Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas

administravimo subjektų finansiniuose ir veiklos audituose;

7)

pats atlieka ir (arba) skiria savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos

valstybės tarnautojus atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą, įgyvendina

įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas;

8) priima

sprendimus pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas, nurodo

savivaldybės administracijos direktoriui, audituotų subjektų vadovams jų

veiklos trūkumus ir nustato terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti

teisės aktų pažeidimai. Savivaldybės administracijos direktorius, audituotų

subjektų vadovai per savivaldybės kontrolieriaus nustatytą terminą (bet ne

trumpesnį kaip 30 dienų) privalo ištaisyti audito metu nustatytus jų veiklos

trūkumus ir pažeidimus ir apie jų pašalinimą raštu pranešti savivaldybės

kontrolieriui;

9) teikia merui,

savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų subjektų vadovams išvadas,

ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito

metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų. Audito ataskaitos ir

išvados skelbiamos savivaldybės interneto tinklalapyje, o jei įmanoma, – ir per

kitas visuomenės informavimo priemones;

10) kiekvienais

metais reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia savivaldybės tarybai

išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo

teise valdomo valstybės turto ataskaitos, dėl pateiktų tvirtinti biudžeto

vykdymo ataskaitų rinkinio ir savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;

11)

finansinio ir veiklos audito metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, apie

tai praneša teisėsaugos institucijoms;

12) imasi

prevencinių priemonių, kad būtų ištaisyti ir nepasikartotų nustatyti teisės

aktų pažeidimai;

13) nagrinėja iš

gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl

savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo,

valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų;

14) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės ir savivaldybės

institucijoms;

15) reglamente

nustatyta tvarka ir terminais teikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos

veiklos ataskaitą. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą

arba jos santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto

tinklalapyje, o jei įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;

16) savivaldybės

tarybos arba savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto prašymu teikia informaciją

pagal savo kompetenciją;

17) atlieka

savivaldybės biudžeto vykdymo ir kitų piniginių išteklių naudojimo auditą;

18) atsako už

įstatymuose ir kituose teisės aktuose savivaldybės kontrolieriui numatytų

įgaliojimų vykdymą, taip pat už nepagrįstos ir neteisingos audito išvados

pateikimą;

19)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus ir įstatymų nustatyta tvarka juos

teikia nagrinėti savivaldybės tarybos Administracinei komisijai;

20) teikia

informaciją Vyriausybės atstovui apie savivaldybės kontrolieriaus teiktas

išvadas ir rekomendacijas.

kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai:

1) savivaldybės

kontrolieriaus pavedimu atlieka audituojamų subjektų eilinius ir veiklos plane

nenumatytus finansinius ir veiklos auditus;

2)

finansinio ir veiklos audito metu turi teisę įeiti į patalpas, gauti visus

finansiniam ir veiklos auditui atlikti reikalingus dokumentus, gauti iš

audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pagal

valstybinio audito reikalavimus pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių

reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;

3) įstatymų

nustatyta tvarka atsako už jiems nustatytų funkcijų netinkamą atlikimą, už

nepagrįstos ar neteisingos audito išvados pateikimą;

4)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus ir įstatymų nustatyta tvarka juos

teikia nagrinėti savivaldybės tarybos Administracinei komisijai.

(atlikdama) auditą, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir

audito tarnyba) turi teisę atliekamo audito metu pasinaudoti savivaldybės

centralizuotos vidaus audito tarnybos atliktų auditų ataskaitomis ir darbo

dokumentais, būtinais vidaus kontrolės vertinimui atlikti, jei audito subjektas

ir tikslai sutampa, taip pat turi teisę susipažinti su atliktų kitų išorės

auditų savivaldybės įstaigose ir įmonėse dokumentais.

28

straipsnis. Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba

centralizuotą vidaus audito tarnybą (toliau – vidaus audito tarnyba) įsteigia

savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą.

yra karjeros valstybės tarnautojai. Pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovo

pareigas konkurso komisiją sudaro savivaldybės administracijos direktorius.

Būti šios komisijos nariu turi būti kviečiamas Finansų ministerijos atstovas.

tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako tarnybos vadovas. Ši tarnyba yra

atskaitinga savivaldybės administracijos direktoriui. Jis

užtikrina vidaus audito tarnybos veiklos ir organizacinį nepriklausomumą ir šios valdymo funkcijos negali

perduoti kitiems viešojo juridinio asmens valstybės tarnautojams ar

darbuotojams.

4.

Vidaus audito tarnyba dirba pagal su savivaldybės administracijos direktoriumi

suderintą metinį vidaus audito tarnybos veiklos planą. Savivaldybės

administracijos direktorius gali pavesti vidaus audito tarnybai atlikti

metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytą vidaus auditą.

Metiniame vidaus audito tarnybos veiklos plane nenumatytas vidaus auditas gali

būti atliekamas vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu, raštu suderintu su

savivaldybės administracijos direktoriumi.

tarnyba, iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos parengusi

ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos plano projektą, teikia jį

savivaldybės kontrolieriui (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai)

tarpusavio veiklos koordinavimo tikslais. Vidaus audito tarnybos veiklos plano

projektas, kai su juo susipažįsta savivaldybės kontrolierius (savivaldybės

kontrolės ir audito tarnyba), iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos teikiamas

Valstybės kontrolei. Ateinančių metų vidaus audito tarnybos veiklos planas turi

būti suderintas su savivaldybės vykdomosios institucijos vadovu iki einamųjų

metų gruodžio 31 dienos. Patvirtintas planas tikslinamas bendra plano

tvirtinimo tvarka.

tarnyba savo funkcijas įgyvendina atlikdama vidaus

auditus ir jų rezultatų pagrindu formuluodama rekomendacijas. Vidaus

auditoriai atlikto audito ataskaitas pateikia savivaldybės administracijos

direktoriui ir audituotų subjektų vadovams. Šie turi priimti sprendimus dėl

vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo. Be to, atliktų vidaus auditų

ataskaitos gali būti teikiamos savivaldybės tarybai, savivaldybės tarybos

Kontrolės komitetui, merui ir savivaldybės kontrolieriui, kai jie raštu to

prašo.

7.

Kad būtų išsaugotas objektyvumas ir nepriklausomumas, vidaus audito

tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti savivaldybės administravimo

subjektų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir savivaldybės viešųjų juridinių

asmenų valdymo organuose, negali dalyvauti rengiant

vidaus kontrolės sistemos tobulinimo dokumentų projektus ar kuriant, nustatant

ir įgyvendinant savivaldybės administracijos ir jos padalinių, savivaldybės

kontroliuojamų įmonių ir viešųjų juridinių asmenų

vidaus kontrolę, įskaitant finansų kontrolę, jos procedūras.

8.

Vidaus audito tarnyba savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus

audito įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS

VYKDOMOJI INSTITUCIJA, VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGOS, JŲ SUDARYMAS IR

ĮGALIOJIMAI

29

straipsnis. Savivaldybės vykdomoji institucija

1.

Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės

administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama

(steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami

vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises

ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės

tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui.

administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra

įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir

atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose.

3.

Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu

savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus

kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami)

savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės

tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines

nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui

(pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis

jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus

(direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus.

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pavaduotojų

pareigybių) steigimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo

sprendžia savivaldybės taryba. Didžiausias galimas savivaldybės administracijos

direktoriaus pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės

tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryboje Savivaldybių tarybų

rinkimų įstatymo nustatyta tvarka yra 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti

steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryboje Savivaldybių tarybų

rinkimų įstatymo nustatyta tvarka yra 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos

ne daugiau kaip dvi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo

pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė.

5.

Savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai

jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, savivaldybės

administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas šiame ir kituose įstatymuose,

taip pat kituose teisės aktuose, reglamento nustatyta tvarka atlieka

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Jeigu savivaldybės

administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė nesteigiama, savivaldybės

administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai

negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos

teisės aktų nustatyta tvarka pavedamos atlikti kitam savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojui.

savivaldybės administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus

pavaduotojo kadencijai, jei šias pareigas ėję asmenys nepaskiriami naujai

kadencijai arba jei savivaldybės administracijos direktorius, administracijos

direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš pareigų, išskyrus

atleidimą už tarnybinius nusižengimus, šie asmenys turi teisę Vyriausybės

nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos

direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, o kai tokios galimybės

nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos

pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be

to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius,

administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo

savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas

savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas

savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės

administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba

atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus

priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar

valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės

kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokamos atitinkamai 2 mėnesių savivaldybės

administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo

užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Šios išmokos išmokamos per 2

mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas

valstybės tarnyboje anksčiau negu po 2 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis

nemokama.

administracijos direktorius jam įstatymų nustatytus ir savivaldybės tarybos

perduotus įgaliojimus, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 4 ir 5 punktuose

nustatytus įgaliojimus, turi teisę, kiek ji neapribota savivaldybės tarybos

sprendimu, pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojui (pavaduotojams). Savivaldybės administracijos direktoriaus

pavaduotojas atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui, o prireikus –

ir savivaldybės tarybai.

administracijos direktorius:

1) tiesiogiai ir

asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų

įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais;

2)

tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos

sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti

įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams,

savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius

padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos

kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės

teritorijoje esantiems subjektams;

3) organizuoja

savivaldybės administracijos darbą, tvirtina savivaldybės administracijos

struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų

veiklos nuostatus, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje;

4) administruoja

asignavimus, savivaldybės tarybos skirtus savivaldybės administracijai;

5) savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir

kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako

už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą;

6) įstatymų

nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos

darbuotojus, atlieka kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos

jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;

7)

koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą,

atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas

savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas;

8) organizuoja

savivaldybės tarybos narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal

darbo sutartis, mokymą;

9) reglamento

nustatyta tvarka atsiskaito už savo ir savivaldybės administracijos veiklą

teikdamas veiklos ataskaitas savivaldybės tarybai ir merui;

10)

reglamento nustatyta tvarka ir terminais, bet ne rečiau kaip kartą per metus

informuoja savivaldybės gyventojus apie savo veiklą;

11) teikia merui

siūlymus dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje.

savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, savivaldybės

administracijos direktorius ir jo pavaduotojas (pavaduotojai) yra pavaldūs ir

atskaitingi Vyriausybės įgaliotiniui.

30

straipsnis. Savivaldybės administracija

1.

Savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro

struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės

tarnautojai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos (savivaldybės

administracijos filialai). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos

nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų

pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį

iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos

direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o

pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės

administracijos įgaliojimai nėra susiję su savivaldybės tarybos įgaliojimų

pabaiga. Savivaldybės administracija turi herbinį antspaudą ir sąskaitų

bankuose.

administracija:

1) savivaldybės

teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų

įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) įgyvendina

įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos

sprendimų;

3) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų

piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja

savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;

4) administruoja

viešųjų paslaugų teikimą;

5)

per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybei savivaldybės įmonių

ir akcinių bendrovių valdymo organuose;

6) rengia

savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;

7) atlieka

sekretoriato, mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės

kontrolės ir audito tarnybos) finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.

3.

Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybos sąlygos ir tvarka

nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojai yra atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui.

administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo

sutartis, negali būti savivaldybės, kurioje jie dirba, tarybos nariais.

31

straipsnis. Seniūnija ir seniūnas

1.

Seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje

savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijų skaičių, kiekvienos seniūnijos

pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio

asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas sprendimu nustato savivaldybės

taryba. Jei savivaldybės taryba nesteigia seniūnijų, įstatymuose nustatytas

seniūnijų funkcijas įgyvendina kiti savivaldybės administracijos struktūriniai

padaliniai.

2.

Prireikus savivaldybės taryba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje steigia

viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Seniūnas gali būti paskirtas šių

įstaigų ir įmonių valdymo organų nariu.

turi sąskaitą banke. Seniūnas turi herbinius antspaudus su Vyčiu ir su

gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu.

seniūnijos vadovas. Jis yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas

skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius

vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Pretendentų į seniūno pareigas

konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4

šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos

gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.

valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti

steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.

32

straipsnis. Seniūnijos ir seniūno funkcijos

veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos

veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Kiekvienais

metais, tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba tvirtina

seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas.

Savivaldybės taryba nustato seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir

asignavimų paskirstymo kriterijus. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti

reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų savivaldybės biudžeto

asignavimų.

1) neviršydama

savo įgaliojimų, seniūnijos teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja

savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) prireikus

įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia

savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms

(asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;

3) pagal

kompetenciją organizuoja vaikų teisių apsaugos prevenciją ir darbą su

probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai ar apribotos tėvų teisės į vaikus;

4) kaimo vietovėse

tvarko namų ūkio knygas;

5) renka ir

savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus

mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;

6) renka ir

savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis apie šaukiamojo

amžiaus jaunuolius, gyvenančius seniūnijos teritorijoje;

7) kaimo

vietovėse registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų,

valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir

teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;

9) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;

10) dalyvauja

organizuojant civilinę saugą;

11) dalyvauja

rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje

teritorijoje;

12) nustatyta

tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų,

kitus visuotinius surašymus;

13) padeda

organizuoti Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos

Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;

14) dalyvauja

kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

15) dalyvauja

organizuojant arba organizuoja gyventojų poilsį;

16) organizuoja

viešuosius ir visuomenei naudingus darbus;

17) organizuoja

ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių,

želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų

apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;

18) nustatyta

tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;

19) organizuoja

ir įgyvendina valstybės perduotas funkcijas žemės ūkio srityje;

20) tvarko

priskirtus registrus ir nustatyta tvarka teikia duomenis;

21) tvarko

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių

asmenų apskaitą;

22) savivaldybės

tarybos sprendimu tik tuo atveju, kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, gali

laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas

savivaldybės administracijos padalinys.

3.

Seniūnas:

1) atlieka

seniūnijos vidaus administravimą;

2) administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;

3)

rengia seniūnijos veiklos programas, teikia jas svarstyti seniūnijos

seniūnaičių sueigoje. Supažindina seniūnaičius su savivaldybės tarybos

patvirtintomis programomis ir aptaria skirtų asignavimų naudojimą;

4) seniūnijos

veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;

5) išduoda

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo

įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį

patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi

būti patvirtinta kitais dokumentais;

6) seniūnijoje,

kurios aptarnaujamoje teritorijoje nėra civilinės metrikacijos įstaigų,

registruoja mirtis;

7) išduoda

leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių

priežiūrą;

8) Notariato

įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos

teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta

tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų

oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius

veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne

seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl

svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną

į savo gyvenamąją vietą;

9) pagal

kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja

administracinių teisės pažeidimų bylas;

10)

kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose ir

sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus,

skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal kompetenciją

priima sprendimus. Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų

teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų

teikimo gerinimo;

11) nustatyta

tvarka prižiūri prekybą viešose vietose;

12) teikia

savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl kitų savivaldybės

administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės

įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo,

savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių

tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei

priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros,

viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;

13) prireikus

rengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus, rengia

savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos

klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;

14) šaukia

seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų

susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;

15) dalyvauja

savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos

teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti

kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;

16)

apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir

teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai

priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės

institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą

savivaldybės teritorijoje;

17) ne rečiau

kaip kartą per metus teikia seniūnijos veiklos ataskaitą seniūnaičių sueigai ir

savivaldybės administracijos direktoriui.

4.

Seniūnijos veiklos nuostatuose gali būti seniūnijoms ir seniūnams pavesta atlikti

ir kitas funkcijas, nepriskirtas kitiems savivaldybės administracijos

struktūriniams padaliniams seniūnijai priskirtoje teritorijoje.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ATSTOVAVIMAS

GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖMS

33 straipsnis. Gyvenamosios vietovės bendruomenės

atstovo – seniūnaičio statusas

aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos

seniūnaitijos. Seniūnaitijų sudarymo projektą rengia seniūnas ir teikia

savivaldybės administracijos direktoriui. Šį projektą tvirtina savivaldybės

taryba savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu.

gyventojai šio įstatymo nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės

bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti

gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų

kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje.

3.

Seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai

paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas. Seniūnaitis

renkamas atviru balsavimu. Išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris

surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų.

4.

Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai

paprastai renkami apklausiant gyventojus. Rinkimus ir apklausą organizuoja ir

sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija.

Išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas.

renkamas 2 metams. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais. Seniūnaičio

rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus

sudarytą grafiką. Seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15

dienų iki rinkimų.

seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų arba negali eiti pareigų dėl ligos,

mirties ar dėl kitų priežasčių, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai.

Rinkimų datą skelbia seniūnas savivaldybės administracijos direktoriaus

pritarimu.

34

straipsnis. Seniūnaičio teisės ir pareigos

Seniūnaitis:

1) atstovauja

seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir

savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose;

2) skatina

seniūnaitijos gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją (kelius,

gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus), plėtoti ir

organizuoti kaimo (miesto, miestelio) kultūrinį ir sportinį gyvenimą;

3) prireikus

dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su tarybos

nariais, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu

atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų atstovais;

4) turi teisę

gauti informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos

ir jos struktūrinių padalinių, kitų savivaldybės viešojo administravimo

subjektų, apskrities viršininko administracijos ir jos padalinių, Vyriausybės

atstovo funkcijas ir darbo laiką. Šią informaciją seniūnaičiui teikia seniūnas;

5) turi teisę

gauti savivaldybės institucijų parengtus teisės aktų projektus ir priimtus

teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti savivaldybės

tarybos komitetų ir savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai svarstomi klausimai,

susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų

nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų

sprendimo variantus;

6)

teikia informaciją seniūnaitijos gyventojams apie savivaldybės institucijų,

savivaldybės administracijos ir jos padalinių, kitų savivaldybės viešojo

administravimo subjektų, apskrities viršininko administracijos ir jos

padalinių, Vyriausybės atstovo funkcijas, jų darbo laiką ir darbo tvarką.

35

straipsnis. Seniūnaičių sueiga

seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenėms rūpimus

klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje. Seniūnaičių

sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybė neatlygintinai

suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į

sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga

teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnaičių. Sueigai

pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas.

Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje

dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai,

lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi

sueigos protokole. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti

ir seniūnas.

2.

Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos veiklos

programų, metinės seniūno veiklos ataskaitos įvertinimo ir svarsto kitus jiems

svarbius klausimus. Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai.

3.

Sueigoje seniūnaičiai sprendžia dėl projektų (kaimo plėtros programų ir kt.),

kuriuos teikia seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje esančios bendruomeninės

organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

VIETOS GYVENTOJŲ

APKLAUSA

36

straipsnis. Vietos gyventojų apklausos bendrieji principai

1.

Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali

pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).

rezultatai yra patariamojo pobūdžio.

apklausoje yra laisvas (savanoriškas) ir grindžiamas visuotine, lygia teise

tiesiogiai pareikšti nuomonę.

gali dalyvauti savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti šios

savivaldybės tarybą.

apklausos metu apklausiami gyventojai turi būti parenkami taip, kad kiekvienas,

kuris galėtų būti apklausiamas, turėtų vienodas galimybes patekti tarp

apklausiamųjų. Vertinant atrankinių apklausų rezultatus, turi būti nurodomi jų

patikimumo duomenys.

tiesioginė. Gyventojai apklausoje dalyvauja asmeniškai, jų reiškiamos valios

kontroliuoti neleidžiama.

varžyti gyventojų teisės dalyvauti apklausoje dėl jų lyties, rasės, tautybės,

kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

37

straipsnis. Apklausai teikiami klausimai

gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama

savarankiškąsias ir sutartines funkcijas.

savivaldybių steigimo, esamų savivaldybių panaikinimo, taip pat jų teritorijų

ribų bei centrų nustatymo ir keitimo rengiamos vadovaujantis Teritorijos

administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.

38

straipsnis. Apklausos būdai

būdai:

1) tiesioginis

gyventojų nuomonės įrašymas apklausos dalyvių sąrašo lapuose;

2) gyventojų

nuomonės pareiškimas sueigoje balsuojant;

3) atrankinė

gyventojų apklausa apklausos dalyvių būstuose;

4) atrankinė

gyventojų apklausa telefonu.

būdą pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima

savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes.

taryba patvirtina nustatytu būdu daromos apklausos tvarką ir apklausos

komisijos įgaliojimus.

39

straipsnis. Apklausos teritorija

Apklausa

gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių

seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) arba

gyvenamosios vietovės (kelių gyvenamųjų vietovių) teritorijoje. Apklausos

teritorija negali būti mažesnė kaip gyvenamosios vietovės teritorija.

40

straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė

iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams ir savivaldybės tarybai.

apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 10 procentų

apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę rinkti šios savivaldybės tarybą,

reikalavimu.

taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4

savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu reglamento nustatyta tvarka.

41 straipsnis. Apklausos paskelbimo iniciatyvos

teisės įgyvendinimas

paskelbimo iniciatyvos teisę gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui

sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 gyventojų, turinčių teisę

rinkti savivaldybės tarybą. Grupės atstovas asmeniškai pateikia merui prašymą

įregistruoti iniciatyvinę grupę.

grupės prašyme turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai

teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, siūlomas apklausos būdas ir

iniciatyvinės grupės koordinatorius (koordinatoriai). Be to, iniciatyvinės

grupės prašyme gali būti pasiūlyta apklausos teritorija. Prašymą pasirašo visi

iniciatyvinės grupės nariai.

iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo (teikiamų)

klausimo (klausimų) tekstas yra preliminarus, grupės atstovų prašymu

savivaldybės administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį

apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstą. Galutinį klausimo

(klausimų) tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas

merui.

savivaldybės administracijos direktoriui spręsti iniciatyvinės grupės

įregistravimo klausimą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs

iniciatyvinės grupės prašymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įregistruoja

iniciatyvinę grupę ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos įregistravimo

išduoda vidaus reikalų ministro patvirtintos formos gyventojų parašų dėl

reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.

iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas vieno mėnesio

laikotarpis. Jis skaičiuojamas nuo gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti

apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos.

straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas gyventojų parašų

skaičius, savivaldybės administracijos direktorius tolesnį parašų rinkimą

nutraukia.

reikalavimus dėl apklausos paskelbimo kaupia iniciatyvinė grupė. Per šio

straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą surinkusi reikiamą gyventojų parašų dėl

reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, iniciatyvinė grupė surašo parašų

rinkimo baigiamąjį aktą ir jį kartu su gyventojų reikalavimais perduoda

savivaldybės administracijos direktoriui.

42

straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas

1.

Jeigu per šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas

reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta

parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo

principo pažeidimų), savivaldybės taryba privalo priimti sprendimą paskelbti

apklausą.

taryba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir

gyventojų reikalavimų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos

priima sprendimą paskelbti apklausą.

paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo

(klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir

vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į

apklausos komisiją deleguoti savo atstovą.

sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono)

visuomenės informavimo priemones.

43

straipsnis. Apklausos agitacija

agitacijos kampanijos pradžia yra gyventojų iniciatyvinės grupės įregistravimo

savivaldybės administracijoje diena.

agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia

Konstituciją, įstatymus ir kitus teisės aktus.

agitacijos kampanijoje negali dalyvauti apklausos komisijos nariai.

44

straipsnis. Apklausos organizavimas

Apklausą

organizuoja meras savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

45

straipsnis. Apklausos rezultatų nustatymas ir paskelbimas

laikoma įvykusia, jeigu savo nuomonę pateiktu (pateiktais) klausimu

(klausimais) pareiškė ne mažiau kaip 25 procentai apklausos teritorijos

gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje. Šis reikalavimas netaikomas

atrankinei apklausai.

rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos

komisija pateikia merui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės

informavimo priemones.

46

straipsnis. Apklausai teiktų klausimų sprendimas

Apklausos

rezultatai turi būti svarstomi savivaldybės tarybos posėdyje reglamento

nustatyta tvarka ir į juos gali būti atsižvelgiama priimant sprendimą dėl

apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų).

47

straipsnis. Apklausos organizavimo išlaidos

Apklausos

organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

TURTAS IR

FINANSAI

48

straipsnis. Savivaldybių nuosavybė

1.

Savivaldybių turto sandara ir įsigijimo būdai, šio turto valdymo, naudojimo ir

disponavimo juo tvarka nustatyta Konstitucijoje, įstatymuose, Vyriausybės

nutarimuose ir savivaldybių tarybų sprendimuose.

nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su

savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais

įgyvendina savivaldybės taryba.

3.

Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir

įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų,

Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos

sprendimų nustatyta tvarka.

joms patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

49

straipsnis. Turtiniai santykiai, kai keičiamos savivaldybių teritorijų ribos

steigiama, likviduojama savivaldybė ar keičiamos jos teritorijos ribos, kitai

savivaldybei perduodama ta savivaldybės nekilnojamojo turto dalis, kuri yra

priskiriamoje teritorijoje. Kartu su perduodamu nekilnojamuoju turtu

perduodamas ir su juo susijęs turtas, finansiniai ir kitokie įsipareigojimai

bei teisės. Kitas turtas ir skolos, įvertinus faktinę būklę ir savivaldybių

siūlymus, paskirstoma savivaldybėms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

sprendimu.

straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymų kilusius savivaldybių turtinius ginčus

sprendžia teismas.

50

straipsnis. Savivaldybių finansiniai ištekliai ir jų panaudojimas

finansinius išteklius sudaro:

1) pagal

įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių gaunamos savivaldybių biudžetų

pajamos;

2) pajamos iš

savivaldybių turto (nuosavybės);

3) įstatymų

nustatyta tvarka gautos baudos;

4) įstatymų

nustatytos vietinės rinkliavos;

5) savivaldybių

biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;

6) pajamos už

savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

7) pajamos, gautos

už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens

telkinius, ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne

žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;

8) valstybės

biudžeto dotacijos;

9) kitos

įstatymų nustatytos pajamos;

10) negrąžintina

finansinė parama (piniginės lėšos);

11) paskolos.

dalį pajamų gauna iš mokesčių, kurių tarifus, neviršydamos įstatymų numatytų

dydžių, didina ar mažina savivaldybių tarybos.

biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių

tarybų patvirtintoms socialinėms ir ekonominėms, kitoms programoms įgyvendinti,

savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui

organizuoti.

arba jų vardu Lietuvos savivaldybių asociacija derina teisės aktų, pagal

kuriuos numatoma keisti savivaldybių funkcijas, pajamas ir (ar) išlaidas,

projektus kartu su prie jo pridėtais finansiniais skaičiavimais.

savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų

teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos, išskyrus sumas, kuriomis

savivaldybių biudžetai sumažėja dėl valstybinės žemės laisvosios ekonominės

zonos teritorijoje nuomos mokesčio, panaudoto žemei išpirkti iš žemės savininkų

šioje teritorijoje, kompensuojamos atitinkamai iš valstybės ar savivaldybių

biudžetų. Kompensuojamos sumos nustatomos Savivaldybių biudžetų pajamų

nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu kyla ginčas, galutinį

sprendimą priima teismas.

planą viršijančios biudžeto pajamos, gautos vykdant biudžetą, taip pat

sutaupytos lėšos (išlaidos) lieka savivaldybėms, išskyrus kitus įstatymuose

nustatytus atvejus.

valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos

iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos

savivaldybėms kaip specialioji tikslinė dotacija.

51

straipsnis. Savivaldybės biudžeto rengimas ir kontrolė

savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir

tvirtinamas vieniems biudžetiniams metams. Savivaldybių biudžetų rengimo,

svarstymo ir tvirtinimo procedūra nustatyta Biudžeto sandaros įstatyme

ir Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse.

metais savivaldybės taryba biudžetą gali tikslinti.

biudžeto sudarymo pagrindas yra savivaldybės tarybos patvirtintos socialinės,

ekonominės ir kitos programos, taip pat savivaldybių funkcijoms įgyvendinti

reikalingų lėšų skaičiavimai.

turi sudaryti sąlygas gyventojams reglamento nustatyta tvarka svarstyti

savivaldybės biudžeto projektą.

biudžetiniams metams, savivaldybės tarybos sprendimu gali būti atliekamas

nepriklausomas finansinis ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas auditas

atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta savivaldybės tarybos

posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 dienos.

6.

Prireikus valstybės kontrolieriaus sprendimu Valstybės kontrolė gali atlikti

savivaldybių, taip pat savivaldybių įstaigų ir savivaldybių kontroliuojamų

įmonių finansinį (teisėtumo) ir veiklos auditą.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

SANTYKIAI SU VALSTYBĖS

INSTITUCIJOMIS

IR ATSTOVAVIMAS

52

straipsnis. Savivaldybių santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis

santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Konstitucija ir

įstatymais.

nėra pavaldžios valstybės institucijoms.

teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, svarstydami su vienos

savivaldybės ar visų savivaldybių interesais susijusius klausimus, apie tai

praneša atitinkamos savivaldybės merui ar Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Savivaldybės tarybos ar Lietuvos savivaldybių asociacijos valdymo organų raštu

pateiktus siūlymus valstybinio administravimo subjektai išnagrinėja (įvertina)

ir pateikia atsakymą.

valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų pakeitimo projektai

svarstomi su savivaldybėmis teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Valstybė remia savivaldybių tarybų narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą.

planuodamos ir spręsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius klausimus,

prireikus gali gauti konsultacijų iš valstybės institucijų.

svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai

aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija

Seimo statuto ir Vyriausybės darbo reglamento, kitų valstybinio administravimo

subjektų nustatyta tvarka.

8.

Kasmet Vyriausybė ir Lietuvos savivaldybių asociacija Savivaldybių biudžetų

pajamų nustatymo metodikos įstatymo nurodytus rodiklius ir savivaldybių

demografinių, socialinių ir kitų rodiklių pirminius statistinius duomenis

svarsto pagal Vyriausybės patvirtintas šių rodiklių derinimo taisykles.

9.

Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos interesams ir pozicijoms

derinti šalių susitarimu sudaroma dvišalė komisija.

53

straipsnis. Savivaldybių atstovavimas

Vyriausybėje,

kitose valstybės institucijose ir tarptautinėse organizacijose bendriems

savivaldybių interesams atstovauja Lietuvos savivaldybių asociacija.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

TEISINĖS GARANTIJOS IR ADMINISTRACINĖ PRIEŽIŪRA

54

straipsnis. Savivaldybių teisės ir jų apsauga

dėl savo teisių pažeidimo, atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį, gali kreiptis į

teismą. Savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal šiame ir

kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus.

tarybos sprendimai, neviršijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybės

administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms

ir organizacijoms, gyventojams.

administravimo subjektams draudžiama savivaldybių įgaliojimus ir teises

suvaržyti ar apriboti, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat

savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių

pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje

savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos,

įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai

ir juridiniai asmenys.

turi teisę imtis visų teisėtų priemonių, kad būtų laikomasi savivaldybės

teritorijos bendrojo plano ir su jo įgyvendinimu susijusių reikalavimų.

6.

Savivaldybės turi teisę pačios ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją

dalyvauti rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vietos

savivaldą ar nustatančių savivaldybių funkcijas, projektus, dėl parengtų

projektų pareikšti savo siūlymus ir pastabas.

55

straipsnis. Savivaldybių veiklos priežiūra

savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių

administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės

skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai.

skundus dėl savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo

kontrolieriai; jų įgaliojimai nustatyti Seimo kontrolierių įstatyme.

3.

Savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai,

pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises,

gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

funkcijos ir teisių apribojimai, kai skelbiama karo ir (ar) nepaprastoji

padėtis, nustatoma specialiuose įstatymuose.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ

ATRIBUTIKA IR RAŠTVEDYBA

56

straipsnis. Savivaldybių atributika

1.

Savivaldybės turi savo atributiką.

atributiką ir jos naudojimo tvarką reglamentuoja Savivaldybių atributikos

įstatymas.

herbai yra savivaldybių nuosavybė ir Savivaldybių atributikos įstatymo

nenumatytais atvejais gali būti naudojami tik savivaldybių tarybų leidimu.

57

straipsnis. Savivaldybių raštvedyba

Savivaldybių

raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai ir techniniai dokumentai

tvarkomi valstybine kalba ir turi atitikti galiojančių teisės aktų

nustatytus raštvedybos reikalavimus.

Lietuvos Respublikos                                                                                 vietos savivaldos įstatymo                                                                                priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo

teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409).

2.

2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių

santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio

skaidrumo tam tikrose įmonėse (OL 2006 L 318, p. 17).“

2

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

57 straipsnis galioja iki metų, einančių prieš metus, kurių ataskaitų rinkinius

viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus

atskaitomybės įstatymą, gruodžio 31 dienos;

8)

57 straipsnio redakcija, galiojanti nuo tų metų, kurių ataskaitų rinkinius

viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės

įstatymą, sausio 1 dienos:

„57

straipsnis. Savivaldybių raštvedyba

Savivaldybių

raštvedyba, apskaitos, savivaldybių ataskaitų rinkinių ir konsoliduotųjų

ataskaitų rinkinių, finansiniai ir techniniai dokumentai tvarkomi

lietuvių kalba ir turi atitikti galiojančiuose teisės aktuose nustatytus

raštvedybos reikalavimus.“

1 straipsnyje išdėstyto Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies

nuostatos taip pat taikomos savivaldybės administracijos direktoriui,

administracijos direktoriaus pavaduotojui (jeigu ši pareigybė buvo įsteigta),

jeigu jie į šias pareigas nebuvo paskirti naujai kadencijai arba savivaldybės

administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas

atsistatydino ar buvo atleistas iš pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius

nusižengimus, iki 2003 m. spalio 14 d. Valstybės tarnautojo statusas šioje

dalyje nurodytiems asmenims atkuriamas Vyriausybės nustatyta tvarka per 3

mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1830,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5379 (2008-11-29)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1830,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5379 (2008-11-29)

VIETOS

SAVIVALDOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2008-12-03)

autrap@lrs.lt