyvus (neteisminis) sprendimas

1.

Vertybinių

popierių komisija skatina alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines

paslaugas teikiančių įmonių ginčų veiksmingą sprendimą užtikrinančių subjektų

steigimą ir veiklą.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis

informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso

kelių valstybių narių jurisdikcijoms.

TREČIASIS

SKIRSNIS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

85 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą

reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus

1.

Vertybinių popierių komisija turi teisę organizuoti

ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir jo

pagrindu priimtų teisės aktų.

2.

Atlikdami patikrinimą, Vertybinių popierių

komisijos pareigūnai turi teisę:

1) gauti

žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais,

paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į

patikrinimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Vertybinių popierių

komisijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, atlikti patikrinimą

(reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų,

reguliuojamų rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų bei kitų juridinių

asmenų, susijusių su galimais pažeidimais, patalpas, tikrinti dokumentus,

apskaitos registrus bei kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius

ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

3) išreikalauti padaryti apskaitos dokumentų,

sutarčių, įsakymų, memorandumų bei kitų dokumentų, kuriuos Vertybinių popierių

komisija laiko svarbiais tyrimui, kopijas;

4) laikinai

paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, reguliuojamų rinkų

operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų dokumentus, kurie gali būti

panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl

dokumentų paėmimo bei paimtų dokumentų apyrašą;

5) pateikę

Vertybinių popierių komisijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų

duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su

tikrinamuoju objektu, kopijas;

6) gauti

duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš

kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti Vertybinių popierių

komisija gali pasitelkti policijos pareigūnus.

4.

Vertybinių popierių komisija, turėdama pagrindą

įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų Vertybinių

popierių komisijos nutarimų nuostatos, turi teisę uždrausti arba ne ilgesniam

kaip 10 darbo dienų terminui sustabdyti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar

finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Vertybinių

popierių komisijos sprendimu gali būti viešai paskelbiama apie tai, kad

emitentas nevykdo savo įsipareigojimų, asmenims gali būti laikinai uždraudžiama

vykdyti profesinę veiklą, susijusią su investicinių paslaugų teikimu, ar Vertybinių

popierių komisijos prašymo pagrindu teismo (teisėjo) nutartimi laikinai

areštuojamas asmenų turtas. Vertybinių popierių komisijos prašymus dėl turto

areštavimo nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.

5.

Vertybinių

popierių komisija gali prašyti, kad užsienio priežiūros institucijos atliktų

reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose

patikrinimuose būtų leista dalyvauti Vertybinių popierių komisijos

darbuotojams. Jei Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija laiku

neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti

informaciją, Vertybinių popierių komisija gali apie tai pranešti Europos

vertybinių popierių reguliavimo institucijų komitetui.

86 straipsnis. Finansų maklerio įmonėms

ir kredito įstaigoms taikomos poveikio priemonės

1.

Vertybinių popierių komisija

turi teisę taikyti finansų maklerio įmonėms šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl

veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti administracines nuobaudas finansų maklerio įmonės

darbuotojams ar šio įstatymo nustatytas baudas;

3) panaikinti

licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

4) paskirti

laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai.

2.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms taikyti šio

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas poveikio priemones.

87

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1.

Šio įstatymo

nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos esant bent vienam iš šių

pagrindų:

1) finansų

maklerio įmonė pateikė Vertybinių popierių komisijai neteisingą informaciją;

2) Vertybinių popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai vykdyti

informacija ar dokumentai;

3)

nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) finansų

maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra

duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.

2.

Poveikio

priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį

ir pažeidimo bei poveikio priemonės pasekmes įmonei ir finansų sistemos

saugumui. Klausimas dėl poveikio priemonių taikymo svarstomas pranešus apie tai

finansų maklerio įmonei ir sudarius jai galimybes pasiaiškinti. Įmonės atstovo

neatvykimas į klausimo svarstymą ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo priimti

sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo.

3.

Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei

praėjo ne daugiau nei 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam

pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

4.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

88 straipsnis. Laikinasis

atstovas veiklos

priežiūrai

1.

Neatidėliotinais atvejais,

esant duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų

finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei,

Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų

maklerio įmonės veiklos priežiūrai.

2.

Finansų maklerio įmonės

vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno

su įmonės veikla susijusio sprendimo.

3.

Laikinasis

atstovas atšaukiamas, kai:

1) nustatoma,

kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;

2) finansų maklerio įmonei

iškeliama bankroto byla.

89

straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas

Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį

Vertybinių popierių komisijos pritarimą. Vertybinių popierių komisija turi

teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų

grėsmę finansų maklerio įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar

lėšoms.

90

straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas

1.

Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama

tik teismo tvarka.

2.

Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.

3.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir

finansinėmis priemonėmis.

4.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo

gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

5.

Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės

klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės

valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių

finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų tvarkytojui.

91 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio

įmonių filialams, įteigtiems Lietuvos Respublikoje

1.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi

filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų statistinius duomenis apie

filialo veiklą Lietuvos Respublikoje.

2.

Vykdydama

šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, Vertybinių popierių komisija

turi teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją,

reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu

nustatytų reikalavimų filialų veiklai.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje numatyti Vertybinių popierių komisijos nurodymai negali

būti griežtesni nei tie, kurie taikomi vykdant Lietuvos Respublikoje įsteigtų

finansų maklerio įmonių priežiūrą.

4.

Vertybinių

popierių komisija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti

Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių

bei jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu Vertybinių

popierių komisija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus siekdama nustatyti,

ar laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.

5.

Kitoje

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą

Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi

Vertybinių popierių komisijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto

Lietuvos Respublikoje, patikrinimus.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

92 straipsnis. Atsargumo priemonės,

kurių gali imtis Vertybinių popierių komisija dėl kitoje valstybėje narėje

licencijuotų finansų maklerio įmonių

1.

Vertybinių popierių komisija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines

paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota

finansų maklerio įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai

praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jei:

1)

investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;

2)

investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o

filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme

nustatytų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta Vertybinių

popierių komisijos kompetencijai, pažeidimų.

3.

Jei

nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio

priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos,

finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų

ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę

sklandžiam finansinių priemonių rinkų funkcionavimui, Vertybinių popierių

komisija, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai,

turi teisę imtis visų reikalingų

priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų funkcionavimui

užtikrinti. Vertybinių popierių komisija turi teisę imtis priemonių,

užkertančių galimybę finansų maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų

reikalavimus, sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos

Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, Vertybinių popierių komisija

nedelsdama praneša Europos Komisijai.

4.

Jei

Vertybinių popierių komisija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota

finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia

šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą vykdo Vertybinių

popierių komisija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų

reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jei finansų maklerio įmonė ir toliau

pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi teisę

imtis visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti.

Vertybinių popierių komisija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros

institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi.

5.

Jei nepaisydama

Vertybinių popierių komisijos pritaikytų poveikio priemonių finansų maklerio

įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus,

Vertybinių popierių komisija turi teisę, prieš tai pranešusi finansų maklerio

įmonės priežiūros institucijai, imtis poveikio priemonių užkirsti kelią

daromiems pažeidimams arba taikyti teisės aktuose nustatytą atsakomybę ir, jei

reikia, užkirsti kelią finansų maklerio įmonei sudaryti sandorius dėl

finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi,

Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.

6.

Jei

Vertybinių popierių komisija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme

nustatytus reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią

reguliuojamą rinką ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos

operatorius ar finansų maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų

veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos

Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos

rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje,

Vertybinių popierių komisija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos

operatoriaus ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros institucijai.

Jei nepaisydama buveinės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių

arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, reguliuojamos

rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius ir toliau pažeidinėja

Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia grėsmę sklandžiam

finansinių priemonių rinkų funkcionavimui, Vertybinių popierių komisija,

pranešusi buveinės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų

priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų funkcionavimui

užtikrinti. Vertybinių popierių komisija turi teisę neleisti reguliuojamos

rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų Lietuvos

Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems

subjektams tapti tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos

nariais arba palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo imtasi,

Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.

7.

Visos

poveikio priemonės, kurių Vertybinių popierių komisija gali imtis šiame

straipsnyje nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie

pritaikytas poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar

reguliuojamos rinkos operatoriui.

8.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

93 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos

trečiosiose šalyse priežiūra

1.

Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip trečiojoje

šalyje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio

įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei trečiosios šalies priežiūros

institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus,

Vertybinių popierių komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai

pranešti trečiosios šalies priežiūros institucijai.

2.

Vertybinių popierių komisija turi teisę paprašyti, kad

trečiosios šalies priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės

filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto

pranešusi trečiosios šalies priežiūros institucijai.

3.

Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia

investicines paslaugas trečiojoje šalyje, licencijos galiojimą, Vertybinių

popierių komisija nedelsdama apie tai praneša trečiosios šalies priežiūros

institucijai.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ

ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

94

straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės

Asmenys, pažeidę

šį įstatymą, privalo:

1) vykdyti

Vertybinių popierių komisijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę

padėtį, atlikti kitus įpareigojimus;

2) atlyginti

padarytą žalą;

3) vykdyti šiame

įstatyme nustatytas Vertybinių popierių komisijos paskirtas sankcijas.

95

straipsnis. Piniginės baudos už Įstatymo pažeidimą

1.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę skirti pinigines baudas:

1) juridiniams asmenims, teikiantiems investicines

paslaugas be šio įstatymo nustatytos licencijos, kai tokia licencija yra

reikalinga, – iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai gautos pajamos neviršija

100 tūkstančių litų, ir iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio, jei

neteisėtai gautos pajamos viršija 100 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems kitų šio įstatymo II skyriuje nustatytų reikalavimų,

– iki 100 tūkstančių litų;

3) juridiniams

asmenims, kurie verčiasi reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla be šio

įstatymo nustatytos licencijos, – iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai gautų

pajamų dydis neviršija 100 tūkstančių litų, ir iki dvigubo neteisėtai gautų

pajamų dydžio, jei neteisėtai gautų pajamų dydis viršija 100 tūkstančių litų;

4) reguliuojamos

rinkos operatoriams, nesilaikantiems kitų šio įstatymo III skyriuje nustatytų

reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo

IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai

gautų pajamų dydis neviršija 100 tūkstančių litų, ir iki trigubo neteisėtai

gautų pajamų dydžio, jei neteisėtai gautų pajamų dydis viršija 100 tūkstančių

litų;

6) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šiame įstatyme nustatytų ikiprekybinio ir

poprekybinio skaidrumo reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

7) juridiniams

asmenims, nevykdantiems Vertybinių popierių komisijos nurodymų, neteikiantiems

Vertybinių popierių komisijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos

arba trukdantiems Vertybinių popierių komisijai ar jos įgaliotiems asmenims

vykdyti tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia

jų vadovų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios

atsakomybės, taip pat neužkerta kelio Vertybinių popierių komisijai svarstyti

klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.

96

straipsnis. Piniginių baudų skyrimo tvarka

1.

Prieš

spręsdama šio įstatymo nustatytų baudų skyrimo klausimą, Vertybinių popierių

komisija nustato ne trumpesnį nei 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir

apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jei

per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti

atsisakyta.

2.

Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas baudos skyrimo

klausimas, datą ir laiką Vertybinių popierių komisija registruotu laišku

praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir

advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl

kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti baudos

skyrimo klausimus, jei asmeniui apie svarstymą buvo pranešta.

3.

Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą

įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato

pagalba.

4.

Išnagrinėjusi

visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Vertybinių popierių

komisija turi teisę:

1) skirti šio

įstatymo nustatytą piniginę baudą;

2) nutraukti

tyrimą nesant pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti baudą;

3) pratęsti

tyrimą.

5.

Vertybinių

popierių komisija diferencijuoja skiriamos baudos dydį, atsižvelgdama į:

1) pažeidimu padarytos žalos

dydį;

2) pažeidimo

trukmę;

3) asmeniui dėl

pažeidimo tekusių pajamų dydį;

4) atsakomybę

lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

6.

Atsakomybę

lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta

kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda Vertybinių popierių komisijai

tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Vertybinių popierių

komisija gali nutarti laikyti lengvinančiomis atsakomybę ir kitas čia

nenumatytas aplinkybes.

7.

Atsakomybę

sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo kliudo atlikti

tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo

nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau

buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda.

8.

Vertybinių

popierių komisijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku

išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba

pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.

97

straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos

į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai

asmuo gavo Vertybinių popierių komisijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda

nebuvo savanoriškai sumokėta, Vertybinių popierių komisijos sprendimas skirti

baudą vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

VII

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

98

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1.

Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių

popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio

įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi

teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme

nustatytomis teisėmis.

2.

Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių

popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka

šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų,

finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo

nustatyta tvarka.

3.

Reguliuojamos

rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo

įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos

licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi

teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme

nustatytomis teisėmis.

4.

Reguliuojamos

rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo

įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos

licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų,

reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo nustatyta

tvarka.

5.

Jei finansų

maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į

nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju

klientu iki šio įstatymo įsigaliojimo, ji neprivalo dar kartą atlikti asmens

pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.

6.

Finansų

maklerio įmonės, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudariusios sutartis su

klientais dėl investicinių ir (arba) papildomų paslaugų teikimo, privalo iki 2007 m. gruodžio 31 d. šias sutartis pakeisti taip, kad jos atitiktų šiame įstatyme nustatytus

reikalavimus. Investicinės ir (arba) papildomos paslaugos po 2007 m. gruodžio 31 d. gali būti teikiamos tik tiems klientams, su kuriais yra sudarytos šio įstatymo

reikalavimus atitinkančios sutartys dėl investicinių ir (arba) papildomų

paslaugų teikimo.

7.

Šio straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

99

straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas

1.

Šio įstatymo

nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems

asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo

nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių

popierių rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reguliuojamą sritį,

laikomos nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių

popierių rinkos įstatyme pateiktus apibrėžimus, laikomos nuorodomis į

atitinkamus šiame įstatyme pateiktus apibrėžimus, išskyrus nuorodas į Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo reguliuojamą sritį,

laikytinos nuorodomis į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą, taip

pat nuorodas į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktus

apibrėžimus, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių įstatymą.

2.

Įsigaliojus

šiam įstatymui, netenka galios:

1)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas (Žin.,

1996, Nr. 16-412);

2)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 straipsnio

papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 41-992);

3)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio

papildymo laikinasis įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1713);

4)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir

papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 33-873);

5)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 7 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1824);

6)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28, 38 straipsnių

pakeitimo ir 41 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr.

61-1837);

7)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio

pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 39-1347);

8)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 10 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1497);

9)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnio

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 85-2971);

10)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo

įstatymas (Žin.,

2001, Nr. 112-4074);

11)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo

įstatymas (Žin.,

2003, Nr. 38-1687);

12)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 74-3434);

13)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 15, 16,

17, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 29, 36, 40, 41, 48, 51, 52, 53, 57, 59, 61, 65

straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 19(1)

straipsniu ir priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2514);

14)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo

įstatymas (Žin.,

2005, Nr. 84-3108);

15)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 19, 19(1),

40, 45, 52, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo trečiuoju(1)

skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr.

77-2963).

100

straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Pasiūlyti

Vyriausybei parengti ir iki 2007 m. rugsėjo 1 d. pateikti Seimui įstatymų,

kuriuose daromos nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos

įstatymą, pakeitimo ir (arba) papildymo įstatymų projektus.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

finansinių

priemonių

rinkų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių

įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos apie tuos

vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

2.

2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais

popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo

rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 367).

3.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių

rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą

93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263).


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1776, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2008-11-18)

autrap@lrs.lt

51 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

operatoriaus akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas

1.

Reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketas

įsigyjamas ir perleidžiamas tokia pat tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta

finansų maklerio įmonės akcijų paketui įsigyti ar perleisti.

2.

Vertybinių popierių komisija vertina asmens, ketinančio

įsigyti reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą, tinkamumą ir siūlomo

įsigijimo finansinį patikimumą pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje

nustatytus kriterijus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka

1.

Visiems asmenims draudžiama:

1)

sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jei tai sudaro ar

gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių

priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jei taip asmuo ar kartu veikiantys

asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių

kainą. Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jei sandorį sudaręs ar

pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad

atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos

praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos;

2)

sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar

kitokios apgaulės ar gudravimo būdu;

3)

skleisti per visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais

būdais informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų

skleidimą), kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį

įspūdį apie finansines priemones, jei tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo

žinoti, kad informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią

informaciją atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika

turi būti vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reguliuojančias teisės normas,

išskyrus atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar pajamų

iš tokios informacijos atskleidimo.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai pasireiškia tokiomis formomis:

1)

asmens ar kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti

formuojant finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar

netiesiogiai užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas

nesąžiningas prekybos sąlygas;

2)

finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą,

taip klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos

pabaigos kainą;

3)

naudojimasis galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės

informavimo priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar

netiesiogiai apie jų emitentą), jei anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar

pateikęs pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš

savo nuomonės dėl kainos pareiškimo, jei tuo pat metu nėra tinkamai ir

veiksmingai atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;

4)

kitomis formomis, kurių tipinį sąrašą nustato Vertybinių popierių komisija.

3.

Viešam platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų

emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo

strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia

informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus,

nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su

kuriomis susijusi ta informacija.

4.

Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo 62

straipsnyje nustatytų reikalavimų, Vertybinių popierių komisija imasi

priemonių, leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet

kurios žinomos informacijos viešą paskelbimą).

5.

Informaciją, kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios

informacijos platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo

principų.

V SKYRIUS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ APSKAITA

64

straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai

1.

Finansinės

priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose,

tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių nustatyta

tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina

Vertybinių popierių komisija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių

priemonių savininkų vardu, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse

nustatytas išimtis.

2.

Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito

turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių

priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų

perdavimu įkaito turėtojui.

3.

Užsienio valstybėse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų

sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie

veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir sąskaita yra atidaryta klientų naudai.

Užsienio sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos tokios sąskaitos,

Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių

depozitoriumo reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos

finansinės priemonės.

4.

Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos

valstybės narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko

vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito

turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi

pagal Lietuvos banko nurodymus.

5.

Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos

valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius,

gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume

atidarytose sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės

centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose

daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

851 straipsnis. Vertybinių

popierių komisijos tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas

Finansų maklerio

įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar

kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su Vertybinių popierių

komisijos atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šio įstatymo nustatytus

atvejus.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

961 straipsnis. Vertybinių

popierių komisijos teisė neskirti poveikio priemonių

Vertybinių

popierių komisija, svarstydama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių

skyrimo klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 96 straipsnio 5, 6 dalyse

nurodytas aplinkybes ir kai nėra 96 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių,

vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio

priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:

1)

juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų

pažeidimo;

2)

juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo

pasekmėms;

3) pažeidimas

yra mažareikšmis.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

97

straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos

į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai

asmuo gavo Vertybinių popierių komisijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį

sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo

sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jei bauda nebuvo

savanoriškai sumokėta, Vertybinių popierių komisijos sprendimas skirti baudą

vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

VII

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

98

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1.

Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių

popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio

įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi

teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme

nustatytomis teisėmis.

2.

Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių

popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka

šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų,

finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo

nustatyta tvarka.

3.

Reguliuojamos

rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo

įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos

licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi

teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis

teisėmis.

4.

Reguliuojamos

rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo

įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos

licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų,

reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo nustatyta

tvarka.

5.

Jei finansų

maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į

nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju

klientu iki šio įstatymo įsigaliojimo, ji neprivalo dar kartą atlikti asmens

pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.

6.

Finansų

maklerio įmonės, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudariusios sutartis su

klientais dėl investicinių ir (arba) papildomų paslaugų teikimo, privalo iki

2007 m. gruodžio 31 d. šias sutartis pakeisti taip, kad jos atitiktų šiame

įstatyme nustatytus reikalavimus. Investicinės ir (arba) papildomos paslaugos

po 2007 m. gruodžio 31 d. gali būti teikiamos tik tiems klientams, su kuriais

yra sudarytos šio įstatymo reikalavimus atitinkančios sutartys dėl investicinių

ir (arba) papildomų paslaugų teikimo.

7.

Šio straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

99

straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas

1.

Šio įstatymo

nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems

asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo

nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo

šio įstatymo įsigaliojimo nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reguliuojamą sritį, laikomos

nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

rinkos įstatyme pateiktus apibrėžimus, laikomos nuorodomis į atitinkamus šiame

įstatyme pateiktus apibrėžimus, išskyrus nuorodas į Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos

nuorodomis į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą, taip pat

nuorodas į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktus

apibrėžimus, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių įstatymą.

2.

Įsigaliojus

šiam įstatymui, netenka galios:

1)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas (Žin.,

1996, Nr. 16-412);

2)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 straipsnio

papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 41-992);

3)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio

papildymo laikinasis įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1713);

4)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir

papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 33-873);

5)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 7 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1824);

6)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28, 38 straipsnių

pakeitimo ir 41 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr.

61-1837);

7)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio

pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 39-1347);

8)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 10 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1497);

9)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnio

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 85-2971);

10)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo

įstatymas (Žin.,

2001, Nr. 112-4074);

11)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo

įstatymas (Žin.,

2003, Nr. 38-1687);

12)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 74-3434);

13)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 15, 16,

17, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 29, 36, 40, 41, 48, 51, 52, 53, 57, 59, 61, 65

straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 19(1)

straipsniu ir priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2514);

14)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo

įstatymas (Žin.,

2005, Nr. 84-3108);

15)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 19, 19(1),

40, 45, 52, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo trečiuoju(1)

skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr.

77-2963).

100

straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Pasiūlyti

Vyriausybei parengti ir iki 2007 m. rugsėjo 1 d. pateikti Seimui įstatymų,

kuriuose daromos nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos

įstatymą, pakeitimo ir (arba) papildymo įstatymų projektus.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

finansinių

priemonių

rinkų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2001 m.

gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių

popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos apie

tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

2.

2003 m.

sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos

vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir

manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6

skyrius, 4 tomas, p. 367).

3.

2004 m.

balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl

finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB,

93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti

Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7

tomas, p. 263).

4.

2007 m.

rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB,

2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir

vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų

sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).

Priedo

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1776,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82,

83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl

sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos

operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo

metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85,

86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2010-06-21)

autrap@lrs.lt

67 straipsnis. Centrinis depozitoriumas

1.

Centrinis depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir

savo įstatus.

2.

Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas

turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti Vertybinių popierių komisijos

nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų ir joms prilygintose

institucijose.

3.

Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos

bankas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito

įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, rinkos

operatoriai, centriniai depozitoriumai bei pagrindinės sutarties šalys.

Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.

4.

Centrinio depozitoriumo akcijų paketu laikoma jo įstatinio kapitalo ar

balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar

balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką Centrinio depozitoriumo

valdymui.

5.

Juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, siekiantys įsigyti Centrinio

depozitoriumo akcijų paketą arba padidinti turimą akcijų paketą (toliau šiame

straipsnyje – įsigyjantis asmuo) tiek, kad būtų peržengtos šio įstatymo 10

straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos (toliau šiame straipsnyje – siūlomas

įsigijimas), turi gauti Vertybinių popierių komisijos sprendimą neprieštarauti

siūlomam įsigijimui. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du

ar daugiau juridinių asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu

žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises,

kurias suteikia jų turimas Centrinio depozitoriumo akcijų paketas.

6.

Įsigyjantis asmuo privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai rašytinį

pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir jame nurodyti ketinamo įsigyti akcijų

paketo dydį. Kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikia pateikti

dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo

vertinimui atlikti.

7.

Vertybinių popierių komisija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą

pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo

vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi

būti proporcingi, pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui ir

būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio įstatymo 10

straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

8.

Vertybinių popierių komisija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą

įsigijimą ir visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus

dokumentus ir duomenis:

1)

per 20 darbo dienų atlieka įsigyjančio asmens vertinimą (toliau šiame

straipsnyje – vertinimo laikotarpis);

2)

vertinimo laikotarpiu prireikus gali raštu paprašyti papildomos vertinimui

užbaigti reikalingos informacijos. Šiuo atveju vertinimo laikotarpis

skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos;

3)

vertinimo laikotarpiu turi teisę konsultuotis su Lietuvos Respublikos ir kitų

valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra

valstybėje narėje licencijuota ir (arba) prižiūrima įmonė.

9.

Vertybinių popierių komisija, atlikusi įsigyjančio asmens vertinimą, priima

vieną iš šių sprendimų:

1) neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Apie šį

sprendimą Vertybinių popierių komisija per 2 darbo dienas nuo sprendimo

priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui;

2)

prieštarauti siūlomam įsigijimui, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 10

dalyje nustatytais kriterijais arba tais atvejais, kai įsigyjantis asmuo

pateikė ne visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus

dokumentus ir duomenis ar nepateikė šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos

papildomos informacijos arba kai yra pagrindas manyti, kad siūlomas įsigijimas

turės neigiamą įtaką saugiam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkų

veikimui. Apie šį sprendimą Vertybinių popierių komisija per 2 darbo dienas nuo

sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo

motyvus.

10.

Jeigu Vertybinių popierių komisija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo

prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad Vertybinių popierių komisija

siūlomam įsigijimui neprieštarauja.

11.

Asmens, įsigijusio Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinusio

akcijų paketą daugiau negu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytos ribos

negavus Vertybinių popierių komisijos sprendimo neprieštarauti siūlomam

įsigijimui arba nepasibaigus siūlomo įsigijimo vertinimui, visos turimos

akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo

teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas Vertybinių popierių komisijos

sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui, arba jeigu Vertybinių popierių

komisija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo įsigijimui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

68

straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos

1.

Centrinis

depozitoriumas privalo:

1) rengti ir

teikti Vertybinių popierių komisijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų

apyvartos apskaitos taisykles;

2) rengti ir

tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus,

išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse numatytas procedūras, taip pat kitus

dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų bei asmenines finansinių

priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;

4) užtikrinti,

kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų

laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į

kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;

5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių

priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių

skaičių;

6) rengti ir diegti

priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos

vientisumą ir saugumą;

7) kontroliuoti,

kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir

kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos

apskaitą;

8) kaupti,

apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir

konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;

9) išduoti sąskaitų

tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;

10) užtikrinti

konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;

11) teikti

Vertybinių popierių komisijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos

klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita

ir kokios iškilo pagrindinės problemos;

12) nemokamai

teikti Lietuvos bankui ir Vertybinių popierių komisijai jų funkcijoms vykdyti

reikalingą informaciją;

13) turėti

tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai,

naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų

priemonių potencialiai rizikai sumažinti;

14) turėti

pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio

depozitoriumo veikimą;

15)

turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti

situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų,

atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir

valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos

dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti

neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo

sistemų veikimui;

16)

teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir

su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių

bankų sistemos funkcijoms vykdyti.

2.

Centrinis depozitoriumas turi teisę:

1) aptarnauti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už

finansinių priemonių

sandorius;

2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,

perimti finansinių priemonių

apskaitos tvarkymą;

3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su

finansinių priemonių

ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas;

4) sudaryti

sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su

finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu

susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja Vertybinių

popierių komisija.

3.

Vertybinių

popierių komisijos atstovas su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti

Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams

teikiamą medžiagą.

4.

Centrinio

depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos

saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų

tvarkytojams.

5.

Centrinio

depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų

stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir

operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su Vertybinių

popierių komisija.

6.

Vertybinių

popierių komisija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų

investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas Vertybinių popierių komisijos

nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą,

finansines ataskaitas ir kitus Vertybinių popierių komisijos nustatytus

dokumentus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

Nr.

XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

VI

SKYRIUS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

PIRMASIS

SKIRSNIS

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ KOMISIJOS TEISINIS STATUSAS

901 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota)

priežiūra

1.

Vertybinių

popierių komisija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą,

jeigu:

1) finansinės

grupės patronuojanti įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė,

turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją;

2) finansų

maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių Vertybinių popierių komisijos

išduotą licenciją, patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų

kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir nė viena iš kontroliuojamų finansinės

grupės įmonių nėra kredito įstaiga.

2.

Jungtinės

(konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką nustato Vertybinių popierių

komisija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

7 straipsnis. Atsisakymo išduoti

licenciją pagrindai

1.

Priežiūros

institucija turi teisę atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją,

jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikti ne visi ar tikrovės

neatitinkantys duomenys;

2) įmonės

vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos patirties;

3) planuojami

įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui;

4) įmonė

nepateikė informacijos apie įmonės akcininkus, jų tiesiogiai ar netiesiogiai

valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį;

5) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo;

6) įmonę

siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali

trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;

7) bent vienas

įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos

ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – Centrinis

depozitoriumas) darbuotojas;

8) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos

investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;

9) Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės nuolatinio

valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

10) trečiosios

šalies fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai,

statusą reglamentuojantys įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai arba šių

reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai

atlikti priežiūros funkcijas;

11) įmonė

netenkina priežiūros institucijos nustatytų kapitalo reikalavimų;

12) įmonė nėra

įsipareigojusi tapti pripažintos investuotojų draudimo sistemos nare;

13) įmonė nėra

patvirtinusi priemonių ir procedūrų, užtikrinančių finansų maklerio įmonei

keliamų organizacinių reikalavimų laikymąsi;

14) įmonė, jos

vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10 straipsnio

10 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.

2.

Priežiūros

institucija gali atsisakyti išduoti licenciją ne valstybėje narėje

licencijuotai finansų maklerio įmonei, jeigu priežiūros institucija su

trečiosios šalies priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, kurie

užtikrintų tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

3.

Atsisakymas

išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.

8

straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai

Priežiūros

institucija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės

licencijos galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė:

1) pati kreipėsi

dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

2) per 12

mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų

paslaugų;

3) per

paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės

veiklos;

4) gavo licenciją

pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba pasinaudojusi

kitomis neteisėtomis priemonėmis;

5) nebeatitinka

reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;

6) šiurkščiai ir

nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos

reikalavimus;

7) nesugeba

įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės

to padaryti ateityje;

8) kitais

įstatymų nustatytais atvejais.

9

straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai

1.

Finansų maklerio

įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą

patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio įmonės

valdymas.

2.

Jeigu rinkos

operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos

sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja

tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie

asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.

Lietuvos

Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti

priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu

pateikdama priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti,

ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos

reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Naujai išrinkti finansų

maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros

institucija pritaria jų kandidatūroms.

4.

Priežiūros

institucija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu

išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties

arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų

pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Priežiūros

institucija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

5.

Finansų

maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir

kolegialus valdymo organas – valdyba.

10

straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas

1.

Fizinis ar

juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę tiesiogiai ar

netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų

maklerio įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo),

jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių

balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo

tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine

įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros

institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo

nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 23

dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje

laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar

numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo

teises, suteikiamas turimo finansų maklerio įmonės akcijų paketo.

2.

Nustatant, ar

tenkinami finansų maklerio įmonės akcijų paketui pagal šį straipsnį taikomi

kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų

maklerio įmonės gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir

(arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicinės paslaugos, jeigu

šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į

emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.

3.

Įsigyjantis

asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą

įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo

dydį, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą priežiūros

institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.

4.

Asmuo,

nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį

finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų netekimo

asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar

peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to

juridinio asmens dukterine įmone, turi pateikti priežiūros institucijai

rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti arba sumažinti finansų

maklerio įmonės akcijų paketo dydį.

5.

Priežiūros

institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų

dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti

proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše

neturi būti nurodyti dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančio

asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje

nustatytus kriterijus atlikti.

6.

Priežiūros

institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau gavusi

šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne vėliau

kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam

asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

7.

Priežiūros

institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad

gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5

dalyje nustatytame sąraše, atlieka vertinimą (toliau šiame straipsnyje –

vertinimo laikotarpis).

8.

Vertinimo

laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą

vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti

reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma,

kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės

skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą

suteikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią

gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo

laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to,

priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti

papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo

laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

9.

Šio

straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo

sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų

tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama

trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal

valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų maklerio įmonių,

suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, kredito įstaigų,

draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

10.

Nagrinėdama

šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus

bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų

finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti,

valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį finansų maklerio

įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus

šiuos kriterijus:

1)      įsigyjančio

asmens nepriekaištingą reputaciją;

2)      asmens,

kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą

reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus

finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį,

priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;

3)      įsigyjančio

asmens finansinį patikimumą, ypač pagal finansų maklerio įmonės, kurios akcijų

paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos

rūšį;

4)      ar

finansų maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar

grupės, kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps po siūlomo įsigijimo,

struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai

ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis

informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių

priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

5)      ar yra

pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar

įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo

veikla, kaip tai apibrėžta Leituvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos įstatymas), ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti

šios veiklos pavojų.

11.

Priežiūros

institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo

įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo

įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

12.

Priežiūros

institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio

straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis

asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 5 ar 8 dalyje nustatytus dokumentus ir

duomenis.

13.

Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo,

konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu

įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė,

suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė, kredito įstaiga,

draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti

įmonė ar kontroliuojantis asmuo.

14.

Priežiūros

institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų priežiūros

institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo

finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms

priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią

informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo

iniciatyva.

15.

Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio

7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam

įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui

neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo

laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji

per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui.

16.

Jeigu

priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji

gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti

finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.

17.

Jeigu

baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam

įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama

vertinimo laikotarpio raštu apie tai praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama

sprendimo motyvus.

18.

Priežiūros

institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų

pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės

ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui

gali būti skundžiamas teismui. Priežiūros institucija viešai paskelbia

sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančio asmens

sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo

motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų

neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.

19.

Jeigu

priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą

įsigijimą toje pačioje finansų maklerio įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami

tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.

20.

Jeigu

finansų maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl

kurio įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje

nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai

pranešti priežiūros institucijai.

21.

Finansų

maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros

institucijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės

akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama

pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu

įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis

bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje,

taikomų teisės aktų reikalavimų.

22.

Jeigu

asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam

ir skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo

imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija

turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas

sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už įmonės valdymą.

23.

Asmens,

įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus priežiūros institucijos

sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 7

dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros

institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos

akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė

vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas

neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jeigu priežiūros institucija vertinimo

laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui.

11

straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje

1.

Įmonė,

siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės

įsipareigojimus investuotojams Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų

investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

12

straipsnis. Kapitalo reikalavimai

Įmonė, siekianti

gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo reikalavimus.

Kapitalo reikalavimus nustato priežiūros institucija.

13

straipsnis. Organizaciniai reikalavimai

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir

procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai,

darbuotojai ir agentai laikytųsi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ir

taisykles, reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir

agentų sandorių sudarymą savo sąskaita.

2.

Finansų

maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir

administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie

galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.

3.

Finansų

maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir

nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė

privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras.

4.

Finansų

maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas,

kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių

paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų

priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių

įmonės funkcijų atlikimas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jeigu tai

galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar

priežiūros institucijos galimybes atlikti veiksmingą priežiūrą.

5.

Finansų

maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras,

vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras,

veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.

6.

Finansų

maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų

sandorių dokumentų saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti

veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų

maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir

potencialiems klientams.

7.

Finansų

maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones,

privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač

finansų maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo

atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones.

Finansų maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis

finansinėmis priemonėmis, jeigu nėra gautas aiškiai išreikštas kliento

sutikimas.

8.

Finansų

maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo

imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių

kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms.

Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo

laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės

lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir

klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones,

yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal

finansų maklerio įmonės skolas.

9.

Kai

investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų

maklerio įmonės filialas, priežiūros institucija prižiūri, kaip filialas

laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, nepažeisdama įmonės buveinės

valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio straipsnio

6 dalyje nurodytus dokumentus.

10.

Šio straipsnio

6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamente (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

11.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

14

straipsnis. Makleriai

1.

Vykdyti vieną

ar kelias numatytas finansų maklerių (toliau – makleris) operacijas gali

fizinis asmuo, turintis priežiūros institucijos išduotą maklerio licenciją ar

kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją.

2.

Asmuo,

pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti priežiūros

institucijos organizuojamus egzaminus. Priežiūros institucija turi teisę

nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio

licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos.

3.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti maklerio

licencijos galiojimą:

1) rašytiniu

maklerio prašymu;

2) makleriui

mirus;

3) jeigu

makleris per 12 mėnesių nepradėjo priežiūros institucijos patvirtintose finansų

maklerių licencijų išdavimo taisyklėse nurodytos profesinės veiklos, susijusios

su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip

12 mėnesių jos nebevykdo;

4) jeigu po

licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti

licenciją;

5) jeigu atsiranda

sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą

reputaciją;

6) jeigu

makleris nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų.

4.

Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia

sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos

galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija

jai buvo išduota.

5.

Priežiūros

institucija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę

surengti maklerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina jo klientų skundai arba

patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal

peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę

atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado

kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos

galiojimas.

6.

Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo

panaikinimą priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas.

15

straipsnis. Finansų maklerio įmonių apskaita, auditas ir pelno paskirstymas

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines ataskaitas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir

tarptautiniais apskaitos standartais.

2.

Finansų

maklerio įmonių audito atlikimo tvarka, reikalavimai auditoriui ir audito

įmonei, auditoriaus ir audito įmonės pareigos ir atsakomybė reglamentuojami

Lietuvos Respublikos audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 79

straipsnyje.

3.

Šio

straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma rinkos operatoriui ir

Centriniam depozitoriumui.

4.

Finansų maklerio įmonės pelno paskirstymo tvarka

reglamentuojama Finansų įstaigų įstatyme.

70 straipsnis. Priežiūros institucijos uždaviniai ir funkcijos

1.

Priežiūros

institucijos uždaviniai yra:

1) prižiūrėti,

kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje;

2) imtis

priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir

investuotojų apsaugą;

3) teikti

pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių

priemonių rinkų plėtrą, formavimo;

4) skleisti

informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;

5) imtis kitų

priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių

priemonių rinka, įgyvendinti.

2.

Įgyvendindama

šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, priežiūros institucija atlieka

šias funkcijas:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias

reguliuojamų rinkų, finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių ir

maklerių licencijavimą ir veiklą, finansinių priemonių apyvartą;

2) teikia

išaiškinimus ir rekomendacijas finansinių priemonių apyvartos klausimais;

3)

reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms, makleriams

išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;

4) stebi,

analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų

patarėjo įmonių,

reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojų

veiklą;

5) atlieka

kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (EB)

Nr. 1060/2009;

6) taiko šiame

ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims,

pažeidusiems šį įstatymą ir priežiūros institucijos nutarimus;

7) rengia ar dalyvauja rengiant leidinius apie

finansinių priemonių rinkų veikimą ir reguliavimą;

8) rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir

kompetencijai įvertinti;

9)

bendradarbiauja su finansų maklerio įmonių asociacijomis;

10) sudaro susitarimus su kitų

valstybių atitinkamomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi

informacija;

11) bendradarbiauja ir keičiasi

reikalinga informacija su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;

12) bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucija pagal Reglamentą (ES) Nr.

1095/2010 ir su Europos bankininkystės institucija

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 ir nedelsdama teikia joms visą jų užduotims

vykdyti būtiną informaciją;

13) atlieka

jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;

14) atlieka

kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.

3.

Nepažeisdama

šio ir kitų įstatymų nuostatų, priežiūros institucija, įgyvendindama jai

nustatytus uždavinius ir pavestas funkcijas, atsižvelgia į priežiūros priemonių

ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant

Europos Sąjungos teisės aktus, konvergenciją.

4.

Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

73 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos

narių ir

tarnautojų

bei kitų asmenų pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos

1.

Esami ir buvę priežiūros institucijos valdybos

nariai ir tarnautojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia

informacija, įgyta jų darbo priežiūros institucijoje metu, ar skleisti ją

kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir auditoriams, ekspertams bei kitiems

asmenims, atlikusiems priežiūros institucijos pavedimus, ir asmenims, įstatymų

nustatytais atvejais turintiems teisę gauti iš priežiūros institucijos

konfidencialią informaciją.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios informacijos atskleidimu nėra

laikomas:

1) informacijos apie finansų maklerio įmones ir

licencijuotas kredito įstaigas pateikimas tokia apibendrinta forma, kad negali

būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė;

2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar

nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;

3) informacijos perdavimas civilinėse bylose finansų

maklerio įmonės ar kredito įstaigos bankroto ar priverstinio likvidavimo

atveju;

4) informacijos

perdavimas šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANTRASIS

SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS

INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR

EUROPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR RINKŲ INSTITUCIJA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

81 straipsnis. Priežiūros institucijos

teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą reglamentuojančių

norminių teisės aktų pažeidimus

1.

Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir

atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu

priimtų teisės aktų.

2.

Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos

tarnautojai turi teisę:

1) gauti

žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais,

paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į

patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros

institucijos ar jos įgalioto tarnautojo motyvuotą sprendimą, atlikti

patikrinimą (reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito

įstaigų, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų, valdymo įmonių,

finansų patarėjų įmonių, investicinių bendrovių patalpas, tikrinti dokumentus, darbuotojų

užrašus, apskaitos registrus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos

šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir

bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš

ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

3) įeiti ir

atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais,

taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais,

patalpas, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų

kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais,

kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią

informaciją;

4) išreikalauti, kad būtų padarytos apskaitos

dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų ir kitų dokumentų, kuriuos priežiūros

institucija laiko svarbiais tyrimui, kopijos;

5) laikinai

paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių,

finansų patarėjo įmonių, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų

dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami

motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;

6) pateikę

priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis,

pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu

objektu, kopijas;

7) gauti

duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš

kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.

3.

Patikrinimo

veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti atliekami tik

turint teismo leidimą.

4.

Priežiūros

institucijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, numatytų 71 straipsnio

1 dalies 5 punkte, 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 81

straipsnio 6 dalies 1 punkte, jos įgaliotas tarnautojas pateikia teismui

prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus. Prašymas pateikiamas

Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas

juridinio asmens pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo

veiksmai.

Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą

dėl teismo leidimo išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus

apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį

patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir priimta

nutartis ne vėliau kaip per

72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija

nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu

atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo

teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Priežiūros institucijos atstovai

turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir

skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos

ir planuojamų veiksmų slaptumą.

5.

Šio

straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali

pasitelkti policijos pareigūnus.

6.

Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti,

kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų priežiūros institucijos

nutarimų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių

investuotojų interesams, turi teisę:

1) įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir

priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo;

2) uždrausti arba laikinai sustabdyti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar

kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;

3) viešai paskelbti apie tai, kad emitentas nevykdo savo

įsipareigojimų;

4) laikinai uždrausti asmenims vykdyti profesinę veiklą, susijusią su

investicinių paslaugų teikimu;

5) prašyti teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą.

Priežiūros institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus

apygardos administracinis teismas.

7.

Šio

straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint

teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta

tvarka.

8.

Šio

straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodyti priežiūros institucijos sprendimai

gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną

mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo dėl šio straipsnio 6 dalies 1

punkte nurodyto priežiūros institucijos sprendimo padavimas sprendimo vykdymo

nesustabdo.

9.

Jeigu

priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką

ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu įmonės veikla kelia grėsmę

įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę

finansų maklerio įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui, Centriniam

depozitoriumui nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų

dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.

10.

Šio

straipsnio 9 dalyje nustatyti nurodymai neatima teisės priežiūros institucijai

taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

11.

Priežiūros

institucija gali prašyti, kad valstybės narės priežiūros institucijos atliktų

reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose

patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams.

12.

Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų

instituciją dėl atvejų, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija:

1)

laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti

informaciją;

2)

laiku neatsako į prašymą bendradarbiauti vykdant priežiūrą, atliekant tyrimą ar

patikrinimą vietoje, kaip numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba šį prašymą

atmeta;

3) laiku

neatsako į prašymą leisti priežiūros institucijos tarnautojams dalyvauti

patikrinime šios valstybės narės teritorijoje arba jį atmeta.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

82 straipsnis. Priežiūros institucijos

tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas

Finansų maklerio

įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar

kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su priežiūros institucijos

atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

89 straipsnis. Priežiūros institucijos

įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių

filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje

1.

Priežiūros

institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi

filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų statistinius duomenis apie

filialo veiklą Lietuvos Respublikoje.

2.

Atlikdama

šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, priežiūros institucija turi

teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją,

reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu

nustatytų filialų veiklos reikalavimų.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nustatyti priežiūros institucijos nurodymai negali būti

griežtesni negu tie, kurie taikomi atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų

finansų maklerio įmonių priežiūrą.

4.

Priežiūros

institucija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos

Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių ir jų

pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu priežiūros

institucija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus, siekdama nustatyti, ar

laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.

5.

Kitoje

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą

Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi

priežiūros institucijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos

Respublikoje, patikrinimus.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

90 straipsnis. Atsargumo priemonės,

kurių gali imtis priežiūros institucija dėl kitoje valstybėje narėje

licencijuotų finansų maklerio įmonių

1.

Priežiūros

institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio

įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai praneša finansų

maklerio įmonės priežiūros institucijai.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jeigu:

1) investicinės

paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;

2) investicinės

paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o filialą įsteigusi

finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų,

kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai,

pažeidimų.

3.

Jeigu,

nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio

priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos,

finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų

ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę

sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, prieš tai

pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių

investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti.

Priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, užkertančių galimybę finansų

maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų reikalavimus, sudaryti sandorius

dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo

imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos

vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali

perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri

gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus

įgaliojimus.

4.

Jeigu

priežiūros institucija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota

finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia

šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą atlieka priežiūros

institucija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų

reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jeigu finansų maklerio įmonė ir toliau

pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę imtis

visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti. Priežiūros

institucija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai apie

priemones, kurių buvo imtasi.

5.

Jeigu,

nepaisydama priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių, finansų

maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus,

priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės

priežiūros institucijai, imtis visų reikalingų priemonių investuotojų

interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Apie priemones,

kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai

ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija

taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010

jai suteiktus įgaliojimus.

6.

Jeigu

priežiūros institucija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme nustatytus

reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią reguliuojamą rinką

ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos operatorius ar finansų

maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų veiksmų Lietuvos

Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje

įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos rinkos ar

daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje, priežiūros

institucija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos operatoriaus ar

daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros institucijai. Jeigu,

nepaisydamas buveinės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių

arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, reguliuojamos

rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius ir toliau pažeidinėja

Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia grėsmę sklandžiam

finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, pranešusi buveinės

priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių

investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti.

Priežiūros institucija turi teisę neleisti reguliuojamos rinkos ar daugiašalės

prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais

siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti

tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba

palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros

institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių

ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų

pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.

7.

Visos

poveikio priemonės, kurių priežiūros institucija gali imtis šiame straipsnyje

nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie pritaikytas

poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar

reguliuojamos rinkos operatoriui.

8.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

95 straipsnis. Priežiūros institucijos

teisė neskirti poveikio priemonių

Priežiūros

institucija, svarstydama šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių skyrimo

klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 94 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytas

aplinkybes ir kai nėra 94 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių,

vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio

priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:

1)

juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų

pažeidimo;

2)

juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo

pasekmėms;

3) pažeidimas

yra mažareikšmis.

96

straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos

į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai

asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį

sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo

sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebuvo

savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

VII

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

97

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1.

Finansų

maklerio įmonė, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros

institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio įstatymo

9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę teikti

investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.

2.

Finansų

maklerio įmonei, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros

institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka šio

įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, finansų

maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta

tvarka.

3.

Reguliuojamos

rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m.

vasario 8 d.

priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją ir atitinka šio

įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi teisę verstis reguliuojamos

rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.

4.

Reguliuojamos

rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m.

vasario 8 d.

priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją, tačiau

neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, reguliuojamos

rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.

5.

Jeigu finansų

maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į

nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju

klientu iki 2007

m. vasario 8 d.,

ji neprivalo dar kartą atlikti asmens pripažinimo profesionaliuoju klientu

procedūros.

6.

Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

98

straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas

Šio įstatymo

nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems

asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo

nustatyti galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007

m. lapkričio 1 d. Nuo 2007 m. vasario 8 d. nuorodos į Vertybinių

popierių rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentuojamą sritį, laikomos

nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatyme

pateiktas apibrėžtis laikomos nuorodomis į atitinkamas šiame įstatyme pateiktas

apibrėžtis, išskyrus nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios,

atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos

nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą, taip pat nuorodas į Vertybinių

popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis, kurios, atsižvelgiant į

Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į

Vertybinių popierių įstatymą.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

finansinių

priemonių

rinkų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2001 m.

gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių

popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos,

kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

2.

2003 m.

sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos

vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir

manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL

2004 m. specialusis leidimas, 6

skyrius, 4 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010

m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010

L 331, p. 120).

3.

2004 m.

balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl

finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB,

93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti

Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,

7 tomas, p. 263), su paskutiniais

pakeitimais, padarytais Direktyva 2010/78/ES.

4.

2006 m.

birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl

investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)

(OL 2006 L 177, p. 201).

5.

2006 m.

birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito

įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).

6.

2007 m.

rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB,

2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir

vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų

sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).

7.

2009 m.

rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl

kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1), su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)

Nr. 513/2011 (OL 2011 L 145, p. 30).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1776,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82,

83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl

sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos

operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo

metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85,

86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1402,

2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 4, 7, 15, 18, 20, 21, 64, 67, 68, 69, 71, 80, 85,

95 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 90(1),

93(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Finansų

maklerio įmonės, rinkos

operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi šio įstatymo 4

straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m.

sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių

finansines ataskaitas.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1672,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6818 (2011-12-01)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šis

įstatymas keistas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ

RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.

sausio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2012-01-16)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.

2.

Šiuo įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

4 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla

1.

Nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.

2.

Finansų maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone. Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir vedinius.

3.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę administruoti daugiašalę prekybos sistemą tik po to, kai priežiūros institucija įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje (išskyrus šio įstatymo 11 straipsnį) nustatytus reikalavimus ir apie tai praneša rinkos operatoriui.

4.

Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.

5.

Priežiūros institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

6.

Finansų patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone. Žodžius „finansų patarėjo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.

7.

Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas investicines paslaugas dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų vertybinių popierių, jeigu įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių priemonių ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali perduoti tik:

1) valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;

2) valstybėje narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;

3) trečiosiose šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams, kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai, negu nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose;

4) kolektyvinio investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams;

5) nekintamojo kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

8.

Finansų patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis, numatytas šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose.

9.

Finansų patarėjo įmonei netaikomi šio įstatymo 12 ir 15 straipsniuose nustatyti reikalavimai, tačiau ji privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Finansų patarėjo įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.

TAR pastaba. 9 dalies nuostatos taikomos draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2015 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XII-1103)

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1103, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13435

10.

Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonei nesuteikiamos šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos teisės.

5 straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis

1.

Finansų maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos viena ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.

2.

Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją:

1) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės veikla;

2) ne valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, ketinančioms teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.

3.

Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito įstaigoms teisę teikti investicines paslaugas suteikia kredito įstaigos licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota. Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga teikti investicines paslaugas gali tik įkūrusi specializuotą vidaus struktūrinį padalinį. Priežiūros institucija turi įvertinti kredito įstaigos, įkūrusios specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, pasirengimą teikti investicines paslaugas.

4.

Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, ketinanti teikti investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje, turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis.

5.

Lietuvos Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teisės teikti investicines ir papildomas paslaugas ypatumus taip pat reguliuoja atitinkamų kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

6 straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka

1.

Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo planas), kurioje, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti. Valstybės ir savivaldybių institucijos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją apie pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

2.

Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik visiškai įsitikinusi, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus licencijai gauti.

3.

Apie sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija praneša paraišką pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo.

4.

Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

5.

Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir apie tai paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

8 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės licencijos galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė:

1) pati kreipėsi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

2) per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų paslaugų;

3) per paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės veiklos;

4) gavo licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

5) nebeatitinka reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;

6) šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimus;

7) nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;

8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

9 straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai

1.

Finansų maklerio įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio įmonės valdymas.

2.

Jeigu rinkos operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.

Lietuvos Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Naujai išrinkti finansų maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.

4.

Priežiūros institucija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

5.

Finansų maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

10 straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas

1.

Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų maklerio įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 23 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo finansų maklerio įmonės akcijų paketo.

2.

Nustatant, ar tenkinami finansų maklerio įmonės akcijų paketui pagal šį straipsnį taikomi kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų maklerio įmonės gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir (arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicinės paslaugos, jeigu šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.

3.

Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydį, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.

4.

Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens dukterine įmone, turi pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti arba sumažinti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydį.

5.

Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyti dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

6.

Priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau gavusi šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

7.

Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5 dalyje nustatytame sąraše, atlieka vertinimą (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis).

8.

Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą suteikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

9.

Šio straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų maklerio įmonių, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

10.

Nagrinėdama šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį finansų maklerio įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją;

2) asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį, priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;

3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač pagal finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšį;

4) ar finansų maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

5) ar yra pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas), ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.

11.

Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

12.

Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 5 ar 8 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis.

13.

Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo.

14.

Priežiūros institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.

15.

Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui.

16.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.

17.

Jeigu baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu apie tai praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.

18.

Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui gali būti skundžiamas teismui. Priežiūros institucija viešai paskelbia sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančio asmens sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.

19.

Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą toje pačioje finansų maklerio įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.

20.

Jeigu finansų maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl kurio įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.

21.

Finansų maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų.

22.

Jeigu asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam ir skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už įmonės valdymą.

23.

Asmens, įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui.

11 straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje

1.

Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės įsipareigojimus investuotojams Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

12 straipsnis. Kapitalo reikalavimai

Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo reikalavimus. Kapitalo reikalavimus nustato priežiūros institucija.

13 straipsnis. Organizaciniai reikalavimai

1.

Finansų maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai, darbuotojai ir agentai laikytųsi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ir taisykles, reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir agentų sandorių sudarymą savo sąskaita.

2.

Finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.

3.

Finansų maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras.

4.

Finansų maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas, kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių įmonės funkcijų atlikimas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jeigu tai galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar priežiūros institucijos galimybes atlikti veiksmingą priežiūrą.

5.

Finansų maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.

6.

Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų sandorių dokumentų saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir potencialiems klientams.

7.

Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač finansų maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones. Finansų maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, jeigu nėra gautas aiškiai išreikštas kliento sutikimas.

8.

Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms. Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas.

9.

Kai investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų maklerio įmonės filialas, priežiūros institucija prižiūri, kaip filialas laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, nepažeisdama įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus.

10.

Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamente (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

11.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

14 straipsnis. Makleriai

1.

Vykdyti vieną ar kelias numatytas finansų maklerių (toliau – makleris) operacijas gali fizinis asmuo, turintis priežiūros institucijos išduotą maklerio licenciją ar kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją.

2.

Asmuo, pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti priežiūros institucijos organizuojamus egzaminus. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos.

3.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti maklerio licencijos galiojimą:

1) rašytiniu maklerio prašymu;

2) makleriui mirus;

3) jeigu makleris per 12 mėnesių nepradėjo priežiūros institucijos patvirtintose finansų maklerių licencijų išdavimo taisyklėse nurodytos profesinės veiklos, susijusios su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo;

4) jeigu po licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti licenciją;

5) jeigu atsiranda sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją;

6) jeigu makleris nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų.

4.

Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija jai buvo išduota.

5.

Priežiūros institucija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę surengti maklerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina jo klientų skundai arba patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos galiojimas.

6.

Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

21 straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų

1.

Finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį.

2.

Jeigu priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį.

3.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

25 straipsnis. Kiti reikalavimai vykdant klientų pavedimus

1.

Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų vardu, privalo patvirtinti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą, sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.

2.

Kai klientas pateikia ribinį pavedimą dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas įprastomis rinkos sąlygomis, finansų maklerio įmonė privalo, jeigu klientas nėra nurodęs kitaip, imtis priemonių, palengvinančių kuo greitesnį pavedimo įvykdymą, ir nedelsdama viešai paskelbti apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu būdu, kad informacija taptų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši pareiga laikoma įvykdyta, jeigu kliento ribinis pavedimas pateikiamas įvykdyti reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jeigu kliento ribinis pavedimas yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.

4.

Sutuoktinio įgaliojimas sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.

5.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

27 straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo

1.

Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:

1) licencijuoti ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos prekėmis ir išvestinėmis priemonėmis dėl biržos prekių, ateities sandoriais savo sąskaita prekiaujantys asmenys ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;

2) didelės įmonės, atitinkančios bent 2 iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė – ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip 40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažiau kaip 2 milijonai eurų;

3) šalių vyriausybės ir savivaldybės, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai, centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir tarpvalstybinės institucijos;

4) kiti instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto investavimu ar dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.

2.

Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio įmonė ir klientas susitaria kitaip.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

4.

Finansų maklerio įmonė privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas siekiant aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio.

5.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į finansų maklerio įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.

6.

Finansų maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios rizikos.

7.

Aukštesnis investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu šiame įstatyme numatytų investuotojų apsaugos priemonių atžvilgiu. Tokiame susitarime turėtų būti nurodyta, ar jis taikomas vienai, ar keletui paslaugų ir sandorių, taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

28 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais

1.

Finansų maklerio įmonės klientams, nenurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, taip pat kitiems viešiesiems juridiniams asmenims ir privatiems investuotojams šiame straipsnyje nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais klientais ir jeigu investuotojai atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.

2.

Netaikyti kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė, įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma, kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir patirties, kiek jų turi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti profesionalieji klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinamos pasitelkiant tinkamumo testą, kuris taikomas finansų įstaigų vadovams. Mažų įmonių atveju analogiškai turi būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu.

3.

Siekiant asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent 2 iš šių kriterijų:

1) per paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;

2) kliento finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500 tūkstančių eurų;

3) klientas profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne trumpiau kaip vienus metus eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas teikti paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, jeigu:

1) klientas yra raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas profesionaliuoju klientu – arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių arba sandorių ar finansinių priemonių tipų;

2) finansų maklerio įmonė yra aiškiai raštu nurodžiusi klientui, kurios investuotojų apsaugos priemonės (įskaitant investicijų draudimo priemones) jam netaikomos;

3) klientas atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs ir suvokia pasekmes, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas.

5.

Finansų maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

6.

Finansų maklerio įmonė privalo patvirtinti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias įmonės klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jeigu pasikeičia informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas tam tikrai klientų kategorijai. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad klientas nebetenkina sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų maklerio įmonė privalo imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti klientui visas investuotojų apsaugos priemones.

7.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

29 straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis

1.

Finansų maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų vardu ir (arba) sudaranti sandorius savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio šalimis nesilaikydama šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.

2.

Šiame straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Sąjungoje ar atskirose valstybėse narėse licencijuotos ar prižiūrimos finansų įstaigos, šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nurodyti subjektai, kuriems šio įstatymo II ir III skyriai netaikomi, valstybių narių vyriausybės ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu, taip pat centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.

3.

Asmens priskyrimas tinkamų sandorio šalių kategorijai nepanaikina šio asmens teisės prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose. Toks prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.

4.

Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti subjektai, kurie atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus. Jeigu planuojamo sudaryti sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato teisės aktai tos valstybės narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta.

5.

Finansų maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi ar tarpininkaudama tokio sandorio sudarymui, turi gauti aiškų sandorio šalies patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.

6.

Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų šalių, jeigu jie atlieka panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti trečiųjų šalių subjektai, jeigu jie atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.

7.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

44 straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė

1.

Teisę verstis reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos akcinės bendrovės, kurių administruojamos prekybos sistemos turi priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją.

2.

Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija yra visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

3.

Steigiama arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla, priežiūros institucijai turi pateikti:

1) prašymą, kuriame nurodytas reguliuojamos rinkos operatoriaus steigimo tikslas, pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;

2) steigimo sutartį;

3) numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;

4) įstatus;

5) reguliuojamos rinkos taisykles.

4.

Priežiūros institucija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Priežiūros institucija gali pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

5.

Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija, išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti pradiniai reguliuojamos rinkos veiklos reikalavimai.

6.

Reguliuojamos rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos licencijai gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojama reguliuojama rinka laikytųsi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.

7.

Nepažeidžiant šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

45 straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai

Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti reguliuojamos rinkos licenciją, jeigu:

1) reguliuojamos rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar kitiems teisės aktams;

2) pateiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;

3) pateikta reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka tinkamai atliktų savo funkcijas;

4) pretendento akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų sąlygų;

5) reguliuojamos rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi priežiūros institucijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose.

47 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos

1.

Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:

1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;

2) skatinti sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui rinka ir kitiems nesąžiningiems veiksmams;

3) skleisti informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;

4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.

2.

Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme numatytomis jo pareigomis.

3.

Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodeksą rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas tokį kodeksą, reguliuojamos rinkos operatorius turi gauti priežiūros institucijos pritarimą.

4.

Reguliuojamos rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti apie:

1) finansinių priemonių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos reguliuojamoje rinkoje;

2) reguliuojamos rinkos narių priėmimą ir pašalinimą.

5.

Reguliuojamos rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma jai privalo pateikti kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie per prekybos sesiją sudarytus sandorius, prekybos sesijai pateiktus pavedimus, prekybos sesijų statistiką, finansines priemones, įtrauktas į reguliuojamą rinką, emitentus, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į reguliuojamą rinką, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir reguliuojamos rinkos narius.

6.

Priežiūros institucija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo pateikti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.

48 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas

1.

Reguliuojamos rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.

2.

Priežiūros institucijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymo organų posėdžiuose patariamojo balso teise ir gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.

49 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai

1.

Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos rinkos valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros institucijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.

2.

Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovų kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai.

3.

Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

56 straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje

1.

Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.

2.

Šios taisyklės turi nustatyti:

1) reikalavimus reguliuojamos rinkos nariams;

2) teisės dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas;

3) reguliuojamos rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo, rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų, taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje reguliuojamoje rinkoje;

4) atsakomybę už pareigų neatlikimą;

5) reguliuojamos rinkos narių teises;

6) metinės nario įmokos dydį.

3.

Reguliuojamos rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir kiti asmenys, kurie:

1) yra tinkami ir pasirengę;

2) turi pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;

3) turi tinkamą organizacinę struktūrą;

4) turi pakankamus išteklius savo atliekamoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;

5) turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.

4.

Reguliuojamos rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.

5.

Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančiose taisyklėse turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.

6.

Kitoje valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje.

7.

Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.

8.

Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir (arba) prekybą joje.

9.

Norėdama pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje nurodyta teise, reguliuojama rinka turi perduoti priežiūros institucijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę, kurioje ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį pranešimą, priežiūros institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį perduoda pranešime pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis atitinkamų priemonių, priežiūros institucijai. Kai yra gautas kitos valstybės narės priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija perduoda jai informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.

10.

Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų reikalavimų, ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

11.

Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo administruojamos reguliuojamos rinkos narius.

57 straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje

1.

Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.

2.

Šios taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:

1) prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;

2) reguliuojamos rinkos prekybos organizavimo laiką;

3) finansinių priemonių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;

4) atsiskaitymo sąlygas;

5) reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;

6) skelbimo apie kainas ir prekybos mastą tvarką;

7) ginčų, kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;

8) įmokų už reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.

61 straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas

Priežiūros institucija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Apie visus šio sąrašo pasikeitimus priežiūros institucija praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri sudaro, atnaujina ir savo interneto svetainėje skelbia visų Europos reguliuojamų rinkų sąrašą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

IV SKYRIUS

DRAUDIMAS PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA

64 straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai

1.

Finansinės priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose, tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina priežiūros institucija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių priemonių savininkų vardu.

2.

Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų perdavimu įkaito turėtojui.

3.

Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, tvarkantys valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų sąskaitų, atidarytų tų sąskaitų tvarkytojų klientų naudai, apskaitą, turi užtikrinti, kad priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu būtų nurodomi klientai, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.

4.

Lietuvos Respublikoje registruotų sąskaitų tvarkytojų bendrosios klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą Lietuvos Respublikoje registruotą sąskaitų tvarkytoją, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos tokios sąskaitos, priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.

5.

Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos valstybės narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.

6.

Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.

66 straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę

Sąskaitų tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje.

68 straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos

1.

Centrinis depozitoriumas privalo:

1) rengti ir teikti priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisykles;

2) rengti ir tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus, išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;

4) užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;

5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių skaičių;

6) rengti ir diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;

7) kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

8) kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;

9) išduoti sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;

10) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;

11) teikti priežiūros institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;

12) nemokamai teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;

13) turėti tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių potencialiai rizikai sumažinti;

14) turėti pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio depozitoriumo veikimą;

15) turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų, atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo sistemų veikimui;

16) teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų sistemos funkcijoms atlikti.

2.

Centrinis depozitoriumas turi teisę:

1) tvarkyti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už finansinių priemonių sandorius;

2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla, perimti finansinių priemonių apskaitos tvarkymą;

3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas;

4) sudaryti sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja priežiūros institucija.

3.

Priežiūros institucijos atstovas, turintis patariamojo balso teisę, turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams teikiamą medžiagą.

4.

Centrinio depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams.

5.

Centrinio depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su priežiūros institucija.

6.

Priežiūros institucija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.

VI SKYRIUS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

77 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

1.

Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant tyrimą, patikrinimą vietoje ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:

1) toks tyrimas, patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų atlikimas ar informacijos perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos Respublikoje.

2.

Jeigu priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

84 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai

1.

Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) finansų maklerio įmonė pateikė priežiūros institucijai neteisingą informaciją;

2) priežiūros institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;

3) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;

4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127

6) finansų maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127

2.

Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

3.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

87 straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas

1.

Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama tik teismo tvarka.

2.

Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.

3.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir finansinėmis priemonėmis.

4.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

5.

Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų tvarkytojui.

94 straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka

1.

Prieš spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, priežiūros institucija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.

2.

Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką priežiūros institucija registruotu laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta.

3.

Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis.

4.

Išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, priežiūros institucija turi teisę:

1) skirti šiame įstatyme nustatytą poveikio priemonę;

2) nutraukti tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;

3) pratęsti tyrimą.

5.

Priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:

1) pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo trukmę;

3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą;

4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

6.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas aplinkybes.

7.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės.

8.

Priežiūros institucijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.

96 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebuvo savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

97 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1.

Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.

2.

Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.

3.

Reguliuojamos rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.

4.

Reguliuojamos rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.

5.

Jeigu finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju klientu iki 2007 m. vasario 8 d., ji neprivalo dar kartą atlikti asmens pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.

6.

Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

98 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas

Šio įstatymo nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo nustatyti galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo 2007 m. vasario 8 d. nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentuojamą sritį, laikomos nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis laikomos nuorodomis į atitinkamas šiame įstatyme pateiktas apibrėžtis, išskyrus nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą, taip pat nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis, kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

finansinių priemonių

rinkų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

2.

2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).

3.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2010/78/ES.

4.

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201).

5.

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).

6.

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).

7.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1).

Punkto pakeitimai:

Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127

8.

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL 2012 L 201, p. 1).

Priedo pakeitimai:

Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1776, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-199, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82, 83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-875, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85, 86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 4, 7, 15, 18, 20, 21, 64, 67, 68, 69, 71, 80, 85, 95 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 90(1), 93(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Finansų maklerio įmonės, rinkos operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi šio įstatymo 4 straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1672, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6818 (2011-12-01)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas keistas:

5.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70, 71, 81, 93 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1103, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13435

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 4 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 70, 84, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

121 straipsnis. Pradinio kapitalo reikalavimai

1.

Finansų maklerio įmonės pradinį kapitalą sudaro vieno ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma.

2.

Finansų maklerio įmonių, išskyrus nurodytas šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų.

3.

Finansų maklerio įmonių, kurios neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 arba 6 punkte nurodytų investicinių paslaugų, bet saugo klientų pinigus arba finansines priemones ir teikia vieną arba kelias šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytas investicines paslaugas, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 125 tūkstančiai eurų.

4.

Finansų maklerio įmonių, kurios neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 arba 6 punktuose nurodytų investicinių paslaugų, taip pat saugoti klientų pinigų ar finansinių priemonių, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 tūkstančių eurų.

5.

Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis nustatant pradinio kapitalo dydį, finansinių priemonių pozicijų turėjimas, siekiant investuoti nuosavas lėšas, nelaikomas šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodyta investicine paslauga.

6.

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos finansų maklerio įmonės turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:

1) turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;

2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jų veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią bent vieną milijoną eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1,5 milijono eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;

3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį.

7.

Jei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta įmonė taip pat vykdo draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, ji, be šiai veiklai Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytų reikalavimų, papildomai turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:

1) turėti 25 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;

2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jos veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią mažiausiai 500 tūkstančių eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 750 tūkstančių eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;

3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį.

8.

Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 12 punkte nurodytos įmonės turi turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą, jeigu jos teikia investicines paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse per įsteigtą filialą arba jo neįsteigusios.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840

122 straipsnis. Kapitalo rezervai

1.

