Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2003, Nr. 74-3424

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMAS

2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2008 m. kovo 1 d.:

Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 4

straipsnio 6 dalyje nurodytos Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatos

taikomos valdymo įmonėms nuo šio įstatymo oficialaus paskelbimo „Valstybės

žiniose“, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 15 d..

Nr.

X-1303,

2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4772 (2007-11-15)

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1.

Šis įstatymas nustato kolektyvinio investavimo subjektų veiklą ir šios veiklos

valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti

investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir

uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai.

siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos

Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

taikomas suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus

tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra siūlomi Lietuvos

Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra

siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms.

netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms,

kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui,

valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės

skolą.

įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo

investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo

reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami

investuotojo reikalavimu.

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės

įstatyme.

3 dalies redakcija iki 2008 m. liepos 23 d.:

priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

3 dalies redakcija nuo 2008 m. liepos 23 d.:

priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektui (toliau

– suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas) – kaip tai apibrėžta

Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių

rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.

priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį

sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.

priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

aktyvai – skirtumas tarp investicinį fondą sudarančio ar investicinei

bendrovei priklausančio turto vertės ir fondo ar investicinės bendrovės

ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų.

bendrovė – investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždaro tipo

investicinė bendrovė.

kintamojo kapitalo bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę

bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta

priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė gali būti tik atviro tipo.

10 dalies redakcija iki 2008 m. liepos 23 d.:

priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje

nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis turtas ir jam

eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas ir įrenginiai.

10 dalies redakcija nuo 2008 m. liepos 23 d.:

priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat

indėliai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, būtini tiesioginei

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklai;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai,

nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas bei

įrenginiai.

11.

Investicinis fondas – veiklos forma, kai bendrosios dalinės

nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo

įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo

taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio

fondo sąvoka apima atviro tipo ir uždaro tipo investicinius fondus, jei

konkrečiame įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma

investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto

dalį.

siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės

informavimo priemones, reklamą arba kitais būdais, kai kreipiamasi į daugiau

kaip 100 asmenų.

14 dalies redakcija iki 2008 m. liepos 23 d.:

finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4

dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose numatytos finansinės priemonės, kurių

vertė priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.

14 dalies redakcija nuo 2008 m. liepos 23 d.:

finansinės priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė

keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių

kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė

priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.

investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių

sudarymo vienintelis tikslas – šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka

siūlant investicinius vienetus ar akcijas, kaupti asmenų lėšas ir padalijant

riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis

šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.

investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar

investicinės bendrovės akcininkas.

investavimo subjekto prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams

ir visuomenei pateikiama pagrindinė informacija apie siūlomus kolektyvinio

investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.

investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo

subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.

kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme.

indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama

kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.

reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės

įstatyme.

ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama

informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos

rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio

įvykius.

vertybiniai popieriai:

1)

bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir depozitoriumo išduoti akcijų

pakvitavimai;

2) obligacijos

ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai;

3) kiti

perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę pasirašymo ar

keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų

vertybinių popierių.

25 dalies redakcija iki 2008 m. liepos 23 d.:

rinkos priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtos pinigų

rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti.

25 dalies redakcija nuo 2008 m. liepos 23 d.:

rinkos priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai

prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai

nustatyti;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 5 dalyje apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo

metu galima tiksliai nustatyti.

kapitalas – mažiausias nuosavas kapitalas, kurį privalo turėti

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.

investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas

profesionalusis klientas ir kolektyvinio investavimo subjekto, kurio sudarymo

dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų,

dalyvis.

kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje

valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose numatyta

tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.

dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės

įstatai.

30 dalies redakcija iki 2008 m. liepos 23 d.:

30.

Suderintasis kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius

subjektas (toliau – suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas)

– Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas,

kurio lėšos siekiant padalyti riziką investuojamos į perleidžiamuosius

vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriuje numatytą likvidų

turtą ir kurio perleidžiamieji vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai

arba akcijos) turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.

30 dalies redakcija nuo 2008 m. liepos 23 d.:

30.

Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės

reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio lėšos siekiant

padalyti riziką investuojamos į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir

(arba) kitą šio įstatymo VI skyriuje numatytą likvidų turtą ir kurio

perleidžiamieji vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos)

turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.

kolektyvinio investavimo subjektas – atviro tipo investicinis fondas ar

investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turtas padalytas į atskirus subfondus.

32.

Turto valdymas:

1) investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas;

2) buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į

klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus

kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų

paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas

ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas

operacijas saugojimas;

3) rinkodara;

4)

kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla.

Šiame

įstatyme vartojama turto valdymo sąvoka taip pat apima investicinio fondo

valdymą patikėjimo teise.

– akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų

pasibaigus akcinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu

jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku.

tipo investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio

investiciniai vienetai gali būti išperkami tik pasibaigus jo taisyklėse

numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu

laiku.

priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri užsienio valstybėje

atlieka panašias valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų

licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas kaip Vertybinių popierių

komisija.

įmonė – bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar

investicinių bendrovių valdymas.

įmonės akcijų paketas – ne mažiau kaip 1/10 tiesiogiai ar netiesiogiai

valdomų valdymo įmonės akcijų ar balsavimo teisę suteikiančių akcijų dalis arba

toks akcijų kiekis, kuris leidžia daryti esminį poveikį valdymo įmonės

valdymui.

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei

(EEE) priklausanti valstybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1630,

2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)

II SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

valdymo įmonės ir investicinės bendrovės

LICENCijavimas ir veikla

3

straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla

1.

Verstis investicinių fondų ar (ir) investicinių bendrovių valdymu turi teisę

tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių

komisijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti

bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime

ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių

bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.

verstis gali tik akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją. Tik investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą IKKB. Investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa AB

neprivalomi.

verstis tik akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą

uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždaro tipo

investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius ,,uždaro tipo

investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą UTIB. Uždaro tipo investicinės

bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa AB

neprivalomi.

4 straipsnis.

Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veikla

1.

Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio įstatymo nustatytų

investicinių fondų ir (ar) investicinių bendrovių valdymu bei teikti šias

papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji

verčiasi pagrindine veikla:

1) valdyti kitų asmenų finansinių

priemonių portfelius;

2) valdyti

pensijų fondų finansinių priemonių portfelius, jeigu įmonė atitinka Papildomo

savanoriško pensijų kaupimo įstatymo ir Pensijų kaupimo įstatymo reikalavimus;

3) konsultuoti

investavimo į finansines priemones klausimais;

4) saugoti ir

tvarkyti kitų valdymo įmonių valdomų investicinių fondų investicinius vienetus

ar investicinių bendrovių akcijas.

negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4

punktuose, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose nurodytų paslaugų.

teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame įstatyme nenumatyta veikla.

kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita

šiame įstatyme nenumatyta veikla.

investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo IX

skyrius.

įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta

veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13

ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys Vertybinių

popierių komisijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių priemonių

rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų

įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas.

5 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės veiklos licencijos išdavimo tvarka

bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, pageidaujanti verstis valdymo įmonės

veikla, ar akcinė bendrovė, pageidaujanti veikti kaip investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, ar uždaro tipo investicinė bendrovė Vertybinių popierių

komisijai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiama numatomos vykdyti

veiklos programa (verslo planas), kurioje (kuriame), be kita ko, aprašomos

numatomos vykdyti veiklos sritys ir bendrovės organizacinė struktūra, taip pat

informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo

reikalavimų tenkinimą ir kita Vertybinių popierių komisijos patvirtintose

licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi

Vertybinių popierių komisija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame

įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai gauti

būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato Vertybinių

popierių komisija.

popierių komisija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikiami ne visi ar tikrovės

neatitinkantys dokumentai ir duomenys, arba įmonės veiklos planas yra

nepakankamai pagrįstas;

2) valdymo

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės pradinis

kapitalas ar uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją norinčios

gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už Vertybinių popierių

komisijos nustatytą mažiausią dydį arba netenkinami valdymo įmonės kapitalo

pakankamumo reikalavimai;

3) bendrovė

nepateikė licencijavimo taisyklėse nurodytos informacijos apie bendrovės

akcininkus, jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus ir šių

paketų dydį;

4) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo;

5) bent vienas

bendrovės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos

rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio

vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

6) bendrovės

valdybos nariai, administracijos vadovas ar jo pavaduotojai nėra

nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos

kvalifikacijos ar darbo patirties;

7) bendrovės

buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

8) tarp

bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali

trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros

funkcijas;

9) yra glaudus

ryšys tarp bendrovės ar asmens iš tokios ne valstybės narės, kurios teisės

aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas

gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros

funkcijas;

10) bendrovės

įstatuose nurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto

akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje;

11) akcinės

bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar

uždaro tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai neatitinka įstatymų

reikalavimų.

ar atsisakymą išduoti licenciją Vertybinių popierių komisija pareiškėjui turi

pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo.

Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų

pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu.

priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar

draudimo įmonės dukterinė įmonė;

2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo

įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys,

kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų

maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų

tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir

patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros

instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

Vertybinių popierių komisija praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir

paskelbia Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.

7.

Steigiamos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai netenka

galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo

steigimo dokumentų sudarymo.

6 straipsnis. Valdymo įmonių

ir investicinių bendrovių valdymas ir vadovai

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir

administracija.

bendrovės, kurios turto valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai

nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas,

atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje

nurodytų veiksmų atlikimą.

investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus

nepaisydamas to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams

priklausančios akcijos.

įmonės ar investicinės bendrovės vadovai yra:

1)

administracijos vadovas;

2)

administracijos vadovo pavaduotojas;

3) valdybos

nariai.

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo

įmonei, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamos

patirties, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus įmonės valdymas.

ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie visus būsimus

įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama Vertybinių popierių komisijos

nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami

rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties

reikalavimus. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės,

kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai gali pradėti eiti

pareigas tik po to, kai Vertybinių popierių komisija pritaria jų kandidatūroms.

popierių komisija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms,

jei išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos

patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų

pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam įmonės valdymui. Detalius

vadovų kandidatūroms taikomus reikalavimus ir šių kandidatų derinimo su

Vertybinių popierių komisija tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

popierių komisija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų kandidatūrų

tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo

dienos.

7

straipsnis. Reikalavimai veiklai ir riziką ribojantys reikalavimai

1.

Valdymo įmonė ar tokia investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, privalo:

1) sąžiningai veikti kolektyvinio investavimo subjektų

dalyvių ir rinkos patikimumo interesais;

2) veikti rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir

atsargumu;

3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir

procedūras;

4) siekti gauti iš kliento informaciją apie jo

finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis

įmonės paslaugomis, taip pat atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalusis

investuotojas;

5) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir

jam reikalingą informaciją;

6) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų

išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su kolektyvinio investavimo subjekto

dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai;

7) užtikrinti, kad jos valdymo procedūros ir

buhalterinių įrašų ir apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų

galima sužinoti visų sandorių šalis, sandorių turinį, laiką ir vietą,

nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis steigimo dokumentuose numatytų

sąlygų ir teisės aktų;

8) vykdyti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo

administracijos vadovo, jo pavaduotojo, valdybos narių ir darbuotojų sudaromus

finansinių priemonių sandorius;

9) saugoti atliktų operacijų dokumentus ne mažiau kaip

10 metų nuo operacijų įvykdymo dienos, jei kiti teisės aktai nenustato ilgesnio

dokumentų saugojimo termino;

10) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų

išvengta valdymo įmonės ar investicinės bendrovės interesų konflikto su

klientais, klientų tarpusavio interesų konflikto, kolektyvinio investavimo

subjekto dalyvių ir klientų interesų konflikto ar kolektyvinio investavimo

subjektų dalyvių interesų tarpusavio konflikto;

11) užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo

priimantys asmenys turėtų Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją

ir patirtį, būtų nepriekaištingos reputacijos;

12) turėti investicinių sprendimų priėmimo procedūrų

aprašą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta investicinius sprendimus priimančio

organo struktūra, ir jo laikytis;

13) užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų

įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale.

numatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į

savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti

tik gavusi išankstinį kliento sutikimą.

numatytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai

investuotojams draudžiami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo

įstatymo nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Vertybinių

popierių komisijos teisė nustatyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

pareigų įgyvendinimo tvarką

Vertybinių popierių komisija nustato:

1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;

2) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių

turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, veiklos vidaus kontrolės

organizavimo ir vykdymo tvarką;

3) periodinių ataskaitų, kitų ataskaitų, prospektų,

pranešimų visuomenei ir Vertybinių popierių komisijai turinį ir jų pateikimo

tvarką;

4) ataskaitų apie investicinės bendrovės likvidavimą

ir investicinio fondo dalijimą turinį ir jų pateikimo tvarką;

5) grynųjų aktyvų dydžio ir valdymo įmonės kapitalo

pakankamumo reikalavimus;

6) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių kapitalo

reikalavimus;

7) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi

diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką;

8) šiame įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų

išdavimo tvarką;

9) kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių

finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką;

10) investicinių fondų jungimo tvarką;

11) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių

vienetų ir akcijų platinimo tvarką.

9 straipsnis. Valdymo įmonės

ar investicinės bendrovės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei

valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingesnio valdymo,

turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai

teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tai nedelsdama privalo pranešti

Vertybinių popierių komisijai. Pranešime apie pavedimą atlikti dalį valdymo

funkcijų turi būti nurodomas šį pavedimą priėmusios

įmonės (įgaliotinio) pavadinimas ir jai pavestų funkcijų sąrašas.

tuo atveju, jeigu:

1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ar

investicinę bendrovę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams;

2) Vertybinių popierių komisija su atitinkama ne

valstybės narės, kurioje licencijuotai valdymo įmonei yra pavedama atlikti dalį

funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi

informacija;

3) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai

gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą;

4) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali

bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių

interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;

5) įgaliotinis turi Vertybinių popierių komisijos

nustatytą kvalifikaciją ir gali atlikti nurodytas funkcijas;

6) investicinio fondo ar investicinės bendrovės

prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei.

investicinė bendrovė neturi teisės kitiems asmenims pavesti tiek savo valdymo

funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų

priėmimo ir (arba) vykdymo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos

valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių

bendrovių turtą, ar kitiems asmenims, kurių interesai gali susikirsti su

valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar dalyvių interesais.

asmenims, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nuo atsakomybės.

10 straipsnis. Valdymo

įmonės akcijų paketo įsigijimas

1.

Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar

padidinti jau turimą valdymo įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo akcijų

įsigijimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių visuotiniame akcininkų

susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų arba peržengtų didėjimo tvarka 20, 33 ar

50 procentų, arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone, turi gauti

išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo privalo iš anksto pranešti Vertybinių

popierių komisijai apie planuojamą akcijų paketo įsigijimą ir pateikti tai

pagrindžiančius dokumentus ir kitą Vertybinių popierių komisijos nustatytą

informaciją. Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

prašymo gavimo dienos turi pranešti jam apie sutikimą arba atsisakymą leisti

įsigyti akcijų paketą. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad

būtų pateikta papildomų duomenų ir informacijos apie ketinimą įsigyti arba

padidinti valdymo įmonės akcijų paketą – tokiu atveju 3 mėnesių terminas

skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo

Vertybinių popierių komisijai dienos.

leisti įsigyti akcijų paketą, jeigu:

1) fizinis asmuo

(juridinio asmens administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai ir

kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;

2) fizinis asmuo

yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatoriaus,

Vertybinių popierių komisijos ar depozitoriumo, kuris saugo tos valdymo įmonės

valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą,

darbuotojas;

3) asmuo

nepateikė informacijos apie savo veiklą ar finansinę padėtį;

4) juridinis

asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius;

5) asmuo

nepateikė dokumentų, kuriais įrodo, kad lėšos, skirtos akcijoms apmokėti, yra

gautos teisėtai;

6) asmens

finansinė padėtis nėra gera ir stabili;

7) išdavus

leidimą, atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti

valdymo įmonės licenciją;

8) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo.

4.

Atsisakymas leisti įsigyti akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali

būti skundžiamas teismui. Jeigu Vertybinių popierių komisija sutinka leisti

įsigyti akcijų paketą, ji turi teisę nustatyti protingą terminą asmens ketinimo

įsigyti ar padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įvykdymui. Šis terminas

įprastinėmis aplinkybėmis negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo.

mažindamas savo turimą akcijų dalį tiek, kad jo turimų balsavimo teisių

visuotiniame akcininkų susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų

mažėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų, arba tiek, kad valdymo įmonė nustotų

būti jo dukterine įmone, apie tai taip pat turi pranešti Vertybinių popierių

komisijai.

sužinojusi apie akcijų paketo, viršijančio šiame straipsnyje nustatytas ribas,

įsigijimą ar perleidimą, nedelsdama apie tai turi pranešti Vertybinių popierių

komisijai. Metinė informacija apie asmenis, turinčius akcijų paketus, ir tokių

paketų dydžius Vertybinių popierių komisijai pateikiama jos nustatyta tvarka.

įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus išankstinio Vertybinių

popierių komisijos sutikimo, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę

visuotiniame akcininkų susirinkime, iki bus gautas toks sutikimas.

8.

Jei asmuo, ketinantis įsigyti valdymo įmonės akcijų paketą, yra kitoje

valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito

įstaiga, draudimo įmonė ar bet kurį iš šių subjektų patronuojanti įmonė arba

kontroliuojantis asmuo, o po akcijų paketo įsigijimo valdymo įmonė taptų

įgijėjo dukterine įmone arba jo kontroliuojama, Vertybinių popierių komisija

privalo kreiptis nuomonės į atitinkamos valstybės narės priežiūros instituciją

šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytais klausimais.

11 straipsnis. Pareiga

gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą

popierių komisijos išankstinis leidimas reikalingas:

1) sudarymo dokumentams patvirtinti,

pakeisti ar papildyti;

2) depozitoriumo

ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti;

3) investicinį

fondą sudarančiam turtui perduoti kitai valdymo įmonei;

4) sutarčiai su

depozitoriumu sudaryti ar jai pakeisti;

5) sutrumpintam

ar visam prospektui patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

6) sudarymo

dokumentų santraukai patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

7) valdymo

įmonės valdomiems investiciniams fondams sujungti.

2.

Vertybinių popierių komisija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jei tai

prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto

dalyvių interesus.

3.

Jeigu Vertybinių popierių komisija, gavusi atitinkamą prašymą, per 15 dienų

nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu.

12

straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar

investicinės bendrovės auditas

Valdymo įmonės,

jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės auditui

taikomi Audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 22 straipsnio

6 dalyje nustatyti reikalavimai.

13

straipsnis. Teisė perleisti investicinį fondą sudarantį ar investicinei

bendrovei priklausantį turtą

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės administracijos vadovui,

jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ir įmonės darbuotojams (ir

jų sutuoktiniams). Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto

sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų

asmenų turtą įsigyti.

bendrovei šio straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai taikomi ir jos

administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams

ir darbuotojams (ir jų sutuoktiniams).

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų

įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio

įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.

fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų

investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo.

bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo

sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų

vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia

draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji

vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jei paskolos grąžinimui

užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.

straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VII

skyriuje.

14

straipsnis. Sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas

bendrovės turto valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu

turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip

2/3 susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti

nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti.

akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą

gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jei

bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlyginimo valdymo įmonei ir

depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos

narių balsų dauguma.

15 straipsnis. Valdymo įmonėms, investicinėms

bendrovėms, jų vadovams ir depozitoriumams taikomos poveikio priemonės

poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms:

1) įspėti dėl

veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šio

įstatymo nustatytas baudas;

3) panaikinti

licencijos galiojimą;

4) sustabdyti

investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;

5) ne ilgiau

kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti

sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;

6) paskirti

laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai;

7) laikinai

sustabdyti valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas

galiojimą.

popierių komisija turi teisę skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse

numatytas nuobaudas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administracijos

vadovams, jų pavaduotojams, valdybos nariams ar darbuotojams.

popierių komisija turi teisę depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1

ir 2 punktuose numatytas poveikio priemones.

16

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas

nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos esant bent vienam iš šių

pažeidimų:

1) valdymo

įmonė, investicinė bendrovė ar depozitoriumas Vertybinių popierių komisijai

pateikė neteisingą informaciją;

2) Vertybinių

popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar

dokumentai;

3) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija

buvo išduota;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų,

kad nesugebės to padaryti ateityje.

priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį

ir pažeidimo bei poveikio pasekmes įmonei ir finansų sistemos saugumui.

Poveikio priemonių taikymo klausimas svarstomas iš anksto pranešus apie tai

valdymo įmonei, investicinei bendrovei ar depozitoriumui ir sudarius jiems

galimybes pasiaiškinti. Atstovo neatvykimas į klausimo svarstymą ar paaiškinimų

nepateikimas netrukdo priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo.

dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau kaip 2

metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui – ne daugiau

kaip 2 metai nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės,

pranešama tų valstybių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms.

17 straipsnis. Laikinasis

atstovas veiklai

prižiūrėti

aktų pažeidimą, siekdama išvengti investuotojų turto nuvertėjimo ar kitokio

netekimo, Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai prižiūrėti. Laikinuoju atstovu

gali būti skiriamas Vertybinių popierių komisijos darbuotojas.

vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai turi gauti laikinojo atstovo veiklai

prižiūrėti sutikimą kiekvienam su įmonės veikla susijusiam sprendimui.

Laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti veiksmai gali būti skundžiami

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

atstovas veiklai prižiūrėti atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad įmonė gali patikimai

veikti;

2) įmonei

iškeliama bankroto byla;

3) panaikinamas

valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždaro tipo

investicinės bendrovės licencijos galiojimas.

18

straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas

Vertybinių

popierių komisija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei išduotos

licencijos galiojimą panaikinti, jeigu:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka

pritaikoma tokia poveikio priemonė;

2) licencijos

turėtojas pats raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

3) licencijos

turėtojas per 12 mėnesių nepradeda ja naudotis ar daugiau kaip 6 mėnesius

nevykdo savo veiklos;

4) baigiasi

investicinės bendrovės įstatuose nustatytas veiklos laikotarpis ir licencijos

turėtojas raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo.

19 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės bankroto proceso ypatumai

įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procedūra gali būti vykdoma

tik teismo tvarka.

popierių komisija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos

iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.

gavęs Vertybinių popierių komisijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti

banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.

vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti

bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti.

įmonės ar investicinės bendrovės administratorius grąžina valdymo įmonės

valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės

akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų

kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei.

20 straipsnis. Valdymo įmonės reorganizavimas ir

pertvarkymas, investicinės bendrovės likvidavimas

1.

Valdymo įmonė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai

nebūtų taikomas šis įstatymas.

2.

Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas

investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.

3.

Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti parduodamas Vertybinių

popierių komisijos nustatyta tvarka ir su akcininkais atsiskaitoma pinigais.

4.

Investicinės bendrovės likvidatorius Vertybinių popierių komisijai jos

nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą.

ANTRASIS SKIRSNIS

Informacija, kurią Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė turi pateikti

visuomenei

21

straipsnis. Pareiga parengti prospektus ir periodines ataskaitas

1.

Valdymo įmonė (kiekvienam investiciniam fondui) ar investicinė bendrovė privalo

paskelbti:

1) visą prospektą;

2) sutrumpintą

prospektą;

3) kiekvienų

finansinių metų ataskaitą;

4) kiekvienų

finansinių metų pirmų šešių mėnesių (toliau – pusmečio) ataskaitą.

straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas netaikomas uždaro tipo investicinį

fondą valdančiai valdymo įmonei ar uždaro tipo investicinei bendrovei,

pasinaudojusiai šio įstatymo jai suteikta teise nerengti sutrumpinto prospekto.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio

investavimo uždaro tipo investicinė bendrovė, taip pat privataus kapitalo

kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus

gali būti tik profesionalieji investuotojai, valdymo įmonė ar privataus

kapitalo uždaro tipo investicinė bendrovė, kurios akcininkais pagal jos įstatus

gali būti tik profesionalieji investuotojai, neprivalo viešai skelbti šio

straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų.

22

straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų turinys

sutrumpintame prospektuose turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad

investuotojas galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią

riziką. Visame prospekte turi būti aiškiai ir lengvai suprantamai paaiškintas

rizikos pobūdis.

prospekto struktūra ir dėstymo forma turi būti lengvai suprantama vidutiniam

investuotojui. Sutrumpintas kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo

įmonės valdomo investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

prospektas, išverstas į lietuvių kalbą, Lietuvos Respublikoje gali būti

naudojamas kaip reklamos priemonė, nereikalaujant jokių papildomų duomenų.

ataskaitoje turi būti pateikta finansinė atskaitomybė ir kita Vertybinių

popierių komisijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų

padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos

rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti

pusmečio ataskaitoje.

dokumentai pateikiami kaip viso prospekto priedai. Sudarymo dokumentų pridėti

nebūtina, jei kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams pranešama, kad, jų

pageidavimu, šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur

Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.

sutrumpintame prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektai turi būti

pataisomi ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

Pakeitimai gali būti pateikiami prieduose nurodant, kas pakeista. Senajame

prospekte aiškiai išbraukiama neteisinga informacija arba pateikiamas naujas

prospektas.

finansinės atskaitomybės duomenys turi būti audituoti. Auditoriaus išvada,

įskaitant išlygas, ir audito ataskaita turi būti pateikiamos kaip metų

ataskaitos priedas. Audito ataskaitoje turi būti nurodyta, ar teisingai skaičiuojama

grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal sudarymo dokumentus, taip pat

išvardyti visi šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai. Valdymo įmonės, jos

valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditorius privalo pateikti Vertybinių

popierių komisijai audito ataskaitą, o atskiru Vertybinių popierių komisijos

reikalavimu – paaiškinimus dėl atlikto valdymo įmonės ar kolektyvinio

investavimo subjektų audito.

popierių komisija nustato kitus reikalavimus visam prospektui, sutrumpintam

prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui, formai ir jų pateikimo

Vertybinių popierių komisijai tvarką.

23

straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka

pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir Vertybinių popierių komisijai

pateikiamos tokiais terminais:

1) metų

ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;

2) pusmečio

ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

prospekto, jei jį rengti privaloma, kopija investicinių vienetų arba akcijų

pirkėjams turi būti nemokamai pateikiama iki pirkimo sutarties sudarymo. Viso

prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos

kopijos turi būti nemokamai duodamos to pageidaujantiems investicinių vienetų

arba akcijų pirkėjams.

kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam nėra rengiamas sutrumpintas

prospektas, investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams iki sutarties sudarymo

turi būti nemokamai pateikiamas visas prospektas.

kolektyvinio investavimo subjektas, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai ar juos valdančios valdymo įmonės, turi teisę

neteikti sutrumpinto prospekto, viso prospekto ir sudarymo dokumentų tokių

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams, jei

tokia galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentuose. Investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams tokiu atveju privaloma

pateikti Vertybinių popierių komisijos nustatyto turinio kolektyvinio

investavimo subjekto sudarymo dokumentų santrauką.

pusmečio ataskaitos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių prašymu jiems

pateikiamos nemokamai.

pusmečio ataskaitos, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytus

atvejus, turi būti prieinamos visuomenei visame ir sutrumpintame prospektuose

nurodytose vietose.

24

straipsnis. Kainos skelbimas

ir investicinė bendrovė privalo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas

kiekvieną kartą, kai jas parduoda arba išperka.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne

rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jei Vertybinių popierių komisija sutinka, kad

skelbiant rečiau investuotojams žalos nebus padaryta, kainos gali būti

skelbiamos vieną kartą per mėnesį.

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos

skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo straipsnių

reikalavimų.

25

straipsnis. Siūlymas ir reklama

siūlant įsigyti investicinių vienetų arba akcijų, turi būti nurodoma, kad yra

parengti prospektai, taip pat vietos, kur visuomenė gali juos gauti arba su

jais susipažinti. Reklamoje galima naudoti tik prospektuose ir periodinėse

ataskaitose pateiktą informaciją.

kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo

subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio

investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas

kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti

lyginamojo indekso.

III

SKYRIUS

DepozitoriumaS

26 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui

1.

Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename

depozitoriume. Depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę valstybėje

narėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba padalinį Lietuvos

Respublikoje.

2.

Depozitoriumas turi teisę visas ar dalį savo funkcijų perduoti kitiems

depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.

27 straipsnis. Depozitoriumo pareigos

1.

Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai

ir:

1)

užtikrinti, kad investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas,

išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus;

2) užtikrinti,

kad investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal teisės aktų ir

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus;

3) vykdyti

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja

teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų

reikalavimams;

4) užtikrinti,

kad atlyginimas už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestas į fondo

sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;

5) užtikrinti,

kad investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal

teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus.

turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną

nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo

turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo

reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose

nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio

įstatymo 72 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

3.

Depozitoriumas privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai ir valdymo įmonės

ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybai, ar valdybai visus pastebėtus

teisės aktų ar kolektyvinio

investavimo subjekto sudarymo dokumentų pažeidimus.

už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatytas kolektyvinio

investavimo subjekto sudarymo dokumentuose.

5.

Depozitoriumas atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto

dalyviams ar valdymo įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai

jas atliko.

28

straipsnis. Valdymo perdavimas depozitoriumui

Jei valdymo

įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, o kitai

valdymo įmonei valdymas neperduodamas, jį laikinai perima kolektyvinio

investavimo subjekto depozitoriumas. Valdymo įmonė privalo pranešti

depozitoriumui apie teisės valdyti turtą pasibaigimą. Tokiu atveju

depozitoriumas turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jei ko kita

nenumato įstatymai arba sudarymo dokumentai. Depozitoriumas privalo perduoti

valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3

mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas

turi būti likviduojamas (padalijamas).

29 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės atskyrimas nuo depozitoriumo

1.

Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

veikla, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytą atvejį.

įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovas, jo pavaduotojas,

valdybos narys ar darbuotojas negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės

valdomą investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą,

administracijos vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar darbuotoju, kurio

funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.

3.

Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės

turimą turtą, administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai,

stebėtojų tarybos nariai ar darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios

su depozitoriumo veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/4 tą investicinį fondą

valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių.

30

straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas

ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jei tam

pritarė Vertybinių popierių komisija.

depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų

ar netinkamai juos vykdo, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti

kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo

įmonei ar investicinei bendrovei nutraukti su depozitoriumu sudarytą sutartį ir

pakeisti depozitoriumą.

IV SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

31

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, tipai ir rūšys

šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai

Lietuvoje gali būti steigiami investicinės bendrovės arba investicinio fondo

veiklos forma, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Specialieji

kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.

kolektyvinio investavimo subjektai gali būti sudaromi tik investicinio fondo

arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma. Draudžiama

sudaryti uždaro tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

šiuo įstatymu, gali būti sudaromi šių rūšių specialieji kolektyvinio investavimo

subjektai:

1) kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai;

2) nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektai;

3) privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektai;

4) kolektyvinio investavimo subjektai,

investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus;

5) alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektai.

subjektai gali būti atviro (atviro tipo investiciniai fondai ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždaro tipo (uždaro tipo investiciniai

fondai ar uždaro tipo investicinės bendrovės).

32

straipsnis. Investicinis fondas

fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis

bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių

vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių.

investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto

patikėjimo teise.

fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar

fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę

nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius

investicinio fondo investicinius vienetus.

investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir

kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas

į apskaitą atskirai.

33 straipsnis.

Lyginamasis indeksas

subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą. Šis reikalavimas netaikomas

specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams.

lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti

kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo

subjekto lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus

kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją.

teisę nustatyti reikalavimus lyginamajam indeksui.

subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo juos lyginti su lyginamuoju

indeksu Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Kolektyvinio

investavimo subjekto lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas jį

valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, metų ataskaitoje.

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo patvirtinti

taisykles, nustatančias kolektyvinio investavimo subjekto lyginamojo indekso

pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.

ANTRASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO

TVARKA

34

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas

investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas

sutartį su valdymo įmone, investicine bendrove ar investicinių vienetų ar

akcijų platintoju.

vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio

investavimo subjekto sąskaitą. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar

akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų

sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi

būti padarytas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio

investavimo subjekto sąskaitoje. Jei papildomų investicinių vienetų ar akcijų

priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai

asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.

35

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų kaina

vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų

apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus.

nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, galima padidinti su kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydžiu

(jeigu tai numatyta sudarymo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų

dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė. Mažinti išperkamųjų investicinių

vienetų ar akcijų išpirkimo kainą su jų išpirkimu susijusių atskaitymų dydžiu

galima tik tuo atveju, jeigu šio atskaitymo dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų

aktyvų vertė ir nebuvo padidinta pardavimo kaina.

36

straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Grynųjų aktyvų

vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos

kainą ir vadovaujantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais

grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis

grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.

37

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas

ar investicinė bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu

privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas reikalavimo pateikimo

dienos kaina.

už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareikalavimo

išpirkti.

už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius

vienetus ar akcijas tvarką nustato kiti atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų

kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojantys šio įstatymo

straipsniai.

išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės

teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių,

turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos

rašytinės formos.

38

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas

sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė,

investicinė bendrovė ir Vertybinių popierių komisija.

išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus.

gali būti sustabdomas, jei:

1)

tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir dalyvių interesus nuo

galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar išpirkimo kainos kritimo,

kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis ir sumažėjusi investicinių

priemonių portfelio vertė;

2) nepakanka

pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų

investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas;

3) tokią

poveikio priemonę šio įstatymo nustatyta tvarka pritaiko Vertybinių popierių

komisija.

4.

Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo

momento draudžiama:

1) priimti

išpirkimo paraiškas;

2) atsiskaityti

už investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos išpirkti buvo pareikalauta iki

nutarimo sustabdyti išpirkimą priėmimo.

išpirkimo sustabdymą nedelsiant turi būti pranešama asmenims, per kuriuos

vykdomas išpirkimas, taip pat Vertybinių popierių komisijai, o tuo atveju, kai

investiciniai vienetai ar akcijos platinami užsienio valstybėse, – ir užsienio

priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per

visuomenės informavimo priemones.

39

straipsnis. Išpirkimo atnaujinimas

sustabdyti išpirkimą priėmė Vertybinių popierių komisija, teisę jį atnaujinti

turi tik Vertybinių popierių komisija ar teismas, panaikinęs tokį sprendimą.

Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.

sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi būti

pranešama tokia pat tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą.

40 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų platinimo ypatumai

1.

Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių

įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir

apmokėjimą, netaikomos. Šių bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai

bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją ir

Vertybinių popierių komisijos leidimą patvirtinti investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės įstatus bei kai patvirtinamas visas ir sutrumpintas

prospektai.

kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų

emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai įstatuose nurodyta didžiausia

suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų.

3.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų

išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino.

apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę

perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

SUDĖTINIAI

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

41 straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentai

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose šio įstatymo 54 straipsnio

1 dalies 2, 3, 5 ir 7 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną ją sudarantį subfondą

atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą įstatuose turi būti nurodoma:

1) subfondo

pavadinimas;

2) laikotarpis,

kuriam sudarytas subfondas;

3) subfondo

valiuta;

4)

informacija, kad investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame

akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo dalyvių interesais

susijusį klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 46 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 9, 12,

14, 15 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta

informacija turi būti pateikta apie kiekvieną jį sudarantį subfondą. Papildomai

apie kiekvieną subfondą taisyklėse turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies

1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti

nurodoma:

1) valiuta,

kuria bus sudaroma kolektyvinio investavimo subjekto finansinė atskaitomybė;

2) subfondo

investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio

investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka;

3) naujų subfondų

steigimo tvarka.

42 straipsnis. Sudėtiniams kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi reikalavimai

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatytų, atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų

valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.

investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nuostatos, išskyrus šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio, 59, 72 ir 90

straipsnių nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti

saugomas viename depozitoriume.

subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą

patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.

subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį

kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems

asmenims padengti.

kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą visą prospektą.

Sutrumpinti prospektai gali būti rengiami kiekvienam subfondui atskirai.

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų savininkų sąrašą valdymo

įmonė ar investicinė bendrovė tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai.

Išduodant nuosavybės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas konkretaus

subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).

įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama daryti bet

kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius,

sudarytus tarp jo subfondų.

kolektyvinio investavimo subjekto subfondų sujungimui taikomi šiame įstatyme

investicinių fondų sujungimui nustatyti reikalavimai.

43

straipsnis. Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcija, nepaisant jos

vertės, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime akcininkui suteikia vieną

balsą.

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime

sprendžiant tik su vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą,

balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

44

straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas

Kolektyvinio

investavimo subjekto dalyvis gali keisti jo turimus subfondo investicinius

vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo

investicinius vienetus ar akcijas, jei kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentuose nenustatyta kitaip. Keičiant subfondo investicinius

vienetus ar akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius

atskaitymus, išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su investicinių

vienetų ar akcijų keitimo išlaidomis.

V SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

Investicinis fondas

45

straipsnis. Investicinio fondo sudarymas

fondo taisyklės patvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu. Valdymo įmonė

investicinį fondą sudarysiančias investuotojų lėšas gali pradėti rinkti tik po

to, kai investicinio fondo taisyklėms, sutrumpintam prospektui, kai jis

būtinas, ir visam prospektui pritaria Vertybinių popierių komisija.

sprendime dėl investicinio fondo sudarymo turi būti nurodyta:

1) investicinio

fondo pavadinimas;

2) depozitoriumo

pavadinimas ir buveinė;

3) investiciniam

fondui sudaryti skiriama pradinė suma.

46

straipsnis. Investicinio fondo taisyklės

Investicinio

fondo taisyklės nustato santykius tarp valdymo įmonės ir investicinio fondo

dalyvių. Jose turi būti nurodyta:

1) investicinio

fondo pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir

informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar

specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) valdymo

įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės;

3) investicinį

fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir

specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad

fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo

sudarymo tvarka;

4) dalyvių

teisės ir pareigos;

5) valdymo

įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo

įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;

6) atlyginimo

valdymo įmonei, depozitoriumui ir platintojui apskaičiavimo metodika, dydis ir

mokėjimo tvarka;

7) kitų išlaidų,

dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir

apskaičiavimo metodika;

8) valdymo

įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka;

9) investicinių

vienetų pardavimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;

10) investicinių

vienetų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

11) turto

įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;

12) išpirkimo ir

pardavimo kainos nustatymo tvarka;

13) informacijos

apie investicinį fondą skelbimo tvarka;

14) investicinio

fondo pajamų skirstymo dažnumas, metodai ir išmokėjimo tvarka;

15) investicinio

fondo dalijimo pagrindai ir procedūra;

16) investicinio

fondo taisyklių pakeitimo tvarka.

47 straipsnis.

Investicinio fondo dalyvių teisės

dalyvis turi šias teises:

1) šio įstatymo

ir investicinio fondo taisyklių nustatyta tvarka gauti dalį investicinio fondo

pajamų;

2) gauti likusią

dalijamo investicinio fondo dalį;

3) gauti teisės

aktų nustatytą informaciją apie fondą;

4) kitas šio įstatymo

ir investicinio fondo taisyklių nustatytas teises.

investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė

išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.

48

straipsnis. Atlyginimas ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos

išlaidos

valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo

paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokamos iš

investicinį fondą sudarančių lėšų.

investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios

susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo

taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse numatytų fondo

išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba

nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės

sąskaita.

49

straipsnis. Investicinio fondo pelno paskirstymas

fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama

tik tuo atveju, jei tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat

investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas,

investicinių pajamų (pelno) dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir išmokėjimo

tvarka.

fondo pelnas paskirstomas per šio investicinio fondo depozitoriumą.

50

straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas

Valdymo

įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:

1) perdavus valdymą kitai valdymo

įmonei;

2) panaikinus

valdymo įmonės licencijos galiojimą;

3) pradėjus

priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;

4) iškėlus

valdymo įmonei bankroto bylą;

5) kitais teisės

aktų arba investicinio fondo taisyklių nustatytais atvejais.

51

straipsnis. Investicinio fondo padalijimas

fondas turi būti dalijamas jo taisyklėse nustatytais atvejais.

sprendimą dėl dalijimo, investicinių vienetų išpirkimas ir platinimas

nutraukiamas.

metu paaiškėja, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita

prisiimtoms prievolėms nepakanka, likusias prievoles privalo įvykdyti valdymo

įmonė.

kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį

turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.

nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio

fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti dalijamas tik įsiteisėjus

sprendimams tokiose bylose.

52

straipsnis. Investicinių fondų jungimas

1.

Valdymo įmonė gali įvykdyti jos valdomų investicinių fondų jungimą (sujungimo

arba prijungimo būdu) tik gavusi išankstinį Vertybinių popierių komisijos

leidimą.

jungti:

1) suderintąjį ir specialųjį fondus, jei

po jungimo liks veikti specialusis fondas;

2) skirtingų

tipų specialiuosius investicinius fondus;

3) skirtingų

rūšių specialiuosius investicinius fondus;

4) sudėtinius

fondus;

5) fondus, kurių

taisyklėse numatyti skirtingi atskaitymų ir kitų iš investicinį fondą

sudarančių lėšų dengiamų išlaidų dydžiai.

3.

Vertybių popierių komisija atsisako suteikti leidimą jungti investicinius

fondus, jeigu:

1) jungimas prieštarautų šio straipsnio

2 dalies nuostatoms;

2) yra pagrindas

manyti, kad jungimas pažeis bent vieno iš jungiamų fondų dalyvių interesus;

3) jungimas

vyktų nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų.

4.

Valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Vertybinių popierių

komisijos leidimo gavimo dienos apie fondų jungimą ir apie naudojamą vieną iš

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų jo būdų tinkamai informuoti fondų dalyvius.

Tinkamu dalyvių informavimu laikomas šios dalies pirmame sakinyje išvardytos

informacijos paskelbimas jungiamų fondų taisyklėse nurodytame (nurodytuose)

dienraštyje (dienraščiuose) ir rašytinis kiekvieno jungiamų investicinių fondų

dalyvio informavimas atskirai. Pranešime turi būti nurodyta:

1) jungiamų ir

po jungimo veiksiančio investicinio fondo pavadinimai;

2) valdymo

įmonės kontaktiniai duomenys;

3) laikotarpis,

kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio

investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investiciniai vienetai

ir bus vykdomas investicinių fondų jungimas. Šis laikotarpis negali būti

trumpesnis negu 2 mėnesiai nuo vėliausio šio straipsnio 4 dalies antrame

sakinyje numatyto tinkamo dalyvių informavimo;

4) investicinių

fondų jungimo padariniai fondų dalyviams;

5) po jungimo

pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) dalyvių

teisė per valdymo įmonės, remiantis šio straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą

laikotarpį pareikalauti išpirkti jiems priklausančius investicinių fondų

investicinius vienetus netaikant išpirkimo mokesčio;

6) po jungimo

veiksiančio investicinio fondo taisyklės arba vieta, kurioje su jomis galima

susipažinti.

5.

Jungimo metu jungiamų fondų dalyviams priklausantys investiciniai vienetai

nemokamai konvertuojami į po jungimo veiksiančio investicinio fondo

investicinius vienetus.

jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų)

dalyviai, nepasinaudoję teise pareikalauti išpirkti jiems priklausančius

investicinių fondų investicinius vienetus per valdymo įmonės, remiantis šio

straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą laikotarpį, tampa po jungimo veikiančio

investicinio fondo dalyviais.

investicinių fondų jungimą valdymo įmonė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip

per 5 darbo dienas, raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją ir paskelbti

po jungimo veikiančio fondo taisyklėse nurodytame dienraštyje.

veikiančio investicinio fondo investiciniam portfeliui taikomos atitinkamos

šiame įstatyme įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos.

Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo

investicinių fondų jungimo įvykdymo dienos. Investicinių fondų jungimo įvykdymo

diena laikoma paskutinių įrašų, atliktų konvertavus po jungimo pasibaigsiančio

investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investicinius vienetus

į po jungimo veikiančio investicinio fondo investicinius vienetus, asmeninėse

investicinių vienetų sąskaitose atlikimo diena.

popierių komisija turi teisę nustatyti detalią investicinių fondų jungimo ir

jungiamų investicinių fondų dalyvių informavimo tvarką.

53 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto

investavimo strategijos keitimas

1.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija negali

būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas taptų specialiuoju

kolektyvinio investavimo subjektu. Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio

investavimo subjektų investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad jie

taptų kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas.

keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos

keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai iš anksto subjekto

sudarymo dokumentuose ar prospektuose nustatyta tvarka turi būti informuoti

dalyviai.

straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę

kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali

būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą

kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti

jiems priklausančius fondo investicinius vienetus ar akcijas be papildomų

atskaitymų. Apie šią teisę dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio

straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą.

ANTRASIS

SKIRSNIS

INVESTICINĖ

KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖ

54 straipsnis. Investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės įstatai

reikalavimų, kuriuos bendrovės įstatams nustato Akcinių bendrovių įstatymas,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:

1) bendrovės

pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiosios investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši

bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) akcijų pardavimo,

išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;

3) investavimo

strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir

vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;

4) akcijų

išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

5) pajamų (tarp

jų ir dividendų) akcininkams paskirstymo tvarka (išmokų periodiškumas,

dividendams skiriama pelno dalis);

6) grynųjų

aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;

7) išlaidų

struktūra ir jų padengimo tvarka, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat

galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;

8) valdymo

įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.

kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali

būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominali

akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominalią vertę.

3.

Bendrovės administracijos vadovo ir valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka

nurodoma tik tuo atveju, jei jos turto valdymas neperduodamas valdymo įmonei.

4.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai ir jų pakeitimai ar

papildymai registruojami juridinių asmenų registre po to, kai jiems pritaria

Vertybinių popierių komisija.

55 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės išperkamosios akcijos

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios

vardinės.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas,

obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas

išpirkti.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

56 straipsnis. Turto

valdymo sutartis

1.

Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymo

sutartyje turi būti numatyta:

1) investicinės

veiklos tikslai ir būdai;

2) atlyginimo

valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka;

3) valdybos

funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė;

4) valdymo

įmonės įgaliojimai santykiuose su depozitoriumu ir kitomis institucijomis;

5) informacija,

kurią valdymo įmonė teiks investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;

6) pavedamo

valdyti investicijų portfelio sudėtis, rinkos vertė;

7) atsakomybė už

įsipareigojimų neįvykdymą;

8) sutarties

nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2.

Turto valdymo sutarties kopija turi būti pateikiama Vertybinių popierių

komisijai ir depozitoriumui.

VI SKYRIUS

SUDERINTŲJŲ kolektyvinio investavimo subjektų

investavimo taisyklės

57 straipsnis. Investavimo objektai

1.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti tik:

1)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 30 dalį laikomos

reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje,

prekybos sąrašą ir (arba)

2)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje,

pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba)

3)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles

veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jei

ši rinka yra nurodyta sudarymo dokumentuose, ir (arba)

4) išleidžiami

nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas

įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje

rinkoje ir jeigu bus įtraukta į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo

išleidimo (jei tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje, ji

turi būti nurodyta sudarymo dokumentuose), ir (arba)

5) šio įstatymo

61 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai

vienetai ir akcijos, ir (arba)

6) indėliai ne

ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti

kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje,

kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta nei Europos Sąjungoje,

ir (arba)

7) šio įstatymo

62 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (arba)

8) šio

straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės.

rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

leidžiama investuoti tik tuo atveju, jei šių priemonių emisija ar emitentas yra

reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės:

1) išleistos

arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės

ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos

investicijų banko, ne valstybės narės vyriausybės ar vieno iš federacinę

valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso

bent viena valstybė narė, arba

2) išleistos

subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1

dalies 1–3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, arba

3) išleistos ar

garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos

Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau

griežti už nustatytus Europos Sąjungoje, arba

4) išleistos

Vertybinių popierių komisijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės,

kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10 milijonų eurų ir kuri rengia

konsoliduotą finansinę atskaitomybę bei atlieka įmonių grupės finansavimo

funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji

vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba kuri

naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o

investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, negu

nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

3.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali įsigyti tik jos tiesioginei

veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir

pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų

aktyvų.

investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus

arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti

investuojamas į pinigus.

popierių komisija turi teisę detalizuoti suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.

58

straipsnis. Investicijų portfelio diversifikavimas

emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones

gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio

2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.

emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones

gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų

grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40

procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms

finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu

jų emitentą prižiūri priežiūros institucija).

į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius,

pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš

išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti

didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertės.

narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės organizacijos, kuriai

priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento

perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti

didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertės. Vertybinių popierių komisija gali leisti investuoti į šioje dalyje

nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones ir

didesnę dalį grynųjų aktyvų, jei tokiu atveju investuotojų interesai būtų

pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius

vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos

perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota

ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito

įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos

valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo

gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio

pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams patenkinti ir iš kurio – emitento

nemokumo atveju – obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir

palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai

grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau

kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių

investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.

dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos

priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio

straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio

1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos, todėl

investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius,

pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimus, atsirandančius iš

išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti

didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių

grynųjų aktyvų.

grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę, išleistus

perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones gali būti

investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.

59 straipsnis. Draudimas įgyti esminį poveikį

emitentui

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors emitento

akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų turimomis to emitento akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų

balsavimo teisių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime.

investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:

1) 10 procentų visų balso teisių

nesuteikiančių emitento akcijų;

2) 10 procentų

visų emitento obligacijų ir kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių;

3) 25 procentus

kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų;

4) 10 procentų

vieno emitento išleistų pinigų rinkos priemonių.

3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu

bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė

negali būti apskaičiuojama.

ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos perleidžiamiesiems vertybiniams

popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar garantavo valstybė ar

savivaldybės.

60

straipsnis. Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės ypatumai

1 dalies redakcija iki 2008 m. liepos 23 d.:

investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas

toks fondas ar bendrovė, kurių sudarymo dokumentuose numatytas vienintelis

tikslas – atkartoti Vertybinių popierių komisijos pripažintą akcijų, obligacijų

ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, tiesiogiai ar

netiesiogiai investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones.

Vertybinių popierių komisija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie

atitinka visas šias sąlygas:

1)

indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai

diversifikuota;

2) indeksas

gerai atspindi rinkos, su kuria susietas, padėtį;

3) indeksas ir

jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra

nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto.

1 dalies redakcija nuo 2008 m. liepos 23 d.:

investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas

toks fondas ar bendrovė, kurių sudarymo dokumentuose numatytas vienintelis

tikslas – atkartoti Vertybinių popierių komisijos pripažintą akcijų, obligacijų

ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant

išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio įstatymo

62 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant į

indeksą sudarančias investicines priemones. Vertybinių popierių komisija turi

teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias sąlygas:

1)

indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai

diversifikuota;

2) indeksas

gerai atspindi rinkos, su kuria susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko

pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią

indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;

3) indeksas ir

jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra

nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti

tai pačiai glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jei toje grupėje veikia

veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.

emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius

gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Vertybinių popierių komisijai

sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant

vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės

vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų.

Šiuo atveju kolektyvinio investavimo subjekto sutrumpintame prospekte turi būti

pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1630,

2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)

61

straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

1.

Leidžiama investuoti į investicinius vienetus ir akcijas tik tokių kolektyvinio

investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:

1) yra

licencijuoti Lietuvos Respublikoje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra

ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o Vertybinių popierių

komisija bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija;

2) subjektų

dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir

turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, negu

nustatyta pagal šį įstatymą;

3) subjektai

apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų

turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

4) ne daugiau

kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų gali būti investuota į kitų kolektyvinio

investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau

kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų. Bendra

investicijų į specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir tokius

kolektyvinio investavimo subjektus, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, suma

negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo

įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių

yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena

turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų

susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai

arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

62

straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones

investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios

suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

1) jos yra

įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už aukščiau nurodytų rinkų ribų;

2) jos susietos

su šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis,

finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į

kuriuos, kaip nurodyta sudarymo dokumentuose, kolektyvinio investavimo

subjektas turi teisę investuoti;

3) kita šalis

sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka Vertybinių popierių komisijos

nustatytus kriterijus ir yra prižiūrima priežiūros institucijos;

1 dalies 4 punkto redakcija iki 2008 m. liepos 23 d.:

4) priemones,

kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai įvertinti ir

bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte.

1 dalies 4 punkto redakcija nuo 2008 m. liepos 23 d.:

4) priemones,

kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai

įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja

verte.

ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:

1) riziką

valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką

ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2)

tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių išvestinių finansinių

priemonių riziką;

3) Vertybinių

popierių komisijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių

finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir

metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais

susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

popierių komisija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių

portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių

būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo

sudarymo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

sandorius su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis priimti įsipareigojimai

negali būti didesni už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę.

Skaičiuojant įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į išvestinės

finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į

būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti,

ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio

popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones

gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų

vertės, bet tik tuo atveju, jei nebus viršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines

priemones skaičiuojamos atskirai.

5.

Įsipareigojimų rizika sandoriuose su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis,

sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų

rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jei kita sandorio šalis yra 58

straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10 procentų

grynųjų aktyvų vertės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1630,

2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)

63

straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją

investavimo subjekto prospektuose ir reklaminėje medžiagoje investavimo

strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:

1) didelė

grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar

pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;

2) tikimasi, kad

dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų

aktyvų vertė.

prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi

pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo

subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir

naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.

64

straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas

investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skyriuje

nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis pasinaudoja turimų perleidžiamųjų

vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu

atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl

priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet

ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo

dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių

komisija, gali neatitikti 58, 60 ir 61 straipsnių reikalavimų.

nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją,

nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai

ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

VII SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai

65

straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų sudarymo

dokumentams taikomos nuostatos

investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai,

jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti

nurodyta:

1) investavimo į

specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į

specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o

nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike

rizika;

2) kolektyvinio

investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama

investuoti pasinaudojant šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje numatyta teise,

pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių

išlaidų dydžiai;

3) nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto

vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai (kaip

antai nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir

pan.), nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros

(kandidatūrų) keitimo principai.

įstatuose, be šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi

būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija.

66 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų investavimo taisyklės

mėnesiams nuo dienos, kai naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, tą

subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba

nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5

punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio

investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau

procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso

teisę.

jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba

privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose

nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto

depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo pranešti apie

jį Vertybinių popierių komisijai. Kartu su pranešimu Vertybinių popierių

komisijai turi būti pateikiama:

1) valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo

įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto

įsigijimo kaina;

2) įsigijimo

motyvai;

3) įsigyjant šio

įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardytus investavimo

objektus – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.

kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama

sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo

užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus

įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.

67 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimas ir išpirkimas

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami

šio įstatymo 34, 35 straipsniuose ir sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka.

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami

ir už juos atsiskaitoma su investuotojais sudarymo dokumentuose ir prospektuose

nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma

ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo išpirkti. Jeigu

specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatyta

kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo diena, 30

kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sudarymo dokumentuose

nustatytos dienos. Investuotojų pateikti reikalavimai išpirkti atviro tipo

specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas

privalo būti vykdomi ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.

turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus

kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas

neperduotas valdymo įmonei, turi teisę atidėti šio straipsnio 2 dalyje

nustatytą atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą,

kai išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto sudarymo

dokumentuose ir prospektuose nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė negu 10

procentų subjekto grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai

nepakanka pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o

turimų investavimo objektų pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali

būti atidedamas tik tuo atveju, kai tokia valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės teisė nustatyta subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose.

dalyje nustatytas terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.

68

straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų

ar akcijų kainos skelbimas

kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo sudarymo dokumentuose

nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą,

kai jas parduoda ar išperka.

nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių

vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip vieną kartą per 3

mėnesius, o atviro tipo kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į

kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip du kartus per

mėnesį.

69 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų prospektų turinys

Specialiųjų

kolektyvinio investavimo subjektų visame, sutrumpintame prospektuose ir

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų santraukoje,

be šio įstatymo nustatytos informacijos, turi būti aiškiai įvardytas su

investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos

pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį kolektyvinio investavimo

subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų atveju – ilgalaike rizika.

70

straipsnis. Laikinas specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių

vienetų ar akcijų platinimo sustabdymas

laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių

vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei.

vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju, jei

tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentuose, kai specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

grynieji aktyvai pasiekia jo sudarymo dokumentuose nustatytą didžiausią dydį.

platinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas

nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pranešti Vertybinių popierių

komisijai.

antrasis skirsnis

Kolektyvinio investavimo Į PERLEIDŽIAMUOSIUS VERTYBINIUS POPIERIUS

subjektai

71 straipsnis. Kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ypatumai

1.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius

popierius subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi visi šiame įstatyme

suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms

nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

2.

Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius

popierius subjektams su šiame straipsnyje numatytais apribojimais netaikomos

šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalys, 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas

draudimas skolinti ar įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės

bendrovės turtą, 58 straipsnio 1 ir 2 dalys, 66 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 67,

68, 70 ir 99 straipsniai. Draudžiama kolektyvinio

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtu garantuoti

ar laiduoti už kitų asmenų įsipareigojimus.

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas į vieno

emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones

gali investuoti iki 20 procentų grynųjų aktyvų, išskyrus 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus

atvejus. Vertybinių popierių komisijai sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų

sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas,

obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti

investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų.

investavimo į perleidžiamuosius

vertybinius popierius investicinė

bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą,

gali skolintis iki 15 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų

vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto

nustatytam terminui.

investavimo į perleidžiamuosius

vertybinius popierius subjekto

turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto

turto vertė negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto

grynųjų aktyvų vertės. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė,

valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi šioje dalyje

nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne

ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje numatyto ilgiausio skolinimo termino

reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, kai pagal sudarytą paskolos sutartį

valdymo įmonė ar kolektyvinio investavimo

į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti

grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.

trečiasis SKIRSNIS

NEKILNOJAMOJO TURTO Kolektyvinio investavimo subjektai

72 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį

sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne

mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo

veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie

pateiktų atskiras išvadas. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai, investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti

nekilnojamojo turto objektus gali vertinti vienas nepriklausomas, teisę verstis

nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis nekilnojamojo turto vertintojas.

ar investicinė bendrovė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto

investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto

objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos valstybės

teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus

reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.

įrodyti, kad užsienio valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio

straipsnio 2 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei

bendrovei.

turto vertintojas negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės

ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio

depozitoriumo administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar

darbuotojas. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties

kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš

eilės.

5.

Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo:

1)      atlikti

kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo

turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2)      ne anksčiau kaip

prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo

sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo

įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio

įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

6.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą

nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą atlikusiam

(atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:

1)

atliktas

turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentų reikalavimų;

2)

yra

pagrindas manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo

galimai bus pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.

73 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse,

57 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą draudimą, 58

straipsnyje, 64 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 99 straipsnis, 13

straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį

ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama

skolinti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą,

garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus. Nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti palyginamojo indekso.

turto objekto įsigijimo kaina negali būti daug aukštesnė, o pardavimo kaina –

daug žemesnė už tą, kurią nustatė šio įstatymo 72 straipsnyje nustatytus

reikalavimus atitinkantys nekilnojamojo turto vertintojai. Dideliu kainos

skirtumu laikytina kaina, kuri daugiau negu 15 procentų skiriasi nuo turto

vertintojo (vertintojų) nustatytos nekilnojamojo turto objekto vertės.

Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektą, išskirtiniais atvejais,

kai tai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesų,

sudariusi nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorį, kurio kaina

viršija šioje dalyje nustatytą didžiausią leistiną kainų skirtumą, privalo apie

sandorį nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo

dienos, informuoti Vertybinių popierių komisiją. Pranešime turi būti nurodyta

sudaryto sandorio kaina, nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) nustatyta

nekilnojamojo turto objekto vertė ir sandorio sudarymo motyvai.

turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo

subjekto turtą, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita gali skolintis iki

75 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio

investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.

74

straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investavimo

objektai

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:

1) atskirą

nekilnojamojo turto objektą sudaranti žemė, pastatai ir (arba) patalpos,

įregistruotos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto vardu;

2) statomi

nekilnojamojo turto objektai, kuriuos numatoma pastatyti per priimtiną

laikotarpį;

3) bendrovių,

kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas,

nuoma, prekyba ir (arba) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės), perleidžiamieji

vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jei tokių bendrovių turtas

investuotas į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą;

4) valstybėse

narėse sudarytų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių

priežiūra yra ne mažiau griežta negu Lietuvos Respublikoje, investiciniai

vienetai ar akcijos;

5) kilnojamasis

turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų

portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti;

6) kitos šio

įstatymo 57, 61, 62 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtu draudžiama įsigyti šio straipsnio

1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:

1) jų įsigijimas

numatomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenustatant bendraturčių dalių;

2) nuosavybės

teisė į objektą yra apribota ir tai gali lemti nuosavybės teisės praradimą;

3) objektas

neįregistruotas viešajame registre.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 75

straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip 4

atskiri nekilnojamojo turto objektai.

75

straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investicijų

portfelio diversifikavimas

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai

diversifikuotu, jei jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų

reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias

leistinas investavimo ribas, viename pastate esančios patalpos laikytinos vienu

nekilnojamojo turto objektu.

kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą

sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 57 straipsnyje

nurodytas priemones laikantis šio įstatymo 58, 59, 61 ir 62 straipsniuose

nustatytų reikalavimų.

nekilnojamojo turto objektą ir (ar) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti

investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus

nekilnojamojo turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną

kilnojamąjį turtą ir (arba) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų.

į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus perleidžiamuosius

vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir įsipareigojimų, atsirandančių

kolektyvinio investavimo subjektui dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių

su ta bendrove, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio

straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi

tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

naujo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų

portfelis 4 metus nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams

pritarė Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti šiame straipsnyje

nustatytų diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės pareigos nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 66 ir 74

straipsnių reikalavimų.

kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių,

nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi

būti pašalinta kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus.

šio straipsnio 8 punkte nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus

pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas

neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti

Vertybinių popierių komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių

ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

76 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis šiame įstatyme ir Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose

nustatytais grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, sudarymo dokumentuose

nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip

vieną kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma

finansinių metų gale.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto

objektai yra laikomi įvertintais, jei jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau kaip

prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jei nebuvo esminių ekonominių ar

nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, reikalaujančių naujo vertinimo.

77 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio

įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti

pateikta:

1) informacija

apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus kiekvieną

nekilnojamojo turto objektą;

2) informacija

apie nekilnojamojo turto agentūras, kurių paslaugomis valdydama subjekto turtą

naudojasi kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė;

3) paskutinė

nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta kiekvieno kolektyvinio investavimo

subjekto investicinį portfelį sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertė.

ketvirtasis SKIRSNIS

PRIVATAUS KAPITALO Kolektyvinio investavimo subjektai

78

straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės

investavimo taisyklės ir ypatumai

1.

Jeigu

šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5

dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 58, 59 straipsniuose, 64

81 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų

aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų

aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą

per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų

pabaigoje.

profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto

grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais

ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

82 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio

įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti

pateikta:

1) informacija

apie kiekvienos šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės, į

kurios perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra

investuotas subjekto turtas, veiklos rezultatus;

2) informacija

apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus atskirų

šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus

perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones.

penktasis SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTAI, INVESTUOJANTYS Į KITUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO

SUBJEKTUS

83

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus

kolektyvinio investavimo subjektus, pagrindinės turto investavimo taisyklės ir

ypatumai

1.

Jeigu

šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turto investavimui

netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir

85 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicijų

portfelio diversifikavimas

kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu,

jei jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti

investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10

procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti

investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10

procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

kaip 20 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota

į šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 58,

59, 61 ir 62 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali

būti investuota į šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus

reikalavimus atitinkančių alternatyvaus kolektyvinio investavimo ar jiems

analogiškų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo

subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto

grynųjų aktyvų.

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos investavimo ribos gali būti išplėstos

atitinkamai iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į

kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti padidinta grynųjų

aktyvų dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentuose ir prospektuose, atskleidžiant jo investavimo strategiją

ir visų su investavimu į jį susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu

atveju, siekiant gauti Vertybinių popierių komisijos pritarimą kolektyvinio

investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo

subjektus, sudarymo dokumentams ir prospektams arba šių dokumentų pakeitimams,

Vertybinių popierių komisijai turi būti pateikti atitinkamo kolektyvinio

investavimo subjekto, į kurį ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų

dalis, sudarymo dokumentai ir prospektai.

atvejais investicinė bendrovė ar šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą

valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų

apribojimų.

įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniame portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertės.

į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius

vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali

viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nustatytų leistinų ribų.

naujo šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6

mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė

Vertybinių popierių komisija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų

diversifikavimo reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio

įstatymo 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.

86

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus

kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaitos turinys

Kartu su

kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio

investavimo subjektus, metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6

dalyse numatytos informacijos, turi būti pateikta:

1)      informacija apie

pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus subjekto turtu įsigijus

ar pardavus kiekvieno šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje nustatyto

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

2)      informacija apie

kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar

akcijos finansinių metų pabaigoje sudarė subjekto investicijų portfelį, veiklos

rezultatus.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ALTERNATYVAUS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

87 straipsnis. Pagrindinės alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektų veiklos taisyklės

Respublikoje remiantis šiuo įstatymu gali būti steigiami tik tokie

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai, kurių dalyviais pagal

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai.

kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas privalo atspindėti jo investavimo

strategiją. Jo pavadinime privalo būti žodis „alternatyvus“.

kolektyvinio investavimo subjektų turtas gali būti investuojamas į visus šiame

įstatyme nustatytus suderintiesiems ir specialiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams leistinus investuoti investavimo objektus, laikantis šiame skirsnyje

nustatytų specialiųjų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto

investavimo strategijos.

kolektyvinio investavimo subjektams, jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo

13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, investavimo apribojimai, nustatyti šio įstatymo

57, 58, 59 straipsniuose, ir šio įstatymo VII skyriaus antrojo, trečiojo,

ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.

įmonei, valdančiai alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinį fondą, ar

alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinei bendrovei, kurių turtas

numatomas investuoti į nekilnojamąjį turtą, mutatis mutandis taikomi šio

įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 72 straipsnio reikalavimai.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudarantys

ar ketinami įsigyti nekilnojamojo turto objektai turi būti įvertinti bent vieno

nekilnojamojo turto vertintojo.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio

investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas nėra perduotas valdymo

įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto turtas būtų

investuojamas griežtai laikantis jo sudarymo dokumentuose apibrėžtos

investavimo strategijos.

kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis privalo visais atvejais

būti diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos

išskaidymą.

kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 200 procentų

paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.

kolektyvinio investavimo subjekto turtas gali būti skolinamas tik

licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto turto vertė negali viršyti 50

procentų alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė,

valdanti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi

šioje dalyje nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo

subjekto turtą ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje nustatyto ilgiausio

skolinimo termino reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, jei pagal

sudarytą paskolos sutartį valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo

investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti paskolintą

kolektyvinio investavimo subjekto turtą.

10.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto reklamoje privalo būti aiškiai

pateikta informacija apie investuotojams pagal šį įstatymą taikomus apribojimus

tokių subjektų vienetų ar akcijų įsigijimui.

88 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektų sudarymo dokumentams taikomos nuostatos

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti detaliai

atskleista subjekto investavimo strategija, baigtinis galimų investavimo

objektų sąrašas ir investavimo ribos.

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti nurodyta,

kad jo dalyviais gali būti tik profesionalieji investuotojai.

kolektyvinio investavimo investicinio fondo taisyklėms šio įstatymo 65

straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi mutatis

mutandis.

kolektyvinio investavimo investicinės bendrovės įstatams taikomi šio įstatymo

54 straipsnio reikalavimai.

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti

nurodytos su investavimu į šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektus

susijusios rizikos, jų aprašymas, nurodant, kad investavimas į alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė rizika.

89 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant

į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis Vertybinių

popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo

principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo

taisyklėmis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji

privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektai

90

straipsnis. Uždaro tipo investicinės bendrovės ypatumai

patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo kapitalo bendrovei, jei šiame

straipsnyje nenurodyta kitaip.

2.

Uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 54

straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:

1)

bendrovės tipas (uždaro tipo investicinė bendrovė) ir terminas, kuriam ji

įsteigiama;

2)

kad bendrovės akcijos nėra išperkamos akcininkui pareikalavus;

3)

dividendų paskyrimo bendrovės akcininkams procedūra;

4)

naujų bendrovės akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai;

5)

informacija, ar naujų bendrovės akcijų emisijų akcijos gali būti siūlomos ne

bendrovės akcininkams, jei esami bendrovės akcininkai per šiame straipsnyje

nustatytą akcijoms pasirašyti skirtą terminą nepasirašys visų numatytų išleisti

bendrovės akcijų.

3.

Uždaro tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti akcijas,

nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti ilgesnis kaip

10 metų.

4.

Visų bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų nominali vertė turi būti

vienoda.

5.

Bendrovei draudžiama turėti savo akcijų ar jas išpirkti iš bendrovės akcininkų.

6.

Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik akcijų priedais ar

papildomais įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

7.

Didinat įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti gali

tik esami bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Akcijos

gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo atveju, jei esami bendrovės

akcininkai per įstatuose numatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip

10 dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašė visų numatytų

išleisti bendrovės akcijų. Naujos akcijų emisijos akcijos privalo būti

apmokamos pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris

negali būti ilgesnis kaip 30 darbo dienų.

8.

Jei nors viena uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo platinama

šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos pačios bendrovės

akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti vykdomas ta pačia tvarka.

9.

Uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospektas privalo būti

parengtas laikantis Vertybinių popierių komisijos nustatytų reikalavimų. Uždaro

tipo investicinė bendrovė neprivalo rengti sutrumpinto akcijų emisijos

prospekto.

10.

Ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo paskirti dividendus priėmimo

privalo būti sudaryta ir auditoriaus patikrinta bendrovės finansinė

atskaitomybė. Šis reikalavimas netaikomas, jei sprendimas išmokėti dividendus

priimamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai bendrovės

akcininkams išmokami įstatuose numatytais terminais ir tvarka.

11.

Bendrovės investicijų portfelį sudarantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai,

pinigų rinkos ir išvestinės finansinės priemonės turi būti vertinamos ne rečiau

kaip vieną kartą per 2 savaites. Kitas turtas turi būti vertinamas reguliariai,

bendrovės įstatuose nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per

metus. Bendrovė privalo atlikti naują investicijų portfelį sudarančio turto

vertinimą kiekvieną kartą išleisdama naują akcijų emisiją.

12.

Bendrovės grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami įstatuose

numatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

13.

Pasibaigus uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės

veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių

įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams

proporcingai turimų akcijų skaičiui.

91

straipsnis. Uždaro tipo investicinio fondo ypatumai

1.

Uždaro tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir

atviro tipo specialiesiems investiciniams fondams, jei šiame straipsnyje

nenurodyta kitaip.

2.

Uždaro tipo investicinio fondo pavadinime turi būti žodžių junginys „uždaro

tipo“.

3.

Investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos

informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas, terminas, kuriam jis

sudarytas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai vienetai nėra

išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme nustatytų

investicinių vienetų arba akcijų siūlymui taikomų reikalavimų, fondo taisyklėse

gali būti nustatytas ribotas dalyvių ir (arba) fondo investicinių vienetų

skaičius.

4.

Uždaro tipo investiciniam fondui, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius

vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos

laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.

5.

Uždaro tipo investicinio fondo valdymo įmonė neprivalo rengti sutrumpinto fondo

prospekto.

6.

Uždaro tipo investicinis fondas likviduojamas valdymo įmonės sprendimu tik

išpirkus visus fondo dalyviams priklausančius investicinius vienetus ir

atsiskaičius su fondo dalyviais pinigais.

92 straipsnis. Uždaro tipo kolektyvinio investavimo

subjektų siūlymas ir reklama

Uždaro tipo

kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje, be šiame įstatyme numatytos

reklamoje privalomos skelbti informacijos, turi būti aiškiai ir suprantamai

įvardijama, kad investuotojo teisė pareikalauti išpirkti jam priklausančius

investicinius vienetus ar akcijas yra apribota.

VIII SKYRIUS

INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ

lietuvos respublikoje veikiančioje REGULIUOJAMOJE RINKOJE

93 straipsnis. investicinių

vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje

investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje šis

įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių

įstatymas.

bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės

bendrovės akcijas ar investicinio fondo investicinius vienetus į prekybą

reguliuojamoje rinkoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą reguliuojamoje

rinkoje išleistiems) kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams

ar akcijoms.

94 straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar

akcijomis reguliuojamoje rinkoje

Prekyba kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal

reguliuojamos rinkos taisykles.

95 straipsnis. Informacijos

atskleidimas

investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentuose ir prospektuose, nurodant atitinkamos reguliuojamos

rinkos pavadinimą.

uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar

akcijas ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, visas prospektas ir

vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Vertybinių popierių įstatymo nustatyta

tvarka. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti šioje dalyje įtvirtintos

pareigos papildomai skelbti visą prospektą išimtis.

kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, prospekto ir uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų

emisijos prospekto rengimui, tvirtinimui ir paskelbimui šis įstatymas taikomas

tiek, kiek minėtų santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

įmonė ar investicinė bendrovė reguliuojamos rinkos operatoriui privalo

pranešti:

1) investicinių vienetų ar akcijų kainą,

apskaičiuotą laikantis šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytos tvarkos;

2) išleistų, išpirktų ir į prekybą reguliuojamoje

rinkoje įtrauktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių jam pasikeitus;

3) bet kokius indeksą atkartojančio kolektyvinio

investavimo subjekto finansinių priemonių portfelio sudėties pasikeitimus;

4) kitą reguliuojamos rinkos taisyklėse nurodytą

informaciją.

nurodyti pranešimai turi būti pateikiami kiekvieną prekybos reguliuojamoje

rinkoje dieną.

tinkamai ir laiku palyginti investicinių vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje

rinkoje su šio įstatymo 35 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota

investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos operatorius privalo viešai

skelbti kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje dieną.

nurodytos informacijos pranešimui ir skelbimui reguliuojamoje rinkoje nustato

reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatytos taisyklės.

96 straipsnis. investicinių vienetų ar akcijų apskaita

kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, kurie yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje arba platinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis, turi būti traukiami į apskaitą pagal Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo parengtas ir Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

IX SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ

IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA UŽSIENIO VALSTYBĖSE

97 straipsnis. Lietuvos Respublikos valdymo įmonių

teisė teikti paslaugas užsienio valstybėse

nustato reikalavimus, kurių turi laikytis valdymo įmonė, steigdama filialą

valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama

filialo. Ne valstybėje narėje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba

teikti paslaugas nesteigdama filialo šio straipsnio nustatyta tvarka, jei

Vertybinių popierių komisijos susitarimai su užsienio priežiūros institucija

gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą. Jei valdymo

įmonė jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šio straipsnio nustatyta

tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.

įsteigdama filialą užsienio valstybėje, turi apie tai pranešti Vertybinių

popierių komisijai, kartu pridėdama veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis ir

numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą užsienio

valstybėje, kur galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo vadovų

vardus ir pavardes.

komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją per 3 mėnesius turi

perduoti užsienio priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie

įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Vertybinių popierių komisija

turi teisę neleisti įsteigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti

numatytą informaciją tik tuo atveju, jei numatomo filialo struktūra ar įmonės

finansinė padėtis neatitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytų

reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie

informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.

norėdama teikti paslaugas užsienio valstybėje nesteigdama filialo, turi apie

tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, nurodydama užsienio valstybę. Kartu

įmonė turi pateikti veiklos planą, kuriame nurodomos numatomos teikti

paslaugos. Tokį pat pranešimą Vertybinių popierių komisijai reikia pateikti ir

tuo atveju, kai ketinama per tarpininkus vykdyti investicinių vienetų ar akcijų

platinimą. Vertybinių popierių komisija per vieną mėnesį šį pranešimą turi

perduoti užsienio priežiūros institucijai kartu su informacija apie

įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir apie tai pranešti valdymo

įmonei.

kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota informacija,

apie tai ji turi pranešti Vertybinių popierių komisijai ir užsienio priežiūros

institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, esant

šio straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui, Vertybinių popierių komisija turi

nurodyti nutraukti filialo veiklą. Vertybinių popierių komisija turi pranešti

užsienio priežiūros institucijai apie pasikeitimus įsipareigojimų

investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos informacijos

pasikeitimus. Jei keičiasi įmonės, teikiančios paslaugas neįsteigus filialo,

veiklos planas, apie tai ji privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių

komisijai ir užsienio priežiūros institucijai.

98 straipsnis. Lietuvos

Respublikos valdymo įmonių veiklos užsienio valstybėje priežiūra

komisija prižiūri, kaip užsienio valstybėje investicines paslaugas teikiančios

Lietuvos Respublikos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei

užsienio priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus pažeidimus,

Vertybinių popierių komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai

pranešti užsienio priežiūros institucijai.

komisija turi teisę paprašyti, kad užsienio priežiūros institucija atliktų

valdymo įmonės filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą,

apie tai iš anksto pranešusi užsienio priežiūros institucijai.

komisija valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas užsienio valstybėje, licencijos

galiojimo panaikinimo atveju nedelsdama apie tai praneša užsienio priežiūros

institucijai.

99

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų platinimas užsienio valstybėje

valstybėje norinti platinti valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė privalo apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai.

valstybės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros

institucijai praneša apie valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės licencijos galiojimo panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų

išpirkimo sustabdymą ar laikinojo Vertybinių popierių komisijos atstovo veiklai

prižiūrėti paskyrimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

UŽSIENIO VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO

KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

100 straipsnis. Užsienio valdymo įmonių teisė teikti

paslaugas Lietuvos Respublikoje

narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje,

jei užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė

įmonės veiklos planą, nurodydama numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo

struktūrą, adresą, kur galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo

vadovų vardus ir pavardes. Gavusi tokį pranešimą, Vertybinių popierių komisija

pasiruošia atlikti priežiūrą ir prireikus praneša valdymo įmonei, kokių veiklos

reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės laikytis.

būti įsteigtas, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 1 dalyje numatytą

Vertybinių popierių komisijos pranešimą, o jei pranešimo negauna, – kai praeina

2 mėnesiai nuo dienos, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių

komisijai perdavė šio straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją. Nuo šio momento

valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi

šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – platinti savo valdomų

Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus atitinkančių kolektyvinio investavimo

subjektų investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai Vertybinių

popierių komisija per tą laiką nustato, kad egzistuoja 102 straipsnio 3 dalyje

nustatytas pagrindas to neleisti.

dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos

Respublikoje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams

steigti.

narėje licencijuota valdymo įmonė gali pradėti teikti paslaugas Lietuvos

Respublikoje nesteigdama filialo suėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai

užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė jos

veiklos planą. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas

Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus

reikalavimus, – platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai Vertybinių popierių

komisija per tą laiką nustato, kad egzistuoja 102 straipsnio 3 dalyje nustatyti

pagrindai. Vertybinių popierių komisija turi teisę nurodyti valdymo įmonei, kokių

veiklos reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės laikytis.

Šioje dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, kai valdymo įmonė

investicinių vienetų ar akcijų platinimą vykdo per tarpininkus.

informacija apie valdymo įmonę, numatytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie

tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai iš anksto ne vėliau kaip prieš

vieną mėnesį. Valdymo įmonė, teikianti paslaugas nesteigdama filialo, privalo

iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie veiklos plano

pasikeitimą.

valstybėje narėje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tokia pat

tvarka, kokia nustatyta valstybėse narėse licencijuotoms įmonėms, jei

Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija yra sudariusi

susitarimą, kuris gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos

teikimą.

101 straipsnis. Užsienio

valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūra

įmonės, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos

Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų.

Jų filialų organizacinė struktūra turi atitikti tuos Vertybinių popierių

komisijos nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama apriboti kolektyvinio

investavimo subjekto dalyvių, klientų ir valdymo įmonės, taip pat jų vadovų ar

valdymo organų narių tarpusavio interesų konfliktų galimybę.

komisija turi teisę iš užsienio valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos

Respublikoje, reikalauti tokių pat šio įstatymo pagrindu nustatytų pranešimų ir

(arba) ataskaitų kaip ir iš Lietuvos Respublikoje licencijuotų valdymo įmonių.

Papildomai Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti statistiniais

tikslais sudaromų filialo periodinių ataskaitų.

institucija ar jos įgalioti asmenys, iš anksto pranešę Vertybinių popierių

komisijai, turi teisę rengti užsienio valdymo įmonės filialo patikrinimus.

Respublikoje veikianti užsienio valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų

reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi jai nurodyti pašalinti

pažeidimus. Jei pažeidimai nepašalinami per nustatytą laiką, Vertybinių

popierių komisija apie tai turi pranešti užsienio priežiūros institucijai. Jei

ir po to pažeidimai nepašalinami, Vertybinių popierių komisija, apie tai

pranešusi užsienio priežiūros institucijai, turi teisę taikyti šias poveikio

priemones:

1) skirti

valdymo įmonės darbuotojams arba administracijos vadovui, jo pavaduotojui,

valdybos nariams administracines nuobaudas ar šio įstatymo nustatytas baudas;

2) uždrausti

sudaryti naujus sandorius Lietuvos Respublikoje.

straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonių taikymo tvarkos Vertybinių

popierių komisija neprivalo laikytis, jei užsienio valdymo įmonė pažeidžia su

bendraisiais interesais susijusius veiklos reikalavimus. Apie priemones, kurių

ėmėsi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša užsienio priežiūros

institucijai. Jei pažeidžiami kiti reikalavimai, kurių nesilaikymas kelia

grėsmę investuotojų ir paslaugų gavėjų interesams, Vertybinių popierių komisija

turi teisę nesilaikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir apie

priemones, kurių ėmėsi, nedelsdama privalo pranešti užsienio priežiūros

institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos valstybėje narėje

licencijuotai valdymo įmonei, – ir Europos Bendrijų Komisijai.

popierių komisija, gavusi informaciją apie užsienio valdymo įmonės licencijos

galiojimo panaikinimą, nedelsdama turi imtis įstatymų nustatytų priemonių jos

veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.

102

straipsnis. Teisė platinti šio įstatymo priede numatytų direktyvų reikalavimus

atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar

akcijas

1.

Investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje norinti platinti

valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė privalo apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai.

2.

Kartu su pranešimu turi būti pateikiama:

1)

užsienio priežiūros institucijos patvirtinimas, kad kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti, atitinka

šio įstatymo priede numatytų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus;

2)

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentai;

3)

visas ir sutrumpintas prospektai;

4)

naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jei tokia parengta po metų

ataskaitos;

5)

tvarka, pagal kurią Lietuvos Respublikoje bus platinami ir išperkami

investiciniai vienetai arba akcijos;

6)

sutartis su Lietuvos Respublikoje įsteigtu ir teisę teikti investicines

paslaugas Lietuvos Respublikoje turinčiu platintoju dėl užsienio kolektyvinio

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo Lietuvos

Respublikoje.

3.

Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali pradėti platinti

investicinius vienetus ar akcijas praėjus 2 mėnesiams po šio straipsnio 2

dalyje nustatytos informacijos perdavimo, išskyrus atvejį, kai Vertybinių

popierių komisija per tą laiką nusprendžia, kad:

1)

nustatoma investicinių vienetų arba akcijų platinimo tvarka prieštarauja

Lietuvos Respublikos teisės aktams arba negarantuoja teisingo lėšų už

išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimo ar informacijos pateikimo;

2)

ne valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės priežiūra neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų ar

Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija nėra sudariusi

susitarimų, užtikrinančių tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos pateikimą.

4.

Šiame straipsnyje išvardytų dokumentų pateikimo taisykles nustato Vertybinių

popierių komisija.

5.

Jei pažeidžiama viešo platinimo ar išpirkimo tvarka, Vertybinių popierių

komisija turi teisę uždrausti platinti investicinius vienetus arba akcijas.

103

straipsnis. Užsienio kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar

akcijų viešo platinimo nutraukimo tvarka

1.

Šio įstatymo priede numatytų direktyvų reikalavimus atitinkančio kolektyvinio

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų viešą platinimą Lietuvos

Respublikoje norinti nutraukti užsienio valstybėje licencijuota valdymo įmonė

ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki

numatomo platinimo nutraukimo privalo apie tai raštu informuoti Vertybinių

popierių komisiją ir paskelbti apie tai viešai ne mažiau kaip viename šalies

dienraštyje arba raštu informuoti kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų turintį Lietuvos investuotoją.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose pranešimuose investuotojams ir Vertybinių

popierių komisijai turi būti nurodoma:

1)

numatoma investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo Lietuvos Respublikoje

nutraukimo data;

2)

investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo nutraukimo padariniai esamiems

kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams;

3)

subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių

vienetų ar akcijų išpirkimo prieš viešo platinimo nutraukimą, kontaktiniai

duomenys;

4)

subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių

vienetų ar akcijų išpirkimo po viešo platinimo nutraukimo, kontaktiniai

duomenys;

5)

vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus investicinius vienetus ar

akcijas iki viešo platinimo nutraukimo nepasinaudoję investuotojai galės

susipažinti su užsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės skelbiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą.

3.

Užsienio valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo

vykdyti šio įstatymo 104 straipsnyje įtvirtintą pareigą skelbti ir

investuotojams teikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą

ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo tinkamo šio straipsnio 1 dalyje numatytos

pareigos įvykdymo.

104

straipsnis. Užsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės skelbiama informacija

1.

Investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje platinanti užsienio

valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo tokia pat

tvarka, kokia nustatyta jos registruotos buveinės valstybėje, lietuvių kalba ar

kita kalba, kurią nustatė Vertybinių popierių komisija, skelbti ir pateikti

Vertybinių popierių komisijai visą prospektą, sutrumpintą prospektą, jų

pakeitimus, metų ir pusmečio ataskaitas ir sudarymo dokumentus.

2.

Jei užsienio kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas gali klaidinti,

Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad kartu būtų skelbiamas

jo paaiškinimas.

x skyrius

valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ kintamojo kapitalo bendroviŲ IR

DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA

102 straipsnis.

Teisė platinti šio įstatymo priede numatytų direktyvų reikalavimus atitinkančio

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas

1.

Investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje norinti platinti

valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė privalo apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai.

2.

Kartu su pranešimu turi būti pateikiama:

1)

užsienio priežiūros institucijos patvirtinimas, kad kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti, atitinka

šio įstatymo priede numatytų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus;

2)

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentai;

3)

visas ir sutrumpintas prospektai;

4)

naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jei tokia parengta po metų

ataskaitos;

5)

tvarka, pagal kurią Lietuvos Respublikoje bus platinami ir išperkami

investiciniai vienetai arba akcijos;

6)

sutartis su Lietuvos Respublikoje įsteigtu ir teisę teikti investicines paslaugas

Lietuvos Respublikoje turinčiu platintoju dėl užsienio kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo Lietuvos Respublikoje.

3.

Valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali pradėti platinti

investicinius vienetus ar akcijas praėjus 2 mėnesiams po šio straipsnio 2

dalyje nustatytos informacijos perdavimo, išskyrus atvejį, kai Vertybinių

popierių komisija per tą laiką nusprendžia, kad:

1)

nustatoma investicinių vienetų arba akcijų platinimo tvarka prieštarauja

Lietuvos Respublikos teisės aktams arba negarantuoja teisingo lėšų už

išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimo ar informacijos

pateikimo;

2)

ne valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės priežiūra neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų ar

Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija nėra sudariusi

susitarimų, užtikrinančių tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos pateikimą.

4.

Šiame straipsnyje išvardytų dokumentų pateikimo taisykles nustato Vertybinių

popierių komisija.

5.

Jei pažeidžiama viešo platinimo ar išpirkimo tvarka, Vertybinių popierių

komisija turi teisę uždrausti platinti investicinius vienetus arba akcijas.

103

straipsnis. Užsienio kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar

akcijų viešo platinimo nutraukimo tvarka

1.

Šio įstatymo priede numatytų direktyvų reikalavimus atitinkančio kolektyvinio

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų viešą platinimą Lietuvos

Respublikoje norinti nutraukti užsienio valstybėje licencijuota valdymo įmonė

ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki

numatomo platinimo nutraukimo privalo apie tai raštu informuoti Vertybinių

popierių komisiją ir paskelbti apie tai viešai ne mažiau kaip viename šalies

dienraštyje arba raštu informuoti kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų turintį Lietuvos investuotoją.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose pranešimuose investuotojams ir Vertybinių

popierių komisijai turi būti nurodoma:

1)

numatoma investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo Lietuvos Respublikoje

nutraukimo data;

2)

investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo nutraukimo padariniai esamiems

kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams;

3)

subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių

vienetų ar akcijų išpirkimo prieš viešo platinimo nutraukimą, kontaktiniai

duomenys;

4)

subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl jų turimų investicinių

vienetų ar akcijų išpirkimo po viešo platinimo nutraukimo, kontaktiniai

duomenys;

5)

vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus investicinius vienetus ar

akcijas iki viešo platinimo nutraukimo nepasinaudoję investuotojai galės

susipažinti su užsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės skelbiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą.

3.

Užsienio valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo

vykdyti šio įstatymo 104 straipsnyje įtvirtintą pareigą skelbti ir

investuotojams teikti informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą

ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo tinkamo šio straipsnio 1 dalyje numatytos

pareigos įvykdymo.

104

straipsnis. Užsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės skelbiama informacija

1.

Investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje platinanti užsienio

valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo tokia pat

tvarka, kokia nustatyta jos registruotos buveinės valstybėje, lietuvių kalba ar

kita kalba, kurią nustatė Vertybinių popierių komisija, skelbti ir pateikti

Vertybinių popierių komisijai visą prospektą, sutrumpintą prospektą, jų

pakeitimus, metų ir pusmečio ataskaitas ir sudarymo dokumentus.

2.

Jei užsienio kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas gali klaidinti,

Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad kartu būtų skelbiamas

jo paaiškinimas.

x skyrius

valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ kintamojo kapitalo bendroviŲ IR

DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA

105 straipsnis. Apskaita ir

atskaitomybė

investicinio fondo buhalterinę apskaitą, jos organizavimą, tvarkymą ir

finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

investicinė bendrovė yra sudariusi investicinio fondo ar investicinės bendrovės

turto saugojimo sutartį, privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei,

kurios turto valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus,

reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei

sudaryti.

106 straipsnis. Vertybinių popierių komisija

investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą prižiūri Vertybinių popierių

komisija.

popierių komisija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu ir

Finansinių priemonių rinkų įstatymu, ji turi šiame ir kituose įstatymuose

nustatytas teises ir pareigas.

popierių komisijos veiksmai ar neveikimas skundžiami Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

107 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos

funkcijos prižiūrint valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų

veiklą

Vertybinių

popierių komisija:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai

priskirtus teisės aktus;

2) teikia

paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų

taikymo klausimais;

3) išduoda

valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo

investicinėms bendrovėms licencijas ir panaikina jų galiojimą, taiko kitas

poveikio priemones;

4) tvirtina

investicinių fondų taisykles, investicinių bendrovių įstatus ir jų pakeitimus,

išduoda šiame įstatyme nustatytus leidimus;

5) tikrina

valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą;

6) duoda valdymo

įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumams privalomus vykdyti nurodymus

dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;

7) turi teisę

įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą

privalo būti nepriekaištingos reputacijos;

8)

bendradarbiauja su užsienio priežiūros institucijomis ir keičiasi su jomis

priežiūrai reikalinga informacija;

9) atlieka kitas

šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

108 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos narių

ir darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją

popierių komisijos nariai ir darbuotojai privalo Finansinių priemonių rinkų

įstatymo nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie

sužinojo atlikdami šio įstatymo nustatytas funkcijas. Išsamų konfidencialios

informacijos turinį nustato Vertybinių popierių komisija.

popierių komisijos teisė perduoti konfidencialią informaciją Finansinių

priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai

atliekant šio įstatymo nustatytas funkcijas.

109

straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisė atlikti patikrinimus

popierių komisija, siekdama nustatyti, kaip valdymo įmonės, investicinės

bendrovės ir depozitoriumai laikosi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės

aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus.

patikrinti, Vertybinių popierių komisijos darbuotojai gali, pranešę įmonės

administracijai, be leidimo įeiti į valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar

depozitoriumo patalpas, tikrinti, laikinai ir tik palikę jų apyrašą paimti

dokumentus ar juos kopijuoti, taip pat pateikti klausimus, raštu arba žodžiu

apklausti šių įmonių administracijos vadovus, jų pavaduotojus, valdymo organų

narius ar darbuotojus.

110

straipsnis. Piniginės baudos už įstatymo pažeidimą

Vertybinių

popierių komisija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta

tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:

1) juridiniams

asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės ir uždaro tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šio

įstatymo numatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, pažeidusiems kitus šio įstatymo reikalavimus, – iki 100 tūkstančių

litų.

111 straipsnis.

Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos į valstybės biudžetą

sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo Vertybinių

popierių komisijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda nebuvo savanoriškai

sumokėta, Vertybinių popierių komisijos sprendimas skirti baudą vykdomas

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

XI skyrius

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

112

straipsnis. Nuostatos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje

Vertybinių

popierių komisija Europos Bendrijų Komisiją turi informuoti:

1) kad Lietuvos

Respublikoje už kolektyvinio investavimo subjektų priežiūrą yra atsakinga

Vertybinių popierių komisija;

2) kurioms

Lietuvos Respublikos institucijoms galima perduoti konfidencialią informaciją

apie kolektyvinio investavimo subjektų veiklą;

3) kurios

kredito įstaigos atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje išvardytus reikalavimus,

taip pat nurodyti tokių kredito įstaigų išleidžiamas obligacijas ir priemones,

užtikrinančias obligacijų savininkų interesus;

4) kokia tvarka

valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turi skaičiuoti

įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su išvestinėmis finansinėmis

priemonėmis;

5) apie atvejus,

kai licencija yra išduodama valdymo įmonei, kuri yra asmens, savo buveinę

įkūrusio ne valstybėje narėje, dukterinė įmonė arba kuri tokia tampa;

6) apie atvejus,

kai Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms trukdoma teikti

paslaugas ar platinti investicinius vienetus ne valstybėse narėse;

7) apie atvejus,

kai Vertybinių popierių komisija neleidžia Lietuvos Respublikoje licencijuotoms

valdymo įmonėms steigti filialo valstybėje narėje arba valstybėje narėje

licencijuotoms valdymo įmonėms pritaiko poveikio priemones;

8) kuriuos

indeksus Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi šio įstatymo 60 straipsnio

1 dalimi, pripažino.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ROLANDAS

PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

kolektyvinio

investavimo

subjektų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais

(KIAVPS), derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p.

139) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263).

Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų

ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26).

Priedas papildomas 3 punktu nuo 2008 m. liepos 23 d.:

įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į

perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, patikslinant

tam tikrus apibrėžimus (OL 2007 L 79, p. 11).

Priedo

pakeitimai:

Nr.

X-1630,

2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1303,

2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4772 (2007-11-15)

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. kovo 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį.

Kolektyvinio

investavimo subjektų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytos Finansinių

priemonių rinkų įstatymo nuostatos taikomos valdymo įmonėms nuo šio įstatymo

oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 15 d.

Nauja įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1630,

2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 2, 60, 62 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 23 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2008-07-04)

autrap@lrs.lt