LegalizeLietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas
12) remiami, aprūpinami, perkraunami arba dalyvaujama bendroje žvejyboje su žvejybos laivais, kurie yra įtraukti į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede, arba į bent vienos regioninės žvejybos valdymo organizacijos sudarytą Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašą, arba kurie neturi teisės vykdyti žvejybos tam tikrame geografiniame žvejybos rajone;
13) pažeidimo metu gautų arba neįtrauktų į apskaitą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, žvejybos produktų vertė sudaro daugiau kaip 10 procentų ūkio subjekto vidutinių mėnesio pajamų (paskutinių 12 mėnesių vidurkis) iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais arba, jeigu ūkio subjektas verslinę žvejybą ar prekybą žuvininkystės produktais pradėjo vykdyti per paskutinius 12 mėnesių, – laikotarpio, kurį vykdyta verslinė žvejyba ar prekyba žuvininkystės produktais, vidutinių mėnesio pajamų iš žvejybos ar prekybos žuvininkystės produktais;
14) tokio paties pobūdžio pažeidimas padaromas trečią kartą per 3 metų laikotarpį.
Šio skirsnio nuostatos dėl ūkio subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus mutatis mutandis taikomos ir užsienio valstybių piliečiams, asmenims be pilietybės ir užsienio valstybėse registruotiems juridiniams asmenims, eksportuojantiems į Lietuvos Respubliką žvejybos produktus ir (ar) vykdantiems verslinę žvejybą jūrų vandenyse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
54 straipsnis. Sunkių pažeidimų pripažinimas ir protokolo surašymas
Pažeidimus sunkiais pripažįsta ir protokolus surašo:
1) Žuvininkystės tarnybos žuvininkystės kontrolės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų sunkių pažeidimų ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo, jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar Žuvininkystės tarnybai teikiami negaliojantys dokumentai;
2) įgalioti muitinės pareigūnai – dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto sunkaus pažeidimo ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto sunkaus pažeidimo, jeigu klastojami ir naudojami suklastoti ar muitinei teikiami negaliojantys dokumentai.
Siekiant nutraukti daromą sunkų pažeidimą, užkirsti kelią sunkiems pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti bylų nagrinėjimą ir nutarimų vykdymą, žuvininkystės kontrolės pareigūnai žemės ūkio ministro nustatyta tvarka taiko vieną ar kelias neatidėliotino vykdymo priemones:
1) duoda privalomąjį nurodymą nutraukti žvejybą;
2) nukreipia žvejybos laivą į uostą;
3) sulaiko transporto priemonę apžiūrai;
4) paima žvejybos įrankius, kurie yra pažeidimo įrankis, ir (ar) žvejybos produktus, kurie yra pažeidimo objektas, arba sugautų žvejybos produktų vertės dydžio garantiją;
5) sulaiko žvejybos laivą;
6) sustabdo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo galiojimą.
Priimdami sprendimą taikyti neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) žuvininkystės kontrolės pareigūnai, parinkdami konkrečią neatidėliotino vykdymo priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į nustatyto pažeidimo sunkumą, jo poveikį žuvų ištekliams, pažeidimo trukmę, kartotinumą, ankstesnius pažeidimus ir taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su pareigūnais, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.
Šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka surašius protokolą, jo vienas egzempliorius kartu su kita bylos medžiaga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos perduodamas nagrinėti šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui pagal kompetenciją, o kitas egzempliorius nedelsiant įteikiamas sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui.
Protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą ūkio subjektą; sunkaus pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ar Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 straipsnis, straipsnio dalis ir punktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto įgalioto atstovo pasiaiškinimas; kita informacija, būtina bylai išnagrinėti.
Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas; jeigu yra liudytojų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. Jeigu atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą arba nedalyvauja jį surašant, tai pažymima protokole.
Atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas ar jo įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus.
Surašant protokolą, atsakomybėn traukiamam ūkio subjektui ar jo įgaliotam atstovui išaiškinamos ūkio subjekto teisės ir pareigos, numatytos šiame įstatyme, ir tai pažymima protokole.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
55 straipsnis. Sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimas ir nutarimo priėmimas
Sunkių pažeidimų bylas nagrinėja ir priima vieną iš šio straipsnio 8 dalyje nurodytų nutarimų:
1) Žuvininkystės tarnybos vadovo įsakymu iš žuvininkystės kontrolės pareigūnų ir kitų kompetentingų Žuvininkystės tarnybos darbuotojų sudaryta komisija – dėl šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sunkių pažeidimų;
2) muitinės pareigūnas, įgaliotas nagrinėti šiame įstatyme nustatytų sunkių pažeidimų bylas, – dėl šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sunkių pažeidimų.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos komisijos darbo tvarką nustato Žuvininkystės tarnyba.
Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos ir nutarimai sunkaus pažeidimo byloje priimami per 40 darbo dienų nuo tos dienos, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas gauna protokolą ir kitą bylos medžiagą. Sankcijos už sunkų pažeidimą negali būti skiriamos, jeigu nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos, o jeigu sunkus pažeidimas yra tęstinis, – nuo jo paaiškėjimo dienos, praėjo daugiau kaip 5 metai ir daugiau kaip 3 metai nuo sunkaus pažeidimo nustatymo.
Apie sunkaus pažeidimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 10 dienų registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos arba juridinio asmens Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą arba kai šaukimas išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu, pranešama sunkaus pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui.
Sunkių pažeidimų bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Jeigu pažeidimo padarymu įtariamam ūkio subjektui buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, tačiau ūkio subjektas ar jo atstovas neatvyko ir nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Posėdis, kuriame išklausomi proceso dalyviai ir apklausiami liudytojai, yra viešas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba ūkio subjekto komercinę paslaptį.
Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija ar pareigūnas arba kitas subjektas pateikia naujų įrodymų bet kuriuo proceso metu, ūkio subjektui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais. Tokiu atveju sunkaus pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo terminas gali būti pratęsiamas 5 darbo dienomis.
Išnagrinėjus sunkaus pažeidimo bylą, priimamas vienas iš šių nutarimų:
1) skirti šio įstatymo nustatytą sankciją;
2) nutraukti bylą;
3) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti;
4) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai komisijai ar pareigūnui.
56 straipsnis. Ūkio subjekto teisės tiriant ir nagrinėjant sunkius pažeidimus
Ūkio subjektas, traukiamas atsakomybėn už įtariamą sunkų pažeidimą, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus dėl sunkaus pažeidimo ne mažiau kaip per 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo, dalyvauti nagrinėjant bylą, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos.
Jeigu bylos nagrinėjimo posėdyje apklausiami liudytojai, ūkio subjektui suteikiama teisė paklausti jų, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus.
Ūkio subjektas, dėl kurio priimtas nutarimas sunkaus pažeidimo byloje, turi teisę per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos apskųsti jį teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
57 straipsnis. Sankcijos už sunkius pažeidimus
Ūkio subjektui, padariusiam sunkų pažeidimą, skiriama pagrindinė sankcija – bauda.
Už sunkų pažeidimą skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš dviejų, bet ne didesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš penkių.
Jeigu per 5 metų laikotarpį nuo sunkaus pažeidimo padarymo dienos padaromas kitas sunkus pažeidimas, už jį skiriama bauda ne mažesnė kaip sunkaus pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš penkių, bet ne didesnė kaip pažeidimo metu gautų žvejybos produktų vertė, padauginta iš aštuonių.
Žvejybos laivų sugautų žvejybos produktų vertės nustatymo tvarką nustato Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Importuojamų žvejybos produktų verte laikoma prekių muitinė vertė, kuri nustatoma vadovaujantis Europos Sąjungos muitų teisės aktais.
Jeigu sunkaus pažeidimo metu žvejybos produktų negaunama, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų, gautų iš verslinės žvejybos veiklos praėjusiais finansiniais metais, buvusiais prieš pažeidimo padarymą. Jeigu ūkio subjektas praėjusiais finansiniais metais negavo pajamų, bauda apskaičiuojama pagal ankstesnių finansinių metų bendrąsias metines pajamas iš verslinės žvejybos veiklos. Jeigu ūkio subjektas verslinės žvejybos veiklą pradėjo tik sunkaus pažeidimo padarymo metais, skiriama bauda nuo 1 iki 5 procentų ūkio subjekto sunkaus pažeidimo padarymo metų potencialių bendrųjų metinių pajamų iš verslinės žvejybos veiklos, apskaičiuotų įvertinus tais metais gautas vidutines mėnesines pajamas.
Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 10 ar 11 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas sunkaus pažeidimo bylos nutarime.
Baudos dydis, apskaičiuotas šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, sumažinamas atsižvelgiant į ūkio subjekto nuostolius, patirtus dėl neatidėliotinų vykdymo priemonių taikymo.
Skundą dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą, negu šiame straipsnyje nustatytos minimalios baudos.
Skundo dėl priimto nutarimo sunkaus pažeidimo byloje padavimas į teismą sustabdo nutarimo vykdymą.
Atsakomybę už sunkų pažeidimą lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas padėjo išaiškinti pažeidimą, bendradarbiavo su pažeidimą tiriančia institucija ar pareigūnu tyrimo metu;
2) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams ar pašalino padarytą žalą.
Atsakomybę už sunkų pažeidimą sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas slėpė padarytą sunkų pažeidimą;
2) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas kliudė vykdyti sunkaus pažeidimo tyrimą;
3) sunkų pažeidimą padaręs ūkio subjektas tęsė sunkų pažeidimą nepaisydamas kompetentingos institucijos ar pareigūno nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) per 5 metų laikotarpį iki sunkaus pažeidimo padarymo ūkio subjektas yra baustas už to paties sunkaus pažeidimo padarymą;
5) per 5 metų laikotarpį iki sunkaus pažeidimo padarymo ūkio subjektas yra baustas du ar daugiau kartų už sunkaus pažeidimo padarymą;
6) trunkamas sunkus pažeidimas tęsiasi ilgiau negu 15 dienų;
7) dėl sunkaus pažeidimo atitinkamiems žuvų ištekliams padaryta didesnė negu 1 000 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio žala;
8) ūkio subjektas padarė Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą sunkų pažeidimą, už kurį skiriama 6 ir daugiau taškų.
Šiame įstatyme nustatytų sankcijų taikymas neatleidžia ūkio subjektų nuo pareigos atlyginti sunkiu pažeidimu žuvų ištekliams padarytą žalą.
58 straipsnis. Baudų išieškojimas
Šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtos baudos į valstybės biudžetą turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo ūkio subjektui dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas ir teismas skundo nepatenkina, – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo nuorašo įteikimo ūkio subjektui dienos.
Nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
59 straipsnis. Taškų skyrimas ūkio subjektams
Už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodyto sunkaus pažeidimo padarymą ūkio subjektui, kuriam yra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, skiriamas Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytas atitinkamas taškų skaičius. Taškai susiejami su ūkio subjekto valdomu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kuris buvo sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė arba tiesioginis objektas.
Taškų ūkio subjektams skyrimo ir apskaitos tvarką nustato Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
Taškus ūkio subjektams skiria šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija. Žuvininkystės tarnyba tvarko ūkio subjektams skirtų taškų apskaitą ir užtikrina taškų perdavimą kitam ūkio subjektui Lietuvos Respublikos žvejybos laivo, su kuriuo buvo susieti taškai, pardavimo, perdavimo ar kitokio Lietuvos Respublikos žvejybos laivo valdytojo pasikeitimo atveju.
Jeigu sankciją už sunkų pažeidimą skyrė kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, taškus šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija skiria po to, kai gauna informaciją apie sankcijos paskyrimą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės.
Jeigu šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta komisija skyrė sankciją už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą sunkų pažeidimą kitos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjektui, ji apie sankcijos paskyrimą per 5 darbo dienas praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai.
Taškų skyrimas įforminamas nutarimu sunkaus pažeidimo byloje.
60 straipsnis. Papildomos sankcijos už sunkius pažeidimus
Kartu su pagrindine sankcija už sunkų pažeidimą ūkio subjektui gali būti skiriama viena arba kelios iš šių papildomų sankcijų:
1) žvejybos įrankių, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė, žvejybos produktų, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, arba pajamų, kurios buvo gautos sunkaus pažeidimo padarymu, konfiskavimas;
2) teisės užsiimti žvejyba atėmimas, sustabdant arba panaikinant Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimą;
3) patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso panaikinimas.
Papildoma sankcija gali būti skiriama, kai yra dvi ar daugiau ūkio subjekto atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Kiekviena iš papildomų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, gali būti skiriama šiais atvejais:
1) žvejybos įrankiai, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo įrankis ar priemonė, konfiskuojami, jeigu šie žvejybos įrankiai yra draudžiami Europos Sąjungos teisės aktais ar neatitinka jų reikalavimų;
2) žvejybos produktai, kurie yra sunkaus pažeidimo padarymo tiesioginis objektas, arba pajamos, gautos juos realizavus, konfiskuojami, jeigu šie žvejybos produktai nedeklaruoti Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka;
3) patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusas panaikinamas, kai ūkio subjektas sunkų pažeidimą padarė importuodamas žuvininkystės produktus.
Papildoma sankcija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, skiriama automatiškai, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje, kai ūkio subjektas sukaupia Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnyje nurodytą taškų skaičių.
Kiekviena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų papildomų sankcijų gali būti skiriama kartu su kitomis papildomomis sankcijomis.
61 straipsnis. Taškų skyrimas žvejybos laivų kapitonams
Už Administracinių nusižengimų kodekso 301 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą Žuvininkystės tarnyba nutarimu pažeidimo byloje žvejybos laivo kapitonui skiria Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą atitinkamą taškų skaičių.
Teisė eiti žvejybos laivo kapitono pareigas atimama už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytų trijų ir daugiau sunkių pažeidimų padarymą per 3 metus nuo paskutinio sunkaus pažeidimo padarymo dienos, už kuriuos skirtų taškų suma yra:
1) nuo 18 iki 35 taškų – teisė atimama dviem mėnesiams;
2) nuo 36 iki 53 taškų – teisė atimama keturiems mėnesiams;
3) nuo 54 iki 71 taško – teisė atimama aštuoniems mėnesiams;
4) 72 ir daugiau taškų – teisė atimama vieniems metams.
Jeigu žvejybos laivo kapitonas per 3 metus nuo paskutinio sunkaus pažeidimo padarymo dienos nepadaro kito sunkaus pažeidimo, visus jam skirtus taškus Žuvininkystės tarnyba panaikina.
Taškų žvejybos laivų kapitonams skyrimo ir jų apskaitos tvarką nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.
63 straipsnis. Žalos žuvų ištekliams atlyginimas
Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Padarytos žalos žuvų ištekliams vidaus vandenyse apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
žuvininkystės įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812.
2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812.
2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės.
2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011.
2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94.
2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 865/2013.
2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812.
2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės.
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812.
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812.
2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2019/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005.
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2193, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2527 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2193
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2390, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 118-4396 (2004-07-31), i. k. 1041010ISTA0IX-2390
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-727, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2971 (2006-07-14), i. k. 1061010ISTA000X-727
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1436, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-629 (2008-02-12), i. k. 1081010ISTA00X-1436
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1727, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4443 (2008-10-11), i. k. 1081010ISTA00X-1727
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju šeštuoju skirsniu įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1141, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7116 (2010-11-27); Žin., 2010, Nr. 142-0 (2010-12-04), i. k. 1101010ISTA0XI-1141
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 3, 4, 10, 12, 14, 18, 22, 23, 24, 26, 26-1, 26-2, 26-3, 26-5, 26-11, 26-14, 26-15, 26-17, 26-18, 26-19, 27, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1351, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2525 (2011-05-03), i. k. 1111010ISTA0XI-1351
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1408, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 68-3227 (2011-06-04), i. k. 1111010ISTA0XI-1408
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 4, 7, 9 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2056, 2012-06-12, Žin., 2012, Nr. 72-3706 (2012-06-27), i. k. 1121010ISTA0XI-2056
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-397, 2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 71-3579 (2013-07-01), i. k. 1131010ISTA0XII-397
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-781, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-19, i. k. 2014-03218
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 6, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14-1, 14-2, 14-3, 14-4 straipsniais įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1523, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21157
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 papildymo 17-1 straipsniu ir 31 straipsnio pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1836, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10370
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14-3 straipsnio pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1929, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11212
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 17-1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 6, 7, 8, 14, 14-1, 14-2, 14-3, 14-4, 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 5, 10, 11, 13, 17, 17-1, 18, 21, 24, 27, 29, 32, 36, 37, 39, 40, 41, 46, 48, 50, 51, 52, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 17-2, 17-3, 17-4, 17-5, 17-6, 17-7, 17-8, 17-9, 17-10, 17-11 straipsniais ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-765, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18818
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 12 straipsnio pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-813, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20007
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31-1 straipsniu įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2291, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-24, i. k. 2019-12179
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 34 straipsnio pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2196, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09855
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 24 straipsnio pakeitimo įstatymas
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 14-1, 14-3, 14-4, 15, 17-1, 17-7, 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 14-1, 14-3, 14-4, 15 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XV-39, 2024-12-05, paskelbta TAR 2024-12-18, i. k. 2024-22441
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 7 straipsnio pakeitimo įstatymas
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XV-130, 2025-03-20, paskelbta TAR 2025-03-26, i. k. 2025-04948
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14-3 straipsnio pakeitimo įstatymas
141 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą suteikimas
Teisė į žvejybos kvotą suteikiama aukciono būdu ir ne aukciono būdu 5 kalendorinių metų laikotarpiui. Jeigu teisė į žvejybos kvotą buvo panaikinta dėl šio įstatymo 143 straipsnio 3 dalyje nustatytų priežasčių, pakartotinai ši teisė į žvejybos kvotą (likusią neišnaudotą jos dalį) ūkio subjektams suteikiama aukciono būdu laikotarpiui, kurį būtų galiojusi panaikinta teisė į žvejybos kvotą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Teisė į žvejybos kvotą ežeruose ir polderiuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose ir polderiuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700
Suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose vidaus vandenyse, atsižvelgiama į šiuos apribojimus:
1) aukciono ir ne aukciono būdu Kuršių mariose ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, išreikšto verslinės žvejybos įrankių skaičiumi;
2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų žvejybos limito, išreikšto žvejybos vietų skaičiumi;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700
3) Neteko galios nuo 2024-01-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700
4) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;
5) 4 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, stintų žvejybos kvotą turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 procentą aplinkos ministro nustatyto bendro stintų žvejybos limito.
Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punktą skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų kiekvieną eurą skiriama po balą. Šie balai sumažinami arba padidinami:
1) balai didinami 5 procentais, jeigu ūkio subjektas ne mažiau kaip 3 paskutinius kalendorinius metus registruotas (kai jis yra juridinis asmuo) ar jo deklaruota gyvenamoji vieta (kai jis yra fizinis asmuo) tos pačios savivaldybės teritorijoje kaip ir vandens telkinys, kuriame žvejybai bus suteikiama teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą;
2) balai didinami po 10 procentų už kiekvienus metus, kuriuos per paskutinius 5 metus žvejojo tame vandens telkinyje (žvejybos vietoje), kuriame (kurioje) bus suteikiamos teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotas;
3) balai didinami 15 procentų, jeigu ūkio subjektas yra pasirašęs sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos gavimo vykdant projektą, susijusį su žuvų išteklių naudojimu;
4) balai mažinami 3 procentais už kiekvieną ūkio subjekto padarytą verslinę žvejybą vidaus vandenyse reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nelaikomas šiurkščiu, ir 10 procentų už kiekvieną ūkio subjekto padarytą šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą per paskutinius 3 kalendorinius metus.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Ūkio subjektai, gavę teisę į žvejybos kvotą ne aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria žemės ūkio ministro nustatytą pradinę aukciono kainą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinį žvejybos įrankių naudojimo efektyvumą ir vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą. Ūkio subjektai, laimėję teisę į žvejybos kvotą aukciono būdu, žuvų ištekliams atkurti ir saugoti kiekvienais metais skiria aukcione pasiūlytą kainą.
Suteikiant ūkio subjektui teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis procentais, jeigu žvejybos limitas išreikštas didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu. Nustačius žvejybos limitus, išreikštus didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose jau paskirstytos teisės į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą, teisė į žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ūkio subjektui skiriama proporcingai turimai teisei į tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių kvotą pagal verslinės žvejybos įrankių skaičių ir jų efektyvumą, nustatytą aplinkos ministro.
Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija informaciją apie posėdį, kuriame ūkio subjektams bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, paskelbia Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki posėdžio.
Prašymą suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems kriterijams patvirtinimo dokumentus ūkio subjektas gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.
Jeigu pareiškėjo pateiktas prašymas neišsamus ar netinkamai įformintas arba netinkamai įforminti kiti pateikti dokumentai, žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos apie tai raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikia tinkamai įformintų dokumentų likus 2 darbo dienoms iki Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos posėdžio, kuriame bus suteikiamos teisės į žvejybos kvotas, dienos, jo prašymas yra atmetamas.
Nustačius naują žvejybos limitą ar panaikinus teisę į žvejybos kvotą, atitinkamos teisės į žvejybos kvotą suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.
Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą ar teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ir su šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700
Susijusiais ūkio subjektais laikomi susiję fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys.
Susijusiais fiziniais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu.
Susijusiais ūkio subjektais laikomi ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.
Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Laikoma, kad ūkio subjektas netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio 15 dalyje išvardytas teises.
Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali ūkio subjektas, kuris:
1) naudodamasis savo turimomis teisėmis ar sutartimis gali skirti ar atšaukti juridinio asmens ar kito juridinio asmens vienasmenį ar kolegialų organą ar kolegialaus valdymo organo narių daugumą arba
2) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal susitarimus dėl balsavimo teisės perleidimo, sudarytus su kitais dalyviais, turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Laikoma, kad ūkio subjektas daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui, jeigu kitas juridinis asmuo, kuriame šis ūkio subjektas daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 17 dalyje išvardytas teises.
Susijusiais ūkio subjektais taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose tas pats fizinis ar juridinis asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.
Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą nustato žemės ūkio ministras.
Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Aplinkos ministerijos (ne mažiau kaip du), Žemės ūkio ministerijos (ne mažiau kaip du) ir Žuvininkystės tarnybos (ne daugiau kaip po du darbuotojus iš to paties struktūrinio padalinio) darbuotojų.
Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos nariai skiriami penkeriems metams. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse.
Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915
142 straipsnis. Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimas
Žvejybos kvota, išreikšta tam tikro tipo (tam tikrų tipų) verslinės žvejybos įrankių ir (arba) žvejybos vietų skaičiumi, skiriama ūkio subjektui suteikus jam teisę į žvejybos kvotą.
Kiekvienais metais ūkio subjektui skiriamos verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotos, išreikštos didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, apskaičiuojamos pagal jam skirtą teisę į žvejybos kvotą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915
143 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimas
Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies;
2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prieš sustabdydama teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 darbo dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas;
3) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų arba pateikė neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) ūkio subjektas padarė:
šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 3 mėnesiams;
šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą, kuriuo žuvų ištekliams padaryta žala viršija 140 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams.
TAR pastaba. Už iki 2025 m. birželio 30 d. padarytą šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 143 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktį pradėtos teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo procedūros, įsigaliojus šiam įstatymui, baigiamos vadovaujantis iki 2025 m. birželio 30 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatomis.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XV-130, 2025-03-20, paskelbta TAR 2025-03-26, i. k. 2025-04948
Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas:
1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje;
2) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų;
3) ūkio subjektas pateikė trūkstamus arba tikslius duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą;
4) pasibaigė nustatytas teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo už šiurkščius pažeidimus laikotarpis.
Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas;
3) ūkio subjektas padarė du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių;
4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti per šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laikotarpį;
5) ūkio subjektas teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.
Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų, ir su juo susijusiems ūkio subjektams teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama.
Teisės į žvejybos kvotą galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915
Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700
144 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas
Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, perleidžia visą jam skirtą žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kuris perleido teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, teisė į žvejybos kvotą ir visa jam skirta žvejybos kvota panaikinama ir atitinkamai mažinamas tam vidaus vandenų telkiniui nustatytas žvejybos limitas.
Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui arba, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, aplinkos ministro nustatyta tvarka – aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.
Teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai gali perleisti ūkio subjektai, paraiškos pateikimo dieną turintys teisę į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ir prisiimantys šiuos įsipareigojimus:
1) nuo paraiškos pateikimo aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai dienos neperleisti žvejybos kvotos arba jos dalies kitam ūkio subjektui;
2) nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos nutraukti verslinę žvejybą.
Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:
1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;
2) tais kalendoriniais metais jis savo žvejybos kvotą yra viršijęs;
3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų nusižengimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;
4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, – tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti šio įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose.
Išmoka, kurią ūkio subjektas gauna už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, apskaičiuojama ir išmokama vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 m. iš verslinės žvejybos veiklos tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę žvejoti, gautas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones. Išmoką aplinkos ministro nustatyta tvarka išmoka aplinkos ministro įgaliota biudžetinė įstaiga iš Aplinkos ministerijai šiam įstatymui įgyvendinti skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2351, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13915
Nr. XIV-1963, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-31, i. k. 2023-10700
171 straipsnis. Apsikeitimai žvejybos galimybėmis
Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, gali apsikeisti žvejybos galimybėmis abipusiškai naudingomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos apsikeitimo žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis tvarką nustato žemės ūkio ministras.
Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava. Tokiu atveju žemės ūkio ministro įgaliota institucija apsikeičia ūkio subjekto individualiomis žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe Lietuvos Respublikos vardu ir gautas žvejybos galimybes skiria tam ūkio subjektui.
Ūkio subjektai gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl apsikeitimo tik tos pačios vertės individualiomis žvejybos galimybėmis su fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava, arba dėl didesnės vertės Lietuvos Respublikai atitenkančios žvejybos galimybių dalies. Apsikeičiamų žvejybos galimybių vertė gali būti išlyginama per kelis apsikeitimus, jeigu dėl to iš anksto susitariama su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe arba fiziniu ar juridiniu asmeniu, valdančiu žvejybos laivą, plaukiojantį su ne Lietuvos valstybės vėliava.
Apsikeitimas individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje, negalimas tuo atveju, jeigu ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas buvo anksčiau perleidęs papildomai gaunamas tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes pagal šio straipsnio 6 dalį;
2) ūkio subjektui skirtos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės yra mažesnės vertės negu vidutinių žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki geografinio žvejybos rajono, kuriame žvejoti buvo skirtos individualios žvejybos galimybės, ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma;
3) vykdomas apsikeitimas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybėmis skirtinguose geografiniuose žvejybos rajonuose.
Leidžiama apsikeičiamų žvejybos galimybių vertės paklaida yra iki 30 procentų.
Ūkio subjektas gali kreiptis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją dėl savo individualių žvejybos galimybių perleidimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei, jeigu tarp valstybių yra susitarta dėl bendro žvejybos galimybių naudojimo ir numatytas vėlesnis lygiaverčių ar didesnės vertės žvejybos galimybių perleidimas Lietuvos Respublikai. Gautos iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybės skiriamos ūkio subjektui, perleidusiam tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes.
Žvejybos galimybių vertė apskaičiuojama pagal paskutinių vienų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma tam tikros rūšies žuvų verslinė žvejyba, tos rūšies vidutinę pirminio žvejybos produktų pardavimo kainą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar užsienio valstybėse, jeigu tos rūšies pirminis žvejybos produktų pardavimas Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo vykdomas. Jeigu žvejybos produktai parduodami apdoroti ar perdirbti, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 404/2011 50 straipsnyje.
Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, gali tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu ūkio subjektai keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis arba perleidžia savo individualias žvejybos galimybes ar jų dalį, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka žuvų ištekliams atkurti ir saugoti individualias žvejybos galimybes ar jų dalį perleidęs ūkio subjektas arba ūkio subjektas, kuris, apsikeitęs individualiomis žvejybos galimybėmis, gauna mažesnės vertės individualias žvejybos galimybes, negu jam buvo skirta, turi sumokėti 10 procentų atitinkamai nuo perleidžiamų individualių žvejybos galimybių vertės arba apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo, išskyrus atvejį, kai ūkio subjektai būna iš anksto susitarę dėl apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių išlyginimo per kelis apsikeitimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, norėdami tarpusavyje keistis individualiomis žvejybos galimybėmis kreipiasi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją.
Žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl apsikeitimo individualiomis žvejybos galimybėmis dienos apskaičiuoja apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertes, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, mokėtiną žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų sumą, jeigu apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių vertės skirtingos, ir apie tai informuoja individualiomis žvejybos galimybėmis apsikeisti siekiančius ūkio subjektus.
Jeigu apsikeičiamos individualios žvejybos galimybės yra lygiavertės, apsikeitimą individualiomis žvejybos galimybėmis žemės ūkio ministro įgaliota institucija patvirtina per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą. Jeigu ūkio subjektai, atitinkantys šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, keičiasi nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis, apsikeitimas jomis patvirtinamas tada, kai sumokama žuvų ištekliams atkurti ir saugoti žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos apskaičiuota lėšų suma.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
172 straipsnis. Individualios žvejybos galimybės ir teisė į žvejybos galimybes
Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už jas aukcione pasiūlytą kainą.
Teisė į žvejybos galimybes suteikiama ūkio subjektams 15 kalendorinių metų.
Žvejybos produktų gamintojų organizacijos nariai gali įgalioti organizaciją valdyti nariams priklausančias teises į žvejybos galimybes arba individualias žvejybos galimybes, informavę apie tai Žuvininkystės tarnybą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
173 straipsnis. Teisė naudoti žvejybos įrankius
Žemės ūkio ministras, remdamasis žuvininkystės tyrimų duomenimis, nustato kiekviename priekrantės žvejybos bare didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių.
Priekrantės žvejybai teisė į žvejybos galimybes nesuteikiama ir individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams neskirstomos. Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius, naudoja bendrą, pagal šio įstatymo 175 straipsnio 3 dalį skiriamą Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį.
Ūkio subjektas, turėdamas teisę naudoti žvejybos įrankius, gali vykdyti priekrantės žvejybą su Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, kurio bendrasis ilgis ne didesnis kaip 12 m, priekrantės žvejybos bare, kuriame verslinei žvejybai vykdyti jis turi teisę naudoti žvejybos įrankius, ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už priekrantės žvejybos zonos ribų.
Vienu Lietuvos Respublikos žvejybos laivu vykdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos zonoje galima statomaisiais tinklais, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 4 km.
Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip numatyta šio įstatymo 141 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę naudoti ne daugiau kaip 10 procentų bendro priekrantės žvejyboje leidžiamo verslinės žvejybos įrankių skaičiaus.
Ūkio subjektai, turintys teisę naudoti žvejybos įrankius viename ar keliuose priekrantės žvejybos baruose, informavę Žuvininkystės tarnybą, gali sudaryti susitarimus dėl bendro šių teisių naudojimo.
Teisė naudoti žvejybos įrankius suteikiama ūkio subjektams 15 kalendorinių metų.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
174 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai
Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje.
Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes.
Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 10 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba.
Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes.
Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.
Jeigu bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei.
Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje arba 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu atsižvelgiant į šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.
Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip 3 kalendoriniams metams iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos.
Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau kaip prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus.
Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas nuo tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vertės.
Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį.
Reorganizavus ūkio subjektą, šio ūkio subjekto kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
175 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo principai
Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes Baltijos jūroje lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 procento už kiekvieną paskutiniais 3 kalendoriniais metais per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais, jeigu mažiausiai 50 procentų skirtų individualių žvejybos galimybių per paskutinius 3 kalendorinius metus buvo panaudota žvejojant atrankiosios verslinės žvejybos įrankiais arba tausojančiais gamtines buveines žvejybos būdais;
3) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir po vieną procentą už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.
Ūkio subjektams teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:
1) 12 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų menkių žvejybos galimybių;
2) 13 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų strimelių žvejybos galimybių;
3) 6 procentus Lietuvos Respublikai skiriamų šprotų žvejybos galimybių;
4) 20 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų lašišų žvejybos galimybių.
Iš žvejybos galimybių rezervo ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministro įsakymu kiekvienais metais skiriama žvejybos galimybių dalis, lygi ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, per paskutinius 3 kalendorinius metus panaudotų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių vidurkiui, padidintam 20 procentų, bet ne mažiau kaip 0,1 procento Lietuvos Respublikai skirtų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Vienas procentas žvejybos galimybių iš rezervo paskirstoma aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Likusi nepaskirstyta žvejybos galimybių rezervo dalis paskirstoma ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, o jeigu lieka žvejybos galimybių, nepaskirstytų ūkio subjektams proporcingai einamaisiais metais skirtoms kiekvienos žuvų rūšies individualioms žvejybos galimybėms, jos skiriamos ūkio subjektų, turinčių teisę naudoti žvejybos įrankius, bendram naudojimui.
Vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, nurodytus šio įstatymo 141 straipsnio 12–19 dalyse, gali turėti teisę į ne daugiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje.
Jeigu ūkio subjektui suteiktina teisė į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje viršija šio straipsnio 4 dalyje nustatytą ribą, suteikiama teisė į 40 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių, išskyrus atvejį, kai taikomas šio įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje nurodytas kiekvienam ūkio subjektui suteikiamos teisės į žvejybos galimybes proporcingas sumažinimas.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
176 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo principai
Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose lygi pagal šio įstatymo 174 straipsnį apskaičiuotiems atskaitos duomenims, kurie gali būti sumažinti arba padidinti:
1) atskaitos duomenys padidinami tokia dalimi, kokią dalį, padaugintą iš 2, nuo individualių žvejybos galimybių, gautų per pasirinktus metus, nurodytus šio įstatymo 174 straipsnio 2 dalyje, vertės sudaro ūkio subjekto į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą per tuos pačius metus sumokėti su darbo santykiais susiję mokesčiai;
2) atskaitos duomenys padidinami 5 procentais už naudojamus tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus;
3) atskaitos duomenys sumažinami po 3 procentus už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir po vieną procentą už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.
Teisė į 5 procentus žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose paliekama nesuteikta ūkio subjektams. Ši žvejybos galimybių dalis žemės ūkio ministro nustatyta tvarka aukciono būdu kiekvienais metais paskirstoma ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas, išskyrus verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atvejį. Verslinės žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju aukciono būdu suteikiama 5 procentai žvejybos galimybių visam atitinkamo susitarimo protokolo galiojimo laikotarpiui.
Jeigu Lietuvos Respublikai skirtos tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybės mažiausiai 5 paskutinius kalendorinius metus buvo mažesnės vertės negu vidutinių tolimojo plaukiojimo žvejybos laivo reiso nuo Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų iki atitinkamo geografinio žvejybos rajono ir atitinkamos apimties verslinės žvejybos vykdymo sąnaudų suma, ūkio subjektams pagal atskaitos duomenis suteikiama visa teisė į tos rūšies žuvų žvejybos galimybes.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
177 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės panaikinimas
Teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu ūkio subjektas viršijo individualias žvejybos galimybes, jo teisė į žvejybos galimybių dalį, lygią pereikvotai individualių žvejybos galimybių daliai, padaugintai iš Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnyje nustatyto daugiklio, sustabdoma vieniems kalendoriniams metams. Jeigu turi būti sustabdyta teisė į didesnes žvejybos galimybes, negu turėtų gauti ūkio subjektas, teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas taikomas proporcingai 2 ar daugiau metų, atsižvelgiant į sumažintas Lietuvos Respublikai skiriamas žvejybos galimybes ir kitų ūkio subjektų sumažėjusias individualias žvejybos galimybes;
2) jeigu ūkio subjektas žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nepateikė šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų duomenų. Prieš sustabdant teisės į žvejybos galimybes galiojimą žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 10 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos galimybes galiojimas sustabdomas.
Sustabdžius teisės į žvejybos galimybes galiojimą ūkio subjektui neskiriamos individualios žvejybos galimybės.
Jeigu dėl viršijusio individualias žvejybos galimybes ūkio subjekto Lietuvos Respublikai skiriamos žvejybos galimybės būtų sumažintos didesne dalimi negu dėl sustabdyto teisės į žvejybos galimybes galiojimo ūkio subjektui neskirta individualių žvejybos galimybių dalis, mažesnes individualias žvejybos galimybes gautų kiti ūkio subjektai, pagal teisę į žvejybos galimybes naudoję tos pačios rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes. Tokiu atveju vėlesniais metais tiems ūkio subjektams papildomai proporcingai pagal jų teisę į žvejybos galimybes turi būti skiriama tiek individualių žvejybos galimybių, kiek jie prarado, iš ūkio subjektui, viršijusiam individualias žvejybos galimybes, neskirtų individualių žvejybos galimybių, pratęsus jo teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymą.
Teisės į žvejybos galimybes galiojimo sustabdymas panaikinamas kitą darbo dieną po to, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas tos teisės galiojimas:
1) kompensuotos viršytos individualios žvejybos galimybės;
2) ūkio subjektas pateikė šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis.
Iš anksto neįspėjus ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes arba jos dalis panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu;
2) nustatoma, kad ūkio subjektas žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai pateikė iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis buvo suteikta teisė į didesnes žvejybos galimybes negu turėjo būti suteikta. Tokiu atveju panaikinama teisė į tą žvejybos galimybių dalį, į kurią teisė neturėjo būti suteikta;
3) galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 3 dalyje nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010 m. gegužės 28 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 468/2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas, priede, už sunkų pažeidimą, padarytą po teisės į žvejybos galimybes suteikimo. Tokiais atvejais panaikinama teisės į žvejybos galimybes dalis, pagal kurią apskaičiuotas individualias žvejybos galimybes paskutiniais iki sunkaus pažeidimo padarymo kalendoriniais metais ūkio subjektas buvo panaudojęs tuo Lietuvos Respublikos žvejybos laivu.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-254, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-26, i. k. 2021-08630
Teisė į žvejybos galimybes panaikinama šioje dalyje nurodyta tvarka ūkio subjektą apie tai raštu įspėjus ne mažiau kaip prieš 20 darbo dienų, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) jeigu ūkio subjektas 3 kalendorinius metus iš eilės arba 6 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų pagal teisę į žvejybos galimybes jam priklausančių tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių arba apsikeitus tomis individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais mainais gautų individualių žvejybos galimybių, išskyrus verslinę žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Jeigu tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis kaip 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
2) jeigu ūkio subjektas per 2 kalendorinius metus iš eilės arba 4 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nepanaudojo daugiau kaip 50 procentų turimų tos rūšies žuvų individualių žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis galimybių. Tokiu atveju panaikinama teisė į 50 procentų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių. Jeigu tos rūšies žuvų žvejybos galimybių panaudojimo Europos Sąjungoje vidurkis yra lygus arba mažesnis kaip 50 procentų, teisė į žvejybos galimybes nenaikinama;
3) jeigu ūkio subjektas turi teisę į didesnes žvejybos Baltijos jūroje galimybes, negu nustatyta šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje, teisės į žvejybos galimybes dalis, viršijanti šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, panaikinama;
4) jeigu nustatoma, kad susiję ūkio subjektai turi teisę į didesnes žvejybos galimybes, negu nustatyta šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje, proporcingai panaikinama kiekvieno susijusio ūkio subjekto teisės į žvejybos galimybes dalis, kad nebūtų viršijamas šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalyje nustatytas apribojimas;
5) jeigu ūkio subjektas 2 kalendorinius metus iš eilės arba 3 kalendorinius metus per teisės į žvejybos galimybes galiojimo laikotarpį nemokėjo už pagal aukciono būdu suteiktą teisę į žvejybos galimybes priklausančias individualias žvejybos galimybes. Tokiais atvejais panaikinama aukciono būdu suteikta teisė į tą žvejybos galimybių dalį, už kurią nebuvo sumokėta.
Jeigu per šio straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytą laikotarpį ūkio subjektas nepašalina įspėjime nurodytų trūkumų, teisė į žvejybos galimybes panaikinama. Teisė į žvejybos galimybes nenaikinama, jeigu nustatoma, kad šio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ūkio subjektas negalėjo vykdyti verslinės žvejybos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes žemės ūkio ministro įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuoja ūkio subjektą.
Panaikinus teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektas netenka tos rūšies žuvų visų ar atitinkamos dalies (jeigu panaikinama dalis teisės į žvejybos galimybes) individualių žvejybos galimybių ir keičiamas arba panaikinamas jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas. Jo verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas panaikinamas, jeigu panaikinama teisė į visas tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ir leidimu buvo suteikta teisė vykdyti tik tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, arba keičiamas, jeigu leidimu buvo suteikta teisė vykdyti taip pat ir kitų rūšių žuvų verslinę žvejybą ir teisė į kitų rūšių žuvų žvejybos galimybes nepanaikinama.
Panaikinta ūkio subjekto teisė į žvejybos galimybes iš naujo suteikiama ūkio subjektams aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Jeigu aukciono būdu teisės į žvejybos galimybes ūkio subjektai neįsigyja, aukcionui teikiamos žvejybos galimybės, apskaičiuotos pagal teisę į žvejybos galimybes, kuri buvo panaikinta.
Teisės į žvejybos galimybes galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę panaikina ir jos perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
178 straipsnis. Teisės į žvejybos galimybes perleidimas
Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Ūkio subjektas, perleidęs teisę į žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes.
Teisės į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes negali perleisti ūkio subjektas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektui suteiktos teisės į žvejybos galimybes galiojimas yra sustabdytas, iki bus panaikintas galiojimo sustabdymas;
2) surašius šio įstatymo 54 straipsnyje nurodytą administracinio pažeidimo protokolą (toliau – protokolas) už sunkaus pažeidimo padarymą, už kurį skyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede numatytą taškų skaičių ūkio subjekto surinktų taškų suma pasiektų ar viršytų Reglamento (ES) Nr. 404/2011 129 straipsnio 2 dalyje nurodytą taškų skaičių, iki bus išbraukti taškai Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju;
3) ūkio subjektui atimta teisė užsiimti versline žvejyba, iki baigsis teisės užsiimti versline žvejyba atėmimo laikotarpis.
Žemės ūkio ministras nustato teisės į žvejybos galimybes perleidimo tvarką.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2532, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20673
179 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai
Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).