Finansų maklerio įmonės, kurios turi teisę teikti šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas, apskaičiuoja ir sudaro šiuos kapitalo rezervus:

1) kapitalo apsaugos;

2) specialųjį anticiklinį;

3) pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų;

4) kitos sisteminės svarbos įstaigų;

5) sisteminės rizikos.

2.

Kapitalo rezervų dydžiai, jų apskaičiavimo metodika nustatomi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais.

3.

Paskirstymui iš kapitalo rezervų taikomi priežiūros institucijos vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais nustatyti apribojimai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840

251 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus finansų maklerio įmonėje

Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jos darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio įstatymo 731 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840

731 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus

Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;

2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;

3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

4) užtikrinama tinkama darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOMIS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840

99 straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis

1.

Priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis, jeigu perduodamai informacijai trečiojoje valstybėje yra taikomi ne mažiau griežti informacijos saugojimo reikalavimai, negu nustatyta Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje. Asmens duomenys gali būti perduodami trečiosios valstybės priežiūros institucijai tik laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

2.

Priežiūros institucija taip pat turi teisę priežiūros funkcijoms atlikti sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais iš trečiųjų valstybių, jeigu perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne mažiau griežti informacijos saugojimo reikalavimai, negu nustatyta Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis, atsakingais už:

1) kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;

2) finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitų panašių procedūrų vykdymą;

3) teisės aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems atliekant priežiūros funkcijas arba įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų administravimą jiems atliekant priežiūros funkcijas;

4) asmenų, dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose procedūrose, priežiūrą;

5) asmenų, atliekančių teisės aktuose nustatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą;

6) asmenų, veikiančių apyvartinių taršos leidimų rinkose, priežiūrą, siekiant užtikrinti konsoliduotą finansų ir neatidėliotinų sandorių rinkų apžvalgą;

7) asmenų, veikiančių žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose, priežiūrą, siekiant užtikrinti konsoliduotą finansų ir neatidėliotinų sandorių rinkų apžvalgą.

3.

Jeigu trečiosios valstybės priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais informacijos naudojimo tikslais.

4.

Šio straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai, gautai iš trečiųjų valstybių priežiūros institucijų.

100 straipsnis. Santykiai su auditoriais

1.

Auditorius, atlikdamas finansų maklerio įmonės, rinkos operatoriaus ar informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:

1) iš esmės pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja įmonių veiklą, arba

2) pakenkti įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba

3) sudaryti pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti sąlyginę nuomonę.

2.

Auditorius taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus faktus ir aplinkybes, kurie paaiškėja atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu, todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų pasekmių.

101 straipsnis. Alternatyvus (neteisminis) investuotojų ginčų sprendimas

1.

Priežiūros institucija skatina subjektų, užtikrinančių veiksmingą alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines paslaugas teikiančių įmonių ginčų sprendimą, steigimą ir veiklą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso kelių valstybių narių jurisdikcijoms.

3.

Priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie jos kompetencijai priklausančių skundų pateikimo ir jų išsprendimo procedūras sprendžiant investuotojų ginčus alternatyviu (neteisminiu) būdu.

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS TEISĖS IR ĮGALIOJIMAI

102 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

1.

Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

2.

Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.

3.

Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka finansų maklerio įmonei, finansų patarėjo įmonei, trečiosios valstybės įmonės filialui, rinkos operatoriui, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjui ar centriniam depozitoriumui duoda tokius privalomus nurodymus:

1) laikinai sustabdyti arba nutraukti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;

2) per jos nustatytą terminą pašalinti finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus;

3) sustabdyti arba nutraukti konkrečios finansinės priemonės platinimą ar prekybą ja;

4) nutraukti ar sustabdyti profesinės veiklos, susijusios su investicinėmis ir (ar) papildomomis paslaugomis, teikimą;

5) atkurti iki finansinių priemonių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;

6) turėti kapitalą, kuris viršytų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus, ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;

7) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;

8) parengti ir įgyvendinti per jos nustatytą terminą jai priimtiną nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;

9) suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius arba tinkamai įvertinti turtą pagal kapitalo reikalavimus;

10) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių, sumažinti tokios veiklos arba sandorių apimtis arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką finansų maklerio įmonės patikimumui;

11) sumažinti su finansų maklerio įmonės veikla, produktais ir sistemomis susijusias rizikas;

12) sumažinti kintamąją atlygio dalį, mokamą finansų maklerio įmonės vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;

13) naudoti finansų maklerio įmonės grynąjį pelną nuosavam kapitalui stiprinti;

14) apriboti arba nutraukti pelno paskirstymą finansų maklerio įmonės akcininkams arba palūkanų mokėjimą finansų maklerio įmonės išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į finansų maklerio įmonės kapitalą, turėtojams, jeigu toks draudimas nereiškia finansų maklerio įmonės įsipareigojimų neįvykdymo;

15) jai pateikti papildomą informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti, arba ją teikti dažniau;

16) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;

17) viešai atskleisti papildomą informaciją;

18) vykdyti papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo;

19) įpareigoti sumažinti tam tikrą poziciją arba riziką;

20) įpareigoti finansų maklerio įmonę ar rinkos operatorių pakeisti vadovą;

21) kai nustatoma, kad dėl pažeidimo buvo gautas pelnas ar išvengta nuostolių, nurodyti atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą;

22) nutraukti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytų reikalavimų neatitinkančio pagrindinės informacijos investuotojams dokumento viešą skelbimą bei teikimą investuotojams ir paskelbti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;

23) atlikti kitus veiksmus arba neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) priežiūros institucija nustato arba turi pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimus arba finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, trečiosios valstybės įmonės filialo, rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ar centrinio depozitoriumo veiklos trūkumus;

2) priežiūros institucija turi duomenų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, gali būti pažeisti;

3) kyla grėsmė finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, trečiosios valstybės įmonės filialo, rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ar centrinio depozitoriumo veiklos stabilumui ir patikimumui arba siekiant išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių visuomenės ir (arba) investuotojų interesams.

5.

Pagal šio straipsnio 3 dalį nustatant tinkamą individualaus kapitalo reikalavimo dydį ar tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius priežiūros institucijos atlikto tikrinimo ir vertinimo rezultatus, sisteminės rizikos įvertinimą, finansų maklerio įmonės valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus.

6.

Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais priežiūros institucija, mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje teismo leidimams nustatyta tvarka, turi teisę prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.

7.

Priežiūros institucija, nustačiusi, kad finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, pažeidžia šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 3, 4, 5, 6, 7, 14, 15, 16, 17, 24, 25 ir 26 straipsniuose nustatytus reikalavimus, arba turėdama duomenų, kad artimiausiu metu dėl sparčiai blogėjančios finansinės būklės finansų maklerio įmonė juos pažeis, turi teisę finansų maklerio įmonei duoti šiuos privalomus nurodymus:

1) įgyvendinti vieną ar daugiau gaivinimo plane, parengtame pagal Finansinio tvarumo įstatymo 4–11 straipsnių nuostatas, nustatytų procedūrų ar priemonių arba gaivinimo planą atnaujinti, kai šioje dalyje nustatytų nurodymų taikymą paskatinusios aplinkybės skiriasi nuo galiojančiame gaivinimo plane nustatytų prielaidų, ir įgyvendinti vieną ar daugiau atnaujintame gaivinimo plane nustatytų procedūrų ar priemonių per priežiūros institucijos nustatytą laikotarpį, užtikrinant, kad būtų pašalintos šioje dalyje nustatytų priemonių taikymą paskatinusios aplinkybės;

2) parengti ir įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą terminą jai priimtiną finansų maklerio įmonės veiklos pakeitimo priemonių planą;

3) sušaukti finansų maklerio įmonės visuotinį akcininkų susirinkimą ir jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus. Jeigu finansų maklerio įmonės organai nevykdo reikalavimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, priežiūros institucija turi teisę pati sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, parengti jo darbotvarkę ir reikalauti, kad jame būtų apsvarstyti jos pasiūlyti klausimai;

4) nušalinti arba pakeisti vieną ar daugiau finansų maklerio įmonės vadovų ar asmenų, priklausančių finansų maklerio įmonės vyresniajai vadovybei, jeigu priežiūros institucija nustato, kad tas asmuo (asmenys) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

5) parengti derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais ar visais savo kreditoriais planą, vadovaujantis gaivinimo planu;

6) pakeisti finansų maklerio įmonės verslo strategiją;

7) pakeisti finansų maklerio įmonės teisinę ir organizacinę ar veiklos struktūrą.

8.

Kai šio straipsnio 7 dalyje nustatyti privalomi nurodymai duodami finansų maklerio įmonei, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas ir kuri priklauso finansinei grupei, šiai įmonei mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 752 straipsnio nuostatos.

9.

Finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė, trečiosios valstybės įmonės filialas, rinkos operatorius, centrinis depozitoriumas ar informacijos apie sandorius paslaugų teikėjas privalo vykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodymo įvykdymo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai. Finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, taip pat privalo vykdyti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodymo įvykdymo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

10.

Priežiūros institucija, nustačiusi, kad finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, atitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai turi pranešti finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai (toliau – pertvarkymo institucija). Tokiu atveju (įskaitant atvejus, kai priežiūros institucija atlieka patikrinimus pagal šį straipsnį) priežiūros institucija turi teisę gauti visą informaciją, būtiną pertvarkymo planui, parengtam pagal Finansinio tvarumo įstatymą, atnaujinti, galimam finansų maklerio įmonės pertvarkymui pasirengti ir jos turtui bei įsipareigojimams įvertinti. Priežiūros institucija šią informaciją turi pateikti pertvarkymo institucijai.

11.

Jeigu pagal šį įstatymą pritaikomos finansų maklerio įmonės veiklą ribojančios priemonės ar iškeliama finansų maklerio įmonės likvidavimo byla, kaip jie suprantami pagal Finansinio tvarumo įstatymo 121 straipsnį, priežiūros institucija mutatis mutandis turi Finansinio tvarumo įstatymo VII skyriuje pertvarkymo institucijai nustatytas teises ir pareigas.

12.

Priežiūros institucija gali prašyti, kad valstybių narių priežiūros institucijos atliktų reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams.

13.

Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija:

1) laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti informaciją;

2) laiku neatsako į prašymą bendradarbiauti vykdant priežiūrą, atliekant patikrinimą, kaip nustatyta šio įstatymo 96 straipsnyje, arba šį prašymą atmeta;

3) laiku neatsako į prašymą leisti priežiūros institucijos tarnautojams dalyvauti atliekant patikrinimą šios valstybės narės teritorijoje arba jį atmeta.

14.

Priežiūros institucija, spręsdama dėl privalomų nurodymų davimo pagal šio straipsnio 7 dalį, taip pat turi vadovautis taikytinais Europos Sąjungos teisės aktais.

103 straipsnis. Laikinasis atstovas finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrai

1.

Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie grėsmę saugiai ir patikimai finansų maklerio įmonės veiklai, siekdama išvengti grėsmės klientų finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei, priežiūros institucija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrai (toliau – atstovas veiklos priežiūrai).

2.

Atstovu veiklos priežiūrai gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir patirties reikalavimai. Jeigu atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas atstovo veiklos priežiūrai padėjėjas. Atlyginimus atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš finansų maklerio įmonės lėšų. Atstovu veiklos priežiūrai ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas.

3.

Finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio sprendimo. Visi be atstovo veiklos priežiūrai sutikimo finansų maklerio įmonės sprendimai, priimti po sprendimo paskirti atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.

4.

Atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su finansų maklerio įmonės vadovų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja saugią ir patikimą finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę finansų maklerio įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui. Atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnio 5 dalies nuostatos. Atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.

5.

Apie priimtą sprendimą paskirti atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama finansų maklerio įmonei ir Juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

6.

Atstovas veiklos priežiūrai atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad finansų maklerio įmonė gali stabiliai ir patikimai veikti;

2) finansų maklerio įmonei iškeliama bankroto byla;

3) panaikinamas finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas.

104 straipsnis. Finansų maklerio įmonės laikinojo administratoriaus skyrimas

1.

Finansų maklerio įmonės, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, laikinojo administratoriaus skyrimui ir veiklai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 751 nuostatos.

2.

Skiriant finansų maklerio įmonės laikinąjį administratorių finansų maklerio įmonei, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas ir kuri priklauso finansinei grupei, mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 752 straipsnio nuostatos.

105 straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas

Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį priežiūros institucijos pritarimą. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų grėsmę finansų maklerio įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar lėšoms.

106 straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas

1.

Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra vykdoma tik teismo tvarka.

2.

Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.

3.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir finansinėmis priemonėmis.

4.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

5.

Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų tvarkytojui.

107 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra

1.

Priežiūros institucija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu:

1) finansinės grupės patronuojančioji įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją;

2) finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė.

2.

Finansinės grupės jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo aštuntojo ir dešimtojo skirsnių nuostatos. Detalią jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką gali nustatyti priežiūros institucija.

108 straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje

1.

Kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, riziką ribojančią priežiūrą atlieka buveinės valstybės narės priežiūros institucija. Tačiau tai neriboja Lietuvos priežiūros institucijos teisės reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų informaciją apie filialo veiklą Lietuvos Respublikoje, taip pat atlikti priežiūrą atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas.

2.

Atlikdama šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, priežiūros institucija turi teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 45 straipsnio pagrindu nustatytų filialų veiklos reikalavimų.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti priežiūros institucijos nurodymai negali būti griežtesni negu tie, kurie taikomi atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių priežiūrą.

4.

Priežiūros institucija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 14–26 straipsnių ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę atlikti filialo patikrinimus, siekdama nustatyti, ar laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.

5.

Priežiūros institucija taip pat turi teisę atlikti patikrinimus ir tikrinti, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, laikosi kitų, negu nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimų, kai, priežiūros institucijos nuomone, tai svarbu Lietuvos finansų sistemos stabilumui ir patikimumui. Prieš atlikdama tokius patikrinimus, priežiūros institucija konsultuojasi su Europos Sąjungos valstybių narių, kurių jurisdikcijai priklauso finansų maklerio įmonių filialus Lietuvos Respublikoje įsteigusios finansų maklerio įmonės, priežiūros institucijomis, o atlikusi patikrinimus perduoda joms gautą informaciją ir išvadas, kurios yra svarbios kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės rizikos vertinimui ar Lietuvos finansų sistemos stabilumui ir patikimumui.

6.

Kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai raštu pranešusi priežiūros institucijai, turi teisę atlikti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, patikrinimus.

109 straipsnis. Atsargumo priemonės, kurių gali imtis priežiūros institucija dėl kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių

1.

Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jeigu:

1) investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;

2) investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų.

3.

Jeigu, nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, užkertančių kelią galimybei finansų maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų reikalavimus, sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.

4.

Jeigu priežiūros institucija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą atlieka priežiūros institucija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jeigu finansų maklerio įmonė ir toliau pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę imtis visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti. Priežiūros institucija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi.

5.

Jeigu, nepaisydama priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių, finansų maklerio įmonė toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.

6.

Jeigu priežiūros institucija turi pagrindą įtarti, kad kitoje valstybėje narėje veikiančią reguliuojamą rinką, daugiašalę prekybos sistemą ar organizuotos prekybos sistemą administruojantys rinkos operatorius ar finansų maklerio įmonė pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, priežiūros institucija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamą rinką, daugiašalę prekybos sistemą ar organizuotos prekybos sistemą administruojančių rinkos operatoriaus ar finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai. Jeigu, nepaisydami buveinės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, reguliuojamą rinką, daugiašalę prekybos sistemą ar organizuotos prekybos sistemą administruojantys rinkos operatorius ar finansų maklerio įmonė ir toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, pranešusi buveinės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Priežiūros institucija turi teisę neleisti imtis veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti tos reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos nariais ar dalyviais arba palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.

7.

Visos poveikio priemonės, kurių priežiūros institucija gali imtis šiame straipsnyje nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie pritaikytas poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar rinkos operatoriui.

110 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos trečiosiose valstybėse priežiūra

1.

Priežiūros institucija prižiūri, kaip trečiojoje valstybėje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu trečiosios valstybės priežiūros institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus, priežiūros institucija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

2.

Priežiūros institucija turi teisę paprašyti, kad trečiosios valstybės priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto pranešusi trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

3.

Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia investicines paslaugas trečiojoje valstybėje, licencijos galiojimą, priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

111 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės

1.

Priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:

1) viešai paskelbia apie šio įstatymo ir kitų šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą ir jį padariusį asmenį;

2) įspėja dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyto jų pašalinimo terminus;

3) skiria šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;

4) paskiria laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai;

5) įpareigoja finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;

6) sustabdo licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą tol, kol yra pagrindas sustabdyti licenciją;

7) panaikina licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

8) finansų maklerio įmonei, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, paskiria laikinąjį administratorių;

9) panaikina centriniam depozitoriumui išduotą licenciją;

10) laikinai uždraudžia centrinio depozitoriumo valdymo organo nariui, finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariui, finansų maklerio įmonės valdymo organo nariui, finansų maklerio įmonės vadovui, kitos valstybės narės finansų maklerio įmonės filialo vadovui arba kitam atsakingam asmeniui, lyginamojo indekso administratoriaus arba prižiūrimo duomenų teikėjo atsakingam asmeniui atlikti vadovaujamas funkcijas. Centrinio depozitoriumo valdymo organo nariui, finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariui, finansų maklerio įmonės valdymo organo nariui, finansų maklerio įmonės vadovui, kitos valstybės narės finansų maklerio įmonės filialo vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, lyginamojo indekso administratoriaus arba prižiūrimo duomenų teikėjo atsakingam asmeniui pateikus dokumentus, kuriais įrodoma, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo laikinai neleista atlikti vadovaujamų funkcijų (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu laikinas draudimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, panaikinamas;

11) kai šiurkštūs pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos, uždraudžia bet kuriam centrinio depozitoriumo valdymo organo nariui, finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariui, finansų maklerio įmonės valdymo organo nariui, finansų maklerio įmonės vadovui, kitos valstybės narės finansų maklerio įmonės filialo vadovui arba kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, atlikti vadovaujamas funkcijas;

12) reikalauja per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;

13) rinkos operatoriaus ar finansų maklerio įmonės vadovui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 600/2014 pažeidimą, laikinai uždraudžia eiti rinkos operatoriaus ar finansų maklerio įmonės vadovo pareigas;

14) jeigu pakartotinai per vienus metus nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padaromi šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 600/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 596/2014 14 ir 15 straipsnių pažeidimai, rinkos operatoriaus ar finansų maklerio įmonės vadovui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, uždraudžia eiti rinkos operatoriaus ar finansų maklerio įmonės vadovo pareigas;

15) uždraudžia vadovo pareigas finansų maklerio įmonėje einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimą, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sudaryti sandorius savo sąskaita;

16) dėl Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 pažeidimo laikinai uždraudžia Reglamentą (ES) Nr. 2015/2365 pažeidusiam vadovui ar kitam atsakingam asmeniui atlikti vadovaujamas funkcijas. Pateikus dokumentus, kuriais įrodoma, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių buvo laikinai neleista atlikti vadovaujamų funkcijų, priežiūros institucijos sprendimu laikinas draudimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, panaikinamas;

17) laikinai sustabdo (apriboja) finansų maklerio įmonės akcininko balsavimo teisę;

18) laikinai uždraudžia finansų maklerio įmonei būti reguliuojamos rinkos arba daugiašalės prekybos sistemos nare arba dalyve, organizuotos prekybos sistemos kliente.

2.

Taikant šio straipsnio 1 dalies 11 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi centrinio depozitoriumo valdymo organo nario, finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nario, finansų maklerio įmonės valdymo organo nario, finansų maklerio įmonės vadovo, kitos valstybės narės finansų maklerio įmonės filialo vadovo arba kito fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 600/2014, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 909/2014, Reglamento (ES) Nr. 596/2014, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365, Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.

3.

Priežiūros institucija kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apibendrintą informaciją apie visas poveikio priemones, pritaikytas pagal šio straipsnio 1 dalį.

4.

Priežiūros institucija, viešai paskelbusi informaciją apie pritaikytą poveikio priemonę, tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, apie kurias nebuvo viešai paskelbta pagal Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnį, taip pat informaciją apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.

5.

Priežiūros institucija pateikia Europos bankininkystės institucijai informaciją apie visas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones, pritaikytas nustačius Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir (arba) finansų maklerių įmonių ir kredito įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, taip pat informaciją apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.

112 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai

1.

Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) teikiamos investicinės paslaugos, jeigu neturima tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės arba jeigu ši teisė apribota pagal šį įstatymą, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;

2) verčiamasi rinkos operatoriaus veikla, jeigu neturima tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės arba jeigu ši teisė apribota pagal šį įstatymą;

3) administruojama daugiašalė prekybos sistema arba organizuotos prekybos sistema, teikiamos informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo paslaugos, jeigu neturima tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės arba jeigu ši teisė apribota pagal šį įstatymą;

4) atliekami kiti veiksmai ar veikla, jeigu neturima tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės arba jeigu ši teisė apribota pagal šį įstatymą;

5) šiame įstatyme nurodyta atitinkama licencija ar leidimas gauti priežiūros institucijai pateikus klaidingą informaciją arba pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;

6) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duoti privalomi nurodymai;

7) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme, kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija;

8) finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, rinkos operatoriaus, informacijos apie sandorius paslaugų teikėjo ar centrinio depozitoriumo vadovais paskiriami arba vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos, neatitinka kvalifikacijos ir patirties reikalavimų;

9) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;

10) finansų maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;

11) pažeisti Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatyti reikalavimai;

12) pažeisti Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 nustatyti reikalavimai;

13) pažeisti Reglamente (ES) Nr. 2015/2365 nustatyti reikalavimai;

14) pažeisti Reglamente (ES) Nr. 596/2014 nustatyti reikalavimai;

15) pažeisti Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatyti reikalavimai;

16) pažeisti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai;

17) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;

18) pažeisti Reglamente (ES) Nr. 236/2012 nustatyti reikalavimai;

19) pažeisti Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti reikalavimai;

20) pažeisti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatyti reikalavimai;

21) finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis įsigyjama, padidinama, perleidžiama arba sumažinama nepranešus priežiūros institucijai pagal šio įstatymo 11 straipsnį arba esant priežiūros institucijos prieštaravimui siūlomajam įsigijimui ar padidinimui, taip pat tada, jeigu įsigyjantysis asmuo neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų arba yra pagrindas manyti, kad jis gali daryti neigiamą įtaką patikimam ir skaidriam finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos valdymui;

22) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;

23) nevykdomi arba netinkamai vykdomi šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyti valdymo reikalavimai;

24) padaromas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pažeidimas;

25) nepateikiamas šio įstatymo 11 straipsnio 21 dalyje nurodytas pranešimas;

26) padaromi kiti šio įstatymo ar kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai.

2.

Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

113 straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka

1.

Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 7 dalį bei į lyginamojo indekso svarbą finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai.

2.

Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.

114 straipsnis. Piniginės baudos

1.

Priežiūros institucija už šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 12–15 punktus, nurodytus pažeidimus skiria pinigines baudas:

1) fiziniams asmenims – iki 5 mln. eurų;

2) juridiniams asmenims – iki 5 mln. eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgdama į tai, kuri suma yra didesnė.

2.

Už Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 22 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnio nuostatose.

3.

Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei arba yra patronuojamoji įmonė, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose arba, jeigu juridinis asmuo yra asociacija, jos bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendros visų asociacijos narių pajamos, nustatytos pagal jų paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis.

4.

Jeigu dėl šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pažeidimus, buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

5.

Jeigu dėl Reglamento (ES) Nr. 2016/1011, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatų pažeidimo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo Reglamento (ES) Nr. 2016/1011 42 straipsnyje, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnje ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnyje nurodytus baudų dydžius, skiriama bauda iki trigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

6.

Šio įstatymo 112 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

7.

Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

finansinių priemonių rinkų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

2.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1).

3.

2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų (OL 2012 L 86, p. 1).

4.

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL 2012 L 201, p. 1).

5.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338).

6.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1).

7.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1).

8.

2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL 2014 L 173, p. 349), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) Nr. 2016/1034 (OL 2016 L 175, p. 8).

9.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 84), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1).

10.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190).

11.

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL 2014 L 257, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1).

12.

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL 2014 L 352, p. 1).

13.

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2015 L 337, p. 1).

14.

2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL 2016 L 171, p. 1).

Priedo pakeitimai:

Nr. XII-2057, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19168

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1776, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-199, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82, 83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-875, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85, 86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 4, 7, 15, 18, 20, 21, 64, 67, 68, 69, 71, 80, 85, 95 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 90(1), 93(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Finansų maklerio įmonės, rinkos operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi šio įstatymo 4 straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1672, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6818 (2011-12-01)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas keistas:

5.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70, 71, 81, 93 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1103, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13435

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 4 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 70, 84, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 7, 12, 13, 70, 71, 76, 81, 84, 88, 89 straipsnių, VI skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1, 12-2, 25-1, 73-1 straipsniais įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2057, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19168

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 71, 81, 83, 84, 87 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9-1, 85-1 straipsniais įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2076, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-03, i. k. 2015-19284

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2454, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-27, i. k. 2016-17721

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 83 straipsnio pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-462, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10819

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 7, 44, 67, 70, 71, 73-1, 76, 81, 83, 84, 93, 94 straipsnių ir priedo pakeitimo ir IV skyriaus, 25-1, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1234, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09854

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 pakeitimo įstatymas

411 straipsnis. Dalyvavimo politika

1.

Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo laikytis šioje dalyje nustatytų reikalavimų arba viešai paskelbti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl jie pasirinko nesilaikyti bent vieno iš šių reikalavimų:

1) instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo parengti ir viešai paskelbti dalyvavimo politikos dokumentą, kuriame aprašoma, kaip jie įtraukia akcininko dalyvavimo klausimą į savo investavimo strategiją, taip pat nurodoma, kaip jie stebi akcinės bendrovės, į kurią investuoja, bendrąją veiklą, įskaitant veiklos strategiją, finansinius ir nefinansinius rezultatus, riziką, kapitalo struktūrą, socialinį poveikį bei poveikį aplinkai ir bendrovės valdymą, palaiko dialogą su akcinėmis bendrovėmis, į kurias investuoja, naudojasi balsavimo ir kitomis teisėmis, kurias suteikia turimos akcijos, bendradarbiauja su kitais akcininkais, palaiko ryšius su atitinkamais akcinių bendrovių, į kurias investuoja, suinteresuotaisiais asmenimis ir valdo esamus ar galimus interesų konfliktus, susijusius su jų dalyvavimu;

2) instituciniai investuotojai ir turto valdytojai privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos viešai atskleisti, kaip jų dalyvavimo politika buvo įgyvendinama, įskaitant bendrą jų balsavimo apžvalgą, svarbiausių balsavimų paaiškinimą ir tai, kaip jie naudojosi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis. Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai taip pat privalo viešai atskleisti, kaip jie balsavo akcinių bendrovių, kurių akcijų jie turi, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Atskleidžiant tokią informaciją, galima neįtraukti balsavimo, kuris pagal investuotojų ir turto valdytojų nustatytus kriterijus laikomas nereikšmingu dėl balsavimo dalyko arba turimų akcinės bendrovės akcijų skaičiaus.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti nemokamai prieinama institucinio investuotojo ar turto valdytojo interneto svetainėje. Jeigu turto valdytojas įgyvendina dalyvavimo politiką, įskaitant balsavimą, institucinio investuotojo vardu, institucinis investuotojas pateikia nuorodą, kur turto valdytojas paskelbė tokią balsavimo informaciją.

3.

Instituciniams investuotojams ir turto valdytojams įgyvendinant dalyvavimo politiką, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 28 straipsnio nuostatos, taip pat Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte išdėstytos interesų konfliktų nustatymo, prevencijos, valdymo ir stebėsenos nuostatos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2252, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-05, i. k. 2019-11172

412 straipsnis. Institucinių investuotojų investavimo strategija ir susitarimai su turto valdytojais

1.

Instituciniai investuotojai privalo viešai atskleisti, kaip pagrindiniai jų investavimo į akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, įstatinį kapitalą strategijos elementai dera su jų įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme ir kaip jie padeda siekti jų turto vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatų.

2.

Kai turto valdytojas institucinio investuotojo vardu investuoja, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų klientą arba per kolektyvinio investavimo subjektą, institucinis investuotojas privalo viešai atskleisti šią informaciją apie susitarimus su turto valdytoju:

1) informaciją apie tai, kaip susitarimas su turto valdytoju skatina turto valdytoją suderinti savo investavimo strategiją ir investicinius sprendimus su institucinio investuotojo įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme;

2) informaciją apie tai, kaip susitarimas skatina turto valdytoją priimti investicinius sprendimus remiantis akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama, vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio finansinių ir nefinansinių rezultatų vertinimu ir dalyvauti akcinės bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, į kurią investuojama, veikloje siekiant gerinti jos vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatus;

3) informaciją apie tai, kaip turto valdytojo veiklos rezultatų vertinimo būdas ir laikotarpis bei atlyginimas už turto valdymo paslaugas dera su institucinio investuotojo įsipareigojimų, ypač ilgalaikių, profiliu ir trukme ir kaip atsižvelgiama į absoliučius ilgojo laikotarpio rezultatus;

4) informaciją apie tai, kaip institucinis investuotojas stebi turto valdytojo patiriamas finansinių priemonių portfelio apyvartos sąnaudas ir kaip jis apibrėžia ir stebi tikslinę finansinių priemonių portfelio apyvartą ar apyvartos intervalą;

5) susitarimo su turto valdytoju trukmę.

3.

Jeigu į susitarimą su turto valdytoju neįtraukiamas bent vienas iš šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų elementų, institucinis investuotojas privalo pateikti aiškų ir pagrįstą to paaiškinimą.

4.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija privalo būti nemokamai prieinama institucinio investuotojo interneto svetainėje ir kiekvienais metais atnaujinama, nebent nėra esminių jos pasikeitimų. Instituciniai investuotojai, kurių veiklą reglamentuoja Draudimo įstatymas, gali įtraukti šią informaciją į mokumo ir finansinės būklės ataskaitą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2252, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-05, i. k. 2019-11172

413 straipsnis. Turto valdytojų skaidrumas

1.

Turto valdytojai ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos turi parengti ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka atskleisti instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarytas šio įstatymo 412 straipsnyje nurodytas susitarimas, skirtą praėjusių kalendorinių metų skaidrumo ataskaitą. Skaidrumo ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) kaip turto valdytojų investavimo strategija ir jos įgyvendinimas atitinka šio įstatymo 412 straipsnyje nurodytą turto valdytojo ir institucinio investuotojo susitarimą ir kaip prisideda prie institucinio investuotojo turto ar fondo vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatų;

2) duomenys apie pagrindines esmines vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rizikas, susijusias su investicijomis, finansinių priemonių portfelio sudėtį, apyvartą ir apyvartos sąnaudas, naudojimąsi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis dalyvavimo veiklos tikslais, vertybinių popierių skolinimo politiką ir tai, kaip ji taikoma siekiant vykdyti dalyvavimo veiklą, jeigu taikytina, ypač tuo metu, kai vyksta akcinės bendrovės, į kurią investuota, visuotinis akcininkų susirinkimas;

3) informacija apie tai, ar turto valdytojai priima investicinius sprendimus remdamiesi akcinės bendrovės, į kurią investuoja, vidutinės trukmės ar ilgojo laikotarpio rezultatų, įskaitant nefinansinius rezultatus, vertinimu, ir, jeigu taip, kaip turto valdytojai priima investicinius sprendimus;

4) informacija apie interesų konfliktus, kurie įvyko vykdant dalyvavimo veiklą, ir kaip turto valdytojas juos išsprendė, jeigu tokių konfliktų buvo.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta skaidrumo ataskaita turi būti prieinama viešai turto valdytojo interneto svetainėje arba pateikiama tiesiogiai instituciniam investuotojui, su kuriuo yra sudarytas šio įstatymo 412 straipsnyje nurodytas susitarimas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2252, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-05, i. k. 2019-11172

414 straipsnis. Įgaliotųjų konsultantų skaidrumas

1.

Įgaliotieji konsultantai privalo viešai skelbti nuorodą į elgesio kodeksą, kuriuo jie vadovaujasi, ir metines elgesio kodekso taikymo ataskaitas.

2.

Jeigu įgaliotieji konsultantai elgesio kodekso netaiko, jie turi paskelbti aiškų ir pagrįstą paaiškinimą, kodėl to nedaro. Jeigu įgaliotieji konsultantai taiko elgesio kodeksą, bet nesilaiko kurios nors jo rekomendacijos, įgaliotieji konsultantai turi paskelbti, kurių elgesio kodekso nuostatų nesilaiko, pateikti paaiškinimą, kodėl jie taip daro, ir nurodyti, jeigu taikytina, visas kitas priemones, kurių buvo imtasi.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta praėjusių kalendorinių metų informacija turi būti viešai ir nemokamai paskelbiama įgaliotųjų konsultantų interneto svetainėse ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos.

4.

Siekiant, kad įgaliotieji konsultantai tinkamai informuotų savo klientus apie savo veiklos tikslumą ir patikimumą, įgaliotieji konsultantai turi viešai skelbti šią informaciją, susijusią su praėjusių kalendorinių metų tyrimų, konsultacijų ir balsavimo rekomendacijų parengimu:

1) esmines taikomos metodikos ir modelių savybes;

2) svarbiausius naudojamus informacijos šaltinius;

3) taikomą tvarką, pagal kurią užtikrinama tyrimų, konsultacijų ir balsavimo rekomendacijų kokybė ir atitinkamų darbuotojų kvalifikacija;

4) informaciją apie tai, ar ir kaip įgaliotieji konsultantai atsižvelgia į nacionalinės rinkos, teisines, reguliavimo ir bendrovei būdingas sąlygas;

5) esminius kiekvienai rinkai taikomos balsavimo politikos bruožus;

6) informaciją apie tai, ar įgaliotieji konsultantai palaiko dialogą su bendrovėmis, kurios yra jų tyrimų, konsultacijų ar balsavimo rekomendacijų objektas, ir bendrovės suinteresuotaisiais asmenimis, ir, jeigu taip, informaciją apie šio dialogo mastą ir pobūdį;

7) politiką, susijusią su galimų interesų konfliktų prevencija ir valdymu.

5.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją įgaliotieji konsultantai turi kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo praėjusių kalendorinių metų pabaigos viešai ir nemokamai paskelbti savo interneto svetainėse ir užtikrinti, kad ji būtų prieinama ne trumpiau kaip 3 metus nuo jos paskelbimo dienos.

6.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija gali būti neskelbiama šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, jeigu ji yra paskelbta kartu su šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyta informacija.

7.

