Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1999, Nr. 66-2130

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMAS

1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.:

Nr. IX-855,

2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato pagrindinius

valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo

užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius

pagrindus.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį

praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo

administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar

įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar

užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės

valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir

kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant

teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus

viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių

ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint

viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.

pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą

viešojo administravimo veiklą.

tarnautojo teisinė padėtis.

atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios

institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę

(priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir

savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės

ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms įstatymai

suteikia viešojo administravimo įgaliojimus.

tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę šio

Įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.

tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba

Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės

tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais

susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam

nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

7.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės

tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios

valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam

laikui.

priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.

valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo.

tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio

Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas,

taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti

pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.

nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo

Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos

nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

13.

Piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar

neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne

pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai

pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl

kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų

teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami

suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

– valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr.

IX-1856,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės

tarnautojų veiklos etikos

principai

įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo,

skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio

bendradarbiavimo principais.

2.

Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie:

1)

pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir

pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir

įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus;

2)

teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems

gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės

padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas

spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia;

3)

nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės

interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę

informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar

atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams;

4)

padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti

nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų

iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės

politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas;

5)

nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas

sprendimus vengti asmeniškumų;

6)

atsakomybė. Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir

atsiskaito už juos visuomenei;

7)

viešumas. Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir

veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik

tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais;

8)

pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas,

nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir

tvarkingas.

3.

Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų

nesilaikymą reglamentuoja šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

4 straipsnis. Įstatymo taikymas

statutinius valstybės tarnautojus.

dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi

be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos

tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos

įstatymas.

institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento

paskirtiems valstybės pareigūnams taikoma šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis.

Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas

reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio Įstatymo 36

straipsnis. Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo

pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams bei

policijos generaliniam komisarui taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos. Respublikos

Prezidento kanceliarijos kancleriui šis Įstatymas taikomas be išlygų, o Seimo

kancleriui – su Seimo statute numatytomis taisyklėmis.

4.

Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų

ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius

įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams,

taikoma tik šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams,

išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų,

tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, taip pat taikomas šio Įstatymo 36

straipsnis.

1) valstybės politikams;

2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir

kitų teismų teisėjams, prokurorams;

3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo

pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;

4) profesinės karo tarnybos kariams;

5) valstybės ir savivaldybių įmonių

darbuotojams;

6) viešųjų įstaigų darbuotojams;

7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo

sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir

valstybės pinigų fondų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1044,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)

Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

5 straipsnis. Darbo santykius reglamentuojančių įstatymų

taikymas valstybės

tarnautojams

Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys

įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų

statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

51

straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje

yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir

kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis

susitarimas, kuris nustato Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio,

tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos,

centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje

viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų

institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo

administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos

(darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar

savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir

valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje

ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris

nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų

tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.

kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su

papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų

lėšomis.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1535,

2008-05-13, Žin., 2008, Nr. 63-2376 (2008-06-03)

II SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS

22 straipsnis. Valstybės

tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas

priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros

valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į

karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla.

kasmet įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus.

ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės

veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti

pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir

jų kvalifikaciją.

kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius

metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje,

kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į

pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros

valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo

tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.

įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos

vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės

tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo

tarnybinę veiklą įvertina:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai.

veiklą įvertina gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo

tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis valstybės

tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų vertinimo komisija.

veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės

tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija.

karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai

teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio

straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs

pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo

komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su

vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.

tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo

tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje

nurodytų siūlymų.

karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo

komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo

išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis

vadovas, įvertinęs pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą

nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės

veiklos vertinimo išvadą su siūlymu atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš

pareigų.

įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovas apie

būsimą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje

ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės

tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.

veiklą gali įvertinti:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai.

karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės

tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

1)

suteikti įstaigos vadovui ar karjeros valstybės

tarnautojui kvalifikacinę klasę;

2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros

valstybės tarnautojo pareigas;

3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros

valstybės tarnautojo pareigas ir suteikti jam kvalifikacinę klasę;

4) įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui

palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės

algos dydžio

vienkartinį priedą.

tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas

priimančiam asmeniui siūlo:

1)

suteikti pakaitiniam valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę;

2)

palikti pakaitiniam valstybės tarnautojui turimą kvalifikacinę klasę ir skirti

jam pareiginės algos dydžio

vienkartinį priedą.

tarnybinę veiklą gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui

siūlymų neteikia ir valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis

nesikeičia.

tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam

asmeniui siūlo:

1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę

kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir

tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją;

2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės

tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:

1) panaikinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės

tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti jo kvalifikaciją, o

valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – tik tobulinti jo

kvalifikaciją;

2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros

valstybės tarnautojo pareigas;

3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros

valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją.

priimančiam asmeniui siūlo atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, kai ji:

1) du kartus iš eilės įstaigos vadovo ar karjeros valstybės

tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai;

2) pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą

įvertina nepatenkinamai.

vertinimo komisijoje jo prašymu, vertinimo komisija šio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti

gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, šį valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam

asmeniui siūlymų neteikia ir valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė

padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo

tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas

priimančiam asmeniui teikia vieną iš šio

straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Vertinimo komisija, įvertinusi

pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę

veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui

teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje

nurodytų siūlymų.

įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo

sprendimu atliekamas neeilinis įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas,

kai:

1)

iškyla abejonių dėl pakankamos įstaigos

vadovo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas

funkcijas ir įgyvendinti įstaigos

strateginius tikslus arba

2) yra įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens, o kai

įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos

vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti įstaigos vadovui kvalifikacinę

klasę.

rašytiniu motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio

asmens sprendimu atliekamas neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės

veiklos vertinimas, kai:

1) iškyla abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės

tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme

nustatytas funkcijas arba

2) yra karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo

rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui kvalifikacinę

klasę, arba

3) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas

perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba

4) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas

perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tiesioginio

vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui

kvalifikacinę klasę.

sprendimu atliekamas neeilinis pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės

veiklos vertinimas, kai:

1) yra pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo

rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui trečią

kvalifikacinę klasę arba

2) yra pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo

rašytinis motyvuotas siūlymas atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš

pareigų.

tarnybinę veiklą neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos

vertinimo metu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia

siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui.

vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jei

nuo valstybės tarnautojo kasmečio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau

kaip 6 mėnesiai arba jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per

kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje

ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

26.

Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo

komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas

priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos

siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.

tarnautojų tarnybinę veiklą vertinimo komisija vertina tik jų prašymu.

atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama

vertinimo komisijoje jo prašymu, jei šis valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip

6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, kurioje būtų vertinama jo tarnybinė veikla.

kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką, taip pat valstybės tarnautojų

tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos

vertinimo kriterijus nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1254,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)

Nr.

IX-1328,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)

Nr.

IX-1856,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

22(1) straipsnis. Vertinimo komisijos

1.

Karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinę

veiklą vertina valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie

eina pareigas, vadovo sudaryta vertinimo komisija.

valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių.

Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė

sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės

ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos,

jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei

profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių

sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisiją

sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu

vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo

jos sudarymo dienos.

3.

Valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir

auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų

tarnybinę veiklą vertina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios

įstaigos vadovo sudarytos vertinimo komisijos. Valstybės tarnybos tvarkymo

funkcijas atliekančios įstaigos vadovas vertinimo komisijas sudaro iš skirtingų

valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų.

4.

Savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės

tarnautojų, centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus

auditorių ir savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų vertinimo

komisijos narių tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta

vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali būti įtraukiamas Valstybės

kontrolės ir (ar) Finansų ministerijos atstovas.

įstaigos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti

valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe

šios komisijos nario teisėmis.

pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį

vadovą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

VI SKYRIUS

DARBO UŽMOKESTIS

21, 31, 32, 33, 34, 35 ir 45 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnis,

56 straipsnio 1 dalies 4, 11, 13, 19 punktai ir 6, 7 dalys, 62 straipsnio 1, 7,

9 ir 10 dalys, 64 straipsnio 1 dalis, 68 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys, 69

straipsnis bei 79 straipsnio 2 dalis.

netaikomas:

1) valstybės politikams;

2) Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų

teismų teisėjams, prokurorams, jų pavaduotojams ir tardytojams (toliau –

prokuratūros pareigūnai);

3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos

nariams, kitiems tarnautojams;

4) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės

institucijų ar įstaigų vadovams (Valstybės saugumo departamento generaliniam

direktoriui ir jo pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo

pavaduotojams, valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams, Seimo

kontrolieriams, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių

apsaugos kontrolieriui), kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems

valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnams;

5) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių

(nuolatinių) komisijų ir tarybų (Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos, Vertybinių popierių komisijos, Valstybinės kainų

ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos tarybos), kitų valstybinių

(nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip

pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnams;

6) profesinės karo tarnybos kariams;

7) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;

8) ūkines ir technines funkcijas atliekantiems Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams;

9)

viešųjų įstaigų darbuotojams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

63-2278 (2001-07-19)

Nr. IX-525,

2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)

5

straipsnis. Darbo įstatymų taikymas

1.

Su viešojo administravimo valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.

2.

Darbo įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir

socialines garantijas, viešojo administravimo valstybės tarnautojams galioja

tiek, kiek jų tarnybos santykių ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis

įstatymas, kiti jų statusą reglamentuojantys įstatymai (statutai), o paslaugų

valstybės tarnautojams - kiek jų tarnybos santykių nereglamentuoja šio įstatymo

4 straipsnio 2 dalyje nurodyti straipsniai, kiti paslaugų valstybės tarnautojų

statusą reglamentuojantys įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

ANTRASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS

TARNAUTOJŲ KLASIFIKAVIMAS

69 straipsnis.

Valstybės tarnautojų darbo užmokestis

šeštajame skirsnyje nustatyta darbo apmokėjimo sistema pradedama įgyvendinti

pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas nuo 2001 m. spalio 1 d.,

išskyrus paslaugų valstybės tarnautojus, kuriems ši darbo apmokėjimo sistema

taikoma nuo 2002 m. liepos 1 d.

2.

Valstybės tarnautojams, kurių iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos

gautas vidutinis darbo užmokestis (toliau – buvęs darbo užmokestis) yra

didesnis už darbo užmokestį, nustatomą pagal šio įstatymo šeštajame skirsnyje

nurodytas darbo apmokėjimo sąlygas (neįskaičiuojant šio įstatymo

33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1

dalies 1 ir 3 punktuose numatytų priemokų):

1) buvęs

darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų

(pareiginių algų) ir iš paskutinių 12 mėnesių nustatytų priedų bei priemokų

dydžių (neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams

valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę

kategoriją), vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka;

2) pereinamuoju

laikotarpiu – iki 2004 m. liepos 1 d. – buvęs darbo užmokestis nuosekliai

mažinamas ir priartinamas prie naujo darbo užmokesčio dydžio, kiekvieną mėnesį

valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį apskaičiuojant pagal formulę

(kol susilygins su pagal šį įstatymą nustatytu darbo užmokesčiu):

A

= C - [ ( C - B) x M] + P + S , čia:

A –

pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis;

B

– pagal šį įstatymą nustatytas valstybės tarnautojo darbo užmokestis,

neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje

numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir

3 punktuose numatytų priemokų;

C

– valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1

punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams

valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę

kategoriją;

M

– valstybės tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai

mažinantis buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio

koeficientai viešojo administravimo valstybės tarnautojams – M (viešojo

administravimo) ir paslaugų valstybės tarnautojams – M (paslaugų):

Metai

2001

2002

2003

2004

Pusmečiai

II

I

II

I

II

I

M(viešojo

administravimo)

0,1

0,3

0,5

0,7

0,8

0,9

M (paslaugų)

0

0

0,2

0,4

0,6

0,9

P

– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;

S

– šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai

diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.

3.

Valstybės tarnautojams, kurių buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1

punktas) yra mažesnis už šio įstatymo šeštajame skirsnyje nustatytą darbo

užmokestį (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6

dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir

3 punktuose numatytų priemokų), naujasis darbo užmokesčio dydis

pasiekiamas nuosekliai: pereinamuoju laikotarpiu – iki 2007 m. sausio 1 d. –

kiekvieną mėnesį valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį

apskaičiuojant pagal formulę:

A

= [ (B - C) x D] + C + P + S, čia:

A

– pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo

užmokestis;

B

– valstybės tarnautojo darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo

nuostatas ir dydžius (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2

punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose

numatytų priemokų);

C –

valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1

punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams

valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę

kategoriją;

D – valstybės

tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai didinantis

buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio koeficientai:

Metai

2001

2002

(II pusmetis)

2003

2004

2005

2006

D

0

0,1

0,3

0,5

0,7

0,9

P

– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;

S – šio

įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai

diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.

straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2007 m.

sausio

1 d. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu į valstybės tarnautojo pareigas paskirtiems

asmenims darbo užmokestis nustatomas ir apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 2

ir 3 dalių nuostatas ir nurodytas formules, kuriose dydis C – tai naujai

priimto valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (tarnybinis atlyginimas

(pareiginė alga) kartu su priedais ir priemokomis), apskaičiuoto pagal iki šio

straipsnio

1 dalyje nurodytos datos galiojusias darbo apmokėjimo sąlygas, dydis. Jeigu

pareigybei teisės aktais buvo nustatyti tarnybinio atlyginimo (pareiginės

algos) minimalūs ir maksimalūs dydžiai, įstaigos vadovas, laikydamasis šių

dydžių ribų, nustato konkretų tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) dydį,

neviršijantį šio įstatymo nustatytos pareiginės algos. Stažuotojams ir

asmenims, paskirtiems bandomajam laikotarpiui, mokamas darbo užmokestis, kurį

sudaro 70 procentų šios sumos.

5.

Kol bus įgyvendintos šio straipsnio 3 dalies nuostatos:

1) pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais prilyginama

Vyriausybės patvirtintam pareiginės algos koeficiento bazės dydžiui, kuris

nustatomas nedidinant 2000 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo

užmokesčiui numatytų lėšų. Pareiginės algos dydis nustatomas atitinkamą

pareiginės algos koeficientą padauginus iš koeficiento bazės dydžio,

vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis;

2)

1-os kategorijos valstybės tarnautojų pareiginė alga negali būti mažesnė už

minimalią mėnesinę algą, o aukštesnės ir žemesnės kategorijų pareiginių algų

dydžiai turi skirtis ne mažiau kaip 5 procentais;

3)

Vyriausybei patvirtinus pareiginės algos koeficiento bazės dydį ar minimalią

mėnesinę algą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaudamasi šio

straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, „Valstybės žiniose“ per 5 darbo

dienas paskelbia visų valstybės tarnautojų kategorijų (nuo 1-os iki 30-os)

pareiginių algų dydžius;

4)

priedo už tarnybos stažą, skaičiuojamo pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį,

mokėjimą Vyriausybė įgyvendina laipsniškai.

tarnautojams ne diplomatams, paskirtiems į pareigas Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, darbo užmokestis

apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 31–34 straipsnių nuostatas ir dydžius,

netaikant šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatų.

straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.

111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

63-2278 (2001-07-19)

Nr. IX-525,

2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)

Nr. IX-564,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)

Nr. IX-797,

2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30), įsigalioja nuo 2002-04-01

70

straipsnis. Su valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos nutraukimas

1.

Per 6 mėnesius nuo

šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojai turi nutraukti šio įstatymo 22

straipsnyje nurodytą su valstybės tarnyba nesuderinamą veiklą arba

atsistatydinti iš pareigų valstybės tarnyboje. Tai netaikoma valstybės

tarnautojams, kurie laisvu nuo tarnybos metu verčiasi medicinos praktika, dirba

kultūros darbuotojo ar bendrojo lavinimo švietimo įstaigos pedagogo darbą

ir gauna už tai atlyginimą. Jie privalo nutraukti šią veiklą ne vėliau kaip per

3 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo.

2.

Valstybės tarnautojai, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nenutraukę su

valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos ir neatsistatydinę iš pareigų,

baudžiami tarnybine nuobauda pagal šio įstatymo 40 straipsnį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

7 straipsnis. Valstybės tarnautojų

pareigybių lygiai ir kategorijos, pareiginių algų

koeficientai

1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis

universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;

2) B lygio –

pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis

išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas

specialusis vidurinis išsilavinimas;

3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis

išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.

Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.

tarnautojų pareigybių kategorijoms šis Įstatymas (priedėlis).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

8 straipsnis.

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir sąrašai

1.

Seimas nutarimu tvirtina Vyriausybės teikiamą Seimo politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui

atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos

Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos,

teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų

suvienodintų pareigybių sąrašą. Jame turi būti nurodyti valstybės tarnautojų

pareigybių lygiai ir kategorijos.

2.

Vyriausybė tvirtina Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų,

Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų

suvienodintų pareigybių sąrašą. Jame turi būti nurodyti valstybės tarnautojų

pareigybių lygiai ir kategorijos.

valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina:

1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai;

2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų – šių teismų

pirmininkai;

3) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo

pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;

4) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;

5) apskričių

viršininkų, jų pavaduotojų, Vyriausybės atstovų ir Vyriausybės įgaliotinių bei

jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;

6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į

pareigas priėmęs asmuo arba juos į pareigas paskyrusios kolegialios

institucijos vadovas.

Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo

metodika. Pareigybės aprašyme nustatomi pareigybės lygis, kategorija, specialūs

reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybei

priskirtos funkcijos.

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš

valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių tvirtina:

Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės

įstaigose ir įstaigose prie ministerijų, apskričių viršininkų administracijose

ir Vyriausybės atstovų tarnybose; Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir

Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas

asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui

atskaitingose institucijose. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš

savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir

įstaigose tvirtina savivaldybės taryba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

III SKYRIUS

PRIĖMIMAS Į

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS

9

straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai

atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) mokėti lietuvių kalbą;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62

metų ir 6 mėnesių;

4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti

būtiną išsilavinimą.

mėnesių netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės

tarnautojams.

asmuo:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas

kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės

tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos

padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra

atėmęs teismas;

3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės

ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar

savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų

susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos

organizacijos narys;

6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus,

negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo

atleidimo iš pareigų dienos.

asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1426,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)

Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

įstatymo 5 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys, 9 straipsnis, 10 straipsnio 1 dalis,

10 straipsnio 2 ir 3 dalys, kiek tai susiję su įstaigos vadovo statuso

atkūrimu, 10 straipsnio 4 dalis, 11, 12, 14, 17, 20 straipsniai ir 30

straipsnio 2 ir 3 dalys

įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

34.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-673, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 17, 20, 35, 42 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

35.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-789, 2006-07-19,

Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS POLITIKŲ, TEISĖJŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO

APMOKĖJIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

36.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50

STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22(1),

48(1), 50(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 2, 4 straipsniai, 5

straipsnio 3 ir 4 dalys, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 straipsniai, 16 straipsnio

10 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas

pareigas priima:

1) Seimo kanceliarijoje – Seimo

kancleris;

2) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – kancleris;

3) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme –

Vyriausybė;

4) valstybės ir savivaldybių institucijose ir

įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai;

5 punkto redakcija iki 2010 m. sausio 1 d.:

5) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme,

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame

teisme – teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;

5 punkto redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.:

5) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo

kanclerį – teismo pirmininkas;

6) kituose teismuose – teismo

pirmininkas.

6 punktas netenka galios nuo 2010 m. sausio 1 d.

pareigas priima:

1) Seimui

atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos institucijos ir

asmenys;

2) Respublikos

Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos Prezidentas;

3) Vyriausybės atstovą, apskrities viršininką ir apskrities viršininko

pavaduotoją – Vyriausybė;

4 ir 5 punktų redakcija iki 2009 m. vasario 1 d.:

4) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą

valstybės institucijų ir įstaigų vadovai, Vyriausybės įstaigose ir

Vyriausybės kanceliarijoje – Ministras Pirmininkas;

5) savivaldybės

administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės

kontrolierių – savivaldybės taryba.

2 dalis papildoma nauju 4 punktu,

buvusieji 4 ir 5 punktai laikomi atitinkamai 5 ir 6 punktais nuo 2009 m. vasario 1 d.:

4) Nacionalinės teismų

administracijos direktorių – įstatymo įgaliota institucija ar asmuo;

5) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą

valstybės institucijų ir įstaigų vadovai, Vyriausybės įstaigose ir

Vyriausybės kanceliarijoje – Ministras Pirmininkas;

6) savivaldybės

administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės

kontrolierių – savivaldybės taryba.

tarnautojų pareigas priima:

1) Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojų

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas,

Seimo Pirmininko pavaduotojai ar jų įgalioti asmenys;

2) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos

Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;

3) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas

asmuo;

4) ministerijoje – ministras;

5) Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją –

Vyriausybė;

6) savivaldybės institucijoje –

savivaldybės meras.

4.

Jeigu kiti įstatymai (išskyrus statutus, Diplomatinės tarnybos įstatymą,

Korupcijos prevencijos įstatymą, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir

Apskrities valdymo įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme, Savivaldybių

administracinės priežiūros įstatyme ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės

teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų

priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės

tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo nuostatos.

valstybės ar savivaldybės institucija (toliau – valstybės tarnautoją į pareigas

priimantis asmuo) raštu pateikia prašymą paskelbti konkursą į karjeros

valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į

pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai

kadencijai) pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai

įstaigai.

7.

Jeigu nėra asmenų,

kurie pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį gali

būti priimti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga

per 7 kalendorines dienas nuo valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens

prašymo paskelbti konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei valstybės tarnybos tvarkymo

funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Konkursą į įstaigos

vadovo, priimamo į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia šį valstybės tarnautoją į

pareigas priimantis asmuo.

organizuoja konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar į įstaigos

vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio)

pasitikėjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie

konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

nustato šis Įstatymas, statutai, Diplomatinės

tarnybos įstatymas ir Vyriausybės

patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos

aprašas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1284, 2002-12-10,

Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)

Nr.

IX-1328,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)

Nr.

IX-1815,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4993 (2003-11-28)

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07), atitaisymas skelbtas: Žin.,

2004, Nr. 8

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1689,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)

11 straipsnis. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų

pareigas

1) konkurso būdu;

2) be konkurso.

pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Egzaminas

laikomas valstybine – lietuvių kalba. Pokalbio metu patikrinami asmens

gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas

funkcijas,

taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui netaikomas

reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus kitų įstatymų nustatytus

atvejus.

konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16

straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse bei 43

straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais. Jeigu asmenų, kurie tokiu

būdu gali būti priimti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, yra du ir

daugiau, jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

12 straipsnis.

Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas

Į

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be

konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

13 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas

konkurso ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo

pagrindu.

egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Egzaminas

laikomas valstybine – lietuvių kalba. Pokalbio

metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų

tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas.

priimamą į pareigas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16

straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 43 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

14 straipsnis. Pakaitinių valstybės

tarnautojų priėmimas

valstybės tarnautojai priimami į pareigas

po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki šio

Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet

ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai

negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojo pareigas, iki sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu

trejų metų laikotarpiui, išskyrus, kai kiti įstatymai, tarptautinės

sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nustato galimybę karjeros valstybės

tarnautoją, į kurio pareigas priimtas pakaitinis valstybės tarnautojas, ilgesniam

laikui perkelti į kitą darbą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr.

IX-1856,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

IV

SKYRIUS

VALSTYBĖS

TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

15 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos

1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir

įstatymų;

2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei

santvarkai;

3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės

interesams;

4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas

funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;

5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose

nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti

viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba;

6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;

7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie

savo tarnybą;

8) mokytis šio Įstatymo nustatyta tvarka;

9) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su

tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės

aktai;

10) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne

tarnybinei veiklai;

11) nedalyvauti šio Įstatymo 17

straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje

veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus

kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio

Įstatymo 16(1) straipsnyje nustatyta tvarka, jei tai netrukdys valstybės

tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat savivaldybės tarybos nario

pareigų atlikimą.

pareigų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

16 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės

1) į karjerą valstybės tarnyboje

pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės

tarnautojams;

2) gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo

užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:

a)

už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose

(tarybose);

b)

už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis

komisijomis (tarybomis);

aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo

pareigybės aprašyme), kai jis yra paskiriamas rengti

teisės aktų projektus;

d)

už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu

arba tarnybos (darbo) laiku, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas

valstybės tarnautojo darbo užmokestis;

nurodytu atveju;

3) į mokymą šio Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir

savivaldybių biudžetų lėšas;

4) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;

5) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo

bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;

6) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius

valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio

vadovo ar aukštesnes pareigas;

7)

būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių

partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės

tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti

politinėje veikloje.

2.

Teisę

atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka

grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas

tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje

pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir

teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo

nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės

nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos

vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo

nustatytai kadencijai) pareigas kitoje

valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi asmenys,

kurie:

1)

dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario,

Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos

vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno,

Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar

tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą

įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą

turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai,

pareigas savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos

vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas

laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi

asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu

pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės

veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;

2) dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje,

Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos

įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių

bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje

operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio

valstybės institucijoje savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės

tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius nuo

darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos;

tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos

arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su

netinkamu pareigų vykdymu ar nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar

už tarnybinius nusižengimus;

3) dėl išvykimo kartu su

priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu (išskyrus diplomato statusą turintį

sutuoktinį) savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo

arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo

laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros

valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas

nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.

Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės

tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus

įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į

eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos

pačios kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į

pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo

pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje –

turi diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros

valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje. Šie

asmenys turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos

vadovo statusą per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos

arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo

statusą arba įstaigos vadovo statusą

pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus

sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.

Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba,

jeigu nėra galimybės, kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas toje

pačioje arba kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pareigas

einančių statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuoja atitinkamas

statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, – turi buvę statutiniai

valstybės tarnautojai, statuto arba Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta

tvarka atsistatydinę savo noru ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje

arba užsienio valstybės institucijoje, taip pat buvę statutiniai valstybės

tarnautojai, atsistatydinę savo noru iš pareigų ir išvykę kartu su

sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais

darbui užsienyje. Jei statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas

nenustato kitaip, šie asmenys turi teisę atkurti statutinio valstybės

tarnautojo statusą per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba

užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio

perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti

statutinio valstybės tarnautojo statusą pateikimo

dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio

perkėlimo laikotarpiui.

šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, turintiems teisę atkurti

įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą, nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų

aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos tos

pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės

tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės

nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje

pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

privalo būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius

reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir

jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo statusą, gali būti priimti į šias

pareigas priimančio asmens sprendimu po į šias pareigas priimančio asmens ir

asmens, priimamo į valstybės tarnautojo pareigas, pokalbio, kurio metu

patikrinami asmens gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme

nustatytas funkcijas.

atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo,

pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat

profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų

tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.

tarnautojų teisių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr.

IX-1856,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr. IX-2034,

2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1180 (2004-03-07)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

16(1)

straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą

dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos,

teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą atlyginimą

(toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų

konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti

asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo

asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo

pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse,

įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus

įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus

sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų

aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti

atlyginimo.

tarnautojui dirbti kitą darbą priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs

asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti

kitą darbą nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

tarnautojui dirbti kitą darbą galioja vienerius kalendorinius metus nuo

sprendimo priėmimo dienos. Valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas,

pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, valstybės tarnautojas

privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą.

tarnautojui dirbti kitą darbą priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu

atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas

negalėjo būti išduotas. Tokie sprendimai priimami Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

5.

Sprendimas neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo gali būti

skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

17 straipsnis. Su valstybės tarnautojo

pareigomis nesuderinama veikla

Valstybės tarnautojui neleidžiama:

1)

būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu

jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar

įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės

organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės

tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą

skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai

valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į

savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš

savivaldybės biudžeto;

2) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos,

kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis

(personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis

narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis

(artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos

giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir

vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir

seserys) ar asmuo, su valstybės

tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais

laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių

(posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp

abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar

sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos), taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats

arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės

tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą

daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3)

atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms

ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į

užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio

valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose

institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį perkeltam

valstybės tarnautojui;

4) dirbti įmonėse, įstaigose,

organizacijose, taip pat gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai sukelia

viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas

valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės

tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje,

tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai

yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės

tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą

arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar

organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai

negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo;

5) eiti

daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Seimo nario padėjėjui-sekretoriui

leidžiama eiti kito Seimo nario, priklausančio tai pačiai frakcijai,

padėjėjo-sekretoriaus, Seimo frakcijos seniūno referento arba pagal darbo

sutartį dirbančio darbuotojo pareigas, bet jo darbo dienos trukmė negali būti

ilgesnė kaip dvylika valandų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1197,

2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2004-12-13, Žin., 2004, Nr. 181-6708 (2004-12-18), nutarimo atitaisymas skelbtas:

Žin., 2011, Nr. 33

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr.

X-673,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

V SKYRIUS

VALSTYBĖS

TARNAUTOJŲ KARJERA

18 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų

perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas

į aukštesnes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros

valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės

tarnautojų pareigas

valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas karjeros valstybės tarnautojo

pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne

vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į laimėtas

pareigas pateikimo dienos perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas priėmusio

asmens sprendimu. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į įstaigos

vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje,

ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo perkelti jį į laimėtas

pareigas pateikimo įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui dienos šio

asmens sprendimu perkeliamas į laimėtas pareigas.

laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar

savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje

ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės

institucijos ar įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas,

sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės

instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje

dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar

įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne

vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo

perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos.

pareigas perkeliamas Vyriausybės tvirtinamų Lietuvos Respublikos specialiųjų

atašė nuostatų nustatyta tvarka.

karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės

tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik

tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina

valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau –

vertinimo komisija) ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus

specialius reikalavimus. Į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be

konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas

priėmusio asmens sprendimu, kai jį įvertina vertinimo komisija ir jis atitinka

tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi

teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje

pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje

pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.

valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į

kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje

vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį

klausimą suderina.

tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas

į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo

pagrindu) pareigas toje pačioje valstybės ar

savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu.

valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu

sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų

atvejus.

straipsnio 1–8 dalyse nurodytais atvejais ir

sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės

aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose

nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik

tada, kai yra kompetentingos valstybės

institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo

pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į

pareigas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai

negalinčiu eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali

būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais

atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas

negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus.

karjeros valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo

nustatytas darbo užmokestis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

19

straipsnis. Valstybės

tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių

organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose ir užsienio

valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į

specialiąsias misijas

gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių

organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės

aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą

arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,

perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos

valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens

patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta

informacija.

3.

Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių

institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas arba

statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai

perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės

institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės

tarnautojai atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.

4.

Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį perkeltas valstybės tarnautojas

kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė

sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse

įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, jeigu jis atitinka

pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių

garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės

aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

19 straipsnis. Valstybės

tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių

organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose ir užsienio

valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į

specialiąsias misijas

gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių

organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.

2.

Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių

institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas

arba statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai

perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės

institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės

tarnautojai atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.

pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas

gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos

Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse

įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, jeigu jis atitinka

pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių

garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės

aktai.

19 straipsnio redakcija nuo  2007 m. spalio 1 d.:

20 straipsnis.

Karjeros

valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų tarnybinis kaitumas

pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas

tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar

savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje.

karjeros valstybės tarnautojų pareigos, jeigu jie to prašo.

į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei jis

atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo

nustatytai kadencijai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos

pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje

ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis

atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.

5.

Karjeros valstybės tarnautojas ir įstaigos vadovas į šio straipsnio 1, 2 ir 4

dalyse nurodytas pareigas, kurių pareigybės

aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose

nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba

leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik

tada, kai yra kompetentingos valstybės

institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo

pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-673, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

21

straipsnis. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės

aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė.

vertinimo būdu jiems gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Šiuo

atveju netaikomas 22 straipsnio 12 dalyje nustatytas 10 darbo dienų pranešimo

terminas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Šio įstatymo 21 straipsnis įsigalioja

nuo 2008 m. sausio 1 d.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėta

valstybės tarnautojo vertinimo procedūra atliekama pagal vertinimo procedūros

pradžios dieną galiojusius teisės aktus.

Šio įstatymo 14 straipsnio nuostatos

taikomos asmenims, paskirtiems į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

37.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1349,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 8, 24 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 2, 3 PRIEDAIS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 5 ir 10 dalis, 7 straipsnį,

2009 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą ir nuo 2010 metų

valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, įsigalioja 2008 m. gegužės

1 d.

Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis įsigalioja 2008 m. balandžio 1

d.

2009 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas

įsigalioja 2009 m. sausio 1 d., o nuo 2010 metų valstybės tarnautojų

suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

38.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1535,

2008-05-13, Žin., 2008, Nr. 63-2376 (2008-06-03)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 5(1) IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas taikomas nustatant 2009 metų ir vėlesnių metų pareiginės algos bazinį

dydį

39.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1689,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

23 straipsnis. Darbo užmokestis

sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos.

algos. Į šią sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5

punktuose nustatyti priedai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

24 straipsnis. Pareiginė alga

yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.

*2. Pareiginės algos dydis

apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas

taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas (1 priedas).

Pareiginės algos koeficiento vienetas yra pareiginės algos bazinis dydis

(toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės

teikimu, įvertinus valstybės tarnautojams atstovaujančių profesinių sąjungų

pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį

vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame

sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas

iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali

būti mažesnis už esamą bazinį dydį. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas

atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė

alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

*Pastaba. 2 dalies nuostatos taikomos

nustatant iki 2009 metų pareiginės algos bazinį dydį.

*2. Pareiginės

algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks

koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas

(1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų

pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis,

atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant

nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio

viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką,

nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje

sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario

sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti

mažesnis už esamą bazinį dydį. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas

atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė

alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

*3. Jei nacionalinė kolektyvinė

sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., tai

ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, atsižvelgiant į šio

straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas iki Seimo

pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas

naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį.

*Pastaba. 2 ir 3 dalies nuostatos

taikomos nustatant 2009 metų ir vėlesnių metų pareiginės algos bazinį dydį.

dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip:

pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų

skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar valstybės ar savivaldybės institucijos

ar įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis

padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

5.

Valstybės tarnautojų, naudojančių tarnybos

laiką kitam darbui, dirbamam turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio

asmens leidimą šio Įstatymo 16(1) straipsnyje nustatyta

tvarka, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje

dirbtam laikui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr.

X-789,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)

Nr. X-1349,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

Nr.

X-1535,

2008-05-13, Žin., 2008, Nr. 63-2376 (2008-06-03)

25 straipsnis. Priedai

1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos

stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją;

3) už laipsnį

arba tarnybinį rangą;

4) už diplomatinį rangą;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei

metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų

pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų

pareiginės algos.

nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik

statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už

kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus

valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos

įstatymas.

priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1044,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

26 straipsnis. Priemokos

1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir

pavojingomis darbo sąlygomis;

3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų

užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos

užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu.

dalies 3 punkte nurodyta priemoka negali būti mokama ilgiau kaip vienerius

metus nuo jos paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojus. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti

šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo

nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju sprendžiama dėl valstybės tarnautojo pareigybės

aprašymo papildymo.

priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

VII SKYRIUS

VALSTYBĖS

TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

27 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas

tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė,

savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras gali skatinti

šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

1) padėka;

2) vardine dovana;

3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta

tvarka.

tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti.

valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

28 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė

Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus

traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai

ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami

materialinėn atsakomybėn.

29 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

nustatytos tarnybinės nuobaudos.

tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į

valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos

prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iš pareigų.

skiriama už šiurkštų tarnybinį

nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės

tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė

nuobauda – griežtas papeikimas.

nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų

valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės

aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo

pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

pažeidimu laikoma:

1) valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis

žmogaus orumą, ar kiti veiksmai,

tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

2) valstybės,

tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;

3) korupcinio

pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką

valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn

atsakomybėn;

4) piktnaudžiavimas

tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje

įstatymo reikalavimų pažeidimas;

5)

dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;

6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo

dienų be pateisinamos priežasties;

7)

buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam

ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo

elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos

ir įstaigos autoritetą;

8)

kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo

pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

30 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo

dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos,

buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant

tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per

du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio

įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo

užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės

tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į

pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro

Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją

apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Negalima skirti tarnybinės

nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus

atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar

kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą

kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi

būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

tarnybinę nuobaudą.

turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių,

tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo

medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu

atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas

nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo

tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio

1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

pareigas priėmęs asmuo.

skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

31 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieneri metai.

sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje

nustatytas terminas arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės

apdovanojimą.

31(1)

straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui

dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti

kitą darbą

institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu

neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama

Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi

regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio

dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo

darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens

darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį

mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.

3.

Įstaigos vadovą į pareigas priėmęs asmuo turi teisę reikalauti panaikinti

neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą ir spręsti

įstaigos vadovo atsakomybės klausimą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

32 straipsnis. Materialinės

atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka

veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą

tiesioginę materialinę žalą.

dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo

veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės

tarnautojo darbo užmokesčių.

įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru.

žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą

valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš

valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio.

Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną

mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma

pareiškus ieškinį teisme.

procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo

užmokesčio.

priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir

įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą.

Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.

6 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybės

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į:

1) karjeros;

2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo;

3) įstaigų vadovų;

4) statutinių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

7

straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos, pareiginių

algų

koeficientai

1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis

universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;

2) B lygio –

pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis

išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas

specialusis vidurinis išsilavinimas;

3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis

išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.

Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.

koeficientus priskiria valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms šis

Įstatymas (1 priedas).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-1349,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

8

straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir sąrašai

1.

Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas

ir lygius nustato šis Įstatymas (3 priedas).

2.

Neteko galios nuo 2008 m. gegužės 1 d.

3.

Valstybės tarnautojų suvienodintų

pareigybių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta

valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga. Kriterijus, kuriais

vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į

grupes, nustato šis Įstatymas (2 priedas).

nustatytus kriterijus, nutarimu tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui

atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos

Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos,

teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal

grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus

kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų

sąrašą pagal grupes.

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo

užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus

darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš

Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir

tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),

pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui

atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo –

Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose

institucijose; Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose,

Vyriausybės įstaigose, įstaigose prie ministerijų ir ministrų valdymo sritims

priskirtose valstybės įstaigose, apskričių viršininkų administracijose ir

Vyriausybės atstovų tarnybose. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš

savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir

gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos

Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus

techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių savivaldybės institucijose

ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba.

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių

darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar savivaldybės

biudžeto (išskyrus

darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš

Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir

tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus nustatymo kriterijus ir

tvarką Vyriausybės teikimu nustato Seimas.

7.

Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis

Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo

metodika.

tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina:

1) valstybės ir savivaldybių

institucijose ir įstaigose – valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai;

2 punkto redakcija iki 2010 m. sausio 1 d.:

2) Lietuvos

Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos

apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų

– šių teismų pirmininkai;

2 punkto redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.:

2)

teismuose – atitinkamo teismo kancleris;

3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;

4) apskričių

viršininkų, jų pavaduotojų, Vyriausybės atstovų, Vyriausybės įgaliotinių ir jų

pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;

5) savivaldybės

administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus –

savivaldybės taryba;

6)

valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priėmęs asmuo arba

juos į pareigas paskyrusios kolegialios institucijos vadovas.

9.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių

sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos

valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše arba nustatytos pagal kitus

įstatymus. Tuo atveju, kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus

įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės

tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme

valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą.

valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas, vadovaujantis šio

straipsnio 7 dalyje nurodyta metodika atitinkamai keičiama valstybės tarnautojo

pareigybės kategorija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. X-1349,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

Nr. X-1689,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)

III SKYRIUS

PRIĖMIMAS Į

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS

9

straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai

atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) mokėti lietuvių kalbą;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65

metų;

4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti

būtiną išsilavinimą.

politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.

asmuo:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas

kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės

tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos

padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra

atėmęs teismas;

3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės

ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar

savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų

susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;

5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos

organizacijos narys;

6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus,

negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo

atleidimo iš pareigų dienos.

asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus

reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą

dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūra teisės aktų

nustatyta tvarka patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjusiu konkursą,

priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas arba iki asmens priėmimo į valstybės

tarnautojo pareigas, į kurias šio Įstatymo nustatyta tvarka priimama be

konkurso. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus

kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti

išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su

įslaptinta informacija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1426,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)

Nr. IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

33 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų regreso (atgręžtinio

reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją

įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta

tvarka.

tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija

ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės

tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip

9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas

iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų

valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

3.

Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo

solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą,

padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos

Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą

atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo

posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti

apie tokį sprendimą, įteikė institucijos vadovui rašytinį pareiškimą.

Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario

atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės

žalos atlyginimo. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.

34 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

1.

Valstybės tarnautojui, kuris pasirodė tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigęs

nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, valstybės

tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į

pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas,

savivaldybės meras tą dieną gali neleisti dirbti ir sustabdyti darbo užmokesčio

mokėjimą. Kitais atvejais nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o

kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, –

Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras gali tik įstatymų

nustatytais pagrindais.

valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, –

Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras nušalina valstybės tarnautoją nuo

pareigų ir sustabdo jam darbo užmokesčio mokėjimą, remdamiesi pagal įstatymus

turinčių teisę nušalinti pareigūnų arba valstybės ar savivaldybės institucijos

ar įstaigos rašytiniu reikalavimu. Šiame reikalavime turi būti nurodyta, kokiam

laikui valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys ir

teisinis pagrindas.

3.

Nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į

žemesnes pareigas, jei tai neprieštarauja nušalinimo tikslui.

4.

Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į ankstesnes

pareigas, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų.

į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima

Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero

arba įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, arba pareigūnų

reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad

jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

VIII SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS

35 straipsnis. Valstybės tarnautojų atostogos

nustatytų rūšių ir trukmės kasmetines atostogas.

nustatytas atostogas. Valstybės tarnautojai taip pat turi teisę į Darbo kodekso

nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui

prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr.

X-673, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

36 straipsnis. Kasmetinės atostogos

kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui,

vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės

tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju,

suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos.

kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos

stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau

bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės

dienos.

kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės

ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

37 straipsnis. Nemokamos atostogos

aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į

pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.

Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų

nustatyta tvarka.

38

straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulinti

tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės

ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio

asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos

kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos

pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.

2.

Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis valstybės tarnautojas

gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

39

straipsnis. Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas

valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas

pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto

perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,

konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl

perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės

tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę

instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų

persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo

vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta

tvarka.

straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą

perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje,

moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas

valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19

straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės

institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas.

Persikėlimo išlaidos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

38 straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulinti

ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu

gali

būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti.

Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau

jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.

atostogomis karjeros valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per

penkerius metus.

39

straipsnis. Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas

valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas

pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto

perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,

konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl

perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės

tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę

instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų

persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis

mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą

perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje,

moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas

valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19

straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės

institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas.

Persikėlimo išlaidos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

39 straipsnis. Atostogos dėl

valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas

valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas

pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto

perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,

konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl

perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės

tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę

instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų

persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo

vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta

tvarka.

straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą)

nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, moka

valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas valstybės

tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19 straipsnio

1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar

įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidos

mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

40 straipsnis. Valstybinis

socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos

draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu Valstybinio socialinio draudimo ir

kitų atskiras valstybinio socialinio draudimo rūšis reglamentuojančių įstatymų

ir Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei sąlygomis.

socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymą.

3.

(Neteko galios nuo 2006 m. sausio 12 d.)

4.

(Neteko galios nuo 2006 m. sausio 12 d.)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2536,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

41 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose, 2 dalyje nurodytais

pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš

pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė

išmoka. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu

(baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas

priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai)

atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui

vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama

praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos

išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas, išeitinė išmoka

mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas

dienos.

Pastaba. 41

straipsnio 1 punkto nuostatos taikomos asmenims, paskirtiems į politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas po įstatymo Nr. X-1175 įsigaliojimo

dienos.

valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio

darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės

tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą

(į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip

pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20

straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43

straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki

pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas):

1) iki penkerių metų – 2 mėnesių;

2) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;

3) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;

4) daugiau kaip dvidešimt metų – 6 mėnesių.

valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė

sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar

Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės

nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga.

praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį

lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės

tarnautojo pareigas. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas ne pirmą mėnesio dieną,

išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės

tarnautojo pareigas dienos.

Įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal 18

straipsnio 2 dalį ar 20 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės

instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš

pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą

išeitinę išmoką.

Pastaba. 41

straipsnio 5 punkto nuostatos taikomos asmenims, paskirtiems į politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas po įstatymo Nr. X-1175 įsigaliojimo

dienos.

dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, valstybės

tarnautojo prašymu vietoj šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte

nustatytos priemokos mokėjimo kompensuojama

suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant

prie kasmetinių atostogų.

Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su

jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės

tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su

valstybės tarnautojais, išlaikyti.

nustatyto dydžio kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos

reikmėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

42 straipsnis. Tarnybos stažas

valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo

pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4

punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie

nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas

nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių

institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas

valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos

(darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir

savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip

pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų,

atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, perkėlimo į pareigas

tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio

valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos ar

tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje

laikotarpiai, mokymosi atostogos ir pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius

suteiktų atostogų laikas bei ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant

į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų

kasmetinių papildomų atostogų trukmė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747, 2003-10-07,

Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr.

X-673,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

43 straipsnis. Kitos garantijos

1.

Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas

to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei

tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos

pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas

pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie

pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius

iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar

savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui,

auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą

senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės

panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

2.

Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui

(išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš

pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos

Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos

karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į šias

pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės

tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus

specialiuosius reikalavimus.

(išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai, taip pat

įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės

panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta

tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus

įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos,

jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės

tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme

nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmenys,

siekiantys būti priimti į įstaigos vadovo pareigas, gali būti priimti į šias

pareigas į valstybės tarnautojo pareigas priimančio asmens sprendimu. Jeigu

nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti

įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš

pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės

kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo

būti priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka

bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam

asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojas

laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu

atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su

tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo

žūties (mirties) priežastimi, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme

nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės

tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės

pažeidimą, taip pat jei valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo

apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba

jei valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba.

Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba

mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės

nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba

mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą

išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės

tarnautojo, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su

tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą

tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio

dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo

(išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus

valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams

(įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams),

besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų,

profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks

24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams) , vyresniems kaip 18 metų, jei jie

pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų,

žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui),

motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo gauto vidutinio darbo

užmokesčio dydžio pašalpa. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines

pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu,

valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama 1 mėnesio jo gauto vidutinio darbo

užmokesčio dydžio pašalpa. Šios pašalpos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų

nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.

garantuojama einamos pareigos ir nustatytas

darbo užmokestis:

1) kai valstybės tarnautojai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo

sprendimu yra pasiųsti į šio Įstatymo nustatytą mokymą (išskyrus šio

Įstatymo 43 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį);

2) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į

tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu

kelionėje išbūtą laiką;

3) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar

šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros)

funkcijas atliekančias institucijas;

4) kai valstybės tarnautojai pagal šaukimą yra

išvykę į naujokų šaukimo komisiją;

5) kai valstybės tarnautojai yra pašaukti į

pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybinių užduočių pagal Karo prievolės įstatymą.

Kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą arba

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;

6) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių),

brolių, seserų, senelių ir vaikaičių), sutuoktinio tėvų, vaikų (įvaikių),

brolių ir seserų mirties atveju – iki 3 darbo dienų;

7) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie

teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;

8) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio

vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki

vienos darbo dienos;

9) kai valstybės tarnautojai pagal šio Įstatymo

19 straipsnio 2 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse

institucijose ar užsienio valstybių institucijose. Nustatytas darbo užmokestis

valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija,

įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas.

tarnautojui, kuris jo sutikimu siunčiamas į šio Įstatymo nustatytą mokymą

ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, garantuojamos einamos

pareigos ir:

1) visas

nustatytas darbo užmokestis už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų;

2) ne mažiau

kaip 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio už laikotarpį, viršijantį 30

kalendorinių dienų. Tiksli valstybės tarnautojui mokamo darbo užmokesčio dalis

nustatoma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės

tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos tos pačios kategorijos pareigos

toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

pradinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos arba alternatyviosios krašto

apsaugos tarnybos atlikimo, atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir

gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, dėl

laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio Įstatymo 18 straipsnį, dėl dalyvavimo

Europos Sąjungos ar tarptautinės

organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės

institucijoje ar dėl dalyvavimo tarptautinėje

operacijoje, teisės aktų nustatyta tvarka sudarius civilinės krašto

apsaugos tarnybos sutartį, negali eiti

pareigų.

tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už mokymosi ir komandiruotės

išlaidas.

10.

Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai,

valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės

tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą

tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją

atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos

pratęsimo dienos. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos

laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas

negali viršyti penkerių metų.

ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo,

gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pašalpą skiria valstybės

tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar

savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš

valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos

vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.

straipsnio 2 dalimi papildžius valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą pagal

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką nustatoma

aukštesnė šios pareigybės kategorija, valstybės tarnautojo sutikimu jis

toliau eina šias pareigas.

ar įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų

atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka valstybės

tarnautoją į užsienio komandiruotę siunčianti valstybės ar savivaldybės

institucija ar įstaiga iš savo biudžeto lėšų.

galios nuo 2006-06-28]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr. IX-2351,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

Nr. IX-2502,

2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5940 (2004-11-09)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr.

X-673,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

IX SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ

44 straipsnis. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų

1) atsistatydina savo noru;

2)

savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės

tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti

tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas arba apskrities viršininkas, jo

pavaduotojas ar Vyriausybės atstovas pradeda eiti savivaldybės tarybos nario

pareigas;

3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

4) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo

įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;

5) įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos vadovo

kadencija;

6)

pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės

tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas,

arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į

pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos

įgaliojimai;

7)

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio

(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas

jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės

institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;

8) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis

pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius

duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;

9) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;

10) pagal vertinimo komisijos siūlymą

priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;

11) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės

karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu

2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;

12) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas

ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į

pareigas buvo pažeisti šio Įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma

pašalinti;

13) teisės aktų

nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo valstybės

tarnautojas negali

eiti pareigų;

14) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka

specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

15) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas

iš pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus

šiurkščius pažeidimus;

16) įsiteisėja teismo nuosprendis,

kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą

veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio

nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;

17) karjeros valstybės tarnautojas, įvertintinus jo

tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros

valstybės tarnautojo pareigas.

18) paskirta

tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus

šio straipsnio 1 dalies 15 punkte.

nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140

dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali

būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį

valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos

nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba

epidemijų nušalintiems nuo darbo.

tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės

politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės

institucijos pirmajame posėdyje.

tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį

ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas

priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau.

Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę

ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to jis gali

atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu.

laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1

dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14 ir 16 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus.

tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš

pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar

savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12 ir 15 punktuose, 2

dalyje nurodytais pagrindais.

nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1284,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)

Nr.

IX-1426,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

Nr.

IX-1856,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

Nr.

IX-1926,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

Nr.

IX-2286,

2004-06-17, Žin., 2004, Nr. 104-3827 (2004-07-03)

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

X SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS

45 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys

1) įvadinis mokymas – priimtų į karjeros valstybės

tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių

formavimas. Pradėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš

tai nėra išklausę įvadinio mokymo programų, per metus nuo priėmimo į pareigas

dienos privalo jas išklausyti;

2) kvalifikacijos tobulinimas – tęstinės studijos,

specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo

įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar

savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant

pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką. Valstybės

tarnautojai, pradėję eiti 18–20 kategorijų pareigas bei žemesnės kategorijos

įstaigų vadovų pareigas, per dvejus metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos

privalo išklausyti patvirtintas 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų ar

žemesnės kategorijos įstaigų vadovų mokymo programas.

vidaus reikalų ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus.

Kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą

ir personalo vadybos srityse, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo

programas rengia ir pagal parengtas programas valstybės tarnautojus moko

Lietuvos viešojo administravimo institutas. Kitas mokymo programas rengia ir

pagal jas valstybės tarnautojus moko vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka

patvirtintos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.

3.

Valstybės tarnautojai gali būti siunčiami tobulinti kvalifikaciją kitose

valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose bei į tarptautines

institucijas ar užsienio valstybių institucijas abipusiu susitarimu.

4.

Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar

savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar

užsienio valstybių institucijose tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

46 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo finansavimas

valstybės tarnautojų mokymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos

lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5

procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų.

finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, su valstybės tarnautoju

turi būti sudaroma sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje

turi būti numatyta, kad lėšas valstybės tarnautojas grąžina, jeigu jis:

1) savo noru atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų

anksčiau negu po vienerių metų nuo mokymo pabaigos;

2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų.

kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo, privalo per 6

mėnesius nuo atleidimo dienos grąžinti valstybės ar savivaldybės institucijai

ar įstaigai su jo mokymu susijusias valstybės ar savivaldybės institucijos

ar įstaigos išlaidas. Jeigu asmuo su jo mokymu susijusių išlaidų negrąžina,

valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privalo kreiptis

į teismą dėl šių lėšų išieškojimo.

valstybės tarnautojų mokymas gali būti finansuojamas iš šio straipsnio 1 dalyje

nenurodytų lėšų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

47 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimas

valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų

mokymo grupes numato Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų mokymo strategija.

institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės

tarnautojus į pareigas priimantys asmenys.

nustato vidaus reikalų ministras.

XI

SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS

48 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas

1) Vyriausybė;

2) vidaus reikalų ministras.

1) įgyvendina valstybės tarnybos politiką;

2) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.

1) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų

projektus;

2) koordinuoja šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės

aktų įgyvendinimo kontrolę;

3) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.

48(1) straipsnis. Personalo valdymas valstybės ir savivaldybių

institucijose ir įstaigose

personalą valdo šių institucijų ir įstaigų vadovai arba įstatymų nustatytais

atvejais valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovų įgalioti

asmenys.

vadovams valdyti personalą padeda valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų struktūriniai padaliniai arba valstybės tarnautojai, atliekantys

personalo administravimo funkcijas (toliau – personalo administravimo

tarnyba).

nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

49 straipsnis. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga1. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga yra įstaiga prie ministerijos.2. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:1) kontroliuoja šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;2) tvarko valstybės tarnautojų registrą ir valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą;3) rengia su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;4) užtikrina vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros planavimo sistemą;

5) tvirtina valstybės tarnautojų mokymo programas ir vykdo jų

įgyvendinimo kokybės priežiūrą;

6) vertina juridinius asmenis, siekiančius mokyti valstybės tarnautojus, ir teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tvirtinimo;7) koordinuoja valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą;

8) nagrinėja su

valstybės tarnautojų statusu susijusius skundus;

9) teikia valstybės

ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rekomendacijas dėl šio Įstatymo ir

su juo susijusių teisės aktų taikymo;

10) rengia ir valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikia informaciją apie valstybės tarnybą;11) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.3. Atlikdama pavestas funkcijas, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:1) nustačiusi, kad pažeisti šis Įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, valstybės institucijoms ir įstaigoms turi teisę raštu teikti privalomus vykdyti nurodymus dėl šio pažeidimo pašalinimo, o jeigu šios institucijos ar įstaigos pažeidimo nepašalina per jos nustatytą laiką, praneša apie tai aukštesnės pagal pavaldumą valstybės institucijos ar įstaigos vadovui;

2) nustačiusi,

kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pažeidė šį Įstatymą ir su juo

susijusius teisės aktus, informaciją apie tai teikia atitinkamos savivaldybės

administracinę priežiūrą atliekančiam Vyriausybės atstovui ir atitinkamai

savivaldybės institucijai ar įstaigai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

50

straipsnis. Valstybės tarnautojų registras

1.

Valstybės tarnautojų registras yra valstybės registras. Jis steigiamas ir

tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie:

1)

valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigas ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš

valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigas;

2)

valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;

3)

darbuotojus, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose ir

įstaigose pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo

užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų,

bei jų darbo užmokestį;

4)

(neteko galios nuo 2006 m. sausio 12 d.);

5)

asmenis, kuriems teismas yra atėmęs teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas.

aktų nustatyta tvarka tvarko duomenis Valstybės tarnautojų registre.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-464, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

50(1) straipsnis. Valstybės tarnybos

valdymo informacinė sistema

savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo valdymo sprendimams priimti,

kitoms šiame Įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms

funkcijoms įgyvendinti.

tarnybos valdymo informacinės sistemos nuostatai tvirtinami Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

51

straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas

1.

Valstybės tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui

išduoda jį į pareigas priėmęs asmuo.

2.

Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami remiantis valstybės tarnautojų

registro duomenimis.

3.

Valstybės tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

valstybės

tarnybos įstatymo

1

priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

Baziniais

dydžiais

Pareigybių

kategorijos

Pareiginių

algų koeficientai

1

3,0

2

3,2

3

3,4

4

3,6

5

3,8

6

4,0

7

4,2

8

4,4

9

4,6

10

4,8

11

5,2

12

5,7

13

6,3

14

7,0

15

7,8

16

8,7

17

9,7

18

10,8

19

11,9

20

13,0

Priedėlio

pakeitimai:

Nr.

X-789,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)

Nr. X-1175,

2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)

Nr. X-1349,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

---

Įstatymas papildomas 2 priedu nuo 2008 m. gegužės 1 d.:

Nr. X-1349,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

Lietuvos

Respublikos

valstybės

tarnybos įstatymo

2 priedas

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes

kriterijai

Eil. Nr.

Seimą,

Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas

aptarnaujančios įstaigos

Seimui ir

(ar) Respublikos Prezidentui

atskaitingos institucijos

Teismai ir

pro-kuratūra

Kitos

valstybės institucijos ir įstaigos

Savi-valdybių

institucijos ir įstaigos

Balai

1.

Valstybės

ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis:

1.1.

Seimo

aptarnavimo funkcijų vykdymas

arba

pagalba

vykdant Respublikos Prezidento funkcijas

arba

teismų

savivaldos institucijų aptarnavimas

arba

pagalba

vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas

valstybinio

audito funkcijų vykdymas

arba

dalyvavimas

formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos

įgyvendinimas

–

valstybės

politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse

−

100

1.2.

−

skundų

nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių

gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai

arba

dalyvavimas

formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos

įgyvendinimas

−

dalyvavimas

formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos

įgyvendinimas

arba

valstybės

politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

arba

Europos

Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas

−

80

1.3.

−

dalyvavimas

formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

arba

valstybės

politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas

−

dalyvavimas

formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

arba

valstybės

politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje

arba

neteisminės

ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas

arba

savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas

–

60

1.4.

−

valstybės

politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

−

valstybės

politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

−

40

1.5.

−

valstybės

politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas

−

valstybės

politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas

–

20

2.

Valstybės

ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo

ribos:

2.1.

−

visa

Lietuvos teritorija

visa

Lietuvos teritorija

visa

Lietuvos teritorija

100

2.2.

−

teritorija,

kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

apygarda

teritorija,

kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

teritorija,

kurioje yra daugiau kaip

500

000 gyventojų

80

2.3.

−

teritorija,

kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

apylinkė

teritorija,

kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

teritorija,

kurioje yra nuo 100 000 iki

500 000 gyventojų

60

2.4.

−

teritorija,

kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

−

teritorija,

kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

teritorija,

kurioje yra nuo 50 000 iki

100

000 gyventojų

40

2.5.

−

teritorija,

kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų,

arba

viena įstaigų sistema

−

teritorija,

kurioje yra mažiau kaip

50 000 gyventojų,

arba

viena įstaigų sistema

teritorija,

kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų

20

3.

Valstybės

ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir

nepavaldžiais subjektais:

3.1.

−

−

−

vertikalusis

vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3

pakopų pavaldžių subjektų sistemai,

arba

funkcinis

vadovavimas keliose valdymo srityse

−

100

3.2.

−

−

−

vertikalusis

vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų

pavaldžių subjektų sistemai

–

80

3.3.

−

−

−

vertikalusis

vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos

pavaldžių subjektų sistemai,

arba

funkcinis

vadovavimas vienoje valdymo srityje

−

60

3.4.

−

−

−

dalinis

funkcinis vadovavimas

−

40

3.5.

−

−

−

valstybės

institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų

–

20

4.

Valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų grupe

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100

balų

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200

balų;

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180

balų;

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160

balų;

IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta 140

balų;

V grupė, jeigu įstaiga įvertinta 120

arba mažiau balų (120>=x)

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100

balų;

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80

balų;

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60

balų

I

grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x>=260);

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo

200 iki 260 balų (260>x>=200);

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo

150 iki 200 balų (200>x>=150);

IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo

100 iki 150 balų (150>x>=100);

V grupė, jeigu įstaiga įvertinta

mažiau negu 100 balų (100>x)

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo

60 iki 80 balų;

IV

grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų

–

Šiame

priede vartojamų formuluočių reikšmės

1.

Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir

įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų

(įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų),

nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo

administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose

valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei.

2.

Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir

įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas,

reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės

aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse.

3.

Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės

institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų

projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas,

susijusias su sprendimų projektų rengimu:

1)

siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo)

teikimas;

2)

sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);

3)

kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;

4)

išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas;

5)

tikslinių analizių atlikimas apibendrinant gautus rezultatus.

4.

Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip

specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų

linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su

aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą

davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio

aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų

organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo

funkcijų atlikimas).

5.

Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų

veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės

institucijoms ar įstaigoms).

6.

Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla,

vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam

tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų

veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą).

7.

Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų

veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų)

atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų –

nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę

pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą).

8.

Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės

institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.

---

Įstatymas papildomas 3 priedu nuo 2008 m. gegužės 1 d.:

Nr. X-1349,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)

Lietuvos

Respublikos

valstybės

tarnybos įstatymo

3 priedas

VALSTYBĖS

TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS

I. 2008 METŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ

SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Valstybės

tarnautojų pareigybių pavadinimai

Pareigybės

lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

grupes

politinio

(asmeninio) pasitikėjimo

įstaigų

vadovų ir karjeros

statutinių,

reglamentuojamų:

I

II

III

IV

V

Diplomatinės

tarnybos įstatymo

įstatymu

patvirtintų statutų

1.

Respublikos

Prezidento vyriausiasis patarėjas,

apskrities

viršininkas,

Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas,

viceministras, savivaldybės administracijos direktorius

direktorius

(taikoma įstaigos vadovui),

ministerijos valstybės sekretorius

ministerijos

valstybės sekretorius

direktorius,

viršininkas,

vadas

(taikoma

įstaigos vadovui)

A

19–20

A

18–19

A

17–18

A 14–17

A 13–16

2.

Respublikos

Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,

Respublikos Prezidento patarėjas,

Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,

Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,

Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas,

Ministro Pirmininko patarėjas,

apskrities viršininko pavaduotojas,

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

direktoriaus

pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),

apskrities sekretorius,

ministerijos sekretorius,

Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,

teismo kancleris,

prokuratūros kancleris

ambasadorius,

ministerijos

sekretorius

direktoriaus pavaduotojas,

viršininko pavaduotojas,

vado pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo

pavaduotojui),

štabo viršininkas

A

18–19

A

17–18

A 16–17

A 13–16

A

12–15

3.

Seimo

Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,

Seimo Pirmininko patarėjas,

ministro patarėjas, Vyriausybės įgaliotinis,

mero patarėjas

departamento

direktorius,

komisijos ar tarybos administracijos

direktorius,

gynybos

patarėjas,

vyriausiasis patarėjas,

teismo pirmininko patarėjas

ambasadorius

ypatingiems pavedimams,

generalinis inspektorius,

įgaliotasis ministras,

laikinasis reikalų patikėtinis,

departamento

direktorius,

generalinis

konsulas

valdybos viršininkas,

eskadrilės vadas,

dalinio vadas,

patarėjas,

departamento viršininkas,

štabo viršininko pavaduotojas

A

17–18

A 16–17

A 15–16

A

12–15

A

11–14

4.

Seimo

Pirmininko pavaduotojo patarėjas,

opozicijos lyderio patarėjas,

Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas

departamento

direktoriaus pavaduotojas,

komisijos ar tarybos sekretoriato vadovas, Seimo

posėdžių sekretoriato vedėjas,

skyriaus vedėjas (taikoma

struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo

kanceliarijos biuro vedėjas,

vyresnysis patarėjas,

Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, gynybos patarėjo

pavaduotojas,

teismo skyriaus pirmininko patarėjas

ministras

patarėjas,

departamento

direktoriaus pavaduotojas,

skyriaus

vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame

padalinyje)

departamento

viršininko pavaduotojas,

valdybos

viršininko pavaduotojas,

eskadrilės

vado pavaduotojas,

dalinio

vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas

(taikoma

struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

komisariato

viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),

biuro

viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

posto viršininkas

A 15–17

A 14–16

A

13–15

A

11–14

A

10–13

5.

Respublikos

Prezidento atstovas spaudai,

Seimo Pirmininko atstovas spaudai,

Ministro Pirmininko atstovas spaudai,

savivaldybės tarybos sekretorius

skyriaus

vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

skyriaus vedėjo pavaduotojas

(taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

patarėjas,

seniūnas (savivaldy-bėje),

teismo pirmininko padėjėjas,

teisėjo padėjėjas,

vyriausiojo prokuroro padėjėjas

patarėjas,

departamento patarėjas,

skyriaus

vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

skyriaus

vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje)

skyriaus

viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

tarnybos

viršininkas,

komandos

viršininkas,

centro

viršininkas,

rinktinės

vadas,

laivo

vadas,

orlaivio

vadas,

specialios

paskirties būrio vadas,

užkardos

vadas,

skyriaus

viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

komisariato

viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),

biuro

viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

posto

viršininko pavaduotojas

A 13–16

A

12–15

A

11–14

A

9–13

A

8–12

6.

seniūnas

(savivaldybėje)

B

9–13

B

8–12

7.

Respublikos

Prezidento patarėjo pavaduotojas,

Respublikos Prezidento konsultantas,

Seimo Pirmininko padėjėjas,

ministro atstovas spaudai

poskyrio

vedėjas,

skyriaus vedėjo pavaduotojas

(taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

specialusis atašė,

seniūno pavaduotojas (savivaldy-bėje),

vyriausiasis valstybinis auditorius,

teismo

konsultantas

konsulas,

pirmasis sekretorius,

skyriaus patarėjas,

skyriaus

vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame

struktūriniame padalinyje)

poskyrio

viršininkas,

posto

pamainos viršininkas,

kuopos

vadas,

skyriaus

viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

tarnybos

viršininko pavaduotojas,

komandos

viršininko pavaduotojas,

centro

viršininko pavaduotojas,

rinktinės

vado pavaduotojas,

laivo

vado pavaduotojas,

specialios

paskirties būrio vado pavaduotojas,

užkardos

vado pavaduotojas,

specialusis

atašė,

vyriausiasis

tyrėjas,

vyriausiasis

lakūnas

A

11–15

A

10–14

A

9–13

A

7–12

A

6–11

8.

Respublikos Prezidento referentas,

Ministro Pirmininko padėjėjas,

mero padėjėjas

vyriausiasis

specialistas,

specialiojo atašė pavaduotojas,

vyresnysis valstybinis auditorius,

prokuroro

padėjėjas

antrasis

sekretorius,

vicekonsulas

nuovados

viršininkas,

kuopos

vado pavaduotojas,

poskyrio viršininko pavaduotojas,

vyriausiasis specialistas,

vyriausiasis

inspektorius,

vyriausiasis

budėtojas,

vyresnysis lakūnas

A

10–14

A

9–13

A

8–12

A

6–11

A

5–10

9.

seniūno

pavaduotojas (savivaldybėje)

direktoriaus

budintysis padėjėjas

B 10–14

B 9–13

B

8–12

B

6–11

B

5–10

10.

direktoriaus

budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,

būrio

viršininkas

B

9–13

B

8–12

B

7–11

B

5–10

B

4–9

11.

Respublikos

Prezidento patarėjo padėjėjas,

Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas,

Seimo frakcijos referentas,

ministro padėjėjas,

Seimo nario padėjėjas-sekretorius

vyresnysis

specialistas,

kanceliarijos padėjėjas,

valstybinis auditorius

trečiasis

sekretorius

būrio

vadas,

lakūnas,

vyresnysis specialistas,

vyresnysis

inspektorius,

vyresnysis tyrėjas

A

8–12

A

7–11

A

6–10

A

5–9

A

4–8

12.

Seimo nario

padėjėjas-sekretorius,

mero padėjėjas

vyresnysis specialistas,

prokuroro padėjėjas

būrio vadas,

vyresnysis specialistas,

vyresnysis inspektorius

B 6–11

B 5–10

B 5–9

B 4–8

B 3–8

13.

specialistas,

teismo posėdžių sekretorius,

teismo administracijos sekretorius,

valstybinio auditoriaus padėjėjas

atašė

specialistas,

inspektorius,

tyrėjas

A

5–10

A

4–9

A

4–8

A

3–7

A

3–7

14.

specialistas

specialistas,

inspektorius,

tyrėjas,

būrininkas,

pamainos vadas,

sargybos viršininkas,

vyresnysis budėtojas,

vyresnysis

dispečeris,

vyresnysis

instruktorius

B

4–9

B

3–8

B

2–7

B

2–6

B

2–6

15.

teismo posėdžių sekretorius

jaunesnysis inspektorius,

jaunesnysis specialistas,

budėtojas,

punkto pamainos viršininkas,

instruktorius

B 3–8

B 3–7

B 2–7

B 2–5

B 2–5

16.

jaunesnysis

specialistas,

dispečeris,

grandies

vadas,

jaunesnysis

budėtojas,

korpuso

vyresnysis,

kuopininkas,

prižiūrėtojų

budinčiosios pamainos vyresnysis,

komendantas,

skyrininkas,

viršila,

sargybos

viršininko padėjėjas,

vyriausiasis

patrulis,

vyriausiasis postinis,

vyriausiasis kovotojas,

vyriausiasis

ugniagesys gelbėtojas

C

2–7

C

2–6

C

2–5

C

2–5

C

2–4

17.

priešgaisrinio

posto viršininkas,

vyresnysis

pasienietis,

vyresnysis patrulis,

vyresnysis postinis,

vyresnysis kovotojas,

vyresnysis prižiūrėtojas,

vyresnysis kontrolierius,

vyresnysis

šaulys,

vyresnysis

ugniagesys gelbėtojas

C

2–6

C

2–5

C

2–4

C

2–4

C

2–3

18.

kovotojas,

pasienietis,

patrulis,

postinis,

prižiūrėtojas,

sargybinis,

šaulys,

ugniagesys gelbėtojas

C

1–5

C

1–4

C

1–4

C

1–4

C

1–3

Pastaba.

2009 metų suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

II. 2009 METŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ

SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Valstybės

tarnautojų pareigybių pavadinimai

Pareigybės

lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

grupes

politinio

(asmeninio) pasitikėjimo

įstaigų

vadovų ir karjeros

statutinių,

reglamentuojamų:

I

II

III

IV

V

Diplomatinės

tarnybos įstatymo

įstatymu

patvirtintų statutų

1.

Respublikos

Prezidento vyriausiasis patarėjas,

apskrities

viršininkas,

Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas, viceministras,

savivaldybės administracijos direktorius

direktorius

(taikoma įstaigos vadovui),

ministerijos valstybės sekretorius

ministerijos

valstybės sekretorius

direktorius,

viršininkas,

vadas

(taikoma

įstaigos vadovui)

A

19–20

A

18–19

A

17–18

A 15–17

A 14–16

2.

Respublikos

Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,

Respublikos Prezidento patarėjas,

Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,

Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,

Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas,

Ministro Pirmininko patarėjas,

apskrities viršininko pavaduotojas,

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

direktoriaus

pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduoto-jui), apskrities sekretorius,

ministerijos sekretorius,

Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,

teismo kancleris,

prokuratūros kancleris

ambasadorius,

ministerijos

sekretorius

direktoriaus pavaduotojas,

viršininko pavaduotojas,

vado pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo

pavaduotojui),

štabo viršininkas

A

18–19

A

17–18

A 16–17

A 14–16

A

13–15

3.

Seimo

Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,

Seimo Pirmininko patarėjas,

ministro patarėjas,

mero patarėjas,

Vyriausybės įgaliotinis

departamento

direktorius,

komisijos ar tarybos administracijos

direktorius,

gynybos

patarėjas,

vyriausiasis patarėjas,

teismo pirmininko patarėjas

ambasadorius

ypatingiems pavedimams,

generalinis inspektorius,

įgaliotasis ministras,

laikinasis reikalų patikėtinis,

departamento

direktorius,

generalinis

konsulas

valdybos viršininkas,

eskadrilės vadas,

dalinio vadas,

patarėjas,

departamento viršininkas,

štabo viršininko pavaduotojas

A

17–18

A 16–17

A 15–16

A

13–15

A

12–14

4.

Seimo

Pirmininko pavaduotojo patarėjas,

opozicijos lyderio patarėjas,

Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas

departamento

direktoriaus pavaduotojas,

komisijos ar tarybos sekretoriato vadovas, Seimo

posėdžių sekretoriato vedėjas,

skyriaus vedėjas (taikoma

struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame

padalinyje), Seimo komiteto biuro vedėjas,

vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje,

gynybos patarėjo pavaduotojas,

teismo skyriaus pirmininko patarėjas

ministras

patarėjas,

departamento

direktoriaus pavaduotojas,

skyriaus

vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame

padalinyje)

departamento viršininko pavaduotojas,

valdybos

viršininko pavaduotojas,

eskadrilės

vado pavaduotojas,

dalinio

vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas

(taikoma

struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

komisariato

viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),

biuro

viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

posto

viršininkas

A 15–17

A 14–16

A

13–15

A

12–14

A

11–13

5.

Respublikos

Prezidento atstovas spaudai,

Seimo Pirmininko atstovas spaudai,

Ministro Pirmininko atstovas spaudai,

savivaldybės tarybos sekretorius

skyriaus

vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

skyriaus vedėjo pavaduotojas

(taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

patarėjas,

seniūnas (savivaldy-bėje),

teismo pirmininko padėjėjas,

teisėjo padėjėjas,

vyriausiojo prokuroro padėjėjas

patarėjas,

departamento patarėjas,

skyriaus

vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

skyriaus

vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje)

skyriaus

viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

tarnybos

viršininkas,

komandos

viršininkas,

centro

viršininkas,

rinktinės

vadas,

laivo

vadas,

orlaivio

vadas,

specialios

paskirties būrio vadas,

užkardos

vadas,

skyriaus

viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

komisariato

viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),

biuro

viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

posto

viršininko pavaduotojas

A 14–16

A

13–15

A

12–14

A

11–13

A

10–12

6.

seniūnas

(savivaldybėje)

B

11–13

B

10–12

7.

Respublikos

Prezidento patarėjo pavaduotojas,

Respublikos Prezidento konsultantas,

Seimo Pirmininko padėjėjas,

ministro atstovas spaudai

poskyrio

vedėjas,

skyriaus vedėjo pavaduotojas

(taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

specialusis atašė,

seniūno pavaduotojas (savivaldy-bėje),

vyriausiasis valstybinis auditorius,

teismo konsultantas

konsulas,

pirmasis sekretorius,

skyriaus patarėjas,

skyriaus

vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame

struktūriniame padalinyje)

poskyrio

viršininkas,

posto

pamainos viršininkas,

kuopos

vadas,

skyriaus

viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

tarnybos

viršininko pavaduotojas,

komandos

viršininko pavaduotojas,

centro

viršininko pavaduotojas,

rinktinės

vado pavaduotojas,

laivo

vado pavaduotojas,

specialios

paskirties būrio vado pavaduotojas,

užkardos

vado pavaduotojas,

specialusis

atašė,

vyriausiasis

tyrėjas,

vyriausiasis

lakūnas

A

13–15

A

12–14

A

11–13

A

10–12

A

9–11

8.

Respublikos Prezidento referentas,

Ministro Pirmininko padėjėjas,

mero padėjėjas

vyriausiasis

specialistas,

specialiojo atašė pavaduotojas,

vyresnysis valstybinis auditorius,

prokuroro

padėjėjas

antrasis

sekretorius,

vicekonsulas

nuovados

viršininkas,

kuopos

vado pavaduotojas,

poskyrio viršininko pavaduotojas,

vyriausiasis specialistas,

vyriausiasis

inspektorius,

vyriausiasis

budėtojas,

vyresnysis lakūnas

A

12–14

A

11–13

A

10–12

A

9–11

A

8–10

9.

seniūno

pavaduotojas (savivaldybėje)

direktoriaus

budintysis padėjėjas

B

12–14

B

11–13

B

10–12

B

9–11

B

8–10

10.

direktoriaus

budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,

būrio

viršininkas

B

11–13

B

10–12

B

9–11

B

8–10

B

7–9

11.

Respublikos

Prezidento patarėjo padėjėjas,

Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas,

Seimo frakcijos referentas,

ministro padėjėjas,

Seimo nario padėjėjas-sekretorius

vyresnysis

specialistas,

kanceliarijos padėjėjas,

valstybinis auditorius

trečiasis

sekretorius

būrio

vadas,

lakūnas,

vyresnysis specialistas,

vyresnysis

inspektorius,

vyresnysis tyrėjas

A

10–12

A

9–11

A

8–10

A

7–9

A

6–8

12.

Seimo nario

padėjėjas-sekretorius,

mero padėjėjas

vyresnysis specialistas,

prokuroro padėjėjas

būrio vadas,

vyresnysis specialistas,

vyresnysis inspektorius

B 9–11

B 8–10

B 7–9

B 6–8

B 6–8

13.

specialistas,

teismo posėdžių sekretorius,

teismo administracijos sekretorius,

valstybinio auditoriaus padėjėjas

atašė

specialistas,

inspektorius,

tyrėjas

A

8–10

A

7–9

A

6–8

A

5–7

A

5–7

14.

specialistas

specialistas,

inspektorius,

tyrėjas,

būrininkas,

pamainos vadas,

sargybos viršininkas,

vyresnysis budėtojas,

vyresnysis

dispečeris,

vyresnysis

instruktorius

B

7–9

B

6–8

B

5–7

B

4–6

B

4–6

15.

teismo posėdžių sekretorius

jaunesnysis inspektorius,

jaunesnysis specialistas,

budėtojas,

punkto pamainos viršininkas,

instruktorius

B 6–8

B 5–7

B 4–7

B 3–5

B 2–5

16.

jaunesnysis

specialistas,

dispečeris,

grandies

vadas,

jaunesnysis

budėtojas,

korpuso

vyresnysis,

kuopininkas,

prižiūrėtojų

budinčiosios pamainos vyresnysis,

komendantas,

skyrininkas,

viršila,

sargybos

viršininko padėjėjas,

vyriausiasis

patrulis,

vyriausiasis postinis,

vyriausiasis kovotojas,

vyriausiasis

ugniagesys gelbėtojas

C

4–7

C

4–6

C

3–5

C

2–5

C

2–4

17.

priešgaisrinio

posto viršininkas,

vyresnysis

pasienietis,

vyresnysis patrulis,

vyresnysis postinis,

vyresnysis kovotojas,

vyresnysis prižiūrėtojas,

vyresnysis kontrolierius,

vyresnysis

šaulys,

vyresnysis

ugniagesys gelbėtojas

C

3–6

C

3–5

C

2–4

C

2–4

C

2–3

18.

kovotojas,

pasienietis,

patrulis,

postinis,

prižiūrėtojas,

sargybinis,

šaulys,

ugniagesys gelbėtojas

C

2–5

C

2–4

C

1–4

C

1–4

C

1–3

Pastaba.

2010 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

III. NUO 2010 METŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ

SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Valstybės

tarnautojų pareigybių pavadinimai

Pareigybės

lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

grupes

politinio

(asmeninio) pasitikėjimo

įstaigų

vadovų ir karjeros

statutinių,

reglamentuojamų:

I

II

III

IV

V

Diplomatinės

tarnybos įstatymo

įstatymu

patvirtintų statutų

1.

Respublikos

Prezidento vyriausiasis patarėjas,

apskrities

viršininkas,

Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas, viceministras,

savivaldybės administracijos direktorius

direktorius

(taikoma įstaigos vadovui),

ministerijos valstybės sekretorius

Ministerijos

valstybės sekretorius

direktorius,

viršininkas,

vadas

(taikoma

įstaigos vadovui)

A 19–20

A

18–19

A

17–18

A 16–17

A 15–16

2.

Respublikos

Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,

Respublikos Prezidento patarėjas,

Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,

Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,

Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas,

Ministro Pirmininko patarėjas,

apskrities viršininko pavaduotojas,

savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

direktoriaus

pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),

apskrities sekretorius,

ministerijos sekretorius,

Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,

teismo kancleris,

prokuratūros kancleris

ambasadorius,

ministerijos

sekretorius

direktoriaus pavaduotojas,

viršininko pavaduotojas,

vado pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo

pavaduotojui),

štabo viršininkas

A

18–19

A

17–18

A 16–17

A 15–16

A

14–15

3.

Seimo

Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,

Seimo Pirmininko patarėjas,

ministro patarėjas,

mero patarėjas,

Vyriausybės įgaliotinis

departamento

direktorius,

komisijos ar tarybos administracijos

direktorius,

gynybos

patarėjas,

vyriausiasis patarėjas,

teismo pirmininko patarėjas

ambasadorius

ypatingiems pavedimams,

generalinis inspektorius,

įgaliotasis ministras,

laikinasis reikalų patikėtinis,

departamento

direktorius,

generalinis

konsulas

valdybos viršininkas,

eskadrilės vadas,

dalinio vadas,

patarėjas,

departamento viršininkas,

štabo viršininko pavaduotojas

A

17–18

A 16–17

A 15–16

A

14–15

A

13–14

4.

Seimo

Pirmininko pavaduotojo patarėjas,

opozicijos lyderio patarėjas,

Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas

departamento

direktoriaus pavaduotojas,

komisijos ar tarybos sekretoriato vadovas, Seimo

posėdžių sekretoriato vedėjas,

skyriaus vedėjas (taikoma

struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo kanceliarijos biuro vedėjas,

vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje,

gynybos patarėjo pavaduotojas,

teismo skyriaus pirmininko patarėjas

ministras

patarėjas,

departamento

direktoriaus pavaduotojas,

skyriaus

vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame

padalinyje)

departamento

viršininko pavaduotojas,

valdybos

viršininko pavaduotojas,

eskadrilės

vado pavaduotojas,

dalinio vado

pavaduotojas, skyriaus viršininkas

(taikoma

struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),

komisariato

viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),

biuro

viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

posto

viršininkas

A 16–17

A 15–16

A

14–15

A

13–14

A

12–13

5.

Respublikos

Prezidento atstovas spaudai,

Seimo Pirmininko atstovas spaudai,

Ministro Pirmininko atstovas spaudai,

savivaldybės tarybos sekretorius

skyriaus

vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

skyriaus vedėjo pavaduotojas

(taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

patarėjas,

seniūnas (savivaldy-bėje),

teismo pirmininko padėjėjas,

teisėjo padėjėjas,

vyriausiojo prokuroro padėjėjas

patarėjas,

departamento patarėjas,

skyriaus

vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

skyriaus

vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje)

skyriaus

viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

tarnybos

viršininkas,

komandos

viršininkas,

centro

viršininkas,

rinktinės

vadas,

laivo

vadas,

orlaivio

vadas,

specialios

paskirties būrio vadas,

užkardos

vadas,

skyriaus

viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

komisariato

viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),

biuro

viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

posto

viršininko pavaduotojas

A 15–16

A

14–15

A

13–14

A

12–13

A

11–12

6.

seniūnas

(savivaldybėje)

B

12–13

B

11–12

7.

Respublikos

Prezidento patarėjo pavaduotojas,

Respublikos Prezidento konsultantas,

Seimo Pirmininko padėjėjas,

ministro atstovas spaudai

poskyrio

vedėjas,

skyriaus vedėjo pavaduoto-jas

(taikoma struktūri-niam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame

padalinyje),

specialusis atašė,

seniūno pavaduoto-jas (savivaldy-bėje), vyriausiasis valstybinis auditorius,

teismo

konsultantas

konsulas,

pirmasis sekretorius,

skyriaus patarėjas,

skyriaus

vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame

struktūriniame padalinyje)

poskyrio

viršininkas,

posto

pamainos viršininkas,

kuopos

vadas,

skyriaus

viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame

struktūriniame padalinyje),

tarnybos

viršininko pavaduotojas,

komandos

viršininko pavaduotojas,

centro

viršininko pavaduotojas,

rinktinės

vado pavaduotojas,

laivo

vado pavaduotojas,

specialios

paskirties būrio vado pavaduotojas,

užkardos

vado pavaduotojas,

specialusis

atašė,

vyriausiasis

tyrėjas,

vyriausiasis

lakūnas

A

14–15

A

13–14

A

12–13

A

11–12

A

10–11

8.

Respublikos Prezidento referentas,

Ministro Pirmininko padėjėjas,

mero padėjėjas

vyriausiasis

specialistas,

specialiojo atašė pavaduoto-jas,

vyresnysis valstybinis auditorius,

prokuroro

padėjėjas

antrasis

sekretorius,

vicekonsulas

nuovados

viršininkas,

kuopos

vado pavaduotojas,

poskyrio viršininko pavaduotojas,

vyriausiasis specialistas,

vyriausiasis

inspektorius,

vyriausiasis

budėtojas,

vyresnysis lakūnas

A

13–14

A

12–13

A

11–12

A

10–11

A

9–10

9.

seniūno

pavaduoto-jas (savivaldybėje)

direktoriaus

budintysis padėjėjas

B

13–14

B

12–13

B

11–12

B

10–11

B

9–10

10.

direktoriaus

budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,

būrio

viršininkas

B

12–13

B

11–12

B

10–11

B

9–10

B

8–9

11.

Respublikos

Prezidento patarėjo padėjėjas,

Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas,

Seimo frakcijos referentas,

ministro padėjėjas,

Seimo nario padėjėjas-sekretorius

vyresnysis

specialistas,

kanceliarijos padėjėjas,

valstybinis auditorius

trečiasis

sekretorius

būrio

vadas,

lakūnas,

vyresnysis specialistas,

vyresnysis

inspektorius,

vyresnysis tyrėjas

A

11–12

A

10–11

A

9–10

A

8–9

A

7–8

12.

Seimo nario

padėjėjas-sekretorius,

mero padėjėjas

vyresnysis specialistas,

prokuroro padėjėjas

būrio vadas,

vyresnysis specialistas,

vyresnysis inspektorius

B 10–11

B 9–10

B 8–9

B 7–8

B 7–8

13.

specialistas,

teismo posėdžių sekretorius,

teismo administracijos sekretorius,

valstybinio auditoriaus padėjėjas

atašė

specialistas,

inspektorius,

tyrėjas

A

9–10

A

8–9

A

7–8

A

6–7

A

6–7

14.

specialistas

specialistas,

inspektorius,

tyrėjas,

būrininkas,

pamainos vadas,

sargybos viršininkas,

vyresnysis budėtojas,

vyresnysis

dispečeris,

vyresnysis

instruktorius

B

8–9

B

7–8

B

6–7

B

5–6

B

5–6

15.

teismo posėdžių sekretorius

jaunesnysis inspektorius,

jaunesnysis specialistas,

budėtojas,

punkto pamainos viršininkas,

instruktorius

B 7–8

B 6–7

B 5–7

B 4–5

B 3–5

16.

jaunesnysis

specialistas,

dispečeris,

grandies

vadas,

jaunesnysis

budėtojas,

korpuso

vyresnysis,

kuopininkas,

prižiūrėtojų

budinčiosios pamainos vyresnysis,

komendantas,

skyrininkas,

viršila,

sargybos

viršininko padėjėjas,

vyriausiasis

patrulis,

vyriausiasis postinis,

vyriausiasis kovotojas,

vyriausiasis

ugniagesys gelbėtojas

C

6–7

C

5–6

C

3–5

C

3–5

C

2–4

17.

priešgaisrinio

posto viršininkas,

vyresnysis

pasienietis,

vyresnysis patrulis,

vyresnysis postinis,

vyresnysis kovotojas,

vyresnysis prižiūrėtojas,

vyresnysis kontrolierius,

vyresnysis

šaulys,

vyresnysis

ugniagesys gelbėtojas

C

5–6

C

4–5

C

3–4

C

2–4

C

2–3

18.

kovotojas,

pasienietis,

patrulis,

postinis,

prižiūrėtojas,

sargybinis,

šaulys,

ugniagesys gelbėtojas

C

4–5

C

3–4

C

2–4

C

2–4

C

1–3

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

85-2573 (2000 10 11)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2845 (2000 10 31)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69,

71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.

105-3312 (2000 12 08)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3585 (2000 12 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.

111-3586 (2000 12 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26,

29, 31, 43, 44, 50, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2

PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

63-2278 (2001-07-19)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 3

straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-525,

2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4,

33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-564,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 2

straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-648,

2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-797,

2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-815,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15,

16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-856,

2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO

ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708 (2002-05-04)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.,

išskyrus šio įstatymo 2, 21, ir 22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo gegužės 1

d.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1044,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 25

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1197,

2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1254,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1284,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 10 IR 44 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1328,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 10 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 25 d.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1426,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 9 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1694,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 9, 14, 15, 16, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1747,

2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 7, 16, 17, 19, 39, 41, 42, 43, 44, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1815,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4993 (2003-11-28)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1856, 2003-11-25,

Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 14, 16, 22 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1926, 2003-12-18,

Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 8, 10, 12 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 8 (2004-01-15)

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2034,

2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1180 (2004-03-07)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2286,

2004-06-17, Žin., 2004, Nr. 104-3827 (2004-07-03)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2351, 2004-07-13,

Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 8, 15, 16, 17, 22, 25, 30, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2502,

2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5940 (2004-11-09)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

32.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2536,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO,

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO

TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

33.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-464,

2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24,

27, 30, 34, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 16(1) IR 31(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio

50 straipsnis.

Valstybės tarnautojų registras

tarnautojų registras yra valstybės registras. Jis steigiamas ir tvarkomas

Valstybės registrų įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka.

tarnautojų registre kaupiami duomenys apie:

1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigas;

2) valstybės

tarnautojus bei jų darbo užmokestį;

3) darbuotojus, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose ir

įstaigose pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo

užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų,

bei jų darbo užmokestį;

4) viešojo

administravimo srities aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis;

5) asmenis,

kuriems teismas yra atėmęs teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas.

savivaldybių institucijos ir įstaigos, aukštosios mokyklos duomenis apie

viešojo administravimo srities aukštąjį išsilavinimą įgijusius asmenis teikia

valstybės tarnautojų registrui.

51 straipsnis.

Valstybės tarnautojo pažymėjimas

tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduoda

jį į pareigas priėmęs asmuo.

tarnautojo pažymėjimai išduodami remiantis valstybės tarnautojų registro

duomenimis.

tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

valstybės

tarnybos įstatymo

priedėlis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ

KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

Minimalios

mėnesinės algos dydžiais

PAREIGYBIŲ

KATEGORIJOS

PAREIGINIŲ

ALGŲ KOEFICIENTAI

1

2,35

2

2,55

3

2,75

4

2,95

5

3,2

6

3,5

7

3,8

8

4,1

9

4,4

10

4,8

11

5,2

12

5,7

13

6,3

14

7,0

15

7,8

16

8,7

17

9,7

18

10,8

19

11,9

20

13,0

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

85-2573 (2000 10 11)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.

sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2845 (2000 10 31)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m.

lapkričio 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1

BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.

105-3312 (2000 12 08)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3585 (2000 12 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.

sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.

111-3586 (2000 12 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.

sausio 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26, 29, 31, 43, 44, 50, 55, 56,

59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

63-2278 (2001-07-19)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio

nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-525,

2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-564,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies

nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-648,

2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-797,

2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.

balandžio 1 d.

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-815,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 15, 16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-856,

2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708 (2002-05-04)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d., išskyrus šio įstatymo 2, 21, ir

22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo gegužės 1 d.

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1044,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1197,

2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1254,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-12-24)

autrap@lrs.lt

52 straipsnis. Atostogos

dėl asmeninių aplinkybių

valstybės tarnautojai, turėdami ne mažesnį kaip 2 metų nepertraukiamą valstybės

tarnybos stažą, gali išeiti atostogų dėl asmeninių aplinkybių su teise atkurti

valstybės tarnautojo statusą. Šių atostogų trukmė - nuo 3 mėnesių iki 3 metų.

Šie asmenys dėl karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo turi ne vėliau

kaip per 1 mėnesį po atostogų dėl asmeninių aplinkybių pabaigos raštu kreiptis

į valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančią įstaigą. Atostogų dėl

asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką nustato ministras, atsakingas už valstybės

tarnybą.

valstybės tarnautojui, pagal šio įstatymo 29 straipsnį perkeltam į žemesnes

pareigas, taip pat tarnautojui, kuriam galioja tarnybinė nuobauda.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

53

straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos

draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu Valstybinio

socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų nustatyta tvarka bei

sąlygomis.

tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal

Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą ir valstybės tarnautojų

valstybinė pensija pagal Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą.

valstybės tarnautojų valstybinę pensiją, šios pensijos dydžio ir tarnybos stažo

apskaičiavimo tvarką, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Valstybės

tarnautojų pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų įstatymas ir kiti teisės

aktai.

valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos už Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje dirbančio

valstybės tarnautojo sutuoktinį tuo laikotarpiu, kurį jis gyveno užsienyje

kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje

atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos nuo valstybės tarnautojo 0,5

pareiginės algos. Ši norma netaikoma valstybės tarnautojo sutuoktiniui

įsidarbinus.

sutuoktinis gyveno užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, įskaitomas į

valstybės tarnautojo sutuoktinio valstybinio socialinio draudimo stažą, jeigu

už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos Lietuvos valstybinio socialinio

draudimo įmokos.

55 straipsnis.

Kitos garantijos

valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinama dėl valstybės ar

savivaldybės institucijos (įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo ar dėl

tarnybos organizavimo pakeitimų arba kurio einamai pareigybei nustatoma ne

visos darbo dienos darbo trukmė dėl valstybės ar savivaldybės institucijos

(įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos organizavimo

pakeitimų, perkeliamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei

tokių nėra ir tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Kai

valstybės ar savivaldybės institucija (įstaiga) reorganizuojama į valstybės ar

savivaldybės įmonę ar viešąją įstaigą, valstybės tarnautojas gali būti

perkeliamas į šią įmonę ar įstaigą. Jei iki pareigybės panaikinimo arba ne

visos darbo dienos darbo trukmės nustatymo valstybės tarnautojas neperkeliamas

į kitas pareigas, laikotarpiu nuo pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo

dienos darbo trukmės nustatymo iki valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas

pareigas, bet ne ilgiau negu 6 mėnesiams, jis perkeliamas į valstybės tarnybos

rezervą (kai pareigybei nustatoma ne visos darbo dienos darbo trukmė, valstybės

tarnautojas į valstybės tarnybos rezervą perkeliamas jo paties prašymu).

Karjeros valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą arba ne visos darbo

dienos darbo trukmės nustatymą turi būti pranešta prieš 10 darbo dienų iki

pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymo.

valstybės tarnautojas, per 6 mėnesius neperkeltas į kitas pareigas,

atleidžiamas iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 23

punktą. Šiuo pagrindu atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama iki

pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei

nustatymo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija,

atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos stažą:

1) iki 5 metų –

2 mėnesių;

2) nuo 5 iki 10

metų – 3 mėnesių;

3) nuo 10 iki 20

metų – 4 mėnesių;

4) daugiau kaip

20 metų – 6 mėnesių.

valstybės tarnautojas perkeliamas į valstybės tarnybos rezervą šio straipsnio 1

dalyje nurodytais pagrindais, jam kas mėnesį mokama Vyriausybės nustatytos

minimalios mėnesinės algos dydžio kompensacija.

straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytas kompensacijas moka valstybės institucija

(įstaiga) ar savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės

institucijos (įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos

organizavimo pakeitimų, arba dėl ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei

nustatymo. Tais atvejais, kai sprendimą dėl šiame straipsnyje nurodytų

institucijų (įstaigų) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos organizavimo

pakeitimų, arba dėl ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei nustatymo

priima Seimas ar Vyriausybė, kompensacijas moka Vyriausybės įgaliota

institucija.

straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, išskyrus valstybės ar savivaldybės

institucijos (įstaigos) likvidavimą, į valstybės tarnybos rezervą neperkeliamos

ir iš valstybės tarnybos neatleidžiamos nėščios moterys, motinos, auginančios

vaikus iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvai arba globėjai, auginantys vaikus

iki tokio pat amžiaus).

valstybės tarnautojas gali iš valstybės tarnybos atsistatydinti. Atsistatydinęs

rezervinis valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos pagal šio

įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 22 punktą.

straipsnio 1 dalyje nurodytos garantijos, išskyrus įspėjimą apie pareigybės

panaikinimą arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymą, netaikomos 62

metus ir 6 mėnesius sukakusiems karjeros valstybės tarnautojams. Jie praranda

valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio

įstatymo 68 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Jiems išmokama šio straipsnio 2

dalyje nurodyta kompensacija.

8.

Žuvęs tarnybines pareigas vykdęs valstybės tarnautojas laidojamas valstybės

lėšomis. Mirusio užsienyje valstybės tarnautojo palaikų pervežimo į Lietuvą

išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.

9.

Einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis

valstybės tarnautojams garantuojami, kai valstybės tarnautojai:

1) valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės siunčiami į įvadinį

ar kitą šio įstatymo nustatytą mokymą;

2) siunčiami į tarnybinę komandiruotę – už darbo dienas esant

komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;

3) pagal kvietimą vyksta į teismą, kitas teismines, teisėsaugos ar

kontrolės (priežiūros) institucijas;

4) gauna šaukimą atvykti į naujokų šaukimo komisiją;

5) yra pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybinių užduočių

pagal Karo prievolės įstatymą;

6) yra pasiųsti pasitikrinti sveikatos;

7) artimųjų giminaičių mirties atveju – iki 3 darbo dienų;

8) donorams – darbo dienoms, kuriomis jie turi būti atleidžiami

nuo darbo;

9) prireikus išvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą ar gavę

vadovo sutikimą – į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą.

10.

Šio straipsnio įgyvendinimo tvarką, kai valstybės tarnautojai perkeliami į

kitas pareigas,

į valstybės tarnybos rezervą arba atleidžiami iš valstybės tarnybos, nustato

Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS

TARNAUTOJO STATUSO PRARADIMAS

56

straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai

tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo statusą, yra atleidžiamas iš

valstybės tarnybos. Valstybės tarnautojas praranda valstybės tarnautojo

statusą, kai:

1)

atsistatydina savo noru;

2) (neteko

galios);

3)

nesutinka su pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos

įvertinimo;

4)

išrenkamas ar paskiriamas į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytas

pareigas, išrenkamas Seimo ar savivaldybės tarybos nariu (taikoma savivaldybės

kontrolieriui ir savivaldybės administracijos tarnautojams, išrinktiems

tos pačios savivaldybės tarybos nariais, ir Vyriausybės atstovui, išrinktam

tarybos nariu tos savivaldybės, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo),

paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų

teisėju, prokuratūros pareigūnu, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko

valdybos pirmininku, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar kitu tarnautoju, Seimo

kontrolieriumi, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių

apsaugos kontrolieriumi ar į kitas pareigas, nurodytas šio įstatymo 4

straipsnio 3 dalyje (išskyrus 6, 7, 8 ir 9 punktus), arba skiriamas dirbti

tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika;

5)

praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

6)

gauna tarnybinę nuobaudą - atleidžiamas iš valstybės tarnybos;

7) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė

už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;

8)

įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, dėl kurios jis

negali eiti savo pareigų;

9)

paaiškėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;

10)

paaiškėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti

neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į

valstybės tarnybą;

11) sukanka 62

metų ir 6 mėnesių amžių ar baigiasi tarnybos pratęsimo terminas. Valstybės

institucijos ar įstaigos vadovas (savivaldybėse – administratorius ar

savivaldybės kontrolierius) prireikus gali pratęsti šį amžių sukakusio

valstybės tarnautojo tarnybą. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo

pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai. Šis

punktas netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo, pakaitiniams ir ūkines

ar technines funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams;

12) nedirba dėl

laikino nedarbingumo daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės

arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika

mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos

paliekamos ilgesnį laiką;

13) pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama

įstaiga liaujasi egzistavusi dėl reorganizavimo ar likvidavimo (taikoma tik

įstaigos vadovui);

14)

pasibaigia politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio

valstybės politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda

valstybės politiko pasitikėjimą, arba kai panaikinama politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybė;

15)

pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo paskyrimo laikas;

16)

išeina atostogų dėl asmeninių aplinkybių;

17)

valstybės tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinamai įvertinama 3 metus iš

eilės;

18)

pašaukiama į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

19) įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo valstybės institucijos,

įstaigos ar savivaldybės vadovo sprendimas dėl valstybės tarnautojo priėmimo į

valstybės tarnybą pripažįstamas neteisėtu. Atleidžiamam valstybės tarnautojui

išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;

20) paaiškėja, kad priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio

įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti. Atleidžiamam

valstybės tarnautojui išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio

išeitinė kompensacija;

21)

sudaroma darbo sutartis eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įmonėje ar

viešojoje įstaigoje, reorganizuotoje iš valstybės ar savivaldybės įstaigos,

kurioje jis tarnavo;

22) rezervinis

valstybės tarnautojas atsistatydina;

23) rezervinis

valstybės tarnautojas per 6 mėnesius neperkeliamas į kitas pareigas valstybės

tarnyboje;

24) jo tarnybinė

veikla įvertinta nepatenkinamai.

straipsnio 1 dalies 6 punkte

nurodytos priežasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne mažiau kaip

10 metų. Praėjus 10 metų, asmuo gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio

įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Dėl šio straipsnio 1 dalies 7, 9

ir 10 punktuose nurodytų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas

visam laikui.

4.

Karjeros valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio

1 dalies 2 ir 11

punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą ir

dirbti pakaitiniu, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju arba

ūkines ar technines funkcijas atliekančiu valstybės tarnautoju.

5.

Jeigu valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl šio

straipsnio 1 dalies 12

punkte nurodytos priežasties, asmuo gali Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į valstybės tarnybą, kai

sveikatos būklė pagerėja ir jis gali atlikti valstybės tarnautojo pareigas.

atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 8, 13,

14, 15, 17, 19, 20, 22, 23 ir 24 punktus, gali iš naujo stoti į valstybės

tarnybą šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui, atleistam

iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 13 ar 14 punktus,

taikomos šio straipsnio 7 dalies nuostatos.

7.

Asmuo, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 4, 13, 14,

16, 18 ir

21 punktus, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar

įstaigos vadovas, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies

1 punktą, gali atkurti valstybės tarnautojo statusą.

8.

Nėščia moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1

dalies 12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais. Motina, auginanti

vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas ar globėjas, auginantis vaiką iki

tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1

dalies 12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais.

9.

Atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką nustato Vyriausybė.

10.

Skundai dėl valstybės tarnautojo statuso praradimo nagrinėjami Administracinių

bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS

TARNYBOS VALDYMAS

57

straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas

1.

Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:

1)

Vyriausybė;

2)

už valstybės tarnybą atsakingas ministras;

3)

valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.

funkcijas:

1) teikiamame Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato

lėšas valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui -

pareiginėms algoms, priedams, priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas

valstybės tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti;

2) nustato valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių valstybės

tarnautojų pareigybių lygius bei kategorijas, išskyrus politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes;

3) nustato valstybės institucijų ir įstaigų tipinę struktūrą bei

padalinių personalo skaičiaus normatyvus;

4) nustato valstybės tarnautojų mokymo proceso organizavimo tvarką;

5)

atlieka kitas įstatymų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.

3.

Už valstybės tarnybą atsakingas ministras atlieka šias funkcijas:

1) rengia ir

teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus,

atlieka galiojančių ir naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės

tarnyba, ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų

pakeitimų ar papildymų;

2)

organizuoja šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę,

siūlo sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį

priimtus valstybės institucijų ir įstaigų, išskyrus statutinių įstaigų ir

savivaldybių vadovų, sprendimus, prieštaraujančius šiam įstatymui, kitiems

valstybės tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams. Jeigu valstybės

institucijos ar įstaigos vadovas per 1 mėnesį nepakeičia ar nepanaikina šių

sprendimų, kreipiasi į Administracinių ginčų komisiją arba apskundžia juos

teismui;

3)

tvirtina Valstybės tarnautojų pareigybių (išskyrus politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių) pavyzdinį sąrašą;

4)

tvirtina Valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių personalo tarnybų

pavyzdinius nuostatus;

5) nustato

valstybės tarnautojų priesaikos priėmimo tvarką;

6)

tvirtina tarnybos vertinimo komisijų pavyzdinius nuostatus;

7)

nustato atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką;

8)

atlieka kitas įstatymų, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo

valdymo funkcijas.

4.

Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas:

1) organizuoja

valstybės tarnautojų registro tvarkymą;

2)

atlieka kitas šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos

bendrojo valdymo funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

56 straipsnis.

Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai

valstybės tarnautojo statusą, yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Valstybės

tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą, kai:

1) atsistatydina

savo noru;

2) (neteko galios);

3) nesutinka su

pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos įvertinimo;

4) išrenkamas ar

paskiriamas į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytas pareigas,

išrenkamas Seimo ar savivaldybės tarybos nariu (taikoma savivaldybės

kontrolieriui ir savivaldybės administracijos tarnautojams, išrinktiems

tos pačios savivaldybės tarybos nariais, ir Vyriausybės atstovui, išrinktam

tarybos nariu tos savivaldybės, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo),

paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų

teisėju, prokuratūros pareigūnu, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko

valdybos pirmininku, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar kitu tarnautoju, Seimo

kontrolieriumi, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių

apsaugos kontrolieriumi ar į kitas pareigas, nurodytas šio įstatymo 4

straipsnio 3 dalyje (išskyrus 6, 7, 8 ir 9 punktus), arba skiriamas dirbti

tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika;

5) praranda Lietuvos

Respublikos pilietybę;

6) gauna

tarnybinę nuobaudą - atleidžiamas iš valstybės tarnybos;

7) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų

nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;

8) įsiteisėja

teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo

pareigų;

9) paaiškėja,

kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;

10) paaiškėja,

kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys

tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnybą;

11) sukanka 62 metų ir 6 mėnesių amžių

ar baigiasi tarnybos pratęsimo terminas. Valstybės institucijos ar įstaigos

vadovas (savivaldybėse – administratorius ar savivaldybės kontrolierius)

prireikus gali pratęsti šį amžių sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą. Apie

būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo

funkciją atliekančiai įstaigai. Šis punktas netaikomas politinio (asmeninio)

pasitikėjimo, pakaitiniams ir ūkines ar technines funkcijas atliekantiems

paslaugų valstybės tarnautojams;

12) nedirba dėl laikino nedarbingumo

daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip

šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose

nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

13) pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama įstaiga liaujasi

egzistavusi dėl reorganizavimo ar likvidavimo (taikoma tik įstaigos vadovui);

14) pasibaigia

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės

politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda valstybės

politiko pasitikėjimą, arba kai panaikinama politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojo pareigybė;

15) pasibaigia

pakaitinio valstybės tarnautojo paskyrimo laikas;

16) išeina

atostogų dėl asmeninių aplinkybių;

17) valstybės

tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinamai įvertinama 3 metus iš eilės;

18) pašaukiama į

būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

19) įsiteisėja

teismo sprendimas, kuriuo valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės

vadovo sprendimas dėl valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą

pripažįstamas neteisėtu. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3 mėnesių

vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;

20) paaiškėja, kad

priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių

pažeidimų neįmanoma pašalinti. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3

mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;

21) sudaroma

darbo sutartis eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įmonėje ar viešojoje

įstaigoje, reorganizuotoje iš valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje jis

tarnavo;

22) rezervinis valstybės tarnautojas

atsistatydina;

23) rezervinis valstybės tarnautojas per

6 mėnesius neperkeliamas į kitas pareigas valstybės tarnyboje;

24) jo tarnybinė veikla įvertinta

nepatenkinamai.

nurodytos priežasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne mažiau kaip

10 metų. Praėjus 10 metų, asmuo gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio

įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

straipsnio 1 dalies 7, 9

ir 10 punktuose nurodytų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas

visam laikui.

valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 2 ir 11

punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą ir

dirbti pakaitiniu, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju arba

ūkines ar technines funkcijas atliekančiu valstybės tarnautoju.

valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 12

punkte nurodytos priežasties, asmuo gali Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į valstybės tarnybą, kai

sveikatos būklė pagerėja ir jis gali atlikti valstybės tarnautojo pareigas.

tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 8, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 22,

23 ir 24 punktus, gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio įstatymo ar kitų

teisės aktų nustatyta tvarka. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojui ar įstaigos vadovui, atleistam iš valstybės tarnybos pagal šio

straipsnio 1 dalies 1, 13 ar 14 punktus, taikomos šio straipsnio 7 dalies

nuostatos.

atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 4, 13, 14, 16, 18

ir

21 punktus, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas

ar įstaigos vadovas, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1

dalies 1 punktą, gali atkurti valstybės tarnautojo statusą.

moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies 12,

17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais. Motina, auginanti vaiką iki 3

metų (jei nėra motinos – tėvas ar globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat

amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies

12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais.

valstybės tarnybos tvarką nustato Vyriausybė.

valstybės tarnautojo statuso praradimo nagrinėjami Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS TARNYBOS

VALDYMAS

57 straipsnis.

Valstybės tarnybos bendrasis valdymas

tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:

1) Vyriausybė;

2) už valstybės

tarnybą atsakingas ministras;

3) valstybės

tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.

atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas:

1) teikiamame

Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato lėšas valstybės

institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui - pareiginėms

algoms, priedams, priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas valstybės

tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti;

2) nustato

valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių valstybės tarnautojų pareigybių

lygius bei kategorijas, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų pareigybes;

3) nustato

valstybės institucijų ir įstaigų tipinę struktūrą bei padalinių personalo

skaičiaus normatyvus;

4) nustato

valstybės tarnautojų mokymo proceso organizavimo tvarką;

5) atlieka kitas

įstatymų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.

tarnybą atsakingas ministras atlieka šias funkcijas:

1) rengia ir teikia Vyriausybei su

valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus, atlieka galiojančių ir

naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės tarnyba,

ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų pakeitimų ar

papildymų;

2) organizuoja

šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę, siūlo

sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį priimtus

valstybės institucijų ir įstaigų, išskyrus statutinių įstaigų ir savivaldybių

vadovų, sprendimus, prieštaraujančius šiam įstatymui, kitiems valstybės

tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams. Jeigu valstybės institucijos ar

įstaigos vadovas per 1 mėnesį nepakeičia ar nepanaikina šių sprendimų,

kreipiasi į Administracinių ginčų komisiją arba apskundžia juos teismui;

3) tvirtina

Valstybės tarnautojų pareigybių (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojų pareigybių) pavyzdinį sąrašą;

4) tvirtina

Valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių personalo tarnybų pavyzdinius

nuostatus;

5) nustato valstybės tarnautojų

priesaikos priėmimo tvarką;

6) tvirtina

tarnybos vertinimo komisijų pavyzdinius nuostatus;

7) nustato

atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką;

8) atlieka kitas

įstatymų, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo

funkcijas.

tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas:

1) organizuoja valstybės tarnautojų

registro tvarkymą;

2) atlieka kitas

šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo

funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

58

straipsnis. Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas

neatskaitingose institucijose ir įstaigose už šio įstatymo ir su juo

susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:

1) Seimo

kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;

2)

Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme - šių teismų

kancleriai;

3) kituose

teismuose, prokuratūroje, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų tyrimų

tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir vyrų

lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus

tarnyboje, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose - šių

institucijų ir įstaigų vadovai.

straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per

personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų ar

įstaigų personalo tarnybų nuostatai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

59

straipsnis. Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų

personalo

valdymas

įstaigų personalą valdo:

1) Vyriausybė;

2) už valstybės

tarnybą atsakingas ministras;

3) valstybės

tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;

4) Vyriausybės

kancleris;

5) Vyriausybės

sekretorius ir ministerijų sekretoriai.

atlikdama ministerijų, jai atskaitingų

institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:

1) nustato

planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų valstybės

tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;

2) atlieka kitas

įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.

tarnybą atsakingas ministras, atlikdamas ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir

įstaigų personalo valdymo

funkcijas:

1) tvirtina

pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų pavyzdinius nuostatus;

2) tvirtina

Personalo valdymo tarybos nuostatus;

3) atlieka kitas

šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su ministerijų, Vyriausybei atskaitingų

institucijų ir įstaigų personalo valdymą

reglamentuojančiais teisės aktais.

tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:

1) organizuoja

pretendentų į valstybės tarnybą atranką;

2) tvirtina

atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;

3) tvirtina

pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;

4) pretendentų į

valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria pretendentą į valstybės

tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje institucijoje ar įstaigoje;

5) organizuoja

valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;

6) koordinuoja

valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;

7) (neteko

galios);

8) atlieka kitas

šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.

kancleris:

1) yra atsakingas

už šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei Ministro Pirmininko

aparato personalo valdymą;

2) atlieka kitas

Vyriausybės įstatymo nustatytas personalo valdymo funkcijas;

3) personalo

valdymą organizuoja per Vyriausybės kanceliarijos personalo tarnybą, o šios

veiklą reglamentuoja personalo tarnybos nuostatai.

sekretorius atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:

1) yra atsakingas

už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat Vyriausybės

kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir joms

atskaitingų institucijų bei įstaigų

personalo valdymą, organizuoja jų personalo valdymą;

2) personalo

valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų sekretorius ir

personalo tarnybas, o šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų

nuostatai.

sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų įstaigų personalo

valdymo funkcijas:

1) yra atsakingas

už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei atitinkamos

ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą, organizuoja jų

personalo valdymą;

2) personalo

valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo tarnybas, o šių

tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

60 straipsnis.

Personalo valdymas savivaldybėse

1.

Personalo valdymą savivaldybėse atlieka:

1)

savivaldybės taryba;

2)

savivaldybės meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, - valdyba);

3)

savivaldybės administratorius, savivaldybės kontrolierius.

taryba, atlikdama personalo valdymo funkcijas:

1)

tvirtindama savivaldybės biudžetą, kasmet numato lėšas savivaldybės tarnautojų

darbo užmokesčiui - pareiginėms algoms, priedui už valstybės tarnybos stažą,

priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas savivaldybės tarnautojams skatinti,

mokyti ir kelti kvalifikaciją;

2)

kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus.

funkcijas:

1) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų skaičių pagal valstybės

tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;

2) nustato priemokų ir premijos už labai gerus tarnybos rezultatus dydį bei jų skyrimo

tvarką;

3) tvirtina savivaldybės tarnautojų pareigybių sąrašą;

4) tvirtina stojamųjų į valstybės tarnybą egzaminų papildomus

klausimus, susijusius su savivaldybės veiklos ypatumais;

5) tvirtina tarnybos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį.

4.

Už šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ir su juo susijusių teisės aktų

vykdymą bei savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų personalo

valdymą yra atsakingas administratorius, kontrolieriaus tarnybos - savivaldybės

kontrolierius. Atlikdami savivaldybės personalo valdymo funkciją, jie:

1)

skelbia priėmimą į valstybės tarnybą;

2)

organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;

3)

sudaro pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijas;

4)

pretendentą į valstybės tarnybą skiria stažuotoju ar bandomajam laikotarpiui

eiti konkrečias pareigas;

5)

stažuotojus ar asmenis, paskirtus bandomajam laikotarpiui, skiria karjeros

tarnautojais į einamas pareigas;

6)

organizuoja savivaldybės tarnautojų įvadinį mokymą ir tęstinį kvalifikacijos

kėlimą;

7)

skiria tarnybines nuobaudas;

8)

atlieka kitas teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.

administracijos personalo tarnybą ir savivaldybės įstaigų vadovus, o

savivaldybės kontrolierius - per savivaldybės administracijos personalo

tarnybą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-525,

2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)

61

straipsnis. Valstybės tarnautojų registras

1.

Valstybės tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų

įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šio įstatymo

nustatytų grupių valstybės tarnautojus jų asmens bylų duomenų pagrindu.

3.

Valstybės tarnautojų asmens bylos tvarkomos Asmens duomenų teisinės apsaugos

įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

PEREINAMOJO

LAIKOTARPIO NUOSTATOS

62

straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas

statusą įgyja per 5 darbo dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį

laiką jie raštu neatsisako tapti valstybės tarnautojais. Šio straipsnio 2, 3 ir

7 dalyse nurodyto reorganizavimo atveju valstybės tarnautojo statusas įgyjamas

nuo valstybės ar savivaldybės įmonės reorganizavimo į valstybės ar savivaldybės

įstaigą dienos. Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako

įgyti šio įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo

ar šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto reorganizavimo dienos sudaryta

darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Jeigu per

nustatytą laiką asmuo dėl pateisinamos priežasties negalėjo pareikšti apie savo

nesutikimą tapti valstybės tarnautoju, jis privalo tai padaryti per 5 dienas po

to, kai pateisinama priežastis išnyksta.

taikomas Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo

Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,

reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys

Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys

pagal neterminuotas darbo sutartis, tampa karjeros valstybės tarnautojais.

3.

B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas

Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo

Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,

reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys

Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys

pagal terminuotas darbo sutartis, tampa pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jie

turi teisę eiti pareigas, kol pasibaigs darbo sutartyje numatytas terminas.

Terminui pasibaigus ar anksčiau šie asmenys gali dalyvauti atviruose

konkursuose karjeros valstybės tarnautojų pareigoms eiti šio įstatymo ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka. Šiems asmenims tapus stažuotojais, laikas, kurį

jie ėjo ankstesnes pareigas, įskaitomas į stažuotės ar bandomąjį laikotarpį.

4.

A lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas

Valdininkų įstatymas, tampa politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojais.

5.

Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai tampa valstybės tarnautojais –

įstaigų vadovais. Jų valstybės tarnybos santykiai įteisinami aukštesnės

institucijos ar įstaigos vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas, – asmens,

atsakingo už personalo valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami

įstaigų vadovais šių įstaigų steigimo dokumentuose, įstatuose (nuostatuose) ar

kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam – ne

trumpesniam negu 4 metų ir ne ilgesniam negu 5 metų – laikotarpiui

(kadencijai), kurio pradžia yra Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo data,

bet ne ilgiau, negu jie sukaks 62 metus ir 6 mėnesius. Įstaigų vadovų, kurie

sukaks 62 metus ir 6 mėnesius kadencijos laikotarpiu, tarnyba gali būti

pratęsta ne ilgesniam laikotarpiui, negu nustatyta vadovo kadencijos trukmė.

Dėl įstaigų vadovų tarnybos pratęsimo sprendžia šio įstatymo 16 straipsnio 4

dalyje nurodyti asmenys, skiriantys įstaigų vadovus į pareigas.

6.

Valstybės institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo

administravimo funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų,

valstybės fondų ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo

Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, tampa:

1)

darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys,

atsižvelgiant į jų darbo pobūdį - karjeros valstybės tarnautojais arba įstaigų

vadovais;

2)

darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys -

pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jiems galioja šio straipsnio 2 dalies

nuostatos.

kitų savivaldybių įstaigų darbuotojai, taip pat valstybės ar savivaldybių

įmonių, reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai,

atliekantys ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas

ir dirbantys pagal

neterminuotas ar terminuotas darbo sutartis, tampa paslaugų valstybės

tarnautojais.

tarnautojais, netenka galios. Darbo santykiai tęsiasi kaip valstybės tarnybos

santykiai. Valstybės tarnybos santykiai įteisinami institucijos ar įstaigos

vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas - asmens, atsakingo už personalo

valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami į einamas pareigas

(atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybės

pavadinimas gali būti pakeistas, nekeičiant pareigybės funkcijų):

1) neterminuotam laikui (taikoma karjeros valstybės tarnautojams);

2) ankstesnėse darbo sutartyse nustatytam terminui (taikoma politinio

(asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);

3) terminui, kuris nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma

viešojo administravimo įstaigų vadovams).

1) valstybės tarnautojų sutikimu gali būti pakeičiamos, jei keičiamas

(patikslinamas atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių

sąrašą) pareigybės pavadinimas, nekeičiant pareigybės funkcijų, ar darbo

apmokėjimo sąlygos;

2) valstybės tarnautojų sutikimu pakeičiamos į terminuotas darbo

sutartis. Jų terminas nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešųjų

paslaugų įstaigų, išskyrus mokslo ir studijų institucijų, vadovams);

3) nutraukiamos vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu (taikoma

valstybės tarnautojams, kurie nesutinka dirbti pasikeitus darbo sąlygoms -

pakeisti darbo sutartis, kaip nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose - ir apie

savo nesutikimą raštu pareiškia institucijos ar įstaigos vadovui).

10.

Viešojo administravimo valstybės tarnautojams ankstesnės darbo apmokėjimo

sąlygos lieka galioti iki 2001 m. spalio 1 d., o paslaugų valstybės

tarnautojams – iki 2002 m. liepos 1 d.

dalyje nurodytos priežasties praranda viešojo administravimo valstybės

tarnautojo statusą ir tampa paslaugų valstybės tarnautojais, sudaromos darbo

sutartys Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.

12.

Pasikeitus valstybės tarnautojo pareigybės statusui (kai valstybės tarnautojo,

pagal šio įstatymo 15 straipsnį ar pagal 62 straipsnio 4 dalį tapusio politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, pareigybė buvo įrašyta į šio

įstatymo 2 priedėlį arba kai pareigybė perkeliama iš 1 priedėlio į 2 priedėlį

arba iš 2 priedėlio į 1 priedėlį), einančio šias pareigas asmens tarnybos

santykiai tęsiasi – jis tampa atitinkamai karjeros valstybės tarnautoju,

įstaigos vadovu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Jo

tarnybos santykiai įteisinami asmenų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 7

dalyje (karjeros valstybės tarnautojams), 15 straipsnio 2 dalyje (politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams) ar 62 straipsnio 5 dalyje

(įstaigų vadovams), įsakymu (potvarkiu). Politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojai, šioje dalyje nurodytu būdu tapę

savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojais ar viešojo

administravimo įstaigos vadovais ir išrinkti tos pačios savivaldybės tarybos

nariais, turi apsispręsti dėl tolesnės tarnybos. Apsisprendę tęsti valstybės

tarnybą asmenys turi pareiškimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl

atsistatydinimo iš savivaldybės tarybos narių. Asmenys, Savivaldybių tarybų

rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikę pareiškimo,

praranda valstybės tarnautojo statusą pagal Valstybės tarnybos

įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.

111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

63-2278 (2001-07-19)

Nr. IX-525,

2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)

Nr. IX-564,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)

63

straipsnis. Pareigybių priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms

valstybės tarnautojų pareigybės suklasifikuojamos pagal šio įstatymo 7 ir 8

straipsnių nuostatas.

2.

Suklasifikuotų pareigybių sąrašai, patvirtinti šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatytų institucijų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo perduodami Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybės

tarnautojų registrui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

61 straipsnis.

Valstybės tarnautojų registras

tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, kitų

teisės aktų nustatyta tvarka.

tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šio įstatymo nustatytų grupių

valstybės tarnautojus jų asmens bylų duomenų pagrindu.

tarnautojų asmens bylos tvarkomos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo,

kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

PEREINAMOJO

LAIKOTARPIO NUOSTATOS

62 straipsnis.

Valstybės tarnautojo statuso įgijimas

kuriems taikomas šis įstatymas, valstybės tarnautojo statusą įgyja per 5 darbo

dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį laiką jie raštu neatsisako

tapti valstybės tarnautojais. Šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto

reorganizavimo atveju valstybės tarnautojo statusas įgyjamas nuo valstybės ar

savivaldybės įmonės reorganizavimo į valstybės ar savivaldybės įstaigą dienos.

Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako įgyti šio įstatymo

nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo ar šio

straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto reorganizavimo dienos sudaryta darbo

sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Jeigu per nustatytą

laiką asmuo dėl pateisinamos priežasties negalėjo pareikšti apie savo

nesutikimą tapti valstybės tarnautoju, jis privalo tai padaryti per 5 dienas po

to, kai pateisinama priežastis išnyksta.

valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų

įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų

įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į

valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys Viešojo administravimo

įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys pagal neterminuotas

darbo sutartis, tampa karjeros valstybės tarnautojais.

valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų

įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų

įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į

valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys Viešojo

administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys pagal

terminuotas darbo sutartis, tampa pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jie turi

teisę eiti pareigas, kol pasibaigs darbo sutartyje numatytas terminas. Terminui

pasibaigus ar anksčiau šie asmenys gali dalyvauti atviruose konkursuose

karjeros valstybės tarnautojų pareigoms eiti šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka. Šiems asmenims tapus stažuotojais, laikas, kurį jie ėjo

ankstesnes pareigas, įskaitomas į stažuotės ar bandomąjį laikotarpį.

valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų

įstatymas, tampa politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.

savivaldybių įstaigų vadovai tampa valstybės tarnautojais – įstaigų vadovais.

Jų valstybės tarnybos santykiai įteisinami aukštesnės institucijos ar įstaigos

vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas, – asmens, atsakingo už personalo

valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami įstaigų vadovais šių

įstaigų steigimo dokumentuose, įstatuose (nuostatuose) ar kituose jų veiklą

reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam – ne trumpesniam negu 4 metų ir

ne ilgesniam negu 5 metų – laikotarpiui (kadencijai), kurio pradžia yra

Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo data, bet ne ilgiau, negu jie sukaks

62 metus ir 6 mėnesius. Įstaigų vadovų, kurie sukaks 62 metus ir 6 mėnesius

kadencijos laikotarpiu, tarnyba gali būti pratęsta ne ilgesniam laikotarpiui,

negu nustatyta vadovo kadencijos trukmė. Dėl įstaigų vadovų tarnybos pratęsimo

sprendžia šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, skiriantys

įstaigų vadovus į pareigas.

institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo administravimo

funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų, valstybės fondų

ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų

įstatymas nebuvo taikomas, tampa:

1) darbuotojai,

su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys, atsižvelgiant į jų

darbo pobūdį - karjeros valstybės tarnautojais arba įstaigų vadovais;

2) darbuotojai,

su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys - pakaitiniais valstybės

tarnautojais. Jiems galioja šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei kitų savivaldybių

įstaigų darbuotojai, taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į

valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys ūkines ar

technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas ir dirbantys pagal neterminuotas ar terminuotas darbo

sutartis, tampa paslaugų valstybės tarnautojais.

sudarytos su viešojo administravimo valstybės tarnautojais, netenka galios.

Darbo santykiai tęsiasi kaip valstybės tarnybos santykiai. Valstybės tarnybos

santykiai įteisinami institucijos ar įstaigos vadovo (jei vadovas yra valstybės

politikas - asmens, atsakingo už personalo valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie

tarnautojai skiriami į einamas pareigas (atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės

tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybės pavadinimas gali būti pakeistas, nekeičiant

pareigybės funkcijų):

1) neterminuotam

laikui (taikoma karjeros valstybės tarnautojams);

2) ankstesnėse

darbo sutartyse nustatytam terminui (taikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo

ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);

3) terminui, kuris

nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešojo administravimo įstaigų

vadovams).

sudarytos su paslaugų valstybės tarnautojais:

1) valstybės

tarnautojų sutikimu gali būti pakeičiamos, jei keičiamas (patikslinamas

atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą) pareigybės

pavadinimas, nekeičiant pareigybės funkcijų, ar darbo apmokėjimo sąlygos;

2) valstybės

tarnautojų sutikimu pakeičiamos į terminuotas darbo sutartis. Jų terminas

nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešųjų paslaugų įstaigų,

išskyrus mokslo ir studijų institucijų, vadovams);

3) nutraukiamos

vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu (taikoma valstybės tarnautojams, kurie

nesutinka dirbti pasikeitus darbo sąlygoms - pakeisti darbo sutartis, kaip nurodyta

šios dalies 1 ir 2 punktuose - ir apie savo nesutikimą raštu pareiškia

institucijos ar įstaigos vadovui).

valstybės tarnautojams ankstesnės darbo apmokėjimo sąlygos lieka galioti iki

2001 m. spalio 1 d., o paslaugų valstybės tarnautojams – iki 2002 m. liepos 1

d.

tarnautojais, kurie dėl šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalyje nurodytos

priežasties praranda viešojo administravimo valstybės tarnautojo statusą ir

tampa paslaugų valstybės tarnautojais, sudaromos darbo sutartys Darbo sutarties

įstatymo nustatyta tvarka.

valstybės tarnautojo pareigybės statusui (kai valstybės tarnautojo, pagal šio

įstatymo 15 straipsnį ar pagal 62 straipsnio 4 dalį tapusio politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, pareigybė buvo įrašyta į šio

įstatymo 2 priedėlį arba kai pareigybė perkeliama iš 1 priedėlio į 2 priedėlį

arba iš 2 priedėlio į 1 priedėlį), einančio šias pareigas asmens tarnybos

santykiai tęsiasi – jis tampa atitinkamai karjeros valstybės tarnautoju,

įstaigos vadovu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Jo

tarnybos santykiai įteisinami asmenų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 7

dalyje (karjeros valstybės tarnautojams), 15 straipsnio 2 dalyje (politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams) ar 62 straipsnio 5 dalyje

(įstaigų vadovams), įsakymu (potvarkiu). Politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojai, šioje dalyje nurodytu būdu tapę

savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojais ar viešojo

administravimo įstaigos vadovais ir išrinkti tos pačios savivaldybės tarybos

nariais, turi apsispręsti dėl tolesnės tarnybos. Apsisprendę tęsti valstybės

tarnybą asmenys turi pareiškimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl

atsistatydinimo iš savivaldybės tarybos narių. Asmenys, Savivaldybių tarybų

rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikę pareiškimo,

praranda valstybės tarnautojo statusą pagal Valstybės tarnybos

įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.

111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

63-2278 (2001-07-19)

Nr. IX-525,

2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)

Nr.

IX-564,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)

63 straipsnis.

Pareigybių priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms

valstybės tarnautojų pareigybės suklasifikuojamos pagal šio įstatymo 7 ir 8

straipsnių nuostatas.

2.

Suklasifikuotų pareigybių sąrašai, patvirtinti šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatytų institucijų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo

įsigaliojimo perduodami Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybės

tarnautojų registrui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

64 straipsnis. Valstybės tarnautojų

priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms

ir kategorijas, kiekvienas valstybės tarnautojas priskiriamas tam tikrai

grupei, lygiui ir kategorijai.

pareigybės lygiui būtino išsilavinimo, tokį išsilavinimą privalo įgyti per 5

metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

dalyje nurodytu laikotarpiu eina pareigas, neturėdami reikiamo išsilavinimo,

negali dalyvauti konkursuose aukštesnėms pareigoms.

dalyje nurodytą laiką neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš valstybės

tarnybos pagal šio įstatymo 68 straipsnio 4 dalies 1 punktą.

valstybės tarnautojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau

kaip 5 metai.

tarnautojai, kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo viešojo administravimo

karjeros valstybės tarnautojais, tačiau jų atliekamos funkcijos neatitinka

einamų pareigų aprašyme ir šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytos

viešojo administravimo veiklos, praranda viešojo administravimo karjeros

valstybės tarnautojo statusą pagal šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalį.

65 straipsnis. Neteko galios

nuo 2002 m. gegužės 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

Nr. IX-856,

2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)

66

straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas

1.

Asmenys, kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojais, pasibaigus juos pasirinkusių valstybės

politikų kadencijai ar įgaliojimams, taip pat valstybės politikai,

pasibaigus jų paskyrimo ar išrinkimo laikui, turi teisę Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į iki paskyrimo A lygio

valdininkais eitas pareigas, į iki paskyrimo ar išrinkimo šio įstatymo 2

straipsnio 23 dalyje nurodytais valstybės politikais eitas ar, nesant

galimybės, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, kurios šio įstatymo

ar kitų teisės aktų priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms.

Asmenims, kurie iki paskyrimo A lygio valdininkais nėjo pareigų, šiuo įstatymu

ar kitais teisės aktais priskiriamų karjeros valstybės tarnautojų pareigoms,

šio įstatymo 21 straipsnio 14 punkte ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama

apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 3 mėnesių dydžio kompensacija, jie

netenka valstybės tarnautojo statuso ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

2.

Asmenys, ne vėliau kaip prieš 2 metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Darbo

sutarties įstatymą nutraukę neterminuotą darbo sutartį su valstybės institucija,

įstaiga ar savivaldybe šalių susitarimu ar darbuotojo pareiškimu arba

kai neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be

darbuotojo kaltės, jei prieš sutarties nutraukimą darbuotojai turėjo ne mažesnį

kaip 3 metų darbo valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje stažą,

2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali dalyvauti šio įstatymo 23

straipsnyje nurodytuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

66 straipsnis.

Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas

kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojais, pasibaigus juos pasirinkusių valstybės politikų

kadencijai ar įgaliojimams, taip pat valstybės politikai, pasibaigus jų

paskyrimo ar išrinkimo laikui, turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į iki paskyrimo A lygio valdininkais

eitas pareigas, į iki paskyrimo ar išrinkimo šio įstatymo 2 straipsnio 23

dalyje nurodytais valstybės politikais eitas ar, nesant galimybės, kitas to

paties lygio ir kategorijos pareigas, kurios šio įstatymo ar kitų teisės aktų

priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms. Asmenims, kurie iki

paskyrimo A lygio valdininkais nėjo pareigų, šiuo įstatymu ar kitais teisės

aktais priskiriamų karjeros valstybės tarnautojų pareigoms, šio įstatymo 21

straipsnio 14 punkte ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama

apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 3 mėnesių dydžio kompensacija, jie

netenka valstybės tarnautojo statuso ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

vėliau kaip prieš 2 metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Darbo sutarties

įstatymą nutraukę neterminuotą darbo sutartį su valstybės institucija, įstaiga

ar savivaldybe šalių susitarimu ar darbuotojo pareiškimu arba kai

neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo

kaltės, jei prieš sutarties nutraukimą darbuotojai turėjo ne mažesnį kaip 3

metų darbo valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje stažą, 2

metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali dalyvauti šio įstatymo 23 straipsnyje

nurodytuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigoms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

67 straipsnis.

Konkursų organizavimas

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys priėmimo į valstybės tarnybą

atvirų ir uždarų konkursų organizavimo tvarką, bet ne ilgiau kaip 3 metus nuo

šio įstatymo įsigaliojimo, konkursus rengia valstybės institucijos, įstaigos ir

savivaldybės už valstybės tarnybą atsakingo ministro nustatyta tvarka.

Konkursus organizuoja už personalo valdymą atsakingi asmenys.

metus uždaruose konkursuose, kuriuose paprastai dalyvauja tik karjeros

valstybės tarnautojai, taip pat gali dalyvauti ne mažiau kaip pusę kadencijos

atitarnavę ar kadenciją baigę įstaigų vadovai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojai, kurie prieš tapdami įstaigų vadovais arba politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais nebuvo karjeros valstybės

tarnautojai. Šiuo laikotarpiu jie gali siekti pareigų, kurios yra tos pačios ar

žemesnės kategorijos kaip ir įstaigos vadovo arba politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės.

įstatymo įsigaliojimo 3 metus vietoj uždaro konkurso, kuriame paprastai

dalyvauja tik karjeros valstybės tarnautojai, gali būti rengiamas atviras konkursas,

jei dėl atviro konkurso konkrečioms pareigoms rengimo Vyriausybė priėmė

sprendimą.

4.

Iki bus parengtos atitinkamos Lietuvos viešojo administravimo instituto mokymo

programos ir pagal jas suteikta kvalifikacija, leidžianti asmenims pretenduoti

į Vyriausybės nurodytas pareigybes, bet ne ilgiau kaip 4 metus nuo šio įstatymo

įsigaliojimo, pretendentams į šias pareigybes reikalavimas būti išėjus Lietuvos

viešojo administravimo instituto atitinkamą mokymo programą (ar jai prilygintą)

nekeliamas. Dokumentas, liudijantis, kad ši mokymo programa išeita, ir

atitinkamų žinių turėjimas yra pretendento privalumas.

5.

Po šio įstatymo įsigaliojimo 3 metus valstybės tarnautojams, siekiantiems, kad

būtų paaukštintos pareigos, kurių kategorija yra aukštesnė už žemiausią tam

tikro lygio kategoriją, ar asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą ir

siekiantiems šių pareigų, reikalavimas būti išėjus valstybės tarnautojų

įvadinio mokymo programą nekeliamas. Dokumentas, liudijantis, kad ši mokymo

programa išeita, ir atitinkamų žinių turėjimas yra pretendento privalumas.

12 straipsnio 2 dalyje nurodytą egzamino programą 3 metus po šio įstatymo

įsigaliojimo tvirtina:

1) valstybės

institucijose ir įstaigose – už personalo valdymą valstybės institucijoje ar

įstaigoje atsakingas asmuo;

2)

savivaldybės įstaigose – tų įstaigų vadovai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

68

straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso praradimas

62 metus ir 6 mėnesius ir vyresnio amžiaus karjeros bei viešųjų paslaugų

valstybės tarnautojai baigia tarnybą ir atsistatydina iš pareigų ne vėliau kaip

per 2 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo. Valstybės

institucijos ar įstaigos vadovo (savivaldybėse – administratoriaus ar savivaldybės

kontrolieriaus) sutikimu jie turi teisę tęsti valstybės tarnybą. Apie būsimą

tarnybos pratęsimą vadovas privalo raštu pranešti valstybės tarnybos tvarkymo

funkciją atliekančiai įstaigai.

valstybės tarnautojai, per nustatytą terminą neatsistatydinę iš pareigų, taip

pat valstybės tarnautojai, kurių tarnybos pratęsimo laikas, kaip nurodyta šio

straipsnio 1 dalyje, pasibaigė, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra

atleidžiami iš valstybės tarnybos.

administravimo valstybės tarnautojai bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai

(švietimo įstaigų pedagogai, auklėtojai ir šių įstaigų vadovai), kurie buvo

SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) kadriniai

darbuotojai (išskyrus tuos VSK kadrinius darbuotojus, kurie,

dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990

m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat kiti asmenys, kuriems pagal

įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo

ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“ tarnybinės veiklos

apribojimai netaikomi), ir kurie iki Valstybės tarnybos įstatymo

įsigaliojimo neatsistatydino iš pareigų, praranda valstybės tarnautojo statusą

ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad

jiems yra taikytinas įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,

NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“.

tarnautojo statusą ir yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, kai:

1) per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja

išsilavinimo, būtino tam tikro lygio pareigoms;

2) įvertinus

valstybės tarnautojo profesionalumą, pripažįstama, kad jis neatitinka

pareigybei keliamų reikalavimų, o valstybės tarnautojas nesutinka būti

perkeltas į žemesnes pareigas arba tokių laisvų pareigų nėra;

3) 2 metų

po Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu panaikinus savivaldybę,

likvidavus ar reorganizavus valstybės instituciją ar įstaigą, savivaldybės

administraciją, jos padalinį ar kitą savivaldybės įstaigą, panaikinus pareigybę

ar sumažinus etatų skaičių, valstybės tarnautojas yra sukakęs 62 metus ir 6

mėnesius;

4)

pasibaigia šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodytas įstaigos vadovo

paskyrimo terminas, įskaitant tarnybos pratęsimo laiką tiems vadovams, kurių

tarnyba buvo pratęsta.

5.

Viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojai, kurių pareigybių

aprašymuose viešojo administravimo veikla nenumatyta, praranda viešojo

administravimo karjeros valstybės tarnautojo statusą ir tampa paslaugų

valstybės tarnautojais.

moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šiame straipsnyje nurodytais

pagrindais. Motina, auginanti vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas arba

globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš

valstybės tarnybos šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais

pagrindais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

68 straipsnis.

Valstybės tarnautojo statuso praradimas

vyresnio amžiaus karjeros bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai baigia

tarnybą ir atsistatydina iš pareigų ne vėliau kaip per 2 metus nuo Valstybės

tarnybos įstatymo įsigaliojimo. Valstybės institucijos ar įstaigos vadovo

(savivaldybėse – administratoriaus ar savivaldybės kontrolieriaus) sutikimu jie

turi teisę tęsti valstybės tarnybą. Apie būsimą tarnybos pratęsimą vadovas

privalo raštu pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai

įstaigai.

1 dalyje nurodyti karjeros ar viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai, per

nustatytą terminą neatsistatydinę iš pareigų, taip pat valstybės tarnautojai,

kurių tarnybos pratęsimo laikas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje,

pasibaigė, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš

valstybės tarnybos.

administravimo valstybės tarnautojai bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai

(švietimo įstaigų pedagogai, auklėtojai ir šių įstaigų vadovai), kurie buvo

SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) kadriniai

darbuotojai (išskyrus tuos VSK kadrinius darbuotojus, kurie,

dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990

m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat kiti asmenys, kuriems pagal

įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo

ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“ tarnybinės veiklos

apribojimai netaikomi), ir kurie iki Valstybės tarnybos įstatymo

įsigaliojimo neatsistatydino iš pareigų, praranda valstybės tarnautojo statusą

ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad

jiems yra taikytinas įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,

NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“.

tarnautojo statusą ir yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, kai:

1) per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja

išsilavinimo, būtino tam tikro lygio pareigoms;

2) įvertinus valstybės tarnautojo

profesionalumą, pripažįstama, kad jis neatitinka pareigybei keliamų

reikalavimų, o valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į žemesnes

pareigas arba tokių laisvų pareigų nėra;

3) 2 metų po Valstybės tarnybos

įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu panaikinus savivaldybę, likvidavus ar

reorganizavus valstybės instituciją ar įstaigą, savivaldybės administraciją,

jos padalinį ar kitą savivaldybės įstaigą, panaikinus pareigybę ar sumažinus

etatų skaičių, valstybės tarnautojas yra sukakęs 62 metus ir 6 mėnesius;

4) pasibaigia šio įstatymo 62

straipsnio 5 dalyje nurodytas įstaigos vadovo paskyrimo terminas, įskaitant

tarnybos pratęsimo laiką tiems vadovams, kurių tarnyba buvo pratęsta.

administravimo karjeros valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose

viešojo administravimo veikla nenumatyta, praranda viešojo administravimo

karjeros valstybės tarnautojo statusą ir tampa paslaugų valstybės tarnautojais.

atleista iš valstybės tarnybos šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Motina,

auginanti vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas arba globėjas, auginantis

vaiką iki tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio

straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

70 straipsnis.

Su valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos nutraukimas

šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojai turi nutraukti šio įstatymo 22

straipsnyje nurodytą su valstybės tarnyba nesuderinamą veiklą arba

atsistatydinti iš pareigų valstybės tarnyboje. Tai netaikoma valstybės

tarnautojams, kurie laisvu nuo tarnybos metu verčiasi medicinos praktika, dirba

kultūros darbuotojo ar bendrojo lavinimo švietimo įstaigos pedagogo darbą

ir gauna už tai atlyginimą. Jie privalo nutraukti šią veiklą ne vėliau kaip per

3 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo.

tarnautojai, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nenutraukę su valstybės

tarnyba nesuderinamos veiklos ir neatsistatydinę iš pareigų, baudžiami

tarnybine nuobauda pagal šio įstatymo 40 straipsnį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

71 straipsnis. Šio įstatymo

37 straipsnio įgyvendinimas

Šio

įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl valstybės tarnautojų mokymo

finansavimo įgyvendinamos ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio įstatymo

įsigaliojimo. Iki to laiko valstybės institucijos, įstaigos ir savivaldybės

privalo valstybės tarnautojų mokymui skirti tiek lėšų, kad jos, palyginti su

asignavimais valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sudarytų ne mažiau kaip 1

procentą šių asignavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

72

straipsnis.

Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas

atostogų trukmės didinimas įgyvendinamas per 5 metus Vyriausybės nustatyta

tvarka.

2.

Valstybės tarnautojų, kurių kasmetinės atostogos pagal Valdininkų įstatymą buvo

ilgesnės negu šio įstatymo nustatyta minimali 28 dienų trukmė, kasmetinių

atostogų trukmė nesikeičia tol, kol susilygina su šio įstatymo nustatyta

kasmetinių atostogų trukme.

73

straipsnis. Drausminių procedūrų ir nuobaudų taikymas

Drausminė

atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus, padarytus iki šio įstatymo

įsigaliojimo, taikoma pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo

įsigaliojimo.

74

straipsnis. Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimas

Iki šio įstatymo

įsigaliojimo kilę darbo ginčai, kurių šalys yra esami ir buvę valstybės

tarnautojai, nagrinėjami pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo

įsigaliojimo.

72 straipsnis. Šio

įstatymo 50 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas

atostogų trukmės didinimas įgyvendinamas per 5 metus Vyriausybės nustatyta

tvarka.

tarnautojų, kurių kasmetinės atostogos pagal Valdininkų įstatymą buvo ilgesnės

negu šio įstatymo nustatyta minimali 28 dienų trukmė, kasmetinių atostogų

trukmė nesikeičia tol, kol susilygina su šio įstatymo nustatyta kasmetinių

atostogų trukme.

73 straipsnis.

Drausminių procedūrų ir nuobaudų taikymas

Drausminė

atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus, padarytus iki šio įstatymo

įsigaliojimo, taikoma pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo

įsigaliojimo.

74 straipsnis.

Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimas

Iki šio įstatymo įsigaliojimo kilę darbo

ginčai, kurių šalys yra esami ir buvę valstybės tarnautojai, nagrinėjami pagal

įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo įsigaliojimo.

75 straipsnis.

Valstybės tarnautojų pažymėjimai

1.

Įsigaliojus šiam įstatymui, valdininkų ir kitų valstybės institucijų, įstaigų

ir savivaldybių tarnautojų pažymėjimai lieka galioti iki jų galiojimo

terminų pasibaigimo, bet ne ilgiau kaip 3 metus.

2.

Per 3 metus parengiami valstybės tarnautojų pažymėjimai. Pažymėjimų pavyzdžius

tvirtina už valstybės tarnybą atsakingas ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

76

straipsnis.

Neteko galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

76 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

77 straipsnis.

Šio įstatymo 61 straipsnio įgyvendinimas

1.

Įsigaliojus šiam įstatymui, per 3 metus Valdininkų registras reorganizuojamas į

Valstybės tarnautojų registrą.

2.

Po šio įstatymo įsigaliojimo Valstybės tarnautojų registras 3 metus tvarkomas

pagal už valstybės tarnybą atsakingo ministro patvirtintus laikinuosius

nuostatus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

78

straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

1.

Įsigaliojus šiam įstatymui, Vyriausybė:

1) per 3 metus paskiria valstybės

tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą;

2)

per 3 metus pateikia Seimui tvirtinti statutinių institucijų ir įstaigų bei

statutinių valstybės tarnybų ir pareigybių sąrašą, taip pat statutinių

valstybės tarnautojų statuso pagrindų įstatymo projektą;

3)

per 3 metus atlieka galiojančių įstatymų, statutų, kitų teisės aktų, susijusių

su statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ypatumais, ekspertizę ir pateikia

Seimui jų pakeitimų ir papildymų projektus;

4)

per 3 metus priima visus kitus Valstybės tarnybos įstatymui įgyvendinti būtinus

teisės aktus, išskyrus tuos, kurie pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją

priimami už valstybės tarnybą atsakingo ministro arba kuriems šiame įstatyme

numatytas kitoks terminas.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų taikymas tęsiamas nuo 2001 m.

liepos 30 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

Nr. IX-525,

2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

79

straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas

1.

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1)

Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16, 17, 18, 19, 20 punktai ir

29 straipsnio

1 dalies 13 punktas (Žin., 1991, Nr.36-973; 1993, Nr.30-684; 1995, Nr.46-1119;

1996, Nr.41-983, Nr.43-1043; 1997, Nr.6-88, Nr.66-1593, Nr.91-2273);

2)

Valdininkų įstatymas (Žin., 1995, Nr.33-759);

3)

Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų

bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas (Žin., 1996,

Nr. 109-2472);

4)

Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų

bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo

atidėjimo įstatymas

(Žin., 1998, Nr.61-1732).

2.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės

tarnautojų priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą

(atestaciją), darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai,

išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, galioja tol, kol bus priimti

atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne

ilgiau negu numatyta šio įstatymo 78 straipsnyje.

3.

Iki bus priimti ir įsigalios įstatymu patvirtinti statutinių valstybės

tarnautojų statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau negu 3 metus po

Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo, galioja anksčiau patvirtinti statutai

ar įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

valstybės

tarnybos įstatymo

1

priedėlis

POLITINIO

(ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ

LYGIAI

IR KATEGORIJOS

1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

LYGIS

KATEGORIJA

Seimo Pirmininko sekretoriato

vadovas

A

29

Seimo

Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas

A

28

Seimo Pirmininko vyresnysis

patarėjas

A

29

Seimo Pirmininko atstovas

spaudai

A

26

Seimo Pirmininko patarėjas

A

27

Seimo Pirmininko padėjėjas

A

23–25

Seimo Pirmininko pavaduotojo

patarėjas

A

25

Seimo frakcijos seniūno

referentas

C

21

Seimo nario

padėjėjas-sekretorius

A

C

21

20

PREZIDENTO INSTITUCIJA

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

LYGIS

KATEGORIJA

Prezidentūros sekretorius

A

29

Prezidento patarėjas

A

29

Prezidento atstovas specialiems pavedimams

A

28

Prezidento atstovas spaudai

A

26

Prezidento patarėjo pavaduotojas

A

25-26

Prezidento konsultantas

A

25

Prezidento referentas

A

24

Prezidento patarėjo padėjėjas

A

23

Prezidentūros sekretoriaus padėjėjas

A

22

Prezidento atstovo spaudai padėjėjas

A

21

VALSTYBĖS TARNAUTOJAI

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

LYGIS

KATEGORIJA

Ministro Pirmininko

vyriausiasis patarėjas

A

30

Ministro Pirmininko

patarėjas

A

27–29

Ministro Pirmininko

sekretoriato vadovas

A

27

Ministro Pirmininko

atstovas spaudai

A

26–27

Ministro Pirmininko

padėjėjas

A

23–25

4.

MINISTERIJOS, APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJA

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

LYGIS

KATEGORIJA

Viceministras

A

30

Ministro patarėjas

A

26–28

Ministro atstovas

spaudai

A

24–26

Ministro padėjėjas

A

22–24

Apskrities teritorijoje daugiau negu

500 000 gyventojų

Apskrities

teritorijoje mažiau negu

500 000 gyventojų

Apskrities

viršininkas

A

28

26–27

Apskrities viršininko pavaduotojas

A

27

25–26

PAREIGYBĖS

PAVADINIMAS

LYGIS

KATEGORIJA

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei 50 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje mažiau nei

50 000 gyventojų

Tarybos sekretorius

A

24

23

22

20

Mero patarėjas

A

23

22

21

19

Mero padėjėjas

B

21

20

19

18

Priedėlio

pakeitimai:

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.

105-3312 (2000 12 08)

Nr. IX-815,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)

Lietuvos

Respublikos

valstybės

tarnybos įstatymo

2

priedėlis

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO - ĮSTAIGŲ

VADOVŲ IR KARJEROS - VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TIPINIŲ PAREIGYBIŲ

KATEGORIJOS

1.

Seimo kanceliarija

pareigybės

pavadinimas

kategorija

Seimo kancleris

30

Departamento direktorius

28

Skyriaus vedėjas

26–27

Komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas

26

Komiteto, komisijos patarėjas

25

Komiteto, komisijos padėjėjas

19–21

Vyriausiasis konsultantas

25–26

Vyresnysis konsultantas

24–25

Konsultantas

23–24

Vyriausiasis specialistas

25

Vyresnysis specialistas

23–24

Specialistas

18–22

2.

PrezidentŪRA

pareigybės

pavadinimas

kategorija

Kanceliarijos

vadovas

27

Skyriaus vedėjas

25-26

Vyriausiasis

konsultantas

23-24

Vyresnysis

konsultantas

22

Konsultantas

21

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Vyriausybės

kancleris

30

Departamento

direktorius

27–28

Skyriaus vedėjas

26–27

Patarėjas

25

Vyriausiasis

specialistas

25

Vyresnysis specialistas

22–24

Specialistas

18–22

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Departamento

direktorius

28-29

Skyriaus

viršininkas

27-28

Vyriausiasis

kontrolierius, vyriausiasis specialistas

25-26

Vyresnysis

kontrolierius, vyresnysis specialistas

24-25

Kontrolierius,

specialistas

22-24

Jaunesnysis

kontrolierius, jaunesnysis specialistas

19-21

TEISMAS

PareigybėS

PAVADINIMAS

Kategorija

Kancleris

28

Teismo konsultantas

27

Patarėjas

25

Skyriaus vedėjas

25-26

Teisėjo padėjėjas

25-26

Vyresnysis specialistas

22-24

Specialistas

19-21

Teisėjo referentas

18-20

AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

PareigybėS

PAVADINIMAS

Kategorija

Kancleris

28

Teismo pirmininko patarėjas

27

Teismo pirmininko padėjėjas

26

Skyriaus pirmininko patarėjas

26

Teisėjo padėjėjas

22

Vyriausiasis specialistas

21-23

Skyriaus vedėjas

22-25

Vyresnysis specialistas

19-20

Specialistas

16-18

Teismo posėdžio sekretorius

15

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

KATEGORIJA

Apeliacinis

teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apygardos teismas,

apygardos administracinis teismas

Apylinkės teismas

Skyriaus vedėjas

21–23

20–22

19–20

Vyriausiasis specialistas

19–21

18–20

17–19

Vyresnysis specialistas

17–19

16–18

14–16

Specialistas

15–18

14–17

12–15

8.

TEISMO ANSTOLIŲ KONTORA

PareigybėS

PAVADINIMAS

Kategorija

Vyresnysis teismo antstolis

18-21

Teismo antstolis

14-17

9.

prokuratūrA

Kategorija

PareigybėS

PAVADINIMAS

Generalinė

prokuratūra prie

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Apygardos

prokuratūra prie apygardų teismų

Apylinkės

prokuratūra prie apylinkių teismų

Skyriaus viršininkas, vedėjas

22-26

20-22

18-20

Vyriausiasis specialistas

21-25

18-20

16-18

Vyresnysis specialistas

19-23

16-18

14-16

Specialistas

15-18

14-17

12-15

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Ministerijos valstybės

sekretorius

30

Ministerijos sekretorius

29

Ministerijos

departamento direktorius

28

Skyriaus vedėjas

24–26

Specialusis atašė

23–25

Vyriausiasis

specialistas

22–24

Vyresnysis

specialistas

20–22

Specialistas

18–20

Jaunesnysis

specialistas

15–17

11.

DIPLOMATINĖ TARNYBA

PAREIGYBĖS

PAVADINMAS

KATEGORIJA

Ambasadorius

29-30

Laikinasis reikalų

patikėtinis, įgaliotasis ministras

26-28

Ambasadorius

ypatingiems pavedimams, Diplomatinės tarnybos generalinis inspektorius

25-27

Ministras

patarėjas, generalinis konsulas

24-26

Departamento

patarėjas

23-26

Patarėjas,

inspektorius

22-25

Skyriaus patarėjas

22-25

Pirmasis sekretorius,

konsulas

22-24

Antrasis

sekretorius, vicekonsulas

20-22

Trečiasis

sekretorius

18-20

Atašė

15-17

12.

Valstybės saugumo departamentAS

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Specialios paskirties įstaigos vadovas

29

Valdybos viršininkas

25-28

Generalinio direktoriaus patarėjas

26

Departamento patarėjas

25

Padalinio viršininkas

23-26

Vyriausiasis specialistas

20-25

Vyresnysis specialistas

18-23

Specialistas

15-21

13.

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Valdybos viršininkas,

skyriaus viršininkas

25-28

Poskyrio

viršininkas, specialusis agentas

24-27

Specialusis

agentas patarėjas

22-25

Ypatingai svarbių

bylų tardytojas

22-25

Vyriausiasis

specialistas

22-25

Vyresnysis agentas

18-23

Vyresnysis

tardytojas

18-23

Vyresnysis

specialistas

18-23

Agentas

17-22

Tardytojas

17-22

Specialistas

17-22

Jaunesnysis

agentas

10-16

KONTROLIERIŲ ĮSTAIGA, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA,

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Seimo kontrolierių

įstaigos kancleris

27

Vyresnysis

patarėjas

26

Patarėjas

25

Skyriaus vedėjas

24

Vyresnysis

specialistas

20-23

Specialistas

18-19

KOMISIJA, KONKURENCIJOS TARYBA, VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS

KOMISIJA

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Administracijos

vadovas

27

Skyriaus vedėjas

24–26

Vyriausiasis specialistas

22–24

Vyresnysis specialistas

20–22

Specialistas

18–20

Jaunesnysis specialistas

15–17

16.

INSTITUCIJOS, KOMISIJOS IR TARYBOS, ATSKAITINGOS SEIMUI

AR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Vyresnysis  patarėjas

20–25

Skyriaus vedėjas

20–24

Vyriausiasis specialistas

18–21

Patarėjas

18–21

Vyresnysis specialistas

16–19

Padėjėjas

14–17

Specialistas

14–17

Jaunesnysis specialistas

10–13

VALSTYBINĖS (NUOLATINĖS) KOMISIJOS,

VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS

(išskyrus

savarankiškų teritorinių padalinių pareigybes)

Pareigybės pavadinimas

Kategorija

Įstaigos direktorius

25–28

Komisijų nariai

25-27

Skyriaus vedėjas

20–26

Vyriausiasis specialistas

18–24

Vyresnysis specialistas

16–21

Specialistas

14–19

Jaunesnysis

specialistas

10-14

18.

DEPARTAMENTAI IR KITOS ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ,

MINISTERIJOMS

ATSKAITINGOS ĮSTAIGOS, LIETUVOS KARIUOMENĖ

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Departamento direktorius, įstaigos vadovas

25–28

Įstaigos departamento direktorius, tarnybos viršininkas

24–26

Skyriaus vedėjas (viršininkas), tarybos narys

21–26

Vyriausiasis specialistas

19–24

Vyresnysis specialistas

17–20

Specialistas

13–17

Jaunesnysis specialistas

10–14

įstaigos, INSPEKCIJOS

Kategorija

PareigybėS

PAVADINIMAS

Revizijų departamentas,

Muitinės departamentas ir jam

pavaldžios įstaigos,

Valstybinė mokesčių

inspekcija

Valstybinė darbo

inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija

Kitos inspekcijos

Departamento direktorius,

Inspekcijos viršininkas

29

27–28

23–26

Teritorinio padalinio viršininkas, teritorinės muitinės

viršininkas, kitos muitinės įstaigos vadovas

27–28

26–27

22–23

Skyriaus viršininkas, muitinės posto viršininkas

23–26

23–25

20–22

Muitinės posto pamainos viršininkas

23–25

–

–

Vyriausiasis revizorius, vyriausiasis inspektorius

23–24

22–23

18–19

Vyresnysis revizorius, vyresnysis inspektorius

22–23

20–22

16–18

Revizorius, inspektorius

18–21

17–19

14–16

Jaunesnysis revizorius, jaunesnysis inspektorius

15–17

13–16

10–13

20.

ĮSTAIGOS, PAVALDŽIOS MINISTERIJOMS, VYRIAUSYBĖS

ĮSTAIGOMS

AR ĮSTAIGOMS PRIE MINISTERIJŲ

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Įstaigos vadovas

22–25

Skyriaus vedėjas

16–23

Vyriausiasis

specialistas

14–17

Vyresnysis

specialistas

12–15

Specialistas

10–13

Jaunesnysis

specialistas

9–12

21.

Policijos DEPARTAMENTAS, policijos įstaigos BEI KITOS TARNYBOS  PRIE VIDAUS

REIKALŲ MINISTERIJOS

(išskyrus pareigybes,

nurodytas šio priedo 23 ir 24 lentelėse)

Pareigybės pavadinimas

Kategorija

Generalinis komisaras

29

Vyriausiasis komisaras

25-28

Vyresnysis komisaras

22-27

Komisaras

18-26

Komisaras inspektorius

17-24

Vyresnysis inspektorius

16-23

Inspektorius

16-22

Jaunesnysis inspektorius

15-21

Viršila

14-20

Vyresnysis policininkas

13-18

Policininkas

12-17

Ypač svarbių bylų vyresnysis tardytojas

19-26

Vyresnysis tardytojas

18-24

Tardytojas

17-22

22.

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ

MINISTERIJOS,

JAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS, VIDAUS TARNYBOS PULKAI

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Tarnybos vadas

29

Rinktinės

vadas, valdybos viršininkas

23–27

Bataliono

vadas, skyriaus viršininkas

20–25

Vyriausiasis

specialistas, užkardos, diviziono vadas

19–24

Vyresnysis specialistas, posto viršininkas

18–23

Būrio,

laivo vadas, punkto viršininkas

17–22

Specialistas

16–21

Viršila, grandies

vadas

14–19

Vyresnysis

pasienietis

13–18

Pasienietis

12–17

GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS,

JAM PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS

Pareigybės pavadinimas

Kategorija

Departamento

direktorius

28

Tarnybos,

centro, valdybos viršininkas

22–26

Inspekcijos,

skyriaus viršininkas

21–25

Komandos

viršininkas

19–23

Poskyrio viršininkas,

operacijų vadovas, vyriausiasis specialistas

19–23

Vyresnysis

specialistas, vyresnysis inspektorius

17–21

Specialistas,

inspektorius, pamainos vadas

15–20

Jaunesnysis

inspektorius

10–14

Skyrininkas

14–18

Ugniagesys

gelbėtojas, dispečeris

12–17

24.

kalėjimų departamentUI prie teisingumo ministerijos

PAVALDŽIOS

įstaigOS

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Direktorius

24-26

Skyriaus viršininkas

21-24

Direktoriaus budintysis padėjėjas

20-23

Būrio viršininkas, vyresnysis inspektorius

19-22

Vyresnysis specialistas

17-21

Specialistas, sargybos viršininkas

16-20

Korpuso vyresnysis

15-19

Vyresnysis prižiūrėtojas

14-17

Prižiūrėtojas

12-16

VIRŠININKO ADMINISTRACIJA

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

KATEGORIJA

Apskrities

teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų

Apskrities

teritorijoje mažiau nei 500 000 gyventojų

Apskrities sekretorius

26

25

Departamento direktorius

24–25

23–24

Inspekcijos viršininkas

24

23

Tarnybos viršininkas

22–23

21–22

Skyriaus vedėjas

22–23

21–22

Vyriausiasis specialistas

19–22

18–21

Vyresnysis specialistas

18–21

17–20

Specialistas

17–20

16–19

Jaunesnysis specialistas

10–16

10–15

26.

VYRIAUSYBĖS ATSTOVO TARNYBA

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

KATEGORIJA

Apskrityje 7 ir

daugiau savivaldybių

Apskrityje iki 7

savivaldybių

Vyriausybės atstovas

27

26

Vyriausiasis specialistas

24-25

23-24

Vyresnysis specialistas

22-23

21-22

Specialistas

20-21

19-20

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei

50 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje mažiau nei

50 000 gyventojų

Administratorius

26

25

24

23

Kontrolierius

26

25

24

23

Departamento direktorius

23–25

23–24

22–23

21–22

Skyriaus  vedėjas

18–24

17–23

16–22

15–21

Vyriausiasis specialistas

17–22

16–21

15–20

14–19

Vyresnysis specialistas

15–21

14–20

13–19

12–18

Specialistas

13–19

13–18

12–17

12–16

Jaunesnysis specialistas

9–14

9–13

9–12

9–11

Vyriausiasis inspektorius

17–22

16–21

15–20

14–19

Vyresnysis inspektorius

15–21

14–20

13–19

12–18

Inspektorius

14–20

13–18

13–17

13–16

Seniūnas

14–20

13–19

13–18

13–17

Priedėlio pakeitimai:

Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2845 (2000 10 31)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

Nr. IX-648,

2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)

Nr. IX-815,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)

Lietuvos

Respublikos

valstybės

tarnybos įstatymo

3

priedėlis

VIEŠOJO

ADMINISTRAVIMO IR PASLAUGŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR

PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

Minimalios mėnesinės algos dydžiais

PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS

PAREIGINIŲ

ALGŲ koeficientai

1

1

2

1,11

3

1,23

4

1,35

5

1,48

6

1,61

7

1,73

8

1,86

9

2,01

10

2,17

11

2,34

12

2,53

13

2,73

14

2,95

15

3,19

16

3,46

17

3,75

18

4,06

19

4,41

20

4,77

21

5,19

22

5,64

23

6,13

24

6,66

25

7,24

26

7,86

27

8,55

28

9,32

29

10,09

30

11

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

85-2573 (2000 10 11)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2845 (2000 10 31)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69,

71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.

105-3312 (2000 12 08)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3585 (2000 12 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.

111-3586 (2000 12 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26,

29, 31, 43, 44, 50, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2

PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

63-2278 (2001-07-19)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 3

straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-525,

2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4,

33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-564,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 2

straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-648,

2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-797,

2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-815,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15,

16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-856,

2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušra Bodin (2002-05-08)

aubodi@lrs.lt

78 straipsnis.

Pasiūlymai Vyriausybei

šiam įstatymui, Vyriausybė:

1)

per 3 metus paskiria valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą;

2) per 3 metus

pateikia Seimui tvirtinti statutinių institucijų ir įstaigų bei statutinių

valstybės tarnybų ir pareigybių sąrašą, taip pat statutinių valstybės

tarnautojų statuso pagrindų įstatymo projektą;

3) per 3 metus

atlieka galiojančių įstatymų, statutų, kitų teisės aktų, susijusių su

statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ypatumais, ekspertizę ir pateikia Seimui

jų pakeitimų ir papildymų projektus;

4) per 3 metus

priima visus kitus Valstybės tarnybos įstatymui įgyvendinti būtinus teisės

aktus, išskyrus tuos, kurie pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją priimami

už valstybės tarnybą atsakingo ministro arba kuriems šiame įstatyme numatytas

kitoks terminas.

straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų taikymas tęsiamas nuo 2001 m. liepos

30 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

Nr. IX-525,

2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)

TRYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

79 straipsnis.

Kitų teisės aktų galiojimas

šiam įstatymui, netenka galios:

1) Darbo

sutarties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16, 17, 18, 19, 20 punktai ir

29 straipsnio

1 dalies 13 punktas (Žin., 1991, Nr.36-973; 1993, Nr.30-684; 1995, Nr.46-1119;

1996, Nr.41-983, Nr.43-1043; 1997, Nr.6-88, Nr.66-1593, Nr.91-2273);

2) Valdininkų

įstatymas (Žin., 1995, Nr.33-759);

3) Valstybės ir

Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei

organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas (Žin., 1996, Nr.

109-2472);

4) Valstybės ir

Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei

organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo

atidėjimo įstatymas

(Žin., 1998, Nr.61-1732).

įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės

tarnautojų priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą (atestaciją),

darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai, išskyrus

nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos

pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne ilgiau negu

numatyta šio įstatymo 78 straipsnyje.

priimti ir įsigalios įstatymu patvirtinti statutinių valstybės tarnautojų

statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau negu 3 metus po Valstybės

tarnybos įstatymo įsigaliojimo, galioja anksčiau patvirtinti statutai ar

įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

valstybės

tarnybos įstatymo

1

priedėlis

POLITINIO (ASMENINIO)

PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ

LYGIAI IR KATEGORIJOS

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

LYGIS

KATEGORIJA

Seimo

Pirmininko sekretoriato vadovas

A

27

Seimo

Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas

A

26

Seimo

Pirmininko vyresnysis patarėjas

A

26

Seimo

Pirmininko atstovas spaudai

A

26

Seimo

Pirmininko patarėjas

A

25

Seimo

Pirmininko padėjėjas

A

24

Seimo

Pirmininko pavaduotojo padėjėjas

C

21

Seimo

frakcijos seniūno referentas

C

21

Seimo

nario padėjėjas-sekretorius

C

20

PREZIDENTO INSTITUCIJA

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

LYGIS

KATEGORIJA

Prezidentūros sekretorius

A

29

Prezidento patarėjas

A

29

Prezidento atstovas specialiems pavedimams

A

28

Prezidento atstovas spaudai

A

26

Prezidento patarėjo pavaduotojas

A

25-26

Prezidento konsultantas

A

25

Prezidento referentas

A

24

Prezidento patarėjo padėjėjas

A

23

Prezidentūros sekretoriaus padėjėjas

A

22

Prezidento atstovo spaudai padėjėjas

A

21

PIRMININKO APARATAS

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

LYGIS

KATEGORIJA

Vyriausybės kancleris

A

30

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas

A

28

Ministro Pirmininko konsultantas

A

28

Ministro Pirmininko sekretoriato vedėjas

A

27

Ministro Pirmininko patarėjas

A

26-27

Ministro Pirmininko atstovas spaudai

A

26

Ministro Pirmininko padėjėjas

A

25

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

LYGIS

KATEGORIJA

Viceministras

A

29

Viceministras-departamento prie ministerijos direktorius

A

29

Ministro patarėjas

A

25

Ministro atstovas spaudai

A

24

Ministro referentas

A

23

Ministro padėjėjas

A

22

Apskrities

teritorijoje daugiau nei

500 000 gyventojų

Apskrities

teritorijoje mažiau nei

500 000 gyventojų

Apskrities viršininkas

A

28

26-27

Apskrities viršininko pavaduotojas

A

27

25-26

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

LYGIS

KATEGORIJA

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei 50 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje mažiau nei

50 000 gyventojų

Tarybos sekretorius

A

24

23

22

20

Mero patarėjas

A

23

22

21

19

Mero padėjėjas

B

21

20

19

18

Priedėlio pakeitimai:

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.

105-3312 (2000 12 08)

Lietuvos

Respublikos

valstybės

tarnybos įstatymo

2

priedėlis

VIEŠOJO

ADMINISTRAVIMO - ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR KARJEROS - VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TIPINIŲ PAREIGYBIŲ

KATEGORIJOS

1.

Seimo kanceliarija

pareigybės

pavadinimas

kategorija

Seimo kancleris

30

Departamento direktorius

28

Skyriaus vedėjas

26–27

Komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas

26

Komiteto, komisijos patarėjas

25

Komiteto, komisijos padėjėjas

19–21

Vyriausiasis konsultantas

25–26

Vyresnysis konsultantas

24–25

Konsultantas

23–24

Vyriausiasis specialistas

25

Vyresnysis specialistas

23–24

Specialistas

18–22

2.

PrezidentŪRA

pareigybės

pavadinimas

kategorija

Kanceliarijos vadovas

27

Skyriaus vedėjas

25-26

Vyriausiasis konsultantas

23-24

Vyresnysis konsultantas

22

Konsultantas

21

KANCELIARIJA

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Vyriausybės sekretorius

30

Departamento direktorius

27-28

Skyriaus vedėjas

26-27

Patarėjas

25

Vyriausiasis specialistas

25

Vyresnysis specialistas

22-24

Specialistas

18 -22

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Departamento direktorius

28-29

Skyriaus viršininkas

27-28

Vyriausiasis kontrolierius, vyriausiasis

specialistas

25-26

Vyresnysis

kontrolierius, vyresnysis specialistas

24-25

Kontrolierius, specialistas

22-24

Jaunesnysis kontrolierius, jaunesnysis

specialistas

19-21

TEISMAS

PareigybėS

PAVADINIMAS

Kategorija

Kancleris

28

Teismo konsultantas

27

Patarėjas

25

Skyriaus vedėjas

25-26

Teisėjo padėjėjas

25-26

Vyresnysis specialistas

22-24

Specialistas

19-21

Teisėjo referentas

18-20

AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

PareigybėS

PAVADINIMAS

Kategorija

Kancleris

28

Teismo pirmininko patarėjas

27

Teismo pirmininko padėjėjas

26

Skyriaus pirmininko patarėjas

26

Teisėjo padėjėjas

22

Vyriausiasis specialistas

21-23

Skyriaus vedėjas

22-25

Vyresnysis specialistas

19-20

Specialistas

16-18

Teismo posėdžio sekretorius

15

7.

KITi TEISMai

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

KATEGORIJA

Apeliacinis

teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apygardos teismas,

apygardos administracinis teismas

Apylinkės teismas

Skyriaus vedėjas

21–23

20–22

19–20

Vyriausiasis specialistas

19–21

18–20

17–19

Vyresnysis specialistas

17–19

16–18

14–16

Specialistas

15–18

14–17

12–15

8.

TEISMO ANSTOLIŲ KONTORA

PareigybėS

PAVADINIMAS

Kategorija

Vyresnysis teismo antstolis

18-21

Teismo antstolis

14-17

9.

prokuratūrA

Kategorija

PareigybėS

PAVADINIMAS

Generalinė

prokuratūra prie

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Apygardos

prokuratūra prie apygardų teismų

Apylinkės

prokuratūra prie apylinkių teismų

Skyriaus viršininkas, vedėjas

22-26

20-22

18-20

Vyriausiasis specialistas

21-25

18-20

16-18

Vyresnysis specialistas

19-23

16-18

14-16

Specialistas

15-18

14-17

12-15

10.

MINISTERIJOS

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Ministerijos sekretorius

28-29

Ministerijos departamento direktorius

26-27

Skyriaus vedėjas

24-26

Specialusis atašė

23-25

Vyriausiasis specialistas

22-24

Vyresnysis specialistas

20-22

Specialistas

18-20

Jaunesnysis specialistas

15-17

11.

DIPLOMATINĖ TARNYBA

PAREIGYBĖS

PAVADINMAS

KATEGORIJA

Ambasadorius

29-30

Laikinasis reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras

26-28

Ambasadorius ypatingiems pavedimams, Diplomatinės tarnybos

generalinis inspektorius

25-27

Ministras patarėjas, generalinis konsulas

24-26

Departamento patarėjas

23-26

Patarėjas, inspektorius

22-25

Skyriaus patarėjas

22-25

Pirmasis sekretorius, konsulas

22-24

Antrasis sekretorius, vicekonsulas

20-22

Trečiasis sekretorius

18-20

Atašė

15-17

12.

Valstybės saugumo departamentAS

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Specialios paskirties įstaigos vadovas

29

Valdybos viršininkas

25-28

Generalinio direktoriaus patarėjas

26

Departamento patarėjas

25

Padalinio viršininkas

23-26

Vyriausiasis specialistas

20-25

Vyresnysis specialistas

18-23

Specialistas

15-21

13.

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Valdybos viršininkas, skyriaus viršininkas

25-28

Poskyrio viršininkas, specialusis agentas

24-27

Specialusis agentas patarėjas

22-25

Ypatingai svarbių bylų tardytojas

22-25

Vyriausiasis specialistas

22-25

Vyresnysis agentas

18-23

Vyresnysis tardytojas

18-23

Vyresnysis specialistas

18-23

Agentas

17-22

Tardytojas

17-22

Specialistas

17-22

Jaunesnysis agentas

10-16

KONTROLIERIŲ ĮSTAIGA, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA,

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA

Pareigybės pavadinimas

Kategorija

Seimo kontrolierių įstaigos kancleris

27

Vyresnysis patarėjas

26

Patarėjas

25

Skyriaus vedėjas

24

Vyresnysis specialistas

20-23

Specialistas

18-19

TARYBA, VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Administracijos vadovas

27

Skyriaus vedėjas

24–26

Vyriausiasis specialistas

22–24

Vyresnysis specialistas

20–22

Specialistas

18–20

Jaunesnysis specialistas

15–17

KOMISIJOS IR TARYBOS, ATSKAITINGOS SEIMUI

AR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Vyresnysis

patarėjas

20–25

Skyriaus

vedėjas

20–24

Vyriausiasis

specialistas

18–21

Patarėjas

18–21

Vyresnysis

specialistas

16–19

Padėjėjas

14–17

Specialistas

14–17

Jaunesnysis

specialistas

10–13

KOMISIJOS,

VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS

(išskyrus

savarankiškų teritorinių padalinių pareigybes)

Pareigybės pavadinimas

Kategorija

Įstaigos direktorius

25–28

Komisijų nariai

25-27

Skyriaus vedėjas

20–26

Vyriausiasis specialistas

18–24

Vyresnysis specialistas

16–21

Specialistas

14–19

Jaunesnysis specialistas

10-14

18.

DEPARTAMENTAI IR KITOS ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ,

MINISTERIJOMS

ATSKAITINGOS ĮSTAIGOS, LIETUVOS KARIUOMENĖ

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Departamento direktorius, įstaigos vadovas

25–28

Įstaigos departamento direktorius, tarnybos viršininkas

24–26

Skyriaus vedėjas (viršininkas), tarybos narys

21–26

Vyriausiasis specialistas

19–24

Vyresnysis specialistas

17–20

Specialistas

13–17

Jaunesnysis specialistas

10–14

DEPARTAMENTas, muitinės departamentas ir kitos Muitinės įstaigos, INSPEKCIJOS

Kategorija

PareigybėS

PAVADINIMAS

Revizijų

departamentas,

Muitinės departamentas ir jam

pavaldžios įstaigos,

Valstybinė mokesčių

inspekcija

Valstybinė darbo

inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija

Kitos inspekcijos

Departamento direktorius,

Inspekcijos viršininkas

29

27–28

23–26

Teritorinio padalinio viršininkas, teritorinės muitinės

viršininkas, kitos muitinės įstaigos vadovas

27–28

26–27

22–23

Skyriaus viršininkas, muitinės posto viršininkas

23–26

23–25

20–22

Muitinės posto pamainos viršininkas

23–25

–

–

Vyriausiasis revizorius, vyriausiasis inspektorius

23–24

22–23

18–19

Vyresnysis revizorius, vyresnysis inspektorius

22–23

20–22

16–18

Revizorius, inspektorius

18–21

17–19

14–16

Jaunesnysis revizorius, jaunesnysis inspektorius

15–17

13–16

10–13

20.

ĮSTAIGOS, PAVALDŽIOS MINISTERIJOMS, VYRIAUSYBĖS

ĮSTAIGOMS

AR ĮSTAIGOMS PRIE MINISTERIJŲ

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Įstaigos vadovas

22–25

Skyriaus vedėjas

16–23

Vyriausiasis specialistas

14–17

Vyresnysis specialistas

12–15

Specialistas

10–13

Jaunesnysis specialistas

9–12

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

(išskyrus pareigybes, nurodytas šio priedo 23 ir 24

lentelėse)

Pareigybės pavadinimas

Kategorija

Generalinis komisaras

29

Vyriausiasis komisaras

25-28

Vyresnysis komisaras

22-27

Komisaras

18-26

Komisaras inspektorius

17-24

Vyresnysis inspektorius

16-23

Inspektorius

16-22

Jaunesnysis inspektorius

15-21

Viršila

14-20

Vyresnysis policininkas

13-18

Policininkas

12-17

Ypač svarbių bylų vyresnysis tardytojas

19-26

Vyresnysis tardytojas

18-24

Tardytojas

17-22

22.

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ

MINISTERIJOS,

JAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS, VIDAUS TARNYBOS PULKAI

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Tarnybos vadas

29

Rinktinės vadas, valdybos

viršininkas

23–27

Bataliono

vadas, skyriaus viršininkas

20–25

Vyriausiasis specialistas,

užkardos, diviziono vadas

19–24

Vyresnysis specialistas, posto viršininkas

18–23

Būrio, laivo vadas, punkto

viršininkas

17–22

Specialistas

16–21

Viršila, grandies

vadas

14–19

Vyresnysis pasienietis

13–18

Pasienietis

12–17

GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS,

JAM PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Departamento direktorius

28

Tarnybos, centro, valdybos

viršininkas

22–26

Inspekcijos, skyriaus

viršininkas

21–25

Komandos viršininkas

19–23

Poskyrio viršininkas, operacijų vadovas, vyriausiasis

specialistas

19–23

Vyresnysis specialistas,

vyresnysis inspektorius

17–21

Specialistas,

inspektorius, pamainos vadas

15–20

Jaunesnysis inspektorius

10–14

Skyrininkas

14–18

Ugniagesys gelbėtojas, dispečeris

12–17

24.

kalėjimų departamentUI prie teisingumo ministerijos

PAVALDŽIOS

įstaigOS

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Direktorius

24-26

Skyriaus viršininkas

21-24

Direktoriaus budintysis padėjėjas

20-23

Būrio viršininkas, vyresnysis inspektorius

19-22

Vyresnysis specialistas

17-21

Specialistas, sargybos viršininkas

16-20

Korpuso vyresnysis

15-19

Vyresnysis prižiūrėtojas

14-17

Prižiūrėtojas

12-16

VIRŠININKO ADMINISTRACIJA

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

KATEGORIJA

Apskrities

teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų

Apskrities

teritorijoje mažiau nei 500 000 gyventojų

Apskrities sekretorius

26

25

Departamento direktorius

24–25

23–24

Inspekcijos viršininkas

24

23

Tarnybos viršininkas

22–23

21–22

Skyriaus vedėjas

22–23

21–22

Vyriausiasis specialistas

19–22

18–21

Vyresnysis specialistas

18–21

17–20

Specialistas

17–20

16–19

Jaunesnysis specialistas

10–16

10–15

26.

VYRIAUSYBĖS ATSTOVO TARNYBA

PAREIGYBĖS PAVADINIMAS

KATEGORIJA

Apskrityje 7 ir

daugiau savivaldybių

Apskrityje iki 7

savivaldybių

Vyriausybės atstovas

27

26

Vyriausiasis specialistas

24-25

23-24

Vyresnysis specialistas

22-23

21-22

Specialistas

20-21

19-20

Pareigybės

pavadinimas

Kategorija

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje daugiau nei

50 000 gyventojų

Savivaldybės

teritorijoje mažiau nei

50 000 gyventojų

Administratorius

26

25

24

23

Kontrolierius

26

25

24

23

Departamento

direktorius

23–25

23–24

22–23

21–22

Skyriaus

vedėjas

18–24

17–23

16–22

15–21

Vyriausiasis

specialistas

17–22

16–21

15–20

14–19

Vyresnysis

specialistas

15–21

14–20

13–19

12–18

Specialistas

13–19

13–18

12–17

12–16

Jaunesnysis

specialistas

9–14

9–13

9–12

9–11

Vyriausiasis

inspektorius

17–22

16–21

15–20

14–19

Vyresnysis

inspektorius

15–21

14–20

13–19

12–18

Inspektorius

14–20

13–18

13–17

13–16

Seniūnas

14–20

13–19

13–18

13–17

Priedėlio

pakeitimai:

Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2845 (2000 10 31)

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

Nr.

IX-648,

2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)

Lietuvos

Respublikos

valstybės

tarnybos įstatymo

3

priedėlis

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO IR

PASLAUGŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ

KOEFICIENTAI

Minimalios mėnesinės

algos dydžiais

PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS

PAREIGINIŲ

ALGŲ koeficientai

1

1

2

1,11

3

1,23

4

1,35

5

1,48

6

1,61

7

1,73

8

1,86

9

2,01

10

2,17

11

2,34

12

2,53

13

2,73

14

2,95

15

3,19

16

3,46

17

3,75

18

4,06

19

4,41

20

4,77

21

5,19

22

5,64

23

6,13

24

6,66

25

7,24

26

7,86

27

8,55

28

9,32

29

10,09

30

11

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

85-2573 (2000 10 11)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.

sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2845 (2000 10 31)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio

1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3213 (2000 11 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1

BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.

105-3312 (2000 12 08)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3585

(2000 12 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.

sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.

111-3586 (2000 12 29)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.

sausio 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26, 29, 31, 43, 44, 50, 55, 56,

59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

63-2278 (2001-07-19)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio

nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-525,

2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-564,

2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies

nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-648,

2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-797,

2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)

VALSTYBĖS

TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.

balandžio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-04-02)

autrap@lrs.lt

53 straipsnis.

Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos

tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos

draudimu Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų

nustatyta tvarka bei sąlygomis.

2.

Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo

pensija pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą ir

valstybės tarnautojų valstybinė pensija pagal Valstybės tarnautojų

pensijų įstatymą.

3.

Teisę gauti valstybės tarnautojų valstybinę pensiją, šios pensijos dydžio ir

tarnybos stažo apskaičiavimo tvarką, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas

nustato Valstybės tarnautojų pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų įstatymas

ir kiti teisės aktai.

4.

Privalomos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos už Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje

dirbančio valstybės tarnautojo sutuoktinį tuo laikotarpiu, kurį jis gyveno

užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos nuo valstybės

tarnautojo 0,5 pareiginės algos. Ši norma netaikoma valstybės tarnautojo

sutuoktiniui įsidarbinus.

5.

Laikotarpis, kurį sutuoktinis gyveno užsienyje kartu su valstybės tarnautoju,

dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje

įstaigoje, įskaitomas į valstybės tarnautojo sutuoktinio valstybinio socialinio

draudimo stažą, jeigu už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos Lietuvos

valstybinio socialinio draudimo įmokos.

58 straipsnis.

Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas

1.

Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose už šio įstatymo

ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:

1)

Seimo kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;

2)

Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme - šių teismų

kancleriai;

3)

kituose teismuose, prokuratūroje, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų

tyrimų tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir

vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos

kontrolieriaus tarnyboje, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir

įstaigose - šių institucijų ir įstaigų vadovai.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per

personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų ar

įstaigų personalo tarnybų nuostatai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

59 straipsnis.

Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo

valdymas

atskaitingų institucijų ir įstaigų personalą valdo:

1) Vyriausybė;

2) už valstybės tarnybą atsakingas ministras;

3) valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;

4) Vyriausybės kancleris;

5)

ministerijų valstybės sekretoriai.

funkcijas:

1) nustato planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir

įstaigų valstybės tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius

ir kategorijas;

2) atlieka kitas įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.

įstaigų personalo valdymo

funkcijas:

1) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų

pavyzdinius nuostatus;

2) tvirtina Personalo valdymo tarybos nuostatus;

3) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas,

susijusias su ministerijų,

Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

1) organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;

2) tvirtina atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;

3) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;

4) pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria

pretendentą į valstybės tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje

institucijoje ar įstaigoje;

5) organizuoja valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;

6) koordinuoja valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;

7) (neteko galios);

8) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo

valdymo funkcijas.

5.

Vyriausybės kancleris atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų

institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:

1)

yra atsakingas už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat

Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir

joms atskaitingų institucijų bei įstaigų personalo valdymą, organizuoja jų

personalo valdymą;

2)

personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų valstybės

sekretorius ir personalo tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo

tarnybų nuostatai.

6.

Ministerijos valstybės sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų

įstaigų personalo valdymo funkcijas:

1)

yra atsakingas už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei

atitinkamos ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą,

organizuoja jų personalo valdymą;

2)

personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo

tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.

75-2270 (2000 09 07)

Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.

37-1231 (2001 05 02)

Nr. IX-815,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)