Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas

Senatas (akademinė taryba) savo sprendimus skelbia aukštosios mokyklos interneto svetainėje.

Senatas (akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto (kolegijos) administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas.

Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo reglamentas.

Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius (direktorius).

Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.

Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:

Rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka.

Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių.

Rektorius (direktorius) turi būti nepriekaištingos reputacijos, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, arba yra pripažintas menininkas. Rektoriui (direktoriui) keliami kvalifikaciniai reikalavimai, ne žemesni kaip šiame straipsnyje nurodyti, nustatomi aukštosios mokyklos statute.

Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo.

Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip dviejų trečiųjų aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma.

Aukštosios mokyklos statutas yra steigimo dokumentas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi aukštoji mokykla.

Aukštosios mokyklos statuto turinio reikalavimus nustato šis įstatymas ir juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. Papildomai aukštųjų mokyklų statutuose turi būti nustatyta:

Statute gali būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos dalykai.

Valstybinio universiteto statutą Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į universiteto tarybos nuomonę, tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą – švietimo, mokslo ir sporto  ministro teikimu, atsižvelgusi į kolegijos tarybos nuomonę, tvirtina Vyriausybė.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos steigimo dokumentas priimamas ir keičiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokslinių tyrimų institutas steigiamas Civilinio kodekso, šio įstatymo ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinį mokslinių tyrimų institutą steigia Vyriausybė. Nevalstybinį mokslinių tyrimų institutą gali steigti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai arba fiziniai asmenys, taip pat valstybės narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti steigiamas, kai reikia vykdyti valstybės, ūkio ar visuomenės plėtrai svarbius tam tikros krypties ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir kai Vyriausybės įgaliota vertinimo institucija nustato, kad valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo projektas yra pagrįstas pakankamais materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir yra įvykdyti kiti valstybiniams mokslinių tyrimų institutams keliami reikalavimai.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo tvarką, veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir veiklos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.

Valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka rengia ir įgyvendina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, bendradarbiaudama su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis.

Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo procedūrą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos ir senato nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos ir akademinės tarybos nuomonę.

Valstybinio universiteto reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti turint Seimo pritarimą reorganizuoti valstybinį universitetą. Valstybinės kolegijos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti turint Vyriausybės pritarimą  reorganizuoti valstybinę kolegiją.

Seimo ar Vyriausybės nutarime dėl pritarimo reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat nurodomas terminas, per kurį reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia ir pateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektą (išskyrus atvejus, kai įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas).

Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkių – valstybė. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla.

Jeigu reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą padalijimo būdu įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

Per Seimo ar Vyriausybės nutarime nurodytą terminą valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavime dalyvaujančių įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančių įstaigų statutų (įstatų) projektus ir pateikia juos Vyriausybei. Jeigu įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas, jo pakartotinai tvirtinti nereikia.

Jeigu reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygų ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į šią veiklą įtraukdama reorganizavime dalyvaujančių ir reorganizuojamų įstaigų valdymo organus.

Sprendimą dėl valstybinio universiteto likvidavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę.

Kai yra priimtas sprendimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos nuomonę, paskiria likvidatorių, kuris pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo planą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo plane turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose užtikrinimo, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo.

Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organai netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius.

Mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.

Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė. Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto, kurio tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė Seimui pritarus.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, gali būti pertvarkomas į viešąją įstaigą.

Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka visus šiuos reikalavimus:

Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos dokumentų nagrinėjimas yra sustabdomas ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento ir į Studijų kokybės vertinimo centro išvadas, priima sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo arba neišdavimo. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad leidimas nėra išduotas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, kai paaiškėja, kad:

Gavusi leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

Pasikeitus leidime vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nurodytiems duomenims, išskyrus duomenis, esančius Juridinių asmenų registre, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi arba informacijos iš Juridinių asmenų registro gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą.

Leidimą gavusi institucija Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre dienos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:

Švietimo, mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos, jeigu pačiame įsakyme dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo nenumatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavusi aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas praranda teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos.

Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas atitinka šiuos reikalavimus:

Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekdami gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos dokumentų nagrinėjimas yra sustabdomas ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu subjektas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento išvadą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo arba neišdavimo. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas nėra išduotas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras neišduoda leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, kai paaiškėja, kad:

Gavę leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių:

Švietimo, mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą. Sprendimas dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos, jeigu pačiame įsakyme nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas įgyja teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre dienos. Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavęs subjektas Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos.

