Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymas

Šio įstatymo tikslas – numatyti priemones, stiprinančias bankų sistemos finansinį tvarumą, siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus.

Šiame įstatyme nustatomos priemonės, kurių prireikus gali būti imamasi Lietuvos Respublikoje įsteigtų bankų ir užsienio bankų filialų (toliau – bankas (bankai) finansiniam stabilumui ir patikimumui stiprinti (toliau – finansinio stabilumo stiprinimo priemonė (priemonės), jų taikymo tikslai, sąlygos ir tvarka.

Kiti įstatymai finansinio stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimui taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Pagal šį įstatymą gali būti taikomos šios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės:

Finansinio stabilumo stiprinimo priemones įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka taiko Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija. Lietuvos bankas dalyvauja stiprinant bankų sistemos stabilumą ir taikant finansinio stabilumo stiprinimo priemones jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sprendžia klausimą dėl finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymo, jei taikyti tokias priemones prašo bankas ir (arba) banko akcininkai, turintys banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti banko veiklą (toliau – banką kontroliuojantys akcininkai), arba (užsienio banko filialo atveju) užsienio banko filialą Lietuvos Respublikoje įsteigęs asmuo, taip pat jei Lietuvos bankas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pateikia šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išvadą.

Konkrečiam bankui taikytinos viena ar kelios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės pasirenkamos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus principus ir kitas šio įstatymo nuostatas, į banko finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas, į situaciją Lietuvos Respublikos finansų sektoriuje ir pasaulio finansų rinkose, į banko, kuriam taikytinos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, prašymą ir Lietuvos banko išvadą bei siūlymus dėl taikytinos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, į informaciją, gautą iš Lietuvos banko apie jo pagal kitus įstatymus bankui taikytas ar taikomas priemones, jei jos buvo ar yra taikomos, į kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų, atsakingų už užsienio bankų priežiūrą, išvadą, siūlymus ar informaciją apie taikytas priemones, jei bankas yra kontroliuojamas arba užsienio banko filialas yra įsteigtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko, jei tokia išvada, siūlymai ar informacija būtų gauta, į taikytinos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės esmę, jos taikymo tikslus ir į kitas reikšmingas aplinkybes.

Pasiūlymus dėl konkrečios taikytinos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, taip pat dėl šios priemonės taikymo sąlygų kartu su šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta išvada Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pateikia Lietuvos bankas.

Finansinio stabilumo stiprinimo priemonės gali būti taikomos bankui, dėl kurio finansinės būklės kyla grėsmė bankų sistemos stabilumui ir patikimumui, ar (ir) bankui, kuris reorganizavimo atveju ar kitais būdais perima tokio banko prievoles.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taiko finansinio stabilumo stiprinimo priemones, kai yra šios aplinkybės:

Taikant finansinio stabilumo stiprinimo priemones, vadovaujamasi šiais principais:

Kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima sprendimą dėl finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo, išskyrus nutarimą paimti banko akcijas visuomenės poreikiams, kartu nustatomos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo sąlygos, kurias finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo laikotarpiu turi vykdyti bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo).

Finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikomos Vyriausybės nustatytą ribotą terminą.

Finansinio stabilumo stiprinimo priemonės kaina ar kaina už naudojimąsi finansinio stabilumo stiprinimo priemone nustatoma atsižvelgiant į rinkos vertę, riziką ir (ar) kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos kainai.

Finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo sąlygos nustatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus principus, į taikomos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės esmę, jos taikymo tikslus ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nustatant finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo sąlygas, be kita ko, gali būti numatyta:

Priėmus sprendimą bankui taikyti finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, bankas ir (arba) banko akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo) apie tai informuojami raštu. Rašte nurodoma finansinio stabilumo stiprinimo priemonė ir jos taikymo sąlygos. Bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo) gautame rašte nustatytais terminais privalo sprendimą dėl finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo bankui priėmusią instituciją informuoti, ar sutinka su pasiūlytomis finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo sąlygomis.

Finansinio stabilumo stiprinimo priemonė taikoma tik su banku ir (arba) banką kontroliuojančiais akcininkais sudarius sutartį. Šioje sutartyje numatomi banko ir (arba) banką kontroliuojančių akcininkų įsipareigojimai vykdyti finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo sąlygas, išskyrus atvejus, kai banko akcijos paimamos visuomenės poreikiams.

Bankas ir (arba) banką kontroliuojantys akcininkai (užsienio banko filialą įsteigęs asmuo), prašantys taikyti finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, privalo Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai jų nurodytais terminais pateikti informaciją, reikalingą sprendimui dėl finansinio stabilumo stiprinimo priemonės priimti, ir, sudarius sutartį dėl finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais teikti informaciją, reikalingą kontroliuoti, kaip vykdomos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės taikymo sąlygos.

Valstybės garantijos gali būti teikiamos dėl po šio įstatymo įsigaliojimo banko gaunamų paskolų ar kitaip prisiimamų finansinių įsipareigojimų, kurie padidina banko likvidumą ar kitaip sustiprina banko stabilumą ir patikimumą, išskyrus garantijas dėl tarpbankinių indėlių.

Banko įsipareigojimų, kurių įvykdymą garantuoja valstybė, suma negali viršyti banko nuosavo kapitalo arba, jei garantuojamas užsienio banko filialo įsipareigojimų įvykdymas, tokių įsipareigojimų suma negali viršyti einamuoju privalomųjų atsargų laikymo laikotarpiu filialui apskaičiuoto privalomųjų atsargų dydžio, padauginto iš trijų. Banko įsipareigojimų, kurių įvykdymą garantuoja valstybė, terminas negali būti ilgesnis negu 3 metai ir negali būti trumpesnis negu 3 mėnesiai.

Sprendimą dėl valstybės garantijų suteikimo pagal šį straipsnį priima Vyriausybė Valstybinės paskolų komisijos siūlymu.

Vyriausybė, pasikonsultavusi su Lietuvos banku, nustato šiame straipsnyje numatytų valstybės garantijų teikimo ir vykdymo sąlygas ir tvarką, įskaitant garantinės įmokos nustatymo principus ir reikalavimą prievolių, galinčių atsirasti valstybei įvykdžius garanto įsipareigojimus, įvykdymą užtikrinti garantijos teikėjui priimtino banko ir (arba) banką kontroliuojančių akcininkų (užsienio banko filialą įsteigusio asmens) turto įkeitimu ir (arba) kitomis priimtinomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, laikantis nuostatos, kad įkeičiamo turto, įvertinto nepriklausomo turto vertintojo, vertė turi būti ne mažesnė negu suteikiamos paskolos suma.

Banko turtas gali būti išperkamas tik tuo atveju, jei Lietuvos bankas pateikia išvadą, kad šios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės panaudojimas leistų atkurti riziką ribojančių normatyvų vykdymą ar kitaip sustiprintų banko stabilumą ir patikimumą.

Banko turtas išperkamas sutartyje su banku nustatytomis sąlygomis ir kaina. Banko turto vertinimą atlieka audito įmonė ir (ar) turtą vertinanti įmonė. Įvertinimo išlaidas apmoka bankas.

Iš banko išpirktas turtas patikėjimo teise perduodamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams.

Valstybė dalyvauti banko kapitale gali:

Valstybė šio straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais dalyvauja banko kapitale, jei siekiant sustiprinti banko veiklos stabilumą ir patikimumą reikia padidinti banko nuosavą kapitalą, per dalyvavimą banko organų veikloje ir atitinkamų sprendimų priėmimą užtikrinti tinkamą finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymo sąlygų vykdymą.

Pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos teikiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybės suteiktos pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sutartyje privalo būti nustatyta galimybė keisti pasitikėtinę (subordinuotą) paskolą į banko akcijas.

Banko akcijoms perėjus valstybės nuosavybėn, prireikus bankui taikomos kitos šio įstatymo nustatytos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės ir (arba) įstatymų nustatyta tvarka imamasi kitų veiksmų, reikalingų bankų sistemos stabilumui ir patikimumui užtikrinti.

Vyriausybė turi teisę paimti banko akcijas visuomenės poreikiams tik išimtiniais atvejais, jei banko akcijų paėmimas valstybės nuosavybėn yra būtinas tam, kad valstybė galėtų laiku imtis veiksmų, reikalingų bankų sistemos stabilumui ir patikimumui užtikrinti, ir jei kitos galimos priemonės nėra tinkamos arba jau pritaikytų priemonių nepakanka šiam tikslui pasiekti. Banko akcijos visuomenės poreikiams paimamos Vyriausybės nutarimu teisingai atlyginant šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta tvarka.

Nuosavybės teisė į paimamas akcijas pereina valstybei įsigaliojus Vyriausybės nutarimui paimti banko akcijas visuomenės poreikiams. Vyriausybės nutarimas paimti banko akcijas visuomenės poreikiams įsigalioja pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Vyriausybės sprendimų, kuriuos reikia priimti nedelsiant, įsigaliojimą. Vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojai, gavę įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą paimti banko akcijas visuomenės poreikiams, privalo nedelsdami padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą valstybei.

Paimtas akcijas patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas Vyriausybės įgaliotas juridinis asmuo.

Vyriausybės nutarime paimti banko akcijas visuomenės poreikiams, be kita ko, nurodomi akcijų paėmimo visuomenės poreikiams motyvai ir atsiskaitymo su banko akcininkais tvarka.

Vyriausybės nutarimas paimti banko akcijas visuomenės poreikiams pateikiamas bankui, kuris privalo ne vėliau kaip per 5 dienas kiekvienam savo buvusiam akcininkui registruotu laišku išsiųsti pranešimą. Pranešime nurodoma informacija apie priimtą Vyriausybės nutarimą ir tai, kad per 5 dienas nuo pranešimo gavimo dienos buvę akcininkai turi bankui raštu pranešti kredito įstaigoje atidarytų (turimų) sąskaitų, į kurias turėtų būti pervesti pinigai už paimtas banko akcijas, duomenis.

Banko akcijų kainą tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į audito įmonės ir (ar) turtą vertinančios įmonės siūlymus. Banko akcijų kainos nustatymo išlaidos apmokamos valstybės lėšomis. Nustatant banko akcijų kainą, negali būti atsižvelgiama į bankui pagal šį įstatymą jau taikomas ar galimas taikyti finansinio stabilumo stiprinimo priemones. Bankas privalo banko akcijų kainą nustatantiems asmenims pateikti duomenis, reikalingus banko akcijų kainai nustatyti. Nustačius banko akcijų kainą, apie tai raštu pranešama buvusiems banko akcininkams pagal šio straipsnio 5 dalį.

Buvusiems banko akcininkams sumokant nustatytą akcijų kainą už paimamas akcijas, jiems taip pat sumokamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanos nuo jiems priklausančios sumokėti akcijų kainos už paimamas akcijas už laikotarpį nuo nutarimo paimti akcijas įsigaliojimo dienos iki atsiskaitymo su buvusiais akcininkais dienos. Su buvusiais banko akcininkais, kurie nepraneša apie kredito įstaigose atidarytas (turimas) sąskaitas, atsiskaitoma Civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka.

Finansinio stabilumo stiprinimo priemonės gali būti įgyvendinamos panaudojant:

Finansinio stabilumo stiprinimo priemonėms įgyvendinti panaudojant VVP, VVP charakteristikas ir jų išleidimo į apyvartą, tarp jų ir apyvartumo, sąlygas nustato Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija Valstybės skolos įstatymo nustatyta tvarka.

Sprendimą skolintis valstybės vardu šio įstatymo nustatytiems tikslams įgyvendinti neviršijant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų limitų ir sumų priima Vyriausybei atstovaujanti Finansų ministerija.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti VVP Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perleidžiami bankams apmokant už šių bankų turtą.

Lietuvos banko nustatyta tvarka bankai privalo nedelsdami pranešti Lietuvos bankui apie atvejus, kai bankų veiklą tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai kontroliuojantys akcininkai arba tokių akcininkų tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai kontroliuojamos įmonės (toliau – bankus kontroliuojantys asmenys) reikalauja (ar bankai patys ketina) prieš terminą grąžinti lėšas bankus kontroliuojantiems asmenims ar įvykdyti jiems kitas prievoles, taip pat apie bet kokius kitus bankus kontroliuojančių asmenų pateiktus nurodymus, kurie galėtų kelti grėsmę banko stabilumui ir patikimumui, ir sustabdyti tokių prievolių ar nurodymų vykdymą.

Jei bankas kitą darbo dieną po pranešimo Lietuvos bankui pateikimo negauna Lietuvos banko rašytinio nurodymo nevykdyti pranešime nurodytų prievolių ar nurodymų, jis turi teisę atnaujinti pranešime nurodytų prievolių ar nurodymų vykdymą.

Lietuvos bankas turi teisę bankui duoti rašytinį nurodymą nevykdyti pranešime nurodytų prievolių ar nurodymų, kai yra Bankų įstatymo 67 straipsnyje nustatyti pagrindai.

Pranešimas apie banko visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatyti su finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymu susiję klausimai, viešai skelbiamas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos, o paskelbtas susirinkimo darbotvarkės projektas netikslinamas. Šiuo atveju Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3 ir 5 dalių, 26 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos. Be to, banko visuotiniame akcininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatytas klausimas dėl banko įstatinio kapitalo padidinimo papildomais valstybės įnašais ar kiti su finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymu susiję klausimai, turi teisę dalyvauti ir kalbėti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos atstovas. Šis atstovas taip pat turi Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytas teises.

Kai valstybė įsigyja naujai išleistas banko akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio 5 dalies, 50 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos.

Kai valstybė įsigyja banko akcijas ar jas paima visuomenės poreikiams, Bankų įstatymo 5 straipsnio 2–8 dalių, 23 straipsnio 1 dalies, 24, 25 straipsnių ir 41 straipsnio 4 ir 8 dalių nuostatos netaikomos.

Kai valstybė įsigyja banko akcijas, Vertybinių popierių įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatos netaikomos.

Jeigu pagal šį įstatymą skolinamasi ir (arba) teikiamos valstybės garantijos, Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos.

Laikinasis bankas gali būti įsteigtas tuo atveju, kai Lietuvos bankas pateikia išvadą, kad įsteigti laikinąjį banką būtina tam, kad laikinajam bankui galėtų būti perduoti banko, dėl kurio finansinės būklės kyla grėsmė bankų sistemos stabilumui ir patikimumui, turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai.

Nutarimą įsteigti laikinąjį banką priima Vyriausybė. Laikinojo banko akcijas teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas Vyriausybės įgaliotas juridinis asmuo.

Steigiamo laikinojo banko akcijos apmokamos pinigais arba Vyriausybės vertybiniais popieriais iš valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ administruojamų fondų arba iš šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansavimo šaltinių.

Laikinojo banko įsteigimą, licencijavimą, veiklą ir jos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų įstatymas (toliau – Bankų įstatymas) ir kiti teisės aktai. Steigiant laikinąjį banką, Bankų įstatymo 8 straipsnyje nustatytas leidimas įsteigti laikinąjį banką neišduodamas. Ar laikinasis bankas atitinka reikalavimus, kurie nustatyti leidimui įsteigti banką gauti, įvertinama Lietuvos bankui sprendžiant klausimą dėl banko licencijos išdavimo laikinajam bankui.

Lietuvos bankas, spręsdamas klausimą dėl banko licencijos išdavimo laikinajam bankui ir vertindamas, ar laikinasis bankas atitinka reikalavimus, kurie nustatyti leidimui įsteigti banką ir banko licencijai gauti, atsižvelgia į laikinojo banko steigimo tikslus ir kitas laikinojo banko įsteigimo ir numatomos veiklos aplinkybes. Prireikus Lietuvos bankas, išduodamas banko licenciją laikinajam bankui, turi teisę nustatyti ne ilgesnį kaip 3 mėnesių terminą, per kurį laikinasis bankas privalo įvykdyti visus leidimui įsteigti banką ir banko licencijai gauti nustatytus reikalavimus.

Laikinajam bankui gali būti taikomos ir kitos šio įstatymo nustatytos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės.

Laikinojo banko valdymo organai banko veiklą turi organizuoti taip, kad laikinojo banko akcijos arba turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai būtų kaip galima greičiau perleisti kitiems asmenims. Perleidžiant laikinojo banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus kitam bankui, mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 761 straipsnio nuostatos.

Jeigu per 2 metus nuo kito banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo laikinajam bankui dienos, o kai laikinajam bankui perduodami ne vieno banko turtas, teisės ir įsipareigojimai, – per 2 metus nuo paskutinio banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo laikinajam bankui dienos laikinojo banko akcijos arba turtas, teisės, sandoriai ir įsipareigojimai neperleidžiami kitiems asmenims, laikinasis bankas įstatymų nustatyta tvarka likviduojamas. Dėl svarbių priežasčių Vyriausybė, suderinusi su Lietuvos banku, turi teisę pratęsti šioje dalyje nustatytą 2 metų terminą, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą pratęsdama ne ilgiau kaip vieniems metams.

Bylose, kuriose nagrinėjami ieškiniai ar skundai (prašymai) dėl Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos, Lietuvos banko ar kitų institucijų ar subjektų veiksmų (aktų), susijusių su šiame įstatyme nustatytų finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymu, negali būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 12 ir 13 punktuose numatytos ar kitos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ribotų su finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymu susijusių veiksmų atlikimą (kai byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka), arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (kai byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas, išnagrinėjęs ieškinį ar skundą (prašymą) dėl Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos, Lietuvos banko ar kitų institucijų ar subjektų veiksmų (aktų), susijusių su šiame įstatyme nustatytų finansinio stabilumo stiprinimo priemonių taikymu, turi teisę, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, priteisti atlyginti žalą, tačiau neturi teisės tenkindamas ieškinį ar skundą (prašymą) panaikinti skundžiamą veiksmą (aktą), įpareigoti atlikti veiksmus, dėl kurių būtų sustabdomas ar panaikinamas skundžiamo veiksmo (akto) galiojimas arba kitaip atkuriama buvusi iki ginčijamo veiksmo (akto) priėmimo padėtis.

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji kartu su tos finansinės grupės ES licencijuotų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis ir pasikonsultavusi su valstybių narių, kuriose veikia svarbūs filialai (tiek, kiek tai susiję su svarbiu filialu), pertvarkymo institucijomis parengia grupės pertvarkymo planą pagal šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pertvarkymo institucijos pareikalavimu privalo pateikti šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą informaciją. Ši informacija turi apimti ES patronuojančiąją įmonę ir, kiek tai reikalinga, kiekvieną iš finansinės grupės subjektų, įskaitant šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus subjektus.

Pertvarkymo institucija, laikydamasi šiame įstatyme nustatytų informacijos apsaugos reikalavimų, pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas gautą informaciją perduoda:

Europos bankininkystės institucijai perduodama informacija turi apimti visą informaciją, susijusią su jos funkcijomis rengiant ir įgyvendinant grupės pertvarkymo planą. Šio straipsnio 3 dalies 2−5 punktuose nurodytiems subjektams teikiama informacija turi apimti bent informaciją, kuri yra susijusi su patronuojamąja įmone, svarbiu filialu arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu subjektu. Su trečiųjų valstybių patronuojamosiomis įmonėmis susijusi informacija perduodama šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams tik gavus trečiosios valstybės priežiūros ar trečiosios valstybės pertvarkymo institucijos sutikimą ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas.

Pertvarkymo institucija į grupės pertvarkymo plano rengimą ir priežiūrą gali įtraukti trečiosios valstybės, kurioje finansinė grupė yra įsteigusi patronuojamąją įmonę, finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba svarbų filialą, pertvarkymo instituciją, jeigu trečiosios valstybės pertvarkymo institucija laikosi analogiškų informacijos apsaugos reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme.

Pertvarkymo institucija privalo užtikrinti, kad grupės pertvarkymo planas būtų peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas kartą per metus ir pasikeitus finansinės grupės, įskaitant bet kurią tos grupės įmonę, teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti esminį poveikį grupės pertvarkymo planui arba dėl to gali prireikti keisti grupės pertvarkymo planą.

Pertvarkymo institucija turi perduoti grupės pertvarkymo planą ir visus jo pakeitimus atitinkamoms priežiūros institucijoms.

Rengiant ir atnaujinant grupės pertvarkymo planą, atliekamas sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas, vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsniu.

Grupės pertvarkymo planas tvirtinamas grupės pertvarkymo institucijos ir kitų ES valstybėse narėse licencijuotų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų bendru sprendimu.

Jeigu nepavyksta pasiekti bendro sprendimo dėl grupės pertvarkymo plano per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią grupės pertvarkymo institucija perdavė šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją atitinkamoms pertvarkymo institucijoms, grupės pertvarkymo institucija priima sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano, atsižvelgusi į kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų arba pati grupės pertvarkymo institucija kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalies nuostatomis, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą, grupės pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, grupės pertvarkymo institucija priima savo sprendimą.

Grupės pertvarkymo institucija turi informuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotą ES patronuojančiąją įmonę apie priimtą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano, kartu pateikdama šio sprendimo pagrindimo dokumentą.

Tiek priimtas bendras sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano, tiek, kai nėra tokio sprendimo, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališkai ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas dėl toje valstybėje licencijuotos patronuojamosios įmonės pertvarkymo plano rengimo arba kelių patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų bendru sutarimu priimtas sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano, apimančio jų jurisdikcijai priklausančius finansinės grupės subjektus, yra privalomas grupės pertvarkymo institucijai.

Jeigu grupės pertvarkymo institucija gauna informaciją iš kitos valstybės narės patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucijos apie tai, kad, jos vertinimu, bendru sprendimu patvirtintas grupės pertvarkymo planas arba kelių valstybių narių patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų bendru sprendimu patvirtintas grupės pertvarkymo planas, apimantis jų jurisdikcijai priklausančius finansinės grupės subjektus, ir dėl jo kilę nesutarimai gali neigiamai paveikti tos valstybės narės fiskalinius įsipareigojimus ir dėl šio klausimo negalima kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, pertvarkymo institucija inicijuoja grupės pertvarkymo plano pakartotinį vertinimą, įskaitant minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo vertinimą.

Kai grupės pertvarkymo institucija yra kitos valstybės narės pertvarkymo institucija, pertvarkymo institucija privalo dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas bendras sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano tvirtinimo.

Pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą.

Jeigu per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią grupės pertvarkymo institucija perdavė pertvarkymo institucijai šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, nepavyksta pasiekti bendro sprendimo dėl grupės pertvarkymo plano, pertvarkymo institucija turi teisę priimti atskirą sprendimą ir parengti Lietuvos Respublikoje licencijuotų finansinės grupės subjektų pertvarkymo planus. Sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas, jame turi būti išdėstytos nepritarimo siūlomam grupės pertvarkymo planui priežastys ir atsižvelgta į kitų priežiūros institucijų ir pertvarkymo institucijų nuomones bei išlygas. Pertvarkymo institucija apie savo sprendimą privalo pranešti kitoms pertvarkymo kolegijos narėms. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų arba pati pertvarkymo institucija kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos finansinės grupės patronuojamosios įmonės.

Pertvarkymo institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais turi teisę su dalimi patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų priimti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano taikymo jų valstybėse narėse licencijuotoms patronuojamosioms įmonėms.

Tiek priimtas bendras sprendimas dėl grupės pertvarkymo plano, tiek, jeigu tokio sprendimo nėra, pertvarkymo institucijos kartu su kitomis valstybių narių patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis priimtas bendras sprendimas dėl jų valstybėse narėse licencijuotų patronuojamųjų įmonių yra privalomas pertvarkymo institucijai.

Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu, privalo įvertinti sėkmingo finansinei grupei nepriklausančios įstaigos pertvarkymo galimybę be galimybės pasinaudoti šiomis priemonėmis:

Laikoma, kad įstaigą galima sėkmingai pertvarkyti, jeigu ji gali būti likviduojama dėl bankroto arba pertvarkymo institucija gali ją pertvarkyti, taikydama šiame įstatyme nurodytas pertvarkymo priemones, kiek įmanoma siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi įstaiga, kitų valstybių narių ar visos ES finansų sistemai, įskaitant atvejus, kai yra platesnio finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybės, ir siekiant užtikrinti įstaigos vykdomų ypač svarbių funkcijų tęstinumą.

Sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti atliekamas tuo metu, kai vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis yra rengiamas ir atnaujinamas pertvarkymo planas.

Jeigu, pertvarkymo institucijos vertinimu, neįmanoma sėkmingai pertvarkyti įstaigos, pertvarkymo institucija nedelsdama privalo apie tai informuoti Europos bankininkystės instituciją.

Atliekant sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą, turi būti vadovaujamasi šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir reikalavimais, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir turi būti įvertintos bet kokios kitos tokiam vertinimui reikšmingos aplinkybės.

Pertvarkymo institucija, vertindama sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.

Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusios su tokių patronuojamųjų įmonių priežiūros institucijomis, priežiūros institucija, atliekančia finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir su valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, kiek tai susiję su svarbiu filialu, pertvarkymo institucijomis, turi įvertinti sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybę be galimybės pasinaudoti šiomis priemonėmis:

Laikoma, kad finansinę grupę galima sėkmingai pertvarkyti, jeigu grupės pertvarkymo institucija gali arba likviduoti finansinės grupės subjektus iškeliant bankroto bylą, arba juos pertvarkyti atskirai ar kitais būdais, taikydama šiame įstatyme nurodytas pertvarkymo priemones, kiek įmanoma siekiant išvengti reikšmingų neigiamų pasekmių valstybių narių, kuriose yra įsisteigę finansinės grupės subjektai, kitų valstybių narių ar visos ES finansų sistemai, įskaitant atvejus, kai yra platesnio finansinio nestabilumo arba finansų sistemos masto įvykių aplinkybės, ir siekiant užtikrinti finansinės grupės subjektų vykdomų ypač svarbių funkcijų tęstinumą.

Jeigu, grupės pertvarkymo institucijos vertinimu, neįmanoma sėkmingai pertvarkyti finansinės grupės, pertvarkymo institucija nedelsdama privalo apie tai informuoti Europos bankininkystės instituciją.

Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti atliekamas tuo metu, kai remiantis šio įstatymo nuostatomis yra rengiamas ir atnaujinamas grupės pertvarkymo planas.

Sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimas turi būti svarstomas pertvarkymo kolegijoje, vadovaujantis šio įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatyta procedūra.

Atliekant sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą, turi būti vadovaujamasi šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir reikalavimais, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir turi būti įvertintos bet kokios kitos tokiam vertinimui reikšmingos aplinkybės.

Grupės pertvarkymo institucija, vertindama sėkmingo įstaigos pertvarkymo galimybę, taip pat turi vadovautis taikytinais ES teisės aktais.

Atlikusi šio įstatymo 20 ar 21 straipsnyje numatytą įstaigos ar finansinės grupės sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, ar yra esminių sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūčių. Nustačiusi, kad tokių sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūčių yra, pertvarkymo institucija apie tai raštu praneša įstaigai, priežiūros institucijai ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms, nurodydama tokio įvertinimo priežastis.

Ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos įstaiga pertvarkymo institucijai pateikia pasiūlymus dėl nustatytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių pašalinimo. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įstaigos pasiūlymų gavimo dienos įvertina, ar įstaigos siūlomomis priemonėmis galima veiksmingai pašalinti nustatytas sėkmingo pertvarkymo kliūtis.

Kai, pertvarkymo institucijos vertinimu, įstaigos pasiūlytos priemonės veiksmingai nesumažina ir nepašalina pranešime nurodytų esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių, pertvarkymo institucija tiesiogiai ar per priežiūros instituciją raštu pareikalauja, kad įstaiga įgyvendintų alternatyvias pertvarkymo institucijos nurodytas priemones. Įstaiga per vieną mėnesį nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo pertvarkymo institucijai tiesiogiai ar per priežiūros instituciją, jeigu per ją buvo pateiktas pranešimas, pateikti nurodytų alternatyvių priemonių įgyvendinimo planą.

Pertvarkymo institucija, nurodydama įstaigai alternatyvias priemones, turi pagrįsti įstaigos pasiūlytų priemonių trūkumus ir įvertinti nurodytų alternatyvių priemonių taikymo, siekiant pašalinti nustatytas sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūtis, proporcingumą. Pertvarkymo institucija, parinkdama alternatyvias priemones, įvertina sėkmingo pertvarkymo kliūčių grėsmę finansiniam stabilumui ir alternatyvių priemonių poveikį įstaigos veiklai, jos stabilumui ir įstaigos gebėjimui prisidėti prie ekonomikos.

Pertvarkymo institucija, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytu atveju siekdama pašalinti nustatytas esmines sėkmingo įstaigos pertvarkymo kliūtis, taiko vieną ar daugiau šių alternatyvių priemonių:

Prieš priimdama sprendimą dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių taikymo, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija ir prireikus su už makroprudencinės politikos įgyvendinimą atsakinga institucija, įvertina galimą atitinkamų priemonių poveikį įstaigai, finansinių paslaugų vidaus rinkai, kitų valstybių narių ir visos ES finansiniam stabilumui.

Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas parengti įstaigos pertvarkymo planą ir 18 straipsnio 1 dalyje ar 19 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas pasiekti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo plano netaikomas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatyto pranešimo pateikimo momento iki tol, kol pertvarkymo institucija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, pritaria sėkmingo esminių pertvarkymo kliūčių pašalinimo priemonėms arba priima sprendimą dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių taikymo.

Pertvarkymo institucija, pasirinkdama ir taikydama šio straipsnio 5 dalyje nurodytas priemones, taip pat vadovaujasi taikytinais ES teisės aktais.

Šio straipsnio nuostatos šalinant grupės pertvarkymo kliūtis taikomos tiek, kiek šio įstatymo 23 straipsnyje nenustatyta kitaip.

Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis bei pasikonsultavusi su priežiūros institucijų kolegija ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, kiek tai susiję su svarbiu filialu, pertvarkymo kolegijoje apsvarsto vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnio nuostatomis atliktą sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą ir deda visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems finansinės grupės subjektams.

Grupės pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir Europos bankininkystės institucija, veikiančia pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis, parengia ir Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamos esminės kliūtys, trukdančios veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones finansinei grupei. Ataskaitoje taip pat įvertinamas galimas siūlomų taikyti priemonių poveikis įstaigos veiklos modeliui ir nurodomos tikslingos ir proporcingos priemonės, kurios yra būtinos esminėms kliūtims pašalinti.

Per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos gavimo dienos Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė grupės pertvarkymo institucijai gali teikti pastabas ir pasiūlyti alternatyvias ataskaitoje nurodytoms priemonėms sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo kliūčių įveikimo ar pašalinimo priemones.

Grupės pertvarkymo institucija apie Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones praneša priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, Europos bankininkystės institucijai, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms, kiek tai susiję su atitinkamu svarbiu filialu. Grupės pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusi su priežiūros institucijomis ir valstybių narių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis, deda visas pastangas, kad pertvarkymo kolegijoje būtų pasiektas bendras sprendimas dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pasiūlytų ir dėl institucijų reikalaujamų, šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems finansinės grupės subjektams vertinimo, atsižvelgiant į galimą priemonių poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia finansinė grupė.

Bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės pastabų pateikimo grupės pertvarkymo institucijai dienos arba nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto keturių mėnesių termino pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris terminas yra ankstesnis. Bendras sprendimas privalo būti pagrįstas ir raštu išdėstytas dokumente, kurį grupės pertvarkymo institucija pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

Grupės pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio nuostatomis, padėtų pasiekti bendrą sprendimą.

Nepriėmus bendro sprendimo per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą laikotarpį, pertvarkymo institucija, pirmininkaujanti pertvarkymo kolegijai, priima savo sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių taikymo finansinei grupei. Toks sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą pateikia Lietuvos Respublikoje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei.

Jeigu per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą laikotarpį kuri nors pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo, grupės pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį priėmimo dienos. Grupės pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, grupės pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.

Tiek bendru sutarimu, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas grupės pertvarkymo institucijai.

Kai grupės pertvarkymo institucija yra kitos valstybės narės pertvarkymo institucija, pertvarkymo institucija privalo dėti visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas svarstant pagal šio įstatymo 21 straipsnį atliktą sėkmingo finansinės grupės pertvarkymo galimybės vertinimą ir būtų priimtas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytų sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemonių taikymo visiems finansinės grupės subjektams.

Pertvarkymo institucija, gavusi šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą ataskaitą, ją perduoda Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei.

Bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai kitoje valstybėje narėje licencijuota ES patronuojančioji įmonė pateikia pastabas dėl tos valstybės narės grupės pertvarkymo institucijos parengtos ataskaitos arba praėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kai kitoje valstybėje narėje licencijuotai ES patronuojančiajai įmonei buvo pateikta ataskaita, atsižvelgiant į tai, kuris terminas yra ankstesnis.

Jeigu bendras sprendimas nėra priimtas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis nėra pasibaigęs, pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, veikdama pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį, padėtų institucijoms susitarti dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytų priemonių taikymo. Pertvarkymo institucija taip turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio nuostatomis, padėtų pasiekti bendrą sprendimą.

Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį nepavyksta pasiekti bendro sutarimo, pertvarkymo institucija priima atskirą sprendimą dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytų priemonių taikymo Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei. Sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones ir išlygas. Sprendimas pateikiamas atitinkamai patronuojamajai įmonei ir kitos valstybės narės grupės pertvarkymo institucijai.

Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms priimti bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai neperduodamas.

Tiek bendru sutarimu, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas pertvarkymo institucijai.

Įstaigos privalo nuolat tenkinti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą. Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydis apskaičiuojamas kaip nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų suma, išreikšta visų įstaigos įsipareigojimų ir nuosavų lėšų procentine dalimi. Apskaičiuojant minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydį, įsipareigojimai, kylantys iš išvestinių finansinių priemonių, yra įtraukiami į visų įstaigos įsipareigojimų sumą, įvertinant sandorio šalies teisę taikyti baigiamąją užskaitą.

Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai įstaigai nustato pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, vadovaudamasi ES teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir atsižvelgdama į šiuos kriterijus:

Tinkami įsipareigojimai įtraukiami į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą pagal šio straipsnio 1 dalį tik tada, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:

Šio straipsnio 3 dalies 4 punkto tikslais, kai įsipareigojimo turėtojui suteikiama teisė patenkinti reikalavimą nepasibaigus terminui, laikoma, kad tokio įsipareigojimo įvykdymo diena yra pirmoji tokios teisės atsiradimo diena.

Kai įsipareigojimui taikoma trečiosios valstybės teisė, pertvarkymo institucija gali pareikalauti, kad Lietuvos Respublikoje licencijuota įstaiga įrodytų, kad visi pertvarkymo institucijos sprendimai nurašyti arba konvertuoti tokį įsipareigojimą pagal taikytiną trečiosios valstybės teisę ir atsižvelgiant į įsipareigojimą reglamentuojančios sutarties sąlygas, tarptautines sutartis dėl pertvarkymo procedūrų pripažinimo ir kitas susijusias aplinkybes gali būti vykdomi. Jeigu pertvarkymo institucija neįsitikina, kad visi jos sprendimai pagal trečiosios valstybės teisę gali būti vykdomi, toks įsipareigojimas nėra įtraukiamas į apskaičiuojamą minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydį.

Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, gali nuspręsti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą taikyti ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytiems subjektams.

Pertvarkymo institucija visus sprendimus dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo nustatymo priima ir peržiūri atsižvelgdama į pertvarkymo planų nuostatas ir jų pakeitimus.

Pertvarkymo institucija, derindama savo veiksmus su priežiūros institucija, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie Lietuvos Respublikoje licencijuotoms įstaigoms ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams nustatytus minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimus ir tikrina, kaip tos įstaigos ir subjektai laikosi šių reikalavimų.

Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės privalo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo laikytis ne tik individualiai, bet ir konsoliduotu pagrindu.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalimi, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir į tai, ar vadovaujantis pertvarkymo planu trečiosiose valstybėse įsteigtos finansinei grupei priklausančios partronuojamosios įmonės būtų pertvarkomos atskirai.

Prieš priimdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, pertvarkymo institucija siekia bendro visų finansinės grupės subjektų pertvarkymo institucijų sprendimo dėl konsoliduotu pagrindu taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo dydžio nustatymo.

Jeigu nepavyksta pasiekti šio straipsnio 3 dalyje nurodyto bendro sprendimo per keturis mėnesius nuo siūlomo sprendimo pateikimo visų finansinės grupės subjektų pertvarkymo institucijoms dienos, atsižvelgusi į kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų atliktą patronuojamųjų įmonių vertinimą, sprendimą dėl konsoliduotu pagrindu taikytino minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo nustatymo priima pertvarkymo institucija. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų arba pati pertvarkymo institucija, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio nuostatomis, perduoda klausimą Europos bankininkystės institucijai, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą.

Pertvarkymo institucija turi informuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotą ES patronuojančiąją įmonę ir kitų finansinės grupės subjektų pertvarkymo institucijas apie šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka priimtą sprendimą, kartu pateikdama šio sprendimo pagrindimo dokumentą. Pertvarkymo institucija turi reguliariai peržiūrėti ir prireikus atnaujinti šį sprendimą.

Kai ES patronuojančioji įmonė, turinti Lietuvos Respublikoje licencijuotą vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių, yra licencijuota kitoje valstybėje narėje, pertvarkymo institucija privalo dėti visas pastangas, kad kartu su atitinkamomis kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis būtų pasiektas bendras sprendimas dėl konsoliduotu pagrindu taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo dydžio nustatymo.

Per keturis mėnesius nuo kitos valstybės narės grupės pertvarkymo institucijos pasiūlymo dėl bendro sprendimo gavimo dienos, jeigu bendras sprendimas dar nėra pasiektas, pertvarkymo institucija turi teisę perduoti klausimą Europos bankininkystės institucijai, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio nuostatomis.

Tiek bendras sprendimas, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės, kurioje yra licencijuota Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojamosios įmonės ES patronuojančioji įmonė, grupės pertvarkymo institucijos vienašališku sprendimu arba, vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu, priimtas sprendimas dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymo konsoliduotu pagrindu yra privalomas pertvarkymo institucijai.

Pertvarkymo institucija nustato finansinei grupei priklausančioms patronuojamosioms įmonėms, licencijuotoms Lietuvos Respublikoje, individualiai taikomus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžius, atsižvelgdama į:

Prieš priimdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, pertvarkymo institucija privalo dėti visas pastangas, kad su kitų finansinės grupės subjektų pertvarkymo institucijomis būtų pasiektas bendras sprendimas dėl individualiai kiekvienai Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei taikomų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimų.

Jeigu nepavyksta pasiekti šio straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro sprendimo per keturis mėnesius nuo pasiūlymo dėl šio sprendimo pateikimo kitos valstybės narės grupės pertvarkymo institucijai dienos, atsižvelgusi į grupės pertvarkymo institucijos nuomonę, sprendimą dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, individualiai taikytino Lietuvos Respublikoje licencijuotai patronuojamajai įmonei, priima pertvarkymo institucija. Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį nuo pasiūlymo pateikimo kitos valstybės narės grupės pertvarkymo institucijai dienos grupės pertvarkymo institucija perduoda klausimą Europos bankininkystės institucijai, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio nuostatomis, pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas minėtame reglamente. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą.

Pertvarkymo institucija turi informuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotą patronuojamąją įmonę ir jos ES patronuojančiosios įmonės, licencijuotos kitoje valstybėje narėje, pertvarkymo instituciją apie pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis priimtą sprendimą dėl individualiai taikytino minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, kartu pateikdama šio sprendimo pagrindimo dokumentą. Pertvarkymo institucija turi reguliariai peržiūrėti ir prireikus atnaujinti šį sprendimą.

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji privalo dėti visas pastangas, kad dėl individualiai kiekvienai kitoje valstybėje narėje licencijuotai patronuojamajai įmonei taikytinų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimų sprendžiančios tų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos pasiektų bendrą sprendimą. Tinkamai pagrįstą bendrą sprendimą dėl visoms Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės patronuojamosioms įmonėms, veikiančioms kitose valstybėse narėse, individualiai taikytinų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimų pertvarkymo institucija pateikia tai ES patronuojančiajai įmonei ir atitinkamoms kitų valstybių narių pertvarkymo institucijoms.

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, per keturis mėnesius nuo kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų pasiūlymų dėl tose valstybėse narėse licencijuotoms patronuojamosioms įmonėms individualiai taikytinų minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimų gavimo dienos, jeigu bendras sprendimas dar nėra pasiektas, ji turi teisę perduoti klausimą Europos bankininkystės institucijai, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio nuostatomis. Pertvarkymo institucija negali perduoti klausimo spręsti Europos bankininkystės institucijai, jeigu patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucijos tai įmonei siūlomas nustatyti minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydis yra ne didesnis negu vienas procentas konsoliduotu pagrindu ES patronuojančiajai įmonei taikomo dydžio.

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji privalo vykdyti tiek bendrą sprendimą, tiek, kai jo nėra, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vienašališkai arba vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtus sprendimus dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo, individualiai taikytino kiekvienai patronuojamajai įmonei.

Pertvarkymo institucija gali visiškai atleisti Lietuvos Respublikoje licencijuotą ES patronuojančiąją įmonę nuo individualaus minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo laikymosi, kai:

Pertvarkymo institucija turi teisę visiškai atleisti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojančiosios įmonės patronuojamąją įmonę, kuri taip pat licencijuota Lietuvos Respublikoje, nuo individualaus minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo laikymosi, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

Vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis, susitarimą dėl finansinės grupės subjektų tarpusavio finansinės paramos (toliau – grupės finansinės paramos susitarimas), kuri būtų teikiama, kai bet kuri iš susitarimo šalių tenkina ankstyvosios intervencijos sąlygas, gali sudaryti:

Šio skirsnio reikalavimai netaikomi finansinės grupės subjektų tarpusavio finansiniams susitarimams, pagal kuriuos bet kokios formos finansinė parama teikiama kitais atvejais negu tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių atitinka ankstyvosios intervencijos sąlygas.

Grupės finansinės paramos susitarimas negali būti laikomas būtina sąlyga vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.

Priežiūros institucija gali leisti įstaigai teikti finansinę paramą tos pačios finansinės grupės bet kuriam sunkumų patiriančiam subjektui ir nesudarius grupės finansinės paramos susitarimo, jeigu konkrečiu atveju ta parama atitinka finansinės grupės politiką, nekelia grėsmės visai finansinei grupei ir mutatis mutandis tenkinamos šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Grupės finansinės paramos susitarimas gali:

Grupės finansinės paramos susitarimas gali numatyti abipusės finansinės grupės subjektų finansinės paramos sąlygas, kai susitarimo šalys gali būti tiek finansinės paramos gavėjos, tiek teikėjos.

Grupės finansinės paramos susitarime turi būti numatyti atlyginimo už finansinę paramą apskaičiavimo principai, įskaitant reikalavimą, kad atlyginimas būtų nustatomas finansinės paramos teikimo metu. Grupės finansinės paramos susitarimas privalo atitikti šias sąlygas:

Grupės finansinės paramos susitarimas gali būti sudaromas tik tuo atveju, jeigu rengiant siūlomą susitarimą nė viena iš siūlomo susitarimo šalių neatitinka ankstyvosios intervencijos sąlygų.

Iš grupės finansinės paramos susitarimo kylančių jo šalių teisėms ir pareigoms įgyvendinti negali būti pasitelkiamos trečiosios šalys.

Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įstaiga privalo priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikti prašymą leisti sudaryti šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytą grupės finansinės paramos susitarimą. Prašyme turi būti pateikiamas siūlomo susitarimo tekstas ir nurodomi finansinės grupės subjektai, kurie ketina prisijungti prie sudaromo grupės finansinės paramos susitarimo.

Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, nedelsdama perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą kiekvienos patronuojamosios įmonės, ketinančios prisijungti prie grupės finansinės paramos susitarimo, priežiūros institucijoms, kad būtų pasiektas bendras sprendimas.

Vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, suteikia leidimą sudaryti siūlomą grupės finansinės paramos susitarimą, jeigu jo sąlygos atitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas grupės finansinės paramos teikimo sąlygas.

Vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, gali uždrausti sudaryti siūlomą grupės finansinės paramos susitarimą, jeigu nustato, kad susitarimas neatitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytų grupės finansinės paramos sąlygų.

Priežiūros institucija deda visas pastangas, kad per keturis mėnesius nuo tada, kai gavo prašymą leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, būtų priimtas bendras sprendimas dėl siūlomo grupės finansinės paramos susitarimo sąlygų atitikties šio įstatymo 34 straipsnyje nustatytoms grupės finansinės paramos teikimo sąlygoms. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą. Bendrame sprendime atsižvelgiama į galimą siūlomo grupės finansinės paramos susitarimo vykdymo poveikį visose valstybėse narėse, kuriose veikia atitinkama finansinė grupė, ir į galimus fiskalinius atitinkamo susitarimo vykdymo padarinius. Priežiūros institucija bendrą sprendimą raštu pateikia pareiškėjui, nurodydama priimto sprendimo priežastis.

Jeigu per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai priežiūros institucija gavo prašymą leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, nepavyksta pasiekti bendro sprendimo, priežiūros institucija šiuo klausimu priima savo sprendimą. Sprendimas išdėstomas raštu, nurodant sprendimo priežastis ir atsižvelgiant į kitų priežiūros institucijų per keturių mėnesių laikotarpį išsakytas nuomones ir išlygas.

Jeigu per keturių mėnesių laikotarpį kuri nors iš kitų valstybių narių priežiūros institucijų ar pati priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kreipiasi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą, priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, atideda savo sprendimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, priima savo sprendimą, vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija priima savo sprendimą dėl to, ar leisti sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai nebegali būti perduodamas.

Priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, praneša apie savo vienašališkai arba vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtą sprendimą pareiškėjui ir kitoms priežiūros institucijoms.

Kai priežiūros institucija gauna kitos valstybės narės priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, perduotą prašymą dėl grupės finansinės paramos susitarimo, prie kurio ketina prisijungti jos prižiūrima patronuojamoji įmonė, sudarymo, priežiūros institucija deda visas pastangas, kad būtų pasiektas bendras sprendimas su priežiūros institucija, atliekančia jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir kitomis priežiūros institucijomis dėl leidimo sudaryti minėtą susitarimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų pertvarkymo institucijoms pasiekti bendrą sprendimą.

Per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija, atliekanti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, pateikė priežiūros institucijai prašymą dėl grupės finansinės paramos susitarimo, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms pasiekti bendrą sprendimą. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas Europos bankininkystės institucijai nebegali būti perduodamas.

Tiek priimtas bendras sprendimas dėl leidimo sudaryti grupės finansinės paramos susitarimą, tiek, kai jo nėra, priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, vienašališkai ar vadovaujantis Europos bankininkystės institucijos sprendimu priimtas sprendimas yra privalomas pertvarkymo institucijai.

Šio įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka leistas sudaryti siūlomas grupės finansinės paramos susitarimas privalo būti teikiamas tvirtinti kiekvieno finansinės grupės subjekto, kuris ketina prisijungti prie šio susitarimo, dalyvių susirinkimui. Grupės finansinės paramos susitarimas galioja tik tiems finansinės grupės subjektams, kurių akcininkai pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas pritarė siūlomam grupės finansinės paramos susitarimui.

Grupės finansinės paramos susitarimas konkretiems finansinės grupės subjektams galioja tik tada, kai, vadovaudamiesi grupės finansinės paramos susitarimo sąlygomis ir šio skirsnio nuostatomis, finansinės grupės subjekto akcininkai savo sprendimu suteikė finansinės grupės subjekto valdymo organui įgaliojimus priimti sprendimus dėl finansinės paramos suteikimo arba gavimo ir iki finansinės paramos teikimo momento nėra jų atšaukę.

Finansinės grupės subjekto, kuris yra grupės finansinės paramos susitarimo šalis, valdymo organai to subjekto akcininkams kartą per metus teikia grupės finansinės paramos susitarimo vykdymo ir pagal šį susitarimą valdymo organų priimtų sprendimų įgyvendinimo ataskaitą.

Sprendimą suteikti grupės tarpusavio finansinę paramą pagal sudarytą grupės finansinės paramos susitarimą priima finansinę paramą teikiančio finansinės grupės subjekto valdymo organai. Šis sprendimas privalo būti pagrįstas ir jame turi būti nurodomas siūlomos finansinės paramos tikslas. Sprendime nurodoma, kaip finansinės paramos teikimas atitinka šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Sprendimą priimti pagal grupės finansinės paramos susitarimą teikiamą grupės tarpusavio finansinę paramą priima finansinę paramą gaunančio finansinės grupės subjekto valdymo organai.

Prieš teikiant finansinę paramą pagal grupės finansinės paramos susitarimą, finansinę paramą ketinančio teikti finansinės grupės subjekto valdymo organas privalo apie tai pranešti:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama informacija apie valdymo organo šio įstatymo 35 straipsnio pagrindu priimtą sprendimą ir išsamiai apibūdinamas siūlomas finansinės paramos teikimas ir kartu su pranešimu pateikiama grupės finansinės paramos susitarimo kopija.

Priežiūros institucija per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos priima sprendimą pritarti siūlomam finansinės paramos teikimui arba uždrausti teikti finansinę paramą ar ją apriboti, jeigu, priežiūros institucijos nuomone, nėra tinkamai vykdomos šio įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintos grupės tarpusavio finansinės paramos teikimo sąlygos. Priežiūros institucijos sprendimas uždrausti ar apriboti finansinę paramą turi būti motyvuotas.

Priežiūros institucija apie savo sprendimą pritarti finansinei paramai, ją uždrausti ar apriboti nedelsdama praneša:

Kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės priežiūrą, ji nedelsdama informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos ir pertvarkymo kolegijos narius apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savo arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą.

Kai priežiūros institucija gauna pranešimą apie kitos valstybės narės priežiūros institucijos sprendimą uždrausti ar apriboti finansinę paramą ir nesutinka su tokiu sprendimu, ji gali per dvi dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsniu, padėtų rasti bendrą sutarimą.

Jeigu priežiūros institucija nedraudžia ir neriboja siūlomos finansinės paramos teikimo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį arba sutinka, kad siūloma finansinė parama būtų teikiama nepasibaigus šiam laikotarpiui, finansinės grupės subjektas gali teikti finansinę paramą pranešime priežiūros institucijai nurodytomis sąlygomis.

Finansinės grupės valdymo organo sprendimas suteikti finansinę paramą privalo būti pateiktas:

Kai priežiūros institucija atlieka jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės priežiūrą, ji nedelsdama informuoja kitus priežiūros institucijų kolegijos ir pertvarkymo kolegijos narius apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą apriboti ar uždrausti grupės tarpusavio finansinės paramos teikimą, kuris yra numatytas to subjekto individualiame gaivinimo plane, pertvarkymo institucija reikalauja, kad tas subjektas pateiktų atitinkamai pakoreguotą gaivinimo planą.

Kai kitos valstybės narės priežiūros institucija priima sprendimą apriboti ar uždrausti grupės tarpusavio finansinės paramos teikimą Lietuvos Respublikoje licencijuotam finansinės grupės subjektui, kuris yra numatytas grupės gaivinimo plane, priežiūros institucija gali prašyti priežiūros institucijos, atliekančios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, inicijuoti naują grupės gaivinimo plano vertinimą pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas.

Siekiant užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą, visų pirma, esant sisteminio likvidumo trūkumui, ir pašalinti didelį valstybės ekonomikos sutrikimą, įstaigoms gali būti teikiama šių formų prevencinė viešoji finansinė parama:

Teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą, vadovaujamasi šiais principais:

Prevencinė viešoji finansinė parama gali būti teikiama tik mokioms įstaigoms, ji negali būti teikiama siekiant kompensuoti įstaigos patirtus arba artimiausiu metu tikėtinus patirti nuostolius. Prevencinė viešoji finansinė parama gali būti teikiama, jeigu yra įvykdytos šios sąlygos:

Sprendimą dėl prevencinės viešosios finansinės paramos teikimo pagal šį straipsnį priima Vyriausybė.

Valstybės garantijos gali būti teikiamos tik įstaigos naujiems pirmaeiliams įsipareigojimams ir tik jeigu šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytoje priežiūros institucijos išvadoje konstatuojama, kad įstaiga neturi kapitalo trūkumo. Draudžiama teikti valstybės garantijas dėl reikalavimų pagal nuosavybės vertybinius popierius.

Vyriausybė, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato šiame straipsnyje numatytų valstybės garantijų teikimo ir vykdymo sąlygas ir tvarką, įskaitant garantinės įmokos nustatymo principus ir reikalavimą prievolių, galinčių atsirasti valstybei įvykdžius garanto įsipareigojimus, įvykdymą užtikrinti garantijos teikėjui priimtino įstaigos turto įkeitimu ir (arba) kitomis priimtinomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, laikantis nuostatos, kad įkeičiamo turto, įvertinto nepriklausomo turto vertintojo, vertė turi būti ne mažesnė negu suteikiamos paskolos suma.

Kapitalo priemonių pirkimas gali būti vykdomas tik siekiant pašalinti kapitalo trūkumą, nustatytą Europos Centriniam Bankui, priežiūros institucijai arba Europos bankininkystės institucijai atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, turto kokybės patikrinimus arba kitus lygiaverčius veiksmus. Kapitalo priemonių pirkimas gali būti vykdomas tik tokiomis kainomis ir sąlygomis, dėl kurių įstaiga neįgyja pranašumo rinkoje, ir jeigu šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytoje priežiūros institucijos išvadoje konstatuojama, kad nėra susidariusios šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose arba šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Kapitalo priemonių pirkimas vykdomas valstybės investicijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Nupirktos kapitalo priemonės patikėjimo teise perduodamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems subjektams.

Teikiant prevencinę viešąją finansinę paramą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos.

Pertvarkymo institucija, atlikdama pertvarkymo veiksmus, atsižvelgia į šiuos tikslus:

Pertvarkymo tikslai yra lygiaverčiai. Pertvarkymo institucija, taikydama pertvarkymo priemones, šiuos tikslus derina, atsižvelgdama į konkretaus atvejo pobūdį ir aplinkybes.

Atliekant pertvarkymo veiksmus, laikomasi šių principų:

Kai įstaiga priklauso finansinei grupei, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytus pertvarkymo tikslus, atlieka pertvarkymo veiksmus, siekdama kiek įmanoma sumažinti poveikį kitiems finansinės grupės subjektams ir visai finansinei grupei bei neigiamas pasekmes ES ir jos valstybių narių, visų pirma valstybių, kuriose ta grupė veikia, finansiniam stabilumui.

Pertvarkymo institucija stengiasi kiek įmanoma sumažinti išlaidas pertvarkymo veiksmams ir išvengti pertvarkomo subjekto vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų.

Imdamasi pertvarkymo veiksmų, pertvarkymo institucija vadovaujasi pertvarkymo planais, nebent, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, nustato, kad imantis pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau.

Vykdant pertvarkymo veiksmus, laikomasi valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pertvarkymo institucija turi visas šiuo įstatymu jai suteiktas teises, imdamasi priemonių užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 806/2014 19 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų Europos Komisijos sprendimų įgyvendinimą.

Kai įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui taikoma bet kuri iš šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų pertvarkymo priemonių, darbuotojai informuojami ir su jais konsultuojamasi pagal tos įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto bankroto procedūras reglamentuojančius teisės aktus. Prireikus pertvarkymo institucija informuoja darbuotojų atstovus ir su jais konsultuojasi.

Iškėlus bankroto bylą subjektui, kuriam vadovaujantis šiuo įstatymu buvo atlikti pertvarkymo veiksmai, bankroto administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų pagal šį įstatymą vykdant pertvarkomo subjekto turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Pertvarkymo priemonės yra:

Pertvarkymo priemones įstaigoms pertvarkymo institucija taiko, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

Šio straipsnio 2 dalies 1 punkto tikslais laikoma, kad įstaiga žlunga arba gali žlugti, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms finansų įmonėms pertvarkymo priemonės gali būti taikomos, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos tenkinamos tiek dėl finansų įmonės, tiek dėl patronuojančiosios įmonės, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra.

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams pertvarkymo priemonės gali būti taikomos, kai yra tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos ir dėl to subjekto, ir dėl bent vienos patronuojamosios įmonės, kuri yra įstaiga, o jeigu patronuojamoji įmonė yra įsisteigusi ne ES, – kai trečiosios valstybės priežiūros institucija yra nustačiusi, kad dėl šios įmonės yra tenkinamos pertvarkymo priemonių taikymo sąlygos pagal tos trečiosios valstybės teisės aktus.

Nepaisant to, kad dėl šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto subjekto nėra tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, pertvarkymo institucija gali imtis šio subjekto pertvarkymo veiksmų, kai nustato, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:

Kai mišrios veiklos kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamąsias įstaigas tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė, finansinės grupės pertvarkymo veiksmai taikomi šiai tarpinei finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir netaikomi mišrios veiklos kontroliuojančiajai bendrovei.

Šio straipsnio 5 ir 7 dalių tikslais vertinant, ar viena ar daugiau patronuojamųjų įstaigų atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, atitinkamos įstaigos pertvarkymo institucija ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto subjekto pertvarkymo institucija gali bendru sutarimu nepaisyti finansinės grupės subjektų kapitalo ar nuostolių tarpusavio perdavimo, įskaitant atvejus, kai vykdomas kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas.

Pertvarkymo priemonės gali būti panaudojamos individualiai arba taikant bet kokį jų derinį, išskyrus turto atskyrimo priemonę, kuri visada taikoma kartu su bent viena iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 4 punkte nurodyta priemone.

Kai pertvarkymo priemonių taikymas gali lemti tai, kad kreditoriai turės padengti nuostolius arba jų reikalavimai bus konvertuojami, pertvarkymo institucija, laikydamasi šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytų reikalavimų, nurašo ar konvertuoja kapitalo priemones prieš pat taikydama atitinkamą pertvarkymo priemonę arba kartu taikydama tą priemonę.

Kai taikomos tik verslo perleidimo arba laikinosios įstaigos priemonės ir perduodama tik dalis pertvarkomo subjekto turto, teisių ar įsipareigojimų, likusi įstaiga ar subjektas, kurių turtas, teisės arba įsipareigojimai perduoti, likviduojami iškeliant bankroto bylą. Toks likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar įstaiga ar subjektas turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad turto, teisių ar įsipareigojimų gavėjas (toliau – gavėjas) galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti likusios įstaigos ar subjekto veiklą, kad būtų pasiekti šio įstatymo 40 straipsnyje nurodyti pertvarkymo tikslai arba būtų laikomasi šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytų principų.

Pertvarkymo institucija ir Pertvarkymo fondas turi siekti susigrąžinti visas pagrįstas išlaidas, faktiškai patirtas vykdant pertvarkymo veiksmus bet kuriuo iš šių būdų arba jų deriniu:

Šio straipsnio 12 dalyje nurodytų susigrąžintinų išlaidų nustatymo ir susigrąžinimo tvarką nustato pertvarkymo institucija.

Pertvarkymo institucija gali nuspręsti pertvarkomam subjektui paskirti vieną ar daugiau specialiųjų valdytojų, pakeisiančių pertvarkomo subjekto valdymo organus. Paskyrusi specialųjį valdytoją, pertvarkymo institucija ne vėliau negu kitą darbo dieną apie tai paskelbia savo interneto svetainėje.

Specialiuoju valdytoju gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Specialiuoju valdytoju skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi atitinkamos įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto vadovams teisės aktuose nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai, jo neturi saistyti joks interesų konfliktas.

Specialusis valdytojas turi visus pertvarkomo subjekto dalyvių susirinkimo ir valdymo organų įgaliojimus. Nuo sprendimo skirti specialųjį valdytoją priėmimo dienos, nebent tame sprendime numatyta vėlesnė data, pertvarkomo subjekto valdymo organų įgaliojimai sustabdomi. Visi pertvarkomo subjekto valdymo organų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti specialųjį valdytoją įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini. Specialiojo valdytojo įgaliojimai, funkcijos, veiksmai, kuriuos specialusis valdytojas gali atlikti tik pertvarkymo institucijai iš anksto pritarus, specialiojo valdytojo paskyrimo terminas ir kitos išsamios specialiojo valdytojo veiklos sąlygos nustatomi specialiojo valdymo veiklos sutartyje, sudarytoje tarp pertvarkymo institucijos ir specialiojo valdytojo. Tokia sutartis gali nustatyti pertvarkymo institucijos įsipareigojimus, susijusius su specialiojo valdytojo veiksmais tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimu, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. Bet kuriuo atveju specialusis valdytojas neatsako už žalą, atsiradusią dėl veiksmų, atliktų vadovaujantis pertvarkymo institucijos duotais nurodymais. Tokiu atveju už padarytą žalą, kai yra įstatymuose nustatytos sąlygos, atsako pertvarkymo institucija.

Specialusis valdytojas privalo tik pradėjęs ir baigęs vykdyti savo pareigas, taip pat reguliariai, kaip nustatyta specialiojo valdymo veiklos sutartyje, rengti pertvarkymo institucijai pertvarkomo subjekto ekonominės ir finansinės būklės bei veiksmų, kuriuos jis vykdo atlikdamas savo pareigas, ataskaitas.

Specialusis valdytojas savo nuožiūra turi teisę pasitelkti paslaugų teikėjų (įskaitant teisės, apskaitos, audito ir valdymo konsultantus), reikalingų savo funkcijoms tinkamai atlikti. Atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) specialiajam valdytojui, atsižvelgiant į specialiojo valdytojo veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustatomi specialiojo valdymo veiklos sutartyje. Atlyginimas išmokamas ir išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) apmokamos iš pertvarkomo subjekto lėšų prieš atliekant bet kokius kitus pertvarkomo subjekto mokėjimus. Tuo atveju, jeigu pertvarkomas subjektas nesumoka specialiajam valdytojui laiku, specialiajam valdytojui privalo sumokėti pertvarkymo institucija, kuri turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš pertvarkomo subjekto.

Pertvarkymo institucija bet kuriuo metu gali nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį su specialiuoju valdytoju arba esant svarbioms aplinkybėms reikalauti, kad specialusis valdytojas nutrauktų sutartį (sutartis) su vienu ar keliais jo pasitelktais paslaugų teikėjais. Specialusis valdytojas, apie tai prieš protingą terminą raštu įspėjęs pertvarkymo instituciją, specialiojo valdymo veiklos sutartyje nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti specialiojo valdymo veiklos sutartį.

Specialusis valdytojas privalo savo funkcijas atlikti apdairiai ir sąžiningai, imtis visų būtinų priemonių pertvarkymo tikslams pasiekti ir įgyvendinti pertvarkymo institucijos nurodytus pertvarkymo veiksmus. Specialusis valdytojas negali jam suteiktų teisių panaudoti savo ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Specialiojo valdytojo ir pertvarkomo subjekto, kurį valdyti jis paskirtas, negali sieti pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jis neturi pareigos veikti pertvarkomo subjekto ar jo akcininkų interesais, jeigu tai kliudytų efektyviai pasiekti pertvarkymo tikslus ir įgyvendinti pertvarkymo veiksmus.

Specialusis valdytojas skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad specialiojo valdytojo skyrimo pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, specialiojo valdytojo paskyrimo terminas motyvuotu pertvarkymo institucijos sprendimu gali būti pratęstas.

Kai viena ar daugiau kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų ketina paskirti specialųjį valdytoją kitam subjektui, priklausančiam tai pačiai finansinei grupei kaip ir pertvarkomas subjektas, kuriam pertvarkymo institucija ketina paskirti specialųjį valdytoją, pertvarkymo institucija kartu su tomis kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis apsvarsto, ar nebūtų tikslingiau paskirti tą patį specialųjį valdytoją visiems susijusiems subjektams.

Paskirto bankroto administratoriaus veikla pertvarkymo institucijos sprendimu gali būti laikoma šiame straipsnyje nurodyta specialiojo valdytojo veikla.

Pertvarkomo subjekto vyresniosios vadovybės nušalinimui ar pakeitimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 75 straipsnio nuostatos.

Pertvarkymo institucija savo funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu, Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, jo įgyvendinamaisiais ir kitais taikytinais ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Lietuvos bankas užtikrina pertvarkymo institucijos funkcijas vykdančio struktūrinio padalinio veiklos nepriklausomumą, įskaitant atskirą atskaitomybę, užkertantį kelią pertvarkymo institucijos ir Lietuvos banko interesų konfliktui dėl teisės aktais priskirtų funkcijų. Pertvarkymo institucija tvirtina ir viešai skelbia šį funkcijų atskyrimą reglamentuojančias vidaus taisykles, kuriose taip pat nustato profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija, susijusia su skirtingomis funkcinėmis sritimis, tvarką.

Rengiant, planuojant ir taikant pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo ir priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, o kai pertvarkymo veiksmai gali turėti poveikio vienoje ar daugiau kitų valstybių narių, – ir su atitinkamų valstybių narių pertvarkymo ir priežiūros institucijomis, siekdamos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami ir veiksmų būtų imamasi koordinuotai ir veiksmingai.

Ketindama imtis pertvarkymo veiksmų, pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į pertvarkymo tikslus ir bendruosius pertvarkymo principus bei įvertinusi konkrečias pertvarkomo subjekto aplinkybes ir galimybes kuo veiksmingiau pritaikyti pertvarkymo priemones tam subjektui ar tarpvalstybinėms finansinėms grupėms, gali nuspręsti:

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai kontrolei įgyvendinti pertvarkymo institucija gali pasitelkti trečiuosius asmenis.

Pertvarkymo veiksmų vykdymo laikotarpiu pertvarkomo subjekto akcininkai negali naudotis nuosavybės priemonių suteiktomis balsavimo teisėmis.

Pertvarkymo institucijos ir jos darbuotojų ar kitų jos funkcijas atliekančių asmenų ir pertvarkomo subjekto nesieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jie neturi pareigos veikti pertvarkomo subjekto ir jo akcininkų interesais.

Pertvarkymo institucija turi teisę:

Atliekant pertvarkymo veiksmus, pertvarkymo institucijai netaikomi šie reikalavimai:

Pertvarkymo institucija gali numatyti pertvarkomo subjekto veiklos tęstinumo užtikrinimo priemones, būtinas siekiant užtikrinti pertvarkymo veiksmų efektyvumą ir prireikus galimybę gavėjui valdyti jam perduotą verslą. Tokias tęstinumo priemones, be kita ko, sudaro:

Teisės, nurodytos šio straipsnio 1 dalies 17 punkte ir 3 dalies 1 punkte, nedaro poveikio:

Prieš atlikdama veiksmus, kurie turėtų tiesioginį fiskalinį poveikį ar sukeltų sisteminius padarinius valstybei, pertvarkymo institucija privalo gauti Finansų ministerijos pritarimą šiems veiksmams.

Jeigu Bendra pertvarkymo valdyba, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 806/2014, paskiria baudą Lietuvos Respublikoje licencijuotam subjektui, pertvarkymo institucija patvirtina Bendros pertvarkymo valdybos priimto sprendimo skirti baudą autentiškumą. Jeigu bauda nesumokama per sprendime skirti baudą nustatytą terminą, o kai toks terminas nenustatytas, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią susijęs subjektas gavo sprendimą skirti baudą, ji pertvarkymo institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose arba, kai išieškojimo ne ginčo tvarka negalima atlikti, sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pertvarkymo institucija turi teisę įpareigoti pertvarkomą subjektą arba bet kurį iš jo finansinės grupės subjektų, įskaitant atvejus, kai jiems yra iškelta bankroto byla, teikti visas būtinas paslaugas ar leisti naudotis visa reikiama savo infrastruktūra, kad gavėjas galėtų veiksmingai valdyti jam perduodamą verslą.

Pertvarkymo institucija imasi priemonių užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigti finansinės grupės subjektai vykdytų šio straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, kai tai daryti juos įpareigoja kitų valstybių narių pertvarkymo institucijos. Šiuo tikslu pertvarkymo institucija turi visas šiuo įstatymu jai suteiktas teises, nustatytas jai pačiai atliekant pertvarkymo veiksmus.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos paslaugos ir infrastruktūra neapima jokios finansinės paramos. Šios paslaugos teikiamos ir infrastruktūra leidžiama naudotis šiomis sąlygomis:

Kai perduodamos nuosavybės priemonės arba turtas, teisės ar įsipareigojimai apima turtą, esantį kitoje valstybėje narėje, arba teises ar įsipareigojimus, reglamentuojamus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas toje kitoje valstybėje narėje arba pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus.

Kai kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos vykdomi pertvarkymo veiksmai apima nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų, esančių Lietuvos Respublikoje arba reglamentuojamų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, perdavimą, šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje ir (arba) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys, kurių nuosavybės priemonės, turtas, teisės ar įsipareigojimai perduodami pagal šią dalį, Lietuvos Respublikoje neturi teisės neleisti perdavimo, jo ginčyti ar atidėti.

Pertvarkymo institucija teikia visą reikalingą pagalbą kitos valstybės narės pertvarkymo institucijai, kuri atlieka arba ketina atlikti Lietuvos Respublikoje esančių arba pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojamų nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kad užtikrintų šių nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą gavėjui pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikytinus pertvarkant Lietuvos Respublikoje licencijuotas įstaigas. Šiuo tikslu pertvarkymo institucija turi visas šiuo įstatymu jai suteiktas teises, nustatytas jai pačiai atliekant nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą.

Kai kitos valstybės narės pertvarkymo institucija taiko kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą, o pertvarkomo subjekto tinkami įsipareigojimai arba atitinkamos kapitalo priemonės apima priemones ar įsipareigojimus, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, arba įsipareigojimus kreditoriams, esantiems Lietuvos Respublikoje, pertvarkymo institucija imasi priemonių užtikrinti, kad, kitos valstybės narės pertvarkymo institucijai vykdant kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą, tų priemonių arba įsipareigojimų pagrindinė suma būtų sumažinta arba kad priemonės ar įsipareigojimai būtų konvertuoti. Kreditoriai, dėl kurių taikomas kapitalo priemonių nurašymas arba konvertavimas pagal šią dalį, Lietuvos Respublikoje neturi teisės ginčyti kapitalo priemonės ar įsipareigojimo pagrindinės sumos sumažinimo arba jų konvertavimo.

Vadovaujantis šio įstatymo 101 straipsnio nuostatomis, teismui gali skųsti:

Kai pertvarkymo veiksmai apima veiksmus, taikomus turtui, esančiam trečiojoje valstybėje, arba nuosavybės priemonėms, teisėms arba įsipareigojimams, kuriuos reglamentuoja trečiosios valstybės teisė, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad:

Kai pertvarkymo institucija nustato, kad, nepaisant visų būtinų veiksmų, kurių pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą ėmėsi laikinasis administratorius, bankroto administratorius ar kitas asmuo, yra labai maža tikimybė, kad tam tikros nuosavybės, esančios trečiojoje valstybėje, arba tam tikrų nuosavybės priemonių, teisių ar įsipareigojimų, reglamentuojamų pagal trečiosios valstybės teisę, perdavimas, konvertavimas ar kitas jiems taikytinas veiksmas bus atliktas, pertvarkymo institucija turi nevykdyti to perdavimo, nurašymo, konvertavimo ar kito taikytino veiksmo. Jeigu pertvarkymo institucija davė nurodymą vykdyti nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimą, nurašymą, konvertavimą ar kitą taikytiną veiksmą, tas nurodymas negalioja susijusiam turtui, nuosavybės priemonėms, teisėms ar įsipareigojimams.

Pertvarkymo institucija turi teisę sustabdyti bet kokius mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimus pagal sutartis, kurių šalis yra pertvarkomas subjektas. Toks sustabdymas galioja nuo jo paskelbimo pertvarkymo institucijos interneto svetainėje pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

Tais atvejais, kai mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų įvykdymo terminas būtų suėjęs jų sustabdymo laikotarpiu, to mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų įvykdymo terminas sueina pasibaigus jų sustabdymo laikotarpiui.

Jeigu pertvarkomo subjekto mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimai pagal sutartį sustabdomi pagal šio straipsnio 1 dalį, kitų tos sutarties šalių mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimai pagal tą sutartį sustabdomi tam pačiam laikotarpiui.

Sustabdymas pagal šio straipsnio 1 dalį netaikomas:

Atlikdama šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, pertvarkymo institucija atsižvelgia į tai, kokį poveikį šie veiksmai galėtų turėti tinkamam finansų rinkų veikimui.

Pertvarkymo institucija turi teisę apriboti pertvarkomo subjekto užtikrinimo priemonių turinčių kreditorių galimybes įgyvendinti savo teises į užtikrinimo priemones, susijusias su to pertvarkomo subjekto turtu, nuo pranešimo apie apribojimą paskelbimo pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

Pertvarkymo institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytų apribojimų netaiko mokėjimo ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų arba sistemų valdytojų, pagrindinių sandorio šalių ir centrinių bankų teisėms į užtikrinimo priemones, susijusioms su turtu, kuris pertvarkomo subjekto įkeistas kaip garantinė įmoka arba užstatas.

Kai taikomas šio įstatymo 93 straipsnis, pertvarkymo institucija taiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytus apribojimus visiems finansinės grupės subjektams, kurių pertvarkymo veiksmai atliekami.

Atlikdama šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, pertvarkymo institucija atsižvelgia į tai, kokį poveikį šie veiksmai galėtų turėti tinkamam finansų rinkų veikimui.

Pertvarkymo institucija turi teisę sustabdyti su pertvarkomu subjektu sudarytos sutarties bet kurios šalies teises nutraukti sutartį nuo pranešimo paskelbimo pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių tik tuo atveju, kai ir toliau vykdomi mokėjimo ir perdavimo įsipareigojimai ir teikiamas užstatas.

Pertvarkymo institucija gali sustabdyti su pertvarkomo subjekto patronuojamąja įmone sudarytos sutarties bet kurios šalies teises nutraukti sutartį, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sustabdymas galioja nuo pranešimo paskelbimo pagal šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalį momento iki po paskelbimo dienos einančios darbo dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sustabdymas netaikomas mokėjimo ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms ar sistemų valdytojams, pagrindinėms sutarties šalims ar centriniams bankams.

Asmuo gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį nepasibaigus šio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, jeigu gauna pertvarkymo institucijos pranešimą, kad iš sutarties kylančios teisės ir įsipareigojimai:

Kai pertvarkymo institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytais įgaliojimais ir nepateikia pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalį, remiantis šio įstatymo 53 straipsniu, tomis teisėmis galima pasinaudoti pasibaigus sustabdymo laikotarpiui šiomis sąlygomis:

Atlikdama šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, pertvarkymo institucija atsižvelgia į tai, kokį poveikį šie veiksmai galėtų turėti tinkamam finansų rinkų veikimui.

Priežiūros arba pertvarkymo institucijos prašymu sandorių duomenų saugykla pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnį priežiūros ir pertvarkymo institucijoms pateikia informaciją, būtiną jų funkcijoms vykdyti.

Krizių prevencijos priemonė arba krizių valdymo priemonė, kuri taikoma pagal šį įstatymą, įskaitant bet kokį įvykį, tiesiogiai susijusį su tokios priemonės taikymu, nelaikoma priverstinio vykdymo įvykiu, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, ar bankroto procesu Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo tikslais, jeigu tęsiamas esminių pareigų pagal sutartį, įskaitant mokėjimo ir perdavimo pareigas ir užstato pateikimą, vykdymas.

Krizių prevencijos priemonė arba krizių valdymo priemonė taip pat per se nelaikoma priverstinio vykdymo įvykiu, bankroto procesu arba pakankamu pagrindu manyti, kad sutartis nebus įvykdyta pagal sutartį, kurią sudaro:

Kai trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros pripažįstamos pagal šio įstatymo 111 straipsnį arba kai taip nusprendžia pertvarkymo institucija, šio straipsnio tikslais tokios procedūros laikomos krizių valdymo priemone.

Kai tęsiamas esminių pareigų pagal sutartį, įskaitant mokėjimo ir perdavimo pareigas ir užstato pateikimą, vykdymas, krizių prevencijos priemonės arba krizių valdymo priemonės taikymas, įskaitant bet kurį įvykį, tiesiogiai susijusį su tokios priemonės taikymu, neleidžia jokiam subjektui:

Šiuo straipsniu nedaromas poveikis asmens teisei imtis šio straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų, kai ta teisė atsiranda dėl įvykio, kuris nėra krizių prevencijos priemonė, krizių valdymo priemonė arba įvykis, tiesiogiai susijęs su tokios priemonės taikymu.

Sustabdymas arba apribojimas pagal šio įstatymo 50, 51 arba 52 straipsnį nelaikomas sutartinės pareigos nevykdymu šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais tikslais.

Šiame straipsnyje išdėstytos nuostatos laikomos viršesnėmis privalomomis nuostatomis, kaip apibrėžta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL 2008 L 177, p. 6) 9 straipsnyje.

Pertvarkymo priemonės arba kapitalo priemonių nurašymas ar konvertavimas gali būti taikomi tik tada, kai yra atliktas teisingas, ekonomiškai pagrįstas ir faktinę padėtį atitinkantis įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto vertinimas, skirtas šios įstaigos ar atitinkamo subjekto turto ir įsipareigojimų vertei nustatyti. Tokį vertinimą atlieka nuo pertvarkymo institucijos ir kitų pertvarkymo procese dalyvaujančių institucijų, taip pat nuo įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto nepriklausomas asmuo. Vertinimas, atliktas laikantis visų šio skirsnio ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikomas galutiniu.

Jeigu nėra galimybės atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį nepriklausomą vertinimą, gali būti atliekamas preliminarus įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimas. Preliminarus vertinimas taip pat atliekamas, jeigu pertvarkymo priemones būtina taikyti skubiai ir nėra galimybės laikytis šio įstatymo 56 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų.

Preliminarus vertinimas gali būti taikomas tik įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, kurie atitinka pertvarkymo sąlygas. Preliminarus vertinimas, kiek tai įmanoma atsižvelgiant į faktinę situaciją, privalo atitikti šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 56 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus. Atliekant preliminarų vertinimą turi būti numatomas rezervas galimiems papildomiems nuostoliams atlyginti, pagrindžiant šio rezervo dydį.

Preliminarus vertinimas yra pakankamas pagrindas pertvarkymo institucijai priimti sprendimą taikyti pertvarkymo priemones, perimti įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto kontrolę arba taikyti kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą.

Vertinimas, neatitinkantis šio įstatymo ir kitų taikytinų teisės aktų reikalavimų, laikomas preliminariu iki tol, kol nepriklausomas asmuo atlieka visus šiame skirsnyje ir kituose taikytinuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkantį vertinimą. Galutinis vertinimas turi būti atliktas kiek įmanoma skubiau ir gali būti atliktas atskirai nuo šio įstatymo 90 straipsnyje nurodyto vertinimo arba kartu su tokiu vertinimu bei to paties nepriklausomo asmens, tačiau jis nėra sudedamoji vertinimo, atlikto pagal šio įstatymo 90 straipsnį, dalis.

Vertinimas yra neatskiriama sprendimo taikyti pertvarkymo priemonę arba sprendimo taikyti kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą dalis. Vertinimas gali būti apskųstas tik kartu su šiame punkte nurodytu atitinkamu sprendimu šio įstatymo 101 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pertvarkymo institucija nustato priemones, skirtas užtikrinti, kad vertinimas būtų grindžiamas kiek įmanoma naujausia ir išsamia informacija apie įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turtą ir įsipareigojimus, ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos.

Šio įstatymo 54 straipsnyje nurodyto vertinimo tikslai yra:

Šio įstatymo 54 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodytas vertinimas:

Atliekant vertinimą turi būti įvertinama, kad:

Vertinime, be kita ko, turi būti nurodyta ši įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto informacija:

Priimant šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte nurodytus sprendimus, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija gali būti papildyta įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų analize ir rinkos vertės įvertinimu.

Vertinime turi būti nurodomas kreditorių suskirstymas pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles, taikomas bankroto atveju. Vertinime taip pat nurodomos kreditorių ir akcininkų reikalavimų patenkinimo galimybės, kurių galėtų tikėtis akcininkai arba kiekviena kreditorių eilė, jeigu įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas būtų likviduojami iškeliant bankroto bylą.

Galutinio vertinimo tikslai:

Jeigu atliekant galutinį vertinimą nustatoma didesnė įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto grynoji turto vertė, negu buvo nustatyta atliekant preliminarų vertinimą, pertvarkymo institucija gali:

Pertvarkymo institucija turi teisę nurašyti įstaigų ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų papildomas 1 lygio kapitalo priemones ir 2 lygio kapitalo priemones (toliau kartu – atitinkamos kapitalo priemonės) arba jas konvertuoti į nuosavybės priemones tiek kartu taikydama pertvarkymo priemones, kai šio įstatymo nustatyta tvarka įstaigą ar subjektą nusprendžiama pertvarkyti, tiek tais atvejais, kai įstaiga ar subjektas nėra pertvarkomi, bet susidaro bent viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

Pertvarkymo institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo nedelsdama nurašyti arba konvertuoti įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto išleistas atitinkamas kapitalo priemones, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

Šio straipsnio 2 dalies tikslais įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas arba finansinė grupė laikomi nebegyvybingais tik tuo atveju, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

Šio straipsnio 3 dalies 1 punkto tikslais laikoma, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas žlunga arba gali žlugti, jeigu yra viena ar daugiau iš šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių.

Šio straipsnio 3 dalies 1 punkto tikslais laikoma, kad finansinė grupė žlunga arba gali žlugti, jeigu ta grupė pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu pažeis konsoliduotu pagrindu taikomus rizikos ribojimo reikalavimus taip, kad priežiūros institucija, atliekanti jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, turėtų imtis veiksmų dėl to, kad finansinė grupė, be kita ko, patyrė arba galėtų patirti nuostolių, kuriems padengti reikės visų arba didelės dalies jos nuosavų lėšų.

Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju patronuojamosios įmonės atitinkamos kapitalo priemonės negali būti nurašytos didesne apimtimi arba konvertuotos blogesnėmis sąlygomis, negu buvo nurašytos ar konvertuotos tokio paties eiliškumo patronuojančiosios įmonės atitinkamos kapitalo priemonės.

Prieš nurašydama ar konvertuodama atitinkamas kapitalo priemones, pertvarkymo institucija užtikrina, kad, laikantis šio skyriaus trečiojo skirsnio reikalavimų, būtų atliktas įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimas. Tokiu vertinimu nustatoma atitinkamoms kapitalo priemonėms taikytina nurašymo ar konvertavimo apimtis ir taikytinas konvertavimo kursas.

Pertvarkymo institucija nurašo ir konvertuoja atitinkamas kapitalo priemones, laikydamasi atvirkštinio kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, negu taikomas iškeliant bankroto bylą, tai yra kai pirmesnės kreditorių reikalavimų eilės įsipareigojimai nurašomi ar konvertuojami tik tuo atveju, jeigu paskesnės kreditorių reikalavimų eilės įsipareigojimų sumažinimo nepakanka šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytiems pertvarkymo tikslams pasiekti taip, kad būtų pasiekti šie rezultatai:

Kai nurašoma atitinkamų kapitalo priemonių pagrindinė suma:

Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nedraudžiama atitinkamų kapitalo priemonių savininkui suteikti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones pagal šio straipsnio 4 dalį.

Siekdama įvykdyti atitinkamų kapitalo priemonių konvertavimą pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas išleistų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones atitinkamų kapitalo priemonių savininkams. Atitinkamos kapitalo priemonės gali būti konvertuotos tik tais atvejais, kai yra tenkinamos šios sąlygos:

Siekdama užtikrinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių pateikimą pagal šio straipsnio 4 dalį, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai nuolat turėtų išankstinį priežiūros institucijos leidimą, būtiną atitinkamam bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių skaičiui išleisti.

Prieš nusprendžiant dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2, 3 arba 5 punkte nurodytų aplinkybių buvimo, kuris reikštų būtinybę nurašyti ar konvertuoti Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojamosios įmonės atitinkamas kapitalo priemones, kurios įtraukiamos apskaičiuojant individualiai ir konsoliduotu pagrindu nuosavoms lėšoms taikomus reikalavimus, pertvarkymo institucija privalo:

Prieš nusprendžiant dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 arba 5 punkte nurodytų aplinkybių buvimo, kuris reikštų būtinybę nurašyti ar konvertuoti finansinei grupei, kurios jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka priežiūros institucija, priklausančios kitoje valstybėje narėje licencijuotos patronuojamosios įmonės atitinkamas kapitalo priemones, kurios yra įtraukiamos apskaičiuojant individualiai ir konsoliduotu pagrindu nuosavoms lėšoms taikomus reikalavimus, pertvarkymo institucija privalo:

Sprendžiant dėl šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 arba 5 punkte nurodytų aplinkybių buvimo, kai tai susiję su tarpvalstybinę veiklą vykdančia įstaiga ar finansine grupe, pertvarkymo institucija įvertina galimą nurašymo ir konvertavimo poveikį visose valstybėse narėse, kuriose įstaiga ar finansinė grupė vykdo veiklą.

Pertvarkymo institucija, teikdama šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, privalo prie jo pridėti paaiškinimą, kodėl, jos nuomone, reikia spręsti dėl pranešime nurodomų aplinkybių buvimo.

Pateikusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą ir pasikonsultavusi su informuotomis institucijomis, pertvarkymo institucija privalo įvertinti, ar yra nurašymui ar konvertavimui alternatyvių priemonių, kurias ji galėtų taikyti ir kurios leistų pagrįstai tikėtis išvengti šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo. Nustačiusi, kad tokių alternatyvių priemonių yra, pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad jos būtų pritaikytos. Nustačiusi, kad tokių alternatyvių priemonių nėra, pertvarkymo institucija sprendžia, ar būtina nustatyti, ar yra kurių nors iš šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

Šio straipsnio 5 dalies tikslais alternatyvios priemonės apima ankstyvosios intervencijos priemones, priežiūros institucijos privalomus nurodymus ir lėšų ar kapitalo perdavimą iš patronuojančiosios įmonės.

Kai pertvarkymo institucija nusprendžia, kad būtina nustatyti šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių buvimą, ji apie tai nedelsdama praneša kitų valstybių narių, kuriose licencijuotos patronuojamosios įmonės, kurių kapitalo priemonėms galimai būtų taikomas nurašymas ar konvertavimas, atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už tų aplinkybių buvimo nustatymą. Aplinkybių buvimas nustatomas priimant bendrą sprendimą, vadovaujantis šio įstatymo 110 straipsnyje nustatyta tvarka. Pertvarkymo institucijai ir kitų valstybių narių atitinkamoms institucijoms nesutarus dėl bendro sprendimo, laikoma, kad šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nėra nustatytos.

Kai, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalimi, priimamas bendras sprendimas, nustatantis Lietuvos Respublikoje licencijuotos patronuojamosios įmonės atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo ir (arba) konvertavimo būtinybę, pertvarkymo institucija privalo nedelsdama nurašyti ir (arba) konvertuoti atitinkamas kapitalo priemones, atsižvelgdama į konkrečiu atveju reikalingą veiksmų skubą.

Verslo perleidimo priemonė yra pertvarkymo priemonė, kai įsigyjančiajam asmeniui, kuris nėra laikinoji įstaiga, perleidžiama:

Pertvarkymo institucija turi imtis reikalingų veiksmų, kad verslo perleidimo priemonė, atsižvelgiant į aplinkybes ir valstybės pagalbą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, būtų įgyvendinama rinkos sąlygomis ir vadovaujantis šio skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka atlikto vertinimo išvadomis. Siekdama pasirengti įstaigos pertvarkymui, pertvarkymo institucija gali nurodyti įstaigai, laikantis šio įstatymo 63 straipsnyje nurodytų reikalavimų, susisiekti su potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis.

Pertvarkymo institucija turi teisę verslo perleidimo priemonę pritaikyti daugiau negu vieną kartą, kad papildomai būtų perleidžiamos pertvarkomo subjekto išleistos nuosavybės priemonės arba, atitinkamais atvejais, pertvarkomo subjekto turtas, teisės ar įsipareigojimai.

Pritaikius verslo perleidimo priemonę, įsigyjančiojo asmens sutikimu pertvarkymo institucija turi teisę priimti sprendimą įsigyjančiajam asmeniui perleistą turtą, teises ar įsipareigojimus grąžinti pertvarkomam subjektui arba įsigyjančiajam asmeniui perleistas pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones grąžinti jų ankstesniems savininkams, o pertvarkomas subjektas arba ankstesni savininkai privalo priimti tokį grąžinamą turtą, teises ar įsipareigojimus arba atitinkamai nuosavybės priemones.

Nepažeidžiant pertvarkymo institucijos ar Pertvarkymo fondo teisės į pagrįstų išlaidų atlyginimą, kaip numatyta šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje, įsigyjantysis asmuo atlygį už nuosavybės priemones moka jų savininkams, o atlygį už turtą ar įsipareigojimus moka pertvarkomam subjektui.

Pertvarkomo subjekto akcininkai, kreditoriai ir kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nėra perleidžiami įsigyjančiajam asmeniui, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į perleistą turtą, teises ar įsipareigojimus, išskyrus atvejus, numatytus šio skyriaus šeštajame skirsnyje, o įsigyjantysis asmuo neatsako pertvarkomo subjekto akcininkams, kreditoriams ir kitiems tretiesiems asmenims, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nebuvo jam perleisti.

Įsigyjantysis asmuo turi turėti teisės aktuose nurodytą veiklos licenciją, kad galėtų užsiimti verslu, įsigyjamu taikant verslo perleidimo priemonę. Jeigu įsigyjantysis asmuo, prieš įsigydamas perleidžiamą verslą, tokios licencijos neturi, jis turi pateikti priežiūros institucijai paraišką reikiamai veiklos licencijai gauti, o priežiūros institucija privalo tokią paraišką kartu su įsigyjančiojo asmens vertinimu svarstyti skubos tvarka, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis.

Jeigu, perleidus pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones, kvalifikuotoji tokio subjekto įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis būtų įsigyjama arba didinama taip, kaip nurodyta Bankų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje arba Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir dėl to įsigyjantysis asmuo turėtų gauti minėtuose įstatymuose nustatytą priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, priežiūros institucija turi per trumpesnius negu Bankų įstatymo 25 straipsnyje ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 10 straipsnyje nustatytus terminus atlikti įsigyjančiojo asmens vertinimą, kad verslo perleidimo priemonė būtų taikoma kuo skubiau ir nebūtų užkertamas kelias tam, kad įgyvendinant pertvarkymo priemones būtų pasiekti pertvarkymo tikslai.

Priežiūros institucijai neužbaigus įsigyjančiojo asmens vertinimo iki nuosavybės priemonių perdavimo dienos, kaip tai nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, taikant verslo perleidimo priemonę laikomasi šių reikalavimų:

Priežiūros institucijai priėmus sprendimą neprieštarauti nuosavybės priemonių perdavimui įsigyjančiajam asmeniui pagal šio straipsnio 3 dalies 4 punktą, visos su perleistomis nuosavybės priemonėmis susijusios balsavimo teisės iš karto be apribojimų suteikiamos įsigyjančiajam asmeniui, kai pertvarkymo institucija ir įsigyjantysis asmuo gauna priežiūros institucijos pranešimą dėl neprieštaravimo.

Priežiūros institucijai priėmus sprendimą prieštarauti nuosavybės priemonių perdavimui įsigyjančiajam asmeniui pagal šio straipsnio 3 dalies 4 punktą, taikomi šie reikalavimai:

Pertvarkymo institucija, taikydama verslo perleidimo priemonę pertvarkomam subjektui, siūlo įsigyti rinkoje pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones ar turtą, teises, įsipareigojimus arba atskiras jų grupes, vykdo ar organizuoja derybas su potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis dėl perleidimo sąlygų, įskaitant šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje nurodyto atlygio dydį, arba taiko kitas priemones, reikalingas pertvarkomo subjekto turto, teisių, įsipareigojimų ar nuosavybės priemonių perleidimui atlikti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas siūlymas pertvarkomo subjekto turtą, teises, įsipareigojimus, nuosavybės priemones įsigyti rinkoje vykdomas laikantis šių principų:

Nepažeisdama šio straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, pertvarkymo institucija turi teisę kreiptis į konkrečius potencialius įsigyjančiuosius asmenis, siūlydama įsigyti pertvarkomo subjekto turtą, teises, įsipareigojimus, nuosavybės priemones.

Įsigyjantieji asmenys, siekiantys įsigyti pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones, turtą, teises ar įsipareigojimus, turi teisę susipažinti su pertvarkomo subjekto finansine informacija, kuri, pertvarkymo institucijos nuomone, reikalinga sprendimui dėl minėtos įstaigos nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų įsigijimo priimti. Tokios informacijos įsigijimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios komercinę paslaptį.

Viešai neatskleistos informacijos apie pertvarkomo subjekto planuojamą perleidimą pateikimas visuomenei, kuris būtų privalomas pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p. 1), 17 straipsnio 1 dalį, gali būti atidėtas laikantis šio reglamento 17 straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pertvarkymo institucija gali taikyti verslo perleidimo priemonę nesiūlydama įsigyti rinkoje pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu nustatoma, kad, tikėtina, nebus visiškai pasiekti vienas ar daugiau pertvarkymo tikslų, nurodytų šio įstatymo 40 straipsnyje, ypač esant šioms sąlygoms:

Taikant verslo perleidimo priemonę:

Kad įsigyjantysis asmuo galėtų naudotis teise teikti paslaugas arba įsisteigti kitoje valstybėje narėje, jis yra laikomas pertvarkomo subjekto teisių perėmėju ir gali toliau naudotis visomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkomas subjektas ir kurios susijusios su perleistu turtu, teisėmis ar įsipareigojimais.

Taikant verslo perleidimo priemonę, turi būti užtikrinama, kad įsigyjantysis asmuo galėtų toliau naudotis pertvarkomo subjekto teise dalyvauti mokėjimo, tarpuskaitos ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose, reguliuojamose rinkose, indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemose ir turėti galimybę jomis naudotis, jeigu atitinka narystės ir dalyvavimo tokiose sistemose reikalavimus. Jeigu įsigyjantysis asmuo neatitinka tokių reikalavimų, šioje dalyje nurodytomis teisėmis jis naudojasi pertvarkymo institucijos nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai. Pertvarkymo institucija įsigyjančiojo asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą.

Negali būti atsisakyta suteikti įsigyjančiajam asmeniui teisę naudotis šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sistemomis dėl to, kad jis neturi kredito reitingų agentūros suteikto reitingo arba kad tas reitingas neatitinka reikalaujamo reitingo lygio, pagal kurį būtų suteikta galimybė naudotis tokiomis sistemomis.

Laikinosios įstaigos priemonė yra pertvarkymo priemonė, kai pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į poreikį išlaikyti ypač svarbias funkcijas laikinojoje įstaigoje, laikinajai įstaigai perduoda:

Pertvarkymo institucijai taikant laikinosios įstaigos priemonę:

Pertvarkymo institucijai taikant laikinosios įstaigos priemonę, laikinajai įstaigai perduodamų įsipareigojimų bendra vertė negali viršyti iš pertvarkomo subjekto perduodamų ar iš kitų šaltinių suteikiamų turto ir teisių bendros vertės.

Pertvarkymo institucijai taikant laikinosios įstaigos priemonę, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta perdavimo teise gali būti pasinaudojama daugiau negu vieną kartą, kad būtų papildomai perduotos pertvarkomo subjekto išleistos nuosavybės priemonės arba, atitinkamais atvejais, pertvarkomo subjekto turtas, teisės ar įsipareigojimai.

Nepažeidžiant pertvarkymo institucijos ar Pertvarkymo fondo teisės į pagrįstų išlaidų, kaip numatyta šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje, padengimą, laikinosios įstaigos mokamas atlygis yra skiriamas nuosavybės priemonių savininkams, kai laikinajai įstaigai perduodamos pertvarkomo subjekto išleistos nuosavybės priemonės, arba pačiam pertvarkomam subjektui, kai laikinajai įstaigai perduodamas kuris nors arba visas pertvarkomo subjekto turtas ar įsipareigojimai.

Taikant laikinosios įstaigos priemonę, laikomasi šio skyriaus šeštajame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

Pertvarkomo subjekto akcininkai arba kreditoriai ir kiti tretieji asmenys, kurių turtas, teisės ar įsipareigojimai nėra perduodami laikinajai įstaigai, neturi tiesioginių arba netiesioginių teisių į laikinajai įstaigai, jos valdymo organams ar vyresniajai vadovybei perduotą turtą, teises ar įsipareigojimus, išskyrus šio skyriaus šeštajame skirsnyje numatytus atvejus.

Laikinoji įstaiga yra juridinis asmuo, įsteigtas tam, kad gautų ir valdytų visas pertvarkomo subjekto nuosavybės priemones ar jų dalį arba visą vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų turtą, teises, įsipareigojimus ar jų dalį, siekiant išlaikyti ypač svarbias funkcijas ir perleisti įstaigą ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytą subjektą. Laikinąją įstaigą steigia pertvarkymo institucija arba Vyriausybė, tačiau visais atvejais ją kontroliuoja pertvarkymo institucija. Laikinoji įstaiga nuosavybės teise priklauso valstybei.

Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu tikslu nedaro įtakos šio straipsnio 1 dalyje nurodytai pertvarkymo institucijos galimybei kontroliuoti laikinąją įstaigą.

Kad laikinoji įstaiga galėtų naudotis teise teikti paslaugas arba įsisteigti kitoje valstybėje narėje, ji yra laikoma pertvarkomo subjekto teisių perėmėja ir gali toliau naudotis visomis teisėmis, kuriomis naudojosi pertvarkomas subjektas ir kurios susijusios su perduotu turtu, teisėmis ar įsipareigojimais.

Pertvarkymo institucija turi teisę reikalauti, kad laikinoji įstaiga kitais negu šio straipsnio 3 dalyje nurodytais tikslais būtų laikoma pertvarkomo subjekto teisių perėmėja ir galėtų toliau naudotis bet kokiomis kitomis teisėmis, susijusiomis su perduotais turtu, teisėmis ar įsipareigojimais, kuriomis naudojosi pertvarkomas subjektas.

Laikinoji įstaiga gali ir toliau dalyvauti pertvarkomo subjekto mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemose, vertybinių popierių biržose, indėlių ir įsipareigojimų investuotojų draudimo sistemose ir turi galimybę jomis naudotis tuo atveju, jeigu atitinka narystės ir dalyvavimo tokiose sistemose reikalavimus. Jeigu laikinoji įstaiga neatitinka dalyvavimo šioje dalyje nurodytose sistemose reikalavimų, nurodytose sistemose laikinoji įstaiga dalyvauja pertvarkymo institucijos nurodytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai. Pertvarkymo institucija laikinosios įstaigos prašymu turi teisę pratęsti šį laikotarpį.

Negali būti atsisakyta suteikti laikinajai įstaigai galimybę dalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nurodytose sistemose tik dėl to, kad ji neturi kredito reitingų agentūros suteikto reitingo arba kad tas reitingas neatitinka reitingo lygio, pagal kurį būtų suteikta galimybė dalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nurodytose sistemose.

Laikinosios įstaigos veiklai taikomi visi šie reikalavimai:

Laikinoji įstaiga gali būti įsteigta ir veiklos leidimas jai gali būti suteiktas trumpam laikotarpiui, jos veiklos pradžioje nereikalaujant, kad ji atitiktų Bankų įstatymo arba Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus ir neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus reikalavimus, kai tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju pertvarkymo institucija priežiūros institucijai pateikia prašymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų netaikymo ir, jeigu priežiūros institucija nusprendžia suteikti tokį veiklos leidimą, priežiūros institucija nurodo laikotarpį, kuriuo laikinoji įstaiga neprivalo laikytis šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų.

Laikinosios įstaigos vadovybė, atsižvelgdama į ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus konkurencijos reikalavimus ir apribojimus, laikinąją įstaigą valdo taip, kad būtų išlaikytas ypač svarbių funkcijų atlikimas ir tinkamomis sąlygomis per šio įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje arba, kai taikytina, šio įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas, jų turtas, teisės ar įsipareigojimai būtų perleisti vienam ar daugiau privataus sektoriaus įsigyjančiųjų asmenų.

Pertvarkymo institucijai taikant laikinosios įstaigos priemonę:

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti veiksmai gali būti atlikti jeigu:

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas grąžinimas turi būti atliekamas laikantis pirminio perdavimo metu nustatytų nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų galimo grąžinimo terminų ir kitų sąlygų.

Pertvarkymo institucija priima sprendimą, kad laikinoji įstaiga nebelaikoma laikinąja įstaiga bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau:

Tais atvejais, kai pertvarkymo institucija siekia parduoti laikinąją įstaigą arba jos turtą, teises ar įsipareigojimus, toks pardavimas turi atitikti visas šias sąlygas:

Jeigu neįvyksta nė vienas iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų įvykių, pertvarkymo institucija laikinosios įstaigos veiklą nutraukia kaip įmanoma greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau negu praėjus dvejiems metams po paskutinio pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimo, atlikto taikant laikinosios įstaigos priemonę.

Pertvarkymo institucija turi teisę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą pratęsti vienam ar daugiau papildomų vienų metų laikotarpių, kai toks pratęsimas:

Bet koks pertvarkymo institucijos sprendimas pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą turi būti motyvuotas, kartu pateikiant išsamią padėties vertinimo išvadą, kuri turi apimti rinkos sąlygų ir perspektyvų vertinimą, pagrindžiantį tokį pratęsimą.

Kai laikinosios įstaigos veikla nutraukiama šio straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punkte nurodytomis aplinkybėmis, laikinoji įstaiga likviduojama realizuojant jos turtą.

Nepažeidžiant pertvarkymo institucijos ar Pertvarkymo fondo teisės į pagrįstų išlaidų, kaip numatyta šio įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje, padengimą, pajamos, gautos nutraukiant laikinosios įstaigos veiklą, skiriamos laikinosios įstaigos akcininkams.

Kai laikinoji įstaiga naudojama daugiau negu vieno pertvarkomo subjekto turtui ir įsipareigojimams perduoti, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta turto realizavimo pareiga taikoma iš kiekvieno pertvarkomo subjekto perduotiems turtui ir įsipareigojimams, o ne pačiai laikinajai įstaigai.

Turto valdymo įmonės veiklai taikomi visi šie reikalavimai:

Turto valdymo įmonė jai perduotą turtą valdo taip, kad būtų kiek įmanoma padidinta jo vertė jį vėliau parduodant, įskaitant turto realizavimą, kai turto valdymo įmonė likviduojama.

Turto valdymo įmonė po to, kai buvo pritaikyta laikinosios įstaigos priemonė, turi teisę iš laikinosios įstaigos įsigyti turtą, teises ar įsipareigojimus.

Pertvarkymo institucija gali grąžinti teises, turtą ar įsipareigojimus iš turto valdymo įmonės pertvarkomam subjektui, jeigu:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimas atliekamas per laikotarpį, kuris buvo nustatytas taikant turto atskyrimo priemonę, ir turi atitikti taikant tą priemonę nurodytas kitas sąlygas.

Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė taikoma siekiant bet kurio iš šių rezultatų:

Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu tikslu gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra aplinkybių, leidžiančių pagrįstai tikėtis, kad ją taikant kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, įskaitant priemones, kurios numatytos pagal reorganizavimo planą, nurodytą šio įstatymo 84 straipsnyje, bus pasiekti pertvarkymo tikslai ir atkurtas įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto ilgalaikis finansinės veiklos patikimumas ir stabilumas.

Kai nėra tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu tikslu gali būti taikoma kartu su bet kuria kita ar keliomis kitomis pertvarkymo priemonėmis.

Pertvarkymo institucija, taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, atsižvelgia į pertvarkomo subjekto teisinį statusą ir turi teisę reikalauti pakeisti pertvarkomo subjekto teisinę formą, o pastarasis privalo pakeisti tą formą teisės aktų nustatyta tvarka.

Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti taikoma visiems pertvarkomo subjekto įsipareigojimams, išskyrus šiuos įsipareigojimus, neatsižvelgiant į tai, ar jiems taikoma Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės ar trečiosios valstybės teisė:

Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma hipotekinėms obligacijoms užtikrinti skirto turto portfeliui. Šis užtikrinimui skirtas turtas turi būti atskirtas nuo pertvarkomo subjekto turto, užtikrinant pakankamą šio turto finansavimą.

Nepaisydama šio straipsnio 2 dalies ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, pertvarkymo institucija prireikus gali nurašyti ar konvertuoti bet kokią užtikrintų įsipareigojimų arba įsipareigojimų, garantuojamų įkeistu turtu, dalį, kuri viršija užtikrinimui skirto turto, įkeisto turto, sulaikymo teisės ar kitokio užstato, kuriais užtikrinamas toks įsipareigojimas, vertę.

Siekdama užtikrinti įstaigų ir finansinių grupių pertvarkymo galimybes, pertvarkymo institucija apriboja įstaigų tarpusavio tinkamų įsipareigojimų apimtį, kiek tai neprieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams dėl didelių pozicijų, išskyrus atvejus, kai įstaigos priklauso tai pačiai finansinei grupei.

Išimtiniais atvejais pertvarkymo institucijos sprendimu tam tikri įsipareigojimai gali nebūti nurašomi ar konvertuojami arba gali būti nurašomi ar konvertuojami mažesne apimtimi, jeigu:

Jeigu pertvarkymo institucija pagal šio straipsnio 5 dalį nusprendžia visiškai arba iš dalies nenurašyti ar nekonvertuoti tinkamo įsipareigojimo arba tinkamų įsipareigojimų rūšies, kiti tinkami įsipareigojimai gali būti nurašomi arba konvertuojami atitinkamai didesne apimtimi.

Prieš pasinaudodama šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis išimtimis, pertvarkymo institucija privalo apie tai pranešti Europos Komisijai. Jeigu taikant šias išimtis planuojama pasinaudoti finansavimu iš Pertvarkymo fondo arba alternatyvaus finansavimo šaltinio, vadovaudamasi šio įstatymo 78 straipsnio nuostatomis, pertvarkymo institucija gali pradėti taikyti šias išimtis tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija per 24 valandas arba per bendrai pertvarkymo institucijos ir Europos Komisijos sutartą ilgesnį laikotarpį nepareiškia prieštaravimo dėl tokių išimčių taikymo ir nepareikalauja jų pakeisti. Pertvarkymo institucija privalo vadovautis Europos Komisijos reikalavimais pakeisti išimčių taikymą.

Taikydama šio straipsnio 5 dalyje nurodytas išimtis, pertvarkymo institucija privalo atsižvelgti į:

Jeigu pertvarkymo institucija pagal šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalį nusprendžia visiškai ar iš dalies nenurašyti ar nekonvertuoti tinkamo įsipareigojimo arba tinkamų įsipareigojimų atitinkamos rūšies ir nuostoliai, kurie atsirastų dėl tokių įsipareigojimų nurašymo ar konvertavimo, nėra visiškai perkeliami kitiems kreditoriams, iš Pertvarkymo fondo pertvarkomam subjektui gali būti sumokamas įnašas, kad būtų galima:

Įnašas iš Pertvarkymo fondo pertvarkomam subjektui gali būti sumokamas taip pat tais atvejais, kai galimų nurašyti ar konvertuoti įsipareigojimų nepakanka šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems tikslams pasiekti, trūkstamai sumai padengti, neatsižvelgiant į tai, ar daliai tinkamų įsipareigojimų buvo taikoma šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas įnašas iš Pertvarkymo fondo lėšų gali būti sumokamas tik tuo atveju, kai yra tenkinamos abi šios sąlygos:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įnašas gali būti sudaromas iš:

Pertvarkymo institucija išimtiniais atvejais gali nuspręsti viršyti šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą 5 procentų visų pertvarkomo subjekto įsipareigojimų sumą ir panaudoti alternatyvius finansavimo šaltinius ir (arba) renkant reguliarias (ex-ante) įmokas Pertvarkymo fonde sukauptas dar nepanaudotas lėšas, jeigu visi neužtikrinti įsipareigojimai, kurie nebūtų tenkinami pirmenybine kreditorių reikalavimų eile, taikytina, jei pertvarkomam subjektui būtų iškelta bankroto byla, išskyrus tinkamus drausti indėlius, buvo visiškai nurašyti arba konvertuoti.

Jeigu nėra galimybės įvykdyti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, iš Pertvarkymo fondo pertvarkomam subjektui taip pat gali būti sumokamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įnašas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

Pertvarkymo institucija gali nustatyti, kad minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo laikymasis konsoliduotu pagrindu arba individualiai iš dalies gali būti užtikrintas sutartinėmis gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonėmis.

Tam, kad priemonė būtų laikoma sutartine gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, turi būti tenkinamos šios sąlygos:

Pertvarkymo institucija, derindama savo veiksmus su priežiūros institucija, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie sprendimus leisti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo laikymąsi iš dalies užtikrinti sutartinėmis gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonėmis ir tikrina, kaip šių sprendimų yra laikomasi.

Taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, pertvarkymo institucija, remdamasi vertinimu, atliktu pagal šio skyriaus trečiąjį skirsnį, nustato tinkamų įsipareigojimų, kurie turi būti nurašyti ar konvertuoti, bendrą sumą, siekdama atkurti pertvarkomo subjekto bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą arba, jeigu taikytina, suformuoti laikinosios įstaigos kapitalą, atitinkantį šį koeficientą, įvertindama iš Pertvarkymo fondo finansuojamą įnašą į kapitalą, taip pat siekdama išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą pertvarkomais subjektais arba laikinąja įstaiga ir sudaryti sąlygas pertvarkomam subjektui arba laikinajai įstaigai bent vienus metus laikytis licencijuojamos veiklos reikalavimų ir toliau vykdyti licencijuojamą veiklą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą sumą sudaro:

Jeigu pertvarkymo institucija ketina taikyti turto atskyrimo priemonę, nustatydama sumą, kuria reikia sumažinti tinkamus įsipareigojimus, ji turi įvertinti turto valdymo įmonei reikalingo kapitalo poreikį.

Jeigu, vadovaujantis preliminariu vertinimu, pagal šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pertvarkomo subjekto kapitalas buvo nurašytas didesne apimtimi, negu atlikus šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytą galutinį vertinimą nustatyta nurašytina suma, pertvarkymo institucija, siekdama panaikinti šį skirtumą, gali taikyti kapitalo atkūrimo mechanizmą, kai reikiama apimtimi pirmiausia kompensuojami kreditorių, o po to – akcininkų nuostoliai.

Pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 77 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas išimtis, taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, nurašo ir konvertuoja įsipareigojimus, laikydamasi šios eiliškumo tvarkos, kai paskesniame punkte nurodyti įsipareigojimai nurašomi ar konvertuojami tik tuo atveju, jeigu ankstesniuose punktuose nurodyto sumažinimo nepakanka, kad būtų pasiektos pertvarkymo institucijos nustatytos sumos, būtinos nurašyti vadovaujantis šio įstatymo 59 straipsniu, ir vadovaujantis šio įstatymo 80 straipsnyje nustatyta tinkamų įsipareigojimų, kurie turi būti nurašyti ar konvertuoti, bendra suma:

Tos pačios kreditorių reikalavimų eilės skirtingų rūšių nuosavybės priemonės ir tinkami įsipareigojimai nurašomi ar konvertuojami proporcingai (nurašoma ar konvertuojama tokia pati kiekvienos rūšies nuosavybės priemonių ir tinkamų įsipareigojimų dalis), o tos pačios rūšies nuosavybės priemonių ir tinkamų įsipareigojimų pagrindinės sumos ir susijusios neišmokėtos mokėtinos sumos nurašomos ar konvertuojamos proporcingai jų vertei, nebent šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nurodytomis aplinkybėmis pertvarkymo institucija nuspręstų to paties eiliškumo nuosavybės priemones ar tinkamus įsipareigojimus nurašyti ar konvertuoti nevienodai.

Prieš taikydama šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą nurašymą ar konvertavimą, pertvarkymo institucija privalo konvertuoti arba sumažinti dar nekonvertuotų šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų priemonių pagrindinę sumą, jeigu tos priemonės tenkina šias sąlygas:

Kai priemonės pagrindinė suma, laikantis šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų, sumažinama ne iki nulio, pertvarkymo institucija, prieš taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, turi nurašyti ir konvertuoti likusią pagrindinės sumos dalį šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Pertvarkymo institucija, taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba pagal šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį nurašydama ar konvertuodama akcininkų kapitalo priemones, dėl akcininkų imasi vieno arba abiejų toliau nurodytų veiksmų:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų taip pat turi būti imamasi dėl tų nuosavybės priemonių, kurios buvo išleistos arba suteiktos bet kuriuo iš šių būdų:

Tais atvejais, kai dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo arba kapitalo priemonių konvertavimo peržengiama kvalifikuotosios pertvarkomo subjekto įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies riba taip, kad kyla įstatymuose nustatyta pareiga atlikti įsigyjančiojo asmens tinkamumo vertinimą, priežiūros institucija, gavusi iš pertvarkymo institucijos reikiamą informaciją, turi nedelsdama atlikti šį vertinimą, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba kapitalo priemonių konvertavimas būtų taikomi be nepagrįsto delsimo ir būtų kuo efektyviau pasiekti pertvarkymo tikslai.

Jeigu priežiūros institucija neužbaigia šio straipsnio 3 dalyje nurodyto vertinimo iki gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo arba kapitalo priemonių nurašymo dienos, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba konvertuojant kapitalo priemones, nuosavybės priemonių įsigijimui taikomos šio įstatymo 62 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Pertvarkymo institucija gali nurašyti ar konvertuoti įsipareigojimą, atsirandantį iš išvestinės finansinės priemonės, tik tuo atveju, jeigu išvestinės finansinės priemonės sutarties vykdymo laikotarpis yra pasibaigęs. Šiuo tikslu pertvarkymo institucija pati gali užbaigti bet kurios išvestinių finansinių priemonių sutarties vykdymą. Pertvarkymo institucija neprivalo nutraukti arba užbaigti išvestinės finansinės priemonės sutarties vykdymo, jeigu ji šio įstatymo 77 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nusprendžia tai priemonei netaikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės.

Kai išvestinių finansinių priemonių sandoriams taikomas užskaitos susitarimas, atliekant vertinimą turi būti nustatyta, koks grynasis įsipareigojimas atsiranda iš tokių sandorių juose nustatytomis sąlygomis.

Pertvarkymo institucija įsipareigojimų, kurie atsiranda dėl išvestinių finansinių priemonių, vertę nustato laikydamasi taikytinų ES teisės aktų reikalavimų.

Tais atvejais, kai pertvarkomam subjektui buvo pritaikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė siekiant šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto tikslo, pertvarkomo subjekto valdymo organas arba šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pertvarkymo institucijos paskirtas asmuo privalo parengti pertvarkomo subjekto verslo reorganizavimo planą. Pertvarkomo subjekto verslo reorganizavimo planas turi būti pateiktas pertvarkymo institucijai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo pradžios. Kai taikytina, toks planas turi būti suderintas su restruktūrizavimo planu, kurį pagal valstybės pagalbą reglamentuojančius teisės aktus būtina pateikti Europos Komisijai.

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė taikoma Lietuvos Respublikoje licencijuotos ES patronuojančiosios įmonės dviem ar daugiau patronuojamųjų įmonių, šio įstatymo 8, 9, 10 ir 11 straipsniuose nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė turi parengti ir pertvarkymo institucijai pateikti verslo reorganizavimo planą, apimantį visas finansinės grupės įstaigas. Pertvarkymo institucija planą turi perduoti visų finansinės grupės subjektų pertvarkymo institucijoms ir Europos bankininkystės institucijai.

Išimtiniais atvejais ir kai tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, pertvarkymo institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį gali pratęsti, bet ne daugiau kaip iki dviejų mėnesių nuo gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo pradžios. Kai verslo reorganizavimo planą reikia pateikti vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais, pertvarkymo institucija gali jo pateikimo terminą pratęsti ne daugiau kaip iki dviejų mėnesių nuo gelbėjimo privačiomis lėšomis taikymo pradžios arba iki valstybės pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto termino, atsižvelgdama į tai, kuri data yra ankstesnė.

Verslo reorganizavimo plane nustatomos priemonės, kuriomis per pagrįstą laikotarpį siekiama atkurti ilgalaikį pertvarkomo subjekto arba jo verslo dalių gyvybingumą. Tos priemonės turi būti paremtos realiomis prielaidomis, pagrįstomis ekonomikos ir finansų rinkos sąlygomis, kuriomis veiks pertvarkomas subjektas. Verslo reorganizavimo plane inter alia turi būti atsižvelgiama į esamą finansų rinkų būklę ir jų ateities perspektyvas, įvertinant tiek galimus palankius, tiek nepalankiausius scenarijus, įskaitant įvykių, leidžiančių nustatyti pagrindinius pertvarkomo subjekto pažeidžiamumo veiksnius, derinį. Prielaidos turi būti grindžiamos tinkamais ir tam sektoriui būdingais rodikliais.

Į verslo reorganizavimo planą, be kita ko, turi būti įtraukiama:

Priemonėmis, skirtomis ilgalaikiam pertvarkomo subjekto gyvybingumui atkurti, gali būti laikoma pertvarkomo subjekto:

Pertvarkymo institucija per vieną mėnesį nuo verslo reorganizavimo plano pateikimo dienos, konsultuodamasi su priežiūros institucija, įvertina, ar plano įgyvendinimas padėtų atkurti ilgalaikį pertvarkomo subjekto gyvybingumą. Jeigu nustatoma, kad įgyvendinus planą pertvarkomo subjekto gyvybingumas bus atkurtas, pertvarkymo institucija patvirtina planą. Jeigu nustatoma, kad plane numatytos priemonės netinkamos ar jų nepakanka pertvarkomo subjekto gyvybingumui atkurti, pertvarkymo institucija pateikia valdymo organui arba pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį paskirtam asmeniui pastabas ir reikalauja į jas atsižvelgti ir atitinkamai pakeisti parengtą planą.

Pertvarkomo subjekto valdymo organas arba pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį paskirtas asmuo pertvarkymo institucijai turi pateikti atitinkamai pakeistą planą per dvi savaites nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodytų pastabų gavimo dienos. Pertvarkymo institucija įvertina atitinkamai pakeistą planą ir per savaitę valdymo organui arba pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį paskirtam asmeniui praneša, ar, jos nuomone, buvo tinkamai atsižvelgta į pateiktas pastabas, ar reikia papildomų pakeitimų.

Pertvarkomo subjekto valdymo organas arba pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį paskirtas asmuo turi įgyvendinti pertvarkymo institucijos patvirtintą reorganizavimo planą ir ne rečiau kaip kas šešis mėnesius privalo pertvarkymo institucijai pateikti šio plano įgyvendinimo ataskaitą.

Jeigu pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nusprendžia, kad norint pasiekti gyvybingumo atkūrimo tikslą jau įgyvendinamą verslo reorganizavimo planą reikia patikslinti, valdymo organas arba pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį paskirtas asmuo patikslina planą ir jį pateikia pertvarkymo institucijai tvirtinti.

Pertvarkymo institucija turi teisę skirtingų rūšių kapitalo priemonėms ir įsipareigojimams taikyti skirtingą konvertavimo kursą, laikydamasi vieno arba abiejų šių reikalavimų:

Pertvarkymo institucija nustato išsamią skirtingų konvertavimo kursų taikymo tvarką.

Pertvarkymo institucija turi teisę prireikus reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai bet kuriuo metu turėtų pakankamą įstatinio kapitalo arba kitų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumą, kad, kai pertvarkymo institucija taiko gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę arba kapitalo priemonių nurašymą ar konvertavimą įstaigoms ar minėtiems subjektams arba jų patronuojamosioms įmonėms, jie galėtų išleisti pakankamą kiekį naujų nuosavybės priemonių, kad būtų galima įsipareigojimus veiksmingai konvertuoti į nuosavybės priemones.

Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo tikslingumo ir apimties pertvarkymo institucija sprendžia rengdama ir atnaujindama konkrečių įstaigų ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų ar grupės pertvarkymo planą ir atsižvelgdama į tame plane numatomus pertvarkymo veiksmus. Jeigu pertvarkymo plane numatytas galimas gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas, pertvarkymo institucija turi patikrinti ir įsitikinti, ar įstatinis kapitalas ar kitos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės yra pakankami pertvarkymo institucijos nustatytoms sumoms, kurios būtų nurašytos vadovaujantis šio įstatymo 59 straipsniu, ir vadovaujantis šio įstatymo 80 straipsniu nustatytinai tinkamų įsipareigojimų, kurie turėtų būti nurašyti ar konvertuoti, bendrai sumai padengti.

Įstaigų steigimo dokumentuose negali būti numatyta procedūrinių kliūčių, trukdančių įsipareigojimus pagal šį įstatymą konvertuoti į nuosavybės priemones, įskaitant akcininkų turimas pirmenybės teises arba reikalavimus gauti akcininkų sutikimą didinti kapitalą.

Įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai į sandorius dėl finansinių priemonių, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, privalo įtraukti nuostatą, pagal kurią kreditorius arba susitarimo, kuriuo įstaigai ar minėtam subjektui sukuriamas įsipareigojimas, šalis pripažįsta, kad įsipareigojimas gali būti nurašytas ir konvertuotas, ir sutinka, kad atitinkamu pertvarkymo institucijos sprendimu jo reikalavimų pagrindinė suma ir (arba) susijusi neišmokėta mokėtina suma gali būti sumažintos, konvertuotos ar anuliuotos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas taikomas finansinėms priemonėms, kurios įstaigoms ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui sukuria įsipareigojimą, kuris:

Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad pagal trečiosios valstybės teisę arba privalomą susitarimą, sudarytą su ta trečiąja valstybe, pertvarkymo institucija gali nurašyti arba konvertuoti įsipareigojimus, tiems įsipareigojimams šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi. Pertvarkymo institucija turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai jai teisiškai pagrįstų tokių įsipareigojimų nurašymo ir konvertavimo galimybes.

Jeigu įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas į sandorio dėl atitinkamo įsipareigojimo nuostatas neįtraukia pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamos sąlygos, tai neapriboja pertvarkymo institucijos teisės nurašyti ir konvertuoti tą įsipareigojimą.

Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl pagrindinės reikalavimų sumos arba neišmokėtos mokėtinos sumos sumažinimo, konvertavimo ar anuliavimo įsigalioja nedelsiant ir yra privalomas vykdyti.

Pertvarkymo institucija turi teisę atlikti arba reikalauti, kad pertvarkomas subjektas ar kiti asmenys nedelsdami, tai yra prireikus greičiau negu per kituose teisės aktuose nustatytus terminus, atliktų visus administracinius ir procedūrinius veiksmus, būtinus kapitalo priemonių nurašymui ir konvertavimui veiksmingai vykdyti, įskaitant:

Pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą įsipareigojimo pagrindinę sumą arba neišmokėtą mokėtiną sumą sumažinti iki nulio, tas įsipareigojimas ir visos su juo susijusios pareigos ar reikalavimų sumos, kurios nėra priskaičiuotos sprendimo priėmimo metu, laikomi visiškai įvykdytais ir jokiose vėlesnėse procedūrose, susijusiose su vėlesniu pertvarkomo subjekto arba jos teises perėmusio subjekto likvidavimu, negali būti ginčijami ar iš naujo įrodinėjami.

Pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą įsipareigojimo pagrindinę sumą arba neišmokėtą mokėtiną sumą sumažinti tik iš dalies, įsipareigojimas laikomas įvykdytu sumažintos sumos apimtimi, o atitinkama finansinė priemonė arba susitarimas, iš kurių kyla pradinis įsipareigojimas, ir toliau lieka galioti atlikus sumažinimą likusios įsipareigojimo pagrindinės sumos ir neišmokėtos mokėtinos sumos, atitinkančios perskaičiuotą pagrindinę sumą ir pertvarkymo institucijos atliktas korekcijas dėl įsipareigojimo sąlygų, apimtimi.

Taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, pertvarkomo subjekto akcininkai ir kreditoriai, kurių reikalavimai buvo nurašyti ar konvertuoti į nuosavybės vertybinius popierius, neturi patirti didesnių nuostolių negu nuostoliai, kuriuos jie būtų patyrę, jeigu tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas įstaigą pertvarkyti, būtų priimtas sprendimas įstaigą likviduoti iškeliant jai bankroto bylą.

Kai taikant pertvarkymo priemones, išskyrus gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, perduodama tik dalis pertvarkomo subjekto teisių, turto ir įsipareigojimų, kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo perduoti, ir akcininkams turi būti kompensuojama tiek, kiek jų reikalavimai būtų buvę patenkinti, jeigu tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas įstaigą pertvarkyti, būtų priimtas sprendimas įstaigą likviduoti iškeliant jai bankroto bylą.

Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad kaip įmanoma greičiau nuo pertvarkymo veiksmų atlikimo būtų atliekamas nepriklausomas įvertinimas, ar pertvarkomo subjekto akcininkai ir kreditoriai, kurių reikalavimai buvo nurašyti ar konvertuoti į nuosavybės vertybinius popierius, nepatyrė didesnių nuostolių negu nuostoliai, kuriuos jie būtų patyrę, jeigu tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas įstaigą pertvarkyti, būtų priimtas sprendimas įstaigą likviduoti iškeliant jai bankroto bylą.

Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įvertinimą, turi būti nustatyta:

Vertinimo metu turi būti remiamasi prielaida, kad pertvarkomam subjektui bankroto byla būtų buvusi iškelta tuo metu, kai pertvarkymo institucija priėmė sprendimą įstaigą pertvarkyti, ir kad pertvarkymo veiksmai nebuvo įvykdyti. Vertinimo metu neatsižvelgiama į pertvarkomam subjektui skirtą valstybės pagalbą.

Nustačius, kad pertvarkomo subjekto akcininkai, kreditoriai arba indėlių draudimo sistema patyrė didesnių nuostolių, negu būtų patyrę įstaigą likviduojant iškeliant jai bankroto bylą, jiems yra išmokamas susidaręs skirtumas, lygus jų faktiškai patirtų nuostolių ir nuostolių, kuriuos jie būtų patyrę įstaigą likviduojant iškeliant jai bankroto bylą, skirtumui. Susidaręs skirtumas išmokamas iš Pertvarkymo fondo.

Kai pertvarkymo institucija dalį pertvarkomo subjekto turto, teisių ar įsipareigojimų perduoda kitam asmeniui arba, taikydama pertvarkymo priemonę, iš laikinosios įstaigos ar turto valdymo įmonės – kitam asmeniui, arba pasinaudoja šio įstatymo 46 straipsnio 19 punkte nurodyta teise, turi būti taikoma šiame įstatyme nurodyta šių sandorių ir jų šalių apsauga:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sandorių ir jų šalių apsauga taikoma neatsižvelgiant į sandorių šalių skaičių, į tai, ar prievolė kyla iš sandorio ar iš teisės akto, ir į šalių prievolėms taikytiną teisę.

Pertvarkymo institucija, siekdama užtikrinti teisę į apdraustuosius indėlius, neatsižvelgdama į šio įstatymo 92, 93 ir 94 straipsniuose nustatytus įpareigojimus, turi teisę:

Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įpareigojimai yra laikomi įvykdytais, jeigu finansinio užtikrinimo perduodant užstato nuosavybės teisę sandorio, įskaitymo ar užskaitos sandorio šalys turi teisę įskaityti tarpusavio prievoles pagal įskaitymo ar užskaitos sandorius.

Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad, perduodama dalį pertvarkomo subjekto teisių, turto ar įsipareigojimų, panaikindama ar keisdama sandorio, kurio šalis yra pertvarkomas subjektas, sąlygas arba pakeisdama gavėją kaip sandorio šalį, nedarytų įtakos mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimui.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pertvarkomo subjekto dalies turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas kitai įstaigai, sandorio, kurio šalis yra pertvarkomas subjektas, sąlygų panaikinimas ar pakeitimas nedaro įtakos pervedimo nurodymų ir įskaitymo sandorių galiojimui, sistemos dalyvio teisių ir įsipareigojimų vykdymui ir teisei į finansinį įkaitą ir jo panaudojimą.

Paaiškėjus bent vienai šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytai aplinkybei, įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto vadovas nedelsdamas privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo apie tai pranešti pertvarkymo institucijai ir nurodyti, kokių krizių prevencijos priemonių buvo pareikalauta imtis arba kokie Bankų įstatymo 67 straipsnyje, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnyje ar Centrinės kredito unijos įstatymo 53 straipsnyje nurodyti privalomi nurodymai buvo duoti įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui.

Pertvarkymo institucija, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas atitinka šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, arba savo iniciatyva nustačiusi, kad minėta įstaiga atitinka šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas sąlygas, nedelsdama apie tai turi pranešti šioms institucijoms, jeigu jos nesutampa:

Pertvarkymo institucija turi nustatyti šiame straipsnyje nurodyto pranešimo perdavimo šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytai įmonei tvarką, užtikrinančią saugų informacijos perdavimą.

Pertvarkymo institucija turi pateikti Europos Komisijai ir Bendrai pertvarkymo valdybai Reglamento (ES) Nr. 806/2014 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją dėl kreditorių reikalavimų eiliškumo kiekvienais metais liepos 1 dieną arba nedelsdama, kai šis eiliškumas pasikeičia.

Pertvarkymo institucija, informuota pagal šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalį arba turėdama atitinkamos informacijos savo iniciatyva, turi įvertinti, ar konkreti įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas atitinka šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytas pertvarkymo sąlygas, ir priimti sprendimą dėl tos įstaigos ar subjekto pertvarkymo (toliau – sprendimas dėl pertvarkymo).

Sprendime dėl pertvarkymo turi būti nurodyta:

Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl pertvarkymo turi būti vykdomas nedelsiant.

Pertvarkymo institucija, priėmusi sprendimą dėl pertvarkymo, kuriuo nusprendžiama vykdyti pertvarkymo veiksmus, nedelsdama apie jį informuoja pertvarkomą subjektą ir šias institucijas, jeigu jos nesutampa:

Pertvarkymo institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms taip pat turi pateikti sprendimo dėl pertvarkymo kopiją ir nurodyti, nuo kada vykdomi pertvarkymo veiksmai.

Pertvarkymo institucija sprendimo dėl pertvarkymo kopiją arba pranešimą, kuriame apibendrintai būtų nurodytas pertvarkymo veiksmų poveikis, įskaitant poveikį vartotojams, ir, jeigu taikoma, šio įstatymo 50, 51 ir 52 straipsniuose nurodyto sustabdymo ar apribojimo sąlygos ir jo laikotarpis, turi paskelbti savo interneto svetainėje ir šią informaciją pateikti priežiūros institucijai, jeigu ji nesutampa su pertvarkymo institucija, Europos bankininkystės institucijai ir pertvarkomam subjektui, kad šios informaciją paskelbtų savo interneto svetainėse.

Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad tais atvejais, kai pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, vadovaujantis Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis, būtų paskelbta Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje.

Pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad tais atvejais, kai pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonėmis arba skolos priemonėmis neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija būtų išsiųsta pertvarkomo subjekto akcininkams ir kreditoriams, kurie yra žinomi pertvarkymo institucijai, pasinaudojus pertvarkomo subjekto sąrašais arba duomenų bazėmis, prie kurių pertvarkymo institucija turi prieigą.

Pertvarkomas subjektas ir (arba) jo turto, teisių arba įsipareigojimų perėmėjas, gavęs asmens prašymą, turi pateikti jam informaciją apie atliktų pertvarkymo veiksmų poveikį jo nuosavybės priemonėms, turtui, teisėms ir įsipareigojimams.

Informacija, gauta šio įstatymo tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo turi laikytis:

Šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 7, 8, 9 punktuose nurodyti asmenys privalo nustatyti vidaus tvarkos taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad su informacija, gauta atliekant šiame įstatyme nustatytas funkcijas, galėtų susipažinti tik tiesiogiai pertvarkymo procese dalyvaujantys asmenys, ir būtų nustatyti kiti tokios informacijos apsaugą užtikrinantys reikalavimai.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas, jeigu informacijos, gautos šio įstatymo tikslais, atskleidimas yra būtinas tinkamam šiame įstatyme nustatytų funkcijų atlikimui arba jeigu atskleidžiama informacija yra apibendrinta ir neįmanoma atpažinti atskirų įstaigų arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytų subjektų, arba jeigu gaunamas aiškus išankstinis informaciją pateikusios institucijos, įstaigos arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto sutikimas.

Kiekvieno šio straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose nurodyto subjekto darbuotojai ir šio subjekto pasitelkti ekspertai ar konsultantai turi teisę tarpusavyje keistis šiame straipsnyje nurodyta saugoma informacija.

Pertvarkymo ir priežiūros institucijos, įskaitant jų darbuotojus ir pasitelktus ekspertus ar konsultantus, vykdydamos šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę keistis informacija, gauta šio įstatymo tikslais, tarpusavyje ir su kitomis valstybių narių pertvarkymo institucijomis ir priežiūros institucijomis, valstybių narių centrinės valdžios institucijomis, atsakingomis už valstybės narės ekonomiką, finansus ir biudžetą, centriniais bankais, indėlių draudimo sistemomis, investuotojų kompensavimo sistemomis, institucijomis, atsakingomis už bankroto procedūrą, institucijomis, atsakingomis už finansų sistemų stabilumą valstybėse narėse, taikant makrolygio rizikos ribojimo taisykles, asmenimis, atsakingais už įstatymuose numatyto finansinių ataskaitų audito atlikimą, ir institucijomis, atsakingomis už šių asmenų priežiūrą, Europos bankininkystės institucija pagal šio įstatymo 115 straipsnį, trečiųjų valstybių institucijomis, atliekančiomis analogiškas pertvarkymo institucijų funkcijas, taikant griežtesnius informacijos apsaugos reikalavimus, potencialiais įsigyjančiaisiais asmenimis, Lietuvos Respublikos Seimo laikinosiomis tyrimo komisijomis, veikiančiomis pagal Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, jeigu informacija būtina jų funkcijoms atlikti, ir kitomis valstybės institucijomis, jeigu tokia informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir būtina pertvarkymo veiksmams planuoti ar vykdyti.

Informacija, gauta šio įstatymo tikslais, gali būti perduota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytais pagrindais, jeigu ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti arba baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat teismui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra apskųstas pagal šį įstatymą priimtas priežiūros arba pertvarkymo institucijos sprendimas, arba kitais atvejais, kai tokia informacija būtina civilinei arba administracinei bylai teisme išnagrinėti.

Vertinant žalos, atsiradusios nesilaikant šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, dydį, turi būti įvertintas poveikis, kurį informacijos, gautos šio įstatymo tikslais, atskleidimas galėtų turėti su finansų, pinigų ar ekonomikos politika susijusiam viešajam interesui, fizinių ir juridinių asmenų, komerciniams interesams, tikrinimų tikslui, tyrimams ir auditui. Vertinant tokios informacijos atskleidimo poveikį turi būti įvertintas ir šio įstatymo 5, 8, 13, 15 ir 16 straipsniuose nurodyto gaivinimo ir pertvarkymo plano turinio ir bet kurio pagal šio įstatymo 7, 10, 11 ir 20 straipsnius atlikto sėkmingo pertvarkymo vertinimo rezultatų atskleidimo poveikis.

Pertvarkymo institucijos priimtas administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo arba Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Ieškinio ar skundo (prašymo) pateikimas teismui dėl pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti krizių valdymo priemonę nesustabdo pertvarkymo institucijos sprendimo vykdymo.

Byloje, kurioje nagrinėjamas ieškinys ar skundas (prašymas) dėl pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti krizių valdymo priemonę, negali būti taikomos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 12 punktuose numatytos ar kitos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ribotų su pertvarkymo priemonių taikymu susijusių veiksmų atlikimą (kai byla nagrinėjama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka), arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (kai byla nagrinėjama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas, spręsdamas dėl pertvarkymo institucijos priimto sprendimo dėl krizių valdymo priemonės taikymo ir tuo tikslu vertindamas aplinkybių visumą, taip pat turi remtis pertvarkymo institucijos atliktu ekonominiu vertinimu.

Teismas ieškinį ar skundą (prašymą) dėl sprendimo taikyti krizių valdymo priemones turi išnagrinėti ir sprendimą pirmosios instancijos teisme priimti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. Prireikus motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui.

Tais atvejais, kai būtina apsaugoti trečiųjų asmenų, kurie, pertvarkymo institucijai atliekant pertvarkymo veiksmus, sąžiningai įsigijo pertvarkomo subjekto nuosavybės priemonių, turto, teisių arba įsipareigojimų, interesus, pertvarkymo institucijos sprendimo pripažinimas neteisėtu nedaro įtakos vėliau priimtiems sprendimams ar sudarytiems sandoriams, kuriuos priėmė ar sudarė pertvarkymo institucija ir kurie buvo grindžiami neteisėtu pripažintu sprendimu.

Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju tretieji asmenys gali tik reikalauti, kad pertvarkymo institucija, priėmusi neteisėtu pripažintą sprendimą, atlygintų patirtus nuostolius, atsiradusius dėl tokio sprendimo priėmimo.

Priežiūros institucijos veiksmų ar neveikimo apskundimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 68 straipsnio nuostatos.

Pertvarkomam subjektui, įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, kurie atitinka šiame įstatyme nustatytas pertvarkymo sąlygas, bankroto byla gali būti iškelta tik pertvarkymo institucijos iniciatyva.

Įstaigai ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, bankroto byla gali būti iškelta pertvarkymo institucijos iniciatyva arba šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.

Asmenys, prieš kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, apie tai turi raštu informuoti priežiūros instituciją ir pertvarkymo instituciją. Pertvarkymo institucija per 7 kalendorines dienas nuo informacijos pateikimo dienos turi informuoti asmenį, ar ketina imtis šioje dalyje nurodytos įstaigos pertvarkymo veiksmų. Jeigu pertvarkymo institucija per 7 kalendorines dienas nuo informacijos pateikimo dienos neinformuoja asmens, laikoma, kad pertvarkymo institucija neketina imtis pertvarkymo veiksmų dėl šioje dalyje nurodytos įstaigos.

Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui gali būti priimamas tokiu atveju, jeigu jis atitinka kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir asmuo, kuris kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikia teismui įrodymus, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo informuotos priežiūros ir pertvarkymo institucijos, ir:

Pertvarkymo fondas finansuojamas įstaigų ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų subjektų lėšomis. Pertvarkymo fondo finansavimo ir administravimo tvarką nustato Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, pertvarkymo institucijos ir ES teisės aktai.

Pertvarkymo fondas gali būti naudojamas, kai taikant pertvarkymo priemones būtina imtis šių veiksmų:

Dėl Pertvarkymo fondo lėšų panaudojimo sprendžia pertvarkymo institucija.

Pertvarkymo fondą draudžiama naudoti tiesiogiai įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto nuostoliams padengti arba tai įstaigai ar subjektui rekapitalizuoti. Jeigu dėl Pertvarkymo fondo naudojimo dalis įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto nuostolių netiesiogiai perduodama Pertvarkymo fondui, vadovaujamasi šio įstatymo 78 straipsnyje nustatytais Pertvarkymo fondo naudojimo principais.

Grupės pertvarkymo institucija prireikus, prieš imdamasi kokių nors tarpvalstybinės finansinės grupės pertvarkymo veiksmų ir pasikonsultavusi su kitomis tos grupės įstaigų pertvarkymo institucijomis, pasiūlo pertvarkymo veiksmų finansavimo planą (toliau – finansavimo planas), kuris yra finansinės grupės pertvarkymo schemos (toliau – grupės pertvarkymo schema) dalis.

Finansavimo plane pateikiama ši informacija:

Išskyrus atvejus, kai finansavimo plane susitariama kitaip, nustatant kiekvienos valstybės narės finansavimo struktūros mokėtinos sumos apskaičiavimo pagrindą visų pirma atsižvelgiama į tai:

Finansinės grupės pertvarkymui bendrai finansuoti draudimo įmonė pertvarkymo institucijos nurodymu skolinasi Pertvarkymo fondui iš finansų rinkos dalyvių ar kitų trečiųjų asmenų Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Šioms paskoloms gali būti teikiamos valstybės garantijos šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka.

Visos pajamos ar nauda, gautos finansinei grupei pertvarkyti bendrai naudojant nacionalines finansavimo struktūras, paskirstomos nacionalinėms finansavimo struktūroms proporcingai jų įnašams, skirtiems finansinės grupės pertvarkymui finansuoti.

Pertvarkymo institucija nustato tarpvalstybinės finansinės grupės pertvarkymui finansuoti skirtų Pertvarkymo fondo lėšų mokėjimo tvarką.

Priimdama sprendimus dėl tarpvalstybinių finansinių grupių subjektų pertvarkymo ir imdamasi jų pertvarkymo veiksmų, pertvarkymo institucija atsižvelgia į kiekvienos valstybės narės, kurioje yra įsteigta pertvarkomo subjekto ES patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė ar svarbiu pripažintas filialas, interesus, visų pirma įvertindama, ar bet koks jos sprendimas ar veiksmas arba neveikimas gali turėti neigiamą poveikį toms ES patronuojančiosioms įmonėms, patronuojamosioms įmonėms ir svarbiais pripažintiems filialams, tų valstybių narių finansiniam stabilumui, fiskaliniams ištekliams, pertvarkymo fondui, indėlių draudimo sistemai arba investuotojų kompensavimo sistemai. Šiuo tikslu pertvarkymo institucija konsultuojasi ir bendradarbiauja su atitinkamų valstybių narių pertvarkymo ir (arba) priežiūros institucijomis.

Pertvarkymo institucija laikosi lygiaverčio visų 1 dalyje nurodytų valstybių narių traktavimo principo, įskaitant siekį sąžiningai paskirstyti kaštus tarp šių valstybių narių.

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji sudaro tos finansinės grupės pertvarkymo kolegiją. Pertvarkymo kolegiją sudaro šių institucijų atstovai:

Pertvarkymo institucija gali nuspręsti nesteigti pertvarkymo kolegijos, jeigu kitos darbo grupės ar kolegijos atlieka tas pačias funkcijas ir užduotis bei vykdo visas sąlygas ir procedūras, nustatytas pertvarkymo kolegijai šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Pertvarkymo kolegijos funkcijos yra:

Pirmininkaudama pertvarkymo kolegijai pertvarkymo institucija:

Dalyvaudamos kitų valstybių narių įsteigtų pertvarkymo kolegijų veikloje, pertvarkymo institucija, priežiūros institucija, Finansų ministerija ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ glaudžiai bendradarbiauja su kitais tų kolegijų nariais.

Kai trečiosios valstybės įstaiga arba patronuojančioji įmonė turi Lietuvos Respublikoje ir bent vienoje kitoje valstybėje narėje įsteigtų patronuojamųjų įstaigų ES arba Lietuvos Respublikoje ir bent vienoje kitoje valstybėje narėje svarbiais pripažintų filialų, pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su tų valstybių narių pertvarkymo institucijomis, kartu sudaro Europos pertvarkymo kolegiją.

Pertvarkymo institucija pirmininkauja Europos pertvarkymo kolegijai, kai patronuojamąsias įstaigas ES valdo ar svarbius filialus yra įsteigusi finansų kontroliuojančioji bendrovė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, arba kai ji yra išrenkama tokios kolegijos pirmininke vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi.

Kai patronuojamosios įstaigos ES nėra valdomos ar svarbūs filialai nėra įsteigti finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsisteigusios kurioje nors kitoje valstybėje narėje, pertvarkymo institucija kartu su kitais Europos pertvarkymo kolegijos nariais dalyvauja kolegijos pirmininko rinkimuose.

Europos pertvarkymo kolegija atlieka šio įstatymo 107 straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, susijusias su patronuojamosiomis įstaigomis ir, kiek tai aktualu, filialais, bei yra sudaroma ir veikia laikantis kitų šio įstatymo 107 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Visų atitinkamų valstybių narių pertvarkymo institucijų sutarimu gali būti nuspręsta nesteigti Europos pertvarkymo kolegijos, jeigu kitos darbo grupės ar kolegijos atlieka tas pačias funkcijas ir užduotis bei vykdo visas sąlygas ir procedūras, nustatytas šiame straipsnyje ir šio įstatymo 109 straipsnyje.

Pertvarkymo ir priežiūros institucijos kitų valstybių narių pertvarkymo ir priežiūros institucijų prašymu teikia joms visą informaciją, būtiną šių institucijų funkcijoms atlikti. Pertvarkymo ir priežiūros institucijos taip pat gali prašyti kitų valstybių narių pertvarkymo ir priežiūros institucijų pateikti visą informaciją, būtiną savo funkcijoms pagal šį įstatymą atlikti.

Kai pertvarkymo institucija pirmininkauja pertvarkymo kolegijai, ji koordinuoja keitimąsi visa svarbia informacija tarp susijusių kitų valstybių narių pertvarkymo institucijų.

Prieš perduodama trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijų pateiktą informaciją, pertvarkymo institucija prašo atitinkamos trečiosios valstybės pertvarkymo institucijos sutikimo, išskyrus atvejus, kai dėl šios informacijos perdavimo yra gautas išankstinis sutikimas. Pertvarkymo institucija neprivalo perduoti trečiosios valstybės pertvarkymo institucijos pateiktos informacijos, jeigu ši institucija nedavė tam sutikimo.

Pertvarkymo institucija teikia reikalingą informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms ministerijoms, jeigu tokia informacija susijusi su sprendimu arba klausimu, apie kurį reikia pranešti kompetentingai ministerijai, dėl kurio reikia su ja konsultuotis arba gauti jos sutikimą arba kuris gali turėti poveikį tos valstybės narės viešosioms lėšoms.

Kai pertvarkymo institucija nusprendžia, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas, kurie yra finansinės grupės patronuojamoji įmonė, atitinka šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytas pertvarkymo sąlygas, ji nedelsdama praneša apie šį sprendimą grupės pertvarkymo institucijai, priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir tos grupės pertvarkymo kolegijos nariams bei informuoja apie, jos nuomone, tinkamus imtis pertvarkymo veiksmus ar bankroto procesą.

Pertvarkymo institucija gali imtis pagal šio straipsnio 1 dalį siūlytų pertvarkymo veiksmų arba inicijuoti bankroto procesą, jeigu grupės pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kitais pertvarkymo kolegijos nariais, nusprendžia, kad nėra tikėtina, kad, ėmusis siūlomų pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių, kiti finansinės grupės subjektai kitose valstybėse narėse taip pat atitiks pertvarkymo sąlygas.

Jeigu per 24 valandas arba per ilgesnį laikotarpį, jei tokiam ilgesniam laikotarpiui pritarė pertvarkymo institucija, kitos valstybės narės grupės pertvarkymo institucija neatlieka grupės pertvarkymo schemos reikalingumo vertinimo, pertvarkymo institucija gali imtis pagal šio straipsnio 1 dalį pasiūlytų pertvarkymo veiksmų ar bankroto proceso inicijavimo.

Jeigu pertvarkymo institucija nepritaria po jos pranešimo pagal šio straipsnio 1 dalį arba šio straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju grupės pertvarkymo institucijos parengtai grupės pertvarkymo schemai ar nusprendžia jos nesilaikyti arba mano, kad dėl finansinio stabilumo priežasčių jai reikia imtis nepriklausomų pertvarkymo veiksmų ar priemonių, kurie skirtųsi nuo siūlomųjų pertvarkymo schemoje, prieš imdamasi veiksmų savarankiškai ji grupės pertvarkymo institucijai ir kitoms pertvarkymo institucijoms, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, pateikia išsamų tokios savo nuomonės ar sprendimo pagrindimo dokumentą ir informuoja jas apie veiksmus, kurių ketina imtis. Šiame pagrindimo dokumente pertvarkymo institucija įvertina grupės pertvarkymo planą, tokio savo sprendimo ir veiksmų galimą poveikį atitinkamų valstybių narių finansiniam stabilumui ir kitoms įmonių grupės dalims.

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija, ji, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą iš kitos valstybės narės pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusi su kitais atitinkamais pertvarkymo kolegijos nariais, įvertina siūlomų pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių tikėtiną poveikį finansinei grupei ir tos grupės subjektams Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse ir visų pirma tai, ar ėmusis pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių taptų tikėtina, kad kiti finansinės grupės subjektai Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse taip pat atitiks pertvarkymo sąlygas.

Jeigu pertvarkymo institucija, pagal šio straipsnio 5 dalį pasikonsultavusi su kitais pertvarkymo kolegijos nariais, nustato, kad ėmusis siūlomų pertvarkymo veiksmų ar kitų priemonių taptų tikėtina, kad kitas finansinės grupės subjektas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje taip pat atitiks pertvarkymo sąlygas, ji ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto pranešimo gavimo momento pertvarkymo kolegijai pateikia grupės pertvarkymo schemos projektą. 24 valandų laikotarpis gali būti pratęstas pertvarkymo institucijos, pateikusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, sutikimu.

Rengdama šio straipsnio 6 ar 8 dalyje nurodytą grupės pertvarkymo schemą, pertvarkymo institucija:

Kai pertvarkymo institucija yra grupės pertvarkymo institucija ir ji nusprendžia, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta ES patronuojančioji įmonė atitinka šiame įstatyme jai nustatytas pertvarkymo sąlygas, ji nedelsdama praneša apie šį sprendimą priežiūros institucijai, atliekančiai jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ir kitiems tos grupės pertvarkymo kolegijos nariams bei informuoja apie, jos nuomone, tinkamus imtis pertvarkymo veiksmus ar bankroto procesą. Siūlomi pertvarkymo veiksmai ar bankroto procesas gali apimti grupės pertvarkymo schemos parengimą ir įgyvendinimą, kai, pertvarkymo institucijos nuomone, yra bet kuri iš toliau nurodytų aplinkybių:

Kai pagal šio straipsnio 8 dalį pasiūlyti veiksmai neapima grupės pertvarkymo schemos parengimo, pertvarkymo institucija priima sprendimą dėl ES patronuojančiosios įmonės pertvarkymo, vadovaudamasi grupės pertvarkymo planu, nebent, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, įvertinusi galimą poveikį susijusių valstybių narių finansiniam stabilumui ir pasikonsultavusi su pertvarkymo kolegijos nariais, nustato, kad imantis grupės pertvarkymo plane nenumatytų veiksmų pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau.

Grupės pertvarkymo schema tvirtinama grupės pertvarkymo institucijos ir pertvarkymo institucijų, atsakingų už patronuojamąsias įmones, kurioms taikoma grupės pertvarkymo schema, bendru sprendimu. Pertvarkymo institucija gali prašyti Europos bankininkystės institucijos padėti susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c punktą.

Kai vienos ar kelių kitų valstybių narių pertvarkymo institucijos pareiškia nepritarimą grupės pertvarkymo schemai, pertvarkymo institucija kartu su nepareiškusiomis nepritarimo kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis gali priimti bendrą sprendimą dėl grupės pertvarkymo schemos, apimančios finansinės grupės subjektus tose valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, ir imtis šioje schemoje patvirtintų veiksmų.

Bet kokiu atveju, kai nėra sutariama dėl bendros grupės pertvarkymo schemos ir pertvarkymo institucija ar bent vienos kitos valstybės narės pertvarkymo institucija imasi pertvarkymo veiksmų savarankiškai, pertvarkymo institucija glaudžiai bendradarbiauja su pertvarkymo kolegijos nariais, siekdama suderinti pertvarkymo strategiją, taikomą visiems finansinės grupės subjektams, kurie žlunga arba gali žlugti.

Pagal šį straipsnį priimtas bendras sprendimas, kuriam pritarė visos pertvarkymo institucijos, taip pat dalinis bendras sprendimas, kuriam pritarė pertvarkymo institucija ir bent vienos kitos valstybės narės pertvarkymo institucija, kai nėra bendro sprendimo, yra privalomas pertvarkymo institucijai.

Pertvarkymo institucija reguliariai ir visapusiškai informuoja pertvarkymo kolegijos narius apie visus pagal šį straipsnį atliekamus veiksmus ir jų įgyvendinimo pažangą.

Jeigu vadovaujantis šio įstatymo 108 straipsnio nuostatomis yra sudaryta Europos pertvarkymo kolegija, dalyvaudama joje pertvarkymo institucija turi dėti visas pastangas, kad būtų priimtas bendras sprendimas dėl procedūrų, kuriomis pagal trečiosios valstybės teisės aktus valdomas trečiosios valstybės įstaigos ar patronuojančiosios įmonės žlugimas ir kurios pagal tikslus ir tikėtinus rezultatus prilygsta pertvarkymo veiksmams (toliau – trečiosios valstybės pertvarkymo procedūros), inicijuotų trečiosios valstybės įstaigai ar patronuojančiajai įmonei, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 112 straipsnyje nustatytus atvejus, jeigu trečiosios valstybės įstaiga arba patronuojančioji įmonė:

Jeigu Europos pertvarkymo kolegija nepriima bendro sprendimo arba Europos pertvarkymo kolegija nėra sudaryta, pertvarkymo institucija priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą dėl trečiosios valstybės institucijos pertvarkymo procedūrų, inicijuotų trečiosios valstybės įstaigai ar patronuojančiajai įmonei, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 112 straipsnyje nustatytus atvejus.

Priimant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą sprendimą, turi būti įvertinti kiekvienos valstybės narės, kurioje veikia trečiosios valstybės įstaiga ar patronuojančioji įmonė, interesai ir galimos trečiosios valstybės institucijos inicijuotų pertvarkymo procedūrų pripažinimo ir vykdymo pasekmės kitiems finansinės grupės subjektams ir finansiniam stabilumui valstybėse narėse.

Siekdama įgyvendinti trečiosios valstybės institucijos inicijuotas pertvarkymo procedūras, pertvarkymo institucija:

Pertvarkymo institucija, siekdama užtikrinti viešąjį interesą, turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtos patronuojančiosios įmonės pertvarkymo veiksmus, jeigu trečiojoje valstybėje esanti patronuojamoji įmonė atitinka trečiosios valstybės teisės aktuose nustatytas pertvarkymo sąlygas.

Trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje neturi įtakos vykstančioms bankroto procedūroms.

Jeigu Taryba yra sudariusi susitarimą su atitinkama trečiąja valstybe dėl pertvarkymo ir kitų institucijų bendradarbiavimo, šio straipsnio nuostatos taikomos iki tokio susitarimo įsigaliojimo dienos arba tiek, kiek trečiosios valstybės pertvarkymo procedūrų pripažinimas ir vykdymas nėra reglamentuojami tuo susitarimu.

Pertvarkymo institucija turi teisę inicijuoti trečiosios valstybės įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje pertvarkymą ir vykdyti jo pertvarkymo veiksmus, kai:

Pertvarkymo institucija gali pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis inicijuoti trečiosios valstybės įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje pertvarkymą ir vykdyti jo pertvarkymo veiksmus, kai, pertvarkymo institucijos nuomone, tai reikalinga siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir yra nors viena iš šių sąlygų:

Pertvarkymo institucija, šio straipsnio pagrindu inicijuodama trečiosios valstybės įstaigos filialo Lietuvos Respublikoje pertvarkymą, atsižvelgia į šiame įstatyme nurodytus pertvarkymo tikslus, o pertvarkymo priemones taiko laikydamasi šio įstatymo 53, 54, 55, 56 ir 57 straipsniuose nurodytų reikalavimų bei atsižvelgdama į šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytus bendruosius pertvarkymo principus.

Priežiūros ar pertvarkymo institucija prireikus gali sudaryti teisiškai neįpareigojantį bendradarbiavimo susitarimą su trečiosios valstybės institucijomis. Šis susitarimas privalo atitikti atitinkamą Europos bankininkystės institucijos su ta trečiosios valstybės institucija sudarytą bendradarbiavimo susitarimą.

Priežiūros ar pertvarkymo institucijos ir trečiosios valstybės institucijos sudarytame bendradarbiavimo susitarime gali būti numatyta:

Šiame straipsnyje numatyti susitarimai su trečiųjų valstybių institucijomis sudaromi atsižvelgiant į šio įstatymo 115 straipsnyje numatytus keitimosi konfidencialia informacija reikalavimus.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos informuoja Europos bankininkystės instituciją apie šio straipsnio pagrindu su trečiosios valstybės institucija sudarytą bendradarbiavimo susitarimą.

Pertvarkymo ir priežiūros institucijos bei Finansų ministerija gali keistis konfidencialia informacija, įskaitant gaivinimo planus, su kompetentinga trečiosios valstybės institucija tik tuo atveju, jeigu:

Kai prašoma pateikti konfidencialią informaciją, kurią pertvarkymo ar priežiūros institucija arba Finansų ministerija yra gavusi iš kitos valstybės narės institucijos, priežiūros ir pertvarkymo institucijos bei Finansų ministerija neturi teisės atskleisti tokios informacijos trečiosios valstybės institucijai, išskyrus atvejus, kai tenkinamos šios sąlygos:

Konfidencialia laikoma tokia informacija, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir ES teisės aktus taikomi konfidencialumo reikalavimai.

Šio įstatymo pažeidimus tiria ir šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones už juos taiko priežiūros arba pertvarkymo institucija.

Priežiūros institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus ir taiko poveikio priemones.

Pertvarkymo institucija tiria šio įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytus pažeidimus ir taiko poveikio priemones.

Šiame skirsnyje nustatytomis teisėmis priežiūros ir pertvarkymo institucijos naudojasi:

Tirdamos šio įstatymo pažeidimus ir taikydamos poveikio priemones, priežiūros ir pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę reikalauti, kad įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai joms teiktų visą informaciją, reikalingą šio įstatymo pažeidimams tirti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo teikti priežiūros ir pertvarkymo institucijų reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro banko, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę atlikti šio įstatymo pažeidimams tirti reikalingus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius tyrimus, įskaitant teisę:

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę asmenims taikyti šias poveikio priemones:

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos poveikio priemonės taikomos, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

Prieš spręsdamos poveikio priemonių taikymo klausimą, priežiūros ir pertvarkymo institucijos nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo išsiuntimo dienos, paaiškinimams pateikti ir apie tai raštu praneša asmeniui, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę, ir pateikia jam informaciją apie galimai pažeistas teisės akto nuostatas, nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo pagrindus. Paaiškinimų per nurodytą laiką nepateikimas netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo.

Apie poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką pranešama raštu asmeniui, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę, jo atstovai turi teisę dalyvauti priežiūros ir pertvarkymo institucijoms nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, kuriam ketinama taikyti poveikio priemonę, ar jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės taikymo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo tinkamai pranešta ir jis nepateikė įrodymų, kad negali atvykti dėl svarbių priežasčių.

Neatidėliotinais atvejais, kai reikia reaguoti operatyviai dėl būtinybės apsaugoti finansų sistemos stabilumą ar kitus viešuosius interesus, priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdamos į šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Asmuo, kuriam, neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, pritaikyta poveikio priemonė, turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo dėl poveikio priemonės gavimo dienos raštu pateikti argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo pagrindo taikyti poveikio priemonės. Priežiūros institucija ir pertvarkymo institucija per 30 dienų nuo paaiškinimų gavimo dienos priima sprendimą dėl paskirtos poveikio priemonės atšaukimo (neatšaukimo).

Asmuo turi teisę susipažinti su priežiūros ir pertvarkymo institucijų turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, turėti atstovą. Jeigu svarstant poveikio priemonės taikymo klausimą apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos, priimdamos sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdamos konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į:

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros ir pertvarkymo institucijos gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros ar pertvarkymo institucija, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad priežiūros ar pertvarkymo institucija buvo atkreipusi dėmesį į pažeidimus ar veiklos trūkumus, arba pakartotinai padaro tokį patį pažeidimą, už kurį jau buvo pritaikyta finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta poveikio priemonė.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas. Priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendime turi būti nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, pažeidimo faktinės aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai (jeigu jie pateikti) ir jų vertinimas.

Priežiūros ar pertvarkymo institucija, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl kurių šiame įstatyme numatyta ar paskirta poveikio priemonė asmeniui yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta šiame straipsnyje, arba jos neskirti.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendimas taikyti asmeniui poveikio priemonę (priemones) įsigalioja kitą dieną nuo jo priėmimo dienos, jeigu sprendime nenustatyta kitaip.

Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, galioja iki priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros ar pertvarkymo institucija priima sprendimą ją atšaukti nepasibaigus nustatytam terminui.

Priežiūros ar pertvarkymo institucija gali taikyti vieną ar kelias poveikio priemones. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. Poveikio priemonės taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip dveji metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o jeigu pažeidimas yra tęstinis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos.

Priežiūros ir pertvarkymo institucijos turi teisę skirti:

Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra metinės pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje.

Jeigu dėl šio įstatymo 118 straipsnyje nurodytų pažeidimų buvo gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir jų dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros ir pertvarkymo institucijos gali skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią asmuo gavo priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimą skirti baudą. Jeigu bauda per nurodytus terminus, o sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesumokama, ji priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be asmens nurodymo nurašyti lėšas) iš asmens, kuriam paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių jo sąskaitose Lietuvos banke, kredito ar mokėjimo įstaigose arba, kai išieškojimo ne ginčo tvarka negalima atlikti, priežiūros ar pertvarkymo institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Sprendimas taikyti poveikio priemonę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pateikiamas asmeniui, kuriam ši priemonė taikoma.

Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, skelbiama priežiūros ar pertvarkymo institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę informuojamas asmuo, kuriam ji pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros ar pertvarkymo institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros ar pertvarkymo institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama penkerius metus nuo jos paskelbimo dienos. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys priežiūros ar pertvarkymo institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį, kuris būtinas pagal asmens duomenų apsaugos taisykles.

Priežiūros ar pertvarkymo institucija informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus pateikia Europos bankininkystės institucijai.

Šiame skyriuje įstaigos veiklą ribojančiomis priemonėmis laikomi Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės institucijų, tarp jų ir teismų, taikomi įstaigos ar tos valstybės narės įstaigos veiklos apribojimai, jeigu tuo siekiama išsaugoti ar atkurti įstaigos ar toje valstybėje narėje įsteigtos įstaigos, įskaitant jos filialus Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, ar toje valstybėje narėje įsteigto trečiosios valstybės įstaigos filialo stabilumą ir patikimumą ir jeigu šie apribojimai gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisių, turėtų iki veiklą ribojančios priemonės pritaikymo, įgyvendinimui. Įstaigos akcininkai ir įstaigos vadovai nėra laikomi trečiaisiais asmenimis.

Šiame skyriuje įstaigos likvidavimo byla laikomas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtos įstaigos, įskaitant jos filialus Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, priverstinis likvidavimas ar bankrotas arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto trečiosios valstybės įstaigos filialo priverstinis veiklos nutraukimas.

Šio skyriaus nuostatos taikomos tais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje įsteigtai įstaigai, kuri kurioje nors kitoje valstybėje narėje veikia neįsteigusi filialo ar tokioje valstybėje yra įsteigusi filialą (toliau šiame skyriuje – priimančioji valstybė narė), taikomos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar pradedama įstaigos likvidavimo byla. Šio įstatymo 126 straipsnis taikomas ir tais atvejais, kai įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ar įstaigos likvidavimo byla pradedama ir tokiai Lietuvos Respublikoje įsteigtai įstaigai, kuri kitoje ES valstybėje narėje neveikia neįsteigusi filialo ar tokioje valstybėje nėra įsteigusi filialo.

Šio skyriaus nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai kitoje valstybėje narėje įsteigtai įstaigai, kuri veikia neįsteigusi filialo ar yra įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, ar Lietuvos Respublikoje tokios įstaigos įsteigtam filialui kitoje valstybėje narėje pritaikomos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar pradedama įstaigos likvidavimo byla.

Šio skyriaus nuostatos, reglamentuojančios įstaigos veiklą ribojančių priemonių taikymą, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams, kurių pertvarkymas vykdomas pagal šį įstatymą.

Šio įstatymo 124 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos ir 125 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai valstybėje narėje nelicencijuotos įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtam filialui pritaikomos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar pradedama įstaigos likvidavimo byla, jeigu tokios įstaigos filialas įsteigtas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir dar nors vienoje kitoje valstybėje narėje. Be to, šiais atvejais Lietuvos Respublikos teismas, pertvarkymo institucija, likvidatorius (kai jis yra paskirtas), jeigu tai būtina ir jeigu tai įmanoma, derina veiksmus, susijusius su įstaigos veiklą ribojančių priemonių taikymu ar likvidavimo byla, su kitų priimančiųjų valstybių narių atitinkamomis institucijomis ar likvidatoriumi.

Tik Lietuvos Respublikos teismas arba pertvarkymo institucija turi teisę priimti sprendimą pritaikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar pradėti įstaigos likvidavimo bylą Lietuvos Respublikoje įsteigtai įstaigai, įskaitant jos filialus valstybėse narėse.

Pagal šio straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismo ar pertvarkymo institucijos sprendimu nustatytos įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ir Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pradėtos likvidavimo bylos procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtis.

Kitos valstybės narės institucijų priimti sprendimai pritaikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar pradėti įstaigos likvidavimo bylą toje kitoje valstybėje narėje įsteigtai įstaigai, taip pat jos filialams Lietuvos Respublikoje be jokių papildomų formalumų pripažįstami Lietuvos Respublikoje nuo tada, kai pritaikytos įstaigos veiklą ribojančios priemonės ar teismo sprendimas įsigalioja toje kitoje valstybėje narėje. Tokios įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ir pradėtos likvidavimo bylos procedūros atliekamos vadovaujantis tos kitos valstybės narės teise, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtis.

Šio straipsnio 3 dalies nuostatos neriboja priežiūros institucijos teisės Bankų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtam filialui.

Jeigu kitos valstybės narės teisės aktuose numatyta, kad sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimas pradėti įstaigos likvidavimo bylą turi būti registruojamas tos valstybės narės viešame registre, pertvarkymo institucija arba Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius) apie tokį sprendimą privalo pranešti tos valstybės narės viešam registrui.

Neatsižvelgiant į tai, kurios valstybės narės, įskaitant ir Lietuvos Respubliką, institucijos priėmė sprendimą taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones ar sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą:

Lietuvos Respublikos teismas privalo nedelsdamas pranešti pertvarkymo institucijai apie priimtą sprendimą taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones.

Pertvarkymo institucija privalo informuoti kitų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijas apie teismo taikomas įstaigos veiklą ribojančias priemones ir nurodyti galimus tokių priemonių taikymo padarinius priimančiosios valstybės narės fiziniams ir juridiniams asmenims.

Pertvarkymo institucija privalo informuoti kitų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijas apie savo numatomas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones, o jeigu tai neįmanoma, privalo nedelsdama informuoti apie savo jau taikomas įstaigos veiklą ribojančias priemones ir nurodyti galimus tokių priemonių taikymo padarinius priimančiosios valstybės narės fiziniams ir juridiniams asmenims.

Jeigu įstaigos veiklą ribojančios priemonės gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisių kitoje priimančiojoje valstybėje narėje įgyvendinimui ir sprendimas taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka apskųstas, pertvarkymo institucija informaciją apie teismo ar pertvarkymo institucijos priimtą sprendimą taikyti įstaigos veiklą ribojančias priemones skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir dviejuose šalies laikraščiuose kiekvienoje kitoje priimančiojoje ES valstybėje narėje.

Pagal šio straipsnio 4 dalį skelbiamoje informacijoje priimančiosios ES valstybės narės valstybine kalba ar kalbomis nurodoma sprendimo paskirtis ir teisinis pagrindas, skundų pateikimo terminai ir skundą nagrinėti įgalioto teismo adresas.

Įstaigos veiklą ribojančios priemonės taikomos ir galioja neatsižvelgiant į tai, ar šiame straipsnyje nustatyta tvarka yra apie jas paskelbta informacija.

Lietuvos Respublikos teismas privalo nedelsdamas pranešti pertvarkymo institucijai apie priimtą sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą.

Pertvarkymo institucija privalo informuoti kitų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijas apie teismo priimtą sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą ir galimus tokio sprendimo padarinius priimančiosios valstybės narės fiziniams ir juridiniams asmenims.

Teismas, priėmęs sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą, ar jo pavedimu įstaigos likvidatorius (administratorius) informaciją apie teismo priimtą sprendimą skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir dviejuose pagrindiniuose šalies laikraščiuose kiekvienoje kitoje priimančiojoje valstybėje narėje.

Jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nustato pareigą įstaigos likvidavimo bylą pradėjusiai institucijai ar įstaigos likvidatoriui (administratoriui) informuoti įstaigos kreditorius apie sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą, taip pat turi būti informuojami ir įstaigos kreditoriai kitose priimančiosiose valstybėse narėse. Pranešime apie sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą nurodomi reikalavimų pateikimo terminai, reikalavimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo padariniai, institucija, kuriai turi būti pateiktas reikalavimas, ir kitos svarbios aplinkybės. Informacija apie sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo bylą pateikiama lietuvių kalba. Dokumentas, kuriame pateikiama tokia informacija, turi turėti antraštę „Siūlymas pateikti reikalavimą. Pateikimo terminai“ visomis oficialiomis ES kalbomis.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai dėl pateikiamos informacijos kalbos ir antraštės taikomi ir pateikiant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją.

Įstaigos kreditorius, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra priimančiojoje ES valstybėje narėje, turi teisę pateikti reikalavimus tos valstybės valstybine kalba ar viena iš valstybinių kalbų, tačiau turi būti pridėtas reikalavimų vertimas į lietuvių kalbą. Kartu su reikalavimu kreditorius turi pateikti šį reikalavimą patvirtinančių dokumentų (jeigu tokių yra) kopijas, nurodyti reikalavimo pobūdį, jo atsiradimo datą, dydį ir informaciją apie prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones.

Įstaigos likvidatorius (administratorius) privalo tinkamai ir laiku informuoti įstaigos kreditorius apie įstaigos likvidavimo eigą.

Lietuvos Respublikos teismas, paskyręs įstaigos likvidatorių (administratorių), privalo jam išduoti sprendimo jį paskirti patvirtintą kopiją. Kitos valstybės narės institucijos išduotas sprendimas paskirti likvidatorių (administratorių) galioja ir Lietuvos Respublikoje, tačiau kartu turi būti pateikiamas sprendimo vertimas į lietuvių kalbą. Šis vertimas neprivalo būti legalizuotas.

Kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Lietuvos Respublikoje vykdyti įgaliojimus, kuriuos jam suteikia tos valstybės narės įstatymai.

Lietuvos Respublikos teismo paskirtas įstaigos likvidatorius (administratorius), vykdydamas savo įgaliojimus kitoje valstybėje narėje, o kitos valstybės narės institucijos paskirtas likvidatorius (administratorius), vykdydamas savo įgaliojimus Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis valstybės, kurioje vykdo savo įgaliojimus, teisės aktų, ypač teisės aktų, nustatančių turto realizavimo ir darbuotojų informavimo tvarką.

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 15) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (OL 2014 L 173, p. 190).

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190).

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 225, p. 1).

Jeigu subjektas tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, kai jis vertinamas kaip papildantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą reikalavimą ir papildomo kapitalo, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, reikalavimą, tačiau netenkina jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kaip papildantis šio įstatymo 25 ir 262 straipsniuose nurodytus reikalavimus, taikomus pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pertvarkymo institucija pagal šio straipsnio 3 ir 5 dalis turi teisę uždrausti subjektui paskirstyti didesnę negu didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimu, kuri apskaičiuojama pagal šio straipsnio 8 dalį, atliekant bet kurį iš šių nurodytų veiksmų:

Subjektas, atsidūręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje, nedelsdamas apie tai praneša pertvarkymo institucijai.

Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nedelsdama įvertina, ar pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, atsižvelgdama į:

Kol subjektas yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje, pertvarkymo institucija ne rečiau kaip kartą per mėnesį vertina, ar pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise.

Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad subjektas vis dar yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje padėtyje praėjus devyniems mėnesiams po subjekto pranešimo apie tokią padėtį dienos, ji, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo institucija, atlikusi įvertinimą, nustato, kad tenkinamos bent dvi iš šių sąlygų:

Jeigu taikoma šio straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis, pertvarkymo institucija raštu informuoja apie savo sprendimą priežiūros instituciją ir pateikia įvertinimo motyvus.

Pertvarkymo institucija kas mėnesį pakartotinai vertina, ar taikyti šio straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta didžiausia galima paskirstyti suma, susijusi su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimu, apskaičiuojama dauginant pagal šio straipsnio 9 dalį apskaičiuotą sumą iš pagal šio straipsnio 10 dalį nustatyto daugiklio. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta didžiausia galima paskirstyti suma, susijusi su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimu, turi būti sumažinama suma, apskaičiuota dėl bet kurio iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų atliktų veiksmų.

Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta daugintina suma apskaičiuojama:

Šio straipsnio 8 dalyje nurodytas daugiklis nustatomas taip:

Žemiausia ir aukščiausia kiekvieno jungtinio rezervo reikalavimo kvartilio riba apskaičiuojama taip:

Įsipareigojimų sumos įtraukiamos į visų pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir įsipareigojimų sumą, kai atitinka tinkamų įsipareigojimų reikalavimus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a, 72b (išskyrus reikalavimus pagal 2 dalies d punktą) ir 72c straipsnius. Kai šiame įstatyme teikiama nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a ar 92b straipsnio reikalavimus, tų straipsnių tikslais tinkamais įsipareigojimais laikomi tinkami įsipareigojimai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72k straipsnyje ir nustatyta pagal šio reglamento antros dalies I antraštinės dalies 5a skyrių.

Įsipareigojimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, kurių sudedamoji dalis yra įterptosios išvestinės finansinės priemonės, sumos įtraukiamos į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms skolos priemonėms, įskaitant jų įterptąsias išvestines finansines priemones, nėra taikomas užskaitos susitarimas ir nėra atliekamas vertinimas pagal šio įstatymo 83 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įsipareigojimų dalis įtraukiama į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pagrindinę sumą arba šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą nustatyto dydžio ar didėjančią sumą.

Jeigu ES įsteigto patronuojamojo subjekto, kuris, kaip ir pertvarkytinas subjektas, priklauso pertvarkytinai grupei, įsipareigojimai yra išleisti akcininkui, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, šių įsipareigojimų suma įtraukiama į to pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

Neatsižvelgdama į tai, ar daromas poveikis šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalyse ar 261 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam minimaliam reikalavimui, pertvarkymo institucija užtikrina, kad šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto reikalavimo dalį, kuri lygi 8 procentams visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, tenkintų naudodami nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje. Pertvarkymo institucija gali leisti, kad lygį, mažesnį negu 8 procentai visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, bet didesnį už sumą, apskaičiuotą taikant formulę (1 – (X1 / X2)) x 8 procentai visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, vykdytų naudodami nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, jeigu tenkinamos visos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kai, atsižvelgiant į pagal to reglamento 72b straipsnio 3 dalį galimą sumažinimą:

Jeigu pertvarkytiniems subjektams, kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalys, taikant šio straipsnio 5 dalį, reikalavimas viršija 27 procentus bendros rizikos pozicijų sumos, pertvarkymo institucija atitinkamam pertvarkytinam subjektui apriboja tą šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto reikalavimo dalį, kuri turi būti tenkinama naudojant nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, iki 27 procentų bendros rizikos pozicijų sumos, jeigu nustato, kad:

Atlikdama šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimą, pertvarkymo institucija atsižvelgia į neproporcingo poveikio atitinkamo pertvarkytino subjekto verslo modeliui riziką. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma pertvarkytiniems subjektams, kuriems taikomos šio įstatymo 252 straipsnio 10 ir 11 dalys.

Pertvarkymo institucija gali nuspręsti, kad pertvarkytiniems subjektams, kurie nėra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos ar kuriems netaikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, taikoma šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyto reikalavimo dalis, neviršijanti didesnės iš šių sumų – 8 procentų visų subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, sumos ir sumos, apskaičiuotos taikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytą formulę, būtų tenkinama naudojant nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad kurioje nors kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje, apimančioje tinkamus įsipareigojimus, įsipareigojimų, kuriems nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai pagal šio įstatymo 77 straipsnio 1 ar 5 dalį netaikomi arba pagrįstai tikimasi, kad jie nebus taikomi, bendra suma sudaro daugiau kaip 10 procentų tos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, ji įvertina šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą riziką.

Taikant šio straipsnio 5–9 ir 11 dalis, įsipareigojimų, kylančių iš išvestinių finansinių priemonių, suma įtraukiama į visų pertvarkytino subjekto įsipareigojimų sumą, įvertinus, kad sandorio šalies teisės taikyti baigiamąją užskaitą yra pripažintos. Pertvarkytino subjekto nuosavos lėšos, naudojamos jungtinio rezervo reikalavimui tenkinti, yra tinkamos šio straipsnio 5‒9 ir 11 dalyse nurodytiems reikalavimams tenkinti.

Pertvarkymo institucija gali nuspręsti, kad pertvarkytinos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba pertvarkytini subjektai, kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis, tenkintų šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytą reikalavimą naudodami savo nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, tiek, kiek tų nuosavų lėšų, priemonių ir įsipareigojimų, susijusių su pertvarkytino subjekto prievole tenkinti jungtinio rezervo reikalavimą, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje ir šio įstatymo 252 straipsnio 8 ir 9 dalyse ir 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus, suma neviršija didesnės iš šių sumų:

Pertvarkymo institucijos gali taikyti šio straipsnio 11 dalyje nurodytus įgaliojimus pertvarkytiniems subjektams, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis ir kurie atitinka bent vieną iš šioje dalyje nustatytų sąlygų, neviršydamos 30 procentų visų pertvarkytinų subjektų, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos arba kuriems taikoma šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalis ir kuriems pertvarkymo institucijos nurodo, kad turi būti tenkinamas šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytas reikalavimas, bendro skaičiaus. Pertvarkymo institucijos, prieš priimdamos sprendimą, atsižvelgia į šias sąlygas:

Pertvarkymo institucija, apskaičiuodama šio straipsnio 12 dalyje nurodytas procentines dalis, suapvalina gautą skaičių iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

Pertvarkymo institucija priima šio straipsnio 8 ar 11 dalyje nurodytus sprendimus tik pasikonsultavusi su priežiūros institucija. Pertvarkymo institucija, priimdama šiuos sprendimus, taip pat atsižvelgia į:

Pertvarkytiniems subjektams taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo suma, nustatyta šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, gaunama:

Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, padalijus iš bendros rizikos pozicijos sumos.

Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, padalijus iš bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose.

Pertvarkymo institucija, nustatydama individualų reikalavimą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsižvelgia į šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus.

Pertvarkymo institucija, nustatydama rekapitalizavimo sumas:

Pertvarkymo institucija turi teisę padidinti šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytą reikalavimą tinkama suma, būtina siekiant užtikrinti, kad po pertvarkymo subjektas tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą. Ši suma lygi jungtinio rezervo reikalavimo, kuris turi būti taikomas įgyvendinus pertvarkymo priemones, sumai atėmus šio įstatymo 2 straipsnio 101 dalies 1 punkte nurodytą sumą.

Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą sumažinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtų realu ir tikėtina, jog mažesnės sumos pakanka rinkos pasitikėjimui išlaikyti ir užtikrinti, kad įgyvendinus pertvarkymo strategiją įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalių ir 103 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą padidinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtina didesnė suma siekiant tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą ir užtikrinti, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 103 straipsnio 4 dalį.

Pertvarkytiniems subjektams, kuriems netaikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnis ir kurie priklauso pertvarkytinai grupei, kurios bendras turtas viršija 100 000 000 000 eurų, šiame straipsnyje nurodytas reikalavimo lygis turi būti lygus bent:

Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti pertvarkytini subjektai privalo tenkinti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimo lygius naudodami nuosavas lėšas, subordinuotąsias tinkamas priemones arba įsipareigojimus vadovaudamiesi šio įstatymo 251 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, gali nuspręsti taikyti šio straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas pertvarkytinam subjektui, kuriam nėra taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnis ir kuris priklauso pertvarkytinai grupei, kurios bendras turtas mažesnis negu 100 000 000 000 eurų, ir kuris, pertvarkymo institucijos vertinimu, įsipareigojimų nevykdymo atveju pagrįstai galėtų kelti sisteminę riziką. Prieš priimdama sprendimą, pertvarkymo institucija atsižvelgia į:

Jeigu pertvarkymo institucija nepriima šio straipsnio 10 dalyje nurodyto sprendimo, ji gali priimti sprendimą pagal šio įstatymo 251 straipsnio 8 dalį.

Subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo suma, nustatyta šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, gaunama:

Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, padalijus iš bendros rizikos pozicijos sumos.

Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju išreiškiamas procentiniu dydžiu, gautu sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, padalijus iš bendro pozicijų mato, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsniuose.

Pertvarkymo institucija, nustatydama reikalavimą pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsižvelgia į šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus.

Pertvarkymo institucija, nustatydama rekapitalizavimo sumas:

Pertvarkymo institucija turi teisę padidinti šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytą reikalavimą atitinkama suma, kuri būtina siekiant užtikrinti, kad, nurašius arba konvertavus atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį, subjektas tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą. Ši suma lygi jungtinio rezervo reikalavimo, kuris būtų taikomas nurašius arba konvertavus atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę, sumai atėmus šio įstatymo 2 straipsnio 101 dalies 1 punkte nurodytą sumą.

Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą sumažinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtų realu ir tikėtina, jog mažesnės sumos pakanka rinkos pasitikėjimui išlaikyti ir užtikrinti, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai, nurašius arba konvertavus atitinkamas kapitalo priemones ir tinkamus įsipareigojimus pagal šio įstatymo 58 straipsnį arba pertvarkius pertvarkytiną grupę, galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalių ir 103 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pertvarkymo institucija gali šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sumą padidinti, jeigu, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, nustato, kad būtina didesnė suma pakankamam rinkos pasitikėjimui tam tikrą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, išlaikyti ir užtikrinti, kad įstaiga arba šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai galėtų nuolat vykdyti ypač svarbias ekonomines funkcijas ir gauti finansavimą nesinaudodami valstybės pagalba, išskyrus įnašus iš pertvarkymo finansavimo struktūrų pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 ir 6 dalis ir 103 straipsnio 4 dalį.

Subjektai, kuriems pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį taikomas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas, privalo pertvarkymo institucijai ir priežiūros institucijai, vadovaudamiesi Europos Komisijos techninių įgyvendinimo standartų nustatyta tvarka, pateikti šiuos duomenis apie:

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga pateikti duomenis apie kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, sumas netaikoma subjektams, kurių turimos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, tų duomenų pateikimo dieną tenkina bent 150 procentų šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus duomenis privalo pateikti bent kartą per pusę metų, o šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis – bent kartą per metus.

Pertvarkymo institucija ir priežiūros institucija turi teisę motyvuotai reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis pateiktų dažniau.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, vadovaudamiesi 2021 m. balandžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/763, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su priežiūros ataskaitų teikimu ir viešu informacijos apie minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą atskleidimu, nustatyta tvarka, privalo bent kartą per metus viešai paskelbti informaciją (duomenis) apie:

Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalys netaikomos subjektams, kurių pertvarkymo plane nustatyta, kad toks subjektas turi būti likviduojamas iškeliant bankroto bylą.

Jeigu buvo atlikti pertvarkymo veiksmai arba kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymas pagal šio įstatymo 58 straipsnį, šio straipsnio 5 dalyje nurodyti viešo informacijos atskleidimo reikalavimai taikomi nuo šio įstatymo 266 straipsnyje nurodytos datos, iki kurios turi būti užtikrintas šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų tenkinimas.

Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, taikomą subjektui, kuris yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga arba pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos dalis, sudaro:

Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, taikomą ES reikšmingoms trečiosiose valstybėse įsteigtų pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų patronuojamosioms įmonėms, sudaro:

Pertvarkymo institucija nustato papildomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte, kai:

Taikant šio įstatymo 263 straipsnio 2 dalį, jeigu pertvarkytinų subjektų yra daugiau negu vienas pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos subjektas, priklausantis tai pačiai pasaulinės sisteminės svarbos įstaigai, atitinkamos pertvarkymo institucijos apskaičiuoja šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sumą:

Pertvarkymo institucijos sprendime nurodomos papildomo nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą arba šio straipsnio 2 dalies 2 punktą nustatymo priežastys, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų elementų įvertinimą. Savo sprendimą pertvarkymo institucija, be priežasties nedelsdama, turi peržiūrėti, siekdama atsižvelgti į priežiūros institucijos pertvarkytinai grupei ar ES reikšmingoms trečiosiose valstybėse įsteigtų pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų patronuojamosioms įmonėms taikomo papildomo kapitalo reikalavimo lygio pokyčius.

Įstaigos, kurios yra pertvarkytino subjekto arba trečiosiose valstybėse įsteigto subjekto partronuojamosios įmonės, bet pačios nėra pertvarkytini subjektai, šio įstatymo 25, 252 ir 253 straipsniuose nustatytus reikalavimus privalo tenkinti individualiu pagrindu. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, turi teisę šio straipsnio reikalavimus taikyti šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytam subjektui, kuris yra pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė, bet pats nėra pertvarkytinas subjektas.

Lietuvos Respublikoje licencijuota ES patronuojančioji įmonė, kuri nėra pertvarkytinas subjektas, bet yra trečiųjų valstybių subjektų patronuojamoji įmonė, šio įstatymo 25, 252, 253 ir 261 straipsniuose nustatytus reikalavimus privalo tenkinti konsoliduotu pagrindu.

Kai pertvarkytini subjektai yra šio įstatymo 2 straipsnio 162 dalies 2 punkte nurodytos įstaigos, tos kredito įstaigos, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, bet kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, centrinė įstaiga, kuri pati nėra pertvarkytinas subjektas, ir visi pertvarkytini subjektai, kuriems nėra taikomas šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, tenkina šio įstatymo 253 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiu pagrindu.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams taikomas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas nustatomas pagal šio įstatymo 263 straipsnyje ir, kai taikytina, 108 straipsnyje nustatytą tvarką ir remiantis šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams taikomas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas turi būti tenkinimas taikant vieną ar abi šias priemones:

Pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, grupės pertvarkymo institucija, kai ji nesutampa su pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, taip pat pertvarkymo institucijos, atsakingos už atskiras pertvarkytinos grupės patronuojamąsias įmones, kurioms minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas taikomas individualiu pagrindu pagal šio įstatymo 262 straipsnį, privalo dėti visas pastangas, kad kartu su atitinkamomis kitų valstybių narių pertvarkymo institucijomis būtų pasiektas bendras sprendimas dėl:

Bendru sprendimu užtikrinama, kad būtų tenkinami šio įstatymo 26 ir 262 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Šis sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas ir jį pateikia:

Pagal šį straipsnį priimtame bendrame sprendime gali būti nustatyta, kad, jeigu tai neprieštarauja pertvarkymo strategijai ir pertvarkytinas subjektas nėra tiesiogiai ar netiesiogiai nusipirkęs pakankamai įsipareigojimus atitinkančių priemonių pagal šio įstatymo 262 straipsnį, patronuojamoji įmonė turi teisę iš dalies tenkinti šio įstatymo 253 straipsnyje nustatytus reikalavimus subjektams, kurie nepriklauso pertvarkytinai grupei, išleistomis ir jų nupirktomis priemonėmis.

Jeigu keli pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos subjektai, priklausantys tai pačiai pasaulinės sisteminės svarbos įstaigai, yra pertvarkytini subjektai, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pertvarkymo institucijos aptaria Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio taikymą ir bet kokį patikslinimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 45d straipsnio 4 dalies a punkte ir 12a straipsnyje nurodytų atskiriems pertvarkytiniems subjektams taikomų sumų sumos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 12a straipsnyje ir 45d straipsnio 4 dalies b punkte nurodytų sumų sumos skirtumui sumažinti arba panaikinti ir, kai tai tinkama ir atitinka pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos pertvarkymo strategiją, susitaria dėl to. Patikslinimas gali būti taikomas laikantis šių sąlygų:

Šio įstatymo 261 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 12a straipsnyje nurodytoms pertvarkytinoms įstaigoms taikomų sumų suma turi būti ne mažesnė negu šio įstatymo 261 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 12a straipsnyje nurodytų sumų suma.

Jeigu pertvarkymo institucijos nepriima bendro sprendimo per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos, sprendimas priimamas šio straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka.

Jeigu per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos nepriimamas bendras sprendimas dėl šio įstatymo 26 straipsnyje nurodyto konsoliduoto pertvarkytinos grupės reikalavimo, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija priima sprendimą atsižvelgdama į:

Jeigu per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos pertvarkytino subjekto ar grupės pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms priimti bendrą sprendimą dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo lygio taikymo pertvarkytiniems subjektams, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo lygio taikymo pertvarkytiniems subjektams priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, pertvarkymo institucija priima savo sprendimą dėl pertvarkytino subjekto. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija negali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją dėl pagalbos sprendžiant šioje dalyje nurodytus klausimus.

Jeigu per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos nėra priimamas bendras sprendimas dėl pertvarkytinos grupės subjektui individualiu pagrindu taikomo šio įstatymo 262 straipsnyje nustatyto reikalavimo lygio, to subjekto pertvarkymo institucija priima sprendimą, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

Jeigu per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos pertvarkytino subjekto ar grupės pertvarkymo institucija kreipėsi į Europos bankininkystės instituciją, kad ši, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalimi, padėtų institucijoms priimti bendrą sprendimą dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo lygio taikymo subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, pertvarkymo institucijos, atsakingos už patronuojamąsias įmones, individualiu pagrindu atideda savo sprendimo dėl minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo priėmimą iki Europos bankininkystės institucijos sprendimo priėmimo dienos. Pertvarkymo institucija savo sprendimą priima vadovaudamasi Europos bankininkystės institucijos sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinamuoju laikotarpiu, kaip jis apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. Jeigu Europos bankininkystės institucija per vieną mėnesį nuo kreipimosi į ją dienos nepriima sprendimo, taikomi patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų sprendimai. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui ar priėmus bendrą sprendimą, pertvarkymo institucija negali kreiptis į Europos bankininkystės instituciją dėl pagalbos sprendžiant šioje dalyje nurodytus klausimus. Bendras sprendimas ir kiti sprendimai, priimti nepriėmus bendro sprendimo, reguliariai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami. Pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija arba grupės pertvarkymo institucija neperduoda klausimo spręsti Europos bankininkystės institucijai, jeigu patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucijos nustatytas lygis yra ne didesnis kaip 2 procentai bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį ir laikantis šio įstatymo 262 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir tenkina šio įstatymo 253 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Jeigu per keturis mėnesius nuo pasiūlymo priimti bendrą sprendimą gavimo dienos nėra priimamas bendras sprendimas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų lygių, laikomasi šios tvarkos:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendras sprendimas ir, jeigu bendras sprendimas nepriimtas, šio straipsnio 7–11 dalyse nurodyti pertvarkymo institucijų priimti sprendimai atitinkamoms pertvarkymo institucijoms yra privalomi. Bendras sprendimas ir kiti sprendimai, priimti nepriėmus bendro sprendimo, reguliariai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami.

Pertvarkymo institucija, derindama savo veiksmus su priežiūros institucija, tikrina, kaip įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai tenkina minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, ir, vadovaudamasi šiuo straipsniu, priima sprendimus atsižvelgdama į pertvarkymo planų rengimo ir peržiūros veiksmus.

Kai nustatomas šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatyto minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo pažeidimas, pertvarkymo institucija ar priežiūros institucija pagal kompetenciją turi teisę:

Pertvarkymo institucija ar priežiūros institucija, atsižvelgdama į konkretų atvejį ir aplinkybes, taip pat turi teisę atlikti vertinimą pagal šio įstatymo 42 straipsnį ir nustatyti, ar įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas subjektas žlunga arba galėtų žlugti.

Pertvarkymo institucija ir priežiūros institucija, taikydamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytas priemones, bendradarbiauja tarpusavyje.

Pertvarkymo institucija nustato pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai atlieka atitikties šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams arba pagal šio įstatymo 251 straipsnio 5–9 ar 11 dalį atsirandantiems reikalavimams užtikrinimo veiksmus. Terminas įstaigoms ir subjektams, nurodytiems šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, pradėti atitikties užtikrinimo veiksmus yra 2024 m. sausio 1 d.

Pertvarkymo institucija nustato tarpinius tikslinius šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba pagal šio įstatymo 251 straipsnio 5–9 ar 11 dalį atsirandančių reikalavimų lygius, kuriuos įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai turi tenkinti nuo 2022 m. sausio 1 d. Nustatant tarpinius tikslinius lygius, turi būti siekiama užtikrinti linijinį nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, skirtų reikalavimui tenkinti, formavimą.

Pertvarkymo institucija gali nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kurio terminas baigiasi po 2024 m. sausio 1 d., remdamasi šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdama į:

Pertvarkytini subjektai turi tenkinti šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalyje nurodytus minimalius reikalavimų lygius nuo 2022 m. sausio 1 d.

Pertvarkymo institucija nustato pereinamąjį laikotarpį, per kurį įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai, kuriems buvo taikytos pertvarkymo priemonės arba kapitalo priemonių nurašymas ar konvertavimas pagal šio įstatymo 58 straipsnį, turi užtikrinti šio įstatymo 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba reikalavimo, atsirandančio dėl šio įstatymo 251 straipsnio 5–9 arba 11 dalies taikymo, tenkinimą.

Šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalyje nurodyti minimalūs reikalavimų lygiai netaikomi dvejų metų laikotarpiu nuo dienos:

Šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ir 10 dalių ir 251 straipsnio 5, 6, 7 ir 11 dalių reikalavimai netaikomi trejus metus nuo tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas ar grupė, kuriai priklauso pertvarkytinas subjektas, nustatomi kaip pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga arba pertvarkytinam subjektui pradeda galioti šio įstatymo 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalies nuostatos.

Kai taikomos šio straipsnio 1‒7 dalys, pertvarkymo institucija įstaigoms ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams praneša apie planuojamą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą kiekvienam pereinamojo laikotarpio 12 mėnesių laikotarpiui, kad būtų palengvintas nuoseklus nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumų suformavimas. Pereinamojo laikotarpio pabaigoje minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydis turi būti lygus atitinkamai šio įstatymo 251 straipsnio 5–9 ar 11 dalyje, 252 straipsnio 8, 9 ar 10 dalyje ir 26 straipsnyje ar 262 ir 28 straipsniuose nustatytai sumai.

Pertvarkymo institucija, nustatydama pereinamuosius laikotarpius, atsižvelgia į:

Pertvarkymo institucijos gali vėliau peržiūrėti pereinamąjį laikotarpį arba bet kokį planuojamą minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą, apie kurį pranešama pagal šio straipsnio 8 dalį.

Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su priežiūros institucija, kuri į prašymą dėl konsultacijos privalo atsakyti nedelsdama, turi teisę sustabdyti bet kokių mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymą pagal sutartis, kurių šalis yra įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sustabdymas netaikomas mokėjimo ir perdavimo įsipareigojimams mokėjimo ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms ar sistemų valdytojams, pagrindinėms sutarties šalims, kurioms ES suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pripažintoms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, ir centriniams bankams.

Pertvarkymo institucija, nustatydama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sustabdymo apimtį, turi atsižvelgti į konkretų atvejį ir aplinkybes. Pertvarkymo institucija pirmiausia turi įvertinti, ar taikyti sustabdymą tinkamiems drausti indėliams, kaip jie suprantami pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, ypač fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turimiems apdraustiesiems indėliams. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sustabdymas taikomas tinkamiems drausti indėliams, pertvarkymo institucija gali nustatyti tinkamą kiekvienai sustabdymo dienai skirtą sumą, kurią indėlininkai turėtų galimybę iš tų indėlių pasiimti.

Sustabdymo laikotarpis turi būti kuo trumpesnis, ne ilgesnis negu laikotarpis nuo pranešimo apie sustabdymą paskelbimo pagal šio straipsnio 9 dalį momento iki kitos darbo dienos po paskelbimo dienos vidurnakčio. Pasibaigus mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymo sustabdymo laikotarpiui, sustabdymas nustoja galioti.

Pertvarkymo institucija, atlikdama šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, privalo atsižvelgti į tai, kokį poveikį jie galėtų turėti tinkamam finansų rinkų veikimui, ir į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant priežiūros institucijų ir teismų įgaliojimus, kad būtų apsaugotos kreditorių teisės ir užtikrintas vienodas požiūris į kreditorius bankroto procese. Pertvarkymo institucija įvertina galimą bankroto proceso taikymą įstaigai ar subjektui dėl šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų aplinkybių ir savo veiksmus koordinuoja su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ar įstaigomis.

Jeigu įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymas pagal sutartį sustabdomas pagal šio straipsnio 1 dalį, kitų tos sutarties šalių mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų pagal tą sutartį vykdymas sustabdomas tam pačiam laikotarpiui. Pertvarkymo institucija pirmiausia turi įvertinti, ar taikyti sustabdymą tinkamiems drausti indėliams, kaip jie suprantami pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, ypač fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turimiems apdraustiesiems indėliams.

Jeigu mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų įvykdymo terminas būtų suėjęs jų sustabdymo laikotarpiu, to mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų įvykdymo terminas sueina pasibaigus jų sustabdymo laikotarpiui.

Pertvarkymo institucija turi nedelsdama informuoti įstaigą ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytą subjektą ir šio įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 1‒7 punktuose nurodytas institucijas apie mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymo sustabdymą. Ši informacija turi būti pateikiama, kai nustatoma, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas žlunga arba galėtų žlugti, prieš priimant sprendimą dėl tokios įstaigos ar subjekto pertvarkymo.

Pertvarkymo institucija privalo šio įstatymo 98 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis priemonėmis paskelbti pertvarkymo institucijos sprendimą sustabdyti mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimus, sustabdymo sąlygas ir jo laikotarpį.

Kai pertvarkymo institucija pagal šio straipsnio 1 dalį naudojasi teise stabdyti mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymą dėl įstaigos ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyto subjekto, to sustabdymo laikotarpiu ji taip pat turi teisę tokiai pačiai trukmei:

Jeigu pertvarkymo institucija, pagal šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustačiusi, kad įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytas subjektas žlunga arba galėtų žlugti, pasinaudoja įgaliojimais šio straipsnio 1 ar 10 dalyje nurodytomis aplinkybėmis sustabdyti mokėjimo ar perdavimo įsipareigojimų vykdymą ir jeigu po to imasi tos įstaigos ar subjekto pertvarkymo veiksmų, ji dėl tos įstaigos ar to subjekto negali naudotis savo įgaliojimais pagal šio įstatymo 50, 51 ar 52 straipsnį.

Įstaigos ir šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti subjektai privalo į bet kurią savo sudaromą ir trečiosios valstybės teisės reglamentuojamą finansinę sutartį įtraukti sąlygas, pagal kurias sutarties šalys pripažįsta, kad pertvarkymo institucija dėl tokios finansinės sutarties gali pasinaudoti teise sustabdyti ar apriboti sutartines teises pagal šio įstatymo 51 ir 52 straipsnius bei sustabdyti įsipareigojimų vykdymą pagal šio įstatymo 491 ir 50 straipsnius ir kad joms privaloma laikytis šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos visoms finansinėms sutartims, kuriose nustatomas naudojimasis viena ar daugiau nutraukimo teisių arba teisėmis užtikrinti teisių į užtikrinimo priemones įgyvendinimą arba mokėjimo ar perdavimo pareigos, kurioms būtų taikomos atitinkamos šio įstatymo 491, 50, 51, 52 ar 53 straipsnio nuostatos, jeigu finansinė sutartis būtų reglamentuojama valstybės narės teisės aktų.

Jeigu įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas subjektas neįtraukia reikalaujamos sutarties sąlygos pagal šio straipsnio 1 dalį, tai neriboja pertvarkymo institucijos teisės dėl finansinės sutarties naudotis šio įstatymo 491, 50, 51, 52 ar 53 straipsnyje nurodytais įgaliojimais.

Įstaiga ar šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas subjektas, nustatydami pagal šio straipsnio 1 dalį reikalaujamų sąlygų turinį, taip pat turi vadovautis Europos Komisijos techninių reguliavimo standartų reikalavimais.

Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija – Lietuvos bankas.

Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija savo funkcijas atlieka vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2021/23, jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kitais taikytinais ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija taip pat atlieka Reglamento (ES) 2021/23 VI antraštinėje dalyje nustatytas nacionalinei institucijai priskirtas funkcijas.

Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos priimtas sprendimas ar veiksmas (neveikimas) gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo arba Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Byloje, kurioje nagrinėjamas ieškinys ar skundas (prašymas) dėl pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti pertvarkymo veiksmus pagal Reglamentą (ES) 2021/23, negali būti taikomos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 12 punktuose nurodytos ar kitos laikinosios apsaugos priemonės, kurios ribotų su pertvarkymo priemonių taikymu susijusių veiksmų pagal Reglamentą (ES) 2021/23 atlikimą (kai byla nagrinėjama Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka), arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės (kai byla nagrinėjama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka).

Ieškinys ar skundas (prašymas) dėl pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucijos sprendimo taikyti pertvarkymo veiksmus pagal Reglamentą (ES) 2021/23 turi būti išnagrinėtas ir sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. Prireikus motyvuota teismo nutartimi šioje dalyje nurodytas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui.

Pagrindinių sandorio šalių pertvarkymo institucija turi teisę prašyti antstolio, kad šis visiškai ar iš dalies sustabdytų vykdomąją bylą ar atidėtų vykdymo veiksmus, kai skolininkui ar išieškotojui yra atliekami pertvarkymo veiksmai pagal Reglamentą (ES) 2021/23. Tokiu atveju antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti.

Pertvarkymo institucija, informuota pagal šio įstatymo 96 straipsnio 2 dalį arba turėdama atitinkamos informacijos savo iniciatyva ir kai yra šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, turi įvertinti, ar konkreti kredito įstaiga atitinka šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, ir priimti sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo.

Sprendime dėl turto ir teisių perleidimo turi būti nurodyta:

Sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo priimamas, šiame skyriuje nurodytų veiksmų ir sprendime nurodytų veiksmų imamasi skubiai, laikantis skaidrumo principo ir mutatis mutandis taikant šio įstatymo III skyriaus šeštajame skirsnyje, išskyrus 89 ir 90 straipsnius, nurodytas apsaugos priemones tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

Pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo turi būti vykdomas nedelsiant.

Kai perleidžiamas turtas, teisės ar įsipareigojimai apima turtą, esantį kitoje valstybėje narėje, arba teises ar įsipareigojimus, reglamentuojamus pagal kitos valstybės narės teisės aktus, šio turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimas vykdomas toje kitoje valstybėje narėje arba pagal tos kitos valstybės narės teisės aktus.

Akcininkai, kreditoriai ir tretieji asmenys gali teismui skųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turto, teisių ar įsipareigojimų perleidimą vadovaudamiesi šio įstatymo 101 straipsnio 1–7 dalių nuostatomis.

Pertvarkymo institucija, priėmusi sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo, kuriuo nusprendžiama kredito įstaigai taikyti turto ir teisių perleidimą, nedelsdama apie jį informuoja kredito įstaigą ir šiuos subjektus:

Pertvarkymo institucija kartu su informacija apie priimtą sprendimą turi pateikti sprendimo dėl turto ir teisių perleidimo kopiją ir nurodyti, kada bus vykdomas turto ir teisių perleidimas.

Pertvarkymo institucija sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo arba pranešimą, kuriame nurodomas turto ir teisių perleidimo poveikis, įskaitant poveikį vartotojams, paskelbia savo interneto svetainėje.

Pagal šį straipsnį atliekamam informavimui apie sprendimą dėl turto ir teisių perleidimo taip pat mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 98 straipsnio 4–6 dalių nuostatos.

Jeigu pertvarkymo institucija nustato, kad šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas vienas ar keli tikslai bus pasiekti tik tuo atveju, kai taikant turto ir teisių perleidimą bus perleidžiami ne tik apdraustieji indėliai, bet ir kiti kredito įstaigos įsipareigojimai, ir tam reikalinga valstybės pagalba, pertvarkymo institucija parengia išvadą, kurioje pagrindžia valstybės pagalbos poreikį, nurodo jos dydį, taip pat pateikia pagrindimą, kad tenkinamos visos šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

Vyriausybės sprendimu valstybės pagalba kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti teikiama:

Šiame straipsnyje nurodyta valstybės pagalba kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti neturi viršyti dydžio, kuris lygus perduodamų kredito įstaigos įsipareigojimų vertės ir kartu perduodamo turto ir teisių vertės skirtumui, atėmus Indėlių draudimo fondo lėšų sumą, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka skirtą turto ir teisių perleidimui finansuoti.

Suteikus valstybės pagalbą kredito įstaigos turto ir teisių perleidimui finansuoti, valstybė įgyja reikalavimo teisę į sumą, lygią suteiktos valstybės pagalbos turto ir teisių perleidimui finansuoti sumai.

Atliekant mažiausių išlaidų vertinimą, siekiama išsiaiškinti, ar kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų būtų finansiškai naudingas Indėlių draudimo fondui.

Laikoma, kad kredito įstaigos turto ir teisių perleidimo finansavimas iš Indėlių draudimo fondo lėšų yra finansiškai naudingas, kai atlikto mažiausių išlaidų vertinimo rezultatai rodo, kad Indėlių draudimo fondo išlaidos, susijusios su dalyvavimu finansuojant kredito įstaigos turto ir teisių perleidimą, yra mažesnės už grynąją indėlių draudimo išmokų kompensacijos sumą.

Atlikdama mažiausių išlaidų vertinimą, pertvarkymo institucija bendradarbiauja su Vyriausybės paskirtu juridiniu asmeniu, įgyvendinančiu valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, ir priežiūros institucija, konsultuojasi ir bendradarbiauja su Finansų ministerija. Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, priežiūros institucija ir kredito įstaiga teikia pertvarkymo institucijai turimą informaciją, būtiną mažiausių išlaidų vertinimui atlikti.

Indėlių draudimo fondo išlaidas, susijusias su dalyvavimu finansuojant kredito įstaigos turto ir teisių perleidimą, sudaro kredito įstaigos perleidžiamų apdraustųjų indėlių vertės ir perleidžiamo turto vertės skirtumas.

Pertvarkymo institucija Vyriausybės paskirtą juridinį asmenį, įgyvendinantį valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, informuoja apie mažiausių išlaidų vertinimo rezultatus.

Turto ir teisių perleidimą organizuoja ir vykdo pertvarkymo institucija arba pertvarkymo institucijos paskirtas specialusis valdytojas. Specialiajam valdytojui, skiriamam turto ir teisių perleidimui organizuoti ir vykdyti, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 43 straipsnio nuostatos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu specialiuoju valdytoju pertvarkymo institucijos sprendimu gali būti paskirtas kredito įstaigos laikinasis administratorius. Tokiu atveju specialiojo valdytojo atitiktis šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytiems nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos, patirties ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimams papildomai nevertinama.

Specialiojo valdytojo įgaliojimai baigiasi, kai teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai ir paskiria kredito įstaigos bankroto administratorių.

Kai taikomas turto ir teisių perleidimas ir perleidžiama tik dalis kredito įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų, pertvarkymo institucija kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito įstaigai, kurios turtas, teisės ir įsipareigojimai vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis buvo perleisti. Teismui priėmus nutartį likviduoti kredito įstaigą dėl bankroto, kredito įstaigos likvidavimas įvykdomas per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į tai, ar kredito įstaiga turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito įstaigos, kuriai pritaikytas turto ir teisių perleidimas, veiklą, kad būtų pasiekti šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai. Likviduojant centrinę kredito uniją taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad centrinė kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu turi teikti paslaugas arba leisti naudotis savo infrastruktūra pagal šio įstatymo 47 straipsnį tam, kad jos narių kredito unijų turtą, teises ir įsipareigojimus įsigyjantis asmuo galėtų vykdyti jam perduotą veiklą ar teikti jam perduotas paslaugas, ir į kitas priežastis, dėl kurių būtina tęsti kredito unijos, kuriai pritaikytas turto ir teisių perleidimas, veiklą, kad būtų pasiekti Kredito unijų įstatymo 78 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti turto ir teisių perleidimo tikslai.

Kredito įstaigai, dėl kurios buvo priimtas pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, bankroto byla gali būti iškelta tik pertvarkymo institucijos iniciatyva.

Kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti asmenys, teismas atsisako iškelti kredito įstaigos bankroto bylą, jeigu pertvarkymo institucija informuoja teismą, kad ji ketina kredito įstaigai taikyti šiame skyriuje nurodytą turto ir teisių perleidimą.

Iškėlus bankroto bylą kredito įstaigai, dėl kurios buvo priimtas pertvarkymo institucijos sprendimas dėl turto ir teisių perleidimo, bankroto administratorius neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl turto ir teisių perleidimo pagal šio skyriaus nuostatas, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Centrinės kredito unijos turto ir teisių perleidimo atveju bankroto administratorius taip pat neturi teisės tikrinti sandorių, sudarytų dėl jos narių kredito unijų turto ir teisių perleidimo pagal Kredito unijų įstatymo vienuoliktojo skirsnio nuostatas, ir reikšti ieškinių teisme dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Turto ir teisių perleidimo tikslais atliekamo vertinimo (toliau šiame straipsnyje – vertinimas) tikslas – suteikti informaciją, reikalingą nustatyti, ar tenkinamos šio įstatymo 128 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, ir, jeigu šios sąlygos yra tenkinamos:

Vertinimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 54, 56 straipsnių ir 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/345, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su įstaigų ar subjektų turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo metodika, nuostatos ir tiek, kiek leidžiama taikyti pagal Reglamento (ES) 2018/345, 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/344, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su pertvarkymo atveju taikomų skirtingų sąlygų vertinimo metodika, nuostatas tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

Vertinimas turi būti paremtas pagrįstomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių apimties, vadovaujantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais. Vertinimo metu negali būti atsižvelgiama į kredito įstaigai pagal šio įstatymo 39 straipsnį jau taikomą ar galimą taikyti prevencinę viešąją finansinę paramą.

Atliekant vertinimą, turi būti įvertinama, ar:

Vertinimo išlaidas padengia kredito įstaiga.

Kredito įstaigos perleidžiamo turto, teisių ir įsipareigojimų vertė turi būti nustatyta atsižvelgiant į vertinimo rezultatus.

Galutinio vertinimo tikslai:

Jeigu, atlikus galutinį vertinimą, nustatoma didesnė kredito įstaigos grynoji turto vertė, negu buvo nustatyta preliminaraus vertinimo, atlikto mutatis mutandis taikant šio įstatymo 54 straipsnio nuostatas, metu, pertvarkymo institucija gali nurodyti įsigyjančiam asmeniui sumokėti atitinkamą papildomą atlygį už perduotą turtą kredito įstaigai, kurios turtas ir teisės perleidžiamos.

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES.

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879.

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010.

2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132.