Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

Neoficialus

įstatymo tekstas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2003, Nr. 74-3424

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMAS

2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2008 m. kovo 1 d.:

Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 4

straipsnio 6 dalyje nurodytos Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatos

taikomos valdymo įmonėms nuo šio įstatymo oficialaus paskelbimo „Valstybės

žiniose“, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 15 d..

Nr.

X-1303,

2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4772 (2007-11-15)

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1.

Šis įstatymas nustato kolektyvinio investavimo subjektų veiklą ir šios veiklos

valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti

investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir

uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai.

siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos

Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

taikomas suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus

tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra siūlomi Lietuvos

Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra

siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms.

netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms,

kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui,

valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės

skolą.

įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo

investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo

reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami

investuotojo reikalavimu.

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės

įstatyme.

priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį

sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.

priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

aktyvai – skirtumas tarp investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei

priklausančio turto vertės ir fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių ir

trumpalaikių finansinių įsipareigojimų.

bendrovė – investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždaro tipo

investicinė bendrovė.

kintamojo kapitalo bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę

bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta

priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė gali būti tik atviro tipo.

priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje

nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis turtas ir jam

eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas ir įrenginiai.

11.

Investicinis fondas – veiklos forma, kai bendrosios dalinės

nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo

įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo

taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio

fondo sąvoka apima atviro tipo ir uždaro tipo investicinius fondus, jei

konkrečiame įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma

investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto

dalį.

siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės

informavimo priemones, reklamą arba kitais būdais, kai kreipiamasi į daugiau

kaip 100 asmenų.

finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4

dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose numatytos finansinės priemonės, kurių

vertė priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.

investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių

sudarymo vienintelis tikslas – šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka

siūlant investicinius vienetus ar akcijas, kaupti asmenų lėšas ir padalijant

riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis

šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.

investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar

investicinės bendrovės akcininkas.

investavimo subjekto prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams

ir visuomenei pateikiama pagrindinė informacija apie siūlomus kolektyvinio

investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.

investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo

subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.

kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme.

indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas

neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu

lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.

reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės

įstatyme.

ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama

informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos

rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio

įvykius.

vertybiniai popieriai:

1)

bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir depozitoriumo išduoti akcijų

pakvitavimai;

2) obligacijos

ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai;

3) kiti perleidžiamieji

vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti

šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių.

rinkos priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtos pinigų

rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti.

kapitalas – mažiausias nuosavas kapitalas, kurį privalo turėti

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.

investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas

profesionalusis klientas ir kolektyvinio investavimo subjekto, kurio sudarymo

dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų,

dalyvis.

kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas,

kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje

narėje šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose numatyta tvarka ir kuriam

netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.

dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės

įstatai.

30.

Suderintasis kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius

subjektas (toliau – suderintasis kolektyvinio investavimo

subjektas) – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio

investavimo subjektas, kurio lėšos siekiant padalyti riziką investuojamos į

perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriuje

numatytą likvidų turtą ir kurio perleidžiamieji vertybiniai popieriai

(investiciniai vienetai arba akcijos) turi būti išperkami bet kada jų turėtojui

pareikalavus.

kolektyvinio investavimo subjektas – atviro tipo investicinis fondas ar

investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turtas padalytas į atskirus

subfondus.

32.

Turto valdymas:

1) investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas;

2) buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į

klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus

kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų

paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas

ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas

operacijas saugojimas;

3) rinkodara;

4)

kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla.

Šiame

įstatyme vartojama turto valdymo sąvoka taip pat apima investicinio fondo

valdymą patikėjimo teise.

– akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų

pasibaigus akcinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu

jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku.

tipo investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio

investiciniai vienetai gali būti išperkami tik pasibaigus jo taisyklėse

numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu

laiku.

priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri užsienio valstybėje

atlieka panašias valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų

licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas kaip Vertybinių popierių

komisija.

įmonė – bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar

investicinių bendrovių valdymas.

įmonės akcijų paketas – ne mažiau kaip 1/10 tiesiogiai ar netiesiogiai

valdomų valdymo įmonės akcijų ar balsavimo teisę suteikiančių akcijų dalis arba

toks akcijų kiekis, kuris leidžia daryti esminį poveikį valdymo įmonės

valdymui.

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei

(EEE) priklausanti valstybė.

II SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

valdymo įmonės ir investicinės bendrovės

LICENCijavimas ir veikla

3

straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla

1.

Verstis investicinių fondų ar (ir) investicinių bendrovių valdymu turi teisę

tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių

komisijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti

bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime

ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių

bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.

verstis gali tik akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją. Tik investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą IKKB. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa AB

neprivalomi.

verstis tik akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą

uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždaro tipo

investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius ,,uždaro tipo

investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą UTIB. Uždaro tipo investicinės

bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa AB

neprivalomi.

4 straipsnis.

Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veikla

1.

Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio įstatymo nustatytų

investicinių fondų ir (ar) investicinių bendrovių valdymu bei teikti šias

papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji

verčiasi pagrindine veikla:

1) valdyti kitų asmenų finansinių

priemonių portfelius;

2) valdyti

pensijų fondų finansinių priemonių portfelius, jeigu įmonė atitinka Papildomo

savanoriško pensijų kaupimo įstatymo ir Pensijų kaupimo įstatymo reikalavimus;

3) konsultuoti

investavimo į finansines priemones klausimais;

4) saugoti ir

tvarkyti kitų valdymo įmonių valdomų investicinių fondų investicinius vienetus

ar investicinių bendrovių akcijas.

negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4

punktuose, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose nurodytų paslaugų.

teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame įstatyme nenumatyta veikla.

kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita

šiame įstatyme nenumatyta veikla.

investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo IX skyrius.

įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta

veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13

ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys Vertybinių

popierių komisijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių priemonių

rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų

įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas.

5 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės veiklos licencijos išdavimo tvarka

bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, pageidaujanti verstis valdymo įmonės

veikla, ar akcinė bendrovė, pageidaujanti veikti kaip investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, ar uždaro tipo investicinė bendrovė Vertybinių popierių komisijai

pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiama numatomos vykdyti veiklos

programa (verslo planas), kurioje (kuriame), be kita ko, aprašomos numatomos

vykdyti veiklos sritys ir bendrovės organizacinė struktūra, taip pat

informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo

reikalavimų tenkinimą ir kita Vertybinių popierių komisijos patvirtintose

licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi

Vertybinių popierių komisija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame

įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai

gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato

Vertybinių popierių komisija.

popierių komisija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikiami ne visi ar

tikrovės neatitinkantys dokumentai ir duomenys, arba įmonės veiklos planas yra

nepakankamai pagrįstas;

2) valdymo

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės

pradinis kapitalas ar uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją

norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už Vertybinių

popierių komisijos nustatytą mažiausią dydį arba netenkinami valdymo įmonės

kapitalo pakankamumo reikalavimai;

3) bendrovė

nepateikė licencijavimo taisyklėse nurodytos informacijos apie bendrovės

akcininkus, jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus ir šių

paketų dydį;

4) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo;

5) bent vienas

bendrovės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos

rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio

vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

6) bendrovės

valdybos nariai, administracijos vadovas ar jo pavaduotojai nėra

nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos

kvalifikacijos ar darbo patirties;

7) bendrovės

buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

8) tarp

bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali

trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros

funkcijas;

9) yra glaudus

ryšys tarp bendrovės ar asmens iš tokios ne valstybės narės, kurios teisės

aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas

gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros

funkcijas;

10) bendrovės

įstatuose nurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto

akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje;

11) akcinės

bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar

uždaro tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai neatitinka įstatymų

reikalavimų.

ar atsisakymą išduoti licenciją Vertybinių popierių komisija pareiškėjui turi

pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo.

Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų

pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu.

priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar

draudimo įmonės dukterinė įmonė;

2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo

įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys,

kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų

maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų

tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir

patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros

instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

Vertybinių popierių komisija praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir

paskelbia Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.

7.

Steigiamos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai netenka

galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo

steigimo dokumentų sudarymo.

6 straipsnis. Valdymo įmonių

ir investicinių bendrovių valdymas ir vadovai

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir

administracija.

bendrovės, kurios turto valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi.

Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų

veiksmų atlikimą.

investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus

nepaisydamas to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams

priklausančios akcijos.

įmonės ar investicinės bendrovės vadovai yra:

1)

administracijos vadovas;

2)

administracijos vadovo pavaduotojas;

3) valdybos

nariai.

ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei,

vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamos

patirties, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus įmonės valdymas.

ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie visus būsimus

įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama Vertybinių popierių komisijos

nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami

rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties

reikalavimus. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės,

kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai gali pradėti eiti

pareigas tik po to, kai Vertybinių popierių komisija pritaria jų kandidatūroms.

popierių komisija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms,

jei išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties

arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų pasikeitimai

kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam įmonės valdymui. Detalius vadovų

kandidatūroms taikomus reikalavimus ir šių kandidatų derinimo su Vertybinių

popierių komisija tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

popierių komisija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų kandidatūrų

tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo

dienos.

7

straipsnis. Reikalavimai veiklai ir riziką ribojantys reikalavimai

1.

Valdymo įmonė ar tokia investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, privalo:

1) sąžiningai veikti kolektyvinio investavimo subjektų

dalyvių ir rinkos patikimumo interesais;

2) veikti rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir

atsargumu;

3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir

procedūras;

4) siekti gauti iš kliento informaciją apie jo

finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis

įmonės paslaugomis, taip pat atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalusis

investuotojas;

5) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir

jam reikalingą informaciją;

6) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų

išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su kolektyvinio investavimo subjekto

dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai;

7) užtikrinti, kad jos valdymo procedūros ir

buhalterinių įrašų ir apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų

galima sužinoti visų sandorių šalis, sandorių turinį, laiką ir vietą,

nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis steigimo dokumentuose numatytų

sąlygų ir teisės aktų;

8) vykdyti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo

administracijos vadovo, jo pavaduotojo, valdybos narių ir darbuotojų sudaromus

finansinių priemonių sandorius;

9) saugoti atliktų operacijų dokumentus ne mažiau kaip

10 metų nuo operacijų įvykdymo dienos, jei kiti teisės aktai nenustato ilgesnio

dokumentų saugojimo termino;

10) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų

išvengta valdymo įmonės ar investicinės bendrovės interesų konflikto su

klientais, klientų tarpusavio interesų konflikto, kolektyvinio investavimo

subjekto dalyvių ir klientų interesų konflikto ar kolektyvinio investavimo

subjektų dalyvių interesų tarpusavio konflikto;

11) užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo

priimantys asmenys turėtų Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją

ir patirtį, būtų nepriekaištingos reputacijos;

12) turėti investicinių sprendimų priėmimo procedūrų

aprašą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta investicinius sprendimus priimančio

organo struktūra, ir jo laikytis;

13) užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų

įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale.

numatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į

savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti

tik gavusi išankstinį kliento sutikimą.

numatytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai

investuotojams draudžiami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo

įstatymo nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Vertybinių

popierių komisijos teisė nustatyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

pareigų įgyvendinimo tvarką

Vertybinių popierių komisija nustato:

1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;

2) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių

turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, veiklos vidaus kontrolės

organizavimo ir vykdymo tvarką;

3) periodinių ataskaitų, kitų ataskaitų, prospektų,

pranešimų visuomenei ir Vertybinių popierių komisijai turinį ir jų pateikimo

tvarką;

4) ataskaitų apie investicinės bendrovės likvidavimą

ir investicinio fondo dalijimą turinį ir jų pateikimo tvarką;

5) grynųjų aktyvų dydžio ir valdymo įmonės kapitalo

pakankamumo reikalavimus;

6) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių kapitalo

reikalavimus;

7) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi

diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką;

8) šiame įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų

išdavimo tvarką;

9) kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių

finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką;

10) investicinių fondų jungimo tvarką;

11) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių

vienetų ir akcijų platinimo tvarką.

9 straipsnis. Valdymo įmonės

ar investicinės bendrovės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei

valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingesnio valdymo,

turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai

teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tai nedelsdama privalo pranešti

Vertybinių popierių komisijai. Pranešime apie pavedimą atlikti dalį valdymo

funkcijų turi būti nurodomas šį pavedimą priėmusios

įmonės (įgaliotinio) pavadinimas ir jai pavestų funkcijų sąrašas.

tuo atveju, jeigu:

1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ar

investicinę bendrovę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams;

2) Vertybinių popierių komisija su atitinkama ne

valstybės narės, kurioje licencijuotai valdymo įmonei yra pavedama atlikti dalį

funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi

informacija;

3) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai

gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą;

4) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali

bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių

interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;

5) įgaliotinis turi Vertybinių popierių komisijos

nustatytą kvalifikaciją ir gali atlikti nurodytas funkcijas;

6) investicinio fondo ar investicinės bendrovės

prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei.

investicinė bendrovė neturi teisės kitiems asmenims pavesti tiek savo valdymo

funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų

priėmimo ir (arba) vykdymo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos

valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių

bendrovių turtą, ar kitiems asmenims, kurių interesai gali susikirsti su

valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar dalyvių interesais.

asmenims, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nuo atsakomybės.

10 straipsnis. Valdymo

įmonės akcijų paketo įsigijimas

1.

Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar

padidinti jau turimą valdymo įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo akcijų

įsigijimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių visuotiniame akcininkų

susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų arba peržengtų didėjimo tvarka 20, 33 ar

50 procentų, arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone, turi gauti

išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo privalo iš anksto pranešti Vertybinių

popierių komisijai apie planuojamą akcijų paketo įsigijimą ir pateikti tai

pagrindžiančius dokumentus ir kitą Vertybinių popierių komisijos nustatytą

informaciją. Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

prašymo gavimo dienos turi pranešti jam apie sutikimą arba atsisakymą leisti

įsigyti akcijų paketą. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad

būtų pateikta papildomų duomenų ir informacijos apie ketinimą įsigyti arba

padidinti valdymo įmonės akcijų paketą – tokiu atveju 3 mėnesių terminas

skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo

Vertybinių popierių komisijai dienos.

leisti įsigyti akcijų paketą, jeigu:

1) fizinis asmuo

(juridinio asmens administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai ir

kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;

2) fizinis asmuo

yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatoriaus,

Vertybinių popierių komisijos ar depozitoriumo, kuris saugo tos valdymo įmonės

valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą,

darbuotojas;

3) asmuo

nepateikė informacijos apie savo veiklą ar finansinę padėtį;

4) juridinis

asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius;

5) asmuo

nepateikė dokumentų, kuriais įrodo, kad lėšos, skirtos akcijoms apmokėti, yra

gautos teisėtai;

6) asmens

finansinė padėtis nėra gera ir stabili;

7) išdavus

leidimą, atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti

valdymo įmonės licenciją;

8) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo.

4.

Atsisakymas leisti įsigyti akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali

būti skundžiamas teismui. Jeigu Vertybinių popierių komisija sutinka leisti

įsigyti akcijų paketą, ji turi teisę nustatyti protingą terminą asmens ketinimo

įsigyti ar padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įvykdymui. Šis terminas

įprastinėmis aplinkybėmis negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo.

mažindamas savo turimą akcijų dalį tiek, kad jo turimų balsavimo teisių

visuotiniame akcininkų susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų

mažėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų, arba tiek, kad valdymo įmonė nustotų

būti jo dukterine įmone, apie tai taip pat turi pranešti Vertybinių popierių

komisijai.

sužinojusi apie akcijų paketo, viršijančio šiame straipsnyje nustatytas ribas,

įsigijimą ar perleidimą, nedelsdama apie tai turi pranešti Vertybinių popierių

komisijai. Metinė informacija apie asmenis, turinčius akcijų paketus, ir tokių

paketų dydžius Vertybinių popierių komisijai pateikiama jos nustatyta tvarka.

įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus išankstinio Vertybinių

popierių komisijos sutikimo, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę

visuotiniame akcininkų susirinkime, iki bus gautas toks sutikimas.

8.

Jei asmuo, ketinantis įsigyti valdymo įmonės akcijų paketą, yra kitoje

valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito

įstaiga, draudimo įmonė ar bet kurį iš šių subjektų patronuojanti įmonė arba

kontroliuojantis asmuo, o po akcijų paketo įsigijimo valdymo įmonė taptų

įgijėjo dukterine įmone arba jo kontroliuojama, Vertybinių popierių komisija

privalo kreiptis nuomonės į atitinkamos valstybės narės priežiūros instituciją

šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytais klausimais.

11 straipsnis. Pareiga

gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą

popierių komisijos išankstinis leidimas reikalingas:

1) sudarymo dokumentams patvirtinti,

pakeisti ar papildyti;

2) depozitoriumo

ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti;

3) investicinį

fondą sudarančiam turtui perduoti kitai valdymo įmonei;

4) sutarčiai su

depozitoriumu sudaryti ar jai pakeisti;

5) sutrumpintam

ar visam prospektui patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

6) sudarymo

dokumentų santraukai patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

7) valdymo

įmonės valdomiems investiciniams fondams sujungti.

2.

Vertybinių popierių komisija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jei tai

prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto

dalyvių interesus.

3.

Jeigu Vertybinių popierių komisija, gavusi atitinkamą prašymą, per 15 dienų

nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu.

12

straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar

investicinės bendrovės auditas

Valdymo įmonės,

jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės auditui

taikomi Audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 22 straipsnio

6 dalyje nustatyti reikalavimai.

13

straipsnis. Teisė perleisti investicinį fondą sudarantį ar investicinei

bendrovei priklausantį turtą

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės administracijos vadovui,

jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ir įmonės darbuotojams (ir

jų sutuoktiniams). Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto

sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų

asmenų turtą įsigyti.

bendrovei šio straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai taikomi ir jos

administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams

ir darbuotojams (ir jų sutuoktiniams).

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų

įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio

įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.

fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų

investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo.

bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo

sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų

vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia

draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji

vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jei paskolos grąžinimui

užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.

straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VII

skyriuje.

14

straipsnis. Sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas

bendrovės turto valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu

turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip

2/3 susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti

nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti.

akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą

gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jei

bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlyginimo valdymo įmonei ir

depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos

narių balsų dauguma.

15 straipsnis. Valdymo įmonėms, investicinėms

bendrovėms, jų vadovams ir depozitoriumams taikomos poveikio priemonės

poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms:

1) įspėti dėl

veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šio

įstatymo nustatytas baudas;

3) panaikinti

licencijos galiojimą;

4) sustabdyti

investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;

5) ne ilgiau

kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti

sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;

6) paskirti

laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai;

7) laikinai

sustabdyti valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas

galiojimą.

popierių komisija turi teisę skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse

numatytas nuobaudas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administracijos

vadovams, jų pavaduotojams, valdybos nariams ar darbuotojams.

popierių komisija turi teisę depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1

ir 2 punktuose numatytas poveikio priemones.

16

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas

nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos esant bent vienam iš šių

pažeidimų:

1) valdymo

įmonė, investicinė bendrovė ar depozitoriumas Vertybinių popierių komisijai

pateikė neteisingą informaciją;

2) Vertybinių

popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar

dokumentai;

3) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija

buvo išduota;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų,

kad nesugebės to padaryti ateityje.

priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį

ir pažeidimo bei poveikio pasekmes įmonei ir finansų sistemos saugumui.

Poveikio priemonių taikymo klausimas svarstomas iš anksto pranešus apie tai

valdymo įmonei, investicinei bendrovei ar depozitoriumui ir sudarius jiems

galimybes pasiaiškinti. Atstovo neatvykimas į klausimo svarstymą ar paaiškinimų

nepateikimas netrukdo priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo.

dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau kaip 2

metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui – ne daugiau

kaip 2 metai nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės,

pranešama tų valstybių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms.

17 straipsnis. Laikinasis

atstovas veiklai

prižiūrėti

aktų pažeidimą, siekdama išvengti investuotojų turto nuvertėjimo ar kitokio

netekimo, Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai prižiūrėti. Laikinuoju atstovu

gali būti skiriamas Vertybinių popierių komisijos darbuotojas.

vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai turi gauti laikinojo atstovo veiklai

prižiūrėti sutikimą kiekvienam su įmonės veikla susijusiam sprendimui. Laikinojo

atstovo veiklai prižiūrėti veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

atstovas veiklai prižiūrėti atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad įmonė gali patikimai

veikti;

2) įmonei

iškeliama bankroto byla;

3) panaikinamas

valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždaro tipo

investicinės bendrovės licencijos galiojimas.

18

straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas

Vertybinių

popierių komisija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei išduotos

licencijos galiojimą panaikinti, jeigu:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka

pritaikoma tokia poveikio priemonė;

2) licencijos

turėtojas pats raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

3) licencijos

turėtojas per 12 mėnesių nepradeda ja naudotis ar daugiau kaip 6 mėnesius

nevykdo savo veiklos;

4) baigiasi

investicinės bendrovės įstatuose nustatytas veiklos laikotarpis ir licencijos

turėtojas raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo.

19 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės bankroto proceso ypatumai

įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procedūra gali būti vykdoma

tik teismo tvarka.

popierių komisija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos

iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.

gavęs Vertybinių popierių komisijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti

banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.

vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti

bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti.

įmonės ar investicinės bendrovės administratorius grąžina valdymo įmonės

valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės

akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų

kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei.

20 straipsnis. Valdymo įmonės reorganizavimas ir

pertvarkymas, investicinės bendrovės likvidavimas

1.

Valdymo įmonė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai

nebūtų taikomas šis įstatymas.

2.

Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas

investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.

3.

Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti parduodamas Vertybinių

popierių komisijos nustatyta tvarka ir su akcininkais atsiskaitoma pinigais.

4.

Investicinės bendrovės likvidatorius Vertybinių popierių komisijai jos

nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą.

ANTRASIS SKIRSNIS

Informacija, kurią Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė turi pateikti

visuomenei

21

straipsnis. Pareiga parengti prospektus ir periodines ataskaitas

1.

Valdymo įmonė (kiekvienam investiciniam fondui) ar investicinė bendrovė privalo

paskelbti:

1) visą prospektą;

2) sutrumpintą

prospektą;

3) kiekvienų

finansinių metų ataskaitą;

4) kiekvienų

finansinių metų pirmų šešių mėnesių (toliau – pusmečio) ataskaitą.

straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas netaikomas uždaro tipo investicinį

fondą valdančiai valdymo įmonei ar uždaro tipo investicinei bendrovei,

pasinaudojusiai šio įstatymo jai suteikta teise nerengti sutrumpinto prospekto.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio

investavimo uždaro tipo investicinė bendrovė, taip pat privataus kapitalo

kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus

gali būti tik profesionalieji investuotojai, valdymo įmonė ar privataus

kapitalo uždaro tipo investicinė bendrovė, kurios akcininkais pagal jos įstatus

gali būti tik profesionalieji investuotojai, neprivalo viešai skelbti šio

straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų.

22

straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų turinys

sutrumpintame prospektuose turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad

investuotojas galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią

riziką. Visame prospekte turi būti aiškiai ir lengvai suprantamai paaiškintas

rizikos pobūdis.

prospekto struktūra ir dėstymo forma turi būti lengvai suprantama vidutiniam

investuotojui. Sutrumpintas kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo

įmonės valdomo investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

prospektas, išverstas į lietuvių kalbą, Lietuvos Respublikoje gali būti

naudojamas kaip reklamos priemonė, nereikalaujant jokių papildomų duomenų.

ataskaitoje turi būti pateikta finansinė atskaitomybė ir kita Vertybinių

popierių komisijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų

padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos

rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti

pusmečio ataskaitoje.

dokumentai pateikiami kaip viso prospekto priedai. Sudarymo dokumentų pridėti

nebūtina, jei kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams pranešama, kad, jų

pageidavimu, šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur

Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.

sutrumpintame prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektai turi būti

pataisomi ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

Pakeitimai gali būti pateikiami prieduose nurodant, kas pakeista. Senajame

prospekte aiškiai išbraukiama neteisinga informacija arba pateikiamas naujas

prospektas.

finansinės atskaitomybės duomenys turi būti audituoti. Auditoriaus išvada,

įskaitant išlygas, ir audito ataskaita turi būti pateikiamos kaip metų

ataskaitos priedas. Audito ataskaitoje turi būti nurodyta, ar teisingai

skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal sudarymo

dokumentus, taip pat išvardyti visi šio įstatymo ir kitų teisės aktų

pažeidimai. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar

investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditorius

privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai audito ataskaitą, o atskiru

Vertybinių popierių komisijos reikalavimu – paaiškinimus dėl atlikto valdymo

įmonės ar kolektyvinio investavimo subjektų audito.

popierių komisija nustato kitus reikalavimus visam prospektui, sutrumpintam

prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui, formai ir jų pateikimo

Vertybinių popierių komisijai tvarką.

23

straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka

pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir Vertybinių popierių komisijai

pateikiamos tokiais terminais:

1) metų

ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;

2) pusmečio

ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

prospekto, jei jį rengti privaloma, kopija investicinių vienetų arba akcijų

pirkėjams turi būti nemokamai pateikiama iki pirkimo sutarties sudarymo. Viso

prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos

kopijos turi būti nemokamai duodamos to pageidaujantiems investicinių vienetų

arba akcijų pirkėjams.

kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam nėra rengiamas sutrumpintas

prospektas, investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams iki sutarties sudarymo

turi būti nemokamai pateikiamas visas prospektas.

kolektyvinio investavimo subjektas, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai ar juos valdančios valdymo įmonės, turi teisę

neteikti sutrumpinto prospekto, viso prospekto ir sudarymo dokumentų tokių

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams, jei

tokia galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentuose. Investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams tokiu atveju privaloma

pateikti Vertybinių popierių komisijos nustatyto turinio kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentų santrauką.

pusmečio ataskaitos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių prašymu jiems

pateikiamos nemokamai.

pusmečio ataskaitos, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytus

atvejus, turi būti prieinamos visuomenei visame ir sutrumpintame prospektuose

nurodytose vietose.

24

straipsnis. Kainos skelbimas

ir investicinė bendrovė privalo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas

kiekvieną kartą, kai jas parduoda arba išperka.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne

rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jei Vertybinių popierių komisija sutinka, kad

skelbiant rečiau investuotojams žalos nebus padaryta, kainos gali būti

skelbiamos vieną kartą per mėnesį.

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos

skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo straipsnių

reikalavimų.

25

straipsnis. Siūlymas ir reklama

siūlant įsigyti investicinių vienetų arba akcijų, turi būti nurodoma, kad yra

parengti prospektai, taip pat vietos, kur visuomenė gali juos gauti arba su

jais susipažinti. Reklamoje galima naudoti tik prospektuose ir periodinėse

ataskaitose pateiktą informaciją.

kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo

subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio

investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas

kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti

lyginamojo indekso.

III

SKYRIUS

DepozitoriumaS

26 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui

1.

Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename

depozitoriume. Depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę valstybėje

narėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba padalinį Lietuvos

Respublikoje.

2.

Depozitoriumas turi teisę visas ar dalį savo funkcijų perduoti kitiems

depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.

27 straipsnis. Depozitoriumo pareigos

1.

Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai

ir:

1)

užtikrinti, kad investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas,

išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus;

2) užtikrinti,

kad investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal teisės aktų ir

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus;

3) vykdyti

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja

teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų

reikalavimams;

4) užtikrinti,

kad atlyginimas už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestas į fondo

sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;

5) užtikrinti,

kad investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal

teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus.

turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną

nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo

turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo

reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose

nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio

įstatymo 72 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

3.

Depozitoriumas privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai ir valdymo įmonės

ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybai, ar valdybai visus pastebėtus

teisės aktų ar kolektyvinio

investavimo subjekto sudarymo dokumentų pažeidimus.

už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatytas kolektyvinio

investavimo subjekto sudarymo dokumentuose.

5.

Depozitoriumas atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto

dalyviams ar valdymo įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai

jas atliko.

28

straipsnis. Valdymo perdavimas depozitoriumui

Jei valdymo

įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, o kitai

valdymo įmonei valdymas neperduodamas, jį laikinai perima kolektyvinio

investavimo subjekto depozitoriumas. Valdymo įmonė privalo pranešti

depozitoriumui apie teisės valdyti turtą pasibaigimą. Tokiu atveju

depozitoriumas turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jei ko kita

nenumato įstatymai arba sudarymo dokumentai. Depozitoriumas privalo perduoti

valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3

mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas

turi būti likviduojamas (padalijamas).

29 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės atskyrimas nuo depozitoriumo

1.

Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

veikla, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytą atvejį.

įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovas, jo pavaduotojas,

valdybos narys ar darbuotojas negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės

valdomą investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą,

administracijos vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar darbuotoju, kurio

funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.

3.

Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės

turimą turtą, administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai,

stebėtojų tarybos nariai ar darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios

su depozitoriumo veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/4 tą investicinį fondą

valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių.

30

straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas

ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jei tam

pritarė Vertybinių popierių komisija.

depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų

ar netinkamai juos vykdo, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti

kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo

įmonei ar investicinei bendrovei nutraukti su depozitoriumu sudarytą sutartį ir

pakeisti depozitoriumą.

IV SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

31

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, tipai ir rūšys

šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai

Lietuvoje gali būti steigiami investicinės bendrovės arba investicinio fondo

veiklos forma, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Specialieji

kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.

kolektyvinio investavimo subjektai gali būti sudaromi tik investicinio fondo

arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma. Draudžiama

sudaryti uždaro tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

šiuo įstatymu, gali būti sudaromi šių rūšių specialieji kolektyvinio

investavimo subjektai:

1) kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai;

2) nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektai;

3) privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektai;

4) kolektyvinio investavimo subjektai,

investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus;

5) alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektai.

subjektai gali būti atviro (atviro tipo investiciniai fondai ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždaro tipo (uždaro tipo investiciniai

fondai ar uždaro tipo investicinės bendrovės).

