← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2009-07-23

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KLIMATO KAITOS VALDYMO FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ

ĮSTATYMAS

2009 m. liepos 7 d. Nr. XI-329 Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kurios metu į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančias dujos, teises, pareigas ir atsakomybę bei valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją.

Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 2 priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Anglies dioksido ekvivalentas – metano (CH4), azoto suboksido (N2O), hidrofluorangliavandenilių (HFC), perfluorangliavandenilių (PFC), sieros heksafluorido (SF6) dujų kiekis, kuris daro tokį patį poveikį klimato kaitai kaip viena tona anglies dioksido.

Bendrai įgyvendinamas projektas – veikla ir (ar) priemonės, kurias vykdant mažinamas į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba absorbuojamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kurias Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – Klimato kaitos konvencija) Kioto protokolo I priede nurodyta valstybė ar joje registruotas juridinis asmuo įgyvendina Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Lietuvos Respublika ar joje registruotas juridinis asmuo įgyvendina Klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo I priede nurodytos valstybės teritorijoje.

Išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas – bendrai įgyvendinamame projekte naudojamas anglies dioksido vienai tonai ar anglies dioksido ekvivalentui lygus vienetas, kurį pripažįsta šiame projekte dalyvaujančios valstybės ir kuriuo išreiškiamas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Kioto vienetas – bet kuris iš šių vienetų: nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos, išmetamųjų teršalų mažinimo arba patvirtintas išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas.

Klimato kaita – klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, keičiančios Žemės atmosferos sudėtį, ir kurie netelpa į natūralių klimato svyravimų, stebimų reguliariais laiko tarpais, ribas.

Leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė išmesti į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Naujas šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantis įrenginys (toliau – naujas įrenginys) – įrenginys, kuriam eksploatuoti veiklos vykdytojas privalo gauti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir kuris pradedamas eksploatuoti po to, kai patvirtinamas Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas arba Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašas.

Nustatytoji šiltnamio efektą sukeliančių dujų norma – Klimato kaitos konvencijos I priede nurodytai valstybei pagal Kioto protokolą apskaičiuotas ir Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre užregistruotas tonomis išreikštas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris valstybės teritorijoje gali būti išmestas į atmosferą per laikotarpį, apibrėžtą pagal tarptautinius įsipareigojimus.

Nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetas (toliau – nustatytosios normos vienetas) – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vienetas, lygus anglies dioksido tonai ar anglies dioksido ekvivalentui.

10.

Patvirtintas išmetamųjų teršalų mažinimo vienetas – švarios plėtros projekte naudojamas anglies dioksido tonai ar anglies dioksido ekvivalentui lygus vienetas, kurį pripažįsta šiame projekte dalyvaujančios valstybės ir kuriuo išreiškiamas sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

11.

Orlaivio naudotojas – asmuo, naudojantis orlaivį šio įstatymo 1 priede nurodytai aviacijos veiklai vykdyti, arba orlaivio savininkas, jei orlaivį naudojančio asmens tapatybė nežinoma arba orlaivio savininkas jos nenurodo.

12.

Šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantis įrenginys (toliau – įrenginys) – stacionarus techninis objektas arba grupė stacionarių techninių tarpusavyje technologiškai susijusių objektų, kuriuose vykdoma viena arba kelios ūkinės veiklos, kurių metu į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

13.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (išmetamieji teršalai) – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6).

14.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinis taršos leidimas (toliau – apyvartinis taršos leidimas) – administraciniu sprendimu suteikiama teisė veiklos vykdytojui per nustatytą laikotarpį išmesti į atmosferą vieną toną anglies dioksido ar anglies dioksido ekvivalentą.

15.

Švarios plėtros projektas – veikla ir (ar) priemonės, kurias vykdant mažinamas į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba absorbuojamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kurias Klimato kaitos konvencijos I priede nenurodytose valstybėse įgyvendina Lietuvos Respublika, kaip valstybė, nurodyta Klimato kaitos konvencijos I priedo sąraše, ar Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo.

16.

Veiklos vykdytojas – asmuo, kuris valdo ir (ar) naudoja Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančius įrenginius ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turi lemiamų ekonominių svertų įrenginių techninio funkcionavimo klausimams spręsti, arba orlaivio naudotojas, kurių veikla patenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą.

ANTRASIS SKIRSNIS

NACIONALINĖ KLIMATO KAITOS VALDYMO POLITIKOS STRATEGIJA

3 straipsnis. Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas

Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija apima šias valstybės valdymo sritis:

1) aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo;

2) energetikos;

3) mokesčių ir finansų;

4) mokslo;

5) pramonės;

6) sveikatos apsaugos;

7) švietimo ir visuomenės informavimo;

8) tarptautinio bendradarbiavimo;

9) transporto;

10) vidaus reikalų;

11) žemės ūkio.

Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, atsižvelgiant į valstybės strateginius tikslus ir (ar) tarptautinius įsipareigojimus, gali būti skirta ir kitoms valstybės valdymo sritims, susijusioms su prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimu, įgyvendinti.

Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą rengia ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) pavedimu – kitos valstybės valdymo institucijos. Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), o jos įgyvendinimo priemonių planą – Vyriausybė.

4 straipsnis. Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją įgyvendinančios institucijos

Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą įgyvendina:

1) Vyriausybė, ministerijos ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją;

2) savivaldybių institucijos.

TREČIASIS SKIRSNIS

PREKYBA APYVARTINIAIS TARŠOS LEIDIMAIS IR KIOTO VIENETAIS

5 straipsnis. Veiklos vykdytojų ir kitų asmenų teisės ir pareigos

Veiklos vykdytojai, vykdantys veiklą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo gauti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, įsigyti apyvartinių taršos leidimų ir registruotis Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre.

Veiklos vykdytojai aplinkos ministro kartu su kita (kitomis) Vyriausybės įgaliota (įgaliotomis) institucija (institucijomis) nustatyta tvarka privalo vykdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėseną, apskaitą ir teikti ataskaitas.

Kiekvienais kalendoriniais metais veiklos vykdytojai iki aplinkos ministro nustatyto termino privalo atsisakyti tokio apyvartinių taršos leidimų kiekio, kuris yra lygiavertis per praėjusius kalendorinius metus jų išmestam į atmosferą anglies dioksido kiekiui, išreikštam tonomis, ir (ar) anglies dioksido ekvivalento kiekiui, išreikštam tonomis, ir tai deklaruoti Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Veiklos vykdytojai vietoj apyvartinių taršos leidimų gali atsisakyti aplinkos ministro nustatyto kiekio Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje pripažįstamų bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų ir (ar) patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų.

Veiklos vykdytojai ir (ar) kiti asmenys apyvartinius taršos leidimus gali mainyti į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje pripažįstamų bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus ir (ar) patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus.

Veiklos vykdytojai ir (ar) kiti asmenys, turintys apyvartinių taršos leidimų ir (ar) Kioto vienetų, gali juos perleisti kitiems asmenims Europos ekonominės erdvės valstybėse ir (ar) trečiosiose valstybėse, kurios nurodytos Klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo B priede ir yra jį ratifikavusios, jeigu tie apyvartiniai taršos leidimai ir (ar) Kioto vienetai yra abipusiškai pripažinti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl jų pripažinimo. Veiklos vykdytojai ir asmenys apie apyvartinių taršos leidimų ir (ar) Kioto vienetų perleidimą nedelsdami praneša Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro tvarkymo įstaigai.

Lėšas, gautas už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, veiklos vykdytojai privalo naudoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir kitoms aplinkos taršą mažinančioms priemonėms įgyvendinti (aplinkai palankioms technologijoms diegti, energijos efektyvumui didinti, atsinaujinantiems energijos šaltiniams panaudoti, miškams atkurti ir (ar) įveisti, mokslo tiriamiesiems darbams ir jų sklaidai, ūkio subjektams konsultuoti ir mokyti, visuomenei informuoti ir šviesti klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo klausimais ir kitoms priemonėms).

Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi veiklos vykdytojams:

1) įgyvendinusiems (įdiegusiems) geriausių prieinamų gamybos būdų technologijas, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo priemones, kurios sumažino išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį į aplinką, – per prekybos laikotarpį, kuris nustatomas pagal Nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano ir (ar) Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo galiojimo laikotarpį;

2) panaudojusiems gautas lėšas reikiamam apyvartinių taršos leidimų, išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų ir (ar) patvirtintų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų kiekiui įsigyti.

Kiekvienais kalendoriniais metais veiklos vykdytojai aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo aplinkos ministro įgaliotoms institucijoms pateikti lėšų, gautų už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitas. Ataskaitos skelbiamos Aplinkos ministerijos tinklalapyje.

Kiti asmenys, norintys įsigyti apyvartinių taršos leidimų ir jais naudotis ar disponuoti, privalo registruotis Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre aplinkos ministro nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano ir (ar) Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo rengimas ir tvirtinimas

Nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planą ir (ar) Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašą, vadovaudamiesi Europos Sąjungos teisės aktais ir atsižvelgdami į Europos Komisijos nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, rengia ir tvirtina aplinkos ministras kartu su kitomis Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.

Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planas galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Vyriausybės įgaliotos institucijos, rengdamos Nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planą ir (ar) Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašą, aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia informaciją visuomenei ir sudaro sąlygas jai dalyvauti.

7 straipsnis. Leidimo išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas išdavimas, pakeitimas, tikslinimas ir panaikinimas

Leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda, pakeičia, tikslina ir panaikina aplinkos ministro įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos).

Veiklos vykdytojas, norintis gauti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, leidimą išduodančiai institucijai pateikia:

1) aplinkos ministro patvirtintos formos paraišką;

2) aplinkos ministro patvirtintame tvarkos apraše nurodytus dokumentus;

3) aplinkos ministro patvirtintos formos įsipareigojimą atsisakyti apyvartinių taršos leidimų ir (ar) Kioto vienetų kiekio, kuris yra lygiavertis per praėjusius kalendorinius metus į atmosferą išmestam ir nepriklausomo vertintojo patikrintam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

Leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas išduodamas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų leidimui išduoti, gavimo dienos.

Orlaivio naudotojo pagal Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus parengtas ir aplinkos ministro patvirtintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos planas prilyginamas leidimui išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas neišduodamas, jeigu:

1) pateikti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai;

2) pateikti dokumentai neteisingai užpildyti arba dokumentai neatitinka kitų jiems nustatytų reikalavimų;

3) pateiktuose dokumentuose nurodyti klaidingi duomenys.

Leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas pakeičiamas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo veiklos vykdytojo paraiškos leidimui pakeisti gavimo dienos. Leidimas pakeičiamas, jeigu:

1) įvyko esminis ūkinės veiklos pakeitimas: įrenginio atveju – atlikti dideli išplėtimo darbai, orlaivio naudotojo atveju – padaugėjo vykdomos veiklos (skrydžių skaičius pagal padidėjusių tonkilometrių duomenis) arba dėl kitų sąlygų, turinčių esminį poveikį šiam leidimui arba skiriamam apyvartinių taršos leidimų kiekiui;

2) pasikeitė vykdomos veiklos pobūdis;

3) pradedami eksploatuoti nauji įrenginiai arba nauji orlaiviai.

Leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas patikslinamas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo veiklos vykdytojo paraiškos leidimui tikslinti gavimo dienos. Leidimas tikslinamas, jeigu:

1) leidime yra klaidingų duomenų ar įrašų;

2) veiklos vykdytojas patikslina duomenis apie vykdomą veiklą, veiklos vykdytojo ar jo pavadinimo ir (ar) buveinės pasikeitimą;

3) įvyko ūkinės veiklos pakeitimas, kuris nepriskiriamas esminiam ūkinės veiklos pakeitimui.

Leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas panaikinamas:

1) veiklos vykdytojo prašymu;

2) pasibaigus įmonei;

3) jeigu paaiškėja, kad leidimas buvo išduotas ar pakeistas remiantis veiklos vykdytojo pateiktais melagingais duomenimis;

4) jeigu nustatoma, kad veiklos vykdytojas nesilaiko nustatytų leidimo išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikalavimų.

8 straipsnis. Apyvartinių taršos leidimų skyrimas, galiojimas ir panaikinimas

Apyvartinių taršos leidimų skyrimo veikiantiems veiklos vykdytojams ir veiklos vykdytojams, planuojantiems eksploatuoti naujus įrenginius ar naujus orlaivius, ir kitiems asmenims, norintiems įsigyti apyvartinių taršos leidimų ir jais naudotis ar disponuoti, tvarką nustato aplinkos ministras kartu su kitomis Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.

Apyvartinių taršos leidimų skyrimas veiklos vykdytojui ir (ar) kitam asmeniui, turinčiam teisę įsigyti apyvartinių taršos leidimų ir jais naudotis ar disponuoti, apyvartinių taršos leidimų panaikinimas ir šių leidimų atsisakymas registruojami Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Veiklos vykdytojui nustatytas apyvartinių taršos leidimų kiekis įrašomas į leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir (ar) nurodomas Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre.

Apyvartiniai taršos leidimai galioja Nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano ir (ar) Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo galiojimo laikotarpiu.

Apyvartiniai taršos leidimai panaikinami veiklos vykdytojo arba asmens, turinčio teisę disponuoti apyvartiniais taršos leidimais, prašymu aplinkos ministro nustatyta tvarka arba pasibaigus įmonei.

9 straipsnis. Nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandoriai

Sprendimą dėl nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorių sudarymo priima Vyriausybė jos įgaliotos institucijos teikimu.

Lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus, pervedamos į Klimato kaitos specialiąją programą.

Nustatytosios normos vienetams įsigyti naudojamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje Klimato kaitos specialiojoje programoje sukauptos lėšos ir (ar) valstybės biudžeto lėšos.

10 straipsnis. Klimato kaitos specialioji programa

Klimato kaitos valdymo priemonėms papildomai finansuoti sudaroma Klimato kaitos specialioji programa (toliau – Programa). Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos, vadovaujantis specialiųjų programų finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete.

Programos finansavimo šaltiniai:

1) lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus;

2) lėšos, gautos už aukcione parduotus apyvartinius taršos leidimus;

3) lėšos, gautos šio įstatymo šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka;

4) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų lėšos, skirtos klimato kaitos poveikio mažinimo priemonėms įgyvendinti;

5) kitos teisėtai gautos lėšos.

Programos lėšos naudojamos:

1) energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti, kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti – ne mažiau kaip 40 procentų;

2) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti – ne mažiau kaip 40 procentų;

3) Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo priemonių planui vykdyti;

4) miškams atkurti ir įveisti;

5) visuomenei informuoti ir šviesti, mokslo tiriamiesiems darbams ir jų sklaidai, veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti ir mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo klausimais;

6) pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir trečiosiose valstybėse;

7) kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo priemonėms, kurios, naudojantis valstybės pagalba, leistų veiklos vykdytojams ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas, apsvarstytas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;

3) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms arba kitoms šio straipsnio 3 dalies 3–7 punktuose numatytoms priemonėms finansuoti;

4) Vyriausybė gali pakeisti šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą finansavimo dydį tik tuo atveju, kai yra motyvuotas Vyriausybės įgaliotos institucijos, administruojančios Programos lėšas, siūlymas.

Nacionalinį klimato kaitos komitetą – Vyriausybės įgaliotos institucijos, administruojančios Programos lėšas, patariamąjį organą – sudaro valstybės institucijų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų institucijų atstovai. Nacionalinio klimato kaitos komiteto sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina aplinkos ministras. Nacionalinis klimato kaitos komitetas nėra juridinis asmuo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BENDRAI ĮGYVENDINAMI IR ŠVARIOS PLĖTROS PROJEKTAI

11 straipsnis. Bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų vykdymas ir jų administravimas

Vykdydama bendrai įgyvendinamus projektus, Lietuvos Respublika gali perduoti Klimato kaitos konvencijos I priede nurodytoms valstybėms išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus arba jų gauti iš nurodytų valstybių, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

Vykdant švarios plėtros projektus, Lietuvos Respublikai, kaip Klimato kaitos konvencijos I priedo sąraše nurodytai valstybei, gali būti suteikiami patvirtinti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

Bendrai įgyvendinamus ir švarios plėtros projektus kartu su kitomis Vyriausybės įgaliotomis institucijomis administruoja Aplinkos ministerija.

Aplinkos ministras nustato bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų vykdymo tvarką. Aplinkos ministerija atlieka šias funkcijas:

1) priima, nagrinėja ir vertina paraiškas ir kitus projektų vykdymo dokumentus;

2) leidžia vykdyti projektus arba atsisako leisti juos vykdyti;

3) atlieka projektų vykdymo kontrolę.

Veiklos vykdytojai ir (ar) ūkio subjektai, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, gali panaudoti bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų veiklos išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus ir patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus jiems nustatyto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo tikslo daliai užskaityti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ REGISTRAS

12 straipsnis. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro steigimas ir valdymas

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registras yra valstybės registras. Registrą steigia ir registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga yra Aplinkos ministerija, o registro tvarkymo įstaiga – viešoji įstaiga Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas.

Už objektų registravimą Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre imama Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliava, už šio registro duomenų teikimą – Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

13 straipsnis. Veikos, už kurias skiriamos ekonominės baudos

Skiriama vieno šimto eurų ekvivalento litais arba atitinkamai pagal Europos vartotojų kainų indeksą patikslinta ekonominė bauda:

1) veiklos vykdytojams, kurie pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus eksploatuoja savo valdomus įrenginius ar orlaivius ir privalo registruotis, – už kiekvieną į atmosferą išmestą anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą neužsiregistravus arba

2) veiklos vykdytojams, kurie iš įrenginių ar orlaivių išmeta į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas neturėdami galiojančio Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduoto leidimo, kuriuo suteikiama teisė išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, – už kiekvieną į atmosferą išmestą anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą, arba

3) veiklos vykdytojams už kiekvieną išmestą į atmosferą anglies dioksido ekvivalentą ar anglies dioksido toną, dėl kurios šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu jie neatsisako apyvartinių taršos leidimų ir (ar) išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų, ir (ar) patvirtintų išmetamųjų teršalų sumažinimo vienetų, arba

4) veiklos vykdytojams, kurie per kalendorinius metus išmeta į atmosferą didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, negu išmesti leidžia praėjusiais kalendoriniais metais turėti ir (ar) šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais įsigyti apyvartiniai taršos leidimai ir (ar) vykdant bendrai įgyvendinamus ir (ar) švarios plėtros projektus įsigyti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai, ir (ar) patvirtinti išmetamųjų teršalų sumažinimo vienetai, – už kiekvieną anglies dioksido toną ar anglies dioksido ekvivalentą.

Už lėšų, gautų už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, paskirstymą ir panaudojimą ne pagal šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus veiklos vykdytojams skiriama nuo penkių šimtų litų iki trijų tūkstančių litų ekonominė bauda. Baudos dydis nustatomas taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant į ataskaitos, pateiktos pagal šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies reikalavimus, duomenis ir įvertinus gautų ir nepanaudotų lėšų dydį per ataskaitinius kalendorinius metus.

14 straipsnis. Ekonomines baudas skiriantys pareigūnai

Ekonomines baudas už šio įstatymo 13 straipsnyje numatytas veikas skiria regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

15 straipsnis. Ekonominių baudų skyrimo bylų iškėlimas, ekonominių baudų skyrimas ir jų skyrimo terminai

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nustatęs šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą (nurodytus) pažeidimą (pažeidimus), ne vėliau kaip per penkias darbo dienas iškelia ekonominės baudos skyrimo bylą ir surašo aplinkos ministro patvirtintos formos neteisėto šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą ar lėšų, gautų už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, paskirstymo ir panaudojimo ne pagal paskirtį aktą (toliau – Aktas). Akte nurodoma:

1) įtariamas pažeidimu asmuo (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas arba fizinio asmens (jei pažeidėjas fizinis asmuo) vardas, pavardė, kodas, nuolatinė gyvenamoji vieta);

2) pažeidimo esmė ir pažeidimą nustatantys šio įstatymo 13 straipsnio dalis arba punktas;

3) skirtinos įtariamam pažeidimu asmeniui ekonominės baudos dydis ir jį pagrindžiantys skaičiavimai ir (ar) motyvai;

4) ekonominės baudos skyrimo bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas;

5) Aktą surašęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas (vardas, pavardė, tarnybos vieta, pareigos, parašas).

Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo Akto surašymo dienos Aktą surašęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas jo kopiją įteikia arba registruotu laišku išsiunčia pažeidimu įtariamam asmeniui. Kartu su Aktu įtariamam pažeidimu asmeniui įteikiamas (išsiunčiamas) pasiūlymas pateikti paaiškinimą raštu dėl įtariamo pažeidimo, pateikti įrodymus ir prašymus, taip pat nurodomas jų pateikimo terminas.

Ekonominės baudos už veikas, numatytas šio įstatymo 13 straipsnyje, skiriamos per vienus metus nuo pažeidimo nustatymo dienos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

16 straipsnis. Ekonominių baudų skyrimo bylų proceso dalyviai

Nagrinėjant šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pažeidimų bylas, dalyvauja:

1) įtariamas pažeidimu asmuo (jei įtariamas padaręs pažeidimą juridinis asmuo, – jo įgaliotas atstovas ir (ar) gynėjas);

2) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sprendimu – kiti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla;

3) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sprendimu – liudytojai, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys ar valstybės institucijų atstovai.

Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys yra laikomi proceso dalyviais.

Įtariamas pažeidimu asmuo ir proceso dalyviai apie ekonominės baudos skyrimo bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuojami raštu.

17 straipsnis. Ekonominės baudos skyrimo bylos nagrinėjimas ir ekonominės baudos skyrimo bylos nagrinėjimo atidėjimas

Ekonominės baudos skyrimo byla nagrinėjama dalyvaujant įtariamam pažeidimu asmeniui ir proceso dalyviams.

Ekonominės baudos skyrimo bylos nagrinėjimo metu įtariamas pažeidimu asmuo turi teisę susipažinti su surinkta bylos medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu, pateikti įrodymus, teikti prašymus.

Ekonominės baudos skyrimo byla nagrinėjama nedalyvaujant įtariamam pažeidimu asmeniui ir (ar) proceso dalyviams, jei žinoma, kad apie ekonominės baudos skyrimo bylos nagrinėjimą jie buvo informuoti ir raštu nepateikė motyvuoto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Sprendimą atidėti ekonominės baudos bylos nagrinėjimą priima šią bylą nagrinėjantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, priimdamas motyvuotą aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. Šiuo nutarimu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nagrinėjantis ekonominės baudos skyrimo bylą, nustato naują ekonominės baudos skyrimo bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas nutarimas įteikiamas arba registruotu laišku išsiunčiamas įtariamam pažeidimu asmeniui ir proceso dalyviams.

18 straipsnis. Nutarimai, priimami išnagrinėjus ekonominės baudos skyrimo bylą, ir jų apskundimas

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, išnagrinėjęs ekonominės baudos skyrimo bylą, priima nutarimą:

1) skirti ekonominę baudą arba

2) nutraukti ekonominės baudos skyrimo bylą, jei nėra pažeidimų, numatytų šio įstatymo 13 straipsnyje, sudėties, arba

3) nutraukti bylą suėjus šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytiems terminams, arba

4) ekonominės baudos skyrimo byloje atlikti papildomą tyrimą.

19 straipsnis. Papildomo tyrimo atlikimas ekonominės baudos skyrimo byloje

Jeigu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas priima 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nutarimą, papildomas tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per du mėnesius.

Atlikus papildomą tyrimą, ekonominės baudos skyrimo byla nagrinėjama šio įstatymo 15–18 straipsniuose nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Ekonominių baudų sumokėjimas ir išieškojimas

Asmenys paskirtas ekonomines baudas sumoka į šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą Valstybės iždo sąskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo skirti ekonominę baudą įsigaliojimo dienos.

Jeigu asmenys, kuriems paskirtos ekonominės baudos, geranoriškai jų nemoka, nutarimas skirti ekonominę baudą perduodamas antstoliams ir vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas skirti ekonominę baudą vykdyti turi būti perduotas ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo įsigaliojimo dienos.

Asmenys, kuriems paskirta ekonominė bauda už šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas veikas, neatleidžiami nuo įsipareigojimo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų ir (ar) Kioto vienetų, atitinkančių tą perteklinį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidarytų, jeigu būtų atsisakoma kitų kalendorinių metų leidimų ir (ar) Kioto vienetų.

21 straipsnis. Atsakomybė už kitus šiame skirsnyje nenumatytus šio įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai asmenys už šiame skirsnyje nenumatytus šio įstatymo pažeidimus atsako kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šio įstatymo 5 (išskyrus 2 dalį), 7, 8, 13–21 straipsnių reikalavimai orlaivio naudotojams taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 5 (išskyrus 2 dalį), 7, 8, 13–21 straipsnių reikalavimai kai kuriems veiklos vykdytojams pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimai kai kuriems veiklos vykdytojams pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą taikomi nuo 2010 m. sausio 1 d.

23 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pateikia Seimui tvirtinti Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ

Lietuvos Respublikos

klimato kaitos

valdymo finansinių

instrumentų įstatymo

1 priedas

VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reikalavimai netaikomi įrenginiams arba jų dalims, naudojamiems moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujiems produktams bei technologiniams procesams, taip pat tik biomasę naudojantiems įrenginiams.

Toliau nurodyti slenkstiniai dydžiai nusako gamybos pajėgumus arba našumą. Jei tame pačiame įrenginyje vykdoma tos pačios kategorijos kelių rūšių veikla, tokių veiklos rūšių pajėgumai sudedami.

Jei norima apskaičiuoti įrenginio bendrą nominalų šiluminį našumą siekiant nustatyti, ar jį galima įtraukti į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, sudedamas visų jo techninių mazgų, kuriuose deginamas kuras, nominalus šiluminis našumas. Šie mazgai gali būti įvairių tipų katilai, degikliai, turbinos, šildytuvai, kūryklos, atliekų deginimo įrenginiai, kalkių deginimo krosnys, džiovinimo krosnys, krosnys, džiovyklos, varikliai, degalų elementai, cheminio deginimo mazgai, deglai ir terminio arba katalizinio deginimo įrenginiai. Į mazgus, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis kaip 3 MW, ir mazgus, kurie naudoja tik biomasę, šio skaičiavimo tikslais neatsižvelgiama. „Tik biomasę naudojantys įrenginiai“ yra mazgai, kurie kietąjį iškastinį kurą naudoja tik juos įjungiant ir išjungiant.

Jei mazgas skirtas vykdyti veiklai, kuriai ribinis kiekis neišreiškiamas bendru nominaliu šiluminiu našumu, šios veiklos ribinis kiekis turi pirmenybę priimant sprendimą dėl įtraukimo į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.

Jei įrenginio pajėgumų ribinė bet kokios veiklos vertė šiame priede viršijama, visi mazgai, kuriuose deginamas kuras, išskyrus mazgus, skirtus pavojingoms arba buitinėms atliekoms deginti, įtraukiami į leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. šiai veiklai priskiriami visi skrydžiai į valstybės narės, kuriai taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, aerodromą ir iš jo.

Eil. Nr.

Veiklos rūšys

Išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Įstatymo taikymas veiklos vykdytojams pagal veiklos rūšis

Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendras nominalus šiluminis našumas didesnis negu 20 MW (išskyrus įrenginiuose, skirtuose pavojingoms arba komunalinėms atliekoms deginti)

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

Naftos perdirbimas

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

Kokso gamyba

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) išdeginimas arba kaitinimas, įskaitant granuliavimą

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

Luitinio ketaus arba plieno gamyba (pirminis arba antrinis liejimas), įskaitant tolydinį liejimą, kai gamybos pajėgumai didesni negu 2,5 tonos per valandą

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

Juodųjų metalų (įskaitant juodųjų metalų lydinius) gamyba arba perdirbimas, kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendras nominalus šiluminis našumas didesnis negu 20 MW. Perdirbimas apima ir apdorojimą valcavimo staklynuose, atkaitinimo krosnyse, kalvėse, liejyklose, dengimo ir dekapiravimo įrenginiuose

Anglies dioksidas

Šio įstatymo 5 (išskyrus 2 dalį), 7, 8, 13–21 straipsnių reikalavimai įrenginiams taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimai taikomi nuo 2010 m. sausio 1 d.

Pirminė aliuminio gamyba

Anglies dioksidas ir perfluorangliavan-deniliai

Antrinė aliuminio gamyba, kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendras nominalus šiluminis našumas didesnis negu 20 MW

Anglies dioksidas

Spalvotųjų metalų gamyba arba perdirbimas, įskaitant lydinių gamybą, taurinimą, liejimą ir kt., kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendras nominalus šiluminis našumas (įskaitant kurą, naudojamą kaip redukcinį reagentą) didesnis negu 20 MW

Anglies dioksidas

10.

Cemento klinkerio gamyba rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumai didesni negu 500 tonų per dieną, arba kitose krosnyse, kurių gamybos pajėgumai didesni negu 50 tonų per dieną

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

11.

Kalkių gamyba arba dolomito ar magnezito kalcinavimas rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumai didesni negu 50 tonų per dieną

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

12.

Stiklo, įskaitant stiklo pluoštą, gamyba, kai lydymo pajėgumai didesni negu 20 tonų per dieną

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

13.

Keraminių gaminių gamyba degimo būdu, visų pirma stogų čerpių, plytų, ugniai atsparių plytų, koklių, molio dirbinių arba porceliano gamybos, kai gamybos pajėgumai didesni negu 75 tonos per dieną

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

14.

Akmens vatos gamyba naudojant stiklą, uolienas arba šlaką, kai lydymo pajėgumai didesni negu 20 tonų per dieną

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

15.

Gipso džiovinimas arba kalcinavimas ar gipso plokščių ir kitų gipso gaminių gamyba, kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendras nominalus šiluminis našumas didesnis negu 20 MW

Anglies dioksidas

16.

Celiuliozės iš medienos ar kitų pluoštinių medžiagų gamyba

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

17.

Popieriaus ir kartono gamyba, kai gamybos pajėgumai yra didesni negu 20 tonų per dieną

Anglies dioksidas

Taikoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos

18.

Suodžių gamyba, įskaitant organinių medžiagų, tokių kaip alyva, degutas, krekingo ir distiliacijos likučiai, karbonizaciją, kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendras nominalus šiluminis našumas didesnis negu 20 MW

Anglies dioksidas

19.

Azoto rūgšties gamyba

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

20.

Adipo rūgšties gamyba

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

21.

Glioksilo ir glioksilo rūgšties gamyba

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

22.

Amoniako gamyba

Anglies dioksidas

23.

Didelio masto organinių cheminių medžiagų gamyba, taikant krekingą, riformingą, dalinę arba visišką oksidaciją arba kitus panašius metodus, kai gamybos pajėgumai didesni negu 100 tonų per dieną

Anglies dioksidas

24.

Vandenilio (H2) ir sintezės dujų gamyba taikant riformingą arba dalinę oksidaciją, kai gamybos pajėgumai didesni negu 25 tonos per dieną

Anglies dioksidas

25.

Natrio karbonato (Na2CO3) ir natrio hidrokarbonato (NaHCO3) gamyba

Anglies dioksidas

26.

Įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2009/29/EB, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimas, kad jos galėtų būti transportuojamos ir saugomos Europos Sąjungos teisės aktais patvirtintoje geologinio saugojimo vietoje

Anglies dioksidas

Savanoriškai taikoma iki 2020 m.

27.

Anglies dioksido transportavimas vamzdynais į Europos Sąjungos teisės aktais patvirtintą geologinio saugojimo vietą

Anglies dioksidas

Savanoriškai taikoma iki 2020 m.

28.

Anglies dioksido geologinis saugojimas vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais patvirtintoje saugojimo vietoje

Anglies dioksidas

Savanoriškai taikoma iki 2020 m.

29.

Aviacija Orlaivių skrydžiai į valstybės narės, kuriai taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, teritorijoje esantį aerodromą arba iš jo. Šiai veiklai nepriskiriami: a) skrydžiai, išskirtinai skirti skraidinti šalies, kuri nėra valstybė narė, oficialią misiją atliekantį valdantį monarchą ir jo artimuosius giminaičius, valstybės vadovus, vyriausybės vadovus ir vyriausybės ministrus, jei tai įrodo atitinkamas statuso žymuo skrydžio plane; b) kariniais orlaiviais atliekami kariniai skrydžiai ir muitinės bei policijos tarnybų skrydžiai; c) skrydžiai, susiję su paieška ir gelbėjimu, gaisrų gesinimo skrydžiai, humanitariniai skrydžiai ir greitosios medicinos pagalbos skrydžiai, kuriuos leido atitinkama kompetentinga institucija; d) visi skrydžiai, atliekami išskirtinai pagal vizualiųjų skrydžių taisykles, kaip apibrėžta Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Čikagos konvencijos) 2 priede; e) skrydžiai be tarpinių nutūpimų, užbaigiami orlaivio pakilimo aerodrome; f) mokomieji skrydžiai, skirti išskirtinai gauti licenciją arba skrydžio įgulai – įgyti kvalifikaciją, jei tai įrodo atitinkamas žymuo skrydžio plane tuo atveju, jei skrydis nėra skirtas keleiviams ir (arba) kroviniams skraidinti arba orlaivio padėčiai nustatyti ar orlaiviui perkelti; g) skrydžiai, skirti išskirtinai moksliniams tyrimams atlikti arba orlaiviams ar įrangai (naudojamai ore arba antžeminei) tikrinti, bandyti ar patvirtinti; h) orlaivio, kurio patvirtinta didžiausioji kilimo masė yra ne didesnė kaip 5 700 kg, skrydžiai; i) skrydžiai, atliekami vykdant su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus, kurie nustatyti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2408/92 maršrutams atokiausiuose regionuose, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje, arba maršrutams, kuriais per metus siūloma pervežti ne daugiau kaip 30 000 keleivių; ir j) skrydžiai, kurie, jei nebūtų taikomas šis punktas, būtų priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos atlieka komercinės oro transporto priemonės naudotojas, vykdantis: – mažiau negu 243 skrydžius per tris iš eilės keturių mėnesių laikotarpius; arba – skrydžius, kurių bendras metinis išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis negu 10 000 tonų. Skrydžiai, kurių vienintelis tikslas – skraidinti valstybės narės oficialią misiją atliekantį valdantį monarchą ir jo artimuosius giminaičius, valstybės vadovus, vyriausybės vadovus ir vyriausybės ministrus, pagal šį punktą šiai veiklai negali būti nepriskiriami.

Anglies dioksidas

Šio įstatymo 5 (išskyrus 2 dalį), 7, 8, 13–21 straipsnių reikalavimai orlaivio naudotojams taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimai taikomi nuo 2010 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos

klimato kaitos

valdymo finansinių

instrumentų įstatymo

2 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL 2004 m. specialus leidimas 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB (OL 2009 L 140, p. 63).

2004 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2216/2004 dėl standartizuotos ir apsaugotos registrų sistemos sutinkamai su 2003/87/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ir 280/2004/EB Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (OL 2004 L 386, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 994/2008 (OL 2008 L 271, p. 3).

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL 2009 L 140, p. 136).

121 straipsnis. Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkymo atestatų išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas

Stacionarios šaldymo, oro kondicionavimo įrangos, stacionarių gaisro gesinimo sistemų, gesintuvų ir šilumos siurblių, turinčių tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – šaldymo įranga), įrengimo, eksploatavimo ir (ar) techninės priežiūros darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti savarankiškai dirbantys Lietuvos Respublikos, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – juridiniai asmenys), turėdami valstybės narės išduotą fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkymo atestatą (toliau – atestatas) ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė atlikti šaldymo įrangos įrengimo, eksploatavimo ir (ar) techninės priežiūros darbus.

Atestatų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras. Atestatai išduodami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimu. Sprendimai dėl atestato išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo yra priimami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros ir gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atestatai išduodami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir reikalingos atestatui gauti informacijos pateikimo dienos. Jeigu per nustatytą terminą sprendimas išduoti atestatą nepriimamas, nelaikoma, kad atestatas išduotas. Jeigu sprendimui priimti reikalinga papildoma informacija iš kitų institucijų, įstaigų arba kitų fizinių ar juridinių asmenų, sprendimo priėmimo terminas gali būti vieną kartą pratęstas iki 10 darbo dienų, apie tai informavus pareiškėją iki šioje dalyje nurodyto atestato išdavimo termino pabaigos. Atestatai išduodami neterminuotam laikui šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1) juridinis asmuo atestuojamai veiklai atlikti yra įdarbinęs ne mažesnį kaip aplinkos ministro nustatytą skaičių darbuotojų, turinčių aplinkos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka arba kitos valstybės narės atsakingos institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį kvalifikaciją atlikti šaldymo įrangos patikrą dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio, įrengti, eksploatuoti, atlikti techninę priežiūrą ir (ar) fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų surinkimą iš šaldymo įrangos, o fizinis asmuo turi šiame punkte nurodytą pažymėjimą;

2) juridinis asmuo ir fizinis asmuo turi atestuojamai veiklai atlikti būtiną techninę įrangą, kurios atitiktis nustatytiems reikalavimams įvertinama aplinkos ministro nustatyta tvarka ir kuri sudaro sąlygas atlikti šaldymo įrangos įrengimo, eksploatavimo ir (ar) techninės priežiūros darbus: atlikti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio patikrą, fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų slėgio ir temperatūros matavimus, surinkti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš įrangos, saugoti ir transportuoti fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, įrangą ir sistemas užpildyti fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, įrengti įrangą, vamzdynus ir kitas įrangos dalis nesukeliant fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuotėkio.

Atestatas neišduodamas, jeigu:

1) pateikti ne visi dokumentai arba dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;

2) pateiktuose dokumentuose nurodyti neteisingi duomenys ar pateikti suklastoti dokumentai;

3) šio straipsnio 1 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų;

4) atestato galiojimas buvo panaikintas ir nuo atestato galiojimo panaikinimo nepraėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai atestato galiojimas buvo panaikintas jo turėtojo prašymu;

5) nesumokėta valstybės rinkliava.

Atestato galiojimas sustabdomas:

1) kai paaiškėja, kad buvo pateikti neteisingi duomenys;

2) kai nustatoma, kad atestato turėtojas nebeatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų;

3) atestato turėtojo prašymu.

Atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas:

1) atestato turėtojui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą pateikus patikslintus duomenis, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais, išskyrus atvejus, kai buvo pateikti suklastoti dokumentai;

2) atestato turėtojui per šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą užtikrinus atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais pagrindais;

3) atestato turėtojo prašymu, kai atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.

Atestato galiojimas panaikinamas, kai:

1) to prašo atestato turėtojas;

2) nustatoma, kad atestatui gauti pateikti suklastoti dokumentai;

3) atestato turėtojas po atestato galiojimo sustabdymo per nurodytą terminą nepateikė patikslintų duomenų, jeigu atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais;

4) atestato turėtojas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą neužtikrino atitikties šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, jeigu atestato galiojimas sustabdytas šio straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais pagrindais;

5) sustabdžius atestato galiojimą, atestato turėtojas tęsia šaldymo įrangos įrengimo, eksploatavimo ir (ar) techninės priežiūros darbus;

6) nustatoma, kad atestato turėtojas, kurio turimo atestato galiojimas jau buvo sustabdytas, nebeatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų antrą kartą per 12 mėnesių nuo jam išduoto atestato galiojimo sustabdymo dienos;

7) atestato turėtojas juridinis asmuo likviduojamas, atestato turėtojas fizinis asmuo mirė, yra pripažintas neveiksniu, ribotai veiksniu ar pripažintas nežinia kur esančiu.

Sprendimas dėl atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo panaikinimo priimamas per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytų aplinkybių paaiškėjimo. Jeigu sprendimui priimti reikalinga papildoma informacija iš kitų institucijų, įstaigų arba kitų fizinių ar juridinių asmenų, sprendimo priėmimo terminas gali būti vieną kartą pratęstas iki 10 darbo dienų, apie tai informavus pareiškėją iki sprendimo dėl atestato galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo, galiojimo sustabdymo panaikinimo priėmimo termino, nurodyto šioje dalyje, pabaigos.

Panaikinus atestato galiojimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys dėl naujo atestato gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų, išskyrus atvejus, kai atestato galiojimas buvo panaikintas jo turėtojo prašymu.

10.

Už atestatų ar jų dublikatų išdavimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka imama valstybės rinkliava.

Papildyta skirsniu:

Nr. XI-1170, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7427 (2010-12-11), i. k. 1101010ISTA0XI-1170

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

122 straipsnis. Transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis paslaugos kokybės užtikrinimo garantinio termino nustatymas

Atlikus transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis paslaugą, transporto priemonių oro kondicionierių pildymo fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis veiklos vykdytojas privalo suteikti oro kondicionieriaus pildymo paslaugos kokybės garantinį terminą, ne trumpesnį kaip trims mėnesiams.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-674, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24299

Papildyta skirsniu:

Nr. XI-1170, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7427 (2010-12-11), i. k. 1101010ISTA0XI-1170

PENKTASIS2 SKIRSNIS

NACIONALINĖS IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ APSKAITOS IR PROGNOZIŲ RENGIMO SISTEMOS

123 straipsnis. Nacionalinė išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistema

Aplinkos ministras paskiria už nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimą ir teikimą atsakingas institucijas, nustato šios ataskaitos (ar jos atskirų dalių) rengimo ir teikimo tvarką, periodiškumą ir terminus. Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos paskirtis – įvertinti iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos duomenų parengimą laiku, skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą.

Siekiant užtikrinti nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos kokybę ir siekiant į apskaitos procesą įtraukti Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, kitas institucijas, aplinkos ministras sudaro Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupę, tvirtina jos sudėtį ir darbo reglamentą. Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupės veiklos tikslas – atlikti ekspertines duomenų analizes, apskaičiuoti išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atskiruose energetikos, transporto, pramonės procesų ir produktų naudojimo, žemės ūkio, atliekų, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose. Nacionalinės išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos rengimo darbo grupės narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

124 straipsnis. Nacionalinė išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų prognozių rengimo sistema

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato nacionalinę politikos ir priemonių poveikio vertinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozių ir ataskaitų rengimo ir teikimo tvarką ir paskiria atsakingas už politikos ir priemonių poveikio vertinimą ir modeliavimu pagrįstą iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio prognozavimą institucijas.

125 straipsnis. Nacionalinis klimato kaitos komitetas

Nepriklausomoms mokslinėms konsultacijoms nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimo, vertinimo ir įgyvendinimo klausimais teikti sudaromas Nacionalinis klimato kaitos komitetas, kurio sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina aplinkos ministras. Nacionalinis klimato kaitos komitetas yra patariamoji Aplinkos ministerijos institucija, neturinti juridinio asmens statuso, sudaryta iš mokslo ir studijų institucijų atstovų.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-674, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24299

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

24 straipsnis. Ekonomines sankcijas skiriantys pareigūnai

Ekonomines sankcijas už šio įstatymo 23 straipsnyje numatytas veikas skiria Aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (toliau – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai).

25 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo iškėlimo tvarka

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nustatęs šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytą (-us) pažeidimą (-us), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas iškelia bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir surašo aplinkos ministro patvirtintos formos neteisėto ŠESD išmetimo į atmosferą aktą (toliau – aktas). Akte nurodoma:

1) įtariamas padaręs pažeidimą asmuo (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas arba fizinio asmens (jeigu pažeidėjas fizinis asmuo) vardas, pavardė, asmens kodas, nuolatinė gyvenamoji vieta);

2) pažeidimo esmė ir pažeidimą nustatantis šio įstatymo 23 straipsnio punktas;

3) skirtinos įtariamam padariusiam pažeidimą asmeniui ekonominės sankcijos dydis ir jį pagrindžiantys skaičiavimai ir motyvai;

4) bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas;

5) aktą surašęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas (vardas, pavardė, tarnybos vieta, pareigos, parašas).

Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto surašymo dienos jį surašęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas jo kopiją įteikia arba registruotąja pašto siunta išsiunčia įtariamam padariusiam pažeidimą asmeniui. Kartu su aktu šiam asmeniui įteikiamas (išsiunčiamas) pasiūlymas pasiaiškinti raštu dėl įtariamo pažeidimo padarymo, pateikti įrodymus ir prašymus per 10 darbo dienų.

26 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimo terminai

Ekonominės sankcijos už veikas, numatytas šio įstatymo 23 straipsnyje, skiriamos per vienus metus nuo pažeidimo nustatymo dienos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

27 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimo bylų proceso dalyviai

Nagrinėjant šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų pažeidimų bylas, dalyvauja:

1) įtariamas padaręs pažeidimą asmuo (jeigu įtariamas padaręs pažeidimą juridinis asmuo, – jo įgaliotas atstovas ir (ar) gynėjas);

2) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sprendimu – kiti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla;

3) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sprendimu – liudytojai, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys ar valstybės institucijų atstovai.

Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys yra laikomi proceso dalyviais.

Įtariamas padaręs pažeidimą asmuo ir proceso dalyviai apie ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuojami raštu.

28 straipsnis. Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas ir ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo atidėjimas

Byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjama dalyvaujant įtariamam padariusiam pažeidimą asmeniui ir proceso dalyviams.

Ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo metu įtariamas padaręs pažeidimą asmuo turi teisę susipažinti su surinkta bylos medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu, pateikti įrodymus, teikti prašymus.

Ekonominės sankcijos skyrimo byla nagrinėjama ir neatvykus įtariamam padariusiam pažeidimą asmeniui ir (ar) proceso dalyviams, jeigu žinoma, kad apie bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą jie informuoti ir raštu nepateikė motyvuoto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Sprendimą atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą Aplinkos apsaugos įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka priima šią bylą nagrinėjantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, priimdamas motyvuotą aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. Šiuo nutarimu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nagrinėjantis ekonominės sankcijos skyrimo bylą, nustato naują ekonominės sankcijos skyrimo bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas nutarimas įtariamam padariusiam pažeidimą asmeniui ir proceso dalyviams įteikiamas registruotąja pašto siunta.

29 straipsnis. Nutarimai, priimami išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, ir jų apskundimas

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, išnagrinėjęs ekonominės sankcijos skyrimo bylą, priima atitinkamą nutarimą:

1) skirti ekonominę sankciją;

2) nutraukti ekonominės sankcijos skyrimo bylą, jeigu nėra pažeidimų, numatytų šio įstatymo 23 straipsnyje, sudėties;

3) nutraukti bylą suėjus šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytiems terminams;

4) ekonominės sankcijos skyrimo byloje atlikti papildomą tyrimą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime įrašoma:

1) nutarimą priėmęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas (vardas, pavardė, tarnybos vieta);

2) bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas;

3) šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti pažeidėjo duomenys;

4) pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas;

5) pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai;

6) pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo;

7) šio įstatymo 23 straipsnio punktas, kuriame numatoma atsakomybė už pažeidėjo padarytą veiką;

8) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtas nutarimas (skiriamos ekonominės sankcijos dydis, jeigu ji skiriama), nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nutarimo formą tvirtina aplinkos ministras.

Nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba registruotąja pašto siunta išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio jis priimtas.

Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti nutarimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos ir skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka administraciniam teismui.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

30 straipsnis. Papildomo tyrimo atlikimas byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo

Jeigu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas priima šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nutarimą, papildomas tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos.

Atlikus papildomą tyrimą, ekonominės sankcijos skyrimo byla nagrinėjama šio įstatymo 25–29 straipsniuose nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Ekonominių sankcijų sumokėjimas ir išieškojimas

Asmenys paskirtas baudas sumoka į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarimo skirti ekonominę sankciją įsigaliojimo dienos.

Nutarimas skirti ekonominę sankciją gali būti perduotas vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo įsigaliojimo dienos. Jeigu bauda nesumokama per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo termino pabaigos perduodama antstoliams vykdyti baudos išieškojimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Asmenys, kuriems paskirta ekonominė sankcija už šio įstatymo 23 straipsnio 3 punkte nurodytas veikas, neatleidžiami nuo įsipareigojimo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų, atitinkančių tą perteklinį išmetamų ŠESD kiekį, kuris susidarytų, jeigu būtų atsisakoma kitų kalendorinių metų apyvartinių taršos leidimų

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ

Lietuvos Respublikos

klimato kaitos valdymo įstatymo

1 priedas

VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS IR JO TAIKYMO TAISYKLĖS

Veiklos rūšys, patenkančios į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – ES ATLPS):

Eil. Nr.

Veiklos rūšys

Išmetamos ŠESD

1.1.

Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendra vardinė šiluminė galia didesnė kaip 20 MW (išskyrus įrenginius, skirtus pavojingosioms arba komunalinėms atliekoms deginti).

Anglies dioksidas

1.2.

Naftos perdirbimas, kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra didesnė kaip 20 MW.

Anglies dioksidas

1.3.

Kokso gamyba.

Anglies dioksidas

1.4.

Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) išdeginimas arba kaitinimas, įskaitant granuliavimą.

Anglies dioksidas

1.5.

Ketaus arba plieno gamyba (pirminis arba antrinis liejimas), įskaitant tolydųjį liejimą, kai gamybos pajėgumai didesni kaip 2,5 tonos per valandą.

Anglies dioksidas

1.6.

Juodųjų metalų (įskaitant juodųjų metalų lydinius) gamyba arba perdirbimas, kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendra vardinė šiluminė galia viršija 20 MW. Perdirbimas apima ir apdorojimą valcavimo staklynuose, atkaitinimo krosnyse, kalvėse, liejyklose, dengimo ir dekapiravimo įrenginiuose.

Anglies dioksidas

1.7.

Pirminė aliuminio ar aliuminio oksido gamyba.

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

1.8.

Antrinė aliuminio gamyba, kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendra vardinė šiluminė galia didesnė kaip 20 MW.

Anglies dioksidas

1.9.

Spalvotųjų metalų gamyba arba perdirbimas, įskaitant lydinių gamybą, taurinimą, liejimą ir kt., kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendra vardinė šiluminė galia (įskaitant kaip redukcinį reagentą naudojamą kurą) didesnė kaip 20 MW.

Anglies dioksidas

1.10.

Cemento klinkerio gamyba rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumai didesni kaip 500 tonų per dieną, arba kitose krosnyse, kurių gamybos pajėgumai didesni kaip 50 tonų per dieną.

Anglies dioksidas

1.11.

Kalkių gamyba arba dolomito ar magnezito kalcinavimas rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumai didesni kaip 50 tonų per dieną.

Anglies dioksidas

1.12.

Stiklo, įskaitant stiklo pluoštą, gamyba, kai lydymo pajėgumai didesni kaip 20 tonų per dieną.

Anglies dioksidas

1.13.

Keraminių gaminių gamyba degimo būdu, visų pirma stogų čerpių, plytų, ugniai atsparių plytų, koklių, molio dirbinių arba porceliano gamyba, kai gamybos pajėgumai didesni kaip 75 tonos per dieną.

Anglies dioksidas

1.14.

Akmens vatos gamyba naudojant stiklą, uolienas arba šlaką, kai lydymo pajėgumai didesni kaip 20 tonų per dieną.

Anglies dioksidas

1.15.

Gipso džiovinimas arba kalcinavimas ar gipso plokščių ir kitų gipso produktų gamyba, kai kalcinuoto gipso ar džiovinto antrinio gipso gamybos bendras pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

Anglies dioksidas

1.16.

Celiuliozės iš medienos ar kitų pluoštinių medžiagų gamyba.

Anglies dioksidas

1.17.

Popieriaus ir kartono gamyba, kai gamybos pajėgumai yra didesni kaip 20 tonų per dieną.

Anglies dioksidas

1.18.

Suodžių gamyba, įskaitant organinių medžiagų (alyvų, deguto, krekingo produktų ir distiliacijos likučių) karbonizaciją, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.

Anglies dioksidas

1.19.

Azoto rūgšties gamyba.

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

1.20.

Adipo rūgšties gamyba.

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

1.21.

Glioksilo ir glioksilo rūgšties gamyba.

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

1.22.

Amoniako gamyba.

Anglies dioksidas

1.23.

Didelio masto organinių cheminių medžiagų gamyba, taikant krekingą, perdirbimą, dalinę arba visišką oksidaciją arba kitus panašius metodus, kai gamybos pajėgumai didesni kaip 100 tonų per dieną.

Anglies dioksidas

1.24.

Vandenilio (H2) ir sintezės dujų gamyba, kai gamybos pajėgumai didesni kaip 5 tonos per dieną.

Anglies dioksidas

1.25.

Natrio karbonato (Na2CO3) ir natrio hidrokarbonato (NaHCO3) gamyba.

Anglies dioksidas

1.26.

Įrenginių, kuriems taikomas šis įstatymas, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų rinkimas, kad jos galėtų būti transportuojamos ir saugomos anglies dioksido geologinėse saugyklose, kurios turi leidimą, išduotą pagal Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių reikalavimus.

Anglies dioksidas

1.27.

ŠESD gabenimas į anglies dioksido geologinę saugyklą, kuri turi leidimą, išduotą pagal Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių reikalavimus, išskyrus ŠESD, kurios pagal šį įstatymą priskiriamos kitai veiklai.

Anglies dioksidas

1.28.

Anglies dioksido geologinis saugojimas saugyklose, kurios turi leidimus, išduotus pagal Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių reikalavimus.

Anglies dioksidas

1.29.

Aviacija: 1.29.1. skrydžiai tarp aerodromų, esančių dviejose skirtingose valstybėse, išvardytose šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytame Europos Komisijos įgyvendinamajame akte dėl Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pasaulinę rinkos priemonę (CORSIA) taikančių valstybių sąraše (toliau – Komisijos įgyvendinamasis aktas), ir skrydžiai tarp Šveicarijos Konfederacijos arba Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir valstybių, išvardytų Komisijos įgyvendinamajame akte, ir (kasmet apskaičiuojamo reikalaujamo kompensavimo už praėjusius kalendorinius metus tikslais) skrydžiai į valstybes, išvardytas Komisijos įgyvendinamajame akte, iš tų valstybių, tarp jų ir skrydžiai tarp Šveicarijos Konfederacijos arba Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir valstybių, išvardytų Komisijos įgyvendinamajame akte, ir (kompensavimo reikalavimų taikant Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pasaulinę rinkos priemonę (CORSIA) skrydžiai į valstybes, išvardytas Komisijos įgyvendinamajame akte, iš tų valstybių ir tarp jų, taip pat skrydžiai tarp Šveicarijos Konfederacijos arba Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir valstybių, išvardytų Komisijos įgyvendinamajame akte, kiti skrydžiai tarp aerodromų, esančių dviejose skirtingose trečiosiose šalyse, kuriuos vykdo orlaivių naudotojai, atitinkantys visas šias sąlygas: 1.29.1.1. orlaivio naudotojai turi Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės išduotą oro vežėjo pažymėjimą arba yra įregistruoti ES valstybėje narėje, įskaitant tos ES valstybės narės atokiausius regionus, priklausomas teritorijas ir teritorijas; 1.29.1.2. nuo 2021 m. sausio 1 d. per metus jie išmeta daugiau kaip 10 000 tonų CO2, susidarančio naudojant lėktuvus, kurių didžiausia sertifikuotoji kilimo masė yra didesnė kaip 5 700 kg, skrydžiams, kuriems taikomas šio priedo 1.29 papunktis, išskyrus skrydžius, kurie prasideda ir baigiasi toje pačioje ES valstybėje narėje (įskaitant tos pačios ES valstybės narės atokiausius regionus); taikant šį papunktį, neatsižvelgiama į ŠESD kiekį, išmetamą vykdant šių rūšių skrydžius: 1.29.1.2.1. skrydžius valstybiniu orlaiviu; 1.29.1.2.2. humanitarinius skrydžius; 1.29.1.2.3. medicininius skrydžius; 1.29.1.2.4. karinius skrydžius; 1.29.1.2.5. gaisro gesinimo skrydžius; 1.29.1.2.6. skrydžius prieš humanitarinį, medicininį ar gaisrų gesinimo skrydį ar po jo, jeigu tokie skrydžiai įvyko tuo pačiu orlaiviu ir buvo reikalingi susijusiai humanitarinei, medicininei ar gaisrų gesinimo veiklai vykdyti arba orlaiviui po tos veiklos perkelti kitur kitai jo veiklai vykdyti; 1.29.2. orlaivių skrydžiai į ES valstybės narės, kuriai taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, teritorijoje esantį aerodromą arba iš jo. Šiai veiklai nepriskiriami: 1.29.2.1. skrydžiai, išskirtinai skirti skraidinti šalies, kuri nėra valstybė narė, oficialią misiją atliekančiam valdančiam monarchui ir jo artimiausioms giminėms, valstybės vadovams, vyriausybės vadovams ir vyriausybės ministrams, jeigu tai įrodo atitinkamas statuso žymuo skrydžio plane; 1.29.2.2. kariniais orlaiviais atliekami kariniai skrydžiai, muitinės ir policijos tarnybų skrydžiai; 1.29.2.3. skrydžiai, susiję su paieška ir gelbėjimu, gaisrų gesinimo skrydžiai, humanitariniai skrydžiai ir greitosios medicinos pagalbos skrydžiai, kuriuos vykdyti leido atitinkama kompetentinga institucija; 1.29.2.4. visi skrydžiai, išskirtinai vykdomi pagal vizualiųjų skrydžių taisykles, kaip apibrėžta 1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (Čikagos konvencija) 2 priede; 1.29.2.5. skrydžiai be tarpinių nutūpimų, užbaigiami orlaivio pakilimo aerodrome; 1.29.2.6. mokomieji skrydžiai, išskirtinai skirti licencijai gauti arba skrydžio įgulai – kvalifikacijai įgyti, jeigu tai įrodo atitinkamas žymuo skrydžio plane, jei skrydis neskirtas keleiviams ir (arba) kroviniams skraidinti arba orlaivio padėčiai nustatyti ar orlaiviui perkelti; 1.29.2.7. skrydžiai, išskirtinai skirti moksliniams tyrimams atlikti arba orlaiviams ar įrangai (naudojamai ore arba antžeminei) tikrinti, bandyti ar patvirtinti; 1.29.2.8. skrydžiai orlaivio, kurio patvirtinta didžiausia kilimo masė yra ne didesnė kaip 5 700 kg; 1.29.2.9. skrydžiai, atliekami pagal su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, kurie nustatyti pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių maršrutams atokiausiuose regionuose, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 299 straipsnio 2 dalyje, arba maršrutams, kuriais per metus siūloma pervežti ne daugiau kaip 50 000 keleivių; 1.29.2.10. skrydžiai, kurie, jeigu nebūtų taikomas šis papunktis, būtų priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos atlieka komercinės oro transporto priemonės naudotojas, vykdantis: 1.29.2.10.1. per tris iš eilės keturių mėnesių laikotarpius mažiau kaip 243 skrydžius per laikotarpį, arba 1.29.2.10.2. skrydžius, kurių bendras metinis išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis kaip 10 000 tonų. Skrydžiai, kurie yra nurodyti šio priedo 1.29.2.12 ir 1.29.2.13 papunkčiuose arba kurių vienintelis tikslas – skraidinti oficialią misiją vykdančius valstybės narės valdančius monarchus ir jų artimiausius šeimos narius, valstybių vadovus, vyriausybių vadovus ir ministrus, pagal šį papunktį šiai veiklai gali būti priskiriami; 1.29.2.11. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. – skrydžiai, kurie, jeigu nebūtų taikomas šis papunktis, būtų priskiriami šiai veiklos rūšiai ir kuriuos vykdo nekomercinio orlaivio naudotojas, vykdantis skrydžius, dėl kurių per metus iš viso išmetama mažiau kaip 1 000 tonų teršalų (įskaitant teršalus, išmetamus vykdant šio priedo 1.29.2.12 ir 1.29.2.13 papunkčiuose nurodytus skrydžius); 1.29.2.12. skrydžiai iš Šveicarijos Konfederacijoje esančių aerodromų į Europos ekonominės erdvės teritorijoje esančius aerodromus; 1.29.2.13. skrydžiai iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teritorijoje esančių aerodromų į Europos ekonominės erdvės teritorijoje esančius aerodromus.

Anglies dioksidas

1.30.

Jūrų transportas Jūrų transporto veikla, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2015/757, išskyrus jūrų transporto veiklą, kuriai taikoma šio reglamento 2 straipsnio 1a dalis, ir iki 2026 m. gruodžio 31 d. – šio reglamento 2 straipsnio 1b dalis.

Anglies dioksidas Nuo 2026 m. sausio 1 d. metanas (CH4) ir azoto suboksidas (N2O)

Atsižvelgiant į šio priedo 1 punkte nurodytas veiklos rūšis, ES ATLPS reikalavimai netaikomi:

2.1. įrenginiams arba jų dalims, kurie naudojami naujiems gaminiams ir procesams tirti, plėtoti ir bandyti;

2.2. įrenginiams, kai per atitinkamą ankstesnį 5 metų laikotarpį deginant biomasę, atitinkančią Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus biomasės naudojimo tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio sumažėjimo kriterijus, išmetamas ŠESD kiekis vidutiniškai viršija 95 procentus įrenginio bendro vidutinio išmetamo ŠESD kiekio.

Šio priedo 1 punkte nurodytų veiklos rūšių slenkstiniai dydžiai apibūdina gamybos pajėgumus arba našumą. Jeigu tame pačiame įrenginyje vykdoma tos pačios kategorijos kelių rūšių veikla, tokių veiklos rūšių pajėgumai sudedami.

Jeigu norima apskaičiuoti įrenginio bendrą vardinę šiluminę galią siekiant nustatyti, ar jį galima įtraukti į ES ATLPS, sudedamas visų jo techninių mazgų, kuriuose deginamas kuras, vardinė šiluminė galia. Šie mazgai gali būti įvairių tipų katilai, degikliai, turbinos, šildytuvai, kūryklos, atliekų deginimo įrenginiai, kalkių deginimo krosnys, džiovinimo krosnys, krosnys, džiovyklos, varikliai, degalų elementai, cheminio deginimo mazgai, deglai ir terminio arba katalizinio deginimo įrenginiai. Skaičiuojant įrenginio bendrą vardinę šiluminę galią, neatsižvelgiama į mazgus, kurių vardinė šiluminė galia mažesnė kaip 3 MW.

Jeigu mazgas skirtas veiklai, kurios ribinė vertė neišreiškiama bendra vardine šilumine galia, vykdyti, šios veiklos ribinė vertė laikoma svarbesne priimant sprendimą dėl įtraukimo į ES ATLPS.

Jeigu įrenginio pajėgumų ribinė bet kokios veiklos vertė šiame priede viršijama, visi mazgai, kuriuose deginamas kuras, išskyrus mazgus pavojingoms arba komunalinėms atliekoms deginti, įrašomi į leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Kai pasikeičia įrenginio, kuris į ES ATLPS taikymo sritį įtrauktas dėl jame veikiančių kuro deginimo įrenginių, kurių bendra vardinė šiluminė galia viršija 20 MW, gamybos procesai, siekiant sumažinti jo išmetamą ŠESD kiekį ir tam, kad jis nebesiektų tos ribos, įrenginio valdytojui leidžiama pasirinkti, kad, pakeitus įrenginio gamybos procesus, būtų tebetaikomi ES ATLPS reikalavimai iki šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto dabartinio ir kito 5 metų laikotarpio pabaigos. Tokio įrenginio valdytojas gali nuspręsti, ar, pakeitus šio įrenginio gamybos procesus, ES ATLPS jam būtų taikoma tik iki dabartinio 5 metų laikotarpio pabaigos, ar ir kitą 5 metų laikotarpį. Apie tokius pasikeitimus Europos Komisijai praneša aplinkos ministro paskirta atsakinga institucija, kai teikiamas ES ATLPS dalyvaujančių veiklos vykdytojų, kuriems suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, sąrašas pagal šio įstatymo 7 straipsnį.

Prie šio priedo 1.29 papunktyje nurodytų aviacijos veiklos rūšių priskiriami visi skrydžiai į valstybės narės, kuriai taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, teritorijoje esantį aerodromą ir iš jo, išskyrus nukrypti leidžiančias 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 421/2014, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tarptautinį susitarimą, kuriuo tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams nustatoma viena pasaulinė rinkos priemonė, nurodytas nuostatas.

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-674, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24299

TAR pastaba. nauja redakcija

Nr. XIV-2783, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12129

Lietuvos Respublikos

klimato kaitos valdymo įstatymo

2 priedas

REGULIUOJAMŲJŲ SUBJEKTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Veiklos rūšys

Išmetamos ŠESD

Pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose, nurodytuose šio priedo 3 punkte, deginti naudojamo kuro išleidimas vartoti. Šiai veiklai nepriskiriama: 1.1. kuro, naudojamo šio įstatymo 1 priede išvardytai veiklai vykdyti, išleidimas vartoti, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas deginti vykdant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) gabenimo į anglies dioksido geologinę saugyklą veiklą, kaip numatyta šio įstatymo 1 priedo 1.27 papunktyje; 1.2. kuro, kurio išmetamo ŠESD faktorius yra nulis, išleidimas vartoti; 1.3. pavojingųjų ar komunalinių atliekų, naudojamų kaip kuras, išleidimas vartoti.

Anglies dioksidas

Veiklos rūšys, susijusios su pastatais ir kelių transportu, atitinkančios šiuos išmetamo ŠESD kiekio šaltinius, apibrėžtus 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairėse, jų apibrėžtis pakoreguojant taip: 2.1. bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (CHP) (šaltinių kategorijos kodas 1A1a ii) ir šilumos gamybos įmonės (šaltinių kategorijos kodas 1A1a iii), jeigu šiluma gaminama šio priedo 2.3 ir 2.4 papunkčiuose nurodytų kategorijų reikmėms tiesiogiai arba per centralizuoto šilumos tiekimo tinklus; 2.2. kelių transportas (šaltinių kategorijos kodas 1A3b), išskyrus žemės ūkio transporto priemonių naudojimą grįstuose keliuose; 2.3. komercinės ir (arba) institucinės paskirties (šaltinių kategorijos kodas 1A4a); 2.4. gyvenamosios paskirties (šaltinių kategorijos kodas 1A4b).

Anglies dioksidas

Papildomos veiklos rūšys, atitinkančios šiuos išmetamo ŠESD kiekio šaltinius, apibrėžtus 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairėse: 3.1. energetika (šaltinių kategorijos kodas 1A1), išskyrus šio priedo 1 punkte apibrėžtas kategorijas; 3.2. gamybos pramonė ir statyba (šaltinių kategorijos kodas 1A2).

Anglies dioksidas

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-674, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24299

TAR pastaba. nauja redakcija

Nr. XIV-2783, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12129

Lietuvos Respublikos

klimato kaitos valdymo įstatymo

3 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/958 ir 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/959.

2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1123.

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/957.

2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2023/852.

2015 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2067, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 517/2014 nustatomi fizinių asmenų sertifikavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių įranga ir izoterminių sunkvežimių ir priekabų šaldymo įrenginiais, kuriuose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir įmonių sertifikavimo, susijusio su stacionaria šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įranga, kurioje yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, būtiniausi reikalavimai ir abipusio pripažinimo sąlygos.

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/839.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/857.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413.

10.

2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/2084.

11.

2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2122.

12.

2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės.

13.

2020 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2020/1071, kuriuo dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos netaikymo atvykstamiesiems skrydžiams iš Šveicarijos iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB.

14.

2020 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1208 dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014.

15.

2021 m. birželio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1416, kuriuo dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos netaikymo atvykstamiesiems skrydžiams iš Jungtinės Karalystės iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB.

16.

2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas).

17.

2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/955, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1060.

18.

2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas.

19.

2023 m. lapkričio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/2449, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757 taikymo taisyklės, susijusios su stebėsenos planų, išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų, dalinių išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų, atitikties patvirtinimo dokumentų ir bendrovės lygmens ataskaitų šablonais, ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1927.

20.

2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/573 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014.

21.

2024 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/590 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009.

Papildyta priedu:

TAR pastaba. nauja redakcija

Nr. XIV-2783, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12129

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1170, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7427 (2010-12-11), i. k. 1101010ISTA0XI-1170

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1, 5, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo penktuoju-1 skirsniu ir Įstatymo 2 priedo papildymo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2027, 2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 63-3168 (2012-06-05), i. k. 1121010ISTA0XI-2027

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 2, 9, 10, 12-1 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-291, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2691 (2013-05-25), i. k. 1131010ISTA0XII-291

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 2, 5, 7, 8, 10, 12-1 straipsnių, penktojo skirsnio ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1483, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21145

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 2, 5, 6, 8, 12-1, 13, 15, 18 ir 20 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-775, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18829

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 14 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1466, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11504

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 2, 9, 10 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT187-N15/2020, 2020-11-03, paskelbta TAR 2020-11-04, i. k. 2020-23045

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3132, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15377

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 antrojo skirsnio pavadinimo, 3, 4, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-674, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24299

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 pavadinimo, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 12-1, 13, 20 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-2 straipsniu ir penktuoju-2 skirsniu įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2783, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12129

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo Nr. XI-329 pakeitimo įstatymas