Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2009-04-30

Paskutinį kartą atnaujinta 2029-01-01

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 111

Pakeitimų istorija JSON API

Jeigu valstybinės aukštosios mokyklos nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas perleidžiamas viešo aukciono būdu, aukštoji mokykla, nesudariusi sandorio per 2 viešus aukcionus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka sumažinti perleidžiamo nekilnojamojo turto pradinę kainą.

Valstybinės aukštosios mokyklos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti ir į juos investuoti nuosavybės teise valdomą turtą, vadovaudamosi valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, įtvirtintais šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje. Sprendimus investuoti valstybinės aukštosios mokyklos nuosavybės teise valdomą turtą priima valstybinės aukštosios mokyklos taryba jos nustatyta tvarka, jeigu tenkinami šie investavimo kriterijai:

1) investuojama į juridinius asmenis, kurie vykdys su valstybinės aukštosios mokyklos vykdoma studijų ar mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentine plėtra susijusias veiklas;

2) valstybinės aukštosios mokyklos taryba, atsižvelgdama į valstybinės aukštosios mokyklos paskutinių kalendorinių metų finansinę būklę, veiklos rezultatus, užtikrindama kitų metų valstybinės aukštosios mokyklos vykdomą studijų ir mokslinių tyrimų veiklą ir (ar) eksperimentinę plėtrą, lėšas, reikalingas investuoti į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, yra patvirtinusi atitinkamų metų valstybinės aukštosios mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3144, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14365

Valstybinėms aukštosioms mokykloms draudžiama jų nuosavybės teise valdomu turtu užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles.

Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų sutartis, finansinės nuomos sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms aukštosioms mokykloms. Valstybinės aukštosios mokyklos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1920, 2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 21, 22, 69, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos ir asmenims, kurių pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie į aukštąsias mokyklas priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d., jeigu jų studijų sutartyse nėra numatyta kitokia studijų rezultatų palyginimo tvarka.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1987, 2012-04-24, Žin., 2012, Nr. 53-2639 (2012-05-08)

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO 7, 10, 12, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 43, 44, 47, 48, 51, 55, 57, 66, 69, 70, 71, 73, 75, 95 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-839, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-24, i. k. 2014-04696

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 93 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-861, 2014-05-06, paskelbta TAR 2014-05-20, i. k. 2014-05523

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-924, 2014-06-05, paskelbta TAR 2014-06-19, i. k. 2014-07838

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.

Konstitucinio Teismo nutarimas:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO (2009 M. BALANDŽIO 30 D. REDAKCIJA) NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT48-N15/2014, 2014-11-10, paskelbta TAR 2014-11-10, i. k. 2014-16400

Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2012 m. balandžio 24 d. redakcija), 70 straipsnio 7 dalies (2012 m. sausio 19 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1403, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20431

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2198, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20896

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 7, 42 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2388, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-31, i. k. 2016-14399

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 70-1 straipsniu įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-116, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29420

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2534, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-14, i. k. 2016-20555

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-117, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29421

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 1 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-162, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29856

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-422, 2017-06-08, paskelbta TAR 2017-06-19, i. k. 2017-10246

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 72-1 straipsniu įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-455, 2017-06-20, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10912

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-625, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12341

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-968, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21725

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 29 straipsnio pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-969, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21727

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-891, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21317

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-989, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01003

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48 straipsnio pakeitimo įstatymas

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1059, 2018-03-22, paskelbta TAR 2018-03-29, i. k. 2018-04815

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymas

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1133, 2018-04-26, paskelbta TAR 2018-05-08, i. k. 2018-07485

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1170, 2018-05-17, paskelbta TAR 2018-05-23, i. k. 2018-08264

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 4 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1171, 2018-05-17, paskelbta TAR 2018-05-23, i. k. 2018-08265

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 52 straipsnio pakeitimo įstatymas

20.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT15-N10/2018, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-06-29, i. k. 2018-10929

Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 38 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1186, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-06-01, i. k. 2018-09077

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 85 straipsnio pakeitimo įstatymas

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1368, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-10, i. k. 2018-11697

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1367, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-10, i. k. 2018-11695

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1369, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-10, i. k. 2018-11698

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 54 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1412, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11477

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymas

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24, 84 straipsnių pakeitimo ir 18, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1657, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19223

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 27 straipsnio pakeitimo įstatymas

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 48, 52, 53, 58, 59, 77, 78, 79 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymas

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1687, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-11, i. k. 2018-20236

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1412 pakeitimo įstatymas

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1700, 2018-12-06, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20941

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymas

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2057, 2019-04-11, paskelbta TAR 2019-04-24, i. k. 2019-06693

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymas

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2089, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07326

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymas

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2367, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12448

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas

34.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2991, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12613

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82-1 straipsniu įstatymas

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3144, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14365

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 90 straipsnio pakeitimo įstatymas

36.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3269, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15545

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

37.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3415, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24584

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48, 52 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymas

38.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3116, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15349

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 20 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

39.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3153, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14368

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 76 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymas

40.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-132, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-30, i. k. 2020-29109

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

41.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT208-N17/2020, 2020-12-07, paskelbta TAR 2021-07-01, i. k. 2021-14848

Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2, 3 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ 1.2, 3.6 papunkčių ir šiuo nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

42.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-448, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14797

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75, 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 75-1, 75-2, 75-3 straipsniais įstatymas

43.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-449, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-07, i. k. 2021-15453

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas

44.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymas

45.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-723, 2021-12-07, paskelbta TAR 2021-12-15, i. k. 2021-25841

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

46.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-894, 2022-01-11, paskelbta TAR 2022-01-19, i. k. 2022-00751

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15, 73 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24-1 straipsniu įstatymas

47.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-738, 2021-12-09, paskelbta TAR 2021-12-15, i. k. 2021-25851

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18-1 straipsniu įstatymas

48.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-977, 2022-03-24, paskelbta TAR 2022-03-30, i. k. 2022-06313

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas

49.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 72-1, 73, 75-3, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 64-1 straipsniu įstatymas

50.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1040, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08794

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir 18-1, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

51.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1258, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15551

52.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 19, 52, 53, 58, 77, 82-1 straipsnių pakeitimo įstatymas

53.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1262, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15489

54.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1542, 2022-11-17, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24192

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

55.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1634, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26101

56.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2095, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13992

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymas

57.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1543, 2022-11-17, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24193

58.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1482, 2022-11-03, paskelbta TAR 2022-11-15, i. k. 2022-22950

59.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1951, 2023-05-11, paskelbta TAR 2023-05-23, i. k. 2023-09696

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 68 straipsnio pakeitimo įstatymas

60.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2059, 2023-06-15, paskelbta TAR 2023-06-27, i. k. 2023-12865

61.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2094, 2023-06-27, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-13991

62.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2203, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21643

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 87 straipsnio pakeitimo įstatymas

63.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2275, 2023-11-21, paskelbta TAR 2023-11-30, i. k. 2023-23060

64.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2308, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24175

65.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2309, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24176

Lietuvos Respublikos dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas

66.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 5, 15, 17, 22, 42, 43, 44, 51, 53, 72-1, 75-3, 76-2, 80, 81, 82-1, 90 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 24-2 straipsniu įstatymas

67.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2692, 2024-06-06, paskelbta TAR 2024-06-13, i. k. 2024-10825

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymas

68.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2844, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12154

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 62 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas

69.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2845, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12155

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 67 straipsnio pakeitimo įstatymas

70.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2986, 2024-09-26, paskelbta TAR 2024-10-03, i. k. 2024-17426

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 10 straipsnio pakeitimo įstatymas

71.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2586, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08306

72.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XV-86, 2024-12-19, paskelbta TAR 2024-12-23, i. k. 2024-23081

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

73.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XV-84, 2024-12-19, paskelbta TAR 2024-12-23, i. k. 2024-23079

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 72-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

74.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XV-85, 2024-12-19, paskelbta TAR 2024-12-23, i. k. 2024-23080

94 straipsnis. Įstatymo VII skyriaus nuostatų įsigaliojimas ir taikymas

Šio įstatymo 67 straipsnio 2 dalis ir 69 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 70 straipsnio 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 14 dalys, 71, 72 straipsniai ir 76 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalys netaikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Valstybės biudžeto lėšos asmenų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, studijoms finansuoti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į iki šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių.

Valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentai, priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus studentus, nurodytus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse, jeigu jų mokymasis neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų gero mokymosi kriterijų, kiekvieną semestrą aukštajai mokyklai moka studijų įmoką, kuri yra lygi teisės aktų nustatytos bazinės socialinės išmokos 4 dydžiams.

Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, priimtiems į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus studentus, nurodytus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse, laiduojamas nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimo vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ pagal dešimties balų vertinimo skalę pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.

Studentai, priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, už nepažangumą iš aukštosios mokyklos studentų sąrašų išbraukiami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Į laisvas vietas pagal pažangumą prioriteto tvarka gali pretenduoti šie toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse studijuojantys asmenys, priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo (išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 8 dalies 1–3 punktuose):

1) tos pačios studijų formos studentai;

2) kitų studijų formų studentai.

Tais atvejais, kai nėra galimybės užpildyti laisvų vietų šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, valstybės biudžeto lėšos, skirtos šioms laisvoms vietoms finansuoti, gali būti panaudojamos to paties kurso studentų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir studijuojančių pagal ne mažesnės studijų kainos studijų programas, studijoms finansuoti.

Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje valstybinės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą moka priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo:

1) asmenys, studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos, kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje, studijų programą, jeigu ne daugiau kaip už pusę baigtos studijų programos kreditų mokėjo visą studijų kainą, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;

2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų yra visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);

3) užsieniečiai, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;

4) asmenys, nepatekę į studijų vietas, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje studijų kainą, proporcingą dalyko apimčiai, moka priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo:

1) asmenys, studijuojantys nenuosekliai;

2) asmenys, kartojantys nuosekliųjų studijų programos atskirus dalykus.

10.

Studentai, priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms studijų įmokoms mokėti. Šių paskolų suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.

11.

Šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalis 2009 metais taikoma tik valstybinių aukštųjų mokyklų studentams. Valstybės biudžeto lėšos valstybinių aukštųjų mokyklų studentų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, skatinamosioms stipendijoms ir kitai paramai mokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

95 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuri nustato universitetų prievolę vykdyti tik universitetines studijas, 9 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuri nustato kolegijų prievolę vykdyti tik kolegines studijas, ir 93 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 4 straipsnio 21 dalis ir 47 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2011 m. rugsėjo 1 d. Iki 2011 m. rugsėjo 1 d. vartojama ši „studijų kredito“ sąvoka: „Studijų kreditas – studijų masto matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško ir kt.) valandų, t. y. vienai jo darbo savaitei.“

Kvalifikacinis meno licenciato laipsnis suteikiamas asmenims, iki 2012 m. rugsėjo 1 d. baigusiems meno aspirantūros studijų programas. Meno aspirantūros studijos vykdomos pagal Meno aspirantūros nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Meno aspirantai Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti stipendijas. Meno aspirantūros studijų prilyginimą atitinkamoms studijoms pagal šiuo įstatymu patvirtintą studijų sandaros sistemą nustato Vyriausybė.

Šio įstatymo IX skyrius galioja iki 2010 m. sausio 1 d.

Neteko galios nuo 2012-05-08.

Šio įstatymo VIII skyriaus nuostatos dėl valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo taikomos toms valstybinėms aukštosioms mokykloms, kurios pertvarkytos į viešąsias įstaigas ir kuriose valdymo organai sudaryti (išrinkti), paskirti pagal šio įstatymo nuostatas.

Šio įstatymo IV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios mokslo ir studijų institucijų steigimą, pabaigą ir pertvarkymą, leidimą vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą, taikomos mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo, leidimo vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Jeigu mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo, leidimo vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą procedūros pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, šios procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus.

Šio įstatymo 65 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad su asmenimis, kurie antrą kartą iš eilės laimi konkursus dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, taikoma tik tais atvejais, kai šios procedūros įvyksta po šio įstatymo įsigaliojimo arba kai konkursą profesoriaus pareigoms laimi asmuo, prieš tai jau du kartus laimėjęs tokį konkursą toje pačioje valstybinėje aukštojoje mokykloje.

2009 ir 2010 metais valstybės finansuojamų vietų skaičiaus padidėjimas pagal valstybinių aukštųjų mokyklų atskiras studijų programas negali viršyti Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto skaičiaus.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)

Nr. XI-1987, 2012-04-24, Žin., 2012, Nr. 53-2639 (2012-05-08)

96 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų pertvarkymas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas

Valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkomos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas taikant Civilinio kodekso nuostatas.

Sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo į valstybines aukštąsias mokyklas priima Vyriausybė. Pertvarkant valstybines aukštąsias mokyklas į viešąsias įstaigas, į jas negali būti investuojamas nekilnojamasis turtas.

Pertvarkius valstybinę aukštąją mokyklą į viešąją įstaigą, jai pereina visos teisės ir pareigos, kurias valstybinė aukštoji mokykla įgijo būdama biudžetinė įstaiga.

Per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo valstybiniai universitetai kreipiasi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl šiame įstatyme numatytos aukštosios mokyklos tarybos sudarymo ir pateikia į šią tarybą aukštosios mokyklos skiriamus narius.

97 straipsnis. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų pertvarkymas

Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos nevalstybinės aukštosios mokyklos steigėjo (juridinio asmens dalyvio) sprendimu turi teisę pakeisti nevalstybinės aukštosios mokyklos teisinę formą į jo pasirinktą privataus juridinio asmens teisinę formą.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato:

1) mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą;

2) mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus;

3) mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo teisinius pagrindus;

4) aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą ir pripažinimą;

5) mokslo ir studijų institucijų valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą;

6) mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų teises ir pareigas;

7) mokslo ir studijų finansavimą;

8) valstybinių mokslo ir studijų institucijų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.

2 straipsnis. Įstatymo taikymo išimtys

Šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams.

Šio įstatymo nuostatos kunigų seminarijoms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartims.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, priimdami šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, gali nustatyti egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų studijų krypčių vertinimo ir akreditavimo, aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo, realiųjų (materialinių ir žmogiškųjų) išteklių vertinimo, leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą suteikimo ir jo panaikinimo procedūras, kriterijus, rodiklius, vertinamąsias sritis. Lietuvos aukštųjų mokyklų, kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusas, veiklos sąlygas nustato Vyriausybė.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1170, 2018-05-17, paskelbta TAR 2018-05-23, i. k. 2018-08264

3 straipsnis. Mokslo ir studijų principai

Mokslas yra grindžiamas šiais principais:

1) kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės;

2) akademinės etikos;

3) lituanistikos prioriteto;

4) lygių galimybių;

5) mokslinių tyrimų rezultatų viešumo;

6) integracijos į valstybės ir visuomenės darnų vystymąsi;

7) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus;

8) sąžiningos konkurencijos;

9) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo;

10) dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

Studijos yra grindžiamos šiais principais:

1) akademinės laisvės ir autonomijos;

2) akademinės etikos;

3) atvirumo ir atsakomybės visuomenei;

4) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo;

5) studentų asmeninio suinteresuotumo;

6) įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą;

7) aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos;

8) lituanistikos prioriteto;

9) Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos;

10) dalyvavimo pasaulio ir Europos švietimo procesuose;

11) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;

12) nuolatinio mokymosi siekio;

13) integracijos į valstybės ir visuomenės darnų vystymąsi.

Valstybė teikia lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo Lietuvoje ir užsienyje ir jos raidos uždavinius, prioritetą. Mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja įgyvendinant šį prioritetą, laikomos vykdančiomis ypatingos nacionalinės svarbos veiklą.

Švietimo ir mokslo ministras nustato pagrindines aukštojo mokslo tarptautiškumo, lituanistikos (baltistikos) plėtros užsienyje skatinimo kryptis, prioritetus ir priemones.

4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Absolventas – asmuo, įgijęs aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Akademinė etika – visuma visuotinai pripažintų vertybių, principų ir mokslinių praktikų, užtikrinančių mokslinės veiklos ir mokslo (meno) sklaidos, studijų ir su studijomis susijusios veiklos skaidrumą, sąžiningumą, teisingumą, atsakomybę, asmenų lygybę, nediskriminavimą, akademinę laisvę, pasitikėjimą ir pagarbą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-449, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-07, i. k. 2021-15453

Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.

Aukštasis universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.

Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti.

51.

Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad įstojusių į aukštąją mokyklą, studijuojančių ir įgijusių aukštojo mokslo kvalifikaciją studentų socialinė sudėtis visose studijų pakopose atitiktų įvairialypę visuomenės socialinę sudėtį.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487

Disertacija – originalus mokslinis tiriamasis darbas, kurį parengusiam ir apgynusiam asmeniui suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

61.

Egzilio sąlygomis veikianti aukštoji mokykla – Lietuvos aukštoji mokykla, kurios veikla jos kilmės šalyje nutraukta dėl politinių priežasčių. Egzilio sąlygomis veikiančios aukštosios mokyklos statusą suteikia Vyriausybė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro teikimu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1170, 2018-05-17, paskelbta TAR 2018-05-23, i. k. 2018-08264

Eksperimentinė plėtra – moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi, sukauptu pažinimu grindžiama nuosekli, papildomų žinių teikianti veikla, kurios tikslas – kurti naujus produktus ar procesus arba tobulinti jau sukurtus produktus ar procesus, taip pat kurti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir (arba) praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.

Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautų rezultatų.

Klausytojas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų dalykus (modulius).

10.

Lietuvos aukštoji mokykla (toliau – aukštoji mokykla) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – organizuoti ir vykdyti studijas, teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdyti fundamentinius ir (arba) taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir (arba) meno veiklą, taikyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, kaupti mokslo žinias, plėtoti kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėti akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.

11.

Lietuvos mokslinių tyrimų institutas (toliau – mokslinių tyrimų institutas) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

12.

Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija) – Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

13.

Mokslas – žinių sistema, apimanti bendrąsias tiesas ar teorijas arba bendrųjų dėsnių veikimą, pagrįsta mokslinių tyrimų metodais.

14.

Mokslinė veikla – mokslinių žinių kūrimas, kūrybinė veikla, vykdoma taikant mokslinių tyrimų metodus.

15.

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmonijos, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas.

16.

Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo daktaro laipsnį.

161.

Mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų, reikiamų atliekant mokslinius tyrimus, visuma.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305

17.

Mokslo ir studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracija ir kiti darbuotojai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485

18.

Mokslo (meno) sklaida – visuomenės supažindinimas su moksliniais tyrimais, meno kūryba.

19.

Pripažintas menininkas – kūrėjas arba meno kūrinių atlikėjas, kurio kūrybinę veiklą apibūdina menui ir kultūrai ypač reikšmingi kūriniai, įgyvendinti Lietuvoje arba (ir) užsienyje, pelnę platų visuomenės ir meno specialistų pripažinimą, įvertinti prestižinėmis tarptautinėmis arba nacionalinėmis premijomis bei kitokiais aukštais apdovanojimais, arba (ir) kuris yra išugdęs pasižymėjusių menininkų ir atitinka aukštosios mokyklos, kurioje jis siekia eiti arba eina pareigas, nustatytus reikalavimus.

20.

Rezidentūra – medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos krypčių studijos, skirtos atitinkamos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka įgyti specializaciją.

21.

Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje.

22.

Studijos – asmens, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba disertacijos rengimas.

23.

Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti.

24.

Studijų kryptis – akademinis, profesinis ir tyrimų laukas, kurį vienija bendra samprata, studijų rezultatai ir jų pasiekimų būdai (dėstymas, studijavimas, vertinimas).

25.

Studijų programa – krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir kiti ištekliai.

26.

Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų išdavimas.

27.

Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.

28.

Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams.

29.

Trumposios pakopos studijos – aukštojo mokslo studijų pakopa profesinei kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485

30.

Užsienio lietuviai – Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu sprendimą priimančiai institucijai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227

31.

Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3116, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15349

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1658, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19227

6 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų grupės

Mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai.

7 straipsnis. Aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai

Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos.

Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės.

Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga. Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo, arba kunigų seminarija, veikianti kaip religinė bendruomenė.

8 straipsnis. Aukštųjų mokyklų autonomija, atskaitomybė

Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams.

Aukštoji mokykla turi teisę:

1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

2) nustatyti studijų tvarką;

3) teikti aukštojo mokslo kvalifikacijas ir jas panaikinti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka;

4) šio įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą;

5) rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas;

6) teikti kitas švietimo ir ekspertines paslaugas;

7) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

8) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;

9) savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus;

10) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

11) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis ir jų padaliniais formas;

12) turtą valdyti, naudoti, juo disponuoti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

13) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais;

14) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

Aukštoji mokykla privalo:

1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) informuoti steigėjus, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų naudojimą, o valstybinės aukštosios mokyklos – ir apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą; savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo bei vidinės veiklos kokybės užtikrinimo rezultatus;

3) laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų valdymui ir stebėsenai;

4) įgyvendindama studijų programą, konsultuoti studentus įsidarbinimo galimybių klausimais, teikti akademinę ir socialinę pagalbą;

5) vykdyti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros stebėseną;

6) sudaryti sąlygas dėstytojams įgyti dėstymui reikalingas žinias ir gebėjimus ir juos tobulinti;

7) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

Aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma taikant priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras (toliau – švietimo ir mokslo ministras) ir kitos jo įgaliotos institucijos.

Aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita kiekvienais metais skelbiama aukštosios mokyklos interneto svetainėje. Aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje turi būti nurodyti šie duomenys: studentų, dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų, tarp jų ir atvykstančių iš užsienio, skaičius; aukštosios mokyklos dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų sudėtis ir kvalifikacija; absolventų skaičius; pagal studijų programas įsidarbinusių absolventų skaičius; studijų programų skaičius; aukštosios mokyklos lėšos, tenkančias vienam studentui; aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų Europos Sąjungos paramos lėšos, ir jų panaudojimas; aukštosios mokyklos bendras patalpų plotas, tenkantis vienam studentui; atliekamų mokslinių, taikomųjų tyrimų (mokslinės veiklos), profesionalaus meno veiklos aprėptis. Švietimo ir mokslo ministras gali nustatyti ir kitus duomenis, kurie skelbiami aukštosios mokyklos metinėje veiklos ataskaitoje.

9 straipsnis. Neteko galios nuo 2022-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-162, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29856

Nr. XIV-654, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25020

10 straipsnis. Universitetas

Universitete turi būti atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai (toliau – moksliniai tyrimai), eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla grindžiamos studijos, užtikrinamos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.

Universitetas turi būti socialiai atsakingas bendradarbiaudamas su suinteresuotomis visuomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis diegiant technologines ir socialines inovacijas bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti ir veikti.

Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai ar meno daktarai. Dėstytojų dalykinė ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama universiteto nustatyta tvarka.

Universitete teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Universitete turi vyrauti universitetinės studijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2986, 2024-09-26, paskelbta TAR 2024-10-03, i. k. 2024-17426

Universitetas negali vykdyti koleginių studijų ir teikti aukštojo koleginio išsilavinimo, išskyrus:

1) šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus;

2) jeigu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, įvertinus atliktų išorinio studijų vertinimo ir išorinio mokslo ir studijų institucijų vertinimo rezultatus, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimo rezultatus, specialistų poreikį, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities perspektyvas, universiteto statute yra numatytas koleginių studijų vykdymas pagal Vyriausybės nustatytos studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) trumposios ir pirmosios pakopų koleginių studijų programas;

3) kai universitetas dalyvauja Vyriausybei reorganizuojant valstybinę kolegiją, perima reorganizuojamos valstybinės kolegijos teises ir pareigas (įskaitant materialinę bazę ir kvalifikuotą personalą, būtiną koleginių studijų programoms vykdyti) ir sudaro galimybes reorganizuojamos valstybinės kolegijos studentams baigti pradėtas studijas pagal koleginių studijų programas, kurios studentams baigus studijas išregistruojamos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2986, 2024-09-26, paskelbta TAR 2024-10-03, i. k. 2024-17426

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485

11 straipsnis. Kolegija

Kolegijoje turi būti atliekami taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas profesionalusis menas, vykdomos šia veikla ir profesine praktika grindžiamos studijos, teikiamas aukštasis koleginis išsilavinimas, sudaromos sąlygos asmenims mokytis visą gyvenimą.

Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu bendradarbiaujant su vietos bendruomenės, verslo ir valdžios atstovų grupėmis bei ugdant asmens ir bendruomenės gebėjimus savarankiškai ir kūrybiškai mąstyti bei veikti.

Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Dėstytojų dėstomojo dalyko ir mokymo kompetencija turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka.

Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime lietuvių kalba negali būti žodžio „universitetas“. Aukštosios mokyklos, vykdančios ne mažiau kaip dviejų studijų krypčių antrosios pakopos koleginių studijų programas, gali vartoti aukštosios mokyklos statute įtvirtintą pavadinimą anglų kalba su žodžiais „taikomųjų mokslų universitetas“. Kolegijos negali vykdyti universitetinių studijų, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485

13 straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto teisės ir pareigos

Mokslinių tyrimų institutas turi teisę:

1) vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, nusistatyti struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, konkrečias darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;

2) atlikdamas savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, kitomis organizacijomis ir jų padaliniais;

3) leisti mokslo ir kitą literatūrą, pasirinkti būdus savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatams skelbti;

4) kartu su universitetais šio įstatymo nustatyta tvarka rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus;

5) skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų panaudojimą ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

6) vykdyti ekspertizes, teikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros konsultacijas ir kitas paslaugas pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių juridiniais asmenimis ar kitomis organizacijomis, fiziniais asmenimis bei kitų valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis;

7) turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokslinių tyrimų institutas privalo:

1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) informuoti steigėją (juridinio asmens dalyvius) ir visuomenę apie mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų naudojimą, o valstybinis mokslinių tyrimų institutas – ir apie savo finansinę, ūkinę veiklą;

3) laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;

4) parengti metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbti viešai mokslinių tyrimų instituto interneto svetainėje bei kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos pristatyti visuomenei;

5) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

Mokslinių tyrimų instituto ir jo darbuotojų teisėms į intelektinės veiklos rezultatus mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 89 straipsnio nuostatos.

Valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, valstybės turtas perduodamas, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama mutatis mutandis taikant šio įstatymo 87 straipsnio nuostatas, išskyrus 87 straipsnio 2 dalyje nustatytą valstybės turto patikėjimo sutarties maksimalų terminą: su valstybiniais mokslinių tyrimų institutais valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 20 metų terminui.

III SKYRIUS

MOKSLO IR STUDIJŲ VALDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO IR STUDIJŲ POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

14 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos

Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitos ministerijos.

Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1040, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08794

Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti, pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960

Nr. XIV-738, 2021-12-09, paskelbta TAR 2021-12-15, i. k. 2021-25851

16 straipsnis. Lietuvos mokslų akademija

Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga. Lietuvos mokslų akademiją steigia Seimas.

Lietuvos mokslų akademija atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus.

Lietuvos mokslų akademija vienija žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurie yra jos nariai. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Seimas.

Aukščiausias Lietuvos mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Veiklai tarp Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas. Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Lietuvos mokslų akademijos statuto nustatyta tvarka renka Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Lietuvos mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir jų vidinę struktūrą nustato Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato prezidiumas.

17 straipsnis. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų pažeidimų (toliau šiame straipsnyje – tyrimas).

Kontrolierių 5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo kontrolieriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Lietuvos mokslo taryba kontrolieriaus kandidatūrą Seimui pateikia ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki kontrolieriaus kadencijos pabaigos.

Kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia jo įgaliojimų laikas;

2) jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas;

3) kontrolierius miršta.

Kontrolierius atleidžiamas iš pareigų, kai:

1) jis atsistatydina, apie tai raštu įspėjęs Seimo Pirmininką ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų;

2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų;

3) nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

4) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) teismas pripažįsta jį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

6) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

7) Seimas pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.

Šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu atveju klausimą dėl kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

Kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį ir vadovaujamo darbo patirties.

Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, taip pat su darbu kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose. Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą ir dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose projektuose, kurie yra susiję su akademine etika ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) veiklos tobulinimu ir kuriuose nedalyvauja Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys asmenys. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytais atvejais.

Kai kontrolierius atostogauja arba dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.) negali eiti savo pareigų, Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja Seimo kontrolierius arba lygių galimybių kontrolierius, arba asmuo, atitinkantis kontrolieriui keliamus reikalavimus.

10.

Nutrūkus kontrolieriaus įgaliojimams arba atleidus kontrolierių iš pareigų tol, kol į kontrolieriaus pareigas paskiriamas naujas kontrolierius, Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu gali pavesti laikinai eiti kontrolieriaus pareigas asmeniui, atitinkančiam kontrolieriui keliamus reikalavimus.

11.

Pasibaigus kontrolieriaus įgaliojimų laikui, jam išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kontrolieriui, atleidžiamam iš pareigų, kai jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kontrolieriui mirus, jo šeimai išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų.

12.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, kontrolieriui netaikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyti apribojimai dirbti mokslo ir studijų institucijose, išskyrus vadovaujamas pareigas.

13.

Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.

14.

Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo vardas, pavardė (arba juridinio asmens pavadinimas) ir gyvenamosios vietos adresas (juridinio asmens buveinė);

2) duomenys apie akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimą;

3) pareiškėjo reikalavimas.

15.

Kontrolierius skundą išnagrinėja ar tyrimą atlieka, priima sprendimą ir raštu informuoja pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas du kartus po 4 mėnesius.

16.

Skundui dėl akademinės etikos ar procedūrų pažeidimų su studijomis susijusioje veikloje pateikti nustatomas 6 mėnesių terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Skundai, pateikti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu kontrolierius nenusprendžia kitaip, vadovaudamasis Tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka.

17.

Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:

1) konstatuoti akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimą;

2) įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo;

3) kreiptis į teismą, jeigu nevykdomas šios dalies 2 punkte nurodytas kontrolieriaus įpareigojimas;

4) nenustačius pagrįstų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, pripažinti skundą nepagrįstu;

5) neturint galimybės įvertinti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, skundo nagrinėjimą ar tyrimą nutraukti;

6) teikti rekomendaciją imtis priemonių, kad būtų pašalinti akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimai ir (ar) jų priežastys;

7) informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių.

18.

Kontrolieriaus veiklą užtikrina Tarnyba. Tarnyba yra biudžetinė įstaiga. Tarnybos vadovas yra kontrolierius. Tarnybos nuostatus tvirtina Seimas.

19.

Kontrolierius turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.

20.

Kontrolierius kartą per metus, iki kovo 1 dienos, atsiskaito Seimui už praėjusius kalendorinius metus ir teikia Tarnybos veiklos ataskaitą.

21.

Kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą dėl galimų akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimų ir, informavęs pareiškėją, perduoti šį skundą atitinkamai mokslo ir studijų institucijai, jeigu dėl tų pačių galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų nebuvo kreiptasi į atitinkamą mokslo ir studijų instituciją. Jeigu skundo nagrinėjimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kontrolierius privalo apie tai informuoti Seimo valdybą ir pareikšti apie nusišalinimą. Tuo atveju, kai priimamas kontrolieriaus nusišalinimas ar jis nušalinamas nuo skundo nagrinėjimo, Seimo valdybos sprendimu skundui nagrinėti paskiriamas kitas kontrolierius ar akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo, kuris nagrinėja skundą šiame įstatyme ir Tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka.

22.

Kontrolieriaus sprendimai skelbiami Tarnybos interneto svetainėje.

23.

Kontrolierius apie sprendime konstatuotus etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus informuoja pareiškėją, atitinkamą mokslo ir studijų instituciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prireikus atitinkamos mokslo ir studijų institucijos steigėją ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, taip pat kitus asmenis.

24.

Mokslo ir studijų institucija per kontrolieriaus nustatytą terminą privalo pateikti kontrolieriui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai informaciją, kokių veiksmų ėmėsi, atsižvelgusi į kontrolieriaus sprendimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305

18 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960

19 straipsnis. Valstybinis studijų fondas

Valstybinis studijų fondas yra biudžetinė įstaiga. Šį fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtros priemonių įgyvendinimą, taip pat kitą finansinę paramą studentams, atlieka kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-891, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21317

Nr. XIV-1260, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15487

20 straipsnis. Neteko galios nuo 2022-12-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1040, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08794

21 straipsnis. Vyriausybės strateginės analizės centras

Šio įstatymo reguliavimo srityje Vyriausybės strateginės analizės centras:

1) vykdo mokslo ir studijų sistemos stebėseną;

2) rengia mokslo ir studijų sričių būklės analizes ir teikia išvadas dėl mokslo ir studijų sistemos tobulinimo;

3) rengia analitinę informaciją apie specialistų rengimą mokslo ir studijų institucijose, prognozuoja aukštojo mokslo kvalifikacijų poreikį;

4) vertina mokslo ir studijų sistemos tendencijas, identifikuoja svarbiausius spręstinus nacionalinio lygio iššūkius, rengia strategines įžvalgas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960

Nr. XIII-2367, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12448

22 straipsnis. Studijų kokybės vertinimo centras

Studijų kokybės vertinimo centras yra biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305

Studijų kokybės vertinimo centras, atlikdamas išorinį vertinimą ir akreditavimą, skatina aukštųjų mokyklų veiklos kokybę ir, atlikdamas užsienio kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą bei informacijos teikimą, kuria palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas.

Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių. Po vieną Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narį 6 metų kadencijai deleguoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, švietimo, mokslo ir sporto ministras, po du narius 6 metų kadencijai deleguoja universitetus, kolegijas vienijančios organizacijos, keturis narius 6 metų kadencijai deleguoja socialinius partnerius vienijančios organizacijos, vienas tarybos narys 2 metų kadencijai deleguojamas studentus vienijančios organizacijos. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto deleguojamas tarybos narys turi būti tarptautinis ekspertas, gyvenantis ir dirbantis ne Lietuvos Respublikoje. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-117, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29421

Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305

Neteko galios nuo 2024-05-04

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-2585, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-03, i. k. 2024-08305

Ne rečiau kaip kas 5 metai atliekamas Studijų kokybės vertinimo centro veiklos išorinis vertinimas. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

Studijų kokybės vertinimo centras kiekvienais metais viešai skelbia interneto svetainėje studijų kokybės vertinimo apibendrinimus.

Studijų kokybės vertinimo centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Studijų kokybės vertinimo centro veikla susijusiose srityse, narys.

25 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-1415, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-13, i. k. 2018-11960

ANTRASIS SKIRSNIS

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS VALDYMAS

26 straipsnis. Aukštosios mokyklos organai

Valstybinis universitetas turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių.

Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.

Valstybinės aukštosios mokyklos statute gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijai, atlikti. Šių organų sudėtis, kompetencija, sudarymo ir atšaukimo tvarka nustatomos valstybinės aukštosios mokyklos statute.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymą reglamentuoja šios aukštosios mokyklos steigimo dokumentai.

27 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba

Valstybinės aukštosios mokyklos taryba yra aukštosios mokyklos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.

Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:

1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Vyriausybei teisės aktų projektus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano, parengtus teisės aktų nustatyta tvarka;

2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numato turtinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius strateginiam planui įgyvendinti;

3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;

4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą;

6) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);

7) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;

9) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei;

10) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485

Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Konkretus aukštosios mokyklos tarybos narių skaičius nustatytas aukštosios mokyklos statute. Vieną narį skiria ir atšaukia studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renka ir atšaukia atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius, priklausančius aukštosios mokyklos personalui. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš atitinkamai 8 ar 10 vietų, senato (akademinės tarybos) apibrėžtų atsižvelgiant į skirtingus aukštosios mokyklos interesus. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.

Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės.

Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, Seimo ir Vyriausybės nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat aukštosios mokyklos darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs rektoriui (direktoriui), bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose aukštoji mokykla visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai. Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys.

TAR pastaba. 27 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimas valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariui būti Europos Parlamento nariu, savivaldybės meru ar savivaldybės tarybos nariu taikomas po įstatymo Nr. XIII-1312 įsigaliojimo (2018-11-29) renkamiems aukštųjų mokyklų tarybų nariams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1657, 2018-11-20, paskelbta TAR 2018-11-28, i. k. 2018-19223

Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį.

Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas.

Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas.

Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje.

10.

Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

11.

Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485

12.

Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki Tarybos kadencijos pabaigos, naują tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485

13.

Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute.

14.

Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-162, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29856

28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)

Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas.

Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:

1) nustato studijų tvarką;

2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos kokybę ir lygį;

3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;

4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;

7) savo nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;

8) svarsto ir derina su taryba siūlymus dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;

9) svarsto rektoriaus pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama ir aukštosios mokyklos misija ir vizija, ir teikia dėl jo nuomonę tarybai;

10) svarsto rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti, ir teikia dėl jų nuomonę tarybai;

11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;

12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto arba jo pakeitimo projekto, reorganizavimo sąlygų arba likvidavimo plano projekto;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1257, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15485

13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).