Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas

Valstybinės aukštosios mokyklos naudojasi žemės sklypų, pastatų ir kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo teise. Keisti valstybinės aukštosios mokyklos panaudos pagrindais naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribas, pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, perduotų valdyti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise, valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nuomonę. Jeigu valstybinio universiteto taryba nesutinka, žemės sklypų ribas, valstybės pastatų ar kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, valdytojus gali keisti Seimas.

Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Valstybinės aukštosios mokyklos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, išskyrus Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnyje nustatytą išimtį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų.

Valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 99 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė.

Be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, valstybės turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybinės aukštosios mokyklos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas valstybės turtas.

Valstybės turto patikėjimo sutartyje, be kitų Civiliniame kodekse nurodytų esminių turto patikėjimo sutarties sąlygų, turi būti numatyta pareiga, kad valstybinė aukštoji mokykla privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą valstybinės aukštosios mokyklos interneto svetainėje.

Valstybinės aukštosios mokyklos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinių aukštųjų mokyklų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir diegiančioms inovacijas, kai yra turtą perdavusios valstybinės aukštosios mokyklos ir Švietimo ir mokslo ministerijos rašytinis sutikimas.

Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybinės aukštosios mokyklos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.

Valstybinės aukštosios mokyklos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.

Turtas, kurį valstybinės aukštosios mokyklos valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

Valdydamos, naudodamos šio straipsnio 1 dalyje numatytą turtą ir juo disponuodamos, valstybinės aukštosios mokyklos gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

Valstybinėms aukštosioms mokykloms nuosavybės teise priklauso turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų), įgytų pagal sutartį ar įstatymų nustatyta tvarka.

Apie savo intelektinės veiklos rezultatus, kurie buvo sukurti valstybinėje aukštojoje mokykloje atliekant mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinę plėtrą, naudojantis jos patirtimi arba technologijomis ir (arba) įranga, vykdant darbo funkcijas, asmuo privalo pranešti valstybinei aukštajai mokyklai jos nustatyta tvarka. Turtinių teisių perdavimo aukštajai mokyklai ar suteikimo jomis naudotis klausimai reglamentuojami įstatymų ir (arba) sutarčių nustatyta tvarka.

Ne mažiau kaip trečdalis pajamų, gautų už intelektinės veiklos rezultatų (sukurtų valstybinės aukštosios mokyklos darbuotojams atliekant mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinę plėtrą, vykdant darbo funkcijas ir studentams atliekant mokslo tiriamąjį, eksperimentinės plėtros ar meno darbą) komercinį panaudojimą, turi būti skiriama autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje valstybinės aukštosios mokyklos ir darbuotojo (studento) sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip.

Valstybinės aukštosios mokyklos, bendradarbiaudamos mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros srityje su kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja sąlygas nustato sutartyje.

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktorius yra valstybės mokslinių tyrimų įstaigos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja. Direktorius atlieka įstatų ir teisės aktų nustatytas įstaigos vadovo funkcijas.

Valstybės mokslo instituto tarybos viešo konkurso būdu slaptu balsavimu išrinktą valstybės mokslo instituto direktorių tarybos teikimu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia švietimo ir mokslo ministras.

Universiteto mokslo instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka komisija; šią komisiją sudaro po lygiai atstovų iš universiteto mokslo instituto tarybos ir universiteto senato bei vienas Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. Konkurso rengimo ir komisijos sudarymo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Su išrinktu universiteto mokslo instituto direktoriumi universiteto rektorius sudaro terminuotą darbo sutartį.

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį ir vadybinės patirties.

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo mokslinių tyrimų įstaigos direktoriaus pareigas gali eiti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo jo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kitos institucijos, nurodytos šiame įstatyme, parengia ir patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.

Įsigaliojus šiam įstatymui, universitetai negali priimti asmenų į kolegines, o kolegijos – į universitetines studijas.

Valstybinės aukštosios mokyklos, įsteigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikomos turinčiomis teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Šioms valstybinėms aukštosioms mokykloms per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo išduodami leidimai vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija mokslinių tyrimų įstaigų pertvarką organizuoja iki 2010 m. sausio 1 d.

Kvalifikacija, įgyta baigus neuniversitetinių studijų programą, prilyginama kvalifikacijai, įgytai baigus koleginių studijų programą. Specialiųjų profesinių studijų prilyginimą atitinkamoms studijoms pagal šiuo įstatymu patvirtintą studijų sistemos sandarą nustato Vyriausybė.

Iki 2010 m sausio 1 d. universitetai kartu su valstybės mokslo institutais ar universiteto mokslo institutais turi teisę vykdyti doktorantūrą.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka suderintoms ir paskelbtoms studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygoms netaikoma šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašo ir konkursinio balo sudarymo principų, mažiausio stojamojo balo ir kitų kriterijų nustatymo ir skelbimo tvarka.

Valstybinės aukštosios mokyklos privalo būti pertvarkytos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Studijų programos, įvertintos ir įregistruotos Studijų ir mokymo programų registre iki šio įstatymo įsigaliojimo, Studijų kokybės vertinimo centro turi būti akredituotos iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos, tačiau išoriškai nevertintos studijų programos turi būti įvertintos iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, aukštosios mokyklos turi sudaryti sąlygas baigti studijas.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos specialiųjų profesinių studijų programos, skirtos mokytojo kvalifikacijai įgyti, prilyginamos laipsnio nesuteikiančioms studijų programoms, skirtoms mokytojo kvalifikacijai įgyti.

Valstybinių kolegijų tarybos iki Vyriausybės nustatytos datos parengia šio įstatymo nuostatas įgyvendinančius kolegijų statutų pakeitimo projektus ir pateikia juos Vyriausybei.

Valstybinės aukštosios mokyklos teisinės formos pakeitimas neturi įtakos valstybinės žemės panaudos sutartims, sudarytoms iki valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkymo iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą pabaigos.

Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sudaroma Studijų kokybės vertinimo centro taryba.

Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo įvertinami ir prireikus pakeičiami Aukštojo mokslo tarybos nuostatai.

Per 10 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo įvertinamas ir prireikus pakeičiamas Lietuvos mokslų akademijos statutas.

Vyriausybė iki 2014 m. liepos 1 d. reorganizuoja Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Nacionalinį vėžio institutą, į kurio sudėtį įtraukta klinika.

Studento pasiekti studijų rezultatai baigus modulį (dalyką) vertinami priskiriant juos pasiekimų lygmeniui.

Skiriami trys studijų pasiekimų modulių (dalykų) lygmenys: puikus, tipinis ir slenkstinis:

Po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, modulių (dalykų) vertinimai apibendrinami ir nustatomas vertinamojo laikotarpio studijų pasiekimų lygmuo:

Gerai besimokančiu laikomas studentas, neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį.

Studentui, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto vertinamojo laikotarpio, ne ilgesnio kaip studijų metai, valstybės finansavimas studijoms išlieka, jeigu jis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus gero mokymosi kriterijus. Jeigu studentas neatitinka gero mokymosi kriterijų, jis netenka valstybės finansavimo, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Valstybės finansavimo studijoms netekęs studentas už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka užima geriausiai toje pačioje studijų programoje (kryptyje), tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis studentas, atitinkantis gero mokymosi kriterijus. Jeigu atsilaisvinusių vietų yra mažiau negu studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, pirmenybė teikiama studentams, vertinamuoju laikotarpiu surinkusiems daugiau modulių (dalykų) puikaus pasiekimų lygmens įvertinimų.

Jeigu pirmosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų atitinkamos studijų programos (krypties) ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančių studentų, atitinkančių gero mokymosi kriterijus, valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantiems ir neturintiems akademinių skolų studentams valstybės finansavimas studijoms išlieka, nors jų vertinamojo laikotarpio pasiekimų lygmuo yra slenkstinis.

Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos (toliau šiame straipsnyje – institutai), administracijos (instituto direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo, mokslinio sekretoriaus) ir mokslo darbuotojų (toliau kartu – darbuotojai) darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (mėnesinė alga), priedai ir priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą naktį ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą sąlygomis, kai yra  nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, premijos.

Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato instituto direktorius ir paskelbia viešai instituto interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, detalizuojami darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžio nustatymo kriterijai (atliekamų užduočių, mokslinių tyrimų lygis ir sudėtingumas, atsakomybės lygis, pareigybių hierarchija, vykdomų projektų ar užsakymų specifika, pobūdis, rezultatų svarba šalies, visuomenės gerovei ar ūkio plėtrai, specifinių žinių ar įgūdžių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir panašiai), kuriais remiantis nustatomi konkretūs instituto darbuotojų pareiginės algos koeficientai, jiems skiriami priedai, priemokos, taip pat nustatoma priedų, priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. Pareiginės algos koeficientus pareigybėms, priedus, priemokas ir premijas darbuotojams, vadovaudamasis šiuo straipsniu ir institute galiojančia darbo apmokėjimo sistema, nustato instituto direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Pareiginės algos koeficientai pareigybėms, priedai, priemokos ir premijos darbuotojams nustatomi neviršijant institutui atitinkamų metų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.

Institutų direktorių darbo apmokėjimo dydžius (darbo užmokestį) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas (visuotinis dalininkų susirinkimas) arba jo (jų) įgaliotas asmuo.

Darbuotojo pareiginei algai apskaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga nustatoma bazinį dydį padauginus iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficiento.

Pareiginės algos koeficientai yra šie:

Instituto direktoriaus pavaduotojų pareiginės algos koeficientai nustatomi 10–20 procentų mažesni už jų instituto direktoriui nustatytą pareiginės algos koeficientą.

Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams gali būti mokamas priedas už veiklos efektyvumą ir (ar) priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

Instituto direktoriui nustatytos pareiginės algos, priedo, priemokos ir premijos suma negali viršyti instituto mokslo darbuotojų praėjusių metų 4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Instituto mokslo darbuotojų praėjusių metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas praėjusiais metais šiems darbuotojams apskaičiuotas bruto darbo užmokesčio lėšas (į jas įskaitomos darbo užmokesčio lėšos šių darbuotojų pareiginei algai, priedams, priemokoms ir premijoms) padalijus iš vidutinio sąlyginio tų metų darbuotojų skaičiaus ir gautą dalmenį padalijus iš 12. Tam tikro mėnesio vidutinis sąlyginis instituto mokslo darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių šių darbuotojų skaičių ir ne visą mėnesį, ne visą darbo dieną ar ne visą savaitę dirbančių šių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, skaičių. Vidutinis sąlyginis praėjusių metų instituto mokslo darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus praėjusių metų kiekvieno mėnesio vidutinius sąlyginius šių darbuotojų skaičius ir šią sumą padalijus iš 12.

Institutų direktoriai gali dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą pagal instituto savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (juridinio asmens dalyvių susirinkimo) ir direktoriaus susitarimą dėl papildomo darbo, fiksuojamą darbo sutartyje. Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams, tame pačiame institute papildomai einantiems mokslo darbuotojo pareigas, už darbą einant šias pareigas apmokama vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktų ir šio straipsnio 10–12 dalių nuostatomis.

Mokslo darbuotojams, vykdantiems tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektus arba ūkio subjektų užsakymus, šalių susitarimu (nurodant konkrečią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą, susijusią su projekto ar užsakymo vykdymu, konkretų darbo valandų skaičių ir konkretų valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką) pareiginė alga nustatoma vadovaujantis šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktais, juose nustatytus pareiginės algos koeficientus didinant ne daugiau kaip 3 kartus. Šiuo atveju darbo užmokestis mokamas iš tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programų projektų lėšų, gautų iš tarptautinių organizacijų, arba iš ūkio subjektų skiriamų lėšų jų užsakymams vykdyti.

Mokslo darbuotojams gali būti mokami:

Institutų direktoriams, jų pavaduotojams ir moksliniams sekretoriams šio straipsnio 7 dalyje nurodyto priedo ir priemokos suma, o institutų mokslo darbuotojams – šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priedų ir priemokų dalis, išmokėta iš valstybės biudžeto lėšų (išskyrus pajamų įmokų į valstybės biudžetą lėšas), neturi viršyti jiems nustatytos pareiginės algos dydžio.

Šio straipsnio 7 ir 11 dalyse nurodyti priedai ir priemokos gali būti skiriami nurodant konkretų, bet ne ilgesnį kaip iki kalendorinių metų pabaigos, terminą.

Neteko galios nuo 2024-05-04

Pakviestiems dirbti užsienio mokslo darbuotojams institutų nustatyta tvarka gali būti nustatomas individualus atlyginimas už darbą, neatsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nustatytus pareiginės algos koeficientus, tačiau neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui.

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų institutų darbuotojams apmokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

Institutų darbuotojams, neviršijant institutų programų sąmatose patvirtintų lėšų darbo užmokesčiui, gali būti skiriamos premijos šiais atvejais: už viršijantį lūkesčius darbą kalendoriniais metais; už atliktas vienkartines ypač svarbias užduotis. Kiekvienu atveju premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus ir negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio.

Instituto darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti instituto darbuotojai, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pateikti šių darbuotojų rašytiniai prašymai ir atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Mirus instituto darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu pateiktas jo šeimos narių rašytinis prašymas ir mirties faktą patvirtinantys dokumentai.

Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra grindžiama įtraukios aukštojo mokslo aplinkos formavimu pagal Europos aukštojo mokslo erdvės socialinės dimensijos plėtros nuostatas ir gaires. Plėtojant aukštojo mokslo socialinę dimensiją numatomos socialinės, akademinės, fizinės, informacinės, aplinkos prieinamumo, finansinės pagalbos priemonės, kurios yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtros prioritetus. Šios priemones yra skiriamos asmeniui, atitinkančiam bent vieną iš šių kriterijų:

Aukštųjų mokyklų trumposios, pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų studentams dėl jų finansinės ir socialinės padėties kylančių barjerų iš valstybės biudžeto lėšų mokamos socialinės stipendijos. Socialinės stipendijos dydis – 6,5 bazinės socialinės išmokos per mėnesį. Socialinės stipendijos skiriamos studijų semestrui.

Socialinė stipendija skiriama, kai prašymų skirti socialinę stipendiją priėmimo metu studentas atitinka bent vieną iš kriterijų:

Socialinės stipendijos neturi teisės gauti šie studentai:

Studentui, atitinkančiam daugiau kaip vieną šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų arba vienu metu studijuojančiam pagal kelias studijų programas, skiriama tik viena socialinė stipendija per studijų semestrą.

Socialinės stipendijos mokėjimas nutraukiamas:

Socialinių stipendijų skyrimo ir administravimo tvarką nustato Vyriausybė.

Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal šių institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo rezultatus, atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes.

Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams skiriamos pagal:

Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams skiriamos pagal kiekvienais metais atliekamo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus. Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formalusis vertinimas apima vienų metų (N-1) laikotarpį, o lėšos skiriamos pagal paskutinių trejų metų (N‑3, N-2, N-1) rezultatus N+1 metams, čia N – universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo atlikimo metai.

Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti kolegijoms skiriamos pagal kiekvienais metais atliekamo kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus. Vertinimas apima vienų metų laikotarpį už N-1 metus. Lėšos skiriamos N+1 metams, čia N – metai, kai atliekamas vertinimas.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinis vertinimas atliekamas pagal šiuos vertinimo kriterijus:

Meno veiklos ekspertinis vertinimas atliekamas pagal šiuos vertinimo kriterijus:

Universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kolegijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formalusis vertinimas (toliau – formalusis vertinimas) atliekamas pagal šiuos kriterijus:

Formaliojo vertinimo kriterijų svorio koeficientus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą.

Duomenis, kurių reikia siekiant atlikti šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytus vertinimus, mokslo ir studijų institucijos teikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinį vertinimą, meno veiklos ekspertinį vertinimą ir formalųjį vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Universitetams ir mokslinių tyrimų institutams valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos kiekvienais metais skirstomos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai pagal mokslo sritis ir meno veiklai. Šį skirstymą atlieka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą. Pagal ekspertinio vertinimo rezultatus kiekvienais metais mokslo sričiai baziniam finansavimui skiriamų lėšų dydis negali būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais, išskyrus atvejus, kai lėšos einamaisiais metais skiriamos jau pagal kito ekspertinio vertinimo rezultatus.

Pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinio vertinimo ir meno veiklos ekspertinio vertinimo suminius įverčius universitetams ir mokslinių tyrimų institutams paskirstoma 70 procentų visoms mokslo, meno sritims tenkančių lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai. Lėšos kiekvienos mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiriamos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams proporcingai jų vertinamųjų vienetų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekspertinio vertinimo suminių įverčių ir šių vertinamųjų vienetų dydžių, išreikštų jų mokslininkų visos darbo dienos atitikmenimis, sandaugoms. Mokslininkų visos darbo dienos atitikmuo skaičiuojamas kaip tam tikros mokslo srities ar krypties visų institucijos dėstytojų, turinčių mokslo daktaro laipsnį, visos darbo dienos atitikmens, padalyto iš 2, ir visų šios mokslo srities ar krypties mokslo darbuotojų, turinčių mokslo daktaro laipsnį, visos darbo dienos atitikmens suma. Lėšos meno veiklai skiriamos universitetams proporcingai jų vertinamųjų vienetų meno veiklos ekspertinio vertinimo suminių įverčių ir šių vertinamųjų vienetų dydžių, išreikštų jų menininkų visos darbo dienos atitikmenimis, sandaugoms. Menininkų visos darbo dienos atitikmuo skaičiuojamas kaip tam tikros meno srities ar krypties visų institucijos dėstytojų menininkų visos darbo dienos atitikmens, padalyto iš 2, ir visų tyrėjų menininkų visos darbo dienos atitikmens suma.

Pagal formaliojo vertinimo suminius įverčius universitetams ir mokslinių tyrimų institutams mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skiriama 30 procentų visoms mokslo sritims tenkančių lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai. Lėšos kiekvienos mokslo srities moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai skiriamos universitetams ir mokslinių tyrimų institutams proporcingai jų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo suminiams įverčiams.

Kolegijoms moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti skiriama ne mažiau kaip 10 procentų kolegijų bazinio finansavimo lėšų.

Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu. Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Valstybės biudžeto bazinio ir skatinamojo finansavimo lėšų skirstymas mokslo ir studijų institucijų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti detalizuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamame tvarkos apraše.

Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų, įsteigtų po 2021 m. liepos 1 d., ekspertinis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po penkerių metų, o formalusis vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po metų nuo jų veiklos pradžios. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti institucijoms pirmiems metams skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į universitetų ir mokslinių tyrimų institutų ekspertinio vertinimo rezultatų vidurkį, o vėlesniais metais skiria skatinamojo finansavimo lėšas pagal formaliojo vertinimo rezultatus, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos siūlymą.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali sudaryti su mokslo ir studijų institucijomis specialiąsias sutartis dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo.

Specialiosios sutarties objektu gali būti:

Specialiojoje sutartyje turi būti nustatytas sutarties vykdymo laikotarpis, skiriamos lėšos, stebėsenos mechanizmas ir šalių atsakomybė už sutarties nevykdymą arba už nepasiektus joje numatytus rodiklius.

Įvertinęs Lietuvos mokslo tarybos rekomendacinę išvadą ir gavęs Vyriausybės įgaliojimą, specialiąją sutartį pasirašo švietimo, mokslo ir sporto ministras ir universiteto rektorius (kolegijos, mokslinių tyrimų instituto direktorius), gavęs mokslo ir studijų institucijos tarybos (mokslo tarybos) pritarimą.

Valstybės biudžeto lėšos, skirtos specialiosioms sutartims su mokslo ir studijų institucijomis, skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimas atliekamas pagal šiuos formalius kriterijus:

Mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijų svorio koeficientus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, įvertinusi Lietuvos mokslo tarybos ir Studijų kokybės vertinimo centro siūlymus.

Duomenis, kurių reikia siekiant atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus vertinimus, mokslo ir studijų institucijos teikia Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Studijų veiklos pasiekimų vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.

Mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšas kiekvienais metais skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendras metinis mokslo ir studijų institucijoms skiriamo valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų dydis negali būti mažesnis, negu buvo skirta praėjusiais metais.

Pagal studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminius įverčius visoms mokslo ir studijų institucijoms 2024 metais skiriama 5 procentai, 2025 metais – 10 procentų, 2026 ir vėlesniais metais – 20 procentų valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuotų nuo praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų, skirtų studijų baziniam finansavimui. Lėšos paskirstomos mokslo ir studijų institucijoms proporcingai jų studijų veiklos pasiekimų vertinimo suminiams įverčiams.

Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos valstybiniams universitetams ir valstybiniams mokslinių tyrimų institutams įskaičiuojamos į jų valstybės biudžeto asignavimus, tvirtinamus Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu. Valstybinėms kolegijoms ir nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo už studijų veiklos pasiekimus lėšų skirstymo mokslo ir studijų institucijoms tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Mokslo ir studijų institucijų tyrėjų karjerą sudaro keturios pakopos:

Kiekvienos pakopos mokslo ir studijų institucijų tyrėjų privalomas kompetencijas nustato Lietuvos mokslo taryba, vadovaudamasi tarptautiniais tyrėjų karjeros formavimo Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir Europos aukštojo mokslo erdvėje principais ir kriterijais bei tyrėjų tarpinstitucinio ir tarptautinio judumo skatinimo principais.

Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtra planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į ateities įžvalgomis pagrįstas ilgalaikes nacionalines ir tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros kryptis, prioritetus, mokslinių tyrimų infrastruktūrų ekosistemą ir jos ypatumus, kuriuos Lietuvos mokslo taryba rengia švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir pristato Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybai.

Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros vystomos, dalyvavimas tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose reglamentuojamas, mokslinių tyrimų infrastruktūrų finansavimas, stebėsena ir vertinimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos narystės (ar jos nutraukimo) tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose pagal kompetenciją priima Seimas, kai ratifikuojamos tarptautinės sutartys ir kiti susitarimai, būtini stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, arba Vyriausybė, kai tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų ratifikuoti stojant į tarptautinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą nereikia, gavusi Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos išvadą.