← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2012-01-28

Įstatymas skelbtas: Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ

ĮSTATYMAS

2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242

Vilnius

Mokslo ir

studijų misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio

klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio visaverčio gyvenimo

atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą. Lietuvos mokslo ir

studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias

teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį

darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų

sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir

integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Darni

mokslo ir studijų sistema grindžia žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos

ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, dinamišką ir konkurencingą

šalies ūkio gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdo kūrybingą,

išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią

asmenybę, puoselėja civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaiko, plėtoja ir kuria

šalies ir pasaulio kultūros tradicijas.

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato:

1) mokslo ir

studijų valstybinį reguliavimą;

2) mokslo ir

studijų kokybės užtikrinimo principus;

3) mokslo ir

studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo teisinius

pagrindus;

4) aukštojo

mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą;

5) mokslo ir

studijų institucijų valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą;

6) mokslo ir

studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų teises ir

pareigas;

7) mokslo ir

studijų finansavimą;

8)

valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo principus.

2

straipsnis. Įstatymo taikymo išimtys

1.

Šio įstatymo

nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek

jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą

ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams.

2.

Šio įstatymo

nuostatos kunigų seminarijoms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos

Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir

kultūros srityje nuostatoms.

3

straipsnis. Mokslo ir studijų principai

1.

Mokslas yra

grindžiamas šiais principais:

1) kūrybos ir

mokslinių tyrimų laisvės;

2) akademinės

etikos;

3) lituanistikos

prioriteto;

4) mokslinių

tyrimų rezultatų viešumo;

5) integracijos

į valstybės ir visuomenės gyvenimą;

6) orientavimosi į tarptautinius kokybės

standartus;

7) sąžiningos

konkurencijos;

8) intelektinės

nuosavybės teisių užtikrinimo;

9) dalyvavimo

tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

2.

Studijos yra

grindžiamos šiais principais:

1) akademinės laisvės ir autonomijos;

2) atvirumo ir

atsakomybės visuomenei;

3) akademinės

bendruomenės narių bendradarbiavimo;

4) studentų

asmeninio suinteresuotumo;

5)

įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą;

6) aukštųjų

mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos;

7) lituanistikos

prioriteto;

8) Europos

humanistinės ir demokratinės tradicijos;

9)

suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;

10) nuolatinio

mokymosi siekio;

11) integracijos

į valstybės ir visuomenės gyvenimą.

3.

Valstybė teikia

lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos

tapatybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, strateginį

prioritetą. Mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja įgyvendinant šį

prioritetą, laikomos vykdančiomis strateginės

reikšmės veiklą.

4

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Absolventas – asmuo, aukštojoje

mokykloje baigęs studijų programą ir gavęs aukštojo mokslo

kvalifikaciją liudijantį diplomą.

2.

Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas,

įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal

kurias suteikiama aukštojo

mokslo kvalifikacija, arba

teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienio mokslo

ir studijų institucijose įgytas išsilavinimas.

3.

Aukštasis

universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos

aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas arba

doktorantūrą, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba

teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienio mokslo

ir studijų institucijose įgytas išsilavinimas.

4.

Aukštosios mokyklos ar studijų programos akreditavimas – vertinimas, ar aukštoji mokykla

arba studijų programa atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

5.

Aukštojo

mokslo diplomas – asmens įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantis

dokumentas.

6.

Aukštojo

mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro,

magistro) laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat

kvalifikacija, kurią teisės aktų nustatyta tvarka suteikia aukštoji mokykla.

7.

Dėstytojas

asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje.

8.

Eksperimentinė

(socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir praktine

patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas –

kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus,

sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, taip

pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine

patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės

problemų sprendinius.

9.

Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai

pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių

esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti

gautų rezultatų.

10.

Klausytojas

– asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus

studijų dalykus (jų grupes).

11 Moksliniai

tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga

kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos

rezultatų panaudojimas.

12.

Mokslininkas

– tyrėjas, turintis mokslo laipsnį.

13.

Mokslinių

tyrimų institutas – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai

ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.

14.

Mokslo ir

studijų institucijos –

juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su

studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė

(socialinė, kultūrinė) plėtra.

15.

Mokslo ir

studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų

dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti

darbuotojai.

16.

Mokslo (meno) sklaida – visuomenės supažindinimas su moksliniais

tyrimais, meno kūryba.

17.

Pripažintas menininkas – kūrėjas arba meno kūrinių atlikėjas,

kurio kūrybinę veiklą apibūdina menui ir kultūrai ypač reikšmingi kūriniai,

įgyvendinti Lietuvoje arba (ir) užsienyje, pelnę platų visuomenės ir meno

specialistų pripažinimą, įvertinti prestižinėmis tarptautinėmis arba

nacionalinėmis premijomis bei kitokiais aukštais apdovanojimais, arba (ir)

kuris yra išugdęs pasižymėjusių menininkų ir atitinka aukštosios mokyklos,

kurioje jis siekia eiti arba eina pareigas, nustatytus reikalavimus.

18.

Rezidentūra – studijos pagal

studijų programas, kurias baigus nesuteikiamas laipsnis, skirtos aukštąjį

universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka

pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.

19.

Studentas

– asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba

doktorantūroje.

20.

Studijos

– asmens,

įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje

pagal tam tikrą studijų programą arba rengiant disertaciją.

21.

Studijų

kreditas –

studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir

studento darbo laikas. Vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų.

22.

Studijų kryptis – studijų programų grupė, kurios pavadinimas įrašomas

aukštojo mokslo diplome kartu su kvalifikacinio laipsnio pavadinimu.

23.

Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir

materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio

personalo visuma ir jos aprašymas.

24.

Studijų

sritys – humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicinos,

technologijos mokslai ir menai.

25.

Su studijomis susijusi veikla – priėmimo

studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų

sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti,

taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančių diplomų, diplomo

priedėlio (priedo), pažymėjimų išdavimas.

26.

Taikomieji

moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami

norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams

tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.

27.

Tyrėjas –

aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą,

konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir

sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,

kultūrinės) plėtros projektams.

II SKYRIUS

MOKSLO IR STUDIJŲ

INSTITUCIJOS

5 straipsnis.

Mokslo ir studijų institucijų grupės

Mokslo ir

studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų

institutai.

6

straipsnis. Aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai

1.

Aukštosios

mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos.

2.

Aukštosios

mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės.

3.

Aukštoji

mokykla organizuoja ir vykdo studijas, teikia šiame įstatyme nustatytas

aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdo mokslinius tyrimus, eksperimentinę

(socialinę, kultūrinę) plėtrą ir (arba) meno veiklą, taiko mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatus, kaupia

mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja akademinės

bendruomenės vertybes ir tradicijas.

4.

Valstybinė

aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga,

turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, šio ir kitų

įstatymų nustatytą specialų statusą. Nevalstybinė

aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga,

arba privatus juridinis asmuo.

7

straipsnis. Aukštųjų mokyklų autonomija ir atskaitomybė

1.

Aukštoji

mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų

tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos

Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios

mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir

juridinio asmens dalyviams.

2.

Aukštoji

mokykla turi teisę:

1) pasirinkti

studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,

kultūrinės) plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių

sklaidos kryptis ir formas;

2) nustatyti

studijų tvarką;

3) šio įstatymo

nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą;

4) rengti ir

tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas;

5) teikti kitas

švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas;

6) leisti

studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

7) nustatyti

savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir

darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti

organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų

teisės aktų;

8) savo statuto

nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus;

9) skirti

stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

10) nustatyti

bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais

asmenimis formas;

11) turtą

valdyti, naudoti, disponuoti juo šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

12) verstis

įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su

jos veiklos tikslais;

13) naudotis

kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

3.

Aukštoji

mokykla privalo:

1) užtikrinti

akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2)

informuoti steigėjus, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir

mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų

naudojimą, o valstybinės aukštosios mokyklos – ir apie savo finansinę, ūkinę ir

mokslinę veiklą; savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir

akreditavimo rezultatus;

3) laiku teikti

Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius

duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos

valdymui ir stebėsenai;

4) teikti

studijuojantiesiems karjeros konsultacijas;

5) vykdyti kitas

teisės aktų nustatytas prievoles.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-12-22,

Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)

Nr.

XI-1920,

2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)

8

straipsnis. Universitetas

1.

Universitete

vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė

(socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis

menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis

„universitetas“ arba „akademija“, arba „seminarija“.

2.

Universiteto

tikslai:

1) vykdyti

studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį

pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą,

aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai

atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

2) darniai

plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius

tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus,

mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;

3)

bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja,

meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą;

4)

ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią

veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir

paslaugų rinkoje.

3.

Daugiau kaip

pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti

menininkai.

9

straipsnis. Kolegija

1.

Kolegijoje

vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba)

profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime

turi būti žodžiai „kolegija“ arba „aukštoji mokykla“.

2.

Kolegijos

tikslai:

1) vykdyti

studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo

mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės bei visuomenės ir ūkio

reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį;

2) plėtoti

regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos

valdžios ir ūkio subjektus;

3) sudaryti

sąlygas asmenų įgytoms žinioms ir gebėjimams tobulinti;

4) ugdyti

švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų

kaitos sąlygomis.

3.

Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų

praktinio darbo patirtį dėstomojo dalyko srityje. Kvalifikacija dėstomo dalyko

srityje turi būti keliama kolegijos nustatyta tvarka. Dalykus, kuriuos

kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų

krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai.

10

straipsnis. Mokslinių tyrimų institutas

1.

Mokslinių

tyrimų institutas gali būti valstybinis arba nevalstybinis.

2.

Valstybinis

mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams

svarbius ilgalaikius steigėjo (juridinio asmens dalyvių) nustatytos krypties

mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.

3.

Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto tikslai:

1) vykdyti

šalies ūkio, kultūros, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai

svarbius ilgalaikius tam tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir

eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą;

2)

bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros užsakomuosius

darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;

3) skleisti

visuomenėje mokslo žinias, diegti jas į kultūrą, švietimą, sveikatos apsaugą

bei socialinėje ir ūkinėje veikloje, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis

grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo.

4.

Valstybiniai

mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti,

skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti

fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos

paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Šį statusą

įgyvendina Vyriausybė, tvirtindama jų įstatus ir priimdama kitus teisės aktus.

5.

Valstybinis

mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip

biudžetinė arba viešoji įstaiga. Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali

būti viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus

juridinis asmuo.

11

straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto teisės ir pareigos

1.

Mokslinių

tyrimų institutas turi teisę:

1)

vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, nusistatyti struktūrą,

vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo

apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti

organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;

2) atlikdamas

savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir

juridiniais asmenimis;

3) leisti mokslo

ir kitą literatūrą, pasirinkti būdus savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

(socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatams skelbti;

4) kartu su

universitetais šio įstatymo nustatyta tvarka rengti mokslininkus, padėti rengti

specialistus;

5) skatinti

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatų

panaudojimą ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

6) vykdyti

ekspertizes, teikti mokslines konsultacijas ir kitas paslaugas savo mokslinių

tyrimų srityje pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir

juridiniais asmenimis;

7) turtą

valdyti, naudoti ir disponuoti juo teisės aktų nustatyta tvarka;

8) teisės aktų

nustatyta tvarka įgyti kitų teisių.

2.

Mokslinių

tyrimų institutas privalo:

1) užtikrinti

akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) informuoti

steigėją (juridinio asmens dalyvius) ir visuomenę apie mokslinės veiklos

kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų

naudojimą, o valstybinis mokslinių tyrimų institutas – ir apie savo

finansinę, ūkinę veiklą;

3) laiku teikti

Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius

duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos

valdymui ir stebėsenai;

4) vykdyti kitas

teisės aktų nustatytas prievoles.

3.

Mokslinių

tyrimų instituto ir jo darbuotojų teisėms į intelektinės veiklos rezultatus mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 82

straipsnio nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-12-22,

Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)

Nr.

XI-1920,

2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)

III SKYRIUS

MOKSLO IR

STUDIJŲ VALDYMAS

PIRMASIS

SKIRSNIS

MOKSLO IR

STUDIJŲ POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

12 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką

formuojančios ir įgyvendinančios institucijos

1.

Valstybės

mokslo ir studijų politiką formuoja Seimas.

2.

Valstybės

mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei teisės

aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybė, Švietimo ir mokslo

ministerija ir kitos ministerijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis studijų

fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų

kontrolierius, Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos,

taip pat kitos institucijos.

3.

Švietimo ir

mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo

plėtros klausimais yra Aukštojo mokslo taryba. Aukštojo mokslo taryba sudaroma

ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

4.

Tarptautinių

mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra koordinuoja Lietuvos įstaigų,

įmonių ir organizacijų dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir

projektuose. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūrą

steigia Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

13

straipsnis. Lietuvos mokslo taryba

1.

Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu

steigia, jos nuostatus ir Vyriausybės siūlomus narius tvirtina Seimas. Lietuvos

mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos

mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos

mokslo tarybos pirmininkas.

2.

Lietuvos

mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo

klausimais. Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų,

eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas, programinį

konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros

darbų finansavimą ir organizuoja Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos

vertinimą.

3.

Lietuvos

mokslo tarybą sudaro Lietuvos mokslo tarybos valdyba, Mokslo fondas ir du

ekspertų komitetai: Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir

technikos mokslų komitetas. Šie komitetai sudaromi Lietuvos mokslo tarybos

nuostatuose nustatyta tvarka.

14

straipsnis. Valstybinis studijų fondas

1.

Valstybinis studijų fondas yra valstybės biudžetinė įstaiga. Šį fondą steigia,

jo nuostatus ir valdybą tvirtina Vyriausybė. Valstybinio

studijų fondo vienasmenis valdymo organas yra Valstybinio

studijų fondo direktorius.

2.

Valstybinis

studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir

remia valstybės remiamas paskolas studentams, stipendijas trečiosios pakopos

studentams, taip pat kitą finansinę paramą studentams.

15 straipsnis.

Mokslo ir technologijų parkai

1.

Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinės

funkcijos – stimuliuoti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus,

sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir

verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai

sudaro palankias sąlygas steigtis įmonėms, vykdysiančioms taikomųjų mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus ir diegsiančioms

inovacijas.

2.

Mokslo ir technologijų parkai steigiami, veikia,

pertvarkomi ir pasibaigia Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka. Mokslo ir technologijų parkų viena iš dalyvių turi būti mokslo ir

studijų institucija.

3.

Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo,

kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio dalininkės yra

valstybinės aukštosios mokyklos ir (arba) valstybės ar savivaldybės

institucijos, mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės lėšų ar

atitinkamai savivaldybės lėšų (įskaitant biudžeto asignavimus).

4.

Mokslo ir technologijų parkai gali vykdyti valstybės institucijų

patvirtintas programas. Mokslo ir technologijų parko ir jo remiamų įmonių

tarpusavio santykiai ir įsipareigojimai nustatomi sutartyse.

16

straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)

1.

Integruoti

mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) kuriami mokslinių tyrimų, studijų

ir žinioms imlaus verslo potencialui sutelkti. Integruoti mokslo, studijų ir

verslo centrai (slėniai) turi turėti bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir

kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos

konkurencingumo stiprinimo.

2.

Integruotų

mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir

programas tvirtina Vyriausybė.

3.

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrą, jų

programų kūrimą ir įgyvendinimą koordinuoja, priežiūros tarybą sudaro ir jos

funkcijas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

17

straipsnis. Studijų kokybės vertinimo centras

1.

Studijų

kokybės vertinimo centras yra valstybės biudžetinė įstaiga. Šį centrą steigia

ir jo nuostatus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Studijų kokybės

vertinimo centro pagrindiniai uždaviniai yra:

1) skatinti

aukštųjų mokyklų veiklos kokybę per išorinį vertinimą bei institucijų ir

studijų programų akreditavimą;

2) kurti palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas

organizuojant ir vykdant užsienio institucijose įgytų, su aukštuoju mokslu susijusių

kvalifikacijų vertinimą ir (arba) pripažinimą Lietuvoje ir atliekant kitas

Vyriausybės nustatytas funkcijas.

2.

Studijų

kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės

vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių. Juos 6 metams skiria: Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu,

Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministras, Lietuvos mokslo taryba kartu su

Lietuvos mokslų akademija, universitetų senatai, kolegijų akademinės tarybos,

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos, Lietuvos kultūros ir

meno taryba, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos pramonės, prekybos

ir amatų rūmai, Žinių ekonomikos forumas. Studijų kokybės vertinimo centro

tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. Studijų kokybės vertinimo

centro taryba rengia ir tvirtina savo veiklos reglamentą.

3.

Ne rečiau

kaip kas 5 metai atliekamas Studijų kokybės vertinimo centro veiklos išorinis

vertinimas. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

4.

Studijų

kokybės vertinimo centras kiekvienais metais viešai skelbia studijų kokybės

vertinimo apibendrinimus.

5.

Studijų

kokybės vertinimo centro vienasmenis valdymo organas yra direktorius.

Direktorių viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai renka,

skiria ir atleidžia iš pareigų Studijų kokybės vertinimo centro taryba.

Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas

iš eilės.

18

straipsnis. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius

1.

Akademinės

etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės

pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės

etikos ir procedūrų pažeidimo.

2.

Kontrolierių

5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo

kontrolieriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Paskirtas kontrolierius eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas

kontrolierius.

3.

Kontrolieriaus

įgaliojimai nutrūksta, kai:

1)

pasibaigia įgaliojimų laikas;

2)

jis atsistatydina;

3)

jis miršta;

4)

nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės

arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų

nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba

kai kontrolierius pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos

išvadą negali eiti pareigų;

5)

dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

6)

daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą

juo.

4.

Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl kontrolieriaus

įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos

ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

5.

Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais kontrolierius

eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius.

6.

Kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo

laipsnį ir vadybinės patirties.

7.

Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba

skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose,

įmonėse, organizacijose. Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus

atlyginimą už kūrybinę veiklą.

8.

Kontrolierius

vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais,

Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais.

9.

Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo

principais.

10.

Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo

vardas, pavardė (arba juridinio asmens pavadinimas) ir adresas;

2) duomenys apie

akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimą.

11.

Kontrolierius gautą skundą išnagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per

30 dienų. Dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo ar dėl to, kad skundo

nagrinėjimo metu prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ir

sprendimo dėl jo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių nuo skundo

gavimo dienos.

12.

Išnagrinėjęs

skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:

1) informuoti

mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis,

padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų;

2) įpareigoti

mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią

instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso

laimėtojo;

3) rekomenduoti

mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę

etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais;

4) rekomenduoti

darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,

kultūrinės) plėtros

projekte;

5) informuoti už

atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos

pažeidimų asmenis (autorius);

6) informuoti

teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis;

7) kreiptis į

teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas;

8) viešinti

nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus;

9) pripažinti

skundą nepagrįstu.

13.

Kontrolierius privalo raštu atsakyti pareiškėjui.

14.

Kontrolieriaus

veiklą užtikrina Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba). Tarnyba yra

valstybės biudžetinė įstaiga. Tarnybos vadovas yra kontrolierius. Tarnybos

nuostatus tvirtina Seimas.

15.

Kontrolierius turi teisę nemokamai gauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų, akademinės

bendruomenės narių visą

informaciją, reikalingą Tarnybos funkcijoms atlikti.

16.

Kontrolierius kartą per metus atsiskaito Seimui iki kovo 1 d. už savo ir

Tarnybos veiklą.

17.

Kontrolieriaus darbo užmokesčio dydį ir apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės

politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

ANTRASIS

SKIRSNIS

AUKŠTOSIOS

MOKYKLOS VALDYMAS

19

straipsnis. Aukštosios mokyklos organai

*1.

Valstybinis universitetas turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą

ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių.

**2. Valstybinė

kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę

tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.

3.

Nevalstybinės

aukštosios mokyklos valdymą reglamentuoja šios aukštosios mokyklos steigimo

dokumentai.

Pastaba.

*Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m.

balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr.

54-2140, 61, 101) 19 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta taryba,

kaip valstybinio universiteto kolegialus valdymo organas, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

**Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 19 straipsnio 2 dalis tiek,

kiek joje įtvirtinta taryba, kaip valstybinės kolegijos kolegialus valdymo

organas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis

Teismas, Nutarimas

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7591

(2011-12-28)

20

straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba

*1. Valstybinės

aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba.

**2. Taryba

atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina

aukštosios mokyklos viziją ir misiją, rektoriaus (direktoriaus) pateiktą

strateginį veiklos planą;

2) išklausiusi

senato (akademinės tarybos) nuomonę, teikia Seimui tvirtinti universiteto

(Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;

3) svarsto ir tvirtina rektoriaus

(direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;

4) nustato aukštosios mokyklos lėšų

(taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius

su tuo susijusius sprendimus;

5) nustato

aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu

organizavimo tvarką; renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų aukštosios

mokyklos rektorių (direktorių);

6) nustato

aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

7) rektoriaus

(direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių

su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

8) nustato

bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir

mokslinės veiklos kokybę;

9) tvirtina

rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų

sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali inicijuoti aukštosios mokyklos

ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

10) tvirtina

rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos

ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus

ir jų poveikį;

11) užtikrina

aukštosios mokyklos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais,

kiekvienais metais informuoja visuomenę apie aukštosios mokyklos strateginio veiklos

plano vykdymo rezultatus;

12) rūpinasi

parama aukštajai mokyklai;

13) išklausiusi

senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina aukštosios

mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui

(Vyriausybei);

14) rengia

metinę savo veiklos ataskaitą ir ją pateikia: valstybiniai universitetai –

Seimui, valstybinės kolegijos – Vyriausybei;

15) atlieka

aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

3.

Taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos

statutas nustato tikslų tarybos narių skaičių. Aukštosios mokyklos statuto

nustatyta tvarka vieną tarybos narį skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra,

– visuotinis studentų susirinkimas (konferencija); du arba, jeigu tarybą sudaro

11 narių, tris narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai; vieną –

administracija ir kiti darbuotojai; vieną tarybos narį skiria švietimo ir

mokslo ministras kartu su aukštosios mokyklos senatu (akademine taryba), kitus

keturis arba, jeigu tarybą sudaro 11 narių, penkis narius siūlo juridiniai ir

fiziniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir

studentams, – šiuos tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo

ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs aukštosios mokyklos

tarybos nuomonę. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras.

4.

Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos

asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros,

viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų

atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos

tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo

gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės.

5.

Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir

Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

6.

Tarybos nario kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki

tarybos nario kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras paskelbia naujai

sudaromos tarybos sudėtį.

7.

Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios

mokyklos statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios

mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas

funkcijas.

8.

Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia

tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos

personalui priklausantis asmuo ar studentas.

9.

Taryba

tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių

tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose

dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių.

10.

Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali

dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

11.

Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statuto, tarybos darbo

reglamento ar šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas

pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo,

tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu

atšaukti paskirtą tarybos narį.

12.

Jeigu

tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį

šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį,

kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to,

kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir tarybos narys

pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.

13.

Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš

aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos

statute.

14.

Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas

organizacines sąlygas.

Pastaba.

*Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m.

balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 1

dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

**Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 1

punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 2

punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 3

punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog valstybinės aukštosios mokyklos taryba

tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros

pertvarkos planus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40

straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 4

punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog valstybinės aukštosios mokyklos taryba

nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų

darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais

tvarką bei tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus, prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam

teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 5

punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 6

punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 7

punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 8

punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo

(2009 m. balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20

straipsnio 2 dalies 9 punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog valstybinės

aukštosios mokyklos taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą

aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo

ataskaitą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3

daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 10

punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog valstybinės aukštosios mokyklos taryba

tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos

ataskaitą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3

daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 13

punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 15

punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog valstybinės aukštosios mokyklos taryba

atlieka kitas aukštosios mokyklos valdymo funkcijas, nustatytas jos statute ir

kituose teisės aktuose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio

3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-12-22,

Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)

21

straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)

1.

Valstybinės

aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos valdymo

organas.

2.

Universiteto

senatas atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina

studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros,

meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir

universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti,

vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos

kokybę ir lygį;

2) nustato

studijų tvarką, tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles;

3) tvirtina

vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji

įgyvendinama;

4)

vadovaudamasis tarybos nustatytais universiteto darbuotojų parinkimo ir

vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių

kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo

ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

5) universiteto

statuto nustatyta tvarka šaukia universiteto akademinės bendruomenės

susirinkimus (konferencijas) svarbiems universiteto veiklos klausimams aptarti;

6) universiteto

statuto nustatyta tvarka teikia universiteto garbės ir kitus vardus;

7) nustato universiteto

lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir

turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina

svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;

8) tvirtina

rektoriaus pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios

sąmatos įvykdymo ataskaitą;

9) atlieka kitas

teisės aktuose ir universiteto statute nustatytas funkcijas.

3.

Kolegijos

akademinė taryba atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina

studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo

ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms

įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios

ir meno veiklos kokybę ir lygį;

2) nustato

studijų tvarką, tvirtina kolegijos vidaus tvarkos taisykles;

3) tvirtina

vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji

įgyvendinama;

4)

vadovaudamasis tarybos nustatytais kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo

principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius

reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų

eiti pareigas organizavimo tvarką;

5) kolegijos

statuto nustatyta tvarka šaukia kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus

(konferencijas) svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti;

6) kolegijos

statuto nustatyta tvarka teikia kolegijos garbės vardus;

7) nustato

kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo

užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir

tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;

8) tvirtina

direktoriaus pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir

šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

9) atlieka kitas

teisės aktuose ir kolegijos statute nustatytas funkcijas.

4.

Senatas

(akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta

tvarka ne ilgiau kaip 5 metams.

5.

Senato

(akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės

bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai, patenkantys į senatą

(akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų

mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai

turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių.

Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o

jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus

ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne

mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo

pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato

(akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas

turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas gali būti

ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Aukštosios mokyklos

rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas.

6.

Senato

(akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato

(akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo

reglamentas.

7.

Senato

(akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius

(direktorius).

8.

Senatas

(akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statuto nustatyta

tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai

atsiskaito už savo veiklą.

Pastaba.

**Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 2 dalis tiek,

kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios mokyklos valdymo

struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra tiesiogiai

akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą

įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, joje nenustatyta, kad valstybinio

universiteto senatas priima svarbiausius strateginius ir kitus svarbiausius

universiteto valdymo sprendimus, inter alia svarbiausius sprendimus dėl

finansinių lėšų ir kito turto panaudojimo aukštosios mokyklos misijai

įgyvendinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3

daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 2 dalies 1

punktas tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios

mokyklos valdymo struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra

tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą

įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, jame nustatyta, kad valstybinio

universiteto senatas teikia rektoriui siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės (kultūrinės, socialinės) plėtros, meno programų finansavimo ir

universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti,

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam

teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 2 dalies 4

punktas tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios

mokyklos valdymo struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra

tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą

įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, jame nustatyta, kad valstybinio

universiteto senatas, tvirtindamas dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių

kvalifikacinius reikalavimus ir nustatydamas dėstytojų ir mokslo darbuotojų

atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką, turi vadovautis

tarybos nustatytais universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais,

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

***Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 3 dalis tiek,

kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios mokyklos valdymo

struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra tiesiogiai

akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą

įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, joje nenustatyta, kad valstybinės

kolegijos akademinė taryba priima svarbiausius strateginius ir kitus

svarbiausius kolegijos valdymo sprendimus, inter alia svarbiausius

sprendimus dėl finansinių lėšų ir kito turto panaudojimo aukštosios mokyklos

misijai įgyvendinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos

40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 3 dalies 1

punktas tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios

mokyklos valdymo struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra

tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą

įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, jame nustatyta, kad valstybinės

kolegijos akademinė taryba teikia direktoriui siūlymus dėl studijų programų

finansavimo ir kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms

įgyvendinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3

daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 3 dalies 4

punktas tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios

mokyklos valdymo struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra

tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą

įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, jame nustatyta, kad valstybinės

kolegijos akademinė taryba, tvirtindama dėstytojų ir mokslo darbuotojų

pareigybių kvalifikacinius reikalavimus ir nustatydama dėstytojų ir mokslo

darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką, turi

vadovautis tarybos nustatytais kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo

principais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3

daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-12-22,

Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1920,

2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)

22

straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)

1.

Valstybinės

aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis

valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

*2. Rektorius

(direktorius) atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja

aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas

strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) leidžia

įsakymus;

3) priima ir

atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;

4) aukštosios

mokyklos statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;

5) įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia

tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų

programos įgyvendinimu, dydžius;

6)

atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą,

naudojimą ir disponavimą jais;

7) teikia

senatui (akademinei tarybai) tvirtinti ir viešai skelbia aukštosios mokyklos

metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos

įvykdymo ataskaitą;

8) supažindina

senatą (akademinę tarybą) ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai aukštosios

mokyklos metinę veiklos ataskaitą;

9)

teikia tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios

mokyklos struktūros pertvarkos planus;

10) atlieka

kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.

**3. Rektorių

(direktorių) viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia taryba.

***4. Taryba

skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius

(direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys

penktadaliai visų tarybos narių.

5.

Rektoriumi

gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas,

turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.

6.

Direktoriumi

gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.

****7. Su

išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį

aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos

įgaliotas asmuo.

8.

Rektoriaus

(direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios

mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem

kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų

nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

*9. Jeigu

tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma aukštosios mokyklos rektoriaus

(direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita arba

metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius

(direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.

Pastaba.

*Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d.

redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 2 dalies 5

punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos

rektorius (direktorius) teikia tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų,

tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius, prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam

teisinės valstybės principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 2 dalies 8

punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos

rektorius (direktorius) supažindina senatą (akademinę tarybą) su aukštosios

mokyklos metine veiklos ataskaita, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės

principui.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 2 dalies 9

punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

**Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 3 dalis

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

***Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 4 dalis

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

****Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 7 dalis

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,

konstituciniam teisinės valstybės principui.

*Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, Nr. 61, Nr. 101) 22 straipsnio 9

dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos rektorius

(direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų,

jeigu tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma nepatvirtinama rektoriaus

(direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita arba

metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-12-22,

Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1920,

2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)

23 straipsnis.

Studentų dalyvavimas aukštosios mokyklos valdyme

Studentų interesams aukštosios mokyklos valdymo

organuose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė, o

jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTO

VALDYMAS

24 straipsnis.

Mokslinių tyrimų instituto organai

1.

Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto valdymo organai yra mokslinių tyrimų instituto

mokslo taryba ir mokslinių tyrimų instituto direktorius.

2.

Nevalstybinių

mokslinių tyrimų institutų valdymą reglamentuoja jų steigimo dokumentai.

25

straipsnis. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba

1.

Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba atlieka šias funkcijas:

1) įstatų

nustatyta tvarka tvirtina valstybinio mokslinių tyrimų instituto struktūrą ir

jos pakeitimus;

2) tvirtina

mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

3) svarsto ir

tvirtina mokslinę veiklą reglamentuojančius dokumentus;

4) svarsto

valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus pateiktas metines veiklos

ataskaitas ir vertina, kaip valstybinis mokslinių tyrimų institutas įgyvendina

savo tikslus ir uždavinius;

5) atlieka kitas

įstatuose nustatytas funkcijas.

2.

Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba sudaroma 5 metams iš mokslo darbuotojų

ir administracijos darbuotojų, taip pat iš kitų įstaigų, įmonių bei

organizacijų, suinteresuotų instituto tikslų ir misijos įgyvendinimu, atstovų

valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatų nustatyta tvarka. Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba tvirtina savo darbo reglamentą.

26

straipsnis. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius

1.

Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto direktorius yra valstybinio mokslinių tyrimų

instituto vienasmenis valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja.

Direktorius atlieka įstatuose ir teisės aktuose nustatytas įstaigos vadovo

funkcijas.

2.

Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto direktorių viešo konkurso būdu skiria į pareigas ir

atleidžia iš jų steigėjas (juridinio asmens dalyviai) ar jo (jų) įgaliotas

asmuo.

3.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija tvirtina valstybinio mokslinių tyrimo instituto

direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką.

4.

Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį

ir vadybinės patirties.

5.

Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai. Tas pats

asmuo valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti skiriamas

ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo

paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

IV SKYRIUS

MOKSLO IR

STUDIJŲ INSTITUCIJŲ STEIGIMAS, PABAIGA IR PERTVARKYMAS. LEIDIMAS VYKDYTI

STUDIJAS IR (ARBA) SU STUDIJOMIS SUSIJUSIĄ VEIKLĄ

27

straipsnis. Aukštosios mokyklos steigimo sąlygos

1.

Aukštoji

mokykla steigiama Civilinio kodekso, šio įstatymo ir atitinkamą juridinio

asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Aukštoji

mokykla gali būti steigiama, jei yra materialinė bazė ir kitos šiame įstatyme

nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba)

meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo

kvalifikacijų reikalavimams tenkinti.

3.

Valstybinį

universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu. Nepažeisdama šiame įstatyme

nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinio universiteto savininkės,

teises ir pareigas įgyvendina tik Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Valstybinio universiteto dalininkais negali būti privatūs ir viešieji asmenys.

4.

Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.

Nepažeisdama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinės

kolegijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina tik Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija. Vyriausybė, priėmusi sprendimą steigti valstybinę kolegiją, priima

sprendimą ir dėl steigėjo funkcijų perdavimo valstybės institucijai ar

įstaigai. Valstybinės kolegijos dalininkais negali būti privatūs ir viešieji

asmenys.

5.

Nevalstybinę

aukštąją mokyklą gali steigti fiziniai arba juridiniai asmenys, išskyrus

valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas,

taip pat Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės

susitarimą pasirašiusiose valstybėse įsisteigusių įmonių filialai Lietuvoje.

28

straipsnis. Aukštosios mokyklos statutas

1.

Aukštosios

mokyklos statutas (toliau – statutas) yra steigimo dokumentas, kuriuo aukštoji

mokykla vadovaujasi savo veikloje.

2.

Aukštosios

mokyklos statute turi būti nustatyta:

1) aukštosios

mokyklos pavadinimas, buveinės adresas;

2) teisinė

forma;

3) veiklos

tikslai ir uždaviniai;

4) veiklos

sritys ir rūšys;

5) mokslo ir

studijų organizavimo pagrindinės nuostatos;

6) aukštosios

mokyklos organai ir jų kompetencija, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo

tvarka;

7) studentų ir

darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė;

8) studentų

priėmimo ir šalinimo tvarka;

9) ginčų tarp

studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo,

ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarka;

10) lėšų

šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;

11) mokslo ir

studijų kokybės užtikrinimo tvarka;

12) filialų ir

atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;

13) statuto

keitimo tvarka.

3.

Statute gali

būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos dalykai.

4.

Valstybinio

universiteto statutas tvirtinamas Seimo nutarimu, valstybinės kolegijos

statutas − Vyriausybės nutarimu.

5.

Nevalstybinės

aukštosios mokyklos steigimo dokumentas priimamas ir keičiamas teisės aktų

nustatyta tvarka.

29

straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto steigimo sąlygos

1.

Mokslinių

tyrimų institutas steigiamas

Civilinio kodekso, šio įstatymo ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą

reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto steigėja yra Vyriausybė. Vyriausybė, priėmusi

sprendimą steigti valstybinį mokslinių tyrimų institutą, priima sprendimą ir

dėl steigėjo funkcijų perdavimo valstybės institucijai ar įstaigai.

Nevalstybinį mokslinių tyrimų institutą gali steigti fiziniai arba juridiniai

asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas.

3.

Valstybinis

mokslinių tyrimų institutas gali būti steigiamas, kai reikia vykdyti valstybės,

ūkio ar visuomenės plėtrai svarbius tam tikros krypties ilgalaikius mokslinius

tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir kai

Vyriausybės įgaliota vertinimo institucija nustato, kad valstybinio mokslinių

tyrimų instituto steigimo projektas yra pagrįstas pakankamais materialiniais ir

žmogiškaisiais ištekliais ir yra įvykdyti kiti valstybiniams mokslinių tyrimų

institutams keliami reikalavimai.

4.

Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto steigimo tvarką, steigimo dokumentų reikalavimus,

instituto veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir instituto veiklos priežiūros

tvarką nustato Vyriausybė.

30

straipsnis. Mokslinių tyrimų institutų įstatai

1.

Mokslinių

tyrimų instituto įstatuose turi būti nurodyta:

1) mokslinių

tyrimų instituto pavadinimas, buveinės adresas;

2) teisinė

forma;

3) buveinė;

4) veiklos

tikslai;

5) veiklos

sritys ir rūšys;

6) mokslinių

tyrimų instituto organai ir jų kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka;

7) darbuotojų

teisės, pareigos ir atsakomybė;

8) mokslinių

tyrimų instituto visuomeninės priežiūros forma;

9) lėšų

šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;

10) įstatų

keitimo tvarka;

11) kiti veiklos

dalykai.

2.

Valstybinio

mokslinių tyrimų instituto įstatus tvirtina Vyriausybė.

31 straipsnis. Aukštosios mokyklos pabaigos ir pertvarkymo

pagrindai

Aukštosios

mokyklos pabaigos ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis

įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis

įstatymas.

32 straipsnis. Valstybinės aukštosios

mokyklos reorganizavimo ypatumai

1.

Sprendimą dėl

valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos

teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.

Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė kolegijos

tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi

kolegijos tarybos nuomonę.

2.

Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš

juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios

mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų

juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkų – valstybė. Reorganizuojant

valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina

reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti

valstybinė aukštoji mokykla.

3.

Per 3 mėnesius nuo reorganizavimo pabaigos aukštojoje

mokykloje, kuriai pereina reorganizuotos aukštosios

mokyklos teisės ir pareigos, šio įstatymo nustatyta

tvarka sudaromi nauji aukštosios mokyklos valdymo organai.

4.

Jeigu reorganizuojant aukštąją mokyklą įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji

šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir (arba)

kitą su studijomis susijusią veiklą.

33 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo ypatumai

1.

Sprendimą dėl valstybinio

universiteto likvidavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba

Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl

valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu

arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos

nuomonę.

2.

Kai yra priimtas sprendimas likviduoti

valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su

aukštosios mokyklos taryba, paskiria likvidatorių, kuris pagal Švietimo ir

mokslo ministerijos patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja

valstybinę aukštąją mokyklą. Likvidavimo projekte turi būti išdėstyti siūlymai

dėl galimybių užtikrinti studentams tęsti studijas kitose aukštosiose

mokyklose, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto

naudojimo.

3.

Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos likviduojamos valstybinės

aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir taryba, taip pat rektorius

(direktorius) netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius.

34 straipsnis.

Mokslinių tyrimų instituto pabaiga ir pertvarkymas

1.

Mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo tvarką

reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens

teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.

2.

Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto pabaigos

ir pertvarkymo priima Vyriausybė.

35

straipsnis. Teisė vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą

1.

Vykdyti

studijas ir su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą

leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinčios aukštosios

mokyklos:

1) valstybinės

aukštosios mokyklos;

2) nevalstybinės

aukštosios mokyklos;

3) užsienio

aukštosios mokyklos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.

2.

Vykdyti

su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą leidimą

turinti užsienio aukštosios mokyklos atstovybė.

36

straipsnis. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą

1.

Leidimas

vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas šio įstatymo ir

Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti studijas gali būti išduotas, jei

yra materialinė bazė, kvalifikuotas personalas ir kitos šiame įstatyme ir

Vyriausybės patvirtintame Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios

veiklos išdavimo tvarkos apraše nurodytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų

programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat

teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti.

2.

Aukštoji

mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas Lietuvos Respublikoje,

norėdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą,

Studijų kokybės vertinimo centrui pateikia prašymą ir kitus Vyriausybės

patvirtintame Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos

išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir duomenis. Gavęs aukštosios

mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo Lietuvos Respublikoje

pateiktus dokumentus, Studijų kokybės vertinimo centras per 20 kalendorinių

dienų kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar

numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla

nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Studijų kokybės vertinimo centras

privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento

pažymos, patvirtinančios, kad numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio

aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui,

gavimo dienos įvertinti pateiktus dokumentus ir pateikti išvadas pareiškėjui ir

Švietimo ir mokslo ministerijai.

3.

Švietimo ir mokslo ministerija per mėnesį nuo

Studijų kokybės vertinimo centro išvadų gavimo dienos priima sprendimą dėl

leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo

(neišdavimo) arba informuoja pareiškėjus apie sprendimo neišduoti leidimo

priėmimo priežastis. Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą vykdyti studijas ir

su studijomis susijusią veiklą ar atsisakyti išduoti šį leidimą Švietimo ir

mokslo ministerija praneša Juridinių asmenų registrui.

4.

Gavusi

leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla

ar užsienio aukštosios mokyklos filialas Švietimo ir mokslo ministerijai

teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją,

susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią

veiklą.

5.

Leidimą

vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinti aukštoji mokykla ar

užsienio aukštosios mokyklos filialas turi atitikti teisės aktuose nustatytus

aukštosios mokyklos veiklos reikalavimus. Pasikeitus duomenims, kurių reikia

leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, aukštoji

mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas turi ne vėliau kaip per mėnesį

nuo duomenų pasikeitimo informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją.

37 straipsnis. Leidimo vykdyti studijas ir su

studijomis susijusią veiklą panaikinimas ar jo galiojimo sustabdymas

1.

Švietimo ir

mokslo ministerija priima sprendimą dėl išduoto leidimo vykdyti studijas ir su

studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu:

1) leidimas

vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar

kitaip pažeidus įstatymus;

2) dvejų metų

laikotarpiu pakartotinai neigiamai įvertinta aukštosios mokyklos veikla;

3) aukštoji

mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas verčiasi įstatymų draudžiama

veikla;

4) aukštoji

mokykla tapo nemoki ir (arba) jos veikla kelia grėsmę studentų interesams;

5)

aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas

išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro.

2.

Švietimo ir

mokslo ministerija turi teisę priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti

studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu:

1) aukštoji

mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas, kurios (kurio) leidimo

vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą galiojimas buvo sustabdytas,

per nustatytą terminą nepašalina Lietuvos Respublikos teisės aktuose,

reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su studijomis susijusią veiklą,

nustatytų reikalavimų pažeidimų;

2) aukštoji

mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas nepradėjo vykdyti studijų ir

(arba) su studijomis susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti

studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos;

3) aukštoji

mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas nevykdo studijų daugiau kaip

6 mėnesius;

4)

aukštoji mokykla yra likviduojama;

5) kitais

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

3.

Jeigu

aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas pažeidė Lietuvos

Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su

studijomis susijusią veiklą, nustatytus reikalavimus, švietimo ir mokslo

ministras gali sustabdyti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią

veiklą galiojimą tam tikram terminui, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų

pobūdį.

4.

Apie priimtą

sprendimą panaikinti arba sustabdyti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis

susijusią veiklą Švietimo ir mokslo ministerija praneša Juridinių asmenų

registrui.

5.

Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią

veiklą, leidimą gavusi institucija Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti

studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

38

straipsnis. Leidimas

vykdyti su studijomis susijusią veiklą

1.

Leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje išduoda

Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Gavusi užsienio aukštosios mokyklos pateiktus Vyriausybės patvirtintame Leidimo

vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos išdavimo tvarkos apraše

nurodytus dokumentus, Švietimo ir mokslo ministerija per 20 kalendorinių dienų

kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar

numatoma veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Švietimo ir mokslo

ministerija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl

leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo ne vėliau kaip per 2

mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento išvados gavimo dienos.

3.

Švietimo ir mokslo ministerija neišduoda leidimo vykdyti su studijomis

susijusios veiklos, jeigu:

1)

pateikti dokumentai ir duomenys neatitinka Vyriausybės nustatytų reikalavimų

arba jie yra neteisingi;

2)

atstovybę steigianti užsienio aukštoji mokykla neatitinka Vyriausybės nustatytų

reikalavimų;

3)

užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio aukštoji mokykla,

kompetentinga institucija prieštarauja atstovybės steigimui Lietuvos

Respublikoje;

4)

Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodoma, kad numatoma veikla gali

kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

4.

Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą

ar atsisakymą išduoti leidimą Švietimo ir mokslo ministerija praneša Juridinių

asmenų registrui ir pareiškėjui.

5.

Aukštoji mokykla, kuriai nebuvo išduotas leidimas vykdyti su studijomis

susijusią veiklą, Vyriausybės nustatyta tvarka gali pakartotinai kreiptis dėl

leidimo išdavimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

6.

Švietimo ir mokslo ministerija gali panaikinti išduotą leidimą vykdyti su studijomis

susijusią veiklą, jeigu:

1)

leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar

kitaip pažeidus įstatymus;

2)

leidimą gavusi institucija verčiasi įstatymų draudžiama veikla;

3)

leidimą gavusi institucija, kurios leidimo vykdyti su studijomis susijusią

veiklą galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina Lietuvos

Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose su studijomis susijusią

veiklą, nustatytų reikalavimų pažeidimų;

4)

aukštoji mokykla pasibaigia arba užsienio aukštosios mokyklos filialas ar

atstovybė išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro;

5)

kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

7.

Jeigu leidimą gavusi institucija pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose,

reglamentuojančiuose su studijomis susijusią veiklą, nustatytus reikalavimus,

švietimo ir mokslo ministras gali sustabdyti leidimo vykdyti su studijomis

susijusią veiklą galiojimą. Terminą, kuriam sustabdomas leidimo galiojimas,

nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų

pobūdį.

8.

Leidimą gavusi institucija, kuriai išduoto leidimo vykdyti su studijomis

susijusią veiklą galiojimas yra sustabdytas, neturi teisės vykdyti su

studijomis susijusios veiklos.

9.

Apie leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimą ar jo galiojimo

sustabdymą Švietimo ir mokslo ministerija praneša užsienio aukštajai mokyklai

ir Juridinių asmenų registrui.

10.

Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavusi

institucija Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis

susijusią veiklą.

11.

Užsienio aukštosios mokyklos atstovybė neturi teisės vykdyti studijų.

12.

Institucija, gavusi leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, neturi

teisės vykdyti studijų.

V SKYRIUS

MOKSLO

(MENO) IR STUDIJŲ VEIKLA

39

straipsnis. Mokslo (meno) ir studijų vienovė

1.

Aukštosios

mokyklos turi užtikrinti mokslo (meno) veiklos ir studijų vienovę.

2.

Mokslo (meno)

veiklos ir studijų vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų

dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje (socialinėje,

kultūrinėje) plėtroje (meno veikloje), mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas

studijų procese, mokslo žinių ir mokslinio (meninio) darbo įgūdžių perteikimas

antrosios pakopos studijų programose bei doktorantūroje, universitetuose

atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,

kultūrinės) plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam

sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su universitete vykdomos

mokslo (meno) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslinė

tiriamoji (meno) veikla yra privaloma.

3.

Kolegijose

mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų

ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės

(socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų

organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.

40

straipsnis. Mokslo ir studijų kokybės užtikrinimas

1.

Mokslo ir

studijų institucijos atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos

kokybę. Jos turi viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su

vertinimo institucijomis puoselėti mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.

2.

Mokslo (meno)

veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per mokslo ir studijų institucijų vidines

kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir

akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį mokslo ir studijų

institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą.

3.

Išorinio

įvertinimo paskirtis – remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti mokslo

ir studijų institucijų veiklos kokybę, teikti rekomendacijas gerinti jų kokybę,

ugdyti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo kultūrą.

4.

Akreditavimo

paskirtis – remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti, ar studijų

programa ir (arba) naujai įsteigta aukštoji mokykla atitinka teisės aktų

reikalavimus.

5.

Mokslo ir

studijų institucijų veikla turi būti nuolat tobulinama, atsižvelgiant į

savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

41 straipsnis. Vidinis mokslo ir studijų institucijų

veiklos kokybės užtikrinimas

1.

Kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti vidinę studijų kokybės užtikrinimo

sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo

nuostatomis ir pačios aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo

strategija, numatyti veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos

teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.

2.

Aukštoji

mokykla turi nuolat interneto tinklalapyje ir

kitais būdais viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie

studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo

(meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų

suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų

atliktus aukštosios mokyklos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius,

taip pat gali skelbti kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie

studijas.

3.

Mokslo ir

studijų institucijos nuolat atlieka mokslo (meno) veiklos savianalizę.

42

straipsnis. Studijų programų išorinis vertinimas ir akreditavimas

1.

Vykdomos tik

akredituotos studijų programos. Užsienio aukštųjų

mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos

ir akredituotos pagal tos šalies vertinimo ir akreditavimo tvarką ir kurios yra

teigiamai įvertintos pagal Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo

tvarką. Aukštųjų mokyklų studijų programų išorinį vertinimą atlieka

Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo

agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų

registrą. Studijų programas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka

akredituoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Akredituota

studijų programa nustatytam terminui įregistruojama į Studijų ir mokymo

programų registrą.

2.

Studijų

programos turi būti akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 6 metus.

Neakredituota studijų programa arba programa, kurios akreditavimo terminas

pasibaigė, iš Studijų ir mokymo programų registro išregistruojama. Tais

atvejais, kai yra pagal išregistruojamą programą studijavusių, bet jos

nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų

galimybes.

3.

Studijų

programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir

mokslo ministras.

43

straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų veiklos išorinis vertinimas

1.

Aukštųjų

mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybei gerinti ir

atskaitomybei įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija kas 6 metai inicijuoja

jų veiklos išorinį vertinimą, įtraukdama ekspertų iš užsienio valstybių.

Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinis

vertinimas apima visas jų statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytas veiklos

sritis ir remiasi veiklos atitikties statutuose (įstatuose, nuostatuose)

nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų

vertinimo atitikties nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų

reikalavimų vykdymo ir valstybės lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais.

2.

Aukštųjų

mokyklų išorinį veiklos vertinimą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerijos

įgaliota institucija. Aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimo rezultatai

naudojami joms akredituoti arba įvertinti ir kitais steigėjo (juridinio asmens

dalyvių susirinkimo) numatytais atvejais.

3.

Jeigu

aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per 2 metus

atliekamas pakartotinis veiklos vertinimas. Jeigu pakartotinio vertinimo metu

aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per vieną

mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija priima šio įstatymo 37 straipsnio 1

dalyje nurodytą sprendimą.

4.

Aukštųjų

mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

5.

Valstybinių

mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinį vertinimą organizuoja Lietuvos

mokslo taryba. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio

vertinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė. Jeigu valstybinio

mokslinių tyrimų instituto veikla įvertinama neigiamai, Vyriausybė priima šio

įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.

6.

Nevalstybinių

mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinis vertinimas vykdomas šių

institutų iniciatyva ir lėšomis.

7.

Siekdama

gerinti mokslo ir studijų kokybę, viešojo administravimo institucijų,

mokslininkų asociacijų ar mokslo ir studijų institucijų atliekamus tikslinius

mokslo ir studijų institucijų vertinimus gali finansuoti valstybė.

8.

Užsienio aukštųjų mokyklų filialams taip pat taikomas šiame įstatyme nustatytas

išorinis vertinimas ir kitos studijų kokybės užtikrinimo priemonės.

44

straipsnis. Aukštosios mokyklos akreditavimas

1.

Aukštoji mokykla reguliariai akredituojama remiantis išorinio vertinimo

išvadomis.

2.

Naujai

įsteigta aukštoji mokykla turi būti akredituota ne vėliau kaip per 2 metus nuo

jos įsteigimo. Akredituojant naujai įsteigtą aukštąją mokyklą, papildomai

vertinama, ar tenkinami steigimo metu nustatyti reikalavimai.

3.

Jeigu aukštoji mokykla neakredituojama, ne vėliau kaip per vieną mėnesį

Švietimo ir mokslo ministerija priima šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje

nurodytą sprendimą.

4.

Aukštųjų

mokyklų akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

45

straipsnis. Mokslinės veiklos rezultatų viešumas

1.

Siekiant

užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę,

valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti mokslo pažangą, visi

valstybinėse mokslo ir studijų institucijose atliekamų mokslo darbų rezultatai

turi būti skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai

neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos

paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

2.

Valstybės

biudžeto lėšomis nevalstybinėse mokslo ir studijų

institucijose atliktų mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai

(internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės

ir komercinių ar valstybės paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

46

straipsnis. Studijų sistemos sandara

1.

Studijos

aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir

laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studijų programos yra dviejų rūšių:

universitetinės ir koleginės.

2.

Studijos gali

būti trijų pakopų:

1) pirmoji –

profesinio bakalauro, bakalauro;

2) antroji –

magistrantūros;

3) trečioji –

doktorantūros.

3.

Pirmosios

pakopos profesinio bakalauro studijų programas gali vykdyti kolegijos, o

pirmosios pakopos bakalauro – universitetai. Antrosios pakopos laipsnį

suteikiančias studijų programas gali vykdyti universitetai. Doktorantūrą gali

vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais.

4.

Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios,

apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas, jei tai numatyta kituose teisės

aktuose.

5.

Perkvalifikavimo, laipsnio nesuteikiančias studijų programas gali vykdyti

universitetai ir kolegijos teisės aktų nustatyta tvarka.

47

straipsnis. Studijų metai, formos ir studijų programos apimtis

1.

Studijų metai

dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų

pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato aukštosios mokyklos senatas

(akademinė taryba). Vasaros metu studentams turi būti skiriamos ne trumpesnės

kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.

2.

Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Nuolatinės ir ištęstinės studijų

formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Baigus skirtingų studijų

formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

3.

Studijų

nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip

45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis turi būti ne didesnė

kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė neturi būti daugiau kaip

pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60

kreditų normą.

4.

Pirmosios

pakopos koleginių ir universitetinių studijų programos apimtis yra ne mažesnė

kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų.

5.

Vientisųjų

studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 300 ir ne didesnė kaip 360

kreditų. Pirmoji vientisųjų studijų programos dalis (240 kreditų) priskiriama

pirmosios pakopos studijoms, o likusi dalis priskiriama antrosios pakopos

studijoms.

6.

Magistrantūros studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 kreditų ir ne

didesnė kaip 120 kreditų.

7.

Doktorantūros

apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė.

8.

Studijų

programų, kai teikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, apimtį (trukmę)

nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

9.

Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos

kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Laipsnio nesuteikiančių studijų

(išskyrus rezidentūros studijas) programų apimtis yra ne mažesnė kaip 30

kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų. Rezidentūros studijų programų apimtį

(trukmę) nustato Vyriausybė.

48

straipsnis. Laipsnį suteikiančių studijų programų ir doktorantūros reikalavimai

1.

Pirmosios

pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams

studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini

savarankiškam darbui, formuoti. Universitetinių studijų programos yra labiau

orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir

aukščiausio lygio profesinius gebėjimus, o koleginių – į pasirengimą profesinei

veiklai. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų

programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties (krypčių) bakalauro

laipsnis arba bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija (šio įstatymo 51

straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais), baigusiems koleginių studijų

programas, – atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis arba

profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija (šio įstatymo 51

straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais).

2.

Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo

(meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių

gebėjimų. Magistrantūros studijos vyksta universitetuose, kuriuose

vykdoma studijų kryptį atitinkanti mokslo (meno) veikla. Asmenims, baigusiems

magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties

magistro laipsnis. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos teologijos studijų

programas, suderinus su Katalikų bažnyčios vadovybe, gali būti suteikiamas

teologijos licenciato laipsnis.

3.

Bendruosius

ir specialiuosius reikalavimus (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų

srities aprašus) pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ir magistrantūros

studijų programoms tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

4.

Trečiosios

pakopos studijos vykdomos mokslo ir meno doktorantūroje.

5.

Mokslo

doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir

spręsti mokslo problemas. Doktorantūros teisę universitetams ir universitetams

kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį

atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, arba universitetams kartu su

užsienio mokslo ir studijų institucijomis suteikia Švietimo ir mokslo

ministerija. Teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių

institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris

atliekamas Doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Doktorantūros nuostatus

tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Disertaciją apgynusiems

asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

6.

Meno

doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti,

interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros

teisę universitetams suteikia Švietimo ir mokslo ministerija. Teisė suteikiama

remiantis į meno doktorantūrą pretenduojančios institucijos meno ir mokslinės

veiklos lygio įvertinimu, kuris atliekamas Meno doktorantūros nuostatų

nustatyta tvarka. Meno doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė Lietuvos

mokslo tarybos teikimu. Meno projektą apgynusiems asmenims suteikiamas meno

daktaro laipsnis.

7.

Aukštosios

mokyklos gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas

jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus

suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis

suteikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent dvi aukštosios

mokyklos, paprastai skirtingų šalių. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis

suteikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties

reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.

Bendruosius šių programų reikalavimus nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

8.

Jeigu studijų

programoje numatyta studentų praktika, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje

studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis

studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina

Švietimo ir mokslo ministerija. Už studentų praktikos organizavimą

atsakinga aukštoji mokykla.

9.

