Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2003, Nr. 74-3424

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMAS

2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

Nr.

XI-1674,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6820 (2011-12-01)

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

4 straipsnis.

Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veikla

šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (arba) investicinių bendrovių

valdymu ir teikti šias papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje

licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

1) valdyti kitų asmenų finansinių

priemonių portfelius;

2) valdyti

pensijų fondų finansinių priemonių portfelius, jeigu įmonė atitinka Lietuvos

Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo ir Lietuvos

Respublikos pensijų kaupimo įstatymo reikalavimus;

3) konsultuoti

investavimo į finansines priemones klausimais;

4) saugoti ir

tvarkyti kitų valdymo įmonių valdomų investicinių fondų investicinius vienetus

ar investicinių bendrovių akcijas.

negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio

1 dalies 3 ir 4 punktuose, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1

dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų paslaugų.

bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame įstatyme

nenumatyta veikla.

vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė

negali verstis kita šiame įstatyme nenumatyta veikla.

5.

Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms

netaikomas šio įstatymo IX skyrius.

įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta

veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13

ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros

institucijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių priemonių rinkų

įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2

straipsnio 5 dalies nuostatas.

5

straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos licencijos

išdavimo tvarka

bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, pageidaujanti verstis valdymo įmonės

veikla, ar akcinė bendrovė, pageidaujanti veikti kaip investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, ar uždaro tipo investicinė bendrovė priežiūros institucijai

pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiama numatomos vykdyti veiklos

programa (verslo planas), kurioje (kuriame), be kita ko, aprašomos numatomos

vykdyti veiklos sritys ir bendrovės organizacinė struktūra, taip pat

informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo

reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos patvirtintose

licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros

institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus

licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti

dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikiami ne visi ar

tikrovės neatitinkantys dokumentai ir duomenys, arba įmonės veiklos planas yra

nepakankamai pagrįstas;

2) valdymo

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės

pradinis kapitalas ar uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją

norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už priežiūros

institucijos nustatytą mažiausią dydį arba netenkinami valdymo įmonės kapitalo

pakankamumo reikalavimai;

3) bendrovė

nepateikė licencijavimo taisyklėse nurodytos informacijos apie bendrovės

akcininkus, jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus ir šių

paketų dydį;

4) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo;

5) bent vienas

bendrovės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos

rinkos operatoriaus, priežiūros institucijos ar Lietuvos centrinio vertybinių

popierių depozitoriumo darbuotojas;

6) bendrovės

valdybos nariai, administracijos vadovas ar jo pavaduotojai nėra

nepriekaištingos reputacijos, neturi priežiūros institucijos nustatytos kvalifikacijos

ar darbo patirties;

7) bendrovės

buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

8) tarp

bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali

trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;

9) yra glaudus

ryšys tarp bendrovės ar asmens iš tokios ne valstybės narės, kurios teisės

aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas

gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros

funkcijas;

10) bendrovės

įstatuose nurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto

akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje;

11) akcinės

bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar

uždaro tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai neatitinka įstatymų

reikalavimų;

12) valdymo

įmonė, jos vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10

straipsnio 9 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.

ar atsisakymą išduoti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi

pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo.

Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų

pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu.

priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar

draudimo įmonės dukterinė įmonė;

2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo

įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys,

kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų

maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų

tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir

patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros

instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir

paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje.

steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų

registrui per 9 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo.

5 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės veiklos licencijos išdavimo tvarka

bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, pageidaujanti verstis valdymo įmonės

veikla, ar akcinė bendrovė, pageidaujanti veikti kaip investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, ar uždaro tipo investicinė bendrovė Vertybinių popierių

komisijai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiama numatomos vykdyti

veiklos programa (verslo planas), kurioje (kuriame), be kita ko, aprašomos

numatomos vykdyti veiklos sritys ir bendrovės organizacinė struktūra, taip pat

informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo

reikalavimų tenkinimą ir kita Vertybinių popierių komisijos patvirtintose

licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi

Vertybinių popierių komisija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame

įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai

gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato

Vertybinių popierių komisija.

popierių komisija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikiami ne visi ar

tikrovės neatitinkantys dokumentai ir duomenys, arba įmonės veiklos planas yra

nepakankamai pagrįstas;

2) valdymo

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės

pradinis kapitalas ar uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją

norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už Vertybinių

popierių komisijos nustatytą mažiausią dydį arba netenkinami valdymo įmonės

kapitalo pakankamumo reikalavimai;

3) bendrovė

nepateikė licencijavimo taisyklėse nurodytos informacijos apie bendrovės akcininkus,

jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį;

4) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo;

5) bent vienas

bendrovės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos

rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio

vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

6) bendrovės

valdybos nariai, administracijos vadovas ar jo pavaduotojai nėra

nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos

kvalifikacijos ar darbo patirties;

7) bendrovės

buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

8) tarp

bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali

trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros

funkcijas;

9) yra glaudus

ryšys tarp bendrovės ar asmens iš tokios ne valstybės narės, kurios teisės

aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas

gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros

funkcijas;

10) bendrovės

įstatuose nurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto

akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje;

11) akcinės

bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar

uždaro tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai neatitinka įstatymų

reikalavimų;

12) valdymo

įmonė, jos vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10

straipsnio 9 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.

ar atsisakymą išduoti licenciją Vertybinių popierių komisija pareiškėjui turi

pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo.

Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų

pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu.

priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotos

valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės

dukterinė įmonė;

2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo

įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys,

kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų

maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų

tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir

patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros

instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

Vertybinių popierių komisija praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir

paskelbia Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.

7.

Steigiamos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai netenka

galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo

steigimo dokumentų sudarymo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-204,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)

6 straipsnis. Valdymo įmonių

ir investicinių bendrovių valdymas ir vadovai

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir

administracija.

bendrovės, kurios turto valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai

nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas,

atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje

nurodytų veiksmų atlikimą.

investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus

nepaisydamas to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams

priklausančios akcijos.

įmonės ar investicinės bendrovės vadovai yra:

1)

administracijos vadovas;

2) valdybos nariai;

3) stebėtojų

tarybos nariai.

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo

įmonei, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamos

patirties, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus įmonės valdymas.

ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės

vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama priežiūros institucijos nustatytą

informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami rinkti

vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties

reikalavimus. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės,

kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai gali pradėti eiti

pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.

institucija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu

išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties

arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų pasikeitimai

kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam įmonės valdymui. Išsamius vadovų kandidatūroms

taikomus reikalavimus ir šių kandidatų derinimo su priežiūros institucija

tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

institucija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

7

straipsnis. Veiklai keliami reikalavimai ir riziką ribojantys reikalavimai

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo:

1) sąžiningai veikti kolektyvinio investavimo subjektų

dalyvių ir rinkos patikimumo interesais;

2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai;

3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir

procedūras;

4) siekti gauti iš kliento informaciją apie jo

finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis

įmonės paslaugomis, taip pat atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalusis

investuotojas;

5) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir

jam reikalingą informaciją;

6) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų

išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su kolektyvinio investavimo subjekto

dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai;

7) užtikrinti, kad jos valdymo procedūros ir

buhalterinių įrašų ir apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų

galima sužinoti visų sandorių šalis, sandorių turinį, laiką ir vietą,

nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis steigimo dokumentuose numatytų

sąlygų ir teisės aktų;

8) atlikti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo

administracijos vadovo, jo pavaduotojo, valdybos narių ir darbuotojų sudaromus

finansinių priemonių sandorius;

9) saugoti atliktų operacijų dokumentus ne mažiau kaip

10 metų nuo operacijų įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato

ilgesnio dokumentų saugojimo termino;

10) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų

išvengta valdymo įmonės ar investicinės bendrovės interesų konflikto su

klientais, klientų tarpusavio interesų konflikto, kolektyvinio investavimo

subjekto dalyvių ir klientų interesų konflikto ar kolektyvinio investavimo

subjektų dalyvių interesų tarpusavio konflikto;

11) užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo

priimantys asmenys turėtų priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir

patirtį, būtų nepriekaištingos reputacijos;

12) turėti investicinių sprendimų priėmimo procedūrų

aprašą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta investicinius sprendimus priimančio

organo struktūra, ir jo laikytis;

13) užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų

įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale;

14) laikytis priežiūros institucijos nustatytų

kapitalo reikalavimų.

numatytas šio įstatymo

4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į savo valdomus

investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti tik gavusi

išankstinį kliento sutikimą.

numatytą šio įstatymo

4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai investuotojams draudžiami

Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Priežiūros

institucijos teisė nustatyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigų

įgyvendinimo tvarką

Priežiūros institucija nustato:

1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;

2) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių

turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, veiklos vidaus kontrolės

organizavimo ir atlikimo tvarką;

3) periodinių ataskaitų, kitų ataskaitų, prospektų,

pranešimų visuomenei ir priežiūros institucijai turinį ir jų pateikimo

tvarką;

4) ataskaitų apie investicinės bendrovės likvidavimą

ir investicinio fondo dalijimą turinį ir jų pateikimo tvarką;

5) grynųjų aktyvų dydžio ir valdymo įmonės kapitalo

pakankamumo reikalavimus;

6) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių kapitalo

reikalavimus;

7) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi

diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką;

8) šiame įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų

išdavimo tvarką;

9) kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių

priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką;

10) investicinių fondų jungimo tvarką;

11) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių

vienetų ir akcijų platinimo tvarką.

9 straipsnis. Valdymo įmonės

ar investicinės bendrovės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei

valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingesnio valdymo,

turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai

teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tai nedelsdama privalo pranešti

priežiūros institucijai. Pranešime apie pavedimą atlikti dalį valdymo funkcijų

turi būti nurodomas šį pavedimą priėmusios

įmonės (įgaliotinio) pavadinimas ir jai pavestų funkcijų sąrašas.

tuo atveju, jeigu:

1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ar

investicinę bendrovę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams;

2) priežiūros institucija su atitinkama ne valstybės

narės, kurioje licencijuotai valdymo įmonei yra pavedama atlikti dalį funkcijų,

priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija;

3) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai

gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą;

4) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali

bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių

interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;

5) įgaliotinis turi priežiūros institucijos nustatytą

kvalifikaciją ir gali atlikti nurodytas funkcijas;

6) investicinio fondo ar investicinės bendrovės

prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei.

investicinė bendrovė neturi teisės kitiems asmenims pavesti tiek savo valdymo

funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų

priėmimo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės

valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, ar

kitiems asmenims, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės,

investicinės bendrovės ar dalyvių interesais.

asmenims, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nuo atsakomybės.

10

straipsnis. Valdymo įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas

juridinis asmuo arba kartu veikiantys šie asmenys, nusprendę tiesiogiai ar

netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti jau turimą

valdymo įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo),

jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių

balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo

tvarka 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens

dukterine įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti

priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui.

Reikalavimo gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam

įsigijimui nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio

straipsnio 22 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame

straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie remdamiesi savo aiškiai

sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu įgyvendina ar siekia

įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo valdymo įmonės akcijų paketo.

asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie

siūlomą įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo

dydį, taip pat pateikti tai pagrindžiančius dokumentus bei kitą priežiūros

institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.

perleisti arba sumažinti jam priklausantį valdymo įmonės akcijų paketą, jeigu

dėl planuojamo valdymo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo

teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20

procentų, 30 procentų ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio

asmens dukterine įmone, turi priežiūros institucijai pateikti rašytinį

pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti ar sumažinti valdymo įmonės akcijų

paketo dydį.

institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų

dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, sąrašą. Sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi

ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti

nurodyta dokumentų ir duomenų, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo

įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus

atlikti.

institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau gavusi

šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne vėliau

kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam

asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad

gautas pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi dokumentai ir duomenys,

nurodyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, (toliau šiame straipsnyje

– vertinimo laikotarpis) atlieka vertinimą.

laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą

vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti

reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma,

kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės

skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia

prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną,

kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo

laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to,

priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti

papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo

laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo

sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų

tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama

ne valstybėje narėje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal

valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius suderintųjų kolektyvinio

investavimo subjektų valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų,

draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus

ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, bei papildomai gautus dokumentus ir duomenis, priežiūros institucija,

siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų valdymo įmonės, kurios akcijų paketą

siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio

asmens poveikį valdymo įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį

patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

1) įsigyjančio asmens

nepriekaištingą reputaciją;

2) asmens, kuris

po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir

patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės

vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį, priežiūros institucija

atsižvelgia į šio įstatymo 6 straipsnio nuostatas;

3) įsigyjančio

asmens finansinį patikimumą, ypač pagal valdymo įmonės, kurios akcijų paketą

siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšį;

4) ar valdymo

įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios

dalimi valdymo įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūra sudaro sąlygas

vykdyti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų valstybių narių

priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti

priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų

atsakomybės pasiskirstymą;

5) ar yra

pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar

įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo

veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti

šios veiklos pavojų.

institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo

įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo įsigijimo

pagal rinkos ekonominius poreikius.

institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik pagrįstai remdamasi

šio straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu

įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 4 ar 7 dalyje nustatytus

dokumentus ir duomenis.

12.

Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo,

konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu

įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų

maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet

kurio iš šių subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo.

institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 12 dalį, kitų priežiūros

institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo

įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati

nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam

vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją

teikia savo iniciatyva.

priežiūros institucija per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo

laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad

priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros

institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti

siūlomam įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas raštu praneša įsigyjančiam

asmeniui.

priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji

gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti

valdymo įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.

baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam

įsigijimui, ji apie tai per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir

neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša įsigyjančiam asmeniui,

nurodydama sprendimo motyvus.

institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų

pagal šio straipsnio 12 ir 13 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės

ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui

gali būti skundžiamas teismui. Priežiūros institucija viešai paskelbia

sprendimą ir jo motyvus, neatsižvelgdama į tai, ar yra gautas įsigyjančio

asmens sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę viešai neskelbti

sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos

rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.

priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą

įsigijimą toje pačioje valdymo įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia

tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.

valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar netekimą, dėl kurio

valdymo įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1

dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama

apie tai pranešti priežiūros institucijai.

įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai

pranešimą, kuriame nurodomi valdymo įmonės akcininkai, valdantys įmonės akcijų

paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai.

asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam

ir skaidriam valdymo įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis

priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi

teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas

vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už valdymo įmonės valdymą.

įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas be priežiūros institucijos

sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 6

dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros

institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos

akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė

vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas

neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba baigiasi šio straipsnio 6 dalyje

nustatytas terminas ir priežiūros institucija nepareiškia prieštaravimo

siūlomam įsigijimui.

11

straipsnis. Pareiga gauti priežiūros institucijos leidimą

institucijos išankstinis leidimas reikalingas:

1) sudarymo dokumentams patvirtinti,

pakeisti ar papildyti;

2) depozitoriumo

ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti;

3) investicinį

fondą sudarančiam turtui perduoti kitai valdymo įmonei;

4) sutarčiai su

depozitoriumu sudaryti ar jai pakeisti;

5) sutrumpintam

ar visam prospektui patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

6) sudarymo

dokumentų santraukai patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

7) valdymo

įmonės valdomiems investiciniams fondams sujungti.

jeigu tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo

subjekto dalyvių interesus.

prašymą, per 15 dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas

duotu.

12

straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar

investicinės bendrovės auditas

Valdymo įmonės,

jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės auditui

taikomi Lietuvos Respublikos audito įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų

įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai.

13

straipsnis. Teisė perleisti investicinį fondą sudarantį ar investicinei

bendrovei priklausantį turtą

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės administracijos vadovui,

jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ir įmonės darbuotojams (ir

jų sutuoktiniams). Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto

sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje nurodytų

asmenų turtą įsigyti.

bendrovei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai taikomi ir jos

administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams

ir darbuotojams (ir jų sutuoktiniams).

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų

įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio

įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.

fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų

investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo.

bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo

sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų

vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia

draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji

vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolos grąžinimui

užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.

straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VII

skyriuje.

14

straipsnis. Sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas

bendrovės turto valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu

turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip

2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.

Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui

priimti.

akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą

gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jeigu

bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlyginimo valdymo įmonei ir

depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos

narių balsų dauguma.

10 straipsnis. Valdymo

įmonės akcijų paketo įsigijimas

1.

Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar

padidinti jau turimą valdymo įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo akcijų

įsigijimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių visuotiniame akcininkų

susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų arba peržengtų didėjimo tvarka 20, 33 ar

50 procentų, arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone, turi gauti

išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo privalo iš anksto pranešti Vertybinių

popierių komisijai apie planuojamą akcijų paketo įsigijimą ir pateikti tai

pagrindžiančius dokumentus ir kitą Vertybinių popierių komisijos nustatytą

informaciją. Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

prašymo gavimo dienos turi pranešti jam apie sutikimą arba atsisakymą leisti

įsigyti akcijų paketą. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad

būtų pateikta papildomų duomenų ir informacijos apie ketinimą įsigyti arba

padidinti valdymo įmonės akcijų paketą – tokiu atveju 3 mėnesių terminas

skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo

Vertybinių popierių komisijai dienos.

leisti įsigyti akcijų paketą, jeigu:

1) fizinis asmuo

(juridinio asmens administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai ir

kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;

2) fizinis asmuo

yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatoriaus,

Vertybinių popierių komisijos ar depozitoriumo, kuris saugo tos valdymo įmonės

valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą,

darbuotojas;

3) asmuo

nepateikė informacijos apie savo veiklą ar finansinę padėtį;

4) juridinis

asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius;

5) asmuo

nepateikė dokumentų, kuriais įrodo, kad lėšos, skirtos akcijoms apmokėti, yra

gautos teisėtai;

6) asmens

finansinė padėtis nėra gera ir stabili;

7) išdavus

leidimą, atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti

valdymo įmonės licenciją;

8) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo.

4.

Atsisakymas leisti įsigyti akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali

būti skundžiamas teismui. Jeigu Vertybinių popierių komisija sutinka leisti

įsigyti akcijų paketą, ji turi teisę nustatyti protingą terminą asmens ketinimo

įsigyti ar padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įvykdymui. Šis terminas

įprastinėmis aplinkybėmis negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo.

mažindamas savo turimą akcijų dalį tiek, kad jo turimų balsavimo teisių

visuotiniame akcininkų susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų

mažėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų, arba tiek, kad valdymo įmonė nustotų

būti jo dukterine įmone, apie tai taip pat turi pranešti Vertybinių popierių

komisijai.

sužinojusi apie akcijų paketo, viršijančio šiame straipsnyje nustatytas ribas,

įsigijimą ar perleidimą, nedelsdama apie tai turi pranešti Vertybinių popierių

komisijai. Metinė informacija apie asmenis, turinčius akcijų paketus, ir tokių

paketų dydžius Vertybinių popierių komisijai pateikiama jos nustatyta tvarka.

įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus išankstinio Vertybinių

popierių komisijos sutikimo, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę

visuotiniame akcininkų susirinkime, iki bus gautas toks sutikimas.

8.

Jei asmuo, ketinantis įsigyti valdymo įmonės akcijų paketą, yra kitoje

valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito

įstaiga, draudimo įmonė ar bet kurį iš šių subjektų patronuojanti įmonė arba

kontroliuojantis asmuo, o po akcijų paketo įsigijimo valdymo įmonė taptų

įgijėjo dukterine įmone arba jo kontroliuojama, Vertybinių popierių komisija

privalo kreiptis nuomonės į atitinkamos valstybės narės priežiūros instituciją

šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytais klausimais.

11 straipsnis. Pareiga

gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą

popierių komisijos išankstinis leidimas reikalingas:

1) sudarymo dokumentams patvirtinti,

pakeisti ar papildyti;

2) depozitoriumo

ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti;

3) investicinį

fondą sudarančiam turtui perduoti kitai valdymo įmonei;

4) sutarčiai su

depozitoriumu sudaryti ar jai pakeisti;

5) sutrumpintam

ar visam prospektui patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

6) sudarymo

dokumentų santraukai patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

7) valdymo

įmonės valdomiems investiciniams fondams sujungti.

2.

Vertybinių popierių komisija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jei tai

prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto

dalyvių interesus.

3.

Jeigu Vertybinių popierių komisija, gavusi atitinkamą prašymą, per 15 dienų

nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu.

12

straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar

investicinės bendrovės auditas

Valdymo įmonės,

jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės auditui

taikomi Audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 22 straipsnio

6 dalyje nustatyti reikalavimai.

13

straipsnis. Teisė perleisti investicinį fondą sudarantį ar investicinei

bendrovei priklausantį turtą

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės administracijos vadovui,

jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ir įmonės darbuotojams (ir

jų sutuoktiniams). Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto

sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų

asmenų turtą įsigyti.

bendrovei šio straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai taikomi ir jos

administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams

ir darbuotojams (ir jų sutuoktiniams).

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų

įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio

įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.

fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų

investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo.

bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo

sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų

vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia

draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji

vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jei paskolos grąžinimui

užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.

straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VII

skyriuje.

14

straipsnis. Sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas

bendrovės turto valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu

turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip

2/3 susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti

nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti.

akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą

gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jei

bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlyginimo valdymo įmonei ir

depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos

narių balsų dauguma.

15 straipsnis. Valdymo įmonėms, investicinėms

bendrovėms, jų vadovams ir depozitoriumams taikomos poveikio priemonės

poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms:

1) įspėti dėl

veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šio

įstatymo nustatytas baudas;

3) ne ilgiau

kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti

sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;

4) sustabdyti

investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;

5) paskirti

laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;

6) įpareigoti

valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą;

7) sustabdyti

valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą tol, kol

yra pagrindas sustabdyti licenciją; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui,

priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo

tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną ar

kelias paslaugas galiojimą;

8) panaikinti

licencijos teikti vieną, kelias ar visas paslaugas galiojimą.

institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų

kodekse numatytas nuobaudas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovams

ar darbuotojams.

institucija turi teisę depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose numatytas poveikio priemones.

16

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas

nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių

pažeidimų:

1) valdymo

įmonė, investicinė bendrovė ar depozitoriumas priežiūros institucijai pateikė

neteisingą informaciją;

2) priežiūros

institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar

dokumentai;

3) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija

buvo išduota;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų,

kad nesugebės to padaryti ateityje.

institucija taiko poveikio priemones Finansinių priemonių rinkų įstatymo

nustatyta tvarka.

poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2

metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis

pažeidimas – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar

trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės,

pranešama tų valstybių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms.

17 straipsnis. Laikinasis

atstovas veiklai

prižiūrėti

aktų pažeidimą, siekdama išvengti investuotojų turto nuvertėjimo ar kitokio

netekimo, priežiūros institucija

turi

teisę paskirti laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

veiklai prižiūrėti. Laikinuoju atstovu gali būti skiriamas priežiūros

institucijos tarnautojas.

vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai turi gauti laikinojo atstovo veiklai

prižiūrėti sutikimą kiekvienam su įmonės veikla susijusiam sprendimui.

Laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų

teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.

atstovas veiklai prižiūrėti atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad įmonė gali patikimai

veikti;

2) įmonei

iškeliama bankroto byla;

3) panaikinamas

valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždaro tipo

investicinės bendrovės licencijos galiojimas.

18

straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas

Priežiūros

institucija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei išduotos

licencijos galiojimą panaikinti, jeigu:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka

pritaikoma tokia poveikio priemonė;

2) licencijos

turėtojas pats raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

3) licencijos

turėtojas per 12 mėnesių nepradeda ja naudotis ar daugiau kaip 6 mėnesius

nevykdo savo veiklos;

4) baigiasi investicinės

bendrovės įstatuose nustatytas veiklos laikotarpis ir licencijos turėtojas

raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo.

19 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės bankroto proceso ypatumai

įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procedūra gali būti vykdoma

tik teismo tvarka.

institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo

valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.

gavęs priežiūros institucijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo

tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti

banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.

vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto

bylą arba atsisakyti ją iškelti.

įmonės ar investicinės bendrovės administratorius grąžina valdymo įmonės

valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės

akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų

kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei.

20 straipsnis. Valdymo įmonės

reorganizavimas ir pertvarkymas, investicinės bendrovės likvidavimas

į bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas.

dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.

parduodamas priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir su akcininkais

atsiskaitoma pinigais.

institucijai jos nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie likvidavimo

eigą.

ANTRASIS SKIRSNIS

Informacija, kurią Valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė turi pateikti visuomenei

26 straipsnis. Pareiga perduoti

turtą depozitoriumui

saugomas viename depozitoriume. Depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis

teisę valstybėje narėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba

padalinį Lietuvos Respublikoje.

perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.

27 straipsnis. Depozitoriumo

pareigos

1.

Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai

ir:

1) užtikrinti, kad investicinių vienetų arba akcijų

pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus;

2) užtikrinti,

kad investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal teisės aktų ir

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus;

3) vykdyti

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja

teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų

reikalavimams;

4) užtikrinti,

kad atlyginimas už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestas į fondo

sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;

5) užtikrinti,

kad investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal

teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus.

turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną

nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo

turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo

reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose

nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio

įstatymo 72 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

3.

Depozitoriumas privalo pranešti priežiūros institucijai ir valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybai, ar valdybai visus

pastebėtus teisės aktų ar kolektyvinio

investavimo subjekto sudarymo dokumentų pažeidimus.

už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatytas kolektyvinio

investavimo subjekto sudarymo dokumentuose.

5.

Depozitoriumas atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto

dalyviams ar valdymo įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai

jas atliko.

29 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės atskyrimas nuo depozitoriumo

1.

Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

veikla, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytą atvejį.

įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovas, jo pavaduotojas,

valdybos narys ar darbuotojas negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės

valdomą investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą,

administracijos vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar darbuotoju, kurio funkcijos

tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.

3.

Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės

turimą turtą, administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai,

stebėtojų tarybos nariai ar darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios

su depozitoriumo veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/4 tą investicinį fondą

valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių.

30

straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas

ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam

pritarė priežiūros institucija.

depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų

ar netinkamai juos vykdo, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti

kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo

įmonei ar investicinei bendrovei nutraukti su depozitoriumu sudarytą sutartį ir

pakeisti depozitoriumą.

IV SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

31

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, tipai ir rūšys

šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai

Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami investicinės bendrovės arba

investicinio fondo veiklos forma, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.

kolektyvinio investavimo subjektai gali būti sudaromi tik investicinio fondo

arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma. Draudžiama

sudaryti uždaro tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

šiuo įstatymu, gali būti sudaromi šių rūšių specialieji kolektyvinio

investavimo subjektai:

1) kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai;

2) nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektai;

3) privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektai;

4) kolektyvinio investavimo subjektai,

investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus;

5) alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektai.

subjektai gali būti atviro (atviro tipo investiciniai fondai ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždaro tipo (uždaro tipo investiciniai

fondai ar uždaro tipo investicinės bendrovės).

32

straipsnis. Investicinis fondas

fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis

bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių

vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių.

investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto

patikėjimo teise.

fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar

fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę

nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius

investicinio fondo investicinius vienetus.

investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir

kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas

į apskaitą atskirai.

33 straipsnis.

Lyginamasis indeksas

subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą. Šis reikalavimas netaikomas

specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams.

lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti

kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo

subjekto lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus

kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją.

nustatyti lyginamajam indeksui taikomus reikalavimus.

subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo juos lyginti su lyginamuoju

indeksu priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Kolektyvinio investavimo

subjekto lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas jį valdančios

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, metų ataskaitoje.

kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo patvirtinti taisykles,

nustatančias kolektyvinio investavimo subjekto lyginamojo indekso pasirinkimo

ir keitimo kriterijus bei tvarką.

ANTRASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO

TVARKA

34

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas

investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas

sutartį su valdymo įmone, investicine bendrove ar investicinių vienetų ar

akcijų platintoju.

vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio

investavimo subjekto sąskaitą. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar

akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų

sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi

būti padarytas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo

kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Jeigu papildomų investicinių vienetų

ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to,

kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.

3.

Vadovaujantis šiuo įstatymu sudarytų kolektyvinio investavimo subjektų

investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami reguliuojamos rinkos ar

daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis priežiūros

institucijos nustatyta tvarka. Reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos sistemos

ir atsiskaitymų sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad sandorius dėl

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų

galėtų sudaryti tik profesionalieji investuotojai.

35

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų kaina

vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų

apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus.

nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, galima padidinti su kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydžiu

(jeigu tai numatyta sudarymo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų

dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė. Mažinti išperkamųjų investicinių

vienetų ar akcijų išpirkimo kainą su jų išpirkimu susijusių atskaitymų dydžiu

galima tik tuo atveju, jeigu šio atskaitymo dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų

aktyvų vertė ir nebuvo padidinta pardavimo kaina.

36

straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Grynųjų aktyvų

vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos

kainą ir vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais

grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis

grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.

37

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas

ar investicinė bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu

privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas reikalavimo pateikimo

dienos kaina.

už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareikalavimo

juos išpirkti.

už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius

vienetus ar akcijas tvarka nustatyta kituose atitinkamos rūšies ir tipo

specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose šio

įstatymo straipsniuose.

išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės

teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių,

turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos

rašytinės formos.

38

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas

sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė,

investicinė bendrovė ir priežiūros institucija.

išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus.

gali būti sustabdomas, jeigu:

1) tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir

dalyvių interesus nuo galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar

išpirkimo kainos kritimo, kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis

ir sumažėjusi investicinių priemonių portfelio vertė;

2) nepakanka

pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų

investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas;

3) tokią

poveikio priemonę šio įstatymo nustatyta tvarka pritaiko priežiūros

institucija.

išpirkimą priėmimo momento draudžiama:

1) priimti

išpirkimo paraiškas;

2) atsiskaityti

už investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos išpirkti buvo pareikalauta iki

nutarimo sustabdyti išpirkimą priėmimo.

sustabdymą nedelsiant turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas

išpirkimas, taip pat priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai investiciniai

vienetai ar akcijos platinami užsienio valstybėse, – ir užsienio priežiūros

institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės

informavimo priemones.

39

straipsnis. Išpirkimo atnaujinimas

sprendimą sustabdyti išpirkimą priėmė priežiūros institucija, teisę jį

atnaujinti turi tik priežiūros institucija ar teismas, panaikinęs tokį

sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė.

sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi būti

pranešama tokia pačia tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą.

40 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų platinimo ypatumai

akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių

bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Šių bendrovių akcijos

gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės veiklos licenciją ir priežiūros institucijos leidimą patvirtinti

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus ir kai patvirtinamas visas ir

sutrumpintas prospektai.

kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų

emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama

išplatinti akcijų.

parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino.

apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko

asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

SUDĖTINIAI

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

41 straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentai

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose šio įstatymo

54 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 ir 7 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2

punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną ją sudarantį

subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:

1) subfondo

pavadinimas;

2) laikotarpis,

kuriam sudarytas subfondas;

3) subfondo

valiuta;

4) informacija, kad investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo

dalyvių interesais susijusį klausimą balsavimo teisę turi tik to subfondo

dalyviai.

investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 46 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 9, 12,

14, 15 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija

turi būti pateikta apie kiekvieną jį sudarantį subfondą. Papildomai apie

kiekvieną subfondą sudėtinio investicinio fondo taisyklėse turi būti pateikiama

šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti

nurodoma:

1) valiuta, kuria bus sudaromos kolektyvinio investavimo

subjekto finansinės ataskaitos;

2) subfondo

investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio

investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka;

3) naujų

subfondų steigimo tvarka.

42 straipsnis. Sudėtiniams kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi reikalavimai

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatytų, atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų

valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.

investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nuostatos, išskyrus šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio, 59, 72 ir 90

straipsnių nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti

saugomas viename depozitoriume.

subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą

patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.

subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį

kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems

asmenims padengti.

kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą visą prospektą.

Sutrumpinti prospektai gali būti rengiami kiekvieno subfondo atskirai.

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų savininkų sąrašą valdymo

įmonė ar investicinė bendrovė tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai.

Išduodant nuosavybės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas (nurodomi)

konkretaus subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).

įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama daryti bet

kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius,

sudarytus tarp jo subfondų.

kolektyvinio investavimo subjekto subfondų sujungimui taikomi šiame įstatyme

investicinių fondų sujungimui nustatyti reikalavimai.

43

straipsnis. Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcija, nepaisant jos vertės,

visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime akcininkui suteikia vieną balsą.

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime

sprendžiant tik su vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį

klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

44

straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas

Kolektyvinio

investavimo subjekto dalyvis gali keisti jo turimus subfondo investicinius

vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo

investicinius vienetus ar akcijas, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentuose nenustatyta kitaip. Keičiant subfondo investicinius

vienetus ar akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu

susijusius atskaitymus, išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su

investicinių vienetų ar akcijų keitimo išlaidomis.

V SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

Investicinis fondas

45

straipsnis. Investicinio fondo sudarymas

fondo taisyklės patvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu. Valdymo įmonė

investicinį fondą sudarysiančias investuotojų lėšas gali pradėti rinkti tik po

to, kai investicinio fondo taisyklėms, sutrumpintam prospektui, kai jis

būtinas, ir visam prospektui pritaria priežiūros institucija.

sprendime dėl investicinio fondo sudarymo turi būti nurodyta:

1) investicinio

fondo pavadinimas;

2) depozitoriumo

pavadinimas ir buveinė;

3) investiciniam

fondui sudaryti skiriama pradinė suma.

46

straipsnis. Investicinio fondo taisyklės

Investicinio fondo taisyklėse nustatomi santykiai tarp

valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių. Jose turi būti nurodyta:

1) investicinio

fondo pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir

informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar

specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) valdymo

įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės;

3) investicinį

fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir

specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad

fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo

sudarymo tvarka;

4) dalyvių

teisės ir pareigos;

5) valdymo

įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo

įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;

6) atlyginimo

valdymo įmonei, depozitoriumui ir platintojui apskaičiavimo metodika, dydis ir

mokėjimo tvarka;

7) kitų išlaidų,

dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir

apskaičiavimo metodika;

8) valdymo

įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka;

9) investicinių

vienetų pardavimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;

10) investicinių

vienetų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

11) turto

įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;

12) išpirkimo ir

pardavimo kainos nustatymo tvarka;

13) informacijos

apie investicinį fondą skelbimo tvarka;

14) investicinio

fondo pajamų skirstymo dažnumas, metodai ir išmokėjimo tvarka;

15) investicinio

fondo dalijimo pagrindai ir procedūra;

16) investicinio

fondo taisyklių pakeitimo tvarka.

47 straipsnis.

Investicinio fondo dalyvių teisės

fondo dalyvis turi šias teises:

1) šiame

įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka gauti dalį

investicinio fondo pajamų;

2) gauti likusią

dalijamo investicinio fondo dalį;

3) gauti teisės

aktų nustatytą informaciją apie fondą;

4) kitas šiame

įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytas teises.

investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė

išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.

48

straipsnis. Atlyginimas ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos

išlaidos

valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo

paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokamos iš

investicinį fondą sudarančių lėšų.

investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios

susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo

taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse numatytų fondo

išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba

nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės

sąskaita.

49

straipsnis. Investicinio fondo pelno paskirstymas

fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama

tik tuo atveju, jeigu tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat

investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas,

investicinių pajamų (pelno) dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir

išmokėjimo tvarka.

fondo pelnas paskirstomas per šio investicinio fondo depozitoriumą.

50

straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas

Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:

1) perdavus valdymą kitai valdymo

įmonei;

2) panaikinus

valdymo įmonės licencijos galiojimą;

3) pradėjus

priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;

4) iškėlus

valdymo įmonei bankroto bylą;

5) kitais teisės

aktuose arba investicinio fondo taisyklėse nustatytais atvejais.

51

straipsnis. Investicinio fondo padalijimas

fondas turi būti dalijamas jo taisyklėse nustatytais atvejais.

sprendimą dėl investicinio fondo dalijimo, investicinių vienetų išpirkimas ir

platinimas nutraukiamas.

dalijimo metu paaiškėja, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo

sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, likusias prievoles privalo įvykdyti

valdymo įmonė.

kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį

turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.

nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio

fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti dalijamas tik įsiteisėjus

sprendimams tokiose bylose.

52

straipsnis. Investicinių fondų jungimas

fondų jungimą (sujungimo arba prijungimo būdu) tik gavusi išankstinį priežiūros

institucijos leidimą.

jungti:

1) suderintąjį ir specialųjį fondus,

jeigu po jungimo liks veikti specialusis fondas;

2) skirtingų

tipų specialiuosius investicinius fondus;

3) skirtingų

rūšių specialiuosius investicinius fondus;

4) sudėtinius

fondus;

5) fondus, kurių

taisyklėse numatyti skirtingi atskaitymų ir kitų iš investicinį fondą

sudarančių lėšų dengiamų išlaidų dydžiai.

jungti investicinius fondus, jeigu:

1) jungimas prieštarautų šio straipsnio

2 dalies nuostatoms;

2) yra pagrindas

manyti, kad jungimas pažeis bent vieno iš jungiamų fondų dalyvių interesus;

3) jungimas

vyktų nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų.

nuo priežiūros institucijos leidimo gavimo dienos apie fondų jungimą ir apie

naudojamą vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų jo būdų tinkamai informuoti

fondų dalyvius. Tinkamu dalyvių informavimu laikomas šios dalies pirmame

sakinyje išvardytos informacijos paskelbimas jungiamų fondų taisyklėse

nurodytame (nurodytuose) dienraštyje (dienraščiuose) ir rašytinis kiekvieno

jungiamų investicinių fondų dalyvio informavimas atskirai. Pranešime turi būti

nurodyta:

1) jungiamų ir

po jungimo veiksiančio investicinio fondo pavadinimai;

2) valdymo

įmonės kontaktiniai duomenys;

3) laikotarpis,

kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio

investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investiciniai vienetai

ir bus atliekamas investicinių fondų jungimas. Šis laikotarpis negali būti

trumpesnis negu 2 mėnesiai nuo vėliausio šio straipsnio 4 dalies antrame

sakinyje numatyto tinkamo dalyvių informavimo;

4) investicinių

fondų jungimo padariniai fondų dalyviams;

5) po jungimo

pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) dalyvių

teisė per valdymo įmonės, remiantis šio straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą

laikotarpį pareikalauti išpirkti jiems priklausančius investicinių fondų

investicinius vienetus netaikant išpirkimo mokesčio;

6) po jungimo

veiksiančio investicinio fondo taisyklės arba vieta, kurioje su jomis galima

susipažinti.

investiciniai vienetai nemokamai konvertuojami į po jungimo veiksiančio

investicinio fondo investicinius vienetus.

jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų)

dalyviai, nepasinaudoję teise pareikalauti išpirkti jiems priklausančius

investicinių fondų investicinius vienetus per valdymo įmonės, remiantis šio

straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą laikotarpį, tampa po jungimo veikiančio

investicinio fondo dalyviais.

atliekamą investicinių fondų jungimą valdymo įmonė privalo nedelsdama, bet ne

vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu informuoti priežiūros instituciją ir

paskelbti po jungimo veikiančio fondo taisyklėse nurodytame dienraštyje.

veikiančio investicinio fondo investiciniam portfeliui taikomos atitinkamos

šiame įstatyme įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos.

Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo

investicinių fondų jungimo atlikimo dienos. Investicinių fondų jungimo atlikimo

diena laikoma paskutinių įrašų, atliktų konvertavus po jungimo pasibaigsiančio

investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investicinius vienetus

į po jungimo veikiančio investicinio fondo investicinius vienetus, asmeninėse

investicinių vienetų sąskaitose atlikimo diena.

institucija turi teisę nustatyti išsamią investicinių fondų jungimo ir jungiamų

investicinių fondų dalyvių informavimo tvarką.

53 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto

investavimo strategijos keitimas

investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio

investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu.

Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo

strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo

subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas.

keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos

keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai iš anksto subjekto

sudarymo dokumentuose ar prospektuose nustatyta tvarka turi būti informuoti

dalyviai.

straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę

kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali

būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą

kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti

jiems priklausančius fondo investicinius vienetus ar akcijas be papildomų

atskaitymų. Apie šią teisę dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio

straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

INVESTICINĖ

KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖ

54 straipsnis.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai

bendrovės įstatams Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:

1) bendrovės

pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiosios investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši

bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) akcijų

pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;

3) investavimo

strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir

vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;

4) akcijų

išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

5) pajamų (tarp

jų ir dividendų) akcininkams paskirstymo tvarka (išmokų periodiškumas,

dividendams skiriama pelno dalis);

6) grynųjų

aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;

7) išlaidų

struktūra ir jų padengimo tvarka, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat

galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;

8) valdymo

įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.

kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali

būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominalioji

akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominaliąją vertę.

ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turto valdymas

neperduodamas valdymo įmonei.

pakeitimai ar papildymai registruojami Juridinių asmenų registre po to, kai

jiems pritaria priežiūros institucija.

55

straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios

vardinės.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas,

obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas

išpirkti.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

55 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės išperkamosios akcijos

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios

vardinės.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas,

obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas

išpirkti.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

56 straipsnis. Turto

valdymo sutartis

1.

Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymo

sutartyje turi būti numatyta:

1) investicinės

veiklos tikslai ir būdai;

2) atlyginimo

valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka;

3) valdybos

funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė;

4) valdymo

įmonės įgaliojimai santykiuose su depozitoriumu ir kitomis institucijomis;

5) informacija,

kurią valdymo įmonė teiks investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;

6) pavedamo

valdyti investicijų portfelio sudėtis, rinkos vertė;

7) atsakomybė už

įsipareigojimų neįvykdymą;

8) sutarties

nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2.

Turto valdymo sutarties kopija turi būti pateikiama priežiūros institucijai ir

depozitoriumui.

VI SKYRIUS

SUDERINTŲJŲ kolektyvinio investavimo subjektų

investavimo taisyklės

57 straipsnis. Investavimo

objektai

gali sudaryti tik:

1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos

priemonės, įtraukti į rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio

30 dalį laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje

valstybėje narėje, prekybos sąrašą, ir (arba)

2)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje,

pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba)

3)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles

veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje,

jeigu ši rinka yra nurodyta sudarymo dokumentuose, ir (arba)

4) išleidžiami

nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas

įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje

rinkoje ir jeigu jie bus įtraukti į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo

jų išleidimo (jeigu tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje,

ji turi būti nurodyta sudarymo dokumentuose), ir (arba)

5) šio įstatymo

61 straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai

vienetai ir akcijos, ir (arba)

6) indėliai ne

ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti

kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje,

kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos

Sąjungoje, ir (arba)

7) šio įstatymo

62 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (arba)

8) šio

straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės.

rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu šių priemonių emisija ar emitentas

yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios

priemonės:

1) išleistos

arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės

ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos

investicijų banko, ne valstybės narės vyriausybės ar vieno iš federacinę

valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso

bent viena valstybė narė, arba

2) išleistos

subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio

1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, arba

3) išleistos ar

garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos

Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau

griežti už nustatytus Europos Sąjungoje, arba

4) išleistos priežiūros institucijos patvirtintus

kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10

milijonų eurų ir kuri rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei atlieka

įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių

įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, arba kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems

vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos

priemones apsaugotos ne mažiau, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3

punktuose.

tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir

pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų

aktyvų.

investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus

arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti

investuojamas į pinigus.

institucija turi teisę išsamiai apibrėžti suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.

58

straipsnis. Investicijų portfelio diversifikavimas

emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones

gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio

2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.

emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones

gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų

grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40

procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms

finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu

jų emitentą prižiūri priežiūros institucija).

į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius,

pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš

išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti

didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertės.

5.

Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės, tarptautinės

organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba

garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų

rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai kolektyvinio

investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija gali leisti

investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar

pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jeigu tokiu atveju

investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6

emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į

vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos

priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

6.

Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą

buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų

savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės

aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui

investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams

patenkinti ir iš kurio – emitento nemokumo atveju – obligacijų savininkų

reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo

teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias

vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne

daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali

būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.

straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir

pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal

šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio

straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos,

todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius

popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimus, atsirandančius

iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti

didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių

grynųjų aktyvų.

priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines

ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos

priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.

59

straipsnis. Draudimas įgyti esminį poveikį emitentui

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors emitento

akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų turimomis to emitento akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų

balsavimo teisių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime.

investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:

1) 10 procentų visų balso teisių

nesuteikiančių emitento akcijų;

2) 10 procentų

visų emitento obligacijų ir kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių;

3) 25 procentus

kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų;

4) 10 procentų

vieno emitento išleistų pinigų rinkos priemonių.

straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti

įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų

rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama.

straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos

perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias

išleido ar garantavo valstybė ar savivaldybės.

59 straipsnis. Draudimas įgyti esminį poveikį

emitentui

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors emitento

akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų turimomis to emitento akcijomis negali suteikti daugiau kaip 1/10 visų

balsavimo teisių emitento visuotiniame akcininkų susirinkime.

investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:

1) 10 procentų visų balso teisių

nesuteikiančių emitento akcijų;

2) 10 procentų

visų emitento obligacijų ir kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių;

3) 25 procentus

kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų;

4) 10 procentų

vieno emitento išleistų pinigų rinkos priemonių.

3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti įsigijimo momentu, jeigu

bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių vertė

negali būti apskaičiuojama.

ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos perleidžiamiesiems vertybiniams

popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias išleido ar garantavo valstybė ar

savivaldybės.

60

straipsnis. Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės ypatumai

investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas

toks fondas ar bendrovė, kurių sudarymo dokumentuose numatytas vienintelis

tikslas – atkartoti Vertybinių popierių komisijos pripažintą akcijų, obligacijų

ar kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant

išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio

įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai

investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Vertybinių popierių

komisija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas šias

sąlygas:

1)

indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio sudėtis yra pakankamai

diversifikuota;

2) indeksas

gerai atspindi rinkos, su kuria susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko

pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią

indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;

3) indeksas ir

jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra nepriklausomas

nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti tai pačiai

glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jei toje grupėje veikia

veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.

emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius

gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Vertybinių popierių komisijai

sutikus, jei tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant

vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės

vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų.

Šiuo atveju kolektyvinio investavimo subjekto sutrumpintame prospekte turi būti

pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1630,

2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)

61

straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

1.

Leidžiama investuoti į investicinius vienetus ir akcijas tik tokių kolektyvinio

investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:

1) yra

licencijuoti Lietuvos Respublikoje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra

ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o Vertybinių popierių

komisija bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija;

2) subjektų

dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir

turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, negu

nustatyta pagal šį įstatymą;

3) subjektai

apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų

turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

4) ne daugiau

kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų gali būti investuota į kitų kolektyvinio

investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau

kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų. Bendra

investicijų į specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir tokius

kolektyvinio investavimo subjektus, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, suma

negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo

įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių

yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena

turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų

susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai

arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

62

straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones

investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios

suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

1) jos yra

įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už aukščiau nurodytų rinkų ribų;

2) jos susietos

su šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis,

finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į

kuriuos, kaip nurodyta sudarymo dokumentuose, kolektyvinio investavimo

subjektas turi teisę investuoti;

3) kita šalis

sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka Vertybinių popierių komisijos

nustatytus kriterijus ir yra prižiūrima priežiūros institucijos;

4) priemones,

kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai

įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų

tikrąja verte.

ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:

1) riziką

valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką

ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2)

tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių išvestinių finansinių

priemonių riziką;

3) Vertybinių

popierių komisijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių

finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir

metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais

susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

popierių komisija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių

portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių

būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo

sudarymo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

sandorius su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis priimti įsipareigojimai

negali būti didesni už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę.

Skaičiuojant įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į išvestinės

finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į

būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti,

ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio

popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones

gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų

vertės, bet tik tuo atveju, jei nebus viršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines

priemones skaičiuojamos atskirai.

5.

Įsipareigojimų rizika sandoriuose su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis,

sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų

rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jei kita sandorio šalis yra 58

straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10 procentų

grynųjų aktyvų vertės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1630,

2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)

63

straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją

investavimo subjekto prospektuose ir reklaminėje medžiagoje investavimo

strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:

1) didelė

grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar

pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;

2) tikimasi, kad

dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų

aktyvų vertė.

prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi

pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo

subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir

naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.

64

straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas

investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skyriuje

nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis pasinaudoja turimų perleidžiamųjų

vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu

atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl

priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet

ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo

dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių

komisija, gali neatitikti 58, 60 ir 61 straipsnių reikalavimų.

skyriuje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti Vertybinių popierių

komisiją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis

padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių

santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

VII SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai

65

straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų sudarymo

dokumentams taikomos nuostatos

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai, jei šiame

skyriuje nenustatyta kitaip.

taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti

nurodyta:

1) investavimo į

specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į

specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o

nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike

rizika;

2) kolektyvinio

investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama

investuoti pasinaudojant šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje numatyta teise,

pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių

išlaidų dydžiai;

3) nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto

vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai (kaip

antai nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir

pan.), nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros

(kandidatūrų) keitimo principai.

įstatuose, be šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi

būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija.

kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių

santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-873, 2010-06-03,

Žin., 2010, Nr. 71-3550 (2010-06-19)

66 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų investavimo taisyklės

mėnesiams nuo dienos, kai naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, tą

subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba

nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5

punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo

subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba

privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose

nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo

subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo pranešti apie

jį Vertybinių popierių komisijai. Kartu su pranešimu Vertybinių popierių

komisijai turi būti pateikiama:

1) valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo

įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto

įsigijimo kaina;

2) įsigijimo

motyvai;

3) įsigyjant šio

įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardytus investavimo

objektus – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.

kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama

sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo

užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus

įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.

67 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimas ir išpirkimas

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami

šio įstatymo 34, 35 straipsniuose ir sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka.

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami

ir už juos atsiskaitoma su investuotojais sudarymo dokumentuose ir prospektuose

nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma

ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo juos išpirkti. Jeigu

specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatyta

kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo diena, 30

kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sudarymo dokumentuose

nustatytos dienos. Investuotojų pateikti reikalavimai išpirkti atviro tipo

specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas

privalo būti vykdomi ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.

turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus

kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas

neperduotas valdymo įmonei, turi teisę atidėti šio straipsnio 2 dalyje

nustatytą atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą,

kai išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto

sudarymo dokumentuose ir prospektuose nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė

negu 10 procentų subjekto grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai

nepakanka pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o

turimų investavimo objektų pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali

būti atidedamas tik tuo atveju, kai tokia valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės teisė nustatyta subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose.

dalyje nustatytas terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.

68

straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų

ar akcijų kainos skelbimas

kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo sudarymo dokumentuose

nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą,

kai jas parduoda ar išperka.

nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų

investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip vieną

kartą per 3 mėnesius, o atviro tipo kolektyvinio investavimo subjekto,

investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip du

kartus per mėnesį.

69 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų prospektų turinys

Specialiųjų

kolektyvinio investavimo subjektų visame, sutrumpintame prospektuose ir

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų santraukoje,

be šiame įstatyme nustatytos informacijos, turi būti aiškiai įvardytas su

investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos

pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį kolektyvinio investavimo

subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų atveju – ilgalaike rizika.

70

straipsnis. Laikinas specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių

vienetų ar akcijų platinimo sustabdymas

laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių

vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei.

vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju,

jeigu tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentuose, kai specialiojo kolektyvinio investavimo

subjekto grynieji aktyvai pasiekia jo sudarymo dokumentuose nustatytą

didžiausią dydį.

platinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas

nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pranešti priežiūros institucijai.

antrasis skirsnis

Kolektyvinio investavimo Į PERLEIDŽIAMUOSIUS

VERTYBINIUS POPIERIUS subjektai

71 straipsnis. Kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ypatumai

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir jų valdymo

įmonėms taikomi visi šiame įstatyme suderintiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame

straipsnyje nustatytas išimtis.

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams su šiame

straipsnyje numatytais apribojimais netaikomos šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir

5 dalys, 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skolinti ar įkeisti

investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, 58 straipsnio 1 ir

2 dalys, 66 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 67, 68, 70 ir 99 straipsniai. Draudžiama kolektyvinio

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtu garantuoti

ar laiduoti už kitų asmenų įsipareigojimus.

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas į vieno

emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones

gali investuoti iki 20 procentų grynųjų aktyvų, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus

atvejus. Priežiūros institucijai sutikus, jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų

reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas

ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35

procentų grynųjų aktyvų.

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas gali investuoti

į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, įtrauktus

į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje ir neįtrauktus į prekybą šio įstatymo

57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus

atitinkančiose rinkose, iki 30 procentų grynųjų aktyvų.

investavimo į perleidžiamuosius

vertybinius popierius investicinė

bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą,

gali skolintis iki 15 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų

vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto

nustatytam terminui.

investavimo į perleidžiamuosius

vertybinius popierius subjekto

turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto

turto vertė negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto

grynųjų aktyvų vertės. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė,

valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi šioje dalyje

nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne

ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje numatyto ilgiausio skolinimo termino

reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, kai pagal sudarytą paskolos

sutartį valdymo įmonė ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė turi teisę bet

kada pareikalauti grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.

trečiasis SKIRSNIS

NEKILNOJAMOJO TURTO Kolektyvinio investavimo subjektai

72

straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį

sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne

mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo

veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie

pateiktų atskiras išvadas. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai, investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus

įsigyti nekilnojamojo turto objektus gali vertinti vienas nepriklausomas, teisę

verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis nekilnojamojo turto

vertintojas.

ar investicinė bendrovė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo

subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo

turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos

valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus

reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.

įrodyti, kad užsienio valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio

straipsnio 2 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei

bendrovei.

turto vertintojas negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės

ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio

depozitoriumo administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar

darbuotojas. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties

kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš

eilės.

5.

Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo:

1)      atlikti

kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo

turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2)      ne anksčiau kaip

prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo

sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo

įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio

įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

institucija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą

nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą atlikusiam

(atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:

1)   atliktas turto

vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų

reikalavimų;

2)   yra pagrindas

manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo galimai bus

pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.

72 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį

sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne

mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo

veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie

pateiktų atskiras išvadas. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai, investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus

įsigyti nekilnojamojo turto objektus gali vertinti vienas nepriklausomas, teisę

verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis nekilnojamojo turto

vertintojas.

ar investicinė bendrovė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo

subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo

turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos

valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus

reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.

įrodyti, kad užsienio valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio

straipsnio 2 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei

bendrovei.

turto vertintojas negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės

ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio

depozitoriumo administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar

darbuotojas. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties

kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš

eilės.

5.

Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo:

1)      atlikti

kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo

turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2)      ne anksčiau kaip

prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo

sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo

įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio

įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

6.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą

nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą

atlikusiam (atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:

1)

atliktas

turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentų reikalavimų;

2)

yra

pagrindas manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo

galimai bus pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.

73 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse,

57 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą draudimą, 58 ir 59

straipsniuose, 64 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 99 straipsnis, 13

straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį

ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų

asmenų įsipareigojimus. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas

neprivalo naudoti palyginamojo indekso.

turto objekto įsigijimo kaina negali būti daug didesnė, o pardavimo kaina –

daug mažesnė už tą, kurią nustatė šio įstatymo 72 straipsnyje nustatytus

reikalavimus atitinkantys nekilnojamojo turto vertintojai. Dideliu kainos

skirtumu laikytina kaina, kuri daugiau negu 15 procentų skiriasi nuo turto

vertintojo (vertintojų) nustatytos nekilnojamojo turto objekto vertės.

Nekilnojamojo turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektą, išskirtiniais atvejais,

kai tai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesų,

sudariusi nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorį, kurio kaina

viršija šioje dalyje nustatytą didžiausią leistiną kainų skirtumą, privalo apie

sandorį nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo

dienos, informuoti priežiūros instituciją. Pranešime turi būti nurodyta

sudaryto sandorio kaina, nekilnojamojo turto vertintojo (vertintojų) nustatyta

nekilnojamojo turto objekto vertė ir sandorio sudarymo motyvai.

turto investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo

subjekto turtą, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita gali skolintis iki

75 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio

investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.

74

straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investavimo

objektai

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:

1) atskirą

nekilnojamojo turto objektą sudaranti žemė, pastatai ir (arba) patalpos,

įregistruotos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto vardu;

2) statomi

nekilnojamojo turto objektai, kuriuos numatoma pastatyti per priimtiną

laikotarpį;

3) bendrovių,

kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas,

nuoma, prekyba ir (arba) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės), perleidžiamieji

vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jeigu tokių bendrovių turtas

investuotas į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą;

4) valstybėse

narėse sudarytų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių priežiūra

yra ne mažiau griežta negu nustatyta Lietuvos Respublikoje, investiciniai

vienetai ar akcijos;

5) kilnojamasis

turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų

portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti;

6)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje;

7) kitos šio

įstatymo 57, 61, 62 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtu draudžiama įsigyti šio straipsnio

1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:

1) jų įsigijimas

numatomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenustatant bendraturčių dalių;

2) nuosavybės

teisė į objektą yra apribota ir tai gali lemti nuosavybės teisės praradimą;

3) objektas

neįregistruotas viešajame registre.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 75

straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip 4

atskiri nekilnojamojo turto objektai.

75

straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų investicijų

portfelio diversifikavimas

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai

diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų

reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias

leistinas investavimo ribas, viename pastate esančios patalpos laikytinos vienu

nekilnojamojo turto objektu.

kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą

sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 57 straipsnyje ir

71 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones laikantis šio įstatymo 58, 59, 61 ir

62 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

turto objektą ir (arba) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti investuota ne

daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto

turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus

nekilnojamojo turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną kilnojamąjį

turtą ir (arba) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus

perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir

įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio investavimo subjektui dėl išvestinių

finansinių priemonių sandorių su ta bendrove, suma negali viršyti 30 procentų

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų.

investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio

straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi

tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų.

naujo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis

4 metus nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė

priežiūros institucija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų

diversifikavimo reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar

investicinės bendrovės pareigos nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo 66 ir 74 straipsnių

reikalavimų.

kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių,

nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi

būti pašalinta kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus.

šio straipsnio 8 punkte nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus

pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas

neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti

priežiūros instituciją, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji

ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

76 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais

grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, sudarymo dokumentuose

nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip

vieną kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma

finansinių metų pabaigoje.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto

objektai yra laikomi įvertintais, jeigu jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau

kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jeigu nebuvo esminių ekonominių ar

nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, dėl kurių reikia atlikti naują

vertinimą.

77 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio

įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytos informacijos, turi būti

pateikta:

1) informacija

apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus kiekvieną

nekilnojamojo turto objektą;

2) informacija

apie nekilnojamojo turto agentūras, kurių paslaugomis valdydama subjekto turtą

naudojasi kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė;

3) paskutinė

nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta kiekvieno kolektyvinio investavimo

subjekto investicinį portfelį sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertė.

ketvirtasis SKIRSNIS

PRIVATAUS KAPITALO Kolektyvinio investavimo subjektai

78

straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės

investavimo taisyklės ir ypatumai

skirsnyje nenustatyta kitaip, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5

dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 58, 59 straipsniuose, 64

81 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų

vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų

vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3

mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto

grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais

ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

82 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio

įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti

pateikta:

1) informacija

apie kiekvienos šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės, į

kurios perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra

investuotas subjekto turtas, veiklos rezultatus;

2) informacija

apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus atskirų

šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus

perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones.

penktasis SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTAI, INVESTUOJANTYS Į KITUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO

SUBJEKTUS

83

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus

kolektyvinio investavimo subjektus, pagrindinės turto investavimo taisyklės ir

ypatumai

1.

Jeigu

šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turto investavimui

netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir

85 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicijų

portfelio diversifikavimas

kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai diversifikuotu,

jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti

investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10

procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti

investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10

procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

turtą sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 57

straipsnyje ir 84 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas priemones, laikantis

šio įstatymo 58, 59, 61 ir 62 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali

būti investuota į šio įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus

reikalavimus atitinkančių alternatyvaus kolektyvinio investavimo ar jiems

analogiškų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo

subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto

grynųjų aktyvų.

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos investavimo ribos gali būti išplėstos

atitinkamai iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į

kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti padidinta grynųjų

aktyvų dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentuose ir prospektuose, atskleidžiant jo investavimo strategiją

ir visų su investavimu į jį susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu

atveju, siekiant gauti priežiūros institucijos pritarimą kolektyvinio investavimo

subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, sudarymo

dokumentams ir prospektams arba šių dokumentų pakeitimams, priežiūros

institucijai turi būti pateikti atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto, į

kurį ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų dalis, sudarymo dokumentai ir

prospektai.

atvejais investicinė bendrovė ar šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą

valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų

apribojimų.

įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniame portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertės.

į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius

vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali

viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nustatytų leistinų ribų.

naujo šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6

mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė

priežiūros institucija, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų

diversifikavimo reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio

įstatymo 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.

86

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus

kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaitos turinys

Kartu su

kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio

investavimo subjektus, metų ataskaita, be šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6

dalyse numatytos informacijos, turi būti pateikta:

1)      informacija apie

pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus subjekto turtu įsigijus

ar pardavus kiekvieno šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje nustatyto

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

2)      informacija apie

kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar

akcijos finansinių metų pabaigoje sudarė subjekto investicijų portfelį, veiklos

rezultatus.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ALTERNATYVAUS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

87 straipsnis. Pagrindinės alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektų veiklos taisyklės

Respublikoje remiantis šiuo įstatymu gali būti steigiami tik tokie

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai, kurių dalyviais pagal

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai.

kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas privalo atspindėti jo investavimo

strategiją. Jo pavadinime privalo būti žodis „alternatyvus“.

kolektyvinio investavimo subjektų turtas gali būti investuojamas į visus šiame

įstatyme nustatytus suderintiesiems ir specialiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams leistinus investuoti investavimo objektus, laikantis šiame skirsnyje

nustatytų specialiųjų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto

investavimo strategijos.

kolektyvinio investavimo subjektams, jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo

13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, investavimo apribojimai, nustatyti šio įstatymo

57, 58, 59 straipsniuose, ir šio įstatymo VII skyriaus antrojo, trečiojo,

ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.

