LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
76 versijos
· 2002-07-02
2025-01-02
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
2025-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 121, 1
2024-05-31
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 27, 1
2024-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 20, 1
2023-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 17, 20
2022-11-10
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 17, 1,
2022-07-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 6, 4,
2022-06-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 20, 1
2022-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 6, 21,
2021-12-31
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 40
2021-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 6, 20,
2020-12-18
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 21, 1
2020-07-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 38, 17
2020-02-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 17, 1
2020-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 34, 6,
2019-04-25
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1996,
2019-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 16, 34
2018-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2017-07-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 21, 17
2017-05-31
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1996,
2017-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 34, 38
2016-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 21, 17
2015-04-14
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2015-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2013-12-30
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2013-07-13
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2013-05-25
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 18
2013-05-07
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2012-11-24
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2012-07-14
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2012-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2011-07-13
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2010-12-11
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2010-10-23
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2010-04-10
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2010-03-25
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2009-12-28
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2009-08-04
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 12
2009-03-05
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — art. 1
2008-12-30
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2008-06-03
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2008-04-24
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 15, 21
2008-02-05
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 21, 17
2007-04-03
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2006-12-07
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2006-11-09
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2006-10-03
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 21, 17
Pakeitimai 2006-10-03
@@ -2668,23 +2668,25 @@
*Pastaba.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 metų pajamas.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.
*10) pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos
papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme (toliau – Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymas) ar Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo
įstatyme (toliau – Profesinių pensijų kaupimo įstatymas) numatytu būdu arba
kitų užsienio valstybių įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškas pensijų
kaupimo nuostatas, numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms,
įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į pensijų fondą, jei pensijų
fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar
papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme (toliau –
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas) ar
Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme (toliau – Profesinių
pensijų kaupimo įstatymas) numatytu būdu arba kitų užsienio valstybių
įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškas pensijų kaupimo nuostatas,
numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms, įskaitant ir kitų
asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į pensijų fondą, jei pensijų fondo dalyvis
pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar
Profesinių pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas.
@@ -2832,7 +2834,7 @@
*Pastaba.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 metų pajamas.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.
*13) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fondą,
@@ -2940,13 +2942,13 @@
sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs
pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo
nuostatas, arba gyventojui, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis
(iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų
darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);
pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas,
arba gyventojui, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m.
birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki
2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);
*Pastaba:
@@ -3008,4363 +3010,4361 @@
pakeitimai:
Nr. IX-1708, 2003-07-04,
Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr. IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-2202, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-329, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3293 (2005-07-21)
Nr. X-450, 2005-12-15,
Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
Nr. X-746, 2006-07-04,
Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
7 straipsnis. Mokestinis
laikotarpis
1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis
sutampa su kalendoriniais metais.
2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų,
gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra
kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.
II SKYRIUS
PAJAMŲ
PRIPAŽINIMAS
9 straipsnis. Pajamos natūra
Pajamų,
gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
10 straipsnis. Individualios veiklos pajamos
1.
Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos,
įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn.
2.
Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą,
rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
11 straipsnis. Pajamos, gautos vieneto likvidavimo
atveju
1.
Vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas (vieneto dalyvis) parduoda
turimas akcijas (dalis, pajus).
2.
Jeigu likviduojant vienetą jo dalyviui perleidžiamas turtas, pajamomis laikoma
turto, kuris vieneto dalyviui perleidžiamas vieneto likvidavimo atveju, tikroji
rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną.
13 straipsnis. Pozityviųjų pajamų nustatymas
1. Pozityviosios pajamos apskaičiuojamos ir
įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos
apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas
pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
2. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio
vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvoje tik vieną kartą.
3. Jei kontroliuojamojo užsienio vieneto
mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis
nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis
laikotarpis yra kalendoriniai metai.
13(1)
straipsnis. Priskiriamų Europos ekonominių interesų grupės pajamų ir leidžiamų
atskaitymų, priskiriant Europos ekonominių interesų grupės sąnaudas, nustatymas
ir apmokestinimas
1.
Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams,
susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu, priskiriamos Europos
ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka
kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39(1)
straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.
2.
Gyventojas (Europos ekonominių interesų grupės dalyvis) priskiria jam
priklausančią Europos ekonominių interesų grupės pajamų dalį savo pajamoms,
nesvarbu, ar Europos ekonominių interesų grupės pelnas jam išmokėtas, ar ne, ir
apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka.
3.
Jeigu gyventojo sprendimu iš individualios veiklos pajamų atimami šio Įstatymo
18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai, leidžiamiems atskaitymams,
susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu, priskiriamos Europos
ekonominių interesų grupės sąnaudos, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas
priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos
pajamų gavimu.
4.
Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos
išreiškiamos litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio
valiutos santykį, nustatytą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-2103,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
14 straipsnis. Jūrininkų pajamų, gautų už darbą
laivo reiso metu, nustatymas
Jūrininkų
už darbą laivo reiso metu gautos pajamos nustatomos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Sandorių arba ūkinių
operacijų vertės koregavimas ir pajamų ar išmokų apibūdinimas iš naujo
1. Gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba
bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio
arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais
arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio
sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio
sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.
2.
Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos
arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos
neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks
pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš
tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to
asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios
dalies įgyvendinimo taisykles.
3. Gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo
apibūdinti pajamas ar išmokas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1973,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
IV SKYRIUS
APMOKESTINAMŲJŲ
PAJAMŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA
16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo
tvarka
1.
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias
pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama:
1)
neapmokestinamosios pajamos;
2)
pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;
3)
leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu, – šio
Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;
4)
per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne
individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar
kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje
nustatyta tvarka;
5)
neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis,
apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas,
arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas
neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio
apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje
nustatytais atvejais) – šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka;
6)
nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio
laikotarpio apmokestinamąsias pajamas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta
tvarka.
2.
Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per
nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų
pajamų atimama:
1)
neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos
ir (arba)
2)
leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą
nuolatinę bazę, pajamų gavimu.
3.
Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 ir
(arba) 4 punkte nurodytų leidžiamų atskaitymų ir (arba) išlaidų. Gyventojo
sprendimas atimti arba neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų
leidžiamų atskaitymų taikomas jo pajamoms, gautoms iš visų individualios
veiklos rūšių.
17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
1.
Neapmokestinamosios pajamos yra šios:
1)
pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui
arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias
išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams
(įtėviams);
2)
pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės
(tėvystės) pašalpas;
3)
pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų
iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais
vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra
nurodytos kituose šios dalies punktuose;
4)
pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės
arba savivaldybių institucijų sprendimais;
5)
Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio
kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas
reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba
gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai
darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir
pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;
6)
kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba
buvusio politinio persekiojimo;
7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams
ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat, nutraukus ne gyvybės
draudimo sutartį, gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų
nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų
ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių
asmenų pajamų mokesčio lengvatos;
8)
išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10
metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat, nutraukus tokias
gyvybės draudimo sutartis, gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias
gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos
grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio
lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos
pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir
kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis
gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal šias gyvybės draudimo sutartis mokamos
įmokos nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal
gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama tik
įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties galiojimo termino pabaiga),
taip pat, nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis, gyventojui mokamos sumos;
išmokos, mokamos įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties galiojimo
termino pabaiga ar jos nutraukimas nepasibaigus terminui) pagal gyvybės
draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus
draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
*9) iš
sudaryto pensijų fondo gauta pensijų išmokų dalis, viršijanti sumokėtas pensijų
įmokas į šį fondą, jei pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis
kaip 10 metų arba pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas, taip pat, gyventojui
išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą, išmokamos sumos
dalis, viršijanti sumokėtas pensijų įmokas, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne
anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos
arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško
pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
*Pastaba:
Nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.
*9) iš sudaryto pensijų fondo gauta pensijų išmokų dalis, viršijanti
sumokėtas pensijų įmokas į šį fondą, jei pensijų kaupimo sutarties terminas yra
ne trumpesnis kaip 10 metų arba pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo
savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą yra
įgijęs teisę į pensijų išmokas, taip pat, gyventojui išstojus iš pensijų fondo
ir neperėjus į kitą pensijų fondą, išmokamos sumos dalis, viršijanti sumokėtas
pensijų įmokas, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10
metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs
pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
*Pastaba.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
*10)
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų
dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo
sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., kuriose numatyta, kad draudimo
išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne
trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra
sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo
nuostatas, arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25
procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai)
ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės
invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas
specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki
2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat, nutraukus
tokią sutartį, išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas
gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10
metų nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus
pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui
yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir
I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30
d. – ir II grupės invalidai);
*Pastaba:
Nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 ir 2006 m. pajamas.
*10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės
draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal
gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., kuriose
numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet
ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo
sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu
išmokos gavėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo
įstatymo nuostatas, arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas
0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės
invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir
II grupės invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams,
kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat,
nutraukus tokią sutartį, išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį
sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip
praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio
amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui
yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir
I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30
d. – ir II grupės invalidai);
*Pastaba.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
11) pensijos ir
rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir
užsienio valstybių valstybinių fondų;
12)
iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai;
13)
palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto
dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su
gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už šias
paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas,
viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne
anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;
14)
palūkanos už vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus vertybinius
popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes
palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie
vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių
vertybinių popierių išleidimo dienos;
*15)
palūkanos, mokamos gyventojams, dalyvaujantiems Lietuvos Respublikos
Vyriausybės pasiūlytoje taupymo programoje;
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.
*15)
(neteko
galios nuo 2006 m. gegužės 6 d.);
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.
*16)
palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius
popierius;
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.
*16)
palūkanos už Europos ekonominės erdvės valstybių narių vyriausybių, taip pat
Europos ekonominės erdvės valstybių narių politinių ar teritorijos
administracinių padalinių vertybinius popierius;
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.
*17)
palūkanos už Lietuvos banko licencijas turinčiose banko ir kitose kredito
įstaigose laikomus indėlius;
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.
*17) Europos
ekonominės erdvės valstybėse narėse gautos palūkanos už jų bankuose ir kitose
kredito įstaigose laikomus indėlius;
*Pastaba.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
18)
pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo
(toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka;
19)
paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos
Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo
būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) ir senelių;
taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų
pajamų suma (vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD;
20)
ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn
pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 21 ir 23
punktuose nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio
Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu
nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per
mokestinį laikotarpį;
*21) ne
individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos,
gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai
įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jie
įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar
kitokio perleidimo nuosavybėn;
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.
*21) ne
individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos,
gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios
rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė
registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos
ekonominės erdvės valstybėje narėje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos
ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš
trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
*Pastaba.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
22)
pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,
įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Ši lengvata netaikoma, kai vertybiniai
popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;
23)
pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,
įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų
įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir
klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ankščiausiai įsigyti vertybiniai popieriai)
ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai
buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas
daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba
kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo
atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šių
akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai popieriai laikomi
parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;
24)
pajamos, gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat
užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje,
ir gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus,
uogas, riešutus, vaistažoles);
25)
ūkininko ir jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas)
nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą bei pajamos, gautos realizavus kitą
žemės ūkio paskirties žemėje pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą
produkciją. Kitos žemės ūkio paskirties žemėje išaugintos ar išaugintos ir
perdirbtos produkcijos sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija;
26)
sumos materialinei žalai atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei
žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine,
medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos
darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;
27)
teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;
28)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti
naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
lėšos; taip pat vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokymo įstaigų
studentams ir moksleiviams pagal vieneto, mokymo įstaigos ir studento ar
moksleivio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento
ar moksleivio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos
mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto
daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba stipendiją
mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininko arba
darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo
šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba
teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 24 pagrindinių NPD
per mokestinį laikotarpį;
29)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų
pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių
vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas
nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio
arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su
stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais,
suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis;
30)
valstybės stipendija;
31)
premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių
biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio
padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos, skirtos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, bei premijos
profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų organizacijų
sprendimais iš šių organizacijų lėšų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyto dydžio premijos sportininkams ir jų treneriams, gydytojams,
masažuotojams ir mokslininkams, išmokamos iš valstybės
biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės;
32)
sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai
(parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos)
ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto šakų
federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
33)
loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka Europos ekonominės erdvės valstybių
narių vienetai, kurie šių valstybių teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį
nuo loterijų apyvartos;
34)
iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti 2
pagrindinių NPD;
35)
šios dalies 32 ir 33 punktuose nenurodyti 2 pagrindinių NPD vertės
neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to
paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį;
36)
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu
gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos;
37)
religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų)
dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus
asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) išlaikymas;
38)
komercinio kredito palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio
produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
39)
neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto
apmokestinto pelno, neviršijančios 12 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;
40) jūrininkų už darbą laivo reiso
metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;
41)
pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai
darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis,
sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą
Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse sudarytame pensijų fonde;
42)
gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės
draudimo sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., ir pensijų įmokos į
Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse sudarytus pensijų fondus;
43)
iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo
įstatymo arba kitų užsienio valstybių įstatymų, reglamentuojančių
analogiškas pensijų kaupimo nuostatas;
44
punkto redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:
44)
iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos
Bendrijų naudai;
44
punkto redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
44)
iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos
Bendrijų naudai, taip pat iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos,
kompensacijos ir už gyventojus mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento
2005 m. rugsėjo 28 d. sprendime dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo
(2005/684/EB, Euratomas);
*45)
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų
dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo
sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau su Europos ekonominės
erdvės valstybių narių draudimo įmonėmis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka
išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties
galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis
kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs pensinio
amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba
išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo
lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų
darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba
išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės
slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d.
buvo nustatyta visiška negalia), taip pat, nutraukus tokią sutartį, išmokamos
sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas,
jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo
dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo
savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui yra nustatytas
0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės
invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir
II grupės invalidai);
*Pastaba:
Nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 ir 2006 m. pajamas.
*45)
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų
dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo
sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau su Europos ekonominės
erdvės valstybių narių draudimo įmonėmis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka
išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne
trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra
sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas,
arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų
darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40
procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės
invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas
specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki
2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat, nutraukus
tokią sutartį, išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas
gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10
metų nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui yra nustatytas
0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės
invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir
II grupės invalidai);
*Pastaba.
Šios
nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
46)
pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai
darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas
nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybių narių draudimo
įmonėmis;
47)
gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės
draudimo sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės
valstybių narių draudimo įmonėmis;
48)
asmenų, Lietuvos Respublikoje išrinktų ar Lietuvos Respublikos valstybės
institucijų sprendimu komandiruotų, perkeltų ar kitaip išsiųstų į tarptautines
tarpvyriausybines organizacijas, Europos Sąjungos institucijas arba užsienio
valstybines institucijas, taip pat į šių organizacijų ar institucijų rengiamas
civilines tarptautines operacijas ir misijas (toliau šiame punkte –
organizacijos), gaunamos išmokos, kurios skirtos šių asmenų išlaidoms,
susijusioms su jų veikla šiose organizacijose, padengti ir kurių mokėjimą
reglamentuoja šiose organizacijose galiojantys teisės aktai;
49)
įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo
santykiais, pavėluotą mokėjimą;
50)
išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas po 2004 m. balandžio 30 d.,
kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam
įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat
nutraukus tokias sutartis gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal tokias sutartis
įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų šio įstatymo
nustatyta tvarka;
51)
vieneto likvidavimo atveju vieneto dalyvio (gyventojo) turtas (pinigai), kurio
šaltinis yra kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos
Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, ir
kuris laikomas vieneto dalyvio (gyventojo) turėto turto (akcijų, dalių, pajų)
pardavimo pajamomis;
17
straipsnio 1 dalis papildoma 52 punktu nuo 2006 m. liepos 27 d.:
*52)
apyvartai proporcingos išmokos, mokamos vieneto (kooperatinės bendrovės
(kooperatyvo) dalyviams (nariams) iš šio vieneto pelno, jei mokestinio
laikotarpio, už kurį mokamos tos išmokos, pabaigoje daugiau kaip 70 procentų
šio vieneto narių, įrašytų į jo narių registrą, buvo fiziniai asmenys ir (ar)
kiti vienetai, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudarė 50 ir daugiau
procentų visų pajamų, o jų pajų vertė – daugiau kaip 70 procentų visų šio
vieneto narių pajų vertės.
*Pastaba.
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir
vėlesnių metų pajamas.
2.
Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 20, 21, 22, 23, 24, 27,
29, 31, 34, 35, 37, 39 ir 43 punktų nustatytos lengvatos, taip pat 19 punkte
nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų nei sutuoktinis, vaikai (įvaikiai)
ir tėvai (įtėviai) gautoms pajamoms netaikomos, jei gyventojo atitinkamos
pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų
tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra
tikslinėje teritorijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1252,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24)
Nr. IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr. IX-1708,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr. IX-1790,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)
Nr. IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-2202, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. IX-1973,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
Nr. IX-2103,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Nr. IX-2202,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. IX-2491,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. IX-2529, 2004-11-02,
Žin., 2004, Nr. 167-6108 (2004-11-17)
Nr. X-237, 2005-06-09,
Žin., 2005, Nr. 76-2744 (2005-06-18)
Nr. X-260, 2005-06-21,
Žin., 2005, Nr. 81-2943 (2005-06-30)
Nr. X-450, 2005-12-15,
Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
Nr. X-543, 2006-03-30,
Žin., 2006, Nr. 41-1462 (2006-04-13)
Nr. X-580, 2006-04-25,
Žin., 2006, Nr. 50-1801 (2006-05-06)
Nr. X-585, 2006-04-27,
Žin., 2006, Nr. 48-1702 (2006-04-29)
Nr. X-746, 2006-07-04,
Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
Nr.
X-799,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 82-3263 (2006-07-27)
Nr. X-834, 2006-10-03,
Žin., 2006, Nr. 111-4197 (2006-10-19)
18 straipsnis. Leidžiami atskaitymai,
susiję su individualios veiklos pajamų gavimu
1.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais
atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis
individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo
patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu
susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris
verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais
laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos
pajamomis susijusios nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai
veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nenuolatinio
Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu
susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Jeigu gyventojas vykdo kelių aiškiai
skirtingų rūšių individualią veiklą, su tokios veiklos pajamų gavimu susiję
leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal
kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
4. Leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti
per tą mokestinį laikotarpį faktiškai gautų individualios veiklos pajamų.
5. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais,
turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei
kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos
dokumentų rekvizitus ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė
yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus
reikalavimus. Be šių rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo
būti nurodyta:
1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (tuo
atveju, kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo) vardas,
pavardė ir asmens kodas;
2)
prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.
6.
Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų bei gyventojų atveju išlaidos
gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,
jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
7.
Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiamasi turint verslo
liudijimą, sporto bei atlikėjų veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais
ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.
19 straipsnis. Parduoto ar kitaip
perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto
įsigijimo
kaina ir su tuo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu
susijusios
išlaidos
1.
Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš
gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:
1) turto
įsigijimo kaina;
2) sumokėtas
komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu
arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.
2.
Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą,
įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas,
susijusius su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis
(įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto
rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties
gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir
rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą
dalį).
3.
Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais
visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės
aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų
blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus
reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais
sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,
jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Mokesčių,
rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais
atitinkamais dokumentais.
4.
Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų)
įsigijimo kaina yra lygi:
1)
visų gyventojo į vieneto kapitalą įneštų už šio Įstatymo 11 straipsnio
nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnašų vertei. Įnašų vertė
yra lygi jų vertei įnešimo metu, įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas
turtu) vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį
atlikti vienetą įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)
2)
akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys,
pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.
5. Kai gyventojas parduoda
ar kitaip perleidžia nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), šio Įstatymo 2
straipsnio 14 dalies 7 ir 8 punktų nurodytais atvejais gautas mainais į
įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleidžiamų
nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo
vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai, buvusiai prieš pat perduodant
mainais šias akcijas (dalis, pajus).
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti ne individualios veiklos
turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.
20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų
dydis ir papildomas neapmokestinamasis
pajamų
dydis
1.
Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) –
290 litų per mėnesį.
2.
Šiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji
pajamų dydžiai (jeigu gyventojas atitinka ne vieną iš 1–5 punktuose nustatytų
kriterijų, taikomas didžiausias individualus NPD):
1)
asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra
nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir
I grupės invalidams) – 430 litų per mėnesį;
2)
asmenims, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, ar senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra
nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. –
ir II grupės invalidams) – 380 litų per mėnesį;
3)
asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat
vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, – 430 litų
per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD
didinamas 46 litais;
4)
motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus (įvaikius) iki 18
metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo
mokyklose, augina vienas (viena), – 335 litai per mėnesį, be to, už auginamą
antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 53 litais;
5)
žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš
realizuotos žemės ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų
visų pajamų, taip pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį,
darbuotojams – 330 litų per mėnesį.
3.
NPD indeksuojami mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo
prekių ir paslaugų kainų indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuoti NPD
taikomi pajamoms, gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1
dienos. Indeksuoti NPD skelbiami Finansų ministerijos pranešimu.
4.
NPD taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias
pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias
pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš šaltinio, kuris yra
Lietuvoje.
5.
NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos
prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.
6. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams),
auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat
vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas
papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD), kuris lygus 0,1
pagrindinio NPD. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 2 dalies 4
punkte nurodytiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams.
7. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su
darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur
taikomas NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę.
8.
Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio
laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio
mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio
laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.
9.
Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie dydžiai
pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į
juos, mėnesį gautų pajamų.
10.
Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam
gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio
atitinkamų mėnesių NPD dydžius. Apskaičiuojant 2006 metų mokestinio laikotarpio
apmokestinamąsias pajamas, pirmiausia iš mokestinio laikotarpio pajamų,
apmokestinamų taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, atimama MNPD dalis,
atitinkanti ne daugiau kaip to mokestinio laikotarpio pirmais šešiais mėnesiais
pagal šio straipsnio nuostatas taikytinų NPD sumą, o likusi MNPD dalis arba,
jei gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD atimami iš pajamų, apmokestinamų
taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą. Jei pajamų, apmokestinamų taikant
27 procentų pajamų mokesčio tarifą, neužtenka arba gyventojas tokių pajamų
negavo, tai neatskaityta MNPD dalis pirmiausia atimama iš pajamų, kurios
apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų
neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis
atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio
tarifą. Apskaičiuojant 2007 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias
pajamas, MNPD atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio pajamų, kurios
apmokestinamos taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų
neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis
atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio
tarifą. Apskaičiuojant 2008 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių
apmokestinamąsias pajamas, MNPD atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio
pajamų, kurios apmokestinamos taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei
tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar
neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15
procentų pajamų mokesčio tarifą. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais
atvejais iš pajamų atimama MNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta
tvarka.
11.
Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD) nustatomas
sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio
laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. Apskaičiuojant 2006
metų mokestinio
laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pirmiausia iš mokestinio
laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų, apmokestinamų taikant 33 procentų pajamų
mokesčio tarifą, atimama MPNPD dalis, atitinkanti ne daugiau kaip to mokestinio
laikotarpio pirmais šešiais mėnesiais pagal šio straipsnio nuostatas taikytinų
PNPD sumą, o likusi MPNPD dalis arba, jei gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD
atimami iš pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų mokesčio
tarifą. Jei
pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, neužtenka arba
gyventojas tokių pajamų negavo, tai neatskaityta MPNPD dalis pirmiausia atimama
iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą,
o jei tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD ar
neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15
procentų pajamų
mokesčio tarifą. Apskaičiuojant
2007 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, MPNPD atimamas
pirmiausia iš mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų, kurios
apmokestinamos taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų
neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD ar neatskaityta jo dalis
atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų
mokesčio tarifą.
Apskaičiuojant 2008 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias
pajamas, MPNPD atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių)
pajamų, kurios apmokestinamos taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei
tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD ar
neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15
procentų pajamų
mokesčio tarifą. MPNPD
tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. Šio Įstatymo 29 straipsnyje
nustatytais atvejais iš pajamų atimama MPNPD dalis, apskaičiuota tame
straipsnyje nustatyta tvarka.
12.
Neigiamas skirtumas, susidaręs iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD),
negrąžinamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1321,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-358, 2005-09-29,
Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)
21 straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos
išlaidos
1.
Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio
Lietuvos gyventojo išlaidos:
1)
savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir
vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės
slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m.
birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), naudai sumokėtos gyvybės
draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo
išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui;
*2) savo,
sutuoktinio bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių
vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška
negalia), naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus;
*Pastaba:
Nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.
*2) savo,
sutuoktinio bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių
vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška
negalia), naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų
fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos
ekonominės erdvės valstybėje narėje, turimus pensijų fondus;
*Pastaba.
Šios
nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
3)
palūkanos už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui
statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba
finansų ministro sąraše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms
finansinėms institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų)
paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, arba palūkanos, sumokėtos
finansų įmonei už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Jeigu
nuolatinis Lietuvos gyventojas paima daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam
būstui statyti ar įsigyti arba jeigu sudaro daugiau kaip vieną gyvenamojo būsto
finansinės nuomos (lizingo) sutartį, jis iš pajamų gali atimti palūkanas už
pirmąjį paimtą kreditą arba palūkanas pagal pirmąją sudarytą finansinės nuomos
(lizingo) sutartį;
4) už studijas (kurias baigus įgyjamas
aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat
doktorantūros bei meno aspirantūros studijos) studijuojančių nuolatinių
Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Jei už studijas sumokėta skolintomis
lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali
būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.
*5) už vieną per trejus metus įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su
programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai
reikalingos įrangos įsigijimo išlaidomis, neviršijančios 4000 Lt. Jeigu
kompiuterio vienetas su programine įranga įsigyjamas pagal sutartį, kurioje
nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui apmokėjus visą
sutartyje nustatytą kainą, tai iš pajamų gali būti atimama faktiškai apmokėta
kainos dalis (išskyrus palūkanas), tačiau visa atimama suma negali viršyti 4000
Lt (įskaitant interneto prieigos įrengimo ir šiai prieigai reikalingos įrangos
įsigijimo išlaidas) per sutarties galiojimo laikotarpį. Asmeninio kompiuterio
vienetą sudarančių elementų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija.
*Pastaba: 5 punkto nuostatos taikomos
deklaruojant gyventojų pajamų mokestį už 2004, 2005 ir 2006 metus.
2.
Tais atvejais, kai studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų
mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti
sumokėtas už studijas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, išlaidas,
šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti tėvai
(įtėviai) arba globėjai, brolis, sesuo ir (arba) sutuoktinis (sugyventinis).
3.
Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti
25 procentų sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų
atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.
4.
Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų
apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų
mokesčio deklaraciją.
5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio
vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose,
nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, –
nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3
dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal
Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.
6.
Gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio
1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis
yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės
valstybėje narėje.
7.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas yra
Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įregistruotas ar kitaip organizuotas
užsienio vienetas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1708,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr. IX-2070, 2004-03-23,
Žin., 2004, Nr. 50-1633 (2004-04-06)
Nr. IX-2202,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. IX-2272,
2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3628 (2004-06-24)
Nr. IX-2491,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. X-358, 2005-09-29,
Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)
Nr. X-450, 2005-12-15,
Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
Nr. X-746, 2006-07-04,
Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
Nr. X-834, 2006-10-03,
Žin., 2006, Nr. 111-4197 (2006-10-19)
V
SKYRIUS
PAJAMŲ
MOKESČIO APSKAIČIAVIMO, MOKĖJIMO, DEKLARAVIMO IR GRĄŽINIMO TVARKA
22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal
mokesčio mokėjimo tvarką
1.
Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios
pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases –
A ir B.
2.
A klasės pajamoms priskiriamos:
1)
iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš
nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus
azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės
vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto,
bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame
punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar
kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo
nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę
gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos
turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar
kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas
yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamąjį daiktą, esantį
Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už
parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną,
netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir
2)
iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų
veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.
3.
B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
23
straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir
sumokėjimo tvarka
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė
arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per
nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti,
išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį,
jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos
neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas
išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių
sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio
mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų
dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio
paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio
mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų
mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.
2.
Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui dėl NPD taikymo, tai jam priklausantis NPD atimamas skaičiuojant
apmokestinamąsias pajamas.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba
nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę
bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio
laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į
biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo
mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi
būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.
4.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio
mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka
išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į
biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki
to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė
išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).
5. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už
atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos
dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo
dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį
mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį
išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba
jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo
mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį
išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio
laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis
išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną.
6.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per
mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį
išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį
mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios
pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos)
arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to
mėnesio 15 dienos).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
24 straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A
klasės pajamų, deklaracijos
1.
Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo
deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį
pateikdamas deklaracijas.
2.
Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra
mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir
centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui
per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms,
išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio
laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė
deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų
išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms,
išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą
mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir
neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma,
pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo
mėnesio 15 dienos.
3.
Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas,
deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su finansų ministru. Centrinis mokesčio
administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės
pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam
tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos
nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų,
deklaracijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
25 straipsnis. Nuolatinio Lietuvos
gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų
deklaravimo,
apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka
1.
Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės
pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats
nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.
2.
Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio
mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas
ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio
už pajamas, gautas iš veiklos, kuria
verčiamasi
turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo
išdavimo
tvarka
Fiksuoto
dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.
Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
27 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo
mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų
apskaičiavimas,
deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir
metinės
pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms,
pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to
mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio
Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą
asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už
praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio
laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame
straipsnyje nenustatyta kitaip.
2.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų,
kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomi skirtingi pajamų mokesčio
tarifai, tai apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį:
1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn atveju iš pajamų, gautų pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, atimama šio turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka), sumažintų MNPD ir (arba) MPNPD dalimi, nepritaikyta pajamoms, apmokestinamoms 2006 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 33 ar 27 procentų pajamų mokesčio tarifus, 2007 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, 2008 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;2) 2006 metų mokestiniu laikotarpiu 33 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (individualios veiklos atveju, jei buvo nuspręsta iš pajamų atimti leidžiamus atskaitymus, iš individualios veiklos pajamų atimami leidžiami atskaitymai, susiję su šių pajamų gavimu, šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka), sumažintų MNPD dalimi, pritaikyta šio Įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir (arba) MPNPD dalimi, pritaikyta šio Įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį buvo taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;
3) 2006 metų
mokestiniu laikotarpiu 27 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 ir 2
punktuose nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai. 2007 metų mokestiniu
laikotarpiu 27 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai
apmokestinamųjų pajamų daliai. Nuo 2008 metų mokestinio laikotarpio 24 procentų
tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų pajamų
daliai.
3.
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio
deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1)
nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) šio
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir
2)
per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.
4.
Ūkininkas ir jo partneriai, per mokestinį laikotarpį gavę pajamų už ūkininko
ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės
ūkio veiklą bei pajamų už realizuotą kitą žemės ūkio paskirties žemėje
pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją, taip pat gyventojas,
kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo
įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą arba piniginę socialinę paramą, privalo pateikti
metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų
išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už
kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats
arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų
mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį gyventojo turto
deklaracijos pateikimo terminais.
5.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš
veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijimą (-us), privalo pateikti
metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
6.
Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų
mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat
tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos
nedeklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.
7.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė
teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp
metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos
pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos)
pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto
metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
8.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų
pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio
mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta
informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų
akcijas (dalis, pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba
išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir
buveinės adresas, kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių
ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.
9.
Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio
deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta
arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
10. Šio Įstatymo
29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės
pajamų mokesčio deklaracijos neteikia.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-2491,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
28 straipsnis. Fizinio asmens, tapusio
nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pajamų
mokesčio
nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų deklaravimas ir
pajamų
mokesčio sumokėjimas
Jeigu
fizinis asmuo tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, metinė pajamų mokesčio deklaracija už
kalendorinius metus, kuriais jis atvyko į Lietuvą, turi būti pateikta ir pajamų
mokestis sumokėtas ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų
gruodžio 31 dienos.
29 straipsnis. Fizinio asmens, galutinai
išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio nuo
pajamų,
gautų išvykimo mokestiniu laikotarpiu, deklaravimas ir
pajamų
mokesčio sumokėjimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas
privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų
mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą
mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki
išvykimo dienos. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir metinę
pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo nustatyta
tvarka, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2.
Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 3 dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo
pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio
deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį
laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki išvykimo
dienos.
3.
Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis
apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
30
straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios
veiklos
per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir
sumokėjimo
tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio
nuo
individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš
individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus,
iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo
pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę
pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį gautas
pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio Įstatymo
nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį.
2.
Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų
deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per
mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi
būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų
mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos
pateikimo termino pabaigos.
3.
Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna
pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A klasės
pajamoms, tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio
dydžiu mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per
nuolatinę bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per
nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
5.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms,
gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
31 straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos
gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės
pajamų,
nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, apskaičiavimo,
deklaravimo
ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo
pajamų
mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo
30
straipsnyje, deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs šio Įstatymo
30 straipsnyje nenurodytų B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių
pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti
šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.
2.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų
deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis
mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
32 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai
kurių turto pardavimo pajamų
perskaičiavimas
1.
Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų
nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines
bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar
privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamojo daikto, esančio
Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, taip pat ne
individualios veiklos pajamų už nenukirsto miško, apvaliosios medienos,
netauriųjų metalų laužo pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių
šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis,
turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą
daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų
pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.
2.
Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai
pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas
pagrindžiantys dokumentai.
3.
Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta ir su finansų ministru suderinta tvarka.
4.
Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
VI
SKYRIUS
PAREIGOS,
ATSAKOMYBĖ
33 straipsnis. Išmokas išmokančio
Lietuvos vieneto, nuolatinės buveinės ir gyventojo
pareigos
1.
Gyventojams išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A
klasės pajamoms, išmokėję nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per
nuolatinę buveinę gyventojo prašymu išduoda pažymas, kuriose turi būti
nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, taikytas NPD bei išskaičiuota ir
sumokėta pajamų mokesčio suma. Jei gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas
per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui išduoda užsienio
vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui gali
išduoti tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo. Pažymos
parengiamos ir išduodamos nemokamai per 10 darbo dienų nuo
prašymo gavimo dienos.
2.
Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per
nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio
laikotarpio, vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie
gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui
pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis
Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio
administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas
asmuo.
3.
Pažymų apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas formas, jų pildymo ir pateikimo
tvarką, sumos dydį, iki kurio neprivalu pateikti mokesčio administratoriui
pažymas apie gyventojams išmokėtas išmokas, nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su Finansų ministerija.
4.
Lietuvos vienetas ar užsienio vienetas, per nuolatinę buveinę gaunantis šio
Įstatymo 21 straipsnyje nurodytas įmokas, nuolatinio gyventojo prašymu išduoda
sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus. Minėti
dokumentai ar jų nuorašai parengiami, patvirtinami ir išduodami nemokamai per
10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
Nr. IX-2059, 2004-03-16,
Žin., 2004, Nr. 47-1550 (2004-03-30)
34 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos
1.
Gyventojams bei mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai bei
metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai.
2.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų
Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio
Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas
pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
3.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą
turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal
metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos
gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
4.
Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo
pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo
vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą
nuolatinę bazę Lietuvoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
35 straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas,
nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą
patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine
tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės
pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.
2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią
veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra
susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę,
kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio
dieną. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio
mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs
pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį
išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą
praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą
Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio
paskutinę dieną nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos
Lietuvoje, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę,
kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę
buvimo Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos
gyventojas praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo
gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu,
jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
36 straipsnis. Atsakomybė
1.
Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų
reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per
mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka už šį pažeidimą atsako pats gyventojas.
2.
Už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VII
SKYRIUS
PAJAMŲ
MOKESČIO, SUMOKĖTO UŽSIENIO VALSTYBĖSE, ATSKAITYMAS
37 straipsnis. Pajamų,
gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas
1.
Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria
Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo
sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje
valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta
tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų
mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka
sumokėtas
toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos
valstybė narė arba su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo
išvengimo sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą
nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos
gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų
mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra
pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas
pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.
2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali
atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytoje
užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra
pateikti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai
apie toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų
sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Šios dalies nuostata
netaikoma apskaičiuojant pajamų mokestį nuo pajamų, gautų užsienio valstybėje,
įtrauktoje į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto
pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas,
mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė
arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo
išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio
vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir
apmokestintos pagal analogiškas Pelno mokesčio įstatyme nustatytas taisykles,
dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų
mokestį nuo pozityviųjų pajamų.
4.
Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam
tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai
atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma,
išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.
5.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų
keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama
atskirai nuo kiekvienoje valstybėje gautų pajamų.
6. Jeigu nuo palūkanų buvo išskaičiuotas
pajamų mokestis, nustatytas 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB
dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo 11 straipsnio 1 dalyje
arba su šios Direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytomis valstybėmis ar
teritorijomis sudarytose ir taikomose sutartyse, tai visa išskaičiuoto pajamų
mokesčio suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) tvarka, kai nuolatinis Lietuvos
gyventojas pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2202,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-467, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)
VIII
SKYRIUS
MOKESČIO
ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ
38 straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas
1.
Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis,
taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena
mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;
3)
jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš
šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo
santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą
pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą
mokestinę nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje
pateiktus duomenis mokesčio administratorius perveda į
tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą.
2.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir
sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje
nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo
(išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas
pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, – į savivaldybės, kurios teritorijoje
yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą mokestį
išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
3. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1)
nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios
teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, –
į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų
išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota)
mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis
gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, – į
tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba
gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos
savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis,
įskaitomi į valstybės biudžetą.
5.
Po šio Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė
nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų
sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio
straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
6. Mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėtas pajamų
mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę
gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:
1)
savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją
vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma
pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;
2)
atitinkamo mokestinio laikotarpio metinėje pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A
klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis,
išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų
mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant
pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo
balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo
mėnesiais;
3)
pagal metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas
nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo
mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu
mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių
laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių
biudžetus patikslinimai;
4)
2004 metų mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio
sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų
mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies
3 punkte, nedaromi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
IX
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
39 straipsnis. Įstatymo taikymas ir pasiūlymai
Vyriausybei
1.
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
2. Šio Įstatymo 2
straipsnio 14 dalies 7 punkto nuostatos dėl akcijų kainų skirtumo, apmokėto
pinigais, ir 15 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis
mokesčio administratorius visus šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės
aktus parengia ir patvirtina ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šio Įstatymo
įsigaliojimo.
4.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažįstami netekusiais galios:
1)
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Žin.,
1990, Nr. 31-742;
1991, Nr. 6-170,
Nr. 19-501,
Nr. 22-569;
1992, Nr. 7-150,
Nr. 14-388;
1993, Nr. 30-681,
Nr. 59-1144;
1994, Nr. 30-531,
Nr. 58-1135;
1995, Nr. 34-814,
Nr. 44-1077;
1996, Nr. 11-285,
Nr. 35-858,
Nr. 46-1104,
Nr. 62-1464,
Nr. 71-1716,
Nr. 73-1747;
1997, Nr. 28-662,
Nr. 61-1443,
Nr. 63-1474;
1998, Nr. 8-162,
Nr. 90-2481;
1999, Nr. 19-515,
Nr. 33-947,
Nr. 55-1770,
Nr. 60-1950,
Nr. 66-2121,
Nr. 109-3174,
Nr. 113-3290;
2000, Nr. 5-127,
Nr. 34-955,
Nr. 53-1522,
Nr. 64-1911,
1943,
Nr. 84-2534,
Nr. 89-2747,
Nr. 90-2781,
Nr. 113-3603;
2001, Nr. 39-1329,
Nr. 41-1421,
Nr. 62-2217,
2236,
Nr. 110-3993,
3994,
Nr. 111-4023;
2002, Nr. 62-2492);
2)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 2-27);
3)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1305);
4)
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų
papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 1-3) 2
straipsnis;
5)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“
(Žin., 1990, Nr. 31-743);
6)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių
asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ pirmojo punkto taikymo“
(Žin., 1991, Nr. 5-141);
7)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio
įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 6-169);
8)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1991, Nr. 22-570);
9)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių
asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ 8 punkto pakeitimo“
(Žin., 1991, Nr. 22-571);
10)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl minimalaus gyvenimo
lygio ir fizinių asmenų pajamų mokesčio neapmokestinamojo minimumo“ (Žin.,
1991, Nr. 20-523);
11)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-151);
12)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr. 14-389);
13)
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo
pakeitimo ir papildymo“ taikymo“ (Žin., 1993, Nr. 31-717);
14)
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo
pakeitimo“ įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr.59-1145).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1985 m. liepos 25 d. Tarybos
reglamentas (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG).
2. 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva
90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių
įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis.
3. 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva
2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo.
4. Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28
d. sprendimas dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB,
Euratomas) (OL 2005 m., L 262, 48 tomas, p. 1).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2103,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2103,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Nr. IX-2419, 2004-08-23,
Žin., 2004, Nr. 134-4837 (2004-09-02)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1252,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1321,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo nuostatos taikomos apmokestinant gyventojo pajamas,
gautas po 2003 m. sausio 1 d.
Jeigu
apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusių pajamų, kurios buvo apskaičiuotos už 2003 m. sausio
mėnesį, buvo pritaikytas mažesnis NPD, negu nustatytas šiame Įstatyme,
nepritaikyta šiuo Įstatymu nustatyto NPD dalis gali būti pritaikyta
apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios bus apskaičiuotos už 2003 m.
vasario ar vėlesnius mėnesius.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1660, 2003-07-01,
Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 33 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1708,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS
ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, DRAUDIMO ĮSTATYMO,
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO, GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1790,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004
m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 24
straipsnio 2 dalis taikoma
deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas
išmokas.
8.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6, 17, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1973,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 2, 15, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 3 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2003
m. sausio 1 d. gautoms pajamoms.
10.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2059,
2004-03-16, Žin., 2004, Nr. 47-1550 (2004-03-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2070,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1633 (2004-04-06)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir
deklaruojant pajamas už 2003 ir vėlesnius metus.
12.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2103,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 1, 2, 8, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
13(1) STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 5
straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą
dienos.
Šio
Įstatymo 5 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d. gautoms
pajamoms.
13.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2202,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6, 17, 21 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas,
išskyrus 2 straipsnio 1 ir 4 dalis, 3 straipsnio 1, 5 ir 9 dalis ir 5
straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės
1 d.
Šio Įstatymo 2 straipsnio
1 ir 4 dalių nuostatos ir 3 straipsnio 1, 5 ir 9 dalių nuostatos taikomos už
2003 m. ir vėlesnius metus.
Šio Įstatymo 5 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2005
m. sausio 1 d., jei Europos Sąjungos Tarybos sprendimu nebus nustatyta vėlesnė
2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš
taupymo pajamų, apmokestinimo įgyvendinančių Europos Sąjungos valstybių narių
teisės aktų įsigaliojimo data.
14.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2272,
2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3628 (2004-06-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos taikomos deklaruojant
gyventojų pajamų mokestį už 2004, 2005 ir 2006 metus.
15.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2419,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4837 (2004-09-02)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2491,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17, 21, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2529,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6108 (2004-11-17)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2004 m. ir vėlesnių metų pajamas.
18.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos taikomos
apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių metų pajamas.
Jeigu su darbo santykiais
ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų už 2006 m. birželio
mėnesį paskutinė dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną,
pajamų mokestis nuo per 2006 m. birželio mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti
išskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą iki 2006 m. birželio 15 dienos (jeigu
paskutinė išmoka išmokėta iki 2006 m. birželio 15 d.) arba iki 2006 m. birželio
30 d. (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki 2006 m. birželio 30 d.).
Pakeitimas:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-467, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo pirmojo skirsnio
nuostatos taikomos apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių metų
pajamas.
19.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-237, 2005-06-09,
Žin., 2005, Nr. 76-2744 (2005-06-18)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-260, 2005-06-21,
Žin., 2005, Nr. 81-2943 (2005-06-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 2, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-329, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3293 (2005-07-21)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-358, 2005-09-29,
Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-450, 2005-12-15,
Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6, 17, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos
apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 m. ir vėlesnių metų pajamas.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-457, 2005-12-20,
Žin., 2005, Nr. 153-5636 (2005-12-31)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006
m. sausio 1 d.
25.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-467, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo pirmojo
skirsnio nuostatos taikomos apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių
metų pajamas.
26.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-543, 2006-03-30,
Žin., 2006, Nr. 41-1462 (2006-04-13)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006
m. spalio 1 d.
27.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-580, 2006-04-25,
Žin., 2006, Nr. 50-1801 (2006-05-06)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos
apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-585, 2006-04-27,
Žin., 2006, Nr. 48-1702 (2006-04-29)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2005 m.
prasidėjusio ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias pajamas.
29.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-746, 2006-07-04,
Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
7 straipsnis. Mokestinis
laikotarpis
1. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis
sutampa su kalendoriniais metais.
2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų,
gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra
kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.
II SKYRIUS
PAJAMŲ
PRIPAŽINIMAS
9 straipsnis. Pajamos natūra
Pajamų,
gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
10 straipsnis. Individualios veiklos pajamos
1.
Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos,
įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn.
2.
Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą,
rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
11 straipsnis. Pajamos, gautos vieneto likvidavimo
atveju
1.
Vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas (vieneto dalyvis) parduoda
turimas akcijas (dalis, pajus).
2.
Jeigu likviduojant vienetą jo dalyviui perleidžiamas turtas, pajamomis laikoma
turto, kuris vieneto dalyviui perleidžiamas vieneto likvidavimo atveju, tikroji
rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną.
13 straipsnis. Pozityviųjų pajamų nustatymas
1. Pozityviosios pajamos apskaičiuojamos ir
įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos
apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas
pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
2. Tos pačios kontroliuojamojo užsienio
vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvoje tik vieną kartą.
3. Jei kontroliuojamojo užsienio vieneto
mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis
nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis
laikotarpis yra kalendoriniai metai.
13(1)
straipsnis. Priskiriamų Europos ekonominių interesų grupės pajamų ir leidžiamų
atskaitymų, priskiriant Europos ekonominių interesų grupės sąnaudas, nustatymas
ir apmokestinimas
1.
Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams,
susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu, priskiriamos Europos
ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka
kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39(1)
straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.
2.
Gyventojas (Europos ekonominių interesų grupės dalyvis) priskiria jam
priklausančią Europos ekonominių interesų grupės pajamų dalį savo pajamoms,
nesvarbu, ar Europos ekonominių interesų grupės pelnas jam išmokėtas, ar ne, ir
apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka.
3.
Jeigu gyventojo sprendimu iš individualios veiklos pajamų atimami šio Įstatymo
18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai, leidžiamiems atskaitymams,
susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu, priskiriamos Europos
ekonominių interesų grupės sąnaudos, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas
priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos
pajamų gavimu.
4.
Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos
išreiškiamos litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio
valiutos santykį, nustatytą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių
metų pajamas.
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-799,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 82-3263 (2006-07-27)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių
metų pajamas.
31.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-2103,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
14 straipsnis. Jūrininkų pajamų, gautų už darbą
laivo reiso metu, nustatymas
Jūrininkų
už darbą laivo reiso metu gautos pajamos nustatomos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Sandorių arba ūkinių
operacijų vertės koregavimas ir pajamų ar išmokų apibūdinimas iš naujo
1. Gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba
bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio
arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais
arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio
sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio
sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.
2.
Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos
arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos
neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks
pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš
tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to
asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios
dalies įgyvendinimo taisykles.
3. Gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo
apibūdinti pajamas ar išmokas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1973,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
IV SKYRIUS
APMOKESTINAMŲJŲ
PAJAMŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA
16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo
tvarka
1.
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias
pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama:
1)
neapmokestinamosios pajamos;
2)
pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;
3)
leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu, – šio
Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;
4)
per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne
individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar
kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje
nustatyta tvarka;
5)
neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis,
apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas,
arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas
neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio
apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje
nustatytais atvejais) – šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka;
6)
nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio
laikotarpio apmokestinamąsias pajamas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta
tvarka.
2.
Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per
nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų
pajamų atimama:
1)
neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos
ir (arba)
2)
leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą
nuolatinę bazę, pajamų gavimu.
3.
Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 ir
(arba) 4 punkte nurodytų leidžiamų atskaitymų ir (arba) išlaidų. Gyventojo
sprendimas atimti arba neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų
leidžiamų atskaitymų taikomas jo pajamoms, gautoms iš visų individualios
veiklos rūšių.
17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
1.
Neapmokestinamosios pajamos yra šios:
1)
pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui
arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias
išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams
(įtėviams);
2)
pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės
(tėvystės) pašalpas;
3)
pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų
iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais
vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra
nurodytos kituose šios dalies punktuose;
4)
pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės
arba savivaldybių institucijų sprendimais;
5)
Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio
kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas
reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba
gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai
darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir
pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;
6)
kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba
buvusio politinio persekiojimo;
7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams
ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat, nutraukus ne gyvybės
draudimo sutartį, gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų
nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų
ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių
asmenų pajamų mokesčio lengvatos;
*8) išmokos
pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir
kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat, nutraukus tokias gyvybės
draudimo sutartis, gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės
draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų
įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar
kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal
gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir kurios
sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis
gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal šias gyvybės draudimo sutartis mokamos
įmokos nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal
gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama tik
įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties galiojimo termino pabaiga), taip
pat, nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis, gyventojui mokamos sumos;
išmokos, mokamos įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties galiojimo
termino pabaiga ar jos nutraukimas nepasibaigus terminui) pagal gyvybės
draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus
draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
*Pastaba:
Nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 m. ir vėlesnių metų pajamas.
*9) iš
sudaryto pensijų fondo gauta pensijų išmokų dalis, viršijanti sumokėtas pensijų
įmokas į šį fondą, jei pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis
kaip 10 metų arba pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas, taip pat, gyventojui
išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą, išmokamos sumos
dalis, viršijanti sumokėtas pensijų įmokas, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne
anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos
arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško
pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
*Pastaba:
Nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.
*9) iš sudaryto pensijų fondo gauta pensijų išmokų dalis, viršijanti
sumokėtas pensijų įmokas į šį fondą, jei pensijų kaupimo sutarties terminas yra
ne trumpesnis kaip 10 metų arba pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo
savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą yra
įgijęs teisę į pensijų išmokas, taip pat, gyventojui išstojus iš pensijų fondo
ir neperėjus į kitą pensijų fondą, išmokamos sumos dalis, viršijanti sumokėtas
pensijų įmokas, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10
metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs
pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
*Pastaba.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
*10)
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų
dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo
sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., kuriose numatyta, kad draudimo
išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne
trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra
sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo
nuostatas, arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25
procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai)
ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės
invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas
specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki
2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat, nutraukus
tokią sutartį, išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas
gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10
metų nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus
pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui
yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir
I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30
d. – ir II grupės invalidai);
*Pastaba:
Nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 ir 2006 m. pajamas.
*10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės
draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal
gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., kuriose
numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet
ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo
sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu
išmokos gavėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo
įstatymo nuostatas, arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas
0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės
invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir
II grupės invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams,
kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat,
nutraukus tokią sutartį, išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį
sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip
praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio
amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui
yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir
I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30
d. – ir II grupės invalidai);
*Pastaba.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
11)
pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš užsienio valstybių
valstybinių fondų;
12)
iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai;
13)
palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto
dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su
gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už šias
paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas,
viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau
kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;
14)
palūkanos už vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus vertybinius
popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes
palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie
vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių
vertybinių popierių išleidimo dienos;
*15)
palūkanos, mokamos gyventojams, dalyvaujantiems Lietuvos Respublikos
Vyriausybės pasiūlytoje taupymo programoje;
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 metų pajamas.
*15)
(neteko
galios nuo 2006 m. gegužės 6 d.);
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.
*16)
palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius
popierius;
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 metų pajamas.
*16)
palūkanos už Europos ekonominės erdvės valstybių narių vyriausybių, taip pat
Europos ekonominės erdvės valstybių narių politinių ar teritorijos
administracinių padalinių vertybinius popierius;
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.
*17)
palūkanos už Lietuvos banko licencijas turinčiose banko ir kitose kredito
įstaigose laikomus indėlius;
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 metų pajamas.
*17) Europos
ekonominės erdvės valstybėse narėse gautos palūkanos už jų bankuose ir kitose
kredito įstaigose laikomus indėlius;
*Pastaba.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
18)
pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo
(toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka;
19)
paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos
Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo
būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių); taip pat
iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma
(vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD;
20)
ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn
pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 21 ir 23
punktuose nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio
Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu
nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per
mokestinį laikotarpį;
*21) ne
individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos,
gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai
įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jie
įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar
kitokio perleidimo nuosavybėn;
*Pastaba. Šios nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 metų pajamas.
*21) ne
individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos,
gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios
rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė
registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos
ekonominės erdvės valstybėje narėje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos
ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš
trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
*Pastaba.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
22)
pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,
įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Ši lengvata netaikoma, kai vertybiniai
popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;
23)
pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,
įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų
įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir
klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ankščiausiai įsigyti vertybiniai popieriai)
ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai
buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas
daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata
netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia
nuosavybėn šių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai
popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;
24)
pajamos, gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat
užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje,
ir gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus,
uogas, riešutus, vaistažoles);
25)
ūkininko ir jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas)
nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą bei pajamos, gautos realizavus kitą
žemės ūkio paskirties žemėje pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą
produkciją. Kitos žemės ūkio paskirties žemėje išaugintos ar išaugintos ir
perdirbtos produkcijos sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija;
*26) sumos
materialinei žalai atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei žalai
atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine, medicinine ir
profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų
saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;
*Pastaba. 17
straipsnio 1 dalies 26 punkto nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.
gautoms pajamoms.
27)
teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;
28
punkto redakcija iki 2006 m. spalio 1 d.:
28)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti
naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
lėšos;
28
punkto redakcija nuo 2006 m. spalio 1 d.:
28)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti
naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
lėšos; taip pat vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokymo įstaigų
studentams ir moksleiviams pagal vieneto, mokymo įstaigos ir studento ar
moksleivio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento
ar moksleivio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos
mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto
daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba
stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų)
savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su
stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais,
suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija
24 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;
29
punkto redakcija iki 2006 m. spalio 1 d.:
29)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų
pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių
vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas
nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio
arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su
stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais,
suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis;
29
punkto redakcija nuo 2006 m. spalio 1 d.:
29)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų
pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių
vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas
nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio
arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su
stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais,
suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis;
30)
valstybės stipendija;
31)
premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar
savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos
administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos, skirtos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, bei
premijos profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų
organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų, taip pat Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos sportininkams ir jų
treneriams, gydytojams, masažuotojams ir mokslininkams, išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto
departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
32)
sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai
(parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos,
asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto
šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
33)
loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka vienetai, kurie Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos;
34)
iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti 2
pagrindinių NPD;
35)
šios dalies 32 ir 33 punktuose nenurodyti 2 pagrindinių NPD vertės
neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to paties
asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį;
36)
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu
gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos;
37)
religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų)
dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus
asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) išlaikymas;
38)
komercinio kredito palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio
produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
39)
neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto
apmokestinto pelno, neviršijančios 12 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;
40) jūrininkų už darbą laivo reiso
metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;
41)
pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai
darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis,
sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą
Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse sudarytame pensijų fonde;
42)
gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės
draudimo sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., ir pensijų įmokos į
Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse sudarytus pensijų fondus;
43)
iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo
įstatymo arba kitų užsienio valstybių įstatymų, reglamentuojančių
analogiškas pensijų kaupimo nuostatas;
44)
iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos
Bendrijų naudai.
*45)
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų
dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo
sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau su Europos ekonominės
erdvės valstybių narių draudimo įmonėmis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka
išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne
trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra
sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo
nuostatas, arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25
procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai)
ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės
invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas
specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki
2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat, nutraukus tokią
sutartį, išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės
draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo
jos sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui yra
nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I
grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30
d. – ir II grupės invalidai);
*Pastaba:
Nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 ir 2006 m. pajamas.
*45)
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų
dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo
sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau su Europos ekonominės
erdvės valstybių narių draudimo įmonėmis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka
išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne
trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra
sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas,
arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų
darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40
procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės
invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas
specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki
2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat, nutraukus
tokią sutartį, išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas
gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10
metų nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus
pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui yra
nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I
grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30
d. – ir II grupės invalidai);
*Pastaba.
Šios
nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
46)
pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai
darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis,
sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybių narių
draudimo įmonėmis;
47)
gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės
draudimo sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės
erdvės valstybių narių draudimo įmonėmis;
*48) asmenų, Lietuvos Respublikoje išrinktų ar Lietuvos
Respublikos valstybės institucijų sprendimu komandiruotų, perkeltų ar kitaip išsiųstų
į tarptautines tarpvyriausybines organizacijas, Europos Sąjungos institucijas
arba užsienio valstybines institucijas, taip pat į šių organizacijų ar
institucijų rengiamas civilines tarptautines operacijas ir misijas (toliau
šiame punkte – organizacijos), gaunamos išmokos, kurios skirtos šių asmenų
išlaidoms, susijusioms su jų veikla šiose organizacijose, padengti ir kurių
mokėjimą reglamentuoja šiose organizacijose galiojantys teisės aktai;
*Pastaba.
17 straipsnio 1 dalies 48 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir
deklaruojant 2004 m. ir vėlesnių metų pajamas.
49)
įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo
santykiais, pavėluotą mokėjimą;
*50) išmokos
pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas po 2004 m. balandžio 30 d., kuriose
numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet
ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat nutraukus tokias
sutartis gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal tokias sutartis įmokas mokėjo
tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų šio įstatymo nustatyta tvarka;
*Pastaba:
Nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 m. ir vėlesnių metų pajamas.
*51) vieneto
likvidavimo atveju vieneto dalyvio (gyventojo) turtas (pinigai), kurio šaltinis
yra kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvos
Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, ir kuris
laikomas vieneto dalyvio (gyventojo) turėto turto (akcijų, dalių, pajų)
pardavimo pajamomis;
*Pastaba.
Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant 2005 m. prasidėjusio ir vėlesnių metų
mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias pajamas.
*52)
apyvartai proporcingos išmokos, mokamos vieneto (kooperatinės bendrovės
(kooperatyvo) dalyviams (nariams) iš šio vieneto pelno, jei mokestinio
laikotarpio, už kurį mokamos tos išmokos, pabaigoje daugiau kaip 70 procentų
šio vieneto narių, įrašytų į jo narių registrą, buvo fiziniai asmenys ir (ar)
kiti vienetai, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudarė 50 ir daugiau procentų
visų pajamų, o jų pajų vertė – daugiau kaip 70 procentų visų šio vieneto narių
pajų vertės.
*Pastaba.
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir
vėlesnių metų pajamas.
2.
Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 20, 21, 22, 23, 24, 27,
29, 31, 34, 35, 37, 39 ir 43 punktų nustatytos lengvatos, taip pat 19 punkte
nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų nei sutuoktinis, vaikai (įvaikiai)
ir tėvai (įtėviai) gautoms pajamoms netaikomos, jei gyventojo atitinkamos
pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų
tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra
tikslinėje teritorijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1252,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24)
Nr. IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr. IX-1708,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr. IX-1790,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)
Nr. IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-1973,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
Nr. IX-2103,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Nr. IX-2202,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. IX-2491, 2004-10-12,
Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. IX-2529,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6108 (2004-11-17)
Nr. X-237, 2005-06-09,
Žin., 2005, Nr. 76-2744 (2005-06-18)
Nr. X-260, 2005-06-21,
Žin., 2005, Nr. 81-2943 (2005-06-30)
Nr. X-450, 2005-12-15,
Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
Nr. X-543, 2006-03-30,
Žin., 2006, Nr. 41-1462 (2006-04-13)
Nr. X-580, 2006-04-25,
Žin., 2006, Nr. 50-1801 (2006-05-06)
Nr. X-585, 2006-04-27,
Žin., 2006, Nr. 48-1702 (2006-04-29)
Nr. X-746, 2006-07-04,
Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
Nr.
X-799,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 82-3263 (2006-07-27)
18 straipsnis. Leidžiami atskaitymai,
susiję su individualios veiklos pajamų gavimu
1.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais
atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis
individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo
patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu
susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris
verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais
laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos
pajamomis susijusios nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai
veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nenuolatinio
Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu
susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Jeigu gyventojas vykdo kelių aiškiai
skirtingų rūšių individualią veiklą, su tokios veiklos pajamų gavimu susiję
leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal
kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
4. Leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti
per tą mokestinį laikotarpį faktiškai gautų individualios veiklos pajamų.
5. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais,
turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei
kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos
dokumentų rekvizitus ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė
yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus
reikalavimus. Be šių rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo
būti nurodyta:
1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (tuo
atveju, kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo) vardas,
pavardė ir asmens kodas;
2)
prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.
6.
Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų bei gyventojų atveju išlaidos
gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,
jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
7.
Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiamasi turint verslo
liudijimą, sporto bei atlikėjų veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais
ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.
19 straipsnis. Parduoto ar kitaip
perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto
įsigijimo
kaina ir su tuo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu
susijusios
išlaidos
1.
Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš
gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:
1) turto
įsigijimo kaina;
2) sumokėtas
komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu
arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.
2.
Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą,
įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas,
susijusius su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis
(įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto
rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties
gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir
rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą
dalį).
3.
Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais
visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės
aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų
blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus
reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais
sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,
jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Mokesčių,
rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais
atitinkamais dokumentais.
4.
Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų)
įsigijimo kaina yra lygi:
1)
visų gyventojo į vieneto kapitalą įneštų už šio Įstatymo 11 straipsnio
nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnašų vertei. Įnašų vertė
yra lygi jų vertei įnešimo metu, įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas
turtu) vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį
atlikti vienetą įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)
2)
akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys,
pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.
5. Kai gyventojas parduoda
ar kitaip perleidžia nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), šio Įstatymo 2
straipsnio 14 dalies 7 ir 8 punktų nurodytais atvejais gautas mainais į
įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleidžiamų
nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo
vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai, buvusiai prieš pat perduodant
mainais šias akcijas (dalis, pajus).
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti ne individualios veiklos
turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.
20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų
dydis ir papildomas neapmokestinamasis
pajamų
dydis
1.
Pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) –
290 litų per mėnesį.
2.
Šiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji
pajamų dydžiai (jeigu gyventojas atitinka ne vieną iš 1–5 punktuose nustatytų
kriterijų, taikomas didžiausias individualus NPD):
1)
asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra
nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir
I grupės invalidams) – 430 litų per mėnesį;
2)
asmenims, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, ar senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra
nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. –
ir II grupės invalidams) – 380 litų per mėnesį;
3)
asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat
vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, – 430 litų
per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD
didinamas 46 litais;
4)
motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus (įvaikius) iki 18
metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo
mokyklose, augina vienas (viena), – 335 litai per mėnesį, be to, už auginamą
antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 53 litais;
5)
žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš
realizuotos žemės ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų
visų pajamų, taip pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį,
darbuotojams – 330 litų per mėnesį.
3.
NPD indeksuojami mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo
prekių ir paslaugų kainų indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuoti NPD
taikomi pajamoms, gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1
dienos. Indeksuoti NPD skelbiami Finansų ministerijos pranešimu.
4.
NPD taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias
pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias
pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš šaltinio, kuris yra
Lietuvoje.
5.
NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos
prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.
6. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams),
auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat
vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas
papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD), kuris lygus 0,1
pagrindinio NPD. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 2 dalies 4
punkte nurodytiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams.
7. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su
darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur
taikomas NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę.
8.
Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio
laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio
mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio
laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.
9.
Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie
dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė
teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.
10.
Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam
gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio
atitinkamų mėnesių NPD dydžius. Apskaičiuojant 2006 metų mokestinio laikotarpio
apmokestinamąsias pajamas, pirmiausia iš mokestinio laikotarpio pajamų,
apmokestinamų taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, atimama MNPD dalis,
atitinkanti ne daugiau kaip to mokestinio laikotarpio pirmais šešiais mėnesiais
pagal šio straipsnio nuostatas taikytinų NPD sumą, o likusi MNPD dalis arba,
jei gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD atimami iš pajamų, apmokestinamų
taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą. Jei pajamų, apmokestinamų taikant
27 procentų pajamų mokesčio tarifą, neužtenka arba gyventojas tokių pajamų
negavo, tai neatskaityta MNPD dalis pirmiausia atimama iš pajamų, kurios
apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų
neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis
atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio
tarifą. Apskaičiuojant 2007 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias
pajamas, MNPD atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio pajamų, kurios
apmokestinamos taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų
neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis
atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio
tarifą. Apskaičiuojant 2008 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių
apmokestinamąsias pajamas, MNPD atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio
pajamų, kurios apmokestinamos taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei
tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar
neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15
procentų pajamų mokesčio tarifą. Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais
atvejais iš pajamų atimama MNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta
tvarka.
11.
Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD) nustatomas
sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio
laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. Apskaičiuojant 2006
metų mokestinio
laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pirmiausia iš mokestinio
laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų, apmokestinamų taikant 33 procentų pajamų
mokesčio tarifą, atimama MPNPD dalis, atitinkanti ne daugiau kaip to mokestinio
laikotarpio pirmais šešiais mėnesiais pagal šio straipsnio nuostatas taikytinų
PNPD sumą, o likusi MPNPD dalis arba, jei gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD
atimami iš pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų mokesčio
tarifą. Jei
pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, neužtenka arba
gyventojas tokių pajamų negavo, tai neatskaityta MPNPD dalis pirmiausia atimama
iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą,
o jei tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD ar
neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15
procentų pajamų
mokesčio tarifą. Apskaičiuojant
2007 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, MPNPD atimamas
pirmiausia iš mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų, kurios
apmokestinamos taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų
neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD ar neatskaityta jo dalis
atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų
mokesčio tarifą.
Apskaičiuojant 2008 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias
pajamas, MPNPD atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių)
pajamų, kurios apmokestinamos taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei
tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD ar
neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15
procentų pajamų
mokesčio tarifą. MPNPD
tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. Šio Įstatymo 29 straipsnyje
nustatytais atvejais iš pajamų atimama MPNPD dalis, apskaičiuota tame
straipsnyje nustatyta tvarka.
12.
Neigiamas skirtumas, susidaręs iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD),
negrąžinamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1321,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-358, 2005-09-29,
Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)
21 straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos
išlaidos
1.
Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio
Lietuvos gyventojo išlaidos:
1)
savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir
vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės
slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m.
birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), naudai sumokėtos gyvybės
draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo
išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui;
*2) savo,
sutuoktinio bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių
vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška
negalia), naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus;
*Pastaba:
Nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.
*2) savo,
sutuoktinio bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių
vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška
negalia), naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų
fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos
ekonominės erdvės valstybėje narėje, turimus pensijų fondus;
*Pastaba.
Šios
nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų
pajamas.
3)
palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti,
sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro sąraše
nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms
institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo
turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, taip pat palūkanos, sumokėtos
finansų įmonei už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);
4) už studijas (kurias baigus įgyjamas
aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat
doktorantūros bei meno aspirantūros studijos) studijuojančių nuolatinių
Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Jei už studijas sumokėta skolintomis
lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali
būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.
*5) už vieną per trejus metus įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su
programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai
reikalingos įrangos įsigijimo išlaidomis, neviršijančios 4000 Lt. Jeigu
kompiuterio vienetas su programine įranga įsigyjamas pagal sutartį, kurioje
nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui apmokėjus visą sutartyje
nustatytą kainą, tai iš pajamų gali būti atimama faktiškai apmokėta kainos
dalis (išskyrus palūkanas), tačiau visa atimama suma negali viršyti 4000 Lt
(įskaitant interneto prieigos įrengimo ir šiai prieigai reikalingos įrangos
įsigijimo išlaidas) per sutarties galiojimo laikotarpį. Asmeninio kompiuterio
vienetą sudarančių elementų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija.
*Pastaba: 5 punkto nuostatos taikomos
deklaruojant gyventojų pajamų mokestį už 2004, 2005 ir 2006 metus.
*2. Tais
atvejais, kai studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų
mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti
sumokėtas už studijas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, išlaidas,
šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti tėvai
(įtėviai) arba globėjai, brolis, sesuo ir (arba) sutuoktinis (sugyventinis).
*Pastaba:
Nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 m. ir vėlesnių metų pajamas.
3.
Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti
25 procentų sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų
atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.
4.
Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų
apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų
mokesčio deklaraciją.
5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio
vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose,
nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, –
nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3
dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal
Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.
6.
Gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio
1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis
yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės
valstybėje narėje.
7.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas yra
Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įregistruotas ar kitaip
organizuotas užsienio vienetas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1708,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr. IX-2070,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1633 (2004-04-06)
Nr. IX-2202,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. IX-2272,
2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3628 (2004-06-24)
Nr. IX-2491,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. X-358, 2005-09-29,
Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)
Nr. X-450, 2005-12-15,
Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
Nr. X-746, 2006-07-04,
Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
V
SKYRIUS
PAJAMŲ
MOKESČIO APSKAIČIAVIMO, MOKĖJIMO, DEKLARAVIMO IR GRĄŽINIMO TVARKA
22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal
mokesčio mokėjimo tvarką
1.
Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios
pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases –
A ir B.
2.
A klasės pajamoms priskiriamos:
1)
iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš
nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus
azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės
vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto,
bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame
punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar
kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo
nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę
gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos
turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar
kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas
yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamąjį daiktą, esantį
Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už
parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną,
netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir
2)
iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų
veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.
3.
B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
23
straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir
sumokėjimo tvarka
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė
arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per
nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo
apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų
mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos
neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas
išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių
sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio
mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų
dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio
paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio
mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų
mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.
2.
Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui dėl NPD taikymo, tai jam priklausantis NPD atimamas skaičiuojant
apmokestinamąsias pajamas.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba
nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę
bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo
mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo
sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po
atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų
mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.
4.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio
mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka
išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į
biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki
to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė
išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).
5. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už
atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos
dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo
dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį
mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį
išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba
jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo
mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį
išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio
laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis
išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną.
6.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per
mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį
išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį
mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios
pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos)
arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to
mėnesio 15 dienos).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
24 straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A
klasės pajamų, deklaracijos
1.
Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo
deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį
pateikdamas deklaracijas.
*2.
Pajamų
mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir
metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio
mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą
mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto
pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki
mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje
deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų
apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto
pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį
išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms,
išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį
laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.
*Pastaba.
2 dalies
nuostatos taikomos
deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas
išmokas.
3.
Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas,
deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su finansų ministru. Centrinis mokesčio
administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės
pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat
tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos
nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų,
deklaracijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
25 straipsnis. Nuolatinio Lietuvos
gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų
deklaravimo,
apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka
1.
Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės
pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats
nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.
2.
Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio
mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas
ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio
už pajamas, gautas iš veiklos, kuria
verčiamasi
turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo
išdavimo
tvarka
Fiksuoto
dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.
Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
27 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo
mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų
apskaičiavimas,
deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir
metinės
pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms,
pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to
mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio
Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą
asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už
praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio
laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame
straipsnyje nenustatyta kitaip.
2.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų,
kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomi skirtingi pajamų mokesčio
tarifai, tai apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį:
1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn atveju iš pajamų, gautų pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, atimama šio turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka), sumažintų MNPD ir (arba) MPNPD dalimi, nepritaikyta pajamoms, apmokestinamoms 2006 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 33 ar 27 procentų pajamų mokesčio tarifus, 2007 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, 2008 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;2) 2006 metų mokestiniu laikotarpiu 33 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (individualios veiklos atveju, jei buvo nuspręsta iš pajamų atimti leidžiamus atskaitymus, iš individualios veiklos pajamų atimami leidžiami atskaitymai, susiję su šių pajamų gavimu, šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka), sumažintų MNPD dalimi, pritaikyta šio Įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir (arba) MPNPD dalimi, pritaikyta šio Įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį buvo taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;
3) 2006 metų
mokestiniu laikotarpiu 27 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 ir 2
punktuose nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai. 2007 metų mokestiniu
laikotarpiu 27 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai
apmokestinamųjų pajamų daliai. Nuo 2008 metų mokestinio laikotarpio 24 procentų
tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų pajamų
daliai.
3.
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio deklaracijos
turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1)
nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) šio
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir
2)
per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.
4.
Ūkininkas ir jo partneriai, per mokestinį laikotarpį gavę pajamų už ūkininko
ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės
ūkio veiklą bei pajamų už realizuotą kitą žemės ūkio paskirties žemėje
pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją, taip pat gyventojas,
kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo
įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą arba piniginę socialinę paramą, privalo pateikti
metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų
išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už
kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats
arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų
mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį gyventojo turto
deklaracijos pateikimo terminais.
5.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš
veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijimą (-us), privalo pateikti
metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
6.
Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų
mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat
tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos
nedeklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.
7.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė
teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp
metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos
pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos)
pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje
nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
8.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų
pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio
mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta
informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų
akcijas (dalis, pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba
išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir
buveinės adresas, kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių
ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.
9.
Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio
deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta
arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
10. Šio Įstatymo
29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės
pajamų mokesčio deklaracijos neteikia.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-2491,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
28 straipsnis. Fizinio asmens, tapusio
nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pajamų
mokesčio
nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų deklaravimas ir
pajamų
mokesčio sumokėjimas
Jeigu
fizinis asmuo tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, metinė pajamų mokesčio deklaracija už
kalendorinius metus, kuriais jis atvyko į Lietuvą, turi būti pateikta ir pajamų
mokestis sumokėtas ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų
gruodžio 31 dienos.
29 straipsnis. Fizinio asmens, galutinai
išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio nuo
pajamų,
gautų išvykimo mokestiniu laikotarpiu, deklaravimas ir
pajamų
mokesčio sumokėjimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas
privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų
mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą
mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki
išvykimo dienos. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir metinę
pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo nustatyta
tvarka, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2.
Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 3 dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo
pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio
deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį
laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki išvykimo
dienos.
3.
Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis
apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
30
straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios
veiklos
per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir
sumokėjimo
tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio
nuo
individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš
individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus,
iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos
privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę
bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį
gautas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio
Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį.
2.
Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų
deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per
mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi
būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų
mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos
pateikimo termino pabaigos.
3.
Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna
pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A klasės
pajamoms, tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio
dydžiu mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per
nuolatinę bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per
nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
5.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms,
gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
31 straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos
gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės
pajamų,
nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, apskaičiavimo,
deklaravimo
ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo
pajamų
mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo
30
straipsnyje, deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs šio Įstatymo
30 straipsnyje nenurodytų B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių
pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti
šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.
2.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų
deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis
mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
32 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai
kurių turto pardavimo pajamų
perskaičiavimas
1.
Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų
nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines
bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar
privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamojo daikto, esančio
Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, taip pat ne
individualios veiklos pajamų už nenukirsto miško, apvaliosios medienos,
netauriųjų metalų laužo pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių
šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis,
turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą
daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų
pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.
2.
Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai
pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas
pagrindžiantys dokumentai.
3.
Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta ir su finansų ministru suderinta tvarka.
4.
Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
VI
SKYRIUS
PAREIGOS,
ATSAKOMYBĖ
33 straipsnis. Išmokas išmokančio Lietuvos
vieneto, nuolatinės buveinės ir gyventojo
pareigos
1.
Gyventojams išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A
klasės pajamoms, išmokėję nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per
nuolatinę buveinę gyventojo prašymu išduoda pažymas, kuriose turi būti
nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, taikytas NPD bei išskaičiuota ir
sumokėta pajamų mokesčio suma. Jei gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas
per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui išduoda užsienio
vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui gali
išduoti tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo. Pažymos
parengiamos ir išduodamos nemokamai per 10 darbo dienų nuo
prašymo gavimo dienos.
2.
Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per
nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio
laikotarpio, vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie
gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui
pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka
nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio
administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas
asmuo.
3.
Pažymų apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas formas, jų pildymo ir pateikimo
tvarką, sumos dydį, iki kurio neprivalu pateikti mokesčio administratoriui
pažymas apie gyventojams išmokėtas išmokas, nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su Finansų ministerija.
4.
Lietuvos vienetas ar užsienio vienetas, per nuolatinę buveinę gaunantis šio
Įstatymo 21 straipsnyje nurodytas įmokas, nuolatinio gyventojo prašymu išduoda
sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus. Minėti
dokumentai ar jų nuorašai parengiami, patvirtinami ir išduodami nemokamai per
10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
Nr. IX-2059,
2004-03-16, Žin., 2004, Nr. 47-1550 (2004-03-30)
34 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos
1.
Gyventojams bei mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai bei
metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai.
2.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų
Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio
Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas
pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius.
3.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą
turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal
metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos
gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
4.
Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo
pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo
vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą
nuolatinę bazę Lietuvoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
35 straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas,
nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą
patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine
tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų
mokesčio deklaracijos pateikimo.
2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią
veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra
susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę,
kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio
dieną. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio
mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs
pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį
išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą
praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą
Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio
paskutinę dieną nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos
Lietuvoje, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę,
kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę
buvimo Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos
gyventojas praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo
gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu,
jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
36 straipsnis. Atsakomybė
1.
Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų
reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per
mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka už šį pažeidimą atsako pats gyventojas.
2.
Už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VII
SKYRIUS
PAJAMŲ
MOKESČIO, SUMOKĖTO UŽSIENIO VALSTYBĖSE, ATSKAITYMAS
*37 straipsnis. Pajamų,
gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas
1.
Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria
Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo
sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje
valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta
tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų
mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka
sumokėtas
toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos
valstybė narė arba su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo
išvengimo sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą
nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos
gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų
mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra
pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas
pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.
2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali
atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytoje
užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra
pateikti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai
apie toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų
sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Šios dalies nuostata
netaikoma apskaičiuojant pajamų mokestį nuo pajamų, gautų užsienio valstybėje,
įtrauktoje į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto
pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas,
mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė
arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo
išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio
vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir
apmokestintos pagal analogiškas Pelno mokesčio įstatyme nustatytas taisykles,
dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų
mokestį nuo pozityviųjų pajamų.
4.
Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam
tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai
atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma,
išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.
5.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų
keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama
atskirai nuo kiekvienoje valstybėje gautų pajamų.
6. Jeigu nuo palūkanų buvo išskaičiuotas
pajamų mokestis, nustatytas 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB
dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo 11 straipsnio 1 dalyje
arba su šios Direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytomis valstybėmis ar
teritorijomis sudarytose ir taikomose sutartyse, tai visa išskaičiuoto pajamų
mokesčio suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) tvarka, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas
pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
*Pastaba. 37 straipsnio nuostatos taikomos
apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių metų pajamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2202,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-467, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)
VIII
SKYRIUS
MOKESČIO
ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ
38 straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas
1.
Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys
savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis,
taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena
mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;
3)
jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš
šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo
santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą
pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą
mokestinę nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje
pateiktus duomenis mokesčio administratorius perveda į
tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą.
2.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir
sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje
nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo
(išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas
pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, – į savivaldybės, kurios
teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą
mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
3. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų
mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1)
nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje
jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, – į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų
išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota)
mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis
gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, – į
tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba
gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos
savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis,
įskaitomi į valstybės biudžetą.
5.
Po šio Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė
nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų
sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio
straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
6. Mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėtas pajamų
mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę
gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:
1)
savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją
vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma
pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;
2)
atitinkamo mokestinio laikotarpio metinėje pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A
klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis,
išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų
mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant
pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo
balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo
mėnesiais;
3)
pagal metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas nustačius
faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo
mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu
mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių
laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių
biudžetus patikslinimai;
4)
2004 metų mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio
sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų
mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies
3 punkte, nedaromi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
IX
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
39 straipsnis. Įstatymo taikymas ir pasiūlymai
Vyriausybei
1.
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
2. Šio Įstatymo 2
straipsnio 14 dalies 7 punkto nuostatos dėl akcijų kainų skirtumo, apmokėto
pinigais, ir 15 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis
mokesčio administratorius visus šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės
aktus parengia ir patvirtina ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šio Įstatymo
įsigaliojimo.
4.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažįstami netekusiais galios:
1)
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Žin.,
1990, Nr. 31-742;
1991, Nr. 6-170,
Nr. 19-501,
Nr. 22-569;
1992, Nr. 7-150,
Nr. 14-388;
1993, Nr. 30-681,
Nr. 59-1144;
1994, Nr. 30-531,
Nr. 58-1135;
1995, Nr. 34-814,
Nr. 44-1077;
1996, Nr. 11-285,
Nr. 35-858,
Nr. 46-1104,
Nr. 62-1464,
Nr. 71-1716,
Nr. 73-1747;
1997, Nr. 28-662,
Nr. 61-1443,
Nr. 63-1474;
1998, Nr. 8-162,
Nr. 90-2481;
1999, Nr. 19-515,
Nr. 33-947,
Nr. 55-1770,
Nr. 60-1950,
Nr. 66-2121,
Nr. 109-3174,
Nr. 113-3290;
2000, Nr. 5-127,
Nr. 34-955,
Nr. 53-1522,
Nr. 64-1911,
1943,
Nr. 84-2534,
Nr. 89-2747,
Nr. 90-2781,
Nr. 113-3603;
2001, Nr. 39-1329,
Nr. 41-1421,
Nr. 62-2217,
2236,
Nr. 110-3993,
3994,
Nr. 111-4023;
2002, Nr. 62-2492);
2)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 2-27);
3)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1305);
4)
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų
papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 1-3) 2
straipsnis;
5)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“
(Žin., 1990, Nr. 31-743);
6)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių
asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ pirmojo punkto taikymo“
(Žin., 1991, Nr. 5-141);
7)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio
įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 6-169);
8)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1991, Nr. 22-570);
9)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių
asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ 8 punkto pakeitimo“
(Žin., 1991, Nr. 22-571);
10)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl minimalaus gyvenimo
lygio ir fizinių asmenų pajamų mokesčio neapmokestinamojo minimumo“ (Žin.,
1991, Nr. 20-523);
11)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-151);
12)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos
įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo
įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr. 14-389);
13)
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo
pakeitimo ir papildymo“ taikymo“ (Žin., 1993, Nr. 31-717);
14)
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo
pakeitimo“ įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr.59-1145).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1985 m. liepos 25 d. Tarybos
reglamentas (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (EEIG).
2. 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva
90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių
įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis.
3. 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva
2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo.
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2103,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2103,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Nr. IX-2419,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4837 (2004-09-02)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1252,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24)
Nr. X-834, 2006-10-03,
Žin., 2006, Nr. 111-4197 (2006-10-19)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1321,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo nuostatos taikomos apmokestinant gyventojo pajamas,
gautas po 2003 m. sausio 1 d.
Jeigu
apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios buvo apskaičiuotos už 2003
m. sausio mėnesį, buvo pritaikytas mažesnis NPD, negu nustatytas šiame
Įstatyme, nepritaikyta šiuo Įstatymu nustatyto NPD dalis gali būti pritaikyta
apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios bus apskaičiuotos už 2003 m.
vasario ar vėlesnius mėnesius.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 33 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1708,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS
ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, DRAUDIMO ĮSTATYMO,
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO, GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1790,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004
m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 24 straipsnio
2 dalis taikoma
deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas
išmokas.
8.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6, 17, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1973,
2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 2, 15, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 3 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2003
m. sausio 1 d. gautoms pajamoms.
10.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2059,
2004-03-16, Žin., 2004, Nr. 47-1550 (2004-03-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2070,
2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1633 (2004-04-06)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant
pajamas už 2003 ir vėlesnius metus.
12.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2103,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 1, 2, 8, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
13(1) STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 5
straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą
dienos.
ĮSTATYMO 17 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
Įstatymo 5 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d. gautoms
pajamoms.
13.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2202,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6, 17, 21 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PRIEDO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas,
išskyrus 2 straipsnio 1 ir 4 dalis, 3 straipsnio 1, 5 ir 9 dalis ir 5
straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. gegužės
1 d.
Šio Įstatymo 2 straipsnio
1 ir 4 dalių nuostatos ir 3 straipsnio 1, 5 ir 9 dalių nuostatos taikomos už
2003 m. ir vėlesnius metus.
Šio Įstatymo 5 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2005
m. sausio 1 d., jei Europos Sąjungos Tarybos sprendimu nebus nustatyta vėlesnė
2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš
taupymo pajamų, apmokestinimo įgyvendinančių Europos Sąjungos valstybių narių
teisės aktų įsigaliojimo data.
14.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2272,
2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3628 (2004-06-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Gyventojų pajamų mokesčio
įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos taikomos deklaruojant
gyventojų pajamų mokestį už 2004, 2005 ir 2006 metus.
15.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2419,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4837 (2004-09-02)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2491,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17, 21, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2529,
2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6108 (2004-11-17)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2004 m. ir vėlesnių metų pajamas.
18.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos taikomos
apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių metų pajamas.
Jeigu su darbo santykiais
ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų už 2006 m. birželio
mėnesį paskutinė dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną,
pajamų mokestis nuo per 2006 m. birželio mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti
išskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą iki 2006 m. birželio 15 dienos (jeigu
paskutinė išmoka išmokėta iki 2006 m. birželio 15 d.) arba iki 2006 m. birželio
30 d. (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki 2006 m. birželio 30 d.).
Pakeitimas:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-467, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo pirmojo skirsnio
nuostatos taikomos apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių metų
pajamas.
19.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-237, 2005-06-09,
Žin., 2005, Nr. 76-2744 (2005-06-18)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-260, 2005-06-21,
Žin., 2005, Nr. 81-2943 (2005-06-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 2, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-329, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3293 (2005-07-21)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-358, 2005-09-29,
Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-450, 2005-12-15,
Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6, 17, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos
apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 m. ir vėlesnių metų pajamas.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-457, 2005-12-20,
Žin., 2005, Nr. 153-5636 (2005-12-31)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006
m. sausio 1 d.
25.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-467, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6, 20, 27, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo pirmojo
skirsnio nuostatos taikomos apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių
metų pajamas.
26.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-543, 2006-03-30,
Žin., 2006, Nr. 41-1462 (2006-04-13)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006
m. spalio 1 d.
27.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-580, 2006-04-25,
Žin., 2006, Nr. 50-1801 (2006-05-06)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos
apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-585, 2006-04-27,
Žin., 2006, Nr. 48-1702 (2006-04-29)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2005 m.
prasidėjusio ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias pajamas.
29.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-746, 2006-07-04,
Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių
metų pajamas.
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-799,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 82-3263 (2006-07-27)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių
metų pajamas.
įstatymo 1 straipsnio 4 dalis įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.
Jeigu nuolatinis Lietuvos
gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą
gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau
kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų)
finansinės nuomos (lizingo), jis iš pajamų gali atimti palūkanas visą šių
kreditų ar (ir) finansinės nuomos (lizingo) sutarčių galiojimo laikotarpį.
***
@@ -7372,7 +7372,7 @@
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2006-07-27)
Aušrinė Trapinskienė (2006-10-19)
autrap@lrs.lt
2006-07-19
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2006-07-04
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 15, 19
2006-04-27
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 15, 19
2006-04-25
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 15, 19
2006-03-30
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-12-22
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-12-20
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-12-15
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-09-29
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-07-05
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-06-21
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-06-07
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2004-11-02
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2004-10-12
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 23
2004-08-23
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2004-06-15
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2004-04-29
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2004-04-08
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 8,
2004-03-23
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2004-03-16
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2004-01-22
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2004-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-11-25
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-10-16
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-07-04
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-07-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-04-22
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-01-28
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — versión o
originali versija
Tekstas šią datą