Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas

Magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti savarankiškam mokslo ar meno darbui arba darbui, kuriam atlikti reikia tvirtesnių mokslinių žinių ir gebėjimų. Magistrantūros studijos vyksta universitetuose, kuriuose atliekami studijų kryptį atitinkantys moksliniai tyrimai. Bendruosius magistrantūros studijų programų reikalavimus tvirtina Ministerija.

Specialiosios profesinės studijos skiriamos geriau pasirengti darbui, kuriam reikalingi specialūs praktiniai gebėjimai. Bendruosius specialiųjų profesinių studijų programų reikalavimus tvirtina Ministerija.

Rezidentūros studijos skiriamos Vyriausybės nustatytų studijų krypčių kvalifikacijas įgijusiems asmenims pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.

Doktorantūros studijos baigiamos disertacijos parengimu. Disertacijos ginamos prie universitetų veikiančiose mokslo krypčių tarybose. Doktorantūros studijų, disertacijos gynimo ir mokslo laipsnių suteikimo tvarką nustato doktorantūros nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir Aukštojo mokslo tarybos išvadas.

Meno aspirantūros studijos vykdomos pagal meno aspirantūros nuostatus. Juos tvirtina Vyriausybė, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir Aukštojo mokslo tarybos išvadas.

Tais atvejais, kai studijų programoje yra numatyta studentų profesinės veiklos praktika, įmonė ar įstaiga, kurioje studentas atlieka praktiką, ir studentas bei aukštoji mokykla, kurioje jis studijuoja, sudaro praktinio mokymo sutartį. Sutarties turinį, formą ir registravimo tvarką nustato Ministerija.

Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti aukštoji mokykla gali organizuoti studijas asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas aukštosios mokyklos nustatytomis sąlygomis.

Tęstinių studijų rezultatai gali būti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka įvertinami kreditais. Asmeniui, surinkusiam pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija.

Nuosekliosios studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą. Programos registruojamos Ministerijos nustatyta tvarka.

Studijų programų kokybė periodiškai vertinama. Ministerijos nustatyta tvarka tai daro Studijų kokybės vertinimo centras ir viešai skelbia savo išvadas. Į šias išvadas Ministerija atsižvelgia teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos aukštosiose mokyklose įskaitomi:

Rezultatų įskaitymo tvarką nustato Ministerija, išklausiusi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus ir atsižvelgdama į tarptautinius susitarimus.

Į valstybines aukštąsias mokyklas studijuoti pagal studijų programas stojantys asmenys priimami konkurso būdu, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Priėmimo taisykles nustato valstybinė aukštoji mokykla. Stojantis asmuo turi teisę pateikti prašymą stoti į kelias aukštąsias mokyklas.

Studijuoti pagal pagrindinių ir vientisųjų studijų programas priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Konkursinį balą turi sudaryti ne daugiau kaip keturių bendrojo lavinimo mokomųjų dalykų mokymosi rezultatai (iš jų – ne daugiau kaip trijų mokomųjų dalykų brandos egzaminų rezultatai). Specialiesiems gebėjimams nustatyti valstybinė aukštoji mokykla papildomai gali rengti ne daugiau kaip du egzaminus ar testus. Jei mokomojo dalyko brandos egzaminą rengia ir administruoja Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija, valstybinė aukštoji mokykla šio mokomojo dalyko stojamojo egzamino ar testo nerengia. Priėmimo į pagrindines ir vientisąsias studijas sąlygos, kuriose nustatomas konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo sudarymo principai, derinamos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka ir skelbiamos ne vėliau kaip prieš 2 metus iki priėmimo į pagrindines ir vientisąsias studijas pradžios.

Priimant į antrosios ir trečiosios pakopų studijas turi būti atsižvelgiama į žemesnės arba tos pačios pakopos studijų rezultatus.

Studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių pagal studijų pakopas ir formas kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į specialistų poreikį ir studijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas.

Šio įstatymo 61 straipsnyje nurodyti asmenys, sutinkantys mokėti valstybinės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, konkurso būdu gali būti priimami į visas studijų programas. Studijų vietų, į kurias priimami šie asmenys, skaičių nustato valstybinė aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę.

Su priimamais studentais valstybinė aukštoji mokykla sudaro studijų sutartis. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

Švietimo ir mokslo ministerija nustato užsienyje išsilavinimą įgijusių asmenų, kurių studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, priėmimo tvarką.

Švietimo ir mokslo ministerija, neviršydama šio straipsnio 4 dalyje nustatyto studijų vietų skaičiaus, gali nustatyti lengvatines stojimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygas išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams. Išeivija laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats pripažįsta save lietuviu.

Aukštųjų mokyklų studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas.

Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką nustato Ministerija.

Aukštosiose mokyklose gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su aukštąja mokykla.

Studentai turi teisę:

Studentas, neišlaikęs egzamino, įskaitos ar kitaip neatsiskaitęs už studijų programoje numatytus dalykus, turi teisę nemokamai perlaikyti (atsiskaityti) aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, kuri turi būti priimta atsižvelgus į studentų atstovybės siūlymus. Ši nuostata netaikoma aukštosiose mokyklose, kurios naudoja kaupiamąją žinių vertinimo sistemą ir tam yra gavusios studentų atstovybės pritarimą.

Studentai privalo:

Valstybė sudaro studentui, besimokančiam kitoje vietoje nei jo nuolatinė gyvenamoji vieta, sąlygas pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos piliečiams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos įgyti karinį parengimą, kuris įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba.

Aukštųjų mokyklų vadovai ar jų įgalioti asmenys, gavę studentų raštiškus pareiškimus ar skundus dėl šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.

Aukštosiose mokyklose veikia ginčų nagrinėjimo komisijos, kurios sprendžia ginčus, iškilusius tarp aukštosios mokyklos administracijos ir studentų. Į ginčų nagrinėjimo komisijas po lygiai skiriami aukštosios mokyklos administracijos ir studentų atstovybės įgalioti asmenys. Studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu yra nepatenkintas aukštosios mokyklos vadovo ar jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavo per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą laiką. Komisijos sudarymo, ginčų nagrinėjimo bei sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas.

Už studento pareigų pažeidimus aukštoji mokykla gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:

Drausminių nuobaudų skyrimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas.

Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta senato (akademinės tarybos) sprendimu.

Studentas gali būti pašalintas iš aukštosios mokyklos, jeigu:

Aukštosios mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybės sudarymo ir jos veiklos principai nustatomi aukštosios mokyklos statute. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat aukštosios mokyklos statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais įstatais.

Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų konferencijos delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime (konferencijoje) dalyvavusių studentų.

Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į aukštosios mokyklos ar jos padalinių savivaldos institucijas tvarka. Studentų atstovai dalyvauja savivaldos institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise.

Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš aukštosios mokyklos ir jos padalinių savivaldos institucijų visais studijų klausimais.

Aukštoji mokykla remia studentų atstovybę, skiria lėšų atstovybės veiklai finansuoti.

Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą svarstyti aukštosios mokyklos savivaldos institucijų priimtus sprendimus.

Aukštųjų mokyklų studentų atstovybės gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos studentų atstovybės bei jų sąjunga (sąjungos) gali dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.

Lietuvos studentų atstovybės bei jų sąjunga (sąjungos) teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei, organizuoja bendrus visos šalies studentų renginius, koordinuoja aukštųjų mokyklų atstovybių veiklą.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) veiklai skiriama parama iš lėšų, numatytų valstybės biudžete mokslui ir studijoms.

Valstybės biudžeto lėšas kiekvienai valstybinei aukštajai mokyklai kasmet skiria Seimas. Valstybės biudžeto lėšos aukštajai mokyklai skiriamos bendra suma: paprastosios išlaidos (neišskiriant lėšų darbo užmokesčiui) ir valstybės investicijų programoje numatyti valstybės biudžeto asignavimai nepaprastosioms išlaidoms.

Aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos turi būti siejamos su atitinkamomis programomis ir aukštosios mokyklos veiklos vertinimo rezultatais. Prireikus Ministerija gali inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą.

Valstybinės aukštosios mokyklos lėšas sudaro:

Valstybinės aukštosios mokyklos lėšos, gautos kaip studentų studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, nurodytų šio įstatymo 61 straipsnyje, ir pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos šios aukštosios mokyklos specialiosioms programoms finansuoti. Aukštosios mokyklos jų statutuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja bei jomis disponuoja savarankiškai.

Nevalstybinių aukštųjų mokyklų lėšų struktūrą ir paskirtį nustato steigėjai.

Valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybinei aukštajai mokyklai nustatomas pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką. Šią metodiką tvirtina Vyriausybė, išklausiusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus.

Metodikoje privalo būti numatytos tokios lėšos:

Lėšos studijoms skiriamos remiantis pagal metodiką nustatomomis studijų išlaidomis (pagal studijų kryptį, pakopą ir formą).

Studijų valstybinėje aukštojoje mokykloje išlaidos (pagal studijų kryptį, pakopą ir formą) nustatomos vadovaujantis šio įstatymo 57 straipsnyje nurodyta metodika.

Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms organizuoti ir jų moksliniam lygiui palaikyti, tai yra:

Studijų kainą asmenims, nurodytiems šio įstatymo 61 straipsnyje, nustato valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba). Studijų kaina valstybinėje aukštojoje mokykloje nurodoma priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse ir studijų sutartyje.

Studijų kaina nevalstybinėse aukštosiose mokyklose nurodoma priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse ir studijų sutartyje.

Valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentai, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, jeigu jų mokymasis neatitinka 60 straipsnyje nustatytų gero mokymosi kriterijų, kiekvieną semestrą aukštajai mokyklai moka studijų įmoką, kuri lygi teisės aktų nustatyto minimaliojo gyvenimo lygio 4 dydžiams.

Studentai, be šio straipsnio 1 dalyje numatytos studijų įmokos arba studijų sutartyje nurodytos studijų kainos, neturi mokėti aukštosioms mokykloms jokių kitų įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programos įgyvendinimu, aukštosios mokyklos studijų nuostatų, suderintų su studentų atstovybe, nustatyta tvarka.

Įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius nustato aukštoji mokykla, suderinusi su Ministerija ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungomis).

Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.

Neteko galios nuo 2008-06-27

Studentai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka už nepažangumą išbraukiami iš aukštosios mokyklos studentų sąrašų.

Į laisvas vietas pagal pažangumą prioriteto tvarka gali pretenduoti šie toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse studijuojantys asmenys (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose):

Tais atvejais, kai nėra galimybės užpildyti laisvas vietas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, valstybės biudžeto lėšos, skirtos šioms laisvoms vietoms finansuoti, gali būti panaudojamos to paties kurso ne mažesnės studijų kainos studijų programoms finansuoti.

Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje valstybinės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą moka:

Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje studijų kainą, proporcingą dalyko apimčiai, moka:

Valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos studentai gali gauti valstybės paskolas:

Valstybinių aukštųjų mokyklų dieninės studijų formos pagrindinių, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos studentai, doktorantai ir meno aspirantai Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti stipendijas. Lėšos stipendijoms skiriamos iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų aukštosioms mokykloms

Studentai turi teisę gauti ir kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka

Valstybės paramos studijoms užsienyje, taip pat paramos rezidentams tvarką nustato Vyriausybė.

Valstybės paskolas studentams teikia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Paskolos teikiamos iš tam tikslui Fondui numatytų valstybės biudžeto lėšų, iš lėšų, kurias Fondas sukaupia iš grąžinamų paskolų, palūkanų bei delspinigių, iš rėmėjų lėšų ir kitų lėšų.

Paskolas gavę asmenys turi pradėti grąžinti paskolas ir mokėti palūkanas ne vėliau kaip praėjus 2 metams po studijų baigimo arba nutraukimo ir grąžinti per laiką, ne daugiau kaip tris kartus ilgesnį, negu truko studijos, kurių studijų įmokoms buvo gautos paskolos. Paskolų grąžinimo laikas yra susijęs su paskola gavusio asmens mėnesinėmis pajamomis.

Valstybės paskolų suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė. Paskolų grąžinimo terminas gali būti pratęstas arba paskolos gali būti negrąžintos, atsižvelgiant į asmens socialinę padėtį.

Pajamas ir išlaidas valstybinė aukštoji mokykla tvarko pagal senato (akademinės tarybos) patvirtintą sąmatą.

Aukštoji mokykla kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.

Aukštoji mokykla privalo sudaryti iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų naudojimo sąmatą. Valstybinė aukštoji mokykla už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą atsiskaito Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų naudojimo tikslingumą kontroliuoja Valstybės kontrolė. Aukštoji mokykla atsiskaito ir kitoms institucijoms, iš kurių gavo finansavimą.

Nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo ir lėšų naudojimo tvarką nustato įstatymai ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų statutai.

Vyriausybė iki 2003 m. rugsėjo 1 d. priima ar pakeičia Aukštojo mokslo įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Iki 2002 m. liepos 1 d. aukštosios mokyklos privalo suderinti savo statutus su šio įstatymo nuostatomis ir pateikti Seimui tvirtinti statutų pataisas.

Šiame įstatyme nustatyta studijų įmokų mokėjimo tvarka pradedama taikyti nuo 2002 m. rugsėjo 1 d., o paskolų studijų įmokoms mokėti teikimo tvarka – nuo 2003 m. sausio 1 d. Studijų įmokų mokėjimo ir paskolų studijų įmokoms mokėti teikimo tvarka, taip pat šio įstatymo 60 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos pagrindinių ir vientisųjų studijų studentams nuo 2002–2003 studijų metų, o antrosios pakopos studentams – nuo 2006–2007 studijų metų, išskyrus studentus, sudariusius sutartis su aukštąja mokykla iki 2002 metų.

Kol nėra sudarytos prie universitetų veikiančios mokslo krypčių tarybos, numatytos 42 straipsnio 8 dalyje, doktorantų disertacijos ginamos ir mokslo laipsniai suteikiami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams netaikomos šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 47 straipsnio 7 dalies ir 58 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Šiame įstatyme numatytos neuniversitetinių studijų reglamentavimo tvarkos išimtinius atvejus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.

Aukštųjų mokyklų steigimo procedūros, pradėtos Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715; 2001, Nr. 16-496; 2002, Nr. 3-75, Nr. 71-2968) nuostatomis.