Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas

Mokslinių tyrimų institutas gali būti valstybinis arba nevalstybinis.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius instituto įstatuose nustatytų krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto tikslai:

Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Šį statusą įgyvendina Vyriausybė, tvirtindama jų įstatus ir priimdama kitus teisės aktus.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo.

Neteko galios.

Lietuvos mokslo taryba yra ekspertinę ir patariamąją funkciją valstybės mokslo ir studijų politikos klausimais atliekanti ir pagal savo kompetenciją valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinanti institucija. Lietuvos mokslo tarybos veiklos tikslai – teikti valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms siūlymus, išvadas bei rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, moksliniais tyrimais grįstų inovacijų, aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, formuoti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos kokybę bei šios veiklos rezultatų perdavimą visuomenei, skatinti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, organizuoti ir vykdyti programinį konkursinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos finansavimą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba Lietuvos mokslo tarybos patvirtintas programas ar kitas priemones bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimus, mokslo ir meno doktorantūros bei mokslininkų stažuotojų ugdymo vertinimus, Lietuvos narystės tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose vertinimus, Seimo ar Vyriausybės pavedimu atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, skatinti mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Lietuvos mokslo tarybos funkcijas nustato Lietuvos mokslo tarybos nuostatai ir kiti teisės aktai.

Lietuvos mokslo taryba yra biudžetinė įstaiga. Lietuvos mokslo tarybos nuostatus tvirtina ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Vyriausybei.

Lietuvos mokslo tarybą sudaro valdyba, pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas, Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas ir administracija. Administraciją sudaro Mokslo fondas ir kiti padaliniai. Lietuvos mokslo tarybos valdymo organai ir struktūriniai padaliniai atlieka šiame įstatyme ir Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas. Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų sudarymo tvarką nustato Lietuvos mokslo tarybos nuostatai. Į Lietuvos mokslo tarybos valdymo organus ir ekspertų komitetus skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Valdyba yra kolegialus Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas. Valdybą sudaro 7 nariai, iš jų ne mažiau kaip pusė valdybos narių turi būti tarptautinės darbo patirties turintys mokslininkai. Valdybą 5 metų kadencijai skiria Vyriausybė. Tas pats asmuo valdybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Valdyba tvirtina Lietuvos mokslo tarybos ilgalaikę strategiją, strateginius veiklos planus, metinę veiklos ataskaitą, ekspertų komitetų pirmininkus, narius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininko kadencijos laikotarpiui jo teikimu Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoją ir atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas yra vienasmenis Lietuvos mokslo tarybos valdymo organas. Lietuvos mokslo tarybos pirmininką 5 metų kadencijai Vyriausybės teikimu skiria Seimas. Tas pats asmuo Lietuvos mokslo tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas, Gamtos ir technikos mokslų ekspertų komitetas ir Mokslo ir studijų politikos ekspertų komitetas atlieka patariamąsias ir ekspertines funkcijas. Ekspertų komitetų nariai skiriami 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo ekspertų komiteto nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Lietuvos mokslo taryba turi teisę:

Lietuvos mokslo taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, privalo imtis visų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas mokslinės veiklos etikos principų laikymasis.

Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariams ir ekspertų komitetų nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros procese dalyvaujantys subjektai (mokslinių tyrimų institutai, žinioms imlios įmonės, aukštosios mokyklos) turi kryptingai prisidėti rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, skleidžiant naujas mokslo ir technologines žinias, kuriant konkurencingus produktus, kuriant ir diegiant pažangiąsias technologijas, skatinant inovacijas visuose pramonės ir paslaugų sektoriuose, tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje.

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Neteko galios nuo 2019-01-01

Studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai ir inovacijų plėtotei skirtas priemones nacionalinėse plėtros programose nustato Vyriausybė.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto valdymo organai yra mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba ir mokslinių tyrimų instituto direktorius.

Nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų valdymą reglamentuoja jų steigimo dokumentai.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba atlieka šias funkcijas:

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba sudaroma 5 metams iš mokslo darbuotojų ir administracijos darbuotojų, taip pat iš kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, suinteresuotų instituto tikslų ir misijos įgyvendinimu, atstovų valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatuose nustatyta tvarka. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba tvirtina savo darbo reglamentą.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius yra valstybinio mokslinių tyrimų instituto vienasmenis valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja. Direktorius atlieka įstatuose ir teisės aktuose nustatytas įstaigos vadovo funkcijas.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorių viešo konkurso būdu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia steigėjas (juridinio asmens dalyviai) ar jo (jų) įgaliotas asmuo.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina valstybinio mokslinių tyrimo instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo daktaro laipsnį ir vadybinės patirties. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kvalifikacinius reikalavimus, ne žemesnius kaip šiame straipsnyje nustatytus, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai. Tas pats asmuo valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

Aukštoji mokykla steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio įstatymo ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu. Nepažeisdama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinio universiteto savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinio universiteto dalininkais negali būti privatūs ir viešieji asmenys.

Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu. Nepažeisdama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinės kolegijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kolegijos dalininkais negali būti privatūs ir viešieji asmenys.

Nevalstybinę aukštąją mokyklą gali steigti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai arba fiziniai asmenys, taip pat valstybės narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys.

Mokslinių tyrimų instituto įstatų turinio reikalavimus nustato šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. Mokslinių tyrimų instituto įstatuose turi būti nurodytos jo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptys.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatus tvirtina Vyriausybė.