Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2008-09-15
Paskutinį kartą atnaujinta 2008-11-29
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 60
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas

skelbtas: Žin.,

2008, Nr. 113-4290,

atitaisymas

skelbtas: Žin., 2011, Nr. 45

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2008 m. rugsėjo 15 d. Nr. X-1722

Vilnius

(Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2001, Nr.

64-2323, Nr. 71-2515,

Nr. 85-2969,

Nr. 99-3519,

Nr. 110-3984;

2002, Nr. 43-1604,

Nr. 68-2765,

Nr. 96-4171,

Nr. 103-4605,

Nr. 112-4976,

Nr. 127-5749;

2003, Nr. 12-439,

Nr. 17-704, Nr.

28-1124, Nr. 38-1694, Nr. 42-1918, Nr. 54-2371, Nr. 73-3357, Nr. 104-4636, Nr. 115-5193;

2004, Nr. 4-33,

Nr. 73-2537,

Nr. 134-4839;

2005, Nr. 57-1941,

Nr. 121-4329,

Nr. 143-5170,

Nr. 153-5641;

2006, Nr. 17-590,

Nr. 46-1647,

Nr. 73-2756,

Nr. 80-3140,

Nr. 82-3251;

2007, Nr. 12-496,

Nr. 72-2832,

Nr. 77-3053,

Nr. 80-3219;

2008, Nr. 15-508)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos

įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir jį išdėstyti

taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo tikslas

Šio įstatymo

tikslas – skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės

raidos pagrindą.

2

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas

nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir Europos vietos

savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių

institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą,

savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.

2.

Šio įstatymo

nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo

priede.

3

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Savivaldybė

– įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas,

kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per

to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą

savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės

institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.

2.

Vietos

savivalda

– įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių

gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka

ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją.

3.

Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės

bendruomenės interesais atsakingos institucijos:

1) savivaldybės atstovaujamoji institucija –

savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises

ir pareigas;

2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios

institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios)

pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei

(pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys

viešojo administravimo teises ir pareigas;

4.

Savivaldybės

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) – subjektas,

prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir

naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas,

kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai

ištekliai.

5.

Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba – savivaldybės

administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas vidaus auditui atlikti

savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ar

kituose savivaldybės viešuosiuose juridiniuose asmenyse, pavaldus ir

atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui.

6.

Savivaldybės kontroliuojamos įmonės – savivaldybės įmonės, veikiančios

pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir

uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2

balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso

savivaldybei, ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę

įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.

7.

Savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir

įstaigos, kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus,

atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi už šių

funkcijų įgyvendinimą.

8.

Savivaldybių

funkcijos – Konstitucijos nustatytos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms

priskirtos vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų

teikimo funkcijos.

9.

Išimtinė

savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta

kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita

savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės

kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms.

10.

Paprastoji

savivaldybės tarybos kompetencija – įstatymų nustatyta kompetencija,

kurią savivaldybės taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės

vykdomajai institucijai (institucijoms) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

11.

Savivaldybės

bendruomenė

– savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais,

interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba

ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės

subjektais.

12.

Gyvenamosios

vietovės bendruomenė

– savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų

vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir

interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis

tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa,

veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.).

13.

Bendruomeninė

organizacija

– asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės

(jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios

paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su

gyvenimu kaimynystėje.

14.

Seniūnaitis – seniūnijos

aptarnaujamos teritorijos gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktas

atstovas, turintis šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas.

15.

Sueiga – seniūnijos

aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų –

seniūnaičių sueiga, sprendžianti šio įstatymo nustatytus klausimus.

16.

Savivaldybės tarybos narių frakcija – ne mažesnė kaip trijų savivaldybės tarybos narių grupė,

viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio

pirmininkui, deklaravusi, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivienijusi

į frakciją.

17.

Savivaldybės

tarybos mažuma (opozicija) – savivaldybės tarybos nariai arba narių grupė

(grupės) ir (ar) frakcija (frakcijos), viename iš savivaldybės tarybos posėdžių

viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusi (deklaravusios),

kad nedalyvauja sudarant arba sudarytoje (sudarytose) savivaldybės vykdomojoje

institucijoje (vykdomosiose institucijose), ir nedelegavusi (nedelegavusios) į

ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovų.

18.

Savivaldybės

tarybos dauguma

– savivaldybės tarybos nariai arba savivaldybės tarybos narių grupė (grupės) ir

(ar) frakcija (frakcijos), delegavusi (delegavusios) savo atstovų į

savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias institucijas) arba mero, mero

pavaduotojo pareigas, arba viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu

pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, nedeklaravusi (nedeklaravusios), kad

nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias

institucijas) ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, mero

pavaduotojo pareigas savo atstovų.

4

straipsnis. Vietos savivaldos principai

Pagrindiniai

principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra:

1)

atstovaujamosios demokratijos;

2)

savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir

įstatymuose apibrėžtą kompetenciją;

3) savivaldybės

tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias

institucijas. Savivaldybės taryba turi įgaliojimus kontroliuoti jos sudarytas

ir jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas;

4)

savivaldybės vykdomųjų institucijų atskaitingumo savivaldybės tarybai.

Savivaldybės vykdomųjų institucijų sprendimai turi būti grindžiami įstatymais,

Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendimais;

5) atsakingumo savivaldybės

bendruomenei. Savivaldybės tarybos nariai (toliau – tarybos nariai) už savo

veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės

bendruomenei;

6) savivaldybės

veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir

visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų

teisės aktų reikalavimus;

7) savivaldybių

ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus;

8) bendruomenės

ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo. Savivaldybės institucijų

priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų

atskirų gyventojų teisių;

9) savivaldybės

gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės

institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti

rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas,

susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės

iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus

švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas,

susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu;

10) veiklos

skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo

subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie

tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma;

11)

viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai

ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų

projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į

pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo

administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą;

12)

žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar

valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo

teisių ir laisvių, lygių galimybių.

ANTRASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

FUNKCIJOS

5

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

1.

Savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į:

1)

savarankiškąsias. Šias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir

įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais.

Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų

nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra

atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas,

savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai

tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose;

2)

valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Tai valstybės funkcijos, pagal

įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus.

Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų

priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja

valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai. Atskirais atvejais

valstybinės funkcijos gali būti perduotos savivaldybėms įgyvendinti sutarčių

pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai

savivaldybės taryba pritaria. Šios funkcijos paprastai yra trumpalaikės ar

sezoninio pobūdžio.

2.

Savivaldybių

funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo

administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų

nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas

įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji

institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų

vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos

sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.

Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal

sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.

3.

Bendriems

tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba

bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis

savivaldybėmis.

4.

Savivaldybė

gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai

savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už

šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė.

6

straipsnis. Savarankiškosios savivaldybių funkcijos

Savarankiškosios

(Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos:

1) savivaldybės

biudžeto sudarymas ir tvirtinimas;

2) vietinių rinkliavų nustatymas;

3) savivaldybei

nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo;

4)

savivaldybės biudžetinių įstaigų steigimas ir išlaikymas, savivaldybės viešųjų

įstaigų, savivaldybės įmonių ir kitų savivaldybės juridinių asmenų steigimas;

5) savivaldybės

teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo

programas užtikrinimas;

6) vaikų,

jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio

orientavimo organizavimas (švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas,

likvidavimas, išlaikymas, mokymo pagal formaliojo švietimo programas

organizavimas ir įgyvendinimas);

7) bendrojo

lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse,

neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas;

8) vaikų ir

jaunimo papildomo ugdymo ir užimtumo organizavimas;

9)

priešmokyklinio vaikų ugdymo organizavimas (įstaigų steigimas, reorganizavimas,

likvidavimas, išlaikymas, mokymo pagal priešmokyklinio švietimo programas

organizavimas ir įgyvendinimas);

10) maitinimo

paslaugų organizavimas švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal

ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas;

11) suaugusiųjų

neformalusis švietimas, neformaliojo ugdymo švietimo programų organizavimas ir

įgyvendinimas;

12) socialinių

paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų

steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis

organizacijomis;

13) gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir

etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų,

teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas,

pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų

bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra);

14) sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių

neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas;

15) savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas

ir jo remontas, socialinio būsto nuoma;

16) dalyvavimas sprendžiant gyventojų užimtumo,

kvalifikacijos įgijimo ir perkvalifikavimo klausimus, viešųjų ir sezoninių

darbų organizavimas;

17) pirminė

asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas,

likvidavimas, išlaikymas);

18) savivaldybių

sveikatos programų rengimas ir įgyvendinimas; parama savivaldybės gyventojų

sveikatos priežiūrai;

19) teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos

bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas;

20) statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos

leidimų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka;

21) statinių naudojimo priežiūra;

22) infrastruktūros, socialinės ir ekonominės

raidos planavimas, strateginių plėtros ir veiklos planų rengimas, turizmo,

būsto, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas;

23) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų

plėtros programas;

24) informacinės visuomenės plėtros įgyvendinimas;

25) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas,

apsauga ir tvarkymas;

26) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių

ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės

teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas,

inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių

matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena;

27) adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų

savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų

pavadinimų, pastatų, gyvenamųjų namų ir butų numerių) suteikimas ir keitimas;

28) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga;

29) kūno

kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas;

30) šilumos ir

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas;

31) komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas,

antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir

eksploatavimas;

32) savivaldybių

vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus

eismo organizavimas;

33) keleivių vežimo vietiniais maršrutais

organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir

mokėjimas;

34) dalyvavimas,

bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant

nusikaltimų prevencijos programas;

35)

savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo

įgyvendinimas;

36) sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas

ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose

užtikrinimas;

37) prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos

savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir

viešose vietose nustatymas;

38) sąlygų

verslo ir turizmo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas;

39) leidimų

(licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

40)

alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant išorinės

reklamos priemonių kontrolė;

41) ritualinių

paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas;

42) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją

gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės

paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia

gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro

jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta

jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė;

43) kitos funkcijos, nepriskirtos valstybės

institucijoms.

7

straipsnis. Valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos

Valstybinės (valstybės

perduotos savivaldybėms) funkcijos yra:

1) civilinės būklės aktų registravimas;

2) įstatymų

priskirtų registrų tvarkymas ir duomenų teikimas valstybės registrams;

3) civilinė

sauga;

4) priešgaisrinė sauga;

5) dalyvavimas

valdant valstybinius parkus;

6)

kompensacijų (šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui ir kt.)

skaičiavimas ir mokėjimas;

7) mokinių

nemokamo maitinimo savivaldybės įsteigtose mokyklose ir savivaldybės

teritorijoje įsteigtose nevalstybinėse mokyklose administravimas ir

nepasiturinčių šeimų mokinių, deklaravusių gyvenamąją vietą arba gyvenančių

savivaldybės teritorijoje, aprūpinimo mokinio reikmenimis administravimas;

8) socialinių

išmokų skaičiavimas ir mokėjimas;

9) savivaldybei

priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo patikėjimo teise;

10)

piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis,

butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimas ir sprendimų dėl

nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas;

11) valstybės

garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų

ar jų dalių ir butų, vykdymas;

12) valstybinės kalbos vartojimo ir

taisyklingumo kontrolė;

13)

savivaldybėms pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymas;

14) dalyvavimas

atrenkant šauktinius į karo tarnybą;

15) dalyvavimas

rengiantis mobilizacijai;

16) statistikos

duomenų teikimas;

17) dalyvavimas

rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones ir gyventojų užimtumo

programas;

18) dalyvavimas organizuojant įstatymų

numatytus rinkimus ir referendumus;

19) dalyvavimas rengiant gyventojų

apklausas ir kitokias įstatymų numatytas pilietines (gyventojų) iniciatyvas;

20) dalyvavimas

atliekant gyventojų ir būstų, taip pat kitus visuotinius surašymus;

21) vaikų ir

jaunimo teisių apsauga;

22) žemės ūkio

produkcijos kvotų administravimas;

23) žemės ūkio

valdų ir ūkininkų ūkių registravimas;

24) žemės ūkio

naudmenų ir pasėlių deklaravimo darbų administravimas;

25) stichinių

meteorologinių reiškinių, gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo ir priežiūros

programų įgyvendinimas, medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir

nuostolių nustatymas;

26) valstybei

nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas

ir naudojimas patikėjimo teise;

27) traktorių,

savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimas ir techninė

priežiūra;

28) kaimo

plėtros priemonių įgyvendinimo administravimas;

29) valstybės garantuojamos pirminės

teisinės pagalbos teikimas;

30) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir

gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymas;

31) socialinės globos teikimo asmenims su sunkia

negalia užtikrinimas;

32) informacijos apie savivaldybės institucijų ir

savivaldybės kontroliuojamų įmonių, atitinkančių Vyriausybės nustatytus

kriterijus, finansinius santykius ir apie įmones, privalančias tvarkyti

atskiras sąskaitas, kaupimas, saugojimas ir teikimas Europos Komisijai

Vyriausybės nustatyta tvarka;

33) kitos pagal įstatymus perduotos funkcijos.

TREČIASIS SKIRSNIS

VIEŠŲJŲ IR

ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS

8

straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimas

1.

Savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Savivaldybės

institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame

straipsnyje nustatytus atvejus. Jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos,

savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai.

2.

Kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija

gali pati teikti viešąsias paslaugas.

3.

Teikdami

savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis

įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais.

4.

Viešosios paslaugos gyventojams teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka

atlygintinai ir neatlygintinai.

5.

Savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi

savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat.

9

straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas

1.

Savivaldybė

administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių

paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines

ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama

viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą

ir kontrolę.

2.

Savivaldybė

steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai

viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir

geros kokybės.

3.

Jeigu seniūnija, vadovaudamasi šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, pati teikia

viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas

savivaldybės administracijos padalinys.

10

straipsnis. Administracinių paslaugų teikimas

Administracines

paslaugas Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

asmenims teikia savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės

administracija, kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

INSTITUCIJOS, JŲ SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI

11

straipsnis. Savivaldybės taryba

1.

Savivaldos

teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba.

2.

Savivaldybės taryba susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai

išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių (toliau

– tarybos nariai).

3.

Savivaldybės

tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės

tarybos veiklos reglamente (toliau – reglamentas).

4.

Savivaldybės tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka

išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai

kadencijai išrinkti tarybos nariai.

5.

Tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo

teises įgyja tik po to, kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Per du

mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo

dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas

(pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta

savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.

7.

Jeigu išrinktos

naujos savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais,

esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi iki savivaldybės tarybos, kuri

bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio

valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje.

8.

Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas,

savivaldybės taryba netenka įgaliojimų arba savivaldybės tarybos įgaliojimai

laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu savivaldybės taryba

negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios

padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje.

9.

Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei savivaldybės meras, nei savivaldybės mero

pavaduotojas (pavaduotojai) negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių

priežasčių, savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami ir mero pareigos vykdomos

reglamento nustatyta tvarka.

12

straipsnis. Savivaldybės tarybos veiklos formos

1.

Savivaldybės

taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos

posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės

tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose,

savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai,

savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos

direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir

kontroliuoja jų įgyvendinimą.

2.

Savivaldybės

taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi

pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą

savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras.

3.

Savivaldybės

tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose

ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.

13

straipsnis. Savivaldybės tarybos posėdžiai

1.

Savivaldybės

tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių

dauguma.

2.

Pirmąjį

išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų komisijos

pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos

įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms

nuo ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinės

dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu

savivaldybės tarybos rinkimai vyko įsteigtoje naujoje savivaldybėje arba

savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai

rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnyje numatytu

atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam

posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Apie pirmojo

posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne

vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones.

Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos savivaldybės

tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino

pabaigos, išrinktos naujos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną

pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal

amžių tarybos narys.

3.

Pirmajam ir

kitiems išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžiams, iki bus išrinktas

savivaldybės meras, pirmininkauja šio straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys.

Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje svarstomi du

klausimai:

1) priimamas

sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus

pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir

pavedimo jam eiti pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos

direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;

2) renkamas savivaldybės

meras (toliau – meras), gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir

savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir

savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame

posėdyje meras neišrenkamas. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas,

savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti

ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat

pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas.

4.

Kitus

savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai,

šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas. Savivaldybės tarybos

posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais

atvejais), – mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero

pavaduotojas privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu

reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus

klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites

nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo

pavaduotojas savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau

kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje

nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus

pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.

5.

Savivaldybės

tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui

pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir

grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių

reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų

projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip

artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto

tinklalapyje.

6.

Savivaldybės

tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas

iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su

įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio

darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia,

dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba.

7.

Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista

savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3

dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų

projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.

Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais

meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti

priimti sprendimą skubos tvarka.

8.

Apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento

nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o

kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas arba

įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip

prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša

visiems tarybos nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės

atstovui – seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama

gyvenamosios vietovės bendruomene.

9.

Savivaldybės

tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma.

Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje

nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas

nepriimtas. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse

laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje.

10.

Tarybos narys

privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir

artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai ar finansiniai klausimai arba kai jo

dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

11.

Savivaldybės

tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje

kalbėti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims

leidžiama kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės,

savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami interneto

tinklalapyje.

12.

Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs

klausimas, savivaldybės taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.

13.

Savivaldybės

tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus

privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas

tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir

savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – savivaldybės

administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas

valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje

pagal darbo sutartį.

Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas,

pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui.

14

straipsnis. Savivaldybės tarybos komitetai

1.

Savivaldybės

tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams

preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip

laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai.

2.

Komitetai

sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos

sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės

komitetą. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės taryboje

atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus

komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo

principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus

Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto

įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4

dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente.

3.

Komitetų,

išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų

nariai. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos)

siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria

savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu nėra paskelbta

savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir

pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu.

4.

Kontrolės

komitetas:

1) teikia

savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės

ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;

2) siūlo

savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose

nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;

3) svarsto

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų

metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto

papildymo ar pakeitimo, reglamento nustatyta tvarka iki einamųjų metų lapkričio

5 dienos grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;

4)

įvertina savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito

tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir

išvadą dėl jų teikia savivaldybės tarybai;

5) svarsto

savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (savivaldybės kontrolės

ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir

teikia savivaldybės tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;

6) siūlo

savivaldybės tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo

bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;

7) periodiškai

(kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, savivaldybės

kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių

vadovus dėl savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)

atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų

pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos

direktorių arba savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolieriaus

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;

8)

dirba pagal savivaldybės tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų

pabaigoje už savo veiklą atsiskaito savivaldybės tarybai.

5.

Komitetai

pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės

administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos

ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų

sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.

6.

Komitetų

darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti

visuomenės atstovai – seniūnaičiai, ekspertai ir valstybės tarnautojai.

15

straipsnis. Savivaldybės tarybos komisijos

1.

Savivaldybės

taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Administracinę komisiją ir Etikos

komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš

tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija),

Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą meras teikia savivaldybės tarybos

mažumos (opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Komisijų atsakingųjų

sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti

valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.

2.

Administracinė komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos

kompetencijai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas.

3.

Etikos

komisija:

1) prižiūri,

kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų

elgesio kodekso, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės

tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;

2)

analizuoja savivaldybės tarybos narių nedalyvavimo savivaldybės tarybos,

komitetų ir komisijų posėdžiuose ir šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo

priežastis;

3) nagrinėja

gautą informaciją dėl savivaldybės tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir

privačių interesų nesuderinamumo;

4)

nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų

vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir

pastabas dėl savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;

5)

teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario

įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris

savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties.

4.

Įstatymų

nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir

kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems

klausimams nagrinėti) komisijos.

5.

Savivaldybės

tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai,

valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių

organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai. Etikos

komisijoje gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau

kaip 1/3 komisijos narių.

6.

Savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente. Komisijų

nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

16

straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija

1.

Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji.

2.

Išimtinė

savivaldybės tarybos kompetencija:

1) reglamento

tvirtinimas. Reglamente, be kitų klausimų, turi būti numatytos pagrindinės

bendravimo su gyventojais formos ir būdai, užtikrinantys vietos savivaldos

principų ir teisės įgyvendinimą bendruomenės interesais;

2) mero

rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio

nustatymas;

3) mero

pavaduotojų skaičiaus nustatymas, mero pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas mero

teikimu ir atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero pavaduotojo (pavaduotojų)

darbo užmokesčio nustatymas įstatymų nustatyta tvarka;

4) mero

pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymas mero teikimu;

5) sprendimo dėl

savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo priėmimas ir savivaldybės tarybos

kolegijos sudarymas mero teikimu;

6) savivaldybės

tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų

darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų

tvirtinimas;

7) Kontrolės

komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimas, Kontrolės komiteto veiklos

programos tvirtinimas;

8) pretendentų į

savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymas, sprendimų

dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų

priėmimas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimas savivaldybės

kontrolieriaus teikimu, didžiausio valstybės tarnautojų pareigybių ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus šioje tarnyboje

nustatymas, savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito

tarnybos) metinės ataskaitos svarstymas ir sprendimo dėl jos priėmimas,

įstatymų numatyto savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio nustatymas,

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)

nuostatų tvirtinimas;

9)

savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos

direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų

dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės

(pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų

savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės

administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės)

steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui

(pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos

direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas;

sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas,

savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos

direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas;

10) savivaldybės

administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas,

didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas

savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu;

11) sprendimų

dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių

steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo

priėmimas mero siūlymu;

12) sprendimo

išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės

viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų

sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas,

priėmimas, kai šie savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo

sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutinių šešių

mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

13) sprendimų

dėl seniūnijų steigimo ir jų skaičiaus nustatymo, dėl pavadinimų seniūnijoms

suteikimo ir jų keitimo, dėl teritorijų priskyrimo seniūnijoms, dėl seniūnijų

aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo (prireikus ir įvertinus

gyventojų nuomonę) priėmimas;

14) gyvenamųjų

vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas

savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;

15) savivaldybės

biudžeto, jo vykdymo ataskaitų rinkinio tvirtinimas Biudžeto sandaros

įstatymo nustatyta tvarka, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas,

kitų piniginių išteklių naudojimo ataskaitos tvirtinimas;

16) sprendimo

dėl mero fondo sudarymo, mero fondo dydžio ir naudojimo priėmimas;

17) sprendimų

dėl papildomų ir planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų

piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų

sudarymo ir naudojimo priėmimas;

18) sprendimų

teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės

biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo

vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant

savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;

19)

mero, savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus,

biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės

kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į

savivaldybės tarybos narių paklausimus išklausymas reglamento nustatyta tvarka,

sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas;

20) pasiūlymų

valstybės institucijoms dėl savivaldybės teritorijoje esančių šių institucijų

padalinių veiklos gerinimo teikimas, prireikus šių padalinių vadovų išklausymas

reglamento nustatyta tvarka;

21) savivaldybės

biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės

įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir šeimynų (toliau –

savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas,

dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius

juridinius asmenis;

22) sprendimų

dėl viešųjų ir privačių juridinių asmenų (kurių dalininkė yra savivaldybė)

steigimo, reorganizavimo, likvidavimo priėmimas;

23) sprendimų

dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo priėmimas;

24) sprendimų

dėl tam tikros veiklos nepriklausomo audito atlikimo savivaldybės įstaigose ar

savivaldybės kontroliuojamose įmonėse priėmimas;

25) savivaldybės

vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo tvirtinimas; šiame apraše

turi būti nustatyta, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio

savivaldybės tarybos pritarimo;

26) sprendimų

dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas,

šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas,

išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu

priimtuose kituose teisės aktuose;

27) sprendimų

dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas;

28) sprendimų

dėl paskolų ėmimo ir garantijų teikimo už ilgalaikes paskolas priėmimas; šios

paskolos naudojamos tik investicijų projektams finansuoti pagal Vyriausybės

nustatytą tvarką, laikantis įstatymų nustatytų skolinimosi limitų ir gavus

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) išvadą;

29) sprendimų

dėl koncesijų suteikimo tikslingumo priėmimas; gavus savivaldybės

kontrolieriaus išvadą iki konkurso paskelbimo, koncesijos konkurso sąlygų ir

pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimas, konkurso etapų nustatymas

ir, gavus savivaldybės kontrolieriaus išvadą, pritarimas galutiniam koncesijos

sutarties projektui iki koncesijos sutarties pasirašymo;

30) sprendimų

dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos,

dėl pavedimo savivaldybės administracijai ir kitiems subjektams atlikti šių

darbų užsakovo funkcijas priėmimas;

31) sprendimų

dėl socialinio būsto fondo sudarymo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto

suteikimo tvarkos ir dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio

priėmimas;

32) teritorijų

planavimo dokumentų tvirtinimas įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus specialiųjų

ir detaliųjų planų tvirtinimą;

33) savivaldybės

saugomų teritorijų steigimas pagal Saugomų teritorijų įstatymo nustatytą

tvarką, savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo

objektų skelbimas;

34) sprendimų

dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti ir keisti

savivaldybės pavadinimą, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų

pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat gatvių, aikščių,

pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų

pavadinimų suteikimas ir keitimas pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus;

35) savivaldybės

triukšmo prevencijos veiksmų plano, triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklių

ir triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių tvirtinimas, tyliųjų zonų

nustatymas. Savivaldybės vykdomosios institucijos, kitų pavaldžių viešojo

administravimo subjektų kompetencijos triukšmo valdymo srityje nustatymas ir

įgyvendinimo priežiūra;

36) taisyklių,

už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, ir kitų taisyklių

tvirtinimas;

37) kainų ir

tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas

paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai

tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas)

įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas

įstatymų nustatyta tvarka;

38)

sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas,

papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš

savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui)

už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas;

39) savivaldybės

biudžetinės įstaigos vardu gautos paramos skirstymo taisyklių nustatymas;

40) savivaldybės

socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas;

41) sprendimų

dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės ir dėl bendrųjų ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų

kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų

rengimo priėmimas;

42) sprendimų

dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių

savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų

priėmimas;

43) savivaldybės

tarybos narių delegavimas į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas

ir įgaliojimų jiems suteikimas reglamento nustatyta tvarka;

44) sprendimų

skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas;

45) siūlymų

nustatyta tvarka tvirtinti savivaldybės gyvenamųjų vietovių herbus teikimas,

kitų savivaldybės simbolių ir jų naudojimo tvarkos tvirtinimas, teisė nustatyta

tvarka už nuopelnus suteikti savivaldybės (jos centro ar kitos gyvenamosios

vietovės) garbės piliečio vardą.

3.

Paprastoji

savivaldybės tarybos kompetencija;

1) savivaldybės

biudžetinių įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų

nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo

santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

2)

savivaldybės biudžetinių įstaigų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas;

3) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir

atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo

santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

4) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) kolegialių organų sudarymas,

kai tai numatyta viešosios įstaigos įstatuose;

5) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) finansinių ataskaitų rinkinių

tvirtinimas;

6) savivaldybės

viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vidaus kontrolės tvarkos

nustatymas;

7) sprendimų

dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų, kitų valstybės

fondų lėšų ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms

įstaigoms priėmimas;

8) specialiųjų

ir detaliųjų planų tvirtinimas;

9) juridinio

asmens dalyvio kompetencijai pagal įstatymus priskirtų teisių įgyvendinimas ir

pareigų vykdymas;

10) sprendimų

dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių

atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms priėmimas.

4.

Jeigu teisės

aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių

įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų,

priklauso savivaldybės tarybai.

5.

Savivaldybės taryba reglamento

nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus

subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms)

funkcijas.

6.

Išimtinei

savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba

negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

7.

Konkrečius

įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento

nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui

arba savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams)

(jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos). Jeigu

savivaldybės vykdomoji institucija negali (dėl viešųjų ir privačių interesų

konflikto) įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir savivaldybės tarybos

jai perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1830,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5379 (2008-11-29)

17

straipsnis. Savivaldybės tarybos kolegija

1.

Savivaldybės

taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti savivaldybės

tarybos kolegiją (toliau – kolegija).

2.

Kolegijos

narių skaičius, darbo tvarka, posėdžių organizavimo tvarka nustatyta

reglamente.

3.

Kolegija yra

savivaldybės tarybos patariamasis organas.

4.

Kolegija

paprastai nagrinėja šiuos klausimus:

1) analizuoja

savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą,

teikia siūlymus savivaldybės tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų

vadovų išklausymo;

2) svarsto

ir teikia siūlymus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, dėl bendrųjų

ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių,

nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų

projektų rengimo organizavimo;

3) numato

savivaldybės tarybos narių mokymo prioritetus (kiekvienais metais);

4)

svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo arba mero

politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu sekretoriatas nesudaromas) valstybės

tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.

18

straipsnis. Nuostatos dėl teisės aktų sustabdymo, panaikinimo, apskundimo

1.

Savivaldybės

tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati

savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus

teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės

taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo

administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos

pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo

pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats

arba savivaldybės administracijos direktorius.

2.

Bet kuri šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybės institucija, panaikinusi kito

savivaldybės viešojo administravimo subjekto norminį administracinį teisės

aktą, prireikus perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam administravimo

subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir priima tuo

klausimu norminį administracinį teisės aktą, arba pripažįsta, kad tokio akto priimti

nereikia.

3.

Savivaldybių

institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimti

administraciniai teisės aktai gali būti skundžiami teismui.

19

straipsnis. Meras, mero pavaduotojas

1.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės

merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias

galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į

savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 41

ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys

savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda

iš 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės

mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne

daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meras yra

savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos

Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba gali nuspręsti, kad mero

pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero

pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero

pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės

tarybos narių dauguma.

2.

Meras, mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės

tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių

dauguma:

1) Vyriausybės

arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus,

dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir

nuosavybei;

2) kai dėl

laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų

iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika

mėnesių;

3)

kai pateikia atsistatydinimo prašymą.

3.

Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne

mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais,

savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį

sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu

sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį

klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.

4.

Mero pavaduotojas

mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti

mero pavaduotoją balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma.

5.

Mero, mero

pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos

pilietybės ar netenka savivaldybės tarybos nario mandato.

6.

Pasibaigus

savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios savivaldybės tarybos

išrinkto mero ir mero pavaduotojo įgaliojimai.

7.

Po savo

kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar

nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų

(išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio

straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės

nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas

pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės

kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos

valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir

mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos

nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje

ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios

galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar

viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu

šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba

atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus

priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar

valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo

užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas

mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po

3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir

mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos,

jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą, kai jiems

nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį sprendimą

balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių, jiems išmokama 2 mėnesių jų

vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

8.

Mero ir mero

pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina

savivaldybės taryba.

9.

Meras ir mero

pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose

ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar

kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas

atlieka visuomeniniais pagrindais.

10.

Mero

pavaduotojas pirmininkauja savivaldybės tarybos posėdžiui, kai priimant

sprendimą meras negali dalyvauti.

11.

Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus

nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio

straipsnio 12 dalyje, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą.

12.

Merui ir

mero pavaduotojui atostogos suteikiamos savivaldybės tarybos sprendimu

reglamento nustatyta tvarka. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 28

kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis

Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos

šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms

ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Nemokamos atostogos dėl

dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos

Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta

tvarka.

Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo

pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.

13.

Meras ir mero pavaduotojas į komandiruotes vyksta reglamento nustatyta tvarka.

14.

Savivaldybės

tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos

sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos

sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės

tarybos sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį

ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės

taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti

sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali

turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos

savivaldybės tarybos narys.

15.

Atstovavimo

Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms finansuoti skirto mero fondo dydis nustatomas

nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo

savivaldybės tarybos narių skaičiaus: savivaldybės taryba, kurioje yra 41 ir

daugiau tarybos narių, gali skirti kas mėnesį iki trijų, savivaldybės taryba, kurioje

yra 27–31 tarybos narys, iki dviejų, kitos savivaldybės – iki vieno Statistikos

departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto

Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio sumą.

20

straipsnis. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai

1.

Meras yra

atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą.

2.

Meras:

1) planuoja

savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių

darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia

savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės

tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus

ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;

2) reglamente

nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti

savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar

užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

3) atstovauja

savivaldybei regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę

sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;

4) teikia savivaldybės

tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos

direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo

(savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu) ir savivaldybės tarybos

sudaromų komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos

iš pareigų, siūlyti skirti nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui;

5) teikia

savivaldybės tarybai sprendimo dėl mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos

sričių nustatymo projektą;

6) teikia

savivaldybės tarybai siūlymą dėl savivaldybės tarybos kolegijos sudarymo;

7)

teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl savivaldybės tarybos sekretoriato

sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų

pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas

nesudaromas);

8) tvirtina

savivaldybės tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo

kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų

sekretoriato darbuotojus;

9) vadovauja

savivaldybės tarybos sekretoriato darbui;

10) reglamente

nustatyta tvarka gali siūlyti savivaldybės tarybai pavesti savivaldybės

kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti

veiklos plane nenumatytą savivaldybės administracijos, savivaldybės

administravimo subjektų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir

veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto

finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir

išvadų svarstymą savivaldybės tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos

posėdžiuose;

11) kontroliuoja ir

prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių

vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės

tarybos sprendimus;

12) gavęs

savivaldybės tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės

institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis;

13) kontroliuoja

pasirengimą vietos gyventojų apklausai ir ją organizuoja;

14)

pagal savivaldybės tarybos nustatytą tvarką reprezentacijos reikmėms naudoja

mero fondo lėšas.

3.

Meras

rūpinasi, kad:

1) savivaldybei

būtų tinkamai atstovaujama Regionų plėtros taryboje ir šios tarybos priimti

sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;

2) laiku ir

tinkamai būtų rengiami savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių

socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai,

užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;

3) būtų

sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės

narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;

4) būtų užtikrinamas

savivaldybės tarybos narių tolygus bendravimas su visais savivaldybės rinkėjais

(visoje savivaldybės teritorijoje);

5) būtų

tobulinamas savivaldybės tarybos sprendimų priėmimas ir savivaldybės tarybos

komitetų veikla;

6)

būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir

sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo

subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis,

užsienio valstybių savivaldybėmis.

4.

Mero

sprendimai įforminami potvarkiais.

5.

Meras savo

kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš savivaldybės tarybos

narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal

darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės

atstovų.

6.

Meras negali būti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų nariu.

7.

Meras reglamento nustatyta

tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai

už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai

savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.

8.

Mero

pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero

pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas mero

pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose numatytus įgaliojimus.

Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.

21 straipsnis. Savivaldybių atstovaujamųjų ir

vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų teisės aktų įsigaliojimas

Savivaldybių

atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, taip pat savivaldybių merų priimtų

teisės aktų įsigaliojimo tvarką nustato Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo

ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas.

PENKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

TARYBOS NARIAI

22

straipsnis. Savivaldybės tarybos nario statusas

1.

Savivaldybės

tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės

nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos

naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės

kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta

nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame

prisiekia.

2.

Savivaldybės

tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas,

pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir

įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir

susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius

interesus. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas,

pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir

įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir

susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius

interesus.“

3.

Tarybos nario

priesaikos priėmimo tvarka:

1) tarybos nario

priesaiką priima apygardos rinkimų komisijos pirmininkas;

2) tarybos narys

prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant

Lietuvos Respublikos Konstitucijos, skaito priesaiką;

3) baigęs

skaityti priesaiką, tarybos narys pasirašo vardinį priesaikos lapą;

4) priesaikos

tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat

atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga

reiškia, kad savivaldybės tarybos narys neprisiekė;

5) vardiniai priesaikos

lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia

savivaldybės tarybos narių, įgijusių visas tarybos nario teises ir pareigas,

pavardes;

6) tarybos narys

turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po savivaldybės

tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai tarybos narys prisiekia ne pirmajame

savivaldybės tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos

narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.

4.

Tarybos

narys, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka savivaldybės tarybos

nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai

rinkimų komisijai ir ši priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam

teismui.

5.

Tarybos narys turi teisę gauti savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį

pažymėjimą po tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaiką priimantis asmuo.

6.

Draudžiama

tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos

ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir

orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos

narys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Tarybos nario pareigos

ir teisės nustatytos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, reglamente.

23

straipsnis. Savivaldybės tarybos nario pareigos

Tarybos narys

privalo:

1) dalyvauti

savivaldybės tarybos posėdžiuose;

2) būti vieno

(be Kontrolės komiteto) komiteto nariu;

3) dalyvauti

komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;

4) nebalsuoti

savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu

klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymui;

5) nuolat

bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus

atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka.

24

straipsnis. Savivaldybės tarybos nario teisės

Tarybos narys

turi teisę:

1) šio įstatymo

nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas savivaldybės

institucijose;

2) reglamento

nustatyta tvarka siūlyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti

savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iš savivaldybės administracijos ar

kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių gauti visą

tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais

ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti

diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl

savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos

ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl

vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų,

savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir

organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės

teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus;

3) dalyvauti ir

kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba

su jo elgesiu susiję klausimai;

4) jungtis į

frakcijas reglamento nustatyta tvarka;

5) gauti iš

savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones

tarybos nario įgaliojimams vykdyti.

25 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų

sustabdymas arba jų nutrūkimas prieš terminą

1.

Jeigu savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių,

susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje, tarybos

narių įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi.

2.

Tarybos nario

įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą nustatomas įstatymuose.

26

straipsnis. Savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas

1.

Tarybos

nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbą atliekant savivaldybės

tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas (užmokestis)

apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą

laiką, kurio trukmė patvirtinama reglamente nustatyta tvarka. Šio atlyginimo

dydį nustato savivaldybės taryba.

2.

Tarybos

nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos,

pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų

nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas

mėnesį gali būti mokama išmoka; šios išmokos dydis tvirtinamas reglamento

nustatyta tvarka.

3.

Tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už

savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka

apmoka komandiruotės išlaidas.

4.

Savivaldybės tarybos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais reglamento

nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar

pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

KONTROLĖ IR AUDITAS

27 straipsnis. Savivaldybės kontrolierius

(savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)

1.

Savivaldybės

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), prižiūrėdamas

(prižiūrėdama), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas

ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės

turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai

ištekliai:

1) atlieka

išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės

administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse;

2) kiekvienais

metais rengia ir reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia savivaldybės

tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir

patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos ir išvadą dėl pateikto

tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio;

3) rengia ir

savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl

savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų

suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių

imamas paskolas;

4) rengia ir

savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas,

suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti koncesijos konkurso

sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas; savivaldybės tarybai

nustačius konkurso etapus iki koncesijos sutarties pasirašymo, rengia išvadas

galutiniam koncesijos sutarties projektui;

5) rengia ir

savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl

skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė,

ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų,

teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal

tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo;

6) Valstybės

kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnybos) atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei

peržiūrai atlikti;

7)

atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas.

2.

Savivaldybės

kontrolės ir audito funkcijoms įgyvendinti savivaldybės taryba savivaldybės

kontrolieriaus teikimu steigia (kai savivaldybės gyventojų skaičius yra

mažesnis kaip 30 tūkstančių gyventojų, gali steigti) juridinį asmenį –

savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos

veiklą atsako savivaldybės kontrolierius. Jei savivaldybės kontrolės ir audito

tarnyba nesteigiama, plane numatytam išorės auditui atlikti gali būti

pasitelkiami kitų savivaldybių kontrolieriai (kontrolės ir audito tarnybos

valstybės tarnautojai).

3.

Savivaldybės

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) turi savo antspaudą su

pavadinimu ir savivaldybės herbu. Savivaldybės kontrolierius yra atskaitingas

savivaldybės tarybai. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžete nustato

savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) skiriamų

asignavimų dydį. Savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito

tarnybos), kai nesteigiamas juridinis asmuo, finansinį, ūkinį, materialinį

aptarnavimą, neviršydama savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnybos) išlaidų sąmatos, atlieka savivaldybės administracija.

4.

Savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veikla grindžiama

nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo principais.

5.

Savivaldybės

kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba) savo veikloje

vadovaujasi šiuo ir kitais įstatymais, valstybinio audito reikalavimais, Valstybės

kontrolės parengtomis metodikomis ir kitais teisės aktais.

6.

Savivaldybės

kontrolieriaus, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų

tarnybos santykių teisiniai pagrindai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir

šiame įstatyme.

7.

Savivaldybės

kontrolierius, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai

negali būti tos savivaldybės tarybos nariais ir darbo laiku negali dalyvauti

politinių partijų veikloje. Be to, savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės

kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigos nesuderinamos su

jokiomis kitomis renkamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose,

įstaigose ir įmonėse.

8.

Savivaldybės

kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolierius

privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų

darbo finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo

administravimo srityse stažą.

9.

Savivaldybės

kontrolierius:

1)

jeigu sudaroma savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, tvirtina šios tarnybos

struktūrą, pareigybių sąrašą, pareigybių aprašymus ir pareiginius nuostatus.

Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų

atleidžia valstybės tarnautojus ir Darbo kodekso nustatyta tvarka priima ir

atleidžia darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, atlieka kitas

savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos personalo valdymo funkcijas;

2) leidžia

įsakymus, organizuoja savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą,

valstybės tarnautojų mokymą ir jų kvalifikacijos tobulinimą;

3) sudaro

savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos

plano projektą, gavęs savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pritarimą, su šio

plano projektu supažindina Valstybės kontrolę ir savivaldybės centralizuotą

vidaus audito tarnybą. Kasmet iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos patvirtina

ateinančių metų savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos)

veiklos planą, organizuoja jo vykdymą ir yra už tai atsakingas. Prireikus

patvirtintą planą tikslina bendra plano tvirtinimo tvarka;

4) savivaldybės

kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planą kasmet

per 10 dienų nuo jo patvirtinimo pateikia Valstybės kontrolei;

5) turi teisę

dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, kolegijos (jei ji įsteigta), komisijų

posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais;

6) valstybės

kontrolieriaus rašytiniu prašymu gali dalyvauti ar pavesti savivaldybės

kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojams pagal jų kompetenciją

dalyvauti Valstybės kontrolės pareigūnų atliekamuose savivaldybės

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).