LegalizeLietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas
9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė, kad pažeista viena ar kelios iš šių TIPK leidimo sąlygų: viršyti TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos TIPK leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma TIPK leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos, pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos arba jeigu bet kuris šiame punkte nurodytas TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis, negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
10) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą;
11) TIPK leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti TIPK leidime nurodytai ūkinei veiklai vykdyti naudojamą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir (ar) įrenginį ar jo dalį.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio keturioliktosios dalies 2, 3, 4, 7, 10 ir 11 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK leidimo galiojimas nepanaikinamas. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-704, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-14, i. k. 2017-17965
Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846
192 straipsnis. Taršos leidimas
Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Taršos leidimų taisyklės) tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Šiose taisyklėse nustatyta paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka.
Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.
Taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą. Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija. Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti. Taršos leidimų taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir terminais NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, derina paraiškas, pagal kompetenciją nustato ir peržiūri taršos leidime nurodytas kvapų valdymo sąlygas.
TAR pastaba. 192 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punktai, 3 dalies nuostata dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prievolės derinti paraiškas ir pagal kompetenciją nustatyti ir peržiūrėti taršos leidime nurodytas kvapų valdymo sąlygas ir 11 dalies 9 punkto nuostata dėl taršos leidimo sąlygų pažeidimų, susijusių su kvapų valdymu, įrenginiams, kuriuos eksploatuoti buvo išduotas taršos leidimas ar priimta paraiška taršos leidimui gauti iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.
Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti arba nepriimti šios paraiškos priimamas per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos.
Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytų reikalavimų, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
5) paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
6) paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jeigu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurio pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;
7) paraiškoje nenumatytos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytų iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios būtinų įgyvendinti priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią įgyvendinimo priemonės;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2219, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22365
8) fizinis asmuo paraiškos pateikimo metu eksploatuoja arba eksploatavo ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam buvo panaikintas taršos leidimas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos arba juridinio asmens vadovas paraiškos pateikimo metu yra ar buvo vadovas juridinio asmens, eksploatuojančio ar eksploatavusio ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam jo vadovavimo metu buvo panaikintas taršos leidimo galiojimas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos.
Sprendimą išduoti ar pakeisti taršos leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti taršos leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo dienos.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo nustatoma, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos taršos leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
4) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo paaiškėja, kad paraiška taršos leidimui gauti pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais, vykdyti;
5) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo, kai paraiška taršos leidimui gauti pateikta dėl naujo įrenginio eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.
Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas taršos leidimas, pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai dėl pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis), turi Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl taršos leidimo pakeitimo. Tam, kad taršos leidime būtų nustatytos su šioje dalyje nurodytu įrenginio pakeitimu susijusios sąlygos, fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas kitoks įrenginio pakeitimas, negu nurodyta šioje dalyje, Taršos taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar jo išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.
Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir taršos leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri taršos leidimo sąlygas ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šioje dalyje nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad taršos leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, priima sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jeigu dėl ūkinės veiklos pakeitimo atsiranda prievolė arba nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
2) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos;
3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, taršos leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 2 kartus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui per 12 mėnesių 2 kartus pažeidus taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina taršos leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į taršos leidimą įrašyti naujas ribines vertes.
Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija, atlikusi taršos leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio devintojoje dalyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti taršos leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama taršos leidimo dalimi.
Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) taršos leidimo turėtojo prašymu;
2) aplinkos ministro įgaliotai institucijai šio straipsnio devintojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas per šiame sprendime nustatytą terminą Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo;
3) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio devintosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų sąlygų;
4) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio devintosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;
5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;
6) taršos leidimą turintis juridinis asmuo likviduotas, taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
8) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, jeigu ši išvada ar šis sprendimas privalomi, kad būtų išduotas taršos leidimas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
9) Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė, kad pažeista viena ar kelios iš šių taršos leidimo sąlygų: viršyti taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos) normatyvai, viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis, viršytas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršytas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos taršos leidime nenurodytos atliekos, už teritorijos, kurioje vykdoma taršos leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, nesilaikant šio įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies nuostatų dėl šios veiklos, pateko šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos kietosios medžiagos arba jeigu bet kuris šiame punkte nurodytas taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis, negu šiame punkte nurodytas terminas, arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, per 12 mėnesių 3 kartus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustatyti šiame punkte nurodyti pažeidimai laikytini mažareikšmiais pagal Viešojo administravimo įstatymą arba šiame punkte nustatytais pagrindais priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
10) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą;
11) taršos leidimo turėtojas nebeturi teisės valdyti ar naudoti taršos leidime nurodytai ūkinei veiklai naudojamą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir (ar) įrenginį ar jo dalį;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
12) neįvykdytas aplinkos ministro įgaliotos institucijos reikalavimas šios institucijos vadovo nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos pateikti informaciją, reikalingą Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnio 4 dalyje nustatytos prievolės Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimui iki 2014 m. liepos 1 d. išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus pakeisti Taršos leidimų taisyklių reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu šiuo pagrindu priimtas sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą), negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. Šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, šio straipsnio vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XII-287, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2727 (2013-05-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-704, 2017-11-07, paskelbta TAR 2017-11-14, i. k. 2017-17965
Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846
231 straipsnis. Teršalų išmetimas į aplinką
Teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400
232 straipsnis. Mėšlo, srutų ir nuotekų dumblo tvarkymas
Mėšlas ar srutos gali būti paskleisti dirvožemio paviršiuje, įterpti į dirvožemį, laikomi ar perduodami kitam asmeniui, transportuojami ar kitaip tvarkomi laikantis mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras kartu su žemės ūkio ministru.
Nuotekų dumblas gali būti paskleistas dirvožemio paviršiuje, įterptas į dirvožemį, perduotas kitam asmeniui, naudojamas tręšimui ir rekultivavimui ar kitaip tvarkomas laikantis nuotekų dumblo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuriuos nustato aplinkos ministras.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400
233 straipsnis. Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų logotipų ir ekologinių ženklų naudojimas
Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų logotipus ir ekologinius ženklus leidžiama naudoti laikantis Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimų.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2296, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10400
234 straipsnis. Neteko galios nuo 2020-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-2483, 2019-10-15, paskelbta TAR 2019-10-31, i. k. 2019-17359
321 straipsnis. Žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, vykdymas ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymas
Esant neišvengiamai (realiai) žalos aplinkai grėsmei, ūkio subjektas, dėl kurio veiksmų kilo ši grėsmė, privalo nedelsdamas imtis visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių. Jeigu neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų žalos aplinkai prevencijos priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Jeigu žala aplinkai atsirado, ūkio subjektas, dėl kurio veikos (veikimo, neveikimo) atsirado ši žala, privalo nedelsdamas apie tai informuoti Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka ir imtis:
1) visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo;
2) būtinų aplinkos atkūrimo priemonių, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalies nuostatas.
Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet kuriuo momentu turi teisę ir pareigą:
1) reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų visą informaciją apie bet kurią situaciją, kurios metu atsirado žala aplinkai arba neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė, arba kai įtariama, kad tokia situacija gali atsirasti;
2) reikalauti, kad ūkio subjektas imtųsi būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių;
3) reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti atitinkamam subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo;
4) duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl žalos aplinkai prevencijos priemonių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo;
5) šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją ir (arba) valstybės instituciją pagal kompetenciją apie būtinybę taikyti būtinas žalos aplinkai prevencijos priemones ir (ar) veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai arba aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1778, 2022-12-23, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00159
Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti žalos aplinkai prevencijos priemones, būtinus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ar neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos priemonių išlaidų arba nenustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, arba atsakingas už žalą aplinkai juridinis asmuo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar fizinis asmuo miręs, savivaldybės vykdomoji institucija ir (arba) valstybės institucijos pagal kompetenciją pačios ar per trečiuosius asmenis taiko būtinas priemones. Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje nustatytų pareigų taikyti aplinkos atkūrimo priemones ar neprivalo atlyginti aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų arba nenustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, arba atsakingas už žalą aplinkai juridinis asmuo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ar fizinis asmuo miręs, savivaldybės vykdomoji institucija pati ar per trečiuosius asmenis organizuoja ir (arba) taiko būtinas aplinkos atkūrimo priemones.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1778, 2022-12-23, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00159
Žalos aplinkai prevencijos priemonių, taip pat veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, vykdymo tvarką nustato aplinkos ministras. Aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos tik turint Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išankstinį pritarimą. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo ir išankstinio pritarimo gavimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919
322 straipsnis. Žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, ir aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų atlyginimas
Visas žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidas ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės institucijos pagal kompetenciją (pačios ar per trečiuosius asmenis). Savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės institucijos pagal kompetenciją iš ūkio subjekto, padariusio žalą aplinkai arba sukėlusio neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, susigrąžina išlaidas, kurias jos patyrė dėl žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių vykdymo ir kitus nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Jeigu ūkio subjektas pateikia prievolės atlyginti šias išlaidas ir nuostolius užtikrinimą, savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės institucijos pagal kompetenciją šias išlaidas ir nuostolius susigrąžina pasinaudodamos pateiktomis prievolės užtikrinimo priemonėmis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1778, 2022-12-23, paskelbta TAR 2023-01-04, i. k. 2023-00159
Ūkio subjektas neprivalo atlyginti žalos aplinkai prevencijos priemonių, veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų tuo atveju, jeigu žala aplinkai arba neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat jeigu jis įrodo, kad žala aplinkai ar neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė atsirado:
1) dėl trečiojo asmens veikos (veikimo, neveikimo), nors visos atitinkamos saugumo priemonės buvo taikytos;
2) tiksliai vykdant įstatymų įgaliotos institucijos privalomą nurodymą, išskyrus nurodymą dėl teršimo ar įvykio, kurį sukėlė paties ūkio subjekto veika (veikimas, neveikimas).
Ūkio subjekto išlaidas vykdant žalos aplinkai prevencijos priemones, veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, ir (arba) aplinkos atkūrimo priemones šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais atlygina asmenys, sukėlę neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę ar padarę žalos aplinkai, o jeigu šių asmenų nustatyti neįmanoma, – valstybės ar savivaldybių institucijos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-147, 2005-03-24, Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919
323 straipsnis. Reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai
Reikšmingas neigiamas poveikis saugomai rūšiai nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis:
1) saugomos rūšies populiacijos (individų skaičiaus, tankumo) sumažėjimą;
2) konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą saugomos rūšies apsaugai, saugomos rūšies retumą (įvertintą vietos, regiono ir aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos lygį);
3) saugomos rūšies galimybę daugintis (pagal šiai saugomai rūšiai arba šiai populiacijai būdingą dinamiką), jos gyvybingumą;
4) saugomos rūšies, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, atsinaujinti iki būklės, kuri dėl saugomos rūšies dinamikos virsta į būklę, tokią pačią arba geresnę už pirminę saugomos rūšies apsaugos būklę.
Reikšmingas neigiamas poveikis rūšies buveinei ar natūraliai buveinei nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis:
1) rūšies buveinės ar natūralios buveinės užimamo ploto sumažėjimą;
2) konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą rūšies buveinės ar natūralios buveinės apsaugai, rūšies buveinės ar natūralios buveinės retumą (įvertintą vietos, regiono ar aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos lygį);
3) rūšies buveinės ar natūralios buveinės natūralaus atsikūrimo galimybę (pagal natūralios buveinės tipinėms rūšims arba jų populiacijoms būdingą dinamiką);
4) rūšies buveinės ar natūralios buveinės, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, dėl rūšies buveinės ar natūralios buveinės dinamikos atsinaujinti iki būklės, tokios pačios arba geresnės už pirminę rūšies buveinės ar natūralios buveinės apsaugos būklę.
Bet koks neigiamas poveikis saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei laikomas reikšmingu, jeigu kartu nustatomas žalos aplinkai poveikis žmogaus sveikatai.
Reikšmingu neigiamu poveikiu saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei nelaikomas toks poveikis, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) neigiami pokyčiai, mažesni už natūralius svyravimus, laikomus normaliais tai saugomai rūšiai, rūšies buveinei ar natūraliai buveinei;
2) neigiami pokyčiai, susidarantys dėl natūralių priežasčių arba įsikišimo, susijusio su įprastu vietovių tvarkymu, kuris apibūdintas gamtotvarkos planuose ar kituose dokumentuose, nustatančiuose apsaugos priemones;
3) kai nustatyta, kad saugoma rūšis, rūšies buveinė ar natūrali buveinė be jokio įsikišimo atsinaujins iki būklės, lygiavertės pirminei būklei arba geresnės už pirminę būklę (dėl saugomos rūšies, rūšies buveinės ar natūralios buveinės dinamikos savybių), per vienų metų laikotarpį.
Neigiamas poveikis paviršiniam vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) pablogėjo paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės, ekologinio potencialo ar cheminės būklės klasė;
2) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame paviršinio vandens telkinio plote ar tūryje;
3) reikšmingai pablogėjo paviršinio vandens telkinio hidromorfologinė būklė.
Neigiamas poveikis jūros aplinkos būklei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame Lietuvos Respublikos jūros rajono vandenų plote ar tūryje;
2) kitaip reikšmingai paveikta jūros aplinkos būklė.
Neigiamas poveikis požeminio vandens telkiniui laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame požeminio vandens telkinio plote ar tūryje;
2) dėl neigiamą poveikį sukėlusios veikos pablogėjo požeminio vandens telkinio kiekybinės būklės klasė.
Neigiamas poveikis žemei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje ar grunte aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame dirvožemio ar grunto plote ar tūryje;
2) iškilo didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą.
Detalius reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai kriterijus nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis šio straipsnio nuostatomis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2358, 2016-05-17, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13919
37 straipsnis. Pareigūnai, turintys teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo
Juridinių asmenų padarytus pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja:
1) vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–58, 581 (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59–128 straipsniuose numatytų pažeidimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
2) neteko galios nuo 2021-07-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389
3) neteko galios nuo 2021-07-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389
4) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio įstatymo 113 ir 115 straipsniuose numatytų pažeidimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389
5) Lietuvos transporto saugos administracijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalyse, 91 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-756, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18807
6) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 581 straipsnio (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai), 78 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 87 straipsnyje, 95 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 98 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 100 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 101 straipsnyje (dėl įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją), 109 straipsnio aštuntojoje dalyje, 1091 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 110 straipsnio aštuntojoje, devintojoje dalyse, 1101 straipsnio septintojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje dalyse, 1221 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 1222 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 1223 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse, 1224 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje dalyse, 1226 straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse numatytų pažeidimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787
7) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 581, 97, 98, 100 straipsniuose, 109 straipsnio pirmojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, keturioliktojoje, septynioliktojoje, dvidešimt pirmojoje dalyse, 110 straipsnio aštuntojoje, devintojoje dalyse, 1101 straipsnio septintojoje ir devintojoje dalyse, 1281 straipsnyje numatytų pažeidimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-756, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18807
Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746
Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787
8) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 1, 13, 19 dalyse numatytų pažeidimų.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746
Teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir perduoti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems pareigūnams turi:
1) neteko galios nuo 2021-07-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389
2) neteko galios nuo 2021-07-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389
3) Lietuvos transporto saugos administracijos įgalioti pareigūnai, kitų valstybinę kelių transporto kontrolę atliekančių viešojo administravimo subjektų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 90 straipsnio 3, 7 dalyse, 91 straipsnio 3, 4, 8, 9 dalyse numatytų pažeidimų, padarytų keliuose ir kelių apsaugos zonose;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-756, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18807
Nr. XIV-2220, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-21, i. k. 2023-22366
4) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka įgalioti muitinės pareigūnai – dėl šio įstatymo 78 straipsnio 10 dalyje (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 79 straipsnio 5, 9, 10 dalyse (dėl atliekų įvežimo, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimo ar eksporto iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją), 1091 straipsnio 3, 4, 7 dalyse numatytų pažeidimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746
5) Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 22, 23, 24, 25 dalyse, 1091 straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatytų pažeidimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746
6) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 2, 18, 23, 24, 25 dalyse, 1091 straipsnio 4 dalyje (dėl gyvsidabrio savo sudėtyje turinčių produktų, nurodytų Reglamento (ES) 2017/852 II priede, importo į Lietuvos Respublikos teritoriją) ir 7 dalyje (dėl naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, tiekimo rinkai) numatytų pažeidimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-756, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18807
Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746
7) vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – dėl šio įstatymo 55–58, 581 (dėl dažų, lakų, transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų naudojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje), 59–128 straipsniuose numatytų pažeidimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
8) Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnai – dėl šio įstatymo 1091 straipsnio 4 dalyje (dėl augalų apsaugos produktų importo į Lietuvos Respublikos teritoriją) ir 7 dalyje (dėl augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai) numatytų pažeidimų;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-1109, 2018-04-19, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06746
9) viešosios įstaigos Lietuvos prabavimo rūmų įgalioti pareigūnai – dėl šio įstatymo 109 straipsnio 23 dalyje numatytų pažeidimų.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2803, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02854
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-333, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12771
38 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonės
Siekiant užkirsti kelią juridinių asmenų daromiems pažeidimams, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos dėl ekonominių sankcijų skyrimo ir vykdomi nutarimai bylose dėl ekonominių sankcijų skyrimo, leidžiama asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų poėmis, neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas, laivo stabdymas, laivo tikrinimas, laivo sulaikymas.
39 straipsnis. Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas
Asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą gali atlikti pareigūnai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais, turintys tam įgaliojimus. Asmens apžiūrą gali atlikti tos pačios lyties asmuo, kaip apžiūrimasis, dalyvaujant dviem tos pačios lyties kviestiniams. Daiktai tikrinami asmens, kurio nuosavybė jie yra arba yra jo valdomi, akivaizdoje arba be savininko (valdytojo), dalyvaujant dviem kviestiniams.
Dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole.
Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas muitinės įstaigose vykdomas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
40 straipsnis. Daiktų ir dokumentų poėmis
Asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas, gali paimti tyrimą atliekantis pareigūnas. Paimti daiktai ir dokumentai iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo išnagrinėjimo saugomi pareigūnų, kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu, jie grąžinami teisėtam valdytojui arba sunaikinami. Daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami teisėtam valdytojui, bylą nagrinėjančio pareigūno nutarimu realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso areštuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais teisėtam valdytojui atlyginama realizuotų arba sunaikintų daiktų vertė.
Daiktų ir dokumentų poėmio atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma juridinio asmens padaryto pažeidimo protokole.
41 straipsnis. Neteisėtai pastatytų, laikomų ar naudojamų apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas
Tirdami šio įstatymo 122 straipsnio 10, 11 dalyse numatytus pažeidimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar naudojamus apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius savininko lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vagonėlių ar kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinio nuvežimo išlaidos apmokamos, vagonėliai ar kiti kilnojamieji objektai arba įrenginiai grąžinami savininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3196, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15389
42 straipsnis. Laivo stabdymas, tikrinimas ar sulaikymas
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atlikdamas šiame įstatyme nurodytų pažeidimų tyrimą, turi teisę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti, tikrinti ir sulaikyti laivą.
43 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonių apskundimas
Asmuo, kuriam taikomos bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonės, turi teisę pateikti skundą dėl sprendimo taikyti bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemones ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja skundą dėl sprendimo taikyti bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemones per 15 dienų nuo skundo gavimo. Šis apygardos administracinio teismo sprendimas yra neskundžiamas.
Asmuo, kuriam taikomas laivo sulaikymas, turi teisę pateikti skundą dėl sprendimo sulaikyti laivą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.
44 straipsnis. Juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolas ir jo įteikimas
Pareigūnai, turintys teisę surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus (toliau – protokolas), baigę pažeidimo tyrimą, surašo protokolą, kuriame nurodoma:
1) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas);
2) pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės;
3) atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas;
4) įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas;
5) liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai;
6) kiti duomenys, būtini bylai išnagrinėti;
7) numatoma bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas;
8) pasiūlymas pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo, pateikti įrodymus ir prašymus iki protokole nurodytos bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios;
9) protokolą surašęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos, parašas).
Protokolo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.
Protokolo kopija taip pat įteikiama arba išsiunčiama proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo.
Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas turi būti numatytas ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo protokolo kopijos įteikimo įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui dienos. Terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai protokolo kopija buvo įteikta įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui.
45 straipsnis. Protokolo ar medžiagos išsiuntimas
Protokolas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo surašymo momento išsiunčiamas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo (išskyrus atvejus, kai protokolą surašęs pareigūnas turi teisę nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo).
Atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukus arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu atsakomybėn traukiamo juridinio asmens veiksmuose yra juridinio asmens padaryto pažeidimo požymių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras motyvuotu nutarimu perduoda tyrimo ar bylos medžiagą pareigūnui, įgaliotam nagrinėti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisenai pradėti ir protokolui surašyti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras per 3 darbo dienas nuo nutarimo perduoti turimą medžiagą priėmimo išsiunčia nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą, jeigu toks nutarimas priimtas, kartu su tyrimo ar bylos medžiaga.
46 straipsnis. Bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo proceso dalyviai
Nagrinėjant bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo dalyvauja:
1) įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (jo įgaliotas atstovas);
2) suinteresuoti asmenys (valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai – jų prašymu ir bylą nagrinėjančių pareigūnų sprendimu – kiti asmenys), kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla (jų įgalioti atstovai);
3) liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai.
47 straipsnis. Rašytinis įspėjimas
Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje, 57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 581 straipsnio 3 dalyje, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1, 4 dalyse, 931 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 941 straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1, 4 dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse, 112 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846
Nr. XIV-597, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23518
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787
Nr. XIV-2507, 2024-03-21, paskelbta TAR 2024-03-27, i. k. 2024-05468
Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose straipsniuose numatyti pažeidimai nustatomi juridinio asmens įgalioto atstovo akivaizdoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įspėjimas įteikiamas jam pasirašytinai, kitais atvejais – siunčiamas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.
Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.
48 straipsnis. Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas
Įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir suinteresuoti asmenys turi teisę bet kuriuo metu nuo protokolo surašymo susipažinti su bylos medžiaga (išskyrus medžiagą, dėl kurios bylą nagrinėjantis pareigūnas savo iniciatyva ar bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo proceso dalyvio prašymu motyvuota nutartimi nustatė, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra valstybės, tarnybos arba komercinė paslaptis), kopijuoti šią bylos medžiagą, teikti įrodymus ir paaiškinimus, teikti prašymus dėl įrodymų rinkimo (taip pat kviesti liudytojus). Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdyje apklausiant liudytojus, įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui suteikiama teisė užduoti klausimų liudytojams.
Byla dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjama dalyvaujant įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui ir kitiems proceso dalyviams.
Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimas atidedamas, kai:
1) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo (jo įgaliotas atstovas), kuriam tinkamai nepranešta apie bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką;
2) į posėdį neatvyksta įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo ir iki bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdžio gautas įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens pagrįstas įrodymais prašymas nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, ir nagrinėjantis bylą pareigūnas pripažįsta neatvykimo priežastis svarbiomis;
3) į posėdį neatvyksta kiti proceso dalyviai, kurių dalyvavimą bylą nagrinėjantis pareigūnas pripažįsta būtinu;
4) ekonominei sankcijai skirti būtina gauti papildomus įrodymus (taip pat kviesti liudytojus, specialistą, ekspertą).
Sprendimą atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą priima šią bylą nagrinėjantis pareigūnas, priimdamas motyvuotą nutarimą. Šiuo nutarimu nustatoma nauja bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas. Šio nutarimo kopija įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Šio nutarimo kopija taip pat įteikiama arba registruotu laišku išsiunčiama kitiems proceso dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva, įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens arba suinteresuotų asmenų prašymu bylą nagrinėjantis pareigūnas nusprendžia paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.
Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo metu įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su visais įrodymais, kurie buvo surinkti šio proceso metu ir kuriais grindžiamas nutarimas skirti ekonominę sankciją. Jeigu pateikiami nauji įrodymai bet kuriuo proceso metu, įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui suteikiama teisė nedelsiant su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų ne trumpiau kaip per 5 darbo dienas, bet ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo susipažinimo su pateiktais įrodymais.
49 straipsnis. Aplinkybės, darančios bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalimą
Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis:
1) kai panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės aktų nuostata;
2) kai dėl to paties fakto dėl juridinio asmens yra priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, taip pat jeigu dėl to juridinio asmens padaryto pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas;
3) kai pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo senaties terminai;
4) jeigu likviduotas juridinis asmuo, dėl kurio buvo pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena;
5) kai juridinis asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju (siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo turėjo pareigą veikti didesnio negu įprasta pavojaus sąlygomis) arba būtinosios ginties atveju (padarė šiame įstatyme numatyto pažeidimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamas savo ar kito asmens teises ar laisves, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo ir priešingo teisei kėsinimosi, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, kai gynyba akivaizdžiai neatitinka priešingo teisei kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo);
6) kai pažeidimas padarytas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių ar dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
Nustačius, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, juridinio asmens padaryto pažeidimo tyrimą atliekantis ar bylą dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėjantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena nutraukiama motyvuotu nutarimu. Nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Nutarimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
50 straipsnis. Nutarimai, priimami išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, ir jų apskundimas
Pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą:
1) skirti ekonominę sankciją arba
2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba
3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; pažeidėjo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pareigūno priimtas nutarimas, nutarimo priėmimo motyvai, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data, laikas; įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pareigūno priimtas nutarimas, nutarimo priėmimo motyvai.
Nutarimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas arba išsiunčiamas juridiniam asmeniui, dėl kurio jis priimtas, registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti nutarimai įsigalioja per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos, jeigu jie neskundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus nutarimus per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali skųsti juridinis asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, ir suinteresuoti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba nuo papildomo tyrimo atlikimo.
Ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos.
Jeigu pareigūnas priima nutarimą atlikti papildomą tyrimą byloje, papildomas tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Atlikus papildomą tyrimą, byla nagrinėjama šio įstatymo 45–50 straipsniuose nustatyta tvarka.
Pareigūnas priima nutarimą dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo per 20 kalendorinių dienų nuo juridinio asmens prašymo peržiūrėti ekonominę sankciją pateikimo, jeigu yra priimtos šio įstatymo nuostatos, švelninančios atsakomybę už juridinių asmenų padarytus pažeidimus arba kitaip lengvinančios atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį. Šiame nutarime nurodoma: nutarimą priėmęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos); pažeidėjo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, kodas); pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo; šio įstatymo straipsnis ar jo dalis, numatantis (numatanti) atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; pareigūno priimtas nutarimas skirti ekonominę sankciją, nutarimo priėmimo motyvai; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, skiriamos baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. Nutarimui dėl ekonominės sankcijos peržiūrėjimo taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos.
51 straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas juridiniam asmeniui
Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidimas sukėlė žalą aplinkai (išskyrus mažareikšmę žalą aplinkai), pažeidimas padarytas asmeniui siekiant gauti ekonominės naudos, pažeidimas padarytas pakartotinai. Skiriant ekonominę sankciją neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri yra padaryto šio įstatymo 55–1281 straipsniuose numatyto pažeidimo sudėties požymis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787
Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta ekonominė sankcija, per vienus metus nuo nutarimo byloje dėl ekonominės sankcijos skyrimo įsigaliojimo dienos padarė tame pačiame straipsnyje numatytą pažeidimą.
Kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų.
52 straipsnis. Teismo kompetencija skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą
Skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
53 straipsnis. Nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymas
Vykdydamas nutarimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, juridinis asmuo jame nurodytą baudą sumoka į nutarime skirti ekonominę sankciją nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.
Jeigu yra pažeidimą padariusio juridinio asmens prašymas, nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmęs pareigūnas gali priimti nutarimą pratęsti nutarimo skirti ekonominę sankciją įvykdymo terminą iki vienų metų arba išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą vienų metų laikotarpiui, jeigu juridinis asmuo dėl sunkios ekonominės padėties ar kitų svarbių aplinkybių paskirtos baudos negali sumokėti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Jeigu juridinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė sankcija, nesumoka baudos per šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytus terminus, nutarimas skirti ekonominę sankciją perduodamas antstoliams ir vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas skirti ekonominę sankciją turi būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyto termino baudai sumokėti pabaigos.
Pareigūnas priima nutarimą nutraukti nutarimo skirti ekonominę sankciją vykdymą ir perduoda šį nutarimą antstoliams, jeigu nutarimas skirti ekonominę sankciją buvo perduotas antstoliams vykdyti, šiais atvejais, kai:
1) panaikinamas juridinio asmens atsakomybę nustatantis teisės aktas;
2) priimama šio įstatymo nuostata, panaikinanti arba švelninanti atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą arba kitaip lengvinanti atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ar juridinio asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti ekonominė sankcija, teisinę padėtį;
3) juridinis asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas, yra likviduotas.
54 straipsnis. Baudų įskaitymas į valstybės biudžetą
Juridiniai asmenys baudas moka į valstybės biudžetą. Šios lėšos sudaro Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas (įplaukas) ir yra naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatyta tvarka.
55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, arba pateikus įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti, nesilaikant leidime nustatytų sąlygų ar įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų, negavus įgaliotos institucijos sprendimo dėl leidime nurodytų sąlygų įgyvendinimo iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios atitikties
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 193 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57, 75 ir 76 straipsniuose) po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas negavus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka taršos leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2795, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02846
56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisingos informacijos pateikimą poveikio aplinkai vertinimo proceso metu
Neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų.
Neteisingos informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, užtraukia baudą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1369, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15199
57 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkio subjekto aplinkos monitoringą, išskyrus radiologinį aplinkos monitoringą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą
Ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų, išskyrus radiologinio aplinkos monitoringo duomenis, nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Ūkio subjekto metinių aplinkos monitoringo ataskaitų, išskyrus metines radiologinio aplinkos monitoringo ataskaitas, nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos, išskyrus radiologinio aplinkos monitoringo programą, nepateikimas kompetentingoms institucijoms po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų ūkio subjekto aplinkos monitoringo duomenų, išskyrus radiologinio aplinkos monitoringo duomenis, ar aiškiai aplaidžiai parengtų metinių aplinkos monitoringo ataskaitų, išskyrus metines radiologinio aplinkos monitoringo ataskaitas, pateikimas kompetentingoms institucijoms užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Ūkio subjekto aplinkos monitoringo, išskyrus radiologinį aplinkos monitoringą, nevykdymas arba vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kai pagal teisės aktus ūkio subjekto aplinkos monitoringą vykdyti privaloma, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787
Šio straipsnio devintojoje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2788, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11787
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3363, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24519
58 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkosauginio ženklinimo reikalavimų pažeidimą
Neteisėtas Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) logotipo naudojimas ar jo naudojimas pažeidžiant 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1), nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Neteisėtas Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimas ar jo naudojimas pažeidžiant 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL 2010 L 27, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 782/2013 (OL 2013 L 219, p. 26), nustatytus reikalavimus užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,01 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,01 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,1 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 0,5 kilogramo I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,5 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau I teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra prioritetinės medžiagos, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų.
60 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą II teršalų grupės teršalų išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki septynių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta iki 0,1 kilogramo II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 0,1 kilogramo ir daugiau, bet mažiau kaip 1 kilogramas II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 5 kilogramai II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 5 kilogramai ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), padarytas pakartotinai, kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau II teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
61 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, išmetimą į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta iki 1 kilogramo III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau, bet mažiau kaip 10 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
Neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį (išskyrus išmetimą į jūrą), žemės paviršių ir (ar) gelmes (išskyrus teršalų išmetimą, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą), kai neteisėtai išmesta 10 kilogramų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kilogramų III teršalų grupės teršalų ir (ar) teršalų, nepatenkančių į I–V teršalų grupes, tačiau kurie yra kitos Lietuvoje kontroliuojamos medžiagos, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).