LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas
21 versijos
· 2007-06-09 — 2025-07-01
2025-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2023-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2021-11-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2021-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2020-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2020-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2019-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2019-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2017-05-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2017-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2016-04-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2016-01-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2015-10-28
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2015-05-26
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2013-10-12
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2013-07-23
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2013-07-16
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2012-12-29
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2011-12-15
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2010-07-01
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — arts.
2007-06-09
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas — ver
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2013-07-16
@@ -168,6 +168,18 @@
radijo bangas, veikiantis nuo 10 kHz iki 300 GHz radijo dažnių juostoje.
Straipsnis papildomas 17 dalimi nuo 2014-01-01:
17. Sanitarinės
apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius
esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio
visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios
žemės naudojimo sąlygos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150,
@@ -178,6 +190,10 @@
2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
Nr. XII-408,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3825 (2013-07-16)
3
straipsnis. Visuomenės
@@ -192,9 +208,9 @@
1) visuomenės
sveikatos priežiūros visuotinumas, priimtinumas, tinkamumas, prieinamumas ir mokslinis
pagrįstumas;
sveikatos priežiūros visuotinumas, priimtinumas, tinkamumas, prieinamumas ir
mokslinis pagrįstumas;
2)
@@ -280,11 +296,11 @@
1. Savivaldybės:
1) vykdo valstybines
(valstybės perduotas savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas:
visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose
1) vykdo
valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros
funkcijas: visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose
ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose
@@ -298,25 +314,25 @@
savarankiškąsias visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas: rengia, tvirtina ir
įgyvendina tikslines savivaldybių sveikatos programas, atsižvelgdamos į
vyraujančias visuomenės sveikatos problemas; dalyvauja įgyvendinant valstybines
visuomenės sveikatos strategijas ir programas, tarpinstitucinius veiklos
planus; vykdo vaikų ir jaunimo visuomenės sveikatos priežiūrą, išskyrus
visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose
ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose
ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir
vidurinio ugdymo programas; įtraukia į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą
socialinius partnerius; vykdo kitas įstatymų nustatytas visuomenės sveikatos
priežiūros funkcijas.
įgyvendina tikslines savivaldybių sveikatos programas, atsižvelgdamos į vyraujančias
visuomenės sveikatos problemas; dalyvauja įgyvendinant valstybines visuomenės
sveikatos strategijas ir programas, tarpinstitucinius veiklos planus; vykdo
vaikų ir jaunimo visuomenės sveikatos priežiūrą, išskyrus visuomenės sveikatos
priežiūrą savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo
ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal
ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programas; įtraukia į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą socialinius
partnerius; vykdo kitas įstatymų nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros
funkcijas.
2. Savivaldybės visuomenės
@@ -326,9 +342,9 @@
visuomenės sveikatos biuras savivaldybių bendradarbiavimo sutarties pagrindu
turi teisę teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir kitų savivaldybių
gyventojams.
turi teisę teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir kitų
savivaldybių gyventojams.
3. Savivaldybės visuomenės
@@ -404,15 +420,13 @@
ministerija, veikiančios visoje valstybės teritorijoje, vykdo:
1) lėtinių
neinfekcinių ligų ir nelaimingų atsitikimų bei traumų profilaktiką,
įgyvendindamos sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, su mityba ir gyvensena
susijusio gyventojų sergamumo mažinimo bei aplinkos sveikatos ir maisto saugos
politiką;
1) lėtinių neinfekcinių
ligų ir nelaimingų atsitikimų bei traumų profilaktiką, įgyvendindamos sveikos
mitybos, fizinio aktyvumo, su mityba ir gyvensena susijusio gyventojų sergamumo
mažinimo bei aplinkos sveikatos ir maisto saugos politiką;
2) visuomenės
@@ -512,2359 +526,2479 @@
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24,
Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
10
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros
strateginis planavimas ir įgyvendinimas
1.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros politikos tikslus ir uždavinius,
gyventojų sveikatos lygio siekiamus rodiklius nustato Seimas, patvirtindamas
Lietuvos sveikatos programą.
2.
Lietuvos sveikatos programai įgyvendinti Vyriausybė tvirtina Lietuvos
nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją.
3. Valstybės
institucijos, įgyvendindamos Lietuvos sveikatos programą, įtraukia Lietuvos
nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos nuostatas į
rengiamas socialines ekonomines programas, planus ir regionų plėtros programas.
4. Savivaldybių institucijos Lietuvos nacionalinę visuomenės
sveikatos priežiūros strategiją įgyvendina per savivaldybių sveikatos
programas.
5. Lietuvos
nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos, jos įgyvendinimo
planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
Ji rengia ir skelbia visuomenei Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos
priežiūros strategijos įgyvendinimo ataskaitą bei kas dveji metai organizuoja
viešą jos rezultatų svarstymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
11
straipsnis.
Neteko
galios nuo 2007 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150,
2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
10
straipsnis. Valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros
strateginis planavimas ir įgyvendinimas
Antrasis skirsnis
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO SUBJEKTAI
12
straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektai
Visuomenės
sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo
Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės
įstaigos, visuomenės sveikatos centrai apskrityse, Valstybinė akreditavimo
sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau
– Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), Radiacinės
saugos centras, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
Nr. XI-1757,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
11 straipsnis.
Visuomenės sveikatos priežiūros programų vykdymas ir paslaugų teikimas
1. Visuomenės sveikatos priežiūros programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal visuomenės
sveikatos priežiūros sutartis, kurias sudaro paslaugų užsakovai ir teikėjai.
3. Visuomenės
sveikatos priežiūros sutartyse, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintas visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų
kainas, nustatomi finansavimą atitinkantys būtinųjų visuomenės sveikatos
priežiūros funkcijų ir paslaugų teikimo mastai.
4. Visuomenės
sveikatos priežiūros paslaugų užsakovai yra viešojo administravimo subjektai,
Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos bei kiti juridiniai ir fiziniai
asmenys.
13 straipsnis.
Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo įvertinimas ir koordinavimas
Visuomenės sveikatos politikos priemonių planavimą ir įgyvendinimą
ministerijose, Vyriausybės įstaigose koordinuoja Valstybinė sveikatos reikalų
komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Vyriausybės įgaliota
institucija kasmet organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros viešojo
administravimo įvertinimą.
14
straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150,
2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
14 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos
koordinavimas
Įmonių, įstaigų ir organizacijų, teikiančių visuomenės sveikatos
priežiūros paslaugas, veiklą pagal savo kompetenciją koordinuoja Valstybinė
visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.
15 straipsnis. Visuomenės
sveikatos centrų apskrityse kompetencija
Visuomenės
sveikatos centrai apskrityse:
1) vykdo asmens
sveikatos priežiūros, švietimo, stacionarių globos ir slaugos įstaigų,
interneto kavinių ir klubų, keleivių vežimo traukiniais, laivais ir keltais
vidaus maršrutais, policijos areštinių ir laisvės atėmimo vietų, juridinių
asmenų, valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, taip pat
užsienio valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų (toliau – įmonė),
gaminančių su maistu susiliečiančius ir kosmetikos gaminius, kirpyklų,
kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų,
skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo
paslaugų, žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo
veiklos, balzamavimo ir kremavimo veiklos valstybinę visuomenės
sveikatos saugos kontrolę;
2) pagal asmenų
prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos
normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams,
laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal
sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą;
3) pagal Žmonių
užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją
vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę;
4) pagal
kompetenciją dalyvauja vykdant teritorijų planavimo ir statybų valstybinę
priežiūrą;
Punkto redakcija nuo 2014-01-01:
4) pagal kompetenciją
dalyvauja teritorijų
planavimo ir statinių statybos procese;
5) vykdo
radiotechninių objektų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę,
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka derina ūkio subjektų pateiktus
radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos
planus;
6) vykdo
sanitarinių apsaugos zonų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę;
Punkto redakcija nuo 2014-01-01:
6) vykdo
sanitarinės apsaugos zonų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę;
7) vykdo
stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos
kontrolę triukšmo prevencijos zonose;
8) vykdo kvapų
kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose;
9) šio Įstatymo
21 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims išduoda leidimus-higienos pasus,
vykdo jų sąlygų laikymosi priežiūrą;
10) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka pripažįsta Lietuvos Respublikos rinkai
tiekiamą natūralų mineralinį vandenį ir išduoda natūralaus mineralinio vandens
pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolus; už natūralaus mineralinio vandens
pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolų išdavimą, šių protokolų dublikatų
išdavimą, protokolų patikslinimą imama valstybės rinkliava, išskyrus atvejus, kai protokolas
patikslinamas siekiant ištaisyti klaidas, padarytas išduodant protokolą;
11) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoda ne maisto prekių higieninius
pažymėjimus Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamoms medžiagoms ir gaminiams,
skirtiems liestis su maistu, įvežamiems iš valstybių ne Europos Sąjungos narių.
Už medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ne maisto prekių higieninių
pažymėjimų išdavimą, šių pažymėjimų dublikatų išdavimą ir pažymėjimų
patikslinimą imama valstybės rinkliava, išskyrus atvejus, kai pažymėjimas patikslinamas siekiant ištaisyti
klaidas, padarytas išduodant pažymėjimą;
12) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka notifikuoja maisto papildus ir kosmetikos
gaminius;
13) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoda nuodingąsias medžiagas gaminančių,
tiekiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių, taip pat jomis
prekiaujančių asmenų kompetenciją patvirtinančius liudijimus; už nuodingąsias
medžiagas gaminančių, tiekiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių,
taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetenciją patvirtinančių liudijimų
išdavimą, šių liudijimų dublikatų išdavimą ir liudijimų patikslinimą imama
valstybės rinkliava, išskyrus
atvejus, kai liudijimas patikslinamas siekiant ištaisyti klaidas, padarytas
išduodant liudijimą;
14) teikia
savivaldybių institucijoms šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 12 punkte
numatytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie savivaldybės
teritorijoje padarytus teisės aktų pažeidimus, susijusius su žmogaus
gyvenamosios aplinkos tarša;
15) atlieka
kitas visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo funkcijas, kurias
reglamentuoja šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24,
Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792,
2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
Nr. XI-1757, 2011-12-01,
Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
Nr. XII-408,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3825 (2013-07-16)
151
straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų
aiškinimas ir
konsultacijų teikimas
1. Apibendrintus
visuomenės sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymo
visuomenės sveikatos priežiūros veiklos klausimais išaiškinimus teikia ir
skelbia Sveikatos apsaugos ministerija jos nustatyta tvarka.
2. Konsultacijos
visuomenės sveikatos priežiūros veiklos klausimais Viešojo administravimo
įstatymo 363 straipsnio pagrindu teikiamos Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XI-1757,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
Trečiasis
skirsnis
VALSTYBINIS
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REGULIAVIMAS
16 straipsnis.
Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma)
1. Privalomuosius
higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių
asmenų veiklą, nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos
norma).
2. Sveikatos
apsaugos ministerija arba jos įgaliota įstaiga pagal kompetenciją vykdo
visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) efektyvumo stebėseną
(monitoringą).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150,
2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
17
straipsnis. Visuomenės sveikatos teisės aktų skelbimas
Įmonės, įstaigos
ir organizacijos, kurių veiklą nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai
(higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktai, turi
sudaryti sąlygas darbuotojams su jais susipažinti.
IV skyrius
VISUOMENĖS SVEIKATOS UŽTIKRINIMAS
pirmasis
skirsnis
SVEIKATos APLINKa
18
straipsnis. Sveikatos aplinkos sauga
1. Sveikatos
aplinka saugoma šiomis priemonėmis:
1) gerinama
aplinka, kad ji būtų palanki žmonių sveikatai, mažinamas žmogaus veiklos
neigiamas poveikis sveikatai, pašalinama aplinkai žmogaus veikla padaryta žala;
2) užtikrinamas
kaupiamų duomenų, įvairiais aspektais apibūdinančių sveikatos aplinką,
patikimumas ir prieinamumas, jų panaudojimas visuomenės sveikatos būklei
įvertinti, tendencijoms ir poveikiui analizuoti;
3) užtikrinama
aplinkos rizikos veiksnių žmonių sveikatai vertinimo sistemos veikla;
4) visuomenė
informuojama ir mokoma sveikatos aplinkos klausimais, bendradarbiaujama
siekiant sveikatos aplinkos tikslų;
5) norint
pradėti ar išplėsti ūkinę veiklą, galinčią kelti grėsmę (pavojų) žmogaus
sveikatai, atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, priimdamos sprendimus, tvirtindamos programas, turi
įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje numatytas priemones.
19 straipsnis. Sveikos mitybos
užtikrinimas
1. Sveikos mitybos užtikrinimo priemonės:
1) Lietuvos
gyventojų mitybos moksliškai pagrįstų duomenų kaupimas ir sveikos mitybos
mokymo sistemos sukūrimas;
2) su maistu ir
geriamuoju vandeniu susijusių ligų plitimo mažinimas, profilaktinių priemonių
nustatymas;
3) sveiko maisto
bei mitybos politikos principų formavimas;
4) natūralaus
kūdikių maitinimo ir kitų sveikatai palankių mitybos įpročių skatinimas;
5) maisto saugos
politikos įgyvendinimo siekiant sumažinti gyventojų sergamumą koordinavimas;
6) gyventojų
mitybos būklės stebėjimas ir vertinimas, priemonių jai gerinti rengimas;
7) mokslinių
tyrimų mitybos, maisto saugos ir sveikatos srityje vykdymas;
8) šio ir kitų
įstatymų nustatytų kitų priemonių taikymas.
2. Maisto
tvarkymo saugos kontrolę vykdo maisto kontrolės institucija Maisto įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
20
straipsnis. Nacionalinis
aplinkos sveikatinimo veiksmų planas (programa)
1. Vyriausybė
tvirtina Nacionalinį aplinkos sveikatinimo veiksmų planą (programą), numatantį
ligų ir traumų profilaktiką, kontrolę bei šio plano (programos) įgyvendinimo
priemones.
2. Sveikatos
apaugos ministerija ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos pagal savo
kompetenciją koordinuoja ir kartu su kitomis valstybės, savivaldybių
institucijomis, ūkio subjektais įgyvendina Nacionalinį aplinkos sveikatinimo
veiksmų planą (programą).
21
straipsnis. Asmenų gyvenamosios aplinkos sauga
1. Saugi asmenų
gyvenamoji aplinka užtikrinama šiomis priemonėmis:
1)
jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukšmo, vibracijos,
kitų kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimas;
2) pakankamas
tinkamo geriamojo vandens kiekis;
3) sveikatai
kenksmingų atliekų likvidavimas;
4) teritorijos
apželdinimas alergijos nesukeliančia ir toksinio poveikio sveikatai neturinčia
augalija;
5) tinkamų
higienos sąlygų ir režimo gyvenamojoje teritorijoje bei pastatuose sudarymas;
6) natūralus ir
dirbtinis patalpų ir teritorijų apšvietimas;
7) gyvenamųjų
patalpų tinkamas mikroklimatas ir grynas oras;
8) kitos
priemonės.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos pagal kompetenciją užtikrina šio straipsnio 1 dalyje
numatytų priemonių vykdymą.
3. Lietuvos
Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kitam
fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis
judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse
teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių
juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar
kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų
registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis, juridinis
asmuo ar filialas) verstis veikla, nurodyta
šio straipsnio 4 dalyje, leidžiama tik turint šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka išduotą leidimą-higienos pasą. Leidimo-higienos paso išdavimo taisykles
(toliau – Taisyklės) tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Iš fizinio,
juridinio asmens ar filialo nereikalaujama įvykdyti Taisyklėse nurodytų
reikalavimų ar sąlygų, jeigu per Taisyklėse nurodytą terminą nustatoma, kad
tokius pačius ar iš esmės panašius reikalavimus ar sąlygas jis yra įvykdęs
kitoje Europos Sąjungos valstybėje
narėje ir jų laikosi.
4. Veiklos rūšys, kurioms būtinas
leidimas-higienos pasas:
1) ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros
įstaigų veikla (pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą licencijuojamų
ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą);
2) ligoninių veikla (pagal sveikatos
apsaugos ministro patvirtintą licencijuojamų stacionarinių asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąrašą);
3) kita asmens sveikatos priežiūros veikla,
patvirtinta sveikatos apsaugos ministro;
4) ugdymo veikla: ikimokyklinio ugdymo veikla, bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veikla, vaikų
neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veikla, profesinių mokyklų ugdymo veikla,
aukštųjų mokyklų ugdymo veikla;
5) stacionarių suaugusiųjų globos ir slaugos
įstaigų veikla, stacionarių vaikų ir jaunimo globos ir slaugos įstaigų veikla;
6) apgyvendinimo paslaugų veikla (viešbučių,
motelių, svečių namų, kurortų sanatorijų, kurortų
reabilitacijos centrų, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų, jaunimo nakvynės
namų veikla);
7) grožio paslaugų veikla (plaukų priežiūros
paslaugos, veido priežiūros paslaugos, kūno priežiūros
paslaugos, nagų priežiūros paslaugos, tatuiravimo paslaugos, ilgalaikio makiažo paslaugos, papuošalų vėrimo paslaugos);
8) soliariumų paslaugų veikla;
9) sporto klubų paslaugų veikla;
10) pirčių, saunų, baseinų paslaugų veikla;
11) skalbyklų paslaugų veikla;
12) kosmetikos gaminių gamyba;
13) žmogaus palaikų laidojimo paslaugų
(žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veikla,
kremavimo veikla, balzamavimo veikla;
14) stacionarių triukšmo šaltinių veikla triukšmo prevencijos
zonose.
5. Reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims,
vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant
atitinkamą ūkinę komercinę veiklą, kuriai būtinas leidimas-higienos pasas,
nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti
visuomenės sveikatos saugos teisės aktai.
6. Prieš išduodant leidimą-higienos pasą įvertinama, ar pateikti
tinkamai įforminti dokumentai, įrodantys teisėtą naudojimąsi patalpomis ir (ar)
įranga, atliekamas ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas veiklos vykdymo vietoje, kurio metu patikrinama ir
įvertinama, ar numatomos vykdyti
ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos
reglamentų (higienos normų) ir kitų šio straipsnio
4 dalyje nurodytų veiklos rūšių visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimus. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas atliekamas ir sprendimas išduoti
leidimą-higienos pasą priimamas Taisyklių nustatyta tvarka.
7. Leidimas-higienos pasas neišduodamas,
jeigu:
1) ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų
vertinimo pažymos išvadose nurodyta, kad ūkinės
komercinės veiklos sąlygos neatitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų;
2) per nustatytą terminą fizinis, juridinis
asmuo ar filialas nesudarė leidimus-higienos pasus išduodančiai institucijai galimybių atlikti ūkinės
komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo;
3) per nustatytą terminą fizinis, juridinis
asmuo ar filialas nepateikė laboratorinių tyrimų, reikalingų ūkinės komercinės veiklos sąlygoms įvertinti,
protokolų;
4) patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę
komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro
duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos,
kuriai prašoma leidimo-higienos paso. Statinių paskirties grupes ir pogrupius
nustato aplinkos ministras.
8. Leidimas-higienos pasas patikslinamas
išduodant naują leidimą-higienos pasą, jeigu pasikeičia
leidime-higienos pase nurodyti duomenys: juridinio asmens ar filialo
pavadinimas, buveinės adresas, kodas (suteikiamas naujas
kodas), fizinio asmens duomenys, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją, ar kiti su vykdomos ūkinės
komercinės veiklos sąlygomis nesusiję duomenys (rekvizitai),
reorganizavus juridinį asmenį, jeigu nesikeičia ūkinės komercinės veiklos
vykdymo vieta, taip pat siekiant ištaisyti klaidas, padarytas išduodant
leidimą-higienos pasą. Leidimas-higienos pasas patikslinamas remiantis iki to
laiko atlikto ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažyma
Taisyklių nustatyta tvarka.
9. Leidimo-higienos paso galiojimas
sustabdomas:
1) jeigu valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatoma, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos
nebeatitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugos
teisės aktų reikalavimų ir Taisyklių nustatyta tvarka įspėtas apie nustatytus
trūkumus ir (ar) pažeidimus leidimo-higienos paso turėtojas per nustatytą
terminą nepašalina nurodytų trūkumų ir (ar)
pažeidimų;
2) leidimo-higienos paso turėtojas pateikia prašymą
sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.
10. Jeigu leidimo-higienos paso galiojimas sustabdytas
šio Įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 1 punkto pagrindu, leidimo-higienos paso
galiojimo sustabdymas panaikinamas tik atlikus ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą, kurio metu turi būti
įvertinti tie ūkinės komercinės veiklos aspektai, dėl kurių buvo
priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą, ir nustačius, kad ūkinė komercinė veikla atitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų
reikalavimus. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas atliekamas,
sprendimas panaikinti leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymą arba
atsisakyti panaikinti leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymą priimamas
Taisyklėse nustatyta tvarka.
11. Jeigu leidimo-higienos paso galiojimas sustabdytas
šio įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 2 punkto pagrindu, leidimo-higienos paso
galiojimo sustabdymas panaikinamas gavus leidimo-higienos
paso turėtojo prašymą panaikinti leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymą ir pareiškėjui prašyme deklaravus, kad ūkinės
komercinės veiklos sąlygos, buvusios iki leidimo-higienos
paso galiojimo sustabdymo, nepasikeitė.
12. Leidimo-higienos paso galiojimas
panaikinamas, jeigu:
1) leidimo-higienos paso turėtojas pateikia prašymą panaikinti
leidimo-higienos paso galiojimą;
2) juridinis
asmuo ar filialas likviduojamas ar reorganizuojamas keičiant ūkinės komercinės
veiklos vykdymo vietą, fizinis asmuo miršta;
3) Taisyklių nustatyta tvarka įspėtas dėl
leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo fizinis,
juridinis asmuo ar filialas per 6 mėnesius nuo leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo nepateikė įrodymų dėl trūkumų
ir (ar) pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti
leidimo-higienos paso galiojimą, tinkamo pašalinimo
ir nesikreipė į leidimus-higienos pasus
išduodančią instituciją dėl leidimo-higienos
paso galiojimo sustabdymo panaikinimo arba kreipėsi, tačiau įvertinus pateiktus
dokumentus ir atlikus ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą buvo priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti leidimo-higienos paso
galiojimo sustabdymą;
4) fizinis, juridinis asmuo ar
filialas netenka teisės naudotis patalpomis ir (ar) įranga, kuriose ar su kuria
vykdyti ūkinę komercinę veiklą buvo išduotas leidimas-higienos pasas.
13. Leidimas-higienos
pasas išduodamas neribotam laikui. Už leidimo-higienos paso ar jo dublikato išdavimą, leidimo-higienos paso
patikslinimą imama valstybės rinkliava, išskyrus
atvejus, kai
leidimas-higienos pasas patikslinamas siekiant
ištaisyti klaidas, padarytas išduodant leidimą-higienos
pasą. Leidimai-higienos pasai apskaitomi ir
registruojami Taisyklėse nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
22
straipsnis.
Netenka
galios nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
21 straipsnis papildomas 3 dalimi nuo
2007 m. liepos 1 d.:
3. Fiziniai,
juridiniai asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių
Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės
susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje vykdydami
ūkinę komercinę veiklą, kuri gali turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai,
privalo turėti leidimą-higienos pasą. Ūkinės komercinės veiklos, kuriai būtinas
leidimas-higienos pasas, sąrašą ir leidimo-higienos paso išdavimo taisykles
tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Už leidimų-higienos pasų išdavimą imama
valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
22 straipsnis. Darbo higiena
1. Darbo higiena
užtikrinama šiomis priemonėmis:
1) darbo
aplinkoje veikiančių fizikinių, cheminių ir biologinių veiksnių reglamentavimas,
tyrimų atlikimas, rizikos darbuotojų sveikatai įvertinimas, rekomendacijų
darbdaviams teikimas;
2) darbo
priemonių ir privalomųjų saugos reikalavimų atitikties įvertinimas;
3) visuomenės
profesinės sveikatos ugdymas;
4) visuomenės ir
suinteresuotų fizinių bei juridinių asmenų konsultavimas darbo higienos
klausimais.
2. Darbo
higienos reikalavimų laikymosi kontrolę ir darbo aplinkos pažeidimų prevenciją
vykdo Valstybinė darbo inspekcija Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo,
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Valstybinė
visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba reglamentuoja darbuotojų sveikatos
saugą ir vykdo šio reglamentavimo efektyvumo stebėseną (monitoringą).
3 dalis netenka galios nuo 2007 m.
liepos 1 d.
Straipsnio
pakeitimai
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
23 straipsnis.
Teritorijų, statinių ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų atitikimas
Visi statybos
dalyviai, valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
institucijos, projektavimo sąlygas nustatantys subjektai privalo užtikrinti,
kad teritorijų planavimo dokumentai, statinių projektai, pagal juos sutvarkyta
aplinka ir pastatyti statiniai atitiktų visuomenės sveikatos priežiūros teisės
aktų reikalavimus.
Straipsnio redakcija nuo 2014-01-01:
24 straipsnis. Sanitarinės
apsaugos zonos
1. Asmenys,
projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės
teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba
susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink
šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos
nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar
atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar
keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos
intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų
planavimo organizatorius.
2. Ūkinės
komercinės veiklos rūšis, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos,
sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, režimo reikalavimus nustato
Vyriausybė. Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka gali
būti tikslinami (didinami arba mažinami).
3. Sanitarinių
apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją vykdo savivaldybių
institucijos, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos įstaigos ir kitos
valstybės valdymo institucijos.
Straipsnio redakcija nuo 2014-01-01:
24
straipsnis. Sanitarinės apsaugos zonos
1. Asmenys,
projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą,
didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius,
kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus
gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas,
nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos
ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą
vadovaujantis Žemės įstatymu.
2. Ūkinei
veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos
zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai
gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų
kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos. Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės
veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti sanitarinės
apsaugos zonos ribų dydžiai gali būti sumažinti.
3. Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės
sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį
visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti
sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai.
4. Ūkinei
veiklai, kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, nustatytose ir įteisintose
sanitarinės apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus
(namus), sodo namus, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros,
mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios
paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu, įrengti minėtų objektų
patalpas kitos paskirties pastatuose, steigti rekreacines teritorijas, išskyrus
atvejus, kai minėti objektai naudojami tik įmonės ar ūkininko ūkio reikmėms.
5. Kontrolę,
kaip laikomasi sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ir zonoms nustatytų
reikalavimų, pagal kompetenciją vykdo savivaldybių institucijos, Sveikatos
apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos ir kitos valstybės valdymo
institucijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
Nr. XII-408, 2013-06-27,
Žin., 2013, Nr. 76-3825 (2013-07-16)
25 straipsnis.
Visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas planuojant teritorijas, pradedant ir
plečiant ūkinę veiklą
1. Fiziniai ir
juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta
tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
2. Kai
atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, Planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytus atvejus ir vertinimo atlikimo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
antrasis skirsnis
LIGŲ IR TRAUMŲ PROFILAKTIKA BEI KONTROLĖ
26 straipsnis.
Neinfekcinių ligų ir traumų epidemiologinė priežiūra bei tyrimai
1. Neinfekcinėms
ligoms ir traumoms, kurios atsiranda dėl gyvenimo būdo ir įpročių, darbo,
mokslo bei kitų veiklos sąlygų, taikoma epidemiologinė priežiūra.
2. Neinfekcinių
ligų ir traumų kontrolės ir profilaktikos privalomoji epidemiologinė priežiūra
apima asmenis, kurių veikla susijusi su nuodingosiomis medžiagomis ar jų
produktais, centralizuotai tiekiančius geriamąjį vandenį, prižiūrinčius
vandentiekio sistemas, gaminančius vaistus, kosmetikos bei asmens higienos
priemones arba teikiančius kosmetikos ir kitas paslaugas, kurių metu žmogaus
aplinką veikia cheminiai, ekonominiai, ergonominiai, fizikiniai, socialiniai ir
psichologiniai veiksniai.
3. Sveikatos
apsaugos ministerija nustato epidemiologiškai analizuojamų neinfekcinių ligų
sąrašus bei specialiuosius higienos reikalavimus šio straipsnio 2 dalyje
numatytai veiklai vykdyti.
4. Teritorinės
ligonių kasos kartą per dvejus metus organizuoja Lietuvos Respublikos
privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos būklės ir rizikos
veiksnių paplitimo tyrimus. Šių tyrimų tvarką nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
5. Teritorinės
ligonių kasos organizuoja privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų ligų
ir traumų pasekmių bei sveikatos priežiūros ekonominį įvertinimą. Šio darbo
turinį ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
27 straipsnis. Neinfekcinių ligų
kontrolės ir profilaktikos valdymas
1. Neinfekcinių
ligų, būdingų teritorijos administraciniam vienetui, epidemiologinį stebėjimą
atlieka savivaldybių institucijos Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos
stebėsenos (monitoringo) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Savivaldybės
taryba kadencijos laikotarpiui tvirtina neinfekcinių ligų profilaktikos ir
kontrolės bei sveikatos palaikymo ir stiprinimo programas, kuriose numatomi per
savivaldybės kadenciją siekiami sveikatos rodikliai, kasmet išklauso mero pateikiamas
šių programų vykdymo ataskaitas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
28 straipsnis. Epidemiologiškai
svarbi veikla
Epidemiologiškai svarbias veiklos sritis, kuriose, nesilaikant
nustatytų higienos reikalavimų, galėtų kilti pavojus užsikrėsti
užkrečiamosiomis ligomis bei atsirastų neinfekcinių ligų protrūkiai, nustato
Sveikatos apsaugos ministerija.
trečiasis skirsnis
VARTOTOJŲ SVEIKATOS SAUGA
29
straipsnis. Nekenksmingumo vartotojų sveikatai užtikrinimas
1. Gaminti,
platinti ir vartoti naujų rūšių žaliavas, produktus (statybines medžiagas,
tarą, įpakavimo medžiagas, parfumeriją ir kosmetiką, dirbinius vaikams ir kt.),
diegti naujas technologines linijas, procesus, naujus įrenginius, prietaisus ir
darbo įrankius leidžiama, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Gaminti,
naudoti, laikyti, vežti ir sunaikinti nuodingas ir pavojingas chemines
medžiagas galima tik teisės aktų nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Informacinė
sistema
1. Siekdama
skatinti nelaimingų atsitikimų buityje profilaktiką, produktų saugumo gerinimą
bei vartotojų informavimą ir ugdymą, kad šie saugiau vartotų produktus,
Sveikatos apsaugos ministerija parengia vartotojų apsinuodijimų ir nelaimingų
atsitikimų informacinę sistemą.
2. Vartotojų
apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų informacinėje sistemoje kaupiama
informacija apie apsinuodijimus ir nelaimingus atsitikimus buityje, kurių metu
nukentėjo ir (ar) žuvo žmonės.
3. Vartotojų
apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų informacinę sistemą sudaro sveikatos
priežiūros įstaigų, gelbėjimo tarnybų bei kitų institucijų teikiama
informacija.
31 straipsnis. Produktų sauga
Saugūs produktai
turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius produktų
saugos reikalavimus.
32
straipsnis. Netenka
galios nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
V
SKYRIUS
SVEIKA GYVENSENA
PIRMASIS
SKIRSNIS
VISUOMENĖS
SVEIKATOS STIPRINIMAS
32 straipsnis. Valstybinė vartotojų, gamintojų,
paslaugų teikėjų, platintojų informavimo visuomenės sveikatos saugos klausimais
programa
Vyriausybės
įgaliota institucija parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti valstybinę vartotojų,
gamintojų, paslaugų teikėjų, platintojų informavimo visuomenės sveikatos saugos
klausimais programą.
V
SKYRIUS
SVEIKA GYVENSENA
PIRMASIS
SKIRSNIS
VISUOMENĖS
SVEIKATOS STIPRINIMAS
33 straipsnis.
Visuomenės sveikatos stiprinimas
Visuomenės
sveikatos stiprinimas apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką
gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos
priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas šio Įstatymo
ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų numatytas priemones.
34 straipsnis.
Visuomenės
sveikatos mokymas
1. Valstybės tarnautojai
privalo turėti žinių apie visuomenės sveikatos politikos ir strategijų
formavimą bei įgyvendinimą. Valstybės tarnautojų, kurie privalo įgyti šių
žinių, grupes ir kategorijas, jų mokymo programas ir tvarką nustato Vyriausybė
arba jos įgaliotos institucijos.
2. Valstybės ir
savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos organizuoja savivaldybių
bendruomenių narių, suinteresuotų visuomeninių organizacijų narių mokymą, kaip
spręsti visuomenės sveikatos problemas.
3. Valstybės ir
savivaldybių institucijos visuomenės sveikatos stiprinimo mokymą įtraukia į
sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, pedagogų, vaikų ugdymo
bei kūno kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir
perkvalifikavimo programas.
4. Asmenys, kurie
dirba pagal profesijas, įrašytas į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
patvirtintą sąrašą, privalo įgyti žinių sveikatos klausimais pagal sveikatos
apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. Šių asmenų privalomąjį sveikatos
mokymą vykdo šiam darbui licencijuoti fiziniai,
juridiniai asmenys ar filialai.
5. Jeigu
darbuotojas, išskyrus valstybės viešojo administravimo tarnautojus, atsisako
išklausyti privalomojo sveikatos mokymo kursą, darbdavys jį nušalina nuo darbo
arba, esant galimybei, toje pačioje darbovietėje perkelia į kitą darbą, kuriame
nereikia privalomojo sveikatos mokymo žinių.
6. Asmenų, kurie
dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos
pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašą bei
mokymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
7. Netenka galios
nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-792,
2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
35
straipsnis.
Sveikatos žinių populiarinimas
1. Visuomenės
informavimo priemonės turi pranešti gyventojams apie nepalankias, pavojingas ir
grėsmingas jų sveikatai situacijas, sveikatos priežiūros viešojo administravimo
institucijų pareigūnams ir specialistams suteikti galimybę paaiškinti apie
priemones, kurios padėtų išvengti žalos sveikatai ar šią žalą sumažinti.
2. Sveikata
populiarinama pagal valstybės ir savivaldybių sveikatos programas.
37 straipsnis.
Asmenų
veikla visuomenės sveikatai stiprinti
1. Valstybė
skatina fizinių ir juridinių asmenų veiklą, stiprinančią visuomenės sveikatą,
padeda kurti sveiką aplinką, skatina žmones gyventi sveikai ir stiprinti
sveikos gyvensenos motyvus.
2. Netenka galios
nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
ANTRASIS SKIRSNIS
POVEIKIO
VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMAS
38 straipsnis.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas
1. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio
visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką
veiksnių galimas poveikis visuomenės sveikatai.
2. Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose
nustatyta tvarka.
3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
39 straipsnis. Visuomenės
sveikatos saugos ekspertizė
1. Visuomenės sveikatos saugos
ekspertizė atliekama nustatant, apibūdinant ir įvertinant fizikinių, cheminių,
biologinių, mutageninių, teratogeninių, psichosocialinių, ergonominių ir kitų veiksnių
galimą ir (ar) esamą įtaką visuomenės sveikatai ir parengiant išvadas bei
pasiūlymus, kaip užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar jį riboti.
2. Visuomenės
sveikatos saugos ekspertizę gali atlikti asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka
įgiję teisę verstis šia veikla. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos
ekspertizę Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka atlieka Vyriausybės
įgaliotos valstybės įstaigos.
3. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvados teikiamos
kompetentingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, o šios jas išnagrinėja
ir prireikus imasi atitinkamų priemonių.
4. Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais visuomenės sveikatos saugos
ekspertizė atliekama ūkio subjektų lėšomis, o valstybinė visuomenės sveikatos
saugos ekspertizė – valstybės viešojo administravimo institucijų užsakymu
valstybės biudžeto lėšomis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
40 straipsnis. Standartų,
techninių dokumentų vertinimas visuomenės sveikatos požiūriu
Visuomenės
sveikatos požiūriu taip pat vertinami standartų, techninių dokumentų, galinčių
turėti įtakos visuomenės sveikatos veiksnių atsiradimui, buvimui ir mastui,
projektai.
TREČIASIS
SKIRSNIS
VISUOMENĖS
SVEIKATOS KONTROLĖ
41
straipsnis. Visuomenės sveikatos kontrolė
1. Visuomenės sveikatos kontrolė yra
valstybinė ir savivaldybių.
2. Visuomenės
sveikatos kontrolės rūšis nustato Sveikatos sistemos įstatymas.
3. Viešojo
administravimo institucijos vykdo visuomenės sveikatos kontrolę pagal savo
kompetenciją, nustatytą teisės aktuose.
4.
Sanitarijos priemonių įgyvendinimo kontrolę savivaldybių teritorijose vykdo
savivaldybių sanitarijos inspektoriai sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka.
5.
Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma sveikatos
apsaugos ministro patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos
saugos kontrolės reglamento nustatyta tvarka.
6. Vykdydami
valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1,
2, 5, 6, 7 ir 8 punktuose apibrėžtuose objektuose (toliau – kontrolės
objektai), visuomenės sveikatos centrų apskrityse tarnautojai turi teisę:
1) pateikę
tarnybinį pažymėjimą ir įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens išduotą pavedimą,
laisvai ir be išankstinio perspėjimo įeiti į kontrolės objektus jų darbo metu;
2) tikrinti, ar
laikomasi visuomenės sveikatos priežiūros
norminių teisės aktų reikalavimų;
3) reikalauti,
kad kontrolės objektų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir teiktų
paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu;
4) siūlyti
atitinkamai institucijai sustabdyti ar panaikinti licenciją verstis ūkine
komercine veikla asmenims, kurių vykdoma veikla gali padaryti ar padarė žalos
sveikatai;
5) Produktų saugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais
pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.
7. Visuomenės
sveikatos centrų apskrityse tarnautojai gali turėti ir kitų teisių, nustatytų
kituose įstatymuose.
8. Visuomenės
sveikatos centrų apskrityse tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės
sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
9. Visuomenės
sveikatos centrų apskrityse tarnautojų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka.
10. Valstybinę
visuomenės sveikatos saugos kontrolę krašto apsaugos sistemos institucijose
krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos
ministerija, vykdo krašto apsaugos ministro įgaliota institucija. Krašto
apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti
valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, turi šio straipsnio 6 dalyje
ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Krašto apsaugos ministro įgaliotos
institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos
saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta
tvarka.
11. Netenka
galios nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
Nr. XI-1757, 2011-12-01,
Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
41 straipsnis papildomas 5, 6, 7, 8, 9,
10 ir 11 dalimis nuo 2008 m. sausio 1 d.:
5. Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos nustatyta tvarka.6. Vykdydami valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose apibrėžtuose objektuose (toliau – kontrolės objektai) Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai turi teisę:1) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens išduotą pavedimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo įeiti į kontrolės objektus jų darbo metu;2) tikrinti, ar laikomasi visuomenės sveikatos priežiūros norminių teisės aktų reikalavimų;3) reikalauti, kad kontrolės objektų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir teiktų paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu;4) siūlyti atitinkamai institucijai sustabdyti ar panaikinti licenciją verstis ūkine komercine veikla asmenims, kurių vykdoma veikla gali padaryti ar padarė žalos sveikatai;5) Produktų saugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.7. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų valstybės tarnautojai gali turėti ir kitų teisių, nustatytų kitais įstatymais.8. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.9. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.10. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę krašto apsaugos sistemos institucijose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija, vykdo krašto apsaugos ministro įgaliota institucija. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, turi šio straipsnio 6 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.11. Valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkcijoms atlikti reikalingus laboratorinius tyrimus atlieka Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Straipsnio pakeitimai
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
42 straipsnio redakcija iki 2008 m.
sausio 1 d.:
42 straipsnis. Valstybinis visuomenės
sveikatos priežiūros veiklos auditas
Valstybinį
visuomenės sveikatos priežiūros veiklos auditą vykdo Sveikatos apsaugos
ministerija arba jos įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai
Nr. X-1150,
2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
VI
SKYRIUS
VISUOMENĖS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRAKTIKA
43
straipsnis. Teisė verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla
1. Visuomenės
sveikatos priežiūros veikla Lietuvos Respublikoje turi teisę verstis Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi
Lietuvos Respublikos ar Europos
Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose
Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitų Europos
Sąjungos valstybių narių juridiniai asmenys, organizacijos ar jų
filialai, taip pat kitose Europos Sąjungos
valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar
organizacijų registruoti filialai Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis,
juridinis asmuo ar filialas), turintys šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka tam išduotą ir galiojančią licenciją.
2.
Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos rūšys:
1) privalomasis
pirmosios pagalbos mokymas;
2) privalomasis
higienos įgūdžių mokymas;
3) privalomasis
mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai;
4) visuomenės
sveikatos saugos ekspertizė;
5) poveikio
visuomenės sveikatai vertinimas;
6) kenkėjų
kontrolė (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).
3. Fiziniam
asmeniui, siekiančiam verstis licencijuojama visuomenės sveikatos priežiūros
veikla, Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija išduodama Visuomenės
sveikatos priežiūros veiklos licencijavimo nuostatuose (toliau – Nuostatai)
nustatyta tvarka, jeigu pateikiami visi Nuostatuose nurodyti dokumentai ir
fizinis asmuo atitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus.
Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija neišduodama, jeigu fizinis asmuo
nepateikė visų reikiamų dokumentų, neatitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose
nustatytų reikalavimų ir (ar) neįvykdė kitų Nuostatuose nurodytų sąlygų.
Nuostatus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Fizinis asmuo, norintis gauti
Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją, turi atitikti šiuos
reikalavimus:
1)
išsilavinimas, kvalifikacija ir patirtis turi atitikti Nuostatuose nustatytus
kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis atitinkamos rūšies
visuomenės sveikatos priežiūros veikla;
2) turėti
sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Priemonių ir įrangos licencijuojamai
visuomenės sveikatos priežiūros veiklai vykdyti sąraše nurodytas atitinkamai
licencijuojamai veiklos rūšiai privalomas priemones ir įrangą.
4. Juridiniam
asmeniui ar filialui, siekiančiam verstis licencijuojama visuomenės sveikatos
priežiūros veikla, Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija išduodama
Nuostatuose nustatyta tvarka, jeigu pateikiami visi Nuostatuose nurodyti
dokumentai ir juridinis asmuo ar filialas atitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose
nustatytus reikalavimus. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija
neišduodama, jeigu juridinis asmuo ar filialas nepateikia visų reikiamų
dokumentų, neatitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų ir
(ar) neįvykdė kitų Nuostatuose nurodytų sąlygų. Juridinis asmuo ar filialas,
norintis gauti Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją, turi atitikti
šiuos reikalavimus:
1) turėti sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Priemonių ir įrangos
licencijuojamai visuomenės sveikatos priežiūros veiklai vykdyti sąraše
nurodytas atitinkamai licencijuojamai veiklos rūšiai privalomas priemones ir
įrangą;
2) užtikrinti, kad darbuotojų, vykdančių funkcijas, tiesiogiai
susijusias su licencijuojama veikla, išsilavinimas, kvalifikacija ir patirtis
atitiktų Nuostatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims,
siekiantiems verstis atitinkamos rūšies visuomenės sveikatos priežiūros veikla.
5. Iš fizinio, juridinio asmens ar filialo nereikalaujama įvykdyti šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų reikalavimų ar sąlygų, jeigu per Nuostatuose
nustatytą terminą nustatoma, kad tokius pačius ar iš esmės panašius
reikalavimus ar sąlygas jis yra įvykdęs kitoje Europos Sąjungos valstybėje
narėje ir jų laikosi. Fiziniam, juridiniam asmeniui ar filialui kitoje
valstybėje narėje išduota licencija ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę
verstis atitinkamos rūšies visuomenės sveikatos priežiūros veikla, yra
pripažįstami Lietuvos Respublikoje, jeigu per Nuostatuose nurodytą terminą
nustatoma, kad jo turimos licencijos ar kito dokumento, suteikiančio teisę
verstis atitinkamos rūšies visuomenės sveikatos priežiūros veikla, išdavimo
sąlygos ir reikalavimai yra tokie patys ar iš esmės panašūs į šio Įstatymo 43
straipsnyje nustatytus Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencijos
išdavimo sąlygas ir reikalavimus, keliamus atitinkamai veiklos rūšiai.
6. Licencija patikslinama išduodant naują licenciją, jeigu pasikeičia
licencijoje nurodyti duomenys: fizinio asmens duomenys, adresas, kuriuo galima
siųsti korespondenciją, juridinio asmens, kitos organizacijos ar filialo
pavadinimas, buveinės adresas, juridinio asmens kodas ar kiti su licencijuojama
visuomenės sveikatos priežiūros veikla nesusiję duomenys (rekvizitai), taip pat
siekiant ištaisyti klaidas, padarytas išduodant licenciją. Licencija
patikslinama remiantis pateiktais atitinkamais dokumentais.
7. Licencijos
galiojimas sustabdomas, jeigu:
1)
licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų, neatitinka kvalifikacinių
reikalavimų ar pažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su
licencijuojama veikla, reikalavimus ir Nuostatų nustatyta tvarka įspėtas apie
nustatytus trūkumus ir (ar) pažeidimus per nustatytą terminą nepašalina
licencijuojamos veiklos trūkumų ir (ar) pažeidimų ar nepateikia tai įrodančių
dokumentų;
2)
licencijos turėtojas raštu prašo sustabdyti licencijos galiojimą.
8.
Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu licencijos, kurios
galiojimas buvo sustabdytas, turėtojas pateikia licencijuojamos veiklos sąlygų
neatitikčių, trūkumų ir (ar) pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas jo
licencijos galiojimas, pašalinimą įrodančius dokumentus, arba licencijos
turėtojo prašymu, jeigu licencija buvo sustabdyta jo paties prašymu. Licencijos
galiojimas sustabdomas ir galiojimo sustabdymas panaikinamas Nuostatuose
nustatyta tvarka.
9.
Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu:
1)
licencijos turėtojas raštu prašo panaikinti licencijos galiojimą;
2)
licencijos turėtojas – juridinis asmuo ar filialas – yra likviduotas;
3)
licencijos turėtojas – fizinis asmuo – miršta;
4)
paaiškėja, kad licencijai gauti buvo pateikti suklastoti ar klaidingi
dokumentai ar duomenys;
5)
licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, Nuostatų
nustatyta tvarka įspėtas dėl licencijos galiojimo panaikinimo, per nustatytą
terminą nepašalino nustatytų trūkumų ar pažeidimų ir (ar) nesikreipė dėl
licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo arba kreipėsi, tačiau buvo priimtas
sprendimas atsisakyti panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą;
6)
licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, toliau vykdo
licencijuojamą veiklą;
7)
licencijos turėtojui galioja teismo sprendimu nustatytas veiklos apribojimas,
draudžiantis verstis licencijoje nurodyta veikla.
10. Licencijų
turėtojai, vykdydami licencijuojamą veiklą, privalo laikytis Nuostatuose
nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų. Licencijos išduodamos neribotam
laikui.
11. Sveikatos
apsaugos ministro įsakymu nustatomas minimalus asmenų, kurie gali vykdyti
kenkėjų kontrolės (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) veiklą,
skaičius, jeigu tai yra būtina, siekiant užtikrinti kenkėjų
kontrolę atliekančių asmenų ir visuomenės sveikatos saugą. Kenkėjų
kontrolė (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija), jos vykdymo atvejai ir
sąlygos, taip pat šiai veiklai naudojamos priemonės turi atitikti sveikatos
apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
12. Privalomieji
pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus
sveikatai mokymai vykdomi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
13. Visuomenės
sveikatos saugos ekspertizė atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka.
14. Poveikio
visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas pagal sveikatos apsaugos ministro
patvirtintus metodinius nurodymus.
15. Licencijas
išduoda, registruoja, patikslina, sustabdo, jų galiojimą panaikina ir apie tai
skelbia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba „Valstybės
žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ arba institucijos interneto svetainėje.
16. Už
licencijos, suteikiančios teisę fiziniams, juridiniams asmenims ir filialams
verstis licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos atitinkama
rūšimi, išdavimą, šių licencijų dublikatų išdavimą, licencijų patikslinimą
imama valstybės rinkliava, išskyrus atvejus,
kai licencija patikslinama siekiant ištaisyti klaidas, padarytas
išduodant licenciją.
17.
Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos kontrolę sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo visuomenės sveikatos centrai
apskrityse.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
Nr. XI-1757, 2011-12-01,
Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
44 straipsnis. Netenka galios
nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
45 straipsnis.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas
1. Visuomenės
sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas yra teorinių ir
praktinių žinių tobulinimas.
2. Visuomenės
sveikatos priežiūros specialistų teorinio ir praktinio profesinio tobulinimosi
formos yra šios:
1) mokslo įstaigų, įregistruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir
turinčių leidimus šiam darbui, organizuoti kursai ir seminarai;
2) aukštųjų
mokyklų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų mokslo draugijų
organizuojamos mokslinės ir mokslinės praktinės konferencijos;
3) įstaigų ir
įmonių pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio studijų institucijomis
organizuoti teorinio ir praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai;
4) visuomenės
sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektų ar jų įsteigtų profesinio
tobulinimo, specializuotų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių,
turinčių licenciją verstis visuomenės sveikatos priežiūra, organizuoti
praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai.
3. Visuomenės
sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi pažymėjimai
pripažįstami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
4. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas
vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
VII SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas,
išskyrus 47 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
47 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir kitoms institucijoms1. Vyriausybė iki 2002 m. spalio 1 d. parengia ir pateikia Seimui su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus.2. Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2002 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros politikos tikslus ir uždavinius,
gyventojų sveikatos lygio siekiamus rodiklius nustato Seimas, patvirtindamas
Lietuvos sveikatos programą.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1150,
2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
VISUOMENĖS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO 2, 5, 6, 7, 9, 15, 16, 19, 21, 22, 24, 27, 36,
38, 39, 41, 42, 43, 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 8, 11, 14
STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d., išskyrus Įstatymo 3, 4, 9, 14,
19, 20, 21 ir 22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d., ir
Įstatymo 23 straipsnio 1 ir 3 dalis.
2.
Lietuvos sveikatos programai įgyvendinti Vyriausybė tvirtina Lietuvos
nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros strategiją.
3. Valstybės
institucijos, įgyvendindamos Lietuvos sveikatos programą, įtraukia Lietuvos
nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos nuostatas į
rengiamas socialines ekonomines programas, planus ir regionų plėtros programas.
4. Savivaldybių institucijos Lietuvos nacionalinę visuomenės
sveikatos priežiūros strategiją įgyvendina per savivaldybių sveikatos
programas.
5. Lietuvos
nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos, jos įgyvendinimo
planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota
institucija. Ji rengia ir skelbia visuomenei Lietuvos nacionalinės visuomenės
sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimo ataskaitą bei kas dveji metai
organizuoja viešą jos rezultatų svarstymą.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-792,
2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
VISUOMENĖS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO 2, 5, 6, 7, 10, 12, 15, 21, 34, 37, 41, 43, 45
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 22, 32, 44 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO
NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnio 5
dalyje išdėstyto Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7
dalies 4 punktą ir šio įstatymo 17 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje išdėstyto Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punktas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1757,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO
6, 12, 15, 41, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnio 2
dalį, įsigalioja 2012-07-01.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-132,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7938 (2012-12-29)
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO
6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-408,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3825 (2013-07-16)
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO
2, 15, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio
1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2013-07-19)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
5 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros
įstaigų sistemos struktūra
1. Visuomenės
sveikatos priežiūros įstaigų sistemą sudaro:
1) Lietuvos
nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės sveikatos priežiūros
viešojo administravimo įstaigos;
2) Lietuvos
nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios biudžetinės ir viešosios
visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros
įstaigos, teikiančios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir
įgyvendinančios organizacines,
socialines bei medicinos priemones, skirtas ligų ir traumų profilaktikai,
visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti;
3) kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai
asmenys, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniai asmenys,
organizacijos ar jų filialai, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse
narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų
registruoti filialai Lietuvos Respublikoje, kurie
įgyvendina organizacines,
teisines, ekonomines, technines ir (ar) socialines priemones, skirtas ligų ir
traumų profilaktikai, visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti, ir įstatymų
nustatyta tvarka yra sudarę sutartis su Lietuvos nacionalinės sveikatos
sistemos veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.
2. Lietuvos
nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės
sveikatos priežiūros įstaigos steigiamos įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
11
straipsnis.
Neteko
galios nuo 2007 m. liepos 1 d.
12 straipsnis. Visuomenės sveikatos
priežiūros viešojo administravimo subjektai
Visuomenės
sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo
Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės
įstaigos, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos
apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros
tarnyba), Valstybinė akreditavimo sveikatos
priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė
akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), Radiacinės saugos centras,
kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
12
straipsnio redakcija nuo 2012-07-01
36 straipsnis. Vaikų sveikatos sauga ir
stiprinimas
1. Ikimokyklinio
ugdymo mokyklose ir bendrojo lavinimo mokyklose turi būti sudarytos sąlygos
vaikų sveikatai išsaugoti ir stiprinti, vaikų sveikatos priežiūrai užtikrinti.
2. Vaikų
sveikatos sauga įgyvendinama:
1) užtikrinant
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno
kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo
sąlygas ugdymo įstaigose ir vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą
žalojančio poveikio;
2) užtikrinant
visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą;
3) didinant visų
vaikų imunitetą užkrečiamosioms ligoms, nuo kurių skiepijama.
3. Vyriausybė
tvirtina Vaikų sveikatos stiprinimo programą, numatančią vaikų aplinkos
sveikatinimo priemones, sveikatos ugdymą, ligų ir traumų profilaktiką bei
kontrolę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150,
2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
Antrasis skirsnis
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO SUBJEKTAI
12
straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektai
Visuomenės
sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo
Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės
įstaigos, visuomenės sveikatos centrai apskrityse, Valstybinė akreditavimo
sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
(toliau – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba),
Radiacinės saugos centras, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir
įstaigos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-792,
2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
Nr. XI-1757,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
11 straipsnis.
Visuomenės sveikatos priežiūros programų vykdymas ir paslaugų teikimas
1. Visuomenės sveikatos priežiūros programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal visuomenės
sveikatos priežiūros sutartis, kurias sudaro paslaugų užsakovai ir teikėjai.
3. Visuomenės
sveikatos priežiūros sutartyse, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintas visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų
kainas, nustatomi finansavimą atitinkantys būtinųjų visuomenės sveikatos
priežiūros funkcijų ir paslaugų teikimo mastai.
4. Visuomenės
sveikatos priežiūros paslaugų užsakovai yra viešojo administravimo subjektai,
Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos bei kiti juridiniai ir fiziniai
asmenys.
13 straipsnis.
Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo įvertinimas ir
koordinavimas
Visuomenės sveikatos politikos priemonių planavimą ir įgyvendinimą
ministerijose, Vyriausybės įstaigose koordinuoja Valstybinė sveikatos reikalų
komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Vyriausybės įgaliota
institucija kasmet organizuoja visuomenės sveikatos priežiūros viešojo
administravimo įvertinimą.
14
straipsnis. Neteko
galios nuo 2007 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150,
2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
14 straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos
koordinavimas
Įmonių, įstaigų ir organizacijų, teikiančių visuomenės sveikatos
priežiūros paslaugas, veiklą pagal savo kompetenciją koordinuoja Valstybinė
visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba.
15 straipsnis. Visuomenės
sveikatos centrų apskrityse kompetencija
Visuomenės
sveikatos centrai apskrityse:
1) vykdo asmens
sveikatos priežiūros, švietimo, stacionarių globos ir slaugos įstaigų,
interneto kavinių ir klubų, keleivių vežimo traukiniais, laivais ir keltais
vidaus maršrutais, policijos areštinių ir laisvės atėmimo vietų, juridinių
asmenų, valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, taip pat
užsienio valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų (toliau –
įmonė), gaminančių su maistu susiliečiančius ir kosmetikos gaminius, kirpyklų,
kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų,
skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo
paslaugų, žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo
veiklos, balzamavimo ir kremavimo veiklos valstybinę visuomenės
sveikatos saugos kontrolę;
2) pagal asmenų
prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų
(higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo
subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos
kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių
sąrašą;
3) pagal Žmonių
užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nustatytą kompetenciją
vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę;
4) pagal
kompetenciją dalyvauja vykdant teritorijų planavimo ir statybų valstybinę
priežiūrą;
5) vykdo
radiotechninių objektų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę,
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka derina ūkio subjektų pateiktus
radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos
planus;
6) vykdo
sanitarinių apsaugos zonų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę;
7) vykdo
stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos
kontrolę triukšmo prevencijos zonose;
8) vykdo kvapų
kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose;
9) šio Įstatymo
21 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims išduoda leidimus-higienos pasus,
vykdo jų sąlygų laikymosi priežiūrą;
10) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka pripažįsta Lietuvos Respublikos rinkai
tiekiamą natūralų mineralinį vandenį ir išduoda natūralaus mineralinio vandens
pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolus; už natūralaus mineralinio vandens
pripažinimo Lietuvos Respublikoje protokolų išdavimą, šių protokolų dublikatų
išdavimą, protokolų patikslinimą imama valstybės rinkliava, išskyrus atvejus, kai protokolas
patikslinamas siekiant ištaisyti klaidas, padarytas išduodant protokolą;
11) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoda ne maisto prekių higieninius
pažymėjimus Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamoms medžiagoms ir gaminiams,
skirtiems liestis su maistu, įvežamiems iš valstybių ne Europos Sąjungos narių.
Už medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ne maisto prekių higieninių
pažymėjimų išdavimą, šių pažymėjimų dublikatų išdavimą ir pažymėjimų
patikslinimą imama valstybės rinkliava, išskyrus atvejus, kai pažymėjimas patikslinamas siekiant ištaisyti
klaidas, padarytas išduodant pažymėjimą;
12) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka notifikuoja maisto papildus ir kosmetikos gaminius;
13) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoda nuodingąsias medžiagas gaminančių,
tiekiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių, taip pat jomis
prekiaujančių asmenų kompetenciją patvirtinančius liudijimus; už nuodingąsias
medžiagas gaminančių, tiekiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių,
taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetenciją patvirtinančių liudijimų
išdavimą, šių liudijimų dublikatų išdavimą ir liudijimų patikslinimą imama
valstybės rinkliava, išskyrus
atvejus, kai liudijimas patikslinamas siekiant ištaisyti klaidas, padarytas
išduodant liudijimą;
14) teikia
savivaldybių institucijoms šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 12 punkte
numatytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie savivaldybės
teritorijoje padarytus teisės aktų pažeidimus, susijusius su žmogaus
gyvenamosios aplinkos tarša;
15) atlieka
kitas visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo funkcijas, kurias
reglamentuoja šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150,
2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792,
2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
Nr. XI-1757,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
151
straipsnis. Visuomenės sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų
aiškinimas ir
konsultacijų teikimas
1. Apibendrintus
visuomenės sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymo
visuomenės sveikatos priežiūros veiklos klausimais išaiškinimus teikia ir
skelbia Sveikatos apsaugos ministerija jos nustatyta tvarka.
2. Konsultacijos
visuomenės sveikatos priežiūros veiklos klausimais Viešojo administravimo
įstatymo 363 straipsnio pagrindu teikiamos Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XI-1757,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
Trečiasis
skirsnis
VALSTYBINIS
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS REGULIAVIMAS
16 straipsnis.
Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma)
1. Privalomuosius
higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių
asmenų veiklą, nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos
norma).
2. Sveikatos
apsaugos ministerija arba jos įgaliota įstaiga pagal kompetenciją vykdo
visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) efektyvumo stebėseną
(monitoringą).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150,
2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
17
straipsnis. Visuomenės sveikatos teisės aktų skelbimas
Įmonės, įstaigos
ir organizacijos, kurių veiklą nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai
(higienos normos) ir kiti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktai, turi
sudaryti sąlygas darbuotojams su jais susipažinti.
IV skyrius
VISUOMENĖS SVEIKATOS UŽTIKRINIMAS
pirmasis
skirsnis
SVEIKATos APLINKa
18
straipsnis. Sveikatos aplinkos sauga
1. Sveikatos
aplinka saugoma šiomis priemonėmis:
1) gerinama
aplinka, kad ji būtų palanki žmonių sveikatai, mažinamas žmogaus veiklos
neigiamas poveikis sveikatai, pašalinama aplinkai žmogaus veikla padaryta žala;
2) užtikrinamas
kaupiamų duomenų, įvairiais aspektais apibūdinančių sveikatos aplinką,
patikimumas ir prieinamumas, jų panaudojimas visuomenės sveikatos būklei
įvertinti, tendencijoms ir poveikiui analizuoti;
3) užtikrinama
aplinkos rizikos veiksnių žmonių sveikatai vertinimo sistemos veikla;
4) visuomenė
informuojama ir mokoma sveikatos aplinkos klausimais, bendradarbiaujama
siekiant sveikatos aplinkos tikslų;
5) norint
pradėti ar išplėsti ūkinę veiklą, galinčią kelti grėsmę (pavojų) žmogaus
sveikatai, atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, priimdamos sprendimus, tvirtindamos programas, turi
įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje numatytas priemones.
19 straipsnis. Sveikos mitybos užtikrinimas
1. Sveikos mitybos užtikrinimo priemonės:
1) Lietuvos
gyventojų mitybos moksliškai pagrįstų duomenų kaupimas ir sveikos mitybos
mokymo sistemos sukūrimas;
2) su maistu ir
geriamuoju vandeniu susijusių ligų plitimo mažinimas, profilaktinių priemonių
nustatymas;
3) sveiko maisto
bei mitybos politikos principų formavimas;
4) natūralaus
kūdikių maitinimo ir kitų sveikatai palankių mitybos įpročių skatinimas;
5) maisto saugos
politikos įgyvendinimo siekiant sumažinti gyventojų sergamumą koordinavimas;
6) gyventojų
mitybos būklės stebėjimas ir vertinimas, priemonių jai gerinti rengimas;
7) mokslinių
tyrimų mitybos, maisto saugos ir sveikatos srityje vykdymas;
8) šio ir kitų
įstatymų nustatytų kitų priemonių taikymas.
2. Maisto
tvarkymo saugos kontrolę vykdo maisto kontrolės institucija Maisto įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
20
straipsnis. Nacionalinis
aplinkos sveikatinimo veiksmų planas (programa)
1. Vyriausybė
tvirtina Nacionalinį aplinkos sveikatinimo veiksmų planą (programą), numatantį
ligų ir traumų profilaktiką, kontrolę bei šio plano (programos) įgyvendinimo
priemones.
2. Sveikatos
apaugos ministerija ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos pagal savo
kompetenciją koordinuoja ir kartu su kitomis valstybės, savivaldybių
institucijomis, ūkio subjektais įgyvendina Nacionalinį aplinkos sveikatinimo
veiksmų planą (programą).
21
straipsnis. Asmenų gyvenamosios aplinkos sauga
1. Saugi asmenų
gyvenamoji aplinka užtikrinama šiomis priemonėmis:
1)
jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukšmo, vibracijos,
kitų kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimas;
2) pakankamas
tinkamo geriamojo vandens kiekis;
3) sveikatai
kenksmingų atliekų likvidavimas;
4) teritorijos
apželdinimas alergijos nesukeliančia ir toksinio poveikio sveikatai neturinčia
augalija;
5) tinkamų
higienos sąlygų ir režimo gyvenamojoje teritorijoje bei pastatuose sudarymas;
6) natūralus ir
dirbtinis patalpų ir teritorijų apšvietimas;
7) gyvenamųjų
patalpų tinkamas mikroklimatas ir grynas oras;
8) kitos
priemonės.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos pagal kompetenciją užtikrina šio straipsnio 1 dalyje
numatytų priemonių vykdymą.
3. Lietuvos
Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kitam
fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis
judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse
teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių
juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar
kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų
registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis, juridinis
asmuo ar filialas) verstis veikla, nurodyta
šio straipsnio 4 dalyje, leidžiama tik turint šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka išduotą leidimą-higienos pasą. Leidimo-higienos paso išdavimo taisykles
(toliau – Taisyklės) tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Iš fizinio,
juridinio asmens ar filialo nereikalaujama įvykdyti Taisyklėse nurodytų
reikalavimų ar sąlygų, jeigu per Taisyklėse nurodytą terminą nustatoma, kad
tokius pačius ar iš esmės panašius reikalavimus ar sąlygas jis yra įvykdęs
kitoje Europos Sąjungos valstybėje
narėje ir jų laikosi.
4. Veiklos rūšys, kurioms būtinas
leidimas-higienos pasas:
1) ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros
įstaigų veikla (pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą licencijuojamų
ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą);
2) ligoninių veikla (pagal sveikatos
apsaugos ministro patvirtintą licencijuojamų stacionarinių asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąrašą);
3) kita asmens sveikatos priežiūros veikla,
patvirtinta sveikatos apsaugos ministro;
4) ugdymo veikla: ikimokyklinio ugdymo veikla, bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veikla, vaikų
neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veikla, profesinių mokyklų ugdymo veikla,
aukštųjų mokyklų ugdymo veikla;
5) stacionarių suaugusiųjų globos ir slaugos
įstaigų veikla, stacionarių vaikų ir jaunimo globos ir slaugos įstaigų veikla;
6) apgyvendinimo paslaugų veikla (viešbučių,
motelių, svečių namų, kurortų sanatorijų, kurortų
reabilitacijos centrų, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų, jaunimo nakvynės
namų veikla);
7) grožio paslaugų veikla (plaukų priežiūros
paslaugos, veido priežiūros paslaugos, kūno priežiūros
paslaugos, nagų priežiūros paslaugos, tatuiravimo paslaugos, ilgalaikio makiažo paslaugos, papuošalų vėrimo paslaugos);
8) soliariumų paslaugų veikla;
9) sporto klubų paslaugų veikla;
10) pirčių, saunų, baseinų paslaugų veikla;
11) skalbyklų paslaugų veikla;
12) kosmetikos gaminių gamyba;
13) žmogaus palaikų laidojimo paslaugų
(žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veikla,
kremavimo veikla, balzamavimo veikla;
14) stacionarių triukšmo šaltinių veikla triukšmo prevencijos
zonose.
5. Reikalavimus, keliamus patalpoms ir jų įrengimui, asmenims,
vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, naudojamoms priemonėms ir įrangai, vykdant
atitinkamą ūkinę komercinę veiklą, kuriai būtinas leidimas-higienos pasas,
nustato visuomenės sveikatos saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti
visuomenės sveikatos saugos teisės aktai.
6. Prieš išduodant leidimą-higienos pasą įvertinama, ar pateikti
tinkamai įforminti dokumentai, įrodantys teisėtą naudojimąsi patalpomis ir (ar)
įranga, atliekamas ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas veiklos vykdymo vietoje, kurio metu patikrinama ir
įvertinama, ar numatomos vykdyti
ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos
reglamentų (higienos normų) ir kitų šio straipsnio
4 dalyje nurodytų veiklos rūšių visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimus. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas atliekamas ir sprendimas išduoti
leidimą-higienos pasą priimamas Taisyklių nustatyta tvarka.
7. Leidimas-higienos pasas neišduodamas,
jeigu:
1) ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų
vertinimo pažymos išvadose nurodyta, kad ūkinės
komercinės veiklos sąlygos neatitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos
saugą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų;
2) per nustatytą terminą fizinis, juridinis
asmuo ar filialas nesudarė leidimus-higienos pasus išduodančiai institucijai galimybių atlikti ūkinės
komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo;
3) per nustatytą terminą fizinis, juridinis
asmuo ar filialas nepateikė laboratorinių tyrimų, reikalingų ūkinės komercinės veiklos sąlygoms įvertinti,
protokolų;
4) patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę
komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro
duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos,
kuriai prašoma leidimo-higienos paso. Statinių paskirties grupes ir pogrupius
nustato aplinkos ministras.
8. Leidimas-higienos pasas patikslinamas
išduodant naują leidimą-higienos pasą, jeigu pasikeičia
leidime-higienos pase nurodyti duomenys: juridinio asmens ar filialo
pavadinimas, buveinės adresas, kodas (suteikiamas naujas
kodas), fizinio asmens duomenys, adresas, kuriuo galima siųsti korespondenciją, ar kiti su vykdomos ūkinės
komercinės veiklos sąlygomis nesusiję duomenys (rekvizitai),
reorganizavus juridinį asmenį, jeigu nesikeičia ūkinės komercinės veiklos
vykdymo vieta, taip pat siekiant ištaisyti klaidas, padarytas išduodant
leidimą-higienos pasą. Leidimas-higienos pasas patikslinamas remiantis iki to
laiko atlikto ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažyma
Taisyklių nustatyta tvarka.
9. Leidimo-higienos paso galiojimas
sustabdomas:
1) jeigu valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatoma, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos
nebeatitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugos
teisės aktų reikalavimų ir Taisyklių nustatyta tvarka įspėtas apie nustatytus
trūkumus ir (ar) pažeidimus leidimo-higienos paso turėtojas per nustatytą
terminą nepašalina nurodytų trūkumų ir (ar)
pažeidimų;
2) leidimo-higienos paso turėtojas pateikia prašymą
sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą.
10. Jeigu leidimo-higienos paso galiojimas sustabdytas
šio Įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 1 punkto pagrindu, leidimo-higienos paso
galiojimo sustabdymas panaikinamas tik atlikus ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą, kurio metu turi būti
įvertinti tie ūkinės komercinės veiklos aspektai, dėl kurių buvo
priimtas sprendimas sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą, ir nustačius, kad ūkinė komercinė veikla atitinka visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) ir kitų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų
reikalavimus. Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas atliekamas,
sprendimas panaikinti leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymą arba
atsisakyti panaikinti leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymą priimamas
Taisyklėse nustatyta tvarka.
11. Jeigu leidimo-higienos paso galiojimas sustabdytas
šio įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 2 punkto pagrindu, leidimo-higienos paso
galiojimo sustabdymas panaikinamas gavus leidimo-higienos
paso turėtojo prašymą panaikinti leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymą ir pareiškėjui prašyme deklaravus, kad ūkinės
komercinės veiklos sąlygos, buvusios iki leidimo-higienos
paso galiojimo sustabdymo, nepasikeitė.
12. Leidimo-higienos paso galiojimas
panaikinamas, jeigu:
1) leidimo-higienos paso turėtojas pateikia prašymą panaikinti
leidimo-higienos paso galiojimą;
2) juridinis
asmuo ar filialas likviduojamas ar reorganizuojamas keičiant ūkinės komercinės
veiklos vykdymo vietą, fizinis asmuo miršta;
3) Taisyklių nustatyta tvarka įspėtas dėl
leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo fizinis,
juridinis asmuo ar filialas per 6 mėnesius nuo leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo nepateikė įrodymų dėl trūkumų
ir (ar) pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti
leidimo-higienos paso galiojimą, tinkamo pašalinimo
ir nesikreipė į leidimus-higienos pasus
išduodančią instituciją dėl leidimo-higienos
paso galiojimo sustabdymo panaikinimo arba kreipėsi, tačiau įvertinus pateiktus
dokumentus ir atlikus ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą buvo priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti leidimo-higienos paso
galiojimo sustabdymą;
4) fizinis, juridinis asmuo ar
filialas netenka teisės naudotis patalpomis ir (ar) įranga, kuriose ar su kuria
vykdyti ūkinę komercinę veiklą buvo išduotas leidimas-higienos pasas.
13.
Leidimas-higienos pasas išduodamas neribotam laikui. Už leidimo-higienos paso
ar jo dublikato išdavimą, leidimo-higienos
paso patikslinimą imama valstybės rinkliava, išskyrus atvejus, kai leidimas-higienos pasas patikslinamas
siekiant ištaisyti klaidas, padarytas išduodant leidimą-higienos
pasą. Leidimai-higienos pasai apskaitomi ir
registruojami Taisyklėse nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
22
straipsnis.
Netenka
galios nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
21 straipsnis papildomas 3 dalimi nuo
2007 m. liepos 1 d.:
3. Fiziniai,
juridiniai asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių
Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės
susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje vykdydami
ūkinę komercinę veiklą, kuri gali turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai,
privalo turėti leidimą-higienos pasą. Ūkinės komercinės veiklos, kuriai būtinas
leidimas-higienos pasas, sąrašą ir leidimo-higienos paso išdavimo taisykles
tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Už leidimų-higienos pasų išdavimą imama
valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
22 straipsnis. Darbo higiena
1. Darbo higiena
užtikrinama šiomis priemonėmis:
1) darbo
aplinkoje veikiančių fizikinių, cheminių ir biologinių veiksnių reglamentavimas,
tyrimų atlikimas, rizikos darbuotojų sveikatai įvertinimas, rekomendacijų
darbdaviams teikimas;
2) darbo
priemonių ir privalomųjų saugos reikalavimų atitikties įvertinimas;
3) visuomenės
profesinės sveikatos ugdymas;
4) visuomenės ir
suinteresuotų fizinių bei juridinių asmenų konsultavimas darbo higienos
klausimais.
2. Darbo
higienos reikalavimų laikymosi kontrolę ir darbo aplinkos pažeidimų prevenciją
vykdo Valstybinė darbo inspekcija Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo,
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Valstybinė
visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba reglamentuoja darbuotojų sveikatos
saugą ir vykdo šio reglamentavimo efektyvumo stebėseną (monitoringą).
3 dalis netenka galios nuo 2007 m.
liepos 1 d.
Straipsnio
pakeitimai
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
23 straipsnis.
Teritorijų, statinių ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų atitikimas
Visi statybos
dalyviai, valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
institucijos, projektavimo sąlygas nustatantys subjektai privalo užtikrinti,
kad teritorijų planavimo dokumentai, statinių projektai, pagal juos sutvarkyta
aplinka ir pastatyti statiniai atitiktų visuomenės sveikatos priežiūros teisės
aktų reikalavimus.
24 straipsnis.
Sanitarinės apsaugos zonos
1. Asmenys,
projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės
teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba
susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink
šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos
nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar
atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar
keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos
intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų
planavimo organizatorius.
2. Ūkinės
komercinės veiklos rūšis, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos,
sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, režimo reikalavimus nustato
Vyriausybė. Sanitarinių apsaugos zonų dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka gali
būti tikslinami (didinami arba mažinami).
3. Sanitarinių
apsaugos zonų įgyvendinimo kontrolę pagal kompetenciją vykdo savivaldybių
institucijos, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos įstaigos ir kitos
valstybės valdymo institucijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
25 straipsnis.
Visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas planuojant teritorijas, pradedant ir
plečiant ūkinę veiklą
1. Fiziniai ir
juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų
nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
2. Kai
atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, Planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytus atvejus ir vertinimo atlikimo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
antrasis skirsnis
LIGŲ IR TRAUMŲ PROFILAKTIKA BEI KONTROLĖ
26 straipsnis.
Neinfekcinių ligų ir traumų epidemiologinė priežiūra bei tyrimai
1. Neinfekcinėms
ligoms ir traumoms, kurios atsiranda dėl gyvenimo būdo ir įpročių, darbo,
mokslo bei kitų veiklos sąlygų, taikoma epidemiologinė priežiūra.
2. Neinfekcinių
ligų ir traumų kontrolės ir profilaktikos privalomoji epidemiologinė priežiūra
apima asmenis, kurių veikla susijusi su nuodingosiomis medžiagomis ar jų
produktais, centralizuotai tiekiančius geriamąjį vandenį, prižiūrinčius
vandentiekio sistemas, gaminančius vaistus, kosmetikos bei asmens higienos
priemones arba teikiančius kosmetikos ir kitas paslaugas, kurių metu žmogaus
aplinką veikia cheminiai, ekonominiai, ergonominiai, fizikiniai, socialiniai ir
psichologiniai veiksniai.
3. Sveikatos
apsaugos ministerija nustato epidemiologiškai analizuojamų neinfekcinių ligų
sąrašus bei specialiuosius higienos reikalavimus šio straipsnio 2 dalyje
numatytai veiklai vykdyti.
4. Teritorinės
ligonių kasos kartą per dvejus metus organizuoja Lietuvos Respublikos
privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos būklės ir rizikos
veiksnių paplitimo tyrimus. Šių tyrimų tvarką nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
5. Teritorinės
ligonių kasos organizuoja privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų ligų
ir traumų pasekmių bei sveikatos priežiūros ekonominį įvertinimą. Šio darbo turinį
ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
27 straipsnis. Neinfekcinių ligų
kontrolės ir profilaktikos valdymas
1. Neinfekcinių
ligų, būdingų teritorijos administraciniam vienetui, epidemiologinį stebėjimą
atlieka savivaldybių institucijos Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos
stebėsenos (monitoringo) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Savivaldybės
taryba kadencijos laikotarpiui tvirtina neinfekcinių ligų profilaktikos ir
kontrolės bei sveikatos palaikymo ir stiprinimo programas, kuriose numatomi per
savivaldybės kadenciją siekiami sveikatos rodikliai, kasmet išklauso mero
pateikiamas šių programų vykdymo ataskaitas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
28 straipsnis. Epidemiologiškai
svarbi veikla
Epidemiologiškai svarbias veiklos sritis, kuriose, nesilaikant
nustatytų higienos reikalavimų, galėtų kilti pavojus užsikrėsti
užkrečiamosiomis ligomis bei atsirastų neinfekcinių ligų protrūkiai, nustato
Sveikatos apsaugos ministerija.
trečiasis skirsnis
VARTOTOJŲ SVEIKATOS SAUGA
29
straipsnis. Nekenksmingumo vartotojų sveikatai užtikrinimas
1. Gaminti,
platinti ir vartoti naujų rūšių žaliavas, produktus (statybines medžiagas,
tarą, įpakavimo medžiagas, parfumeriją ir kosmetiką, dirbinius vaikams ir kt.),
diegti naujas technologines linijas, procesus, naujus įrenginius, prietaisus ir
darbo įrankius leidžiama, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus.
2. Gaminti,
naudoti, laikyti, vežti ir sunaikinti nuodingas ir pavojingas chemines
medžiagas galima tik teisės aktų nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Informacinė
sistema
1. Siekdama
skatinti nelaimingų atsitikimų buityje profilaktiką, produktų saugumo gerinimą
bei vartotojų informavimą ir ugdymą, kad šie saugiau vartotų produktus,
Sveikatos apsaugos ministerija parengia vartotojų apsinuodijimų ir nelaimingų
atsitikimų informacinę sistemą.
2. Vartotojų
apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų informacinėje sistemoje kaupiama
informacija apie apsinuodijimus ir nelaimingus atsitikimus buityje, kurių metu
nukentėjo ir (ar) žuvo žmonės.
3. Vartotojų
apsinuodijimų ir nelaimingų atsitikimų informacinę sistemą sudaro sveikatos
priežiūros įstaigų, gelbėjimo tarnybų bei kitų institucijų teikiama informacija.
31 straipsnis. Produktų sauga
Saugūs produktai
turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius produktų
saugos reikalavimus.
32
straipsnis. Netenka
galios nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
V
SKYRIUS
SVEIKA GYVENSENA
PIRMASIS
SKIRSNIS
VISUOMENĖS
SVEIKATOS STIPRINIMAS
32 straipsnis. Valstybinė vartotojų, gamintojų,
paslaugų teikėjų, platintojų informavimo visuomenės sveikatos saugos klausimais
programa
Vyriausybės
įgaliota institucija parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti valstybinę vartotojų,
gamintojų, paslaugų teikėjų, platintojų informavimo visuomenės sveikatos saugos
klausimais programą.
V
SKYRIUS
SVEIKA GYVENSENA
PIRMASIS
SKIRSNIS
VISUOMENĖS
SVEIKATOS STIPRINIMAS
33 straipsnis.
Visuomenės sveikatos stiprinimas
Visuomenės
sveikatos stiprinimas apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką
gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos
priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą, kitas šio Įstatymo
ir visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų numatytas priemones.
34 straipsnis.
Visuomenės
sveikatos mokymas
1. Valstybės
tarnautojai privalo turėti žinių apie visuomenės sveikatos politikos ir
strategijų formavimą bei įgyvendinimą. Valstybės tarnautojų, kurie privalo
įgyti šių žinių, grupes ir kategorijas, jų mokymo programas ir tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
2. Valstybės ir
savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos organizuoja savivaldybių
bendruomenių narių, suinteresuotų visuomeninių organizacijų narių mokymą, kaip
spręsti visuomenės sveikatos problemas.
3. Valstybės ir
savivaldybių institucijos visuomenės sveikatos stiprinimo mokymą įtraukia į
sveikatos priežiūros specialistų, socialinių darbuotojų, pedagogų, vaikų ugdymo
bei kūno kultūros specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir
perkvalifikavimo programas.
4. Asmenys, kurie
dirba pagal profesijas, įrašytas į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
patvirtintą sąrašą, privalo įgyti žinių sveikatos klausimais pagal sveikatos
apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. Šių asmenų privalomąjį sveikatos
mokymą vykdo šiam darbui licencijuoti fiziniai,
juridiniai asmenys ar filialai.
5. Jeigu
darbuotojas, išskyrus valstybės viešojo administravimo tarnautojus, atsisako
išklausyti privalomojo sveikatos mokymo kursą, darbdavys jį nušalina nuo darbo
arba, esant galimybei, toje pačioje darbovietėje perkelia į kitą darbą, kuriame
nereikia privalomojo sveikatos mokymo žinių.
6. Asmenų, kurie
dėl savo darbo ar kitos veiklos pobūdžio privalo įgyti pirmosios medicinos
pagalbos teikimo žinių ir įgūdžių, profesijų ir veiklos sričių sąrašą bei
mokymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
7. Netenka galios
nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-792,
2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
35
straipsnis.
Sveikatos žinių populiarinimas
1. Visuomenės
informavimo priemonės turi pranešti gyventojams apie nepalankias, pavojingas ir
grėsmingas jų sveikatai situacijas, sveikatos priežiūros viešojo administravimo
institucijų pareigūnams ir specialistams suteikti galimybę paaiškinti apie
priemones, kurios padėtų išvengti žalos sveikatai ar šią žalą sumažinti.
2. Sveikata
populiarinama pagal valstybės ir savivaldybių sveikatos programas.
37 straipsnis.
Asmenų
veikla visuomenės sveikatai stiprinti
1. Valstybė
skatina fizinių ir juridinių asmenų veiklą, stiprinančią visuomenės sveikatą,
padeda kurti sveiką aplinką, skatina žmones gyventi sveikai ir stiprinti
sveikos gyvensenos motyvus.
2. Netenka galios
nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
ANTRASIS SKIRSNIS
POVEIKIO
VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMAS
38 straipsnis.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas
1. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio
visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką
veiksnių galimas poveikis visuomenės sveikatai.
2. Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose
nustatyta tvarka.
3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
39 straipsnis. Visuomenės
sveikatos saugos ekspertizė
1. Visuomenės sveikatos saugos
ekspertizė atliekama nustatant, apibūdinant ir įvertinant fizikinių, cheminių,
biologinių, mutageninių, teratogeninių, psichosocialinių, ergonominių ir kitų veiksnių
galimą ir (ar) esamą įtaką visuomenės sveikatai ir parengiant išvadas bei
pasiūlymus, kaip užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar jį riboti.
2. Visuomenės
sveikatos saugos ekspertizę gali atlikti asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka
įgiję teisę verstis šia veikla. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos
ekspertizę Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka atlieka Vyriausybės
įgaliotos valstybės įstaigos.
3. Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvados teikiamos
kompetentingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, o šios jas išnagrinėja
ir prireikus imasi atitinkamų priemonių.
4. Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais visuomenės sveikatos saugos
ekspertizė atliekama ūkio subjektų lėšomis, o valstybinė visuomenės sveikatos
saugos ekspertizė – valstybės viešojo administravimo institucijų užsakymu
valstybės biudžeto lėšomis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
40 straipsnis. Standartų,
techninių dokumentų vertinimas visuomenės sveikatos požiūriu
Visuomenės
sveikatos požiūriu taip pat vertinami standartų, techninių dokumentų, galinčių
turėti įtakos visuomenės sveikatos veiksnių atsiradimui, buvimui ir mastui,
projektai.
TREČIASIS
SKIRSNIS
VISUOMENĖS
SVEIKATOS KONTROLĖ
41
straipsnis. Visuomenės sveikatos kontrolė
1. Visuomenės sveikatos kontrolė yra
valstybinė ir savivaldybių.
2. Visuomenės
sveikatos kontrolės rūšis nustato Sveikatos sistemos įstatymas.
3. Viešojo
administravimo institucijos vykdo visuomenės sveikatos kontrolę pagal savo
kompetenciją, nustatytą teisės aktuose.
4.
Sanitarijos priemonių įgyvendinimo kontrolę savivaldybių teritorijose vykdo
savivaldybių sanitarijos inspektoriai sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka.
5.
Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma sveikatos
apsaugos ministro patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos
saugos kontrolės reglamento nustatyta tvarka.
6. Vykdydami
valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1,
2, 5, 6, 7 ir 8 punktuose apibrėžtuose objektuose (toliau – kontrolės
objektai), visuomenės sveikatos centrų apskrityse tarnautojai turi teisę:
1) pateikę
tarnybinį pažymėjimą ir įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens išduotą pavedimą,
laisvai ir be išankstinio perspėjimo įeiti į kontrolės objektus jų darbo metu;
2) tikrinti, ar
laikomasi visuomenės sveikatos priežiūros
norminių teisės aktų reikalavimų;
3) reikalauti,
kad kontrolės objektų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir teiktų
paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu;
4) siūlyti
atitinkamai institucijai sustabdyti ar panaikinti licenciją verstis ūkine
komercine veikla asmenims, kurių vykdoma veikla gali padaryti ar padarė žalos
sveikatai;
5) Produktų saugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais
pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.
7. Visuomenės
sveikatos centrų apskrityse tarnautojai gali turėti ir kitų teisių,
nustatytų kituose įstatymuose.
8. Visuomenės
sveikatos centrų apskrityse tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės
sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
9. Visuomenės
sveikatos centrų apskrityse tarnautojų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka.
10. Valstybinę
visuomenės sveikatos saugos kontrolę krašto apsaugos sistemos institucijose
krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos
ministerija, vykdo krašto apsaugos ministro įgaliota institucija. Krašto
apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę
visuomenės sveikatos saugos kontrolę, turi šio straipsnio 6 dalyje ir kituose
įstatymuose nustatytas teises. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos
tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę,
pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
11. Netenka
galios nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
Nr. XI-1757, 2011-12-01,
Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
41 straipsnis papildomas 5, 6, 7, 8, 9,
10 ir 11 dalimis nuo 2008 m. sausio 1 d.:
5. Valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos įstaigos nustatyta tvarka.6. Vykdydami valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose apibrėžtuose objektuose (toliau – kontrolės objektai) Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai turi teisę:1) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens išduotą pavedimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo įeiti į kontrolės objektus jų darbo metu;2) tikrinti, ar laikomasi visuomenės sveikatos priežiūros norminių teisės aktų reikalavimų;3) reikalauti, kad kontrolės objektų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir teiktų paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu;4) siūlyti atitinkamai institucijai sustabdyti ar panaikinti licenciją verstis ūkine komercine veikla asmenims, kurių vykdoma veikla gali padaryti ar padarė žalos sveikatai;5) Produktų saugos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.7. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų valstybės tarnautojai gali turėti ir kitų teisių, nustatytų kitais įstatymais.8. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.9. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojų veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.10. Valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę krašto apsaugos sistemos institucijose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija, vykdo krašto apsaugos ministro įgaliota institucija. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, turi šio straipsnio 6 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytas teises. Krašto apsaugos ministro įgaliotos institucijos tarnautojai, įgalioti atlikti valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.11. Valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkcijoms atlikti reikalingus laboratorinius tyrimus atlieka Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Straipsnio pakeitimai
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
42 straipsnio redakcija iki 2008 m.
sausio 1 d.:
42 straipsnis. Valstybinis visuomenės
sveikatos priežiūros veiklos auditas
Valstybinį
visuomenės sveikatos priežiūros veiklos auditą vykdo Sveikatos apsaugos
ministerija arba jos įgaliota įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai
Nr. X-1150,
2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
VI
SKYRIUS
VISUOMENĖS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRAKTIKA
43
straipsnis. Teisė verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla
1. Visuomenės
sveikatos priežiūros veikla Lietuvos Respublikoje turi teisę verstis Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi
Lietuvos Respublikos ar Europos
Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose
Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, kitų Europos
Sąjungos valstybių narių juridiniai asmenys, organizacijos ar jų
filialai, taip pat kitose Europos Sąjungos
valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar
organizacijų registruoti filialai Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis,
juridinis asmuo ar filialas), turintys šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka tam išduotą ir galiojančią licenciją.
2.
Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos rūšys:
1) privalomasis
pirmosios pagalbos mokymas;
2) privalomasis
higienos įgūdžių mokymas;
3) privalomasis
mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai;
4) visuomenės
sveikatos saugos ekspertizė;
5) poveikio
visuomenės sveikatai vertinimas;
6) kenkėjų
kontrolė (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija).
3. Fiziniam
asmeniui, siekiančiam verstis licencijuojama visuomenės sveikatos priežiūros
veikla, Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija išduodama Visuomenės
sveikatos priežiūros veiklos licencijavimo nuostatuose (toliau – Nuostatai)
nustatyta tvarka, jeigu pateikiami visi Nuostatuose nurodyti dokumentai ir
fizinis asmuo atitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus.
Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija neišduodama, jeigu fizinis
asmuo nepateikė visų reikiamų dokumentų, neatitinka šios dalies 1 ir 2
punktuose nustatytų reikalavimų ir (ar) neįvykdė kitų Nuostatuose nurodytų
sąlygų. Nuostatus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Fizinis asmuo, norintis
gauti Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją, turi atitikti šiuos
reikalavimus:
1)
išsilavinimas, kvalifikacija ir patirtis turi atitikti Nuostatuose nustatytus
kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis atitinkamos rūšies
visuomenės sveikatos priežiūros veikla;
2) turėti
sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Priemonių ir įrangos licencijuojamai
visuomenės sveikatos priežiūros veiklai vykdyti sąraše nurodytas atitinkamai
licencijuojamai veiklos rūšiai privalomas priemones ir įrangą.
4. Juridiniam
asmeniui ar filialui, siekiančiam verstis licencijuojama visuomenės sveikatos
priežiūros veikla, Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija išduodama
Nuostatuose nustatyta tvarka, jeigu pateikiami visi Nuostatuose nurodyti
dokumentai ir juridinis asmuo ar filialas atitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose
nustatytus reikalavimus. Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija
neišduodama, jeigu juridinis asmuo ar filialas nepateikia visų reikiamų
dokumentų, neatitinka šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų ir
(ar) neįvykdė kitų Nuostatuose nurodytų sąlygų. Juridinis asmuo ar filialas,
norintis gauti Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją, turi atitikti
šiuos reikalavimus:
1) turėti sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Priemonių ir
įrangos licencijuojamai visuomenės sveikatos priežiūros veiklai vykdyti sąraše
nurodytas atitinkamai licencijuojamai veiklos rūšiai privalomas priemones ir
įrangą;
2) užtikrinti, kad darbuotojų, vykdančių funkcijas, tiesiogiai
susijusias su licencijuojama veikla, išsilavinimas, kvalifikacija ir patirtis
atitiktų Nuostatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus asmenims,
siekiantiems verstis atitinkamos rūšies visuomenės sveikatos priežiūros veikla.
5. Iš fizinio, juridinio asmens ar filialo nereikalaujama įvykdyti šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų reikalavimų ar sąlygų, jeigu per Nuostatuose
nustatytą terminą nustatoma, kad tokius pačius ar iš esmės panašius reikalavimus
ar sąlygas jis yra įvykdęs kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir jų
laikosi. Fiziniam, juridiniam asmeniui ar filialui kitoje valstybėje narėje
išduota licencija ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę verstis atitinkamos
rūšies visuomenės sveikatos priežiūros veikla, yra pripažįstami Lietuvos
Respublikoje, jeigu per Nuostatuose nurodytą terminą nustatoma, kad jo turimos
licencijos ar kito dokumento, suteikiančio teisę verstis atitinkamos rūšies
visuomenės sveikatos priežiūros veikla, išdavimo sąlygos ir reikalavimai yra
tokie patys ar iš esmės panašūs į šio Įstatymo 43 straipsnyje nustatytus
Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencijos išdavimo sąlygas ir
reikalavimus, keliamus atitinkamai veiklos rūšiai.
6. Licencija patikslinama išduodant naują licenciją, jeigu pasikeičia
licencijoje nurodyti duomenys: fizinio asmens duomenys, adresas, kuriuo galima
siųsti korespondenciją, juridinio asmens, kitos organizacijos ar filialo
pavadinimas, buveinės adresas, juridinio asmens kodas ar kiti su licencijuojama
visuomenės sveikatos priežiūros veikla nesusiję duomenys (rekvizitai), taip pat
siekiant ištaisyti klaidas, padarytas išduodant licenciją. Licencija
patikslinama remiantis pateiktais atitinkamais dokumentais.
7. Licencijos
galiojimas sustabdomas, jeigu:
1)
licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų, neatitinka
kvalifikacinių reikalavimų ar pažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių
su licencijuojama veikla, reikalavimus ir Nuostatų nustatyta tvarka įspėtas
apie nustatytus trūkumus ir (ar) pažeidimus per nustatytą terminą nepašalina
licencijuojamos veiklos trūkumų ir (ar) pažeidimų ar nepateikia tai įrodančių
dokumentų;
2)
licencijos turėtojas raštu prašo sustabdyti licencijos galiojimą.
8.
Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu licencijos, kurios
galiojimas buvo sustabdytas, turėtojas pateikia licencijuojamos veiklos sąlygų
neatitikčių, trūkumų ir (ar) pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas jo
licencijos galiojimas, pašalinimą įrodančius dokumentus, arba licencijos
turėtojo prašymu, jeigu licencija buvo sustabdyta jo paties prašymu. Licencijos
galiojimas sustabdomas ir galiojimo sustabdymas panaikinamas Nuostatuose
nustatyta tvarka.
9.
Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu:
1)
licencijos turėtojas raštu prašo panaikinti licencijos galiojimą;
2)
licencijos turėtojas – juridinis asmuo ar filialas – yra likviduotas;
3)
licencijos turėtojas – fizinis asmuo – miršta;
4)
paaiškėja, kad licencijai gauti buvo pateikti suklastoti ar klaidingi
dokumentai ar duomenys;
5)
licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, Nuostatų
nustatyta tvarka įspėtas dėl licencijos galiojimo panaikinimo, per nustatytą
terminą nepašalino nustatytų trūkumų ar pažeidimų ir (ar) nesikreipė dėl
licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo arba kreipėsi, tačiau buvo priimtas
sprendimas atsisakyti panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą;
6)
licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas, toliau vykdo
licencijuojamą veiklą;
7)
licencijos turėtojui galioja teismo sprendimu nustatytas veiklos apribojimas,
draudžiantis verstis licencijoje nurodyta veikla.
10. Licencijų
turėtojai, vykdydami licencijuojamą veiklą, privalo laikytis Nuostatuose
nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų. Licencijos išduodamos neribotam
laikui.
11. Sveikatos
apsaugos ministro įsakymu nustatomas minimalus asmenų, kurie gali vykdyti
kenkėjų kontrolės (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) veiklą,
skaičius, jeigu tai yra būtina, siekiant užtikrinti kenkėjų
kontrolę atliekančių asmenų ir visuomenės sveikatos saugą. Kenkėjų
kontrolė (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija), jos vykdymo atvejai ir
sąlygos, taip pat šiai veiklai naudojamos priemonės turi atitikti sveikatos
apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
12. Privalomieji
pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių, alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus
sveikatai mokymai vykdomi sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
13. Visuomenės
sveikatos saugos ekspertizė atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka.
14. Poveikio
visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas pagal sveikatos apsaugos ministro
patvirtintus metodinius nurodymus.
15. Licencijas
išduoda, registruoja, patikslina, sustabdo, jų galiojimą panaikina ir apie tai
skelbia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba „Valstybės
žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ arba institucijos interneto
svetainėje.
16. Už
licencijos, suteikiančios teisę fiziniams, juridiniams asmenims ir filialams
verstis licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos atitinkama
rūšimi, išdavimą, šių licencijų dublikatų išdavimą, licencijų patikslinimą
imama valstybės rinkliava, išskyrus atvejus,
kai licencija patikslinama siekiant ištaisyti klaidas, padarytas
išduodant licenciją.
17.
Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos kontrolę sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo visuomenės sveikatos centrai
apskrityse.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
Nr. XI-1757, 2011-12-01,
Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
44 straipsnis. Netenka galios
nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
45 straipsnis.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas
1. Visuomenės
sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas yra teorinių ir
praktinių žinių tobulinimas.
2. Visuomenės
sveikatos priežiūros specialistų teorinio ir praktinio profesinio tobulinimosi
formos yra šios:
1) mokslo įstaigų, įregistruotų teisės aktų nustatyta tvarka ir
turinčių leidimus šiam darbui, organizuoti kursai ir seminarai;
2) aukštųjų
mokyklų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų mokslo draugijų
organizuojamos mokslinės ir mokslinės praktinės konferencijos;
3) įstaigų ir
įmonių pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio studijų institucijomis
organizuoti teorinio ir praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai;
4) visuomenės
sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektų ar jų įsteigtų profesinio
tobulinimo, specializuotų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių,
turinčių licenciją verstis visuomenės sveikatos priežiūra, organizuoti
praktinio tobulinimosi kursai ir seminarai.
3. Visuomenės
sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi pažymėjimai
pripažįstami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
4. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinis tobulinimas
vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
VII SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas,
išskyrus 47 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
47 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir kitoms institucijoms1. Vyriausybė iki 2002 m. spalio 1 d. parengia ir pateikia Seimui su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų ir papildymų projektus.2. Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2002 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1150,
2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2455 (2007-06-09)
VISUOMENĖS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO 2, 5, 6, 7, 9, 15, 16, 19, 21, 22, 24, 27, 36,
38, 39, 41, 42, 43, 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 8, 11, 14
STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d., išskyrus Įstatymo 3, 4, 9, 14,
19, 20, 21 ir 22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d., ir
Įstatymo 23 straipsnio 1 ir 3 dalis.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-792,
2010-04-29, Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
VISUOMENĖS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO 2, 5, 6, 7, 10, 12, 15, 21, 34, 37, 41, 43, 45
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 22, 32, 44 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO
NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnio 5
dalyje išdėstyto Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies
4 punktą ir šio įstatymo 17 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje išdėstyto Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punktas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1757,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7194 (2011-12-15)
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO
6, 12, 15, 41, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnio 2
dalį, įsigalioja 2012-07-01.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-132,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7938 (2012-12-29)
VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO
6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2013-01-14)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
5 straipsnis. Visuomenės sveikatos
priežiūros įstaigų sistemos struktūra
1. Visuomenės
sveikatos priežiūros įstaigų sistemą sudaro:
1) Lietuvos
nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės sveikatos priežiūros
viešojo administravimo įstaigos;
2) Lietuvos
nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios biudžetinės ir viešosios
visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros
įstaigos, teikiančios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas ir
įgyvendinančios organizacines,
socialines bei medicinos priemones, skirtas ligų ir traumų profilaktikai,
visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti;
3) kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai
asmenys, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniai asmenys, organizacijos
ar jų filialai, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose
užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruoti
filialai Lietuvos Respublikoje, kurie
įgyvendina organizacines,
teisines, ekonomines, technines ir (ar) socialines priemones, skirtas ligų ir
traumų profilaktikai, visuomenės sveikatai išsaugoti ir stiprinti, ir įstatymų
nustatyta tvarka yra sudarę sutartis su Lietuvos nacionalinės sveikatos
sistemos veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.
2. Lietuvos
nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios visuomenės
sveikatos priežiūros įstaigos steigiamos įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)
Nr. XI-792, 2010-04-29,
Žin., 2010, Nr. 57-2809 (2010-05-18)
12 straipsnis. Visuomenės sveikatos
priežiūros viešojo administravimo subjektai
Visuomenės
sveikatos priežiūros viešąjį administravimą pagal savo kompetenciją vykdo
Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės
įstaigos, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos
apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros
tarnyba), Valstybinė akreditavimo sveikatos
priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė
akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), Radiacinės saugos centras,
kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
12
straipsnio redakcija nuo 2012-07-01
36 straipsnis. Vaikų sveikatos sauga ir
stiprinimas
1. Ikimokyklinio
ugdymo mokyklose ir bendrojo lavinimo mokyklose turi būti sudarytos sąlygos
vaikų sveikatai išsaugoti ir stiprinti, vaikų sveikatos priežiūrai užtikrinti.
2. Vaikų sveikatos
sauga įgyvendinama:
1) užtikrinant
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno
kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo
sąlygas ugdymo įstaigose ir vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą
žalojančio poveikio;
2) užtikrinant
visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą;
3) didinant visų
vaikų imunitetą užkrečiamosioms ligoms, nuo kurių skiepijama.
3. Vyriausybė
tvirtina Vaikų sveikatos stiprinimo programą, numatančią vaikų aplinkos sveikatinimo
priemones, sveikatos ugdymą, ligų ir traumų profilaktiką bei kontrolę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1150, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr.
64-2455 (2007-06-09)