Lietuvos

Respublikoje iki 2000 m. sausio 1 d. įgytų kvalifikacijų prilyginimą

kvalifikacijoms, įgyjamoms baigus atitinkamų pakopų studijas, ir pagal

vienpakopę aukštojo mokslo sistemą baigtų studijų prilyginimą atitinkamų pakopų

studijoms nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

49

straipsnis. Dėstomoji kalba

Valstybinėse

aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis

galima dėstyti šiais atvejais, kai:

1) studijų

programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas

skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai;

3) studijos

vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus

suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma

kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne

lietuvių kalba, arba atitinka šio straipsnio 1 ar 2 punkte nustatytus atvejus;

4) studijos

vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų

atveju.

50

straipsnis. Dalinės studijos ir jų rezultatų įskaitymas

1.

Dalinės

studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią

žinių bei gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.

2.

Aukštosiose

mokyklose įskaitomi:

1) studentų

dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši

mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;

2) Lietuvos

aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo

Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;

3) Lietuvos

aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų pagal kitą tos pačios aukštosios

mokyklos studijų programą rezultatai.

3.

Dalinių

studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi Švietimo ir mokslo

ministerijos nustatyta tvarka.

51 straipsnis. Aukštojo mokslo kvalifikacijos,

diplomai, diplomo priedėliai (priedai), pažymėjimai

1.

Baigus

pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas,

išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo

priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, –

mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra

neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis

informaciją apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.

2.

Baigus

laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas

liudijantis pažymėjimas.

3.

Aukštoji

mokykla gali suteikti kvalifikaciją, jeigu ji turi teisės aktų nustatytus

įgaliojimus.

4.

Diplomų,

diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo,

gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

5.

Kvalifikacinių laipsnių sąrašą bei studijų sričių ir krypčių, pagal kurias

vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą tvirtina Vyriausybė. Kai Lietuvos

aukštoji mokykla kartu su užsienio aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų

programą, gali būti suteikiamas ir kitas, nei įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis

laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai Švietimo

ir mokslo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.

6.

Užsienio

aukštosiose mokyklose įgytas išsilavinimas, aukštojo mokslo

kvalifikacija vertinami ir pripažįstami įstatymų ir Vyriausybės nustatyta

tvarka.

52

straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą

1.

Į aukštosios

mokyklos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu

priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant

į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos

nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą

ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus

kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir

skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

2.

Bendrą

studijų vietų skaičių nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes

užtikrinti studijų kokybę.

3.

Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į

antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta

tvarka. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos

studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka Švietimo ir mokslo

ministerijos patvirtintus minimalius reikalavimus.

4.

Asmenys,

stojantys studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų

dalykus (jų grupes), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ

53

straipsnis. Akademinė bendruomenė

1.

Akademinę

bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo

darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.

2.

Akademinės

bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties,

išraiškos laisvę;

2) mokslo (meno)

ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią

pripažįstamus etikos principus;

3) apsaugą nuo

varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus

atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir

(arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas.

3.

Akademinei

bendruomenei taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir

intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose

ir tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3) nešališkas ir

viešas mokslo darbų recenzavimas.

4.

Akademinė

bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos

kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus

rekomendacijas parengia ir tvirtina mokslo ir studijų institucijos.

54

straipsnis. Studento ir klausytojo statusas

1.

Studentui

išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką

nustato Švietimo ir mokslo ministerija, o gamybą ir išdavimą organizuoja

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).

2.

Studento ir

aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines

studijų sutarties sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi studentų atstovybių sąjungos (sąjungų)

siūlymus.

3.

Klausytojo ir

aukštosios mokyklos santykiai įforminami sutartimi aukštosios mokyklos

nustatyta tvarka.

55

straipsnis. Studentų teisės ir pareigos

1.

Studentai

turi teisę:

1) studijuoti

pagal pasirinktą studijų programą;

2) studijuoti

pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi aukštosios mokyklos nustatyta

tvarka;

3) studijuoti

pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus toje

pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti

studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) rinktis

dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo

baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti

už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali

atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad

bus pasiekti numatyti tikslai;

8) kreiptis į

aukštosios mokyklos administraciją, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje

arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) kreiptis į

aukštosios mokyklos administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl interesų

pažeidimo;

10) aukštosios mokyklos

statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;

11) išeiti

akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso;

12) laisvai

reikšti savo mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti

aukštosios mokyklos valdymo organuose;

14) rinkti

studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas asociacijas;

15) naudotis

įstatymų, aukštųjų mokyklų statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis

teisėmis.

2.

Studentas, neišlaikęs egzamino ar įskaitos, turi teisę šį

atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti aukštosios mokyklos nustatyta

tvarka. Ši tvarka turi būti priimta išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus.

3.

Studentai

privalo:

1) uoliai

studijuoti;

2) laikytis

Akademinės etikos kodekso, kurį priima aukštoji mokykla;

3) laikytis šio

įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos

taisyklių.

4.

Paskatų ir

nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji mokykla, įvertinusi studentų atstovybės siūlymus.

5.

Valstybė

sudaro studentui, kuris mokosi kitoje vietoje nei jo nuolatinė gyvenamoji

vieta, sąlygas pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus

Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Lietuvos

Respublikos piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos

atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės įstatymo nustatyta

tvarka.

7.

Aukštosios

mokyklos vadovas arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus,

skundus ar pranešimus dėl šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų

teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos

išnagrinėti ir raštu atsakyti.

8.

Aukštojoje

mokykloje veikia ginčų nagrinėjimo komisija. Ši komisija sprendžia studentų ir

administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų

veikla. Į ginčų nagrinėjimo komisiją aukštosios mokyklos administracija ir

studentų atstovybė (jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas

(konferencija) skiria po vienodą skaičių įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo

komisijos sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato

aukštosios mokyklos statutas.

56

straipsnis. Studentų savivalda

1.

Aukštosios

mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Studentų atstovybę

sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai.

Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Asociacijų įstatymu ir kitais

teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat aukštosios

mokyklos statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos)

patvirtintais studentų atstovybės įstatais.

2.

Jei

aukštojoje mokykloje studentų atstovybės nėra, į aukštosios mokyklos visuotinį

studentų susirinkimą (konferenciją) aukštosios mokyklos fakultetų studentai

deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose

susirinkimuose (konferencijose).

3.

Visuotinis

studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau

kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo

(konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsuoja daugiau kaip

pusė dalyvavusių studentų.

4.

Studentų

atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į aukštosios

mokyklos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų

veikloje sprendžiamojo balso teise.

5.

Studentų

atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš aukštosios mokyklos

ir jos padalinių visais studijų klausimais.

6.

Aukštoji

mokykla aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę

ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti,

taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai.

7.

Studentų

atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais

klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar

kartą apsvarstyti aukštosios mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus.

8.

Studentų

atstovybė atsiskaito už aukštosios mokyklos skirtas lėšas aukštosios mokyklos

statuto ir studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.

57

straipsnis. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos)

1.

Aukštųjų

mokyklų studentų atstovybės gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas

įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Lietuvos

studentų atstovybės ir jų sąjunga (sąjungos) gali dalyvauti studentų

tarptautinių organizacijų veikloje.

3.

Lietuvos

aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos) teikia siūlymus Seimui

ir Vyriausybei, organizuoja bendrus visos šalies studentų renginius,

koordinuoja aukštųjų mokyklų studentų atstovybių veiklą.

4.

Lietuvos

studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) veiklai skiriama lėšų iš valstybės

biudžeto.

58

straipsnis. Dėstytojai

1.

Aukštųjų

mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius,

asistentas.

2.

Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas.

Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti

studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę)

plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas

einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti

studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų

kryptis ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.

3.

Docento

pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Akademinės tarybos

pritarimu į docento pareigas kolegijoje vieniems metams gali būti priimamas

asmuo, turintis didelę praktinę patirtį dėstomojo dalyko (dalykų) srityje ir

magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius

tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos

rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti

profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.

4.

Į lektoriaus

pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip

magistro

kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.

5.

Į asistento

pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro

kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams

darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų

ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Pastarasis

reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip

pat kolegijos asistentams.

6.

Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti

šio straipsnio 2–5 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir

dėstytojų atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla.

59

straipsnis. Mokslo darbuotojai

1.

Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys

vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo,

jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.

2.

Vyriausiojo

mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo

darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir

eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.

3.

Vyresniojo

mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo

darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei,

kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.

4.

Mokslo

darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti

mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti

šios veiklos rezultatus.

5.

Jaunesniojo

mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro

kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis

stoti į doktorantūrą.

6.

Mokslo

darbuotojų, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, minimalius

kvalifikacinius pareigybių reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba.

7.

Mokslininko

stažuotojo pareigas kitoje institucijoje, nei parengė daktaro disertaciją, gali

eiti asmuo, kuris apgynė daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki

skyrimo į šias pareigas dienos.

8.

Kvalifikacinius tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes,

reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti šio straipsnio 2–6 dalyse, ir

konkursų šioms pareigoms, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms

eiti, organizavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucijos.

9.

Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias

pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.

60

straipsnis. Administracija ir kiti darbuotojai

1.

Mokslo ir

studijų institucijos turi turėti administraciją, būtiną institucijos ir

institucijos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat

administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų institucijos studijų, mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos

uždaviniams įgyvendinti.

2.

Administraciją sudaro mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, išskyrus

aukštųjų mokyklų akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių

sudėtį, ir mokslinių tyrimų institutų akademinių padalinių vadovus, kurie turi

teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems

darbuotojams. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (arba)

mokslinį darbą.

Mokslo ir studijų institucijų akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio

pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai ir

eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.

3.

Kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojų

skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato mokslo ir studijų institucijos.

61 straipsnis.

Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai

1.

Mokslo ir

studijų institucijos gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo

darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.

2.

Kviestiniams

dėstytojams ir mokslo darbuotojams šiame įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas

tvarka netaikoma.

62

straipsnis. Asocijuotieji mokslininkai

1.

Asocijuotojo

mokslininko statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senato (akademinės

tarybos) ar mokslinių tyrimų instituto mokslo tarybos sprendimu gali būti

suteikiamas toje institucijoje dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su

institucija ar institutu mokslinius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki

kadencijos pabaigos) dirbančiam kitur.

2.

Asocijuotasis

mokslininkas, jeigu tam pritaria aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)

ar mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba, gali be konkurso grįžti į

ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į

kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur.

63

straipsnis. Profesoriai emeritai

1.

Profesoriams,

aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, už

ypatingus nuopelnus mokslui ar menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė

taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

2.

Profesoriui

emeritui aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos

dalyvauti aukštosios mokyklos mokslinėje ir kitoje veikloje.

3.

Profesoriui

emeritui aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš aukštosios mokyklos lėšų

mokama aukštosios mokyklos tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito

mėnesinė išmoka.

64 straipsnis. Mokslo ir

studijų institucijų personalo teisės ir pareigos

1.

Mokslo ir

studijų institucijų personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) pagal

kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir

studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti

konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš

valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia

informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama

teisės aktų nustatyta tvarka;

4) dalyvauti

svarstant savo institucijos statutą (įstatus, nuostatus) ir veiklos kryptis;

5) dalyvauti

įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose

užsienyje;

6) dirbti

savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

7) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus.

2.

Dėstytojai

kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo

pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir pedagoginei

kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo

užmokestis.

3.

Mokslo ir

studijų institucijų personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo:

1) laikytis

Akademinės etikos kodekso;

2) atlikti kitas

savo institucijos statute (įstatuose, nuostatuose) ir darbo sutartyse

nustatytas pareigas.

65 straipsnis. Priėmimas į mokslo ir studijų

institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas

1.

Į mokslo

ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus

stažuotojus ir asmenis, nurodytus 61 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje,

pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursų

aukštosios mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo

tvarką nustato aukštoji mokykla, o mokslinių tyrimų instituto – mokslinių

tyrimų institutas.

2.

Į mokslininkų

stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau

kaip 2 metams. Šis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęstas

dar vieniems metams.

3.

Likus ne

mažiau kaip 3 mėnesiams iki mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo

darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms

eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie

konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas institucijos ir Lietuvos mokslo

tarybos tinklalapiuose ir šalies, ir, jeigu tikslinga, – tarptautinėse

visuomenės informavimo priemonėse.

4.

Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar

mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms

pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų

institucijų nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes

dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

5.

Kandidatus

dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti

vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta

tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir

studijų institucijoje nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo

darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent

vienas tarptautinis ekspertas.

6.

Mokslo ir

studijų institucijų dėstytojams ir mokslo darbuotojams institucijų tarybų

nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija.

66

straipsnis. Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos

1.

Studentai,

dėstytojai, mokslininkai ir tyrėjai turi teisę Asociacijų įstatymo

nustatyta tvarka jungtis į sąjungas ir kitas asociacijas.

2.

Lietuvos

mokslų akademija yra valstybės biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius

Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvos

mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą

tvirtina Seimas.

3.

Lietuvių

katalikų mokslo akademija jungia žymiausius katalikiškos orientacijos Lietuvos,

išeivijos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvių

katalikų mokslo akademija veikia pagal savo įstatus.

4.

Studentų

sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos,

studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus

ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais

tikslais, gali gauti valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta

tvarka.

VII SKYRIUS

MOKSLO IR

STUDIJŲ FINANSAVIMAS

67 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų lėšos

1.

Mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms

mokslo ir studijų institucijoms;

2) šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo ir studijų institucijoms

skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;

3) valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų

projektų lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;

4) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš

ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

5) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų

finansavimas;

6) valstybės fondų lėšos;

7) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

8) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

9) kitos teisėtai gautos lėšos.

2.

Valstybės biudžeto asignavimai kiekvienam valstybiniam

universitetui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui skiriami atskira

eilute. Valstybinės kolegijos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba

įstaigoms, vykdančioms jų steigėjo funkcijas, skirtų valstybės biudžeto

asignavimų.

68 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos

1.

Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto

bazinio finansavimo lėšos skiriamos:

1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei)

plėtrai ir meno veiklai plėtoti;

2) administravimui ir ūkiui;

3) kitoms reikmėms.

2.

Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams,

eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti

valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta

tvarka pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos

vertinimo rezultatus.

69 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšos studijoms

1.

Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:

1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose

apmokėti;

2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės

nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti

šio įstatymo 71 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) tiksliniam studijų finansavimui;

4) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;

5) socialinėms stipendijoms ir kitai paramai.

2.

(Neteko galios nuo 2012-01-28)

3.

Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su

valstybiniais universitetais rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti

specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu,

skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-12-22,

Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)

Nr.

XI-1920,

2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)

70

straipsnis. Studijų kainos valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėjimas

*1. Pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal

pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tenka stojantiesiems pagal jų

gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus

rezultatus bei specialiuosius gebėjimus. Geriausiai vidurinio ugdymo programą

baigusiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

**2. Valstybės finansuojamos studijų vietos pagal pirmosios pakopos ir

vientisųjų studijų programas aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausiai

vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų

mokyklų, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto kiekvienai studijų

sričiai. Finansavimo paskirstymą studijų sritims nustato Vyriausybė,

atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir

valstybės finansines galimybes.

3.

Preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir

vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių kiekvienoje iš

studijų sričių arba studijų krypčių grupių ne vėliau kaip iki kiekvienų metų

vasario 16 dienos skelbia Švietimo ir mokslo ministerija.

4.

Į valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios pakopos ir

vientisųjų studijų programas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi

rezultatai yra ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti

minimalūs rodikliai.

5.

Galutinį valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų

studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių ir jų pasiskirstymą tarp

aukštųjų mokyklų ir studijų sričių tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, kai

yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų

sutartys.

6.

Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas nuolatinės formos studijų vietų, į

kurias priimamų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos

valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka per visą

nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias

priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius

aukštojoje mokykloje išlieka per laikotarpį, iki pusantro karto ilgesnį negu

atitinkamoms nuolatinės formos studijoms nustatytas studijų laikotarpis,

išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai asmuo

pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba

nutraukia studijas ir kai valstybės

finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 14 dalyje nustatyta

tvarka, valstybės finansavimas studijų vietai išlieka aukštajai mokyklai

iki biudžetinių metų pabaigos.

7.

Asmuo, kurio

pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po

aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu

studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka

valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų

rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu

aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso

studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės

finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą

studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą

užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.

Pastaba 70

straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos ir asmenims, kurių pirmosios pakopos ar

vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie į aukštąsias

mokyklas priimti iki įstatymo (Nr. XI-1920) įsigaliojimo,

bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d., jeigu jų studijų sutartyse nėra

numatyta kitokia studijų rezultatų palyginimo tvarka.

8.

Asmuo, kurio studijos yra

valstybės finansuojamos, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę keisti studijų

programą toje pačioje studijų srityje, neprarasdamas likusios

valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos

norminė studijų kaina.

9.

Valstybės finansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir

laipsnio nesuteikiančių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių

pagal konkrečias studijų kryptis kiekvienais metais iki kovo 11 dienos nustato

Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros

poreikius ir valstybės finansines galimybes. Universitetams antrosios pakopos

ir laipsnio nesuteikiančias studijų vietas Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal jų mokslo (meno) veiklos rezultatus ir (arba) stojančiųjų į

pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar

mokslo kryptį. Doktorantūros vietas mokslo ir studijų institucijoms Švietimo ir

mokslo ministerija paskirsto pagal mokslo (meno) veiklos ir doktorantūros

rezultatus.

10.

Valstybė finansuoja studijuojančiųjų valstybės finansuojamose

studijų vietose studijų kainą šio įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka.

11.

Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės

finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

12.

Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės

finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios

mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų

kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų

dalį.

13.

Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų

konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarką

nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

14.

Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje

vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio

8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios

mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje

tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis

asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje).

*Pastaba.

*Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m.

balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 70 straipsnio 1

dalis tiek, kiek joje Švietimo ir mokslo ministerijai nenustatytas išankstinio

paskelbimo geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo

tvarkos terminas, kuris būtų pakankamas konstitucinei teisei į nemokamą mokslą

valstybinėse aukštosiose mokyklose veiksmingai įgyvendinti, taip pat tiek, kiek

joje nenustatyta Švietimo ir mokslo ministerijos bei aukštųjų mokyklų pareiga

derinti priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios

pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygas, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 dalies

nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose

laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

**Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30

d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 70 straipsnio 2 dalis tiek,

kiek joje nenustatyta, kad paskirstant aukštosioms mokykloms valstybės

finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų

programas turi būti atsižvelgiama į valstybinių aukštųjų mokyklų galimybes

patenkinti valstybės nustatytą poreikį parengti atitinkamų sričių (krypčių)

specialistų ir kad geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų

pasirenkamoms nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamos

studijų vietos gali atitekti tik tais atvejais, kai atitinkamų sričių (krypčių)

specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse

aukštosiose mokyklose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos

41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams

valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam

teisinės valstybės principui.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-12-22,

Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1920,

2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)

71 straipsnis. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimas

1.

Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu

daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų

vietose geriausiai pirmuosius dvejus metus

(ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų metus

baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina

(kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Po pirmųjų dvejų studijų

metų (ištęstinių studijų atveju – baigus pusę

studijų programos) kompensuojama per atitinkamą laikotarpį asmens sumokėta studijų

kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Baigus studijas,

kompensuojama nuo trečiųjų studijų metų iki pirmosios pakopos ar vientisųjų

studijų pabaigos (ištęstinių studijų atveju – už antrąją pusę

studijų programos) sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė

studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne

didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios

mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai pirmuosius dvejus

(ištęstinių studijų atveju – pusę studijų

programos) ir likusius studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų

kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

2.

Geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar

likusius studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1

dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip

norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų

kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos studijų krypties valstybės

finansuojamas vietas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų,

kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina,

skaičius yra ne didesnis kaip 10 procentų valstybės finansuojamose pirmosios

pakopos ar vientisųjų studijų vietose tais metais pirmuosius dvejus studijų

metus (ištęstinių studijų atveju – pusę

studijų programos) ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų

skaičiaus.

72 straipsnis. Atvejai, kai

valstybės finansavimas studijoms neskiriamas ir studijų kaina nekompensuojama

1.

Teisės šio įstatymo 70 ir 71 straipsniuose nustatyta tvarka į

valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi:

1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba

žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų

programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus Vyriausybės

nustatytus atvejus;

2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos

pačios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio

nesuteikiančias studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių

studijų programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją

ir kitas studijų programas);

3) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje

nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos

ekonominės erdvės valstybių piliečius, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;

4) kitais Vyriausybės nustatytais atvejais.

2.

Už studijas studijų kainą, proporcingą dalyko (modulio)

apimčiai, moka:

1) asmenys, studijuojantys pagal neformaliojo švietimo programas;

2) asmenys, kartojantys studijų programos atskirus dalykus.

73 straipsnis. Tikslinis studijų finansavimas

1.

Valstybės biudžeto lėšos Švietimo ir mokslo ministerijos

nustatyta tvarka konkurso būdu gali būti skiriamos mokslo ir studijų

institucijoms studijų programoms įgyvendinti, atsižvelgiant į būtiniausius

valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, jeigu jų negalima

patenkinti kitais šiame įstatyme nustatytais būdais. Tikslinio studijų

finansavimo pagal studijų kryptis ar studijų programas vietų skaičių Švietimo

ir mokslo ministerija skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki balandžio

15 dienos.

2.

Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka gali būti

papildomai finansuojami išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų,

vaikaičių, provaikaičių studijos. Išeivija laikomi Lietuvos Respublikos

piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių

piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvių kilmės užsieniečiu

laikomas užsienietis, kurio bent vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis

ir kuris save pripažįsta lietuviu.

74 straipsnis. Valstybės

paskolos ir valstybės remiamos paskolos

1.

Studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas

paskolas:

1) studijų kainai sumokėti;

2) gyvenimo išlaidoms;

3) dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

2.

Valstybės paskoloms arba valstybės

remiamoms paskoloms teikti ir jų administravimo išlaidoms padengti

gali būti naudojami Valstybiniam studijų fondui šiam tikslui skirti valstybės biudžeto asignavimai, lėšos, sukauptos

iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių, paramos, taip pat

privačių ūkio subjektų ir kitos lėšos. Valstybės paskolų arba valstybės remiamų

paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato

Vyriausybė.

3.

Valstybės remiamų paskolų limitas nustatomas Lietuvos

Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

75 straipsnis. Stipendijos ir kita parama studentams

1.

Studentams gali būti mokamos socialinės ir skatinamosios

stipendijos.

2.

Aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų

studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali

būti mokamos socialinės stipendijos.

3.

Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš

aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus

akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų

fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų

(akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta studentų atstovybės.

4.

Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų

aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama ir kita parama.

5.

Aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą paramą.

6.

Valstybės paramos studijoms užsienyje, taip pat paramos

aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal laipsnio

nesuteikiančias studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose

studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, teikimo tvarkos aprašą tvirtina

Vyriausybė.

76 straipsnis. Studijų kaina

1.

Studijų kainą nustato aukštoji mokykla. Studijų kaina nurodoma

priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse.

2.

Studijų kaina valstybinėse aukštosiose mokyklose nustatoma

atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Tais

atvejais, kai valstybinėse aukštosiose mokyklose apskaičiuojama

studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijų kaina, į ją

gali būti papildomai įskaičiuojamos studijų kokybei užtikrinti būtinos

išlaidos, nenurodytos šio straipsnio 3 dalyje.

3.

Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms

vykdyti, tai yra:

1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų

darbo užmokesčiui;

2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti;

3) studentams skatinti.

4.

Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė atitinkamos

studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kaina, apimanti šio

straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Normines atitinkamais metais

priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 dienos

tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos

nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis

apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai

aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą,

valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina.

5.

Asmenys, studijuojantys valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės

finansuojamose studijų vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti

jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus

šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

6.

Studijų kainą arba jos dalį už valstybės nefinansuojamose

studijų vietose studijuojančius asmenis gali apmokėti studijuojančiojo

darbdaviai, aukštoji mokykla, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

77 straipsnis. Valstybinis

mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir meno

veiklos finansavimas

1.

Moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė)

plėtra ir meno veikla finansuojami:

1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų

moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno

veiklai;

2) pagal nacionalines mokslo ir nacionalines kompleksines

programas;

3) pagal kitas konkursines mokslo programas.

2.

Konkursinės mokslo programos – mokslinių tyrimų,

eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų priemonių visuma, kurios

rezultatai yra naujos mokslo žinios ir technologijos, mokslinių tyrimų,

eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros infrastruktūra, aukštesnė

tyrėjų kompetencija ir kiti dalykai, būtini valstybei ir visuomenei aktualioms

problemoms spręsti. Konkursinės mokslo programos įgyvendinamos konkursiniu būdu

finansuojamų projektų forma.

3.

Nacionalinės mokslo programos – konkursinės mokslo programos,

sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir

didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslo

programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslo potencialą ir finansinius

išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir

koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus. Nacionalinių mokslo programų

nuostatus tvirtina Vyriausybė.

4.

Nacionalinės

kompleksinės programos – konkurso būdu atrinktos projektų grupės, kurių tikslai

ir uždaviniai orientuoti į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą,

mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros vykdymą,

bendrosios infrastruktūros kūrimą, mokslo ir verslo saitų stiprinimą

konkrečiuose ūkio subsektoriuose (verslo segmentuose).

5.

Kitos konkursinės mokslo programos inicijuojamos ir

įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka.

6.

Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo

teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių

tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektų keliamiems tikslams,

aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems nustatytiems kriterijams.

7.

Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo

taryba ir Vyriausybės arba Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos

institucijos.

8.

Su konkursinėmis mokslo programomis susiję Lietuvos ūkio,

kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių

moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra, specialistų

rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms

numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo

ir studijų institucijos, verslo subjektai.

9.

Dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali gauti

valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse

konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio mokslo ir studijų institucijose. Šią

paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą

taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos.

Dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykstantiems į mokslines

stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama

Vyriausybės nustatyta tvarka.

78 straipsnis. Mokslo ir

studijų institucijų buhalterinė apskaita, atskaitomybė ir auditas

1.

Valstybinių mokslo ir studijų institucijų buhalterinę apskaitą,

jos organizavimą ir tvarkymą, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymą

nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2.

Valstybinių biudžetinių mokslinių tyrimų institutų pajamos, gautos iš mokslo,

ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas,

tačiau teisės aktų nustatyta tvarka naudojamos pagal specialiąsias programas

valstybinių mokslo institucijų įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams

įgyvendinti.

3.

Pagal

patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas turi būti traukiamas į apskaitą

atskirai nuo kito valstybinės aukštosios mokyklos turto.

4.

Valstybinės mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais

(ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo

ministerijai ir steigėjui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia

metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

5.

Valstybės

kontrolė atlieka valstybinių mokslo ir studijų institucijų auditą teisės aktų nustatyta

tvarka. Prireikus Švietimo ir mokslo ministerija arba steigėjas gali inicijuoti

valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinių ataskaitų auditą.

VIII SKYRIUS

VALSTYBINIŲ

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO

79 straipsnis. Valstybinių aukštųjų

mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai ir valstybinių

aukštųjų mokyklų teritorijos ir pastatų neliečiamumas

1.

Valstybinės aukštosios mokyklos, turtą valdydamos, naudodamos ir disponuodamos

juo, vadovaujasi šiais principais:

1)

visuomeninės naudos. Šis principas reiškia, kad turtas turi būti valdomas,

naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant ugdyti išsilavinusią,

mokslui, kultūros vertybėms ir naujausioms technologijoms imlią asmenybę ir visuomenę,

laisvai kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias ir kultūros vertybes, puoselėti

civilizacinę Lietuvos tapatybę;

2)

efektyvumo. Šis principas reiškia, kad valstybinė aukštoji mokykla, turtą

valdydama, naudodama ir disponuodama juo, turi siekti didžiausios naudos

visuomenei;

3)

racionalumo. Šis principas reiškia, kad turtas turi būti tausojamas ir

protingai, tikslingai, tinkamai tvarkomas;

4)

atskaitingumo visuomenei. Šis principas reiškia, kad valstybinės aukštosios

mokyklos, įgyvendindamos joms Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamą

autonomiją, kultūros, mokslo, tyrinėjimo, dėstymo laisvę ir savarankiškai

tvarkydamos joms patikėtą turtą, yra atskaitingos visuomenei už valdomo,

naudojamo ir disponuojamo turto kiekybinius ir kokybinius pokyčius;

5)

ūkinės veiklos autonomijos. Šis principas reiškia, kad valstybinei aukštajai

mokyklai suteikiama ūkinės veiklos laisvė, siejama su jos atsakomybe už

aukštosios mokyklos misijos įgyvendinimą.

2.

Valstybinės aukštosios mokyklos naudojasi savo teritorijos ir pastatų

neliečiamumo teise. Keisti valstybinės aukštosios mokyklos teritorijos ribas ar

valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi valstybinės

aukštosios mokyklos tarybos nuomonę. Jei valstybinio universiteto taryba

nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti

Seimas.

80 straipsnis. Valstybės turto perdavimas

pagal patikėjimo sutartis valstybinėms aukštosioms mokykloms

1.

Valstybinėms aukštosioms mokykloms valstybė jai nuosavybės teise priklausantį

ilgalaikį materialųjį turtą gali perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo

sutartį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus šiame skyriuje nustatytas

išimtis.

2.

Valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam negu 20 metų

terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė.

3.

Valstybės turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso 6.967

straipsnyje nurodytais atvejais ir reorganizavimo atveju.

4.

Valstybės

turto patikėjimo sutartyje, be kitų Civilinio kodekso 6.959 straipsnyje

nurodytų sąlygų, turi būti numatyta pareiga, kad valstybinė aukštoji mokykla

privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos viešai paskelbti

praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

ataskaitą valstybinės aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje.

5.

Pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą

valstybinė aukštoji mokykla gali išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti

panaudos pagrindais, jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai

būtina valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti.

6.

Į valstybės

turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas

pagal valstybinės aukštosios mokyklos prievoles, įskaitant prievoles,

atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.

81 straipsnis. Valstybinių aukštųjų

mokyklų turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nuosavybės teise

1.

Turtas, kurį valstybinės aukštosios mokyklos valdo, naudoja ir kuriuo

disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės

investuotas turtas;

2)

pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės,

mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3)

lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos

įstatymą;

4)

kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5)

iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šios dalies 2–4 punktuose numatytų lėšų įgytas

turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą,

valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6)

dovanotas turtas;

7)

paveldėtas turtas;

8)

turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar

meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų,

dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų

intelektinės nuosavybės objektų);

9)

pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šios dalies 1–8

punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir disponuojant jais.

2.

Valdydamos, naudodamos šio straipsnio 1 dalyje numatytą turtą ir disponuodamos

juo, valstybinės aukštosios mokyklos gali sudaryti tik tokius civilinius

sandorius, kurie neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

82 straipsnis. Teisės, atsirandančios iš

intelektinės veiklos rezultatų

1.

Valstybinėms aukštosioms mokykloms

nuosavybės teise priklauso turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės

veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių

objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių

topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų), įgytų pagal sutartį ar

įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Apie savo intelektinės veiklos

rezultatus, kurie buvo sukurti valstybinėje aukštojoje mokykloje naudojantis

jos patirtimi arba technologija ir (arba) įranga ir (arba) atliekant mokslo

tiriamąjį darbą vykdant darbo funkcijas, asmuo privalo pranešti valstybinei

aukštajai mokyklai jos nustatyta tvarka. Turtinių teisių perdavimo aukštajai

mokyklai ar suteikimo jomis naudotis klausimai reglamentuojami įstatymų ir

(arba) sutarčių nustatyta tvarka.

3.

Ne mažiau kaip 1/3 pelno, gauto už

intelektinės veiklos rezultatų, sukurtų valstybinės aukštosios mokyklos

darbuotojams atliekant mokslo tiriamąjį darbą vykdant darbo funkcijas ir doktorantams

atliekant mokslo tiriamąjį darbą, komercinį panaudojimą, turi būti skiriama

autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje valstybinės aukštosios

mokyklos ir darbuotojo (doktoranto) sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip.

4.

Valstybinės aukštosios mokyklos, bendradarbiaudamos mokslinių tyrimų ir (arba)

eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros srityje su kitomis įstaigomis,

įmonėmis ir organizacijomis, intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir

disponavimo ja sąlygas nustato sutartyje.

83 straipsnis. Disponavimo valstybinių

aukštųjų mokyklų nuosavybės teise valdomu ir naudojamu turtu ribojimai

1.

Sandoriai,

kurių pagrindu trečiųjų asmenų nuosavybėn perleidžiamas valstybinės aukštosios

mokyklos nekilnojamasis turtas, sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis,

nustatytomis pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gavus Vyriausybės

arba jos įgaliotos institucijos sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Valstybinės aukštosios mokyklos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės

atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės

juridinius asmenis valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti ir į juos

investuoti aukštosios mokyklos tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo

atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės

aukštosios mokyklos vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir

būtinas šiems tikslams pasiekti.

3.

Valstybinėms aukštosioms mokykloms draudžiama jų valdomu turtu užtikrinti

trečiųjų asmenų prievoles.

4.

Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti

paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus

įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos

atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatymo nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms

skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi

limitą valstybinėms aukštosioms mokykloms. Valstybinės aukštosios mokyklos už

prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai

jos nustatyta tvarka. Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip

20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių

įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti

gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės

nustatyta tvarka.

IX SKYRIUS

MOKSLINIŲ

TYRIMŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU

84

straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų tipai ir veiklos pagrindai

1.

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų tipai:

1)

valstybės mokslo institutas;

2)

universiteto mokslo institutas;

3)

valstybės mokslo įstaiga.

2.

Mokslinių tyrimų įstaigos vykdo valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius

steigėjo (juridinio asmens dalyvių susirinkimo) nustatytos krypties mokslinius

tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.

3.

Mokslinių tyrimų įstaigos gali būti valstybės ir nevalstybinės. Valstybės

mokslinių tyrimų įstaigų steigėja yra Vyriausybė. Nevalstybinių mokslinių

tyrimų įstaigų steigėjai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, išskyrus

valstybės ir savivaldybių įstaigas, taip pat Europos

Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą

pasirašiusiose valstybėse įsisteigusių įmonių filialus Lietuvoje.

4.

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos yra viešieji juridiniai asmenys, veikiantys

kaip biudžetinės arba viešosios įstaigos.

5.

Nevalstybinės mokslinių tyrimų įstaigos gali būti viešieji arba privatūs

juridiniai asmenys. Jos steigiamos steigėjų (juridinio asmens dalyvių) mokslo

uždaviniams spręsti.

85

straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų teisės ir pareigos

1.

Mokslinių tyrimų įstaigos turi teisę:

1)

vadovaudamosi įstatymais ir kitais teisės aktais, nusistatyti struktūrą, vidaus

darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo

sąlygas;

2)

atlikdamos savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio

įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;

3)  leisti

mokslo ir kitą literatūrą, taip pat pasirinkti mokslo leidinius, kitus skelbimo

būdus savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros

rezultatams skelbti;

4)

kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus;

5)

skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros

rezultatų panaudojimą ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

6) turtą

valdyti, naudoti ir disponuoti juo teisės aktų nustatyta tvarka;

7)

atlikti ekspertizes, teikti mokslines konsultacijas ir kitas paslaugas mokslo

ir technologijų srityse;

8) teisės aktų

nustatyta tvarka įgyti kitų teisių ir pareigų.

2.

Mokslinių tyrimų įstaigos privalo:

1)

užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2)

steigėjo ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti steigėjus

(juridinio asmens dalyvius) ir visuomenę apie mokslinės veiklos kokybės

užtikrinimo priemones, savo finansinę ir ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą;

3)

laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją

(statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų

sistemos valdymui ir stebėsenai;

4) vykdyti kitas

teisės aktų nustatytas prievoles.

86

straipsnis. Valstybės mokslo institutas

1.

Valstybės

mokslo institutas - mokslinių

tyrimų įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra Lietuvos ūkiui ir kultūrai svarbūs

ilgalaikiai tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai,

kuriems reikia specializuotų mokslininkų grupių.

2.

Pagrindiniai valstybės mokslo instituto tikslai:

1)

vykdyti šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam

tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę,

kultūrinę) plėtrą;

2)

bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros užsakomuosius

darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;

3)   kartu

su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus,

užtikrinti tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją;

4)

skleisti visuomenei mokslo žinias, diegti jas į kultūrą ir švietimą, socialinę

ir ūkinę veiklą, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos

kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo.

87

straipsnis. Universiteto mokslo institutas

1.

Universiteto mokslo institutas -

mokslinių tyrimų įstaiga, atliekanti universiteto iškeltus tikslus ir misiją

atitinkančios (atitinkančių) tam tikros krypties (tam tikrų krypčių) mokslinius

tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikianti

mokslinę bazę universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti,

dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.

2.

Pagrindiniai

universiteto mokslo instituto tikslai:

1)

vykdyti šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam

tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę,

kultūrinę) plėtrą;

2)

kartu su universitetu rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus,

atsižvelgiant į naujausius mokslo laimėjimus ir šalies ūkio poreikius;

3)

sudaryti sąlygas studentų studijoms, dėstytojų ir kitų specialistų

kvalifikacijai kelti.

88

straipsnis. Valstybės mokslo įstaiga

1.

Valstybės mokslo įstaiga - mokslinių

tyrimų įstaiga, atliekanti atitinkamos ūkio ar kultūros srities plėtrai

svarbius taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės (socialinės,

kultūrinės) plėtros darbus ir (arba) plėtojanti eksperimentinę gamybą.

2.

Pagrindiniai

valstybės mokslo įstaigos tikslai:

1)

vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę,

kultūrinę) plėtrą, mokymą, kurti konkrečios steigėjui (juridinio asmens

dalyviams) ar steigėjo funkcijas atliekančiai institucijai aktualios mokslinių

tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros krypties metodikas;

2)

skleisti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros

rezultatus ir prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos

kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo.

89

straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigos valdymo organai

1.

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos (išskyrus valstybės mokslo įstaigą) valdymo

organai yra mokslinių tyrimų įstaigos taryba ir mokslinių tyrimų įstaigos

direktorius.

2.

Valstybės mokslo įstaigų ir nevalstybinių mokslinių tyrimų įstaigų valdymą

reglamentuoja jų steigimo dokumentai.

90 straipsnis. Valstybės mokslo

instituto ir universiteto mokslo instituto taryba

1.

Valstybės mokslo instituto ir universiteto mokslo instituto valdymo organas yra

taryba.

2.

Taryba atlieka šias funkcijas:

1)

tvirtina perspektyvinį instituto veiklos planą;

2)

tvirtina instituto struktūrą ir jos pakeitimus;

3)

tvirtina instituto metines veiklos ataskaitas, organizuoja veiklos nuolatinę

kvalifikacinę analizę ir vertina, kaip institutas įgyvendina savo tikslus,

uždavinius ir paskirtį valstybėje;

4)

nustato instituto mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti

organizavimo tvarką;

5)

svarsto instituto pajamų ir išlaidų sąmatą, jos įvykdymo apyskaitą, kitus

mokslinę veiklą ir vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus;

6)

atlieka kitas įstatuose nustatytas funkcijas.

3.

Du trečdalius tarybos narių renka valstybės mokslo instituto mokslininkai ir

trečdalį narių deleguoja steigėjas arba jo įgaliota institucija. Vyriausybė

gali nustatyti ir kitokį valstybės mokslo instituto mokslininkų išrinktų ir

steigėjo paskirtų tarybos narių santykį, be to, ji gali nustatyti, kad į

valstybės mokslo instituto tarybą įtraukiami ir suinteresuotų institucijų,

įstaigų bei organizacijų atstovai.

4.

Du trečdalius universiteto mokslo instituto tarybos narių sudaro universiteto

mokslo instituto mokslininkų išrinkti nariai, vieną trečdalį – universiteto

senato paskirti nariai. Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį universiteto mokslo

instituto mokslininkų išrinktų ir universiteto senato paskirtų universiteto

mokslo instituto tarybos narių santykį, be to, Vyriausybė taip pat gali

nustatyti, kokia tvarka į universiteto mokslo instituto tarybą įtraukiami

suinteresuotų institucijų, įstaigų bei organizacijų atstovai.

5.

Valstybės mokslo instituto ir universiteto mokslo instituto direktorius yra

tarybos narys pagal pareigas, bet negali būti jos pirmininkas.

91

straipsnis. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktorius

1.

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktorius yra valstybės mokslinių tyrimų

įstaigos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

Direktorius atlieka įstatų ir teisės aktų nustatytas įstaigos vadovo funkcijas.

2.

Valstybės mokslo instituto tarybos viešo konkurso būdu slaptu balsavimu

išrinktą valstybės mokslo instituto direktorių tarybos teikimu skiria į

pareigas ir iš jų atleidžia švietimo ir mokslo ministras.

3.

Universiteto mokslo instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų

kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu

slaptu balsavimu renka komisija; šią komisiją sudaro po lygiai atstovų iš

universiteto mokslo instituto tarybos ir universiteto senato bei vienas

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. Konkurso rengimo ir komisijos

sudarymo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Su išrinktu

universiteto mokslo instituto direktoriumi universiteto rektorius sudaro

terminuotą darbo sutartį.

4.

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktoriumi gali būti asmuo, turintis

mokslo laipsnį ir vadybinės patirties.

5.

Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats

asmuo mokslinių tyrimų įstaigos direktoriaus pareigas gali eiti ne ilgiau kaip

dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo jo paskutinės

kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

92

straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų finansavimas

Valstybės biudžeto asignavimai kiekvienam valstybės mokslo

institutui ir universiteto mokslo institutui skiriami atskira eilute.

Valstybės mokslo įstaigos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba

įstaigoms, vykdančioms atitinkamų valstybės mokslo įstaigų steigėjo funkcijas,

skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

93

straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1.

Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija, kitos institucijos, nurodytos šiame įstatyme, parengia ir

patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.

2.

Įsigaliojus šiam įstatymui,

universitetai negali priimti asmenų į kolegines, o kolegijos – į universitetines

studijas.

3.

Valstybinės aukštosios mokyklos, įsteigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo,

laikomos turinčiomis teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

Šioms valstybinėms aukštosioms mokykloms per 6 mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo išduodami leidimai vykdyti studijas ir su studijomis susijusią

veiklą.

4.

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija mokslinių tyrimų

įstaigų pertvarką organizuoja iki 2010 m. sausio 1 d.

5.

Kvalifikacija, įgyta baigus

neuniversitetinių studijų programą, prilyginama kvalifikacijai, įgytai baigus

koleginių studijų programą. Specialiųjų

profesinių studijų prilyginimą atitinkamoms studijoms pagal šiuo įstatymu

patvirtintą studijų sistemos sandarą nustato Vyriausybė.

6.

Iki 2010 m sausio 1 d. universitetai kartu su valstybės mokslo institutais ar

universiteto mokslo institutais turi teisę vykdyti doktorantūrą.

7.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka suderintoms ir

paskelbtoms studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygoms netaikoma

šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų

kryptis sąrašo ir konkursinio balo sudarymo principų, mažiausio stojamojo balo

ir kitų kriterijų nustatymo ir skelbimo tvarka.

8.

Valstybinės

aukštosios mokyklos privalo būti pertvarkytos iš biudžetinių įstaigų į

viešąsias įstaigas iki 2011 m. gruodžio 31 d.

9.

Studijų programos, įvertintos ir įregistruotos Studijų ir mokymo programų

registre iki šio įstatymo įsigaliojimo, Studijų kokybės vertinimo centro turi būti akredituotos iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos, tačiau išoriškai

nevertintos studijų programos turi būti įvertintos iki 2010 m. gruodžio 31 d.

10.

Asmenims,

priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, aukštosios

mokyklos turi sudaryti sąlygas baigti studijas.

11.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo Studijų ir mokymo

programų registre įregistruotos specialiųjų profesinių studijų programos,

skirtos mokytojo kvalifikacijai įgyti, prilyginamos laipsnio nesuteikiančioms

studijų programoms, skirtoms mokytojo kvalifikacijai įgyti.

12.

Valstybinių kolegijų tarybos iki Vyriausybės nustatytos datos parengia šio

įstatymo nuostatas įgyvendinančius kolegijų statutų pakeitimo projektus ir

pateikia juos Vyriausybei.

13.

Valstybinės aukštosios mokyklos teisinės formos

pakeitimas neturi įtakos valstybinės žemės panaudos sutartims, sudarytoms iki

valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkymo iš biudžetinės įstaigos į viešąją

įstaigą pabaigos.

14.

Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo šio

įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sudaroma Studijų kokybės

vertinimo centro taryba.

15.

Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo

įvertinami ir prireikus pakeičiami Aukštojo mokslo tarybos nuostatai.

16.

Per 10 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo

įvertinamas ir prireikus pakeičiamas Lietuvos mokslų akademijos statutas.

94 straipsnis. Įstatymo VII

skyriaus nuostatų įsigaliojimas ir taikymas

1.

Šio įstatymo 67 straipsnio 2

dalis ir 69 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

2.

Šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 70

straipsnio 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 14 dalys, 71, 72 straipsniai ir 76 straipsnio

1, 2, 3, 4 ir 5 dalys netaikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki

šio įstatymo įsigaliojimo.

3.

Valstybės biudžeto lėšos asmenų, priimtų į valstybines

aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, studijoms finansuoti

skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į iki šio įstatymo

įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą studijų vietų, į kurias

priimamų studentų studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose visiškai arba iš

dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių.

4.

Valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių, vientisųjų

ir antrosios pakopos studijų studentai, priimti į valstybines aukštąsias

mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus studentus, nurodytus šio

straipsnio 8 ir 9 dalyse, jeigu jų mokymasis neatitinka šio straipsnio 5 dalyje

nustatytų gero mokymosi kriterijų, kiekvieną semestrą aukštajai mokyklai moka

studijų įmoką, kuri yra lygi teisės aktų nustatytos bazinės socialinės išmokos

4 dydžiams.

5.

Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams,

priimtiems į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo,

išskyrus studentus, nurodytus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse, laiduojamas

nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie

neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimo vidurkis per

semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ pagal dešimties balų

vertinimo skalę pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą

studijų rezultatų vertinimo sistemą.

6.

Studentai, priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio

įstatymo įsigaliojimo, už nepažangumą iš aukštosios mokyklos studentų sąrašų

išbraukiami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Į laisvas vietas pagal

pažangumą prioriteto tvarka gali pretenduoti šie toje pačioje studijų

programoje tame pačiame kurse studijuojantys asmenys, priimti į valstybines aukštąsias

mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo (išskyrus asmenis, nurodytus šio

straipsnio 8 dalies 1–3 punktuose):

1) tos pačios studijų formos studentai;

2) kitų studijų formų studentai.

7.

Tais atvejais, kai nėra galimybės užpildyti laisvų vietų šio

straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, valstybės biudžeto lėšos, skirtos šioms

laisvoms vietoms finansuoti, gali būti panaudojamos to paties kurso studentų,

priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir

studijuojančių pagal ne mažesnės studijų kainos studijų programas, studijoms

finansuoti.

8.

Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje valstybinės

aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą moka priimti į valstybines

aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo:

1) asmenys, studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos,

kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje, studijų programą, jeigu

ne daugiau kaip už pusę baigtos studijų programos kreditų mokėjo visą studijų

kainą, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;

2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos

pačios pakopos studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių

studijų programų yra visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto

lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);

3) užsieniečiai, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys

ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;

4) asmenys, nepatekę į studijų vietas, į kurias priimamų studentų

studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

9.

Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje studijų kainą,

proporcingą dalyko apimčiai, moka priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki

šio įstatymo įsigaliojimo:

1) asmenys, studijuojantys nenuosekliai;

2)

asmenys, kartojantys nuosekliųjų studijų programos atskirus dalykus.

10.

Studentai, priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio

įstatymo įsigaliojimo, gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas

paskolas šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms studijų įmokoms mokėti. Šių paskolų

suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.

11.

Šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalis 2009 metais taikoma tik

valstybinių aukštųjų mokyklų studentams. Valstybės biudžeto lėšos valstybinių

aukštųjų mokyklų studentų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio

įstatymo įsigaliojimo, skatinamosioms stipendijoms ir kitai paramai mokėti

skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

95 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir taikymas

1.

Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuri

nustato universitetų prievolę vykdyti tik universitetines studijas, 9

straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuri nustato kolegijų prievolę vykdyti tik

kolegines studijas, ir 93 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

2.

Šio įstatymo 4 straipsnio 21 dalis ir 47 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja

2011 m. rugsėjo 1 d. Iki 2011 m. rugsėjo 1 d. vartojama ši „studijų kredito“

sąvoka: „Studijų kreditas – studijų masto matavimo vienetas, lygus

keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose,

savarankiško ir kt.) valandų, t. y. vienai jo darbo savaitei.“

3.

Kvalifikacinis meno licenciato laipsnis suteikiamas

asmenims, iki 2012 m. rugsėjo 1 d. baigusiems meno aspirantūros studijų

programas. Meno

aspirantūros studijos vykdomos pagal Meno aspirantūros nuostatus, kuriuos

tvirtina Vyriausybė. Meno aspirantai Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti

stipendijas. Meno aspirantūros studijų prilyginimą atitinkamoms studijoms pagal

šiuo įstatymu patvirtintą studijų sandaros sistemą nustato Vyriausybė.

4.

Šio įstatymo IX skyrius galioja iki 2010 m. sausio 1 d.

*5. Valstybinių

aukštųjų mokyklų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, valdymo organams šio

įstatymo 20 straipsnio 2 ir 12 dalys, 21 straipsnio 2 ir 3 dalys, 22 straipsnio

2 ir 7 dalys taikomos, kai jie sudaryti šio įstatymo nustatyta tvarka. Iki

šio įstatymo įsigaliojimo išrinkti ar sudaryti valstybinės aukštosios mokyklos,

kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, valdymo organai savo pareigas

atlieka aukštosios mokyklos statuto, kiek tai neprieštarauja šiai straipsnio

daliai, nustatyta tvarka iki sudarymo metu nustatytos kadencijos pabaigos, bet

ne ilgiau kaip iki valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkymo į viešąją

įstaigą, išskyrus valstybines kolegijas, kuriose valdymo organai sudaryti ne

anksčiau kaip 2007 metais, arba iki naujų atitinkamų valdymo organų sudarymo

(išrinkimo), arba iki 2011 m. gruodžio 31 d. Mokslininkų, dėstytojų,

administracijos ir kitų darbuotojų skiriami nariai į pirmąsias šio įstatymo

nustatyta tvarka sudaromas valstybinių aukštųjų mokyklų tarybas skiriami

rinkimų būdu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Šiam

įstatymui įsigaliojus, valstybinės aukštosios mokyklos rektorių (direktorių)

renka (skiria) tik pagal šį įstatymą sudaryta valstybinės aukštosios mokyklos

taryba. Jeigu nėra pagal šį įstatymą sudarytos valstybinės

aukštosios mokyklos tarybos, valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus

(direktoriaus) įgaliojimai pratęsiami iki naujo valstybinės aukštosios mokyklos

rektoriaus (direktoriaus) išrinkimo, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

6.

Šio

įstatymo VIII skyriaus nuostatos dėl valstybinių aukštųjų mokyklų turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo juo taikomos toms valstybinėms aukštosioms

mokykloms, kurios pertvarkytos į viešąsias įstaigas ir kuriose valdymo organai

sudaryti (išrinkti), paskirti pagal šio įstatymo nuostatas.

7.

Šio įstatymo IV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios mokslo ir studijų

institucijų steigimą, pabaigą ir pertvarkymą, leidimą vykdyti studijas ir

(arba) su studijomis susijusią veiklą, taikomos mokslo ir studijų institucijų

steigimo, pabaigos ir pertvarkymo, leidimo vykdyti studijas ir (arba) su

studijomis susijusią veiklą procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui.

Jeigu mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo, leidimo

vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą procedūros pradėtos

iki šio įstatymo įsigaliojimo, šios procedūros baigiamos pagal galiojusius

įstatymus.

8.

Šio įstatymo 65 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad

su asmenimis, kurie antrą kartą iš eilės laimi konkursus dėstytojo ar mokslo

darbuotojo pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, taikoma tik tais

atvejais, kai šios procedūros įvyksta po šio įstatymo įsigaliojimo arba

kai konkursą profesoriaus pareigoms laimi asmuo, prieš tai jau du kartus

laimėjęs tokį konkursą toje pačioje valstybinėje aukštojoje mokykloje.

9.

2009 ir 2010 metais valstybės finansuojamų vietų skaičiaus

padidėjimas pagal valstybinių aukštųjų mokyklų atskiras studijų programas

negali viršyti Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto skaičiaus.

*Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m.

balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 95 straipsnio

5 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo

išrinktų ar sudarytų valstybinės aukštosios mokyklos, kurios teisinė forma yra

biudžetinė įstaiga, valdymo organų įgaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodžio 31

d., jeigu jie nėra pasibaigę kitais šioje dalyje nustatytais pagrindais, taip

pat tiek, kiek joje nustatyta, kad įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui

valstybinės aukštosios mokyklos rektorių (direktorių) renka (skiria) tik pagal

šį įstatymą sudaryta valstybinės aukštosios mokyklos taryba, o jeigu jos nėra,

valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) įgaliojimai

pratęsiami iki naujo valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus)

išrinkimo, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės

principui.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2011-12-22,

Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)

96 straipsnis. Valstybinių aukštųjų

mokyklų pertvarkymas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas

1.

Valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkomos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias

įstaigas taikant Civilinio kodekso nuostatas.

2.

Sprendimą dėl

valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo į valstybines

aukštąsias mokyklas priima Vyriausybė. Pertvarkant valstybines aukštąsias

mokyklas į viešąsias įstaigas, į jas negali būti investuojamas nekilnojamasis

turtas.

3.

Pertvarkius valstybinę aukštąją mokyklą į viešąją įstaigą, jai pereina visos

teisės ir pareigos, kurias valstybinė aukštoji mokykla įgijo būdama biudžetinė

įstaiga.

4.

Per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo valstybiniai

universitetai kreipiasi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl šiame įstatyme numatytos

aukštosios mokyklos tarybos sudarymo ir pateikia į šią tarybą aukštosios

mokyklos skiriamus narius.

97 straipsnis.

Nevalstybinių aukštųjų mokyklų pertvarkymas

Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos nevalstybinės

aukštosios mokyklos steigėjo (juridinio asmens dalyvio) sprendimu turi teisę

pakeisti nevalstybinės aukštosios mokyklos teisinę formą į jo pasirinktą

privataus juridinio asmens teisinę formą.

98

straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka

galios:

1) Lietuvos Respublikos mokslo ir

studijų įstatymas (Žin., 1991, Nr. 7-191);

2) Lietuvos Respublikos aukštojo

mokslo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 27-715);

3) Lietuvos Respublikos aukštojo

mokslo įstatymo 5, 9, 11, 15, 34, 40, 51, 54, 56, 59, 67 straipsnių pakeitimo

ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 16-496);

4) Lietuvos Respublikos aukštojo

mokslo įstatymo 2 straipsnio, II skirsnio pavadinimo, 14, 15, 17, 27, 28, 29,

37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67 straipsnių

pakeitimo bei papildymo ir 18, 64, 65, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais

galios įstatymas (Žin., 2002, Nr. 3-75);

5) Lietuvos Respublikos mokslo ir

studijų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 68-2758);

6) Lietuvos Respublikos aukštojo

mokslo įstatymo 59 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 71-2968);

7) Lietuvos Respublikos aukštojo

mokslo įstatymo 2, 3, 13, 15, 16, 17, 19, 22, 23, 24, 32, 36, 37, 39, 40, 41,

42, 44, 47, 48, 49, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 67 straipsnių pakeitimo

ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 47-2058);

8) Lietuvos Respublikos mokslo ir

studijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 158-5756);

9) Lietuvos Respublikos aukštojo

mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas

(Žin., 2005, Nr. 85-3136);

10) Lietuvos Respublikos aukštojo

mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas

(Žin., 2006, Nr. 87-3395);

11) Lietuvos Respublikos mokslo ir

studijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 105-4287);

12) Lietuvos Respublikos aukštojo

mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir

papildymo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 73-2798);

13) Lietuvos Respublikos aukštojo

mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir

papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2008,

Nr. 127-4832).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1920,

2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 21,

22, 69, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies

nuostatos taikomos ir asmenims, kurių pirmosios pakopos ar vientisosios

studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie į aukštąsias mokyklas priimti iki

šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d., jeigu jų

studijų sutartyse nėra numatyta kitokia studijų rezultatų palyginimo tvarka.


Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimas:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis

Teismas, Nutarimas

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7591

(2011-12-28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR

STUDIJŲ ĮSTATYMO (2009 M. BALANDŽIO 30 D. REDAKCIJA) NUOSTATŲ ATITIKTIES

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2012-01-30)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt