Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 1994-07-19
Paskutinį kartą atnaujinta 2025-07-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 156
Pakeitimų istorija JSON API

1) Nacionaliniame pažangos plane nustato nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos pažangos uždaviniams įgyvendinti skirtos priemonės;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3100, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15305

2) nustato ministerijų, Vyriausybės įstaigų ar kitų valstybės institucijų kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais;

3) užtikrina tarpžinybinės sveikatinimo veiklos koordinavimą valstybiniu lygiu;

4) rengia ir teikia Seimui svarstyti sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

5) pagal kompetenciją rengia ir priima teisės aktus kitais sveikatinimo veiklos reguliavimo klausimais;

6) steigia valstybines tarnybas ir inspekcijas ar kitas valstybės institucijas ir vykdo jų steigėjo funkcijas;

7) rūpinasi, kad Lietuvos valstybės sienos ir teritorija būtų apsaugotos nuo užkrečiamųjų ligų įvežimo, jų paplitimo;

8) vykdo kitas sveikatinimo veiklos valdymo funkcijas, kurias Vyriausybei paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

61 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos pagrindiniai įgaliojimai sveikatinimo

reikalams tvarkyti

1.

Sveikatos apsaugos ministerija:

1) įstatymų nustatytais atvejais įgyvendina valstybės, kaip sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių juridinių asmenų savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-456, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-08, i. k. 2021-15474

2) analizuoja gyventojų sveikatos būklę ir jos raidos prognozę, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių nustatymo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1957, 2015-10-15, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16898

Nr. XIII-3100, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15305

3) rengia nacionalinės sveikatinimo veiklos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3100, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15305

4) Vyriausybės pavedimu kartu su savivaldybėmis nustato pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo pagrindines kryptis;

5) organizuoja akreditavimą sveikatos priežiūrai ir jos licencijavimą bei prižiūri visų nuosavybės rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros subjektų veiklą;

6) Neteko galios nuo 2008-04-30;

7) rengia ir priima pagal kompetenciją teisės aktus sveikatinimo veiklos rūšių, išvardytų šiame straipsnyje, įgyvendinimo klausimais.

2.

Sveikatos apsaugos ministerija tvarko ir kitus sveikatinimo veiklos reikalus kartu su kitomis ministerijomis bei vykdo kitas valstybinio reguliavimo funkcijas, numatytas šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, ministerijos nuostatuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1505, 2008-04-22, Žin., 2008, Nr. 50-1850 (2008-04-30)

62 straipsnis. Bendroji ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija sveikatinimo veiklos valdymo klausimais

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771

1.

Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771

1) sustabdo, riboja ūkinių subjektų veiklą, kenkiančią sveikatai bei aplinkai, kai pažeidžiami sveikatos priežiūros ar aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimai;

2) skelbia visuomenei ūkinės ir kitokios veiklos, galinčios turėti kenksmingą poveikį sveikatai, projektus, planus ir programas;

3) laiku informuoja gyventojus apie sveikatos rizikos laipsnį gyvenamojoje ir darbo aplinkoje;

4) riboja potencialiai pavojingas sveikatai darbinės veiklos rūšis;

5) remia žmonių išsilavinimo, kultūros ir informuotumo lygio kėlimą, siekdamos daryti teigiamą įtaką žmonių elgesiui, susijusiam su sveiko gyvenimo būdo formavimu;

6) organizuoja sveikatos propagandą per visuomenės informavimo priemones;

7) draudžia ar riboja sveikatai kenksmingų prekių, vartojimo reikmenų reklamą;

8) draudžia ar riboja sveikatai kenksmingų prekių, produkcijos gamybą, paslaugų teikimą, importą, prekybą tokiomis prekėmis ir jų vartojimą;

9) prisideda prie aplinkos kokybės atkūrimo ir palaikymo;

10) organizuoja priemonių, skirtų atkurti ir palaikyti nustatytą maisto produktų, geriamojo vandens kokybę, įgyvendinimą;

11) organizuoja veiklą, kad būtų pašalintos visuomenės sveikatai ypatingos situacijos pasekmės žmonių sveikatai ir gyvybei;

12) plėtoja ir optimizuoja valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų, tarnybų bei valstybinių farmacijos įmonių tinklą;

13) kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Sveikatos priežiūros įstatymų, vykdo sveikatos priežiūros standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus;

14) teikia pasiūlymus Vyriausybei, kaip įstatymais nustatyti fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę už sveikatinimo veiklos teisės aktų pažeidimus, už padarytą žalą sveikatai ir aplinkai;

15) plėtoja sveikatinimo veiklos mokslinius tyrimus ir studijas;

16) plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą sveikatinimo veiklos srityje.

2.

Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų specialiąją kompetenciją sveikatinimo veiklos valdymo klausimais nustato Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771

63 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija sveikatinimo veiklos valdymo

klausimais

Savivaldybės taryba:

1) nustato savivaldybės sveikatos priežiūros plėtojimą savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose;

2) tvirtina savivaldybės biudžeto lėšas sveikatinimo veiklai ir jų panaudojimo apyskaitą;

3) Neteko galios nuo 2015-01-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XII-1336, 2014-11-18, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17990

4) pagal kompetenciją tvirtina sanitarijos ir higienos taisykles, už kurių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė;

5) tvirtina savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą, kontroliuoja jai skirtų lėšų naudojimą ir tvirtina jų panaudojimo ataskaitą;

6) sudaro bendruomenės sveikatos tarybą, skiria jos pirmininką ir tvirtina šios tarybos nuostatus;

7) Neteko galios nuo 2023-10-26

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-456, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-08, i. k. 2021-15474

8) valdo jos pavaldumui priskirtas antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigas;

9) nustato savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų įgaliojimus saugant ir stiprinant gyventojų sveikatą;

10) Neteko galios nuo 2023-10-26

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1336, 2014-11-18, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17990

11) vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2555, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)

Nr. XII-462, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3983 (2013-07-23)

64 straipsnis. Savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos kompetencija sveikatinimo veiklos klausimais

1.

Savivaldybės meras atlieka šio įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas funkcijas ir vykdo kitus sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

2.

Savivaldybės administracija:

1) organizuoja nacionalinės sveikatinimo veiklos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonių įgyvendinimą, savivaldybės sveikatos priežiūros plėtojimo programos, kitų savivaldybės kompleksinių ir tikslinių sveikatos programų projektų rengimą ir savivaldybės tarybos patvirtintų programų, sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų teisės aktų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;

2) organizuoja savivaldybės tarybos patvirtintų sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolę savivaldybės teritorijoje;

3) kontroliuoja, kaip laikomasi šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytų sveikatinimo veiklos sutarčių;

4) organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą savivaldybei pavaldžiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose;

5) organizuoja alkoholio ir tabako reklamos išorinėse reklamos priemonėse ribojimo ir draudimų laikymosi kontrolę;

6) vykdo kitus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus sveikatinimo veiklos įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771

65 straipsnis. Sveikatos reikalų koordinatorius ir jo kompetencijos sveikatinimo veiklos klausimais nustatymas

1.

Sveikatos reikalų koordinatorius – aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą baigus medicinos arba reabilitacijos, arba farmacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba slaugos ir akušerijos studijų krypties studijas, arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, savivaldybės teritorijoje atliekantis šio straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas.

2.

Kai savivaldybės administracijoje yra įsteigtas sveikatinimo veiklos struktūrinis padalinys, sveikatos reikalų koordinatorius vadovauja tokiam padaliniui.

3.

Pavyzdinį sveikatos reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4.

Sveikatos reikalų koordinatorius:

1) savivaldybės teritorijoje koordinuoja ir (arba) organizuoja nacionalinės sveikatinimo veiklos pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų pažangos priemonių veiklų, priskirtinų savivaldybės kompetencijai, ir regionų plėtros planų pažangos priemonių sveikatinimo srityje įgyvendinimą ir dalyvauja juos įgyvendinant;

2) organizuoja savivaldybės tarybos patvirtintų sveikatinimo programų ir kitų savivaldybės strateginio planavimo dokumentų sveikatinimo srities priemonių įgyvendinimą ir dalyvauja jas įgyvendinant;

3) nuolat analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir jos rizikos veiksnius, teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės merui, savivaldybės administracijos direktoriui ir teisės aktų nustatytais atvejais arba jų prašymu – valstybės institucijoms ir įstaigoms;

4) kiekvienais metais savivaldybės tarybai teikia metinį pranešimą apie savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir priemones jai gerinti;

5) koordinuoja savivaldybės teritorijoje esančių juridinių asmenų, turinčių teisę verstis sveikatinimo veikla, veiklą ligų prevencijos ir kitais sveikatinimo veiklos klausimais šią sritį reguliuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;

6) vykdo sveikatinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi priežiūrą savivaldybėje;

7) rengia savivaldybės sveikatinimo veiklos teisės aktų projektus;

8) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus sveikatinimo veiklos klausimais;

9) atlieka kitas sveikatos reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771

66 straipsnis. Neteko galios nuo 2010-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-766, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2476 (2010-05-04)

II SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS KOORDINAVIMO SUBJEKTAI

67 straipsnis. Nacionalinė sveikatos taryba

1.

Nacionalinė sveikatos taryba (toliau šiame straipsnyje – Taryba) – Seimui atskaitinga sveikatos politikos vertinimo ir formavimo patariamoji institucija. Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 15 narių: 3 savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovai; 6 mokslo ir studijų institucijų, nerengiančių sveikatos priežiūros specialistų, asociacijų, vienijančių mokslininkus, atstovai; 3 asociacijų, vienijančių sveikatinimo veiklos srities asmenis, atstovai; 3 mokslo ir studijų institucijų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, atstovai. Tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507

2.

Seimui patvirtinus Tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami Tarybos pirmininko rinkimai. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, iš Tarybos narių renka kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Tarybos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, kandidatą į Tarybos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų daugumą. Seimo Pirmininkas teikia Seimui skirti Tarybos siūlomą kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos kadencijai. Jeigu Seimas nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos išrinkto kandidato, Taryba renka kitą kandidatą šioje dalyje nustatyta tvarka. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

21.

Jeigu Taryba šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neišrenka kandidato į Tarybos pirmininko pareigas per 5 mėnesius nuo Tarybos patvirtinimo, taip pat jeigu Seimas nepaskiria Tarybos išrinkto kandidato į Tarybos pirmininko pareigas du kartus iš eilės, sudaroma naujos sudėties Taryba.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-718, 2017-11-09, paskelbta TAR 2017-11-16, i. k. 2017-18150

3.

Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Tarybos pirmininkas gali dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoja Tarybos autoriteto. Sprendimą dėl leidimo Tarybos pirmininkui dirbti kitą darbą priima Seimo valdyba. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką kitam darbui, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos sudėties Tarybos įgaliojimų pradžios.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507

4.

Tarybos pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tarybos pirmininkas iš pareigų atleidžiamas šiais atvejais:

1) prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai;

2) Tarybos pirmininkui savo noru atsisakius pareigų;

3) ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui;

4) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

5.

Kai Tarybos pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kt.) negali eiti savo pareigų ar yra atleistas iš pareigų nesibaigus kadencijai, Seimo valdybos sprendimu jo funkcijas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui. Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis.

6.

Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį ir ne trumpesnę kaip 3 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) asociacijose patirtį asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Mokslo laipsnio reikalavimas netaikomas asociacijų, vienijančių sveikatinimo veiklos srities asmenis, atstovams ir savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovams. Tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais. Asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507

7.

Tarybos nario įgaliojimai baigiasi prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai. Tarybos narys gali būti atšauktas iš pareigų nesibaigus kadencijai (vietoj atšaukiamo Tarybos nario likusiam kadencijos laikotarpiui šio įstatymo ir Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose nustatyta tvarka skiriamas kitas atšaukiamą Tarybos narį delegavusios institucijos deleguotas atstovas):

1) Tarybos nariui savo noru atsisakius pareigų;

2) ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui;

3) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

8.

Taryba:

1) teikia išvadas dėl Nacionaliniame pažangos plane nustatytų sveikatinimo veiklos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių, pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų ir jose suplanuotų priemonių, pagal kompetenciją analizuoja ir vertina nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių įgyvendinimo pažangą;

2) teikia išvadas ir pasiūlymus Seimui dėl Lietuvos Respublikos įstatymų projektų, kitų Seimo priimamų teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūrą, projektų;

3) teikia nuomonę valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms valstybinės sveikatos politikos klausimais;

4) telkia asociacijas viešoms diskusijoms svarbiausiais sveikatos politikos ir strategijos tobulinimo ir jų įgyvendinimo klausimais;

5) rengia ir kiekvienais metais teikia Seimui savo veiklos ataskaitą ir pranešimą apie Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos sistemos būklę;

6) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose bei Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose jai priskirtas funkcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507

9.

Taryba turi teisę:

1) nemokamai gauti iš Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisės aktų, savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos planų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti;

2) pagal kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, programų projektų ekspertizę ir teikti šių teisės aktų, programų rengėjams savo išvadas;

3) pagal kompetenciją teikti konsultacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms;

4) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti Seimo ir Seimo komitetų bei komisijų, Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų posėdžiuose ir renginiuose, kuriuose svarstomi sveikatos klausimai. Šią teisę turi Tarybos pirmininkas ar kiti įgalioti Tarybos nariai;

5) skatinti valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, asociacijas bendradarbiauti sprendžiant strateginius sveikatos sistemos tobulinimo klausimus, bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių panašiomis institucijomis;

6) telkti Lietuvos ir užsienio intelektinius išteklius sveikatos sistemai tobulinti ir plėtoti;

7) skleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą, organizuoti diskusijas sveikatos klausimais;

8) sudaryti ekspertų komisijas ir darbo grupes Tarybos funkcijoms įgyvendinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1269, 2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3327 (2007-07-21)

Nr. XII-462, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3983 (2013-07-23)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-248, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05919

68 straipsnis. Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1.

Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Valstybinė sveikatos reikalų komisija) yra institucija, koordinuojanti sveikatos politikos priemonių planavimą ir įgyvendinimą ministerijose ir kitose valstybės institucijose ir įstaigose, sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą.

2.

Valstybinę sveikatos reikalų komisiją sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Valstybinės sveikatos reikalų komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

3.

Valstybinė sveikatos reikalų komisija:

1) koordinuoja sveikatos politikos formavimą ministerijose ir kitose valstybės institucijose ir įstaigose;

2) teikia išvadas dėl Vyriausybės sprendimų projektų sveikatos politikos klausimais;

3) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų specialiosios kompetencijos sveikatinimo srityje nustatymo;

4) atlieka kitas jos nuostatuose numatytas funkcijas.

4.

Valstybinė sveikatos reikalų komisija turi teisę:

1) gauti iš Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų įstatymų, kitų teisės aktų, savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos planų projektus, informaciją apie nacionalinių plėtros programų priemones, jas įgyvendinančius projektus ir kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Valstybinės sveikatos reikalų komisijos nuostatuose nustatytoms funkcijoms atlikti;

2) pagal kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, socialinio ir ekonominio plėtojimo programų projektų ekspertizę ir teikti šių programų rengėjams ekspertizės išvadas;

3) teikti siūlymus ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms bei savivaldybių institucijoms;

4) dalyvauti Vyriausybei, savivaldybių institucijoms, ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms svarstant sveikatos politikos klausimus;

5) sudaryti laikinas ar nuolatines ekspertų ar kitų specialistų grupes jos kompetencijai priskirtiems uždaviniams spręsti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771

69 straipsnis. Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba

1.

Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba - tai savarankiška sveikatinimo veiklos koordinavimo institucija prie savivaldybės tarybos. Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybą sudaro: 1/3 savivaldybės paskirtų asmenų, 1/3 savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų, 1/3 visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, atstovų. Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos veiklos programa yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto.

2.

Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba koordinuoja savivaldybės teritorijoje sveikatos ugdymo, alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės, visuomenės sveikatos saugos ir sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos priemonių rengimą ir įgyvendinimą, nustato savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo prioritetus bei atlieka kitas funkcijas, priskirtas pagal šį ir kitus įstatymus bei tarybos nuostatus.

3.

Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba turi teisę:

1) gauti iš savivaldybės institucijų, savivaldybės teritorijoje esančių įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir jos nuostatuose numatytoms funkcijoms atlikti;

2) teikti siūlymus savivaldybės tarybai, savivaldybės merui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2555, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)

III SKYRIUS

SVEIKATINIMO VEIKLOS SPECIALIEJI VALDYMO IR KONTROLĖS SUBJEKTAI

70 straipsnis. Neteko galios nuo 2011-04-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1841, 2003-11-20, Žin., 2003, Nr. 115-5195 (2003-12-10)

Nr. XI-1129, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7112 (2010-11-27)

71 straipsnis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos

1.

Valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros srityje nacionaliniu ir apskrities lygiu įgyvendina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi teritorinius padalinius, kurie nėra juridiniai asmenys.

2.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetenciją nustato Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000, Nr.61-1810 (00.07.26)

Nr. X-1151, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2456 (2007-06-09)

Nr. XI-1759, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7196 (2011-12-15)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1704, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08038

72 straipsnis. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

1.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos steigiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

2.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos:

1) suteikia vaistinio preparato rinkodaros teisę, registruoja vaistinius preparatus, atlieka kitus teisės aktuose nustatytus su vaistinių preparatų tiekimu rinkai susijusius veiksmus;

2) registruoja medicininės paskirties produktus, atlieka kitus teisės aktuose nustatytus su medicininės paskirties produktų tiekimu rinkai susijusius veiksmus;

3) išduoda į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų II ir III sąrašus įtrauktų narkotinių ir psichotropinių medžiagų didmeninės ir mažmeninės prekybos, gamybos, importo į Lietuvos Respubliką ir eksporto iš Lietuvos Respublikos licencijas, sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;

4) išduoda farmacinės veiklos licencijas, sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;

5) išduoda vaistininko praktikos licencijas ir panaikina jų galiojimą, įrašo vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus) į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą;

6) kontroliuoja farmacijos produktų kokybę ir veiklą su farmacijos produktais;

7) išduoda leidimus atlikti klinikinius vaistinio preparato tyrimus;

8) koordinuoja farmakologinio budrumo vykdymą;

9) vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2165, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2372 (2004-04-29)

Nr. X-1505, 2008-04-22, Žin., 2008, Nr. 50-1850 (2008-04-30)

73 straipsnis. Valstybinė teismo medicinos tarnyba

1.

Valstybinė teismo medicinos tarnyba yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų.

2.

Valstybinė teismo medicinos tarnyba:

1) atlieka teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus pagal teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavedimus ir teikia kitas teismo medicinos paslaugas;

2) diegia naujas teismo medicinos ekspertizės rūšis ir metodikas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja plėtojant teismo medicinos mokslą;

3) dalyvauja rengiant teismo medicinos ekspertus ir tobulinant jų kvalifikaciją;

4) vykdo kitas šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatuose nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1944, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2580 (00.10.11)

Nr. IX-1472, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1717 (2003-04-24)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1704, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08038

74 straipsnis. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos

1.

Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigia ir jos nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ši tarnyba yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto.

2.

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) atlieka teismo medicinos, teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizes teismams;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1908, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00840

2) vykdo kitas įstatymų ir šios tarnybos nuostatų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1472, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1717 (2003-04-24)

75 straipsnis. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

1.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra Vyriausybės įsteigta įstaiga. Vyriausybė paveda Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinti jos, kaip savininkės, teises ir pareigas (išskyrus sprendimo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą, kurį priima Vyriausybė). Tarnyba yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga.

2.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos:

1) dalyvauja formuojant valstybės politiką asmenų licencijavimo sveikatos priežiūros veiklai, sveikatos priežiūros technologijų vertinimo, medicinos priemonių atitikties reikalavimams vertinimo, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos srityse ir ją įgyvendina;

2) akredituoja juridinius asmenis sveikatos priežiūros veiklai;

3) licencijuoja asmenis sveikatos priežiūros veiklai;

4) pagal kompetenciją rengia sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektus;

5) vykdo sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos priemonių atitikties įvertinimo srityje;

51) vykdo kompetentingos institucijos, atsakingos už Reglamento (ES) 2017/745 ir Reglamento (ES) 2017/746 įgyvendinimą, funkcijas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1059, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09668

6) atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą;

7) prižiūri, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais;

8) registruoja pateikiamas rinkai medicinos priemones, išduoda pažymėjimus, suteikiančius asmenims teisę atlikti medicinos priemonių techninės būklės tikrinimą, taip pat laisvos prekybos sertifikatus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039

9) išduoda leidimus atlikti klinikinius tyrimus su medicinos priemone, leidimus atlikti veiksmingumo tyrimus, leidimus atlikti esminius klinikinių tyrimų su medicinos priemone pakeitimus ir leidimus atlikti esminius veiksmingumo tyrimų pakeitimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039

Nr. XIV-1059, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09668

10) vykdo medicinos priemonių valstybinę priežiūrą;

11) paskiria bandymų laboratorijas, sertifikacijos ir kontrolės įstaigas, pageidaujančias būti notifikuotosiomis įstaigomis medicinos priemonių atitikties įvertinimo srityje, atlieka medicinos priemonių notifikuotųjų įstaigų priežiūrą, išplečia, atnaujina jų vykdomos veiklos aprėptį, sustabdo ir atšaukia šioms įstaigoms suteiktus įgaliojimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039

111) teikia duomenis Europos medicinos priemonių duomenų bazei EUDAMED pagal Reglamentą (ES) 2017/745 ir Reglamentą (ES) 2017/746;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1059, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09668

12) vykdo sveikatos priežiūros technologijų, susijusių su medicinos priemonėmis, vertinimą;

13) renka, sistemina ir tvarko informaciją apie sveikatos priežiūros technologijas, susijusias su medicinos priemonėmis;

14) teikia rekomendacijas dėl sveikatos priežiūros technologijų, susijusių su medicinos priemonėmis;

15) vykdo įstatymuose ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose nustatytas kitas funkcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2228, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00086

3.

Už šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Už kitas šio straipsnio 2 dalyje vykdomas funkcijas imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, jei tai numato kiti įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1365, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1312 (2003-04-02)

Nr. XI-2369, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6860 (2012-11-22)

76 straipsnis. Valstybinė ligonių kasa

Valstybinė ligonių kasa:

1) Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka užtikrina asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą;

2) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis sudarė sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, vertindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus, reikalavimams ir šių paslaugų apmokėjimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą;

3) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;

4) atlieka kitas įstatymuose ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2790, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12733

77 straipsnis. Vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaiga, vykdanti sveikatinimo veiklą, Lietuvos kariuomenės ir laisvės atėmimo vietų įstaigos padaliniai, vykdantys sveikatinimo veiklą

1.

Vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaiga, vykdanti sveikatinimo veiklą, steigiama įstatymų nustatyta tvarka. Vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos, vykdančios sveikatinimo veiklą, nuostatus tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Jos veikla finansuojama iš Vidaus reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų, taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

2.

Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, steigia ir jų nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Jų veikla finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų, išskyrus privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims teikiamas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

3.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos padaliniai, vykdantys sveikatinimo veiklą, steigiami įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietų įstaigoje finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir iš valstybės biudžeto lėšų.

5.

Vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaiga, vykdanti sveikatinimo veiklą, Lietuvos kariuomenės ir laisvės atėmimo vietų įstaigos padaliniai, vykdantys sveikatinimo veiklą:

1) įgyvendina šiame ir kituose įstatymuose Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos specialiajai kompetencijai priskiriamą sveikatinimo veiklą;

2) vykdo įstatymų ir šių institucijų bei įstaigų nuostatuose numatytas kitas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1151, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2456 (2007-06-09)

Nr. XI-2402, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6876 (2012-11-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2701, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21419

Nr. XIV-1212, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15577

78 straipsnis. Neteko galios nuo 2000-07-26.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000, Nr.61-1810 (00.07.26)

79 straipsnis. Neteko galios nuo 2012-11-22.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2369, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6860 (2012-11-22)

80 straipsnis. Lietuvos bioetikos komitetas

Lietuvos bioetikos komitetas atlieka Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnyje nurodytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1672, 00.05.11, Žin., 2000, Nr.44-1245 (00.05.31)

Nr. IX-2165, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2372 (2004-04-29)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1939, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14256

Nr. XIII-737, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18509

81 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos

1.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos prižiūri, kaip asmens sveikatos priežiūros specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimų.

2.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos sudaromos ir veikia pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus pavyzdinius nuostatus.

82 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-2343, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13910

83 straipsnis. Kitų sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės institucijų kompetencija

sveikatinimo veiklos klausimais

Kitų sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės institucijų (Valstybinės veterinarijos tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos ir kt.) kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais nustato įstatymai, kiti teisės aktai bei šių institucijų nuostatai.

V DALIS

ASMENŲ IR ŪKIO SUBJEKTŲ TEISĖS IR PAREIGOS SVEIKATINIMO VEIKLOJE

84 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų teisės sveikatinimo veikloje

Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę:

1) turėti sveiką, saugią fizinę ir socialinę aplinką bei gauti informaciją apie pavojų sveikatai šioje aplinkoje;

2) gauti sveikatai saugias vartojimui skirtas žaliavas, gaminius, prekes, medicinos priemones ir paslaugas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2228, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00086

3) gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigas bei jų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;

4) gauti informaciją apie savo sveikatą bei teisę į šios informacijos konfidencialumą;

5) gauti įstatymų ir teisės aktų numatytą sveikatos priežiūrą;

6) nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą, sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros rūšį arba jų atsisakyti, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus;

7) gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą sveikatos priežiūrą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

85 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų pareigos sveikatinimo veikloje

Lietuvos Respublikos gyventojai privalo:

1) rūpintis savo sveikata;

2) rūpintis savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) sveikata;

3) rūpintis savo tėvų sveikata;

4) nepažeisti kitų asmenų sveikatos teisių;

5) nekenkti aplinkai;

6) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurias nustato Sveikatos draudimo įstatymas.

86 straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ir įstaigų teisės sveikatinimo

veikloje

1.

Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės ir įstaigos turi teisę:

1) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka sudaryti sveikatinimo veiklos sutartis;

2) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti sveikatos fondus;

3) įstatymų nustatyta tvarka steigti asmens ar visuomenės, ar papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigas, įkurti savo padalinius, atliekančius sveikatos priežiūrą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2772, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02007

4) organizuoti sveikatos programų rengimą ir finansuoti jų įgyvendinimą iš savo įsteigtų sveikatos fondų ar kitų teisėtai įgytų lėšų.

2.

Įmonės ir įstaigos gali turėti ir kitų teisių, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams bei steigimo dokumentams.

87 straipsnis. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių ir įstaigų pareigos sveikatinimo veikloje

1.

Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės ir įstaigos privalo:

1) vykdyti sveikatos priežiūros standartizacijos norminių dokumentų reikalavimus;

2) laiku informuoti sveikatos priežiūros įstaigas, tarnybas, gyventojus apie pavojų sveikatai, kurį lemia jų veikla, gaminama produkcija, realizuojamos prekės;

3) sudaryti sveikas ir saugias darbo sąlygas;

4) užkirsti kelią kylančiam pavojui aplinkai, riboti pavojų ir žalą aplinkai;

5) saugoti žmones nuo per maistą ir geriamąjį vandenį plintančių užkrečiamųjų ligų, invazijų, taip pat apsinuodijimų maistu, įgyvendinti užkrečiamųjų ligų plitimą ribojančias priemones;

6) nustatyta tvarka ir atvejais organizuoti ir apmokėti visuomenės sveikatos saugos ekspertizę;

7) organizuoti darbuotojų sveikatos priežiūrą.

2.

Įmonės ir įstaigos gali turėti ir kitų pareigų, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.

3.

Įmonių ir įstaigų teisių įgyvendinimas ir pareigų sveikatinimo veikloje vykdymas neturi pažeisti kitų fizinių ir juridinių asmenų teisių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1151, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2456 (2007-06-09)

Nr. XII-301, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2845 (2013-06-01)

VI DALIS

ATSAKOMYBĖ UŽ SVEIKATINIMO VEIKLOS TEISĖS NORMŲ PAŽEIDIMUS

VI dalis neteko galios nuo 2004-07-24:

Nr. IX-2360, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4283 (2004-07-24)

VII DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

88 straipsnis.

Padarytos žalos sveikatai atlyginimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys, savo veikimu

ar neveikimu padarę žalos žmonių sveikatai, privalo atlyginti nuostolius,

atsiradusius dėl sveikatos pakenkimo, o nukentėjusiajam mirus - atlyginti žalą

jo šeimai ir kitiems asmenims. Nuostoliai, atsiradę dėl sveikatos pakenkimo ar

gyvybės atėmimo, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus žalos sveikatai

apskaičiavimo dydžius ir metodikas, jeigu kitaip nenustato įstatymai, ir, esant

ginčui, išieškomi teismine tvarka. Žalos atlyginimo tvarką nustato Civilinis

kodeksas, kiti teisės aktai.

89

straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių civilinės atsakomybės

draudimas

1.

Asmens sveikatos priežiūros įmonės ir

įstaigos privalo drausti savo civilinę atsakomybę dėl žalos, padarytos pacientų

sveikatai vykdant asmens sveikatos priežiūrą.

2.

Asmens sveikatos priežiūros įmonių ir

įstaigų civilinės atsakomybės dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, vykdant

asmens sveikatos priežiūrą, draudimo tvarką reglamentuoja Pacientų teisių ir

žalos sveikatai atlyginimo, Draudimo įstatymas, kiti įstatymai bei teisės

aktai.

90

straipsnis. Prievolė atlyginti valstybinių tarnybų, valstybinių inspekcijų,

sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų juridinių asmenų išlaidas, atsiradusias

dėl neteisėta veika padarytos žalos sveikatai

Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta

veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo įstatymų nustatyta tvarka

atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinių tarnybų ar valstybinių

inspekcijų, kitų juridinių asmenų dėl to turėtas išlaidas.

89 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų

ir įmonių civilinės atsakomybės

draudimas

1.

Asmens

sveikatos priežiūros įmonės ir įstaigos privalo drausti savo civilinę

atsakomybę dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai vykdant asmens sveikatos

priežiūrą.

2.

Asmens

sveikatos priežiūros įmonių ir įstaigų civilinės atsakomybės dėl žalos,

padarytos pacientų sveikatai, vykdant asmens sveikatos priežiūrą, draudimo

tvarką reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo, Draudimo

įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.

90 straipsnis. Prievolė atlyginti valstybinių

tarnybų, valstybinių inspekcijų, sveikatos

priežiūros

įstaigų ir kitų juridinių asmenų išlaidas, atsiradusias dėl neteisėta

veika

padarytos žalos sveikatai

Juridiniai ir

fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo

įstatymų nustatyta tvarka atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų, valstybinių

tarnybų ar valstybinių inspekcijų, kitų juridinių asmenų dėl to turėtas

išlaidas.

91

straipsnis. Moralinės žalos atlyginimas

1.

Asmenys,

pažeidę sveikatos priežiūros priimtinumo reikalavimus, asmens sveikatos

informacijos konfidencialumą (asmens medicininę paslaptį), privalo atlyginti

asmeniui padarytą moralinę žalą.

2.

Teismas,

nustatydamas moralinės (neturtinės) žalos, išreikštos pinigais, dydį,

atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo

laipsnį, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas aplinkybes, tačiau kiekvienu atveju

šis dydis negali viršyti 500 minimalių mėnesinių atlyginimų.

92

straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla

Už neteisėtą

vertimąsi sveikatinimo veikla ar jos neteisėtą vykdymą fiziniai ir juridiniai

asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

93

straipsnis. Ekonominių sankcijų taikymas

Įmonėms už

visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus yra taikomos ekonominės

sankcijos pagal Ekonominių sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės

aktų pažeidimus įstatymą.

VII DALIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

91 straipsnis.

Moralinės žalos atlyginimas

1.

Asmenys, pažeidę sveikatos priežiūros

priimtinumo reikalavimus, asmens sveikatos informacijos konfidencialumą (asmens

medicininę paslaptį), privalo atlyginti asmeniui padarytą moralinę žalą.

2.

Teismas, nustatydamas moralinės

(neturtinės) žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio

asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo laipsnį, teisės pažeidimo

pasekmes ir kitas aplinkybes, tačiau kiekvienu atveju šis dydis negali viršyti

500 minimalių mėnesinių atlyginimų.

92 straipsnis.

Atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla

Už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla ar

jos neteisėtą vykdymą fiziniai ir juridiniai asmenys atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

93 straipsnis.

Ekonominių sankcijų taikymas

Įmonėms už visuomenės sveikatos priežiūros

teisės aktų pažeidimus yra taikomos ekonominės sankcijos pagal Ekonominių

sankcijų už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus įstatymą.

VII DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

94

straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo sveikatinimo

veiklos srityje pagrindiniai principai

Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su

kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sveikatinimo veiklos

srityje, turi vadovautis šiais principais:

1) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos

įmonės ir įstaigos savo ūkine komercine veikla nepadarytų žalos kitų valstybių

teritorijoje gyvenantiems asmenims;

2) teikti suinteresuotoms šalims objektyvią

ir patikimą sveikatos informaciją;

3) aktyviai siekti Pasaulio sveikatos

organizacijos priimtų sveikatos strategijų įgyvendinimo;

4) bendradarbiauti likviduojant ekologinių

katastrofų, avarijų ir gaivalinių nelaimių neigiamas pasekmes visuomenės

sveikatai.

94 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo sveikatinimo veiklos srityje pagrindiniai principai

Lietuvos Respublika, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sveikatinimo veiklos srityje, turi vadovautis šiais principais:

1) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos įmonės ir įstaigos savo ūkine komercine veikla nepadarytų žalos kitų valstybių teritorijoje gyvenantiems asmenims;

2) teikti suinteresuotoms šalims objektyvią ir patikimą sveikatos informaciją;

3) aktyviai siekti Pasaulio sveikatos organizacijos priimtų sveikatos strategijų įgyvendinimo;

4) bendradarbiauti likviduojant ekologinių katastrofų, avarijų ir gaivalinių nelaimių neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai.

95 straipsnis. Sveikatos sistemos įstatymas ir tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatyti kitokie reikalavimai nei nustato šis įstatymas, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

Priedas. Neteko galios nuo 2017-11-24

Priedo naikinimas:

Nr. XIII-737, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18509

Lietuvos Respublikos

sveikatos sistemos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB.

2.

2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES.

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-1059, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09668

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1557, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.102-2315 (96.10.23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 90 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-280, 97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1507 (97.07.04)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 90, 113 IR 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-373, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.67-1661 (97.07.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 83 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-946, 98.12.01, Žin., 1998, Nr.112-3099 (98.12.23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1462, 99.12.02, Žin., 1999, Nr.108-3128 (99.12.22)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO 67(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1672, 00.05.11, Žin., 2000, Nr.44-1245 (00.05.31)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 55 IR 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1799, 00.07.04, Žin., 2000, Nr.61-1810 (00.07.26)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 78 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1944, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2580 (00.10.11)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2036, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 92-2876 (2000 10 31)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 11, 40 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-414, 2001-06-28, Žin., 2001, Nr. 62-2225 (2001-07-18)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 3 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1110, 2002-10-01, Žin., 2002, Nr. 101-4490 (2002-10-23)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1365, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1312 (2003-04-02)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 75 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1472, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1717 (2003-04-24)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 28, 29, 73 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1841, 2003-11-20, Žin., 2003, Nr. 115-5195 (2003-12-10)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1932, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-38 (2004-01-07)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2150, 2004-04-20, Žin., 2004, Nr. 68-2367 (2004-04-29)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2165, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 68-2372 (2004-04-29)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 72, 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2360, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4283 (2004-07-24)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR VI DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2555, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 171-6309 (2004-11-26)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 11, 41, 47, 63, 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-179, 2005-04-28, Žin., 2005, Nr. 61-2160 (2005-05-14)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-298, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 85-3142 (2005-07-14)

MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO, ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO, SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO, PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO, NARKOLOGINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1151, 2007-05-24, Žin., 2007, Nr. 64-2456 (2007-06-09)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 3, 12, 13, 15, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 53, 55, 64, 71, 77, 87 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d., išskyrus Įstatymo 15 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d., ir Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1269, 2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3327 (2007-07-21)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 67 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pagal šį įstatymą naujos sudėties Nacionalinė sveikatos taryba renkama 2008–2012 metų Seimo kadencijos pradžioje.

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1505, 2008-04-22, Žin., 2008, Nr. 50-1850 (2008-04-30)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2, 16, 50, 57, 61 IR 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-766, 2010-04-20, Žin., 2010, Nr. 51-2476 (2010-05-04)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 9, 12, 13, 32, 41, 46, 64, 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 66 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus 10 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1129, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 139-7112 (2010-11-27)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 70(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 4 ir 5 straipsnius, įsigalioja 2011 m. balandžio 1 d.

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1318, 2011-04-14, Žin., 2011, Nr. 49-2372 (2011-04-28)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 40 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1432, 2011-06-07, Žin., 2011, Nr. 74-3541 (2011-06-18)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO I DALIES PAPILDYMO III SKYRIUMI ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1546, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4323 (2011-07-19)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1759, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 153-7196 (2011-12-15)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2344, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6672 (2012-11-15)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2360, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 133-6758 (2012-11-17)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

34.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2369, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6860 (2012-11-22)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 75 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 79 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2402, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6876 (2012-11-22)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 77 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

36.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-130, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7936 (2012-12-29)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

37.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-301, 2013-05-14, Žin., 2013, Nr. 57-2845 (2013-06-01)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 87 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

38.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-462, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3983 (2013-07-23)

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 63, 64, 67 IR 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-07-11, Žin., 2002, Nr. 72-3080 (2002-07-17)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR ŠVIETIMO ILGALAIKIO FINANSAVIMO ĮSTATYMO 1, 2 IR 3 STRAIPSNIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO 2 DALIES IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 172 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1231, 2014-10-14, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14522

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1336, 2014-11-18, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17990

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 63, 64 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1387, 2014-12-04, paskelbta TAR 2014-12-12, i. k. 2014-19560

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1704, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08038

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 71 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1957, 2015-10-15, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16898

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 6, 46, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1629, 2015-04-21, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06582

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 papildymo 38-1 straipsniu įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1644, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06586

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1939, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14256

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 80 straipsnio pakeitimo įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2228, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00086

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 1, 2, 3, 4, 14, 16, 20, 54, 75, 84 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo III dalies papildymo IV skyriumi įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2343, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13910

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-248, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05919

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-298, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-04-26, i. k. 2017-06975

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-718, 2017-11-09, paskelbta TAR 2017-11-16, i. k. 2017-18150

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-737, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18509

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 80 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-395, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09775

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 38-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1691, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20189

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 41 straipsnio pakeitimo įstatymas

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1908, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00840

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 29, 47, 74 straipsnių pakeitimo ir 67-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2701, 2019-12-17, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21419

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymas

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3148, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15131

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 38-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3155, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15133

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymas

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2772, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-29, i. k. 2020-02007

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymas

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3224, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15762

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 6, 11, 14, 15, 16, 50, 52 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2772 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3100, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15305

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 6, 46, 60, 61, 64, 65, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2754, 2019-12-20, paskelbta TAR 2020-01-03, i. k. 2020-00039

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 59-1, 59-2, 59-3, 59-4, 59-5, 59-6, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2947, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-25, i. k. 2020-11067

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 59-1, 59-2, 59-3, 59-4, 59-5, 59-6, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 1 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-403, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-29, i. k. 2021-14507

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymas

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-456, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-08, i. k. 2021-15474

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12, 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymas

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-792, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27368

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 38-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1043, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08798

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1059, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09668

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 59-1, 59-2, 59-3, 59-4, 59-5, 59-6, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-790, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27366

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 I dalies III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-2 straipsniu įstatymas

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1060, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09669

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 59-1, 59-2, 59-3, 59-4, 59-5, 59-6, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 5, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1212, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15577

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymas

34.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1113, 2022-05-19, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11874

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymas

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1279, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15197

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 ir 51-1 straipsniais įstatymas

36.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1637, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-13, i. k. 2022-25404

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas

37.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2149, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14335

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 70-1 straipsnio pakeitimo įstatymas

38.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2191, 2023-10-10, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20771

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 9, 10, 12, 26, 32, 38-1, 41, 46, 49, 62, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas

39.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2746, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11251

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 59-1, 59-2, 59-3, 59-4, 59-5, 59-6, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo Nr. XIII-2754 10 straipsnio pakeitimo įstatymas

40.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2745, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-20, i. k. 2024-11248

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 59-2 ir 59-5 straipsnių pakeitimo įstatymas

41.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2790, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-08, i. k. 2024-12733

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymas

ir trečioji dalys, 94, 95 straipsniai, 96 straipsnis, 98  straipsnio antroji ir

ketvirtoji dalys, 99 straipsnio pirmoji dalis, 102 straipsnio pirmoji dalis,

97 straipsnis.

LNSS veiklos vykdomųjų subjektų finansavimo

pagrindai

LNSS veiklos

vykdomųjų subjektų finansavimo  pagrindai yra:

1) juridinio

asmens,  įmonės, neturinčios  juridinio  asmens

teisių,

akreditavimą asmens  ar visuomenės sveikatos priežiūrai

patvirtinantys

dokumentai;

2) sveikatinimo

veiklos sutarties sudarymas;

3) įmonių

ir   įstaigų,   akredituotų   asmens   sveikatos

priežiūrai,

privalomojo   draudimo   sutarties   dėl   civilinės

atsakomybės už

žalą,   padarytą asmens  sveikatai vykdant asmens

sveikatos priežiūrą,

sudarymas.

Privalomojo

visuomenės  sveikatos priežiūros  lygio darbų ir

patarnavimų

finansavimo  pagrindas yra  šio straipsnio  pirmosios

dalies 1 ir 2

punktuose nurodytos sąlygos.

98 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos subjektų finansavimo

šaltiniai

Valstybinių ar

savivaldybių asmens  ir visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų,

valstybinių  įmonių,  akredituotų  nustatytų

rūšių sveikatinimo

veiklai, finansavimo šaltiniai yra:

1) Lietuvos

Respublikos  valstybės ar  savivaldybių biudžetų

lėšos;

2) sveikatos

draudimo lėšos;

3) draudimo nuo

nelaimingų atsitikimų lėšos;

4) sveikatos

fondų lėšos;

5) lėšos už

mokamą sveikatos priežiūrą ir mokamas paslaugas

bei patarnavimus;

6) palūkanos,

mokamos   už  bankuose   saugomas  asmens  ar

visuomenės sveikatos

priežiūros įstaigų nebiudžetines lėšas.

Valstybinių ir

savivaldybių asmens  ir visuomenės sveikatos

priežiūros

įstaigų,   valstybinių  įmonių, akredituotų  nustatytų

rūšių sveikatinimo

veiklai, finansavimo iš valstybės ar savival-

dybių  biudžetų

lėšų  tvarką   nustato   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybė.

Privačių

subjektų,  akredituotų sveikatinimo veiklai, finan-

savimo šaltiniai

yra:

1) sveikatos

draudimo lėšos;

2) draudimo nuo

nelaimingų atsitikimų lėšos;

3) lėšos už

mokamą sveikatos priežiūrą ir mokamas sveikatos

priežiūros paslaugas

bei patarnavimus;

4) palūkanos,

mokamos  už  bankuose  saugomas  šių  įstaigų

lėšas;

5) įmonių,

įstaigų,  organizacijų, konfesijų, kitų juridinių

ir fizinių asmenų

sveikatos fondų lėšos.

Privatiems

subjektams,  akredituotiems asmens  ar visuomenės

sveikatos

priežiūrai,   Lietuvos  Respublikos   Vyriausybės   ar

savivaldybių

nustatyta   tvarka  gali  būti  skiriami  valstybės

biudžeto  ar

savivaldybių  biudžetų   asignavimai   privalomojo

sveikatinimo veiklos

lygio darbams ir paslaugoms užtikrinti, taip

pat Valstybinio

sveikatos fondo  ir savivaldybių sveikatos fondų

lėšos valstybinių ar

savivaldybių sveikatos programų vykdymui.

99 straipsnis.

Valstybinių ir savivaldybių sveikatos

priežiūros     įstaigų  finansinė veikla

Valstybinės ir

savivaldybių asmens  ir visuomenės  sveikatos

priežiūros įstaigos

savarankiškai nustato savo išlaidų struktūrą,

išskyrus tą  jų

dalį, kuri skiriama darbo apmokėjimui. Šių išlaidų

normatyvus tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinių ir

savivaldybių asmens  ir visuomenės sveikatos

priežiūros

įstaigų,  darbuotojų  darbo  apmokėjimo,  neviršijant

patvirtintų

normatyvų,  sąlygas apibrėžia  kolektyvinės sutartys,

sudaromos

Kolektyvinių  susitarimų ir sutarčių įstatymo nustatyta

tvarka.

100 straipsnis.

Visuomenės sveikatos monitoringo ir

visuomenės     sveikatos ekspertizės

finansavimo tvarka

Įmonės, kurių

ūkinė-komercinė ar kitokia veikla daro kenksm-

ingą poveikį

sveikatai, gyvenamosios  ir darbo  aplinkos kokybei,

privalo  apmokėti

iš  savo   lėšų  tokio   poveikio   sveikatai,

gyvenamajai ir

darbo aplinkai  stebėjimus  (visuomenės  sveikatos

monitoringą) ir

visuomenės sveikatos  ekspertizę, kuriuos atlieka

Valstybinė

visuomenės  sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos

ministerijos ir jos

padaliniai.

Įmones,

kurių   ūkinė-komercinė  ar   kitokia  veikla  daro

kenksmingą poveikį

sveikatai,  gyvenamosios  ir  darbo  aplinkos

kokybei, nustato

Valstybinė higienos inspekcija prie Valstybinės

visuomenės sveikatos

priežiūros tarnybos.

101 straipsnis.

Sveikatinimo veiklos mokslinių tyrimų

finansavimas

Valstybės

biudžeto lėšos, skirtos sveikatos priežiūrai, gali

būti naudojamos ir

sveikatinimo veiklos moksliniams taikomiesiems

tyrimams finansuoti.

Sveikatinimo veiklos mokslinių fundamentinių

tyrimų finansavimui

turi būti  naudojamos mokslui  ir  techninei

pažangai skirtos

valstybės biudžeto lėšos.

102 straipsnis.

Valstybinis sveikatos fondas

Valstybinis

sveikatos  fondas  steigiamas  sukaupti  lėšoms

valstybinėms

sveikatos  programoms  finansuoti  ir  visuomeninių

organizacijų,

ginančių  visuomenės sveikatos  interesus,  veiklos

programoms remti.

Valstybinį sveikatos  fondą  steigia  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė   ir   paveda   Sveikatos   ministerijai

disponuoti šiuo

fondu ir jį tvarkyti. Valstybinio sveikatos fondo

nuostatus ir jo

sąmatą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinio

sveikatos fondo lėšų šaltiniai yra:

1) Lietuvos

Respublikos  Seimo nustatyta  valstybės biudžeto

asignavimų,

skiriamų   valstybinėms  socialinio   ir  ekonominio

plėtojimo

programoms, dalis;

2) Draudimo

reikalų tarybos  paskirta draudimo organizacijų

atskaitymų į

prevencijos fondą dalis;

3) įstatymo

nustatyta  akcizų  už  alkoholinius  gėrimus  ir

tabako gaminius bei

etiliuotą benziną įmokų, pervedamų į fondą iš

Valstybinės

mokesčių  inspekcijos surenkamosios  sąskaitos banke,

dalis;

4) draudėjų,

mokančių   valstybinio   socialinio   draudimo

įmokas,  nustatyta

pelno,  gauto  panaudojant  laikinai  laisvas

valstybinio

socialinio draudimo biudžeto lėšas, dalis;

5) savanoriškos

fizinių ar juridinių asmenų įmokos;

6) palūkanos,

mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

7) 50 procentų

lėšų, gautų  pritaikius baudas ir ekonomines

sankcijas už

sveikatinimo veiklos  įstatymų ir  kitų teisės aktų

pažeidimus;

8) kitos

teisėtai įgytos lėšos.

103 straipsnis.

Savivaldybių sveikatos fondai

Savivaldybių

sveikatos  fondai  steigiami  sukaupti  lėšoms

savivaldybių

visuomenės    sveikatos   priežiūros    programoms

finansuoti bei

visuomeninių  organizacijų,  ginančių  visuomenės

sveikatos

interesus,   veiklos  programoms  remti.  Savivaldybės

sveikatos  fondą

steigia  ir   jo   išlaidų   sąmatą   tvirtina

savivaldybės taryba.

Savivaldybių

sveikatos  fondų  tipinius  nuostatus  tvirtina

Lietuvos Respublikos

Seimas.

Savivaldybių

sveikatos fondų lėšų šaltiniai yra:

1) savivaldybės

biudžeto dotacijos;

2) savanoriškos

juridinių ir fizinių asmenų įmokos;

3) palūkanos,

mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

4)

savivaldybių  gamtos  apsaugos  fondų  lėšų  20  procentų

atskaitymai;

5) Sveikatos

draudimo   įstatymo   nustatyta   privalomojo

sveikatos

draudimo   įmokų  į   savivaldybių  sveikatos   fondus

atskaitymų dalis;

6) kitos

teisėtai įgytos lėšos.

104 straipsnis.

Įmonių, įstaigų, organizacijų, konfesijų,

kitų juridinių ir  fizinių asmenų

sveikatos fondai

Įmonės,

įstaigos, organizacijos, konfesijos, kiti juridiniai

ir fiziniai asmenys

turi teisę steigti sveikatos fondus sveikatos

programoms

finansuoti  ir sveikatos  priežiūros  įstaigų  veiklos

programoms remti.

Šių sveikatos  fondų sudarymo, likvidavimo bei

jų  lėšų  naudojimo

tvarka  nustatoma  jų  nuostatuose,  kuriuos

tvirtina  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė.  Šio  fondo  išlaidų

sąmatą tvirtina jo

steigėjas (steigėjai).

Įmonių,

įstaigų,  organizacijų, konfesijų, kitų juridinių ir

fizinių asmenų

sveikatos fondų pajamas sudaro:

1) juridinių

ir  fizinių asmenų  lėšos bei  jų  savanoriškos

įmokos;

2) palūkanos,

mokamos už bankuose saugomas fondo lėšas;

3) kitos

teisėtai įgytos lėšos.

103 straipsnio antroji dalis, 104 straipsnio pirmoji dalis, 105 straipsnis, 108

106 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

pagrindiniai   įgaliojimai sveikatinimo

veiklai valdyti

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė tvarko sveikatinimo reikalus

ir reguliuoja

sveikatinimo veiklą:

1) tvirtindama

ir   užtikrindama  privalomąjį  sveikatinimo

veiklos lygį bei jo

laikymosi kontrolę;

2)

tvirtindama   ir   užtikrindama   valstybinių   sveikatos

programų

įgyvendinimą;

3)

nustatydama   ministerijų    ir    Vyriausybės    įstaigų

kompetenciją

sveikatinimo veiklos klausimais;

4)

užtikrindama    tarpžinybinės     sveikatinimo    veiklos

koordinavimą

valstybiniu lygiu;

5) rengdama  ir

teikdama   Lietuvos   Respublikos   Seimui

svarstyti

sveikatinimo  veiklos  įstatymų  ir  kitų  teisės  aktų

projektus;

6) rengdama ir

priimdama   pagal savo  kompetenciją  teisės

aktus kitais

sveikatinimo veiklos reguliavimo klausimais;

7) steigdama

valstybines    tarnybas    ir    valstybines

inspekcijas,

vykdančias  sveikatinimo  veiklą,  ir  vykdydama  jų

steigėjo funkcijas;

8) rūpindamasi,

kad  Lietuvos valstybės sienos ir teritorija

būtų apsaugotos nuo

užkrečiamųjų ligų įvežimo, jų paplitimo;

9) vykdydama

kitas  sveikatinimo veiklos  valdymo funkcijas,

kurias   Lietuvos

Respublikos   Vyriausybei   paveda   Lietuvos

Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

107 straipsnis.

Sveikatos ministerijos pagrindiniai

įgaliojimai

sveikatinimo   reikalams

tvarkyti

Sveikatos

ministerija:

nustato pagal

savo  kompetenciją  privalomojo  sveikatinimo

veiklos  lygio

mastus  ir   teikia  juos   tvirtinti   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybei;

analizuoja

gyventojų  sveikatos būklę ir jos raidos prognozę,

prisideda

nustatant   sveikatinimo  veiklos   tikslus,  valstybės

siekiamo sveikatos

lygio rodiklius ir Lietuvos sveikatos programą

jiems pasiekti;

prisideda

rengiant valstybines sveikatos programas;

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės   pavedimu   kartu   su

savivaldybėmis

nustato  pirminės sveikatos  priežiūros  plėtojimo

pagrindines kryptis;

dalyvauja

akreditacijoje  sveikatos priežiūrai  ir  prižiūri

visų nuosavybės

rūšių asmens  ir visuomenės sveikatos priežiūros

bei farmacinės

veiklos subjektų veiklą;

tvarko pagal

savo kompetenciją  kitus asmens  ir visuomenės

sveikatos priežiūros

bei farmacinės veiklos rūšių reikalus;

rengia  ir

priima  pagal  savo  kompetenciją  teisės  aktus

sveikatinimo

veiklos   rūšių,   išvardytų   šiame   straipsnyje,

įgyvendinimo

klausimais.

Sveikatos

ministerija  tvarko  kitus  sveikatinimo  veiklos

reikalus kartu  su

kitomis ministerijomis pagal šio įstatymo 108-

109 straipsnius ir

vykdo kitas valstybinio reguliavimo funkcijas,

numatytas šiame

įstatyme, kituose  įstatymuose  ir  ministerijos

nuostatuose.

108 straipsnis.

Bendroji ministerijų, Vyriausybės įstaigų

kompetencija sveikatinimo reikalų klausimais

Ministerijos,

Vyriausybės įstaigos pagal savo kompetenciją:

1) sustabdo,

riboja   ūkinių  subjektų  veiklą,  kenkiančią

sveikatai bei

aplinkai, kai  pažeidžiami sveikatos priežiūros ar

aplinkos apsaugos

teisės aktų reikalavimai;

2) skelbia

visuomenei  ūkinės ir kitokios veiklos, galinčios

turėti  kenksmingą

poveikį  sveikatai,   projektus,  planus  ir

programas;

3) laiku

informuoja   gyventojus  apie   sveikatos  rizikos

laipsnį gyvenamojoje

ir darbo aplinkoje;

4) riboja

potencialiai  pavojingas sveikatai darbinės veiklos

rūšis;

5) remia žmonių

išsilavinimo, kultūros ir informuotumo lygio

kėlimą,  siekiant

daryti  teigiamą   įtaką   žmonių   elgesiui,

susijusiam su sveiko

gyvenimo būdo formavimu;

6) organizuoja

sveikatos propagandą per masinės informacijos

priemones;

7) draudžia ar

riboja sveikatai kenksmingų prekių, vartojimo

reikmenų reklamą;

8) draudžia

ar   riboja   sveikatai   kenksmingų   prekių,

produkcijos gamybą,

paslaugų teikimą,  importą, prekybą tokiomis

prekėmis ir jų

vartojimą;

9) prisideda

prie aplinkos kokybės atstatymo ir palaikymo;

10)

organizuoja  priemonių, skirtų  atstatyti  ir  palaikyti

nustatytą maisto

produktų, geriamo vandens kokybę, įgyvendinimą;

11)

organizuoja  veiklą,   kad  būtų   pašalintos  ypatingos

visuomenės

sveikatai  situacijos  pasekmės  žmonių  sveikatai  ir

gyvybei;

12) plėtoja ir

optimizuoja valstybinių sveikatos priežiūros

įstaigų, tarnybų,

bei valstybinių farmacijos įmonių tinklą;

13)

kontroliuoja,  kaip   juridiniai  ir   fiziniai  asmenys

laikosi Sveikatos

priežiūros įstatymų, vykdo sveikatos priežiūros

standartizacijos

norminių dokumentų reikalavimus;

14) teikia

pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip

įstatymų leidimo

būdu  nustatyti  fizinių  ir  juridinių  asmenų

atsakomybę už

sveikatinimo veiklos  teisės aktų  pažeidimus,  už

padarytą žalą

sveikatai ir aplinkai;

15)  plėtoja

sveikatinimo  veiklos  mokslinius  tyrimus  ir

studijas;

16)  plėtoja

tarptautinį   bendradarbiavimą   sveikatinimo

veiklos srityje.

straipsnis, 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 114 straipsnio

pirmoji dalis, 115 straipsnio antroji dalis, 116 straipsnio pirmoji dalis, 117

straipsnio pirmoji dalis, 118 straipsnio pirmoji dalis,  119 straipsnio pirmoji

dalis, 120 straipsnio pirmoji dalis, 121 straipsnio pirmoji dalis,  122

110 straipsnis.

Savivaldybės tarybos kompetencija

sveikatinimo

veiklos valdymo klausimais

Savivaldybės

taryba:

1) tvirtina

pirminės    sveikatos   priežiūros   plėtojimo

programą, kitas

savivaldybės kompleksines ir tikslines sveikatos

programas ir

kontroliuoja jų įgyvendinimą;

2) tvirtina

savivaldybės  biudžeto lėšas sveikatinimo veiklai

ir jų panaudojimo

apyskaitą;

3) tvirtina

savivaldybės   sudarytas  sveikatinimo  veiklos

sutartis;

4) nustato

sveikatos  rėmimo būdus,  priemones ir jų taikymo

tvarką;

5) sudaro  savivaldybės

sveikatos  fondą, tvirtina  jo  lėšų

panaudojimo

apyskaitą ir kontroliuoja jų naudojimą;

6)  sudaro

bendruomenės  sveikatos   tarybą,  skiria   jos

pirmininką ir

tvirtina jos nuostatus;

7) steigia,

reorganizuoja   ar  likviduoja  savas  pirminės

sveikatos

priežiūros  įstaigas, farmacijos  įmones  ir  vykdo  jų

steigėjo funkcijas;

8)  nustato

savivaldybės  reguliavimo   sferai   priskirtų

įstaigų,

organizacijų  asmens ir  visuomenės sveikatos priežiūros

įgaliojimus;

9) atšaukia

prieštaraujančius     sveikatinimo    veiklos

įstatymams ar

savivaldybės tarybos sprendimams sveikatinimo veik-

los  klausimais

savivaldybės  valdybos,  viršaičio  (mero)  bei

seniūnų

sprendimus    ir   potvarkius,    komitetų,   komisijų,

bendruomenės

sveikatos   tarybos  bei   kitų  tarybos   sudarytų

institucijų

sprendimus;

10) vykdo kitus

sveikatinimo veiklos įgaliojimus, nustatytus

įstatymų ir kitų

teisės aktų.

111 straipsnis.

Savivaldybės mero arba savivaldybės valdybos

kompetencija

sveikatinimo veiklos reikalų

klausimais

Savivaldybės

meras arba savivaldybės valdyba:

1) organizuoja

Lietuvos  sveikatos programos, valstybinių ir

sveikatos programų

įgyvendinimą, savivaldybės pirminės sveikatos

priežiūros plėtojimo

programos, kitų savivaldybės kompleksinių ir

tikslinių sveikatos

programų projektų  rengimą  ir  savivaldybės

tarybos patvirtintų

programų, sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų

teisės aktų

įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje;

2) užtikrina

pagal    savo    kompetenciją    privalomąjį

sveikatinimo

veiklos    lygį   savivaldybės   teritorijoje   ir

organizuoja jo

laikymosi kontrolę;

3) organizuoja

pirminę sveikatinimo veiklą;

4) organizuoja

savivaldybės   tarybos  nustatytų  sveikatos

rėmimo priemonių

įgyvendinimą;

5) sudaro šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

sveikatinimo

veiklos  sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės

tarybai ir

kontroliuoja jų laikymąsi;

6) vykdo

savivaldybės   nuosavybei  priklausančių  pirminės

sveikatos

priežiūros  įstaigų projektavimo, statybos, kapitalinio

remonto užsakovo

funkcijas;

7)

organizuoja   savivaldybės    nuosavybei    priklausančių

pirminės sveikatos

priežiūros įstaigų medicininį auditą;

8) organizuoja

pacientų   teisių   įgyvendinimo   priežiūrą

pirminio lygio

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).