Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKSLO IR STUDIJŲ
ĮSTATYMAS
2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242
Vilnius
Mokslo ir
studijų misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio
klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio visaverčio gyvenimo
atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą. Lietuvos mokslo ir
studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias
teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį
darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų
sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir
integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Darni
mokslo ir studijų sistema grindžia žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos
ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, dinamišką ir konkurencingą
šalies ūkio gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdo kūrybingą,
išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią
asmenybę, puoselėja civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaiko, plėtoja ir kuria
šalies ir pasaulio kultūros tradicijas.
I SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato:
1) mokslo ir
studijų valstybinį reguliavimą;
2) mokslo ir
studijų kokybės užtikrinimo principus;
3) mokslo ir
studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo teisinius
pagrindus;
4) aukštojo
mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą;
5) mokslo ir
studijų institucijų valdymą, veiklos organizavimą ir priežiūrą;
6) mokslo ir
studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų teises ir
pareigas;
7) mokslo ir
studijų finansavimą;
8)
valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo principus.
2
straipsnis. Įstatymo taikymo išimtys
Šio įstatymo
nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek
jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą
ir karo tarnybą reglamentuojantiems įstatymams.
Šio įstatymo
nuostatos kunigų seminarijoms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos
Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir
kultūros srityje nuostatoms.
3
straipsnis. Mokslo ir studijų principai
Mokslas yra
grindžiamas šiais principais:
1) kūrybos ir
mokslinių tyrimų laisvės;
2) akademinės
etikos;
3) lituanistikos
prioriteto;
4) mokslinių
tyrimų rezultatų viešumo;
5) integracijos
į valstybės ir visuomenės gyvenimą;
6) orientavimosi į tarptautinius kokybės
standartus;
7) sąžiningos
konkurencijos;
8) intelektinės
nuosavybės teisių užtikrinimo;
9) dalyvavimo
tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje.
Studijos yra
grindžiamos šiais principais:
1) akademinės laisvės ir autonomijos;
2) atvirumo ir
atsakomybės visuomenei;
3) akademinės
bendruomenės narių bendradarbiavimo;
4) studentų
asmeninio suinteresuotumo;
5)
įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą;
6) aukštųjų
mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos;
7) lituanistikos
prioriteto;
8) Europos
humanistinės ir demokratinės tradicijos;
9)
suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;
10) nuolatinio
mokymosi siekio;
11) integracijos
į valstybės ir visuomenės gyvenimą.
Valstybė teikia
lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos
tapatybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, strateginį
prioritetą. Mokslo ir studijų institucijos, kiek jos dalyvauja įgyvendinant šį
prioritetą, laikomos vykdančiomis strateginės
reikšmės veiklą.
4
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1.
Absolventas – asmuo, aukštojoje
mokykloje baigęs studijų programą ir gavęs aukštojo mokslo
kvalifikaciją liudijantį diplomą.
Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas,
įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal
kurias suteikiama aukštojo
mokslo kvalifikacija, arba
teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienio mokslo
ir studijų institucijose įgytas išsilavinimas.
Aukštasis
universitetinis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos
aukštosiose mokyklose baigus universitetinių studijų programas arba
doktorantūrą, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba
teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienio mokslo
ir studijų institucijose įgytas išsilavinimas.
Aukštosios mokyklos ar studijų programos akreditavimas – vertinimas, ar aukštoji mokykla
arba studijų programa atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Aukštojo
mokslo diplomas – asmens įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantis
dokumentas.
Aukštojo
mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro,
magistro) laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat
kvalifikacija, kurią teisės aktų nustatyta tvarka suteikia aukštoji mokykla.
Dėstytojas
–
asmuo, ugdantis ir mokantis studentus ir klausytojus aukštojoje mokykloje.
Eksperimentinė
(socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir praktine
patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas –
kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus,
sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, taip
pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine
patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės
problemų sprendinius.
9.
Fundamentiniai moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai
pažinimo darbai, atliekami siekiant visų pirma įgyti naujų žinių apie reiškinių
esmę ir (arba) stebimą tikrovę, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti
gautų rezultatų.
10.
Klausytojas
– asmuo, studijuojantis pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus
studijų dalykus (jų grupes).
11 Moksliniai
tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga
kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos
rezultatų panaudojimas.
Mokslininkas
– tyrėjas, turintis mokslo laipsnį.
Mokslinių
tyrimų institutas – įstaiga, kurios pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai
ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.
Mokslo ir
studijų institucijos –
juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su
studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė
(socialinė, kultūrinė) plėtra.
Mokslo ir
studijų institucijų personalas – mokslo ir studijų institucijų
dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti
darbuotojai.
Mokslo (meno) sklaida – visuomenės supažindinimas su moksliniais
tyrimais, meno kūryba.
17.
Pripažintas menininkas – kūrėjas arba meno kūrinių atlikėjas,
kurio kūrybinę veiklą apibūdina menui ir kultūrai ypač reikšmingi kūriniai,
įgyvendinti Lietuvoje arba (ir) užsienyje, pelnę platų visuomenės ir meno
specialistų pripažinimą, įvertinti prestižinėmis tarptautinėmis arba
nacionalinėmis premijomis bei kitokiais aukštais apdovanojimais, arba (ir)
kuris yra išugdęs pasižymėjusių menininkų ir atitinka aukštosios mokyklos,
kurioje jis siekia eiti arba eina pareigas, nustatytus reikalavimus.
18.
Rezidentūra – studijos pagal
studijų programas, kurias baigus nesuteikiamas laipsnis, skirtos aukštąjį
universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka
pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.
Studentas
– asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba
doktorantūroje.
Studijos
– asmens,
įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, mokymasis aukštojoje mokykloje
pagal tam tikrą studijų programą arba rengiant disertaciją.
Studijų
kreditas –
studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir
studento darbo laikas. Vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų.
22.
Studijų kryptis – studijų programų grupė, kurios pavadinimas įrašomas
aukštojo mokslo diplome kartu su kvalifikacinio laipsnio pavadinimu.
23.
Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir
materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio
personalo visuma ir jos aprašymas.
Studijų
sritys – humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicinos,
technologijos mokslai ir menai.
Su studijomis susijusi veikla – priėmimo
studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų
sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti,
taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančių diplomų, diplomo
priedėlio (priedo), pažymėjimų išdavimas.
Taikomieji
moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami
norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams
tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.
Tyrėjas –
aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą,
konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir
sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros projektams.
II SKYRIUS
MOKSLO IR STUDIJŲ
INSTITUCIJOS
5 straipsnis.
Mokslo ir studijų institucijų grupės
Mokslo ir
studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų
institutai.
6
straipsnis. Aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai
Aukštosios
mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos.
Aukštosios
mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės.
Aukštoji
mokykla organizuoja ir vykdo studijas, teikia šiame įstatyme nustatytas
aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdo mokslinius tyrimus, eksperimentinę
(socialinę, kultūrinę) plėtrą ir (arba) meno veiklą, taiko mokslinių
tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatus, kaupia
mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja akademinės
bendruomenės vertybes ir tradicijas.
Valstybinė
aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga,
turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, šio ir kitų
įstatymų nustatytą specialų statusą. Nevalstybinė
aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga,
arba privatus juridinis asmuo.
7
straipsnis. Aukštųjų mokyklų autonomija ir atskaitomybė
Aukštoji
mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų
tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios
mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir
juridinio asmens dalyviams.
Aukštoji
mokykla turi teisę:
1) pasirinkti
studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių
sklaidos kryptis ir formas;
2) nustatyti
studijų tvarką;
3) šio įstatymo
nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą;
4) rengti ir
tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas;
5) teikti kitas
švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas;
6) leisti
studijų, mokslo ir kitą literatūrą;
7) nustatyti
savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir
darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti
organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų
teisės aktų;
8) savo statuto
nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus;
9) skirti
stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;
10) nustatyti
bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais
asmenimis formas;
11) turtą
valdyti, naudoti, disponuoti juo šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
12) verstis
įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su
jos veiklos tikslais;
13) naudotis
kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.
Aukštoji
mokykla privalo:
1) užtikrinti
akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;
2)
informuoti steigėjus, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir
mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų
naudojimą, o valstybinės aukštosios mokyklos – ir apie savo finansinę, ūkinę ir
mokslinę veiklą; savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir
akreditavimo rezultatus;
3) laiku teikti
Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius
duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos
valdymui ir stebėsenai;
4) teikti
studijuojantiesiems karjeros konsultacijas;
5) vykdyti kitas
teisės aktų nustatytas prievoles.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-12-22,
Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)
Nr.
XI-1920,
2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)
8
straipsnis. Universitetas
Universitete
vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė
(socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis
menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis
„universitetas“ arba „akademija“, arba „seminarija“.
Universiteto
tikslai:
1) vykdyti
studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį
pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą,
aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai
atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;
2) darniai
plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius
tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus,
mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;
3)
bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja,
meno ir kita kultūrine veikla skatinti regionų ir visos šalies raidą;
4)
ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią
veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir
paslaugų rinkoje.
Daugiau kaip
pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti
menininkai.
9
straipsnis. Kolegija
Kolegijoje
vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba)
profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime
turi būti žodžiai „kolegija“ arba „aukštoji mokykla“.
Kolegijos
tikslai:
1) vykdyti
studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo
mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės bei visuomenės ir ūkio
reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį;
2) plėtoti
regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos
valdžios ir ūkio subjektus;
3) sudaryti
sąlygas asmenų įgytoms žinioms ir gebėjimams tobulinti;
4) ugdyti
švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų
kaitos sąlygomis.
3.
Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų
praktinio darbo patirtį dėstomojo dalyko srityje. Kvalifikacija dėstomo dalyko
srityje turi būti keliama kolegijos nustatyta tvarka. Dalykus, kuriuos
kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų
krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai.
10
straipsnis. Mokslinių tyrimų institutas
Mokslinių
tyrimų institutas gali būti valstybinis arba nevalstybinis.
Valstybinis
mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams
svarbius ilgalaikius steigėjo (juridinio asmens dalyvių) nustatytos krypties
mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.
Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto tikslai:
1) vykdyti
šalies ūkio, kultūros, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai
svarbius ilgalaikius tam tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir
eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą;
2)
bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių
tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros užsakomuosius
darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;
3) skleisti
visuomenėje mokslo žinias, diegti jas į kultūrą, švietimą, sveikatos apsaugą
bei socialinėje ir ūkinėje veikloje, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis
grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo.
Valstybiniai
mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti,
skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti
fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos
paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Šį statusą
įgyvendina Vyriausybė, tvirtindama jų įstatus ir priimdama kitus teisės aktus.
Valstybinis
mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip
biudžetinė arba viešoji įstaiga. Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali
būti viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus
juridinis asmuo.
11
straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto teisės ir pareigos
Mokslinių
tyrimų institutas turi teisę:
1)
vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, nusistatyti struktūrą,
vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo
apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti
organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;
2) atlikdamas
savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir
juridiniais asmenimis;
3) leisti mokslo
ir kitą literatūrą, pasirinkti būdus savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
(socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatams skelbti;
4) kartu su
universitetais šio įstatymo nustatyta tvarka rengti mokslininkus, padėti rengti
specialistus;
5) skatinti
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros rezultatų
panaudojimą ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;
6) vykdyti
ekspertizes, teikti mokslines konsultacijas ir kitas paslaugas savo mokslinių
tyrimų srityje pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir
juridiniais asmenimis;
7) turtą
valdyti, naudoti ir disponuoti juo teisės aktų nustatyta tvarka;
8) teisės aktų
nustatyta tvarka įgyti kitų teisių.
Mokslinių
tyrimų institutas privalo:
1) užtikrinti
akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;
2) informuoti
steigėją (juridinio asmens dalyvius) ir visuomenę apie mokslinės veiklos
kokybės užtikrinimo priemones, valstybės skirtų lėšų
naudojimą, o valstybinis mokslinių tyrimų institutas – ir apie savo
finansinę, ūkinę veiklą;
3) laiku teikti
Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius
duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos
valdymui ir stebėsenai;
4) vykdyti kitas
teisės aktų nustatytas prievoles.
Mokslinių
tyrimų instituto ir jo darbuotojų teisėms į intelektinės veiklos rezultatus mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 82
straipsnio nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-12-22,
Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)
Nr.
XI-1920,
2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)
III SKYRIUS
MOKSLO IR
STUDIJŲ VALDYMAS
PIRMASIS
SKIRSNIS
MOKSLO IR
STUDIJŲ POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
12 straipsnis. Mokslo ir studijų politiką
formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
Valstybės
mokslo ir studijų politiką formuoja Seimas.
Valstybės
mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei teisės
aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Vyriausybė, Švietimo ir mokslo
ministerija ir kitos ministerijos, Lietuvos mokslo taryba, Valstybinis studijų
fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų
kontrolierius, Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos,
taip pat kitos institucijos.
Švietimo ir
mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo
plėtros klausimais yra Aukštojo mokslo taryba. Aukštojo mokslo taryba sudaroma
ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
Tarptautinių
mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra koordinuoja Lietuvos įstaigų,
įmonių ir organizacijų dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir
projektuose. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūrą
steigia Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
13
straipsnis. Lietuvos mokslo taryba
1.
Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu
steigia, jos nuostatus ir Vyriausybės siūlomus narius tvirtina Seimas. Lietuvos
mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos
mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos
mokslo tarybos pirmininkas.
Lietuvos
mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo
klausimais. Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų,
eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas, programinį
konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros
darbų finansavimą ir organizuoja Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos
vertinimą.
Lietuvos
mokslo tarybą sudaro Lietuvos mokslo tarybos valdyba, Mokslo fondas ir du
ekspertų komitetai: Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetas ir Gamtos ir
technikos mokslų komitetas. Šie komitetai sudaromi Lietuvos mokslo tarybos
nuostatuose nustatyta tvarka.
14
straipsnis. Valstybinis studijų fondas
1.
Valstybinis studijų fondas yra valstybės biudžetinė įstaiga. Šį fondą steigia,
jo nuostatus ir valdybą tvirtina Vyriausybė. Valstybinio
studijų fondo vienasmenis valdymo organas yra Valstybinio
studijų fondo direktorius.
Valstybinis
studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir
remia valstybės remiamas paskolas studentams, stipendijas trečiosios pakopos
studentams, taip pat kitą finansinę paramą studentams.
15 straipsnis.
Mokslo ir technologijų parkai
Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinės
funkcijos – stimuliuoti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus,
sudaryti sąlygas komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, skatinti mokslo ir
verslo ryšius, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai
sudaro palankias sąlygas steigtis įmonėms, vykdysiančioms taikomųjų mokslinių
tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus ir diegsiančioms
inovacijas.
Mokslo ir technologijų parkai steigiami, veikia,
pertvarkomi ir pasibaigia Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka. Mokslo ir technologijų parkų viena iš dalyvių turi būti mokslo ir
studijų institucija.
3.
Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešasis juridinis asmuo,
kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus ir kurio dalininkės yra
valstybinės aukštosios mokyklos ir (arba) valstybės ar savivaldybės
institucijos, mokslo ir technologijų parkas gali gauti valstybės lėšų ar
atitinkamai savivaldybės lėšų (įskaitant biudžeto asignavimus).
Mokslo ir technologijų parkai gali vykdyti valstybės institucijų
patvirtintas programas. Mokslo ir technologijų parko ir jo remiamų įmonių
tarpusavio santykiai ir įsipareigojimai nustatomi sutartyse.
16
straipsnis. Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai)
Integruoti
mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) kuriami mokslinių tyrimų, studijų
ir žinioms imlaus verslo potencialui sutelkti. Integruoti mokslo, studijų ir
verslo centrai (slėniai) turi turėti bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir
kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos
konkurencingumo stiprinimo.
Integruotų
mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją ir
programas tvirtina Vyriausybė.
Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrą, jų
programų kūrimą ir įgyvendinimą koordinuoja, priežiūros tarybą sudaro ir jos
funkcijas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
17
straipsnis. Studijų kokybės vertinimo centras
Studijų
kokybės vertinimo centras yra valstybės biudžetinė įstaiga. Šį centrą steigia
ir jo nuostatus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Studijų kokybės
vertinimo centro pagrindiniai uždaviniai yra:
1) skatinti
aukštųjų mokyklų veiklos kokybę per išorinį vertinimą bei institucijų ir
studijų programų akreditavimą;
2) kurti palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas
organizuojant ir vykdant užsienio institucijose įgytų, su aukštuoju mokslu susijusių
kvalifikacijų vertinimą ir (arba) pripažinimą Lietuvoje ir atliekant kitas
Vyriausybės nustatytas funkcijas.
Studijų
kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės
vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių. Juos 6 metams skiria: Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu,
Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministras, Lietuvos mokslo taryba kartu su
Lietuvos mokslų akademija, universitetų senatai, kolegijų akademinės tarybos,
Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos, Lietuvos kultūros ir
meno taryba, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos pramonės, prekybos
ir amatų rūmai, Žinių ekonomikos forumas. Studijų kokybės vertinimo centro
tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. Studijų kokybės vertinimo
centro taryba rengia ir tvirtina savo veiklos reglamentą.
Ne rečiau
kaip kas 5 metai atliekamas Studijų kokybės vertinimo centro veiklos išorinis
vertinimas. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.
Studijų
kokybės vertinimo centras kiekvienais metais viešai skelbia studijų kokybės
vertinimo apibendrinimus.
Studijų
kokybės vertinimo centro vienasmenis valdymo organas yra direktorius.
Direktorių viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai renka,
skiria ir atleidžia iš pareigų Studijų kokybės vertinimo centro taryba.
Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas
iš eilės.
18
straipsnis. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius
Akademinės
etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės
pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės
etikos ir procedūrų pažeidimo.
Kontrolierių
5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo
kontrolieriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Paskirtas kontrolierius eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas
kontrolierius.
Kontrolieriaus
įgaliojimai nutrūksta, kai:
1)
pasibaigia įgaliojimų laikas;
2)
jis atsistatydina;
3)
jis miršta;
4)
nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės
arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų
nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba
kai kontrolierius pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos
išvadą negali eiti pareigų;
5)
dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
6)
daugiau kaip pusė visų Seimo narių pareiškia nepasitikėjimą
juo.
4.
Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytu atveju klausimą dėl kontrolieriaus
įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos
ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.
5.
Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais kontrolierius
eina pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius.
6.
Kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo
laipsnį ir vadybinės patirties.
7.
Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba
skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose,
įmonėse, organizacijose. Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus
atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Kontrolierius
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais,
Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais.
9.
Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo
principais.
10.
Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:
1) pareiškėjo
vardas, pavardė (arba juridinio asmens pavadinimas) ir adresas;
2) duomenys apie
akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimą.
11.
Kontrolierius gautą skundą išnagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per
30 dienų. Dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo ar dėl to, kad skundo
nagrinėjimo metu prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ir
sprendimo dėl jo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių nuo skundo
gavimo dienos.
Išnagrinėjęs
skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:
1) informuoti
mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis,
padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų;
2) įpareigoti
mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią
instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso
laimėtojo;
3) rekomenduoti
mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę
etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais;
4) rekomenduoti
darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros
projekte;
5) informuoti už
atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos
pažeidimų asmenis (autorius);
6) informuoti
teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis;
7) kreiptis į
teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas;
8) viešinti
nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus;
9) pripažinti
skundą nepagrįstu.
13.
Kontrolierius privalo raštu atsakyti pareiškėjui.
Kontrolieriaus
veiklą užtikrina Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba). Tarnyba yra
valstybės biudžetinė įstaiga. Tarnybos vadovas yra kontrolierius. Tarnybos
nuostatus tvirtina Seimas.
15.
Kontrolierius turi teisę nemokamai gauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų, akademinės
bendruomenės narių visą
informaciją, reikalingą Tarnybos funkcijoms atlikti.
16.
Kontrolierius kartą per metus atsiskaito Seimui iki kovo 1 d. už savo ir
Tarnybos veiklą.
17.
Kontrolieriaus darbo užmokesčio dydį ir apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės
politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
ANTRASIS
SKIRSNIS
AUKŠTOSIOS
MOKYKLOS VALDYMAS
19
straipsnis. Aukštosios mokyklos organai
*1.
Valstybinis universitetas turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą
ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių.
**2. Valstybinė
kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę
tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.
Nevalstybinės
aukštosios mokyklos valdymą reglamentuoja šios aukštosios mokyklos steigimo
dokumentai.
Pastaba.
*Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m.
balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr.
54-2140, 61, 101) 19 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta taryba,
kaip valstybinio universiteto kolegialus valdymo organas, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui.
**Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 19 straipsnio 2 dalis tiek,
kiek joje įtvirtinta taryba, kaip valstybinės kolegijos kolegialus valdymo
organas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7591
(2011-12-28)
20
straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba
*1. Valstybinės
aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba.
**2. Taryba
atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina
aukštosios mokyklos viziją ir misiją, rektoriaus (direktoriaus) pateiktą
strateginį veiklos planą;
2) išklausiusi
senato (akademinės tarybos) nuomonę, teikia Seimui tvirtinti universiteto
(Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;
3) svarsto ir tvirtina rektoriaus
(direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
4) nustato aukštosios mokyklos lėšų
(taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius
su tuo susijusius sprendimus;
5) nustato
aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu
organizavimo tvarką; renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų aukštosios
mokyklos rektorių (direktorių);
6) nustato
aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
7) rektoriaus
(direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių
su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
8) nustato
bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir
mokslinės veiklos kokybę;
9) tvirtina
rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų
sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali inicijuoti aukštosios mokyklos
ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
10) tvirtina
rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos
ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus
ir jų poveikį;
11) užtikrina
aukštosios mokyklos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais,
kiekvienais metais informuoja visuomenę apie aukštosios mokyklos strateginio veiklos
plano vykdymo rezultatus;
12) rūpinasi
parama aukštajai mokyklai;
13) išklausiusi
senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina aukštosios
mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui
(Vyriausybei);
14) rengia
metinę savo veiklos ataskaitą ir ją pateikia: valstybiniai universitetai –
Seimui, valstybinės kolegijos – Vyriausybei;
15) atlieka
aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos
statutas nustato tikslų tarybos narių skaičių. Aukštosios mokyklos statuto
nustatyta tvarka vieną tarybos narį skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra,
– visuotinis studentų susirinkimas (konferencija); du arba, jeigu tarybą sudaro
11 narių, tris narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai; vieną –
administracija ir kiti darbuotojai; vieną tarybos narį skiria švietimo ir
mokslo ministras kartu su aukštosios mokyklos senatu (akademine taryba), kitus
keturis arba, jeigu tarybą sudaro 11 narių, penkis narius siūlo juridiniai ir
fiziniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir
studentams, – šiuos tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo
ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs aukštosios mokyklos
tarybos nuomonę. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras.
Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos
asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros,
viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų
atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos
tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo
gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės.
Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir
Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Tarybos nario kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki
tarybos nario kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras paskelbia naujai
sudaromos tarybos sudėtį.
Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios
mokyklos statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios
mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas
funkcijas.
Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia
tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos
personalui priklausantis asmuo ar studentas.
Taryba
tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių
tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose
dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių.
Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali
dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.
11.
Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statuto, tarybos darbo
reglamento ar šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas
pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo,
tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu
atšaukti paskirtą tarybos narį.
Jeigu
tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį
šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį,
kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to,
kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir tarybos narys
pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
13.
Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš
aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos
statute.
14.
Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas
organizacines sąlygas.
Pastaba.
*Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m.
balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 1
dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
**Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 1
punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 2
punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 3
punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog valstybinės aukštosios mokyklos taryba
tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros
pertvarkos planus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40
straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 4
punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog valstybinės aukštosios mokyklos taryba
nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų
darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais
tvarką bei tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus, prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam
teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 5
punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 6
punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 7
punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 8
punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo
(2009 m. balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20
straipsnio 2 dalies 9 punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog valstybinės
aukštosios mokyklos taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą
aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo
ataskaitą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3
daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 10
punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog valstybinės aukštosios mokyklos taryba
tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos
ataskaitą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3
daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 13
punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 20 straipsnio 2 dalies 15
punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog valstybinės aukštosios mokyklos taryba
atlieka kitas aukštosios mokyklos valdymo funkcijas, nustatytas jos statute ir
kituose teisės aktuose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio
3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-12-22,
Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)
21
straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
Valstybinės
aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos valdymo
organas.
Universiteto
senatas atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina
studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros,
meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir
universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti,
vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos
kokybę ir lygį;
2) nustato
studijų tvarką, tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles;
3) tvirtina
vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji
įgyvendinama;
4)
vadovaudamasis tarybos nustatytais universiteto darbuotojų parinkimo ir
vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių
kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo
ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
5) universiteto
statuto nustatyta tvarka šaukia universiteto akademinės bendruomenės
susirinkimus (konferencijas) svarbiems universiteto veiklos klausimams aptarti;
6) universiteto
statuto nustatyta tvarka teikia universiteto garbės ir kitus vardus;
7) nustato universiteto
lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina
svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;
8) tvirtina
rektoriaus pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios
sąmatos įvykdymo ataskaitą;
9) atlieka kitas
teisės aktuose ir universiteto statute nustatytas funkcijas.
Kolegijos
akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina
studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo
ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms
įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios
ir meno veiklos kokybę ir lygį;
2) nustato
studijų tvarką, tvirtina kolegijos vidaus tvarkos taisykles;
3) tvirtina
vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji
įgyvendinama;
4)
vadovaudamasis tarybos nustatytais kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo
principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius
reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų
eiti pareigas organizavimo tvarką;
5) kolegijos
statuto nustatyta tvarka šaukia kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus
(konferencijas) svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti;
6) kolegijos
statuto nustatyta tvarka teikia kolegijos garbės vardus;
7) nustato
kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo
užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir
tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;
8) tvirtina
direktoriaus pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir
šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
9) atlieka kitas
teisės aktuose ir kolegijos statute nustatytas funkcijas.
Senatas
(akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta
tvarka ne ilgiau kaip 5 metams.
Senato
(akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės
bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai, patenkantys į senatą
(akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų
mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai
turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių.
Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o
jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus
ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne
mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo
pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato
(akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas
turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas gali būti
ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Aukštosios mokyklos
rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas.
Senato
(akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato
(akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo
reglamentas.
Senato
(akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius
(direktorius).
Senatas
(akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statuto nustatyta
tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai
atsiskaito už savo veiklą.
Pastaba.
**Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 2 dalis tiek,
kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios mokyklos valdymo
struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra tiesiogiai
akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą
įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, joje nenustatyta, kad valstybinio
universiteto senatas priima svarbiausius strateginius ir kitus svarbiausius
universiteto valdymo sprendimus, inter alia svarbiausius sprendimus dėl
finansinių lėšų ir kito turto panaudojimo aukštosios mokyklos misijai
įgyvendinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3
daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 2 dalies 1
punktas tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios
mokyklos valdymo struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra
tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą
įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, jame nustatyta, kad valstybinio
universiteto senatas teikia rektoriui siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės (kultūrinės, socialinės) plėtros, meno programų finansavimo ir
universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti,
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam
teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 2 dalies 4
punktas tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios
mokyklos valdymo struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra
tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą
įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, jame nustatyta, kad valstybinio
universiteto senatas, tvirtindamas dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių
kvalifikacinius reikalavimus ir nustatydamas dėstytojų ir mokslo darbuotojų
atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką, turi vadovautis
tarybos nustatytais universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais,
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
***Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 3 dalis tiek,
kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios mokyklos valdymo
struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra tiesiogiai
akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą
įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, joje nenustatyta, kad valstybinės
kolegijos akademinė taryba priima svarbiausius strateginius ir kitus
svarbiausius kolegijos valdymo sprendimus, inter alia svarbiausius
sprendimus dėl finansinių lėšų ir kito turto panaudojimo aukštosios mokyklos
misijai įgyvendinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 3 dalies 1
punktas tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios
mokyklos valdymo struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra
tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą
įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, jame nustatyta, kad valstybinės
kolegijos akademinė taryba teikia direktoriui siūlymus dėl studijų programų
finansavimo ir kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms
įgyvendinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3
daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 21 straipsnio 3 dalies 4
punktas tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus tokį valstybinės aukštosios
mokyklos valdymo struktūros modelį, pagal kurį senatas (akademinė taryba) yra
tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujantis ir vienintelis jos savivaldą
įgyvendinantis kolegialus valdymo organas, jame nustatyta, kad valstybinės
kolegijos akademinė taryba, tvirtindama dėstytojų ir mokslo darbuotojų
pareigybių kvalifikacinius reikalavimus ir nustatydama dėstytojų ir mokslo
darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką, turi
vadovautis tarybos nustatytais kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo
principais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3
daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-12-22,
Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1920,
2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)
22
straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)
Valstybinės
aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis
valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.
*2. Rektorius
(direktorius) atlieka šias funkcijas:
1) vadovauja
aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas
strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
2) leidžia
įsakymus;
3) priima ir
atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;
4) aukštosios
mokyklos statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;
5) įvertinęs studentų atstovybės siūlymus, teikia
tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų
programos įgyvendinimu, dydžius;
6)
atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą,
naudojimą ir disponavimą jais;
7) teikia
senatui (akademinei tarybai) tvirtinti ir viešai skelbia aukštosios mokyklos
metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos
įvykdymo ataskaitą;
8) supažindina
senatą (akademinę tarybą) ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai aukštosios
mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
9)
teikia tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios
mokyklos struktūros pertvarkos planus;
10) atlieka
kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.
**3. Rektorių
(direktorių) viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia taryba.
***4. Taryba
skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius
(direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys
penktadaliai visų tarybos narių.
Rektoriumi
gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas,
turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.
Direktoriumi
gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.
****7. Su
išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį
aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos
įgaliotas asmuo.
Rektoriaus
(direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios
mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem
kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų
nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
*9. Jeigu
tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma aukštosios mokyklos rektoriaus
(direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita arba
metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius
(direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.
Pastaba.
*Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d.
redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 2 dalies 5
punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos
rektorius (direktorius) teikia tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų,
tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius, prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam
teisinės valstybės principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 2 dalies 8
punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos
rektorius (direktorius) supažindina senatą (akademinę tarybą) su aukštosios
mokyklos metine veiklos ataskaita, prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės
principui.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 2 dalies 9
punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
**Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 3 dalis
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
***Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 4 dalis
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
****Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 22 straipsnio 7 dalis
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
*Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, Nr. 61, Nr. 101) 22 straipsnio 9
dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad valstybinės aukštosios mokyklos rektorius
(direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų,
jeigu tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma nepatvirtinama rektoriaus
(direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita arba
metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-12-22,
Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1920,
2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)
23 straipsnis.
Studentų dalyvavimas aukštosios mokyklos valdyme
Studentų interesams aukštosios mokyklos valdymo
organuose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė, o
jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTO
VALDYMAS
24 straipsnis.
Mokslinių tyrimų instituto organai
Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto valdymo organai yra mokslinių tyrimų instituto
mokslo taryba ir mokslinių tyrimų instituto direktorius.
Nevalstybinių
mokslinių tyrimų institutų valdymą reglamentuoja jų steigimo dokumentai.
25
straipsnis. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba
Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba atlieka šias funkcijas:
1) įstatų
nustatyta tvarka tvirtina valstybinio mokslinių tyrimų instituto struktūrą ir
jos pakeitimus;
2) tvirtina
mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
3) svarsto ir
tvirtina mokslinę veiklą reglamentuojančius dokumentus;
4) svarsto
valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus pateiktas metines veiklos
ataskaitas ir vertina, kaip valstybinis mokslinių tyrimų institutas įgyvendina
savo tikslus ir uždavinius;
5) atlieka kitas
įstatuose nustatytas funkcijas.
Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba sudaroma 5 metams iš mokslo darbuotojų
ir administracijos darbuotojų, taip pat iš kitų įstaigų, įmonių bei
organizacijų, suinteresuotų instituto tikslų ir misijos įgyvendinimu, atstovų
valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatų nustatyta tvarka. Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba tvirtina savo darbo reglamentą.
26
straipsnis. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius
Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto direktorius yra valstybinio mokslinių tyrimų
instituto vienasmenis valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja.
Direktorius atlieka įstatuose ir teisės aktuose nustatytas įstaigos vadovo
funkcijas.
Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto direktorių viešo konkurso būdu skiria į pareigas ir
atleidžia iš jų steigėjas (juridinio asmens dalyviai) ar jo (jų) įgaliotas
asmuo.
Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija tvirtina valstybinio mokslinių tyrimo instituto
direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką.
Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį
ir vadybinės patirties.
Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto direktoriaus kadencijos trukmė – 5 metai. Tas pats
asmuo valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriumi gali būti skiriamas
ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo
paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
IV SKYRIUS
MOKSLO IR
STUDIJŲ INSTITUCIJŲ STEIGIMAS, PABAIGA IR PERTVARKYMAS. LEIDIMAS VYKDYTI
STUDIJAS IR (ARBA) SU STUDIJOMIS SUSIJUSIĄ VEIKLĄ
27
straipsnis. Aukštosios mokyklos steigimo sąlygos
Aukštoji
mokykla steigiama Civilinio kodekso, šio įstatymo ir atitinkamą juridinio
asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.
Aukštoji
mokykla gali būti steigiama, jei yra materialinė bazė ir kitos šiame įstatyme
nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinės ir (arba)
meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat teikiamų aukštojo mokslo
kvalifikacijų reikalavimams tenkinti.
Valstybinį
universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu. Nepažeisdama šiame įstatyme
nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinio universiteto savininkės,
teises ir pareigas įgyvendina tik Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Valstybinio universiteto dalininkais negali būti privatūs ir viešieji asmenys.
4.
Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.
Nepažeisdama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinės
kolegijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendina tik Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija. Vyriausybė, priėmusi sprendimą steigti valstybinę kolegiją, priima
sprendimą ir dėl steigėjo funkcijų perdavimo valstybės institucijai ar
įstaigai. Valstybinės kolegijos dalininkais negali būti privatūs ir viešieji
asmenys.
Nevalstybinę
aukštąją mokyklą gali steigti fiziniai arba juridiniai asmenys, išskyrus
valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas,
taip pat Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės
susitarimą pasirašiusiose valstybėse įsisteigusių įmonių filialai Lietuvoje.
28
straipsnis. Aukštosios mokyklos statutas
Aukštosios
mokyklos statutas (toliau – statutas) yra steigimo dokumentas, kuriuo aukštoji
mokykla vadovaujasi savo veikloje.
Aukštosios
mokyklos statute turi būti nustatyta:
1) aukštosios
mokyklos pavadinimas, buveinės adresas;
2) teisinė
forma;
3) veiklos
tikslai ir uždaviniai;
4) veiklos
sritys ir rūšys;
5) mokslo ir
studijų organizavimo pagrindinės nuostatos;
6) aukštosios
mokyklos organai ir jų kompetencija, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo
tvarka;
7) studentų ir
darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė;
8) studentų
priėmimo ir šalinimo tvarka;
9) ginčų tarp
studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo,
ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarka;
10) lėšų
šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;
11) mokslo ir
studijų kokybės užtikrinimo tvarka;
12) filialų ir
atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;
13) statuto
keitimo tvarka.
Statute gali
būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos dalykai.
Valstybinio
universiteto statutas tvirtinamas Seimo nutarimu, valstybinės kolegijos
statutas − Vyriausybės nutarimu.
Nevalstybinės
aukštosios mokyklos steigimo dokumentas priimamas ir keičiamas teisės aktų
nustatyta tvarka.
29
straipsnis. Mokslinių tyrimų instituto steigimo sąlygos
Mokslinių
tyrimų institutas steigiamas
Civilinio kodekso, šio įstatymo ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą
reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto steigėja yra Vyriausybė. Vyriausybė, priėmusi
sprendimą steigti valstybinį mokslinių tyrimų institutą, priima sprendimą ir
dėl steigėjo funkcijų perdavimo valstybės institucijai ar įstaigai.
Nevalstybinį mokslinių tyrimų institutą gali steigti fiziniai arba juridiniai
asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas.
Valstybinis
mokslinių tyrimų institutas gali būti steigiamas, kai reikia vykdyti valstybės,
ūkio ar visuomenės plėtrai svarbius tam tikros krypties ilgalaikius mokslinius
tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir kai
Vyriausybės įgaliota vertinimo institucija nustato, kad valstybinio mokslinių
tyrimų instituto steigimo projektas yra pagrįstas pakankamais materialiniais ir
žmogiškaisiais ištekliais ir yra įvykdyti kiti valstybiniams mokslinių tyrimų
institutams keliami reikalavimai.
Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto steigimo tvarką, steigimo dokumentų reikalavimus,
instituto veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir instituto veiklos priežiūros
tvarką nustato Vyriausybė.
30
straipsnis. Mokslinių tyrimų institutų įstatai
Mokslinių
tyrimų instituto įstatuose turi būti nurodyta:
1) mokslinių
tyrimų instituto pavadinimas, buveinės adresas;
2) teisinė
forma;
3) buveinė;
4) veiklos
tikslai;
5) veiklos
sritys ir rūšys;
6) mokslinių
tyrimų instituto organai ir jų kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka;
7) darbuotojų
teisės, pareigos ir atsakomybė;
8) mokslinių
tyrimų instituto visuomeninės priežiūros forma;
9) lėšų
šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;
10) įstatų
keitimo tvarka;
11) kiti veiklos
dalykai.
Valstybinio
mokslinių tyrimų instituto įstatus tvirtina Vyriausybė.
31 straipsnis. Aukštosios mokyklos pabaigos ir pertvarkymo
pagrindai
Aukštosios
mokyklos pabaigos ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis
įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis
įstatymas.
32 straipsnis. Valstybinės aukštosios
mokyklos reorganizavimo ypatumai
Sprendimą dėl
valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos
teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.
Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė kolegijos
tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi
kolegijos tarybos nuomonę.
2.
Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš
juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios
mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų
juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkų – valstybė. Reorganizuojant
valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina
reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti
valstybinė aukštoji mokykla.
Per 3 mėnesius nuo reorganizavimo pabaigos aukštojoje
mokykloje, kuriai pereina reorganizuotos aukštosios
mokyklos teisės ir pareigos, šio įstatymo nustatyta
tvarka sudaromi nauji aukštosios mokyklos valdymo organai.
4.
Jeigu reorganizuojant aukštąją mokyklą įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji
šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir (arba)
kitą su studijomis susijusią veiklą.
33 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo ypatumai
Sprendimą dėl valstybinio
universiteto likvidavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba
Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl
valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė kolegijos tarybos teikimu
arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos
nuomonę.
Kai yra priimtas sprendimas likviduoti
valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su
aukštosios mokyklos taryba, paskiria likvidatorių, kuris pagal Švietimo ir
mokslo ministerijos patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja
valstybinę aukštąją mokyklą. Likvidavimo projekte turi būti išdėstyti siūlymai
dėl galimybių užtikrinti studentams tęsti studijas kitose aukštosiose
mokyklose, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto
naudojimo.
Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos likviduojamos valstybinės
aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir taryba, taip pat rektorius
(direktorius) netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius.
34 straipsnis.
Mokslinių tyrimų instituto pabaiga ir pertvarkymas
Mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo tvarką
reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens
teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.
Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto pabaigos
ir pertvarkymo priima Vyriausybė.
35
straipsnis. Teisė vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą
Vykdyti
studijas ir su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą
leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinčios aukštosios
mokyklos:
1) valstybinės
aukštosios mokyklos;
2) nevalstybinės
aukštosios mokyklos;
3) užsienio
aukštosios mokyklos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.
Vykdyti
su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą leidimą
turinti užsienio aukštosios mokyklos atstovybė.
36
straipsnis. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą
Leidimas
vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas šio įstatymo ir
Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti studijas gali būti išduotas, jei
yra materialinė bazė, kvalifikuotas personalas ir kitos šiame įstatyme ir
Vyriausybės patvirtintame Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios
veiklos išdavimo tvarkos apraše nurodytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų
programų, mokslinės ir (arba) meno veiklos kokybei užtikrinti, taip pat
teikiamų aukštojo mokslo kvalifikacijų reikalavimams tenkinti.
Aukštoji
mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas Lietuvos Respublikoje,
norėdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą,
Studijų kokybės vertinimo centrui pateikia prašymą ir kitus Vyriausybės
patvirtintame Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos
išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir duomenis. Gavęs aukštosios
mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo Lietuvos Respublikoje
pateiktus dokumentus, Studijų kokybės vertinimo centras per 20 kalendorinių
dienų kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar
numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla
nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Studijų kokybės vertinimo centras
privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento
pažymos, patvirtinančios, kad numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio
aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui,
gavimo dienos įvertinti pateiktus dokumentus ir pateikti išvadas pareiškėjui ir
Švietimo ir mokslo ministerijai.
Švietimo ir mokslo ministerija per mėnesį nuo
Studijų kokybės vertinimo centro išvadų gavimo dienos priima sprendimą dėl
leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo
(neišdavimo) arba informuoja pareiškėjus apie sprendimo neišduoti leidimo
priėmimo priežastis. Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą vykdyti studijas ir
su studijomis susijusią veiklą ar atsisakyti išduoti šį leidimą Švietimo ir
mokslo ministerija praneša Juridinių asmenų registrui.
Gavusi
leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla
ar užsienio aukštosios mokyklos filialas Švietimo ir mokslo ministerijai
teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją,
susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią
veiklą.
Leidimą
vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinti aukštoji mokykla ar
užsienio aukštosios mokyklos filialas turi atitikti teisės aktuose nustatytus
aukštosios mokyklos veiklos reikalavimus. Pasikeitus duomenims, kurių reikia
leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, aukštoji
mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas turi ne vėliau kaip per mėnesį
nuo duomenų pasikeitimo informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją.
37 straipsnis. Leidimo vykdyti studijas ir su
studijomis susijusią veiklą panaikinimas ar jo galiojimo sustabdymas
Švietimo ir
mokslo ministerija priima sprendimą dėl išduoto leidimo vykdyti studijas ir su
studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu:
1) leidimas
vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar
kitaip pažeidus įstatymus;
2) dvejų metų
laikotarpiu pakartotinai neigiamai įvertinta aukštosios mokyklos veikla;
3) aukštoji
mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas verčiasi įstatymų draudžiama
veikla;
4) aukštoji
mokykla tapo nemoki ir (arba) jos veikla kelia grėsmę studentų interesams;
5)
aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas
išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro.
Švietimo ir
mokslo ministerija turi teisę priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti
studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu:
1) aukštoji
mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas, kurios (kurio) leidimo
vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą galiojimas buvo sustabdytas,
per nustatytą terminą nepašalina Lietuvos Respublikos teisės aktuose,
reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su studijomis susijusią veiklą,
nustatytų reikalavimų pažeidimų;
2) aukštoji
mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas nepradėjo vykdyti studijų ir
(arba) su studijomis susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti
studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos;
3) aukštoji
mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas nevykdo studijų daugiau kaip
6 mėnesius;
4)
aukštoji mokykla yra likviduojama;
5) kitais
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.
Jeigu
aukštoji mokykla arba užsienio aukštosios mokyklos filialas pažeidė Lietuvos
Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su
studijomis susijusią veiklą, nustatytus reikalavimus, švietimo ir mokslo
ministras gali sustabdyti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią
veiklą galiojimą tam tikram terminui, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų
pobūdį.
Apie priimtą
sprendimą panaikinti arba sustabdyti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis
susijusią veiklą Švietimo ir mokslo ministerija praneša Juridinių asmenų
registrui.
Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią
veiklą, leidimą gavusi institucija Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti
studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
38
straipsnis. Leidimas
vykdyti su studijomis susijusią veiklą
1.
Leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą Lietuvos Respublikoje išduoda
Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.
2.
