Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin.,
2008, Nr. 113-4290,
atitaisymas
skelbtas: Žin., 2011, Nr. 45
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2008 m. rugsėjo 15 d. Nr. X-1722
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2001, Nr.
64-2323, Nr. 71-2515,
Nr. 85-2969,
Nr. 99-3519,
Nr. 110-3984;
2002, Nr. 43-1604,
Nr. 68-2765,
Nr. 96-4171,
Nr. 103-4605,
Nr. 112-4976,
Nr. 127-5749;
2003, Nr. 12-439,
Nr. 17-704, Nr.
28-1124, Nr. 38-1694, Nr. 42-1918, Nr. 54-2371, Nr. 73-3357, Nr. 104-4636, Nr. 115-5193;
2004, Nr. 4-33,
Nr. 73-2537,
Nr. 134-4839;
2005, Nr. 57-1941,
Nr. 121-4329,
Nr. 143-5170,
Nr. 153-5641;
2006, Nr. 17-590,
Nr. 46-1647,
Nr. 73-2756,
Nr. 80-3140,
Nr. 82-3251;
2007, Nr. 12-496,
Nr. 72-2832,
Nr. 77-3053,
Nr. 80-3219;
2008, Nr. 15-508)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir jį išdėstyti
taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIETOS SAVIVALDOS
ĮSTATYMAS
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo tikslas
Šio įstatymo
tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės
raidos pagrindą.
2
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir Europos vietos
savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių
institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą,
savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.
Šio įstatymo
nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo
priede.
3
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Savivaldybė
– įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas,
kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per
to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą
savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės
institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.
2.
Vietos
savivalda
– įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių
gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka
ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją.
3.
Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės
bendruomenės interesais atsakingos institucijos:
1) savivaldybės atstovaujamoji institucija –
savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises
ir pareigas;
2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios
institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės
administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios)
pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei
(pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys
viešojo administravimo teises ir pareigas;
Savivaldybės
kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) – subjektas,
prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir
naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas,
kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai
ištekliai.
5.
Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba – savivaldybės
administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti
savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ar
kituose savivaldybės viešuosiuose juridiniuose asmenyse, pavaldus ir
atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui.
6.
Savivaldybės kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios
pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir
uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2
balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso
savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę
įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.
7.
Savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir
įstaigos, kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus,
atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių
funkcijų įgyvendinimą.
Savivaldybių
funkcijos – Konstitucijos nustatytos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms
priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų
teikimo funkcijos.
9.
Išimtinė
savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta
kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita
savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės
kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms.
10.
Paprastoji
savivaldybės tarybos kompetencija – įstatymų nustatyta kompetencija,
kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės
vykdomajai institucijai (institucijoms) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Savivaldybės
bendruomenė
– savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais,
interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba
ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės
subjektais.
12.
Gyvenamosios
vietovės bendruomenė
– savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų
vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir
interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis
tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa,
veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.).
13.
Bendruomeninė
organizacija
– asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės
(jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios
paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su
gyvenimu kaimynystėje.
Seniūnaitis – seniūnijos
aptarnaujamos teritorijos gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktas
atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.
Sueiga – seniūnijos
aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų –
seniūnaičių sueiga, sprendžianti šio įstatymo nustatytus klausimus.
Savivaldybės tarybos narių frakcija – ne mažesnė kaip trijų savivaldybės tarybos narių grupė,
viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio
pirmininkui, deklaravusi, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivienijusi
į frakciją.
Savivaldybės
tarybos mažuma (opozicija) – savivaldybės tarybos nariai arba narių grupė
(grupės) ir (ar) frakcija (frakcijos), viename iš savivaldybės tarybos posėdžių
viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusi (deklaravusios),
kad nedalyvauja sudarant arba sudarytoje (sudarytose) savivaldybės vykdomojoje
institucijoje (vykdomosiose institucijose), ir nedelegavusi (nedelegavusios) į
ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovų.
Savivaldybės
tarybos dauguma
– savivaldybės tarybos nariai arba savivaldybės tarybos narių grupė (grupės) ir
(ar) frakcija (frakcijos), delegavusi (delegavusios) savo atstovų į
savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias institucijas) arba mero, mero
pavaduotojo pareigas, arba viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu
pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, nedeklaravusi (nedeklaravusios), kad
nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias
institucijas) ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, mero
pavaduotojo pareigas savo atstovų.
