LegalizeLietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas
6) jeigu specialiosios žvejybos leidimas reikalingas žvejoti jūrų vandenyse mokslinių tyrimų tikslais – specialioji žvejyba bus vykdoma Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, dėl kurio eksploatavimo yra išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas (ši sąlyga netaikoma, jeigu verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo nereikia pagal Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalį).
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Specialiosios žvejybos leidimai išduodami tam tikram žuvų kiekiui sugauti arba galioja specialiosios žvejybos tikslams pasiekti reikalingą laikotarpį. Leidžiamą sugauti žuvų kiekį arba specialiosios žvejybos tikslams pasiekti reikalingą laikotarpį nustato Žemės ūkio ministerijos arba Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pagal kompetenciją pagal pareiškėjo prašyme nurodytą pagrįstą poreikį.
Prašymą išduoti specialiosios žvejybos leidimą ir šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, jeigu jo reikia, (toliau – dokumentai leidimui išduoti) galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis pagal kompetenciją į Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų specialiosios žvejybos leidimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.
Specialiosios žvejybos leidimą išduoti įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos išduoda specialiosios žvejybos leidimą arba informuoja apie atsisakymą jį išduoti, nurodydama atsisakymo priežastis, tokiu būdu, kokiu buvo gauti dokumentai leidimui išduoti, arba kitu pareiškėjo prašyme nurodytu būdu. Jeigu specialiąją žvejybą mokslinių tyrimų tikslais planuojama vykdyti jūrų vandenyse, į kuriuos viena ar kelios kitos Europos Sąjungos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, specialiosios žvejybos leidimo išdavimo terminas gali būti pratęstas dviem savaitėms, išskyrus atvejį, kai specialiąją žvejybą planuojama vykdyti vandens organizmų išteklių atkūrimo arba perkėlimo tikslais, – tokiu atveju terminas pratęsiamas 20 kalendorinių dienų ir specialiosios žvejybos leidimas išduodamas tik gavus suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių leidimą. Jeigu specialiąją žvejybą jūrų vandenyse planuojama vykdyti daugiau kaip šešiais žvejybos laivais, specialiosios žvejybos leidimo išdavimo terminas pratęsiamas 3 mėnesiams ir specialiosios žvejybos leidimas išduodamas tik gavus Europos Komisijos pritarimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus dokumentus specialiosios žvejybos leidimui išduoti arba prašyme pateikta ne visa privaloma pateikti informacija, specialiosios žvejybos leidimą išduodanti institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų leidimui išduoti gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui ir informuoja, kad terminas specialiosios žvejybos leidimui išduoti bus pradedamas skaičiuoti gavus visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.
Specialiosios žvejybos leidimas yra elektroninės arba pareiškėjo prašymu popierinės formos.
Specialiosios žvejybos leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) fizinis arba juridinis asmuo yra įtariamas padaręs specialiąją žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuriuo padaryta žala žuvų ištekliams, ir pradėta nagrinėti pažeidimo byla;
2) sustabdomas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivui, kuriuo vykdoma specialioji žvejyba mokslinių tyrimų tikslais jūrų vandenyse, galiojimas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Specialiosios žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai priimamas nutarimas pažeidimo byloje ir pažeidėjas sumoka jam skirtą baudą ir atlygina žuvų ištekliams padarytą žalą arba kai pažeidimo byloje priimamas nutarimas nutraukti bylą. Jeigu specialiosios žvejybos leidimo galiojimas buvo sustabdytas dėl verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymo, specialiosios žvejybos leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas panaikinus verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimo sustabdymą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Specialiosios žvejybos leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu fizinio arba juridinio asmens prašymu;
2) išduodant specialiosios žvejybos leidimą, buvo pažeistos jo išdavimo sąlygos;
3) pasibaigia juridinis asmuo arba miršta fizinis asmuo, kuriam buvo išduotas specialiosios žvejybos leidimas;
4) panaikinamas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivui, kuriuo vykdoma specialioji žvejyba jūrų vandenyse mokslinių tyrimų tikslais, galiojimas.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Neteko galios nuo 2017-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMAS IR ATKŪRIMAS
22 straipsnis. Žuvų išteklių išsaugojimas
Planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant ūkinės ar kitokios veiklos objektus, galinčius neigiamai veikti žuvis ir jų aplinką, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios palankias žuvų reprodukcijos, migracijos ir gyvenimo sąlygas. Jeigu dėl tokios veiklos neigiamas poveikis žuvims ir jų aplinkai neišvengiamas, projektuose turi būti numatytas žalos atlyginimas arba žalos kompensavimo priemonės, kurias turi atlikti darbų užsakovai.
Saugomų rūšių žuvų ir jų buveinių bei migracijos kelių išsaugojimo priemones nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija. Saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus organizuoja žemės ūkio ministro ir (ar) aplinkos ministro įgaliotos institucijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja vandens telkinių epizootinę būklę, o masiškai pasireiškus užkrečiamosioms žuvų ligoms – atlieka diagnostinius tyrimus ir organizuoja gydymo ir profilaktikos darbus.
23 straipsnis. Žuvivaisa
Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas.
Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.
Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programą įgyvendina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
AKVAKULTŪRA
24 straipsnis. Akvakultūra
Akvakultūros tvenkinių ir uždarųjų akvakultūros sistemų žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams, jeigu valdytojams savininkai perleido nuosavybės teisę į žuvų išteklius arba ji buvo įgyta kitais teisėtais būdais.
To paties vandens šaltinio baseine draudžiama įrengti naujus akvakultūros tvenkinius aukštupio kryptimi virš jau esančių akvakultūros tvenkinių, nesuderinus išankstinio technologinio proceso aprašymo su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba pagal jos kompetenciją.
Aplink akvakultūros tvenkinius nustatomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodyto dydžio akvakultūros tvenkinių apsaugos zonos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2196, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09855
Specialiosios žemės naudojimo akvakultūros tvenkinių apsaugos zonose sąlygos nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2196, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09855
Pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams priskiriami akvakultūros tvenkinių ūkiai, atitinkantys šiuos kriterijus:
1) akvakultūros tvenkinių plotas ne mažesnis kaip 60 ha;
2) išauginamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t per metus.
Pramoniniuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama:
1) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
2) be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;
3) laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo.
Žemės ūkio ministerija rengia ir žemės ūkio ministras patvirtina Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje. Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametis planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų lėšų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
DEVINTASIS SKIRSNIS
PREKYBA ŽVEJYBOS PRODUKTAIS IR PARAMA ŽUVININKYSTEI
25 straipsnis. Pirminis jūrų vandenų žvejybos produktų pardavimas ir supirkimas
Pirminio žvejybos produktų pardavimo, supirkimo ir kontrolės tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.
Pirminis žvejybos produktų pardavimas ir supirkimas vykdomas Žemės ūkio ministerijos nustatytose pirminio žvejybos produktų pardavimo vietose arba aukcionuose. Pirminį žvejybos produktų supirkimą Žemės ūkio ministerijos nustatytose pirminio žvejybos produktų pardavimo vietose gali vykdyti Žuvininkystės tarnybai pranešę apie numatomą vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą ūkio subjektai arba žvejybos produktų gamintojų organizacijos.
Pirminio žvejybos produktų pardavimo aukciono nuostatus tvirtina Žemės ūkio ministerija.
Šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju.
26 straipsnis. Teisė vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą
Ūkio subjektas, norintis vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą, turi pateikti Žuvininkystės tarnybai pranešimą apie numatomos pirminio žvejybos produktų supirkimo veiklos pradžią (toliau – pranešimas). Pranešimą galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Žuvininkystės tarnybą.
Pranešimo formą ir pateikimo tvarką nustato Žuvininkystės tarnyba. Žuvininkystės tarnyba, nustatydama pranešimo formą ir pateikimo tvarką, gali reikalauti pateikti tik tokią informaciją ir dokumentus, kurių reikia, kad ūkio subjektą būtų galima nustatyti ir įrašyti į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą.
Per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos Žuvininkystės tarnyba įrašo ūkio subjektą į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą, kuris skelbiamas Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.
Ūkio subjektas gali vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą kitą darbo dieną nuo pranešimo pateikimo Žuvininkystės tarnybai dienos.
Žuvininkystės tarnyba, nustačiusi, kad pranešime pateikta ne visa reikalaujama informacija ar ji klaidinga, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pranešimo gavimo dienos informuoja apie tai ūkio subjektą. Jeigu trūkstama informacija ar ūkio subjekto pranešime nurodyti klaidingi duomenys nekliudo nustatyti ūkio subjektą ir jį įrašyti į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą, jis gali vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje, tačiau per 3 darbo dienas nuo informacijos iš Žuvininkystės tarnybos gavimo dienos turi pateikti pataisytą pranešimą.
Pirminis žvejybos produktų supirkėjas, nutraukęs savo veiklą, privalo apie tai pranešti Žuvininkystės tarnybai jos nustatyta tvarka.
Ūkio subjektas netenka teisės vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą:
1) jeigu miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, įtrauktas į pirminių žvejybos produktų supirkėjų sąrašą;
2) pirminiam žvejybos produktų supirkėjui pranešus apie jo veiklos nutraukimą ar (ir) jo prašymu;
3) kai per šio straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą nepateikia pataisyto pranešimo.
Žvejybos produktų gamintojų organizacijoms, siekiančioms vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą, šio straipsnio reikalavimai netaikomi.
27 straipsnis. Žuvininkystės produktų realizavimas
Žvejybos produktų iškrovimo iš jūrų vandenyse žvejojančių žvejybos laivų tvarką ir vietas nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija, o iškrovimo iš vidaus vandenyse žvejojančių laivų – aplinkos ministras arba jo įgaliota institucija.
Žuvininkystės produktų atsekamumo užtikrinimo pagal bendrosios žuvininkystės politikos nuostatas tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
Draudžiama perdirbti, parduoti ar supirkti šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu yra draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų leistiną kiekį.
Draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti jūrų vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
28 straipsnis. Žvejybos produktų gamintojų organizacijų, akvakultūros produktų gamintojų organizacijų ir tarpšakinių žuvininkystės organizacijų pripažinimas ir pripažinimo panaikinimas
Žemės ūkio ministerija nustato žvejybos produktų gamintojų organizacijų, akvakultūros produktų gamintojų organizacijų ir tarpšakinių žuvininkystės organizacijų pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo tvarką.
29 straipsnis. Intervencinis žvejybos produktų sandėliavimas
Siekdamos palaikyti žuvų išteklių naudotojų pajamų lygį ir stabilią žvejybos produktų rinką, žvejybos produktų gamintojų organizacijos vykdo intervencinį žvejybos produktų sandėliavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 30 straipsnyje. Intervencinio žvejybos produktų sandėliavimo priežiūrą atlieka žemės ūkio ministro įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
30 straipsnis. Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimas
Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 16 straipsnio 2 dalyje, leidžia ūkio subjektams naudotis palankesnėmis muitinio tikrinimo sąlygomis importuojant žuvininkystės produktus. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija suteikia patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusą tiems ūkio subjektams, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 16 straipsnio 3 dalies a, b, c, d ir e punktuose nurodytus kriterijus.
Suteikus patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusą, ūkio subjektui išduodamas patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimas, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1010/2009 9 straipsnyje nustatytomis patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo išdavimo sąlygomis.
Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimą panaikina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija pagal Reglamente (EB) Nr. 1010/2009 nustatytas sąlygas.
Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo išdavimo, patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo pažymėjimo panaikinimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.
Patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusui suteikti pakankamą importo operacijų skaičių ir dydį nustato Žemės ūkio ministerija.
31 straipsnis. Žuvininkystės rėmimas
Parama žuvininkystei teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų ir kitų lėšų.
Valstybės pagalbos ir Europos Sąjungos paramos žuvininkystei priemones administruoja ir įgyvendina Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Valstybės pagalbos ir Europos Sąjungos paramos žuvininkystei priemonių prioritetus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Neteko galios nuo 2017-12-14
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-813, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20007
Neteko galios nuo 2017-12-14
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-813, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20007
32 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės organizavimas
Bendrosios žuvininkystės politikos, šio įstatymo ir kitų žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) pagal kompetenciją organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija ir Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija, o atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir Žuvininkystės tarnyba. Vykdydamos šias funkcijas, Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – Viešojo administravimo įstatymas), o Žemės ūkio ministerija ir Žuvininkystės tarnyba – šiuo įstatymu ir Viešojo administravimo įstatymu.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka šias funkcijas:
1) pagal kompetenciją kontroliuoja (prižiūri) žuvininkystės produktų atitiktį saugos, kokybės, ženklinimo ir kitiems privalomiesiems reikalavimams visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo etapais;
2) žuvininkystės produktų mažmeninės prekybos vietose papildomai tikrina, ar maistui parduodamos šviežios žuvys nėra sužvejotos uždraustos žvejybos metu, ar mėgėjų žvejybos būdu, ar sužvejotos žuvys, mažesnės negu minimalus jų dydis, parduodamos atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas;
3) pagal kompetenciją akvakultūros tvenkiniuose, vandens telkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose taiko gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos, prevencijos ir kontrolės priemones.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Žuvininkystės tarnyba atlieka žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą) visais jūrų vandenų žvejybos produktų gamybos, perdirbimo ir realizavimo etapais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos atlieka verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę (priežiūrą).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
33 straipsnis. Žvejybos stebėtojai
Tarptautinių žvejybos organizacijų reikalavimu jų jurisdikcijai priklausančiose akvatorijose žvejojančiuose Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose privalo dirbti žvejybos stebėtojai. Žvejybos stebėtojai gali būti skiriami ir į kitus jūrų vandenyse žvejojančius Lietuvos Respublikos žvejybos laivus.
Žvejybos stebėtojų veiklos Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.
Žvejybos stebėtojus į Lietuvos Respublikos žvejybos laivus skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.
261 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės organizavimas
Žuvininkystės kontrolę pagal kompetenciją organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija ir Žemės ūkio ministerija, o vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir Žuvininkystės tarnyba. Vykdydamos šias funkcijas, Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos vadovaujasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu ir Viešojo administravimo įstatymu, o Žemės ūkio ministerija ir Žuvininkystės tarnyba – šiuo įstatymu ir Viešojo administravimo įstatymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
262 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų funkcijos
Siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką žuvininkystės srityje, Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai:
1) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žuvų išteklių naudojimą, reikalavimų;
2) kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žuvų išteklius;
3) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teikia duomenis apie žvejybą jūrų vandenyse, žuvininkystės produktų iškrovimą, jų pirminį pardavimą ir supirkimą, žuvų perdirbimą ir akvakultūrą;
4) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistemos naudojimo reikalavimų;
5) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi verslinės žvejybos ir specialiosios žvejybos reikalavimų, ar neviršijamos žvejybos kvotų skyrimo komisijos skirtos žvejybos kvotos, ar tinkamai tvarkoma sužvejotų žuvų apskaita;
6) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi žuvininkystės produktų iškrovimo nustatytose vietose, iškrovimo ar perkrovimo iš žvejybos laivų uostuose ar jūrų vandenyse, taip pat pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo reikalavimų;
7) kontroliuoja, ar sandėliuojamos, vežamos, perdirbamos, parduodamos arba superkamos ne mažesnės negu nustatyto minimalaus dydžio žuvys, ar sandėliuojamos, vežamos, perdirbamos, parduodamos arba superkamos ne žvejybos draudimo metu sužvejotos šviežios žuvys;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
8) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi žuvininkystės produktų, draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti ar parduoti, naudojimo reikalavimų;
9) kontroliuoja, ar žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos laikosi pripažinimo sąlygų, tikrina žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų veiklos programas ir jų įgyvendinimą;
10) kontroliuoja, ar nepriklausantys atstovaujančiajai žuvininkystės produktų gamintojų organizacijai žuvų išteklių naudotojai, užsiimantys versline žvejyba, arba žuvų augintojai laikosi šios organizacijos nustatytų gamybos ir prekybos reikalavimų;
11) taiko žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas, panaikina žvejybos leidimus arba sustabdo jų galiojimą ir kitais teisės aktais nustatytas teisinio poveikio priemones;
12) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka duoda privalomuosius nurodymus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
263 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų statusas, teisės ir pareigos, jų atsakomybė
Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įgyja į valstybės tarnybą Žuvininkystės tarnyboje įstatymų nustatyta tvarka priimtas asmuo, kuriam jo pareigybės aprašyme priskirtos žuvininkystės kontrolės funkcijos. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas.
Žuvininkystės tarnybos pareigūnai, atliekantys žuvininkystės kontrolę, turi šias teises ir pareigas:
1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.) darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkio bei privačios teritorijos ir joje esančių objektų (statinių, įrenginių, patalpų ir kt.) administracijos atstovu, savininku arba šio atstovu ir tikrinti, ar juose laikomasi žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją ir duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar gamybinė paslaptis, jeigu tai susiję su žuvų išteklių naudojimu;
2) tikrinti dokumentus, patvirtinančius žuvininkystės produktų įsigijimo teisėtumą, ir žuvininkystės produktus (ar šių produktų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis);
3) laikydamiesi tarptautinės teisės, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, sustabdyti, tikrinti ir sulaikyti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivus, kitas vandens transporto priemones, esančias Lietuvos Respublikos uostuose, teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, tikrinti Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, esančius Europos Sąjungos, trečiųjų šalių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), regioninių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančius Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivus;
4) kad būtų užkirstas kelias žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, už kuriuos numatyta atsakomybė, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka sustabdyti, patekti į žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones ir jas apžiūrėti;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti teisės pažeidimo vietą, o nustatę nusikalstamos veikos požymius, pranešti apie tai kompetentingoms institucijoms;
6) vykdami į teisės pažeidimo vietą ar persekiodami žvejybos laivą ar transporto priemonę, kurią vairuoja arba kurioje yra asmenys, įtariami padarę žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;
7) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, traukti juos atsakomybėn;
8) gavę pranešimą apie žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;
9) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;
10) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;
11) įstatymų nustatytais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti;
12) dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę atlikti žuvininkystės kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose, esančiuose Europos Sąjungos, trečiųjų šalių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), regioninių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančiuose Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivuose.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, arba viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnų atliekamų žuvininkystės kontrolės vykdymo patikrinimų tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
264 straipsnis. Fizinių asmenų veiklos tikrinimo tvarka
Tikrindamas fizinio asmens veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti tarnybinį pažymėjimą ir nurodyti patikrinimo tikslą;
2) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
3) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
4) jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, ir pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti bei pasirašyti;
5) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti jo skundus, pareiškimus arba, jei jie pateikiami raštu, juos priimti.
265 straipsnis. Juridinių asmenų veiklos tikrinimas
Tikrindamas juridinių asmenų veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti juridinio asmens savininkui, vadovui ar jų įgaliotam atstovui (toliau – juridinio asmens atstovas) ir pateikti tarnybinį pažymėjimą, paaiškinti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, teikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) nustatęs pažeidimą, dėl kurio yra kaltas juridinis asmuo, nurodyti juridinio asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, surašyti Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
5) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo juridinio asmens atstovo prašymus, skundus.
266 straipsnis. Patekimas į privačias teritorijas
Į privačias teritorijas žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) kartu su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu arba jų leidimu.
Prireikus, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo negalima rasti arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti žuvininkystės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, žuvininkystės kontrolės pareigūnai gali į privačią teritoriją patekti ir atlikti žuvininkystės kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti bent du kviestiniai asmenys. Apie kviestinių asmenų dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir jie šį aktą pasirašo.
267 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimo atvejai
Privalomasis nurodymas duodamas šiais atvejais:
1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai;
2) kai žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra tęstinis ir šį pažeidimą išaiškinus bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti;
3) kai nustatomas terminas pašalinti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis;
4) kai nustatomas terminas likviduoti dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes;
5) kai padaryta žala žuvų ištekliams ir nustatomos žuvų išteklių atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.
268 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys
Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:
1) žuvininkystės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos;
2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias žuvų išteklių atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokį terminą jis tai turi padaryti;
5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.
Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.
269 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai
Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.
Ilgesnį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą žuvininkystės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs tai su savo tiesioginiu vadovu.
2610 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas
Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas.
Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galima kreiptis ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.
2611 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas
Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, kuriam jis duotas, arba jo įgaliotas atstovas.
Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Žuvininkystės tarnybos vadovui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas.
Žuvininkystės tarnybos vadovas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą;
2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;
3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį davusiam pareigūnui teikti iš naujo;
4) privalomąjį nurodymą panaikina.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
Žuvininkystės tarnybos vadovo sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
2612 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų veiksmai, jei pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi
Jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo privalomojo nurodymo neįvykdžiusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šio nurodymo neįvykdymą, už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas tęstinis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio įstatymo nuostatomis, arba jei privalomasis nurodymas duotas dėl šio įstatymo 267 straipsnio 5 punkte nurodytų priežasčių, pareikšti ieškinį teisme dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo.
2613 straipsnis. Teisės stabdyti, patekti į transporto priemones ir jas apžiūrėti atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę stabdyti, patekti į transporto priemones ir jas apžiūrėti, kai:
1) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemonėje yra asmenys, padarę žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus;
2) transporto priemonė yra daromo įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žuvų išteklių naudojimą, pažeidimo įrankis arba priemonė;
3) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemone gabenami neteisėtai įgyti žuvininkystės produktai.
2614 straipsnis. Reikalavimai stabdant ir apžiūrint transporto priemonę
Transporto priemonę stabdantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą.
Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą lazdele ar mojant skrituliu su raudonu atšvaitu.
Tamsiu paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:
1) žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik su specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu;
2) automobilio ekipaže turi dirbti ne mažiau kaip du žuvininkystės kontrolės pareigūnai, o kai dirbama kartu su kitų institucijų (policijos ir kt.) pareigūnais, – be žuvininkystės kontrolės pareigūno, ne mažiau kaip dar vienas kitos institucijos pareigūnas;
3) automobilis stabdomas lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio mėlynos spalvos švyturėlius.
Sustabdęs transporto priemonę, vienas iš ekipaže dirbančių žuvininkystės kontrolės pareigūnų privalo nedelsdamas prieiti prie vairuotojo, pasakyti sustabdymo priežastį, savo tarnybos vietą, pareigas, pavardę, asmeniui pareikalavus, pateikti tarnybinį pažymėjimą.
Jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo persekioti transporto priemonę Žuvininkystės tarnybos automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir nedelsdamas informuoti policiją apie persekiojamos transporto priemonės judėjimo kryptį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai transporto priemonę ir joje esančius daiktus apžiūri transporto priemonės savininko ar jos valdytojo akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai apžiūros atidėlioti negalima. Tokiu atveju apžiūroje privalo dalyvauti du kviestiniai asmenys.
2615 straipsnis. Teisės sulaikyti laivus ir kitas vandens transporto priemones atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę sulaikyti laivus ar kitas vandens transporto priemones ir pradėti tyrimą dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo, jeigu:
1) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar trečiųjų šalių žvejybos laivas ar kita vandens transporto priemonė, esantys Lietuvos Respublikos uostuose, teritoriniuose vandenyse ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;
2) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar trečiųjų šalių žvejybos laivas ar kita vandens transporto priemonė, esantys Lietuvos Respublikos uostuose, teritoriniuose vandenyse ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus ir dėl to buvo padaryta didelė žala žuvų ištekliams ar kilo tokios žalos grėsmė, o pažeidimo padarymu įtariamas laivas ar kita vandens transporto priemonė nepateikė reikalaujamos informacijos arba laivo ar kitos vandens transporto priemonės pateikta informacija neatitinka tikrovės;
3) yra gautas pranešimas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas ar kita vandens transporto priemonė įtariami pažeidę užsienio valstybės žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus šios užsienio valstybės uostuose, teritoriniuose vandenyse ar išskirtinėje ekonominėje zonoje;
4) yra gautas prašymas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų pradėti tyrimą dėl savanoriškai įplaukusio į Lietuvos Respublikos uostą laivo ar kitos vandens transporto priemonės, pažeidusių prašančios valstybės teritoriniuose vandenyse ar išskirtinėje ekonominėje zonoje žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
2616 straipsnis. Laivų stabdymas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti laivą.
Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja žuvininkystės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimu sustoti laivas būtų sustabdytas.
Apie laivo sustabdymą žuvininkystės kontrolės pareigūnai nedelsdami informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2617 straipsnis. Laivų tikrinimas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus.
Tikrindamas laivą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui, pateikti tarnybinį pažymėjimą ir paaiškinti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) nustatęs pažeidimą, nurodyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, surašyti Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
5) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo laivo kapitono ar jo paskirto įgulos nario prašymus, skundus.
2618 straipsnis. Laivo sulaikymas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas padarė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šiuos pažeidimus ištirti.
Laivas sulaikomas žuvininkystės kontrolės pareigūno sprendimu. Sprendimo dėl laivo sulaikymo formą nustato Žemės ūkio ministerija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
Žuvininkystės kontrolės pareigūnui priėmus sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jei laivas atsisako plaukti į uostą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo buvimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Sprendimą sulaikyti laivą vykdo jūrų uosto kapitonas.
Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Lietuvos saugios laivybos administraciją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Sprendimas sulaikyti laivą per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas rajono (miesto) apylinkės teismui.
Sprendimo sulaikyti laivą apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo.
Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos arba kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas arba valdytojas nepateikia garantijų žuvininkystės kontrolės pareigūnui arba įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismui, prokurorui ar įstatymų įgaliotam nagrinėti baudžiamąją bylą teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.
2619 straipsnis. Sprendimo sulaikyti laivą panaikinimas ir galiojimas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima Žemės ūkio ministerijos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą, jeigu:
1) nepasitvirtina sprendime nurodyti įtarimai arba
2) atlyginta žala, padaryta pažeidžiant žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, ir (arba) įvykdytos visos skirtos nuobaudos, jei tarptautinės sutartys nenustato kitaip, arba
3) pateiktos garantijos, kad sankcijos už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą bus įvykdytos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą teismui, įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jei reikia, priima nutartį dėl laivo sulaikymo nutraukimo.
Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 kalendorines dienas nuo medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo.
Priimto žuvininkystės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą ar įstatymų įgalioto nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, įstatymų įgalioto nagrinėti baudžiamąją bylą teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, Lietuvos saugios laivybos administracijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jūrų uosto kapitonui.
Jei nutarimas sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, prokuroras apie laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.
Už patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto laivo sustabdymo ar sulaikymo, žuvininkystės kontrolės institucija ir pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Papildyta skirsniu:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Skirsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
221 straipsnis. Neregistravimo pirminiu žuvininkystės produktų supirkėju pagrindai
Fizinis ar juridinis asmuo pirminiu žuvininkystės produktų supirkėju neregistruojamas, jeigu jis nepateikia bent vieno iš šių dokumentų:
1) prašymo įregistruoti pirminiu žuvininkystės produktų supirkėju;
2) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – fiziniai asmenys;
3) įgaliojimo arba prokūros – pagal įgaliojimą veikiantys asmenys.
Papildyta straipsniu:
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
34 straipsnis. Žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamos sistemos
Žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamų sistemų, reikalingų Europos Sąjungos teisės aktams įgyvendinti, taikymo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.
Valstybei nuosavybės teise priklausančias žuvininkystės kontrolei užtikrinti naudojamas sistemas valdo, naudoja ir jomis disponuoja Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija, kuri nustato šių teisių įgyvendinimo tvarką.
Neteko galios 2019-10-01.
TAR pastaba. Iki įstatymo Nr. XIII-2291 įsigaliojimo dienos (2019-10-01) sudarytos terminuotos valstybės turto panaudos sutartys galioja iki jų pabaigos dienos. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės turto panaudos davėjai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įspėję panaudos gavėjus, nutraukia visas neterminuotas valstybės turto panaudos sutartis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2291, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12179
Neteko galios 2019-10-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2291, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12179
35 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-07-16
Straipsnio naikinimas:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
36 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų pareigos, teisės ir atsakomybė
Žuvininkystės kontrolės pareigūnu laikomas Žuvininkystės tarnybos valstybės tarnautojas arba pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuriems jų pareigybės aprašymuose nustatytos žuvininkystės kontrolės funkcijos. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įrodo jo tarnybinis pažymėjimas.
Žuvininkystės tarnybos pareigūnai, atlikdami žuvininkystės kontrolę:
1) tikrina, ar ūkio subjektai laikosi žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) tikrina žuvininkystės produktų įsigijimo teisėtumo patvirtinimo dokumentus ir žuvininkystės produktus (ar šių produktų kiekis, rūšis, kokybė ir kita atitinka dokumentuose nurodytus duomenis);
3) atlieka žvejybos priežiūrą ir tikrina Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, esančius Europos Sąjungos vandenyse ir uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), tarptautinių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus jūrų vandenyse esančius Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus;
4) tikrina pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, už kuriuos numatyta atsakomybė;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlieka asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paima daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūri pažeidimo padarymo vietą, o nustatę nusikalstamos veikos požymių, praneša apie tai kompetentingoms institucijoms;
6) išaiškina pažeidimus ir nustato pažeidėjus, traukia juos atsakomybėn;
7) gavę pranešimą apie pažeidimą, imasi visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir pažeidėjai nustatyti, o jeigu patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti;
8) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas arba ekonomines sankcijas;
9) įstatymų nustatytais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristato į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas asmenybei nustatyti ir protokolui surašyti;
10) turi dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę:
1) atlikti žuvininkystės kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose, esančiuose Europos Sąjungos uostuose, užsienio valstybių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), Europos Sąjungos vandenyse, regioninių žvejybos valdymo organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančiuose Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivuose;
2) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų dokumentus ir informaciją, reikalingus užkirsti kelią pažeidimams, įskaitant informaciją, kuri yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar gamybinė paslaptis, jeigu tai susiję su žuvų išteklių naudojimu;
3) laikydamiesi tarptautinės teisės, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, sustabdyti, tikrinti ir sulaikyti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių žvejybos laivus, kitas vandens transporto priemones, esančias Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivus – Europos Sąjungos vandenyse, Europos Sąjungos žvejybos laivus – tarptautiniuose vandenyse ir užsienio valstybių vandenyse pagal tarptautinius susitarimus;
4) šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka patekti į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus;
5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti pažeidimo padarymo vietą;
6) vykdami į pažeidimo padarymo vietą ar persekiodami žvejybos laivą ar transporto priemonę, kurią vairuoja arba kurioje yra asmenų, įtariamų pažeidimo padarymu, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;
7) sustabdyti, patekti į pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones ir jas apžiūrėti;
8) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, arba viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnų atliekamų žuvininkystės kontrolės vykdymo patikrinimų tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
Šio straipsnio ir šio įstatymo 37–52 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir (ar) vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse. Šio straipsnio ir šio įstatymo 37, 46, 47, 48, 49 ir 50 straipsnių nuostatos, susijusios su žuvininkystės kontrole ūkio subjektams, mutatis mutandis taikomos ir asmenims, užsiimantiems mėgėjų žvejyba jūrų vandenyse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
37 straipsnis. Ūkio subjektų veiklos tikrinimo tvarka
Tiesiogiai tikrindamas ūkio subjektų veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti tikrinamo ūkio subjekto įgaliotam atstovui (toliau – ūkio subjekto atstovas), pateikti tarnybinį pažymėjimą ir nurodyti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti ūkio subjekto atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, teikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
4) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidimą padariusio ūkio subjekto atstovui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
5) atlikęs patikrinimą, nedelsdamas surašyti žemės ūkio ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą, kuriame turi būti užfiksuotas pats patikrinimo faktas ir pažeidimas, jeigu jis buvo padarytas, ir protokolą, kurie pateikiami ūkio subjekto, kurio veikla tikrinama, atstovui susipažinti ir pasirašyti. Jeigu protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje dėl to, kad nedalyvauja atsakomybėn traukiamas asmuo ar ūkio subjekto atstovas arba nėra sąlygų surašyti protokolo (dėl nepalankių oro sąlygų, didelio jūros bangavimo esant laive ir pan.), jis turi būti surašytas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo dienos. Jeigu per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant;
6) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo ūkio subjekto atstovo prašymus, skundus;
7) ūkio subjekto atstovo prašymu išklausyti skundus, pareiškimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, juos priimti.
Nuotoliniu būdu tikrindamas ūkio subjektų veiklą, nustatęs pažeidimą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) nedelsdamas nurodyti pažeidimo nustatymo datą ir jo pobūdį žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje;
2) pranešti pažeidimą padariusiam asmeniui arba ūkio subjektui ar jo atstovui apie nustatytą pažeidimą, pareikalauti nutraukti pažeidimą ir atvykti dalyvauti surašant protokolą;
3) priimti pažeidimą padariusio asmens arba ūkio subjekto skundus, pareiškimus ir paaiškinimus, susijusius su padarytu pažeidimu;
4) pažeidimą padariusio asmens arba ūkio subjekto prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su pažeidimo nustatymu;
5) ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo dienos surašyti protokolą. Jeigu per šį laikotarpį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba ūkio subjekto atstovas neatvyksta dalyvauti surašant protokolą, jis surašomas atsakomybėn traukiamam asmeniui arba ūkio subjekto atstovui nedalyvaujant.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
38 straipsnis. Sunkaus pažeidimo padarymo įrankio ar objekto paėmimas
Pažeidimą pripažinę sunkiu pagal šio įstatymo 54 straipsnį, žuvininkystės kontrolės ir įgalioti muitinės pareigūnai turi teisę paimti žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo įrankis, ir (ar) žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo objektas. Žvejybos produktai, kurie yra teisės pažeidimo objektas, paimami, jeigu ūkio subjektas nepateikia sugautų žvejybos produktų vertės, nustatytos pagal šio įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, dydžio garantijos.
Paimti žvejybos įrankiai, iki bus išnagrinėta sunkaus pažeidimo byla, saugomi pareigūnų, kuriems suteikta teisė paimti daiktus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu, žvejybos įrankiai konfiskuojami arba grąžinami teisėtam jų valdytojui.
Paimti žvejybos produktai sunkaus pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos ar pareigūno nutarimu realizuojami Vyriausybės nustatyta konfiskuotam turtui realizuoti tvarka.
Jeigu už sunkų pažeidimą neskiriama papildoma sankcija – žvejybos produktų, kurie buvo sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, konfiskavimas, teisėtam valdytojui grąžinama ta už parduotus žvejybos produktus gauta pinigų suma, kurią faktiškai gavo valstybė (atėmus pinigų sumas, išmokėtas fiziniams ir juridiniams asmenims už suteiktas žvejybos produktų saugojimo, realizavimo ir kitas paslaugas, taip pat kitas su žvejybos produktais susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos ir apmokėtos), arba grąžinama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta garantija.
Nutarimas konfiskuoti žvejybos įrankius, kurie yra teisės pažeidimo įrankis, ir žvejybos produktus, kurie yra teisės pažeidimo objektas, vykdomas neatlygintinai perduodant paimtus žvejybos įrankius ir lėšas už realizuotus paimtus žvejybos produktus valstybės nuosavybėn.
Konfiskuoti žvejybos įrankiai traukiami į apskaitą, grąžinami teisėtam valdytojui arba realizuojami. Konfiskuotos pajamos, kurios buvo gautos sunkaus pažeidimo padarymu, taip pat pajamos, gautos už konfiskuotus realizuotus žvejybos produktus ir žvejybos įrankius, naudojamos šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje numatytiems tikslams.
39 straipsnis. Patekimas į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus
Pateikęs tarnybinį pažymėjimą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas, atliekantis ūkio subjekto patikrinimą, gali netrukdomas patekti (įeiti, įvažiuoti) į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir joje esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.) darbo metu.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi teisę patekti į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ir ne darbo metu kartu su to ūkio subjekto administracijos atstovu, savininku arba šio atstovu, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad daromi pažeidimai.
Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi žinių ir pagrįstai įtaria, kad ūkio subjektas padarė sunkų pažeidimą, kai ūkio subjekto naudojamos teritorijos administracijos atstovo ar savininko negalima rasti arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą ar atsisako įleisti žuvininkystės kontrolės pareigūnus į ūkio subjekto naudojamą teritoriją, kai kitais būdais neįmanoma užkirsti kelio pažeidimui ar siekiama užkirsti kelią pažeidimo įrodymų naikinimui, žuvininkystės kontrolės pareigūnai gali į ūkio subjekto naudojamą teritoriją ne darbo metu patekti ir atlikti žuvininkystės kontrolę ir be jų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
40 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimo atvejai
Privalomasis nurodymas duodamas, kai:
1) yra grėsmė, kad bus pažeisti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai;
2) pažeidimas yra tęstinis ir, šį pažeidimą išaiškinus ir nubaudus kaltus asmenis, nustatomas terminas jį nutraukti;
3) nustatomas terminas pašalinti pažeidimo priežastis;
4) nustatomas terminas likviduoti dėl pažeidimo atsiradusias pasekmes;
5) padaryta žala žuvų ištekliams ir nustatomos žuvų išteklių atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
41 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys
Privalomajame nurodyme turi būti nurodyta:
1) žuvininkystės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos;
2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;
3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas pažeidimams, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias žuvų išteklių atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokį terminą jis tai turi padaryti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.
Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.
42 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai
Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.
Ilgesnį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą žuvininkystės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.
43 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas
Ūkio subjekto, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti duoto nurodymo, šio nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas.
Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galima kreiptis ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.
44 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas
Privalomąjį nurodymą gali apskųsti ūkio subjektas, kuriam jis duotas.
Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Žuvininkystės tarnybos vadovui.
Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas nuo skundo užregistravimo dienos.
Žuvininkystės tarnybos vadovas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą;
2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;
3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį davusiam pareigūnui teikti iš naujo;
4) privalomąjį nurodymą panaikina.
Žuvininkystės tarnybos vadovo sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
45 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų veiksmai, jeigu pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi
Jeigu privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo privalomojo nurodymo neįvykdžiusį ūkio subjektą patraukti administracinėn atsakomybėn už šio nurodymo neįvykdymą, už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jeigu pažeidimas tęstinis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, arba jeigu privalomasis nurodymas duotas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 5 punkte nurodytų priežasčių, pareikšti ieškinį teisme dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo.
46 straipsnis. Teisės stabdyti, apžiūrėti transporto priemones ir į jas patekti atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę stabdyti, apžiūrėti transporto priemones ir į jas patekti, kai:
1) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemonėje yra asmenų, padariusių pažeidimus;
2) transporto priemonė yra daromo pažeidimo įrankis arba priemonė;
3) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemone vežami neteisėtai įgyti žuvininkystės produktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
47 straipsnis. Reikalavimai stabdant ir apžiūrint transporto priemonę
Transporto priemonę stabdantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą.
Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą lazdele ar mojant skrituliu su raudonu atšvaitu.
Tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:
1) žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik su specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu;
2) automobilio ekipaže turi dirbti ne mažiau kaip du žuvininkystės kontrolės pareigūnai, o kai dirbama kartu su kitų institucijų (policijos ir kt.) pareigūnais, – be žuvininkystės kontrolės pareigūno, ne mažiau kaip dar vienas kitos institucijos pareigūnas;
3) automobilis stabdomas lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio mėlynos spalvos švyturėlius.
Sustabdęs transporto priemonę, vienas iš ekipaže dirbančių žuvininkystės kontrolės pareigūnų privalo nedelsdamas prieiti prie vairuotojo, pasakyti sustabdymo priežastį, savo tarnybos vietą, pareigas, pavardę, asmeniui pareikalavus, pateikti tarnybinį pažymėjimą.
Jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo persekioti transporto priemonę Žuvininkystės tarnybos automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir nedelsdamas informuoti policiją apie persekiojamos transporto priemonės judėjimo kryptį.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai transporto priemonę ir joje esančius daiktus apžiūri transporto priemonės savininko ar jos valdytojo akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai apžiūros atidėlioti negalima. Tokiu atveju apžiūroje privalo dalyvauti du kviestiniai asmenys.
48 straipsnis. Teisės sulaikyti laivus ir kitas vandens transporto priemones atsiradimo pagrindai
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę sulaikyti laivus ar kitas vandens transporto priemones ir pradėti tyrimą dėl pažeidimo, jeigu:
1) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar užsienio valstybių žvejybos laivas ar kita vandens transporto priemonė, esantys Lietuvos Respublikos uostuose, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;
2) yra gautas pranešimas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas ar kita vandens transporto priemonė įtariami pažeidę užsienio valstybės, Europos Sąjungos valstybės narės žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus šios užsienio valstybės, Europos Sąjungos valstybės narės uostuose, teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje;
3) yra gautas prašymas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų pradėti tyrimą dėl savanoriškai įplaukusio į Lietuvos Respublikos uostą laivo ar kitos vandens transporto priemonės, pažeidusių prašančios valstybės teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
49 straipsnis. Laivų stabdymas
Nurodymas laivo kapitonui sustabdyti laivą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir oro sąlygas, perduodamas naudojantis tarptautinių signalų kodu, ultratrumpųjų bangų (UTB) radijo stoties kanalu, tarptautiniu radijo ryšiu, šviesos signalais, pirotechnikos signalais, vėliavomis, signalinėmis raketomis, signaliniais šviesos prietaisais.
Vykdydamas žuvininkystės kontrolės pareigūnų nurodymą, laivo kapitonas privalo, nepažeisdamas saugios laivybos reikalavimų, kuo greičiau sustabdyti laivą.
Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą stabdo iš žuvininkystės kontrolei skirto laivo, šis laivas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 102 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti paženklintas skiriamaisiais ženklais.
Laivui sustojus, žuvininkystės kontrolės pareigūnai įsilaipina į laivą Reglamento (ES) Nr. 404/2011 103 straipsnyje nustatyta tvarka ir nedelsdami atlieka patikrinimą.
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai laivą sustabdyti gali ne ilgiau, negu to reikia patikrinimui atlikti.
Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja žuvininkystės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimu laivas būtų sustabdytas.
Apie laivo sustabdymą žuvininkystės kontrolės pareigūnai nedelsdami informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba).
50 straipsnis. Laivų tikrinimas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 104 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Tikrindamas laivą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:
1) prisistatyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui, pateikti tarnybinį pažymėjimą ir paaiškinti patikrinimo tikslą;
2) išaiškinti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;
3) nustatęs pažeidimą, nurodyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;
4) atlikęs patikrinimą, surašyti Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą;
5) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo laivo kapitono ar jo paskirto įgulos nario prašymus, skundus.
51 straipsnis. Laivo sulaikymas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas padarė pažeidimą, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šį pažeidimą ištirti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Laivas sulaikomas žuvininkystės kontrolės pareigūno sprendimu. Sprendimo sulaikyti laivą formą nustato Žuvininkystės tarnyba.
Jeigu žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jeigu laivas atsisako plaukti į uostą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo buvimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir jūrų uosto kapitoną.
Jūrų uosto kapitonas neleidžia sulaikytam laivui išplaukti iš uosto tol, kol negauna žuvininkystės kontrolės pareigūno rašytinio pranešimo apie laivo sulaikymo nutraukimą arba laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą.
Sprendimas sulaikyti laivą per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas rajono (miesto) apylinkės teismui.
Sprendimo sulaikyti laivą apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo.
Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos arba kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas arba valdytojas nepateikia garantijų žuvininkystės kontrolės pareigūnui arba įstatymų įgaliotam nagrinėti pažeidimo bylą teismui, prokurorui ar įstatymų įgaliotam nagrinėti baudžiamąją bylą teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
52 straipsnis. Sprendimo sulaikyti laivą panaikinimas ir galiojimas
Žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima Žuvininkystės tarnybos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą šiais atvejais:
1) nepasitvirtina sprendime nurodyti įtarimai;
2) atlyginta žala, padaryta pažeidžiant žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, ir (arba) įvykdytos visos skirtos nuobaudos, jeigu tarptautinės sutartys nenustato kitaip;
3) pateiktos garantijos, kad sankcijos už pažeidimą bus įvykdytos.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą teismui, įstatymų įgaliotam nagrinėti pažeidimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jeigu reikia, priima nutartį dėl sprendimo sulaikyti laivą panaikinimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 dienas nuo medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo arba nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo.
Priimto žuvininkystės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą arba įstatymų įgalioto nagrinėti pažeidimo bylą teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, įstatymų įgalioto nagrinėti baudžiamąją bylą teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir jūrų uosto kapitonui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Jeigu nutarimas sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, prokuroras apie laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.
Už patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto laivo sustabdymo ar sulaikymo, Žuvininkystės tarnyba ir žuvininkystės kontrolės pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
ŪKIO SUBJEKTŲ ATSAKOMYBĖ UŽ SUNKIUS PAŽEIDIMUS ŽUVININKYSTĖS SRITYJE
53 straipsnis. Sunkūs pažeidimai
Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje yra laikomi:
1) Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai;
2) Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai, jeigu juos sunkiais pripažįsta šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai.
Sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pažeidimai pripažįstami, jeigu yra atitiktis bent vienam iš šių kriterijų:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
1) dėl pažeidimo žuvų ištekliams padaryta didesnė negu 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių žala;
2) neteisėtos, nedeklaruotos ir nereglamentuotos žvejybos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnyje, produktų, jeigu jų vertė didesnė negu 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sandėliavimas, vežimas, perdirbimas, pardavimas ir supirkimas, įskaitant importą;
3) žvejybos produktų apskaitos, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, dokumentuose nurodomo žvejybos produktų kiekio paklaida didesnė negu 10 procentų ir paklaidos dalį daugiau kaip 10 procentų sudarančių žvejybos produktų vertė didesnė negu 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba žvejybos produktų apskaitos nevykdymas;
4) žvejybos produktų išmetimas į jūrą arba neiškrovimas iš žvejybos laivo tais atvejais, kai turi būti taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas;
5) individualios žvejybos galimybės viršytos daugiau kaip 10 procentų;
6) žvejybos laivo varomojo variklio didžiausia ilgalaikė galia daugiau kaip 10 procentų viršija to žvejybos laivo galią, nurodytą Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre;
7) suklastojami arba naudojami suklastoti ar negaliojantys dokumentai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 1005/2008, nuslepiami, suklastojami ar sunaikinami su tyrimu susiję įrodymai, trukdoma atlikti pareigas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pareigūnams ar žvejybos stebėtojams;
8) suklastoti arba nuslėpti žvejybos laivo atpažinimo ženklai, tapatybė arba registracijos duomenys;
9) verslinė žvejyba neturint verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų;
10) verslinė žvejyba žvejybos draudimo laikotarpiu arba verslinė žvejyba tų rūšių žuvų, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama;
11) naudojami draudžiami verslinės žvejybos įrankiai arba įrankiai, kurių leistini parametrai viršyti daugiau kaip 10 procentų;
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).