Gavusi užsienio aukštosios mokyklos pateiktus Vyriausybės patvirtintame Leidimo
vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos išdavimo tvarkos apraše
nurodytus dokumentus, Švietimo ir mokslo ministerija per 20 kalendorinių dienų
kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar
numatoma veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Švietimo ir mokslo
ministerija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl
leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo ne vėliau kaip per 2
mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento išvados gavimo dienos.
3.
Švietimo ir mokslo ministerija neišduoda leidimo vykdyti su studijomis
susijusios veiklos, jeigu:
1)
pateikti dokumentai ir duomenys neatitinka Vyriausybės nustatytų reikalavimų
arba jie yra neteisingi;
2)
atstovybę steigianti užsienio aukštoji mokykla neatitinka Vyriausybės nustatytų
reikalavimų;
3)
užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio aukštoji mokykla,
kompetentinga institucija prieštarauja atstovybės steigimui Lietuvos
Respublikoje;
4)
Valstybės saugumo departamento išvadoje nurodoma, kad numatoma veikla gali
kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
4.
Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą
ar atsisakymą išduoti leidimą Švietimo ir mokslo ministerija praneša Juridinių
asmenų registrui ir pareiškėjui.
5.
Aukštoji mokykla, kuriai nebuvo išduotas leidimas vykdyti su studijomis
susijusią veiklą, Vyriausybės nustatyta tvarka gali pakartotinai kreiptis dėl
leidimo išdavimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą.
6.
Švietimo ir mokslo ministerija gali panaikinti išduotą leidimą vykdyti su studijomis
susijusią veiklą, jeigu:
1)
leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar
kitaip pažeidus įstatymus;
2)
leidimą gavusi institucija verčiasi įstatymų draudžiama veikla;
3)
leidimą gavusi institucija, kurios leidimo vykdyti su studijomis susijusią
veiklą galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina Lietuvos
Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose su studijomis susijusią
veiklą, nustatytų reikalavimų pažeidimų;
4)
aukštoji mokykla pasibaigia arba užsienio aukštosios mokyklos filialas ar
atstovybė išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro;
5)
kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.
7.
Jeigu leidimą gavusi institucija pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose,
reglamentuojančiuose su studijomis susijusią veiklą, nustatytus reikalavimus,
švietimo ir mokslo ministras gali sustabdyti leidimo vykdyti su studijomis
susijusią veiklą galiojimą. Terminą, kuriam sustabdomas leidimo galiojimas,
nustato švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų
pobūdį.
8.
Leidimą gavusi institucija, kuriai išduoto leidimo vykdyti su studijomis
susijusią veiklą galiojimas yra sustabdytas, neturi teisės vykdyti su
studijomis susijusios veiklos.
9.
Apie leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimą ar jo galiojimo
sustabdymą Švietimo ir mokslo ministerija praneša užsienio aukštajai mokyklai
ir Juridinių asmenų registrui.
10.
Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavusi
institucija Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis
susijusią veiklą.
11.
Užsienio aukštosios mokyklos atstovybė neturi teisės vykdyti studijų.
12.
Institucija, gavusi leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, neturi
teisės vykdyti studijų.
V SKYRIUS
MOKSLO
(MENO) IR STUDIJŲ VEIKLA
39
straipsnis. Mokslo (meno) ir studijų vienovė
Aukštosios
mokyklos turi užtikrinti mokslo (meno) veiklos ir studijų vienovę.
Mokslo (meno)
veiklos ir studijų vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų
dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje (socialinėje,
kultūrinėje) plėtroje (meno veikloje), mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas
studijų procese, mokslo žinių ir mokslinio (meninio) darbo įgūdžių perteikimas
antrosios pakopos studijų programose bei doktorantūroje, universitetuose
atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam
sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su universitete vykdomos
mokslo (meno) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslinė
tiriamoji (meno) veikla yra privaloma.
Kolegijose
mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų
ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės
(socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų
organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
40
straipsnis. Mokslo ir studijų kokybės užtikrinimas
Mokslo ir
studijų institucijos atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos
kokybę. Jos turi viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su
vertinimo institucijomis puoselėti mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.
Mokslo (meno)
veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per mokslo ir studijų institucijų vidines
kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir
akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį mokslo ir studijų
institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą.
Išorinio
įvertinimo paskirtis – remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti mokslo
ir studijų institucijų veiklos kokybę, teikti rekomendacijas gerinti jų kokybę,
ugdyti mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo kultūrą.
Akreditavimo
paskirtis – remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti, ar studijų
programa ir (arba) naujai įsteigta aukštoji mokykla atitinka teisės aktų
reikalavimus.
Mokslo ir
studijų institucijų veikla turi būti nuolat tobulinama, atsižvelgiant į
savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.
41 straipsnis. Vidinis mokslo ir studijų institucijų
veiklos kokybės užtikrinimas
1.
Kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti vidinę studijų kokybės užtikrinimo
sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo
nuostatomis ir pačios aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo
strategija, numatyti veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos
teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.
Aukštoji
mokykla turi nuolat interneto tinklalapyje ir
kitais būdais viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie
studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo
(meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų
suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų
atliktus aukštosios mokyklos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius,
taip pat gali skelbti kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie
studijas.
Mokslo ir
studijų institucijos nuolat atlieka mokslo (meno) veiklos savianalizę.
42
straipsnis. Studijų programų išorinis vertinimas ir akreditavimas
Vykdomos tik
akredituotos studijų programos. Užsienio aukštųjų
mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos
ir akredituotos pagal tos šalies vertinimo ir akreditavimo tvarką ir kurios yra
teigiamai įvertintos pagal Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo
tvarką. Aukštųjų mokyklų studijų programų išorinį vertinimą atlieka
Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo
agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų
registrą. Studijų programas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka
akredituoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija. Akredituota
studijų programa nustatytam terminui įregistruojama į Studijų ir mokymo
programų registrą.
Studijų
programos turi būti akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 6 metus.
Neakredituota studijų programa arba programa, kurios akreditavimo terminas
pasibaigė, iš Studijų ir mokymo programų registro išregistruojama. Tais
atvejais, kai yra pagal išregistruojamą programą studijavusių, bet jos
nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų
galimybes.
Studijų
programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir
mokslo ministras.
43
straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų veiklos išorinis vertinimas
Aukštųjų
mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybei gerinti ir
atskaitomybei įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija kas 6 metai inicijuoja
jų veiklos išorinį vertinimą, įtraukdama ekspertų iš užsienio valstybių.
Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinis
vertinimas apima visas jų statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytas veiklos
sritis ir remiasi veiklos atitikties statutuose (įstatuose, nuostatuose)
nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų
vertinimo atitikties nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų
reikalavimų vykdymo ir valstybės lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais.
Aukštųjų
mokyklų išorinį veiklos vertinimą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerijos
įgaliota institucija. Aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimo rezultatai
naudojami joms akredituoti arba įvertinti ir kitais steigėjo (juridinio asmens
dalyvių susirinkimo) numatytais atvejais.
Jeigu
aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per 2 metus
atliekamas pakartotinis veiklos vertinimas. Jeigu pakartotinio vertinimo metu
aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per vieną
mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija priima šio įstatymo 37 straipsnio 1
dalyje nurodytą sprendimą.
Aukštųjų
mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.
Valstybinių
mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinį vertinimą organizuoja Lietuvos
mokslo taryba. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio
vertinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė. Jeigu valstybinio
mokslinių tyrimų instituto veikla įvertinama neigiamai, Vyriausybė priima šio
įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.
Nevalstybinių
mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinis vertinimas vykdomas šių
institutų iniciatyva ir lėšomis.
Siekdama
gerinti mokslo ir studijų kokybę, viešojo administravimo institucijų,
mokslininkų asociacijų ar mokslo ir studijų institucijų atliekamus tikslinius
mokslo ir studijų institucijų vertinimus gali finansuoti valstybė.
8.
Užsienio aukštųjų mokyklų filialams taip pat taikomas šiame įstatyme nustatytas
išorinis vertinimas ir kitos studijų kokybės užtikrinimo priemonės.
44
straipsnis. Aukštosios mokyklos akreditavimas
1.
Aukštoji mokykla reguliariai akredituojama remiantis išorinio vertinimo
išvadomis.
Naujai
įsteigta aukštoji mokykla turi būti akredituota ne vėliau kaip per 2 metus nuo
jos įsteigimo. Akredituojant naujai įsteigtą aukštąją mokyklą, papildomai
vertinama, ar tenkinami steigimo metu nustatyti reikalavimai.
3.
Jeigu aukštoji mokykla neakredituojama, ne vėliau kaip per vieną mėnesį
Švietimo ir mokslo ministerija priima šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje
nurodytą sprendimą.
Aukštųjų
mokyklų akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.
45
straipsnis. Mokslinės veiklos rezultatų viešumas
Siekiant
užtikrinti valstybės biudžeto lėšomis atliekamų mokslinių tyrimų kokybę,
valstybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti mokslo pažangą, visi
valstybinėse mokslo ir studijų institucijose atliekamų mokslo darbų rezultatai
turi būti skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai
neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos
paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
Valstybės
biudžeto lėšomis nevalstybinėse mokslo ir studijų
institucijose atliktų mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai
(internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės
ir komercinių ar valstybės paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
46
straipsnis. Studijų sistemos sandara
Studijos
aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir
laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studijų programos yra dviejų rūšių:
universitetinės ir koleginės.
Studijos gali
būti trijų pakopų:
1) pirmoji –
profesinio bakalauro, bakalauro;
2) antroji –
magistrantūros;
3) trečioji –
doktorantūros.
Pirmosios
pakopos profesinio bakalauro studijų programas gali vykdyti kolegijos, o
pirmosios pakopos bakalauro – universitetai. Antrosios pakopos laipsnį
suteikiančias studijų programas gali vykdyti universitetai. Doktorantūrą gali
vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais.
4.
Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios,
apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas, jei tai numatyta kituose teisės
aktuose.
5.
Perkvalifikavimo, laipsnio nesuteikiančias studijų programas gali vykdyti
universitetai ir kolegijos teisės aktų nustatyta tvarka.
47
straipsnis. Studijų metai, formos ir studijų programos apimtis
Studijų metai
dalijami į semestrus ir atostogų laikotarpius. Studijų metų, semestrų
pradžią ir pabaigą, atostogų laikotarpius nustato aukštosios mokyklos senatas
(akademinė taryba). Vasaros metu studentams turi būti skiriamos ne trumpesnės
kaip vieno mėnesio nepertraukiamos atostogos.
2.
Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Nuolatinės ir ištęstinės studijų
formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Baigus skirtingų studijų
formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
Studijų
nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip
45 kreditai. Studijų ištęstine forma vienų metų apimtis turi būti ne didesnė
kaip 45 kreditai, o bendra studijų šia forma trukmė neturi būti daugiau kaip
pusantro karto ilgesnė negu nuolatinės formos studijos, šioms taikant 60
kreditų normą.
Pirmosios
pakopos koleginių ir universitetinių studijų programos apimtis yra ne mažesnė
kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų.
Vientisųjų
studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 300 ir ne didesnė kaip 360
kreditų. Pirmoji vientisųjų studijų programos dalis (240 kreditų) priskiriama
pirmosios pakopos studijoms, o likusi dalis priskiriama antrosios pakopos
studijoms.
6.
Magistrantūros studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 kreditų ir ne
didesnė kaip 120 kreditų.
Doktorantūros
apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė.
Studijų
programų, kai teikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, apimtį (trukmę)
nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos
kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Laipsnio nesuteikiančių studijų
(išskyrus rezidentūros studijas) programų apimtis yra ne mažesnė kaip 30
kreditų ir ne didesnė kaip 120 kreditų. Rezidentūros studijų programų apimtį
(trukmę) nustato Vyriausybė.
48
straipsnis. Laipsnį suteikiančių studijų programų ir doktorantūros reikalavimai
Pirmosios
pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams
studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini
savarankiškam darbui, formuoti. Universitetinių studijų programos yra labiau
orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir
aukščiausio lygio profesinius gebėjimus, o koleginių – į pasirengimą profesinei
veiklai. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų
programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties (krypčių) bakalauro
laipsnis arba bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija (šio įstatymo 51
straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais), baigusiems koleginių studijų
programas, – atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis arba
profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija (šio įstatymo 51
straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais).
2.
Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo
(meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių
gebėjimų. Magistrantūros studijos vyksta universitetuose, kuriuose
vykdoma studijų kryptį atitinkanti mokslo (meno) veikla. Asmenims, baigusiems
magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties
magistro laipsnis. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos teologijos studijų
programas, suderinus su Katalikų bažnyčios vadovybe, gali būti suteikiamas
teologijos licenciato laipsnis.
Bendruosius
ir specialiuosius reikalavimus (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų
srities aprašus) pirmosios pakopos, vientisųjų studijų ir magistrantūros
studijų programoms tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.
Trečiosios
pakopos studijos vykdomos mokslo ir meno doktorantūroje.
Mokslo
doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti
mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir
spręsti mokslo problemas. Doktorantūros teisę universitetams ir universitetams
kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį
atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, arba universitetams kartu su
užsienio mokslo ir studijų institucijomis suteikia Švietimo ir mokslo
ministerija. Teisė suteikiama remiantis į mokslo doktorantūrą pretenduojančių
institucijų atitinkamo mokslo krypties mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris
atliekamas Doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka. Doktorantūros nuostatus
tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Disertaciją apgynusiems
asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.
Meno
doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti,
interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros
teisę universitetams suteikia Švietimo ir mokslo ministerija. Teisė suteikiama
remiantis į meno doktorantūrą pretenduojančios institucijos meno ir mokslinės
veiklos lygio įvertinimu, kuris atliekamas Meno doktorantūros nuostatų
nustatyta tvarka. Meno doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė Lietuvos
mokslo tarybos teikimu. Meno projektą apgynusiems asmenims suteikiamas meno
daktaro laipsnis.
Aukštosios
mokyklos gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas
jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus
suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis
suteikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent dvi aukštosios
mokyklos, paprastai skirtingų šalių. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis
suteikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties
reikalavimų atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.
Bendruosius šių programų reikalavimus nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
Jeigu studijų
programoje numatyta studentų praktika, įmonė, įstaiga ar organizacija, kurioje
studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis
studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina
Švietimo ir mokslo ministerija. Už studentų praktikos organizavimą
atsakinga aukštoji mokykla.
Lietuvos
Respublikoje iki 2000 m. sausio 1 d. įgytų kvalifikacijų prilyginimą
kvalifikacijoms, įgyjamoms baigus atitinkamų pakopų studijas, ir pagal
vienpakopę aukštojo mokslo sistemą baigtų studijų prilyginimą atitinkamų pakopų
studijoms nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
49
straipsnis. Dėstomoji kalba
Valstybinėse
aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis
galima dėstyti šiais atvejais, kai:
1) studijų
programos turinys siejamas su kita kalba;
2) paskaitas
skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai;
3) studijos
vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus
suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma
kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne
lietuvių kalba, arba atitinka šio straipsnio 1 ar 2 punkte nustatytus atvejus;
4) studijos
vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų
atveju.
50
straipsnis. Dalinės studijos ir jų rezultatų įskaitymas
Dalinės
studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią
žinių bei gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.
Aukštosiose
mokyklose įskaitomi:
1) studentų
dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši
mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
2) Lietuvos
aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo
Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;
3) Lietuvos
aukštosios mokyklos studentų dalinių studijų pagal kitą tos pačios aukštosios
mokyklos studijų programą rezultatai.
Dalinių
studijų aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyta tvarka.
51 straipsnis. Aukštojo mokslo kvalifikacijos,
diplomai, diplomo priedėliai (priedai), pažymėjimai
Baigus
pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas,
išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo
priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, –
mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra
neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis
informaciją apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.
Baigus
laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išduodamas baigtas studijas
liudijantis pažymėjimas.
Aukštoji
mokykla gali suteikti kvalifikaciją, jeigu ji turi teisės aktų nustatytus
įgaliojimus.
Diplomų,
diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo,
gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.
5.
Kvalifikacinių laipsnių sąrašą bei studijų sričių ir krypčių, pagal kurias
vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą tvirtina Vyriausybė. Kai Lietuvos
aukštoji mokykla kartu su užsienio aukštąja mokykla vykdo jungtinę studijų
programą, gali būti suteikiamas ir kitas, nei įrašytas į sąrašą, kvalifikacinis
laipsnis. Teisę teikti tokį kvalifikacinį laipsnį aukštajai mokyklai Švietimo
ir mokslo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.
Užsienio
aukštosiose mokyklose įgytas išsilavinimas, aukštojo mokslo
kvalifikacija vertinami ir pripažįstami įstatymų ir Vyriausybės nustatyta
tvarka.
52
straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą
Į aukštosios
mokyklos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu
priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant
į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos
nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą
ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus
kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir
skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
Bendrą
studijų vietų skaičių nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes
užtikrinti studijų kokybę.
Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į
antrosios pakopos studijų programas priimami aukštosios mokyklos nustatyta
tvarka. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos
studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka Švietimo ir mokslo
ministerijos patvirtintus minimalius reikalavimus.
Asmenys,
stojantys studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų
dalykus (jų grupes), priimami aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ
53
straipsnis. Akademinė bendruomenė
Akademinę
bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo
darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.
Akademinės
bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:
1) minties,
išraiškos laisvę;
2) mokslo (meno)
ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią
pripažįstamus etikos principus;
3) apsaugą nuo
varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus
atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir
(arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas.
Akademinei
bendruomenei taip pat laiduojama:
1) kūrybos ir
intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose
ir tarptautinėse sutartyse;
2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;
3) nešališkas ir
viešas mokslo darbų recenzavimas.
Akademinė
bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos
kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus
rekomendacijas parengia ir tvirtina mokslo ir studijų institucijos.
54
straipsnis. Studento ir klausytojo statusas
Studentui
išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką
nustato Švietimo ir mokslo ministerija, o gamybą ir išdavimą organizuoja
Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
Studento ir
aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines
studijų sutarties sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi studentų atstovybių sąjungos (sąjungų)
siūlymus.
Klausytojo ir
aukštosios mokyklos santykiai įforminami sutartimi aukštosios mokyklos
nustatyta tvarka.
55
straipsnis. Studentų teisės ir pareigos
Studentai
turi teisę:
1) studijuoti
pagal pasirinktą studijų programą;
2) studijuoti
pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi aukštosios mokyklos nustatyta
tvarka;
3) studijuoti
pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus toje
pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
4) vertinti
studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;
5) rinktis
dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;
6) siūlyti savo
baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;
7) atsiskaityti
už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali
atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad
bus pasiekti numatyti tikslai;
8) kreiptis į
aukštosios mokyklos administraciją, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje
arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
9) kreiptis į
aukštosios mokyklos administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl interesų
pažeidimo;
10) aukštosios mokyklos
statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;
11) išeiti
akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso;
12) laisvai
reikšti savo mintis ir pažiūras;
13) dalyvauti
aukštosios mokyklos valdymo organuose;
14) rinkti
studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas asociacijas;
15) naudotis
įstatymų, aukštųjų mokyklų statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis kitomis
teisėmis.
2.
Studentas, neišlaikęs egzamino ar įskaitos, turi teisę šį
atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti aukštosios mokyklos nustatyta
tvarka. Ši tvarka turi būti priimta išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus.
Studentai
privalo:
1) uoliai
studijuoti;
2) laikytis
Akademinės etikos kodekso, kurį priima aukštoji mokykla;
3) laikytis šio
įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos
taisyklių.
Paskatų ir
nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji mokykla, įvertinusi studentų atstovybės siūlymus.
Valstybė
sudaro studentui, kuris mokosi kitoje vietoje nei jo nuolatinė gyvenamoji
vieta, sąlygas pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus
Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos
Respublikos piliečiams, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos
atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės įstatymo nustatyta
tvarka.
Aukštosios
mokyklos vadovas arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus,
skundus ar pranešimus dėl šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų
teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos
išnagrinėti ir raštu atsakyti.
Aukštojoje
mokykloje veikia ginčų nagrinėjimo komisija. Ši komisija sprendžia studentų ir
administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų
veikla. Į ginčų nagrinėjimo komisiją aukštosios mokyklos administracija ir
studentų atstovybė (jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas
(konferencija) skiria po vienodą skaičių įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo
komisijos sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato
aukštosios mokyklos statutas.
56
straipsnis. Studentų savivalda
Aukštosios
mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Studentų atstovybę
sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai.
Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Asociacijų įstatymu ir kitais
teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat aukštosios
mokyklos statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos)
patvirtintais studentų atstovybės įstatais.
Jei
aukštojoje mokykloje studentų atstovybės nėra, į aukštosios mokyklos visuotinį
studentų susirinkimą (konferenciją) aukštosios mokyklos fakultetų studentai
deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose
susirinkimuose (konferencijose).
Visuotinis
studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau
kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo
(konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsuoja daugiau kaip
pusė dalyvavusių studentų.
Studentų
atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į aukštosios
mokyklos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų
veikloje sprendžiamojo balso teise.
Studentų
atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš aukštosios mokyklos
ir jos padalinių visais studijų klausimais.
Aukštoji
mokykla aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę
ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti,
taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai.
Studentų
atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais
klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar
kartą apsvarstyti aukštosios mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus.
Studentų
atstovybė atsiskaito už aukštosios mokyklos skirtas lėšas aukštosios mokyklos
statuto ir studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.
57
straipsnis. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos)
Aukštųjų
mokyklų studentų atstovybės gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas
įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos
studentų atstovybės ir jų sąjunga (sąjungos) gali dalyvauti studentų
tarptautinių organizacijų veikloje.
Lietuvos
aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos) teikia siūlymus Seimui
ir Vyriausybei, organizuoja bendrus visos šalies studentų renginius,
koordinuoja aukštųjų mokyklų studentų atstovybių veiklą.
Lietuvos
studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) veiklai skiriama lėšų iš valstybės
biudžeto.
58
straipsnis. Dėstytojai
Aukštųjų
mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius,
asistentas.
2.
Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas.
Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti
studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę)
plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas
einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti
studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų
kryptis ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.
Docento
pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Akademinės tarybos
pritarimu į docento pareigas kolegijoje vieniems metams gali būti priimamas
asmuo, turintis didelę praktinę patirtį dėstomojo dalyko (dalykų) srityje ir
magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius
tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos
rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti
profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.
Į lektoriaus
pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip
magistro
kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.
Į asistento
pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro
kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams
darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų
ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Pastarasis
reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip
pat kolegijos asistentams.
6.
Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti
šio straipsnio 2–5 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir
dėstytojų atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla.
59
straipsnis. Mokslo darbuotojai
1.
Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys
vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo,
jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.
Vyriausiojo
mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo
darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir
eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
Vyresniojo
mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo
darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei,
kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.
Mokslo
darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti
mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti
šios veiklos rezultatus.
Jaunesniojo
mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro
kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją.
Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių
tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis
stoti į doktorantūrą.
Mokslo
darbuotojų, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, minimalius
kvalifikacinius pareigybių reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba.
Mokslininko
stažuotojo pareigas kitoje institucijoje, nei parengė daktaro disertaciją, gali
eiti asmuo, kuris apgynė daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki
skyrimo į šias pareigas dienos.
8.
Kvalifikacinius tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes,
reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti šio straipsnio 2–6 dalyse, ir
konkursų šioms pareigoms, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms
eiti, organizavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucijos.
9.
Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias
pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.
60
straipsnis. Administracija ir kiti darbuotojai
Mokslo ir
studijų institucijos turi turėti administraciją, būtiną institucijos ir
institucijos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat
administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų institucijos studijų, mokslinių
tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos
uždaviniams įgyvendinti.
2.
Administraciją sudaro mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, išskyrus
aukštųjų mokyklų akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių
sudėtį, ir mokslinių tyrimų institutų akademinių padalinių vadovus, kurie turi
teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems
darbuotojams. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (arba)
mokslinį darbą.
Mokslo ir studijų institucijų akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio
pagrindinė veikla yra studijų vykdymas ir (arba) moksliniai tyrimai ir
eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.
Kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojų
skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato mokslo ir studijų institucijos.
61 straipsnis.
Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai
Mokslo ir
studijų institucijos gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo
darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.
Kviestiniams
dėstytojams ir mokslo darbuotojams šiame įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas
tvarka netaikoma.
62
straipsnis. Asocijuotieji mokslininkai
Asocijuotojo
mokslininko statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senato (akademinės
tarybos) ar mokslinių tyrimų instituto mokslo tarybos sprendimu gali būti
suteikiamas toje institucijoje dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su
institucija ar institutu mokslinius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki
kadencijos pabaigos) dirbančiam kitur.
Asocijuotasis
mokslininkas, jeigu tam pritaria aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
ar mokslinių tyrimų instituto mokslo taryba, gali be konkurso grįžti į
ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į
kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur.
63
straipsnis. Profesoriai emeritai
Profesoriams,
aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, už
ypatingus nuopelnus mokslui ar menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė
taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą.
Profesoriui
emeritui aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos
dalyvauti aukštosios mokyklos mokslinėje ir kitoje veikloje.
Profesoriui
emeritui aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš aukštosios mokyklos lėšų
mokama aukštosios mokyklos tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito
mėnesinė išmoka.
64 straipsnis. Mokslo ir
studijų institucijų personalo teisės ir pareigos
Mokslo ir
studijų institucijų personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
1) pagal
kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir
studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
2) dalyvauti
konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;
3) gauti iš
valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia
informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama
teisės aktų nustatyta tvarka;
4) dalyvauti
svarstant savo institucijos statutą (įstatus, nuostatus) ir veiklos kryptis;
5) dalyvauti
įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose
užsienyje;
6) dirbti
savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;
7) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus.
Dėstytojai
kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo
pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir pedagoginei
kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo
užmokestis.
Mokslo ir
studijų institucijų personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo:
1) laikytis
Akademinės etikos kodekso;
2) atlikti kitas
savo institucijos statute (įstatuose, nuostatuose) ir darbo sutartyse
nustatytas pareigas.
65 straipsnis. Priėmimas į mokslo ir studijų
institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas
Į mokslo
ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus
stažuotojus ir asmenis, nurodytus 61 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje,
pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursų
aukštosios mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo
tvarką nustato aukštoji mokykla, o mokslinių tyrimų instituto – mokslinių
tyrimų institutas.
Į mokslininkų
stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau
kaip 2 metams. Šis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęstas
dar vieniems metams.
Likus ne
mažiau kaip 3 mėnesiams iki mokslo ir studijų institucijų dėstytojo ir mokslo
darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms
eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie
konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas institucijos ir Lietuvos mokslo
tarybos tinklalapiuose ir šalies, ir, jeigu tikslinga, – tarptautinėse
visuomenės informavimo priemonėse.
4.
Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar
mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms
pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai mokslo ir studijų
institucijų nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes
dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
Kandidatus
dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti
vertina priėmimo komisija, sudaroma mokslo ir studijų institucijų nustatyta
tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 priėmimo komisijos narių sudaro šioje mokslo ir
studijų institucijoje nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo
darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent
vienas tarptautinis ekspertas.
Mokslo ir
studijų institucijų dėstytojams ir mokslo darbuotojams institucijų tarybų
nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija.
66
straipsnis. Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos
Studentai,
dėstytojai, mokslininkai ir tyrėjai turi teisę Asociacijų įstatymo
nustatyta tvarka jungtis į sąjungas ir kitas asociacijas.
Lietuvos
mokslų akademija yra valstybės biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius
Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvos
mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą
tvirtina Seimas.
Lietuvių
katalikų mokslo akademija jungia žymiausius katalikiškos orientacijos Lietuvos,
išeivijos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvių
katalikų mokslo akademija veikia pagal savo įstatus.
Studentų
sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos,
studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus
ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais
tikslais, gali gauti valstybės biudžeto lėšų Lietuvos mokslo tarybos nustatyta
tvarka.
VII SKYRIUS
MOKSLO IR
STUDIJŲ FINANSAVIMAS
67 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų lėšos
Mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms
mokslo ir studijų institucijoms;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka mokslo ir studijų institucijoms
skiriamos valstybės biudžeto lėšos studijoms;
3) valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų
projektų lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
4) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš
ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
5) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų
finansavimas;
6) valstybės fondų lėšos;
7) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
8) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
9) kitos teisėtai gautos lėšos.
Valstybės biudžeto asignavimai kiekvienam valstybiniam
universitetui ir valstybiniam mokslinių tyrimų institutui skiriami atskira
eilute. Valstybinės kolegijos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba
įstaigoms, vykdančioms jų steigėjo funkcijas, skirtų valstybės biudžeto
asignavimų.
68 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos
Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto
bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei)
plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
2) administravimui ir ūkiui;
3) kitoms reikmėms.
Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams,
eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti
valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta
tvarka pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) veiklos
vertinimo rezultatus.
69 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšos studijoms
Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose
apmokėti;
2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės
nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti
šio įstatymo 71 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) tiksliniam studijų finansavimui;
4) valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms;
5) socialinėms stipendijoms ir kitai paramai.
(Neteko galios nuo 2012-01-28)
Mokslinių tyrimų institutams ir kitoms institucijoms, kartu su
valstybiniais universitetais rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti
specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu,
skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-12-22,
Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)
Nr.
XI-1920,
2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)
70
straipsnis. Studijų kainos valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėjimas
*1. Pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal
pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tenka stojantiesiems pagal jų
gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus
rezultatus bei specialiuosius gebėjimus. Geriausiai vidurinio ugdymo programą
baigusiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
**2. Valstybės finansuojamos studijų vietos pagal pirmosios pakopos ir
vientisųjų studijų programas aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausiai
vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų
mokyklų, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto kiekvienai studijų
sričiai. Finansavimo paskirstymą studijų sritims nustato Vyriausybė,
atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir
valstybės finansines galimybes.
Preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir
vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių kiekvienoje iš
studijų sričių arba studijų krypčių grupių ne vėliau kaip iki kiekvienų metų
vasario 16 dienos skelbia Švietimo ir mokslo ministerija.
Į valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios pakopos ir
vientisųjų studijų programas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi
rezultatai yra ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti
minimalūs rodikliai.
Galutinį valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų
studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių ir jų pasiskirstymą tarp
aukštųjų mokyklų ir studijų sričių tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, kai
yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų
sutartys.
6.
Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas nuolatinės formos studijų vietų, į
kurias priimamų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas apmokamos
valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka per visą
nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias
priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius
aukštojoje mokykloje išlieka per laikotarpį, iki pusantro karto ilgesnį negu
atitinkamoms nuolatinės formos studijoms nustatytas studijų laikotarpis,
išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai asmuo
pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba
nutraukia studijas ir kai valstybės
finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 14 dalyje nustatyta
tvarka, valstybės finansavimas studijų vietai išlieka aukštajai mokyklai
iki biudžetinių metų pabaigos.
Asmuo, kurio
pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po
aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu
studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka
valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų
rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu
aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso
studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės
finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą
studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą
užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.
Pastaba 70
straipsnio 7 dalies nuostatos taikomos ir asmenims, kurių pirmosios pakopos ar
vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie į aukštąsias
mokyklas priimti iki įstatymo (Nr. XI-1920) įsigaliojimo,
bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d., jeigu jų studijų sutartyse nėra
numatyta kitokia studijų rezultatų palyginimo tvarka.
Asmuo, kurio studijos yra
valstybės finansuojamos, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę keisti studijų
programą toje pačioje studijų srityje, neprarasdamas likusios
valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos
norminė studijų kaina.
Valstybės finansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir
laipsnio nesuteikiančių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių
pagal konkrečias studijų kryptis kiekvienais metais iki kovo 11 dienos nustato
Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros
poreikius ir valstybės finansines galimybes. Universitetams antrosios pakopos
ir laipsnio nesuteikiančias studijų vietas Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal jų mokslo (meno) veiklos rezultatus ir (arba) stojančiųjų į
pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar
mokslo kryptį. Doktorantūros vietas mokslo ir studijų institucijoms Švietimo ir
mokslo ministerija paskirsto pagal mokslo (meno) veiklos ir doktorantūros
rezultatus.
Valstybė finansuoja studijuojančiųjų valstybės finansuojamose
studijų vietose studijų kainą šio įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka.
Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės
finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės
finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios
mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų
kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų
dalį.
Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų
konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarką
nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje
vietoje studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio
8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios
mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje
tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis
asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje).
*Pastaba.
*Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m.
balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 70 straipsnio 1
dalis tiek, kiek joje Švietimo ir mokslo ministerijai nenustatytas išankstinio
paskelbimo geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo
tvarkos terminas, kuris būtų pakankamas konstitucinei teisei į nemokamą mokslą
valstybinėse aukštosiose mokyklose veiksmingai įgyvendinti, taip pat tiek, kiek
joje nenustatyta Švietimo ir mokslo ministerijos bei aukštųjų mokyklų pareiga
derinti priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios
pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygas, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 dalies
nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose
laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
**Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30
d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 70 straipsnio 2 dalis tiek,
kiek joje nenustatyta, kad paskirstant aukštosioms mokykloms valstybės
finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų
programas turi būti atsižvelgiama į valstybinių aukštųjų mokyklų galimybes
patenkinti valstybės nustatytą poreikį parengti atitinkamų sričių (krypčių)
specialistų ir kad geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų
pasirenkamoms nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės finansuojamos
studijų vietos gali atitekti tik tais atvejais, kai atitinkamų sričių (krypčių)
specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse
aukštosiose mokyklose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams
valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam
teisinės valstybės principui.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-12-22,
Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1920,
2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)
71 straipsnis. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimas
Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu
daliai valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų
vietose geriausiai pirmuosius dvejus metus
(ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų metus
baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina
(kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Po pirmųjų dvejų studijų
metų (ištęstinių studijų atveju – baigus pusę
studijų programos) kompensuojama per atitinkamą laikotarpį asmens sumokėta studijų
kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Baigus studijas,
kompensuojama nuo trečiųjų studijų metų iki pirmosios pakopos ar vientisųjų
studijų pabaigos (ištęstinių studijų atveju – už antrąją pusę
studijų programos) sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė
studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne
didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios
mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai pirmuosius dvejus
(ištęstinių studijų atveju – pusę studijų
programos) ir likusius studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų
kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.
Geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar
likusius studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1
dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip
norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų
kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos studijų krypties valstybės
finansuojamas vietas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų,
kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina,
skaičius yra ne didesnis kaip 10 procentų valstybės finansuojamose pirmosios
pakopos ar vientisųjų studijų vietose tais metais pirmuosius dvejus studijų
metus (ištęstinių studijų atveju – pusę
studijų programos) ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų
skaičiaus.
72 straipsnis. Atvejai, kai
valstybės finansavimas studijoms neskiriamas ir studijų kaina nekompensuojama
Teisės šio įstatymo 70 ir 71 straipsniuose nustatyta tvarka į
valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi:
1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba
žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų
programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus Vyriausybės
nustatytus atvejus;
2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos
pačios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio
nesuteikiančias studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių
studijų programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją
ir kitas studijų programas);
3) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje
nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos
ekonominės erdvės valstybių piliečius, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;
4) kitais Vyriausybės nustatytais atvejais.
Už studijas studijų kainą, proporcingą dalyko (modulio)
apimčiai, moka:
1) asmenys, studijuojantys pagal neformaliojo švietimo programas;
2) asmenys, kartojantys studijų programos atskirus dalykus.
73 straipsnis. Tikslinis studijų finansavimas
Valstybės biudžeto lėšos Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka konkurso būdu gali būti skiriamos mokslo ir studijų
institucijoms studijų programoms įgyvendinti, atsižvelgiant į būtiniausius
valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, jeigu jų negalima
patenkinti kitais šiame įstatyme nustatytais būdais. Tikslinio studijų
finansavimo pagal studijų kryptis ar studijų programas vietų skaičių Švietimo
ir mokslo ministerija skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki balandžio
15 dienos.
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka gali būti
papildomai finansuojami išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų,
vaikaičių, provaikaičių studijos. Išeivija laikomi Lietuvos Respublikos
piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių
piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvių kilmės užsieniečiu
laikomas užsienietis, kurio bent vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis
ir kuris save pripažįsta lietuviu.
74 straipsnis. Valstybės
paskolos ir valstybės remiamos paskolos
Studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas
paskolas:
1) studijų kainai sumokėti;
2) gyvenimo išlaidoms;
3) dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.
Valstybės paskoloms arba valstybės
remiamoms paskoloms teikti ir jų administravimo išlaidoms padengti
gali būti naudojami Valstybiniam studijų fondui šiam tikslui skirti valstybės biudžeto asignavimai, lėšos, sukauptos
iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių, paramos, taip pat
privačių ūkio subjektų ir kitos lėšos. Valstybės paskolų arba valstybės remiamų
paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato
Vyriausybė.
Valstybės remiamų paskolų limitas nustatomas Lietuvos
Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
75 straipsnis. Stipendijos ir kita parama studentams
Studentams gali būti mokamos socialinės ir skatinamosios
stipendijos.
Aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų
studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali
būti mokamos socialinės stipendijos.
Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš
aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus
akademinius laimėjimus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų
fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų senatų
(akademinių tarybų) nustatyta tvarka, suderinta studentų atstovybės.
Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų
aukštųjų mokyklų studentams gali būti teikiama ir kita parama.
Aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą paramą.
Valstybės paramos studijoms užsienyje, taip pat paramos
aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal laipsnio
nesuteikiančias studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose
studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, teikimo tvarkos aprašą tvirtina
Vyriausybė.
76 straipsnis. Studijų kaina
Studijų kainą nustato aukštoji mokykla. Studijų kaina nurodoma
priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse.
Studijų kaina valstybinėse aukštosiose mokyklose nustatoma
atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Tais
atvejais, kai valstybinėse aukštosiose mokyklose apskaičiuojama
studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijų kaina, į ją
gali būti papildomai įskaičiuojamos studijų kokybei užtikrinti būtinos
išlaidos, nenurodytos šio straipsnio 3 dalyje.
Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms
vykdyti, tai yra:
1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų
darbo užmokesčiui;
2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti;
3) studentams skatinti.
Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuojama norminė atitinkamos
studijų krypties arba studijų programų grupės studijų kaina, apimanti šio
straipsnio 3 dalyje nurodytas studijų išlaidas. Normines atitinkamais metais
priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 dienos
tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Tais atvejais, kai aukštosios mokyklos
nustatyta studijų kaina neviršija norminės studijų kainos, valstybės biudžeto lėšomis
apmokama aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina. Tais atvejais, kai
aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą,
valstybės biudžeto lėšomis apmokama norminė studijų kaina.
Asmenys, studijuojantys valstybinių aukštųjų mokyklų valstybės
finansuojamose studijų vietose, valstybinei aukštajai mokyklai neturi mokėti
jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų, išskyrus
šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Studijų kainą arba jos dalį už valstybės nefinansuojamose
studijų vietose studijuojančius asmenis gali apmokėti studijuojančiojo
darbdaviai, aukštoji mokykla, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.
77 straipsnis. Valstybinis
mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir meno
veiklos finansavimas
Moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė)
plėtra ir meno veikla finansuojami:
1) iš valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, skirtų
moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno
veiklai;
2) pagal nacionalines mokslo ir nacionalines kompleksines
programas;
3) pagal kitas konkursines mokslo programas.
Konkursinės mokslo programos – mokslinių tyrimų,
eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų priemonių visuma, kurios
rezultatai yra naujos mokslo žinios ir technologijos, mokslinių tyrimų,
eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros infrastruktūra, aukštesnė
tyrėjų kompetencija ir kiti dalykai, būtini valstybei ir visuomenei aktualioms
problemoms spręsti. Konkursinės mokslo programos įgyvendinamos konkursiniu būdu
finansuojamų projektų forma.
Nacionalinės mokslo programos – konkursinės mokslo programos,
sudarančios sąlygas spręsti valstybei ir visuomenei svarbias problemas ir
didinti Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą. Nacionalinių mokslo
programų tikslas – sutelkti Lietuvos mokslo potencialą ir finansinius
išteklius, inicijuoti tam tikrai problemai spręsti būtinus naujus ir
koordinuoti jau vykdomus mokslinius tyrimus. Nacionalinių mokslo programų
nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Nacionalinės
kompleksinės programos – konkurso būdu atrinktos projektų grupės, kurių tikslai
ir uždaviniai orientuoti į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą,
mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros vykdymą,
bendrosios infrastruktūros kūrimą, mokslo ir verslo saitų stiprinimą
konkrečiuose ūkio subsektoriuose (verslo segmentuose).
Kitos konkursinės mokslo programos inicijuojamos ir
įgyvendinamos šias programas administruojančios institucijos nustatyta tvarka.
Pareiškėjai konkuruoja dėl programinio konkursinio finansavimo
teikdami paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį konkrečių mokslinių
tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektų keliamiems tikslams,
aktualumo, kompetencijos, kokybės ir kitiems nustatytiems kriterijams.
Programinį konkursinį finansavimą administruoja Lietuvos mokslo
taryba ir Vyriausybės arba Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos
institucijos.
Su konkursinėmis mokslo programomis susiję Lietuvos ūkio,
kultūros, socialinės, sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos, kitų sričių
moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra, specialistų
rengimas ir kitos veiklos sritys finansuojami iš tvirtinant šias programas joms
numatomų lėšų, kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo
ir studijų institucijos, verslo subjektai.
Dėstytojai, mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali gauti
valstybės paramą mokslinėms stažuotėms, taip pat paramą dalyvauti mokslinėse
konferencijose užsienyje, dėstyti užsienio mokslo ir studijų institucijose. Šią
paramą administruoja Lietuvos mokslo taryba savo nustatyta tvarka. Valstybės paramą
taip pat gali teikti ir kitos valstybės institucijos.
Dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams, vykstantiems į mokslines
stažuotes užsienyje pagal tarptautines sutartis, valstybės parama skiriama
Vyriausybės nustatyta tvarka.
78 straipsnis. Mokslo ir
studijų institucijų buhalterinė apskaita, atskaitomybė ir auditas
Valstybinių mokslo ir studijų institucijų buhalterinę apskaitą,
jos organizavimą ir tvarkymą, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymą
nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
2.
Valstybinių biudžetinių mokslinių tyrimų institutų pajamos, gautos iš mokslo,
ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas,
tačiau teisės aktų nustatyta tvarka naudojamos pagal specialiąsias programas
valstybinių mokslo institucijų įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams
įgyvendinti.
Pagal
patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas turi būti traukiamas į apskaitą
atskirai nuo kito valstybinės aukštosios mokyklos turto.
Valstybinės mokslo ir studijų institucijos kiekvienais metais
(ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo
ministerijai ir steigėjui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia
metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.
Valstybės
kontrolė atlieka valstybinių mokslo ir studijų institucijų auditą teisės aktų nustatyta
tvarka. Prireikus Švietimo ir mokslo ministerija arba steigėjas gali inicijuoti
valstybinių mokslo ir studijų institucijų finansinių ataskaitų auditą.
VIII SKYRIUS
VALSTYBINIŲ
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO
79 straipsnis. Valstybinių aukštųjų
mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai ir valstybinių
aukštųjų mokyklų teritorijos ir pastatų neliečiamumas
1.
Valstybinės aukštosios mokyklos, turtą valdydamos, naudodamos ir disponuodamos
juo, vadovaujasi šiais principais:
1)
visuomeninės naudos. Šis principas reiškia, kad turtas turi būti valdomas,
naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant ugdyti išsilavinusią,
mokslui, kultūros vertybėms ir naujausioms technologijoms imlią asmenybę ir visuomenę,
laisvai kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias ir kultūros vertybes, puoselėti
civilizacinę Lietuvos tapatybę;
2)
efektyvumo. Šis principas reiškia, kad valstybinė aukštoji mokykla, turtą
valdydama, naudodama ir disponuodama juo, turi siekti didžiausios naudos
visuomenei;
3)
racionalumo. Šis principas reiškia, kad turtas turi būti tausojamas ir
protingai, tikslingai, tinkamai tvarkomas;
4)
atskaitingumo visuomenei. Šis principas reiškia, kad valstybinės aukštosios
mokyklos, įgyvendindamos joms Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamą
autonomiją, kultūros, mokslo, tyrinėjimo, dėstymo laisvę ir savarankiškai
tvarkydamos joms patikėtą turtą, yra atskaitingos visuomenei už valdomo,
naudojamo ir disponuojamo turto kiekybinius ir kokybinius pokyčius;
5)
ūkinės veiklos autonomijos. Šis principas reiškia, kad valstybinei aukštajai
mokyklai suteikiama ūkinės veiklos laisvė, siejama su jos atsakomybe už
aukštosios mokyklos misijos įgyvendinimą.
2.
Valstybinės aukštosios mokyklos naudojasi savo teritorijos ir pastatų
neliečiamumo teise. Keisti valstybinės aukštosios mokyklos teritorijos ribas ar
valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi valstybinės
aukštosios mokyklos tarybos nuomonę. Jei valstybinio universiteto taryba
nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti
Seimas.
80 straipsnis. Valstybės turto perdavimas
pagal patikėjimo sutartis valstybinėms aukštosioms mokykloms
1.
Valstybinėms aukštosioms mokykloms valstybė jai nuosavybės teise priklausantį
ilgalaikį materialųjį turtą gali perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo
sutartį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus šiame skyriuje nustatytas
išimtis.
2.
Valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam negu 20 metų
terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė.
3.
Valstybės turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso 6.967
straipsnyje nurodytais atvejais ir reorganizavimo atveju.
Valstybės
turto patikėjimo sutartyje, be kitų Civilinio kodekso 6.959 straipsnyje
nurodytų sąlygų, turi būti numatyta pareiga, kad valstybinė aukštoji mokykla
privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos viešai paskelbti
praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
ataskaitą valstybinės aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje.
Pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą
valstybinė aukštoji mokykla gali išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti
panaudos pagrindais, jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai
būtina valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti.
Į valstybės
turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas
pagal valstybinės aukštosios mokyklos prievoles, įskaitant prievoles,
atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.
81 straipsnis. Valstybinių aukštųjų
mokyklų turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nuosavybės teise
1.
Turtas, kurį valstybinės aukštosios mokyklos valdo, naudoja ir kuriuo
disponuoja nuosavybės teise, yra:
1) valstybės
investuotas turtas;
2)
pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės,
mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
3)
lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Labdaros ir paramos
įstatymą;
4)
kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;
5)
iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šios dalies 2–4 punktuose numatytų lėšų įgytas
turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą,
valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
6)
dovanotas turtas;
7)
paveldėtas turtas;
8)
turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar
meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų,
dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų
intelektinės nuosavybės objektų);
9)
pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šios dalies 1–8
punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir disponuojant jais.
2.
Valdydamos, naudodamos šio straipsnio 1 dalyje numatytą turtą ir disponuodamos
juo, valstybinės aukštosios mokyklos gali sudaryti tik tokius civilinius
sandorius, kurie neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
82 straipsnis. Teisės, atsirandančios iš
intelektinės veiklos rezultatų
Valstybinėms aukštosioms mokykloms
nuosavybės teise priklauso turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės
veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių
objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių
topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų), įgytų pagal sutartį ar
įstatymų nustatyta tvarka.
Apie savo intelektinės veiklos
rezultatus, kurie buvo sukurti valstybinėje aukštojoje mokykloje naudojantis
jos patirtimi arba technologija ir (arba) įranga ir (arba) atliekant mokslo
tiriamąjį darbą vykdant darbo funkcijas, asmuo privalo pranešti valstybinei
aukštajai mokyklai jos nustatyta tvarka. Turtinių teisių perdavimo aukštajai
mokyklai ar suteikimo jomis naudotis klausimai reglamentuojami įstatymų ir
(arba) sutarčių nustatyta tvarka.
Ne mažiau kaip 1/3 pelno, gauto už
intelektinės veiklos rezultatų, sukurtų valstybinės aukštosios mokyklos
darbuotojams atliekant mokslo tiriamąjį darbą vykdant darbo funkcijas ir doktorantams
atliekant mokslo tiriamąjį darbą, komercinį panaudojimą, turi būti skiriama
autoriui (bendraautoriams), jeigu darbo ar kitoje valstybinės aukštosios
mokyklos ir darbuotojo (doktoranto) sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip.
4.
Valstybinės aukštosios mokyklos, bendradarbiaudamos mokslinių tyrimų ir (arba)
eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros srityje su kitomis įstaigomis,
įmonėmis ir organizacijomis, intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir
disponavimo ja sąlygas nustato sutartyje.
83 straipsnis. Disponavimo valstybinių
aukštųjų mokyklų nuosavybės teise valdomu ir naudojamu turtu ribojimai
Sandoriai,
kurių pagrindu trečiųjų asmenų nuosavybėn perleidžiamas valstybinės aukštosios
mokyklos nekilnojamasis turtas, sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis,
nustatytomis pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gavus Vyriausybės
arba jos įgaliotos institucijos sutikimą Vyriausybės nustatyta tvarka.
2.
Valstybinės aukštosios mokyklos neturi teisės investuoti į neribotos civilinės
atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti. Ribotos civilinės atsakomybės
juridinius asmenis valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti ir į juos
investuoti aukštosios mokyklos tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka tik tuo
atveju, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su valstybinės
aukštosios mokyklos vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir
būtinas šiems tikslams pasiekti.
3.
Valstybinėms aukštosioms mokykloms draudžiama jų valdomu turtu užtikrinti
trečiųjų asmenų prievoles.
4.
Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti
paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus
įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos
atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms
skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi
limitą valstybinėms aukštosioms mokykloms. Valstybinės aukštosios mokyklos už
prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai
jos nustatyta tvarka. Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip
20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių
įsipareigojimų laikymąsi. Nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriams turi būti
gautas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės
nustatyta tvarka.
IX SKYRIUS
MOKSLINIŲ
TYRIMŲ ĮSTAIGŲ VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS PEREINAMUOJU LAIKOTARPIU
84
straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų tipai ir veiklos pagrindai
1.
Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų tipai:
1)
valstybės mokslo institutas;
2)
universiteto mokslo institutas;
3)
valstybės mokslo įstaiga.
2.
Mokslinių tyrimų įstaigos vykdo valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius
steigėjo (juridinio asmens dalyvių susirinkimo) nustatytos krypties mokslinius
tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą.
3.
Mokslinių tyrimų įstaigos gali būti valstybės ir nevalstybinės. Valstybės
mokslinių tyrimų įstaigų steigėja yra Vyriausybė. Nevalstybinių mokslinių
tyrimų įstaigų steigėjai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, išskyrus
valstybės ir savivaldybių įstaigas, taip pat Europos
Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą
pasirašiusiose valstybėse įsisteigusių įmonių filialus Lietuvoje.
4.
Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos yra viešieji juridiniai asmenys, veikiantys
kaip biudžetinės arba viešosios įstaigos.
5.
Nevalstybinės mokslinių tyrimų įstaigos gali būti viešieji arba privatūs
juridiniai asmenys. Jos steigiamos steigėjų (juridinio asmens dalyvių) mokslo
uždaviniams spręsti.
85
straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų teisės ir pareigos
1.
Mokslinių tyrimų įstaigos turi teisę:
1)
vadovaudamosi įstatymais ir kitais teisės aktais, nusistatyti struktūrą, vidaus
darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo
sąlygas;
2)
atlikdamos savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio
įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;
3) leisti
mokslo ir kitą literatūrą, taip pat pasirinkti mokslo leidinius, kitus skelbimo
būdus savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros
rezultatams skelbti;
4)
kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus;
5)
skatinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros
rezultatų panaudojimą ūkio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;
6) turtą
valdyti, naudoti ir disponuoti juo teisės aktų nustatyta tvarka;
7)
atlikti ekspertizes, teikti mokslines konsultacijas ir kitas paslaugas mokslo
ir technologijų srityse;
8) teisės aktų
nustatyta tvarka įgyti kitų teisių ir pareigų.
2.
Mokslinių tyrimų įstaigos privalo:
1)
užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;
2)
steigėjo ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti steigėjus
(juridinio asmens dalyvius) ir visuomenę apie mokslinės veiklos kokybės
užtikrinimo priemones, savo finansinę ir ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą;
3)
laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją
(statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų
sistemos valdymui ir stebėsenai;
4) vykdyti kitas
teisės aktų nustatytas prievoles.
86
straipsnis. Valstybės mokslo institutas
Valstybės
mokslo institutas - mokslinių
tyrimų įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra Lietuvos ūkiui ir kultūrai svarbūs
ilgalaikiai tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai,
kuriems reikia specializuotų mokslininkų grupių.
2.
Pagrindiniai valstybės mokslo instituto tikslai:
1)
vykdyti šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam
tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę,
kultūrinę) plėtrą;
2)
bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių
tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros užsakomuosius
darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;
3) kartu
su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus,
užtikrinti tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją;
4)
skleisti visuomenei mokslo žinias, diegti jas į kultūrą ir švietimą, socialinę
ir ūkinę veiklą, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos
kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo.
87
straipsnis. Universiteto mokslo institutas
1.
Universiteto mokslo institutas -
mokslinių tyrimų įstaiga, atliekanti universiteto iškeltus tikslus ir misiją
atitinkančios (atitinkančių) tam tikros krypties (tam tikrų krypčių) mokslinius
tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikianti
mokslinę bazę universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti,
dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.
Pagrindiniai
universiteto mokslo instituto tikslai:
1)
vykdyti šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam
tikros krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę,
kultūrinę) plėtrą;
2)
kartu su universitetu rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus,
atsižvelgiant į naujausius mokslo laimėjimus ir šalies ūkio poreikius;
3)
sudaryti sąlygas studentų studijoms, dėstytojų ir kitų specialistų
kvalifikacijai kelti.
88
straipsnis. Valstybės mokslo įstaiga
1.
Valstybės mokslo įstaiga - mokslinių
tyrimų įstaiga, atliekanti atitinkamos ūkio ar kultūros srities plėtrai
svarbius taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės (socialinės,
kultūrinės) plėtros darbus ir (arba) plėtojanti eksperimentinę gamybą.
Pagrindiniai
valstybės mokslo įstaigos tikslai:
1)
vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę,
kultūrinę) plėtrą, mokymą, kurti konkrečios steigėjui (juridinio asmens
dalyviams) ar steigėjo funkcijas atliekančiai institucijai aktualios mokslinių
tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros krypties metodikas;
2)
skleisti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros
rezultatus ir prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos
kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo.
89
straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigos valdymo organai
1.
Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos (išskyrus valstybės mokslo įstaigą) valdymo
organai yra mokslinių tyrimų įstaigos taryba ir mokslinių tyrimų įstaigos
direktorius.
2.
Valstybės mokslo įstaigų ir nevalstybinių mokslinių tyrimų įstaigų valdymą
reglamentuoja jų steigimo dokumentai.
90 straipsnis. Valstybės mokslo
instituto ir universiteto mokslo instituto taryba
1.
Valstybės mokslo instituto ir universiteto mokslo instituto valdymo organas yra
taryba.
2.
Taryba atlieka šias funkcijas:
1)
tvirtina perspektyvinį instituto veiklos planą;
2)
tvirtina instituto struktūrą ir jos pakeitimus;
3)
tvirtina instituto metines veiklos ataskaitas, organizuoja veiklos nuolatinę
kvalifikacinę analizę ir vertina, kaip institutas įgyvendina savo tikslus,
uždavinius ir paskirtį valstybėje;
4)
nustato instituto mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti
organizavimo tvarką;
5)
svarsto instituto pajamų ir išlaidų sąmatą, jos įvykdymo apyskaitą, kitus
mokslinę veiklą ir vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus;
6)
atlieka kitas įstatuose nustatytas funkcijas.
3.
Du trečdalius tarybos narių renka valstybės mokslo instituto mokslininkai ir
trečdalį narių deleguoja steigėjas arba jo įgaliota institucija. Vyriausybė
gali nustatyti ir kitokį valstybės mokslo instituto mokslininkų išrinktų ir
steigėjo paskirtų tarybos narių santykį, be to, ji gali nustatyti, kad į
valstybės mokslo instituto tarybą įtraukiami ir suinteresuotų institucijų,
įstaigų bei organizacijų atstovai.
4.
Du trečdalius universiteto mokslo instituto tarybos narių sudaro universiteto
mokslo instituto mokslininkų išrinkti nariai, vieną trečdalį – universiteto
senato paskirti nariai. Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį universiteto mokslo
instituto mokslininkų išrinktų ir universiteto senato paskirtų universiteto
mokslo instituto tarybos narių santykį, be to, Vyriausybė taip pat gali
nustatyti, kokia tvarka į universiteto mokslo instituto tarybą įtraukiami
suinteresuotų institucijų, įstaigų bei organizacijų atstovai.
5.
Valstybės mokslo instituto ir universiteto mokslo instituto direktorius yra
tarybos narys pagal pareigas, bet negali būti jos pirmininkas.
91
straipsnis. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktorius
1.
Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktorius yra valstybės mokslinių tyrimų
įstaigos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.
Direktorius atlieka įstatų ir teisės aktų nustatytas įstaigos vadovo funkcijas.
2.
Valstybės mokslo instituto tarybos viešo konkurso būdu slaptu balsavimu
išrinktą valstybės mokslo instituto direktorių tarybos teikimu skiria į
pareigas ir iš jų atleidžia švietimo ir mokslo ministras.
3.
Universiteto mokslo instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų
kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu
slaptu balsavimu renka komisija; šią komisiją sudaro po lygiai atstovų iš
universiteto mokslo instituto tarybos ir universiteto senato bei vienas
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. Konkurso rengimo ir komisijos
sudarymo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Su išrinktu
universiteto mokslo instituto direktoriumi universiteto rektorius sudaro
terminuotą darbo sutartį.
4.
Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktoriumi gali būti asmuo, turintis
mokslo laipsnį ir vadybinės patirties.
5.
Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats
asmuo mokslinių tyrimų įstaigos direktoriaus pareigas gali eiti ne ilgiau kaip
dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo jo paskutinės
kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
92
straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų finansavimas
Valstybės biudžeto asignavimai kiekvienam valstybės mokslo
institutui ir universiteto mokslo institutui skiriami atskira eilute.
Valstybės mokslo įstaigos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba
įstaigoms, vykdančioms atitinkamų valstybės mokslo įstaigų steigėjo funkcijas,
skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
93
straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija, kitos institucijos, nurodytos šiame įstatyme, parengia ir
patvirtina teisės aktus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
Įsigaliojus šiam įstatymui,
universitetai negali priimti asmenų į kolegines, o kolegijos – į universitetines
studijas.
3.
Valstybinės aukštosios mokyklos, įsteigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo,
laikomos turinčiomis teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
Šioms valstybinėms aukštosioms mokykloms per 6 mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo išduodami leidimai vykdyti studijas ir su studijomis susijusią
veiklą.