4
straipsnis. Vietos savivaldos principai
Pagrindiniai
principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:
1)
atstovaujamosios demokratijos;
2)
savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir
įstatymuose apibrėžtą kompetenciją;
3) savivaldybės
tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias
institucijas. Savivaldybės taryba turi įgaliojimus kontroliuoti jos sudarytas
ir jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas;
4)
savivaldybės vykdomųjų institucijų atskaitingumo savivaldybės tarybai.
Savivaldybės vykdomųjų institucijų sprendimai turi būti grindžiami įstatymais,
Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendimais;
5) atsakingumo savivaldybės
bendruomenei. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo
veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės
bendruomenei;
6) savivaldybės
veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės
institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir
visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų
teisės aktų reikalavimus;
7) savivaldybių
ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;
8) bendruomenės
ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų
priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų
atskirų gyventojų teisių;
9) savivaldybės
gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės
institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti
rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas,
susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės
iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus
švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas,
susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu;
10) veiklos
skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo
subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie
tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;
11)
viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai
ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų
projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į
pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo
administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą;
12)
žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar
valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo
teisių ir laisvių, lygių galimybių.
ANTRASIS
SKIRSNIS
SAVIVALDYBIŲ
FUNKCIJOS
5
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
1.
Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:
1)
savarankiškąsias. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir
įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais.
Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų
nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra
atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas,
savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai
tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose;
2)
valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Tai valstybės funkcijos, pagal
įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus.
Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų
priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja
valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Atskirais atvejais
valstybinės funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių
pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai
savivaldybės taryba pritaria. Šios funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar
sezoninio pobūdžio.
Savivaldybių
funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo
administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų
nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas
įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji
institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų
vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos
sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.
Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal
sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.
Bendriems
tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba
bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis
savivaldybėmis.
Savivaldybė
gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai
savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už
šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė.
6
straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos
Savarankiškosios
(Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos:
1) savivaldybės
biudžeto sudarymas ir tvirtinimas;
2) vietinių rinkliavų nustatymas;
3) savivaldybei
nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir
disponavimas juo;
4)
savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, savivaldybės viešųjų
įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės juridinių asmenų steigimas;
5) savivaldybės
teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo
programas užtikrinimas;
6) vaikų,
jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio
orientavimo organizavimas (švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas,
likvidavimas, išlaikymas, mokymo pagal formaliojo švietimo programas
organizavimas ir įgyvendinimas);
7) bendrojo
lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse,
neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;
8) vaikų ir
jaunimo papildomo ugdymo ir užimtumo organizavimas;
9)
priešmokyklinio vaikų ugdymo organizavimas (įstaigų steigimas, reorganizavimas,
likvidavimas, išlaikymas, mokymo pagal priešmokyklinio švietimo programas
organizavimas ir įgyvendinimas);
10) maitinimo
paslaugų organizavimas švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal
ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas;
11) suaugusiųjų
neformalusis švietimas, neformaliojo ugdymo švietimo programų organizavimas ir
įgyvendinimas;
12) socialinių
paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų
steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis
organizacijomis;
13) gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir
etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų,
teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas,
pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų
bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra);
14) sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių
neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas;
15) savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas
ir jo remontas, socialinio būsto nuoma;
16) dalyvavimas sprendžiant gyventojų užimtumo,
kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių
darbų organizavimas;
17) pirminė
asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas,
likvidavimas, išlaikymas);
18) savivaldybių
sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas; parama savivaldybės gyventojų
sveikatos priežiūrai;
19) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos
bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas;
20) statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos
leidimų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka;
21) statinių naudojimo priežiūra;
22) infrastruktūros, socialinės ir ekonominės
raidos planavimas, strateginių plėtros ir veiklos planų rengimas, turizmo,
būsto, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;
23) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų
plėtros programas;
24) informacinės visuomenės plėtros įgyvendinimas;
25) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas,
apsauga ir tvarkymas;
26) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių
ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės
teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas,
inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių
matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena;
27) adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų
savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų
pavadinimų, pastatų, gyvenamųjų namų ir butų numerių) suteikimas ir keitimas;
28) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;
29) kūno
kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas;
30) šilumos ir
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas;
31) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas,
antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir
eksploatavimas;
32) savivaldybių
vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus
eismo organizavimas;
33) keleivių vežimo vietiniais maršrutais
organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir
mokėjimas;
34) dalyvavimas,
bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant
nusikaltimų prevencijos programas;
35)
savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo
įgyvendinimas;
36) sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas
ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose
užtikrinimas;
37) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos
savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir
viešose vietose nustatymas;
38) sąlygų
verslo ir turizmo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;
39) leidimų
(licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;
40)
alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės
reklamos priemonių kontrolė;
41) ritualinių
paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas;
42) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją
gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės
paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia
gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro
jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta
jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė;
43) kitos funkcijos, nepriskirtos valstybės
institucijoms.
7
straipsnis. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos
Valstybinės (valstybės
perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:
1) civilinės būklės aktų registravimas;
2) įstatymų
priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;
3) civilinė
sauga;
4) priešgaisrinė sauga;
5) dalyvavimas
valdant valstybinius parkus;
6)
kompensacijų (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui ir kt.)
skaičiavimas ir mokėjimas;
7) mokinių
nemokamo maitinimo savivaldybės įsteigtose mokyklose ir savivaldybės
teritorijoje įsteigtose nevalstybinėse mokyklose administravimas ir
nepasiturinčių šeimų mokinių, deklaravusių gyvenamąją vietą arba gyvenančių
savivaldybės teritorijoje, aprūpinimo mokinio reikmenimis administravimas;
8) socialinių
išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;
9) savivaldybei
priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir
disponavimas juo patikėjimo teise;
10)
piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis,
butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas ir sprendimų dėl
nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas;
11) valstybės
garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų
ar jų dalių ir butų, vykdymas;
12) valstybinės kalbos vartojimo ir
taisyklingumo kontrolė;
13)
savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;
14) dalyvavimas
atrenkant šauktinius į karo tarnybą;
15) dalyvavimas
rengiantis mobilizacijai;
16) statistikos
duomenų teikimas;
17) dalyvavimas
rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo
programas;
18) dalyvavimas organizuojant įstatymų
numatytus rinkimus ir referendumus;
19) dalyvavimas rengiant gyventojų
apklausas ir kitokias įstatymų numatytas pilietines (gyventojų) iniciatyvas;
20) dalyvavimas
atliekant gyventojų ir būstų, taip pat kitus visuotinius surašymus;
21) vaikų ir
jaunimo teisių apsauga;
22) žemės ūkio
produkcijos kvotų administravimas;
23) žemės ūkio
valdų ir ūkininkų ūkių registravimas;
24) žemės ūkio
naudmenų ir pasėlių deklaravimo darbų administravimas;
25) stichinių
meteorologinių reiškinių, gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo ir priežiūros
programų įgyvendinimas, medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir
nuostolių nustatymas;
26) valstybei
nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas
ir naudojimas patikėjimo teise;
27) traktorių,
savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas ir techninė
priežiūra;
28) kaimo
plėtros priemonių įgyvendinimo administravimas;
29) valstybės garantuojamos pirminės
teisinės pagalbos teikimas;
30) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir
gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymas;
31) socialinės globos teikimo asmenims su sunkia
negalia užtikrinimas;
32) informacijos apie savivaldybės institucijų ir
savivaldybės kontroliuojamų įmonių, atitinkančių Vyriausybės nustatytus
kriterijus, finansinius santykius ir apie įmones, privalančias tvarkyti
atskiras sąskaitas, kaupimas, saugojimas ir teikimas Europos Komisijai
Vyriausybės nustatyta tvarka;
33) kitos pagal įstatymus perduotos funkcijos.
TREČIASIS SKIRSNIS
VIEŠŲJŲ IR
ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS
8
straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimas
1.
Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Savivaldybės
institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame
straipsnyje nustatytus atvejus. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos,
savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai.
2.
Kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija
gali pati teikti viešąsias paslaugas.
Teikdami
savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis
įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.
4.
Viešosios paslaugos gyventojams teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka
atlygintinai ir neatlygintinai.
5.
Savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi
savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.
9
straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas
Savivaldybė
administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių
paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines
ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama
viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą
ir kontrolę.
Savivaldybė
steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai
viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir
geros kokybės.
3.
Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pati teikia
viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas
savivaldybės administracijos padalinys.
10
straipsnis. Administracinių paslaugų teikimas
Administracines
paslaugas Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
asmenims teikia savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės
administracija, kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
SAVIVALDYBIŲ
INSTITUCIJOS, JŲ SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI
11
straipsnis. Savivaldybės taryba
Savivaldos
teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba.
2.
Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai
išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių (toliau
– tarybos nariai).
Savivaldybės
tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės
tarybos veiklos reglamente (toliau – reglamentas).
4.
Savivaldybės tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka
išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai
kadencijai išrinkti tarybos nariai.
5.
Tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo
teises įgyja tik po to, kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka.
Per du
mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo
dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas
(pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta
savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.
Jeigu išrinktos
naujos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais,
esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi iki savivaldybės tarybos, kuri
bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio
valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.
8.
Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas,
savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba savivaldybės tarybos įgaliojimai
laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu savivaldybės taryba
negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios
padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.
9.
Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei savivaldybės meras, nei savivaldybės mero
pavaduotojas (pavaduotojai) negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių
priežasčių, savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami ir mero pareigos vykdomos
reglamento nustatyta tvarka.
12
straipsnis. Savivaldybės tarybos veiklos formos
Savivaldybės
taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos
posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės
tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose,
savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai,
savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos
direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir
kontroliuoja jų įgyvendinimą.
Savivaldybės
taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi
pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą
savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras.
Savivaldybės
tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose
ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.
13
straipsnis. Savivaldybės tarybos posėdžiai
Savivaldybės
tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių
dauguma.
Pirmąjį
išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos
pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos
įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms
nuo ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinės
dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu
savivaldybės tarybos rinkimai vyko įsteigtoje naujoje savivaldybėje arba
savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai
rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnyje numatytu
atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam
posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Apie pirmojo
posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne
vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones.
Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos savivaldybės
tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino
pabaigos, išrinktos naujos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną
pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal
amžių tarybos narys.
Pirmajam ir
kitiems išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžiams, iki bus išrinktas
savivaldybės meras, pirmininkauja šio straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys.
Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje svarstomi du
klausimai:
1) priimamas
sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus
pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir
pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos
direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;
2) renkamas savivaldybės
meras (toliau – meras), gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir
savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir
savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame
posėdyje meras neišrenkamas. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas,
savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti
ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat
pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.
Kitus
savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai,
šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas. Savivaldybės tarybos
posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais
atvejais), – mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero
pavaduotojas privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu
reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus
klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites
nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo
pavaduotojas savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau
kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje
nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus
pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.
Savivaldybės
tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui
pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir
grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.
Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių
reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų
projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip
artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto
tinklalapyje.
Savivaldybės
tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas
iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su
įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio
darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia,
dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba.
7.
Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista
savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3
dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų
projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.
Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais
meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti
priimti sprendimą skubos tvarka.
8.
Apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento
nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o
kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas arba
įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip
prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša
visiems tarybos nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės
atstovui – seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama
gyvenamosios vietovės bendruomene.
Savivaldybės
tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.
Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje
nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas
nepriimtas. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse
laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje.
Tarybos narys
privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir
artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai arba kai jo
dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Savivaldybės
tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje
kalbėti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims
leidžiama kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės,
savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami interneto
tinklalapyje.
12.
Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs
klausimas, savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.
Savivaldybės
tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus
privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas
tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir
savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – savivaldybės
administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas
valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje
pagal darbo sutartį.
Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas,
pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui.
14
straipsnis. Savivaldybės tarybos komitetai
Savivaldybės
tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams
preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip
laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai.
Komitetai
sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos
sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės
komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės taryboje
atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus
komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo
principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus
Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto
įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4
dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.
Komitetų,
išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų
nariai. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos)
siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria
savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu nėra paskelbta
savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir
pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu.
Kontrolės
komitetas:
1) teikia
savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės
ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;
2) siūlo
savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose
nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
3) svarsto
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų
metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto
papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio
5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
4)
įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir
išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai;
5) svarsto
savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės
ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir
teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo
teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;
6) siūlo
savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo
bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
7) periodiškai
(kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės
kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių
vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)
atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų
pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos
direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;
8)
dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų
pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.
Komitetai
pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės
administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos
ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų
sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.
Komitetų
darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti
visuomenės atstovai – seniūnaičiai, ekspertai ir valstybės tarnautojai.
15
straipsnis. Savivaldybės tarybos komisijos
Savivaldybės
taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Administracinę komisiją ir Etikos
komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš
tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija),
Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą meras teikia savivaldybės tarybos
mažumos (opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Komisijų atsakingųjų
sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti
valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.
2.
Administracinė komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos
kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.
Etikos
komisija:
1) prižiūri,
kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų
elgesio kodekso, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės
tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
2)
analizuoja savivaldybės tarybos narių nedalyvavimo savivaldybės tarybos,
komitetų ir komisijų posėdžiuose ir šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo
priežastis;
3) nagrinėja
gautą informaciją dėl savivaldybės tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir
privačių interesų nesuderinamumo;
4)
nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų
vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir
pastabas dėl savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;
5)
teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario
įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris
savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties.
Įstatymų
nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir
kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems
klausimams nagrinėti) komisijos.
Savivaldybės
tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai,
valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių
organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai. Etikos
komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau
kaip 1/3 komisijos narių.
6.
Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente. Komisijų
nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.
16
straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija
1.
Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji.
Išimtinė
savivaldybės tarybos kompetencija:
1) reglamento
tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės
bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos
principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais;
2) mero
rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio
nustatymas;
3) mero
pavaduotojų skaičiaus nustatymas, mero pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas mero
teikimu ir atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero pavaduotojo (pavaduotojų)
darbo užmokesčio nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;
4) mero
pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymas mero teikimu;
5) sprendimo dėl
savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo priėmimas ir savivaldybės tarybos
kolegijos sudarymas mero teikimu;
6) savivaldybės
tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų
darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų
tvirtinimas;
7) Kontrolės
komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos
programos tvirtinimas;
8) pretendentų į
savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų
dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų
priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės
kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir
darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje
nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas,
įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas,
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)
nuostatų tvirtinimas;
9)
savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos
direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų
dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės
(pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų
savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės
administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės)
steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui
(pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos
direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas;
sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas,
savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos
direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas;
10) savivaldybės
administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas,
didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių
pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas
savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu;
11) sprendimų
dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių
steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo
priėmimas mero siūlymu;
12) sprendimo
išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės
viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų
sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas,
priėmimas, kai šie savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo
sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
13) sprendimų
dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms
suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų
aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo (prireikus ir įvertinus
gyventojų nuomonę) priėmimas;
14) gyvenamųjų
vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas
savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;
15) savivaldybės
biudžeto, jo vykdymo ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudžeto sandaros
įstatymo nustatyta tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas,
kitų piniginių išteklių naudojimo ataskaitos tvirtinimas;
16) sprendimo
dėl mero fondo sudarymo, mero fondo dydžio ir naudojimo priėmimas;
17) sprendimų
dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų
piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų
sudarymo ir naudojimo priėmimas;
18) sprendimų
teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės
biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo
vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant
savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;
19)
mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus,
biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės
kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į
savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka,
sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;
20) pasiūlymų
valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų
padalinių veiklos gerinimo teikimas, prireikus šių padalinių vadovų išklausymas
reglamento nustatyta tvarka;
21) savivaldybės
biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės
įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir šeimynų (toliau –
savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas,
dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius
juridinius asmenis;
22) sprendimų
dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė)
steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas;
23) sprendimų
dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo priėmimas;
24) sprendimų
dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar
savivaldybės kontroliuojamose įmonėse priėmimas;
25) savivaldybės
vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše
turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio
savivaldybės tarybos pritarimo;
26) sprendimų
dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas,
šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas,
išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu
priimtuose kituose teisės aktuose;
27) sprendimų
dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas;
28) sprendimų
dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios
paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės
nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;
29) sprendimų
dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės
kontrolieriaus išvadą iki konkurso paskelbimo, koncesijos konkurso sąlygų ir
pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimas, konkurso etapų nustatymas
ir, gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimas galutiniam koncesijos
sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo;
30) sprendimų
dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos,
dėl pavedimo savivaldybės administracijai ir kitiems subjektams atlikti šių
darbų užsakovo funkcijas priėmimas;
31) sprendimų
dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto
suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio
priėmimas;
32) teritorijų
planavimo dokumentų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus specialiųjų
ir detaliųjų planų tvirtinimą;
33) savivaldybės
saugomų teritorijų steigimas pagal Saugomų teritorijų įstatymo nustatytą
tvarką, savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo
objektų skelbimas;
34) sprendimų
dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti ir keisti
savivaldybės pavadinimą, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų
pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių,
pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų
pavadinimų suteikimas ir keitimas pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus;
35) savivaldybės
triukšmo prevencijos veiksmų plano, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių
ir triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų zonų
nustatymas. Savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo
administravimo subjektų kompetencijos triukšmo valdymo srityje nustatymas ir
įgyvendinimo priežiūra;
36) taisyklių,
už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių
tvirtinimas;
37) kainų ir
tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir
viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas
paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai
tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas)
įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas
įstatymų nustatyta tvarka;
38)
sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas,
papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš
savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui)
už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas;
39) savivaldybės
biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas;
40) savivaldybės
socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas;
41) sprendimų
dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės ir dėl bendrųjų ilgalaikių
socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų
kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų
rengimo priėmimas;
42) sprendimų
dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių
savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų
priėmimas;
43) savivaldybės
tarybos narių delegavimas į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas
ir įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka;
44) sprendimų
skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas;
45) siūlymų
nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus teikimas,
kitų savivaldybės simbolių ir jų naudojimo tvarkos tvirtinimas, teisė nustatyta
tvarka už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios
vietovės) garbės piliečio vardą.
Paprastoji
savivaldybės tarybos kompetencija;
1) savivaldybės
biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų
nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo
santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
2)
savivaldybės biudžetinių įstaigų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;
3) savivaldybės
viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir
atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo
santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
4) savivaldybės
viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas,
kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose;
5) savivaldybės
viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinių
tvirtinimas;
6) savivaldybės
viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos
nustatymas;
7) sprendimų
dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės
fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms
įstaigoms priėmimas;
8) specialiųjų
ir detaliųjų planų tvirtinimas;
9) juridinio
asmens dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių įgyvendinimas ir
pareigų vykdymas;
10) sprendimų
dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių
atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms priėmimas.
Jeigu teisės
aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių
įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų,
priklauso savivaldybės tarybai.
Savivaldybės taryba reglamento
nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus
subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms)
funkcijas.
Išimtinei
savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba
negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.
Konkrečius
įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento
nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui
arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams)
(jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos). Jeigu
savivaldybės vykdomoji institucija negali (dėl viešųjų ir privačių interesų
konflikto) įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir savivaldybės tarybos
jai perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1830,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5379 (2008-11-29)
17
straipsnis. Savivaldybės tarybos kolegija
Savivaldybės
taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti savivaldybės
tarybos kolegiją (toliau – kolegija).
Kolegijos
narių skaičius, darbo tvarka, posėdžių organizavimo tvarka nustatyta
reglamente.
Kolegija yra
savivaldybės tarybos patariamasis organas.
Kolegija
paprastai nagrinėja šiuos klausimus:
1) analizuoja
savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą,
teikia siūlymus savivaldybės tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų
vadovų išklausymo;
2) svarsto
ir teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, dėl bendrųjų
ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių,
nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų
projektų rengimo organizavimo;
3) numato
savivaldybės tarybos narių mokymo prioritetus (kiekvienais metais);
4)
svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo arba mero
politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu sekretoriatas nesudaromas) valstybės
tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.
18
straipsnis. Nuostatos dėl teisės aktų sustabdymo, panaikinimo, apskundimo
Savivaldybės
tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati
savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus
teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės
taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo
administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos
pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo
pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats
arba savivaldybės administracijos direktorius.
Bet kuri šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybės institucija, panaikinusi kito
savivaldybės viešojo administravimo subjekto norminį administracinį teisės
aktą, prireikus perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam administravimo
subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir priima tuo
klausimu norminį administracinį teisės aktą, arba pripažįsta, kad tokio akto priimti
nereikia.
Savivaldybių
institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti
administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui.
19
straipsnis. Meras, mero pavaduotojas
1.
Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės
merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias
galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į
savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 41
ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys
savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda
iš 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės
mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne
daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meras yra
savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos
Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero
pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero
pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero
pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės
tarybos narių dauguma.
2.
Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės
tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių
dauguma:
1) Vyriausybės
arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus,
dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir
nuosavybei;
2) kai dėl
laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų
iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika
mėnesių;
3)
kai pateikia atsistatydinimo prašymą.
3.
Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne
mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais,
savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį
sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu
sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį
klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.
Mero pavaduotojas
mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti
mero pavaduotoją balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma.
Mero, mero
pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos
pilietybės ar netenka savivaldybės tarybos nario mandato.
Pasibaigus
savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios savivaldybės tarybos
išrinkto mero ir mero pavaduotojo įgaliojimai.
Po savo
kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar
nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų
(išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio
straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės
nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas
pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės
kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos
valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir
mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos
nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje
ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios
galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar
viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu
šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba
atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus
priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar
valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės
kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo
užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas
mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po
3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir
mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos,
jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą, kai jiems
nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį sprendimą
balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių, jiems išmokama 2 mėnesių jų
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
Mero ir mero
pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina
savivaldybės taryba.
Meras ir mero
pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose
ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar
kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas
atlieka visuomeniniais pagrindais.
Mero
pavaduotojas pirmininkauja savivaldybės tarybos posėdžiui, kai priimant
sprendimą meras negali dalyvauti.
11.
Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus
nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio
straipsnio 12 dalyje, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą.
Merui ir
mero pavaduotojui atostogos suteikiamos savivaldybės tarybos sprendimu
reglamento nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 28
kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis
Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos
šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms
ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl
dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos
Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta
tvarka.
Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo
pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.
13.
Meras ir mero pavaduotojas į komandiruotes vyksta reglamento nustatyta tvarka.
Savivaldybės
tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos
sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos
sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės
tarybos sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį
ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės
taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti
sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo
sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali
turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos
savivaldybės tarybos narys.
Atstovavimo
Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti skirto mero fondo dydis nustatomas
nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo
savivaldybės tarybos narių skaičiaus: savivaldybės taryba, kurioje yra 41 ir
daugiau tarybos narių, gali skirti kas mėnesį iki trijų, savivaldybės taryba, kurioje
yra 27–31 tarybos narys, iki dviejų, kitos savivaldybės – iki vieno Statistikos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto
Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio sumą.
20
straipsnis. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai
Meras yra
atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.
Meras:
1) planuoja
savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių
darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia
savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės
tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus
ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;
2) reglamente
nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti
savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar
užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
3) atstovauja
savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę
sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;
4) teikia savivaldybės
tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos
direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo
(savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu) ir savivaldybės tarybos
sudaromų komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos
iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui;
5) teikia
savivaldybės tarybai sprendimo dėl mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos
sričių nustatymo projektą;
6) teikia
savivaldybės tarybai siūlymą dėl savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo;
7)
teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato
sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų
pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas
nesudaromas);
8) tvirtina
savivaldybės tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo
kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų
sekretoriato darbuotojus;
9) vadovauja
savivaldybės tarybos sekretoriato darbui;
10) reglamente
nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės
kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti
veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės
administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir
veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto
finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir
išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos
posėdžiuose;
11) kontroliuoja ir
prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių
vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės
tarybos sprendimus;
12) gavęs
savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės
institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis;
13) kontroliuoja
pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja;
14)
pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja
mero fondo lėšas.
Meras
rūpinasi, kad:
1) savivaldybei
būtų tinkamai atstovaujama Regionų plėtros taryboje ir šios tarybos priimti
sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;
2) laiku ir
tinkamai būtų rengiami savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių
socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai,
užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;
3) būtų
sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės
narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;
4) būtų užtikrinamas
savivaldybės tarybos narių tolygus bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais
(visoje savivaldybės teritorijoje);
5) būtų
tobulinamas savivaldybės tarybos sprendimų priėmimas ir savivaldybės tarybos
komitetų veikla;
6)
būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir
sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo
subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis,
užsienio valstybių savivaldybėmis.
Mero
sprendimai įforminami potvarkiais.
Meras savo
kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš savivaldybės tarybos
narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų
savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal
darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės
atstovų.
6.
Meras negali būti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų nariu.
Meras reglamento nustatyta
tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai
už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai
savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.
Mero
pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero
pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero
pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose numatytus įgaliojimus.
Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.
21 straipsnis. Savivaldybių atstovaujamųjų ir
vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų teisės aktų įsigaliojimas
Savivaldybių
atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, taip pat savivaldybių merų priimtų
teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo
ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas.
PENKTASIS
SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS
TARYBOS NARIAI
22
straipsnis. Savivaldybės tarybos nario statusas
Savivaldybės
tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės
nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos
naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės
kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta
nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame
prisiekia.
Savivaldybės
tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas,
pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir
įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir
susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius
interesus. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas,
pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir
įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir
susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius
interesus.“
Tarybos nario
priesaikos priėmimo tvarka:
1) tarybos nario
priesaiką priima apygardos rinkimų komisijos pirmininkas;
2) tarybos narys
prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant
Lietuvos Respublikos Konstitucijos, skaito priesaiką;
3) baigęs
skaityti priesaiką, tarybos narys pasirašo vardinį priesaikos lapą;
4) priesaikos
tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat
atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga
reiškia, kad savivaldybės tarybos narys neprisiekė;
5) vardiniai priesaikos
lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia
savivaldybės tarybos narių, įgijusių visas tarybos nario teises ir pareigas,
pavardes;
6) tarybos narys
turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po savivaldybės
tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai tarybos narys prisiekia ne pirmajame
savivaldybės tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos
narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.
Tarybos
narys, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka savivaldybės tarybos
nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai
rinkimų komisijai ir ši priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam
teismui.
5.
Tarybos narys turi teisę gauti savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį
pažymėjimą po tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaiką priimantis asmuo.
Draudžiama
tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos
ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir
orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos
narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Tarybos nario pareigos
ir teisės nustatytos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, reglamente.
23
straipsnis. Savivaldybės tarybos nario pareigos
Tarybos narys
privalo:
1) dalyvauti
savivaldybės tarybos posėdžiuose;
2) būti vieno
(be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;
3) dalyvauti
komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;
4) nebalsuoti
savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu
klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje
tarnyboje įstatymui;
5) nuolat
bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus
atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka.
24
straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės
Tarybos narys
turi teisę:
1) šio įstatymo
nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės
institucijose;
2) reglamento
nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti
savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar
kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą
tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais
ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti
diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl
savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos
ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl
vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų,
savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir
organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės
teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;
3) dalyvauti ir
kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba
su jo elgesiu susiję klausimai;
4) jungtis į
frakcijas reglamento nustatyta tvarka;
5) gauti iš
savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones
tarybos nario įgaliojimams vykdyti.
25 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų
sustabdymas arba jų nutrūkimas prieš terminą
1.
Jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių,
susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos
narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.
Tarybos nario
įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose.
26
straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas
Tarybos
nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės
tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis)
apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą
laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Šio atlyginimo
dydį nustato savivaldybės taryba.
Tarybos
nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos,
pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų
nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas
mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento
nustatyta tvarka.
3.
Tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už
savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka
apmoka komandiruotės išlaidas.
4.
Savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento
nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar
pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS
KONTROLĖ IR AUDITAS
27 straipsnis. Savivaldybės kontrolierius
(savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)
Savivaldybės
kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), prižiūrėdamas
(prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas
ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės
turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai
ištekliai:
1) atlieka
išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės
administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;
2) kiekvienais
metais rengia ir reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia savivaldybės
tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir
patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos ir išvadą dėl pateikto
tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;
3) rengia ir
savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl
savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų
suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių
imamas paskolas;
4) rengia ir
savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas,
suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti koncesijos konkurso
sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas; savivaldybės tarybai
nustačius konkurso etapus iki koncesijos sutarties pasirašymo, rengia išvadas
galutiniam koncesijos sutarties projektui;
5) rengia ir
savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl
skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė,
ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų,
teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal
tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo;
6) Valstybės
kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei
peržiūrai atlikti;
7)
atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.
Savivaldybės
kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės
kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius yra
mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) juridinį asmenį –
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos
veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Jei savivaldybės kontrolės ir audito
tarnyba nesteigiama, plane numatytam išorės auditui atlikti gali būti
pasitelkiami kitų savivaldybių kontrolieriai (kontrolės ir audito tarnybos
valstybės tarnautojai).
Savivaldybės
kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) turi savo antspaudą su
pavadinimu ir savivaldybės herbu. Savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas
savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžete nustato
savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) skiriamų
asignavimų dydį. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito
tarnybos), kai nesteigiamas juridinis asmuo, finansinį, ūkinį, materialinį
aptarnavimą, neviršydama savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir
audito tarnybos) išlaidų sąmatos, atlieka savivaldybės administracija.
Savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veikla grindžiama
nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.
Savivaldybės
kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) savo veikloje
vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, valstybinio audito reikalavimais, Valstybės
kontrolės parengtomis metodikomis ir kitais teisės aktais.
Savivaldybės
kontrolieriaus, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų
tarnybos santykių teisiniai pagrindai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir
šiame įstatyme.
Savivaldybės
kontrolierius, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai
negali būti tos savivaldybės tarybos nariais ir darbo laiku negali dalyvauti
politinių partijų veikloje. Be to, savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės
kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigos nesuderinamos su
jokiomis kitomis renkamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose,
įstaigose ir įmonėse.
Savivaldybės
kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas
Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolierius
privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų
darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo
administravimo srityse stažą.
Savivaldybės
kontrolierius:
1)
jeigu sudaroma savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, tvirtina šios tarnybos
struktūrą, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus.
Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų
atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima ir
atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlieka kitas
savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas;
2) leidžia
įsakymus, organizuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą,
valstybės tarnautojų mokymą ir jų kvalifikacijos tobulinimą;
3) sudaro
savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos
plano projektą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą, su šio
plano projektu supažindina Valstybės kontrolę ir savivaldybės centralizuotą
vidaus audito tarnybą. Kasmet iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos patvirtina
ateinančių metų savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)
veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas. Prireikus
patvirtintą planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka;
4) savivaldybės
kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą kasmet
per 10 dienų nuo jo patvirtinimo pateikia Valstybės kontrolei;
5) turi teisę
dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, kolegijos (jei ji įsteigta), komisijų
posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais;
6) valstybės
kontrolieriaus rašytiniu prašymu gali dalyvauti ar pavesti savivaldybės
kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojams pagal jų kompetenciją
dalyvauti Valstybės kontrolės pareigūnų atliekamuose savivaldybės
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).