Pasikeitus leidime vykdyti su studijomis susijusią veiklą nurodytiems duomenims, išskyrus duomenis, esančius Juridinių asmenų registre, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per 5 darbo dienas nuo kreipimosi arba informacijos iš Juridinių asmenų registro gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui.

Aukštosios mokyklos turi užtikrinti mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų vienovę.

Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje plėtroje (meno veikloje), mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslo žinių ir mokslinio (meninio) darbo įgūdžių perteikimas antrosios pakopos studijų programose bei doktorantūroje, universitetuose atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su universitete vykdomos mokslo (meno) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji (meno) veikla yra privaloma.

Kolegijose mokslo ir (arba) meno ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, meno projektuose ir eksperimentinės plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.

Mokslo ir studijų institucijos atsako už mokslo ir (arba) meno veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Jos turi viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėti kokybės kultūrą.

Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama taikant priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą bei išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą.

Aukštųjų mokyklų studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis.

Mokslo ir studijų institucijų veikla turi būti nuolat tobulinama, periodiškai atliekant veiklos savianalizę ir atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų išorinio vertinimo rezultatus. Nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų veikla vertinama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

Išorinis studijų vertinimas, mokslo ir studijų institucijų vertinimas, taip pat Lietuvoje vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir doktorantūros vertinimas paprastai vykdomas lietuvių kalba. Tais atvejais, kai vertinant pasitelkiami ekspertai iš užsienio šalių, vertinimas gali būti vykdomas kita Europos Sąjungos oficialiąja kalba. Galutiniai vertinimo rezultatai pateikiami ir valstybine kalba.

Kiekviena mokslo ir studijų institucija privalo turėti vidinę pačios mokslo ir studijų institucijos patvirtintą veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias jos teikiamo išsilavinimo ir mokslinių tyrimų kokybę.

Mokslo ir studijų institucija turi ne rečiau kaip kartą per metus supažindinti akademinę bendruomenę ir interneto svetainėje viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie mokslo (meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus. Aukštosios mokyklos turi viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, aukštosios mokyklos veiklos, studijų programų vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat gali skelbti kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.

Išorinis studijų vertinimas apima pakopines studijas ir profesines studijas. Išorinio studijų vertinimo tikslai:

Išorinis studijų vertinimas apima visų tam tikros krypties studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizę aukštosios mokyklos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Išorinį studijų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Išorinio studijų vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Po išorinio studijų įvertinimo aukštoji mokykla, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru, įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas.

Tam tikros krypties studijų akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos (tarp jų trumposios pakopos studijos) arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis, kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos (tarp jų trumposios pakopos studijos) akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus.

Aukštoji mokykla negali vykdyti neakredituotos studijų krypties studijų. Kai yra pagal tokią studijų kryptį studijuojančių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes.

Valstybinių aukštųjų mokyklų studijos turi būti vertinamos ir akredituojamos atsižvelgus į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos perspektyvą. Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Aukštųjų mokyklų studijų programos registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre Vyriausybės nustatyta tvarka.

Užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė, pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką. Prieš pradedant įgyvendinti studijų programą užsienio valstybės aukštosios mokyklos filiale turi būti įvertintas to filialo pasirengimas įgyvendinti studijų programą Lietuvos Respublikoje. Pasirengimo įgyvendinti studijų programos išorinį vertinimą gali atlikti Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru. Užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas arba jo vykdomos studijų programos privalo būti periodiškai vertinamos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūros pagal užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo kilmės šalyje nustatytą tvarką, o atlikto vertinimo rezultatai turi būti pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui ir Švietimo ir mokslo ministerijai.

Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tikslai:

Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės nustatymas, remiantis aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka. Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų, išskyrus egzilio sąlygomis veikiančias aukštąsias mokyklas, išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinį vertinimą Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja ne rečiau kaip kas 7 metus. Jeigu nustatomi esminiai kokybės trūkumai pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla įvertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po ankstesnio vertinimo išvadų paskelbimo.

Naujai įsteigtos aukštosios mokyklos ir užsienio valstybių aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per metus nuo aukštosios mokyklos ar įsteigto užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklos pradžios. Jeigu nustatomi esminiai kokybės trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla vertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po pirmojo vertinimo išvadų paskelbimo.

Aukštosios mokyklos akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad aukštosios mokyklos veikla atitinka nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis ir pakartotinio išorinio aukštosios mokyklos vertinimo metu nenustatyta esminių kokybės trūkumų, dėl kurių aukštoji mokykla buvo įvertinta neigiamai.

Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas įvertinamas neigiamai, akreditacija nutrūksta ir švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Tais atvejais, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Bet kokias iškilusias papildomas studentų finansines prievoles, susijusias su studijomis, dengia akreditaciją praradusi aukštoji mokykla.

Studijų sistemos sandara:

Pakopinės studijos gali būti šių pakopų: trumpoji – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti, pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti.

Trumposios pakopos studijos grindžiamos profesine praktika. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas.

Pirmosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika ir ne žemesnio kaip patenkinamo lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pirmosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip patenkinamo lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, baigusiems universitetines studijas, – bakalauro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka antrojoje studijų pakopoje.

Antrosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika ir ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Antrosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla  švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio magistro, baigusiems universitetines studijas, – magistro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) universiteto nustatyta tvarka tęsti studijas doktorantūroje.

Pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje gali būti suteikiamas teologijos licenciato kvalifikacinis laipsnis. Studijas teologijos licenciato kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai.

Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti universitetines pirmosios ir antrosios pakopų studijas.

Trečiosios pakopos studijos grindžiamos ne žemesnio kaip labai gero lygio tam tikros mokslo (meno) krypties moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai. Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos kartu su doktorantūros teisės neturinčiomis mokslo ir studijų institucijomis ar įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis šio įstatymo 77 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais. Doktorantūros teisę, tai yra teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra nustatomas atliekant šio įstatymo 751 straipsnio 2 dalyje nurodytą kas penkerius metus atliekamą ekspertinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygis yra nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą, remiantis taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos kokybės, ekonominio ir socialinio poveikio, veiklos perspektyvumo kriterijais, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis apskaičiuojamas nustačius mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos kokybės vertinimo balų reikšmes pagal atitinkamas mokslo (meno) kryptis ir vertinamas pagal penkių balų skalę, kur 5 balai reiškia, kad vykdomi puikaus lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 4 balai reiškia, kad vykdomi labai gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 3 balai reiškia, kad vykdomi gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 2 balai reiškia, kad vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra patenkinamas, 1 balas reiškia, kad vykdomi žemo lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 0 balų reiškia, kad nevykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla. Jeigu nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kurioje įvertintos mokslo (meno) krypties moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla atitiktų šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus, švietimo, mokslo ir sporto ministras Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali nustatyti vienoje ar keliose mokslo ir studijų institucijose tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemones. Šios priemonės įgyvendinamos vadovaujantis šio įstatymo 831 straipsnio nuostatomis. Tai pačiai aukštajai mokyklai antrą kartą tos pačios mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemonės  gali būti taikomos ne anksčiau kaip po 5 metų. Sudariusios specialiąsias sutartis, aukštosios mokyklos gali vykdyti studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas studijuoti pagal tų mokslo (meno) krypčių, dėl kurių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo susitarta, studijų programas. Pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, atliekamas pakartotinis tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimas. Jeigu atlikus pakartotinį mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą paaiškėja, kad aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veikla neatitinka šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla nebegali vykdyti studentų priėmimo į aukštąją mokyklą studijuoti pagal tos krypties ir pakopos studijų programą.

Kartu su kvalifikaciniu laipsniu gali būti suteikiama kvalifikacija. Kvalifikaciją suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti. Aukštojo mokslo kvalifikacijų atitiktį Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygiams nustato Vyriausybė.

Suteikiamų kvalifikacijų ir studijų krypčių, kuriose gali būti vykdomos trumposios pakopos studijos, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir sektorinių profesinių komitetų, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, siūlymus.

Profesinės studijos yra medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra, taip pat kitų Vyriausybės nustatytų krypčių studijos.

Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotosios aukštosios mokyklos. Akademiniu pripažinimu laikomas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo įvardijama kvalifikacijos (išsilavinimo) vertinimo metu nustatyta tos kvalifikacijos (išsilavinimo) vertė ketinant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais galimas automatinis akademinis pripažinimas.

Įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos priskyrimą atitinkamai studijų krypčiai, kai studijų kryptis išsilavinimo dokumentuose nenurodyta, atlieka kvalifikaciją suteikusi aukštoji mokykla, jeigu tokios mokyklos nėra arba išsilavinimas įgytas užsienyje, – konsultacijas dėl priskyrimo atitinkamai studijų krypčiai teikia Studijų kokybės vertinimo centras.

Studijų metų pradžią ir pabaigą nustato aukštoji mokykla. Per studijų metus studentams turi būti suteikiamos ne trumpesnės kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.

Bendruosius studijų vykdymo reikalavimus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Studijos yra nuolatinės formos ir ištęstinės formos. Baigus skirtingų formų studijas įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

Įprastinė nuolatinės formos studijų vienų metų apimtis yra 60 studijų kreditų, bet ne mažiau kaip 45 studijų kreditai. Ištęstinės formos studijų vienų metų apimtis gali būti mažesnė kaip 45 studijų kreditai, bet bendra jų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijų trukmė, nuolatinėms studijoms taikant 60 studijų kreditų normą.

Trumposios pakopos studijų programų apimtis gali būti 90 arba 120 studijų kreditų.

Pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 studijų kreditų.

Vientisųjų studijų programos apimtis gali būti 300 arba 360 studijų kreditų.

Antrosios pakopos universitetinių studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų kreditų, koleginių studijų – 120 studijų kreditų.

Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) apimtis yra nuo 60 iki 120 studijų kreditų. Rezidentūros apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Studijos vykdomos pagal studijų programas. Studijų programos yra universitetinės ir koleginės.

Trumposios, pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų programų studijų rezultatai turi derėti su tam tikros studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) apraše nustatytais studijų rezultatais. Studijų pakopų ir studijų krypčių (krypčių, krypčių grupės) aprašus rengia Studijų kokybės vertinimo centras, juos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Trumposios pakopos studijų programos turi atitikti profesinius standartus ir tam tikros studijų krypties aprašą, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ir studijų krypčių aprašais ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo profesinio standarto ir tam tikros studijų krypties aprašo patvirtinimo ar pakeitimo dienos.

Studijų programos gali būti tarpkryptinės – skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.

Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, jo keitimo tvarką, kvalifikacinių laipsnių sąrangą ir studijų programų pavadinimų sudarymo principus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pirmosios ir antrosios pakopų studijų programos gali būti dviejų studijų krypčių. Šiuo atveju studijų programa turi atitikti abiejų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus. Kai aukštoji mokykla kartu su užsienio valstybės aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų programą, gali būti suteikiamas ir kitas, negu įrašytas į studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, kvalifikacinis laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) vykdymo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

Pagal studijų programą numatytai studentų praktikai atlikti įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje studentas atlieka praktiką, studentas ir aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Už studentų praktikos organizavimą atsakinga aukštoji mokykla.

Pagal trumposios pakopos, koleginių pirmosios ir antrosios pakopų studijų programas numatytam studentų praktiniam rengimui skiriama atitinkamai ne mažiau kaip trečdalis studijų programos apimties.

Universitetai ir kolegijos gali vykdyti jungtines atitinkamai universitetinių ar koleginių studijų programas kartu su Lietuvos ar užsienio valstybių aukštosiomis mokyklomis. Baigus šias programas suteikiamas (suteikiami) kvalifikacinis (kvalifikaciniai) arba jungtinis kvalifikacinis laipsnis (laipsniai). Rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Trumposios pakopos studijų programas gali vykdyti kolegijos, vykdančios tam tikros studijų krypties koleginių studijų programas.

Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Mokslo doktorantūros teisė mokslo kryptyse suteikiama universitetams ir universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai. Mokslo doktorantūros teisė suteikiama remiantis mokslo doktorantūrą vykdyti pretenduojančių institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas Mokslo doktorantūros nuostatuose nustatyta tvarka. Mokslo doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.

Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisė meno srities kryptyje suteikiama remiantis meno doktorantūrą vykdyti pretenduojančių universitetų atitinkamos meno krypties, įskaitant meninius tyrimus, ir menotyros mokslo krypties lygių įvertinimu, kuris atliekamas Meno doktorantūros nuostatuose nustatyta tvarka. Meno doktorantūros nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus.

Mokslo ir meno sričių klasifikatorius tvirtina Vyriausybė, mokslo ir meno krypčių klasifikatorius, įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos siūlymus, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami aukštosios mokyklos išduodamu pažymėjimu.

Aukštosiose mokyklose įskaitomi:

Dalinių studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

Asmenys gali kreiptis į aukštąsias mokyklas dėl jų formaliojo ir neformaliojo švietimo, savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo.

Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

Neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų, susijusių su aukštuoju mokslu, vertinimo ir pripažinimo bendruosius principus tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Šių kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka.

Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijų programas, išduodamas įgytą kvalifikaciją patvirtinantis diplomas. Asmenims, baigusiems koleginių studijų pirmosios pakopos programą, išduodamas profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programą, išduodamas bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.

Asmenims, baigusiems koleginių studijų antrosios pakopos programą, išduodamas profesinio magistro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenims, baigusiems universitetinių vientisųjų studijų ar magistrantūros studijų programą, išduodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis.

Asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apgynusiems daktaro disertaciją (meno projektą), išduodamas mokslo (meno) daktaro diplomas.

Diplomo priedėlis yra neatskiriama profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro ir magistro diplomų dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus.

Asmenims, baigusiems profesines studijas ar studijų modulius, skirtus kitoms kvalifikacijoms įgyti, išduodamas studijų pažymėjimas.

Diplomų, diplomų priedėlių ir studijų pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:

Asmenų priėmimas į aukštąsias mokyklas gali būti vykdomas iki studijų pagal atitinkamą studijų programą pradžios. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, išskirdamos pagrindinį dalyką, kiekvienais metais nustato aukštosios mokyklos ir, suderinusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, paskelbia jį ne vėliau kaip prieš 3 metus iki atitinkamų metų rugsėjo 1 dienos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai netaikomi:

Į aukštosios mokyklos trumposios pakopos studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, įgytą pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros ketvirtąjį lygį atitinkančią profesinio mokymo programą, atsižvelgiant į jų mokymosi pasiekimus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus, įvertinus profesiniuose standartuose ir studijų krypčių aprašuose nustatytus reikalavimus.

Konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios. Mažiausią stojamąjį konkursinį balą aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos.

Bendrą studijų vietų skaičių pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes ir studijų pakopas nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į savo galimybes užtikrinti studijų kokybę.

Minimalų studijų programos studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir (arba) krypčių grupes ir pakopas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštųjų mokyklų siūlymus.

Asmenų (išskyrus užsieniečius, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas naudojantis šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Centralizuotas priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas koordinavimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 1 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie priėmimo į savo aukštosios mokyklos valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – informaciją apie priėmimo į valstybės nefinansuojamas vietas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.

Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

Asmenys, ketinantys mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar studijuoti atskirus studijų dalykus (modulius), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.

Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, mokslininkai emeritai, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje.

Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį atsižvelgdamos į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina mokslo ir studijų institucijos.

Studentai turi teisę:

Studentas, neišlaikęs egzamino ar kito galutinio atsiskaitymo, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Ši tvarka turi būti nustatyta išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus.

Studentai privalo:

Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe.

Valstybė sudaro studentui, kuris mokosi kitoje vietoje negu jo nuolatinė gyvenamoji vieta, sąlygas pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos derinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą arba išeiti akademinių atostogų bet kuriuo studijų laikotarpiu ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Aukštosios mokyklos vadovas arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.

Aukštojoje mokykloje veikia ginčų nagrinėjimo komisija. Ši komisija sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla. Į ginčų nagrinėjimo komisiją aukštosios mokyklos ir studentų atstovybė (jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) skiria po vienodą skaičių įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aukštoji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe (jeigu jos nėra, – su visuotiniu studentų susirinkimu (konferencija).

Aukštosios mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Studentų atstovybės nariais gali būti tos aukštosios mokyklos studentai. Studentų atstovybės valdymo organų narius – studentus – renka visuotinis studentų atstovybės narių susirinkimas (konferencija), remdamasis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (toliau – Asociacijų įstatymas), jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat aukštosios mokyklos statutu ir visuotinio studentų atstovybės narių susirinkimo (konferencijos) patvirtintais studentų atstovybės įstatais.

Jeigu aukštojoje mokykloje studentų atstovybės nėra, į aukštosios mokyklos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) aukštosios mokyklos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose). Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) sušaukiamas ir sprendimai priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais.

Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų.