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija mokslinių tyrimų
įstaigų pertvarką organizuoja iki 2010 m. sausio 1 d.
Kvalifikacija, įgyta baigus
neuniversitetinių studijų programą, prilyginama kvalifikacijai, įgytai baigus
koleginių studijų programą. Specialiųjų
profesinių studijų prilyginimą atitinkamoms studijoms pagal šiuo įstatymu
patvirtintą studijų sistemos sandarą nustato Vyriausybė.
6.
Iki 2010 m sausio 1 d. universitetai kartu su valstybės mokslo institutais ar
universiteto mokslo institutais turi teisę vykdyti doktorantūrą.
7.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka suderintoms ir
paskelbtoms studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygoms netaikoma
šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų
kryptis sąrašo ir konkursinio balo sudarymo principų, mažiausio stojamojo balo
ir kitų kriterijų nustatymo ir skelbimo tvarka.
Valstybinės
aukštosios mokyklos privalo būti pertvarkytos iš biudžetinių įstaigų į
viešąsias įstaigas iki 2011 m. gruodžio 31 d.
9.
Studijų programos, įvertintos ir įregistruotos Studijų ir mokymo programų
registre iki šio įstatymo įsigaliojimo, Studijų kokybės vertinimo centro turi būti akredituotos iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Studijų ir mokymo programų registre įregistruotos, tačiau išoriškai
nevertintos studijų programos turi būti įvertintos iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Asmenims,
priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, aukštosios
mokyklos turi sudaryti sąlygas baigti studijas.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo Studijų ir mokymo
programų registre įregistruotos specialiųjų profesinių studijų programos,
skirtos mokytojo kvalifikacijai įgyti, prilyginamos laipsnio nesuteikiančioms
studijų programoms, skirtoms mokytojo kvalifikacijai įgyti.
12.
Valstybinių kolegijų tarybos iki Vyriausybės nustatytos datos parengia šio
įstatymo nuostatas įgyvendinančius kolegijų statutų pakeitimo projektus ir
pateikia juos Vyriausybei.
Valstybinės aukštosios mokyklos teisinės formos
pakeitimas neturi įtakos valstybinės žemės panaudos sutartims, sudarytoms iki
valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkymo iš biudžetinės įstaigos į viešąją
įstaigą pabaigos.
Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo šio
įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sudaroma Studijų kokybės
vertinimo centro taryba.
Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo
įvertinami ir prireikus pakeičiami Aukštojo mokslo tarybos nuostatai.
Per 10 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo
įvertinamas ir prireikus pakeičiamas Lietuvos mokslų akademijos statutas.
94 straipsnis. Įstatymo VII
skyriaus nuostatų įsigaliojimas ir taikymas
Šio įstatymo 67 straipsnio 2
dalis ir 69 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 70
straipsnio 6, 7, 8, 10, 11, 12 ir 14 dalys, 71, 72 straipsniai ir 76 straipsnio
1, 2, 3, 4 ir 5 dalys netaikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki
šio įstatymo įsigaliojimo.
Valstybės biudžeto lėšos asmenų, priimtų į valstybines
aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, studijoms finansuoti
skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į iki šio įstatymo
įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą studijų vietų, į kurias
priimamų studentų studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose visiškai arba iš
dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių.
Valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių, vientisųjų
ir antrosios pakopos studijų studentai, priimti į valstybines aukštąsias
mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus studentus, nurodytus šio
straipsnio 8 ir 9 dalyse, jeigu jų mokymasis neatitinka šio straipsnio 5 dalyje
nustatytų gero mokymosi kriterijų, kiekvieną semestrą aukštajai mokyklai moka
studijų įmoką, kuri yra lygi teisės aktų nustatytos bazinės socialinės išmokos
4 dydžiams.
Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams,
priimtiems į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo,
išskyrus studentus, nurodytus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse, laiduojamas
nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie
neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimo vidurkis per
semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ pagal dešimties balų
vertinimo skalę pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą
studijų rezultatų vertinimo sistemą.
Studentai, priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio
įstatymo įsigaliojimo, už nepažangumą iš aukštosios mokyklos studentų sąrašų
išbraukiami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Į laisvas vietas pagal
pažangumą prioriteto tvarka gali pretenduoti šie toje pačioje studijų
programoje tame pačiame kurse studijuojantys asmenys, priimti į valstybines aukštąsias
mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo (išskyrus asmenis, nurodytus šio
straipsnio 8 dalies 1–3 punktuose):
1) tos pačios studijų formos studentai;
2) kitų studijų formų studentai.
Tais atvejais, kai nėra galimybės užpildyti laisvų vietų šio
straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, valstybės biudžeto lėšos, skirtos šioms
laisvoms vietoms finansuoti, gali būti panaudojamos to paties kurso studentų,
priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir
studijuojančių pagal ne mažesnės studijų kainos studijų programas, studijoms
finansuoti.
Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje valstybinės
aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą moka priimti į valstybines
aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo:
1) asmenys, studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos,
kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje, studijų programą, jeigu
ne daugiau kaip už pusę baigtos studijų programos kreditų mokėjo visą studijų
kainą, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;
2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos
pačios pakopos studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių
studijų programų yra visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto
lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);
3) užsieniečiai, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys
ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;
4) asmenys, nepatekę į studijų vietas, į kurias priimamų studentų
studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.
Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje studijų kainą,
proporcingą dalyko apimčiai, moka priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki
šio įstatymo įsigaliojimo:
1) asmenys, studijuojantys nenuosekliai;
2)
asmenys, kartojantys nuosekliųjų studijų programos atskirus dalykus.
Studentai, priimti į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio
įstatymo įsigaliojimo, gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas
paskolas šio straipsnio 4 dalyje nurodytoms studijų įmokoms mokėti. Šių paskolų
suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalis 2009 metais taikoma tik
valstybinių aukštųjų mokyklų studentams. Valstybės biudžeto lėšos valstybinių
aukštųjų mokyklų studentų, priimtų į valstybines aukštąsias mokyklas iki šio
įstatymo įsigaliojimo, skatinamosioms stipendijoms ir kitai paramai mokėti
skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
95 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas ir taikymas
Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuri
nustato universitetų prievolę vykdyti tik universitetines studijas, 9
straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuri nustato kolegijų prievolę vykdyti tik
kolegines studijas, ir 93 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
2.
Šio įstatymo 4 straipsnio 21 dalis ir 47 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja
2011 m. rugsėjo 1 d. Iki 2011 m. rugsėjo 1 d. vartojama ši „studijų kredito“
sąvoka: „Studijų kreditas – studijų masto matavimo vienetas, lygus
keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose,
savarankiško ir kt.) valandų, t. y. vienai jo darbo savaitei.“
Kvalifikacinis meno licenciato laipsnis suteikiamas
asmenims, iki 2012 m. rugsėjo 1 d. baigusiems meno aspirantūros studijų
programas. Meno
aspirantūros studijos vykdomos pagal Meno aspirantūros nuostatus, kuriuos
tvirtina Vyriausybė. Meno aspirantai Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti
stipendijas. Meno aspirantūros studijų prilyginimą atitinkamoms studijoms pagal
šiuo įstatymu patvirtintą studijų sandaros sistemą nustato Vyriausybė.
4.
Šio įstatymo IX skyrius galioja iki 2010 m. sausio 1 d.
*5. Valstybinių
aukštųjų mokyklų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, valdymo organams šio
įstatymo 20 straipsnio 2 ir 12 dalys, 21 straipsnio 2 ir 3 dalys, 22 straipsnio
2 ir 7 dalys taikomos, kai jie sudaryti šio įstatymo nustatyta tvarka. Iki
šio įstatymo įsigaliojimo išrinkti ar sudaryti valstybinės aukštosios mokyklos,
kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, valdymo organai savo pareigas
atlieka aukštosios mokyklos statuto, kiek tai neprieštarauja šiai straipsnio
daliai, nustatyta tvarka iki sudarymo metu nustatytos kadencijos pabaigos, bet
ne ilgiau kaip iki valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkymo į viešąją
įstaigą, išskyrus valstybines kolegijas, kuriose valdymo organai sudaryti ne
anksčiau kaip 2007 metais, arba iki naujų atitinkamų valdymo organų sudarymo
(išrinkimo), arba iki 2011 m. gruodžio 31 d. Mokslininkų, dėstytojų,
administracijos ir kitų darbuotojų skiriami nariai į pirmąsias šio įstatymo
nustatyta tvarka sudaromas valstybinių aukštųjų mokyklų tarybas skiriami
rinkimų būdu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Šiam
įstatymui įsigaliojus, valstybinės aukštosios mokyklos rektorių (direktorių)
renka (skiria) tik pagal šį įstatymą sudaryta valstybinės aukštosios mokyklos
taryba. Jeigu nėra pagal šį įstatymą sudarytos valstybinės
aukštosios mokyklos tarybos, valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus
(direktoriaus) įgaliojimai pratęsiami iki naujo valstybinės aukštosios mokyklos
rektoriaus (direktoriaus) išrinkimo, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
Šio
įstatymo VIII skyriaus nuostatos dėl valstybinių aukštųjų mokyklų turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo taikomos toms valstybinėms aukštosioms
mokykloms, kurios pertvarkytos į viešąsias įstaigas ir kuriose valdymo organai
sudaryti (išrinkti), paskirti pagal šio įstatymo nuostatas.
7.
Šio įstatymo IV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios mokslo ir studijų
institucijų steigimą, pabaigą ir pertvarkymą, leidimą vykdyti studijas ir
(arba) su studijomis susijusią veiklą, taikomos mokslo ir studijų institucijų
steigimo, pabaigos ir pertvarkymo, leidimo vykdyti studijas ir (arba) su
studijomis susijusią veiklą procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui.
Jeigu mokslo ir studijų institucijų steigimo, pabaigos ir pertvarkymo, leidimo
vykdyti studijas ir (arba) su studijomis susijusią veiklą procedūros pradėtos
iki šio įstatymo įsigaliojimo, šios procedūros baigiamos pagal galiojusius
įstatymus.
Šio įstatymo 65 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad
su asmenimis, kurie antrą kartą iš eilės laimi konkursus dėstytojo ar mokslo
darbuotojo pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, taikoma tik tais
atvejais, kai šios procedūros įvyksta po šio įstatymo įsigaliojimo arba
kai konkursą profesoriaus pareigoms laimi asmuo, prieš tai jau du kartus
laimėjęs tokį konkursą toje pačioje valstybinėje aukštojoje mokykloje.
2009 ir 2010 metais valstybės finansuojamų vietų skaičiaus
padidėjimas pagal valstybinių aukštųjų mokyklų atskiras studijų programas
negali viršyti Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto skaičiaus.
*Pastaba.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m.
balandžio 30 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 54-2140, 61, 101) 95 straipsnio
5 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo
išrinktų ar sudarytų valstybinės aukštosios mokyklos, kurios teisinė forma yra
biudžetinė įstaiga, valdymo organų įgaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodžio 31
d., jeigu jie nėra pasibaigę kitais šioje dalyje nustatytais pagrindais, taip
pat tiek, kiek joje nustatyta, kad įsigaliojus Mokslo ir studijų įstatymui
valstybinės aukštosios mokyklos rektorių (direktorių) renka (skiria) tik pagal
šį įstatymą sudaryta valstybinės aukštosios mokyklos taryba, o jeigu jos nėra,
valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) įgaliojimai
pratęsiami iki naujo valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus)
išrinkimo, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės
principui.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2011-12-22,
Žin., 2011, Nr. 160-7591 (2011-12-28)
96 straipsnis. Valstybinių aukštųjų
mokyklų pertvarkymas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas
1.
Valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkomos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias
įstaigas taikant Civilinio kodekso nuostatas.
Sprendimą dėl
valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo į valstybines
aukštąsias mokyklas priima Vyriausybė. Pertvarkant valstybines aukštąsias
mokyklas į viešąsias įstaigas, į jas negali būti investuojamas nekilnojamasis
turtas.
3.
Pertvarkius valstybinę aukštąją mokyklą į viešąją įstaigą, jai pereina visos
teisės ir pareigos, kurias valstybinė aukštoji mokykla įgijo būdama biudžetinė
įstaiga.
Per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo valstybiniai
universitetai kreipiasi į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl šiame įstatyme numatytos
aukštosios mokyklos tarybos sudarymo ir pateikia į šią tarybą aukštosios
mokyklos skiriamus narius.
97 straipsnis.
Nevalstybinių aukštųjų mokyklų pertvarkymas
Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos nevalstybinės
aukštosios mokyklos steigėjo (juridinio asmens dalyvio) sprendimu turi teisę
pakeisti nevalstybinės aukštosios mokyklos teisinę formą į jo pasirinktą
privataus juridinio asmens teisinę formą.
98
straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka
galios:
1) Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijų įstatymas (Žin., 1991, Nr. 7-191);
2) Lietuvos Respublikos aukštojo
mokslo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 27-715);
3) Lietuvos Respublikos aukštojo
mokslo įstatymo 5, 9, 11, 15, 34, 40, 51, 54, 56, 59, 67 straipsnių pakeitimo
ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 16-496);
4) Lietuvos Respublikos aukštojo
mokslo įstatymo 2 straipsnio, II skirsnio pavadinimo, 14, 15, 17, 27, 28, 29,
37, 39, 41, 47, 48, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67 straipsnių
pakeitimo bei papildymo ir 18, 64, 65, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais
galios įstatymas (Žin., 2002, Nr. 3-75);
5) Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 68-2758);
6) Lietuvos Respublikos aukštojo
mokslo įstatymo 59 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 71-2968);
7) Lietuvos Respublikos aukštojo
mokslo įstatymo 2, 3, 13, 15, 16, 17, 19, 22, 23, 24, 32, 36, 37, 39, 40, 41,
42, 44, 47, 48, 49, 54, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 67 straipsnių pakeitimo
ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 47-2058);
8) Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 158-5756);
9) Lietuvos Respublikos aukštojo
mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas
(Žin., 2005, Nr. 85-3136);
10) Lietuvos Respublikos aukštojo
mokslo įstatymo ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas
(Žin., 2006, Nr. 87-3395);
11) Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 105-4287);
12) Lietuvos Respublikos aukštojo
mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 73-2798);
13) Lietuvos Respublikos aukštojo
mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2008,
Nr. 127-4832).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1920,
2012-01-19, Žin., 2012, Nr. 13-554 (2012-01-28)
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 21,
22, 69, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies
nuostatos taikomos ir asmenims, kurių pirmosios pakopos ar vientisosios
studijos yra valstybės finansuojamos ir kurie į aukštąsias mokyklas priimti iki
šio įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d., jeigu jų
studijų sutartyse nėra numatyta kitokia studijų rezultatų palyginimo tvarka.
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimas:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7591
(2011-12-28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR
STUDIJŲ ĮSTATYMO (2009 M. BALANDŽIO 30 D. REDAKCIJA) NUOSTATŲ ATITIKTIES
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2012-01-30)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt