Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2000-06-08
Paskutinį kartą atnaujinta 2026-01-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 40
Pakeitimų istorija JSON API
1.

Karo prievolininkams, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkams ir asmenims, įtrauktiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, ne tarnybos tikslais draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių), kai, atsižvelgiant į karo tarnybos ir atitinkamai alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ar civilinio mobilizacinio personalo rezervo poreikius, šių asmenų vykimas būtų galimas, ir tvarką, pagal kurią šie asmenys galėtų išvykti. Šie asmenys gali išvykti tik turėdami leidimą. Šiuos leidimus karo prievolininkams išduoda karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkams – alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija, asmenims, įtrauktiems į civilinio mobilizacinio personalo rezervą, – Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Atvykę į užsienio valstybę šie asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi užsiregistruoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Kai užsienio valstybėje, į kurią šie asmenys ketina vykti, nėra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, karo prievolę administruojanti institucija, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą administruojanti institucija bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sudarytomis tarptautinėmis sutartimis, šiems asmenims nurodo, kurios NATO valstybės diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienio valstybėje jie privalo užsiregistruoti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2730, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11567

2.

Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, turintys teisę, vadovaujantis užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais, būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, grįžtantys į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kuri yra priešiška ginkluoto konflikto, kuriame dalyvauja Lietuvos Respublika, šalis, arba grįžimo metu vykstantys per šios valstybės ar jos okupuotą teritoriją, ginkluotųjų pajėgų narių, policijos pareigūnų ar žvalgybos pareigūnų sulaikomi patikrinti, jeigu yra duomenų, kad jų grįžimo tikslai priešiški Lietuvos Respublikos interesams. Sulaikyti leidžiama ne ilgiau kaip 48 valandoms.

3.

Asmenys, atvykę į savivaldybę, kurioje nėra jų gyvenamosios ar darbo vietos, ilgiau negu 24 valandoms ar persikėlę gyventi į kitą savivaldybę, nedelsdami, ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo atvykimo dienos, turi apie tai raštu informuoti savivaldybės, į kurią atvyksta ar persikelia gyventi, administracijos direktorių, išskyrus atvejus, kai pasitraukiama iš kovos veiksmų teritorijos arba šie asmenys evakuojami. Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai savivaldybės administracijos direktoriaus informuoti neturi.

4.

Dėl karinės jėgos naudojimo ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo gali tam tikrą teritoriją paskelbti uždara teritorija. Patekti į uždarą teritoriją ir iš jos išvykti galima tik turint ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens išduotą leidimą. Tokio leidimo nereikia Valstybės gynimo tarybos nariams ir šioje teritorijoje veikiantiems ginkluotųjų pajėgų nariams, ir žvalgybos pareigūnams. Uždaros teritorijos apsaugos reikalavimus nustato ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo.

5.

Užsieniečiai gali būti internuojami, taip pat apgyvendinami tam tikroje vietovėje, uždraudžiant išvykti iš šios vietovės ar Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, kai tai reikalinga valstybės saugumui užtikrinti. Sprendimą dėl užsieniečių internavimo priima Vyriausybė. Internuotų asmenų laikymo vietų steigimą, internuotų asmenų laikymą, evakavimą ir išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos organizuoja, koordinuoja ir vykdo vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.

28 straipsnis. Asociacijų ir susirinkimų laisvės apribojimas

1.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu savivaldybės teritorijoje veikiančių politinių partijų, asociacijų, išskyrus Lietuvos šaulių sąjungą, ir jų padalinių veiklos garantijos, išskyrus finansavimą, ir joms suteiktos teisės, nurodytos politinių partijų ir asociacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, gali būti apribojamos, o veikla Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu sustabdoma, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, karo padėties metu užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės saugumą.

2.

Karo padėties metu politinės partijos, asociacijos ir (ar) jų padaliniai nesteigiami.

3.

Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į susirinkimo tikslus, gresiantį karinės jėgos panaudojimą, naudojamą karinę jėgą ar į kitas grėsmes, kai tai būtina valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti ar žmonių sveikatai apsaugoti, turi teisę uždrausti organizuoti susirinkimą viešoje vietoje. Kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, savivaldybės administracijos direktorius ir policija turi teisę nutraukti prasidėjusius susirinkimus.

VII SKYRIUS

KARO PADĖTIES ATŠAUKIMAS IR INFORMAVIMAS APIE KARO PADĖTIES ATŠAUKIMĄ

29 straipsnis. Karo padėties atšaukimas

1.

Karo padėtis atšaukiama, kai Seimas Seimo nutarimu panaikina Respublikos Prezidento dekretą dėl karo padėties įvedimo ar priima Seimo nutarimą dėl karo padėties atšaukimo, išnykus priežastims, dėl kurių ji buvo įvesta.

2.

Respublikos Prezidentas turi teisę savo dekretą dėl karo padėties įvedimo atšaukti, iki dekretas dėl karo padėties įvedimo atšaukimo šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka nepradėtas svarstyti Seime, jeigu išnyko karo padėties įvedimo priežastys.

3.

Karo padėtis laikoma atšaukta įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui, kuriuo atšaukiamas sprendimas dėl karo padėties įvedimo, Seimo nutarimui, kuriuo panaikinamas Respublikos Prezidento sprendimas dėl karo padėties įvedimo, arba Seimo nutarimui dėl karo padėties atšaukimo.

4.

Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas Respublikos Prezidento dekretas ar Seimo nutarimas oficialiai skelbiamas Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų informavimas apie karo padėties atšaukimą

Užsienio reikalų ministerija apie karo padėties atšaukimą nedelsdama informuoja Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas Lietuvos Respublikoje, Europos Tarybos generalinį sekretorių, Jungtinių Tautų Organizacijos generalinį sekretorių, NATO generalinį sekretorių, Europos Vadovų Tarybos pirmininką, Europos Parlamento pirmininką, Europos Komisijos pirmininką, Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretorių, Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir, jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse, – kitas tarptautines organizacijas ar jų institucijas, taip pat kitas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių šalis ar depozitarus, nurodydama datą, nuo kurios karo padėtis atšaukta.

VIII SKYRIUS

Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimas, žalos atlyginimas ir kitos priemonės, atšaukus karo padėtį

31 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimas

1.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo laikytis ir pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad visi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai karo padėties metu priklausantys asmenys laikytųsi visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų ir principų.

2.

Įvedus karo padėtį:

1) Respublikos Prezidentas Užsienio reikalų ministerijos siūlymu skiria valstybę globėją, kaip numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų papildomame protokole dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (1 protokolas);

2) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais, sudaro tribunolą, kuris, kilus bet kokių abejonių dėl asmens turimo karo belaisvio statuso, sprendžia dėl minėto statuso asmenims suteikimo. Tribunolo darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tribunolo sprendimai dėl karo belaisvio statuso nustatymo gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;

3) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įsteigia oficialų informacijos biurą informacijai apie Lietuvos Respublikos žinioje esančius priešiškos valstybės asmenis, patyrusius laivo sudužimą, sužeistuosius, ligonius ir mirusiuosius, kaip tai numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų, sergančiųjų ir skęstančiųjų ginkluotųjų pajėgų narių jūrose padėties pagerinimo ir 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo, Lietuvos Respublikoje esančius saugomus asmenis, kaip jie apibrėžti 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl civilių apsaugos karo metu, rinkti ir perduoti. Informacijos biuro sudarymo ir darbo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įsteigia Kapų registravimo tarnybą, kaip tai numatyta 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoje dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo. Kapų registravimo tarnybos darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministras;

5) ginkluotųjų pajėgų vadas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir koordinuoja karo belaisvių konvojavimą, jų stovyklų steigimą, karo belaisvių laikymą jose, taip pat karo belaisvių evakavimą.

3.

Asmenų, turinčių teisę į karo belaisvių statusą, ir karo belaisvių repatrijavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

32 straipsnis. Atlyginimas už valstybės ginkluotos gynybos veiksmais turtui padarytą žalą

Fizinių, juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, turtui dėl karo padėties metu vykdytų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų atsiradusi žala atlyginama atšaukus karo padėtį įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

33 straipsnis. Ginkluotųjų pajėgų narių garantijos atšaukus karo padėtį

Ginkluotųjų pajėgų nariams ir ginkluotųjų pajėgų narių, kurie žuvo (mirė) karo padėties metu, šeimos nariams atšaukus karo padėtį įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka skiriama valstybės parama.

34 straipsnis. Reikalavimas atlyginti agresijos padarytą žalą

Vadovaudamasi valstybių atsakomybę reglamentuojančiomis visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis, Lietuvos Respublika reikalauja, kad atsakinga už agresiją valstybė (valstybės) atlygintų Lietuvos valstybei, jos piliečiams ir gyventojams agresijos padarytą žalą.

35 straipsnis. Priemonės, reikalingos atšaukus karo padėtį

1.

Šiame įstatyme numatytų ir karo padėties metu taikytų priemonių taikymas nutraukiamas, o sprendimai, kuriais jos buvo taikytos, netenka teisinės galios atšaukus karo padėtį.

2.

Atšaukus karo padėtį, Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje esančią situaciją ir valstybės galimybes, priima įstatymus:

1) nustatančius kompensavimo asmenų sveikatos sutrikimo ar žūties (mirties), vykdant šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtus būtinuosius darbus, atveju sąlygas ir tvarką;

2) nustatančius dėl šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodytų apribojimų ar draudimų ūkio subjektų patirtų nuostolių atlyginimo sąlygas ir tvarką;

3) nustatančius su ūkio subjekto valdymo perėmimu susijusių nuostolių atlyginimo sąlygas ir tvarką;

4) nustatančius fizinių, juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, turtui dėl karo padėties metu vykdytų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką;

5) nustatančius partizanų vienetų nariams už tarnybą ginkluotosiose pajėgose skiriamos išmokos dydį, išmokėjimo sąlygas ir tvarką;

6) nustatančius valstybės paramos skyrimo ginkluotųjų pajėgų nariams ir ginkluotųjų pajėgų narių, kurie žuvo (mirė) karo padėties metu, šeimos nariams sąlygas ir tvarką;

7) reikalingus kitiems socialiniams, ekonominiams ir kitokio pobūdžio padariniams, atsiradusiems dėl karo padėties įvedimo, pašalinti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                    VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2003, 2000-10-10, Žin., 2000, Nr. 92-2855 (2000-10-31), i. k. 1001010ISTAIII-2003

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1422, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1667 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1422

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2258, 2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3524 (2004-06-19), i. k. 1041010ISTA0IX-2258

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2330, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4273 (2004-07-24), i. k. 1041010ISTA0IX-2330

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-757, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2306 (2010-04-27), i. k. 1101010ISTA00XI-757

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 11, 25 straipsnių pakeitimo ir 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1268, 2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-41 (2011-01-06), i. k. 1101010ISTA0XI-1268

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1414, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3465 (2011-06-14), i. k. 1111010ISTA0XI-1414

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 2, 21, 32, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2248, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6107 (2012-10-20), i. k. 1121010ISTA0XI-2248

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1282, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15006

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1542, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-27, i. k. 2015-04360

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 3, 4 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2441, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17528

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2909, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10906

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3229, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15863

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2730, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11567

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2, 8, 12, 14, 17, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas

36 straipsnis. Gyventojų evakavimas

1.

Siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos gyventojų saugumą karo metu, Vyriausybė skelbia jų evakavimą. Gyventojų evakavimas organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Evakuojant gyventojus, jiems būtinai suteikiamos laikinos stacionarios arba laikinos kitos gyvenamosios patalpos, o kelionės metu jie aprūpinami maistu ir medikamentais.

3.

Gyventojų evakavimui užtikrinti gali būti laikinai paimtos juridiniams ir fiziniams asmenims priklausančios transporto priemonės, nenaudojamos šių asmenų savarankiškai evakuotis. Asmenys, vykstantys iš evakavimo vietos savo transporto priemonėmis, esant galimybei privalo padėti išvykti kitiems asmenims. Už transporto priemonių laikiną paėmimą atlygina Vyriausybė įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Savivaldybės, į kurių teritoriją evakuojami gyventojai, privalo pasirengti priimti tokį evakuojamų asmenų skaičių, kuris yra ne mažesnis kaip 10 procentų atitinkamos savivaldybės teritorijos gyventojų skaičiaus.

37 straipsnis. Rekvizicijos ir (ar) laikinojo paėmimo vykdymas

Karo padėties metu turto rekvizicija ir (ar) laikinasis paėmimas gali būti vykdomi ir už rekvizuotą ir (ar) laikinai paimtą turtą atlyginama Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2330, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4273 (2004-07-24), i. k. 1041010ISTA0IX-2330

Nr. XI-1414, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3465 (2011-06-14), i. k. 1111010ISTA0XI-1414

Septintasis skirsnis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų laikymasis

Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir pareigūnai privalo laikytis ir pagal savo kompetenciją bei galimybes užtikrinti, kad visi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai karo padėties metu priklausantys asmenys laikytųsi visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų.

39 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo priima ar parengia teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2003, 2000-10-10, Žin., 2000, Nr. 92-2855 (2000-10-31), i. k. 1001010ISTAIII-2003

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1422, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1667 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1422

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 26, 27, 28, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2258, 2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3524 (2004-06-19), i. k. 1041010ISTA0IX-2258

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 14 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2330, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4273 (2004-07-24), i. k. 1041010ISTA0IX-2330

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-757, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2306 (2010-04-27), i. k. 1101010ISTA00XI-757

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 11, 25 straipsnių pakeitimo ir 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1268, 2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-41 (2011-01-06), i. k. 1101010ISTA0XI-1268

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1414, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3465 (2011-06-14), i. k. 1111010ISTA0XI-1414

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 2, 21, 32, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2248, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6107 (2012-10-20), i. k. 1121010ISTA0XI-2248

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1282, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15006

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1542, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-27, i. k. 2015-04360

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 3, 4 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2441, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17528

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2909, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10906

Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).