Įgaliotieji konsultantai turi nustatyti bet kokį esamą ar galimą interesų konfliktą ar verslo santykius, galinčius paveikti tyrimų, konsultacijų ar balsavimo rekomendacijų rengimą, ir nedelsdami apie tai informuoti savo klientus. Jie taip pat turi nedelsdami informuoti savo klientus apie veiksmus, kurių jie ėmėsi esamam ar galimam interesų konfliktui pašalinti, sušvelninti ar valdyti.

8.

Šis straipsnis taip pat taikomas įgaliotiesiems konsultantams, kurie neturi nei registruotos, nei pagrindinės buveinės Europos Sąjungoje, bet yra joje įsisteigę.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2252, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-05, i. k. 2019-11172

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ TEISĖS

621 straipsnis. Rinkos operatoriui taikomi pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimai

1.

Rinkos operatoriaus pradinį kapitalą sudaro vieno ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma.

2.

Rinkos operatoriaus pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų.

3.

Rinkos operatoriaus nuosavos lėšos turi būti ne mažesnės už didesnį iš šių dydžių:

1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pradinį kapitalą;

2) vieną ketvirtadalį reguliuojamos rinkos operatoriaus praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos Reglamento (ES) 575/2013 97 straipsnyje ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/488, kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014 nuostatos dėl įmonių nuosavų lėšų, nustatomų pagal pastoviąsias pridėtines išlaidas, reikalavimų (OL 2015 L 78, p. 1), nustatyta tvarka.

4.

Nuosavų lėšų sudedamosios dalys nustatomos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 antrojoje dalyje.

5.

Skaičiuojant rinkos operatoriaus nuosavų lėšų dydį šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytais tikslais, nuosavas lėšas sudarantis 2 lygio kapitalas negali būti didesnis negu trečdalis 1 lygio kapitalo.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2358, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11980

ANTRASIS SKIRSNIS

PREKYBA REGULIUOJAMOJE RINKOJE. SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

891 straipsnis. Informacija apie finansines priemones ir jų savininkus

1.

Šiame straipsnyje nustatyta emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, teisė gauti jo išleistų vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos, kuriose įrašai daromi šio įstatymo 87 straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, sąrašus (toliau – informacija apie finansinių priemonių savininkus).

2.

Emitentas arba kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų informaciją apie finansinių priemonių savininkus. Ši teisė gali būti įgyvendinama pateikiant paklausimą centriniam depozitoriumui, o šis emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba informaciją apie finansinių priemonių savininkus. Prieš kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento arba kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymu pateikiamas nemokamai.

3.

Informacija apie finansinių priemonių savininkus apima šiuos duomenis:

1) fizinio asmens vardą, pavardę, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę ir juridinio asmens atstovo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą arba adresą korespondencijai;

2) finansinių priemonių savininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių ir, jeigu emitentas prašo, informaciją apie akcijų klases ir (ar) įsigijimo datą;

3) finansinių priemonių savininko fizinio asmens – elektroninio pašto adresą (jeigu finansinių priemonių savininkas jį turi);

4) finansinių priemonių savininko juridinio asmens – unikalų atpažinties kodą (jeigu finansinių priemonių savininkas jį turi);

5) finansinių priemonių savininko įgalioto asmens (jeigu toks yra) – pavadinimą (vardą ir pavardę) ar unikalų atpažinties kodą.

4.

Už informacijos apie finansinių priemonių savininkus pateikimą centriniam depozitoriumui yra atsakingas sąskaitų tvarkytojas. Sąskaitų tvarkytojai savo apskaitoje esančią informaciją apie finansinių priemonių savininkus pateikia centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka.

5.

Tais atvejais, kai sąskaitų tvarkytojų grandinėje yra daugiau negu vienas sąskaitų tvarkytojas, sąskaitų tvarkytojai nedelsdami privalo perduoti vieni kitiems centrinio depozitoriumo arba emitento ar kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymą ir bet kuris sąskaitų tvarkytojas, turintis informacijos apie finansinių priemonių savininkus, turi nedelsdamas perduoti šią informaciją kitam grandinėje esančiam sąskaitų tvarkytojui, kad tokia informacija būtų kuo skubiau pateikiama centriniam depozitoriumui arba emitentui ar kitam asmeniui, išleidusiam finansines priemones. Centrinio depozitoriumo arba emitento ar kito asmens, išleidusio finansines priemones, prašymu sąskaitų tvarkytojai privalo nedelsdami pateikti informaciją apie tolesnį sąskaitų tvarkytoją sąskaitų tvarkytojų grandinėje.

6.

Emitentas ar kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, ar sąskaitų tvarkytojas, pastebėjęs ar gavęs pranešimą apie neišsamius ir netikslius šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis ar informaciją, centrinio depozitoriumo nustatyta tvarka privalo ištaisyti šiuos duomenis ar informaciją.

7.

Emitentai, kitas asmuo, išleidęs finansines priemones, sąskaitų tvarkytojai ar centrinis depozitoriumas šio straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją apie finansinių priemonių savininkus saugo ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo tada, kai sužinojo, kad fizinis arba juridinis asmuo nebėra konkrečios bendrovės finansinių priemonių savininkas. Šioje dalyje nustatytas informacijos apie finansinių priemonių savininkus saugojimo terminas nekeičia ilgesnio informacijos apie finansinių priemonių savininkus saugojimo terminų, nustatytų kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose.

8.

Finansinių priemonių savininkų asmens duomenys pagal šį straipsnį tvarkomi siekiant palengvinti emitentui arba kitam asmeniui, išleidusiam finansines priemones, identifikuoti jo išleistų finansinių priemonių savininkus ir užtikrinti jų teisę naudotis savo turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Sąskaitų tvarkytojas, šiame straipsnyje nustatyta tvarka atskleidęs finansinių priemonių savininkų duomenis, nelaikomas pažeidusiu sutartyje, įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą informacijos apie finansinių priemonių savininkus atskleidimo apribojimą.

9.

Šiame straipsnyje nustatytos informacijos apie finansines priemones ir jų savininkus teikimui taikomos šio įstatymo 89 straipsnio 10 ir 11 dalių nuostatos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2252, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-05, i. k. 2019-11172

291 straipsnis. Subordinuotųjų tinkamų įsipareigojimų pardavimas neprofesionaliesiems klientams

1.

Pardavėjas ‒ finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, valdymo įmonė, kuri turi valdymo įmonės licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir (arba) Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą, kurioje numatyta šios valdymo įmonės teisė teikti investicines paslaugas, taip pat kitose valstybėse narėse įsteigtos valdymo įmonės, turinčios valdymo įmonės licenciją pagal tų valstybių teisės aktus, perkeliančius 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (su visais pakeitimais), arba pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (su visais pakeitimais), kurioje (valdymo įmonės licencijoje) numatyta teisė teikti investicines paslaugas (toliau kartu šiame straipsnyje – pardavėjas), turi teisę parduoti neprofesionaliajam klientui Lietuvos Respublikoje įsteigtų Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų išleistus tinkamus įsipareigojimus, tenkinančius visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus 72a straipsnio 1 dalies b punktą, ir šio reglamento 72b straipsnio 3–5 dalyse nurodytas sąlygas, jeigu pardavėjas užtikrina, kad pirkimo metu neprofesionaliojo kliento pradinė minimali suma, investuojama į vieną ar kelias šioje dalyje nurodytas įsipareigojimų priemones, ne mažesnė kaip 10 000 eurų.

2.

Pardavėjas turi teisę parduoti kitose valstybėse narėse įsteigtų Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų išleistus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus neprofesionaliajam klientui, jeigu tokių įsipareigojimų minimali nominalioji vertė ne mažesnė kaip 50 000 eurų.

3 straipsnio redakcija, įsigaliojanti kitą darbo dieną po Lietuvos banko pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtų bankų ir centrinių kredito unijų, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 26 straipsnyje nurodytas reikalavimas, bendra turto vertė viršija 50 milijardų eurų, gavimo dienos:

1051 straipsnis. Finansų maklerio įmonės, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas pradinio kapitalo reikalavimas, pripažinimo nemokia sąlygos

Finansų maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas pradinio kapitalo reikalavimas, gali būti pripažinta nemokia, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) finansų maklerio įmonė dėl to, kad patyrė arba, tikėtina, patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, arba dėl kitų su jos finansine būkle susijusių priežasčių pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išduoti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucija turėtų pagrindą atšaukti licenciją;

2) finansų maklerio įmonės turtas yra arba, remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu bus mažesnis už jos įsipareigojimus;

3) finansų maklerio įmonė negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-767, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26896

141 straipsnis. Vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto reikalavimai

1.

Finansų maklerio įmonėje, atsižvelgiant į šios įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, turi būti sukurta proporcinga, veiksminga ir funkcionali vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio nustatymo tvarka, strategija ir procesai. Šią tvarką, strategiją ir procesus nustato ir reguliariai peržiūri finansų maklerio įmonės vadovai.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, strategija ir procesais turi būti užtikrinama, kad finansų maklerio įmonės vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto vertė, rūšys ir paskirstymas nuolat padengtų jos prisiimtą riziką, kuri kyla ar gali kilti pačiai finansų maklerio įmonei arba kitiems subjektams ar asmenims.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.

4.

Priežiūros institucija gali reikalauti, kad mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės laikytųsi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kai, priežiūros institucijos pagrįstu vertinimu, tai būtina.

5.

Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos vidaus kapitalo ir likvidžiojo turto poreikio nustatymo tvarkos, strategijos ir procesų reikalavimus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710

142 straipsnis. Papildomas likvidumo reikalavimas

1.

Priežiūros institucija gali finansų maklerio įmonei taikyti papildomą likvidumo reikalavimą tik kai, atlikusi šio įstatymo 152 straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 153 straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:

1) finansų maklerio įmonei kyla likvidumo rizika ir ji nėra padengta, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje;

2) finansų maklerio įmonė nesilaiko šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 141 straipsnyje, 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų ir kitomis priežiūros priemonėmis nepavyktų per tinkamą laikotarpį pagerinti finansų maklerio įmonės tvarkos, strategijos ir procesų.

2.

Papildomo likvidumo dydis nustatomas kaip skirtumas tarp pakankamu laikomo likvidumo reikalavimo, nustatyto priežiūros institucijos, pagal šio straipsnio 1 dalį ir likvidumo reikalavimo, nurodyto Reglamento (ES) 2019/2033 V antraštinėje dalyje.

3.

Finansų maklerio įmonė papildomo likvidumo reikalavimo laikosi turėdama likvidžiojo turto, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnyje.

4.

Priežiūros institucija peržiūri sprendimą dėl papildomo likvidumo reikalavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vertinimų metu ir privalo jį panaikinti, kai finansų maklerio įmonė ištaiso veiklos trūkumus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas.

5.

Šio straipsnio reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms, kurioms priežiūros institucija taiko likvidumo reikalavimo taikymo išimtį, nustatytą Reglamento (ES) 2019/2033 43 straipsnio 1 dalyje.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710

151 straipsnis. Nuosavos lėšos dėl ekonominio ciklo svyravimų

1.

Priežiūros institucija, vadovaudamasi proporcingumo principu, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir laikydamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 432 straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali reikalauti, kad finansų maklerio įmonė turėtų daugiau nuosavų lėšų, įskaitant papildomas nuosavas lėšas, nei tai nustatyta šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033, jeigu reikia užtikrinti, kad dėl ekonominio ciklo svyravimų nebūtų pažeisti šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033 nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai ar nekiltų rizika dėl nesklandaus finansų maklerio įmonės veiklos nutraukimo.

2.

Apie šio straipsnio 1 dalyje nustatytą nuosavų lėšų reikalavimą dėl ekonominio ciklo svyravimų priežiūros institucija nedelsdama praneša pertvarkymo institucijai.

3.

Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų taikymo metodiką priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai.

4.

Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710

152 straipsnis. Priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas

1.

Priežiūros institucija atlieka finansų maklerio įmonės priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, rizikos profilį ir verslo modelį. Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinami procesai, kuriuos įdiegė finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų bei juos įgyvendinančių priežiūros institucijos teisės aktų. Atliekant priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą įvertinamos finansų maklerio įmonės rizikos, nurodytos šio įstatymo 154 straipsnyje, finansų maklerio įmonės turimų finansinių priemonių pozicijų geografinė padėtis, verslo modelis, taip pat finansų maklerio įmonės keliama sisteminė rizika, kaip tai nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 23 straipsnyje ir Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijose, tinklo ir informacinių sistemų saugumui kylanti rizika, kad būtų užtikrintas jų procesų, duomenų ir turto slaptumas, vientisumas ir prieinamumas, taip pat palūkanų normos rizika, kylanti iš ne prekybos knygos, vidaus valdymo tvarka ir vadovų gebėjimas vykdyti savo funkcijas. Priežiūros institucija priima teisės aktus, nustatančius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo tvarką.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas turi būti proporcingi atsižvelgiant į tai, ar finansų maklerio įmonė turi profesinės civilinės atsakomybės draudimą.

3.

Priežiūros institucija finansų maklerio įmonės priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir išsamumą nustato savo priimtų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdama į finansų maklerio įmonės dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą bei vadovaudamasi proporcingumo principu.

4.

Priežiūros institucija savo priimtų teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių finansų maklerio įmonių priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą tik įvertinusi ir pagrindusi, kad tai būtina dėl konkrečios finansų maklerio įmonės dydžio, veiklos pobūdžio, masto ir veiklos sudėtingumo.

5.

Apie priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710

153 straipsnis. Sprendimo leisti taikyti vidaus modelius peržiūra

1.

Priežiūros institucija reguliariai, bent kartą per trejus metus, įvertina finansų maklerio įmonės atitiktį priežiūros institucijos suteiktam leidimui naudoti vidaus modelius apskaičiuojant nuosavas lėšas rinkos rizikai, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/2033 22 straipsnyje.

2.

Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, pirmiausia atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės veiklos pokyčius, vidaus modelių taikymą naujiems produktams, vertinama, ar finansų maklerio įmonės taiko tinkamai parengtus naujausius metodus ir praktiką.

3.

Priežiūros institucija, nustačiusi reikšmingų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų modelių taikymo trūkumų, finansų maklerio įmonei duoda šio įstatymo 102 straipsnio 3 ir 7 dalyje nurodytus privalomus nurodymus.

4.

Priežiūros institucija panaikina leidimą taikyti vidaus modelius ar duoda šio įstatymo 102 straipsnio 3 ir 7 dalyse ir 93 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodytus privalomus nurodymus finansų maklerio įmonei, jeigu daugelis nukrypimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 366 straipsnyje, rodo, kad vidaus modeliai nebėra tikslūs.

5.

Kai finansų maklerio įmonė nebeatitinka leidimui taikyti vidaus modelius išduoti ar privalomiems nurodymams, įtvirtintiems šio įstatymo 102 straipsnyje, duoti nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja, kad finansų maklerio įmonė įrodytų, kad neatitiktis yra nereikšminga, arba pateiktų planą ir terminą, kada bus laikomasi reikalavimų. Priežiūros institucija gali reikalauti pakoreguoti planą, jeigu jis nevisiškai atitinka reikalavimus, ir reikalauti nustatyti kitą terminą.

6.

Jeigu, priežiūros institucijos vertinimu, finansų maklerio įmonė nesilaiko reikalavimų dėl vidaus modelių taikymo per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą ar neįrodo, kad neatitiktis reikalavimams yra nereikšminga, finansų maklerio įmonei atšaukiamas leidimas taikyti vidaus modelius arba leidžiama juos taikyti tik tose srityse, kurios atitinka reikalavimus, arba tose srityse, kurios atitiks reikalavimus per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710

154 straipsnis. Rizikos valdymas

1.

Finansų maklerio įmonė privalo taikyti patikimą rizikos valdymo politiką ir strategiją, kurios apimtų šių veiksnių nustatymą, vertinimą ir valdymą:

1) reikšmingų klientams kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;

2) reikšmingų rinkai kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms;

3) reikšmingų finansų maklerio įmonei kylančios rizikos šaltinių ir padarinių, visų pirma rizikos, dėl kurios gali sumažėti turimų nuosavų išteklių lygis, įskaitant reikšmingą turto buhalterinės vertės pokytį, priklausomų tarpininkų reikalavimus, klientų ar sandorio šalių įsipareigojimų nevykdymą, finansinių priemonių, užsienio valiutos, biržos prekių pozicijas, iš pensijų kaupimo kylančius įsipareigojimus;

4) likvidumo rizikos pagal laikotarpius, įskaitant vienos dienos laikotarpį, siekiant užtikrinti, kad finansų maklerio įmonė išlaikytų pakankamo dydžio likvidumo reikalavimą, be kita ko, galėtų šalinti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus reikšmingus rizikos šaltinius.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta rizikos valdymo politika ir strategija privalo būti proporcingos finansų maklerio įmonės sudėtingumui, rizikos profiliui, veiklos mastui ir rizikos tolerancijai, kurią nustato finansų maklerio įmonės vadovai, ir privalo atitikti finansų maklerio įmonės svarbą kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje finansų maklerio įmonė vykdo veiklą.

3.

Priežiūros institucija gali nustatyti kitus reikalavimus, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje, atsižvelgdama į klientų lėšų saugojimui atskirai nuo finansų maklerio įmonės lėšų taikomus reikalavimus.

4.

Tinkama priemone šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems rizikos veiksniams valdyti gali būti laikomas profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

5.

Finansų maklerio įmonė privalo įvertinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą reikšmingą poveikį nuosavoms lėšoms, kai rizika klientams ir rizika rinkai nėra pakankamai padengtos nuosavomis lėšomis, atitinkančiomis Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

6.

Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad likviduojama arba veiklą nutraukianti finansų maklerio įmonė, atsižvelgiant į jos gyvybingumą ir verslo modelio bei strategijų tvarumą, tinkamai laikytųsi šiame įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/2033 nurodytų nuosavų lėšų ir likvidžiojo turto reikalavimų visą laikotarpį, kol finansų maklerio įmonė bus likviduota ar pasibaigs kitokiu būdu.

7.

Finansų maklerio įmonė privalo įsteigti rizikos komitetą, kai jos 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų. Šio komiteto nariai, kai komitetą įsteigti privaloma pagal šį straipsnį, gali būti tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Finansų maklerio įmonė nustato rizikos komiteto sudarymo tvarką ir struktūrą, atsižvelgdama į savo dydį, vidaus organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

8.

Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti, kad rizikos komiteto nariai būtų tinkami eiti šio komiteto narių pareigas ir atlikti priskirtas funkcijas, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį.

9.

Rizikos komitetas pataria finansų maklerio įmonės vadovams dėl įmonės prisiimtos rizikos, rizikos valdymo strategijos ir padeda jiems prižiūrėti, kaip šią strategiją įgyvendina įmonės vyresnioji vadovybė. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos rizikos valdymo strategijos ir politikos taikymą atsakingi finansų maklerio įmonės vadovai.

10.

Finansų maklerio įmonė užtikrina, kad priežiūros funkciją atliekantys vadovai ir rizikos komitetas būtų aprūpinti ištekliais, reikalingais pareigoms atlikti, taip pat gautų visą reikiamą informaciją ir galėtų kreiptis į išorės ekspertus savo kompetencijai priklausančiais klausimais.

11.

Šio straipsnio 7−10 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710

155 straipsnis. Atlygio politika

1.

Atlygio politika nustatoma ir taikoma tų kategorijų finansų maklerio įmonės darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą įtaką finansų maklerio įmonės rizikos profiliui arba turtui, kurį ji valdo, taip pat turi būti laikomasi šio straipsnio reikalavimų, taikomų šių kategorijų darbuotojų atlygio politikai. Šioms darbuotojų kategorijoms priskiriama bent vyresnioji vadovybė, riziką prisiimantys darbuotojai, kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai ir darbuotojai, kurių kintamasis ir pastovusis atlygis yra ne mažesnis negu mažiausias vyresniosios vadovybės darbuotojų arba prisiimančių riziką darbuotojų atlygis.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlygio politika privalo būti nustatyta atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės dydį, vidaus organizacinę struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

3.

Atlygio politika privalo būti dokumentuota ir proporcinga finansų maklerio įmonės dydžiui, vidaus organizacinei struktūrai, veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui, neutrali lyčių atžvilgiu, turi skatinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, atitikti ilgalaikius finansų maklerio įmonės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, padėti išvengti interesų konflikto, neskatinti darbuotojų prisiimti pernelyg didelės rizikos.

4.

Stebėtojų taryba arba, jeigu ji nesudaroma, – valdyba yra atsakinga už atlygio politikos įgyvendinimą, patvirtinimą ir periodinę peržiūrą.

5.

Finansų maklerio įmonės vidaus audito tarnyba, jeigu ji neįsteigta, – finansų maklerio įmonės kontrolės funkcijas atliekantys asmenys ne rečiau kaip kartą per metus privalo atlikti nepriklausomą vidinį atlygio politikos įgyvendinimo vertinimą.

6.

Kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai privalo būti nepriklausomi nuo finansų maklerio įmonės padalinių, kurių vertinimą atlieka. Kintamasis atlygis šiems darbuotojams skiriamas už atliktus darbus ir rezultatus, susijusius su jiems priskirtų funkcijų atlikimu, ir negali priklausyti nuo veiklos finansų maklerio įmonės padaliniuose, kurių vertinimą atlieka, rezultatų.

7.

Darbuotojo pastovioji atlygio dalis privalo sudaryti gana didelę viso atlygio dalį ir atitikti profesinę darbuotojo patirtį ir organizacinę atsakomybę. Atlygio politikoje nustatomas aiškus kintamosios ir pastoviosios atlygio dalių santykis, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės veiklos pobūdį, susijusias rizikas, skirtingų kategorijų darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, rizikos profilius. Atlygio politikoje turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonei lanksčiai taikyti kintamojo atlygio politikos reikalavimus, įskaitant galimybę nemokėti kintamojo atlygio.

8.

Darbuotojo kintamasis atlygis privalo atitikti tvarius ir pagal riziką pakoreguotus darbuotojo veiklos rezultatus, taip pat papildomus veiklos rezultatus, viršijančius jo pareiginiuose nuostatuose nustatytas pareigas.

9.

Finansų maklerio įmonės, gaunančios valstybės pagalbą, vadovams negali būti mokamas kintamasis atlygis. Darbuotojams, kurie nėra vadovai, kintamasis atlygis, kai jis nėra suderintas su finansų maklerio įmonės patikima kapitalo baze ir trukdo laiku nutraukti finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymą, gali būti mokamas tik jį sumažinus iki priežiūros institucijos nustatyto dydžio, kuris turi būti proporcingas finansų maklerio įmonės grynosioms pajamoms.

10.

Finansų maklerio įmonė privalo įsteigti atlygio komitetą, kai 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų, išskyrus atvejus, kai atlygio komitetui pavestas funkcijas atlieka patronuojančiojoje įmonėje įsteigtas atlygio komitetas. Atlygio komiteto nariais ir pirmininku privalo būti skiriami tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Skiriant atlygio komiteto narius ir pirmininką turi būti užtikrinama lyčių pusiausvyra.

11.

Atlygio komitetas privalo tiesiogiai patikrinti, kaip įgyvendinami atlygio reikalavimai darbuotojams, kurie atsakingi už rizikos valdymą ir atitikties funkcijas.

12.

Atlygio komitetas kompetentingai ir savarankiškai vertina taikomą atlygio politiką ir praktiką, taip pat jų poveikį finansų maklerio įmonės rizikai, kapitalo ir likvidumo būklei.

13.

Atlygio komitetas yra atsakingas už sprendimų, priimamų pagal šį straipsnį ir finansų maklerio įmonės atlygio politikoje nustatytus reikalavimus, rengimą, įskaitant finansų maklerio įmonės vadovų priimtus sprendimus, turinčius poveikį finansų maklerio įmonės prisiimamai rizikai ir jos valdymui. Rengiant sprendimus atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės, akcininkų, investuotojų ir kitų suinteresuotų asmenų ir subjektų ilgalaikius interesus ir viešąjį interesą.

14.

Jeigu finansų maklerio įmonėje atlygio komitetas nesudaromas, šiame straipsnyje nurodytas atlygio komitetui priskirtas funkcijas atlieka finansų maklerio įmonės stebėtojų taryba, o jeigu ji nesudaroma, – valdyba.

15.

Finansų maklerio įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti priežiūros institucijai informaciją apie asmenų, kurių atlygis per finansinius metus sudaro ar viršija 1 milijoną eurų, skaičių ir tų asmenų atsakomybės sritis, veiklos sritį ir pastovųjį atlygį, premijas, ilgalaikes premijas ir įmokas į pensijų fondus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710

156 straipsnis. Kintamasis atlygis

1.

Kintamasis atlygis finansų maklerio įmonės darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir atidėtąją dalį, nustatytą šio straipsnio 11 dalyje, išmokamas arba suteikiamas tik tada, jeigu tenkinami šio straipsnio 2–15 dalyse nustatyti reikalavimai.

2.

Kai kintamasis atlygis nustatomas vertinant darbuotojo ir finansų maklerio įmonės veiklos rezultatus, visa šio atlygio suma grindžiama kelerių metų individualiu darbuotojo vertinimu ir finansų maklerio įmonės padalinio, kuriame darbuotojas dirba, taip pat visos finansų maklerio įmonės rezultatų vertinimu. Atliekant individualų darbuotojų vertinimą, atsižvelgiama į finansų maklerio įmonės verslo ciklą ir rizikas.

3.

Individualus darbuotojo vertinimas apima finansų maklerio įmonės finansinius ir nefinansinius rezultatus.

4.

Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad kintamasis atlygis neturės neigiamo poveikio įmonės tvariajam kapitalui.

5.

Kintamasis atlygis negali būti garantuojamas, išskyrus atvejus, kai jis mokamas tik naujiems darbuotojams ir tik pirmais darbo metais ir kai finansų maklerio įmonės kapitalas yra tvarus. Darbo teisės normose nurodytais atvejais su darbo santykių nutraukimu susijusios išmokos skaičiuojamos įvertinant mokamą kintamąjį atlygį, kurio dydis priklauso nuo darbo laikotarpio ir darbuotojo veiklos rezultatų ir kuris nemokamas, kai yra darbo pareigų pažeidimų arba darbuotojui nustatyti veiklos rezultatai nepasiekti.

6.

Pagal darbuotojo ir darbdavio sudarytas sutartis dėl kompensacijos nutraukus darbo sutartį su kompensacija arba mokėjimais susiję atlygio paketai turi būti suderinti su ilgalaikiais finansų maklerio įmonės interesais.

7.

Nustatant veiklos rezultatų vertinimo priemones, kurios naudojamos kintamojo atlygio fondui apskaičiuoti, turi būti įvertinamos esamos ir būsimos rizikos ir su kapitalo ir likvidumo reikalavimais susijusios sąnaudos, kaip tai nurodyta Reglamente (ES) 2019/2033.

8.

Ne mažiau kaip 50 procentų kintamojo atlygio turi sudaryti finansų maklerio įmonės akcijos, kitos nuosavybės priemonės, su akcijomis susijusios priemonės arba kitos lygiavertės nepiniginės priemonės, nepiniginės priemonės, kurios nustatomos atsižvelgiant į valdomų portfelių sudėtį, papildomo 1 lygio arba 2 lygio kapitalo priemonės, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, arba kitos priemonės, kurios gali būti konvertuojamos į 1 lygio kapitalą arba nurašomos ir kurios tinkamai parodo finansų maklerio įmonės kredito kokybę.

9.

Kintamajam atlygiui, mokamam šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis, turi būti nustatytas šių priemonių perleidimo teisės terminas, siekiant, kad individualūs darbuotojo tikslai derėtų su finansų maklerio įmonės, jos kreditorių, klientų ilgalaikiais tikslais. Priežiūros institucijos leidimu kintamasis atlygis gali būti mokamas šio straipsnio 8 dalyje nenurodytomis priemonėmis, jeigu finansų maklerio įmonė neišleidžia šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių.

10.

Priežiūros institucija nustato priemonių, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, tipui ir struktūrai taikomus reikalavimus.

11.

Ne mažiau kaip 40 procentų kintamojo atlygio turi būti atidėta nuo 3 iki 5 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės verslo ciklą, veiklos pobūdį, rizikas ir darbuotojo, kuriam skiriamas kintamasis atlygis, veiklą. Kai kintamojo atlygio suma didelė, bent 60 procentų kintamojo atlygio atidedama. Atidėta kintamojo atlygio dalis turi būti išmokama vadovaujantis pro rata principu.

12.

Kintamasis atlygis mažinamas, nemokamas ar nesuteikiamas, jeigu finansų maklerio įmonės finansinės veiklos rezultatai yra neigiami ar pablogėja. Mažinant kintamąjį atlygį, taikomi finansų maklerio įmonės nustatyti sumažinimo ar išmokėtų lėšų susigrąžinimo susitarimai, kuriuose numatytos situacijos, kai darbuotojas, kuriam skirtas kintamasis atlygis, savo veikla yra prisidėjęs prie reikšmingų finansų maklerio įmonės nuostolių atsiradimo arba yra atsakingas už nuostolius ar nėra laikomas tinkamu eiti savo pareigas.

13.

Finansų maklerio įmonės nuožiūra kaupiamųjų pensijų įmokų skaičiavimo principai turi atitikti finansų maklerio įmonės verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius tęstinės veiklos interesus. Kai darbuotojas finansų maklerio įmonėje nebedirba, finansų maklerio įmonės nuožiūra sukauptos kaupiamosios pensijų įmokos, iki jam sukanka pensinis amžius, laikomos finansų maklerio įmonėje 5 metus šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis. Kai darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus ir išeina į pensiją, darbuotojo savo nuožiūra kaupiamos pensijų įmokos jam išmokamos šio straipsnio 8 dalyje nurodytomis priemonėmis ir taikomas 5 metų šių priemonių perleidimo teisės terminas.

14.

Pagal šio straipsnio 1–13 dalių reikalavimus finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad šio įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nesinaudotų asmeniniais draudimo sandoriais ar bet kokios kitos formos su atlygio įsipareigojimais susijusiu draudimu.

15.

Kintamasis atlygis negali būti mokamas tokiais būdais ir priemonėmis, kad būtų nesilaikoma šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2019/2033 reikalavimų.

16.

Finansų maklerio įmonei netaikomos šio straipsnio 8, 11 ir 13 dalys, kai įmonės vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė, apskaičiuota per 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpį, neviršija 100 milijonų eurų.

17.

Finansų maklerio įmonė netaiko šio straipsnio 8, 11 ir 13 dalių asmenims, kurių metinis kintamasis atlygis neviršija 50 tūkstančių eurų ir sudaro mažiau nei ketvirtadalį jų metinio atlygio.

18.

Finansų maklerio įmonė, nurodyta šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje, turi laikytis šio straipsnio reikalavimų nuo finansinių metų, einančių po tų finansinių metų, kai buvo atliktas šio įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nurodytas vertinimas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710

441 straipsnis. Informacijos atskleidimas

1.

Finansų maklerio įmonė kiekvienais metais privalo paskelbti informaciją apie kiekvieną bet kurioje valstybėje, įskaitant ir valstybę narę, veikiantį jos filialą ar finansų maklerio įmonės patronuojamąją įmonę, kuri yra finansų įstaiga, kaip tai apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apima filialo ar patronuojamosios įmonės pavadinimą, veiklos pobūdį ir geografinę padėtį, apyvartą, darbuotojų skaičių, išreikštą visos darbo dienos ekvivalentu, pelną arba nuostolius prieš apmokestinant, sumokėtą pelno mokestį, gautas viešąsias subsidijas. Informacija turi būti skelbiama pagal kiekvieną valstybę.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti audituojama ir, kai įmanoma, skelbiama kaip metinių finansinių ataskaitų priedas arba kaip konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, kai rengiamos, priedas.

4.

Finansų maklerio įmonė, atitinkanti šio įstatymo 154 straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas, privalo viešai paskelbti informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2019/2033 52 straipsnyje, tame straipsnyje nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710

1071 straipsnis. Alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo taikymas kontroliuojančiosioms įmonėms

Alternatyviojo įmonių grupės konsolidavimo reikalavimo privalo laikytis investicinės kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710

1111 straipsnis. Atsakomybė už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktą informaciją

1.

Už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente, rengiamame pagal Reglamento (ES) 2020/1503 reikalavimus, pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą atsakingi šio Reglamento 23 straipsnio 9 dalyje ar 24 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys.

2.

Investuotojas, patyręs žalos dėl pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktos informacijos trūkumų, kaip tai nustatyta Reglamento (ES) 2020/1503 23 straipsnio 10 dalyje ar 24 straipsnio 5 dalyje, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsakingų asmenų reikalauti žalos atlyginimo.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-821, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27710

911 straipsnis. Informavimo apie šaukiamą pagrindinės sandorio šalies neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ypatumai

1.

Pagrindinės sandorio šalies visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma gali nuspręsti, kad tuo atveju, kai, priežiūros institucijos vertinimu, tenkinamos Reglamento (ES) 2021/23 18 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytos sąlygos ir būtina padidinti įstatinį kapitalą siekiant išvengti Reglamento (ES) 2021/23 22 straipsnyje nustatytų pertvarkymo sąlygų, pranešimui apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl įstatinio kapitalo didinimo taikomas trumpesnis terminas, negu nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse ar 261 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, arba gali nuspręsti savo įstatuose nustatyti galimybę taikyti trumpesnį pranešimo apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą terminą. Pranešimas apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bet kokiu atveju turi būti paskelbtas likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos.

2.

Kai apie šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą pranešama per trumpesnį terminą, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, netaikomi Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl apskaitos dienos, Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas siūlymo papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę pateikimo terminas ir Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos pranešti akcininkams apie visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymus, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas gauti visų akcininkų rašytinį sutikimą norint sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų.

912 straipsnis. Pagrindinės sandorio šalies bankroto proceso teisinis reglamentavimas

Pagrindinės sandorio šalies bankroto procesui taikomas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, jeigu šiame įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir Reglamente (ES) 2021/23 nenustatyta kitaip.

913 straipsnis. Pagrindinės sandorio šalies pripažinimo nemokia sąlygos

Pagrindinė sandorio šalis gali būti pripažinta nemokia, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) pagrindinė sandorio šalis dėl to, kad patyrė arba, tikėtina, patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, arba dėl kitų su jos finansine būkle susijusių priežasčių pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis veiklos leidimo išdavimo reikalavimus taip, kad priežiūros institucijai yra pagrindas atšaukti veiklos leidimą;

2) pagrindinės sandorio šalies turtas yra arba, remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu bus mažesnis už jos įsipareigojimus;

3) pagrindinė sandorio šalis negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų.

914 straipsnis. Pagrindinės sandorio šalies kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

Pagrindinės sandorio šalies kreditorių reikalavimų tenkinimui mutatis mutandis taikoma Bankų įstatymo 87 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė.

915 straipsnis. Pagrindinės sandorio šalies laikinojo administratoriaus skyrimas

Pagrindinės sandorio šalies laikinojo administratoriaus skyrimui ir veiklai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 751 straipsnio nuostatos.

Papildyta skyriumi:

Nr. XIV-1455, 2022-10-27, paskelbta TAR 2022-11-07, i. k. 2022-22566

VII SKYRIUS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS