LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINES RESPUBLIKOS PATAISOS DARBŲ KODEKSAS

Kodeksas skelbtas: Žin., 1971, Nr. 20-142

Neoficialus kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PATAISOS DARBŲ KODEKSO PATVIRTINIMO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos

Pataisos darbų kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1971 metų spalio 1

d.

Vilnius, 1971 m. liepos 15 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PATAISOS DARBŲ KODEKSAS

PIRMASIS SKYRIUS

PATAISOS DARBŲ ĮSTATYMAI

Pirmasis skirsnis

PATAISOS DARBŲ ĮSTATYMAI

2 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

3 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

4 straipsnis. Bausmės atlikimo

pagrindas

Pagrindas, kuriuo atliekama

kriminalinė bausmė ir nuteistiesiems taikomos pataisos darbų poveikio

priemonės, yra tiktai įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

ANTRASIS SKYRIUS

Antrojo skyriaus pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

BENDRIEJI LAISVĖS ATĖMIMO

IR

PATAISOS DARBŲ BE LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMIŲ VYKDYMO NUOSTATAI

Antrasis skirsnis

BENDRIEJI LAISVĖS ATĖMIMO IR PATAISOS

DARBŲ BE LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMIŲ VYKDYMO NUOSTATAI

5 straipsnis. Įstaigos ir

organai, vykdantys teismų nuosprendžius, kuriais

nuteista

laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo

Teismų nuosprendžius, kuriais

nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, Lietuvos

Respublikoje vykdo Vidaus reikalų ministerijos pataisos darbų įstaigos ir

organai.

Pataisos darbų įstaigas Lietuvos

Respublikoje steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

6 straipsnis. Bausmės atlikimo

vietos

Lietuvos Respublikos piliečiai

ir nuolatiniai gyventojai, nuteisti laisvės atėmimu, bausmę atlieka Lietuvos

Respublikoje.

Užsieniečiai, nuteisti laisvės

atėmimu, bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje arba pagal Lietuvos Respublikos

tarptautines sutartis išduodami tų valstybių kompetentingiems pareigūnams.

Nuteistieji pataisos darbais be

laisvės atėmimo bausmę atlieka darbovietėje.

7 straipsnis. Pagrindinės

nuteistųjų pataisymo priemonės

Pagrindinės nuteistųjų pataisymo

priemonės yra bausmės atlikimo režimas, nuteistųjų darbas, auklėjamasis darbas

su nuteistaisiais, bendrasis lavinimas ir

profesinis parengimas.

Šios priemonės taikomos

atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo

asmenybę, taip pat jo elgesį bausmės atlikimo metu bei pažiūrą į darbą.

8 straipsnis. Asmenų,

atliekančių laisvės atėmimo ir pataisos darbų be laisvės

atėmimo bausmę,

teisinė padėtis

Asmenys, atliekantys laisvės

atėmimo ir pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmę, turi teises ir pareigas,

įstatymų nustatytas Lietuvos Respublikos piliečiams, su apribojimais, įstatymų

nustatytais nuteistiesiems, taip pat kylančiais iš teismo nuosprendžio ir

režimo, kurį šis kodeksas nustato tos rūšies bausmei atlikti.

Užsieniečių, kurie atlieka

laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, teisinę padėtį apibrėžia Lietuvos

Respublikos įstatymai, nustatantys šių asmenų teises ir pareigas jiems esant

Lietuvos Respublikoje, su apribojimais, įstatymų nustatytais nuteistiesiems,

taip pat kylančiais iš teismo nuosprendžio ir režimo, kurį šis kodeksas nustato

tos rūšies bausmei atlikti.

9

straipsnis. Visuomeninių organizacijų ir jų atstovų dalyvavimas taisant

nuteistuosius

Taisant

nuteistuosius, taip pat įgyvendinant įstaigų ir organų, vykdančių teismų

nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės

atėmimo, veiklos visuomeninę kontrolę, gali dalyvauti visuomeninės

organizacijos ir jų atstovai.

9 straipsnis.

Visuomeninių organizacijų ir jų atstovų dalyvavimas taisant

nuteistuosius

Taisant

nuteistuosius, taip pat įgyvendinant įstaigų ir organų, vykdančių teismų

nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės

atėmimo, veiklos visuomeninę kontrolę, gali dalyvauti visuomeninės

organizacijos ir jų atstovai.

10 straipsnis. Įstatymų

laikymasis vykdant ir atliekant bausmę

Visa pataisos darbų įstaigų ir

organų, vykdančių teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir

pataisos darbais be laisvės atėmimo, veikla grindžiama griežtu įstatymų

reikalavimų laikymusi.

Atliekantys bausmę asmenys

privalo nenukrypstamai laikytis įstatymų, kurie nustato jiems teismo

nuosprendžių paskirtos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, reikalavimų.

11 straipsnis. Bausmės vykdymo

kontrolė

Nuteistų laisvės atėmimu ir

pataisos darbais be laisvės atėmimo asmenų pažeistas bausmės atlikimo metu

teises ir valstybės teisėtus civilinius interesus įstatymo nustatytais atvejais

gina Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai.

Prokuroras kontroliuoja

nuosprendžių įvykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10,

Žin., Nr. 92-1799 (1994-11-29)

TREČIASIS

SKYRIUS

LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS VYKDYMO TVARKA

IR SĄLYGOS

Trečiasis skirsnis

PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ RŪŠYS, NUTEISTŲJŲ

SIUNTIMO

Į JAS IR LAIKYMO JOSE TVARKA

12 straipsnis. Pataisos darbų

įstaigų rūšys

Pataisos darbų įstaigos,

vykdančios laisvės atėmimo bausmę, yra šios: pataisos darbų kolonijos,

kalėjimai ir auklėjimo darbų kolonijos.

Nuteisti laisvės atėmimu

pilnamečiai asmenys bausmę atlieka pataisos darbų kolonijoje arba kalėjime, o

nepilnamečiai iki aštuoniolikos metų amžiaus - auklėjimo darbų kolonijoje.

Pataisos darbų kolonijos yra

pagrindinė pataisos darbų įstaigų rūšis laikyti nuteistiesiems laisvės atėmimu,

kuriems yra suėjusi pilnametystė.

13 straipsnis. Pataisos darbų

įstaigos rūšies nustatymas nuteistajam

Atitinkamo režimo pataisos darbų

įstaigos, kurioje nuteistieji atlieka bausmę, rūšį nustato teismas, remdamasis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsniu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

14 straipsnis. Nuteistųjų

laisvės atėmimu siuntimas bausmei atlikti

Asmenys, nuteisti laisvės

atėmimu, siunčiami bausmei atlikti ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos

dienos, kurią įsiteisėjo nuosprendis, arba nuo tos dienos, kurią jis nukreiptas

vykdyti.

Kardomojo kalinimo vietos

administracija, siųsdama nuteistąjį į pataisos darbų įstaigą, kartu praneša

nuteistojo šeimai arba kuriam nors iš artimųjų giminaičių apie vietą, kur jis

siunčiamas bausmei atlikti.

Tvarką, kuria nuteistieji

siunčiami į pataisos darbų įstaigas, nustato Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

15 straipsnis. Nuteistųjų

priėmimo į pataisos darbų įstaigas tvarka

Į pataisos darbų įstaigas

nuteistuosius priima tų įstaigų administracija Pataisos darbų įstaigų vidaus

tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

Sutinkamai su Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu pataisos darbų įstaigos

administracija tuojau praneša priėmusiam nuosprendį teismui apie nuosprendžio

vykdymą, taip pat apie vietą, kur nuteistasis atlieka bausmę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

16 straipsnis. Laikinas

nuteistųjų palikimas tardymo izoliatoriuje arba kalėjime

Prireikus atlikti tardymo

veiksmus kito asmens padaryto nusikaltimo byloje, nuteistasis laisvės atėmimu,

turintis atlikti bausmę pataisos darbų arba auklėjimo darbų kolonijoje, gali

būti paliekamas tardymo izoliatoriuje arba kalėjime, gavus prokuroro sankciją,

tam terminui, kurį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.

Tuo atveju, kai nuteistasis

traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje ir jam kaip kardomoji

priemonė parinktas suėmimas, jo laikymo tardymo izoliatoriuje terminai

nustatomi sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106

straipsniu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

17 straipsnis. Nuteistųjų

palikimas tardymo izoliatoriuje arba kalėjime ūkio

darbams

Išimtiniais atvejais asmenys,

pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu už nesunkius nusikaltimus ir kuriems

bausmę atlikti paskirta bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose, asmenys,

nuteisti ne daugiau kaip trejiems metams už sunkius nusikaltimus, taip pat

asmenys, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu už ūkinius arba pareiginius

nusikaltimus, jų sutikimu gali būti paliekami tardymo izoliatoriuje arba

kalėjime ūkio darbams.

Šiems darbams nuteistieji

paliekami tardymo izoliatoriaus arba kalėjimo viršininko įsakymu, esant

rašytiniam nuteistųjų sutikimui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

18 straipsnis. Atskiras

nuteistųjų laikymas pataisos darbų įstaigose

Pataisos darbų įstaigose

atskirai laikomi vyrai ir moterys; nepilnamečiai ir suaugusieji.

Pirmą kartą nuteisti laisvės

atėmimu vyrai laikomi atskirai nuo anksčiau atlikusių laisvės atėmimo bausmę,

pirmą kartą nuteisti už nesunkius nusikaltimus - nuo pirmą kartą nuteistų už

sunkius nusikaltimus; nuteistos laisvės atėmimu moterys ir nepilnamečiai

laikomi atskirai pagal šio kodekso 23, 37 ir 38 straipsniuose nustatytas

taisykles.

Izoliuotai nuo kitų nuteistųjų,

taip pat atskirai laikomi: nuteistieji už itin pavojingus valstybinius

nusikaltimus; itin pavojingi recidyvistai; nuteistieji, kuriems mirties bausmė

pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu nuteisti

teisėsaugos, valdžios ir valdymo organų atstovai. Nuteisti laisvės atėmimu

užsienio piliečiai paprastai laikomi atskirai nuo nuteistųjų Lietuvos

Respublikos piliečių. Be to, atskirai laikomi nuteistieji, kurie sistemingai

arba piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą.

Šiame straipsnyje numatyti

atskiro laikymo reikalavimai netaikomi pataisos darbų kolonijose, prie kurių organizuoti

vaikų(kūdikių) namai, laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ir pataisos darbų

kolonijose, kuriose laikomi ir gydomi infekcinėmis ligomis sergantys

nuteistieji. Nuteistieji šiose įstaigose laikomi teismo jiems priskirtos

kolonijos rūšies režimo sąlygomis. Nuteistųjų laikymo minėtose įstaigose bei

gydymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos

ministerijos, suderinusios su Generaline prokuratūra.

Šiame straipsnyje nustatyti

atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimai taip pat netaikomi pataisos darbų

kolonijose - gyvenvietėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

19 straipsnis. Nuteistųjų

atbuvimas viso bausmės laiko vienoje pataisos darbų

įstaigoje

Nuteistasis laisvės atėmimu turi

atbūti visą bausmės laiką paprastai vienoje pataisos darbų kolonijoje, viename

kalėjime ar vienoje auklėjimo darbų kolonijoje.

Perkelti nuteistąjį bausmei

toliau atlikti iš vienos kolonijos į kitą tos pačios režimo rūšies koloniją

arba iš vieno kalėjimo į kitą leidžiama, jam sergant arba iš esmės pasikeitus

nuteistųjų dirbamo darbo apimčiai ar pobūdžiui, taip pat esant kitų išimtinių

aplinkybių, kliudančių toliau laikyti nuteistąjį toje kolonijoje arba kalėjime.

Nuteistųjų perkėlimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerija.

Perkelti nuteistąjį iš vienos

kolonijos į kitą kitokios režimo rūšies koloniją, iš kolonijos į kalėjimą, taip

pat iš kalėjimo į koloniją gali teismas šio kodekso 39, 67 ir 69 straipsniuose

numatytais pagrindais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Nr. I-652, 1994-11-10,

Žin., Nr. 92-1799 (1994-11-29)

20 straipsnis. Nuteistojo

perkėlimas iš pataisos darbų įstaigos į tardymo

izoliatorių

arba kalėjimą

Perkelti nuteistąjį iš pataisos

darbų įstaigos į tardymo izoliatorių arba kalėjimą leidžiama:

ryšium su bylos nagrinėjimu

teisme - teismo nutartimi, bylos nagrinėjimo laikui;

ryšium su tardymo veiksmų

atlikimu kito asmens padaryto nusikaltimo byloje - gavus teisėjo sankciją,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytiems terminams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

21 straipsnis. Asmenų, nuteistų

laisvės atėmimu, laikymo sąlygų pakeitimas

bausmės

atlikimo metu

Priklausomai nuo elgesio ir

pažiūros į darbą nuteistųjų laikymo sąlygos gali būti keičiamos tiek toje

pačioje pataisos darbų įstaigoje, tiek ir perkeliant į kitas pataisos darbų

įstaigas.

Toje pačioje pataisos darbų

įstaigoje nuteistųjų laikymo sąlygos pakeičiamos pataisos darbų įstaigos

viršininko nutarimu.

Pakeitus nuteistųjų laikymo

sąlygas toje pačioje pataisos darbų įstaigoje, kartu suteikiamos pagerintos

laikymo sąlygos, numatytos šio kodekso 23-25, 33, 37 ir 38 straipsniuose, arba

kartu panaikinamos visos pagerintos laikymo sąlygos šio kodekso 69 straipsnyje

numatytais atvejais.

Nuteistųjų laikymo sąlygas,

perkeliant juos iš vienos pataisos darbų kolonijos į kitą kitokios režimo

rūšies koloniją, iš kolonijos į kalėjimą arba iš kalėjimo į koloniją, iš

bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijos į sustiprintojo režimo auklėjimo

darbų koloniją, pakeičia teismas šio kodekso 67 ir 69 straipsniuose nustatytais

pagrindais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Ketvirtasis skirsnis

PATAISOS DARBŲ KOLONIJOS

22 straipsnis. Pataisos darbų

kolonijų rūšys

Pataisos darbų kolonijos

skirstomos į kolonijas-gyvenvietes asmenims, padariusiems nusikaltimus dėl

neatsargumo, kolonijas-gyvenvietes asmenims, padariusiems tyčinius

nusikaltimus, kolonijas-gyvenvietes asmenims, aiškiai ėmusiems taisytis,

bendrojo režimo, sustiprintojo režimo, griežtojo režimo kolonijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

23 straipsnis. Bendrojo režimo

pataisos darbų kolonijos

Bendrojo režimo pataisos darbų

kolonijose atlieka bausmę vyrai, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu už

nesunkius nusikaltimus, taip pat laisvės atėmimu nuteistos moterys, išskyrus

moteris, kurioms mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.

Sutinkamai su Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsniu bendrojo režimo kolonijoje gali

atlikti bausmę taip pat ir kiti nuteistieji laisvės atėmimu, išskyrus

nuteistuosius, pripažintus itin pavojingais recidyvistais, ir nuteistuosius,

kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.

Bendrojo režimo pataisos darbų

kolonijose nuteistieji apgyvendinami bendrabučiuose, gali vaikščioti kolonijos

teritorijoje sutinkamai su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Bendrojo režimo kolonijose nuteistieji:

turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių

reikmenų;

turi teisę gauti per vienerius metus šešis trumpus ir

keturis ilgus pasimatymus;

gali gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir

siųsti laiškus, neribojant jų kiekio;

turi teisę gauti per vienerius metus penkis siuntinius

arba perdavimus.

Atbuvusiems ne mažiau kaip pusę

bausmės laiko nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi ir sąžiningai dirba, gali būti

papildomai leidžiama gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus per

metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27,

Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Nr. VIII-624,

1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

24 straipsnis. Sustiprintojo

režimo pataisos darbų kolonijos

Sustiprintojo režimo pataisos

darbų kolonijose atlieka bausmę vyrai, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu už

sunkius nusikaltimus.

Sutinkamai su Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsniu sustiprintojo režimo kolonijose

gali atlikti bausmę taip pat ir kiti nuteistieji laisvės atėmimu, išskyrus

nuteistuosius, kurie pripažinti itin pavojingais recidyvistais, ir

nuteistuosius, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.

Sustiprintojo režimo pataisos

darbų kolonijose nuteistieji apgyvendinami bendrabučiuose, gali vaikščioti

kolonijos teritorijoje sutinkamai su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos

taisyklėmis.

Sustiprintojo režimo kolonijose nuteistieji:

turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių

reikmenų;

turi teisę gauti per vienerius metus keturis trumpus

ir keturis ilgus pasimatymus;

gali gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir

siųsti laiškus, neribojant jų kiekio;

turi teisę gauti per vienerius metus keturis

siuntinius arba perdavimus.

Atbuvusiems ne mažiau kaip pusę

bausmės laiko nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi ir sąžiningai dirba, gali

būti papildomai leidžiama gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus

per metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27,

Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Nr. VIII-624,

1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

25 straipsnis. Griežtojo režimo

pataisos darbų kolonijos

Griežtojo režimo pataisos darbų

kolonijose atlieka bausmę vyrai, nuteisti laisvės atėmimu už itin pavojingus

valstybinius nusikaltimus arba pirmiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, taip pat

itin pavojingi recidyvistai.

Griežtojo režimo pataisos darbų

kolonijose negali būti laikomi nuteistieji vyrai, kuriems mirties bausmė

pakeista laisvės atėmimu.

Griežtojo režimo pataisos darbų

kolonijose nuteistieji apgyvendinami bendrabučiuose, gali vaikščioti kolonijos

teritorijoje sutinkamai su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Griežtojo režimo kolonijose nuteistieji:

turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių

reikmenų;

turi teisę gauti per vienerius metus tris trumpus ir

tris ilgus pasimatymus;

gali gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir

siųsti laiškus, neribojant jų kiekio;

turi teisę gauti per vienerius metus tris siuntinius

arba perdavimus.

Atbuvusiems ne mažiau kaip pusę

bausmės laiko nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi ir sąžiningai dirba, gali

būti papildomai leidžiama gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus

per metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27,

Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. VIII-624,

1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

26 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

27 straipsnis. Pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės

Pataisos darbų

kolonijose-gyvenvietėse atlieka bausmę asmenys, kuriems ši kolonijos rūšis

paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnį, taip pat

aiškiai ėmę taisytis asmenys, perkelti į šias kolonijas šio kodekso 67

straipsnyje numatyta tvarka iš bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimo

kolonijų.

Pataisos darbų

kolonijose-gyvenvietėse nuteistieji:

laikomi be apsaugos, bet su

priežiūra;

nuo nustatyto kėlimosi iki

gulimo laiko turi teisę laisvai vaikščioti visoje kolonijos teritorijoje;

gali dėvėti civilių drabužius,

turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimo naudotis pinigais;

gali be apribojimo siųsti ir

gauti laiškus, gauti banderoles su spauda, siuntinius, perdavimus, pinigines

perlaidas ir pasimatymus;

kolonijos administracijai

leidus, jeigu yra butų sąlygos, gali gyventi kolonijoje su savo šeimomis, pagal

galiojančius įstatymus įsigyti kolonijos teritorijoje gyvenamąjį namą ir turėti

asmeninį ūkį;

kolonijos administracijai

leidus, gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, bet tik

Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu tai reikalinga dėl jų dirbamo darbo

pobūdžio arba ryšium su mokymusi;

kolonijos administracijai

leidus, kartą per mėnesį, jeigu tą mėnesį negavo nuobaudų, gali iki dviejų

dienų ne darbo metu parvykti namo. Tokios išvykos leidžiamos pataisos darbų

kolonijos-gyvenvietės viršininko įsakymu.

Vienoje pataisos darbų

kolonijoje-gyvenvietėje gali būti laikomi nuteistieji vyrai ir moterys,

nepriklausomai nuo to, kurios režimo rūšies kolonijose jie buvo pirmiau

laikomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Penktasis skirsnis

KALĖJIMAI

28 straipsnis. Nuteistieji,

atliekantys bausmę kalėjimuose

Kalėjimuose atlieka bausmę

asmenys, nuteisti už sunkius nusikaltimus, ir itin pavojingi recidyvistai,

kuriems laisvės atėmimas paskirtas atlikti kalėjime, asmenys, perkelti iš

pataisos darbų kolonijų šio kodekso 69 straipsnyje numatytais pagrindais, taip

pat asmenys, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.

Kalėjimuose taip pat atlieka

bausmę nuteistieji, šio kodekso 17 straipsnyje nustatyta tvarka palikti

kalėjime ūkio darbams.

Leidžiama laikinai laikyti

kalėjime asmenis, kurie nuteisti laisvės atėmimu pataisos darbų arba auklėjimo

darbų kolonijoje, bet palikti kalėjime arba perkelti į jį sutinkamai su šio

kodekso 16 ir 20 straipsniais.

Be to,

leidžiama kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip dešimt parų, laikyti

asmenis, perkeliamus iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, taip pat

nuteistus nutrėmimu, su sargyba siunčiamus į bausmės atlikimo vietą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

29 straipsnis. Kalėjimų režimo

ypatumai

Nuteistieji kalėjimuose laikomi

bendrose kamerose. Būtinais atvejais motyvuotu kalėjimo viršininko nutarimu,

gavus prokuroro sutikimą, nuteistieji gali būti laikomi kamerose vienutėse.

Nuteistieji apgyvendinami

kamerose, laikantis šio kodekso 18 straipsnio reikalavimų.

Kalėjimuose laikomi nuteistieji,

kurie teismo pripažinti itin pavojingais recidyvistais, ir asmenys, kuriems

mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu, dėvi specialius drabužius.

Kalėjime laikomiems

nuteistiesiems pasivaikščiojimai duodami paprastai dienos metu specialiai

įrengtoje atvirame ore kalėjimo teritorijos dalyje. Nuteistųjų

pasivaikščiojimas gali būti prieš terminą nutraukiamas, jeigu jie pažeidžia

nustatytąsias taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

30 straipsnis. Kalėjimų režimo

rūšys

Kalėjimuose nustatomas dviejų

rūšių režimas: bendrasis ir griežtasis.

Bendrojo režimo sąlygomis laikomi

asmenys, pirmą kartą nuteisti kalėti, ir asmenys, perkelti iš griežtojo režimo.

Griežtojo režimo sąlygomis

laikomi: pirmiau kalėję asmenys; asmenys, nuteisti kalėti už nusikaltimus,

padarytus laisvės atėmimo vietose; asmenys, perkelti iš kolonijų bausmei

atlikti į kalėjimą; asmenys, nustatyta tvarka perkelti į griežtąjį režimą kaip

nuobaudos priemonė.

Laikymo griežtojo režimo

sąlygomis terminas nustatomas nuo dviejų iki šešių mėnesių ribose.

Griežtojo režimo sąlygomis

negali būti laikomos nėščios moterys, taip pat moterys, turinčios su savimi

žindomų kūdikių.

31 straipsnis. Nuteistųjų

laikymo kalėjime griežtojo režimo sąlygomis termino

nustatymo tvarka

Nuteistųjų laikymo kalėjime

griežtojo režimo sąlygomis terminas nustatomas, taip pat pakeičiamas kalėjimo

viršininko nutarimu.

Nutarime nurodomas laikymo

griežtojo režimo sąlygomis pagrindas ir terminas; tai paskelbiama nuteistajam

pasirašytinai.

32 straipsnis. Nuteistųjų

laikymas kalėjimuose bendrojo režimo sąlygomis

Nuteistieji, laikomi kalėjimuose bendrojo režimo

sąlygomis:

turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių

reikmenų;

turi teisę gauti per vienerius metus keturis trumpus

pasimatymus;

gali gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir

siųsti laiškus, neribojant jų kiekio;

turi teisę gauti per vienerius metus du siuntinius

arba perdavimus;

gauna kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o ligoniai

pagal gydytojų išvadą ir moterys, turinčios su savimi vaikų arba nėščios, - dvi

valandas.

Atbuvusiems ne mažiau kaip pusę

bausmės laiko nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi ir sąžiningai dirba, gali

būti papildomai leidžiama gauti du trumpalaikius pasimatymus per metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27,

Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. VIII-624,

1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

33 straipsnis. Nuteistųjų

laikymas kalėjimuose griežtojo režimo sąlygomis

Nuteistieji, laikomi kalėjimuose

griežtojo režimo sąlygomis:

turi teisę įsigyti maisto

produktų ir būtiniausių reikmenų;

gali gauti neribotą kiekį

banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio;

gauna kasdien pasivaikščioti

trisdešimt minučių.

Prieš terminą perkelti

nuteistąjį iš griežtojo į bendrąjį režimą leidžiama dėl sveikatos būklės, esant

atitinkamai medicininei išvadai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27,

Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

34 straipsnis. Nuteistųjų,

paliktų kalėjime arba tardymo izoliatoriuje ūkio

darbams,

laikymo režimas

Nuteistieji, pagal šio kodekso

17 straipsnį palikti kalėjime arba tardymo izoliatoriuje ūkio darbams, gyvena

atskiroje kalėjimo arba tardymo izoliatoriaus patalpoje izoliuoti nuo kitų

nuteistųjų, taip pat užtikrinant vyrų izoliavimą nuo moterų, jie laikomi

paprastai nerakinamose kamerose.

Nuteistieji, palikti kalėjime arba tardymo

izoliatoriuje ūkio darbams, naudojasi pinigais, gauna pasimatymus, siuntinius,

perdavimus ir banderoles tomis normomis, kurios nustatytos nuteistiesiems,

laikomiems bendrojo arba sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijose,

siunčia laiškus, neribojant jų kiekio. Jeigu šie asmenys dirba uždarose

patalpose, jie gauna kasdien po dvi valandas pasivaikščioti. Keturi ilgi

pasimatymai jiems pakeičiami aštuoniais trumpalaikiais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-624,

1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

35 straipsnis. Nuteistųjų,

laikinai paliktų kalėjime arba perkeltų į jį, laikymo

režimas

Nuteistieji laisvės atėmimu,

turintys atlikti bausmę pataisos darbų arba auklėjimo darbų kolonijose, bet

laikinai palikti kalėjime arba perkelti į jį sutinkamai su šio kodekso 16 ir 20

straipsniais, naudoja pinigus, gauna trumpus pasimatymus, siuntinius,

perdavimus ir banderoles, siunčia laiškus tomis normomis, kurios nustatytos

nuteistiesiems, laikomiems atitinkamos režimo rūšies pataisos darbų kolonijose.

Jie gauna kasdien dvi valandas pasivaikščioti.

Šeštasis skirsnis

AUKLĖJIMO

DARBŲ KOLONIJOS

36 straipsnis. Auklėjimo darbų

kolonijų rūšys

Auklėjimo darbų kolonijos

skirstomos į bendrojo režimo ir sustiprintojo režimo kolonijas.

37 straipsnis. Bendrojo režimo

auklėjimo darbų kolonijos

Bendrojo režimo auklėjimo darbų

kolonijose bausmę atlieka vyriškosios lyties nepilnamečiai, pirmą kartą

nuteisti laisvės atėmimu, be to, nuteistieji už nesunkius nusikaltimus, laikomi

atskirai nuo nuteistųjų už sunkius nusikaltimus, taip pat visos nuteistosios

nepilnametės.

Sutinkamai su Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsniu bendrojo režimo auklėjimo darbų

kolonijose gali atlikti bausmę ir kiti nepilnamečiai.

Bendrojo režimo auklėjimo darbų

kolonijose nuteistieji apgyvendinami bendrabučiuose, gali vaikščioti kolonijos

teritorijoje sutinkamai su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Bendrojo režimo auklėjimo darbų

kolonijose nuteistieji:

turi teisę įsigyti maisto

produktų ir būtiniausių reikmenų;

turi teisę gauti trumpus

pasimatymus, neribojant jų kiekio;

gali gauti šešis siuntinius arba

perdavimus per vienerius metus;

gali gauti neribotą kiekį

banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27,

Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

38 straipsnis. Sustiprintojo

režimo auklėjimo darbų kolonijos

Sustiprintojo režimo auklėjimo

darbų kolonijose bausmę atlieka vyriškosios lyties nepilnamečiai, ankščiau

atlikę laisvės atėmimo bausmę, taip pat perkeltieji iš bendrojo režimo

auklėjimo darbų kolonijų šio kodekso 69 straipsnyje numatytais pagrindais.

Sustiprintojo režimo auklėjimo

darbų kolonijose nuteistieji apgyvendami bendrabučiuose, gali vaikščioti

kolonijos teritorijoje sutinkamai su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos

taisyklėmis.

Sustiprinto režimo auklėjimo

darbų kolonijose nuteistieji:

turi teisę įsigyti maisto

produktų ir būtiniausių reikmenų;

turi teisę gauti trumpus

pasimatymus neribojant jų kiekio;

gali gauti penkis siuntinius

arba perdavimus per vienerius metus;

gali gauti neribotą kiekį

banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27,

Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

39 straipsnis. Nuteistųjų

perkėlimas iš auklėjimo darbų kolonijų į pataisos

darbų kolonijas

Nuteistieji, kuriems suėjo

aštuoniolika metų amžiaus, perkeliami iš auklėjimo darbų kolonijos bausmei

toliau atlikti į bendrojo arba sustiprintojo režimo pataisos darbų koloniją

priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnio,

nuteistojo teistumų skaičiaus, asmenybės ir elgesio.

Nuteistos moterys, kurioms suėjo

aštuoniolika metų amžiaus, perkeliamos iš bendrojo režimo auklėjimo darbų

kolonijos bausmei toliau atlikti į bendrojo režimo pataisos darbų koloniją.

Nuteistojo, kuriam suėjo

aštuoniolika metų amžiaus, perkėlimo į pataisos darbų koloniją klausimą

sprendžia teismas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

40 straipsnis. Nuteistųjų,

kuriems suėjo aštuoniolika metų amžiaus, palikimas

auklėjimo darbų

kolonijoje

Jeigu neteistieji, kuriems suėjo

aštuoniolika metų amžiaus, yra aiškiai ėmę taisytis, tai, siekiant įtvirtinti

jų pataisymo ir perauklėjimo rezultatus, sudaryti sąlygas jiems baigti bendrojo

lavinimo arba profesinį parengimą, jie gali būti paliekami auklėjimo darbų

kolonijoje iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kada

jiems sueis dvidešimt metų amžiaus.

Nuteistieji, kuriems suėjo

aštuoniolika metų amžiaus, paliekami auklėjimo darbų kolonijoje motyvuotu

kolonijos viršininko nutarimu, suderintu su nepilnamečių reikalų komisija ir

prokuroro sankcionuotu.

Nuteistiesiems, kurie, suėjus

jiems aštuoniolikai metų amžiaus, palikti auklėjimo darbų kolonijose, taikomas

režimas, darbo sąlygos, maitinimo ir materialinio buitinio aprūpinimo normos,

nustatyti nuteistiesiems nepilnamečiams.

Septintasis skirsnis

Septintojo skirsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

REŽIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE

41 straipsnis. Pagrindiniai

režimo laisvės atėmimo vietose reikalavimai

Pagrindiniai režimo laisvės

atėmimo vietose reikalavimai yra šie: būtinas neteistųjų izoliavimas ir

nuolatinė jų priežiūra; tikslus ir

nenukrypstamas nuteistųjų vykdymas savo pareigų; nuteistųjų skirtingų laikymo

sąlygų sudarymas priklausomai nuo jų padaryto nusikaltimo pobūdžio ir

pavojingumo laipsnio, nuteistojo asmenybės ir elgesio.

Nuteistiesiems daroma krata. Nuteistųjų asmens kratą

daro tos pačios lyties asmenys kaip ir kratomieji. Nuteistųjų korespondencija

turi būti cenzūruojama, o siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda -

tikrinami.

Pataisos darbų įstaigose

nustatoma griežtai reglamentuota vidaus tvarka.

Nuteistiesiems draudžiama turėti

su savimi pinigų ir vertingų daiktų, taip pat reikmenų, kurių sąrašą nustato

Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pas nuteistuosius rastieji

pinigai bei vertingi daiktai paimami ir perduodami į valstybės pajamas

motyvuotu pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu, prokuroro sankcionuotu.

Reikmenys, kuriais naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir priklausomai

nuo jų pobūdžio bei įsigijimo aplinkybių vadovaujantis Pataisos darbų įstaigų

vidaus tvarkos taisyklėmis perduodami saugoti, iki nuteistasis bus paleistas iš

pataisos darbų įstaigos, arba sunaikinami.

Šio kodekso nustatyta tvarka

nuteistiesiems leidžiama ne grynais pinigais įsigyti maisto produktų ir

būtiniausių reikmenų, gauti pasimatymus, siuntinius, perdavimus ir banderoles

su spauda, siųsti ir gauti pinigines perlaidas, susirašinėti.

Prireikus pataisos darbų

įstaigos administracija turi teisę patikrinti įeinančių ir išeinančių iš

pataisos darbų įstaigos asmenų, išskyrus deputatų, prokurorų bei kitų

pareigūnų, vykdančių pataisos darbų įstaigų veiklos kontrolę, daiktus ir

drabužius.

Užsieniečių, žurnalistų bei kitų

asmenų lankymosi pataisos darbų įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Generaline prokuratūra.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-382,

1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1663 (1997-07-16)

42 straipsnis. Asmenų,

atliekančių laisvės atėmimo bausmę, dienotvarkė

Nuteistųjų dienotvarkė turi

numatyti griežtai reglamentuotą jų elgesį per visą parą ir apimti darbo, poilsio,

mokymosi ir auklėjamųjų renginių laiką.

Nuteistųjų dienotvarkę nustato

įstaigos viršininkas, vadovaudamasis šiuo kodeksu ir Pataisos darbų įstaigų

vidaus tvarkos taisyklėmis.

Dienotvarkė paskelbiama

nuteistiesiems.

43 straipsnis. Nuteistųjų teisė

įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų

Nuteistiesiems leidžiama įsigyti

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pinigus, uždirbtus laisvės atėmimo

vietose, o nuteistiems nedarbingiems asmenims, nėščioms moterims, žindyvėms ir

nepilnamečiams - taip pat ir už pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose.

Dirbantiems ir gerai

besielgiantiems nuteistiesiems pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo

pavaduotojas gali leisti įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ir už

pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose.

Darbingiems, tačiau

neaprūpintiems darbu nuteistiesiems, jeigu jie gerai elgiasi, leidžiama įsigyti

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pinigus, esančius jų asmeninėse

sąskaitose. Tokių nuteistųjų sąrašą tvirtina pataisos darbų įstaigos

viršininkas.

Maisto produktų bei būtiniausių

reikmenų, kuriuos pataisos darbų įstaigose leidžiama pirkti nuteistiesiems,

sąrašą ir kiekį nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

44 straipsnis. Nuteistųjų teisė

įsigyti literatūros ir rašymo reikmenų

Nuteistiesiems leidžiama už

lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros

bei rašymo reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus.

Teisę prenumeruoti

nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų giminaičiai, taip pat kiti

fiziniai bei juridiniai asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

45 straipsnis. Nuteistųjų teisė

pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis

Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai,

iki keturių valandų trukmės, ir ilgalaikiai, iki dviejų parų trukmės.

Pasimatymų skaičių ir rūšis nustato šio kodekso 23-25, 32, 37 ir 38

straipsniai.

Trumpalaikiai pasimatymai leidžiami su giminaičiais ar

kitais asmenimis pataisos darbų įstaigos atstovo akivaizdoje.

Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami, suteikiant teisę

kartu gyventi, su artimais giminaičiais, nurodytais Lietuvos Respublikos

baudžiamojo proceso kodekso 25 straipsnyje, ir kitais asmenimis, su kuriais

nuteistieji turi vaikų.

Jei nuteistasis serga sunkia

liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos darbų įstaigos viršininkas privalo leisti

nuteistojo giminaičiams ji aplankyti. Tokie aplankymai į pasimatymų skaičių

neįskaitomi.

Pasimatymų, aplankymų ir

telefoninių pokalbių tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos

taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-624,

1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

451 straipsnis.

Trumpalaikiai išvykimai už laisvės atėmimo vietų ribų

Nuteistiesiems, laikomiems

bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose, visų rūšių auklėjimo darbų

kolonijose ir kolonijose-gyvenvietėse, taip pat nuteistiesiems, išskyrus

nuteistus už smurtinius nusikaltimus, laikomiems sustiprintojo režimo pataisos

darbų kolonijose, gali būti leidžiama išvykti už laisvės atėmimo vietų ribų ne

ilgiau kaip dešimčiai parų ryšium su artimo giminaičio mirtimi ar sunkia liga,

gresiančia ligonio gyvybei, bei gaivaline nelaime, padariusia didelę

materialinę žalą nuteistajam ar jo šeimai.

Leidimą išvykti, suderinęs su

prokuroru, duoda pataisos darbų įstaigos viršininkas, atsižvelgdamas į

nuteistojo asmenybę ir elgesį. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš

pataisos darbų įstaigos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionpinigius

moka pats nuteistasis arba jo giminaičiai.

Tvarką, kuria nuteistiesiems

leidžiama išvykti už laisvės atėmimo vietų ribų, nustato Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Generaline prokuratūra.

452 straipsnis.

Nuteistųjų moterų, turinčių vaikų, kurie laikomi pataisos darbų

įstaigų vaikų

(kūdikių) namuose, teisė pasimatyti su savo vaikais

Nuteistosios moterys, turinčios

vaikų, kurie laikomi pataisos darbų įstaigų vaikų (kūdikių) namuose, turi teisę

kasdien ne mažiau kaip po dvi valandas pasimatyti su savo vaikais.

Į pasimatymo su vaikais laiką

neįskaitoma žindančioms motinoms skirtas vaikų maitinimo laikas.

Pasimatymų su vaikais tvarką

nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

45(3) straipsnis. Nuteistųjų teisė skambinti telefonu

šeimai arba artimiesiems

Nuteistieji, laikomi auklėjimo darbų kolonijose ir

pataisos darbų kolonijose, turi teisę paskambinti telefonu šeimai arba

artimiesiems.

Skambinimo telefonu adresatus pasirenka ir išlaidas

apmoka patys nuteistieji.

Nuteistiesiems, laikomiems kalėjimuose bendrojo arba

griežtojo režimo sąlygomis, uždarytiems į baudos izoliatorių, drausmės

izoliatorių ar karcerį, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, skambinti telefonu

draudžiama.

Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos

darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-624,

1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

46 straipsnis. Advokatų

lankymasis pas nuteistuosius

Advokatų lankymasis pas

nuteistuosius neribojamas. Tokie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.

Nuteistųjų susitikimai su

advokatu vyksta vadovaujantis Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos

taisyklėmis, nedalyvaujant įstaigos administracijos atstovams.

47 straipsnis. Nuteistųjų teisė

gauti siuntinius, perdavimus ir banderoles su

spauda

Siuntinių ir perdavimų skaičių

nuteistiesiems nustato šio kodekso 23-25, 32, 37 ir 38 straipsniai.

Nuteistiesiems, laikomiems

pataisos darbų kolonijose, ilgalaikio pasimatymo metu, o nuteistiesiems,

laikomiems kalėjimuose bendrojo režimo sąlygomis, auklėjimo darbų kolonijose ir

laisvės atėmimo vietų stacionarinėse gydymo įstaigose, trumpalaikio pasimatymo

metu leidžiama gauti perdavimą. Šis perdavimas neįskaitomas į bendrą šio

kodekso 23-25, 32, 37 ir 38 straipsniuose nustatytą siuntinių ir perdavimų

skaičių.

Nuteistieji, laikomi laisvės

atėmimo vietų stacionarinėse gydymo įstaigose, siuntinius ir perdavimus gauna

pagal teismo jiems paskirtos pataisos darbų įstaigos režimo rūšies normas.

Perdavimas neturi sverti daugiau

kaip dešimt kilogramų. Siuntinio svorį nustato Lietuvos Respublikos pašto

taisyklės.

Tvarką, kuria siuntiniai,

perdavimai ir banderolės su spauda priimami ir įteikiami nuteistiesiems, taip

pat daiktų, kuriuos nuteistiesiems gauti draudžiama, sąrašą nustato Pataisos

darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pataisos darbų įstaigos

administracija privalo priimti maisto produktų labdaros siuntas. Šių siuntų

priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų

vidaus tvarkos taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

471 straipsnis.

Nuteistųjų, negaunančių siuntinių ar perdavimų, teisė pirkti

leidžiamus

siųsti siuntiniuose bei perdavimuose maisto produktus

ir daiktus

Nuteistiesiems, negaunantiems

siuntinių ir perdavimų, suteikiama teisė pirkti už pinigus, esančius jų

asmeninėse sąskaitose, maisto produktus ir daiktus, leidžiamus siųsti

siuntiniuose ir perdavimuose, neviršijant šio kodekso 47 straipsnyje nustatyto

siuntinių ir perdavimų svorio.

Šių nuteistųjų sąrašą tvirtina

pataisos darbų įstaigos viršininkas, o šios teisės realizavimo tvarką nustato

Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

472

straipsnis. Nuteistųjų teisė naudotis portatyviniais televizoriais ir

tranzistoriniais

radijo imtuvais

Nuteistiesiems leidžiama

naudotis giminių arba artimųjų perduotais portatyviniais televizoriais bei

radijo imtuvais.

Naudojimosi portatyviniais

televizoriais ir radijo imtuvais tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus

tvarkos taisyklės.

Iš nuteistųjų, sistemingai

pažeidinėjančių naudojimosi portatyviniais televizoriais arba radijo imtuvais

tvarką, minėti daiktai motyvuotu įstaigos viršininko nutarimu paimami ir

saugomi pataisos darbų įstaigoje. Šie daiktai grąžinami giminėms arba

artimiesiems, esant jų arba nuteistojo raštiškam pareiškimui, arba nuteistajam,

jam atlikus bausmę.

47(3) straipsnis. Nuteistųjų teisė turėti

laikrodžius, nešioti šukuoseną, dėvėti savo

drabužius bei avėti savo avalynę

Nuteistiesiems leidžiama turėti laikrodžius,

pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę,

gautus siuntinyje, perdavime, pasimatymų metu arba įsigytus pataisos darbų

įstaigos parduotuvėje.

Nuteistiems vyrams leidžiama nešioti trumpą tvarkingą

šukuoseną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-382,

1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1663 (1997-07-16)

472 straipsnis.

Nuteistųjų teisė naudotis portatyviniais televizoriais ir

tranzistoriniais

radijo imtuvais

Nuteistiesiems leidžiama

naudotis giminių arba artimųjų perduotais portatyviniais televizoriais bei

radijo imtuvais.

Naudojimosi portatyviniais

televizoriais ir radijo imtuvais tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus

tvarkos taisyklės.

Iš nuteistųjų, sistemingai

pažeidinėjančių naudojimosi portatyviniais televizoriais arba radijo imtuvais

tvarką, minėti daiktai motyvuotu įstaigos viršininko nutarimu paimami ir

saugomi pataisos darbų įstaigoje. Šie daiktai grąžinami giminėms arba

artimiesiems, esant jų arba nuteistojo raštiškam pareiškimui, arba nuteistajam,

jam atlikus bausmę.

473 straipsnis.

Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius, nešioti šukuoseną bei avėti

lengvą avalynę

Nuteistiesiems leidžiama turėti

laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, avėti tamsią vienos spalvos

avalynę, o moterims - dėvėti vienos spalvos suknelę, gautus siuntinyje,

perdavime arba pasimatymų metu.

Nuteistiesiems vyrams leidžiama

nešioti trumpą tvarkingą šukuoseną.

48 straipsnis. Nuteistųjų teisė

gauti ir siųsti pinigines perlaidas

Nuteistiesiems leidžiama gauti

pinigines perlaidas ir siųsti jas giminaičiams, o pataisos darbų įstaigos

administracijai leidus - ir kitiems asmenims.

Pataisos darbų įstaigos

administracija privalo priimti nuteistajam atneštus grynuosius pinigus. Grynųjų

pinigų priėmimo tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Gautos pinigų sumos įrašomos į

asmeninę nuteistojo sąskaitą, o pataisos darbų kolonijoje-gyvenvietėje -

įteikiamos nuteistajam.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

49 straipsnis. Nuteistųjų teisė

susirašinėti

Nuteistiesiems leidžiama siųsti

ir gauti laiškus, neribojant jų kiekio.

Susirašinėjimas tarp laisvės

atėmimo vietose laikomų nuteistųjų, kurie nėra giminaičiai, draudžiamas.

Pataisos darbų įstaigos

administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų

įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos

dienos, kurią laiškas buvo gautas arba nuteistojo įteiktas.

Siunčiamų laiškų pašto išlaidas

apmoka nuteistieji.

50 straipsnis. Nuteistųjų teisė

kreiptis į valstybės organus, visuomenines

organizacijas

bei pareigūnus su pasiūlymais, pareiškimais ir

skundais

Nuteistieji turi teisę kreiptis

su pasiūlymais, pareiškimais ir skundais į valstybės organus, visuomenines

organizacijas ir pareigūnus. Prie nuteistųjų pasiūlymų, pareiškimų ir skundų,

esant reikalui, pridedami pataisos darbų įstaigos administracijos

paaiškinamieji raštai.

Prokurorui, valstybės institucijoms ir Europos žmogaus

teismui adresuoti pasiūlymai, pareiškimai ir skundai necenzūruojami ir

išsiunčiami per vieną parą nuo jų gavimo momento.

Atsakymai į nuteistųjų

pasiūlymus, pareiškimus ir skundus paskelbiami pasirašytinai per tris dienas

nuo jų gavimo momento.

Nuteistieji turi teisę

tiesiogiai kreiptis į deputatą, Vyriausybės narį, Vidaus reikalų ministerijos

atstovą arba prokurorą jų lankymosi laisvės atėmimo vietose metu.

Nuteistiesiems draudžiama siųsti

kolektyvinius skundus bei pareiškimus.

Nuteistiesiems draudžiama

kreiptis į valstybės organus, visuomenines organizacijas bei pareigūnus su

pasiūlymais, pareiškimais ir skundais už kitus nuteistuosius arba ne per

pataisos darbų įstaigos administraciją.

Siunčiamų pasiūlymų, pareiškimų

ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1212a,

1999-06-03, Žin., 1999, Nr. 56-1810 (1999-06-25)

501 straipsnis.

Nuteistųjų teisė dalyvauti rinkimuose, referendumuose ar

visuotinėse

apklausose (plebiscituose)

Asmenys, atliekantys laisvės

atėmimo bausmę, turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos

Respublikos Seimo rinkimuose, taip pat referendumuose ir visuotinėse apklausose

(plebiscituose).

Dalyvavimo rinkimuose,

referendumuose ir visuotinėse apklausose (plebiscituose) tvarką nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Aštuntasis

skirsnis

Aštuntojo skirsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

ATLIEKANČIŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ

ASMENŲ DARBAS

51 straipsnis. Nuteistųjų

įtraukimas į darbą

Kiekvienas nuteistasis privalo

dirbti. Pataisos darbų įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad

nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek

galima, į turimą specialybę.

Nuteistieji įtraukiami į darbą

paprastai pataisos darbų įstaigų įmonėse.

Nuteistųjų, įtraukiamų į darbą

ne pataisos darbų įstaigų įmonėse, darbas organizuojamas specialiai įrengtose

gamybos zonose, laikantis izoliavimo ir apsaugos reikalavimų.

Nuteistųjų darbas

organizuojamas, laikantis šio kodekso 18 straipsnyje numatyto atskiro

nuteistųjų laikymo reikalavimų.

Darbų ir pareigų, kuriose

draudžiama naudoti nuteistųjų darbą, sąrašą nustato Pataisos darbų įstaigų

vidaus tvarkos taisyklės.

Gamybinė ūkinė pataisos darbų

įstaigų veikla privalo tarnauti pagrindiniam jų uždaviniui – nuteistųjų

pataisymui.

52 straipsnis. Nuteistųjų darbo

sąlygos

Nuteistiesiems, atliekantiems

bausmę pataisos darbų kolonijose ir kalėjimuose, nustatoma aštuonių valandų

darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato Pataisos darbų įstaigų

vidaus tvarkos taisyklės. Nuteistiesiems suteikiama viena poilsio diena per

savaitę, taip pat jie atleidžiami nuo darbo švenčių dienomis.

Darbuose, kur dėl gamybos sąlygų

negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės arba kassavaitinės

darbo trukmės, vadovaujantis darbo įstatymais, leidžiama taikyti suminę darbo

laiko apskaitą, bet vidutinė darbo trukmė per mėnesį neturi viršyti aštuonių

valandų per dieną.

Įtraukus nuteistuosius į darbą

poilsio arba švenčių dienomis, jiems per mėnesį suteikiamas poilsis kitomis

dienomis.

Nuteistųjų, atliekančių bausmę

pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse ir auklėjimo darbų kolonijose, darbo ir

poilsio laikas nustatomas bendrais pagrindais vadovaujantis darbo įstatymais.

Nuteistųjų darbas organizuojamas

laikantis darbo įstatymų nustatytų darbo apsaugos ir saugumo technikos

taisyklių.

Nuteistieji bausmės atlikimo

laikotarpiu neturi teisės į atostogas.

521 straipsnis.

Nuteistųjų darbo stažas

Nuteistiesiems,

nepažeidžiantiems režimo ir įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias

užduotis, darbo laikas, atliekant bausmę, gali būti įskaitytas į bendrąjį darbo

stažą.

Darbo laikas įskaitomas į

bendrąjį darbo stažą teismo sprendimu, tarpininkaujant pataisos darbų įstaigos

administracijai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 414

straipsnyje nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Nuteistųjų darbo

apmokėjimas

Pataisos darbų kolonijose ir

kalėjimuose į nuteistųjų, įvykdančių išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis,

asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepriklausomai nuo visų išskaitų ne mažiau

kaip 20%, o į pirmos ir antros grupės invalidų asmeninę sąskaitą - ne mažiau

kaip 30% jiems priskaityto mėnesinio uždarbio.

Auklėjimo darbų kolonijose į

nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepriklausomai nuo visų išskaitų

ne mažiau kaip 50% jiems priskaityto mėnesinio uždarbio.

Pataisos darbų

kolonijose-gyvenvietėse nuteistiesiems nepriklausomai nuo visų išskaitų

išmokama ne mažiau kaip 50% bendrojo uždarbio.

Šio straipsnio pirmojoje ir

trečiojoje dalyse numatytos taisyklės gali būti netaikomos tik tiems nuteistiesiems,

kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams.

54 straipsnis. Išskaitos iš

nuteistųjų bendrojo darbo užmokesčio

Iš nuteistųjų uždarbio į pataisos darbų įstaigose

sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą išskaičiuojama: pataisos darbų

kolonijose - 25 procentai, pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse - 10

procentų, auklėjimo darbų kolonijose - 20 procentų, kalėjimuose - 25 procentai

bendrojo darbo užmokesčio. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies,

priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės

paramos nuteistiesiems fondo naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Be to, iš bendrojo darbo

užmokesčio, išskyrus pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse, išskaitomi 5

procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti

nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu, pataisos

darbų įstaigos viršininkui leidus, nuteistasis gali panaudoti pinigų sumas,

esančias neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje

pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu

arba pervedant jį į pataisos darbų koloniją-gyvenvietę.

Padarius išskaitas iš nuteistojo

darbo užmokesčio, nustatytas šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, iš

likusios uždarbio sumos daromos išskaitos pagal vykdomuosius raštus ir kitus

vykdomuosius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta

tvarka.

Alimentai nepilnamečiams vaikams

apskaičiuojami pagal nuteistojo visą darbo užmokestį ir išskaitomi pirmiau negu

išskaitos nuteistųjų išlaikymo išlaidoms iš dalies apmokėti.

Nuteistiesiems, atliekantiems

bausmę pataisos darbų kolonijose, kalėjimuose ir auklėjimo darbų kolonijose,

maistas ir drabužiai teikiami nemokamai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. VIII-518,

1997-11-18, Žin., 1997, Nr. 109-2755 (1997-12-03)

54(1) straipsnis.

Atleidimas nuo išskaitų į pataisos darbų įstaigose sudaromą socialinės paramos

nuteistiesiems fondą

Neturintiems nuobaudų ir įvykdantiems išdirbio normas

ar nustatytąsias užduotis nuteistiesiems bei nevengiantiems darbo invalidams,

kurių asmeninėse sąskaitose yra mažiau kaip vieno minimalaus gyvenimo lygio

dydžio pinigų suma, pataisos darbų įstaigos viršininko sprendimu ne ilgiau kaip

šešis mėnesius iki pasibaigiant bausmės laikui gali būti nedaromos išskaitos iš

darbo užmokesčio į pataisos darbų įstaigose sudaromą socialinės paramos

nuteistiesiems fondą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. VIII-518,

1997-11-18, Žin., 1997, Nr. 109-2755 (1997-12-03)

541 straipsnis.

Atleidimas nuo išskaitų pataisos darbų įstaigoms išlaikyti

Neturintiems nuobaudų ir

įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis nuteistiesiems bei

nevengiantiems darbo invalidams, kurių asmeninėse sąskaitose yra mažiau kaip

vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio pinigų suma, pataisos darbų įstaigos

viršininko sprendimu ne ilgiau kaip šešis mėnesius iki pasibaigiant bausmės

laikui gali būti nedaromos išskaitos iš darbo užmokesčio pataisos darbų

įstaigoms išlaikyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

55 straipsnis. Nuteistųjų

įtraukimas į neapmokamus darbus

Nuteistieji gali būti, nemokant

už darbą, įtraukiami tiktai į laisvės atėmimo vietų ir gretimų teritorijų

tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūrinių-buitinių sąlygų gerinimo darbus.

Nurodytieji darbai atliekami

eilės tvarka ir ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi

valandas per dieną.

56 straipsnis. Asmenų, netekusių

darbingumo bausmės atlikimo metu,

aprūpinimas

pensijomis

Asmenys, kurie neteko darbingumo

bausmės atlikimo metu, paleidus juos iš laisvės atėmimo vietos, turi teisę į

pensiją ir į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

atvejais ir tvarka.

Devintasis skirsnis

Skirsnio pavadinimas

keistas:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

AUKLĖJAMASIS DARBAS SU ATLIEKANČIAIS

LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ NUTEISTAISIAIS

57 straipsnis. Auklėjamojo darbo

organizavimas

Su asmenimis, atliekančiais

laisvės atėmimo bausmę, dirbamas auklėjamasis darbas, kuriuo siekiama auklėti

juos, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus, keltų nuteistųjų

sąmoningumą ir kultūros lygį, ugdytų naudingą jų iniciatyvą.

Auklėjamąjį darbą su

nuteistaisiais organizuoja pataisos darbų įstaigų administracija. Šiame darbe

gali dalyvauti visuomeninės organizacijos ir jų atstovai.

Nuteistųjų dalyvavimas

auklėjamuosiuose renginiuose skatinamas ir į jį atsižvelgiama nustatant

nuteistųjų pasitaisymo ir persiauklėjimo laipsnį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

58 straipsnis. Pagrindinės

auklėjamojo darbo formos

Pagrindinės auklėjamojo darbo su

nuteistaisiais formos yra šios:

individualus darbas, dirbamas

atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo asmenybę, į nuteistojo padarytą

nusikaltimą, amžių, išsilavinimą, profesiją ir kitas ypatybes;

kultūrinis masinis darbas.

Auklėjamasis darbas su

nuteistaisiais dirbamas diferencijuotai, atsižvelgiant į pataisos darbų

įstaigos rūšį ir joje nustatytą režimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

581 straipsnis. Sunkiai

auklėjamųjų nuteistųjų būriai pataisos darbų kolonijose

Bendrojo, sustiprintojo ir

griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, išskyrus įstaigas, turinčias gydymo

įstaigos statusą, gali būti įsteigiamas sunkiai auklėjamų nuteistųjų būrys, į

kurį kolonijos administracijos sudarytos komisijos sprendimu perkeliami

nuteistieji, nereaguojantys į auklėjamojo arba profilaktinio pobūdžio poveikio

priemones.

Nuteistieji, perkelti į tokį

būrį, turi tas pačias bendrąsias teises ir pareigas kaip ir kiti nuteistieji,

laikomi bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose,

tačiau jiems taikoma griežtesnė izoliacija bei priežiūra. Šių būrių nuostatus

tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su

generaliniu prokuroru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

59 straipsnis. Savaveiksmiškos

organizacijos laisvės atėmimo vietose

Siekiant ugdyti nuteistųjų,

atliekančių bausmę laisvės atėmimo vietose, kolektyvizmo įgūdžius ir skatinti

naudingą jų iniciatyvą, taip pat panaudoti kolektyvo įtaką nuteistiesiems

pataisyti ir perauklėti, pataisos darbų įstaigose sudaromos nuteistųjų

savaveiksmiškos organizacijos, kurios dirba, tų įstaigų administracijos

vadovaujamos.

Nuteistieji, esantys

savaveiksmiškų organizacijų sudėtyje, neatleidžiami nuo pagrindinio darbo

gamyboje.

60 straipsnis. Nuteistųjų

savaveiksmiškų organizacijų rūšys ir jų darbo tvarka

Bendrojo, sustiprintojo,

griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, kolonijose-gyvenvietėse ir

auklėjimo darbų kolonijose, tarp nuteistųjų, sutinkamai su šio kodekso 17

straipsniu paliktų tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose ūkio darbams,

sudaromos nuteistųjų kolektyvų tarybos iš asmenų, pasižyminčių pavyzdingu

elgesiu ir sąžiningu darbu.

Kolektyvų tarybos renkamos

visuotiniuose nuteistųjų susirinkimuose arba jų atstovų susirinkimuose.

Kolektyvų tarybų sudėtį tvirtina pataisos darbų įstaigos viršininkas.

Kolektyvų tarybos reguliariai

nuteistųjų susirinkimuose pateikia savo darbo ataskaitas. Kolektyvų tarybų

priimamus nutarimus tvirtina pataisos darbų įstaigos administracija.

Kalėjimuose sudaromos

brigadininkų tarybos, kurias skiria administracija.

Savaveiksmiškos organizacijos

reguliariai vykdo renginius, kuriais siekiama padėti pataisos darbų įstaigų

administracijai, dirbant nuteistųjų pataisymo ir perauklėjimo darbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

601 straipsnis.

Nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas

Nuteistiesiems, atliekantiems

laisvės atėmimo bausmę, visų pataisos įstaigų administracija privalo sudaryti

sąlygas religinėms apeigoms atlikti.

Pataisos darbų įstaigose turi

teisę nekliudomai lankytis visų konfesijų dvasininkai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27,

Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Dešimtasis skirsnis

LAISVĖS ATĖMIMU NUTEISTŲ ASMENŲ

BENDRASIS VIDURINIS MOKSLAS, PROFESINIS TECHNINIS MOKYMAS, PROFESINIS MOKYMAS

GAMYBOJE

61 straipsnis. Laisvės atėmimu

nuteistų asmenų bendrasis vidurinis mokslas

Pataisos darbų įstaigose

vykdomas bendrasis vidurinis nuteistų jaunų žmonių mokslas.

Vyresni kaip keturiasdešimties

metų amžiaus nuteistieji ir pirmos ir antros grupių invalidai į bendrojo

lavinimo mokymą įtraukiami jų pageidavimu.

Nuteistų bendrojo lavinimo

mokymasis skatinamas, į jį atsižvelgiama nustatant jų pasitaisymo ir

persiauklėjimo laipsnį.

62 straipsnis. Neteko galios.

63 straipsnis. Laisvės atėmimu

nuteistų asmenų profesinis techninis mokymas

arba profesinis

mokymas gamyboje

Pataisos darbų įstaigose

vykdomas neturinčių profesijos nuteistųjų profesinis techninis mokymas arba

profesinis mokymas gamyboje.

Pirmos ir antros grupių

invalidai į profesinį techninį mokymą arba į profesinį mokymą gamyboje

įtraukiami jų pageidavimu.

Profesinis techninis mokymas

arba profesinis mokymas gamyboje auklėjimo darbų kolonijose vykdomas

neviršijant nuteistųjų darbo dienos trukmės.

64 straipsnis. Asmenų,

atliekančių laisvės atėmimo bausmę, gamybinės

kvalifikacijos

kėlimas ir naujų specialybių mokymas

Pataisos darbų įstaigose gali

būti organizuojamas asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, gamybinės

kvalifikacijos kėlimas, taip pat mokymas naujų specialybių, reikalingų tos

pataisos darbų įstaigos gamybai.

Nuteistųjų profesinis techninis

mokymasis arba profesinis mokymasis gamyboje bei savo gamybinės kvalifikacijos

kėlimas skatinamas ir į jį atsižvelgiama, nustatant nuteistųjų pasitaisymo ir

persiauklėjimo laipsnį.

65 straipsnis. Nuteistųjų

atleidimas nuo darbo pataisos darbų įstaigose

egzaminams

laikyti

Pataisos darbų įstaigose

egzaminams laikyti nuteistieji atleidžiami nuo darbo Lietuvos Respublikos darbo

įstatymų numatytam laikotarpiui. Darbo užmokestis jiems už šį laikotarpį

nepriklauso, jie maitinami nemokamai. Nuteistųjų atleidimo nuo darbo egzaminams

laikyti tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

66 straipsnis. Nuteistųjų

bendrojo lavinimo ir profesinio-techninio parengimo

organizavimas

Laisvės atėmimu nuteistų asmenų

bendrasis lavinimas bei profesinis-techninis mokymas ir profesinis mokymas

gamyboje organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Vienuoliktasis skirsnis

Vienuoliktojo skirsnio

pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

PASKATINIMO PRIEMONĖS IR

NUOBAUDOS, SKIRIAMOS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANTIEMS NUTEISTIESIEMS

67 straipsnis. Paskatinimo

priemonės, skiriamos laisvės atėmimo bausmę

atliekantiems

nuteistiesiems

Už gerą elgesį, sąžiningą darbą

bei mokymąsi nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:

padėkos paskelbimas;

premijavimas už geriausius darbo

rodiklius;

leidimas papildomai gauti penkis

siuntinius arba perdavimus per vienerius metus;

suteikimas papildomai keturių

ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus;

pirmiau paskirtos nuobaudos

panaikinimas prieš terminą;

nuteistiesiems, laikomiems

kalėjime bendrojo režimo sąlygomis, pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki

dviejų valandų per dieną, o laikomiems griežtojo režimo sąlygomis - iki vienos

valandos per dieną.

Nuteistieji, aiškiai ėmę

taisytis, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami

perkelti bausmei toliau atlikti:

iš kalėjimo į pataisos darbų

koloniją, išskyrus asmenis, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu, -

atbuvę ne mažiau kaip pusę teismo nuosprendžiu paskirto kalinimo laiko;

iš bendrojo, sustiprintojo ir

griežtojo režimų pataisos darbų kolonijų į koloniją-gyvenvietę asmenims,

aiškiai ėmusiems taisytis, - atbuvę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės

laiko; nuteistieji, išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54

straipsnio septintojoje ir aštuntojoje dalyse bei 541 straipsnio

trečiame ir penktame punktuose, - atbuvę ne mažiau kaip du trečdalius bausmės

laiko.

Neperkeltini į

kolonijas-gyvenvietes asmenims, aiškiai ėmusiems taisytis:

1) itin pavojingi recidyvistai;

2) asmenys, nuteisti už itin

pavojingus valstybinius nusikaltimus;

3) asmenys, kuriems mirties

bausmė pakeista laisvės atėmimu;

4) asmenys, kuriems šalia

bausmės už padarytą nusikaltimą paskirtos priverstinio gydymo nuo alkoholizmo

ar narkomanijos priemonės, taip pat neišėję viso gydymo nuo venerinio susirgimo

kurso.

Nuteistieji, pavyzdingu elgesiu

ir sąžiningu darbu bei mokymusi įrodę, kad jie pasitaisė, gali būti įstatymo

nustatyta tvarka teikiami lygtinai atleisti prieš terminą nuo bausmės arba

pakeisti neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

68 straipsnis. Paskatinimo

priemonių skyrimo nuteistiesiems tvarka

Šio kodekso 67 straipsnio pirmojoje

dalyje numatytų paskatinimo priemonių skyrimas įforminamas tam įgalioto

pareigūno nutarimu arba įsakymu.

Piniginė premija įrašoma į

asmeninę nuteistojo sąskaitą.

Paskatinimas, kuriuo leidžiama

papildomai gauti siuntinį, perdavimą ir pasimatymą, gali būti skiriamas tik

tiems nuteistiesiems, kurie pagal šį kodeksą turi teisę gauti siuntinius,

perdavimus ir pasimatymus.

Nuteistiesiems, kurie laikomi

kalėjime bendrojo režimo sąlygomis, kaip paskatinimas gali būti suteikiamas

tiktai trumpalaikis pasimatymas.

Kalėjime laikomiems

nuteistiesiems pasivaikščiojimo laikas kaip paskatinimas pailginamas ne daugiau

kaip vieną mėnesį.

Kaip paskatinimas nuteistajam

gali būti prieš terminą panaikinama vienu metu paprastai viena pirmiau paskirta

nuobauda.

Paskatinimas, kuriuo pareiškiama

padėka, leidžiama gauti papildomai penkis siuntinius arba perdavimus per

vienerius metus, suteikiama papildomai keturi trumpalaikiai ar ilgalaikiai

pasimatymai per vienerius metus, prieš terminą panaikinama pirmiau paskirta

nuobauda ar pailginamas pasivaikščiojimo laikas, yra skiriamas pataisos darbų

įstaigos viršininko nutarimu arba įsakymu.

Paskatinimas, kuriuo pareiškiama

padėka, gali būti paskelbtas ir žodžiu. Iš paskatinimų, kuriais leidžiama gauti

papildomai penkis siuntinius arba perdavimus per vienerius metus, suteikiama

papildomai keturi trumpalaikiai ar ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus,

vienu nutarimu arba įsakymu galima leisti gauti tik vieną papildomą siuntinį

arba perdavimą, suteikti papildomai vieną trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą.

Kiti paskatinimai skiriami pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu.

Apie paskatinimo priemonės

skyrimą paskelbiama nuteistajam ir pranešama kitiems nuteistiesiems.

681 straipsnis.

Pataisos darbų įstaigos viršininko teisė suteikti papildomus

pasimatymus

Nuteistiesiems, atliekantiems

laisvės atėmimo bausmę, jų socialiniams ryšiams su giminaičiais ir

kitais artimaisiais palaikyti pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu gali

būti suteikiami papildomi trumpalaikiai pasimatymai.

69 straipsnis. Nuobaudos,

skiriamos atliekantiems laisvės atėmimo bausmę

asmenims

Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą

nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:

įspėjimas arba papeikimas;

be eilės budėjimas laisvės atėmimo vietos patalpoms ir

teritorijai tvarkyti;

atėmimas iš nuteistųjų, kurie laikomi auklėjimo darbų

kolonijose, teisės vieną kartą nueiti į kiną, koncertą, dalyvauti sporto

žaidimuose;

atėmimas teisės gauti eilinį siuntinį arba perdavimą

ir uždraudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų;

panaikinimas pagerintų laikymo sąlygų, numatytų šio

kodekso 23-25 ir 32 straipsniuose;

nuteistųjų, laikomų pataisos darbų kolonijose,

uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų su vedimu ar be vedimo į

darbą arba mokymąsi, o laikomų auklėjimo darbų kolonijose - į drausmės

izoliatorių iki dešimties parų;

nuteistųjų, laikomų kalėjimuose, uždarymas į karcerį

be vedimo į darbą ar mokymąsi iki penkiolikos parų;

nuteistųjų, laikomų bendrojo, sustiprintojo ir

griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, perkėlimas į kamerų tipo patalpas

iki šešių mėnesių, o kalėjimuose - į griežtojo režimo sąlygas nuo dviejų iki

šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka nuteistieji, piktybiškai pažeidžiantys režimo reikalavimus,

gali būti pristatomi perkelti bausmei atlikti iš kolonijos-gyvenvietes į tos

režimo rūšies pataisos darbų koloniją, kurią pirmiau jiems buvo nustatęs

teismas, asmenys iš kolonijų-gyvenviečių - į bendrojo režimo koloniją, asmenys

iš pataisos darbų kolonijos - į kalėjimą ne ilgiau kaip trejiems metams, kad

likusį bausmės laiką atbūtų pataisos darbų kolonijoje, asmenys iš bendrojo

režimo auklėjimo darbų kolonijos - į sustiprintojo režimo auklėjimo darbų

koloniją.

Nėščioms moterims ir žindančioms

motinoms šio straipsnio pirmosios dalies aštuntojoje, devintojoje ir

dešimtojoje pastraipose ir antrojoje dalyje numatytos nuobaudos netaikomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. VIII-624,

1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

70 straipsnis. Nuobaudų skyrimo

asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo

bausmę, tvarka

Skiriant nuobaudas,

atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, į pirmiau paskirtų

nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo pasiaiškinimą dėl nusižengimo

esmės. Skiriamos nuobaudos turi atitikti nuteistojo nusižengimo sunkumą ir

pobūdį.

Nuobauda gali būti skiriama tik

nusižengimą padariusiam asmeniui. Už kelis vienu metu padarytus nusižengimus

skiriama viena nuobauda.

Nuobauda gali būti paskirta ne

vėliau kaip per dešimt parų nuo nusižengimo išaiškinimo dienos, o jei ryšium su

nusižengimu buvo daromas patikrinimas, - nuo jo pabaigimo dienos.

Paskirtoji nuobauda vykdoma tuoj

pat arba kiekvienu atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo.

Jeigu nuobauda nebuvo nukreipta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo

dienos, tai ji nebevykdoma.

Pakartotinai perkeiti į

pagerintas laikymo sąlygas galima ne ankščiau, kaip po vienerių metų nuo

nuobaudos atlikimo dienos arba pirmiau negu sueis vieneri metai, jeigu

nuobaudą, kuria panaikintos pagerintos laikymo sąlygos, arba kaip perkėlimą į

kamerų tipo patalpas pataisos darbų įstaigos administracija panaikino prieš

sueinant vieneriems metams.

Nuobauda uždaryti bendrojo,

sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose į kamerų tipo

patalpas skiriama tuo atveju, kai kitos poveikio priemonės nepadarė poveikio.

Nuobauda pareikšti įspėjimą arba

papeikimą, skirti be eilės budėti laisvės atėmimo vietos patalpoms ir

teritorijai tvarkyti, atimti iš nuteistųjų, laikomų auklėjimo darbų kolonijose,

teisę vieną kartą nueiti į kiną, koncertą, dalyvauti sporto žaidimuose skiriama

žodžiu arba raštu pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu. Kitos nuobaudos,

numatytos šio kodekso 69 straipsnio pirmojoje dalyje, skiriamos pataisos darbų

įstaigos viršininko nutarimu.

Nuobauda atimti teisę gauti

eilinį siuntinį arba perdavimą ir kartu uždrausti iki vieno mėnesio pirkti

maisto produktų skiriama asmenims, turintiems teisę gauti siuntinius arba

perdavimus; nuobauda uždrausti iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų -

asmenims, neturintiems teisės gauti siuntinių arba perdavimų.

Nuteistasis turi teisę apskųsti

jam paskirtą nuobaudą. Skundo padavimas nesustabdo nuobaudos vykdymo. Esant

pagrindui, nuobauda paskyręs pareigūnas gali ją panaikinti arba pakeisti.

Aukštesnis pareigūnas gali nuobaudą sušvelninti, taip pat ją panaikinti, jeigu paskyręs

nuobaudą pareigūnas šiuo atveju viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda

buvo paskirta, nuteistajam nepadarius nusižengimo.

Jeigu per vienerius metus nuo

nuobaudos atlikimo dienos nuteistajam nėra paskiriama nauja nuobauda, jis

laikomas neturinčiu nuobaudų.

71 straipsnis. Pareigūnai,

skiriantys paskatinimo priemones ir nuobaudas

Pareigūnų, turinčių teisę skirti

paskatinimo priemones ir nuobaudas, sąrašą, taip pat jų įgaliojimus nustato

Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

72 straipsnis. Nuobaudos

uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių

ar karcerį arba

pervesti į kamerų tipo patalpas vykdymo tvarka

Nuteistąjį, nubaustą uždarymu į

baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį, taip pat pervedimu į kamerų tipo

patalpas, privalo apžiūrėti gydytojas arba medicinos felčeris ir įstaigos

viršininko nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos, pažymėti, ar gali

nuteistasis paskirtą nuobaudą atlikti.

Ypatingais atvejais, kai nėra

aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių, nuteistasis gali būti uždaromas į

baudos izoliatorių ar karcerį be gydytojo ar medicinos felčerio leidimo, tačiau

medicininė apžiūra turi būti atlikta ne vėliau kaip per dvidešimt keturias

valandas po uždarymo į baudos izoliatorių arba karcerį.

Uždarant į baudos arba drausmės

izoliatorių ar karcerį, pervedant į kamerų tipo patalpas, nuteistieji

sanitariškai paruošiami, o vyrams nukerpami plaukai.

Nuteistiesiems, pervestiems į

kamerų tipo patalpas, panaikinamos visos pagerintos laikymo sąlygos, numatytos

šio kodekso 23-25 straipsniuose.

721 straipsnis.

Režimas pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpose

Bendrojo, sustiprintojo ir

griežtojo režimų pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpose nustatomas

režimas, numatytas nuteistiesiems laikyti griežtojo režimo sąlygomis kalėjime

pagal šio kodekso 33 straipsnį.

Nuteistieji, laikomi kamerų tipo

patalpose, dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Pervestiems į kamerų tipo

patalpas nuteistiesiems, kurie serga tuberkulioze ir laikomi pataisos darbų

kolonijose, turinčiose gydymo įstaigų statusą, gyvenamojo ploto norma vienam

asmeniui negali būti mažesnė kaip trys kvadratiniai metrai. Šiems

nuteistiesiems kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos

pasivaikščiojimui.

Prieš terminą perkelti

nuteistuosius iš kamerų tipo patalpų leidžiama tik tuo atveju, kai pagal

medicininę išvadą tai reikalinga dėl nuteistojo sveikatos būklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

73 straipsnis. Režimas baudos

arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose

Nuteistieji, laikomi baudos arba

drausmės izoliatoriuose ir karceriuose, neturi teisės gauti pasimatymų, taip

pat gauti siuntinių, perdavimų ir banderolių, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių

reikmenų, siųsti laiškų. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais bei rūkyti.

Be to, nuteistiesiems,

laikomiems baudos izoliatoriuose ir karceriuose, neleidžiama naudotis knygomis,

žurnalais, laikraščiais bei kita literatūra, jiems neduodami pasivaikščiojimai

ir patalynė.

Nuteistiesiems, laikomiems

drausmės izoliatoriuose, duodama kasdien vieną valandą pasivaikščioti.

Nuteistieji, kurie laikomi

baudos izoliatoriuose su vedimu į darbą, dirba atskirai nuo kitu nuteistųjų.

Karceriuose nuteistieji laikomi

po vieną.

Asmenys, uždaryti į baudos

izoliatorių be vedimo į darbą arba į karcerį, esant raštiškam gydytojo

sutikimui, maistą gauna sumažintomis normomis, kurias tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė. Gydytojas privalo kasdien patikrinti tokio nuteistojo

sveikatą, ir pateikti išvadą apie nuteistojo galimybes toliau atlikti nuobaudą.

Pataisos darbų įstaigos viršininkui ši išvada yra privaloma.

Dvyliktasis skirsnis

ASMENŲ, ATLIEKANČIŲ LAISVĖS

ATĖMIMO BAUSMĘ, MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ

74 straipsnis. Asmenų,

atliekančių laisvės atėmimo bausmę, materialinės

atsakomybės

pagrindai ir dydis

Asmenys, atliekantys laisvės

atėmimo bausmę, atsako materialiai už materialinę žalą valstybei, padarytą

bausmės atlikimo metu:

už žalą, padarytą vykdant

darbines pareigas, - darbo įstatymų numatytu dydžiu;

už žalą, padarytą kitokiais

veiksmais, - civilinių įstatymų numatytu dydžiu.

75 straipsnis. Materialinės

žalos išieškojimo iš asmenų, atliekančių laisvės

atėmimo bausmę,

tvarka

Materialinė žala valstybei,

padaryta asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, išieškoma motyvuotu

pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu. Apie tai nuteistajam paskelbiama

pasirašytinai.

Pataisos darbų įstaigos

viršininko nutarimas gali būti apskundžiamas aukštesniam pareigūnui. Skundo

padavimas nesustabdo nutarimo išieškoti žalą vykdymo.

Aukštesnis pareigūnas turi teisę

pakeisti išieškotinų sumų dydį arba panaikinti nutarimą išieškoti žalą ryšium

su tuo, kad nėra nuteistojo kaltės.

Neteisingai išskaitytos už

padarytą materialinę žalą sumos turi būti nuteistajam grąžinamos ir įrašomos į

asmeninę jo sąskaitą.

Nuteistąjį paleidus iš laisvės

atėmimo vietos, žala, kurios jis neatlygino bausmės atlikimo metu, gali būti

išieškoma teismo sprendimu įstatymų nustatyta tvarka.

76 straipsnis. Materialinės

žalos, padarytos nusikaltimu atliekant bausmę,

išieškojimas

Jeigu materialinė žala padaryta,

atliekant bausmę, nusikaltimu, ji išieškoma bendraisiais pagrindais.

Tryliktasis skirsnis

ASMENŲ, ATLIEKANČIŲ LAISVĖS

ATĖMIMO BAUSMĘ, MATERIALINIS BUITINIS IR MEDICININIS SANITARINIS APRŪPINIMAS

77 straipsnis. Asmenų,

atliekančių laisvės atėmimo bausmę, materialinis buitinis

aprūpinimas

Asmenims, kurie atlieka bausmę

laisvės atėmimo vietose, užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities

sąlygos, atitinkančios sanitarijos ir higienos taisykles. Gyvenamojo ploto

norma vienam nuteistajam pataisos darbų kolonijose negali būti mažesnė kaip 2

kvadratiniai metrai, o auklėjimo darbų kolonijose ir kalėjimuose - kaip 2,5

kvadratinio metro.

Nuteistiesiems suteikiama individuali miegamoji vieta

ir patalynė. Tie nuteistieji, kurie neturi savų drabužių ir avalynės, nemokamai

aprūpinami vienodais drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Vienodų drabužių ir

avalynės išdavimo nuteistiesiems tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

Nuteistieji gauna maistą, kuris

užtikrina normalią gyvybinę organizmo veiklą. Maisto normos diferencijuojamos

priklausomai nuo nuteistųjų dirbamo darbo pobūdžio ir jų pažiūros į darbą.

Nėščioms moterims, žindančioms

motinoms, nepilnamečiams, taip pat ligoniams sudaromos pagerintos gyvenamųjų

patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos padidintos maisto normos. Šiems

asmenims pagal gydytojų komisijos išvadą gali būti leista gauti papildomus

maisto produktų siuntinius ir perdavimus.

Nuteistiesiems, atleistiems nuo

darbo dėl ligos, nėščioms moterims ir žindančioms motinoms tuo laikotarpiu, kai

jos atleidžiamos nuo darbo, maistas duodamas nemokamai. Nepilnamečiams, taip

pat pirmosios ir antrosios grupių invalidams maistas ir drabužiai duodami

nemokamai.

Asmenų, atliekančių laisvės

atėmimo bausmę, maisto ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Nr.

VIII-382,

1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1663 (1997-07-16)

78 straipsnis. Asmenų,

atliekančių laisvės atėmimo bausmę, medicininis

sanitarinis

aprūpinimas

Laisvės atėmimo vietose

organizuojamos reikiamos gydymo ir profilaktikos įstaigos, o infekcinėmis

ligomis sergantiems nuteistiesiems gydyti ir laikyti - pataisos darbų įstaigos

gydymo teisėmis.

Gydymo ir profilaktikos bei

sanitarinis priešepideminis darbas laisvės atėmimo vietose organizuojamas ir

vykdomas sutinkamai su sveikatos apsaugos įstatymais.

Jei nuteistajam laisvės atėmimu

reikalinga specializuota neatidėliotina medicininė pagalba, kurią suteikti

laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose nėra galimybių, ji gali būti teikiama

Sveikatos apsaugos ministerijos gydymo-profilaktikos įstaigose, užtikrinant

nuteistųjų apsaugą. Tokios medicininės pagalbos suteikimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su Sveikatos apsaugos

ministru.

Prie pataisos darbų kolonijų

prireikus organizuojami kūdikių namai. Nuteistieji gali atiduoti į kūdikių

namus savo vaikus iki dvejų metų amžiaus.

Suėjus dvejiems metams amžiaus,

nuteistųjų vaikai perduodami į atitinkamas vaikų įstaigas arba

gali būti perduodami nuteistųjų giminaičiams ir kitiems asmenims.

Straipsnių pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

79 straipsnis. Alkoholikų ir

narkomanų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę,

priverstinis gydymas

Nuteistieji laisvės atėmimu,

kuriems teismas sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60

straipsniu yra paskyręs priverstinį gydymą nuo alkoholizmo arba narkomanijos,

šitaip gydomi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Jeigu laisvės atėmimo bausmės

atlikimo metu nustatoma, kad nuteistasis, kuriam teismo nuosprendžiu nėra

paskirtas priverstinis gydymas, yra chroniškas alkoholikas arba narkomanas,

laisvės atėmimo vietos administracija kreipiasi į pataisos darbų

įstaigos buveinės teismą su teikimu paskirti nuteistajam priverstinį gydymą.

Jeigu tuo metu, kai nuteistasis

paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos, jo gydymas dar nebaigtas, priverstinį

šio asmens gydymą medicinos įstaigoje su specialiu gydymo ir darbo režimu pratęsia

teismas pataisos darbų įstaigos administracijos teikimu, esant medicininei

išvadai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Keturioliktasis skirsnis

ATLIEKANČIŲ LAISVĖS ATĖMIMO

BAUSMĘ ASMENŲ VYKIMAS BE SARGYBOS

80 straipsnis. Atliekančių

laisvės atėmimo bausmę asmenų vykimas be sargybos

ar be palydovo

Išimtiniais atvejais pataisos

darbų kolonijose nuteistiesiems, kurie aiškiai ėmė taisytis, atbuvus ne mažiau

kaip trečdalį bausmės laiko, o nuteistiesiems, kuriems pagal įstatymus

netaikomas lygtinis atleidimas prieš terminą, atbuvus ne mažiau kaip du

trečdalius bausmės laiko, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už kolonijos

ribų, jeigu tai reikalinga dėl nuteistųjų dirbamo darbo pobūdžio.

Nuteistiesiems, kurie laikomi

auklėjimo darbų kolonijose, aiškiai ėmusiems taisytis ir atbuvusiems ne mažiau

kaip šešis laisvės atėmimo mėnesius, gali būti leidžiama išvykti už kolonijos

ribų be palydovo, jeigu tai reikalinga dėl jų dirbamo darbo pobūdžio.

Neleidžiama išvykti už kolonijos

ribų be sargybos arba be palydovo itin pavojingiems recidyvistams,

nuteistiesiems už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, nuteistiesiems,

kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu, asmenims, nuteistiems už

banditizmą, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą arba realizavimą

sunkinančiomis aplinkybėmis, valiutos operacijų taisyklių pažeidimą

sunkinančiomis aplinkybėmis, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, išžaginimą

sunkinančiomis aplinkybėmis, neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir

sprogstamųjų medžiagų nešiojimą, laikymą, įgijimą, gaminimą, realizavimą ir

perdavimą sunkinančiomis aplinkybėmis, nusikalstamų grupių ginklavimą,

kėsinimąsi į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę, šaunamojo ginklo, šaudmenų

ar sprogstamųjų medžiagų grobimą plėšimo būdu, nuteistiems už tyčinius

nusikaltimus, padarytus atliekant bausmę laisvės atėmimo vietose,

nuteistiesiems, kurie turėjo teisę vykti be sargybos arba be

palydovo, bet ši teisė buvo iš jų atimta ryšium su

padarytomis pažaidomis, nuteistiesiems, neturintiems nuolatinės gyvenamosios

vietos, taip pat nuteistiems užsienio piliečiams ir asmenims be

pilietybės.

Neleidžiama nuteistiesiems vykti

be sargybos arba palydovo Vilniaus mieste, kurortinėse vietovėse ir pasienio

zonoje, taip pat kitose vietovėse, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Nr. I-2061, 1991-12-03,

Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

81 straipsnis. Tvarka, kuria

nuteistiesiems suteikiama teisė vykti be sargybos

arba be

palydovo

Teisė vykti be sargybos arba

nelydimam už kolonijos ribų nuteistajam suteikiama motyvuotu kolonijos

viršininko nutarimu.

Nuteistieji, turintys teisę

vykti be sargybos arba be palydovo, apgyvendinami paprastai atskirose

kolonijos gyvenamosiose patalpose. Gyventi ne kolonijos teritorijoje

jiems neleidžiama.

Jeigu nuteistasis pažeidžia

režimą arba elgesio taisykles, taip pat jeigu pasikeičia darbo sąlygos,

kolonijos viršininko nutarimu iš nuteistųjų atimama teisė vykti be

sargybos arba be palydovo.

Teisė vykti be sargybos arba be

palydovo suteikiama tiktai darbo atlikimo tam tikroje teritorijoje laikui

arba tam tikru maršrutu.

Nuteistųjų, kuriems leista išvykti

už kolonijos ribų be sargybos arba be palydovo, elgesio taisykles

nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

82

straipsnis. Nuteistųjų moterų gyvenimas ne kolonijos teritorijoje

Nuteistoms moterims, kurios

sąžiningai dirba ir laikosi režimo reikalavimų, pataisos darbų įstaigos

administracija, suderinusi tai su stebėjimo komisija prie vietinės Liaudies

deputatų tarybos vykdomojo komiteto, gali leisti gyventi ne kolonijos

teritorijoje tuo laiku, kai jos atleistos nuo darbo dėl nėštumo ir gimdymo,

taip pat tol, kol vaikui sueis dveji metai amžiaus. Leidimas gyventi ne

kolonijos teritorijoje įforminamas motyvuotu kolonijos viršininko nutarimu.

Nuteistosios moterys, kurioms

leista gyventi ne kolonijos teritorijoje:

apgyvendinamos netoli kolonijos

teritorijos šiai kolonijai priklausančiose gyvenamosiose patalpose ir yra

kolonijos administracijos nuolatinėje priežiūroje, gali dėvėti civilinius

drabužius, turėti su savimi pinigų ir neribotai juos naudoti;

turi teisę nuo nustatyto

kėlimosi laiko iki gulimo laiko laisvai vaikščioti teritorijoje, kurios ribas

nustato kolonijos viršininkas;

gali be apribojimo siųsti

laiškus, gauti banderoles, siuntinius, perdavimus ir pasimatymus;

pasibaigus pogimdyminiam

atleidimo nuo darbo laikotarpiui, dirba kolonijos administracijos nurodytą

darbą ir gauna darbo užmokestį tais pačiais pagrindais, kaip ir kiti

nuteistieji, atliekantys bausmę tos rūšies pataisos darbų įstaigoje.

Nuteistajai sistemingai arba

piktybiškai pažeidinėjant režimą ir elgesio taisykles, pataisos darbų įstaigos

viršininko nutarimu jos teisė gyventi ne kolonijos teritorijoje panaikinama, o

nuteistoji bausmei toliau atlikti perkeliama į koloniją.

Penkioliktasis skirsnis

Penkioliktojo skirsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ

ADMINISTRACIJOS VEIKLA, SUSIDARIUS ĮSTAIGOJE YPATINGAI SITUACIJAI, SPECIALIŲJŲ

PRIEMONIŲ IR ŠAUNAMOJO GINKLO PANAUDOJIMO TIKSLAS, PAGRINDAI IR TVARKA

83 straipsnis. Pataisos darbų

įstaigų administracijos veiksmai, nuteistiesiems

paskelbus badavimą, atsisakius

dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus

Pataisos darbų įstaigos

viršininkas arba jo pavaduotojas, nuteistiesiems paskelbus

badavimą, atsisakius dirbti ar vykdyti kitus teisėtus

administracijos reikalavimus, privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo,

atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos

reikalavimus priežastis, nuteistųjų keliamus reikalavimus bei jų

teisėtumą. Pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo

pavaduotojas privalo apie tai nedelsdamas pranešti prokurorui ir

imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų

reikalavimams patenkinti.

Jei nuteistųjų reikalavimai yra

neteisėti, pataisos darbų įstaigos viršininkas privalo asmeniškai apie

tai pranešti nuteistiesiems ir pasiūlyti neteisėtus veiksmus nutraukti.

Nuteistiesiems, nevykdantiems

šio pasiūlymo, įstaigos viršininko motyvuotu nutarimu gali būti taikomos

nuobaudos bei pagal planinę vienos dienos išlaikymo normą iš jų asmeninių

sąskaitų išskaitomos išlaidos maitinimui ir kitiems poreikiams tenkinti.

831 straipsnis.

Pataisos darbų įstaigos viršininko teisės nuteistųjų neteisėtų

grupinių veiksmų, šiurkščiai

pažeidžiančių įstaigos vidaus tvarką, atveju

Nuteistųjų neteisėtų grupinių

veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką, atveju

įstaigos viršininkas turi teisę laikinai, pranešęs prokurorui, sustabdyti:

nuteistųjų laiškų siuntimą bei

gautų laiškų, siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda įteikimą

nuteistiesiems;

pasimatymų suteikimą

nuteistiesiems;

maisto produktų ir būtiniausių

reikmenų pirkimą;

paskatinimo priemonių bei

lengvatų skyrimą nuteistiesiems.

832 straipsnis.

Specialiosios priemonės, jų naudojimo tikslas ir ribos

Šio kodekso 833-835

straipsniuose numatytais pagrindais ir tvarka pataisos darbų

įstaigose gali būti naudojamos specialiosios priemonės - antrankiai,

tramdomieji marškiniai, guminės lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos,

vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai bei kita technika.

Specialiosios priemonės

naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir

konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias priemones,

pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

Prieš naudojant specialiąsias

priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus naudojamos,

įspėjami.

Specialiųjų priemonių naudojimas

privalo būti nutrauktas, išnykus jų panaudojimo pagrindui.

833 straipsnis.

Antrankių, tramdomųjų marškinių, guminių lazdų, kovinių

imtynių veiksmų bei dujų, skirtų

asmens apsaugai, naudojimo pagrindai

Pataisos darbų įstaigų

pareigūnai, turintys specialųjį ar karinį laipsnį, gali panaudoti prieš

nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius, gumines lazdas, kovinius

imtynių veiksmus bei dujas, skirtas asmens apsaugai, šiais atvejais:

siekdami apginti pataisos darbų

įstaigų darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar

sveikatai, taip pat vaduodami įkaitus;

siekdami sulaikyti nuteistąjį,

padariusį teisėtvarkos pažeidimą, jei jis nevykdo pataisos darbų įstaigos

darbuotojo teisėtų reikalavimų arba priešinasi jėga;

siekdami atremti saugomų objektų

bei transporto priemonių užpuolimą;

kilus masinėms riaušėms ar

grupiniams tyčiniams veiksmams, šiurkščiai pažeidžiantiems pataisos darbų

įstaigos vidaus tvarką.

Minėtąsias priemones, išskyrus

antrankius, draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su

aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba

priešinasi jėga ar ginklu.

834 straipsnis.

Tarnybinių šunų naudojimo pagrindai

Tarnybiniai šunys pataisos darbų

įstaigose gali būti naudojami šiais atvejais:

saugant pataisos darbų įstaigos

teritoriją;

konvojuojant nuteistuosius;

apžiūrint pataisos darbų

įstaigos draudžiamas zonas ir šalia esančią teritoriją;

tikrinant atvykstančias ir

išvykstančias iš pataisos darbų įstaigos transporto priemones bei gabenamus

krovinius;

ieškant paslėptų narkotinių ir

toksinių priemonių;

vykdant pabėgusių nuteistųjų paiešką

ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius;

siekiant apginti pataisos darbų

įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei, kai

kitų priemonių panaudojimas negelbėjo.

Tarnybinius šunis draudžiama

naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su aiškiais invalidumo

požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.

835 straipsnis.

Vandensvaidžių, specialios paskirties dujų, šarvuočių bei kitos

technikos

panaudojimo pagrindai

Masinio riaušių arba masinio pasipriešinimo pataisos

darbų įstaigos administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, padegimai,

įkaitų grobimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys įstaigos

vidaus tvarką, Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

direktoriaus įsakymu prieš nuteistuosius gali būti naudojami vandensvaidžiai,

specialios paskirties dujos, šarvuočiai bei kita technika.

Minėtąsias priemones draudžiama

naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su aiškiais invalidumo

požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju

ginklu.

Vandensvaidžiai gali būti

panaudoti ir pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-150,

1997-03-25, Žin., 1997, Nr. 30-706 (1997-04-09)

84 straipsnis. Šaunamojo ginklo

panaudojimo tikslas, pagrindai ir tvarka

Šaunamieji ginklai pataisos

darbų įstaigose gali būti naudojami, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės

panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybių.

Šaunamieji ginklai naudojami be

perspėjimo šiais atvejais:

atremiant ginkluotą pataisos

darbų įstaigos užpuolimą;

kai nuteistieji akivaizdžiai

užpuola saugomus objektus, pataisos darbų įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis

arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų pataisos

darbų įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei;

kai nuteistieji bando pabėgti,

panaudodami transporto priemones, arba bėga iš judančių transporto priemonių;

sulaikant besipriešinantį ginklu

nuteistąjį;

sulaikant nuteistąjį, bandantį

pabėgti naktį ar esant blogam matomumui;

masinio pabėgimo iš pataisos

darbų įstaigos metu.

Šaunamieji ginklai naudojami po

perspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais atvejais:

saugomų objektų, pataisos darbų

įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu;

nežinomiems asmenims bandant

neteisėtai patekti į pataisos darbų įstaigos teritoriją arba pabėgti iš jos;

nuteistajam bandant pabėgti iš

pataisos darbų įstaigos arba persekiojant bėgantį nuteistąjį.

Taip pat šaunamieji ginklai gali būti naudojami

Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus

įsakymu masinių riaušių ar masinio pasipriešinimo pataisos darbų įstaigos

administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ar

kitokie tyčiniai veiksmai, kurie šiurkščiai pažeidžia pataisos darbų įstaigos

vidaus tvarką, jeigu kitomis priemonėmis nutraukti minėtų veiksmų nėra

galimybių.

Šaunamuosius ginklus draudžiama

naudoti tais atvejais, kai gali nukentėti pašaliniai asmenys arba netoliese yra

lengvai užsidegančių ar sprogstančiųjų medžiagų saugyklos.

Šaunamuosius ginklus draudžiama

naudoti prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo

požymiais, išskyrus tuos atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi

šaunamuoju ginklu.

Apie kiekvieną šaunamojo ginklo

panaudojimo prieš asmenį faktą ir pasekmes nedelsiant pranešama prokurorui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-150,

1997-03-25, Žin., 1997, Nr. 30-706 (1997-04-09)

TREČIASIS - A SKYRIUS

Skyriaus pavadinimas

keistas:

Nr. I-2061, 1991-12-03,

Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

LYGTINIO PALEIDIMO IŠ LAISVĖS

ATĖMIMO VIETŲ VYKDYMO

TVARKA IR SĄLYGOS

Penkioliktasis - A skirsnis

Skirsnio pavadinimas

keistas:

Nr. I-2061, 1991-12-03,

Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

LYGTINIO PALEIDIMO IŠ LAISVĖS

ATĖMIMO VIETŲ VYKDYMO

TVARKA IR SĄLYGOS

841-846

straipsniai. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

847 straipsnis.

Lygtinis nuteistųjų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų

Asmenys, lygtinai paleisti iš

laisvės atėmimo vietų, į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės lėšomis

savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį lygtinai paleisti

asmenį iš laisvės atėmimo vietos, pasiunčia nuteistojo gyvenamosios vietos vidaus

reikalų organui potvarkį dėl nutarties vykdymo.

Laisvės atėmimo vietos

administracija per dvi paras nuo nutarties

lygtinai paleisti asmenį iš laisvės atėmimo vietos privalo atsiskaityti su

nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą išvykti į gyvenamąją vietą.

Nuteistasis privalo atvykti į ją per reikalingą nuvažiavimui laiką, nurodytą

paliepime dėl išvykimo, bei užsiregistruoti vidaus reikalų organuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03,

Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

848 straipsnis.

Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų teisės ir

pareigos

Asmenys, lygtinai paleisti iš

laisvės atėmimo vietų, turi teises ir pareigas, įstatymų nustatytas Lietuvos

Respublikos piliečiams, asmenims be pilietybės, užsieniečiams su šiais

apribojimais:

1) darbingi asmenys privalo per

penkiolika dienų nuo paleidimo momento įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo

biržoje ir pranešti apie tai vidaus reikalų organui;

2) asmenims gali būti uždrausta

išeiti iš namų tam tikru laiku arba lankytis tam tikrose vietose, jeigu tai

nesusiję su darbu;

3) asmenims gali būti uždrausta

be leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų daugiau kaip septynioms

paroms. Leidimą išvykti šiuo atveju duoda asmens priežiūrą vykdančio vidaus

reikalų organo viršininkas;

4) asmenims gali būti nustatytas

registravimasis vidaus reikalų organe nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį.

Per pirmuosius tris mėnesius po paleidimo registravimosi kartų skaičių nustato

teismas, o vėliau - vidaus reikalų organo viršininkas, atsižvelgdamas į

paleisto asmens elgesį.

Asmenims, esant jų sutikimui, gali būti nustatyta

pareiga įmokėti į teismo sąskaitą piniginį užstatą nuo 10 iki 100 MGL dydžio.

Šiuo atveju asmuo iš laisvės atėmimo vietos lygtinai paleidžiamas tuoj pat po

užstato įmokėjimo į teismo sąskaitą.

Jei lygtinai paleistasis

siunčiamas toliau atlikti bausmę į laisvės atėmimo vietą, tai piniginis

užstatas tampa valstybės nuosavybe.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03,

Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. VIII-997,

1998-12-22, Žin., 1999, Nr. 1-4 (1999-01-06)

849 straipsnis.

Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų atsakomybė už

darbo drausmės, viešosios

tvarkos ir nustatytų gyvenimo taisyklių pažeidimą

Jeigu lygtinai paleistasis

pažeidžia darbo drausmę ar viešąją tvarką, jam gali būti taikomos drausminės ar

administracinės atsakomybės priemonės pagal įstatymus.

Lygtinai paleistajam taip pat

gali būti pritaikytos poveikio priemonės, numatytos šio kodekso 8410

straipsnio trečiojoje dalyje.

Jeigu darbingas lygtinai

paleistasis vengia dirbti arba sistemingai ar itin piktybiškai pažeidinėja

darbo drausmę, taip pat jei lygtinai paleistasis sistemingai ar itin

piktybiškai pažeidinėja viešąją tvarką ar jam nustatytas pareigas, vidaus

reikalų organas, siekdamas užkirsti kelią vengimui vykdyti teismo nutartį,

gavęs prokuroro sankciją, jį gali sulaikyti ne ilgiau kaip dešimčiai parų ir

perduoti medžiagą teismui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl šio asmens

pasiuntimo į laisvės atėmimo vietą pagal nuosprendį.

Jeigu dėl nežinomų priežasčių

daugiau kaip tris paras darbingo lygtinai paleistojo nėra darbe ar jei toks

asmuo nustatytu laiku nesugrįžo į darbo vietą iš komandiruotės ar atostogų,

administracija privalo tuoj pat pranešti apie tai vidaus reikalų organui.

Sistemingu darbo drausmės,

viešosios tvarkos ar nustatytų pareigų pažeidinėjimu laikoma, jeigu:

1) asmuo padaro tris ir daugiau

darbo drausmės, viešosios tvarkos arba nustatytų pareigų pažeidimų,

nepriklausomai nuo to, ar buvo kaltininkas baustas už kiekvieną pažeidimą;

2) šie pažeidimai padaryti per

vienerius metus nuo pirmojo pažeidimo padarymo dienos;

3) nėra juridinių kliūčių

patraukti asmenį atsakomybėn už kiekvieną pažeidimą atskirai.

Itin piktybišku darbo drausmės,

viešosios tvarkos ar nustatytų pareigų pažeidimu laikomas tyčinis, vienkartinis

darbo drausmės, viešosios tvarkos ar nustatytų pareigų pažeidimas, padarytas

arba tęsiamas po oficialaus bausmę vykdančio organo pareigūno įspėjimo. Šių

pažeidimų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras,

suderinęs su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03,

Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

8410 straipsnis.

Paskatinimo priemonės ir nuobaudos, skiriamos lygtinai

paleistiems iš

laisvės atėmimo vietų asmenims

Lygtinai paleistiesiems už gerą

elgesį, sąžiningą darbą, o nepilnamečiams - ir už gerą mokymąsi vidaus reikalų

organas gali:

1) paskelbti padėką;

2) prieš terminą panaikinti

pirmiau paskirtą nuobaudą;

3) prašyti teismą panaikinti

vieną arba kelias pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

542 straipsnio šeštojoje dalyje.

Lygtinai paleistieji, kurie

pavyzdingu elgesiu, sąžiningu darbu įrodė, kad pasitaisė, įstatymo nustatyta

tvarka gali būti teikiami lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba

pakeisti neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme.

Darbingiems lygtinai

paleistiesiems, kurie pažeidinėja darbo drausmę, taip pat lygtinai

paleistiesiems, kurie pažeidinėja viešąją tvarką ar jiems nustatytas pareigas,

vidaus reikalų organas gali skirti poveikio priemones - įspėjimą arba

papeikimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03,

Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

8411 straipsnis.

Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų priežiūrą

vykdantys organai

Asmenų, lygtinai paleistų iš

laisvės atėmimo vietų, priežiūrą vykdo vidaus reikalų organas. Vidaus reikalų

organas veda personalinę visų asmenų, lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo

vietų, apskaitą, prireikus padeda įsidarbinti darbingiems lygtinai paleistiesiems,

skiria nuobaudas ir paskatinimo priemones, organizuoja lygtinai paleistųjų,

kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03,

Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

84(12) straipsnis. Pareigos atlyginti

likusią materialinės žalos dalį vykdymo

kontrolė

Jei lygtinai paleistas asmuo nėra visiškai atlyginęs

nusikaltimu padarytos materialinės žalos, laisvės atėmimo vietos administracija

teismo nutartį ir vykdomuosius dokumentus persiunčia teismo antstolių kontorai

teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Jei lygtinai paleistas asmuo per neatliktosios bausmės

dalies laiką neatlygina likusios nusikaltimu padarytos materialinės žalos, tai

teismo antstolio teikimu teismas nutartimi pasiunčia asmenį atlikti likusią

laisvės atėmimo bausmės dalį.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-997,

1998-12-22, Žin., 1999, Nr. 1-4 (1999-01-06)

KETVIRTASIS SKYRIUS

Skyriaus pavadinimas

keistas:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

PATAISOS DARBŲ BE LAISVĖS

ATĖMIMO BAUSMĖS

VYKDYMO

TVARKA IR SĄLYGOS

Šešioliktasis skirsnis

85-93 straipsniai. Neteko

galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Septynioliktasis skirsnis

94-97 straipsniai. Neteko

galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Aštuonioliktasis skirsnis

PATAISOS DARBŲ BE LAISVĖS

ATĖMIMO BAUSMĖS VYKDYMO

TVARKA IR SĄLYGOS

98 straipsnis. Pataisos darbų be

laisvės atėmimo rūšys ir jų atlikimo tvarka

Pataisos darbai be laisvės

atėmimo atliekami sutinkamai su teismo nuosprendžiu nuteistojo

darbovietėje, atsižvelgiant į jo darbingumą ir, kiek galima, į jo

specialybę. Kai nuteistasis yra nepilnametis, be to, atsižvelgiama į būtinumą

užtikrinti reikiamą jo elgesio ir gamybinės kvalifikacijos įsigijimo priežiūrą.

Nuosprendžiai, kuriais nuteista

pataisos darbais be laisvės atėmimo, vykdomi ne vėliau kaip per dešimt dienų

nuo tos dienos, kurią nuosprendis įsiteisėjo arba buvo nukreiptas vykdyti.

Pataisos darbai be laisvės

atėmimo atliekami valstybinėse ir visuomeninėse įmonėse, įstaigose,

organizacijose.

Asmenys, nuteisti pataisos

darbais be laisvės atėmimo darbovietėje, lieka dirbti toje pat įmonėje,

įstaigoje, organizacijoje, kurioje jie dirbo iki nuteisimo, tose pat pareigose

ar tame pat darbe. Nuteistieji pataisos darbais darbovietėje perkeliami į kitas

pareigas arba kitą darbą bendraisiais darbo įstatymų numatytais pagrindais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Nr. I-652, 1994-11-10,

Žin., Nr. 92-1799 (1994-11-29)

99 straipsnis. Pataisos darbų be

laisvės atėmimo atlikimo laikas

Pataisos darbų be laisvės

atėmimo atlikimo laikas skaičiuojamas mėnesiais ir dienomis, kurias nuteistasis

dirbo ir iš jo uždarbio buvo daromos išskaitos. Nuteistojo dirbtų dienų

skaičius turi būti ne mažesnis už darbo dienų, tenkančių teismo nustatytam

kalendoriniam bausmės laikui, skaičių. Jeigu nuteistasis neišdirbo šio darbo

dienų skaičiaus ir nėra šio kodekso nustatyto pagrindo neišdirbtoms dienoms

įskaityti į bausmės laiką, pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimas

pratęsiamas, kol nuteistas išdirbs visą reikiamą darbo dienų skaičių.

Į bausmės atlikimo laiką

įskaitomas tas laikas, kuriuo nuteistasis nedirbo dėl svarbių priežasčių ir jam

pagal įstatymus buvo mokamas darbo užmokestis. Į tą laiką įskaitomas taip pat

ligos laikas, taip pat laikas, suteiktas ligoniui slaugyti, ir nėštumo bei

gimdymo atostogose išbūtas laikas. Ligos, kilusios dėl pasigėrimo, taip pat dėl

kitų priežasčių, ryšium su kuriomis laikino nedarbingumo pašalpa nemokama,

laikas i bausmės atlikimo laiką neįskaitomas.

Nuteistiesiems kolūkiečiams į

bausmės atlikimo laiką įskaitomas taip pat tas laikas, kada dėl objektyvių

sąlygų jiems nebuvo duota darbo, jeigu bendras jų išdirbtų dienų skaičius buvo

ne mažesnis už kolūkyje nustatytą kolūkiečiams metinį minimumą arba atskirų

laikotarpių minimumą.

Jeigu pataisos darbų atlikimo

laikotarpiu nuteistajam už naują teisės pažeidimą buvo paskirta administracinė

nuobauda - areštas arba nuteistasis buvo suimtas kardomosios priemonės tvarka,

tai arešto arba kardomojo kalinimo laikas į bausmės atlikimo laiką neįskaitomas,

išskyrus tuos atvejus, kai nuteistasis paskiau buvo teismo išteisintas arba

administracinė nuobauda buvo pripažinta nepagrįsta.

100 straipsnis. Pataisos darbų

be laisvės atėmimo bausmės vykdymo

organizavimas

Asmenys, atliekantys pataisos

darbus be laisvės atėmimo, taisomi ir perauklėjami, remiantis jų dalyvavimu

visuomenei naudingame darbe. Nuteistųjų elgesį kontroliuoja ir auklėjamąjį

darbą su jais dirba bausmės atlikimo vietos įmonių, įstaigų, ir organizacijų

darbo kolektyvai.

Organai, kurių žinioje yra šios

rūšies bausmės vykdymas, veda personalinę visų asmenų, nuteistų pataisos

darbais be laisvės atėmimo, apskaitą; kontroliuoja, ar teisingai daromos

išskaitos iš nuteistųjų uždarbio, ar įmonių, įstaigų ir organizacijų

administracija laikosi bausmės atlikimo sąlygų, kurias yra nustatę Lietuvos

Respublikos pataisos darbų įstatymai; dalyvauja, dirbant su nuteistaisiais

politinį auklėjamąjį darbą; skiria jiems paskatinimo priemones ir nuobaudas;

organizuoja nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką.

Tais atvejais, kai nuteistieji

po nuosprendžio priėmimo pripažįstami nedarbingais, organai, kurių žinioje yra

šios rūšies bausmės vykdymas, prašo teismą pakeisti pataisos darbus be laisvės

atėmimo kita, švelnesne bausmės rūšimi.

Jeigu nuteistieji pataisos

darbais be laisvės atėmimo darbovietėje atleidžiami iš darbo, jie privalo ne

vėliau kaip per penkiolika dienų įsidarbinti ir pranešti apie tai organui,

kurio žinioje yra šios rūšies bausmės vykdymas.

Nuteistieji pataisos darbais be

laisvės atėmimo privalo laikytis nustatytos bausmei atlikti tvarkos, šaukiami

privalo atvykti į organus, vykdančius šios rūšies bausmę. Jeigu nuteistasis be

svarbių priežasčių neįvykdo šio reikalavimo, jis gali būti atvesdinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

101 straipsnis. Pataisos darbų

be laisvės atėmimo atlikimo sąlygos

Iš nuteistųjų pataisos darbais

be laisvės atėmimo uždarbio per bausmės atlikimo laiką daromos šio kodekso 102

straipsnyje nustatyta tvarka išskaitos į valstybės pajamas, kurių dydis

nustatomas teismo nuosprendžiu.

Pataisos darbų be laisvės

atėmimo atlikimo metu draudžiama atleisti nuteistuosius iš darbo, jiems patiems

prašant, be organų, kurių žinioje yra šios rūšies bausmės vykdymas, leidimo.

Atsisakymas duoti leidimą atleisti iš darbo gali būti apskundžiamas aukštesniam

viršininkui.

Laikas, per kurį buvo atliekami

pataisos darbai be laisvės atėmimo, neįskaitomas į nuteistojo bendrąjį ir nepertraukiamąjį

darbo stažą. Apie tai įrašoma jo darbo knygelėje.

Jeigu nuteistasis, atlikdamas

pataisos darbus be laisvės atėmimo, sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi, tas

laikas gali būti įskaitytas į atlikusio bausmę asmens bendrąjį darbo stažą,

remiantis teismo sprendimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

414 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuteistiesiems pataisos darbais

be laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu eilinių atostogų neduodama.

Bausmės atlikimo laikas

neįskaitomas į stažą, suteikiantį teisę gauti atostogas, taip pat gauti

lengvatas ir priedus prie darbo užmokesčio.

Asmenims, atliekantiems pataisos

darbus be laisvės atėmimo, laikino nedarbingumo ir nėštumo ir gimdymo pašalpos

apskaičiuojamos pagal uždarbį, atmetus iš jo teismo nuosprendžiu paskirtas

išskaitas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

102 straipsnis. Tvarka, kuria

daromos išskaitos iš nuteistųjų pataisos darbais be

laisvės atėmimo

uždarbio

Išskaitos daromos iš visos

uždarbio sumos, neatmetus iš tų sumų mokesčių ir kitų mokėjimų, taip pat

nepriklausomai nuo to, ar yra į nuteistąjį pretenzijų pagal vykdomuosius

dokumentus.

Išskaitos daromos už kiekvieną

išdirbtą mėnesį, išmokant uždarbį už antrąją mėnesio pusę, o atleidžiant iš

darbo - už išdirbtąją mėnesio dalį. Iš asmenų, dirbančių keliose darbovietėse,

išskaitos iš uždarbio daromos kiekvienoje darbovietėje.

Nedaroma išskaitų iš pensijų ir

pašalpų, gaunamų socialinio aprūpinimo ir socialinio draudimo tvarka, iš

vienkartinio pobūdžio išmokų, nenumatytų darbo užmokesčio sistemoje.

Darant išskaitas iš nuteistų

kolūkiečių uždarbio, į tą uždarbį įskaitoma tiek piniginė, tiek ir natūrinė jų

pajamų dalis. Išskaityta iš nuteistųjų natūrinė dalis pajamų lieka kolūkio

žinioje, o jos vertė valstybinėmis supirkimų kainomis pervedama į valstybės

pajamas. Išskaitytos pinigų sumos pervedamos į valstybės pajamas kas mėnesį

garantinio uždarbio išmokėjimo dieną. Išskaitos iš natūrinės pajamų dalies

daromos tuo metu, kai ji gaunama ir galutinai apskaičiuojama pagal žemės ūkio

metų rezultatus.

Jeigu teismo nuosprendis

panaikinamas ir byla nutraukiama, visos išskaitytos iš nuteistojo uždarbio

sumos jam grąžinamos.

103 straipsnis. Įmonių, įstaigų

ir organizacijų, kuriose atliekami pataisos darbai

be laisvės

atėmimo, administracijos pareigos

Įmonių, įstaigų ir organizacijų,

kuriose nuteistieji atlieka pataisos darbus be laisvės atėmimo, administracija

privalo:

apie teismo nuosprendį

painformuoti darbo kolektyvo narius;

kontroliuoti nuteistųjų elgesį

gamyboje ir buityje ir dalyvauti, dirbant su jais politinį auklėjamąjį darbą;

auklėti nuteistuosius darbe, kad

jie sąžiningai dirbtų, laikytųsi darbo drausmės ir valstybinės drausmės;

pranešti organui, vykdančiam šios rūšies bausmę apie teismo nuosprendžio dėl

nuteistojo gavimą, apie paskatinimo priemonių ir nuobaudų jam skyrimą, apie jo

perkėlimą į kitą darbą arba apie atleidimą iš darbo administracijos iniciatyva,

taip pat apie nuteistojo vengimą atlikti bausmę;

teisingai ir laiku daryti

išskaitas iš nuteistųjų uždarbio į valstybės pajamas ir laiku pervesti

išskaitytas sumas nustatytąja tvarka;

griežtai laikytis pataisos darbų

be laisvės atėmimo atlikimo sąlygų, kurias numato šis kodeksas.

104 straipsnis. Paskatinimo

priemonės ir nuobaudos, skiriamos asmenims,

atliekantiems

pataisos darbus be laisvės atėmimo

Asmenims, atliekantiems pataisos

darbus be laisvės atėmimo, įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose jie atlieka

bausmę, administracija skiria paskatinimo priemones ir nuobaudas sutinkamai su

darbo įstatymais.

Už gerą elgesį ir sąžiningą

darbą organai, kurių žinioje yra pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmės

vykdymas, gali skirti nuteistiesiems šias paskatinimo priemones:

padėkos paskelbimą;

pirmiau paskirtos nuobaudos

panaikinimą prieš terminą.

Nuteistieji, pavyzdingu elgesiu

ir sąžiningu darbu bei mokymusi įrodę, kad jie pasitaisė, gali būti įstatymų

nustatyta tvarka teikiami lygtinai atleisti prieš terminą arba neatliktai

bausmės daliai pakeisti švelnesne bausme.

Už nustatytos bausmei atlikti

tvarkos pažeidimą organai, kurių žinioje yra pataisos darbų be laisvės atėmimo

bausmės vykdymas, gali skirti nuteistiesiems šias nuobaudas:

pastabą;

papeikimą.

Nuteistasis gali paskirtą

nuobaudą apskųsti aukštesniam viršininkui.

Jeigu nuteistieji pataisos

darbais be laisvės atėmimo piktybiškai vengia atlikti bausmę, organas,

vykdantis šios rūšies bausmę, gali kreiptis į teismą, teikdamas neatliktąjį

pataisos darbų be laisvės atėmimo laiką pakeisti laisvės atėmimo bausme tam

pačiam laikui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

PENKTASIS SKYRIUS

ATLEIDIMO NUO BAUSMĖS ATLIKIMO

PAGRINDAI;

PAGALBA PALEISTIESIEMS IŠ

LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ASMENIMS;

JŲ STEBĖJIMAS IR PRIEŽIŪRA

Devynioliktasis skirsnis

ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS ATLIKIMO

105 straipsnis. Atleidimo nuo

bausmės atlikimo pagrindai

Nuteistieji paleidžiami iš

laisvės atėmimo vietų šiais pagrindais:

atbuvę teismo nuosprendžiu

paskirtą bausmės laiką;

amnestijos aktu;

malonės tvarka;

panaikinus nuosprendį ir

nutraukus bylą;

pakeitus nuosprendį, pakeičiant

bausmę lygtiniu nuteisimu arba sumažinant bausmę iki atlikto bausmės laiko;

lygtinai atleidus nuo bausmės

prieš terminą;

teismo nutartimi atleisti nuo

tolesnio bausmės atlikimo dėl nuteistojo susirgimo chroniška psichine ar

kitokia sunkia liga, kuri kliudo toliau atlikti bausmę;

kitais įstatymų numatytais

pagrindais.

106 straipsnis. Teikimas

lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ar pakeisti

bausmę

švelnesne ir lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų

Dėl nuteistojo, kuriam pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 54, 54(1), 54(2), 54(3) ir

55 straipsnius gali būti pritaikytas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš

terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, arba

lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, organas, kurio žinioje yra

bausmės vykdymas, kartu su Baudžiamojo kodekso straipsniuose minėtais organais

kreipiasi į teismą su teikimu lygtinai atleisti nuteistąjį nuo bausmės prieš

terminą arba pakeisti jam neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme, arba

lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos.

Teikime turi būti duomenys, apibūdinantys nuteistojo

elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi per visą bausmės atlikimo laiką. Kartu

su teikimu teismui pasiunčiama nuteistojo asmens byla, o įstatymo numatytais

atvejais - pažyma, patvirtinanti ne mažiau kaip pusės nusikaltimu padarytos

materialinės žalos atlyginimo faktą.

Lygtinai paleistasis iš laisvės

atėmimo vietos išleidžiamas tik esant nuteistojo įsipareigojimui pavyzdingu

elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys. Tokį raštišką

įsipareigojimą nuteistasis paduoda pataisos darbų įstaigos administracijai, o

ši kartu su kitais dokumentais nustatyta tvarka pateikia teismui spręsti

klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Jeigu teismas atsisako lygtinai

paleisti iš laisvės atėmimo vietos arba lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą

ar pakeisti bausmę švelnesne, pakartotinai pateikti teismui šiuos klausimus

galima ne ankščiau kaip praėjus šešiems mėnesiams po nutarties dėl atsisakymo

lygtinai paleisti priėmimo dienos.

Asmenys, lygtinai paleisti iš

laisvės atėmimo vietų, nukreipti nuosprendį atlikti pagal paskirtą laisvės

atėmimo bausmę, įstatymo numatytais atvejais gali būti pristatyti lygtiniam

paleidimui iš laisvės atėmimo vietų ne ankščiau kaip praėjus vieneriems metams

po nutarties dėl pasiuntimo į laisvės atėmimo vietas priėmimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03,

Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Nr. VIII-997,

1998-12-22, Žin., 1999, Nr. 1-4 (1999-01-06)

1061 straipsnis.

Neteko galios.

107 straipsnis. Atleidimas nuo

bausmės atlikimo dėl ligos

Nuteistieji, susirgę chroniška psichine

ar kitokia sunkia liga, kuri kliudo toliau atlikti bausmę, gali būti teismo

atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Teikimą atleisti nuo bausmes

atlikimo dėl ligos teismui paduoda organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas,

viršininkas. Kartu su teikimu teismui pasiunčiama medicininės komisijos išvada

ir nuteistojo asmens byla.

1071 straipsnis.

Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

108 straipsnis. Paleidimo iš

laisvės atėmimo vietų tvarka

Atlikusieji bausmę nuteistieji

iš laisvės atėmimo vietų paleidžiami bausmės laiko paskutinės dienos pirmojoje

pusėje, o paleidžiant kitais pagrindais - tą dieną, kurią pataisos darbų

įstaigoje gaunami atitinkami dokumentai, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose

nenustatyta kitaip. Jeigu dokumentai gaunami pasibaigus darbo dienai,

paleidžiama kitos dienos rytą.

Skaičiuojant bausmės laiką

mėnesiais, bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio mėnesio dieną, o

jeigu tas mėnuo atitinkamos dienos neturi - paskutinę to mėnesio dieną.

Jeigu laisvės atėmimo bausmės

laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas tą

dieną, kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną.

Paleidžiamiesiems paleidimo

dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi

pinigai, taip pat atitinkami dokumentai apie bausmės atlikimą.

Paleidžiamajam prašant, jam

duodama charakteristika.

Per tris mėnesius prieš bausmės

laiko pabaigą pataisos darbų įstaigos administracija reikiamais atvejais

išsiaiškina nuteistojo įdarbinimo galimumą ir iš anksto imasi priemonių jam

įdarbinti.

Pataisos darbų įstaigos

viršininkas arba jo pavaduotojas privalo patys išaiškinti paleidžiamajam jo

teises ir pareigas.

Paleidžiamieji nepilnamečiai

siunčiami pas tėvus ar juos atstojančius asmenis. Jeigu taip pasiųsti negalima,

paleidžiamojo gyvenamosios vietos nepilnamečių reikalų tarnyba kolonijos

administracijos teikimu imasi priemonių jam įdarbinti arba padėti stoti į

mokyklą, taip pat sudaryti jam buto ir buities sąlygas.

Išimtiniais atvejais, kada

siųsti nepilnametį į pirmesnę jo gyvenamąją vietą netikslinga auklėjimo

sumetimais, kolonijos administracijos teikimu juo pasirūpina kolonijos buveinės

nepilnamečių reikalų tarnyba.

Paleistieji iš laisvės atėmimo

vietų asmenys, kuriems reikalingas pašalinio slaugymas, taip pat iki šešiolikos

metų amžiaus nepilnamečiai siunčiami į gyvenamąją vietą pataisos darbų įstaigos

darbuotojo arba giminaičių lydimi, jeigu jie to prašo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03,

Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

109 straipsnis. Atleidimo nuo

pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmės

atlikimo tvarka

Asmuo, nuteistas pataisos

darbais be laisvės atėmimo, atleidžiamas nuo susijusių su nuteisimu teisių

apribojimu tą dieną, kurią pasibaigia bausmės laikas, o atleidus nuo bausmės

kitais pagrindais - tą dieną, kai gaunami atitinkami dokumentai organe, kurio

žinioje yra šios rūšies bausmės vykdymas. Šis organas privalo apie tai

paskelbti nuteistajam.

Nuteistajam išduodamas

atitinkamas dokumentas apie bausmės atlikimą.

Organas, kurio žinioje yra

pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmės vykdymas, privalo tą dieną, kurią

pasibaigia bausmės laikas, o atleidus nuo bausmės kitais pagrindais, - ne

vėliau kaip rytojaus dieną po to, kai gauti atitinkami dokumentai, pasiūlyti

įmonės, įstaigos arba organizacijos, kur nuteistasis atliko bausmę,

administracijai ateityje nebedaryti išskaitų iš jo uždarbio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Dvidešimtasis skirsnis

PAGALBA ATLEISTIESIEMS NUO

BAUSMĖS ATLIKIMO ASMENIMS

110 straipsnis. Materialinės

pagalbos suteikimas asmenims, paleidžiamiems iš

laisvės atėmimo

vietų

Asmenys, paleidžiami iš laisvės

atėmimo vietų, nemokamai nuvežami į jų gyvenamąją ar darbo vietą, taip pat

aprūpinami maisto produktais arba pinigais kelionei pagal nustatytas normas.

Jeigu paleidžiamieji neturi

pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, jie aprūpinami

drabužiais ir avalyne nemokamai. Jiems pataisos darbų įstaigos viršininkas gali

skirti vienkartinę iki minimalaus gyvenimo lygio dydžio piniginę pašalpą.

Paleidžiamų iš laisvės atėmimo

vietų asmenų kelionės išlaidas apmoka, aprūpina juos maistu, drabužiais ir

avalyne, taip pat skiria vienkartinę pašalpą pataisos darbų įstaigos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21,

Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Nr. I-280, 1993-10-19,

Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

111 straipsnis. Atleistų nuo

bausmės invalidų, nusenusių asmenų ir neturinčių

tėvų

nepilnamečių buitinis aprūpinimas

Invalidai ir nusenę asmenys jų

prašymu turi būti apgyvendinami invalidų ir senelių namuose.

Neturinčius tėvų nepilnamečius,

jeigu reikia, nepilnamečių reikalų tarnybos pasiunčia į internatus arba

perduoda rūpybai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Dvidešimt pirmasis skirsnis

112-113 straipsniai. Neteko

galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Dvidešimt antrasis skirsnis

114 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19,

Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

115-117 straipsniai. Neteko

galios.

ŠEŠTASIS SKYRIUS

118-123 straipsniai. Neteko

galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03,

Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

---

Pakeitimų eilė nuo 1990 m. kovo 11 d.:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-416, 1990-07-27,

Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Dėl

pakeitimų ir papildymų Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse

2.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1073,

1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Dėl

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Pataisos darbų kodekso

pakeitimų ir papildymų

3.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2061,

1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Dėl

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Pataisos darbų kodeksų

pakeitimo ir papildymo

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-280,

1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Dėl

Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso pakeitimo ir papildymo

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-551,

1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Dėl

Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų

pakeitimo ir papildymo

Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. I-652, 1994-11-10,

Žin., Nr. 92-1799 (1994-11-29)

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo

"Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo

proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo" pakeitimo ir papildymo

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-150,

1997-03-25, Žin., 1997, Nr. 30-706 (1997-04-09)

PATAISOS

DARBŲ KODEKSO 83(5) IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-382,

1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1663 (1997-07-16)

PATAISOS

DARBŲ KODEKSO 41, 47(3) IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. liepos 15 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-518, 1997-11-18,

Žin., 1997, Nr. 109-2755 (1997-12-03)

PATAISOS

DARBŲ KODEKSO 54 IR 54(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-624,

1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

PATAISOS

DARBŲ KODEKSO 23, 24, 25, 32, 34, 45, 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

45(3) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-997,

1998-12-22, Žin., 1999, Nr. 1-4 (1999-01-06)

PATAISOS

DARBŲ KODEKSO PAPILDYMAS 84(12) STRAIPSNIU IR 84(8), 106 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1212a,

1999-06-03, Žin., 1999, Nr. 56-1810 (1999-06-25)

PATAISOS

DARBŲ KODEKSO 50 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-11-19)

autrap@lrs.lt