32

straipsnis. Investicinis fondas

fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis

bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių

vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių.

investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto

patikėjimo teise.

investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal

valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio

kreditoriai turi teisę nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į

dalyviui priklausančius investicinio fondo investicinius vienetus.

4.

Kiekvieną investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo

įmonės ir kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir

įtraukiamas į apskaitą atskirai.

33 straipsnis.

Lyginamasis indeksas

subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą. Šis reikalavimas netaikomas

specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams.

indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti kolektyvinio

investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo subjekto

lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus

kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją.

teisę nustatyti reikalavimus lyginamajam indeksui.

subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo juos lyginti su lyginamuoju

indeksu Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Kolektyvinio

investavimo subjekto lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas jį

valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, metų ataskaitoje.

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo patvirtinti

taisykles, nustatančias kolektyvinio investavimo subjekto lyginamojo indekso

pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.

ANTRASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO

TVARKA

34

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas

investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas

sutartį su valdymo įmone, investicine bendrove ar investicinių vienetų ar

akcijų platintoju.

vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio

investavimo subjekto sąskaitą. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar

akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų

sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi

būti padarytas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio

investavimo subjekto sąskaitoje. Jei papildomų investicinių vienetų ar akcijų

priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai

asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.

35

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų kaina

vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų

apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus.

nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, galima padidinti su kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydžiu

(jeigu tai numatyta sudarymo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų

dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė. Mažinti išperkamųjų investicinių

vienetų ar akcijų išpirkimo kainą su jų išpirkimu susijusių atskaitymų dydžiu

galima tik tuo atveju, jeigu šio atskaitymo dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų

aktyvų vertė ir nebuvo padidinta pardavimo kaina.

36

straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Grynųjų aktyvų

vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos

kainą ir vadovaujantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais

grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis

grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.

37

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas

ar investicinė bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu

privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas reikalavimo pateikimo

dienos kaina.

už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareikalavimo

išpirkti.

už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius

vienetus ar akcijas tvarką nustato kiti atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų

kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojantys šio įstatymo

straipsniai.

išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės

teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių,

turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos

rašytinės formos.

38

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas

sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė,

investicinė bendrovė ir Vertybinių popierių komisija.

išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus.

gali būti sustabdomas, jei:

1)

tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir dalyvių interesus nuo

galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar išpirkimo kainos kritimo,

kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis ir sumažėjusi investicinių

priemonių portfelio vertė;

2) nepakanka

pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų

investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas;

3) tokią

poveikio priemonę šio įstatymo nustatyta tvarka pritaiko Vertybinių popierių

komisija.

4.

Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo

momento draudžiama:

1) priimti

išpirkimo paraiškas;

2) atsiskaityti

už investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos išpirkti buvo pareikalauta iki

nutarimo sustabdyti išpirkimą priėmimo.

išpirkimo sustabdymą nedelsiant turi būti pranešama asmenims, per kuriuos

vykdomas išpirkimas, taip pat Vertybinių popierių komisijai, o tuo atveju, kai

investiciniai vienetai ar akcijos platinami užsienio valstybėse, – ir užsienio

priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per

visuomenės informavimo priemones.

39

straipsnis. Išpirkimo atnaujinimas

sustabdyti išpirkimą priėmė Vertybinių popierių komisija, teisę jį atnaujinti

turi tik Vertybinių popierių komisija ar teismas, panaikinęs tokį sprendimą.

Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.

sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi būti

pranešama tokia pat tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą.

40 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų platinimo ypatumai

1.

Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių

įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir

apmokėjimą, netaikomos. Šių bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai

bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją ir

Vertybinių popierių komisijos leidimą patvirtinti investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės įstatus bei kai patvirtinamas visas ir sutrumpintas

prospektai.

kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų

emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai įstatuose nurodyta didžiausia

suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų.

3.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų

išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino.

apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko

asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

SUDĖTINIAI

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

41 straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentai

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose šio įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 2, 3, 5 ir 7 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną ją sudarantį subfondą

atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą įstatuose turi būti nurodoma:

1) subfondo

pavadinimas;

2) laikotarpis,

kuriam sudarytas subfondas;

3) subfondo

valiuta;

4)

informacija, kad investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų

susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo dalyvių interesais susijusį

klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 46 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 9, 12,

14, 15 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta

informacija turi būti pateikta apie kiekvieną jį sudarantį subfondą. Papildomai

apie kiekvieną subfondą taisyklėse turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies

1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti

nurodoma:

1) valiuta,

kuria bus sudaroma kolektyvinio investavimo subjekto finansinė atskaitomybė;

2) subfondo

investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio

investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka;

3) naujų

subfondų steigimo tvarka.

42 straipsnis. Sudėtiniams kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi reikalavimai

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatytų, atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų

valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.

investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nuostatos, išskyrus šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio, 59, 72 ir 90

straipsnių nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti

saugomas viename depozitoriume.

subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą

patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.

sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį

kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems

asmenims padengti.

kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą visą prospektą.

Sutrumpinti prospektai gali būti rengiami kiekvienam subfondui atskirai.

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų savininkų sąrašą valdymo

įmonė ar investicinė bendrovė tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai.

Išduodant nuosavybės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas konkretaus

subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).

įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama daryti bet

kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius,

sudarytus tarp jo subfondų.

kolektyvinio investavimo subjekto subfondų sujungimui taikomi šiame įstatyme

investicinių fondų sujungimui nustatyti reikalavimai.

43

straipsnis. Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcija, nepaisant jos

vertės, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime akcininkui suteikia vieną

balsą.

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime

sprendžiant tik su vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį

klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

44

straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas

Kolektyvinio

investavimo subjekto dalyvis gali keisti jo turimus subfondo investicinius

vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo

investicinius vienetus ar akcijas, jei kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentuose nenustatyta kitaip. Keičiant subfondo investicinius

vienetus ar akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu

susijusius atskaitymus, išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su

investicinių vienetų ar akcijų keitimo išlaidomis.

V SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

Investicinis fondas

45

straipsnis. Investicinio fondo sudarymas

fondo taisyklės patvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu. Valdymo įmonė

investicinį fondą sudarysiančias investuotojų lėšas gali pradėti rinkti tik po

to, kai investicinio fondo taisyklėms, sutrumpintam prospektui, kai jis

būtinas, ir visam prospektui pritaria Vertybinių popierių komisija.

sprendime dėl investicinio fondo sudarymo turi būti nurodyta:

1) investicinio

fondo pavadinimas;

2) depozitoriumo

pavadinimas ir buveinė;

3) investiciniam

fondui sudaryti skiriama pradinė suma.

46

straipsnis. Investicinio fondo taisyklės

Investicinio

fondo taisyklės nustato santykius tarp valdymo įmonės ir investicinio fondo

dalyvių. Jose turi būti nurodyta:

1) investicinio

fondo pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir

informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar

specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) valdymo

įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės;

3) investicinį

fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir

specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad

fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo

sudarymo tvarka;

4) dalyvių

teisės ir pareigos;

5) valdymo

įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo

įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;

6) atlyginimo

valdymo įmonei, depozitoriumui ir platintojui apskaičiavimo metodika, dydis ir

mokėjimo tvarka;

7) kitų išlaidų,

dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir

apskaičiavimo metodika;

8) valdymo

įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka;

9) investicinių

vienetų pardavimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;

10) investicinių

vienetų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

11) turto

įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;

12) išpirkimo ir

pardavimo kainos nustatymo tvarka;

13) informacijos

apie investicinį fondą skelbimo tvarka;

14) investicinio

fondo pajamų skirstymo dažnumas, metodai ir išmokėjimo tvarka;

15) investicinio

fondo dalijimo pagrindai ir procedūra;

16) investicinio

fondo taisyklių pakeitimo tvarka.

47 straipsnis.

Investicinio fondo dalyvių teisės

fondo dalyvis turi šias teises:

1) šio įstatymo

ir investicinio fondo taisyklių nustatyta tvarka gauti dalį investicinio fondo

pajamų;

2) gauti likusią

dalijamo investicinio fondo dalį;

3) gauti teisės

aktų nustatytą informaciją apie fondą;

4) kitas šio

įstatymo ir investicinio fondo taisyklių nustatytas teises.

investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė

išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.

48

straipsnis. Atlyginimas ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos

išlaidos

valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo

paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokamos iš

investicinį fondą sudarančių lėšų.

investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios

susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo

taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse numatytų fondo

išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba

nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės

sąskaita.

49

straipsnis. Investicinio fondo pelno paskirstymas

fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama

tik tuo atveju, jei tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat

investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas,

investicinių pajamų (pelno) dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir

išmokėjimo tvarka.

fondo pelnas paskirstomas per šio investicinio fondo depozitoriumą.

50

straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas

Valdymo

įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:

1) perdavus valdymą kitai valdymo

įmonei;

2) panaikinus

valdymo įmonės licencijos galiojimą;

3) pradėjus

priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;

4) iškėlus

valdymo įmonei bankroto bylą;

5) kitais teisės

aktų arba investicinio fondo taisyklių nustatytais atvejais.

51

straipsnis. Investicinio fondo padalijimas

fondas turi būti dalijamas jo taisyklėse nustatytais atvejais.

sprendimą dėl dalijimo, investicinių vienetų išpirkimas ir platinimas

nutraukiamas.

metu paaiškėja, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita

prisiimtoms prievolėms nepakanka, likusias prievoles privalo įvykdyti valdymo

įmonė.

kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį

turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.

nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio

fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti dalijamas tik įsiteisėjus

sprendimams tokiose bylose.

52

straipsnis. Investicinių fondų jungimas

1.

Valdymo įmonė gali įvykdyti jos valdomų investicinių fondų jungimą (sujungimo

arba prijungimo būdu) tik gavusi išankstinį Vertybinių popierių komisijos

leidimą.

jungti:

1) suderintąjį ir specialųjį fondus, jei

po jungimo liks veikti specialusis fondas;

2) skirtingų

tipų specialiuosius investicinius fondus;

3) skirtingų

rūšių specialiuosius investicinius fondus;

4) sudėtinius

fondus;

5) fondus, kurių

taisyklėse numatyti skirtingi atskaitymų ir kitų iš investicinį fondą

sudarančių lėšų dengiamų išlaidų dydžiai.

3.

Vertybių popierių komisija atsisako suteikti leidimą jungti investicinius

fondus, jeigu:

1) jungimas prieštarautų šio straipsnio

2 dalies nuostatoms;

2) yra pagrindas

manyti, kad jungimas pažeis bent vieno iš jungiamų fondų dalyvių interesus;

3) jungimas

vyktų nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų.

4.

Valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Vertybinių popierių

komisijos leidimo gavimo dienos apie fondų jungimą ir apie naudojamą vieną iš

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų jo būdų tinkamai informuoti fondų dalyvius.

Tinkamu dalyvių informavimu laikomas šios dalies pirmame sakinyje išvardytos

informacijos paskelbimas jungiamų fondų taisyklėse nurodytame (nurodytuose)

dienraštyje (dienraščiuose) ir rašytinis kiekvieno jungiamų investicinių fondų

dalyvio informavimas atskirai. Pranešime turi būti nurodyta:

1) jungiamų ir

po jungimo veiksiančio investicinio fondo pavadinimai;

2) valdymo

įmonės kontaktiniai duomenys;

3) laikotarpis,

kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio

investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investiciniai vienetai

ir bus vykdomas investicinių fondų jungimas. Šis laikotarpis negali būti

trumpesnis negu 2 mėnesiai nuo vėliausio šio straipsnio 4 dalies antrame

sakinyje numatyto tinkamo dalyvių informavimo;

4) investicinių

fondų jungimo padariniai fondų dalyviams;

5) po jungimo

pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) dalyvių

teisė per valdymo įmonės, remiantis šio straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą

laikotarpį pareikalauti išpirkti jiems priklausančius investicinių fondų

investicinius vienetus netaikant išpirkimo mokesčio;

6) po jungimo

veiksiančio investicinio fondo taisyklės arba vieta, kurioje su jomis galima

susipažinti.

5.

Jungimo metu jungiamų fondų dalyviams priklausantys investiciniai vienetai

nemokamai konvertuojami į po jungimo veiksiančio investicinio fondo

investicinius vienetus.

jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų)

dalyviai, nepasinaudoję teise pareikalauti išpirkti jiems priklausančius

investicinių fondų investicinius vienetus per valdymo įmonės, remiantis šio

straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą laikotarpį, tampa po jungimo veikiančio

investicinio fondo dalyviais.

investicinių fondų jungimą valdymo įmonė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip

per 5 darbo dienas, raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją ir paskelbti

po jungimo veikiančio fondo taisyklėse nurodytame dienraštyje.

veikiančio investicinio fondo investiciniam portfeliui taikomos atitinkamos

šiame įstatyme įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos.

Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo

investicinių fondų jungimo įvykdymo dienos. Investicinių fondų jungimo įvykdymo

diena laikoma paskutinių įrašų, atliktų konvertavus po jungimo pasibaigsiančio

investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investicinius vienetus

į po jungimo veikiančio investicinio fondo investicinius vienetus, asmeninėse

investicinių vienetų sąskaitose atlikimo diena.

popierių komisija turi teisę nustatyti detalią investicinių fondų jungimo ir

jungiamų investicinių fondų dalyvių informavimo tvarką.

53 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto

investavimo strategijos keitimas

1.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija negali

būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas taptų

specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu. Suderintojo ir specialiojo

kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategija negali būti keičiama

taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas

nėra taikomas.

keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos

keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai iš anksto subjekto

sudarymo dokumentuose ar prospektuose nustatyta tvarka turi būti informuoti

dalyviai.

straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę

kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali

būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą

kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti

jiems priklausančius fondo investicinius vienetus ar akcijas be papildomų

atskaitymų. Apie šią teisę dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio

straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą.

ANTRASIS

SKIRSNIS

INVESTICINĖ

KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖ

54 straipsnis. Investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės įstatai

reikalavimų, kuriuos bendrovės įstatams nustato Akcinių bendrovių įstatymas,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:

1) bendrovės

pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiosios investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši

bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) akcijų

pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;

3) investavimo

strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir

vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;

4) akcijų

išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

5) pajamų (tarp

jų ir dividendų) akcininkams paskirstymo tvarka (išmokų periodiškumas,

dividendams skiriama pelno dalis);

6) grynųjų

aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;

7) išlaidų

struktūra ir jų padengimo tvarka, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat

galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;

8) valdymo

įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.

kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali

būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominali

akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominalią vertę.

3.

Bendrovės administracijos vadovo ir valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka

nurodoma tik tuo atveju, jei jos turto valdymas neperduodamas valdymo įmonei.

4.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar

papildymai registruojami juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria Vertybinių

popierių komisija.

55 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės išperkamosios akcijos

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios

vardinės.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas,

obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas

išpirkti.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

56 straipsnis. Turto

valdymo sutartis

kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymo sutartyje turi būti numatyta:

1) investicinės

veiklos tikslai ir būdai;

2) atlyginimo

valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka;

3) valdybos

funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė;

4) valdymo

įmonės įgaliojimai santykiuose su depozitoriumu ir kitomis institucijomis;

5) informacija,

kurią valdymo įmonė teiks investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;

6) pavedamo

valdyti investicijų portfelio sudėtis, rinkos vertė;

7) atsakomybė už

įsipareigojimų neįvykdymą;

8) sutarties

nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2.

Turto valdymo sutarties kopija turi būti pateikiama Vertybinių popierių

komisijai ir depozitoriumui.

VI SKYRIUS

SUDERINTŲJŲ kolektyvinio investavimo subjektų

investavimo taisyklės

57 straipsnis. Investavimo objektai

1.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik:

1)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 30 dalį laikomos

reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje,

prekybos sąrašą ir (arba)

2)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje,

pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba)

3)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles

veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jei

ši rinka yra nurodyta sudarymo dokumentuose, ir (arba)

4) išleidžiami

nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas

įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje

rinkoje ir jeigu bus įtraukta į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo

išleidimo (jei tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje, ji

turi būti nurodyta sudarymo dokumentuose), ir (arba)

5) šio įstatymo

61 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai

vienetai ir akcijos, ir (arba)

6) indėliai ne

ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti

kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje,

kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta nei Europos Sąjungoje,

ir (arba)

7) šio įstatymo

62 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (arba)

8) šio straipsnio

2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės.

rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

leidžiama investuoti tik tuo atveju, jei šių priemonių emisija ar emitentas yra

reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės:

1) išleistos

arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės

ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos

investicijų banko, ne valstybės narės vyriausybės ar vieno iš federacinę

valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso

bent viena valstybė narė, arba

2) išleistos

subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1

dalies 1–3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, arba

3) išleistos ar

garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos

Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau

griežti už nustatytus Europos Sąjungoje, arba

4) išleistos

Vertybinių popierių komisijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės,

kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10 milijonų eurų ir kuri rengia

konsoliduotą finansinę atskaitomybę bei atlieka įmonių grupės finansavimo

funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji

vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kuri

naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o

investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, negu

nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

3.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti tik jos tiesioginei

veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir

pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų

aktyvų.

investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus

arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti

investuojamas į pinigus.

popierių komisija turi teisę detalizuoti suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.

58

straipsnis. Investicijų portfelio diversifikavimas

perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti

investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio investavimo

subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6

dalyse nustatytus atvejus.

emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones

gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų

grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40

procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms

finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu

jų emitentą prižiūri priežiūros institucija).

į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius,

pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš

išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti

didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertės.

narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės organizacijos, kuriai

priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento

perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti

didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertės. Vertybinių popierių komisija gali leisti investuoti į šioje dalyje

nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir

didesnę dalį grynųjų aktyvų, jei tokiu atveju investuotojų interesai būtų

pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius

vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos

perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota

ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito

įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos

valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo

gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio

pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio – emitento

nemokumo atveju – obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir

palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai

grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau

kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių

investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.

dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos

priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio

straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio

1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl

investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius,

pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimus, atsirandančius iš

išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti

didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių

grynųjų aktyvų.

grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, išleistus

perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti

investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.

59 straipsnis. Draudimas įgyti esminį poveikį

emitentui

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors emitento

akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų turimomis to emitento akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų

balsavimo teisių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime.

investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:

1) 10 procentų visų balso teisių

nesuteikiančių emitento akcijų;

2) 10 procentų

visų emitento obligacijų ir kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių;

3) 25 procentus

kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų;

4) 10 procentų

vieno emitento išleistų pinigų rinkos priemonių.

3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu

bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė

negali būti apskaičiuojama.

ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos perleidžiamiesiems vertybiniams

popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar garantavo valstybė ar

savivaldybės.

60

straipsnis. Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės ypatumai

investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas

toks fondas ar bendrovė, kurių sudarymo dokumentuose numatytas vienintelis

tikslas – atkartoti Vertybinių popierių komisijos pripažintą akcijų, obligacijų

ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, tiesiogiai ar

netiesiogiai investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones.

Vertybinių popierių komisija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie

atitinka visas šias sąlygas:

1)

indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai

diversifikuota;

2) indeksas

gerai atspindi rinkos, su kuria susietas, padėtį;

3) indeksas ir

jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra

nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto.

emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius

gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Vertybinių popierių komisijai

sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant

vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius

popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju

kolektyvinio investavimo subjekto sutrumpintame prospekte turi būti pateikiama

tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.

61

straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

1.

Leidžiama investuoti į investicinius vienetus ir akcijas tik tokių kolektyvinio

investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:

1) yra

licencijuoti Lietuvos Respublikoje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra

ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o Vertybinių popierių

komisija bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija;

2) subjektų

dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir

turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, negu

nustatyta pagal šį įstatymą;

3) subjektai

apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų

turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

4) ne daugiau

kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų gali būti investuota į kitų kolektyvinio

investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau

kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų. Bendra

investicijų į specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir tokius

kolektyvinio investavimo subjektus, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, suma

negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo

įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių

yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena

turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų

susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai

arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

62

straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones

investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios

suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

1) jos yra

įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už aukščiau nurodytų rinkų ribų;

2) jos susietos

su šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis,

finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos,

kaip nurodyta sudarymo dokumentuose, kolektyvinio investavimo subjektas turi

teisę investuoti;

3) kita šalis

sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka Vertybinių popierių komisijos

nustatytus kriterijus ir yra prižiūrima priežiūros institucijos;

4) priemones,

kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai įvertinti ir

bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte.

ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:

1) riziką

valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką

ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2)

tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių išvestinių finansinių

priemonių riziką;

3) Vertybinių

popierių komisijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių

finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir

metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais

susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

popierių komisija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių

portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių

būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo

sudarymo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

sandorius su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis priimti įsipareigojimai

negali būti didesni už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę.

Skaičiuojant įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į išvestinės

finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į

būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti,

ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio

popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones

gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų

vertės, bet tik tuo atveju, jei nebus viršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines

priemones skaičiuojamos atskirai.

5.

Įsipareigojimų rizika sandoriuose su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis,

sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų

rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jei kita sandorio šalis yra 58

straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10 procentų

grynųjų aktyvų vertės.

63

straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją

investavimo subjekto prospektuose ir reklaminėje medžiagoje investavimo strategija

turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:

1) didelė

grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar

pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;

2) tikimasi, kad

dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų

aktyvų vertė.

prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi

pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo

subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir

naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.

64

straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas

investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skyriuje

nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis pasinaudoja turimų perleidžiamųjų

vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu

atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl

priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet

ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo

dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių

komisija, gali neatitikti 58, 60 ir 61 straipsnių reikalavimų.

skyriuje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti Vertybinių popierių

komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis

padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

VII SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai

65

straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų sudarymo

dokumentams taikomos nuostatos

investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai,

jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti

nurodyta:

1) investavimo į

specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į

specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o

nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike

rizika;

2) kolektyvinio

investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama

investuoti pasinaudojant šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje numatyta teise,

pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių

išlaidų dydžiai;

3) nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto

vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai (kaip

antai nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir

pan.), nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros

(kandidatūrų) keitimo principai.

įstatuose, be šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi

būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija.

66 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų investavimo taisyklės

mėnesiams nuo dienos, kai naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, tą

subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba

nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5

punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio

investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau

procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso

teisę.

jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba

privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose

nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo

subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo pranešti apie

jį Vertybinių popierių komisijai. Kartu su pranešimu Vertybinių popierių

komisijai turi būti pateikiama:

1) valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo

įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto

įsigijimo kaina;

2) įsigijimo

motyvai;

3) įsigyjant šio

įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardytus investavimo

objektus – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.

kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama

sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo

užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus

įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.

67 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimas ir išpirkimas

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami

šio įstatymo 34, 35 straipsniuose ir sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka.

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami

ir už juos atsiskaitoma su investuotojais sudarymo dokumentuose ir prospektuose

nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma

ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo išpirkti. Jeigu

specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatyta

kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo diena, 30

kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sudarymo dokumentuose

nustatytos dienos. Investuotojų pateikti reikalavimai išpirkti atviro tipo

specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas

privalo būti vykdomi ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.

turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus

kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas

neperduotas valdymo įmonei, turi teisę atidėti šio straipsnio 2 dalyje

nustatytą atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą,

kai išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto

sudarymo dokumentuose ir prospektuose nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė

negu 10 procentų subjekto grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai

nepakanka pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o

turimų investavimo objektų pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali

būti atidedamas tik tuo atveju, kai tokia valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės teisė nustatyta subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose.

dalyje nustatytas terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.

68

straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų

ar akcijų kainos skelbimas

kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo sudarymo dokumentuose

nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą,

kai jas parduoda ar išperka.

nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų

investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip vieną

kartą per 3 mėnesius, o atviro tipo kolektyvinio investavimo subjekto,

investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip du

kartus per mėnesį.

69 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų prospektų turinys

Specialiųjų

kolektyvinio investavimo subjektų visame, sutrumpintame prospektuose ir

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų santraukoje,

be šio įstatymo nustatytos informacijos, turi būti aiškiai įvardytas su

investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos

pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį kolektyvinio investavimo

subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų atveju – ilgalaike rizika.

70

straipsnis. Laikinas specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių

vienetų ar akcijų platinimo sustabdymas

laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių

vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei.

vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju, jei

tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentuose, kai specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

grynieji aktyvai pasiekia jo sudarymo dokumentuose nustatytą didžiausią dydį.

platinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas

nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pranešti Vertybinių popierių

komisijai.

antrasis skirsnis

Kolektyvinio investavimo Į PERLEIDŽIAMUOSIUS VERTYBINIUS POPIERIUS

subjektai

71 straipsnis. Kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ypatumai

1.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius

popierius subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi visi šiame įstatyme

suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms

nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

2.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius

popierius subjektams su šiame straipsnyje numatytais apribojimais netaikomos

šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalys, 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas

draudimas skolinti ar įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės

bendrovės turtą, 58 straipsnio 1 ir 2 dalys, 66 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 67,

68, 70 ir 99 straipsniai. Draudžiama kolektyvinio

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtu garantuoti

ar laiduoti už kitų asmenų įsipareigojimus.

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas į vieno

emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones

gali investuoti iki 20 procentų grynųjų aktyvų, išskyrus 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus

atvejus. Vertybinių popierių komisijai sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų

sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas,

obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti

investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų.

investavimo į perleidžiamuosius

vertybinius popierius investicinė

bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą,

gali skolintis iki 15 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų

vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto

nustatytam terminui.

investavimo į perleidžiamuosius

vertybinius popierius subjekto

turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto

turto vertė negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto

grynųjų aktyvų vertės. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė,

valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi šioje dalyje

nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne

ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje numatyto ilgiausio skolinimo termino

reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, kai pagal sudarytą paskolos

sutartį valdymo įmonė ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė turi teisę bet

kada pareikalauti grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.

trečiasis SKIRSNIS

NEKILNOJAMOJO TURTO Kolektyvinio investavimo subjektai

72 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį

sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne

mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo

veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie

pateiktų atskiras išvadas. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai, investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus

įsigyti nekilnojamojo turto objektus gali vertinti vienas nepriklausomas, teisę

verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis nekilnojamojo turto

vertintojas.

ar investicinė bendrovė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo

subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo

turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos

valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus

reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.

įrodyti, kad užsienio valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio

straipsnio 2 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei

bendrovei.

turto vertintojas negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės

ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio

depozitoriumo administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar

darbuotojas. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties

kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš

eilės.

5.

Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo:

1)      atlikti

kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo

turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2)      ne anksčiau kaip

prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo

sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo

įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio

įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

6.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą

nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą

atlikusiam (atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:

1)

atliktas

turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentų reikalavimų;

2)

yra

pagrindas manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo

galimai bus pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.

73 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse,

57 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą draudimą, 58

straipsnyje, 64 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 99 straipsnis, 13

straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį

ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama

skolinti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą,

garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti palyginamojo indekso.

turto objekto įsigijimo kaina negali būti daug aukštesnė, o pardavimo kaina –

daug žemesnė už tą, kurią nustatė šio įstatymo 72 straipsnyje nustatytus

reikalavimus atitinkantys nekilnojamojo turto vertintojai. Dideliu kainos

skirtumu laikytina kaina, kuri daugiau negu 15 procentų skiriasi nuo turto

vertintojo (vertintojų) nustatytos nekilnojamojo turto objekto vertės.

Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektą, išskirtiniais atvejais,

kai tai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesų,

sudariusi nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorį, kurio kaina

viršija šioje dalyje nustatytą didžiausią leistiną kainų skirtumą, privalo apie

sandorį nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo

dienos, informuoti Vertybinių popierių komisiją. Pranešime turi būti nurodyta

sudaryto sandorio kaina, nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) nustatyta

nekilnojamojo turto objekto vertė ir sandorio sudarymo motyvai.

turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo

subjekto turtą, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita gali skolintis iki

75 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio

investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.

74

straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investavimo

objektai

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:

1) atskirą

nekilnojamojo turto objektą sudaranti žemė, pastatai ir (arba) patalpos,

įregistruotos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto vardu;

2) statomi

nekilnojamojo turto objektai, kuriuos numatoma pastatyti per priimtiną

laikotarpį;

3) bendrovių,

kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas,

nuoma, prekyba ir (arba) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės),

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jei tokių

bendrovių turtas investuotas į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį

nekilnojamąjį turtą;

4) valstybėse

narėse sudarytų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių

priežiūra yra ne mažiau griežta negu Lietuvos Respublikoje, investiciniai

vienetai ar akcijos;

5) kilnojamasis

turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų

portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti;

6) kitos šio

įstatymo 57, 61, 62 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtu draudžiama įsigyti šio straipsnio

1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:

1) jų įsigijimas

numatomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenustatant bendraturčių dalių;

2) nuosavybės

teisė į objektą yra apribota ir tai gali lemti nuosavybės teisės praradimą;

3) objektas

neįregistruotas viešajame registre.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 75

straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip 4 atskiri

nekilnojamojo turto objektai.

75

straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investicijų

portfelio diversifikavimas

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai

diversifikuotu, jei jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų

reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias

leistinas investavimo ribas, viename pastate esančios patalpos laikytinos vienu

nekilnojamojo turto objektu.

kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą

sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 57 straipsnyje

nurodytas priemones laikantis šio įstatymo 58, 59, 61 ir 62 straipsniuose

nustatytų reikalavimų.

nekilnojamojo turto objektą ir (ar) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti

investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus

nekilnojamojo turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną

kilnojamąjį turtą ir (arba) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų.

investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus

perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir

įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio investavimo subjektui dėl išvestinių

finansinių priemonių sandorių su ta bendrove, suma negali viršyti 30 procentų

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų.

investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio

straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi

tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų.

naujo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis

4 metus nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė

Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų

diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar

investicinės bendrovės pareigos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 66 ir 74 straipsnių

reikalavimų.

kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių,

nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi

būti pašalinta kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus.

šio straipsnio 8 punkte nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus

pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas

neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti

Vertybinių popierių komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių

ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

76 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis šiame įstatyme ir Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose

nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, sudarymo dokumentuose

nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip

vieną kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma

finansinių metų gale.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto

objektai yra laikomi įvertintais, jei jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau kaip

prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jei nebuvo esminių ekonominių ar

nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, reikalaujančių naujo vertinimo.

77 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio

įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti

pateikta:

1) informacija

apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus kiekvieną

nekilnojamojo turto objektą;

2) informacija

apie nekilnojamojo turto agentūras, kurių paslaugomis valdydama subjekto turtą

naudojasi kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė;

3) paskutinė

nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta kiekvieno kolektyvinio investavimo

subjekto investicinį portfelį sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertė.

ketvirtasis SKIRSNIS

PRIVATAUS KAPITALO Kolektyvinio investavimo subjektai

78

straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės

investavimo taisyklės ir ypatumai

1.

Jeigu

šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5

dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 58, 59 straipsniuose, 64

81 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų

aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų

aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3

mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto

grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais

ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

82 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio

įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti

pateikta:

1) informacija

apie kiekvienos šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės, į

kurios perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra

investuotas subjekto turtas, veiklos rezultatus;

2) informacija

apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus atskirų

šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus

perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones.

penktasis SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTAI, INVESTUOJANTYS Į KITUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO

SUBJEKTUS

83

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus

kolektyvinio investavimo subjektus, pagrindinės turto investavimo taisyklės ir

ypatumai

1.

Jeigu

šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turto investavimui

netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir

85 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicijų

portfelio diversifikavimas

kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu,

jei jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti

investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10

procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti

investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10

procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

kaip 20 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota

į šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 58,

59, 61 ir 62 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali

būti investuota į šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus

reikalavimus atitinkančių alternatyvaus kolektyvinio investavimo ar jiems

analogiškų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo

subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto

grynųjų aktyvų.

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos investavimo ribos gali būti išplėstos

atitinkamai iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į

kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti padidinta grynųjų

aktyvų dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentuose ir prospektuose, atskleidžiant jo investavimo strategiją

ir visų su investavimu į jį susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu

atveju, siekiant gauti Vertybinių popierių komisijos pritarimą kolektyvinio

investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo

subjektus, sudarymo dokumentams ir prospektams arba šių dokumentų pakeitimams,

Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikti atitinkamo kolektyvinio

investavimo subjekto, į kurį ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų

dalis, sudarymo dokumentai ir prospektai.

atvejais investicinė bendrovė ar šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą

valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų

apribojimų.

įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniame portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertės.

į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius

vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali

viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nustatytų leistinų ribų.

naujo šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6

mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė

Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų

diversifikavimo reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio

įstatymo 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.

86

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus

kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaitos turinys

Kartu su

kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio

investavimo subjektus, metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6

dalyse numatytos informacijos, turi būti pateikta:

1)      informacija apie

pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus subjekto turtu įsigijus

ar pardavus kiekvieno šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje nustatyto

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

2)      informacija apie

kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar

akcijos finansinių metų pabaigoje sudarė subjekto investicijų portfelį, veiklos

rezultatus.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ALTERNATYVAUS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

87 straipsnis. Pagrindinės alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektų veiklos taisyklės

Respublikoje remiantis šiuo įstatymu gali būti steigiami tik tokie

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai, kurių dalyviais pagal

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai.

kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas privalo atspindėti jo investavimo

strategiją. Jo pavadinime privalo būti žodis „alternatyvus“.

kolektyvinio investavimo subjektų turtas gali būti investuojamas į visus šiame

įstatyme nustatytus suderintiesiems ir specialiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams leistinus investuoti investavimo objektus, laikantis šiame skirsnyje

nustatytų specialiųjų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto

investavimo strategijos.

kolektyvinio investavimo subjektams, jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo

13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, investavimo apribojimai, nustatyti šio įstatymo

57, 58, 59 straipsniuose, ir šio įstatymo VII skyriaus antrojo, trečiojo,

ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.

įmonei, valdančiai alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinį fondą, ar

alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinei bendrovei, kurių turtas

numatomas investuoti į nekilnojamąjį turtą, mutatis mutandis taikomi šio

įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 72 straipsnio reikalavimai.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarantys

ar ketinami įsigyti nekilnojamojo turto objektai turi būti įvertinti bent vieno

nekilnojamojo turto vertintojo.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio

investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas nėra perduotas valdymo

įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto turtas būtų

investuojamas griežtai laikantis jo sudarymo dokumentuose apibrėžtos

investavimo strategijos.

kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis privalo visais atvejais

būti diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos

išskaidymą.

kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 200 procentų

paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.

kolektyvinio investavimo subjekto turtas gali būti skolinamas tik

licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto turto vertė negali viršyti 50

procentų alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė,

valdanti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi

šioje dalyje nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo

subjekto turtą ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje nustatyto ilgiausio

skolinimo termino reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, jei pagal

sudarytą paskolos sutartį valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio

investavimo investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti

paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.

10.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto reklamoje privalo būti aiškiai

pateikta informacija apie investuotojams pagal šį įstatymą taikomus apribojimus

tokių subjektų vienetų ar akcijų įsigijimui.

88 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektų sudarymo dokumentams taikomos nuostatos

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti detaliai

atskleista subjekto investavimo strategija, baigtinis galimų investavimo

objektų sąrašas ir investavimo ribos.

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti nurodyta,

kad jo dalyviais gali būti tik profesionalieji investuotojai.

kolektyvinio investavimo investicinio fondo taisyklėms šio įstatymo 65

straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi mutatis

mutandis.

kolektyvinio investavimo investicinės bendrovės įstatams taikomi šio įstatymo

54 straipsnio reikalavimai.

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti

nurodytos su investavimu į šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektus

susijusios rizikos, jų aprašymas, nurodant, kad investavimas į alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė rizika.

89 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant

į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis Vertybinių

popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo

principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo

taisyklėmis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji

privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektai

90

straipsnis. Uždaro tipo investicinės bendrovės ypatumai

patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo kapitalo bendrovei, jei šiame

straipsnyje nenurodyta kitaip.

2.

Uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 54

straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:

1)

bendrovės tipas (uždaro tipo investicinė bendrovė) ir terminas, kuriam ji

įsteigiama;

2)

kad bendrovės akcijos nėra išperkamos akcininkui pareikalavus;

3)

dividendų paskyrimo bendrovės akcininkams procedūra;

4)

naujų bendrovės akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai;

5)

informacija, ar naujų bendrovės akcijų emisijų akcijos gali būti siūlomos ne

bendrovės akcininkams, jei esami bendrovės akcininkai per šiame straipsnyje

nustatytą akcijoms pasirašyti skirtą terminą nepasirašys visų numatytų išleisti

bendrovės akcijų.

3.

Uždaro tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti akcijas,

nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti ilgesnis kaip

10 metų.

4.

Visų bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų nominali vertė turi būti

vienoda.

5.

Bendrovei draudžiama turėti savo akcijų ar jas išpirkti iš bendrovės akcininkų.

6.

Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik akcijų priedais ar

papildomais įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

7.

Didinat įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti

gali tik esami bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų akcijų skaičiui.

Akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo atveju, jei esami

bendrovės akcininkai per įstatuose numatytą laikotarpį, kuris negali būti

trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašė

visų numatytų išleisti bendrovės akcijų. Naujos akcijų emisijos akcijos privalo

būti apmokamos pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris

negali būti ilgesnis kaip 30 darbo dienų.

8.

Jei nors viena uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo platinama

šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos pačios bendrovės

akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti vykdomas ta pačia tvarka.

9.

Uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospektas privalo būti

parengtas laikantis Vertybinių popierių komisijos nustatytų reikalavimų. Uždaro

tipo investicinė bendrovė neprivalo rengti sutrumpinto akcijų emisijos

prospekto.

10.

Ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo paskirti dividendus priėmimo

privalo būti sudaryta ir auditoriaus patikrinta bendrovės finansinė

atskaitomybė. Šis reikalavimas netaikomas, jei sprendimas išmokėti dividendus

priimamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai bendrovės

akcininkams išmokami įstatuose numatytais terminais ir tvarka.

11.

Bendrovės investicijų portfelį sudarantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai,

pinigų rinkos ir išvestinės finansinės priemonės turi būti vertinamos ne rečiau

kaip vieną kartą per 2 savaites. Kitas turtas turi būti vertinamas reguliariai,

bendrovės įstatuose nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per

metus. Bendrovė privalo atlikti naują investicijų portfelį sudarančio turto

vertinimą kiekvieną kartą išleisdama naują akcijų emisiją.

12.

Bendrovės grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami įstatuose

numatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

13.

Pasibaigus uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės

veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių

įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams

proporcingai turimų akcijų skaičiui.

91

straipsnis. Uždaro tipo investicinio fondo ypatumai

1.

Uždaro tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir

atviro tipo specialiesiems investiciniams fondams, jei šiame straipsnyje

nenurodyta kitaip.

2.

Uždaro tipo investicinio fondo pavadinime turi būti žodžių junginys „uždaro

tipo“.

3.

Investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos

informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas, terminas, kuriam jis

sudarytas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai vienetai nėra

išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme nustatytų

investicinių vienetų arba akcijų siūlymui taikomų reikalavimų, fondo taisyklėse

gali būti nustatytas ribotas dalyvių ir (arba) fondo investicinių vienetų

skaičius.

4.

Uždaro tipo investiciniam fondui, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius

vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos

laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.

5.

Uždaro tipo investicinio fondo valdymo įmonė neprivalo rengti sutrumpinto fondo

prospekto.

6.

Uždaro tipo investicinis fondas likviduojamas valdymo įmonės sprendimu tik

išpirkus visus fondo dalyviams priklausančius investicinius vienetus ir

atsiskaičius su fondo dalyviais pinigais.

92 straipsnis. Uždaro tipo kolektyvinio investavimo

subjektų siūlymas ir reklama

Uždaro tipo

kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje, be šiame įstatyme numatytos

reklamoje privalomos skelbti informacijos, turi būti aiškiai ir suprantamai

įvardijama, kad investuotojo teisė pareikalauti išpirkti jam priklausančius

investicinius vienetus ar akcijas yra apribota.

VIII SKYRIUS

INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ

lietuvos respublikoje veikiančioje REGULIUOJAMOJE RINKOJE

93 straipsnis. investicinių

vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje

investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje šis

įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių

įstatymas.

bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės

bendrovės akcijas ar investicinio fondo investicinius vienetus į prekybą

reguliuojamoje rinkoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje išleistiems) kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniams vienetams ar akcijoms.

94 straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar

akcijomis reguliuojamoje rinkoje

Prekyba kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal

reguliuojamos rinkos taisykles.

95 straipsnis. Informacijos

atskleidimas

investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentuose ir prospektuose, nurodant atitinkamos reguliuojamos

rinkos pavadinimą.

uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar

akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, visas prospektas ir

vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Vertybinių popierių įstatymo nustatyta

tvarka. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti šioje dalyje

įtvirtintos pareigos papildomai skelbti visą prospektą išimtis.

kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, prospekto ir uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų

emisijos prospekto rengimui, tvirtinimui ir paskelbimui šis įstatymas taikomas

tiek, kiek minėtų santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

įmonė ar investicinė bendrovė reguliuojamos rinkos operatoriui privalo

pranešti:

1) investicinių vienetų ar akcijų kainą,

apskaičiuotą laikantis šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytos tvarkos;

2) išleistų, išpirktų ir į prekybą reguliuojamoje

rinkoje įtrauktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių jam pasikeitus;

3) bet kokius indeksą atkartojančio kolektyvinio

investavimo subjekto finansinių priemonių portfelio sudėties pasikeitimus;

4) kitą reguliuojamos rinkos taisyklėse nurodytą

informaciją.

nurodyti pranešimai turi būti pateikiami kiekvieną prekybos reguliuojamoje

rinkoje dieną.

tinkamai ir laiku palyginti investicinių vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje

rinkoje su šio įstatymo 35 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota

investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos operatorius privalo viešai

skelbti kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje dieną.

nurodytos informacijos pranešimui ir skelbimui reguliuojamoje rinkoje nustato

reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatytos taisyklės.

96 straipsnis. investicinių vienetų ar akcijų apskaita

kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, kurie yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba platinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis, turi būti traukiami į apskaitą pagal Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo parengtas ir Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

IX SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ

IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA UŽSIENIO VALSTYBĖSE

97 straipsnis. Lietuvos Respublikos valdymo įmonių

teisė teikti paslaugas užsienio valstybėse

nustato reikalavimus, kurių turi laikytis valdymo įmonė, steigdama filialą

valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama

filialo. Ne valstybėje narėje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba

teikti paslaugas nesteigdama filialo šio straipsnio nustatyta tvarka, jei

Vertybinių popierių komisijos susitarimai su užsienio priežiūros institucija

gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą. Jei valdymo

įmonė jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šio straipsnio nustatyta

tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.

įsteigdama filialą užsienio valstybėje, turi apie tai pranešti Vertybinių

popierių komisijai, kartu pridėdama veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis ir

numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą užsienio

valstybėje, kur galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo vadovų

vardus ir pavardes.

komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją per 3 mėnesius turi

perduoti užsienio priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie

įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Vertybinių popierių komisija

turi teisę neleisti įsteigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti

numatytą informaciją tik tuo atveju, jei numatomo filialo struktūra ar įmonės

finansinė padėtis neatitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytų

reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie

informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.

norėdama teikti paslaugas užsienio valstybėje nesteigdama filialo, turi apie

tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, nurodydama užsienio valstybę. Kartu

įmonė turi pateikti veiklos planą, kuriame nurodomos numatomos teikti

paslaugos. Tokį pat pranešimą Vertybinių popierių komisijai reikia pateikti ir

tuo atveju, kai ketinama per tarpininkus vykdyti investicinių vienetų ar akcijų

platinimą. Vertybinių popierių komisija per vieną mėnesį šį pranešimą turi

perduoti užsienio priežiūros institucijai kartu su informacija apie

įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir apie tai pranešti valdymo

įmonei.

kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota informacija,

apie tai ji turi pranešti Vertybinių popierių komisijai ir užsienio priežiūros

institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, esant

šio straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui, Vertybinių popierių komisija turi

nurodyti nutraukti filialo veiklą. Vertybinių popierių komisija turi pranešti

užsienio priežiūros institucijai apie pasikeitimus įsipareigojimų

investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos informacijos

pasikeitimus. Jei keičiasi įmonės, teikiančios paslaugas neįsteigus filialo,

veiklos planas, apie tai ji privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių

komisijai ir užsienio priežiūros institucijai.

98 straipsnis. Lietuvos

Respublikos valdymo įmonių veiklos užsienio valstybėje priežiūra

komisija prižiūri, kaip užsienio valstybėje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos

Respublikos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei užsienio

priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus pažeidimus,

Vertybinių popierių komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai

pranešti užsienio priežiūros institucijai.

komisija turi teisę paprašyti, kad užsienio priežiūros institucija atliktų

valdymo įmonės filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą,

apie tai iš anksto pranešusi užsienio priežiūros institucijai.

komisija valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas užsienio valstybėje, licencijos

galiojimo panaikinimo atveju nedelsdama apie tai praneša užsienio priežiūros

institucijai.

99

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų platinimas užsienio valstybėje

valstybėje norinti platinti valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė privalo apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai.

valstybės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros

institucijai praneša apie valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės licencijos galiojimo panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų

išpirkimo sustabdymą ar laikinojo Vertybinių popierių komisijos atstovo veiklai

prižiūrėti paskyrimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

UŽSIENIO VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO

KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

100 straipsnis. Užsienio valdymo įmonių teisė teikti

paslaugas Lietuvos Respublikoje

narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje,

jei užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė

įmonės veiklos planą, nurodydama numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo

struktūrą, adresą, kur galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo

vadovų vardus ir pavardes. Gavusi tokį pranešimą, Vertybinių popierių komisija

pasiruošia atlikti priežiūrą ir prireikus praneša valdymo įmonei, kokių veiklos

reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės laikytis.

būti įsteigtas, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 1 dalyje numatytą

Vertybinių popierių komisijos pranešimą, o jei pranešimo negauna, – kai praeina

2 mėnesiai nuo dienos, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių

komisijai perdavė šio straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją. Nuo šio momento

valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi

šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – platinti savo valdomų

Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus atitinkančių kolektyvinio investavimo

subjektų investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai Vertybinių

popierių komisija per tą laiką nustato, kad egzistuoja 102 straipsnio 3 dalyje

nustatytas pagrindas to neleisti.

dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos

Respublikoje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams

steigti.

narėje licencijuota valdymo įmonė gali pradėti teikti paslaugas Lietuvos

Respublikoje nesteigdama filialo suėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai

užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė jos

veiklos planą. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas

Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus

reikalavimus, – platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai Vertybinių popierių

komisija per tą laiką nustato, kad egzistuoja 102 straipsnio 3 dalyje nustatyti

pagrindai. Vertybinių popierių komisija turi teisę nurodyti valdymo įmonei,

kokių veiklos reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės

laikytis. Šioje dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, kai valdymo

įmonė investicinių vienetų ar akcijų platinimą vykdo per tarpininkus.

informacija apie valdymo įmonę, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie

tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai iš anksto ne vėliau kaip prieš

vieną mėnesį. Valdymo įmonė, teikianti paslaugas nesteigdama filialo, privalo

iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie veiklos plano

pasikeitimą.

valstybėje narėje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tokia pat

tvarka, kokia nustatyta valstybėse narėse licencijuotoms įmonėms, jei

Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija yra sudariusi

susitarimą, kuris gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos

teikimą.

101 straipsnis. Užsienio

valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūra

įmonės, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos

Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų.

Jų filialų organizacinė struktūra turi atitikti tuos Vertybinių popierių

komisijos nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama apriboti kolektyvinio

investavimo subjekto dalyvių, klientų ir valdymo įmonės, taip pat jų vadovų ar

valdymo organų narių tarpusavio interesų konfliktų galimybę.

komisija turi teisę iš užsienio valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos

Respublikoje, reikalauti tokių pat šio įstatymo pagrindu nustatytų pranešimų ir

(arba) ataskaitų kaip ir iš Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių.

Papildomai Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti statistiniais

tikslais sudaromų filialo periodinių ataskaitų.

institucija ar jos įgalioti asmenys, iš anksto pranešę Vertybinių popierių

komisijai, turi teisę rengti užsienio valdymo įmonės filialo patikrinimus.

Respublikoje veikianti užsienio valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų

reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi jai nurodyti pašalinti

pažeidimus. Jei pažeidimai nepašalinami per nustatytą laiką, Vertybinių

popierių komisija apie tai turi pranešti užsienio priežiūros institucijai. Jei

ir po to pažeidimai nepašalinami, Vertybinių popierių komisija, apie tai pranešusi

užsienio priežiūros institucijai, turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) skirti

valdymo įmonės darbuotojams arba administracijos vadovui, jo pavaduotojui,

valdybos nariams administracines nuobaudas ar šio įstatymo nustatytas baudas;

2) uždrausti

sudaryti naujus sandorius Lietuvos Respublikoje.

straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonių taikymo tvarkos Vertybinių

popierių komisija neprivalo laikytis, jei užsienio valdymo įmonė pažeidžia su

bendraisiais interesais susijusius veiklos reikalavimus. Apie priemones, kurių

ėmėsi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša užsienio priežiūros

institucijai. Jei pažeidžiami kiti reikalavimai, kurių nesilaikymas kelia

grėsmę investuotojų ir paslaugų gavėjų interesams, Vertybinių popierių komisija

turi teisę nesilaikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir apie

priemones, kurių ėmėsi, nedelsdama privalo pranešti užsienio priežiūros

institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos valstybėje narėje

licencijuotai valdymo įmonei, – ir Europos Bendrijų Komisijai.

popierių komisija, gavusi informaciją apie užsienio valdymo įmonės licencijos

galiojimo panaikinimą, nedelsdama turi imtis įstatymų nustatytų priemonių jos

veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.

102 straipsnis.

Teisė platinti šio įstatymo priede numatytų direktyvų reikalavimus atitinkančio

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas

1.

Investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje norinti platinti

valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė privalo apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai.

2.

Kartu su pranešimu turi būti pateikiama:

1)

užsienio priežiūros institucijos patvirtinimas, kad kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti, atitinka

šio įstatymo priede numatytų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus;

2)

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentai;

3)

visas ir sutrumpintas prospektai;

4)

naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jei tokia parengta po metų

ataskaitos;

5)

tvarka, pagal kurią Lietuvos Respublikoje bus platinami ir išperkami

investiciniai vienetai arba akcijos;

6)

sutartis su Lietuvos Respublikoje įsteigtu ir teisę teikti investicines paslaugas

Lietuvos Respublikoje turinčiu platintoju dėl užsienio kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo Lietuvos Respublikoje.

3.

Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali pradėti platinti

investicinius vienetus ar akcijas praėjus 2 mėnesiams po šio straipsnio 2

dalyje nustatytos informacijos perdavimo, išskyrus atvejį, kai Vertybinių

popierių komisija per tą laiką nusprendžia, kad:

1)

nustatoma investicinių vienetų arba akcijų platinimo tvarka prieštarauja

Lietuvos Respublikos teisės aktams arba negarantuoja teisingo lėšų už

išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimo ar informacijos

pateikimo;

2)

ne valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės priežiūra neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų ar

Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija nėra sudariusi

susitarimų, užtikrinančių tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos pateikimą.

4.

Šiame straipsnyje išvardytų dokumentų pateikimo taisykles nustato Vertybinių

popierių komisija.

5.

Jei pažeidžiama viešo platinimo ar išpirkimo tvarka, Vertybinių popierių

komisija turi teisę uždrausti platinti investicinius vienetus arba akcijas.

103

straipsnis. Užsienio kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar

akcijų viešo platinimo nutraukimo tvarka

1.

Šio įstatymo priede numatytų direktyvų reikalavimus atitinkančio kolektyvinio

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų viešą platinimą Lietuvos

Respublikoje norinti nutraukti užsienio valstybėje licencijuota valdymo įmonė

ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki

numatomo platinimo nutraukimo privalo apie tai raštu informuoti Vertybinių

popierių komisiją ir paskelbti apie tai viešai ne mažiau kaip viename šalies

dienraštyje arba raštu informuoti kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų turintį Lietuvos investuotoją.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose pranešimuose investuotojams ir Vertybinių

popierių komisijai turi būti nurodoma:

1)

numatoma investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo Lietuvos Respublikoje

nutraukimo data;

2)

investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo nutraukimo padariniai esamiems

kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams;

3)

subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių

vienetų ar akcijų išpirkimo prieš viešo platinimo nutraukimą, kontaktiniai

duomenys;

4)

subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių

vienetų ar akcijų išpirkimo po viešo platinimo nutraukimo, kontaktiniai

duomenys;

5)

vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus investicinius vienetus ar

akcijas iki viešo platinimo nutraukimo nepasinaudoję investuotojai galės

susipažinti su užsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės skelbiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą.

3.

Užsienio valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo

vykdyti šio įstatymo 104 straipsnyje įtvirtintą pareigą skelbti ir

investuotojams teikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą

ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo tinkamo šio straipsnio 1 dalyje numatytos

pareigos įvykdymo.

104

straipsnis. Užsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės skelbiama informacija

1.

Investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje platinanti užsienio

valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo tokia pat

tvarka, kokia nustatyta jos registruotos buveinės valstybėje, lietuvių kalba ar

kita kalba, kurią nustatė Vertybinių popierių komisija, skelbti ir pateikti

Vertybinių popierių komisijai visą prospektą, sutrumpintą prospektą, jų

pakeitimus, metų ir pusmečio ataskaitas ir sudarymo dokumentus.

2.

Jei užsienio kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas gali klaidinti,

Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad kartu būtų skelbiamas

jo paaiškinimas.

x skyrius

valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ kintamojo kapitalo bendroviŲ IR

DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA

105 straipsnis. Apskaita ir

atskaitomybė

investicinio fondo buhalterinę apskaitą, jos organizavimą, tvarkymą ir

finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

investicinė bendrovė yra sudariusi investicinio fondo ar investicinės bendrovės

turto saugojimo sutartį, privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei,

kurios turto valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus,

reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei

sudaryti.

106 straipsnis. Vertybinių popierių komisija

įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą prižiūri Vertybinių

popierių komisija.

popierių komisija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu ir

Finansinių priemonių rinkų įstatymu, ji turi šiame ir kituose įstatymuose

nustatytas teises ir pareigas.

popierių komisijos veiksmai ar neveikimas skundžiami Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

107 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos

funkcijos prižiūrint valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų

veiklą

Vertybinių

popierių komisija:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai

priskirtus teisės aktus;

2) teikia

paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų

taikymo klausimais;

3) išduoda

valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo

investicinėms bendrovėms licencijas ir panaikina jų galiojimą, taiko kitas

poveikio priemones;

4) tvirtina

investicinių fondų taisykles, investicinių bendrovių įstatus ir jų pakeitimus,

išduoda šiame įstatyme nustatytus leidimus;

5) tikrina

valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą;

6) duoda valdymo

įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumams privalomus vykdyti

nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;

7) turi teisę

įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą

privalo būti nepriekaištingos reputacijos;

8)

bendradarbiauja su užsienio priežiūros institucijomis ir keičiasi su jomis

priežiūrai reikalinga informacija;

9) atlieka kitas

šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

108 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos narių

ir darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją

popierių komisijos nariai ir darbuotojai privalo Finansinių priemonių rinkų

įstatymo nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie

sužinojo atlikdami šio įstatymo nustatytas funkcijas. Išsamų konfidencialios

informacijos turinį nustato Vertybinių popierių komisija.

popierių komisijos teisė perduoti konfidencialią informaciją Finansinių

priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai

atliekant šio įstatymo nustatytas funkcijas.

109

straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisė atlikti patikrinimus

popierių komisija, siekdama nustatyti, kaip valdymo įmonės, investicinės

bendrovės ir depozitoriumai laikosi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės

aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus.

patikrinti, Vertybinių popierių komisijos darbuotojai gali, pranešę įmonės

administracijai, be leidimo įeiti į valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar

depozitoriumo patalpas, tikrinti, laikinai ir tik palikę jų apyrašą paimti

dokumentus ar juos kopijuoti, taip pat pateikti klausimus, raštu arba žodžiu

apklausti šių įmonių administracijos vadovus, jų pavaduotojus, valdymo organų

narius ar darbuotojus.

110

straipsnis. Piniginės baudos už įstatymo pažeidimą

Vertybinių

popierių komisija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta

tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:

1) juridiniams

asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės ir uždaro tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šio

įstatymo numatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, pažeidusiems kitus šio įstatymo reikalavimus, – iki 100 tūkstančių

litų.

111 straipsnis.

Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos į valstybės biudžetą

sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo Vertybinių

popierių komisijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda nebuvo savanoriškai

sumokėta, Vertybinių popierių komisijos sprendimas skirti baudą vykdomas

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

XI skyrius

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

112

straipsnis. Nuostatos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje

Vertybinių

popierių komisija Europos Bendrijų Komisiją turi informuoti:

1) kad Lietuvos

Respublikoje už kolektyvinio investavimo subjektų priežiūrą yra atsakinga

Vertybinių popierių komisija;

2) kurioms

Lietuvos Respublikos institucijoms galima perduoti konfidencialią informaciją

apie kolektyvinio investavimo subjektų veiklą;

3) kurios

kredito įstaigos atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje išvardytus

reikalavimus, taip pat nurodyti tokių kredito įstaigų išleidžiamas obligacijas

ir priemones, užtikrinančias obligacijų savininkų interesus;

4) kokia tvarka

valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turi skaičiuoti

įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su išvestinėmis finansinėmis

priemonėmis;

5) apie atvejus,

kai licencija yra išduodama valdymo įmonei, kuri yra asmens, savo buveinę

įkūrusio ne valstybėje narėje, dukterinė įmonė arba kuri tokia tampa;

6) apie atvejus,

kai Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms trukdoma teikti

paslaugas ar platinti investicinius vienetus ne valstybėse narėse;

7) apie atvejus,

kai Vertybinių popierių komisija neleidžia Lietuvos Respublikoje licencijuotoms

valdymo įmonėms steigti filialo valstybėje narėje arba valstybėje narėje

licencijuotoms valdymo įmonėms pritaiko poveikio priemones;

8) kuriuos

indeksus Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi šio įstatymo 60 straipsnio

1 dalimi, pripažino.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ROLANDAS

PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

kolektyvinio

investavimo

subjektų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų,

susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius

subjektais (KIAVPS), derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1

tomas, p. 139) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 21 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263).

Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų

ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26).

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1303,

2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4772 (2007-11-15)

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. kovo 1

d., išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį.

Kolektyvinio

investavimo subjektų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytos Finansinių

priemonių rinkų įstatymo nuostatos taikomos valdymo įmonėms nuo šio įstatymo

oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 15 d.

Nauja įstatymo redakcija

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-11-15)

autrap@lrs.lt

28 straipsnis. Valdymo perdavimas depozitoriumui

įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą sustabdoma arba

pasibaigia, o kitai valdymo įmonei kolektyvinio investavimo subjekto valdymas

neperduodamas, valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės

valdyti turtą sustabdymą ar pasibaigimą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo

subjekto laikiną valdymą perima depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės

teises ir pareigas, jeigu įstatymai arba sudarymo dokumentai nenumato ko kita.

2.

Depozitoriumas perima kolektyvinio investavimo subjekto valdymą laikotarpiui,

kuriam sustabdoma valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo

subjektą. Tuo atveju, kai valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo

subjektą pasibaigia, depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo

įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei

neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti likviduojamas

(padalijamas).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-873,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3550 (2010-06-19)

109 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės nagrinėjant kolektyvinio investavimo subjektų veiklą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

popierių komisija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu

priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti kolektyvinio investavimo

subjektų veiklos patikrinimus.

kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimą, Vertybinių popierių

komisijos darbuotojai turi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 85 straipsnio

2 dalyje nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti Vertybinių popierių komisija

gali pasitelkti policijos pareigūnus.

3.

Vertybinių popierių komisija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio

įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų

nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų

pasekmių investuotojų interesams, turi teisę įpareigoti nutraukti tokią veiklą,

kol bus atliktas tyrimas ir priimtas Vertybinių popierių komisijos sprendimas

dėl įtariamo pažeidimo. Vertybinių popierių komisijos sprendimas įpareigoti nutraukti veiklą gali

būti priimtas tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas Finansinių

priemonių rinkų įstatymo 85 straipsnio 4 dalyje

nustatyta tvarka.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas Vertybinių

popierių komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos

administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo

padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.

Vertybinių popierių komisija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką

ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu valdymo įmonės veikla kelia

grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, Vertybinių popierių komisija

turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nustatyti individualius

veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl

veiklos rizikos ribojimo.

6.

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyti nurodymai neatima iš Vertybinių popierių

komisijos teisės taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-873, 2010-06-03,

Žin., 2010, Nr. 71-3550 (2010-06-19)

110

straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimą

popierių komisija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta

tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:

1) juridiniams asmenims,

užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir

uždaro tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šio įstatymo

numatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų

reikalavimų veiklai ir riziką ribojančių reikalavimų, – iki 200 tūkstančių

litų;

3) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, –

iki 200 tūkstančių litų;

4) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo I skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų

informacijos atskleidimo taisyklių, – iki 100 tūkstančių litų;

5) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus antrajame skirsnyje

nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų

pardavimo ir išpirkimo tvarkos, – iki 100 tūkstančių litų;

6) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriuje nustatytų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklių, – iki 100 tūkstančių

litų;

7)

juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo

įgyvendinamuosiuose kolektyvinio investavimo subjekto teisės aktuose nustatytų

reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

8) juridiniams

asmenims, nevykdantiems Vertybinių popierių komisijos nurodymų, neteikiantiems

Vertybinių popierių komisijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos

informacijos arba trukdantiems Vertybinių popierių komisijai ar jos įgaliotiems

asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų.

straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai

gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir

tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos

dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Vertybinių popierių

komisija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios

turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo

įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės,

taip pat neužkerta kelio Vertybinių popierių komisijai svarstyti klausimą dėl

jos išduotų licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-873,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3550 (2010-06-19)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir

taikymo sritis

veiklą ir šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti,

kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo

kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai.

siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos

Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

taikomas suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus

tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra viešai siūlomi Lietuvos

Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra

siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms.

netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms,

kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui,

valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės

skolą.

įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo

investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo

(toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) reikalavimai taikomi tiek, kiek šis

įstatymas nenustato kitaip.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami

investuotojo reikalavimu.

prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos

finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų

įstatymas).

įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios

finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios

finansinės atskaitomybės įstatymas).

priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektui (toliau

– suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas) – kaip tai apibrėžta

Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių

rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.

priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį

sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.

priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

aktyvai – skirtumas tarp investicinį fondą sudarančio ar investicinei

bendrovei priklausančio turto vertės ir fondo ar investicinės bendrovės

ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų.

bendrovė – investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždaro tipo

investicinė bendrovė.

kintamojo kapitalo bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę

bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta

priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė gali būti tik atviro tipo.

priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat

indėliai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, būtini tiesioginei

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklai;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai,

nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas ir

įrenginiai.

12.

Investicinis fondas – veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės

teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės

valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo

taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio

fondo sąvoka apima atviro tipo ir uždaro tipo investicinius fondus, jeigu

konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma

investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto

dalį.

investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba

akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kai

kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų.

finansinės priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė

keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių

kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė

priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.

investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių

sudarymo vienintelis tikslas – šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka

siūlant investicinius vienetus ar akcijas, kaupti asmenų lėšas ir padalijant

riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis

šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.

investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar

investicinės bendrovės akcininkas.

investavimo subjekto prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams

ir visuomenei pateikiama pagrindinė informacija apie siūlomus kolektyvinio

investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.

investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo

subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.

20.

Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip

tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

21.

Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio

reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.

22.

Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama

informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos

rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio

įvykius.

vertybiniai popieriai:

1) bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir

depozitoriumo išduoti akcijų pakvitavimai;

2) obligacijos

ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai;

3) kiti

perleidžiamieji vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę pasirašymo ar keitimo

būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių

popierių.

rinkos priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai

prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai

nustatyti;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 5 dalyje apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo

metu galima tiksliai nustatyti.

kapitalas – mažiausias nuosavas kapitalas, kurį privalo turėti

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.

institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka

atliekantis valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo

ir veiklos priežiūros funkcijas.

investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas

profesionalusis klientas ir kolektyvinio investavimo subjekto, kurio sudarymo

dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų,

dalyvis.

kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje

valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose numatyta

tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.

dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės

įstatai.

32.

Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės

reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio lėšos siekiant

padalyti riziką investuojamos į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir

(arba) kitą šio įstatymo VI skyriuje numatytą likvidų turtą ir kurio

perleidžiamieji vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos)

turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.

kolektyvinio investavimo subjektas – atviro tipo investicinis fondas ar

investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turtas padalytas į atskirus

subfondus.

34.

Turto valdymas:

1) investicinių sprendimų priėmimas

ir vykdymas;

2) buhalterinės apskaitos

tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės

aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų

registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos

nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu,

duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;

3) rinkodara;

4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodyta veikla. Šiame įstatyme vartojama turto valdymo sąvoka taip

pat apima investicinio fondo valdymą patikėjimo teise.

– akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų

pasibaigus akcinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu

jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku.

tipo investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio

investiciniai vienetai gali būti išperkami tik pasibaigus jo taisyklėse

numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu

laiku.

priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms

priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas valdymo įmonių ir kolektyvinio

investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas valstybėje

narėje arba ne valstybėje narėje.

įmonė – bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar

investicinių bendrovių valdymas.

įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės

įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10

įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį

valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar

balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo,

atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau –

Vertybinių popierių įstatymas) 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus

ir balsų skaičiavimo tvarką.

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės

valstybė.

II SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

valdymo įmonės ir

investicinės bendrovės

LICENCijavimas ir veikla

3

straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla

bendrovių valdymu turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė,

turinti priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią

licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi

teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo

įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius

arba jų vedinius.

bendrovės veikla verstis gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros

institucijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos

licenciją. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali

vartoti žodžius „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą

,,IKKB“. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė

bendrovė“ arba jų santrumpa ,,AB“ neprivalomi.

bendrovės veikla gali verstis tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros

institucijos išduotą uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždaro tipo

investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius ,,uždaro tipo

investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą ,,UTIB“. Uždaro tipo investicinės

bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa ,,AB“

neprivalomi.

21 straipsnis. Pareiga parengti prospektus ir periodines ataskaitas

investicinė bendrovė privalo paskelbti:

1) visą prospektą;

2) sutrumpintą

prospektą;

3) kiekvienų

finansinių metų ataskaitą;

4) kiekvienų

finansinių metų pirmų šešių mėnesių (toliau – pusmetis) ataskaitą.

straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas netaikomas uždaro tipo investicinį

fondą valdančiai valdymo įmonei ar uždaro tipo investicinei bendrovei,

pasinaudojusiai šio įstatymo jai suteikta teise nerengti sutrumpinto prospekto.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio

investavimo uždaro tipo investicinė bendrovė, taip pat privataus kapitalo

kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus

gali būti tik profesionalieji investuotojai, valdymo įmonė ar privataus

kapitalo uždaro tipo investicinė bendrovė, kurios akcininkais pagal jos įstatus

gali būti tik profesionalieji investuotojai, neprivalo viešai skelbti šio

straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų.

22

straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų turinys

sutrumpintame prospektuose turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad

investuotojas galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią

riziką. Visame prospekte turi būti aiškiai ir lengvai suprantamai paaiškintas

rizikos pobūdis.

prospekto struktūra ir dėstymo forma turi būti lengvai suprantamos vidutiniam investuotojui.

Sutrumpintas kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės valdomo

investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prospektas,

išverstas į lietuvių kalbą, Lietuvos Respublikoje gali būti naudojamas kaip

reklamos priemonė, nereikalaujant jokių papildomų duomenų.

ataskaitoje turi būti pateiktos finansinės ataskaitos ir kita priežiūros

institucijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti

pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos

rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti

pusmečio ataskaitoje.

dokumentai pateikiami kaip viso prospekto priedai. Sudarymo dokumentų pridėti

nebūtina, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams pranešama, kad jų

pageidavimu šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur

Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.

ar sutrumpintame prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektai turi

būti pataisomi ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo

dienos. Pakeitimai gali būti pateikiami prieduose nurodant, kas pakeista.

Senajame prospekte aiškiai išbraukiama neteisinga informacija arba pateikiamas

naujas prospektas.

audituoti. Auditoriaus išvada, įskaitant išlygas, ir audito ataskaita turi būti

pateikiamos kaip metų ataskaitos priedas. Audito ataskaitoje turi būti

nurodyta, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas

pagal sudarymo dokumentus, taip pat išvardyti visi šio įstatymo ir kitų teisės

aktų pažeidimai. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų

ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

auditorius privalo pateikti priežiūros institucijai audito ataskaitą, o atskiru

priežiūros institucijos reikalavimu – paaiškinimus dėl atlikto valdymo įmonės

ar kolektyvinio investavimo subjektų audito.

institucija nustato kitus reikalavimus visam prospektui, sutrumpintam

prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui, formai ir jų pateikimo

priežiūros institucijai tvarką.

23

straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka

pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir priežiūros institucijai pateikiamos

tokiais terminais:

1) metų

ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;

2) pusmečio

ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

prospekto, jeigu jį rengti privaloma, kopija investicinių vienetų arba akcijų

pirkėjams turi būti nemokamai pateikiama iki pirkimo sutarties sudarymo. Viso

prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos

kopijos turi būti nemokamai duodamos to pageidaujantiems investicinių vienetų

arba akcijų pirkėjams.

kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam nėra rengiamas sutrumpintas

prospektas, investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams iki sutarties sudarymo

turi būti nemokamai pateikiamas visas prospektas.

kolektyvinio investavimo subjektas, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai ar juos valdančios valdymo įmonės, turi teisę

neteikti sutrumpinto prospekto, viso prospekto ir sudarymo dokumentų tokių

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams,

jeigu tokia galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentuose. Investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams tokiu atveju privaloma

pateikti priežiūros institucijos nustatyto turinio kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentų santrauką.

pusmečio ataskaitos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių prašymu jiems

pateikiamos nemokamai.

pusmečio ataskaitos, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytus

atvejus, turi būti prieinamos visuomenei visame ir sutrumpintame prospektuose

nurodytose vietose.

24

straipsnis. Kainos skelbimas

ir investicinė bendrovė privalo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas

kiekvieną kartą, kai jas parduoda arba išperka.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne

rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jeigu priežiūros institucija sutinka, kad

skelbiant rečiau investuotojams žalos nebus padaryta, kainos gali būti

skelbiamos vieną kartą per mėnesį.

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos

skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo straipsnių

reikalavimų.

25

straipsnis. Viešas siūlymas ir reklama

siūlant įsigyti investicinių vienetų arba akcijų, turi būti nurodoma, kad yra

parengti prospektai, taip pat vietos, kur visuomenė gali juos gauti arba su

jais susipažinti. Reklamoje galima naudoti tik prospektuose ir periodinėse

ataskaitose pateiktą informaciją.

kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo

subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio

investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas

kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti

lyginamojo indekso.

III SKYRIUS

DepozitoriumaS

60 straipsnis. Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas

toks fondas ar bendrovė, kurių sudarymo dokumentuose numatytas vienintelis

tikslas – atkartoti priežiūros institucijos pripažintą akcijų, obligacijų ar

kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant

išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio

įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai

investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Priežiūros

institucija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas

šias sąlygas:

1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio

sudėtis yra pakankamai diversifikuota;

2) indeksas

gerai atspindi rinkos, su kuria susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko

pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią

indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;

3) indeksas ir

jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra

nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti

tai pačiai glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jeigu toje grupėje

veikia veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.

emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius

gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Priežiūros institucijai sutikus,

jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam

emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius

popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju

kolektyvinio investavimo subjekto sutrumpintame prospekte turi būti pateikiama

tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.

61

straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

akcijas tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias

sąlygas:

1) yra

licencijuoti Lietuvos Respublikoje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra

ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o priežiūros institucija

bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija;

2) subjektų

dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir

turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, negu

nustatyta pagal šį įstatymą;

3) subjektai

apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų

turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

4) ne daugiau

kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau

kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų. Bendra

investicijų į specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir tokius

kolektyvinio investavimo subjektus, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, suma

negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo

įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių

yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena

turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų

susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai

arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

62

straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones

investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios

suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

1) jos yra

įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už pirmiau nurodytų rinkų ribų;

2) jos susietos

su šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis,

finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į

kuriuos, kaip nurodyta sudarymo dokumentuose, kolektyvinio investavimo

subjektas turi teisę investuoti;

3) kita šalis

sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka priežiūros institucijos nustatytus

kriterijus ir yra prižiūrima atitinkamos užsienio priežiūros institucijos;

4) priemones,

kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai

įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja

verte.

ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:

1) riziką

valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką

ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių

išvestinių finansinių priemonių riziką;

3) priežiūros

institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių

finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir

metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais

susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių

portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių

būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo

sudarymo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

sandorius su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis priimti įsipareigojimai

negali būti didesni už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę.

Skaičiuojant įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į išvestinės

finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į

būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti,

ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio

popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones

gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų

vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines

priemones skaičiuojamos atskirai.

5.

Įsipareigojimų rizika sandoriuose su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis,

sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų

rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio

įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10

procentų grynųjų aktyvų vertės.

63

straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją

investavimo subjekto prospektuose ir reklaminėje medžiagoje investavimo

strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:

1) didelė

grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar

pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;

2) tikimasi, kad

dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų

aktyvų vertė.

prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi

pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo

subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir

naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.

64

straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas

investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skyriuje

nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis (ji) pasinaudoja turimų

perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama

pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių

reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek

įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis

6 mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė

priežiūros institucija, gali neatitikti šio įstatymo 58, 60 ir 61 straipsnių

reikalavimų.

skyriuje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti priežiūros instituciją,

nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai

ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių

santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

VII SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai

65

straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų sudarymo

dokumentams taikomos nuostatos

investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai,

jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti

nurodyta:

1) investavimo į

specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į

specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o

nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike

rizika;

2) kolektyvinio

investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama

investuoti pasinaudojant šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje numatyta teise,

pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių

išlaidų dydžiai;

3) nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto

vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai

(nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir kita),

nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros

(kandidatūrų) keitimo principai.

įstatuose, be šio įstatymo 54 straipsnio

1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje

nustatyta informacija.

kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių

santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

66

straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų

investavimo taisyklės

mėnesiams nuo dienos, kai naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė priežiūros institucija, tą subjektą

valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba

nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5

punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio

investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau

procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso

teisę.

jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba

privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose

nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo

subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo pranešti apie

jį priežiūros institucijai. Kartu su pranešimu priežiūros institucijai turi

būti pateikiama:

1) valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo

įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto

įsigijimo kaina;

2) įsigijimo

motyvai;

3) kai įsigyjami

šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardyti

investavimo objektai, – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.

kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama

sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo

užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus

įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.

103 straipsnis. Užsienio kolektyvinio investavimo subjektų investicinių

vienetų ar akcijų viešo platinimo nutraukimo tvarka

atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų

viešą platinimą Lietuvos Respublikoje norinti nutraukti užsienio valstybėje

licencijuota valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ne vėliau

kaip prieš 2 mėnesius iki numatomo platinimo nutraukimo privalo apie tai raštu

informuoti priežiūros instituciją ir paskelbti apie tai viešai ne mažiau kaip

viename šalies dienraštyje arba raštu informuoti kiekvieną kolektyvinio

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų turintį Lietuvos

Respublikos investuotoją.

investuotojams ir priežiūros institucijai turi būti nurodoma:

1) numatoma investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo

Lietuvos Respublikoje nutraukimo data;

2) investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo

nutraukimo padariniai esamiems kolektyvinio investavimo subjekto

investuotojams;

3) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl

jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo prieš viešo platinimo

nutraukimą, kontaktiniai duomenys;

4) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl

jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo po viešo platinimo

nutraukimo, kontaktiniai duomenys;

5) vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus

investicinius vienetus ar akcijas iki viešo platinimo nutraukimo nepasinaudoję

investuotojai galės susipažinti su užsienio valdymo įmonės ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės skelbiama informacija apie kolektyvinio

investavimo subjektą.

kapitalo bendrovė privalo vykdyti šio įstatymo 104 straipsnyje nustatytą

pareigą skelbti ir investuotojams teikti informaciją apie kolektyvinio

investavimo subjekto veiklą ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo tinkamo šio

straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos įvykdymo.

104 straipsnis. Užsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės skelbiama informacija

platinanti užsienio valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė

privalo tokia pačia tvarka, kokia nustatyta jos registruotos buveinės

valstybėje, lietuvių kalba ar kita kalba, kurią nustatė priežiūros institucija,

skelbti ir pateikti priežiūros institucijai visą prospektą, sutrumpintą

prospektą, jų pakeitimus, metų ir pusmečio ataskaitas ir sudarymo dokumentus.

pavadinimas gali klaidinti, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad

kartu būtų skelbiamas jo paaiškinimas.

x skyrius

valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ kintamojo kapitalo

bendroviŲ IR DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA

7 straipsnis. Leidimo patvirtinti kolektyvinio investavimo

subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą, valdymo įmonei leisti

valdyti suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą išdavimas arba

atsisakymas jį išduoti

institucija išduoda leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą, valdymo įmonei leisti valdyti

suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:

1)

pateikti šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti dokumentai ir

informacija;

2)

kolektyvinio investavimo subjektas ir šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje

nurodyti dokumentai ir informacija atitinka šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų

teisės aktų reikalavimus;

3)

valdymo įmonės veiklos licencija suteikia jai teisę valdyti atitinkamą

kolektyvinio investavimo subjektą;

4)

kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo vadovai yra nepriekaištingos

reputacijos, turi reikiamą kvalifikaciją ir darbo patirtį;

5)

nėra pagrindo manyti, kad pasirinktas depozitoriumas tinkamai nevykdys jam

šiame įstatyme nustatytų pareigų;

6)

kolektyvinio investavimo subjekto ir jo valdymo įmonės rizikos valdymo

procesas yra pakankamas ir veiksmingas.

2.

Apie leidimo išdavimą arba atsisakymą jį išduoti priežiūros institucija prašymą

pateikusiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, praneša per 2 mėnesius nuo visų reikalingų

dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo priežiūros institucijai.

12 straipsnis. Pareiga

investicinius sprendimus vykdyti geriausiomis kolektyvinio investavimo

subjektui sąlygomis

subjekto sąskaita ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti

kitam subjektui, privalo veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto

interesais.

subjekto sąskaita ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti

kitam subjektui, privalo veikti taip, kad

kolektyvinio investavimo subjektui būtų pasiektas geriausias įmanomas

rezultatas, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo

įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymų

tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas investiciniam sprendimui

įvykdyti svarbias aplinkybes.

ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje

nustatytą pareigą, turi patvirtinti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, tarp

jų investicinių sprendimų vykdymo politiką, leidžiančią pasiekti kolektyvinio

investavimo subjektui geriausią įmanomą rezultatą vykdant investicinį sprendimą

šio subjekto sąskaita, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones,

skirtas investicinių sprendimų vykdymo politikai įgyvendinti.

sprendimų vykdymo politikoje prie kiekvienos finansinių priemonių klasės turi

būti nurodyti subjektai, kuriems gali būti perduodami vykdyti investiciniai

sprendimai dėl atitinkamų finansinių priemonių. Valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali perduoti vykdyti investicinius

sprendimus tik laikydamasi visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

investavimo subjekto sąskaita vykdyti investicinius sprendimus, turi gauti

išankstinį investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas šiai valdymo

įmonei, sutikimą dėl investicinių sprendimų vykdymo politikos.

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo:

1) užtikrinti, kad investicinių sprendimų vykdymo

politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų prieinami kolektyvinio investavimo

subjekto dalyviams;

2) nuolat

stebėti, ar naudojamos priemonės ir investicinių sprendimų vykdymo politika yra

veiksmingos, taip pat šioje politikoje nurodytų kitų investicinius sprendimus

vykdančių subjektų investicinių sprendimų vykdymo kokybę, o nustačiusi

naudojamų priemonių ir (ar) investicinių sprendimų vykdymo politikos trūkumų, –

nedelsdama juos ištaisyti;

3) peržiūrėti

investicinių sprendimų vykdymo politiką ne rečiau kaip kartą per metus ir

kiekvieną kartą, kai įvyksta esminis pasikeitimas, galintis daryti poveikį

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, gebėjimui pasiekti geriausią rezultatą kolektyvinio investavimo

subjektui;

4) veikti taip,

kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, jog investicinis sprendimas kolektyvinio

investavimo subjekto sąskaita buvo įvykdytas ar perduotas vykdyti kitam

subjektui laikantis investicinių sprendimų vykdymo politikos.

13 straipsnis. Rizikos

valdymui keliami reikalavimai

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, atsižvelgdama į vykdomos

veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir

sudėtingumą, privalo:

1) patvirtinti, įgyvendinti ir

palaikyti tinkamas bei veiksmingas priemones, procesus ir metodus,

užtikrinančius, kad nuolat būtų skaičiuojama ir valdoma rizika, su kuria

susiduria ar gali susidurti valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo

subjektas ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei;

2) patvirtinti, įgyvendinti ir

palaikyti tinkamą ir dokumentais įtvirtintą rizikos valdymo politiką, kurioje

būtų nustatytos rizikos rūšys, su kuriomis susiduria ar gali susidurti valdymo

įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas ar investicinė bendrovė,

kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei;

3) paskirti

(sudaryti) nuo kitų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės padalinių

hierarchiškai ir funkciškai nepriklausomą rizikos valdymo funkciją atliekantį

asmenį ar padalinį ir užtikrinti tinkamą jo funkcijų atlikimą ir tai, kad jis

turėtų reikiamą kompetenciją ir teisę gauti visą jam tinkamai veikti reikalingą

informaciją.

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama raštu

pranešti priežiūros institucijai apie visus esminius rizikos valdymo proceso

pasikeitimus.

14 straipsnis. Valdymo įmonės,

jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, apskaita ir auditas

1.

Valdymo įmonės apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos

vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir

tarptautiniais apskaitos standartais.

2.

Kolektyvinio investavimo subjektų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos

sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Valdymo įmonės pelno paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos

finansų įstaigų įstatymas (toliau – Finansų įstaigų įstatymas).

4.

Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės

bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, finansinių ataskaitų

rinkinio ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditui ir jo atlikimo tvarkai

taikomi Lietuvos

Respublikos audito

įstatyme (toliau – Audito įstatymas), Finansų įstaigų įstatyme ir šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai.

kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenys turi

būti audituoti. Audito

įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų

rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio ir

audito ataskaitą. Kolektyvinio

investavimo subjekto

audito ataskaitoje auditorius turi nurodyti visus atliekant auditą nustatytus šio įstatymo ir

kitų teisės aktų pažeidimus bei pateikti informaciją apie tai, ar:

1)

teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2)

turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus;

3) įvertintas

su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, patvirtintų rizikos

valdymo priemonių ir metodų veiksmingumas;

4) įvertintas su

kolektyvinio investavimo subjekto valdymu susijusių valdymo įmonės vidaus

kontrolės bei rizikos valdymo sistemų ir priemonių efektyvumas.

6.

Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra naikinamas ar likviduojamas, auditorius

pateikia informaciją apie tai, ar:

1)

per laikotarpį nuo paskutinės audito ataskaitos sudarymo iki kolektyvinio

investavimo subjekto panaikinimo ar likvidavimo (jeigu tas laikotarpis ilgesnis

kaip vienas mėnuo) buvo teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2)

turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus;

3)

kolektyvinio investavimo subjekto panaikinimas arba likvidavimas buvo įvykdytas

nepažeidžiant šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

7.

Priežiūros institucijos reikalavimu valdymo įmonė privalo pateikti paaiškinimus

dėl savo ar jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, investicinė

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, – dėl savo finansinių

ataskaitų, o auditorius – paaiškinimus dėl nustatytų šio įstatymo ir (ar) kitų

teisės aktų pažeidimų.

atlikdamas valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjekto auditą ar kitą Audito

įstatyme numatytą veiklą,

privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie nustatytas aplinkybes ar

faktus, kurie gali:

1) iš esmės

pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą

reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja valdymo įmonių ar

kolektyvinio investavimo subjektų veiklą, arba

2) trukdyti

valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba

3) sudaryti

pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų rinkinį ar

formuoti sąlyginę nuomonę.

taip pat privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie faktus

ir aplinkybes, nurodytus šio straipsnio 8 dalyje, kurie paaiškėja atliekant

įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su valdymo įmone ar investicine bendrove,

kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą.

institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje nustatyto

draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia

auditoriui jokių neigiamų pasekmių.

atlikdamas valdymo įmonės, jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar

investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą,

privalo laikytis

šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtuose šio

įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos.

16 straipsnis. Pareiga gauti priežiūros institucijos leidimą

institucijos išankstinis leidimas reikalingas:

1) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentams

patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

2) depozitoriumui

ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti;

3) perduoti

investicinio fondo valdymą kitai valdymo įmonei;

4) Lietuvos

Respublikoje įsteigtiems specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ar

suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai

vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungti;

5)

Lietuvos Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio

investavimo subjektui jungti (kai jungiami Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar

keliose kitose valstybėse narėse įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo

subjektai ar Lietuvos Respublikoje įsteigti suderintieji kolektyvinio

investavimo subjektai, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje

valstybėje narėje);

6) valdymo

įmonei reorganizuoti, atskirti ar pertvarkyti;

7) kitoje

valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti

Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą;

8) Lietuvos

Respublikoje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui, ketinančiam tapti

finansuojančiuoju subjektu, viršyti šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje

nustatytą investavimo ribą;

9)

finansuojamojo subjekto panaikinimo ar likvidavimo, jungimo ar skaidymo atveju

ne mažiau kaip 85 procentus Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojančiojo subjekto

grynųjų aktyvų investuoti į kito pasirinkto finansuojamojo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas;

10)

Lietuvos Respublikoje įsteigtam finansuojančiajam subjektui po finansuojamojo

subjekto jungimo ar skaidymo ir toliau būti finansuojamojo subjekto ar kito

pasirinkto kolektyvinio investavimo subjekto finansuojančiuoju subjektu.

atveju, jeigu tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio

investavimo subjekto dalyvių interesus.

prašymą, per 20 darbo dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas

laikomas duotu, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

18 straipsnis. Draudimas perleisti

investicinį fondą sudarantį ar investicinei bendrovei priklausantį turtą

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovams, darbuotojams

ir jų sutuoktiniams. Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo

subjekto sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje

numatytų asmenų turtą įsigyti.

straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai taikomi investicinės bendrovės vadovams,

darbuotojams ir jų sutuoktiniams.

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų

įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio

įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.

fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų

investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo.

bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo

sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų

vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia

draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji

vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolos grąžinimui

užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.

straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VIII

skyriuje.

22 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidavimo

proceso ypatumai

visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyva gali būti likviduojama tik tuo

atveju, jeigu ji visų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą yra perdavusi

kitai valdymo įmonei arba dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę yra panaikinusi

visus jos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir priežiūros

institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija.

įmonė priverstinai likviduojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka, likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius privalo sudaryti sąlygas

likviduojamos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų

dalyviams šiame įstatyme nustatyta tvarka pateikti paraišką išpirkti jų turimus

investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų. Likviduojamos valdymo

įmonės likvidatorius yra atsakingas už tai, kad likvidavimo proceso metu

valdymo įmonės veiksmai atitiktų šio įstatymo reikalavimus.

dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.

likvidatorius privalo nedelsdamas pateikti priežiūros institucijai tokios

investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal

investicinės bendrovės sprendimo likviduoti priėmimo dienos duomenis, šio

rinkinio audito išvadą ir audito ataskaitą.

parduodamas veikiant geriausiomis investicinės bendrovės akcininkams sąlygomis

ir jų interesais. Su akcininkais atsiskaitoma pinigais. Išsamią likviduojamos

investicinės bendrovės turto pardavimo tvarką nustato priežiūros institucija.

institucijai privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą ir pateikti šio

įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją.

ANTRASIS SKIRSNIS

Valdymo įmonėS ar investicinėS bendrovėS PAREIGA teikti INFORMACIJĄ

23 straipsnis. Pareiga parengti prospektą, pagrindinės informacijos

investuotojams dokumentą ir periodines ataskaitas

Valdymo įmonė kiekvienam jos valdomam kolektyvinio

investavimo subjektui ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, privalo parengti:

1) prospektą;

2) pagrindinės informacijos

investuotojams dokumentą;

3) kiekvienų

finansinių metų (toliau – metai) ataskaitą;

4) kiekvienų

finansinių metų pirmų šešių mėnesių (toliau – pusmetis) ataskaitą.

24

straipsnis. Prospektas ir periodinės ataskaitos

turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų tinkamai

įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Prospekte turi būti

aiškiai ir suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis.

ataskaitoje turi būti pateikta priežiūros institucijos nustatyta informacija,

iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio

investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai

dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje.

investavimo subjekto steigimo dokumentai

turi būti pateikiami kaip prospekto priedai. Kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentų

pridėti nebūtina, jeigu investuotojams pranešama, kad jų pageidavimu šie

dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos

teritorijoje su jais galima susipažinti.

prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektas ne vėliau kaip per

7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos pataisomas ir nedelsiant

pateikiamas priežiūros institucijai.

institucija nustato kitus reikalavimus, keliamus prospektui, metų ir pusmečio

ataskaitų turiniui, formai, ir jų pateikimo priežiūros institucijai tvarką.

6.

Kai Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė valdo kitoje valstybėje

narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, ji priežiūros

institucijai turi pateikti šio kolektyvinio investavimo subjekto prospektą ir

visus jo pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas.

25 straipsnis.

Prospekto ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka

kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui ir investicinė

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo paskelbti

prospektą, metų ataskaitą ir pusmečio ataskaitas.

pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir pateikiamos priežiūros institucijai

tokiais terminais:

1) metų

ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;

2) pusmečio

ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti

nemokamai pateikiamos to pageidaujantiems investuotojams. Prospektas

pateikiamas patvariojoje laikmenoje arba darant nuorodą į interneto svetainę, o

popieriuje išspausdinta prospekto kopija investuotojų prašymu jiems pateikiama

nemokamai.

kolektyvinio investavimo subjektas, kurio dalyviais pagal jo steigimo dokumentus gali

būti tik profesionalieji investuotojai, ar jį valdanti valdymo įmonė neprivalo

skelbti šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų dokumentų.

investavimo subjektas, kurio dalyviais pagal jo steigimo dokumentus gali

būti tik profesionalieji investuotojai, ar jį valdanti valdymo įmonė turi teisę

neteikti prospekto ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentų

tokių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų

pirkėjams, jeigu tokia galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentuose.

Investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams tokiu atveju privaloma pateikti pagrindinės

informacijos investuotojams dokumentą.

pusmečio ataskaitų popieriuje išspausdintos kopijos investuotojų prašymu jiems

pateikiamos nemokamai.

pusmečio ataskaitos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį, turi

būti prieinamos investuotojams prospekte ir pagrindinės informacijos

investuotojams dokumente nurodytu

būdu.

26

straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas

1.

Pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti aiškiai nurodyti

žodžiai „pagrindinė informacija investuotojams“ ir pateikiama visa

investuotojams reikalinga informacija apie esmines kolektyvinio investavimo

subjekto savybes, kurios pagrindu jie galėtų suprasti jiems siūlomo

kolektyvinio investavimo subjekto esmę bei jam būdingą riziką ir galėtų priimti

pagrįstus investicinius sprendimus.

informaciją būtų galima palyginti, pagrindinės informacijos investuotojams

dokumentas turi būti parengtas laikantis Europos Komisijos patvirtintos formos.

Rengiant pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat turi būti

vadovaujamasi 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr.

583/2010, kuriuo įgyvendinamos

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės

informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant

pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvariojoje laikmenoje,

išskyrus popierių, arba svetainėje, ir laikomasi priežiūros

institucijos

nustatytų pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir formos

reikalavimų.

3.

Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas suderintasis

kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio

įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros

institucijai, Lietuvos Respublikos investuotojams turi būti pateikiamas iš

originalo kalbos į lietuvių kalbą be jokių pakeitimų ar papildymų išverstas

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas.

informacijos investuotojams dokumentas laikomas ikisutartine informacija. Jame

pateikta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti bei atitikti

prospekte esančią informaciją.

vien pagrindinės informacijos investuotojams dokumente ar jo vertime pateikta

informacija, civilinė atsakomybė valdymo įmonei ar investicinei bendrovei

neatsiranda, išskyrus atvejį, kai dokumente pateikta informacija yra

klaidinanti, netiksli ar neatitinka prospekte pateiktos informacijos. Apie tai

turi būti aiškiai įspėta pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.

institucija detalizuoja pagrindinės

informacijos investuotojams dokumento turinio, formos ir jo pateikimo

investuotojams tvarkos reikalavimus.

30 straipsnis. Viešas

siūlymas ir reklama

skirta reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. Ji turi

būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacijoje, kuria

siūloma įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar

akcijų ir kurioje pateikiama informacija apie kolektyvinio investavimo

subjektą, neturi būti teiginių, prieštaraujančių atitinkamo kolektyvinio

investavimo subjekto prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams

dokumente pateiktai informacijai arba sumenkinančių tokios informacijos svarbą.

Reklaminio pobūdžio informacijoje turi būti nurodoma, kad yra parengtas

prospektas ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, taip pat

vietos, kur ir kokia kalba investuotojai gali juos gauti arba su jais

susipažinti.

kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo

subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio

investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas

kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti

lyginamojo indekso.

III SKYRIUS

DEPOZITORIUMAS

31 straipsnis.

Pareiga perduoti turtą depozitoriumui

saugomas viename depozitoriume. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio

investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę

Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas ir turintis registruotą

buveinę ar padalinį arba įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje

licencijuotos valdymo įmonės valdomo kitoje valstybėje narėje įsteigto

kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik institucija,

turinti teisę toje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas ir turinti

registruotą buveinę ar padalinį arba įsteigta toje valstybėje narėje.

perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.

32 straipsnis. Depozitoriumo

pareigos

reikalingas priemones ir procedūras.

privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir:

1) užtikrinti, kad investicinių vienetų arba akcijų

pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;

2) užtikrinti,

kad investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal teisės aktų ir

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;

3) vykdyti

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja

teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų

reikalavimams;

4) užtikrinti,

kad atlyginimas už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestas į

investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;

5) užtikrinti,

kad investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal

teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus.

3.

Depozitoriumas privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus

buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.

turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną

nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo

turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo

reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio

įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės ar

investicinės bendrovės stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus

teisės aktų ar kolektyvinio

investavimo subjekto steigimo dokumentų pažeidimus.

priežiūros

institucijos reikalavimu privalo pateikti jai visą informaciją, kurią jis

įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros

institucijai reikia kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės

priežiūrai atlikti.

7.

Jeigu valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį

kolektyvinio investavimo subjektą, yra licencijuota kitoje valstybėje narėje,

depozitoriumas, siekdamas tinkamai atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose nustatytas funkcijas, privalo su ta valdymo įmone sudaryti rašytinį

susitarimą, kuriame, be kita ko, būtų įtvirtintos keitimąsi informacija

reglamentuojančios nuostatos. Šios dalies nuostatos Lietuvos Respublikoje

licencijuotai valdymo įmonei, valdančiai Lietuvos Respublikoje įsteigtą

kolektyvinio investavimo subjektą, taikomos mutatis mutandis.

depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio

investavimo subjekto steigimo dokumentuose.

atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ar valdymo

įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko.

10.

Depozitoriumas privalo laikytis

šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės

aktų reikalavimų.

34 straipsnis. Valdymo įmonės ar

investicinės bendrovės atskyrimas nuo depozitoriumo

1.

Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

veikla, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnyje numatytą atvejį.

įmonės ar investicinės bendrovės vadovai, išskyrus stebėtojų tarybos narius, ir

darbuotojai negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės valdomą

investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, vadovais ar

darbuotojais, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.

3.

Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės

turimą turtą, vadovai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo

veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/2 tą investicinį fondą valdančios

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių. Depozitoriumo,

saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą,

darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla,

negali būti tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės stebėtojų tarybos nariais.

35 straipsnis.

Depozitoriumo pakeitimas

ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam

priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą.

depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų

ar netinkamai juos vykdo, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti

kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo

įmonei ar investicinei bendrovei pakeisti depozitoriumą.

IV SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

36 straipsnis.

Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, rūšys ir tipai

šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai

Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami investicinės bendrovės arba

investicinio fondo veiklos forma, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.

kolektyvinio investavimo subjektai gali būti steigiami tik investicinio fondo

arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma. Draudžiama steigti

uždarojo tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

šiuo įstatymu, gali būti steigiami šių rūšių specialieji kolektyvinio

investavimo subjektai:

1) kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai;

2) nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektai;

3) privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektai;

4) kolektyvinio investavimo subjektai,

investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus;

5) alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektai.

subjektai gali būti atvirojo tipo (atvirojo tipo investiciniai fondai ar

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždarojo tipo (uždarojo tipo

investiciniai fondai ar uždarojo tipo investicinės bendrovės).

37 straipsnis.

Kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų dydis

grynieji aktyvai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, turi

būti ne mažesni kaip:

1) investicinio fondo atveju – 1 000 000

litų;

2) investicinės bendrovės atveju – 2 000

000 litų.

subjekto atveju kiekvieno subfondo grynieji aktyvai turi būti ne mažesni negu

šio straipsnio 1 dalyje nustatyti grynieji aktyvai.

reikalavimai netaikomi:

1) 6 mėnesius nuo investicinio fondo

veiklos pradžios, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 arba 2 dalyje;

2) 12 mėnesių nuo investicinės bendrovės

veiklos licencijos išdavimo dienos.

investavimo subjektas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą

nesukaupia reikalaujamo grynųjų aktyvų dydžio, jo valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama imtis

priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba

likviduotas.

aktyvai tampa mažesni kaip 1 100 000 litų, o investicinės bendrovės – mažesni

kaip 2 200 000 litų, apie tai nedelsiant raštu turi būti pranešama priežiūros

institucijai. Pranešime turi būti išdėstytos grynųjų aktyvų vertės sumažėjimo

priežastys ir numatomos priemonės padėčiai ištaisyti.

grynieji aktyvai tapo mažesni negu reikalaujama, padėtis nėra ištaisoma,

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo

subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesiima šio straipsnio 4,

5 ar 6 dalyje nurodytų veiksmų arba nepanaikina ar nelikviduoja kolektyvinio

investavimo subjekto per protingą terminą, priežiūros institucija turi teisę

priimti sprendimą panaikinti investicinį fondą arba investicinės bendrovės

veiklos licencijos galiojimą.

38 straipsnis.

Investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (ar) serijos

gali turėti skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų.

Investicinių vienetų ar akcijų skirstymas į klases ir (ar) serijas turi būti

pagrįstas objektyviais kriterijais ir nediskriminuoti kolektyvinio investavimo

subjekto investuotojų ir dalyvių.

akcijų klasės ir (ar) serijos, jas turinčių investuotojų teisės ir pareigos bei

taikomi apribojimai turi būti atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentuose, prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams

dokumente.

nepaisant jos vertės, klasės ir (ar) serijos, visuotiniame bendrovės akcininkų

susirinkime suteikia akcininkui vieną balsą.

subjekto investicinių vienetų klasė ir (ar) serija turi būti įtraukta į

apskaitą atskirai nuo kitų šio subjekto investicinių vienetų klasių ir (ar)

serijų.

39 straipsnis.

Investicinis fondas

fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis

bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių

vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių.

investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto

patikėjimo teise.

fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar

fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę

nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius

investicinio fondo investicinius vienetus. Investicinio fondo dalyvis už investicinio

fondo vardu prisiimtus įsipareigojimus atsako tik jam priklausančių

investicinio fondo vienetų verte.

investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir

kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas

į apskaitą atskirai.

43 straipsnis. Tiesioginis

investicinių vienetų ar akcijų platinimas

įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, turi

pasiūlyti jam pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo

srityje, susijusias su konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniais vienetais ar akcijomis.

į investuotojo pateiktą informaciją, valdymo įmonė turi įvertinti, ar

konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos

yra tinkami šiam investuotojui. Jeigu valdymo įmonė, įvertinusi investuotojo

pateiktą informaciją, nustato, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniai vienetai ar akcijos konkrečiam investuotojui yra netinkami, ji

privalo investuotoją apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir

standartizuota forma.

1 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo

žinias ir patirtį investavimo srityje, valdymo įmonė privalo įspėti

investuotoją, kad jo atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos

reikalingos informacijos pateikimas neleidžia valdymo įmonei nustatyti, ar

konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos

yra tinkami investuotojui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir

standartizuota forma.

investicinių vienetų ar akcijų ir nesurinkusi informacijos apie investuotojo

žinias ir patirtį investavimo srityje bei neįvertinusi, ar konkretaus

kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami

investuotojui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų platinimas vyksta investuotojo iniciatyva;

2) investuotojas buvo įspėtas, kad konkretaus

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platinanti

valdymo įmonė neturi pareigos įvertinti siūlomo kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų tinkamumo investuotojui, todėl

investuotojas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta investuotojo interesų

apsauga, kuri numatyta teikiant kitas paslaugas. Toks įspėjimas gali būti

pateikiamas standartizuota forma;

3) valdymo įmonė vengia interesų konfliktų.

kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, taikomos mutatis mutandis.

institucija detalizuoja šiame straipsnyje nustatytus tiesioginio investicinių

vienetų ar akcijų platinimo reikalavimus.

44 straipsnis.

Investicinių vienetų ar akcijų kaina

vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų

apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus.

nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, galima padidinti su kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydžiu

(jeigu tai numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose)

tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų

vertė. Mažinti išperkamųjų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo kainą su jų

išpirkimu susijusių atskaitymų dydžiu galima tik tuo atveju, jeigu šio

atskaitymo dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė ir nebuvo padidinta

pardavimo kaina.

45

straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Grynųjų aktyvų

vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos

kainą ir vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais

grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.

46

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas

ar investicinė bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu

privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas paraiškos išpirkti

investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos kaina, jeigu paraiška

pateikiama iki valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, nustatyto paraiškos priėmimo laiko pabaigos. Jeigu

paraiška pateikiama po nustatyto laiko, investiciniai vienetai ar akcijos

privalo būti išpirkti kitos darbo dienos po paraiškos pateikimo kaina, išskyrus

paraišką išpirkti nekilnojamojo turto, privataus kapitalo, alternatyvaus

kolektyvinio investavimo ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio

į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicinius vienetus ar akcijas

(tokios paraiškos anuliuojamos).

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

veiksmai, kurių ji imasi siekdama užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų biržos vertė ženkliai nesiskirtų nuo

šio subjekto grynųjų aktyvų vertės, priskiriami prie šio straipsnio 1 dalyje

nurodyto investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo.

išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus

ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo paraiškos išpirkti investicinius

vienetus ar akcijas pateikimo dienos.

už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius

vienetus ar akcijas tvarka nustatyta kituose atitinkamos rūšies ir tipo

specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose šio

įstatymo straipsniuose.

išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės

teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių,

turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos

rašytinės formos.

49 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų platinimo ypatumai

akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių

bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Investicinių kintamojo

kapitalo bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją ir priežiūros institucijos

leidimą patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus,

pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje

licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą investicinę

kintamojo kapitalo bendrovę.

kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų

emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti

akcijų.

parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino.

apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko

asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

SUDĖTINIAI

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

50

straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai

investicinės bendrovės įstatuose šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 ir

7 punktuose, 126 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir 152 straipsnio 2

dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną ją sudarantį

subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą investicinės bendrovės

įstatuose turi būti nurodoma:

1) subfondo

pavadinimas;

2) laikotarpis,

kuriam įsteigtas subfondas;

3) subfondo

valiuta;

4) informacija, kad investicinės bendrovės visuotiniame

akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo dalyvių interesais

susijusį klausimą balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

fondo taisyklėse šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9, 12, 14, 15, 17,

18 punktuose ir 126 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija

turi būti pateikta apie kiekvieną jį sudarantį subfondą. Papildomai apie

kiekvieną subfondą sudėtinio investicinio fondo taisyklėse turi būti pateikiama

šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose taip pat turi būti

nurodoma:

1) subfondo

investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio

investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka;

2) naujų

subfondų steigimo tvarka.

51 straipsnis. Sudėtiniams kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi reikalavimai

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose

teisės aktuose nustatytų, atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.

investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nuostatos, išskyrus šio įstatymo 134 straipsnio nuostatas, taikomos kiekvienam

subfondui atskirai. Kiekvienam subfondui atskirai netaikomos šio įstatymo II

skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių

nuostatas, kurios mutatis mutandis taikomos kiekvienam subfondui

atskirai.

kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti

saugomas viename depozitoriume.

subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą

patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.

subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį

kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems

asmenims padengti.

kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą prospektą. Pagrindinės

informacijos investuotojams dokumentas turi būti rengiamas kiekvienam subfondui

atskirai.

investavimo subjekto dalyvių sąrašą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė,

kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, tvarko pagal kiekvieną subfondą

atskirai. Išduodant nuosavybės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas (nurodomi) konkretaus

subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).

įmonei ar investicinei bendrovei draudžiama daryti bet kokius atskaitymus nuo

kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius, sudarytus tarp jo

subfondų.

kolektyvinio investavimo subjekto subfondų jungimui taikomi šiame įstatyme

kolektyvinio investavimo subjektų jungimui nustatyti reikalavimai.

52

straipsnis. Sudėtinės investicinės bendrovės ypatumai

Sudėtinės

investicinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su

vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę

turi tik to subfondo dalyviai.

53

straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas

Kolektyvinio

investavimo subjekto dalyvis gali keisti jo turimus subfondo investicinius

vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo

investicinius vienetus ar akcijas, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentuose nenustatyta kitaip. Keičiant subfondo investicinius vienetus ar

akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius atskaitymus,

išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su investicinių vienetų ar akcijų

keitimo išlaidomis.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

LIETUVOS

RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SPECIALIŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ IR

SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ, KURIŲ INVESTICINIAI VIENETAI AR

AKCIJOS PLATINAMI TIK LIETUVOS RESPUBLIKOJE, JUNGIMAS

54

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų jungimo principai

nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtų specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų ir suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių

investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje,

jungimui.

skirsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo

subfondus.

šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio

investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formą.

4.

Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas sujungimo arba

prijungimo būdu.

5.

Kolektyvinio investavimo subjektų sujungimas – tai dviejų ar daugiau

kolektyvinio investavimo subjektų susivienijimas į naują kolektyvinio

investavimo subjektą, kuriam perleidžiamas visas jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų turtas ir įsipareigojimai.

6.

Kolektyvinio investavimo subjektų prijungimas – tai vieno ar daugiau kolektyvinio

investavimo subjektų prijungimas prie kito kolektyvinio investavimo subjekto,

kuriam perleidžiamas visas prijungiamų subjektų turtas ir įsipareigojimai.

7.

Kolektyvinio investavimo subjektams jungti reikalingas išankstinis priežiūros

institucijos leidimas.

jungti:

1) specialųjį ir suderintąjį

kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu po jungimo liks veikti specialusis

kolektyvinio investavimo subjektas;

2) skirtingų

tipų specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus;

3) skirtingų

rūšių specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

58 straipsnis. Informacijos teikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų

dalyviams tvarka

dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar

jų valdymo įmonės turi pateikti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo

subjektų dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną

tinkamai įvertinti šio jungimo poveikį dalyvių investicijai bei sudaryti

dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio

įstatymo 60 straipsnyje nurodyta teise.

dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje

informacijoje apie jungimą turi būti nurodyta:

1) jungimo priežastys;

2)

numatomas jungimo poveikis jame dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų

dalyviams, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją apie visus reikšmingus

pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis,

numatomomis pasekmėmis, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais

ir, jeigu taikoma, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas mokestinis

režimas po įvykdyto jungimo gali keistis;

3)

laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo

pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar

akcijos;

4)

visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi kolektyvinio

investavimo subjektų dalyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę gauti

papildomos informacijos, teisę pareikalavus gauti auditoriaus ataskaitos kopiją

ir teisę pasinaudoti šio

įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, kartu

nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti;

5)

kiti svarbūs procedūriniai jungimo aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo

data, įskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo dėl investicinės bendrovės

jungimo procedūrą bei dalyvių informavimo apie jungimo užbaigimą būdą, taip pat

informaciją apie ketinimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą

ir (ar) išpirkimą siekiant veiksmingai užbaigti jungimą;

6)

po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės

informacijos investuotojams dokumento kopija.

3.

Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo

subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros

institucija suteikia leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, bet

ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę

pasinaudoti šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, dienos.

4.

Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo

užbaigimo dienos valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo šio

straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti

visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba

paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo

dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento

kopijų.

institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo

subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir pateikimo tvarkos reikalavimus.

62 straipsnis. Jungimo užbaigimo tvarka

1.

Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus

po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse

investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose.

2.

Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių

vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo

subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis turi būti nustatytas šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai

jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.

4.

Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo

subjektas ar jo valdymo įmonė privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5

darbo dienas:

1)

raštu pranešti priežiūros

institucijai ir pateikti

jai po jungimo pasibaigusio investicinio fondo steigimo dokumentus ir prašymą

pripažinti juos netekusiais galios;

2)

paskelbti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse).

5.

Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė turi Juridinių asmenų registre

įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba turi būti likviduojama Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

63 straipsnis. Įvykdyto jungimo pasekmės

1.

Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas

niekiniu ar negaliojančiu.

1)

visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir

įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo

subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo

veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;

2)

po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po

jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais;

3)

po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip

kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.

64 straipsnis. Patvirtinimo apie turto

ir įsipareigojimų perdavimą tvarka

Po

jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo priežiūros

institucijos nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui apie įvykusį

kolektyvinio investavimo subjekto turto ir įsipareigojimų perdavimą.

V SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

Investicinis fondas

65

straipsnis. Investicinio fondo steigimas

Valdymo įmonės valdybos

sprendime dėl investicinio fondo steigimo turi būti nurodyta:

1) investicinio

fondo pavadinimas;

2) depozitoriumo

pavadinimas ir buveinė;

3) investiciniam

fondui įsteigti skiriama pradinė suma.

66

straipsnis. Investicinio fondo taisyklės

fondo taisyklės turi būti patvirtintos valdymo įmonės valdybos sprendimu.

fondo taisyklėse nustatomi valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių

santykiai. Jose turi būti nurodyta:

1) investicinio

fondo pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir

informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar specialusis

kolektyvinio investavimo subjektas;

2) valdymo

įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės;

3) investicinį

fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir

specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad

fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo

sudarymo tvarka;

4) dalyvių

teisės ir pareigos;

5) valdymo

įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo

įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;

6) atlyginimo

valdymo įmonei, depozitoriumui ir investicinių vienetų ar akcijų platintojui

apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;

7) kitų išlaidų,

dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir

apskaičiavimo metodika;

8) valdymo

įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka;

9) investicinių

vienetų pardavimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;

10) investicinių

vienetų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

11) turto

įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;

12) išpirkimo ir

pardavimo kainos nustatymo tvarka;

13) informacijos

apie investicinį fondą skelbimo tvarka;

14) investicinio

fondo pajamų skirstymo dažnumas, metodai ir išmokėjimo tvarka;

15) investicinio

fondo panaikinimo pagrindai ir procedūra;

16) investicinio

fondo taisyklių pakeitimo tvarka;

17) veiklos

trukmė, jeigu veikla terminuota;

18) investicinių

vienetų klasės ir (ar) serijos (jeigu taikoma), jų suteikiamos teisės ir

pareigos ir taikomi apribojimai.

fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams

neprieštaraujančių nuostatų.

pasikeičia investicinio fondo taisyklėse nurodyta informacija, investicinio

fondo taisyklės turi būti pataisytos ir pateiktos priežiūros institucijai ne

vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

gauti išankstinį priežiūros

institucijos leidimą atnaujinti investicinio fondo taisykles netaikomas, tačiau

valdymo įmonė turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo taisyklių

atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintas investicinio fondo

taisykles. Atvejus, kurie yra laikomi investicinio fondo taisyklių atnaujinimu,

nustato priežiūros institucija.

67

straipsnis. Investicinio fondo dalyvių teisės

fondo dalyvis turi šias teises:

1) šiame

įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka gauti dalį

investicinio fondo pajamų;

2) gauti likusią

naikinamo investicinio fondo dalį;

3) gauti teisės

aktų nustatytą informaciją apie fondą;

4) kitas šiame

įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytas teises.

investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė

išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.

68

straipsnis. Atlyginimas ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos

išlaidos

valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo

paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokami iš

investicinį fondą sudarančių lėšų.

investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios

susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo

taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse nustatytų fondo

išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba

nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės

sąskaita.

69

straipsnis. Investicinio fondo pelno paskirstymas

fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama

tik tuo atveju, jeigu tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat

investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas,

investicinių pajamų (pelno) dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir

išmokėjimo tvarka.

fondo pelnas paskirstomas per šio investicinio fondo depozitoriumą.

70

straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas

Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:

1) perdavus valdymą kitai valdymo

įmonei;

2) panaikinus

valdymo įmonės licencijos galiojimą;

3) pradėjus

priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;

4) iškėlus

valdymo įmonei bankroto bylą;

5) kitais teisės

aktuose arba investicinio fondo taisyklėse numatytais atvejais.

71

straipsnis. Investicinio fondo panaikinimas

fondas panaikinamas jį sudarantį turtą padalijus investicinio fondo taisyklėse

ir šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimą panaikinti

investicinį fondą gali priimti valdymo įmonės valdyba, priežiūros institucija

ir depozitoriumo valdyba šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse

nustatytais pagrindais.

sprendimą dėl investicinio fondo panaikinimo, investicinių vienetų išpirkimas

ir platinimas nutraukiami.

fondo naikinimo metu paaiškėjus, kad investicinį fondą sudarančio turto

padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, valdymo įmonė neprivalo

vykdyti likusių prievolių tais atvejais, kai valdymo įmonės prašymu priežiūros

institucija patvirtina, kad nėra duomenų apie tai, kad valdymo įmonė netinkamai

vykdė šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse jai nustatytas pareigas.

kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį

turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.

nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio

fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti naikinamas tik įsiteisėjus

sprendimams tokiose bylose.

investicinį fondą, valdymo įmonė privalo nedelsdama pateikti priežiūros

institucijai tokio investicinio fondo steigimo dokumentus kartu su prašymu

pripažinti juos netekusiais galios, finansinių ataskaitų

rinkinį, sudarytą pagal investicinio fondo panaikinimo dienos duomenis, šio

rinkinio audito išvadą ir audito ataskaitą, kurioje pateikiama šio įstatymo 14

straipsnio 6 dalyje nurodyta informacija.

ANTRASIS

SKIRSNIS

INVESTICINĖ KINTAMOJO

KAPITALO BENDROVĖ

72

straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai

bendrovės įstatams Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės

pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiosios investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši

bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) akcijų

pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;

3) investavimo

strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir

vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;

4) akcijų

išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

5) pajamų (tarp

jų ir dividendų) akcininkams paskirstymo tvarka (išmokų periodiškumas,

dividendams skiriama pelno dalis);

6) grynųjų

aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;

7) išlaidų

struktūra ir jų padengimo tvarka, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat

galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;

8) valdymo

įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.

kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali

būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominalioji

akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominaliąją vertę.

administracijos vadovo ir valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma

tik tuo atveju, jeigu jos valdymas neperduodamas valdymo įmonei.

pakeitimai ar papildymai registruojami Juridinių asmenų registre po to, kai

jiems pritaria priežiūros institucija.

pasikeičia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta

informacija, įstatai turi būti pataisyti ir pateikti priežiūros institucijai ne

vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

gauti išankstinį priežiūros

institucijos leidimą atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

įstatus netaikomas, tačiau valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7

dienas nuo įstatų atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintus

įstatus. Atvejus, kurie yra laikomi investicinės bendrovės įstatų atnaujinimu,

nustato priežiūros institucija.

74 straipsnis. Investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės valdymo sutartis

1.

Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutartyje

turi būti numatyta:

1) investicinės

veiklos tikslai ir būdai;

2) atlyginimo

valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka;

3) valdybos

funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė;

4) valdymo

įmonės įgaliojimai palaikant santykius su depozitoriumu ir kitomis

institucijomis;

5) informacija,

kurią valdymo įmonė teiks investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;

6) pavedamo

valdyti investicijų portfelio sudėtis, rinkos vertė;

7) atsakomybė už

įsipareigojimų neįvykdymą;

8) sutarties

nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutarties kopija turi būti

pateikiama priežiūros institucijai ir depozitoriumui.

VI SKYRIUS

SUDERINTIEJI

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

PIRMASIS

SKIRSNIS

SUDERINTŲJŲ kolektyvinio investavimo subjektų

investavimo taisyklės

75 straipsnis. Investavimo

objektai

gali sudaryti tik:

1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos

priemonės, įtraukti į rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą

laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje

narėje, prekybos sąrašą ir (ar)

2)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje,

pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (ar)

3)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles

veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje,

jeigu ši rinka yra nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose,

ir (ar)

4) išleidžiami

nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas

įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje

rinkoje ir jeigu jie bus įtraukti į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo

jų išleidimo (jeigu tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje,

ji turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose),

ir (ar)

5) šio įstatymo 79

straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai

vienetai ir akcijos, ir (ar)

6) indėliai ne

ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti kredito

įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje

riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos

Sąjungoje, ir (ar)

7) šio įstatymo 80

straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (ar)

8) šio

straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės.

rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu šių priemonių emisija ar emitentas

yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios

priemonės:

1) išleistos

arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės

ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos

investicijų banko, trečiosios šalies vyriausybės ar vieno iš federacinę

valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso

bent viena valstybė narė, ar

2) išleistos

subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1

dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, ar

3) išleistos ar

garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos

Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau

griežti negu nustatyti Europos Sąjungoje, ar

4) išleistos priežiūros institucijos patvirtintus

kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10

milijonų eurų ir kuri rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei atlieka

įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių

įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, arba kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems

vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones

apsaugotos ne mažiau, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3

punktuose.

tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.

straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir

pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų

aktyvų.

investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus

arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti

investuojamas į pinigus.

6.

Jeigu kolektyvinio investavimo subjektą sudaro daugiau negu vienas subfondas,

šio skirsnio nuostatos taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

institucija turi teisę išsamiai apibrėžti suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.

76

straipsnis. Investicijų portfelio diversifikavimas

išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali

būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio

2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.

išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones

gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų

grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40

procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms

finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu

jų emitentui taikoma riziką ribojanti priežiūra).

į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius,

pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš

išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti

didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertės.

5.

Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės,

tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė,

išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius

popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija

gali leisti investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius

popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jeigu

tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne

mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos

priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar

pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

6.

Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą

buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų

savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės

aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui

investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams

patenkinti ir iš kurio emitento nemokumo atveju obligacijų savininkų

reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo

teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias

vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne

daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali

būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.

straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir

pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal

šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio

straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos,

todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius

popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimus, atsirandančius

iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti

didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių

grynųjų aktyvų.

priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines

ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos

priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.

78 straipsnis. Indekso investicinio

fondo ar indekso investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas

toks fondas ar bendrovė, kurių steigimo dokumentuose numatytas vienintelis

tikslas – atkartoti priežiūros institucijos pripažintą akcijų, obligacijų ar

kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant

išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio

įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai

investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Priežiūros

institucija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas

šias sąlygas:

1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio

sudėtis yra pakankamai diversifikuota;

2) indeksas

gerai atspindi rinkos, su kuria yra susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko

pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią

indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;

3) indeksas ir

jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra

nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti

tai pačiai glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jeigu toje grupėje

veikia veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.

emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius

gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Priežiūros institucijai sutikus,

jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam

emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius

popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju

kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams

dokumente turi būti pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.

79

straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas bei į tokių kolektyvinio

investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas, kurie atitinka šias

sąlygas:

1) subjektų

vienintelis tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti

asmenų lėšas ir padalijant jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius

vertybinius popierius ir (ar) kitą šiame skirsnyje numatytą likvidų turtą ir

kurių investiciniai vienetai ar akcijos turi būti išperkami bet kada jų

turėtojui pareikalavus, šie subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ir

jų priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje ar licencijuoti

tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta

Europos Sąjungoje, o priežiūros institucija bendradarbiauja su atitinkama kitos

valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija;

2) subjektų

dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir

turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta negu pagal

šį įstatymą nustatyta suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams;

3) subjektai

apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų

turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

4) ne daugiau

kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų, vadovaujantis jų steigimo

dokumentais, gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas.

iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau

kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.

investicijų į kitus negu suderintieji kolektyvinio investavimo subjektus suma

negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo

įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių

yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena

turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų

susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai

arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

80

straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones

investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios

suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

1) jos yra

įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už pirmiau nurodytų rinkų ribų;

2) jos yra

susietos su šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis

priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos

kursais, į kuriuos, kaip nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose,

kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti;

3) kita šalis sandoriuose,

sudarytuose už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų

rinkų ribų, atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus ir jai yra

taikoma riziką ribojanti priežiūra;

4) priemones,

kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai

įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų

tikrąja verte.

ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:

1) riziką

valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką

ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių

išvestinių finansinių priemonių riziką;

3) priežiūros

institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių

finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir

metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais

susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama

veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti

investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais

popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių

naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimta rizikos apimtis negali

būti didesnė už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę.

Skaičiuojant rizikos apimtį, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės

priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos

pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad

išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar

pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti

investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet

tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos

ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos ribos,

investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones

skaičiuojamos atskirai.

apimtis sandoriuose dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytuose už šio

įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali

būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio įstatymo 76 straipsnio

6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10 procentų grynųjų aktyvų

vertės.

81

straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją

reklaminio pobūdžio informacijoje investavimo

strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:

1) didelė grynųjų

aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų

rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;

2) tikimasi, kad

dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų

aktyvų vertė.

prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi

pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo

subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir

naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.

82

straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas

investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skirsnyje nustatytų

investavimo apribojimų, jeigu jis (ji) pasinaudoja turimų perleidžiamųjų

vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu

atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl

priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau

kaip per 6 mėnesius.

kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos,

kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus, pasirinkti

depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai

valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, gali

neatitikti šio įstatymo 76, 78 ir 79 straipsnių reikalavimų.

skirsnyje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai,

nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai

ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

ANTRASIS SKIRSNIS

FINANSUOJAMŲJŲ IR FINANSUOJANČIŲJŲ SUBJEKTŲ STRUKTŪRA

83 straipsnis. Finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų

struktūros taikymas

1.

Kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas gali būti finansuojamuoju

arba finansuojančiuoju subjektu, kaip nustatyta šiame skirsnyje.

2.

Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas, esantis finansuojančiuoju

subjektu, ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų turi investuoti į

kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto – finansuojamojo subjekto –

investicinius vienetus ar akcijas.

3.

Šio skirsnio nuostatos specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų

valdymo įmonėms taikomos mutatis mutandis.

84 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų

ypatumai

1.

Finansuojančiajam subjektui investuojant į finansuojamąjį subjektą ne mažiau

kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų, šių investicijų atžvilgiu leidžiama

nesilaikyti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje

šio įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje, nurodyto vienintelio jo tikslo požymio, taip pat

nesilaikyti šio įstatymo 75 ir 76 straipsniuose nustatytų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektų ir investicijų portfelio

diversifikavimo reikalavimų bei šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir

79 straipsnyje investavimui į kitus kolektyvinio investavimo subjektus nustatyto

reikalavimo.

finansuojamasis subjektas turi bent du finansuojančiuosius subjektus, jam netaikomas suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto

sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje, nurodytas

vienintelio jo tikslo požymis, taip pat suderintiesiems kolektyvinio

investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra viešai

siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, taikomas

apribojimas, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.

3.

Jeigu finansuojamasis subjektas nekaupia asmenų lėšų viešai siūlydamas savo

investicinius vienetus ar akcijas ne jo buveinės valstybėje narėje, tačiau

šioje valstybėje narėje turi vieną ar daugiau finansuojančiųjų subjektų, jam

netaikomi kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų

platinimo kitoje valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje reikalavimai,

nustatyti šio įstatymo 115 ar 120 straipsnyje.

86 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo

subjektų susitarimas dėl dokumentų ir

informacijos pateikimo

1.

Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo su finansuojamuoju

subjektu ar jo valdymo įmone sudaryti susitarimą, užtikrinantį, kad

finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė pateiks jam ar jo valdymo įmonei

visus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytoms finansuojančiojo

subjekto funkcijoms atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją.

2.

Jeigu finansuojamąjį ir finansuojantįjį subjektus valdo ta pati valdymo įmonė,

vietoj susitarimo gali būti parengtos šiame straipsnyje nurodytų finansuojamojo

subjekto funkcijų atlikimą užtikrinančios valdymo įmonės veiklos vidaus

taisyklės.

ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl

dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus

taisyklės šių subjektų dalyvių prašymu jiems pateikiamos nemokamai.

institucija nustato

finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimo dėl

dokumentų ir informacijos pateikimo bei valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklių

turinio reikalavimus.

90 straipsnis. Reikalavimai finansuojančiajam subjektui ar jo

valdymo įmonei

1.

Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo veiksmingai stebėti

finansuojamojo subjekto veiklą. Atlikdami šią pareigą, finansuojantysis

subjektas ar jo valdymo įmonė gali vadovautis iš finansuojamojo subjekto, jo

valdymo įmonės, depozitoriumo ir auditoriaus gauta informacija bei dokumentais,

išskyrus atvejus, kai yra pagrindas abejoti šios informacijos ir dokumentų

teisingumu.

2.

Jeigu finansuojantysis subjektas, jo valdymo įmonė arba bet kuris kitas

finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės vardu veikiantis asmuo gauna su

investavimu į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas

susijusį platinimo mokestį, komisinius ar kitą piniginę naudą, jie turi būti

įskaitomi į finansuojančiojo subjekto turtą.

91 straipsnis. Reikalavimai finansuojamajam subjektui ar jo

valdymo įmonei

1.

Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė

turi nedelsdami pateikti priežiūros

institucijai kiekvieno

į jo investicinius vienetus ar akcijas investuojančio finansuojančiojo subjekto

identifikacinius duomenis. Jeigu finansuojantysis subjektas yra įsteigtas kitoje

valstybėje narėje, priežiūros institucija šią informaciją

nedelsdama perduoda finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės

priežiūros institucijai.

2.

Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė negali taikyti platinimo ir

išpirkimo mokesčių finansuojančiajam subjektui už jo investicinių vienetų ar

akcijų įsigijimą arba išpirkimą.

3.

Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad

finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, priežiūros

institucijai ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje

narėje), depozitoriumui ir auditoriui būtų laiku pateikta visa šiame įstatyme,

kituose teisės aktuose ir finansuojamojo subjekto steigimo

dokumentuose nustatyta informacija.

110 straipsnis. Jungimo užbaigimo tvarka

1.

Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų

jungimo atveju ir skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų jungimo atveju (kai po jungimo veiksiantis

kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) jungimas

laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio

investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami

paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose ir,

jeigu taikoma, atliekamos šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytos išmokos

grynaisiais pinigais.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų jungimo atveju po jungimo

pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar

akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas santykis ir, jeigu taikoma, atitinkama

grynųjų aktyvų vertė išmokoms grynaisiais pinigais turi būti nustatyta šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai

jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.

4.

Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo

subjektas ar jo valdymo įmonė turi raštu pranešti jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų priežiūros institucijoms ir paskelbti po

jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse) (kai po

jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos

Respublikoje) ar kitos valstybės narės (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio

investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) nustatyta tvarka.

5.

Jeigu po jungimo pasibaigsiantis investicinis fondas įsteigtas Lietuvos

Respublikoje, kartu su pranešimu apie jungimo užbaigimą jo valdymo įmonė priežiūros

institucijai turi pateikti šio investicinio fondo steigimo dokumentus ir

prašymą pripažinti juos netekusiais galios.

6.

Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė, įsteigta Lietuvos Respublikoje,

turi Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba

turi būti likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

112 straipsnis. Patvirtinimo apie turto

ir įsipareigojimų perdavimo įvykdymą tvarka

Lietuvos

Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats

kolektyvinio investavimo subjektas privalo priežiūros institucijos

nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui apie įvykusį kolektyvinio

investavimo subjekto turto ir, jeigu taikoma, įsipareigojimų perdavimą.

VII SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ

VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA KITOSE VALSTYBĖSE

NARĖSE AR TREČIOSIOSE ŠALYSE

113 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų

valdymo įmonių teisė teikti paslaugas kitose valstybėse narėse ar trečiosiose

šalyse

nustatomi reikalavimai, kurių privalo laikytis valdymo įmonė steigdama filialą kitoje

valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama

filialo. Trečiojoje šalyje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti

paslaugas nesteigdama filialo šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu

priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios šalies priežiūros institucija

gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą, informacijos teikimą ir trečiosios

šalies teisės aktais nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai yra ne

mažiau griežti negu šiame įstatyme nustatyti reikalavimai valdymo įmonių

veiklai. Jeigu valdymo įmonė jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje

narėje ar trečiojoje šalyje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems

jos filialams toje valstybėje steigti.

ketinanti steigti filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, apie

tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus ir

informaciją:

1) veiklos planą, jame

nurodydama numatomą vykdyti veiklą ir planuojamas teikti paslaugas;

2) numatomą filialo organizacinę struktūrą;

3) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

4) šio įstatymo 116

straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą;

5) nurodyti valstybę,

kurioje ketina steigti filialą, adresą valdymo

įmonės priimančiojoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kuriuo galima

kreiptis prireikus gauti dokumentus, filialo vadovų vardus ir pavardes.

institucija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 2 mėnesius turi

perduoti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai,

pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą.

Priežiūros institucija turi teisę neleisti steigti filialo ir per 2 mėnesius

atsisakyti perduoti nurodytą informaciją tik tuo atveju, jeigu numatomo filialo

struktūra ar valdymo įmonės finansinė padėtis neatitinka priežiūros

institucijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi

būti pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.

ketinanti teikti jai išduotoje licencijoje nurodytas paslaugas kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje nesteigdama filialo, apie tai turi pranešti

priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus bei informaciją:

1) nurodyti

valstybę, kurioje ketina teikti paslaugas;

2) veiklos

planą, jame nurodydama numatomą vykdyti veiklą ir planuojamas teikti paslaugas;

3) valdymo

įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

4) šio įstatymo

116 straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą.

institucija per vieną mėnesį turi perduoti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą

pranešimą kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai

kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir

apie tai pranešti valdymo įmonei. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę

pradėti veiklą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje, o įvykdžiusi

šio įstatymo 115 straipsnyje nustatytus reikalavimus ar valdymo įmonės

priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl

leidimo valdyti toje valstybėje narėje įsteigtus suderintuosius kolektyvinio

investavimo subjektus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne valdymo įmonės priimančiojoje

valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius

vienetus ar akcijas arba valdyti valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje

narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

6.

Kai valdymo įmonė ketina verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų

valdymo veikla kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija

valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai kartu su šio

straipsnio 2 dalyje ar 4 dalyje nurodyta informacija pateikia patvirtinimą, kad valdymo

įmonės veiklos licencija yra išduota pagal šio įstatymo priedo 4 punkte

nurodytą Europos Sąjungos direktyvą, taip pat pateikia valdymo įmonės veiklos

licencijoje nurodytų veiklos rūšių aprašymą ir, jeigu taikoma, valdymo įmonei

taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, aprašymą.

keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota

informacija, apie tai valdymo įmonė turi raštu pranešti priežiūros institucijai

ir kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai iš

anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, kai yra šio

straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas, priežiūros institucija turi nurodyti

nutraukti filialo veiklą. Priežiūros institucija turi pranešti kitos valstybės

narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai apie pasikeitimus

įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos

informacijos pasikeitimus. Jeigu keičiasi priežiūros institucijai

pateikta šio straipsnio

4 dalyje nurodyta informacija, kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje veiklą vykdanti neįsteigusi filialo valdymo

įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai ir atitinkamos

kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.

institucija turi atnaujinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytame

patvirtinime pateiktą

informaciją ir pranešti kitos valstybės narės, kurioje valdymo įmonė vykdo

veiklą, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės

veiklos licencijoje numatytų veiklos rūšių ar, jeigu taikoma, valdymo įmonei

taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, pasikeitimus.

114 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų

valdymo įmonių veiklos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje priežiūra

1.

Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigusi filialą, privalo laikytis valdymo

įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktuose

nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo

įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri valdymo įmonės priimančiosios valstybės

narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija. Lietuvos

Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje

narėje ar trečiojoje šalyje neįsteigusi filialo, privalo laikytis šio

įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos

reikalavimų.

institucija prižiūri, kaip kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje

investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo

įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu kitos valstybės narės ar

trečiosios šalies priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus

pažeidimus, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir

apie tai pranešti atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijai.

apie valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje ar

trečiojoje šalyje, licencijos galiojimo panaikinimą nedelsdama praneša atitinkamos

kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.

institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios šalies, kurioje

Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė vykdo veiklą įsteigusi filialą

ar jo neįsteigusi, priežiūros institucijos pranešimą, kad valdymo įmonė

atsisakė kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai

pateikti jos prašomą informaciją ar nepašalino pažeidimų per nustatytą laiką,

nedelsdama imasi visų reikiamų šiame įstatyme numatytų priemonių, kad

valdymo įmonė įvykdytų jos priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies

priežiūros institucijos nurodytus veiksmus. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros

institucija praneša valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar

trečiosios šalies priežiūros institucijai.

115 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje

įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti kolektyvinio investavimo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas, privalo priežiūros institucijai jos

nustatyta tvarka pateikti pranešimą, parengtą pagal 2010 m. liepos 1

d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 584/2010, kuriuo įgyvendinamos

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl standartinio

pranešimo ir KIPVPS pažymos formos ir turinio, dėl kompetentingų institucijų

elektroninių ryšių naudojimo taikant pranešimų teikimo tvarką, dėl patikrų

vietoje ir tyrimų tvarkos ir dėl kompetentingų institucijų keitimosi

informacija tvarkos (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 584/2010) I priedą. Pranešime, be kita ko, turi būti pateikiama informacija

apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo

tvarką šio subjekto priimančiojoje valstybėje narėje, įskaitant, jeigu taikoma,

informaciją apie atskirų investicinių vienetų ar akcijų klasių ir (ar) serijų

platinimo ypatumus.

2.

Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu turi būti pateikiamos

naujausios šių kolektyvinio investavimo subjektų dokumentų redakcijos:

1) steigimo

dokumentai, prospektas, naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jeigu

tokia parengta po metų ataskaitos, šių dokumentų vertimai, pateikti šio

straipsnio 11 dalies 3 punkte ir 12 dalyje nustatyta tvarka;

2)

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas kartu su jo vertimu, pateiktu šio

straipsnio 11 dalies 2 punkte ir 12 dalyje nustatyta tvarka.

3.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti investicinius vienetus ar

akcijas, privalo valdymo įmonės, investicinės bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, arba kitoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytame

pranešime nurodytoje interneto svetainėje skelbti elektronines šio straipsnio 2

dalyje nurodytų dokumentų ir jų pakeitimų versijas ir užtikrinti, kad

kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė turėtų prieigą

prie atitinkamos interneto svetainės.

institucija įvertina, ar pateikti visi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti

dokumentai, ir per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų pateikimo dienos

Reglamento

(ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka perduoda šiuos

dokumentus kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės

priežiūros institucijai. Kartu su šiais dokumentais priežiūros

institucija pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 584/2010 II priedą parengtą

patvirtinimą, kad kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šio įstatymo

priedo 4 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus. Priežiūros

institucija, gavusi kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios

valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimą apie šioje dalyje nurodytų

visų dokumentų gavimą, apie tai nedelsdama praneša valdymo įmonei ar

investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Gavusi šį

pranešimą, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiojoje valstybėje narėje.

5.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas ir šio straipsnio 4 dalyje

nurodytas patvirtinimas turi būti pateikiami anglų kalba.

institucija užtikrina, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija

turėtų prieigą prie elektroninių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir

jų vertimo versijų.

7.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, privalo nuolat atnaujinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus

ir jų vertimus. Apie visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų

pakeitimus valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, turi pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios

valstybės narės priežiūros institucijai ir nurodyti, kur galima gauti šių

dokumentų elektronines versijas.

8.

Jeigu keičiasi kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikta

informacija apie investicinių vienetų ar akcijų arba jų klasių ir (ar) serijų

platinimo tvarką, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, prieš įgyvendindama tokį pakeitimą apie jį turi

raštu pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės

priežiūros institucijai.

vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais

kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktais,

privalo imtis priemonių, užtikrinančių teisingą lėšų už išperkamus

investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos

informacijos investicinių vienetų ar akcijų savininkams pateikimą.

neperduotas valdymo įmonei, kitoje valstybėje narėje platindama kolektyvinio

investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams pateikti

visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal šio įstatymo II

skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus privalo pateikti investuotojams Lietuvos

Respublikoje.

straipsnio 10 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams turi būti

pateikiami laikantis šių reikalavimų:

1) kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktų nustatyta

tvarka, nepažeidžiant tos valstybės narės

teisės aktų reikalavimų dėl valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigos

teikti informaciją investuotojams;

2)

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti pateikiamas

kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar

viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos

nustatyta kalba;

3) kita informacija

ir dokumentai valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, pasirinkimu turi būti pateikiami kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš

valstybinių kalbų, šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba

arba anglų kalba.

12.

Už šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir

dokumentų vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė ar investicinė bendrovė,

kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Vertimas turi tiksliai atitikti

lietuvių kalba parengtos informacijos turinį.

13.

Šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems

nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.

14.

Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo,

pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų

teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).

narės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros

institucijai apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės licencijos galiojimo

panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą

ar laikinojo priežiūros institucijos atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimą.

Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė yra licencijuota kitoje

valstybėje narėje, priežiūros institucija apie investicinių vienetų ar akcijų

išleidimo ar išpirkimo sustabdymą turi pranešti ir valdymo įmonės buveinės

valstybės narės priežiūros institucijai.

investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos trečiojoje šalyje gali

būti platinami šio straipsnio nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos

susitarimai su trečiosios šalies priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą

veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

17.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo

subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

116 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų

valdymo įmonių teisė valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį

kolektyvinio investavimo subjektą

Respublikoje licencijuota valdymo įmonė turi teisę valdyti kitoje valstybėje

narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą tik tuo atveju,

jeigu ji laikosi šiame straipsnyje, šio įstatymo 113, 114 ir 117 straipsniuose

nustatytų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės

narės teisės aktų nustatyta tvarka yra gavusi atitinkamo kolektyvinio

investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos leidimą

valdyti šį subjektą.

2.

Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, valdanti kitoje valstybėje

narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:

1)

vadovaudamasi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais

kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės teisės aktais, imtis

priemonių, užtikrinančių teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar

akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių

vienetų ar akcijų savininkams pateikimą;

2) turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias tinkamą

investuotojų skundų nagrinėjimą ir investuotojų galimybę be apribojimų naudotis

savo teisėmis. Investuotojams turi būti sudaryta galimybė teikti skundus

valstybės narės, kurioje įsteigtas valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo

subjektas, valstybine ar viena iš valstybinių kalbų;

3)

turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias, kad kolektyvinio

investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos ar

investuotojų prašymu galėtų pateikti reikalaujamą informaciją;

4)

užtikrinti, kad šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos priemonės ir

procedūros sudarytų sąlygas kolektyvinio investavimo subjekto buveinės

valstybės narės priežiūros institucijai tiesiogiai iš valdymo įmonės gauti jai

reikalingą informaciją.

117 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų

valdymo įmonių, valdančių kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį

kolektyvinio investavimo subjektą, veiklai keliami reikalavimai ir šių valdymo

įmonių priežiūra

valstybėje narėje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi toje valstybėje

narėje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla,

privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų,

susijusių su valdymo įmonės veiklos organizavimu, įskaitant valdymo funkcijų

perdavimo tvarką, rizikos valdymo procedūras, riziką ribojančias taisykles ir

jų laikymosi priežiūrą, šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytas procedūras ir

valdymo įmonės finansinei atskaitomybei keliamus reikalavimus.

straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė privalo laikytis kolektyvinio

investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir

prospekte nustatytų reikalavimų bei turėti ir naudoti priemones ir procedūras,

užtikrinančias tinkamą šio reikalavimo laikymąsi.

institucija prižiūri:

1)

kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė laikosi šio straipsnio

1 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) ar valdymo

įmonės veiklos organizavimas bei turimos ir

naudojamos priemonės ir procedūros yra tinkamos;

3)

ar valdymo įmonė laikosi jos valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų steigimui ir veiklai keliamų reikalavimų.

institucija, gavusi valstybės narės, į kurią Lietuvos Respublikoje

licencijuota valdymo įmonė kreipėsi dėl toje valstybėje narėje įsteigto

suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo, prašymą pateikti

paaiškinimus ir informaciją, susijusią su šiuo valdymo įmonės kreipimusi, per

10 darbo dienų nuo pradinio valstybės narės prašymo pateikimo dienos pateikia

savo nuomonę prašomu klausimu.

institucija, prieš panaikindama Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo

įmonės, valdančios kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio

investavimo subjektą, licencijos galiojimą, konsultuojasi su kolektyvinio

investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija.

institucija nedelsdama praneša kitoje valstybėje narėje įsteigto suderintojo

kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai apie visas nustatytas su jį valdančia Lietuvos Respublikoje

licencijuota valdymo įmone susijusias problemas, priežiūros

institucijos nuomone, galinčias turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui

tinkamai atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu

susijusias pareigas, ar

apie visus šiame įstatyme nustatytų valdymo įmonei taikomų reikalavimų

nesilaikymo atvejus.

ANTRASIS SKIRSNIS

KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE AR

TREČIOJOJE ŠALYJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR ĮSTEIGTŲ KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

118 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar

trečiojoje šalyje licencijuotų valdymo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos

Respublikoje

narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje,

jeigu tos valstybės narės priežiūros institucija priežiūros

institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:

1) veiklos planą, kuriame

nurodyta numatoma vykdyti veikla ir planuojamos teikti paslaugos;

2) numatomą

filialo organizacinę struktūrą;

3) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

4) šio įstatymo 123

straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą;

5) adresą Lietuvos

Respublikoje, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, filialo vadovų

vardus ir pavardes.

institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją,

per 2 mėnesius pasirengia atlikti valdymo įmonės veiklos priežiūrą ir apie tai

praneša valdymo įmonei.

būti įsteigtas ir

pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio

2 dalyje nurodytą priežiūros

institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – praėjus 2 mėnesiams nuo

dienos, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija

perdavė priežiūros

institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos

Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos

filialams steigti.

narėje licencijuota valdymo įmonė gali vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje

nesteigdama filialo, jeigu valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros

institucija priežiūros

institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:

1) veiklos planą, kuriame nurodyta

numatoma vykdyti veikla ir planuojamos teikti paslaugos;

2) valdymo

įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

3) šio įstatymo

123 straipsnio 2 dalyje nustatytų procedūrų ir priemonių aprašymą.

kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija praneša

valdymo įmonei apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos

perdavimą priežiūros

institucijai, valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, o

įvykdžiusi savo buveinės valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus

dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo

toje valstybėje narėje ar šio įstatymo 124 straipsnyje nustatytus reikalavimus,

– atitinkamai platinti savo valdomų ne Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio

investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti

Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

keičiasi informacija apie valdymo įmonę, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje,

įmonė apie tai turi raštu pranešti priežiūros

institucijai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Jeigu

keičiasi valdymo

įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus

filialo, priežiūros

institucijai pateikta šio

straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija, valdymo įmonė apie tai privalo iš

anksto raštu pranešti priežiūros

institucijai.

licencijuota trečiojoje šalyje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos

Respublikoje tokia pačia tvarka, kokia nustatyta kitose valstybėse narėse

licencijuotoms valdymo įmonėms, jeigu priežiūros institucija

su trečiosios šalies priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą, kuris

leidžia užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

119 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje

šalyje licencijuotų valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje,

veiklos priežiūra

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti

veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą, privalo laikytis šio įstatymo

11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų.

Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri priežiūros

institucija.

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė,

vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, privalo laikytis

valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktuose nustatytų

veiklai keliamų ir riziką ribojančių reikalavimų.

narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotos valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos

Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų

interesų nustatytų veiklos reikalavimų.

institucija turi teisę iš kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje

licencijuotos valdymo įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, reikalauti

statistiniais tikslais sudaromų filialo periodinių ataskaitų.

institucija turi teisę nurodyti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje

licencijuotai valdymo įmonei, vykdančiai veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigus

filialą ar jo neįsteigus, pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar

valdymo įmonė laikosi jai šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.

narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija ar jos įgalioti asmenys, iš

anksto pranešę priežiūros institucijai, turi teisę rengti atitinkamo valdymo

įmonės filialo patikrinimus.

Lietuvos Respublikoje veikianti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje

licencijuota valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros

institucija nurodo jai pašalinti pažeidimus ir apie tai praneša valdymo

įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai. Jeigu kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė atsisako

pateikti priežiūros

institucijai šiame straipsnyje nurodytą informaciją ar nenutraukia

pažeidimų per nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša

valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijai. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama jos buveinės

valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos

pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra

nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako

pateikti priežiūros

institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos

teisės aktų reikalavimus,

priežiūros institucija turi teisę,

prieš tai

pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijai, imtis priemonių, būtinų investuotojų interesams apsaugoti ir užkirsti

kelią daromiems pažeidimams. Šiam tikslui priežiūros institucija turi

tik šio įstatymo 162 straipsnyje nustatytas teises, įskaitant teisę užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje ir,

jeigu reikia, uždrausti

valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje, taip pat gali

taikyti kitas šio įstatymo 170 ir 173

straipsniuose nurodytas poveikio priemones.

priemones, kurių ėmėsi šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros

institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės

ar trečiosios šalies priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės

pritaikytos kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei, – ir Europos

Komisijai bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu

yra pagrindas įtarti, kad kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės

buveinės valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 6 dalyje

nurodytu atveju nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija

apie tai gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

institucija, gavusi informaciją apie kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje

šalyje licencijuotos valdymo įmonės licencijos galiojimo panaikinimą,

nedelsdama imasi įstatymų nustatytų priemonių jos veiklai Lietuvos Respublikoje

nutraukti.

120 straipsnis. Teisė platinti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje

šalyje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar

akcijas

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigto šio įstatymo priedo 4 punkte

nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio

investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos Lietuvos Respublikoje

gali būti pradėti platinti tik šio subjekto buveinės valstybės narės ar

trečiosios šalies priežiūros institucijai pranešus jam apie šio kolektyvinio

investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl ketinimo Lietuvos

Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas bei

kitų būtinų pateikti dokumentų perdavimą priežiūros institucijai Reglamento (ES)

Nr. 584/2010 nustatyta tvarka.

institucija priima ir saugo elektroniniu būdu.

3.

Apie visus kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl

ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas bei kartu su šiuo pranešimu pateiktų dokumentų atnaujinimus

ir pakeitimus kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė turi pranešti priežiūros

institucijai jos nustatyta tvarka ir nurodyti, kur galima gauti šių dokumentų

elektronines versijas.

4.

Jeigu keičiasi kartu su kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės

pranešimu dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas pateikta informacija, susijusi su

investicinių vienetų ar akcijų arba jų klasių platinimo tvarka, kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio investavimo

subjektas ar jo valdymo įmonė apie tai turi pranešti priežiūros

institucijai jos nustatyta tvarka prieš įgyvendindama tokį pakeitimą.

institucija patvirtina, lietuvių ir anglų kalbomis savo interneto svetainėje

skelbia ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų,

reglamentuojančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtų

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo

Lietuvos Respublikoje tvarką, sąrašą.

vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais

Lietuvos Respublikos teisės aktais, privalo imtis priemonių, užtikrinančių

teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir

teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių vienetų ar akcijų

savininkams pateikimą.

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotai valdymo įmonei,

ketinančiai Lietuvos Respublikoje platinti jos valdomo ne Lietuvos Respublikoje

įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas

neįsteigus filialo ir neketinančiai teikti kitų paslaugų, taikomi tik

kolektyvinio investavimo subjektams, savo investicinius vienetus ar akcijas

platinantiems kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje negu jie yra

įsteigti, nustatyti reikalavimai, įtvirtinti šiame įstatyme.

reikalavimai, priežiūros institucija turi teisę uždrausti platinti

investicinius vienetus arba akcijas.

9.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir

jo subfondus.

121 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtų kolektyvinio

investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo tvarka

direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų platinimą Lietuvos Respublikoje norinti

nutraukti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo

įmonė ar investicinė bendrovė ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomo

platinimo nutraukimo privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir

paskelbti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje

(nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse) arba raštu pranešti kiekvienam

kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų turinčiam

Lietuvos Respublikos investuotojui.

ir priežiūros institucijai turi būti nurodoma:

1) numatoma investicinių vienetų ar akcijų platinimo

Lietuvos Respublikoje nutraukimo data;

2) investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo

padariniai esamiems kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams;

3) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl

jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo prieš platinimo nutraukimą,

kontaktiniai duomenys;

4) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl

jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo po platinimo nutraukimo,

kontaktiniai duomenys;

5) vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus

investicinius vienetus ar akcijas iki platinimo nutraukimo nepasinaudoję

investuotojai galės susipažinti su kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje

šalyje licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės skelbiama

informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą.

licencijuota valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo vykdyti šio įstatymo

122 straipsnyje nustatytą pareigą skelbti ir investuotojams teikti informaciją

apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo

šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos tinkamo įvykdymo.

4.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir

jo subfondus.

122 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigto

kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės skelbiama informacija

investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo

valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą

informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal jo buveinės valstybės

narės teisės aktų reikalavimus turi pateikti investuotojams savo buveinės

valstybėje narėje. Trečiojoje šalyje

įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar

akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos

Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus pagal šio

įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus.

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai investuotojams turi būti

pateikiami laikantis šių reikalavimų:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka, nepažeidžiant šio įstatymo II

skyriaus antrojo skirsnio nuostatų;

2)

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti pateikiamas

lietuvių kalba;

3)

kita informacija ir dokumentai kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo

įmonės pasirinkimu turi būti pateikiami lietuvių ar anglų kalbomis.

3.

Už šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų

vertimo parengimą atsakinga kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, o

jeigu valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo

subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti atitinkamo kolektyvinio investavimo

subjekto originalo kalba parengtos informacijos turinį.

4.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems

nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.

5.

Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo,

pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio subjekto buveinės valstybės narės ar

trečiosios šalies teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).

6.

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio

investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami

Lietuvos Respublikoje, gali nurodyti tokią pačią veiklos formą (investicinė

bendrovė, investicinis fondas ar kita) kaip ir savo buveinės valstybėje narėje

ar trečiojoje šalyje.

7.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir

jo subfondus.

123 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licencijuotų valdymo įmonių

teisė valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio

investavimo subjektą

investavimo subjektas gali būti valdomas arba pavestas valdyti kitoje

valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei tik tuo atveju, jeigu tokia

valdymo įmonė laikosi šiame straipsnyje, taip pat šio įstatymo 118, 119, 124 ir

125 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

2.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, valdanti Lietuvos

Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:

1)

imtis šio

įstatymo 120 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių ir

turėti tinkamas procedūras bei priemones,

užtikrinančias tinkamą investuotojų skundų nagrinėjimą ir investuotojų galimybę

be apribojimų naudotis savo teisėmis. Investuotojams turi būti sudaryta

galimybė teikti skundus lietuvių kalba;

2)

turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias, kad priežiūros

institucijos ar investuotojų prašymu galėtų pateikti reikalaujamą informaciją;

3) užtikrinti, kad

šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemonės ir procedūros sudarytų sąlygas

priežiūros

institucijai

tiesiogiai iš valdymo įmonės gauti jai reikalingą informaciją.

124 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje

licencijuotos valdymo įmonės prašymas leisti valdyti Lietuvos Respublikoje

įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą

1.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, norinti valdyti Lietuvos

Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą,

nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, privalo

šiame straipsnyje nustatyta tvarka gauti išankstinį priežiūros

institucijos leidimą.

2.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, nepažeisdama šio įstatymo 6

ir 7 straipsniuose bei 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų

reikalavimų, priežiūros

institucijai kartu su prašymu leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą

suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą pateikia šio įstatymo 32

straipsnio 7 dalyje nurodytą rašytinį susitarimą su depozitoriumu dėl keitimosi

informacija ir, jeigu taikoma, informaciją apie kolektyvinio investavimo

subjekto investicijų valdymo ir administravimo

funkcijų perdavimo tvarką.

3.

Jeigu kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė jau valdo bent vieną

Lietuvos Respublikoje įsteigtą tokios pačios rūšies suderintąjį kolektyvinio

investavimo subjektą, ji priežiūros

institucijai turi pateikti nuorodą į jau pateiktus šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus dokumentus ir informaciją.

institucija, kiek tai būtina siekiant užtikrinti šiame įstatyme nustatytų

reikalavimų laikymąsi, turi teisę prašyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją pateikti

paaiškinimus ir informaciją dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir

duomenų bei informaciją apie tai, ar valdymo įmonė turi teisę valdyti

atitinkamos rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

netenkina valdymo įmonės prašymo leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą

suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:

1)

valdymo įmonė nesilaiko

šio įstatymo 125 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje

nustatytų reikalavimų;

2)

valdymo įmonės veiklos licencija nesuteikia įmonei teisės valdyti atitinkamos

rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, dėl kurio

valdymo yra kreiptasi;

3) valdymo įmonė

nepateikė šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos.

prieš atsisakydama patenkinti valdymo įmonės prašymą, konsultuojasi su valdymo

įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija.

7.

Valdymo įmonė apie visus esminius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir

informacijos pasikeitimus turi nedelsdama raštu pranešti priežiūros

institucijai.

125 straipsnis. Kitoje

valstybėje narėje licencijuotų valdymo įmonių, valdančių Lietuvos Respublikoje

įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, veiklai keliami

reikalavimai ir šių subjektų priežiūra

1.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kuri

Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla (toliau šiame straipsnyje –

valdymo įmonė), privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose

nustatytų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų steigimui ir veiklai Lietuvos Respublikoje,

įskaitant reikalavimus, keliamus suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų:

1)

investicinių vienetų ar akcijų išleidimui ir išpirkimui;

2)

investavimo strategijai ir investavimo apribojimams, įskaitant bendros rizikos

apimties ir naudojamo finansinio sverto apskaičiavimą;

3)

skolinimosi, skolinimo ir perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos

priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių suderintasis kolektyvinio

investavimo subjektas neturi, pardavimo apribojimams;

4)

turto vertinimui ir apskaitai;

5)

investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo kainos apskaičiavimui,

grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo klaidoms ir kompensavimui investuotojams;

6)

pajamų paskirstymui ir reinvestavimui;

7)

informacijos atskleidimui ir finansinei atskaitomybei, įskaitant prospektą,

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir periodines ataskaitas;

8)

investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarkai;

9)

santykiams su dalyviais;

10)

jungimui ir kitokiam pertvarkymui;

11)

veiklos nutraukimui ir panaikinimui ar likvidavimui;

12)

dalyvių registro tvarkymui;

13)

leidimų suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams išdavimo ir su jų

steigimo dokumentų ir prospektų tvirtinimu susijusiems mokesčiams;

14)

dalyvių naudojimuisi balsavimo teisėmis ir kitomis jų teisėmis, susijusiomis su

šios dalies 1–13 punktais.

taip pat privalo laikytis suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytų reikalavimų.

privalo turėti ir naudoti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinkamą šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų laikymąsi.

institucija prižiūri, kaip valdymo įmonė laikosi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nustatytų reikalavimų.

įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija nurodo jai pašalinti

pažeidimus ir apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai.

Jeigu valdymo įmonė atsisako pateikti priežiūros institucijai šio

įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ar nenutraukia

pažeidimų per nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša

valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo

įmonė, nepaisydama jos buveinės valstybės narės priežiūros institucijos

pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra

nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako

pateikti priežiūros

institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos

teisės aktų reikalavimus,

priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo

įmonės

buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis

šio įstatymo 119 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, taip pat reikalauti,

kad valdymo įmonė nutrauktų atitinkamo suderintojo kolektyvinio investavimo

subjekto valdymą.

kurių ėmėsi šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros

institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės

priežiūros institucijai, Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių

ir rinkų institucijai. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad valdymo įmonės buveinės

valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju

nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija apie tai gali

pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

institucija nedelsdama praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai apie nustatytus visus su jos valdomu Lietuvos Respublikoje

įsteigtu suderintuoju kolektyvinio investavimo subjektu susijusius veiklos

trūkumus, sutrikimus ir pažeidimus, priežiūros institucijos

nuomone, galinčius turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui tinkamai

atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu susijusias pareigas

ar laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

8.

Tuo atveju, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija,

prieš panaikindama valdymo įmonės licencijos galiojimą, konsultuojasi su priežiūros

institucija, priežiūros

institucija turi teisę imtis priemonių, būtinų investuotojų interesams

apsaugoti, įskaitant teisę uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos

Respublikoje.

VIII SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

SPECIALIEJI

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

126 straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio

investavimo subjektams ir jų steigimo dokumentams

taikomos nuostatos

investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai,

jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

taisyklėse, be šio įstatymo 66 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti

nurodyta:

1) investavimo į

specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į

specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o

nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike

rizika;

2) kolektyvinio

investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama

investuoti pasinaudojant šio įstatymo 147 straipsnio 7 dalyje nustatyta teise,

pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių

išlaidų dydžiai;

3) nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto

vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai

(nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir kita),

nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros

(kandidatūrų) keitimo principai.

įstatuose, be šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos,

turi būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija.

investavimo subjektams netaikomas šio įstatymo VI skyriaus trečiasis

skirsnis ir VII skyrius. Kitos šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šiame

skyriuje nenustatyta kitaip.

5.

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek,

kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

127 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų investavimo taisyklės

mėnesiams nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti naujo

specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti

depozitoriumą, tą subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali

viršyti 30 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba

nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5

punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio

investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau

procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso

teisę.

jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba

privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus

investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto

depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne

vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo raštu pranešti

apie jį priežiūros institucijai. Kartu su pranešimu priežiūros institucijai

turi būti pateikiama:

1) valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto įsigijimo

kaina;

2) įsigijimo

motyvai;

3) kai įsigyjami

šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardyti

investavimo objektai, – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.

kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama sandorį

dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo užtikrinti, kad

tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus įsigytos iki tokio

sandorio įvykdymo termino.

128 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimas ir išpirkimas

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami

šio įstatymo 42, 44 straipsniuose ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo

129 straipsnyje nurodytus atvejus.

straipsnio 2, 3 dalyse ir 44 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi

nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ir alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektams. Šių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai

vienetai ar akcijos įsigyjami kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir

prospektuose nustatyta tvarka ir terminais.

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami

ir už juos su investuotojais atsiskaitoma kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir

prospekte nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma

ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos išpirkti investicinius

vienetus ar akcijas pateikimo dienos. Jeigu specialiojo kolektyvinio

investavimo subjekto steigimo

dokumentuose

nustatyta kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo

diena, 30 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio

investavimo subjekto

steigimo dokumentuose

nustatytos dienos. Investuotojų pateiktos paraiškos išpirkti atvirojo tipo

specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas

privalo būti vykdomos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus

kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, turi teisę atidėti šio straipsnio 3 dalyje nustatytą

atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą, kai

išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto steigimo dokumentuose ir

prospekte nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė negu 10 procentų subjekto

grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai nepakanka lėšų išmokėti

už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investavimo objektų

pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali būti atidedamas tik tuo

atveju, kai tokia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teisė nustatyta

subjekto steigimo

dokumentuose

ir prospekte.

straipsnio 4 dalyje nustatytas atsiskaitymo už išperkamus investicinius

vienetus ar akcijas terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

129 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinių vienetų ar akcijų apmokėjimas nepiniginiu įnašu

1.

Tik profesionaliesiems investuotojams skirto specialiojo kolektyvinio investavimo

subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti apmokami apmokančiam

asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu.

2.

Nepiniginiu įnašu gali būti tik specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

investavimo strategiją atitinkantis turtas. Nepiniginiu įnašu negali būti iš

civilinės apyvartos išimtas turtas, taip pat darbai ir paslaugos.

3.

Įsigyjamus investicinius vienetus ar akcijas apmokant nepiniginiu įnašu, įnašas

turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų,

reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo

ataskaitoje, be kitos informacijos, turi būti:

1)

nurodytas asmuo, kurio turtas įvertintas (fizinio asmens vardas, pavardė,

asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma,

kodas ir buveinė);

2)

kiekvieno iš įvertinto turto elementų aprašymas;

3)

panaudotų vertinimo metodų aprašymas;

4)

nurodytas už nepiniginį įnašą numatomų įsigyti investicinių vienetų ar akcijų

skaičius;

5)

išvada, ar nustatyta nepiniginio įnašo vertė atitinka investicinių vienetų ar

akcijų, numatomų išleisti už šį įnašą, skaičių pagal jų verčių sumą.

4.

Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta specialiajam kolektyvinio

investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei iki investicinių vienetų ar akcijų

įsigijimo. Nepiniginio įnašo įvertinimo suma turi būti patvirtinta valdymo įmonės

ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

valdybos.

5.

Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo nepiniginio

įnašo vertinimo metu tinkamai informuoti kolektyvinio investavimo subjekto

dalyvius apie tai, kad yra vertinamas nepiniginis įnašas, ir sudaryti

galimybę visiems to pareikalavusiems kolektyvinio investavimo subjekto

dalyviams susipažinti su turto vertinimo ataskaita.

6.

Investicinių vienetų ar akcijų, kurie apmokami nepiniginiu įnašu, verčių suma

negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo

vertę.

vienetai ar akcijos laikomi apmokėtais, kai juos įsigyjantis asmuo perduoda

visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę

nepiniginio įnašo dalį) kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybėn.

130 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbimas

kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą,

kai jas parduoda ar išperka.

nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų

investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip kartą

per 3 mėnesius, o atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto,

investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip

kartą per mėnesį.

131 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų prospektų turinys

Specialiųjų

kolektyvinio investavimo subjektų prospekte ir pagrindinės informacijos

investuotojams dokumente, be šiame įstatyme nustatytos informacijos, turi būti

aiškiai įvardytas su investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus

susijusios rizikos pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį

kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o

nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų

atveju – ilgalaike rizika, atsižvelgiant į numatomą subjekto veiklos laikotarpį.

132 straipsnis. Laikinas specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo sustabdymas

laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių

vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei.

vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju,

jeigu tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo

subjekto steigimo

dokumentuose,

kai specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai pasiekia jo steigimo dokumentuose

nustatytą didžiausią dydį.

platinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu pranešti priežiūros institucijai.

antrasis skirsnis

Kolektyvinio investavimo Į PERLEIDŽIAMUOSIUS

VERTYBINIUS POPIERIUS subjektai

133 straipsnis. Kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ypatumai

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir jų valdymo

įmonėms taikomi visi šiame įstatyme suderintiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame

straipsnyje nustatytas išimtis.

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams su šiame

straipsnyje nustatytais apribojimais netaikomos šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir

5 dalys, 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skolinti ar įkeisti

investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, 76 straipsnio 1 ir

135 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse,

75 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą, 76 ir 77

136 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų investavimo objektai

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:

1) atskirą nekilnojamojo turto objektą sudaranti žemė, pastatai ir

(ar) patalpos;

2) statomi

nekilnojamojo turto objektai, kuriuos numatoma pastatyti per priimtiną

laikotarpį;

3) bendrovių,

kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas,

nuoma, prekyba ir (ar) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės), vertybiniai

popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jeigu tokių bendrovių turtas investuotas

į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą;

4) kitose valstybėse

narėse įsteigtų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių

priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Lietuvos Respublikoje,

investiciniai vienetai ar akcijos;

5) kilnojamasis

turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų

portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti;

6)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje;

7) kitos šio

įstatymo 75, 79, 80 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtu draudžiama įsigyti šio straipsnio

1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:

1) nuosavybės

teisė į objektą yra apribota ir tai gali lemti nuosavybės teisės praradimą;

2) objektas

neįregistruotas viešajame registre.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 137

straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip

keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai.

137 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų investicijų portfelio diversifikavimas

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai

diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų

reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias

leistinas investavimo ribas, viename pastate esančios patalpos laikytinos vienu

nekilnojamojo turto objektu.

kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą

sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 75 straipsnyje ir

133 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 76, 77, 79

ir 80 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

nekilnojamojo turto objektą ir (ar) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti

investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šis investavimo

apribojimas netaikomas investicijoms į specialiai įsteigtas bendroves, kurias,

darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjektas (toliau šiame straipsnyje – kontroliuojama

bendrovė), jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į nekilnojamojo turto

objektus, su sąlyga, kad:

1) kontroliuojama

bendrovė laikosi visų šiame skirsnyje nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektams keliamų turto investavimo reikalavimų, kai nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjektas į tokią bendrovę investuoja

100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;

2) nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjektas kartu su kontroliuojamąja bendrove

laikosi visų šiame skirsnyje nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjektams keliamų turto investavimo reikalavimų, kai nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjektas į kontroliuojamąją bendrovę investuoja

daugiau kaip 30 procentų, tačiau mažiau kaip 100 procentų jo turtą sudarančių

grynųjų aktyvų;

3)

depozitoriumui pateikiami visi su investicijomis į kontroliuojamąją bendrovę

susiję dokumentai ir informacija, reikalingi šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose nustatytoms depozitoriumo funkcijoms tinkamai atlikti.

investicijų į šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus nekilnojamojo

turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną

kilnojamąjį turtą ir (ar) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų.

investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus vertybinius

popierius, pinigų rinkos priemones ir įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio

investavimo subjektui dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių su ta

bendrove, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio

straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi

tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų.

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4

metus nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti

depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo

reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pareigos nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo

127 ir 136 straipsnių reikalavimų.

kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių,

nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi

būti pašalinta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus.

šio straipsnio 8 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus

pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros

institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis

padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

138 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais

grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip

kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų

pabaigoje.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto

objektai yra laikomi įvertintais, jeigu jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau

kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jeigu nebuvo esminių ekonominių ar

nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, dėl kurių reikia atlikti naują

vertinimą.

139 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio

įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:

1) informacija

apie pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus kiekvieną

nekilnojamojo turto objektą;

2) informacija

apie nekilnojamojo turto agentūras, kurių paslaugomis valdydama subjekto turtą

naudojasi kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė;

3) paskutinė

nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta kiekvieno kolektyvinio investavimo

subjekto investicinį portfelį sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertė;

4) informacija

apie šio įstatymo 137 straipsnio 3 dalyje numatytas kontroliuojamąsias

bendroves pagal priežiūros

institucijos

nustatytą tvarką.

ketvirtasis SKIRSNIS

PRIVATAUS KAPITALO Kolektyvinio investavimo subjektai

140 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

skirsnyje nenustatyta kitaip, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5

dalyse, 75 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 76, 77 straipsniuose, 82

141 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų investavimo objektai

Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjekto turtą gali sudaryti:

1)      steigiamų naujų įmonių

vertybiniai popieriai ir (ar) veikiančių įmonių išleisti vertybiniai popieriai,

kurie nėra įtraukti į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3

punktuose išvardytose rinkose;

2)       šio straipsnio

1 punkte nurodytų įmonių, kurių vertybinių popierių yra įsigijęs privataus

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, išleistos pinigų rinkos priemonės,

jeigu jos nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3

punktuose išvardytose rinkose;

3) šio įstatymo 75,

79 ir 80 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės ir finansinės

priemonės, kurios įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, tačiau

nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose

nurodytus reikalavimus atitinkančiose rinkose;

4) kiti

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto esmei neprieštaraujantys kolektyvinio

investavimo subjekto

steigimo

dokumentuose ir prospekte nurodyti investavimo objektai.

142 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektų investicijų portfelio diversifikavimas

kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai

diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų

reikalavimų.

įstatymo 141 straipsnyje nurodytus investavimo objektus gali būti investuota ne

daugiau kaip 30 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šis

investavimo apribojimas netaikomas investicijoms į specialiai įsteigtas

bendroves, kurias, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja privataus

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas (toliau šiame straipsnyje –

kontroliuojama bendrovė), jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į šio

įstatymo 141 straipsnyje nurodytus objektus, su sąlyga, kad:

1)

kontroliuojama bendrovė laikosi visų šiame skirsnyje privataus kapitalo

kolektyvinio investavimo subjektams nustatytų turto investavimo reikalavimų,

kai privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas į tokią bendrovę

investuoja 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;

2) privataus

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas kartu su kontroliuojamąja bendrove

laikosi visų šiame skirsnyje privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektams nustatytų turto investavimo reikalavimų, kai privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektas į kontroliuojamąją bendrovę investuoja daugiau kaip 30

procentų, tačiau mažiau kaip 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;

3)

depozitoriumui pateikiami visi su investicijomis į kontroliuojamąją bendrovę

susiję dokumentai ir informacija, reikalingi šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose nustatytoms depozitoriumo funkcijoms tinkamai atlikti.

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4

metus nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti

depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo

reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pareigos privataus

kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio

įstatymo 127 ir 141 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių,

nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi

būti pašalinta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus. Šis terminas

gali būti ilgesnis tik išskirtiniais atvejais, kai valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė negali ištaisyti padėties dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

Tokiu atveju, pasibaigus vienų metų terminui, valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama raštu apie

susidariusią padėtį ir jos priežastis pranešti priežiūros institucijai.

Pranešime taip pat turi būti nurodytas planuojamas reikalavimo įvykdymo

terminas.

šio straipsnio 4 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus

pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, visais atvejais privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu

pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones,

kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pagrįstą pažeidimo

ištaisymo terminą.

straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi tik profesionaliesiems

investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams. Pastarieji

privalo valdyti investicijų portfelio riziką. Šių kolektyvinio investavimo

subjektų taisyklėse ir, jeigu taikoma, prospektuose turi būti nurodyta, kad

šiems subjektams netaikomi investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai,

kurie yra taikomi kitiems privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektams, ir kad investavimas į profesionaliesiems investuotojams skirtą

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne

negu vidutinė rizika.

143 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų

vertės nustatymo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip

kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų

pabaigoje.

profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto

grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais

ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

144 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio

įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:

1) informacija

apie kiekvienos šio įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės,

į kurios vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra investuotas

subjekto turtas, veiklos rezultatus;

2) informacija

apie pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus atskirų šio

įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus vertybinius

popierius ar pinigų rinkos priemones;

3) informacija

apie šio įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje numatytas kontroliuojamąsias

bendroves pagal priežiūros

institucijos

nustatytą tvarką.

penktasis SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTAI, INVESTUOJANTYS Į KITUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO

SUBJEKTUS

145 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, pagrindinės turto

investavimo taisyklės ir ypatumai

skirsnyje nenustatyta kitaip, kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių

į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turto investavimui netaikomi šio

įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 75 straipsnio 1, 2 ir 4

146 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investavimo objektai

investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtą gali sudaryti:

1) kitose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos;

2) kitoje valstybėje narėje ir (ar)

trečiojoje šalyje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, neatitinkančių

Europos Sąjungos teisės reikalavimų, investiciniai vienetai ar akcijos, jeigu

tokie subjektai ir (ar) jų valdymo įmonės investuotojų interesų apsaugos

tikslais yra licencijuojami ir (ar) prižiūrimi, o priežiūros institucija ir kitos

valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija yra sudariusios

susitarimą, užtikrinantį tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą;

3) kitos šio įstatymo 75 ir 80

straipsniuose išvardytos investavimo priemonės;

4) kitos

finansinės priemonės, kurios įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos

sistemoje, tačiau nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1

dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiose rinkose.

investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama

investuoti, atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei

ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei.

147 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicijų

portfelio diversifikavimas

investavimo subjekto, investuojančio į kitus

kolektyvinio investavimo

subjektus, turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis

šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti

investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10

procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti

investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10

procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 75 straipsnyje ir 146 straipsnio 1

dalies 4 punkte nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 76, 77, 79 ir 80

straipsniuose nustatytų reikalavimų.

kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali

būti investuota į šio įstatymo 146 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus

reikalavimus atitinkančių alternatyvaus kolektyvinio investavimo ar jiems

analogiškų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo

subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto

grynųjų aktyvų.

straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos investavimo ribos gali būti išplėstos atitinkamai

iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio

investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų

dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir

prospekte, atskleidžiant jo investavimo strategiją ir visų su investavimu į jį

susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu atveju, siekiant gauti priežiūros

institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto,

investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, steigimo dokumentus arba

šių dokumentų pakeitimus, priežiūros institucijai turi būti pateikti atitinkamo

kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį ketinama investuoti padidinta grynųjų

aktyvų dalis, steigimo

dokumentai

ir prospektas.

atvejais investicinė bendrovė ar šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą

valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 77 straipsnyje nustatytų

apribojimų.

įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto

investicijų portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertės.

į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius

vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali

viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nustatytų leistinų ribų.

šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius

nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti

depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo

reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio įstatymo 82

straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.

148 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaitos

turinys

Kartu su

kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio

investavimo subjektus, metų ataskaita, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos

informacijos, turi būti pateikta:

1)      informacija apie

pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus subjekto turtu įsigijus

ar pardavus kiekvieno šio įstatymo 147 straipsnio 7 dalyje nustatyto

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

2)      informacija apie

kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar

akcijos finansinių metų pabaigoje sudarė subjekto investicijų portfelį, veiklos

rezultatus.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ALTERNATYVAUS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

149 straipsnis. Pagrindinės alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektų veiklos taisyklės

Respublikoje remiantis šiuo įstatymu gali būti steigiami tik tokie

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai, kurių dalyviais pagal

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai.

kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas privalo atspindėti jo investavimo

strategiją. Jo pavadinime privalo būti žodis „alternatyvus“.

kolektyvinio investavimo subjektų turtas gali būti investuojamas į visus šiame

įstatyme nustatytus suderintiesiems ir specialiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams leistinus investuoti investavimo objektus, laikantis šiame skirsnyje

nustatytų specialiųjų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto

investavimo strategijos.

kolektyvinio investavimo subjektams, jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 18

straipsnio 3, 4, 5 dalys, investavimo apribojimai, nustatyti šio įstatymo 75,

76, 77 straipsniuose, ir šio įstatymo VIII skyriaus antrojo, trečiojo,

ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.

įmonei, valdančiai alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinį fondą, ar

alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinei bendrovei, kurių turtas

numatomas investuoti į nekilnojamąjį turtą, mutatis mutandis taikomi šio

įstatymo 126 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 134 straipsnyje nurodyti

reikalavimai. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų

portfelį sudarantys ar ketinami įsigyti nekilnojamojo turto objektai turi būti

įvertinti bent vieno nekilnojamojo turto vertintojo.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio

investavimo investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto turtas būtų

investuojamas griežtai laikantis jo steigimo dokumentuose apibrėžtos

investavimo strategijos.

kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis privalo visais atvejais

būti diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos išskaidymą.

kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektą, gali skolintis alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir

prospekte nurodytais dydžiais, tvarka ir terminais.

kolektyvinio investavimo subjekto paskolinto turto vertė negali viršyti 100

procentų alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

Alternatyvių kolektyvinio investavimo subjektų turto skolinimo tvarka ir

terminai nurodomi jų steigimo dokumentuose ir

prospekte.

10.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto reklaminio pobūdžio

informacijoje privalo būti aiškiai pateikta informacija apie investuotojams

pagal šį įstatymą taikomus apribojimus tokių subjektų vienetų ar akcijų

įsigijimui.

11.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektas gali nesilaikyti šio įstatymo

82 straipsnyje nustatytų laikinų investavimo apribojimų nesilaikymo terminų, jeigu

šie terminai ir jų nesilaikymo sąlygos numatyti kolektyvinio investavimo

subjekto steigimo dokumentuose.

150 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektų steigimo dokumentams

taikomos nuostatos

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose privalo būti

išsamiai atskleista subjekto investavimo strategija, pateiktas baigtinis galimų

investavimo objektų sąrašas ir nurodytos investavimo ribos.

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose privalo būti

nurodyta, kad jo dalyviais gali būti tik profesionalieji investuotojai.

kolektyvinio investavimo investicinio fondo taisyklėms šio įstatymo 126

straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis.

kolektyvinio investavimo investicinės bendrovės įstatams taikomi šio įstatymo 72

straipsnio reikalavimai.

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose taip pat turi būti

nurodytos su investavimu į šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektus

susijusios rizikos ir jų aprašymas.

151 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant

į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo

principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip

kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų

pabaigoje.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

uždaroJO tipo kolektyvinio investavimo subjektai

152

straipsnis. Uždarojo tipo investicinės bendrovės ypatumai

bendrovei taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo

kapitalo bendrovei, jeigu šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.

2.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 72

straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:

1)

bendrovės tipas (uždarojo tipo investicinė bendrovė) ir terminas, kuriam ji

įsteigiama;

2)

kad bendrovės akcijos nėra išperkamos akcininkui pareikalavus;

3)

dividendų paskyrimo bendrovės akcininkams procedūra;

4)

naujų bendrovės akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai;

5)

informacija, ar naujų bendrovės akcijų emisijų akcijos gali būti siūlomos ne

bendrovės akcininkams, jeigu esami bendrovės akcininkai per šiame straipsnyje

nustatytą akcijoms pasirašyti skirtą terminą nepasirašys visų numatytų išleisti

bendrovės akcijų.

3.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti

akcijas, nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti

ilgesnis kaip 10 metų.

4.

Visų uždarojo tipo investicinės bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų

nominalioji vertė turi būti vienoda.

5.

Uždarojo tipo investicinei bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

6.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas

tik akcijų priedais ar papildomais įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimu.

7.

Didinant

įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti gali tik

esami uždarojo tipo investicinės bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų

akcijų skaičiui. Akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo

atveju, jeigu esami bendrovės akcininkai per uždarojo tipo investicinės

bendrovės įstatuose numatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 10

dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašė visų numatytų išleisti

bendrovės akcijų. Naujos akcijų emisijos akcijos privalo būti apmokamos

pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti

ilgesnis kaip 30 darbo dienų.

8.

Jeigu nors viena uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo

platinama šio įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos

pačios bendrovės akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti vykdomas ta

pačia tvarka.

9.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospektas privalo būti

parengtas laikantis priežiūros

institucijos nustatytų reikalavimų.

dividendus priėmimo privalo būti sudarytas ir auditoriaus patikrintas uždarojo

tipo investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Šis reikalavimas

netaikomas, jeigu sprendimas išmokėti dividendus priimamas eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime. Dividendai bendrovės akcininkams išmokami uždarojo tipo

investicinės bendrovės įstatuose nustatytais terminais ir tvarka.

11.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės investicijų portfelį sudarantys perleidžiamieji

vertybiniai popieriai, pinigų rinkos ir išvestinės finansinės priemonės turi

būti vertinami ne rečiau kaip kartą per 2 savaites. Kitas turtas turi būti

vertinamas reguliariai, uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose

nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Bendrovė privalo atlikti

naują investicijų portfelį sudarančio turto vertinimą kiekvieną kartą

išleisdama naują akcijų emisiją.

grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami uždarojo tipo

investicinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau

kaip kartą per metus.

13.

Pasibaigus uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės

veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių

įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams

proporcingai turimų akcijų skaičiui.

153

straipsnis. Uždarojo tipo investicinio fondo ypatumai

1.

Uždarojo tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir

atvirojo tipo specialiesiems investiciniams fondams, jeigu šiame straipsnyje

nenurodyta kitaip.

2.

Uždarojo tipo investicinio fondo pavadinime turi būti žodžių junginys „uždarojo

tipo“.

3.

Uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 66

straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas,

terminas, kuriam jis įsteigtas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai

vienetai nėra išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme

nustatytų investicinių vienetų arba akcijų siūlymui taikomų reikalavimų,

uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse gali būti nustatytas ribotas

dalyvių ir (ar) fondo investicinių vienetų skaičius.

4.

Uždarojo tipo investiciniam fondui, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius

vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos

laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.

investicinis fondas panaikinamas valdymo įmonės sprendimu tik išpirkus visus

fondo dalyviams priklausančius investicinius vienetus ir atsiskaičius su fondo

dalyviais pinigais.

154 straipsnis. Esminiai uždarojo tipo kolektyvinio

investavimo subjekto steigimo dokumentų ir

prospekto pakeitimai

steigimo dokumentų ir (ar) prospekto esminiai pakeitimai, turintys įtakos

dalyvių interesams, gali būti atliekami tik tuo atveju, jeigu tam

neprieštarauja nė vienas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto

dalyvis. Minėtų pakeitimų atveju uždarojo tipo kolektyvinio investavimo

subjekto dalyviai turi teisę priežiūros institucijos nustatyta tvarka

reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti be

jokių atskaitymų.

kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir

(ar) prospekto pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą nustato

priežiūros institucija.

155 straipsnis. Uždarojo tipo

kolektyvinio investavimo subjektų siūlymas ir reklama

Uždarojo tipo

kolektyvinio investavimo subjektų reklaminio pobūdžio informacijoje, be šiame

įstatyme nustatytų reklaminio pobūdžio informacijai taikomų reikalavimų, turi

būti aiškiai ir suprantamai įvardijama, kad investuotojo teisė pareikalauti

išpirkti jam priklausančius investicinius vienetus ar akcijas yra apribota.

IX SKYRIUS

INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ

LIETUVOS RESPUBLIKOJE VEIKIANČIOJE REGULIUOJAMOJE RINKOJE IR (AR) DAUGIAŠALĖJE

PREKYBOS SISTEMOJE

156

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje

rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje

1.

Remiantis šiuo įstatymu įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukiami į prekybą Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos

sistemoje, laikantis šiame įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų įstatyme

nustatytų taisyklių, reglamentuojančių finansinių priemonių įtraukimą į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, reikalavimų. Reguliuojamos

rinkos operatorius ir daugiašalės prekybos sistemos operatorius privalo

užtikrinti, kad sandorius dėl alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų

investicinių vienetų ar akcijų galėtų sudaryti tik profesionalieji

investuotojai.

kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į

prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje šis

įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių

įstatymas.

įmonės valdymo organo ar investicinės bendrovės visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės bendrovės akcijas ar investicinio

fondo investicinius vienetus į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar)

daugiašalėje prekybos sistemoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje išleistiems)

kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams ar akcijoms.

157

straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje

rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje

Prekyba

kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis

reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje vyksta pagal

reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos taisykles.

158 straipsnis.

Informacijos atskleidimas

apie tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar

akcijos yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje

prekybos sistemoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentuose ir prospekte, nurodant atitinkamos reguliuojamos rinkos ir (ar)

daugiašalės prekybos sistemos pavadinimą.

investavimo subjekto, išskyrus uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektą,

kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, prospektas ir

vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Vertybinių popierių įstatymo

nustatyta tvarka. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti šioje dalyje

įtvirtintos pareigos papildomai skelbti prospektą išimtis.

kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas

ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje

prekybos sistemoje, prospekto ir uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų

emisijos prospekto rengimui, tvirtinimui ir paskelbimui šis įstatymas taikomas

tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriui privalo

pranešti:

1) investicinių

vienetų ar akcijų kainą, apskaičiuotą laikantis šio įstatymo 44 straipsnyje

nustatytos tvarkos;

2) išleistų,

išpirktų ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos

sistemoje įtrauktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių jam pasikeitus;

3) visus indeksą

atkartojančio kolektyvinio investavimo subjekto finansinių priemonių portfelio

sudėties pasikeitimus;

4) kitą

reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse nurodytą

informaciją.

straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pranešimai turi būti pateikiami

kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos

sistemoje dieną.

užtikrinti investuotojo galimybę tinkamai ir laiku palyginti investicinių

vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos

sistemoje su šio įstatymo 44 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota

investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės

prekybos sistemos operatorius privalo viešai skelbti kiekvieną prekybos

reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.

straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos pranešimo ir skelbimo reguliuojamoje

rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje reikalavimai nurodyti

reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus

nustatytose taisyklėse.

159 straipsnis.

Investicinių vienetų ar akcijų apskaita

Kolektyvinio

investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, kurie yra įtraukti į

prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (ar)

daugiašalėje prekybos sistemoje arba platinami reguliuojamos rinkos

operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis

priemonėmis, turi būti traukiami į apskaitą pagal priežiūros institucijos

patvirtintas taisykles.

x skyrius

PIRMASIS SKIRSNIS

valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ bendroviŲ IR

DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA

160 straipsnis. Priežiūros

institucija

įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą prižiūri priežiūros

institucija.

institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu ir

Finansinių priemonių rinkų įstatymu ir turi šiame ir kituose įstatymuose

nustatytas teises ir pareigas.

institucijos sprendimai

turi būti motyvuoti.

institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

161

straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos

Priežiūros institucija:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai

priskirtus teisės aktus;

2) teikia

paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų

taikymo klausimais, taip pat konsultacijas ir kitą metodinę pagalbą jos

kompetencijos klausimais;

3) išduoda

valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms licencijas ir panaikina jų galiojimą,

taiko kitas poveikio priemones;

4) išduoda

leidimus patvirtinti investicinių fondų taisykles, investicinių bendrovių

įstatus ir jų pakeitimus bei kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus;

5) tikrina

valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą;

6) duoda valdymo

įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumams privalomus vykdyti

nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;

7) turi teisę

įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą

privalo būti nepriekaištingos reputacijos;

8)

bendradarbiauja su kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių priežiūros

institucijomis ir keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija;

9) vykdo

jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta

tvarka;

10) nuolat

atnaujina ir savo interneto svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis skelbia

kolektyvinio investavimo subjektų steigimą ir veiklą reglamentuojančius

Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus;

11) atlieka

kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

162 straipsnis. Priežiūros

institucijos teisės įgyvendinant jai pavestas funkcijas

institucija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1)

reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jo

įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatas;

2)

reikalauti, kad investicinė bendrovė, valdymo įmonė ar depozitoriumas pateiktų

informaciją dėl šių subjektų veiklos;

3)

imtis kitų teisės aktuose nustatytų priemonių, užtikrinančių, kad investicinės

bendrovės, valdymo įmonės ar depozitoriumai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir

kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

4) reikalauti

sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą investicinių

vienetų ar akcijų savininkų arba visuomenės interesais;

5)

panaikinti kolektyvinio investavimo subjektui pagal šio įstatymo 6 ir 7

straipsnius išduotą leidimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos

licencijos galiojimą ar leidimą pasirinkti depozitoriumą;

6)

leisti auditoriams ir ekspertams atlikti tyrimus ir patikrinimus;

7) imtis

visų reikalingų teisės aktuose nustatytų priemonių dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos

valdymo įmonės ir Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo

subjekto, jeigu jie pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

2.

Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežiūros institucijos

teisių, priežiūros

institucija turi Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytas teises.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis priežiūros institucija

naudojasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka.

163 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos

narių ir tarnautojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją

institucijos valdybos nariai ir tarnautojai privalo Finansinių priemonių rinkų

įstatymo nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie

sužinojo atlikdami šio įstatymo nustatytas funkcijas.

institucijos teisė perduoti konfidencialią informaciją Finansinių priemonių

rinkų įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai atliekant

šio įstatymo nustatytas funkcijas.

164 straipsnis. Priežiūros institucijos

teisės nagrinėjant kolektyvinio investavimo subjektų

veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu

priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti kolektyvinio investavimo

subjektų veiklos patikrinimus.

patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Finansinių priemonių

rinkų įstatyme nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija

gali pasitelkti policijos pareigūnus.

3.

Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio

įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų nuostatos, ir siekdama išvengti

esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę

įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas

priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo. Priežiūros

institucijos sprendimas įpareigoti nutraukti veiklą gali būti priimtas tik

turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas Finansinių priemonių rinkų

įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos

administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo

padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.

institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką ribojančius

reikalavimus, pažeidimus arba jeigu valdymo įmonės veikla kelia grėsmę įmonės

veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę valdymo

įmonei ar investicinei bendrovei nustatyti individualius veiklos riziką

ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos

ribojimo.

6.

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyti nurodymai neatima iš priežiūros institucijos

teisės taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

ANTRASIS

SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS

INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS

165 straipsnis. Priežiūros institucijos

bendradarbiavimas su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros

institucijomis ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas,

bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros

institucijomis ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama

Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei

panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (toliau – Reglamentas (ES)

Nr. 1095/2010) – su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.

institucija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių narių ar

trečiųjų šalių priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriami

veiksmai nėra laikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimu.

pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos

kompetencijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje

šalyje pažeidžia šio įstatymo priedo 4 punkte nurodytos Europos Sąjungos

direktyvos reikalavimus, priežiūros institucija apie tai praneša atitinkamos

kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.

valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija praneša priežiūros

institucijai apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus toje valstybėje,

priežiūros institucija nedelsdama imasi reikiamų veiksmų ir apie tai praneša

pranešimą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijai.

166 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdant priežiūrą,

atliekant tyrimus ir patikrinimus vietoje

institucija, atlikdama priežiūros funkcijas, tyrimus ir patikrinimus vietoje,

bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros

institucijomis. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų

valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijas su prašymu suteikti

informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą.

institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijos prašymą suteikti pagalbą atliekant tyrimą ar patikrinimą vietoje,

turi teisę:

1) pati atlikti

tyrimą ar patikrinimą;

2) leisti

prašymą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijai pačiai atlikti tyrimą ar patikrinimą;

3) pavesti

auditoriams ar ekspertams atlikti tyrimą ar patikrinimą.

3.

Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje patikrinimą arba tyrimą

atlieka tos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija, priežiūros

institucija turi teisę prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų tos valstybės

narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos pareigūnams atliekant

patikrinimą ar tyrimą. Tokiu atveju visą patikrinimą ar tyrimą kontroliuoja

kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija.

4.

Jeigu Lietuvos Respublikoje patikrinimą ar tyrimą atlieka priežiūros institucija,

kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija turi teisę

prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų priežiūros institucijos

pareigūnams atliekant patikrinimą ar tyrimą. Tokiu atveju visą patikrinimą ar

tyrimą kontroliuoja priežiūros

institucija.

5.

Jeigu Lietuvos Respublikoje patikrinimą ar tyrimą atlieka kitos valstybės narės

ar trečiosios šalies priežiūros institucija, priežiūros institucijos

pareigūnai turi teisę dalyvauti atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios

šalies priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą ar tyrimą.

6.

Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos laikantis Reglamento (ES) Nr. 584/2010

nustatytų taisyklių.

167

straipsnis. Keitimasis informacija

institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, šio įstatymo ir Reglamento

(ES) Nr. 584/2010 nustatyta

tvarka keičiasi informacija su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių

priežiūros institucijomis, taip pat pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 – su

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir pagal 2010 m. lapkričio 24

d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos

Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos

sisteminės rizikos valdybos įsteigimo – su Europos sisteminės rizikos valdyba.

institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės ar trečiosios šalies

priežiūros institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų

perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos

sutikimo. Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu.

Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems

asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota

informacija.

3.

Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos laikantis Reglamento (ES) Nr. 584/2010

nustatytų taisyklių.

168

straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

institucija turi teisę atsisakyti keistis informacija su kitų valstybių

narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, kaip tai nurodyta šio

įstatymo 167 straipsnio 1 dalyje, arba bendradarbiauti ar teikti pagalbą

atliekant tyrimą ar patikrinimą vietoje, kaip tai nurodyta šio įstatymo 166

straipsnio 1 ir 2 dalyse, tik tuo atveju, jeigu:

1) toks tyrimas,

patikrinimas vietoje ar informacijos perdavimas galėtų neigiamai paveikti

Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas

Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas

Lietuvos Respublikoje.

institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, ji nedelsdama

apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą

pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai,

nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.

169

straipsnis. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos informavimas

Priežiūros

institucija

gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai apie šiuos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestus

arba per pagrįstą terminą neįvykdytus prašymus:

1)

keistis informacija;

2)

atlikti tyrimą ar patikrinimą vietoje;

3)

leisti priežiūros

institucijos pareigūnams dalyvauti kitos valstybės narės priežiūros

institucijos pareigūnams atliekant tyrimą ar patikrinimą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ

ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

170 straipsnis. Valdymo įmonėms, investicinėms

bendrovėms, jų vadovams ir depozitoriumams taikomos poveikio priemonės

turi teisę taikyti šias poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms

bendrovėms:

1) įspėti dėl

veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šio

įstatymo nustatytas baudas;

3) ne ilgiau

kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti

sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;

4) sustabdyti

investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;

5) paskirti

laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;

6) įpareigoti

valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą;

7) sustabdyti

valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą tol, kol

yra pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą; išnykus licencijos galiojimo

sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per

5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina

licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą;

8) panaikinti

licencijos teikti vieną, kelias ar visas paslaugas galiojimą.

institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės

pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

vadovams ar darbuotojams.

institucija turi teisę depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose nurodytas poveikio priemones.

171

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas

nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių

pažeidimų:

1) valdymo

įmonė, investicinė bendrovė ar depozitoriumas priežiūros institucijai pateikė

neteisingą informaciją;

2) priežiūros

institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;

3) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija

buvo išduota;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų,

kad nesugebės to padaryti ateityje.

poveikio priemones Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka.

dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip

2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis

pažeidimas, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar

trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės,

pranešama tų valstybių narių ar trečiųjų šalių, kuriose valdymo įmonė ar

investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba

akcijas, priežiūros institucijoms.

172 straipsnis.

Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti

aktų pažeidimą, siekdama išvengti investuotojų turto nuvertėjimo ar kitokio

netekimo, priežiūros institucija

turi

teisę paskirti laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai

prižiūrėti. Laikinuoju atstovu gali būti skiriamas priežiūros institucijos

tarnautojas.

vadovo pavaduotojas turi gauti laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą

dėl kiekvieno su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla susijusio sprendimo.

Laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti veiksmai gali būti skundžiami

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

atstovas veiklai prižiūrėti atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė gali patikimai veikti;

2) valdymo įmonei

ar investicinei bendrovei iškeliama bankroto byla;

3) panaikinamas

valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo tipo

investicinės bendrovės licencijos galiojimas.

173

straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimą

institucija Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę

skirti tokias baudas:

1) juridiniams

asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės ir (ar) uždarojo tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems

šio įstatymo numatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų

veiklai keliamų reikalavimų ir riziką ribojančių reikalavimų, – iki 200

tūkstančių litų;

3) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki 200

tūkstančių litų;

4) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų

informacijos atskleidimo taisyklių, – iki 100 tūkstančių litų;

5) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus antrajame skirsnyje

nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų

pardavimo ir išpirkimo tvarkos, – iki 100 tūkstančių litų;

6) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje

nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, – iki 100

tūkstančių litų;

7) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje

nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklių,

– iki 100 tūkstančių litų;

8) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje

nustatytų finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros reikalavimų, –

iki 100 tūkstančių litų;

9) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus trečiajame skirsnyje

nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, – iki 100

tūkstančių litų;

10) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

11) juridiniams

asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros

institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos arba

trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti

tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų.

straipsnio 1 dalies 1–11

punktuose išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios

turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios

turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis viršijo minėtuose

punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti

baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų

nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo

įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės,

taip pat neužkerta kelio priežiūros

institucijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo sustabdymo

ar panaikinimo.

174 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų

vykdymo tvarka

sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros

institucijos sprendimą skirti baudą.

institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

175 straipsnis.

Nuostatos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje

vertybinių popierių ir rinkų institucijai turi pranešti:

1) kad Lietuvos

Respublikoje už kolektyvinio investavimo subjektų priežiūrą yra atsakinga

priežiūros institucija;

2) kurioms

Lietuvos Respublikos institucijoms galima perduoti konfidencialią informaciją

apie kolektyvinio investavimo subjektų veiklą;

3) kurios

kredito įstaigos atitinka šio įstatymo 76 straipsnio 6 dalyje nurodytus

reikalavimus, taip pat nurodyti tokių kredito įstaigų išleidžiamas obligacijas

ir priemones, užtikrinančias obligacijų savininkų interesus;

4) apie atvejus,

kai Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms trukdoma teikti

paslaugas arba platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas trečiosiose šalyse;

5) apie atvejus,

kai priežiūros institucija neleidžia Lietuvos Respublikoje licencijuotoms

valdymo įmonėms steigti filialo kitoje valstybėje narėje,

atsisako leisti kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti

Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą arba kitoje valstybėje

narėje licencijuotoms valdymo įmonėms pritaiko poveikio priemones, įskaitant

priemones, reikalingas investuotojų interesams apsaugoti, bei priemones, užkertančias

galimybę platinti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje.

institucija turi pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai

apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar

panaikinimą.

institucija turi pranešti kitoms valstybėms narėms šio straipsnio 1 dalies

2 punkte nurodytą informaciją.

Lietuvos

Respublikos

kolektyvinio

investavimo

subjektų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų

ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26).

įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į

perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, patikslinant

tam tikrus apibrėžimus (OL 2007 L 79, p. 11).

direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir

2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo

kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL

2007 L 247, p. 1).

liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir

kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius

vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (nauja redakcija) (OL 2009

L 302, p. 32) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24

d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).

lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES, kuria

iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su

kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais

popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu

(OL 2010 L 329, p. 3).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1303,

2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4772 (2007-11-15)

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. kovo 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį.

Kolektyvinio investavimo subjektų

įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytos Finansinių priemonių rinkų įstatymo

nuostatos taikomos valdymo įmonėms nuo šio įstatymo oficialaus paskelbimo

„Valstybės žiniose“, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 15 d.

Nauja įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1630,

2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMO 2, 60, 62 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 23 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-204,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 2, 5, 10, 22, 41, 57, 58, 73, 90, 105 STRAIPSNIŲ

BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių

popierių komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti valdymo

įmonės akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu

galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-873,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3550 (2010-06-19)

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO

SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 1, 2, 6, 7, 9, 10, 15, 16, 25, 28, 34, 65, 71, 74, 75, 79,

84, 85, 93, 94, 95, 96, 109, 110 STRAIPSNIŲ IR VIII SKYRIAUS PAVADINIMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1674,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6820 (2011-12-01)

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-2122,

2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3977 (2012-07-01)

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2012-07-03)

aubodi@lrs.lt

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose;

2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.

1) jo investicinių vienetų ar akcijų yra įsigijęs bent vienas finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojantysis subjektas);

2) nėra finansuojantysis subjektas;

3) nėra įsigijęs finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų.

1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, būtini tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklai;

2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas ir įrenginiai.

1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso;

2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.

1) investicijų valdymas;

2) administravimas: buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;

3) rinkodara;

4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla.

1) bendrovių akcijos ir kiti joms lygiaverčiai vertybiniai popieriai;

2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai;

3) kiti kapitalo rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių.

1) suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti;

2) specialiajam kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 28 dalyje apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)

II skyrius

PIRMASIS SKIRSNIS

valdymo įmonės ir investicinės bendrovės

LICENCijavimas ir veikla. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO VEIKLA

3 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla

24 straipsnis. Prospektas ir periodinės ataskaitos

45 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.

46 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)

48 straipsnis. Išpirkimo atnaujinimas

50 straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai

1) subfondo pavadinimas;

2) laikotarpis, kuriam įsteigtas subfondas;

3) subfondo valiuta;

4) informacija, kad investicinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

1) subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka;

2) naujų subfondų steigimo tvarka.

52 straipsnis. Sudėtinės investicinės bendrovės ypatumai

Sudėtinės investicinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

61 straipsnis. Su jungimu susijusių išlaidų padengimas

Draudžiama iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turto arba jų dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines, administracines ar kitas išlaidas. Šis draudimas netaikomas jungime dalyvaujančiai investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir jos akcininkams.

65 straipsnis. Investicinio fondo steigimas

Valdymo įmonės valdybos sprendime dėl investicinio fondo steigimo turi būti nurodyta:

1) investicinio fondo pavadinimas;

2) depozitoriumo pavadinimas ir buveinė;

3) investiciniam fondui įsteigti skiriama pradinė suma.

68 straipsnis. Atlyginimas ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos išlaidos

70 straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas

Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:

1) perdavus valdymą kitai valdymo įmonei;

2) panaikinus valdymo įmonės licencijos galiojimą;

3) pradėjus priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;

4) iškėlus valdymo įmonei bankroto bylą;

5) kitais teisės aktuose arba investicinio fondo taisyklėse numatytais atvejais.

79 straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

1) subjektų vienintelis tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas ir padalijant jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (ar) kitą šiame skirsnyje numatytą likvidų turtą ir kurių investiciniai vienetai ar akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus, šie subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ir jų priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje ar licencijuoti tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje, o priežiūros institucija bendradarbiauja su atitinkama kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija;

2) subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta negu pagal šį įstatymą nustatyta suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams;

3) subjektai apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

4) ne daugiau kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų, vadovaujantis jų steigimo dokumentais, gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

80 straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones

1) jos yra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už pirmiau nurodytų rinkų ribų;

2) jos yra susietos su šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti;

3) kita šalis sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus ir jai yra taikoma riziką ribojanti priežiūra;

4) priemones, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte.

1) riziką valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių išvestinių finansinių priemonių riziką;

3) priežiūros institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

134 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

1) atlikti kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2) ne anksčiau kaip prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

1) atliktas turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimų;

2) yra pagrindas manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo gali būti pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)

152 straipsnis. Uždarojo tipo investicinės bendrovės ypatumai

1) bendrovės tipas (uždarojo tipo investicinė bendrovė) ir terminas, kuriam ji įsteigiama;

2) kad bendrovės akcijos nėra išperkamos akcininkui pareikalavus;

3) dividendų paskyrimo bendrovės akcininkams procedūra;

4) naujų bendrovės akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai;

5) informacija, ar naujų bendrovės akcijų emisijų akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams, jeigu esami bendrovės akcininkai per šiame straipsnyje nustatytą akcijoms pasirašyti skirtą terminą nepasirašys visų numatytų išleisti bendrovės akcijų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)

153 straipsnis. Uždarojo tipo investicinio fondo ypatumai

156 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-375, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3409 (2013-06-28)

157 straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje

Prekyba kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje vyksta pagal reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos taisykles.

161 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos

Priežiūros institucija:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai priskirtus teisės aktus;

2) teikia paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų taikymo klausimais, taip pat konsultacijas ir kitą metodinę pagalbą jos kompetencijos klausimais;

3) išduoda valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms licencijas ir panaikina jų galiojimą, taiko kitas poveikio priemones;

4) išduoda leidimus patvirtinti investicinių fondų taisykles, investicinių bendrovių įstatus ir jų pakeitimus bei kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus;

5) tikrina valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą;

6) duoda valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumams privalomus vykdyti nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;

7) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą privalo būti nepriekaištingos reputacijos;

8) bendradarbiauja su kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija;

9) vykdo jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka;

10) nuolat atnaujina ir savo interneto svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis skelbia kolektyvinio investavimo subjektų steigimą ir veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus;

11) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

167 straipsnis. Keitimasis informacija

168 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

1) toks tyrimas, patikrinimas vietoje ar informacijos perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje.

169 straipsnis. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos informavimas

Priežiūros institucija gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apie šiuos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestus arba per pagrįstą terminą neįvykdytus prašymus:

1) keistis informacija;

2) atlikti tyrimą ar patikrinimą vietoje;

3) leisti priežiūros institucijos pareigūnams dalyvauti kitos valstybės narės priežiūros institucijos pareigūnams atliekant tyrimą ar patikrinimą.

TREČIASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

171 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas

1) valdymo įmonė, investicinė bendrovė ar depozitoriumas priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją;

2) priežiūros institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;

3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota;

4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132

6) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132

173 straipsnis. Piniginės baudos

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132

1) juridiniams asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir (ar) uždarojo tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šiame įstatyme numatytos licencijos, – iki 57 924 eurų;

2) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiklai keliamų reikalavimų ir riziką ribojančių reikalavimų, – iki 57 924 eurų;

3) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki 57 924 eurų;

4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų informacijos atskleidimo taisyklių, – iki 28 962 eurų;

5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pardavimo ir išpirkimo tvarkos, – iki 28 962 eurų;

6) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, – iki 28 962 eurų;

7) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklių, – iki 28 962 eurų;

8) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros reikalavimų, – iki 28 962 eurų;

9) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus trečiajame skirsnyje nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, – iki 28 962 eurų;

10) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų, – iki 57 924 eurų;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132

11) juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 28 962 eurų;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132

12) juridiniams asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 28 962 eurų.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1102, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13436

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1472, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21132

321 straipsnis. Depozitoriumo teisė perduoti dalį savo funkcijų kitai įmonei

1) įmonės struktūra, atsakingų valdymo organo narių ir darbuotojų kompetencija yra tinkamos ir proporcingos depozitoriumo perduoto saugoti turto pobūdžiui ir sudėtingumui;

2) įmonei taikomi tokių įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra pagal atitinkamą jurisdikciją ir išorės auditas;

3) įmonė depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą atskiria nuo nuosavo ir depozitoriumo klientų turto taip, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, koks turtas priklauso atitinkamam depozitoriumo klientui;

4) įmonė imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad įmonės nemokumo atveju jai depozitoriumo perduotas saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtas nebūtų paskirstytas arba realizuotas įmonės kreditorių naudai;

5) įmonė laikosi šio įstatymo 31 straipsnio 1 ir 12 dalyse, 32 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ir 33 straipsnio 3 dalyje depozitoriumui nustatytų reikalavimų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974

1631 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus

Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) numatytos specialios pranešimo apie pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;

2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus įstatymuose numatytus privalomo informacijos apie padarytus pažeidimus atskleidimo atvejus;

3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

4) užtikrinama darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2773, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26974

301 straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1034, 2022-04-21, paskelbta TAR 2022-04-28, i. k. 2022-08779