Studentų atstovai deleguojami į aukštosios mokyklos valdymo ir kitus organus remiantis visuotinumo, skaidrumo ir atvirumo principais ir tvarka, kuri nustatoma studentų atstovybės įstatuose ir kituose studentų atstovybės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose. Studentų atstovai dalyvauja aukštosios mokyklos valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise.

Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš aukštosios mokyklos ir jos padalinių visais studijų ir su studijomis susijusiais klausimais.

Aukštoji mokykla aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos atsiskaito už aukštosios mokyklos skirtas lėšas.

Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą apsvarstyti aukštosios mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus.

Studentų atstovybė viešai skelbia visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintą metinę veiklos ir finansinę ataskaitą.

Studentų atstovybių ir kitų studentų organizacijų veiklai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš valstybės biudžeto.

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai gali užimti šias mokslo darbuotojų pareigybes: vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, mokslininko stažuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo.

Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pirmaujantysis tyrėjas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.

Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip pripažintas tyrėjas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.

Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip patvirtintas tyrėjas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir vykdyti eksperimentinę plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus.

Mokslininko stažuotojo pareigas gali eiti tyrėjas, esantis ne žemesnės pakopos kaip patvirtintas tyrėjas, apgynęs daktaro disertaciją kitoje institucijoje ne anksčiau kaip prieš 7 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos. Laikotarpis, kuriuo asmeniui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, į šį 7 metų laikotarpį neįtraukiamas.

Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti pradedantysis tyrėjas. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.

Kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius, kaip nustatyti šio straipsnio 2–6 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucijos. Nustatydamos kvalifikacinius mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimus, mokslo ir studijų institucijos turi atsižvelgti į Lietuvos mokslo tarybos nustatytus reikalavimus dėl visų tyrėjų pakopų privalomų kompetencijų.

Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ar meninį ir (ar) pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Vyriausiesiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį darbą ir rengusiems mokslininkus valstybiniame mokslinių tyrimų institute, už ypatingus nuopelnus mokslui valstybinio mokslinių tyrimų instituto taryba gali suteikti mokslininko emerito vardą.

Profesoriui emeritui ir mokslininkui emeritui mokslo ir studijų institucijos statute (įstatuose) nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti mokslo ir studijų institucijos mokslinėje ir kitoje veikloje.

Profesoriui emeritui ir mokslininkui emeritui mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka iš mokslo ir studijų institucijos lėšų mokama mokslo ir studijų institucijos tarybos (mokslo tarybos) nustatyto dydžio profesoriaus emerito ar mokslininko emerito mėnesinė išmoka.

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, meno veikla valstybinėse ir nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose finansuojami:

Konkursinės mokslinių tyrimų programos – mokslinių tyrimų darbų priemonių visuma, kurios tikslas yra naujos mokslo žinios ir intelektiniai produktai, nauja mokslinių tyrimų infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija.

Konkursinės mokslinių tyrimų programos inicijuojamos ir įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka.

Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių tyrimų projektų keliamiems tikslams, aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems programinį konkursinį finansavimą administruojančių institucijų nustatytiems kriterijams.

Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo taryba, ekonomikos ir inovacijų ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos.

Su konkursinėmis mokslinių tyrimų programomis susiję Lietuvos ūkio, kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių moksliniai tyrimai, specialistų rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.

Nacionalines mokslo ir technologijų programas, konkursines technologijų programas ir valstybės užsakymus inovacinei veiklai vykdyti reguliuoja Technologijų ir inovacijų įstatymas.

Ūkio subjektai ir jų grupės valstybės finansavimą moksliniams tyrimams gauna dalyvaudami konkursinėse mokslinių tyrimų programose ir konkursinėse technologijų programose.

Valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Valstybinių biudžetinių mokslinių tyrimų institutų pajamos, gautos iš mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas ir naudojamos pagal programas mokslinių tyrimų institutų įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

Pagal patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas turi būti įtraukiamas į apskaitą atskirai nuo kito valstybinės aukštosios mokyklos turto.

Valstybinės mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki kovo mėnesio) viešai paskelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai ir steigėjui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitas už praėjusius metus, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

Valstybės kontrolė atlieka valstybinių mokslo ir studijų institucijų auditą teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme nustatytais atvejais.

Valstybinės aukštosios mokyklos, valdydamos, naudodamos joms patikėtą turtą ir juo disponuodamos, vadovaujasi šiais principais: