Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1998-03-26

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1998.04.23)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996,

Nr.53-1245

Neoficialus įstatymo

tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-424, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2422 (97.10.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-682, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.32-856 (98.04.03)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO

ĮSTATYMAS

1996 m. gegužės 16 d. Nr. I-1340

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Lietuvos  Respublikos  Klaipėdos  valstybinio  jūrų   uosto įstatymas

reguliuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto  (toliau - uostas) veiklą bei

valdymą.

2 straipsnis.

Įstatyme vartojamos sąvokos

Šiame įstatyme:

uostas - teritorija (uosto žemė ir

akvatorija),  skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti,

kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti;

uosto žemė - žemės  plotas su jame esančia

uosto infrastruktūra;

uosto infrastruktūra - hidrotechninių ir

inžinerinių statinių, navigacinių įrenginių, inžinerinių tinklų, taip  pat

kelių bei privažiuojamųjų geležinkelių kompleksas;

uosto  akvatorija - vandens plotas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose ribose, kuriame yra laivybos

kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai;

uosto kapitonas - valstybės pareigūnas,

vykdantis valstybinę laivybos priežiūrą, kvalifikacijos dokumentų išdavimą,

laivų  registravimą, tarptautinių sutarčių dėl laivybos saugumo taikymo

kontrolę;

uosto rinkliava - administraciniu būdu iš

laivų  savininkų (valdytojų) ir krovinių savininkų renkamos lėšos už

naudojimąsi uostu;

uosto navigaciniai įrenginiai - kranto ir

plūduriuojantys įrengimai, informuojantys apie laivybos sąlygas;

uosto navigacinių įrenginių veikimo

sektorius - teritorija, kurioje pastatyti ir aptarnaujami navigaciniai

įrenginiai;

laivas - savaeigis arba nesavaeigis

plaukiojantis statinys, turintis savo pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą;

linijinis laivas - laivas, plaukiantis

pagal grafiką nuolatiniu  maršrutu ir kuriam Uosto direkcija  yra  suteikusi

linijinio laivo statusą.

II SKYRIUS

VALSTYBINIS UOSTO VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTAS

3 straipsnis. Uostas ir jo ribos

1.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra

Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė.

2.

Uosto  steigėja yra Lietuvos

Respublikos Vyriausybė. Steigėjo  funkcijas  Vyriausybės  pavedimu  vykdo

Susisiekimo ministerija.

3.

Uosto teritorijos ir rezervinių

teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė.

4 straipsnis. Uosto paskirtis

1.

Uostas - Lietuvos Respublikos

transporto sistemos dalis, skirta  laivams  aptarnauti bei kitai  su  laivyba

susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti.

2.

Fiziniai ir juridiniai asmenys uosto

teritorijoje  gali vykdyti  tik  tokią komercinę ir ūkinę veiklą,  kuri

atitinka uosto  funkcinę paskirtį, ir jeigu dėl jų veiklai  reikalingos uosto

žemės šie asmenys yra sudarę uosto žemės nuomos sutartį su Uosto direkcija.

5 straipsnis. Uosto žemė ir kitas

nekilnojamasis turtas

1.

Uosto žemė, akvatorija,

hidrotechniniai  įrenginiai, krantinės,   navigacijos keliai ir kanalai,

navigaciniai įrenginiai ir kiti  infrastruktūros objektai  yra  valstybės

nuosavybė.

2.

Uosto  akvatoriją, žemę, uosto

infrastruktūros objektus bei  kitą  priskirtą ar sukurtą turtą Uosto

direkcija  valdo, naudoja   bei   juo   disponuoja turto  patikėjimo teisėmis

vadovaudamasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.

3.

Uosto direkcija turi teisę išnuomoti

uosto žemę su uosto veikla  susijusioms reikmėms, taip pat jau uosto

teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, net jei jų veikla nesusijusi  su

uosto veikla.

4.

Ilgalaikio materialiojo turto

susidėvėjimo  atskaitymai daromi Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nustatyta

tvarka. Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą nemokamos.

5.

Uostui priskirtu valstybės turtu negali

būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.

6 straipsnis. Apribojimai  uosto

navigacinių  įrenginių veikimo

sektoriuje

1.

Uosto navigacinių įrenginių veikimo

sektoriuje draudžiama statyti nuolatinius arba laikinus pastatus, sodinti

medžius,  įrengti  didelio galingumo  elektros  arba  kitokius šviesos šaltinius.

2.

Kiekviena statyba uosto navigacinių

įrenginių  veikimo sektoriuje turi būti suderinta su Uosto direkcija.

3.

Uosto navigacinių įrenginių sektoriaus

ribas, apribojimus šio sektoriaus žemės naudotojams nustato  Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

7 straipsnis. Uosto privatizavimas

1.

Uosto žemė, infrastruktūra ir

akvatorija neprivatizuojama.

2.

Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės

objektai gali būti  privatizuojami pagal Valstybės ir savivaldybių turto

privatizavimo įstatymą, suderinus su Susisiekimo ministerija.

8 straipsnis. Naudojimosi uostu tvarka

1.

Uostas yra atviras tarptautinei

laivybai.

2.

Uosto   naudojimo,  Uosto  laivybos

taisykles   Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija,

nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Šios

taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams.

3.

Laivams  su  branduolinėmis jėgainėmis

ir  branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama.

4.

Kitų  šalių karo ir kiti nekomerciniai

laivai  į  uostą gali   įplaukti  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nustatyta

tvarka.

9 straipsnis. Uoste esančių įmonių,

įstaigų ir organizacijų veikla

1.

Uoste esančios įmonės, įstaigos ir

organizacijos veikia savarankiškai  pagal  jų veiklą reglamentuojančius

įstatymus. Šios  įmonės,  įstaigos ir organizacijos privalo laikytis  šio

įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų.

2.

Uoste     esančios    įmonės,

naudojančios     ar transportuojančios  žmonių sveikatai  kenksmingas,

pavojingas medžiagas, privalo užtikrinti darbo aplinkos saugumą.

3.

Už saugų darbą uoste esančiose įmonėse

atsako tų įmonių administracija. Transporto  eismas  uoste   esančių   įmonių

teritorijose   organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies taisykles.

Specialiojo (techninio)  transporto  eismo taisykles pagal saugos darbe teisės

aktų reikalavimus  nustato tų įmonių administracija.

4.

Uoste veikiančios įmonės  turi suteikti

patalpas valstybės  institucijoms, kurių veikla uoste  privaloma  pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus.

ANTRASIS SKIRSNIS

UOSTO VALDYMAS

10 straipsnis.

Uosto valdymas

1.

Uoste esančius valstybės nuosavybės

objektus valdo Uosto direkcija.

2.

Uosto  direkcija, į kurios sudėtį

įeina Uosto  kapitono valdyba,  yra ne pelno organizacija, turinti juridinio

asmens teises. Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija.

3.

Susisiekimo  ministerija  skiria  ir

atleidžia  Uosto direkcijos  vadovą, vyriausiąjį finansininką, uosto  kapitoną,

priima,  keičia ir papildo Uosto direkcijos įstatus,  tvirtina metinę  pajamų

ir išlaidų sąmatą bei Uosto direkcijos  metinę ataskaitą apie uosto veiklą.

11 straipsnis. Uosto direkcijos funkcijos

Pagrindinės Uosto direkcijos funkcijos:

1) uosto veiklos organizavimas, laivybos

saugumo užtikrinimas;

2) priskirto  valstybės turto  ir

finansinių išteklių efektyvus naudojimas ir išsaugojimas;

3) uosto žemės nuoma;

4) uosto rinkliavų rinkimas;

5) laivų ir žmonių gelbėjimo darbų

organizavimas uosto akvatorijoje, kituose  Lietuvos  Respublikos

teritoriniuose vandenyse bei ekonominėje zonoje;

6) uosto plėtros krypčių projektų

rengimas, jų realizavimo organizavimas, mokslinio tyrimo darbų organizavimas,

uosto reklamavimas;

7) uoste veikiančių įmonių

rekonstrukcijos, naujų  objektų statybos projektų nagrinėjimas, derinimas,

privalomų techninių sąlygų nustatymas ir tvirtinimas, leidimų realizuoti

projektus išdavimas;

8) Lietuvos Respublikos įstatymų,

tarptautinės jūrų teisės dokumentų  ir  kitų teisės aktų laivybos klausimais

laikymosi kontrolė;

9) uosto kapitono tarnybų veiklos

užtikrinimas;

10) ryšių priemonių ir sistemų

eksploatacija ir plėtra;

11) uosto apsaugos nuo taršos kontrolė bei

taršos pasekmių likvidavimo organizavimas;

12) uosto  objektų  ir  navigacinių

įrenginių   statyba, eksploatavimas ir plėtra.

12 straipsnis. Kitos uosto valdymo

institucijos

1.

Uosto plėtros kryptims nustatyti,

santykiams tarp uosto, Klaipėdos  miesto  savivaldybės  bei Vyriausybės įstaigų

koordinuoti  Vyriausybės nutarimu sudaroma Uosto plėtojimo taryba iš

Susisiekimo,  Finansų ir kitų suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos

apskrities,    Klaipėdos miesto savivaldybės,  mokslo  įstaigų,  Uosto

direkcijos  bei  uosto teritorijoje esančių įmonių atstovų.

2.

Uosto plėtojimo tarybos nuostatus

tvirtina  Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3.

Uosto plėtros klausimams (programoms)

rengti gali  būti sudaroma  Uosto direktorių taryba iš Susisiekimo

ministerijos, Klaipėdos  miesto  savivaldybės,  Uosto  direkcijos,   įmonių,

įstaigų ir organizacijų, susijusių su uosto veikla, atstovų.

4.

Uosto direktorių tarybos nuostatus

tvirtina Susisiekimo ministerija.

TREČIASIS SKIRSNIS

UOSTO KAPITONO VALDYBA

13 straipsnis. Uosto kapitonas

1.

Uosto  veiklą,  susijusią su laivyba,

užtikrina  Uosto kapitono  valdyba,  kuriai vadovauja  uosto  kapitonas.  Uosto

kapitono  valdyboje  yra  laivybos  priežiūros,  laivų   eismo (locmanų) ir

kiti struktūriniai padaliniai.

2.

Uosto  kapitono pareigas gali eiti

Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne

mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo kapitonu stažą.

3.

Uosto kapitoną Uosto direkcijos vadovo

teikimu skiria ir atleidžia Susisiekimo ministerija.

4.

Uosto  kapitonas veikia pagal

nuostatus, kuriuos  Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija.

5.

Uosto  kapitonas  turi antspaudą su

Lietuvos  valstybės herbu.

14 straipsnis. Pagrindinės uosto kapitono

funkcijos

1.

Uosto kapitonas:

1) kontroliuoja,  kaip  laikomasi

Lietuvos   Respublikos įstatymų,  tarptautinių jūrų teisės dokumentų ir  kitų

teisės aktų laivybos saugumo klausimais;

2) kontroliuoja  laivų  pasirengimą

išplaukti  į   jūrą, registruoja įplaukimą ir išplaukimą iš uosto;

3) tikrina  laivų dokumentus ir laivų

įgulų kvalifikacijos dokumentus;

4) registruoja laivus, plaukiojančius su

Lietuvos Respublikos   valstybės  vėliava,  ir išduoda registravimo dokumentus;

5) išduoda jūrininkų knygeles  ir  kitus

kvalifikacijos dokumentus, tvirtina darbo laive ir plaukiojimo stažą;

6) organizuoja locmanų darbą ir jam

vadovauja;

7) kontroliuoja uosto akvatorijos gylį,

vykdo  navigacinių įrenginių ir navigacijos ženklų priežiūrą;

8) kontroliuoja laivų grimzlę, laivų

pakrovimo ir krovinių pritvirtinimo laivuose kokybę;

9) inspektuoja laivus, stovinčius uoste;

10) kontroliuoja uosto krantinių techninę

būklę;

11) organizuoja žmonių ir laivų gelbėjimo

darbus uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir

ekonominėje zonoje;

12) teikia laivams navigacinę  ir

hidrometeorologinę informaciją;

13) leidžia laivams įplaukti į uostą ir

išplaukti  iš  jo; susidarius ekstremalioms situacijoms  uoste,  perdislokuoja

laivus;

14) tiria laivų avarijas, nustato jų

priežastis ir  teikia išvadas;

15) išduoda leidimus vykdyti narų darbus,

kelti paskendusį turtą  uosto akvatorijoje, derina leidimų vykdyti statybos  ir

remonto darbus uosto krantinėse ir akvatorijoje išdavimą.

2.

Uosto  kapitono  inspektavimo metu

nustatytų  pažeidimų pašalinimo išlaidas apmoka laivo savininkas ar valdytojas.

3.

Uosto  kapitono  reikalavimu  uoste

stovintys  laivai privalo  suteikti  pagalbą  nelaimės  ištiktiems  laivams

bei žmonėms panaudodami savo turimas technines priemones.

15 straipsnis. Uosto kapitono sprendimų

privalomumas

1.

Uosto kapitono sprendimai jo

kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti  vykdomi

nedelsiant. Įvykdytas  sprendimas gali būti skundžiamas teismine tvarka.

2.

Už  sprendimų  nevykdymą uosto

kapitonas  gali  taikyti įstatymų nustatytas administracines nuobaudas.

16 straipsnis. Laivų išplaukimo iš uosto

apribojimai

Uosto kapitonas turi teisę neduoti leidimo

išplaukti iš uosto, jeigu:

1) laivas techniškai netinkamas plaukioti;

2) pažeisti laivo pakrovimo, laivo

aprūpinimo reikalingais ištekliais, laivo įgulos komplektavimo reikalavimai;

3) laivo   dokumentų  įforminimas

neatitinka   nustatytų reikalavimų;

4) nesumokėtos nustatytos rinkliavos ir

baudos;

5)  yra  kitų  laivo trūkumų, keliančių

grėsmę  plaukiojimo saugumui arba laive esančių žmonių sveikatai.

17 straipsnis. Laivo sulaikymo uoste

tvarka

1.

Asmuo,  suinteresuotas  sulaikyti

laivą  uoste,  uosto kapitonui pateikia raštu motyvuotą reikalavimą.

2.

Uosto kapitonas gali sulaikyti uoste

laivą, jei to prašo asmuo, turintis teisę reikalauti atlyginti žalą dėl

bendrosios laivo  avarijos, gelbėjimo darbų, laivų susidūrimo ar  kitokio

laivo  ar  krovinio sužalojimo, taip pat dėl uosto  įrenginių, navigacijos

ženklų ar uoste esančio turto kitokio sužalojimo, sunaikinimo ar kitos žalos

padarymo, kol laivo savininkas arba valdytojas    nustatyta    tvarka   neužtikrins

reikalavimo patenkinimo.

3.

Laivas  uoste gali būti sulaikytas ne

ilgiau kaip  tris darbo  dienas. Jeigu  per  tą  laiką  nebus  priimtas  teismo

sprendimas  areštuoti  laivą, kad būtų  užtikrintas  ieškinys, sulaikytas

laivas turi būti tuojau pat paleistas.

4.

Sulaikyto  laivo  kapitonas  uosto

kapitono  raštišką sprendimą dėl laivo sulaikymo gali apskųsti teismui.

18 straipsnis. Locmanas

1.

Locmanas - laivavedys, turintis ne

mažesnį kaip tolimojo plaukiojimo  šturmano  jūrinį  laipsnį  ir  nustatytos

formos locmano liudijimą. Locmanas nėra vedamo laivo įgulos narys.

2.

Locmanu  gali  būti  Lietuvos

Respublikos   pilietis, turintis laivavedžio diplomą ir locmano liudijimą,

suteikiantį jam teisę vesti laivus.

3.

Locmano liudijimas išduodamas ne

jaunesniam kaip 25 metų asmeniui, turinčiam laivavedžio diplomą.

4.

Asmuo  gali  eiti locmano pareigas,

iki  jam  sueis  65 metai.

5.

Locmanų  veiklos nuostatus tvirtina ir

locmanų  veiklą kontroliuoja uosto kapitonas.

19 straipsnis. Laivų vedimas uoste

1.

Uosto  prieigose bei uosto vandenyse,

nesvarbu, kokia laivo   vėliava, laivus pagal Susisiekimo ministerijos

patvirtintas Uosto laivybos taisykles veda locmanai.

2.

Rajonus  ir  laivų  kategorijas,  kur

būtina  naudotis locmano patarnavimais, nustato Uosto laivybos taisyklės.

20 straipsnis. Locmano ir vedamo laivo

kapitono santykiai

1.

Už  laivo  valdymą atsako vedamo laivo

kapitonas.  Jis atsako už laivo valdymą ir tuomet, kai suteikia locmanui teisę

savarankiškai vesti laivą.

2.

Locmanas privalo duoti vedamo laivo

kapitonui patarimus, užtikrinančius  saugų  laivo vedimą, ir  tikrinti,  ar

vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus.

3.

Jeigu  vedamo laivo kapitonas nevykdo

locmano patarimų, locmanas  vis  tiek  privalo (kiek tai įmanoma)  teikti

laivo kapitonui duomenis apie laivybos ypatumus.

21 straipsnis. Draudimas locmanui palikti

vedamą laivą

Pradėjęs  vesti  laivą, locmanas be

vedamo  laivo  kapitono leidimo neturi teisės palikti laivo:

1)  išvedant  laivą į jūrą - kol laivas

nuplauks  iki  tos vietos,  nuo  kurios  toliau gali saugiai plaukti  be

locmano pagalbos;

2) įvedant laivą į uostą - kol laivas

nuleidžia inkarą arba prisitvirtina prie krantinės;

3) kol locmaną pakeičia kitas locmanas.

22 straipsnis. Atlyginimas už locmano

patarnavimus

1.

Už laivo vedimą laivo kapitonas privalo

mokėti locmano rinkliavą.

2.

Laivo  kapitonas, iškvietęs locmaną

ir  šiam  atvykus atsisakęs  jo  patarnavimų, privalo sumokėti visą locmano

rinkliavą, priklausančią  už  laivo  vedimą, kuriam buvo iškviestas locmanas.

3.

Kai locmano patarnavimais naudotis

privaloma, tačiau laivo  kapitonas jais nesinaudoja, jis privalo  sumokėti

visą locmano rinkliavą, priklausančią už laivo vedimą, ir gali būti patrauktas

administracinėn atsakomybėn  Lietuvos  Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Kai locmanas užlaikomas laive daugiau

kaip dvi valandas dėl  nuo  jo nepriklausančių priežasčių, kurios nėra

sukeltos nenugalimos jėgos, laivo kapitonas privalo sumokėti  papildomą

locmano  rinkliavą, kurios maksimalų dydį nustato  Susisiekimo ministerija.

5.

Jeigu  locmaną jo  vestas laivas

nuplukdo už jo aptarnaujamo  rajono  ribų, laivo kapitonas  privalo apmokėti

locmanui  kelionės  atgal išlaidas ir sumokėti  atlyginimą  už kiekvieną išbūtą

valandą už locmano aptarnaujamo rajono ribų.

III SKYRIUS

UOSTO ŪKINĖ IR KOMERCINĖ VEIKLA

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTO ŽEMĖS NUOMA

23 straipsnis. Nuomos sutarties sudarymo

tvarka

Uosto  direkcija  uosto  žemę gali

išnuomoti  tik  konkurso tvarka.  Nuomos  konkurso sąlygas, tipinę uosto

žemės  nuomos sutarties  formą  ir nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką tvirtina

Susisiekimo ministerija.

24 straipsnis. Nuomos sutarties forma ir

terminas

1.

Uosto  žemės nuomos sutartis sudaroma

raštu, ne  ilgiau kaip  25  metams,  laikantis  Lietuvos  Respublikos

civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų.

2.

Nuomininkas,  tvarkingai  vykdęs

uosto  žemės  nuomos sutartyje  nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties

terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį.

25 straipsnis. Nuomos sutarties sąlygos

1.

Nuomininkas  privalo laikytis visų

uosto  žemės  nuomos sutartyje nustatytų sąlygų.

2.

Nuomos   sutartyje  turi  būti

nustatytos  nuomininko teikiamų paslaugų minimalios ir maksimalios kainos bei

krovos ar kitų darbų minimalios apimtys.

3.

Nuomotojas  turi  teisę  nustatyta

tvarka  reikalauti nutraukti  uosto  žemės  nuomos  sutartį  prieš  terminą,

jei nuomininkas nevykdo pareigų, nustatytų šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos

sutartyje ir jei tai numato Civilinis kodeksas.

4.

Nuomininkas  turi  teisę  nustatyta

tvarka  reikalauti nutraukti  uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą,  jei

tai numato Civilinis kodeksas.

26 straipsnis. Uosto infrastruktūros

pagerinimas

1.

Uosto infrastruktūros pagerinimas

galimas tik nuomotojui leidus.

2.

Jeigu  nuomininkas išsinuomotoje uosto

žemėje  pagerina uosto  infrastruktūros objektus arba sukuria naujus, jis  turi

teisę  į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą  arba jų įskaitymą į

uosto žemės nuomos mokestį.

3.

Jeigu  pagerinimas  padarytas  be

nuomuotojo  leidimo, pagerinimo išlaidos nuomininkui neatlyginamos.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŪKINĖS IR KOMERCINĖS VEIKLOS UOSTE YPATUMAI

27  straipsnis. Teisės aktai,

reglamentuojantys  ūkinės  ir

komercinės veiklos uoste

ypatumus

1.

Uosto ūkinės ir komercinės veiklos

ypatumus nustato šis įstatymas   ir  Klaipėdos  valstybinio  jūrų  uosto

naudojimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

2.

Pavojingų  krovinių vežimo, perkrovimo

ir  sandėliavimo uoste tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai ir

tarptautinės sutartys, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika.

28 straipsnis. Aptarnavimas uoste

1.

Uoste  keleiviai  gali  būti

aptarnaujami,  kroviniai, paštas   perkraunami,  laivai  aptarnaujami,

transportavimo, ekspedicijos  bei sandėliavimo operacijos atliekamos  tik  tam

specialiai skirtose vietose.

2.

Linijiniai laivai uoste aptarnaujami

pirmumo tvarka.

29 straipsnis.  Laikinas  ūkinės  ir

komercinės  veiklos

nutraukimas ar apribojimas

Uosto direkcija turi teisę laikinai

nutraukti ar  apriboti laivų  aptarnavimą, keleivių, krovinių ir pašto priėmimą

uoste dėl   stichinių  nelaimių,  katastrofų,  avarijų,   karantino, streiko,

embargo  ir  kitų  panašių  aplinkybių. Šis Uosto direkcijos sprendimas

skelbiamas viešai.

30 straipsnis. Atestuojama veikla

Teikti laivų agentavimo paslaugas, verstis laivų vilkimu (buksyravimu), žmonių

ir laivų gelbėjimo, povandeniniais techniniais darbais gali tik Susisiekimo

ministerijos nustatyta tvarka atestuotos įmonės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-424, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2422 (97.10.24)

Nr.

VIII-682, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.32-856 (98.04.03)

31 straipsnis. Privačios nuosavybės

objektų, esančių uoste,

paėmimas valstybės

poreikiams

1.

Privačios nuosavybės objektai, esantys

uosto teritorijoje,  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu  gali būti

atlygintinai  paimti  valstybės  poreikiams,  jeigu  tai būtina  uosto

infrastruktūros objektų statybai.

2.

Už paimamus privačios nuosavybės

objektus jų savininkams atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka. Ginčus  dėl  tokių  objektų paėmimo ir turto vertės  nustatymo

sprendžia teismas.

TREČIASIS SKIRSNIS

UOSTO LĖŠOS

32 straipsnis. Uosto lėšos

1.

Uosto lėšas sudaro:

1) uosto rinkliavos;

2) uosto žemės nuomos mokestis;

3) valstybės biudžeto skirtos lėšos;

4) amortizaciniai atskaitymai;

5) pajamos, gaunamos už Uosto

direkcijos   teikiamus patarnavimus;

6) kitos teisėtai gautos lėšos.

2.

Uosto  rinkliavos ir uosto žemės

nuomos  mokestis  yra nerealizacinės ir neapmokestinamosios pajamos.

33 straipsnis. Uosto lėšų naudojimas

Uosto lėšos  naudojamos  uosto

eksploatavimo  ir  plėtros išlaidoms finansuoti. Šios lėšos skiriamos:

1) uosto  teritorijai  prižiūrėti  ir

laivybos  saugumui užtikrinti;

2) navigacijos ženklams ir sistemoms

statyti, remontuoti ir prižiūrėti;

3) skelbiamam   uosto   vandens  gyliui

palaikyti   bei akvatorijos gilinimo darbams;

4) Uosto direkcijai išlaikyti;

5) gelbėjimo darbams ir teršimų

padariniams likviduoti;

6) hidrotechniniams įrenginiams statyti;

7) terminalams statyti;

8) bendrojo naudojimo inžineriniams

įrenginiams statyti;

9) hidrografiniams darbams;

10) mokslinio tyrimo ir projektavimo

darbams;

11) kitoms išlaidoms, numatytoms

Susisiekimo ministerijos patvirtintoje pajamų-išlaidų sąmatoje.

34 straipsnis. Uosto rinkliavos

1.

Laivų savininkai arba valdytojai,

krovinių savininkai už naudojimąsi  uostu  ir Uosto direkcijos patarnavimais

privalo mokėti uosto rinkliavas.

2.

Uosto  rinkliavų  rūšis,  dydžius,

rinkliavų  taikymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3.

Uosto rinkliavų taikymo taisykles, rinkliavų

nuolaidų ir priedų  dydžius  bei  jų  taikymo tvarką  nustato  Susisiekimo

ministerija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

UOSTO AKVATORIJOJE PASKENDĘS TURTAS

35 straipsnis.  Paskendusio  turto

savanoriško  iškėlimo tvarka

1.

Uosto   akvatorijoje  paskendusio

turto   savininkas, norintis šį turtą iškelti, turi apie tai raštu pranešti

Uosto direkcijai per tris mėnesius nuo turto paskendimo dienos.

2.

Uosto   direkcija,   suderinusi  su

suinteresuotomis valstybės  institucijomis, nustato terminą turtui iškelti  bei

šių   darbų   atlikimo  tvarką  ir  apie  tai  praneša   turto savininkui.

3.

Uosto  direkcija turi teisę neleisti

savininkui  kelti paskendusį  turtą  savo priemonėmis arba jo pasirinktos

laivų kėlimo  organizacijos priemonėmis, jeigu paskendęs turtas  yra

akvatorijos  dalyse, kuriose taikomas ypatingas režimas.  Šiuo atveju  turto

iškėlimą  organizuoja  Uosto  direkcija   turto savininko lėšomis.

36 straipsnis. Privalomas paskendusio

turto iškėlimas

1.

Jeigu paskendęs turtas kliudo laivybai,

jūrų verslams, hidrotechnikos  arba  kitiems  darbams,  kelia  grėsmę  žmonių

gyvybei  ar  saugumui  arba teršia aplinką,  turto  savininkas privalo iškelti

šį turtą Uosto direkcijos reikalavimu per  jos nustatytą terminą.

2.

Jeigu  dėl  paskendusio  turto  yra

tiesioginė  grėsmė laivybos  saugumui  arba  jeigu paskendusio  turto

savininkas neiškelia jo per nustatytą terminą, Uosto direkcija turi teisę

imtis  reikiamų  priemonių  turtui  iškelti,  o  prireikus  jį sunaikinti arba

kitu būdu pašalinti.

3.

Jeigu paskendusio turto savininkas

nežinomas, terminus, nustatytus   paskendusiam  turtui  iškelti,  Uosto

direkcija paskelbia viešai.

37 straipsnis. Paskendusio karinio turto

iškėlimas

1.

Paskendusį karinį turtą iškelia arba

sunaikina ar  kitu būdu   pašalina  šio  turto  savininkas  pagal  šio

įstatymo reikalavimus.

2.

Jeigu  paskendęs karinis turtas kliudo

laivybai,  jūrų verslams,  hidrotechnikos arba kitiems darbams,  kelia  grėsmę

žmonių  gyvybei  ar saugumui arba teršia aplinką,  paskendusio karinio  turto

savininkas  privalo iškelti  šį  turtą  Uosto direkcijos reikalavimu per jos

nustatytą terminą.

38 straipsnis. Uosto direkcijos iškelto

paskendusio  turto

išreikalavimas

1.

Turtą, kurio iškėlimą organizavo Uosto

direkcija,  taip pat  turtą, kurio iškėlimą organizavo Uosto direkcija  dėl  jo

tiesioginės  grėsmės  laivybos  saugumui,  žmonių  gyvybei  ar saugumui  arba

dėl aplinkos teršimo, kliudymo jūrų  verslams, hidrotechnikos  arba  kitiems

darbams,  jo  savininkas   gali išreikalauti  per  šešis mėnesius nuo turto

iškėlimo  dienos. Šiuo   atveju   turto  savininkas  Uosto  direkcijai

privalo atlyginti turto iškėlimo, jo saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas.

2.

Turto  savininkas,  net jeigu atsisako

paskendusio  ar iškelto turto, privalo Uosto direkcijai atlyginti visas dėl to

turėtas išlaidas.

39 straipsnis. Atsitiktinai iškeltas

paskendęs turtas

1.

Atsitiktinai  iškeltas  paskendęs  turtas

turi   būti perduotas  Uosto direkcijai, kuri apie turto  iškėlimą  ir  jo

saugojimo  vietą  informuoja turto  savininką.  Jeigu  iškelto turto savininkas

nežinomas, Uosto direkcija apie tai paskelbia viešai.

2.

Turto  savininkas  privalo atlyginti

Uosto direkcijai tokio   turto saugojimo išlaidas  ir sumokėti atlyginimą

asmeniui, iškėlusiam ir perdavusiam Uosto direkcijai turtą.

PENKTASIS SKIRSNIS

NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS

40 straipsnis. Nuostolių, atsiradusių dėl

locmano  kaltės,

atlyginimas

1.

Nuostolius,  atsiradusius dėl

avarijos,  įvykusios  dėl locmano kaltės einant jam tarnybines pareigas,

atlygina  Uosto direkcija,  jeigu  įrodoma,  kad  tai  atsitiko  dėl   locmano

klaidingų   patarimų,  kuriais  vadovaudamasis  vedamo   laivo kapitonas

negalėjo išvengti avarijos.

2.

Nuostolių  atlyginimo  dydis  negali

viršyti  avarinio fondo, kurį formuoja Uosto direkcija, atskaitydama į fondą

10 procentų  gaunamų  už  locmanų  patarnavimus  metinių  pajamų, dydžio.

3.

Uosto direkcija gali sudaryti locmanų

tarnybinių pareigų vykdymo civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

41 straipsnis. Nuostolių, atsiradusių dėl

nepagrįstai uoste

sulaikyto laivo,

atlyginimas

Nuostolius,  atsiradusius dėl nepagrįstai

uoste  sulaikyto laivo,  privalo atlyginti juridinis arba fizinis asmuo,  kurio

reikalavimu laivas buvo nepagrįstai sulaikytas.

42 straipsnis.   Nuostolių, atsiradusių

dėl taršos, atlyginimas

1.

Nuostoliai dėl taršos - pinigais įvertinta

žala  žmonių sveikatai  ir  gyvybei,  kitų asmenų  turtui  bei  interesams,

atsiradusi  dėl uosto teritorijos teršimo, taip pat  išlaidos, atsiradusios

teršimų galimoms neigiamoms pasekmėms  sumažinti arba jų išvengti.

2.

Laivo  savininkas arba valdytojas,

kiti  juridiniai  ir fiziniai   asmenys  Lietuvos  Respublikos  įstatymų

nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl taršos.

3.

Nuostolius dėl taršos, atsiradusius

išmetant kenksmingas medžiagas, naftą, naftos produktus, nutekamuosius

vandenis  ar šiukšles iš dviejų ar daugiau laivų, šių laivų savininkai arba

valdytojai,  jeigu  negalima nustatyti  kiekvieno  jų  kaltės, privalo

atlyginti solidariai.

43 straipsnis. Žalos dėl navigacinių

įrenginių  sužalojimo

atlyginimas

Juridinis arba fizinis asmuo, sugadinęs ar

sunaikinęs uosto navigacinius įrenginius, privalo atlyginti padarytą žalą, taip

pat  ir  avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto  įrenginio sugadinimo,

pasekmių likvidavimo išlaidas.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis. Klaipėdos valstybinio jūrų

uosto reorganizavimas

ar likvidavimas

Klaipėdos  valstybinis jūrų uostas gali

būti reorganizuotas arba jo veikla nutraukta tik Lietuvos Respublikos įstatymu.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                           ALGIRDAS BRAZAUSKAS