Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymas

Prieš priimdama sprendimą dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir prireikus su už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, įvertina galimą atitinkamų priemonių poveikį įstaigai ar subjektui, finansinių paslaugų vidaus rinkai, kitų valstybių narių ir visos ES finansiniam stabilumui.

Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas parengti įstaigos pertvarkymo planą ir 18 straipsnio 1 dalyje ar 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas pasiekti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano netaikomas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto pranešimo pateikimo momento tol, kol pertvarkymo institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, pritaria esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonėms arba priima sprendimą dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo.

Pertvarkymo institucija, pasirinkdama ir taikydama šio straipsnio 6 dalyje nurodytas priemones, taip pat vadovaujasi taikytinais ES teisės aktais.

Šio straipsnio nuostatos šalinant grupės sėkmingo pertvarkymo kliūtis taikomos tiek, kiek šio įstatymo 23 straipsnyje nenustatyta kitaip.

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis bei pasikonsultavusi su priežiūros institucijų kolegija ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su svarbiu filialu, pertvarkymo kolegijoje apsvarsto pagal šio įstatymo 21 straipsnio nuostatas atliktą sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą ir deda visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems pertvarkytiniems subjektams ir jų patronuojamosioms įmonėms, kurios yra šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai ir priklauso finansinei grupei.

Grupės pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir Europos bankininkystės institucija, veikiančia pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis, parengia ir Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamos esminės kliūtys, trukdančios veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones finansinei grupei, taip pat pertvarkytinoms grupėms, kai finansinę grupę sudaro daugiau negu viena pertvarkytina grupė. Ataskaitoje taip pat įvertinamas galimas siūlomų taikyti priemonių poveikis grupės veiklos modeliui ir nurodomos tikslingos ir proporcingos priemonės, kurios, grupės pertvarkymo institucijos vertinimu, yra būtinos esminėms kliūtims pašalinti. Jeigu sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo kliūtys atsiranda susiklosčius šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai grupės subjekto padėčiai, grupės pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija ir jo patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, apie savo atliktą tų kliūčių įvertinimą praneša Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

Per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos gavimo dienos Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė grupės pertvarkymo institucijai gali teikti pastabas ir pasiūlyti alternatyvias ataskaitoje nurodytoms priemonėms sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo kliūčių įveikimo ar pašalinimo priemones.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje nustatytos sėkmingo pertvarkymo kliūtys atsiranda dėl šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos grupės subjekto padėties, Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė ne vėliau kaip per dvi savaites nuo pranešimo, pateikto pagal šio straipsnio 2 dalį, gavimo dienos grupės pertvarkymo institucijai turi pateikti pasiūlymus dėl esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį, kad būtų užtikrintas grupės subjektui taikomo šio įstatymo 26, 262 ar 28 straipsnyje nustatyto minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, išreikšto bendros rizikos pozicijų sumos, kredito įstaigoms apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, procentine dalimi, o finansų maklerio įmonėms Reglamento (ES) 2019/2033 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą dydį padauginus iš 12,5, ir, kai taikoma, jungtinio rezervo reikalavimo ir šio įstatymo 26, 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų, išreikštų bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose, procentine dalimi, tenkinimas. Pasiūlytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonių įgyvendinimo tvarkaraštyje turi būti atsižvelgiama į esminės sėkmingo pertvarkymo kliūties priežastis.

Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, įvertina, ar tomis priemonėmis veiksmingai įveikiama ar pašalinama esminė sėkmingo pertvarkymo kliūtis.

Grupės pertvarkymo institucija apie Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones praneša priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, Europos bankininkystės institucijai, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu. Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, deda visas pastangas, kad pertvarkymo kolegijoje būtų pasiektas bendras sprendimas dėl esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių nustatymo ir prireikus dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytų ir dėl institucijų reikalaujamų šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems finansinės grupės subjektams vertinimo, atsižvelgiant į galimą priemonių poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia finansinė grupė.

Bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pastabų pateikimo grupės pertvarkymo institucijai dienos, o jeigu Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pastabų nepateikia, ‒ per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto keturių mėnesių termino pabaigos. Bendras sprendimas privalo būti pagrįstas ir raštu išdėstytas dokumente, kurį grupės pertvarkymo institucija pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei. Bendras sprendimas dėl sėkmingo pertvarkymo kliūčių, atsiradusių susiklosčius šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai padėčiai, priimamas per dvi savaites nuo tos dienos, kurią Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pateikė savo pastabas pagal šio straipsnio 4 dalį, o jeigu Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pastabų nepateikė, – per dvi savaites nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos. Bendras sprendimas privalo būti pagrįstas ir raštu išdėstytas dokumente, kurį grupės pertvarkymo institucija pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

Grupės pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio nuostatomis, padėtų pasiekti bendrą sprendimą.

Nepriėmus bendro sprendimo per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį, pertvarkymo institucija, pirmininkaujanti pertvarkymo kolegijai, priima savo sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo finansinei grupei. Toks sprendimas turi būti pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

Jeigu per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį kuri nors pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo, grupės pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį priėmimo dienos. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, grupės pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus šio straipsnio 7 dalyje nurodytam atitinkamam laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.

Tiek bendru sutarimu, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas grupės pertvarkymo institucijai.

Kai pertvarkymo institucija yra pertvarkytino subjekto ar patronuojamosios įmonės, kuri priklauso finansinei grupei, pertvarkymo institucija, ji kartu su grupės pertvarkymo institucija ir kitomis pertvarkymo institucijomis privalo dėti visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas svarstant pagal šio įstatymo 21 straipsnį atliktą sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą ir per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį būtų priimtas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo pertvarkytiniems subjektams ir jų patronuojamosioms įmonėms, kurios yra šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai ir priklauso finansinei grupei.

Pertvarkymo institucija, gavusi šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą ataskaitą, ją perduoda Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei.

Jeigu bendras sprendimas nėra priimtas ir šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis nėra pasibaigęs, pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, veikdama pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį, padėtų institucijoms susitarti dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo. Pertvarkymo institucija taip pat turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio nuostatomis, padėtų pasiekti bendrą sprendimą.

Nepriėmus bendro sprendimo per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija priima savo sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo pertvarkytinai grupei. Toks sprendimas turi būti pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į tos pačios pertvarkytinos grupės kitų subjektų pertvarkymo institucijų bei grupės pertvarkymo institucijos nuomones ir išlygas. Pertvarkymo institucija savo sprendimą turi pateikti pertvarkytinam subjektui.

Jeigu per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį kuri nors pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, veikdama pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį, padėtų institucijoms susitarti dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį priėmimo dienos. Pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytam atitinkamam laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.

Jeigu per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, pertvarkymo institucija priima atskirą sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas. Sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Pertvarkymo institucija savo sprendimą turi pateikti Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas, atitinkamam tos pačios pertvarkytinos grupės pertvarkytinam subjektui, to pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucijai ir, jeigu tai nėra ta pati institucija, grupės pertvarkymo institucijai.

Jeigu per šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą atitinkamą laikotarpį pertvarkymo institucija kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms priimti bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytam atitinkamam laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.

Tiek bendru sutarimu, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas pertvarkymo institucijai.

Įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyti subjektai privalo nuolat tenkinti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, kai to iš jų reikalaujama pagal šį straipsnį ir šio įstatymo 251, 254, 26, 261, 262, 263, 265 ir 28 straipsnius, bei laikytis nurodytų straipsnių nuostatų. Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydis apskaičiuojamas šio įstatymo 252 ar 253 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kas taikoma, kaip nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio suma, išreikšta:

Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai įstaigai ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui nustato pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, vadovaudamasi ES teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

Jeigu pertvarkymo plane, įvertinant įvairias galimas situacijas, įskaitant tai, kad įstaigos žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar vykti bendro finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykio metu, nustatoma, kad turi būti imtasi pertvarkymo veiksmų arba taikomas atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymas ir konvertavimas, vadovaujantis šio įstatymo 58 straipsniu, minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas yra lygus sumai, kurios pakanka užtikrinti:

Pertvarkymo institucija likviduojamiems subjektams nenustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.

Neatsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalies nuostatas, pertvarkymo institucija turi teisę įvertinti, ar yra pagrįsta likviduojamam subjektui individualiai nustatyti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, lygų sumai, viršijančiai sumą, kurios pakaktų nuostoliams padengti. Spręsdama dėl konkretaus reikalavimo dydžio nustatymo pagrįstumo, pertvarkymo institucija turi įvertinti galimą šio reikalavimo poveikį finansų sistemos finansiniam stabilumui ar neigiamo poveikio plitimo finansų sistemoje riziką, taip pat indėlių draudimo sistemų finansavimo galimybes.

Pertvarkymo institucija, atlikusi šio straipsnio 41 dalyje nurodytą vertinimą, turi teisę likviduojamam subjektui nustatyti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą. Jeigu pertvarkymo institucija, atlikusi šio straipsnio 41 dalyje nurodytą vertinimą, likviduojamam subjektui nustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, jis šį reikalavimą įvykdo naudodamas vieną ar daugiau iš šių priemonių:

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 77 straipsnio 2 dalis ir 78a straipsnis netaikomi likviduojamiems subjektams, kuriems pertvarkymo institucija nenustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo.

Patronuojamųjų įmonių, kurios yra likviduojami subjektai, kuriems pertvarkymo institucija nenustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, turimų nuosavų lėšų priemonių suma ir tinkamų įsipareigojimų priemonių suma neatskaitomos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio 5 dalį.

Neatsižvelgiant į šio straipsnio 44 dalies nuostatas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, bet yra pertvarkytino subjekto ar trečiosios valstybės subjekto, kuris būtų pertvarkytinas subjektas, jeigu jis būtų įsteigtas ES, patronuojamosios įmonės, turima įstaigų, kurios yra jų patronuojamosios įmonės ir kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei ir yra likviduojami subjektai, kuriems pertvarkymo institucija nenustato minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, nuosavų lėšų priemonių suma atskaitoma, jeigu šių turimų nuosavų lėšų priemonių bendra suma yra lygi 7 procentams visos atitinkamo subjekto nuosavų lėšų ir įsipareigojimų, kurie atitinka šio įstatymo 262 straipsnio 5 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus, sumos, apskaičiuojamos nuo kiekvienų metų gruodžio 31 dienos kaip praėjusių 12 mėnesių vidurkis, arba viršija šią sumą.

Kai, pertvarkymo institucijos vertinimu, vadovaujantis šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalimi, tam tikrų rūšių tinkamiems įsipareigojimams visiškai ar iš dalies nebus taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba, atliekant dalinį turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą, tam tikrų rūšių visi tinkami įsipareigojimai gali būti perduoti gavėjui, minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas tenkinamas naudojant nuosavas lėšas ar kitus tinkamus įsipareigojimus, kurių pakanka:

Pertvarkymo institucijos sprendime nustatyti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą pateikiamas to sprendimo pagrindimas, įskaitant šio straipsnio 2–5 dalyse ir šio įstatymo 252 ir 253 straipsniuose nustatytų elementų įvertinimą. Pertvarkymo institucija savo sprendimą, be priežasties nedelsdama, turi peržiūrėti, siekdama atsižvelgti į bet kokius papildomo kapitalo reikalavimo lygio pokyčius.

Taikant šio įstatymo 252 ir 253 straipsnius, kapitalo reikalavimai aiškinami atsižvelgiant į priežiūros institucijos taikomas pereinamojo laikotarpio nuostatas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 dešimtos dalies I antraštinės dalies 1, 2 ir 4 skyriuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose priežiūros institucijai suteiktas pasirinkimo galimybes.

Pertvarkymo institucija, derindama savo veiksmus su priežiūros institucija, Europos bankininkystės instituciją informuoja apie Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams nustatytus minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimus pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio straipsnius ir tikrina, kaip tos įstaigos ir subjektai laikosi šių reikalavimų.

Pertvarkytini subjektai turi tenkinti reikalavimus, nustatytus pagal šio įstatymo 25, 251, 252 ir 261 straipsnius, konsoliduotu pagrindu pertvarkytinos grupės lygmeniu.

Pertvarkymo institucija nustato pertvarkytinam subjektui taikytiną minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą konsoliduotu pagrindu pertvarkytinos grupės lygmeniu šio įstatymo 263 straipsnyje nustatyta tvarka. Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas nustatomas vadovaujantis šio įstatymo 25, 251, 252 ir 261 straipsniuose nustatytais reikalavimais ir tuo, ar pagal pertvarkymo planą grupės trečiosios valstybės patronuojamosios įmonės turi būti pertvarkomos atskirai.

Jeigu pertvarkomos šio įstatymo 2 straipsnio 162 dalies 2 punkte nurodytos pertvarkytinos grupės, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į solidarumo mechanizmo ir pasirinktos pertvarkymo strategijos ypatybes, nusprendžia, kurie pertvarkytinos grupės subjektai turi tenkinti šio įstatymo 252 straipsnio 1–8 dalyse ir 261 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kad visa pertvarkytina grupė tenkintų šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, ir kokiu būdu tie subjektai turi užtikrinti šių reikalavimų tenkinimą pagal pertvarkymo planą.

Pertvarkymo institucija turi teisę visiškai atleisti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės, kuri yra pertvarkytinas subjektas, patronuojamąją įmonę, kuri nėra pertvarkytinas subjektas ir kuri yra taip pat licencijuota Lietuvos Respublikoje, nuo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, nustatyto pagal šio įstatymo 262 straipsnį, laikymosi, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

Pertvarkymo institucija taip pat turi teisę visiškai atleisti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės, kuri turi tenkinti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą konsoliduotu pagrindu, patronuojamąją įmonę, kuri nėra pertvarkytinas subjektas ir kuri taip pat licencijuota Lietuvos Respublikoje, nuo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo tenkinimo, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

Kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, pertvarkymo institucija turi teisę leisti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės, kuri yra pertvarkytinas subjektas, patronuojamajai įmonei, kuri nėra pertvarkytinas subjektas ir kuri yra taip pat licencijuota Lietuvos Respublikoje, minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą visiškai ar iš dalies tenkinti jai suteikta patronuojamosios įmonės garantija, kuri atitinka šias sąlygas:

Vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis, susitarimą dėl finansinės grupės subjektų tarpusavio finansinės paramos (toliau – grupės finansinės paramos susitarimas), kuri būtų teikiama, kai bet kuri iš susitarimo šalių tenkina ankstyvosios intervencijos sąlygas, gali sudaryti:

Šio skirsnio reikalavimai netaikomi finansinės grupės subjektų tarpusavio finansiniams susitarimams, pagal kuriuos bet kokios formos finansinė parama teikiama kitais atvejais negu tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių atitinka ankstyvosios intervencijos sąlygas.

Grupės finansinės paramos susitarimas negali būti laikomas būtina sąlyga vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.

Priežiūros institucija gali leisti įstaigai teikti finansinę paramą tos pačios finansinės grupės bet kuriam sunkumų patiriančiam subjektui ir nesudarius grupės finansinės paramos susitarimo, jeigu konkrečiu atveju ta parama atitinka finansinės grupės politiką, nekelia grėsmės visai finansinei grupei ir mutatis mutandis tenkinamos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Grupės finansinės paramos susitarimas gali:

Grupės finansinės paramos susitarimas gali numatyti abipusės finansinės grupės subjektų finansinės paramos sąlygas, kai susitarimo šalys gali būti tiek finansinės paramos gavėjos, tiek teikėjos.

Grupės finansinės paramos susitarime turi būti numatyti atlyginimo už finansinę paramą apskaičiavimo principai, įskaitant reikalavimą, kad atlyginimas būtų nustatomas finansinės paramos teikimo metu. Grupės finansinės paramos susitarimas privalo atitikti šias sąlygas:

Grupės finansinės paramos susitarimas gali būti sudaromas tik tuo atveju, jeigu rengiant siūlomą susitarimą nė viena iš siūlomo susitarimo šalių neatitinka ankstyvosios intervencijos sąlygų.

Iš grupės finansinės paramos susitarimo kylančių jo šalių teisėms ir pareigoms įgyvendinti negali būti pasitelkiamos trečiosios šalys.

Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įstaiga privalo priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikti prašymą leisti sudaryti šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytą grupės finansinės paramos susitarimą. Prašyme turi būti pateikiamas siūlomo susitarimo tekstas ir nurodomi finansinės grupės subjektai, kurie ketina prisijungti prie sudaromo grupės finansinės paramos susitarimo.

Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, nedelsdama perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą kiekvienos patronuojamosios įmonės, ketinančios prisijungti prie grupės finansinės paramos susitarimo, priežiūros institucijoms, kad būtų pasiektas bendras sprendimas.

Vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, suteikia leidimą sudaryti siūlomą grupės finansinės paramos susitarimą, jeigu jo sąlygos atitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas grupės finansinės paramos teikimo sąlygas.

Vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, gali uždrausti sudaryti siūlomą grupės finansinės paramos susitarimą, jeigu nustato, kad susitarimas neatitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytų grupės finansinės paramos sąlygų.

Priežiūros institucija deda visas pastangas, kad per keturis mėnesius nuo tada, kai gavo prašymą leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, būtų priimtas bendras sprendimas dėl siūlomo grupės finansinės paramos susitarimo sąlygų atitikties šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytoms grupės finansinės paramos teikimo sąlygoms. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą. Bendrame sprendime atsižvelgiama į galimą siūlomo grupės finansinės paramos susitarimo vykdymo poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia atitinkama finansinė grupė, ir į galimus fiskalinius atitinkamo susitarimo vykdymo padarinius. Priežiūros institucija bendrą sprendimą raštu pateikia pareiškėjui, nurodydama priimto sprendimo priežastis.

Jeigu per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai priežiūros institucija gavo prašymą leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, nepavyksta pasiekti bendro sprendimo, priežiūros institucija šiuo klausimu priima savo sprendimą. Sprendimas išdėstomas raštu, nurodant sprendimo priežastis ir atsižvelgiant į kitų priežiūros institucijų per keturių mėnesių laikotarpį išsakytas nuomones ir išlygas.

Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių priežiūros institucijų ar pati priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, priima savo sprendimą, vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija priima savo sprendimą dėl to, ar leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai nebegali būti perduodamas.

Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, praneša apie savo vienašališkai arba vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtą sprendimą pareiškėjui ir kitoms priežiūros institucijoms.

Kai priežiūros institucija gauna kitos valstybės narės priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, perduotą prašymą dėl grupės finansinės paramos susitarimo, prie kurio ketina prisijungti jos prižiūrima patronuojamoji įmonė, sudarymo, priežiūros institucija deda visas pastangas, kad būtų pasiektas bendras sprendimas su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir kitomis priežiūros institucijomis dėl leidimo sudaryti minėtą susitarimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą.

Per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikė priežiūros institucijai prašymą dėl grupės finansinės paramos susitarimo, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai nebegali būti perduodamas.

Tiek priimtas bendras sprendimas dėl leidimo sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, tiek, kai jo nėra, priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, vienašališkai ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas pertvarkymo institucijai.

Šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka leistas sudaryti siūlomas grupės finansinės paramos susitarimas privalo būti teikiamas tvirtinti kiekvieno finansinės grupės subjekto, kuris ketina prisijungti prie šio susitarimo, dalyvių susirinkimui. Grupės finansinės paramos susitarimas galioja tik tiems finansinės grupės subjektams, kurių akcininkai pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas pritarė siūlomam grupės finansinės paramos susitarimui.

Grupės finansinės paramos susitarimas konkretiems finansinės grupės subjektams galioja tik tada, kai, vadovaudamiesi grupės finansinės paramos susitarimo sąlygomis ir šio skirsnio nuostatomis, finansinės grupės subjekto akcininkai savo sprendimu suteikė finansinės grupės subjekto valdymo organui įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansinės paramos suteikimo arba gavimo ir iki finansinės paramos teikimo momento nėra jų atšaukę.

Finansinės grupės subjekto, kuris yra grupės finansinės paramos susitarimo šalis, valdymo organai to subjekto akcininkams kartą per metus teikia grupės finansinės paramos susitarimo vykdymo ir pagal šį susitarimą valdymo organų priimtų sprendimų įgyvendinimo ataskaitą.

Sprendimą suteikti grupės tarpusavio finansinę paramą pagal sudarytą grupės finansinės paramos susitarimą priima finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto valdymo organai. Šis sprendimas privalo būti pagrįstas ir jame turi būti nurodomas siūlomos finansinės paramos tikslas. Sprendime nurodoma, kaip finansinės paramos teikimas atitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Sprendimą priimti pagal grupės finansinės paramos susitarimą teikiamą grupės tarpusavio finansinę paramą priima finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto valdymo organai.

Prieš teikiant finansinę paramą pagal grupės finansinės paramos susitarimą, finansinę paramą ketinančio teikti finansinės grupės subjekto valdymo organas privalo apie tai pranešti:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama informacija apie valdymo organo šio įstatymo 35 straipsnio pagrindu priimtą sprendimą ir išsamiai apibūdinamas siūlomas finansinės paramos teikimas ir kartu su pranešimu pateikiama grupės finansinės paramos susitarimo kopija.

Priežiūros institucija per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos priima sprendimą pritarti siūlomam finansinės paramos teikimui arba uždrausti teikti finansinę paramą ar ją apriboti, jeigu, priežiūros institucijos nuomone, nėra tinkamai vykdomos šio įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintos grupės tarpusavio finansinės paramos teikimo sąlygos. Priežiūros institucijos sprendimas uždrausti ar apriboti finansinę paramą turi būti motyvuotas.

Priežiūros institucija apie savo sprendimą pritarti finansinei paramai, ją uždrausti ar apriboti nedelsdama praneša:

Kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės priežiūrą, ji nedelsdama informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos ir pertvarkymo kolegijos narius apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savo arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą.

Kai priežiūros institucija gauna pranešimą apie kitos valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą uždrausti ar apriboti finansinę paramą ir nesutinka su tokiu sprendimu, ji gali per dvi dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų rasti bendrą sutarimą.

Jeigu priežiūros institucija nedraudžia ir neriboja siūlomos finansinės paramos teikimo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį arba sutinka, kad siūloma finansinė parama būtų teikiama nepasibaigus šiam laikotarpiui, finansinės grupės subjektas gali teikti finansinę paramą pranešime priežiūros institucijai nurodytomis sąlygomis.

Finansinės grupės valdymo organo sprendimas suteikti finansinę paramą privalo būti pateiktas:

Kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės priežiūrą, ji nedelsdama informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos ir pertvarkymo kolegijos narius apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą apriboti ar uždrausti grupės tarpusavio finansinės paramos teikimą, kuris yra numatytas to subjekto individualiame gaivinimo plane, pertvarkymo institucija reikalauja, kad tas subjektas pateiktų atitinkamai pakoreguotą gaivinimo planą.

Kai kitos valstybės narės priežiūros institucija priima sprendimą apriboti ar uždrausti grupės tarpusavio finansinės paramos teikimą Lietuvos Respublikoje licencijuotam finansinės grupės subjektui, kuris yra numatytas grupės gaivinimo plane, priežiūros institucija gali prašyti priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, inicijuoti naują grupės gaivinimo plano vertinimą pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas.

Siekiant užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą, visų pirma, esant sisteminio likvidumo trūkumui, ir pašalinti didelį valstybės ekonomikos sutrikimą, įstaigoms gali būti teikiama šių formų prevencinė viešoji finansinė parama:

Teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą, vadovaujamasi šiais principais:

Prevencinė viešoji finansinė parama gali būti teikiama tik mokioms įstaigoms, ji negali būti teikiama siekiant kompensuoti įstaigos patirtus arba artimiausiu metu tikėtinus patirti nuostolius. Prevencinė viešoji finansinė parama gali būti teikiama, jeigu yra įvykdytos šios sąlygos:

Sprendimą dėl prevencinės viešosios finansinės paramos teikimo pagal šį straipsnį priima Vyriausybė.

Valstybės garantijos gali būti teikiamos tik įstaigos naujiems pirmaeiliams įsipareigojimams ir tik jeigu šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytoje priežiūros institucijos išvadoje konstatuojama, kad įstaiga neturi kapitalo trūkumo. Draudžiama teikti valstybės garantijas dėl reikalavimų pagal nuosavybės vertybinius popierius.

Vyriausybė, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato šiame straipsnyje numatytų valstybės garantijų teikimo ir vykdymo sąlygas ir tvarką, įskaitant garantinės įmokos nustatymo principus ir reikalavimą prievolių, galinčių atsirasti valstybei įvykdžius garanto įsipareigojimus, įvykdymą užtikrinti garantijos teikėjui priimtino įstaigos turto įkeitimu ir (arba) kitomis priimtinomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, laikantis nuostatos, kad įkeičiamo turto, įvertinto nepriklausomo turto vertintojo, vertė turi būti ne mažesnė negu suteikiamos paskolos suma.

Kapitalo priemonių pirkimas gali būti vykdomas tik siekiant pašalinti kapitalo trūkumą, nustatytą Europos Centriniam Bankui, priežiūros institucijai arba Europos bankininkystės institucijai atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, turto kokybės patikrinimus arba kitus lygiaverčius veiksmus. Kapitalo priemonių pirkimas gali būti vykdomas tik tokiomis kainomis ir sąlygomis, dėl kurių įstaiga neįgyja pranašumo rinkoje, ir jeigu šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytoje priežiūros institucijos išvadoje konstatuojama, kad nėra susidariusios šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose arba šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Kapitalo priemonių pirkimas vykdomas valstybės investicijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Nupirktos kapitalo priemonės patikėjimo teise perduodamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems subjektams.

Teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos.

Pertvarkymo institucija, atlikdama pertvarkymo veiksmus, atsižvelgia į šiuos tikslus:

Pertvarkymo tikslai yra lygiaverčiai. Pertvarkymo institucija, taikydama pertvarkymo priemones, šiuos tikslus derina, atsižvelgdama į konkretaus atvejo pobūdį ir aplinkybes.

Atliekant pertvarkymo veiksmus, laikomasi šių principų:

Kai įstaiga priklauso finansinei grupei, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytus pertvarkymo tikslus, atlieka pertvarkymo veiksmus, siekdama kiek įmanoma sumažinti poveikį kitiems finansinės grupės subjektams ir visai finansinei grupei bei neigiamas pasekmes ES ir jos valstybių narių, visų pirma valstybių, kuriose ta grupė veikia, finansiniam stabilumui.

Pertvarkymo institucija stengiasi kiek įmanoma sumažinti išlaidas pertvarkymo veiksmams ir išvengti pertvarkomo subjekto vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų.

Imdamasi pertvarkymo veiksmų, pertvarkymo institucija vadovaujasi pertvarkymo planais, nebent, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, nustato, kad imantis pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau.

Vykdant pertvarkymo veiksmus, laikomasi valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pertvarkymo institucija turi visas šiuo įstatymu jai suteiktas teises, imdamasi priemonių užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 19 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų Europos Komisijos sprendimų įgyvendinimą.

Kai įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui taikoma bet kuri iš šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų pertvarkymo priemonių, darbuotojai informuojami ir su jais konsultuojamasi pagal tos įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto bankroto procedūras reglamentuojančius teisės aktus. Prireikus pertvarkymo institucija informuoja darbuotojų atstovus ir su jais konsultuojasi.

Iškėlus bankroto bylą subjektui, kuriam vadovaujantis šiuo įstatymu buvo atlikti pertvarkymo veiksmai, bankroto administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų pagal šį įstatymą vykdant pertvarkomo subjekto turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Pertvarkymo priemonės yra:

Pertvarkymo priemones įstaigoms pertvarkymo institucija taiko, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

Šio straipsnio 2 dalies 1 punkto tikslais laikoma, kad įstaiga žlunga arba gali žlugti, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms finansų įmonėms pertvarkymo priemonės gali būti taikomos, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos tenkinamos tiek dėl finansų įmonės, tiek dėl patronuojančiosios įmonės, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra.

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams pertvarkymo priemonės gali būti taikomos, kai tie subjektai tenkina šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.

Nepaisant to, kad dėl šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto subjekto nėra tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, pertvarkymo institucija gali imtis šio subjekto pertvarkymo veiksmų, kai nustato, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:

Kai mišrios veiklos kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamąsias įstaigas tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė, tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė pertvarkymo plane turi būti nurodoma kaip pertvarkytinas subjektas ir finansinės grupės pertvarkymo veiksmai turi būti taikomi šiai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir netaikomi mišrios veiklos kontroliuojančiajai bendrovei.

Pertvarkymo institucija gali taikyti pertvarkymo priemones centrinei įstaigai ir jos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, jeigu visa pertvarkytina grupė atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Pertvarkymo priemonės gali būti panaudojamos individualiai arba taikant bet kokį jų derinį, išskyrus turto atskyrimo priemonę, kuri visada taikoma kartu su bent viena iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 4 punkte nurodyta priemone.

Kai pertvarkymo priemonių taikymas gali lemti tai, kad kreditoriai turės padengti nuostolius arba jų reikalavimai bus konvertuojami, pertvarkymo institucija, laikydamasi šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytų reikalavimų, nurašo arba konvertuoja kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį, prieš pat taikydama atitinkamą pertvarkymo priemonę arba kartu taikydama tą priemonę.

Kai taikomos tik verslo perleidimo arba laikinosios įstaigos priemonės ir perduodama tik dalis pertvarkomo subjekto turto, teisių ar įsipareigojimų, likusi įstaiga ar subjektas, kurių turtas, teisės arba įsipareigojimai perduoti, likviduojami iškeliant bankroto bylą. Toks likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar įstaiga ar subjektas turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad turto, teisių ar įsipareigojimų gavėjas (toliau – gavėjas) galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti likusios įstaigos ar subjekto veiklą, kad būtų pasiekti šio įstatymo 40 straipsnyje nurodyti pertvarkymo tikslai arba būtų laikomasi šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytų principų.

Pertvarkymo institucija ir Pertvarkymo fondas turi siekti susigrąžinti visas pagrįstas išlaidas, faktiškai patirtas vykdant pertvarkymo veiksmus bet kuriuo iš šių būdų arba jų deriniu:

Šio straipsnio 12 dalyje nurodytų susigrąžintinų išlaidų nustatymo ir susigrąžinimo tvarką nustato pertvarkymo institucija.

Pertvarkymo institucija gali nuspręsti pertvarkomam subjektui paskirti vieną ar daugiau specialiųjų valdytojų, pakeisiančių pertvarkomo subjekto valdymo organus. Paskyrusi specialųjį valdytoją, pertvarkymo institucija ne vėliau negu kitą darbo dieną apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.

Specialiuoju valdytoju gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Specialiuoju valdytoju skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi atitinkamos įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto vadovams teisės aktuose nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai, jo neturi saistyti joks interesų konfliktas.

Specialusis valdytojas turi visus pertvarkomo subjekto dalyvių susirinkimo ir valdymo organų įgaliojimus. Nuo sprendimo skirti specialųjį valdytoją priėmimo dienos, nebent tame sprendime numatyta vėlesnė data, pertvarkomo subjekto valdymo organų įgaliojimai sustabdomi. Visi pertvarkomo subjekto valdymo organų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti specialųjį valdytoją įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini. Specialiojo valdytojo įgaliojimai, funkcijos, veiksmai, kuriuos specialusis valdytojas gali atlikti tik pertvarkymo institucijai iš anksto pritarus, specialiojo valdytojo paskyrimo terminas ir kitos išsamios specialiojo valdytojo veiklos sąlygos nustatomi specialiojo valdymo veiklos sutartyje, sudarytoje tarp pertvarkymo institucijos ir specialiojo valdytojo. Tokia sutartis gali nustatyti pertvarkymo institucijos įsipareigojimus, susijusius su specialiojo valdytojo veiksmais tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimu, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. Bet kuriuo atveju specialusis valdytojas neatsako už žalą, atsiradusią dėl veiksmų, atliktų vadovaujantis pertvarkymo institucijos duotais nurodymais. Tokiu atveju už padarytą žalą, kai yra įstatymuose nustatytos sąlygos, atsako pertvarkymo institucija.

Specialusis valdytojas privalo tik pradėjęs ir baigęs vykdyti savo pareigas, taip pat reguliariai, kaip nustatyta specialiojo valdymo veiklos sutartyje, rengti pertvarkymo institucijai pertvarkomo subjekto ekonominės ir finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis vykdo atlikdamas savo pareigas, ataskaitas.

Specialusis valdytojas savo nuožiūra turi teisę pasitelkti paslaugų teikėjų (įskaitant teisės, apskaitos, audito ir valdymo konsultantus), reikalingų savo funkcijoms tinkamai atlikti. Atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) specialiajam valdytojui, atsižvelgiant į specialiojo valdytojo veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustatomi specialiojo valdymo veiklos sutartyje. Atlyginimas išmokamas ir išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) apmokamos iš pertvarkomo subjekto lėšų prieš atliekant bet kokius kitus pertvarkomo subjekto mokėjimus. Tuo atveju, jeigu pertvarkomas subjektas nesumoka specialiajam valdytojui laiku, specialiajam valdytojui privalo sumokėti pertvarkymo institucija, kuri turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš pertvarkomo subjekto.

Pertvarkymo institucija bet kuriuo metu gali nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį su specialiuoju valdytoju arba esant svarbioms aplinkybėms reikalauti, kad specialusis valdytojas nutrauktų sutartį (sutartis) su vienu ar keliais jo pasitelktais paslaugų teikėjais. Specialusis valdytojas, apie tai prieš protingą terminą raštu įspėjęs pertvarkymo instituciją, specialiojo valdymo veiklos sutartyje nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį.

Specialusis valdytojas privalo savo funkcijas atlikti apdairiai ir sąžiningai, imtis visų būtinų priemonių pertvarkymo tikslams pasiekti ir įgyvendinti pertvarkymo institucijos nurodytus pertvarkymo veiksmus. Specialusis valdytojas negali jam suteiktų teisių panaudoti savo ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Specialiojo valdytojo ir pertvarkomo subjekto, kurį valdyti jis paskirtas, negali sieti pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jis neturi pareigos veikti pertvarkomo subjekto ar jo akcininkų interesais, jeigu tai kliudytų efektyviai pasiekti pertvarkymo tikslus ir įgyvendinti pertvarkymo veiksmus.

Specialusis valdytojas skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad specialiojo valdytojo skyrimo pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, specialiojo valdytojo paskyrimo terminas motyvuotu pertvarkymo institucijos sprendimu gali būti pratęstas.

Kai viena ar daugiau kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų ketina paskirti specialųjį valdytoją kitam subjektui, priklausančiam tai pačiai finansinei grupei kaip ir pertvarkomas subjektas, kuriam pertvarkymo institucija ketina paskirti specialųjį valdytoją, pertvarkymo institucija kartu su tomis kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis apsvarsto, ar nebūtų tikslingiau paskirti tą patį specialųjį valdytoją visiems susijusiems subjektams.

Paskirto bankroto administratoriaus veikla pertvarkymo institucijos sprendimu gali būti laikoma šiame straipsnyje nurodyta specialiojo valdytojo veikla.

Pertvarkomo subjekto vyresniosios vadovybės nušalinimui ar pakeitimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos.

Pertvarkymo institucija savo funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, jo įgyvendinamaisiais ir kitais taikytinais ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Lietuvos bankas užtikrina pertvarkymo institucijos funkcijas vykdančio struktūrinio padalinio veiklos nepriklausomumą, įskaitant atskirą atskaitomybę, užkertantį kelią pertvarkymo institucijos ir Lietuvos banko interesų konfliktui dėl teisės aktais priskirtų funkcijų. Pertvarkymo institucija tvirtina ir viešai skelbia šį funkcijų atskyrimą reglamentuojančias vidaus taisykles, kuriose taip pat nustato profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija, susijusia su skirtingomis funkcinėmis sritimis, tvarką.

Rengiant, planuojant ir taikant pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo ir priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, o kai pertvarkymo veiksmai gali turėti poveikio vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, – ir su atitinkamų valstybių narių pertvarkymo ir priežiūros institucijomis, siekdamos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ir veiksmų būtų imamasi koordinuotai ir veiksmingai. Kai dėl pertvarkymo veiksmų sudaromi sandoriai gali daryti įtaką sisteminei rizikai Lietuvos Respublikoje, pertvarkymo institucija taip pat bendradarbiauja su už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija.

Ketindama imtis pertvarkymo veiksmų, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į pertvarkymo tikslus ir bendruosius pertvarkymo principus bei įvertinusi konkrečias pertvarkomo subjekto aplinkybes ir galimybes kuo veiksmingiau pritaikyti pertvarkymo priemones tam subjektui ar tarpvalstybinėms finansinėms grupėms, gali nuspręsti:

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai kontrolei įgyvendinti pertvarkymo institucija gali pasitelkti trečiuosius asmenis.

Pertvarkymo veiksmų vykdymo laikotarpiu pertvarkomo subjekto akcininkai negali naudotis nuosavybės priemonių suteiktomis balsavimo teisėmis.

Pertvarkymo institucijos ir jos darbuotojų ar kitų jos funkcijas atliekančių asmenų ir pertvarkomo subjekto nesieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jie neturi pareigos veikti pertvarkomo subjekto ir jo akcininkų interesais.

Pertvarkymo institucija turi teisę:

Atliekant pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo institucijai netaikomi šie reikalavimai:

Pertvarkymo institucija gali numatyti pertvarkomo subjekto veiklos tęstinumo užtikrinimo priemones, būtinas siekiant užtikrinti pertvarkymo veiksmų efektyvumą ir prireikus galimybę gavėjui valdyti jam perduotą verslą. Tokias tęstinumo priemones, be kita ko, sudaro: