Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas

Įstatymas paskelbtas: Žin.,

1996, Nr. 53-1245

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO

ĮSTATYMAS

1996 m. gegužės 16 d. Nr. I-1340

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reguliuoja Klaipėdos

valstybinio jūrų uosto (toliau - uostas) veiklą bei valdymą.

2.

Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų, naftos bei chemijos produktų terminalų,

neįeinančių į jūrų uostų teritorijas, veiklą bei valdymą reguliuoja kiti

Lietuvos Respublikos įstatymai, o iki jų įsigaliojimo - Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999,

Nr.86-2561 (99.10.15)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti,

kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti.

Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra.

inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių įrenginių, taip pat kelių bei

privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas.

Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas,

plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai.

laivybos priežiūrą ir užtikrinantis tvarkos palaikymą uosto akvatorijoje bei

krantinėse Uosto kapitono nuostatų nustatyta tvarka.

(valdytojų) mokamos privalomosios įmokos už naudojimąsi uostu.

plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai.

laivybos linijoje, kurios operatoriui yra išduotas laivybos linijos

įregistravimo pažymėjimas, tarp dviejų ar daugiau paskelbtų uostų pagal

nuolatinį grafiką.

atskirta uosto teritorijos dalis, kurioje ne Lietuvos prekės importo muitų bei

mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės

išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai

įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio

įstatymo, Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų.

leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti,

keleiviams įlaipinti ar išlaipinti.

įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, nepriskirti uosto infrastruktūrai.

sudariusi sutartį dėl veiklos uoste Lietuvos Respublikoje įregistruota įmonė ar

užsienio juridinio asmens, kuris pagal savo šalies teisės aktus turi teisę

verstis komercine ir ūkine veikla, filialas.

sudaręs sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės nuomos.

teritoriją nuo likusios Lietuvos Respublikos teritorijos dalies.

15.

Uosto direkcija – valstybės įmonė Klaipėdos

valstybinio jūrų uosto direkcija.

16.

Uosto rezervinė teritorija – uosto teritorijai plėsti

reikalingos su uosto teritorija turinčios ribas Lietuvos Respublikos

teritorijos dalys, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

17.

Laivų aptarnavimas – paslaugų laivams teikimo veikla.

atsargomis veikla.

priklausantis ir tai patvirtinančiais tos valstybės išoriniais ženklais

pažymėtas laivas, kuriam vadovauja į šias pareigas paskirtas tos valstybės

vyriausybės karininkas (jo pavardė turi būti įrašyta atitinkamame karininkų

sąraše arba analogiškame dokumente) ir kurį aptarnauja įgula, laikydamasi

reguliariųjų karinių pajėgų drausmės.

išskyrus uosto žemės sklypą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu

yra suteiktas Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudotis.

naudojama prieplauka, pastatyta uosto akvatorijoje statmenai ar tam tikru kampu

į krantą.

laivas, priklausantis kuriai nors valstybei arba tos valstybės naudojamas ir

atliekantis tik nekomercinę valstybinę tarnybą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

II SKYRIUS

VALSTYBINIS UOSTO VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTAS

3 straipsnis. Uostas ir jo

ribos

uostas yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė.

Respublikos Vyriausybė. Steigėjo funkcijas Vyriausybės pavedimu vykdo

Susisiekimo ministerija.

rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato

Vyriausybė.

uosto teritoriją, Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudoti suteikia ir šios

teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

4 straipsnis. Uosto paskirtis

transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba

susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti.

tokią komercinę ir ūkinę veiklą, kuri atitinka uosto funkcinę paskirtį, ir

jeigu dėl jų veiklai reikalingos uosto žemės yra sudaryta uosto žemės nuomos

sutartis šio įstatymo nustatyta tvarka.

karinėje uosto teritorijoje esančių krantinių, kurias Uosto direkcija

rezervuoja budintiems Lietuvos karo laivams, taip pat užsienio valstybių

vizituojantiems karo laivams pirmumo teise pastatyti ir stovėti. Tokių

krantinių bendras ilgis turi būti ne mažesnis kaip 190 metrų. Paraiškų karo

laivams pastatyti pateikimo, laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugų

suteikimo, taip pat vietų, kuriose gali būti pastatyti karo laivai, suteikimo

ir apmokėjimo tvarką uosto naudotojams nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

5 straipsnis. Uosto žemė ir

kitas nekilnojamasis turtas

hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai,

navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai yra valstybės

nuosavybė.

infrastruktūros objektus bei kitą priskirtą ar sukurtą turtą Uosto direkcija

valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis vadovaudamasi šiuo

ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.

išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat jau uosto

teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams, net jei jų veikla nesusijusi su

uosto veikla.

susidėvėjimo atskaitymai daromi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka. Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą nemokamos.

turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.

6 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. spalio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

7 straipsnis. Uosto

privatizavimas

akvatorija neprivatizuojama.

nuosavybės objektai gali būti privatizuojami pagal Valstybės ir savivaldybių

turto privatizavimo įstatymą, suderinus su Susisiekimo ministerija.

8 straipsnis. Naudojimosi

uostu tvarka

laivybai.

laivybos taisykles Uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija,

nustatyta tvarka suderinusi jas su suinteresuotomis institucijomis. Šios

taisyklės yra privalomos visiems uosto naudotojams.

jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama.

statusą turintys laivai, eksploatuojami nekomerciniais tikslais, į uostą gali

įplaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

9 straipsnis. Uoste esančių

įmonių, įstaigų ir organizacijų veikla

įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą

reglamentuojančius įstatymus. Šios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo

laikytis šio įstatymo bei Uosto naudojimo taisyklių reikalavimų.

naudojančios ar transportuojančios žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas

medžiagas, privalo užtikrinti darbo aplinkos saugumą.

tų įmonių administracija. Transporto eismas uoste esančių įmonių teritorijose

organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies taisykles. Specialiojo

(techninio) transporto eismo taisykles pagal saugos darbe teisės aktų

reikalavimus nustato tų įmonių administracija.

aktų nustatyta tvarka turi suteikti patalpas valstybės institucijoms, kurių

veikla uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugas teikiantys asmenys turi teisę aptarnauti

laivą ir jo įgulą ar aprūpinti atsargomis nustatyta tvarka gavę leidimą patekti

į uostą ir pagal laivų, stovinčių prie uosto krantinių, pirsų kapitonų

arba jų įgaliotų asmenų paraiškas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

ANTRASIS SKIRSNIS

UOSTO VALDYMAS

10

straipsnis. Uosto valdymas

nuosavybės objektus valdo Uosto direkcija.

valstybės įmonė. Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija.

skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, priima,

keičia ir papildo Uosto direkcijos įstatus, tvirtina metinę pajamų ir išlaidų

sąmatą bei Uosto direkcijos metinę uosto veiklos ataskaitą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

10 straipsnis.

Uosto valdymas

objektus valdo Uosto direkcija.

Uosto direkcijos steigėja yra Susisiekimo ministerija.

atleidžia Uosto direkcijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, priima, keičia ir

papildo Uosto direkcijos įstatus, tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei

Uosto direkcijos metinę uosto veiklos ataskaitą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

11 straipsnis. Uosto direkcijos

funkcijos

Pagrindinės

Uosto direkcijos funkcijos:

1) koordinuoti

uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą, užtikrinti saugią

laivybą uoste;

2) užtikrinti

uosto kapitono veiklą;

3) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūrėti bei tvarkyti uosto

rezervines teritorijas;

4)

efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;

5) nuomoti uosto žemę;

6) rinkti uosto

rinkliavas;

7) organizuoti

uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;

8) rengti uosto strategijos

projektus, uosto ir uosto rezervinių teritorijų detaliuosius planus,

organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;

9) nagrinėti uoste esančių

statinių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derinti,

nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;

10)

įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti

taršos padarinių likvidavimą;

11) statyti,

naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą;

12) palaikyti

projektinius gylius uosto akvatorijoje ir prie krantinių, pirsų;

13) organizuoti

ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;

14) suderinus su

savivaldybės institucijomis, atlikti uosto rezervinėse teritorijose

parengiamuosius infrastruktūros plėtros darbus;

15) užtikrinti

priežiūrą neišnuomotose uosto žemės (teritorijos) dalyse;

16) organizuoti

socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999, Nr.86-2561

(99.10.15)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

12 straipsnis. Kitos uosto

valdymo institucijos

Klaipėdos miesto savivaldybės bei valstybės įstaigų koordinuoti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimu sudaroma Uosto plėtojimo taryba iš

Susisiekimo, Finansų ir kitų suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos apskrities

viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, mokslo įstaigų,

Uosto direkcijos bei uosto naudotojų ir jų asociacijų atstovų.

nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

sudaroma Uosto taryba iš Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos apskrities

viršininko administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Uosto direkcijos,

uosto naudotojų ir jų asociacijų bei įstaigų atstovų.

ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

12(1) straipsnis. Uosto kapitonas

Uosto kapitoną skiria ir atleidžia Uosto direkcijos vadovas.

gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas bei turintis aukštąjį

jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų plaukiojimo jūrų laivo,

kurio bendroji talpa 3000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą.

nustato šis įstatymas, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas bei Uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus,

suderintus su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina Uosto

direkcijos vadovas.

uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą

ir (ar) suprastruktūrą, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui

išplaukti iš uosto, iki bus sumokėtos uosto

rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba iki minėtų prievolių įvykdymas bus

užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

TREČIASIS SKIRSNIS

LAISVASIS UOSTAS

Skirsnio pavadinimas

keistas:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

13 straipsnis.

Laisvojo uosto steigimas

Laisvasis uostas

steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, kurios ribas ir

veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

14 straipsnis.

Laisvojo uosto įrengimo sutartis

naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, su Uosto direkcija

sudaro laisvojo uosto įrengimo sutartį.

uosto įrengimo tvarka nustatoma laisvojo uosto įrengimo sutartyje.

uosto įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras, suderinęs su

finansų ministru ir vidaus reikalų ministru.

naudotojui, įvykdžiusiam visus laisvojo uosto įrengimo sutarties reikalavimus,

šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka išduodamas leidimas veiklai

laisvajame uoste.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999,

Nr.86-2561 (99.10.15)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

15 straipsnis.

Veikla laisvajame uoste

Uosto žemės naudotojai veiklą laisvajame uoste vykdo

tik gavę šio įstatymo

17 straipsnyje nurodytą leidimą veiklai laisvajame uoste.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

16 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės institucijų veikla

laisvajame uoste

Valstybės ir savivaldybės

institucijos laisvajame uoste veikia pagal savo kompetenciją Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

17 straipsnis. Leidimas veiklai laisvajame uoste

verstis ūkine ir komercine veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste.

veikla laisvajame uoste, formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir

panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija.

verstis tik leidime nurodyta veikla.

susisiekimo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

18 straipsnis. Prekių įvežimas į laisvąjį uostą ir išvežimas iš

jo, prekių laikymas ir apskaita laisvajame uoste

Prekių įvežimo į laisvąjį uostą, išvežimo iš jo, laikymo ir

apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą

reglamentuojantys teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999,

Nr.86-2561 (99.10.15)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

19 straipsnis. Patekimas į laisvąjį uostą

laisvąjį uostą įleidžiami pateikę leidimus. Leidimų išdavimo tvarką ir

pavyzdžius tvirtina susisiekimo ministras suderinęs su Muitinės departamentu

prie Finansų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

valstybės institucijų, vykdančių laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą bei

kontrolę, pareigūnai ir jų transporto priemonės į laisvąjį uostą įleidžiami

pateikę tarnybinį pažymėjimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999,

Nr.86-2561 (99.10.15)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-2017, 00.10.10, Žin., 2000,

Nr.92-2869 (00.10.31)

20

straipsnis. Muitai ir mokesčiai

1.

Prekėms, įvežamoms į Lietuvos Respubliką iš laisvojo uosto, taikomi Lietuvos

Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai,

taip pat importo draudimai bei apribojimai.

2.

Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą, taikomi Lietuvos

Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai,

taip pat eksporto draudimai ir apribojimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

21

straipsnis. Laisvojo uosto priežiūra

įvežimo bei išvežimo vietas prižiūri muitinė. Teisės aktų nustatyta tvarka ji

tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis

bei transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir

vykdo uosto žemės naudotojai.

2.

Prekės iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. Postų

ir muitinio tikrinimo vietų įrengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota

institucija, patalpų, muitinio tikrinimo vietų bei infrastruktūros projektus

suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos.

3.

Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas

prekes Muitinės kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

III SKYRIUS

UOSTO ŪKINĖ IR KOMERCINĖ VEIKLA

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTO ŽEMĖS NUOMA

20 straipsnis.

Muitai ir mokesčiai

1.

Prekėms, įvežamoms į Lietuvos Respubliką iš laisvojo uosto, taikomi Lietuvos

Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai,

taip pat importo draudimai bei apribojimai.

2.

Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą, taikomi Lietuvos

Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai,

taip pat eksporto draudimai ir apribojimai.

3.

Prekėms, įvežamoms į laisvąjį uostą ir išvežamoms iš jo į užsienį vandens

transportu, muitinės procedūros netaikomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

21 straipsnis.

Laisvojo uosto priežiūra

1.

Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo bei išvežimo vietas prižiūri muitinė,

kuri tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius

asmenis bei transporto priemones. Laisvojo uosto ribų pagal perimetrą apsaugą

organizuoja ir už ją atsako Uosto direkcija.

2.

Prekės iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. Postų

ir muitinio tikrinimo vietų įrengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota

institucija, patalpų, muitinio tikrinimo vietų bei infrastruktūros projektus

suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos.

3.

Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas

prekes Muitinės kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

III SKYRIUS

UOSTO ŪKINĖ IR KOMERCINĖ VEIKLA

PIRMASIS SKIRSNIS

UOSTO ŽEMĖS NUOMA

22 straipsnis.

Uosto žemės plėtra

Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant

rezervines uosto teritorijas, taip pat kitas žemes, kurios ribojasi su uosto

teritorija. Tai įforminama žemės sandoriais. Tokius sandorius su žemės

savininkais valstybės vardu sudaro Uosto direkcija.

apribojimus, rezervinių teritorijų priežiūros bei tvarkymo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas

negali būti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali būti užtikrinami

trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių

reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999,

Nr.86-2561 (99.10.15)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

23 straipsnis.

Uosto žemės nuomos tvarka

direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso tvarka, išskyrus kai:

1) uosto žemė

išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius. Šiuo atveju jiems

išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei

pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai;

2) uosto žemė

išnuomojama uosto žemės naudotojams kaip kompensacija už paimamą visuomenės

poreikiams anksčiau jiems išnuomotą uosto žemę ir dėl to nutraukiama prieš

terminą uosto žemės nuomos sutartis.

nuomos konkurso sąlygas, uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos

mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto

direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. Uosto žemės nuomos mokesčio

apskaičiavimo tvarka ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžiai tvirtinami ne

trumpesniam kaip 5 metų terminui. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo

tvarkoje nustatoma, kad uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės

naudotojams gali būti didinamas arba mažinamas atsižvelgiant į uosto žemės

naudotojo atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto funkcine

paskirtimi, mastus (didėjant atliekamų krovos ar kitų darbų, susijusių su uosto

funkcine paskirtimi, mastams, uosto žemės nuomos mokesčio dydis mažinamas,

mažėjant – didinamas).

privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, uosto žemė suteikiama naudotis

Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

24 straipsnis. Uosto

žemės nuomos sutarties forma ir terminas

nuomos sutartis sudaroma raštu ne ilgiau kaip 50 metų, laikantis Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų.

vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties

terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

25

straipsnis. Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos

1.

Nuomininkas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų

sąlygų.

nuomos sutartyje turi būti:

1) nustatyti

nuomininko krovos ir kitų darbų, susijusių su uosto funkcine paskirtimi,

minimalūs mastai;

2) uosto žemės

nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, keitimo sąlygos bei tvarka.

turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį prieš terminą,

jeigu:

1) nuomininkas

nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų;

2) tai nustato

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ar kiti įstatymai;

3) Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka uosto žemė paimama visuomenės poreikiams

tenkinti;

4) nuomininkas atsisako mokėti uosto žemės

nuomos mokestį, apskaičiuotą šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta

tvarka.

4.

Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį

prieš terminą.

nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad tais atvejais, kai uosto žemės nuomos

sutartis nutraukiama dėl to, kad nuomininkas nevykdo uosto žemės nuomos

sutarties, kompensacijos už žalą, patirtą nutraukus sutartį, nuomininkui

nemokamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

Nr. IX-2489,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5694 (2004-10-26)

25 straipsnis.

Uosto žemės nuomos sutarties sąlygos

1.

Nuomininkas privalo laikytis visų uosto žemės nuomos sutartyje nustatytų

sąlygų.

2.

Uosto žemės nuomos sutartyje turi būti:

1)

nustatyti nuomininko krovos ar kitų darbų minimalūs mastai;

2)

uosto žemės subnuomos uždraudimas.

3.

Nuomotojas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį

prieš terminą, jeigu:

1)

nuomininkas nevykdo šiame įstatyme ar uosto žemės nuomos sutartyje numatytų

įsipareigojimų;

2)

nuomininkas sistemingai nevykdo uosto žemės nuomos sutartyje numatytos veiklos

ar tai nustato Lietuvos Respublikos žemės nuomos ar kiti įstatymai;

3)

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka to reikia visuomenės poreikiams

tenkinti.

4.

Nuomininkas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti uosto žemės nuomos sutartį

prieš terminą.

numatyta, kad tais atvejais, kai uosto žemės nuomos sutartis nutraukiama dėl

nuomininko uosto žemės nuomos sutarties nevykdymo, kompensacijos už žalą,

patirtą nutraukus sutartį, nuomininkui nemokomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

26 straipsnis. Uosto

infrastruktūros pagerinimas ar jos sukūrimas

infrastruktūrą pagerinti ar ją sukurti galima tik Uosto direkcijai leidus.

pageidaujantis išsinuomotoje uosto žemėje pagerinti uosto infrastruktūrą ar ją

sukurti ir įgyti teisę į turėtų išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto

žemės nuomos mokestį, su Uosto direkcija turi sudaryti uosto infrastruktūros

pagerinimo ar sukūrimo sutartį.

infrastruktūra pagerinta ar sukurta nesudarius uosto infrastruktūros pagerinimo

ar sukūrimo sutarties, nuomininko turėtos išlaidos neatlyginamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

ANTRASIS SKIRSNIS

ŪKINĖS IR KOMERCINĖS VEIKLOS

UOSTE YPATUMAI

27 straipsnis. Teisės aktai,

reglamentuojantys ūkinės ir komercinės veiklos uoste

ypatumus

veiklos ypatumus nustato šis įstatymas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

naudojimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

sandėliavimo uoste tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos ir

naudojimo taisyklės bei kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

28 straipsnis. Aptarnavimas uoste

siuntos ir siuntiniai perkraunami, laivai aptarnaujami, transportavimo,

ekspedicijos bei sandėliavimo operacijos atliekamos tik tam specialiai skirtose

vietose.

užtikrinti laivuose susidarančių atliekų ir teršalų priėmimą ir tvarkymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

29 straipsnis. Laikinas

ūkinės ir komercinės veiklos nutraukimas ar apribojimas

Uosto direkcija turi teisę

laikinai nutraukti ar apriboti laivų aptarnavimą, keleivių, krovinių ir pašto

priėmimą uoste dėl stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų, karantino, streiko,

embargo ir kitų panašių aplinkybių. Šis Uosto direkcijos sprendimas skelbiamas

viešai.

30 straipsnis. Laivo,

esančio uoste, areštas

Laivas, esantis uoste, gali

būti areštuotas tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-424,

97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2422 (97.10.24)

Nr. VIII-682,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.32-856 (98.04.03)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

31 straipsnis. Privačios

nuosavybės objektų, esančių uoste, paėmimas valstybės

poreikiams

teritorijoje esantys privačios nuosavybės objektai Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimu visuomenės poreikiams, jeigu tai būtina uosto

infrastruktūros objektų statybai ir plėtrai ar uosto funkcionavimui užtikrinti,

gali būti paimti tik teisingai už juos atlyginus.

nuosavybės objektus jų savininkams atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka. Ginčus dėl tokių objektų paėmimo ir turto vertės nustatymo

sprendžia teismas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

TREČIASIS SKIRSNIS

UOSTO LĖŠOS

32 straipsnis. Uosto lėšos

1) uosto rinkliavos;

2) uosto žemės nuomos mokestis;

3) valstybės biudžeto skirtos

lėšos;

4) amortizaciniai atskaitymai;

5) pajamos, gaunamos už Uosto

direkcijos teikiamus patarnavimus;

6) kitos teisėtai gautos lėšos.

žemės nuomos mokestis yra nerealizacinės ir neapmokestinamosios pajamos.

33 straipsnis.

Uosto lėšų naudojimas

Uosto lėšos

naudojamos uosto eksploatavimo, plėtros ir kitoms išlaidoms, susijusioms su

uosto veikla, apmokėti. Šios lėšos skiriamos:

1) uosto

teritorijai prižiūrėti ir saugoti, saugiai laivybai uoste užtikrinti;

2) projektiniam

uosto vandens gyliui palaikyti bei akvatorijos gilinimo darbams;

3) Uosto

direkcijai ir Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti;

4) gelbėjimo

darbams ir taršos padariniams uosto akvatorijoje likviduoti;

5)

hidrotechniniams įrenginiams statyti;

6) terminalams

statyti;

7) bendrojo

naudojimo inžineriniams įrenginiams statyti;

8) privažiavimo

prie uosto keliams rekonstruoti ir išplėsti (šiuo atveju lėšos perduodamos

savivaldybei įstatymų nustatyta tvarka);

9) mokslinio

tyrimo ir projektavimo darbams;

10) jūrininkų

socialiniam-buitiniam aptarnavimui organizuoti;

11)

kompensacijoms už žemės ar kitų privačios nuosavybės objektų paėmimą visuomenės

poreikiams, taip pat už nuostolius, patirtus nutraukus žvejybos galimybes dėl

uosto infrastruktūros objektų statybos ir uosto teritorijos plėtros;

12) žemei ar

kitiems privačios nuosavybės objektams įsigyti;

13)

parengiamiesiems infrastruktūros plėtros darbams uosto rezervinėse teritorijose

atlikti;

14) uosto

rezervinėms teritorijoms prižiūrėti bei tvarkyti;

15) kitoms išlaidoms, numatytoms susisiekimo ministro

patvirtintoje pajamų ir išlaidų sąmatoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1538, 00.02.15, Žin., 2000,

Nr.18-429 (00.02.29)

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

34 straipsnis. Uosto

rinkliavos

privalo mokėti uosto rinkliavas.

rinkliavų rūšis, jų maksimalius dydžius, rinkliavų taikymo principus ir

atskaitymų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti dalį nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

taisykles tvirtina susisiekimo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

UOSTO AKVATORIJOJE PASKENDĘS TURTAS

35 straipsnis. Paskendusio

turto savanoriško iškėlimo tvarka

paskendusio turto savininkas, norintis šį turtą iškelti, turi apie tai raštu

pranešti Uosto direkcijai per tris mėnesius nuo turto paskendimo dienos.

su suinteresuotomis valstybės institucijomis, nustato terminą turtui iškelti

bei šių darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša turto savininkui.

neleisti savininkui kelti paskendusį turtą savo priemonėmis arba jo pasirinktos

laivų kėlimo organizacijos priemonėmis, jeigu paskendęs turtas yra akvatorijos

dalyse, kuriose taikomas ypatingas režimas. Šiuo atveju turto iškėlimą

organizuoja Uosto direkcija turto savininko lėšomis.

36 straipsnis. Privalomas uosto

akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros

arba apleisto turto iškėlimas ar

pašalinimas

1.

Jeigu uosto akvatorijoje paskendęs, paliktas be priežiūros arba apleistas

turtas kliudo laivybai, trukdo uosto naudotojo veiklai, hidrotechnikos arba

kitiems darbams, kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, gali teršti arba

teršia aplinką, turto savininkas privalo iškelti ar pašalinti šį turtą Uosto

direkcijos reikalavimu per jos nustatytą terminą.

2.

Jeigu paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto savininkas per

nustatytą terminą raštu nepraneša Uosto direkcijai apie savo sprendimą iškelti

ar pašalinti paskendusį, paliktą be priežiūros ar apleistą turtą arba neiškelia

ar nepašalina jo per Uosto direkcijos nustatytą terminą, Uosto direkcija turi

teisę imtis priemonių turtui iškelti arba kitu būdu jį pašalinti ir gauti dėl

to turėtų išlaidų atlyginimą.

3.

Jeigu uosto akvatorijoje paskendusio, palikto be priežiūros arba apleisto turto

savininkas yra nežinomas, terminą, nustatytą uosto akvatorijoje paskendusiam,

paliktam be priežiūros arba apleistam turtui iškelti ar pašalinti, Uosto

direkcija paskelbia visuomenės informavimo priemonėse. Nustatytam terminui

pasibaigus, Uosto direkcija turi teisę imtis reikiamų priemonių turtui iškelti ar

kitu būdu jį pašalinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

37 straipsnis. Uosto akvatorijoje

paskendusio karinio turto iškėlimas

turtą iškelia arba sunaikina ar kitu būdu pašalina šio turto savininkas pagal

šio įstatymo reikalavimus.

karinis turtas kliudo laivybai, hidrotechnikos arba kitiems darbams, kelia

grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui arba teršia aplinką, paskendusio karinio

turto savininkas Uosto direkcijos reikalavimu ir jos nustatytais terminais

privalo šį turtą iškelti arba kitu būdu pašalinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

38 straipsnis. Uosto

direkcijos iškelto uosto akvatorijoje paskendusio turto

išreikalavimas

akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas, kurio iškėlimą organizavo Uosto

direkcija, taip pat uosto akvatorijoje paskendęs ir iškeltas turtas, kurio

iškėlimą organizavo Uosto direkcija dėl jo tiesioginės grėsmės saugiai

laivybai, žmonių gyvybei ar saugumui arba dėl aplinkos teršimo, kliudymo

hidrotechnikos ar kitiems darbams, atitenka savininkui, jei jis pateikė prašymą

per šešis mėnesius nuo jo turto iškėlimo dienos. Turto savininkas, nors jis ir

atsisakytų iškelto turto, Uosto direkcijai privalo atlyginti turto iškėlimo, jo

saugojimo ir kitas dėl to turėtas išlaidas.

iškeltas ar kitu būdu pašalintas turtas yra laikomas bešeimininkiu ir

perduodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

39 straipsnis.

Atsitiktinai iškeltas uosto akvatorijoje paskendęs turtas

uosto akvatorijoje paskendęs turtas turi būti perduotas Uosto direkcijai, kuri

apie turto iškėlimą ir jo saugojimo vietą informuoja turto savininką. Jeigu

iškelto turto savininkas nežinomas, Uosto direkcija apie tai paskelbia

visuomenės informavimo priemonėse.

savininkas neatsiranda, turtas teismo sprendimu perduodamas valstybės

nuosavybėn laikantis Civilinio kodekso reikalavimų.

atlyginti Uosto direkcijai tokio turto saugojimo išlaidas, taip pat išlaidas

asmeniui, iškėlusiam ir perdavusiam Uosto direkcijai turtą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

PENKTASIS SKIRSNIS

NUOSTOLIŲ ATLYGINIMAS

40 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. spalio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

41 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. spalio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

42 straipsnis. Nuostolių,

atsiradusių dėl taršos, atlyginimas

pinigais įvertinta žala žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei

interesams, atsiradusi dėl uosto teritorijos teršimo, taip pat išlaidos,

atsiradusios teršimų galimoms neigiamoms pasekmėms sumažinti arba jų išvengti.

valdytojas, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl taršos.

atsiradusius išmetant kenksmingas medžiagas, naftą, naftos produktus, nutekamuosius

vandenis ar šiukšles iš dviejų ar daugiau laivų, šių laivų savininkai arba

valdytojai, jeigu negalima nustatyti kiekvieno jų kaltės, privalo atlyginti

solidariai.

43 straipsnis. Neteko galios nuo 2000 m. spalio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis. Klaipėdos

valstybinio jūrų uosto reorganizavimas ar likvidavimas

Klaipėdos valstybinis jūrų

uostas gali būti reorganizuotas arba jo veikla nutraukta tik Lietuvos

Respublikos įstatymu.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-424,

97.09.25, Žin., 1997, Nr.96-2422 (97.10.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-682,

98.03.26, Žin., 1998, Nr.32-856 (98.04.03)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1344, 99.10.05, Žin., 1999,

Nr.86-2561 (99.10.15)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ

UOSTO ĮSTATYMO 1, 11, 14, 18, 19, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1538, 00.02.15, Žin., 2000,

Nr.18-429 (00.02.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ

UOSTO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1898, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2265 (00.09.07)

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 2, 3,

4, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34,

36, 37, 38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 6, 40, 41, 43 STRAIPSNIŲ

PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU IR II

SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymo įsigaliojimas pakeistas :

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1962, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.82-2479 (00.09.29)

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 10,

11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 33, 34, 36, 37,

38, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 6, 40, 41, 43 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO

NETEKUSIAIS GALIOS, ĮSTATYMO PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU IR II SKYRIAUS TREČIOJO

SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 6, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20,

21, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2017, 00.10.10, Žin., 2000,

Nr.92-2869 (00.10.31)

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 19

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1226,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5519 (2002-12-24)

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO

ĮSTATYMO 2, 4, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27,

31, 33, 34, 36, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2489,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5694 (2004-10-26)

KLAIPĖDOS

VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-10-28)

autrap@lrs.lt