Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas
Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Advokatas parenkamas iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Jeigu bylos, kurioje prašoma parinkti gynėją ar įgaliotąjį atstovą, ankstesnėje stadijoje (atliekant procesinį veiksmą) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju ar įgaliotuoju atstovu paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nepilnamečiam vaikui. Jeigu prašoma parinkti įgaliotąjį atstovą byloje, parenkamas advokatas, baigęs specialiuosius mokymus, skirtus advokatams, atstovaujantiems nepilnamečiams, o kai dėl objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, advokato užimtumo) tokio advokato parinkti nėra galimybės, advokatas, turintis patirties atstovaujant nepilnamečiams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Tarnybos ar koordinatoriaus parinktą gynėją ar įgaliotąjį atstovą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas.
Įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, pageidaujantys, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikia šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas šį sutikimą tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui pateikia kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu. Sudariusi sutartį konkrečioje byloje su įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nepilnamečio vaiko atstovo pagal įstatymą pasirinktu advokatu, tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius parenka šį advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą ir apie tai praneša ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Jeigu su tokiu advokatu teisingumo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka sutartis konkrečioje byloje nesudaroma, tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius parenka advokatą iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų ir apie tai praneša ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui.
Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nepilnamečio vaiko atstovo pagal įstatymą motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Kitas advokatas parenkamas ir paskiriamas šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Be to, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas ir tuo atveju, kai įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą kartu su rašytiniu prašymu pakeisti advokatą pateikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas šį sutikimą su pranešimu dėl advokato pakeitimo pateikia tarnybai. Sudariusi sutartį konkrečioje byloje su įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nepilnamečio vaiko atstovo pagal įstatymą pasirinktu advokatu, tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius parenka šį advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą ir apie tai praneša ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui taip pat pranešama, jeigu sutartis konkrečioje byloje nesudaroma.
Antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą poilsio ir švenčių dienomis bei tarnybos ne darbo valandomis paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, remdamiesi tarnybos sudarytais advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais.
Tarnyba šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytiems advokatams moka užmokestį šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo paskirtas advokatas praneša tarnybai apie antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir pateikia tarnybai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti advokatą kopiją.
Kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka buvo būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą, antrinė teisinė pagalba kasacinės instancijos teisme teikiama šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pagal nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jo gynėjo, kai ginamojo raštu išreikštos valios nėra, prašymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-164, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29858
Nr. XIV-2103, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14031
kodekso 51 straipsnis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo
dalyvavimas yra privalomas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras
ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai,
kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas.
Tarnyba ar
jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą
pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį
advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar
teismui. Jeigu bylos, kurioje prašoma parinkti gynėją, ankstesnėje stadijoje
(procesiniame veiksme) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam jau buvo teikiama
antrinė teisinė pagalba, gynėju paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę
teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam.
Antrinę
teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą poilsio ir švenčių dienomis bei tarnybos
ne darbo valandomis paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar
teismas, remdamiesi tarnybos sudarytais advokatų, teikiančių antrinę teisinę
pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais.
Tarnyba šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems advokatams moka užmokestį šio įstatymo 17
straipsnio nustatyta tvarka.
Ikiteisminio
tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo paskirtas advokatas praneša tarnybai apie
antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir pateikia tarnybai
ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti advokatą
kopiją.
Kai gynėjo
prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra
būtinas ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, sprendimą dėl
antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba šio įstatymo 18 straipsnio
nustatyta tvarka.
Pagal
Baudžiamojo proceso kodekso 388 straipsnio 3 dalį trauktino baudžiamojon
atsakomybėn juridinio asmens atstovu gali būti skiriamas ir antrinę teisinę
pagalbą teikiantis advokatas, mutatis mutandis taikant šio skirsnio
nuostatas, reguliuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1492,
2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1841 (2008-04-30)
22
straipsnis. Neteko
galios nuo 2009 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1492,
2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1841 (2008-04-30)
23
straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas
Antrinės teisinės pagalbos teikimas
nutraukiamas, jeigu:
1) paaiškėja,
kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę
teisinę pagalbą;
2) asmuo
sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą
ar pajamas;
3) pasikeičia
aplinkybės, kurių pagrindu asmuo buvo priskirtas šio įstatymo 11 straipsnio 2
dalyje nurodytiems asmenims;
4) pasikeičia
asmens turto ir pajamų lygis ir asmuo netenka teisės gauti antrinę teisinę
pagalbą pagal šį įstatymą, įskaitant šio įstatymo 12 straipsnio 6 punkte
nurodytą atvejį;
5) pareiškėjas
iki šio įstatymo nustatyto termino nepateikia metinės gyventojo (šeimos)
turto deklaracijos su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad
deklaracija pateikta, kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus;
6) pareiškėjas
piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar
procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises
neleistinais būdais;
7) pasikeitus
aplinkybėms nustatoma, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos gerokai
viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad
pareiškėjo neturtinio pobūdžio reikalavimas yra mažareikšmis, arba kad jis pats
savarankiškai be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar
įstatymų saugomus interesus;
8) pareiškėjas
pateikia prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą;
9) atstovavimas
byloje yra neperspektyvus;
10) asmuo,
kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba
advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą;
11) pareiškėjas,
kuriam nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, nesutinka apmokėti 50 procentų
antrinės teisinės pagalbos išlaidų;
12) pareiškėjas
miršta.
Antrinę
teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai arba
ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (kai būtiną gynėjo
23 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas
Antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu:
1) paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos;
2) asmuo, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo (šeimos) turtą ar savo pajamas, žinodamas, kad ši informacija neteisinga;
3) pasikeičia aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų;
4) asmuo netenka teisės gauti antrinės teisinės pagalbos pagal šį įstatymą, įskaitant šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytą atvejį;
5) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais;
6) pasikeitus aplinkybėms, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad jis pats savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) pareiškėjas pateikia prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą;
8) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
9) asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu;
10) pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies;
11) priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčas buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka mediacijos būdu ir sudaryta taikos sutartis, tačiau pareiškėjas nesutinka jos pateikti tvirtinti teismui;
12) pareiškėjas miršta.
Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį) apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo.
Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį). Jeigu pareiškėjas pagal tarnybos sprendimą turi apmokėti 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sąskaita, į kurią ši suma turi būti sumokėta, ir mokėjimo terminas. Ši suma turi būti sumokėta per šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą. Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, ir ją teikiantis advokatas privalo nedelsdami teismui pateikti tarnybos sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies pakeitimo. Šios pareigos neatliekantys asmenys turi padengti dėl jos neatlikimo arba netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3179, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-03, i. k. 2020-15005
Nr. XIV-2103, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14031
24 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas ir grąžinimas
Jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama.
Jeigu antrinė teisinė pagalba teikiama asmenims, turintiems teisę į teisinių išlaidų draudimo išmokas, kurios pagal draudimo sutartį išmokamos po to, kai išlaidos buvo patirtos, suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos teisingumo ministro nustatyta tvarka turi būti grąžintos į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per mėnesį nuo teisinių išlaidų draudimo išmokos sumokėjimo. Grąžintinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neturi viršyti teisinių išlaidų draudimo išmokos. Asmuo apie gautą teisinių išlaidų draudimo išmoką ir jos dydį praneša tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinių išlaidų draudimo išmokos gavimo dienos. Jeigu asmuo negrąžina suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytam asmeniui ir pasikeičia aplinkybės, dėl kurių jis buvo priskirtas prie tame punkte nurodytų asmenų, tačiau šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 4 ar 6 punkte nurodytų asmenų, toks asmuo privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu asmuo šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Neteko galios nuo 2024-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2103, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14031
Jeigu pareiškėjas turi apmokėti 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jis neatlieka pareigos laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos apmokėti 70 arba 85 procentus bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius arba 70 arba 85 procentus išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat 70 arba 85 procentus išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, ir dėl to atitinkama byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės ar nepradedamas išieškojimas, pareiškėjas privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2103, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14031
Šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju išlaidos, susijusios su trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovavimu, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos į valstybės biudžetą iš atstovaujamo juridinio asmens.
Priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas šio straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse numatytais atvejais, valstybei atstovauja tarnyba. Šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju išlaidos išieškomos vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio nuostatomis. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal vykdomąjį dokumentą į valstybės biudžetą išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2103, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14031
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3179, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-03, i. k. 2020-15005
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
MEDIACIJA
25 straipsnis. Mediacija
Mediacija organizuojama ir mediacijos administravimo paslaugos teikiamos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Mediacijos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2103, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14031
Tarnyba mediatorius parenka ir skiria Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti advokatai mediacijos paslaugas teikia juos įrašius į mediatorių sąrašą Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Mediacijos inicijavimas
Norintis ginčą spręsti mediacijos būdu asmuo pateikia tarnybai prašymą vykdyti mediaciją, kitos ginčo šalies sutikimą spręsti ginčą mediacijos būdu ir teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašymo vykdyti mediaciją formą nustato teisingumo ministras. Prašymas vykdyti mediaciją ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai tarnybai pateikiami šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Asmuo, kuris kreipdamasis dėl mediacijos vykdymo pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, įvertinęs konkrečias ginčo, kurį sprendžiant jis teikia antrinę teisinę pagalbą, aplinkybes, gali inicijuoti ginčo sprendimą mediacijos būdu ir pasiūlyti tarnybai priimti sprendimą dėl mediacijos vykdymo. Advokatas, siūlydamas tarnybai priimti sprendimą dėl mediacijos vykdymo, turi pateikti tarnybai abiejų ginčo šalių sutikimus spręsti ginčą mediacijos būdu. Sutikimo spręsti ginčą mediacijos būdu formą nustato teisingumo ministras.
27 straipsnis. Sprendimo dėl mediacijos vykdymo priėmimas ir mediacijos vykdymas
Tarnyba sprendimą dėl mediacijos vykdymo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo 26 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Sprendimo dėl mediacijos vykdymo formą nustato teisingumo ministras. Jeigu norintis ginčą spręsti mediacijos būdu asmuo nepateikė visų šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl mediacijos vykdymo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo vykdyti mediaciją gavimo dienos praneša asmeniui apie būtinybę per tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pateikti trūkstamus dokumentus.
Priėmus sprendimą dėl mediacijos vykdymo, kai ginčo sprendimas mediacijos būdu buvo inicijuotas šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antrinė teisinė pagalba mediacijos vykdymo metu neteikiama sprendžiant ginčo dalį, dėl kurios inicijuota mediacija.
Mediacijos trukmė, vykdymo tvarka nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose mediacijos taisyklėse. Mediacija vykdoma Mediacijos įstatyme ir mediacijos taisyklėse nustatyta tvarka.
28 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose apimtis
Šio skirsnio nuostatos taikomos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui tarptautiniuose ginčuose sprendžiant civilines ir komercines bylas neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Šio skirsnio nuostatos netaikomos mokesčių, su muitine susijusioms arba administracinėms byloms.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba yra teikiama pagal šį skirsnį ir vykdant autentiškus dokumentus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui tarptautiniuose ginčuose kitos šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.
29 straipsnis. Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymo ypatumai
Jeigu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų (šeimos) turtas ir asmens pajamos viršija nustatytą turto ir pajamų lygį, tačiau jie nurodo, kad neturi galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidų, tarnyba privalo nustatyti, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje pareiškėjas daugiausia gyvena, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pragyvenimo išlaidas, gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, ir turi teisę priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba įvertina, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo (šeimos) turtą ir jo pajamas, turi teisę gauti teisinę pagalbą pagal jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje jis daugiausia gyvena, teisės aktus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1437, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11748
Nr. XIII-3179, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-03, i. k. 2020-15005
Nr. XIV-2103, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14031
30 straipsnis. Kompetentinga institucija
Tarnyba yra Lietuvos Respublikos institucija, įgaliota priimti iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tarptautiniuose ginčuose (toliau – teisinės pagalbos prašymas), ir Lietuvos Respublikos institucija, įgaliota kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms siųsti teisinės pagalbos prašymus.
Teisingumo ministerija pateikia Europos Komisijai informaciją, reikalingą šio įstatymo priede nurodytiems Europos Sąjungos teisės aktams įgyvendinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1437, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11748
31 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose ypatumai, kai tarnyba yra teisinės pagalbos prašymus priimanti institucija
Pareiškėjas turi teisę pateikti teisinės pagalbos prašymą Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar daugiausia gyvena, kompetentingai institucijai arba tiesiogiai tarnybai, jeigu byla turi būti sprendžiama Lietuvos Respublikos teisme arba Lietuvos Respublikoje turi būti vykdomas sprendimas.
Teisinės pagalbos prašymai ir asmens teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įrodantys dokumentai, pateikiami teisinės pagalbos prašymus priimančiai institucijai, turi būti išversti į lietuvių kalbą arba kitą kalbą, kurią Lietuvos Respublika yra Europos Komisijai nurodžiusi kaip jai priimtiną kalbą. Šie dokumentai neturi būti legalizuoti ir jiems netaikomi tolygūs formalumai.
Tarnyba, gavusi teisinės pagalbos prašymą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos, privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos jį išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo.
Tarnyba apie priimtą sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo privalo pranešti pareiškėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu atsisakoma teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo būti nurodytos šio sprendimo priežastys. Sprendimas atsisakyti teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2103, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14031
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1437, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11748
32 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose ypatumai, kai tarnyba yra teisinės pagalbos prašymus siunčianti institucija
Jeigu byla sprendžiama kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdomas sprendimas, pareiškėjas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ar kuris daugiausia gyvena Lietuvos Respublikoje, turi teisę teisinės pagalbos prašymą ir pareiškėjo teisę gauti teisinę pagalbą įrodančius dokumentus pateikti tiesiogiai tos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba per teisinės pagalbos prašymus siunčiančią instituciją – tarnybą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai turi būti išversti į kitos Europos Sąjungos valstybės narės oficialią kalbą arba vieną iš jos oficialių kalbų, kuri yra ir viena iš Europos Sąjungos institucijų kalbų, arba kitą kalbą, kurią kita Europos Sąjungos valstybė narė yra nurodžiusi Europos Komisijai kaip jai priimtiną kalbą.
Tarnyba turi teisę atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą, jeigu teisinės pagalbos prašymas akivaizdžiai nepagrįstas arba jam netaikytinas šis skirsnis. Tarnyba, priėmusi sprendimą atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą, pareiškėjui turi nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Sprendimas atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2103, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14031
Tarnyba turi pranešti pareiškėjui apie dokumentus, kurių reikia, kad teisinės pagalbos prašymas būtų nagrinėjamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užtikrinti teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimą pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tarnyba privalo teisinės pagalbos prašymą ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančius dokumentus išsiųsti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimų į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kalbą gavimo dienos.
Tarnyba šiame straipsnyje nurodytus veiksmus atlieka nemokamai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1437, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11748
33 straipsnis. Prašymų forma
Šio įstatymo 31 ir 32 straipsniuose nurodyti prašymai pateikiami ir persiunčiami laikantis Europos Komisijos nustatytos formos.
34 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose išlaidos
Tarptautinio ginčo atveju į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, be šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytų išlaidų, įeina:
1) vertimo žodžiu išlaidos;
2) teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidos;
3) teismo ar kompetentingos institucijos pareikalautų ir pareiškėjo pateikiamų būtinų procesinių dokumentų vertimo išlaidos;
4) kelionės išlaidos, kurias turi apmokėti pareiškėjas tais atvejais, kai su pareiškėjo byla susijusių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje būtinas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ar pagal teismo sprendimą ir teismas nutaria, kad šie asmenys negali būti apklausti jokiu kitu teismui priimtinu būdu.
Tarptautinio ginčo atveju, kai pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar vietą, kurioje daugiausia gyvena, Lietuvos Respublikoje, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas įeina išlaidos:
1) susidariusios dėl teisinės pagalbos, kuri buvo suteikta Lietuvos Respublikoje iki to laiko, kol teisinės pagalbos prašymas buvo gautas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje sprendžiama byla arba turi būti vykdomas sprendimas;
2) susijusios su teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1437, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11748
35 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tęstinumas
Pareiškėjas, gavęs teisinę pagalbą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje buvo sprendžiama byla, turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal šį įstatymą, jeigu Lietuvos Respublikoje prašoma pripažinti arba leisti vykdyti priimtą sprendimą toje byloje.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos finansavimas
Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto.
Pirminei teisinei pagalbai lėšos skiriamos savivaldybėms kaip speciali tikslinė dotacija valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti.
37 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos
Jeigu įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu šis įstatymas, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos, išskyrus atvejus, kai santykiams su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis taikomos Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančios šio įstatymo nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles.
2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso.
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.
2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR.
2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms.
2022 m. balandžio 27 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo).
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-2103, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-05, i. k. 2023-14031
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-493, 2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2521 (2001-08-17)
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO 4 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1477, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1722 (2003-04-24)
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO 3, 5, 7, 13, 14 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-78, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-572 (2005-02-08)
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. X-79:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. gegužės 1 d., išskyrus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto naujos redakcijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnį bei nuostatas, susijusias su advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą parinkimu ir sutarčių su jais sudarymu.
Naujos redakcijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 5 punktas ir 13 straipsnio 6 dalis įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-917, 2006-11-21, Žin., 2006, Nr. 130-4890 (2006-11-30)
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. gruodžio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1492, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1841 (2008-04-30)
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO 1, 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 21, 23, 24, 26, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 22 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
271 straipsnis. Mediacijos nutraukimas ir pabaiga
Sprendimus dėl mediacijos nutraukimo priima tarnyba.
Mediacijos vykdymas nutraukiamas, kai paaiškėja, kad nė viena iš ginčo šalių pagal šį įstatymą neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos arba kad ginčo šalis pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo (šeimos) turtą ar savo pajamas, žinodama, kad ši informacija neteisinga, taip pat kai nustatomi šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8 ir 12 punktuose nustatyti pagrindai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3179, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-03, i. k. 2020-15005
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais mediacijos pabaigos diena laikoma tarnybos sprendimo dėl mediacijos nutraukimo priėmimo diena.
Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, mediacija taip pat pasibaigia, kai:
1) bet kuri ginčo šalis informuoja mediatorių ir kitą ginčo šalį apie pasitraukimą iš mediacijos. Šiuo atveju mediacijos pabaigos diena laikoma ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš mediacijos pateikimo mediatoriui ir kitai ginčo šaliai diena;
2) mediatoriaus mano, kad taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir mediatoriaus kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu mediatorius pripažįsta, kad mažai tikėtina, kad tęsiant mediaciją ginčas bus išspręstas taikiai. Šiuo atveju mediacijos pabaigos diena laikoma mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena;
3) ginčo šalys patvirtina taikos sutartį. Šiuo atveju mediacijos pabaigos diena laikoma ginčo šalių taikos sutarties sudarymo diena.
Kai ginčo sprendimas mediacijos būdu buvo inicijuotas šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo mediacijos pabaigos dienos praneša antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui, kad pareiškėjui tęsiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, kai:
1) mediacija pasibaigia be taikos sutarties ir nėra šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;
2) mediacija pasibaigia taikos sutartimi ir pareiškėjui reikalinga antrinė teisinė pagalba veiksmams, susijusiesiems su taikos sutarties pateikimu tvirtinti teismui, atlikti.
Mediacija pagal šį įstatymą tame pačiame ginče gali būti inicijuota tik vieną kartą.
Skirsnio pakeitimai:
Nr. XIII-730, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18797
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMO TARPTAUTINIUOSE GINČUOSE YPATUMAI
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).