įmonei, valdančiai alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinį fondą, ar

alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinei bendrovei, kurių turtas

numatomas investuoti į nekilnojamąjį turtą, mutatis mutandis taikomi šio

įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 72 straipsnyje nurodyti

reikalavimai. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų

portfelį sudarantys ar ketinami įsigyti nekilnojamojo turto objektai turi būti

įvertinti bent vieno nekilnojamojo turto vertintojo.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio

investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas nėra perduotas valdymo

įmonei, privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto turtas būtų

investuojamas griežtai laikantis jo sudarymo dokumentuose apibrėžtos

investavimo strategijos.

kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis privalo visais atvejais

būti diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos

išskaidymą.

kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, gali skolintis

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita iki 200 procentų

paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų vertės kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.

kolektyvinio investavimo subjekto turtas gali būti skolinamas tik

licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto turto vertė negali viršyti 50

procentų alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė,

valdanti alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi

šioje dalyje nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo

subjekto turtą ne ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje nustatyto ilgiausio

skolinimo termino reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, jeigu pagal

sudarytą paskolos sutartį valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio

investavimo investicinė bendrovė turi teisę bet kada pareikalauti grąžinti

paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.

10.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto reklamoje privalo būti aiškiai

pateikta informacija apie investuotojams pagal šį įstatymą taikomus apribojimus

tokių subjektų vienetų ar akcijų įsigijimui.

88 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektų sudarymo dokumentams taikomos nuostatos

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti išsamiai

atskleista subjekto investavimo strategija, pateiktas baigtinis galimų

investavimo objektų sąrašas ir nurodytos investavimo ribos.

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose privalo būti nurodyta,

kad jo dalyviais gali būti tik profesionalieji investuotojai.

kolektyvinio investavimo investicinio fondo taisyklėms šio įstatymo 65

straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi mutatis

mutandis.

kolektyvinio investavimo investicinės bendrovės įstatams taikomi šio įstatymo

54 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti

nurodytos su investavimu į šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektus

susijusios rizikos, jų aprašymas, nurodant, kad investavimas į alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė rizika.

89 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant

į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo

principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo

taisyklėmis. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji

privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektai

90

straipsnis. Uždaro tipo investicinės bendrovės ypatumai

bendrovei taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo

kapitalo bendrovei, jeigu šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.

2.

Uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 54

straipsnio

1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:

1)

bendrovės tipas (uždaro tipo investicinė bendrovė) ir terminas, kuriam ji

įsteigiama;

2)

kad bendrovės akcijos nėra išperkamos akcininkui pareikalavus;

3)

dividendų paskyrimo bendrovės akcininkams procedūra;

4)

naujų bendrovės akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai;

5)

informacija, ar naujų bendrovės akcijų emisijų akcijos gali būti siūlomos ne

bendrovės akcininkams, jeigu esami bendrovės akcininkai per šiame straipsnyje

nustatytą akcijoms pasirašyti skirtą terminą nepasirašys visų numatytų išleisti

bendrovės akcijų.

3.

Uždaro tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti akcijas,

nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti ilgesnis kaip

10 metų.

4.

Visų bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų nominalioji vertė turi būti

vienoda.

5.

Bendrovei draudžiama turėti savo akcijų ar jas išpirkti iš bendrovės akcininkų.

6.

Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik akcijų priedais ar papildomais

įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

7.

Didinat įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti

gali tik esami bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų akcijų skaičiui.

Akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo atveju, jeigu esami

bendrovės akcininkai per įstatuose numatytą laikotarpį, kuris negali būti

trumpesnis kaip 10 dienų ir ilgesnis kaip

30 kalendorinių dienų, nepasirašė visų numatytų išleisti bendrovės akcijų.

Naujos akcijų emisijos akcijos privalo būti apmokamos pinigais per akcijų

pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 darbo

dienų.

8.

Jeigu nors viena uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo

platinama šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos pačios

bendrovės akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti atliekamas ta pačia

tvarka.

9.

Uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospektas privalo būti

parengtas laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų. Uždaro tipo

investicinė bendrovė neprivalo rengti sutrumpinto akcijų emisijos prospekto.

dividendus priėmimo privalo būti sudarytos ir auditoriaus patikrintos bendrovės

finansinės ataskaitos. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu sprendimas išmokėti

dividendus priimamas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Dividendai

bendrovės akcininkams išmokami įstatuose nustatytais terminais ir tvarka.

11.

Bendrovės investicijų portfelį sudarantys perleidžiamieji vertybiniai popieriai,

pinigų rinkos ir išvestinės finansinės priemonės turi būti vertinamos ne rečiau

kaip vieną kartą per 2 savaites. Kitas turtas turi būti vertinamas reguliariai,

bendrovės įstatuose nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip vieną kartą per

metus. Bendrovė privalo atlikti naują investicijų portfelį sudarančio turto

vertinimą kiekvieną kartą išleisdama naują akcijų emisiją.

12.

Bendrovės grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami įstatuose

nustatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per metus.

13.

Pasibaigus uždaro tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės

veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių

įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams

proporcingai turimų akcijų skaičiui.

91

straipsnis. Uždaro tipo investicinio fondo ypatumai

1.

Uždaro tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir

atviro tipo specialiesiems investiciniams fondams, jeigu šiame straipsnyje

nenurodyta kitaip.

2.

Uždaro tipo investicinio fondo pavadinime turi būti žodžių junginys „uždaro

tipo“.

3.

Investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos

informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas, terminas, kuriam jis

sudarytas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai vienetai nėra

išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme nustatytų

investicinių vienetų arba akcijų siūlymui taikomų reikalavimų, fondo taisyklėse

gali būti nustatytas ribotas dalyvių ir (arba) fondo investicinių vienetų

skaičius.

4.

Uždaro tipo investiciniam fondui, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius

vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos

laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.

5.

Uždaro tipo investicinio fondo valdymo įmonė neprivalo rengti sutrumpinto fondo

prospekto.

6.

Uždaro tipo investicinis fondas likviduojamas valdymo įmonės sprendimu tik

išpirkus visus fondo dalyviams priklausančius investicinius vienetus ir atsiskaičius

su fondo dalyviais pinigais.

92 straipsnis. Uždaro tipo kolektyvinio investavimo

subjektų siūlymas ir reklama

Uždaro tipo

kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje, be šiame įstatyme nurodytos

reklamoje privalomos skelbti informacijos, turi būti aiškiai ir suprantamai

įvardijama, kad investuotojo teisė pareikalauti išpirkti jam priklausančius

investicinius vienetus ar akcijas yra apribota.

VIII SKYRIUS

INVESTICINIŲ

VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ LIETUVOS RESPUBLIKOJE VEIKIANČIOJE

REGULIUOJAMOJE RINKOJE IR (ARBA) DAUGIAŠALĖJE PREKYBOS SISTEMOJE

93

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje

rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje

1.

Remiantis šiuo įstatymu sudaryto kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukiami į prekybą Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje

prekybos sistemoje, laikantis šiame įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų

įstatyme nustatytų taisyklių, reglamentuojančių finansinių priemonių įtraukimą

į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje,

reikalavimų. Reguliuojamos rinkos operatorius ir daugiašalės prekybos sistemos

operatorius privalo užtikrinti, kad sandorius dėl alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų galėtų sudaryti tik

profesionalieji investuotojai.

kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į

prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje šis

įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių

įstatymas.

įmonės valdymo organo ar investicinės bendrovės visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės bendrovės akcijas ar investicinio

fondo investicinius vienetus į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba)

daugiašalėje prekybos sistemoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje išleistiems)

kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams ar akcijoms.

94

straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje

rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje

Prekyba

kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis

reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje vyksta pagal

reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisykles.

93 straipsnis. investicinių

vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje

investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į prekybą reguliuojamoje rinkoje šis

įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių

įstatymas.

bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės

bendrovės akcijas ar investicinio fondo investicinius vienetus į prekybą

reguliuojamoje rinkoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje išleistiems) kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniams vienetams ar akcijoms.

94 straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar akcijomis

reguliuojamoje rinkoje

Prekyba kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal

reguliuojamos rinkos taisykles.

95 straipsnis.

Informacijos atskleidimas

apie tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar

akcijos yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje

prekybos sistemoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentuose ir prospektuose, nurodant atitinkamos reguliuojamos

rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos pavadinimą.

investavimo subjekto, išskyrus uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektą,

kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, visas

prospektas ir vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Vertybinių popierių

įstatyme nustatyta tvarka. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti šioje

dalyje įtvirtintos pareigos papildomai skelbti visą prospektą išimtis.

kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas

ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje

prekybos sistemoje, prospekto ir uždaro tipo investicinės bendrovės akcijų

emisijos prospekto rengimui, tvirtinimui ir paskelbimui šis įstatymas taikomas

tiek, kiek minėtų santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

ar investicinė bendrovė reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos

sistemos operatoriui privalo pranešti:

1) investicinių

vienetų ar akcijų kainą, apskaičiuotą laikantis šio įstatymo 35 straipsnyje

nustatytos tvarkos;

2) išleistų,

išpirktų ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos

sistemoje įtrauktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių jam pasikeitus;

3) bet kokius

indeksą atkartojančio kolektyvinio investavimo subjekto finansinių priemonių

portfelio sudėties pasikeitimus;

4) kitą

reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse

nurodytą informaciją.

straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pranešimai turi būti pateikiami

kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos

sistemoje dieną.

užtikrinti investuotojo galimybę tinkamai ir laiku palyginti investicinių

vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos

sistemoje su šio įstatymo 35 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota

investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės

prekybos sistemos operatorius privalo viešai skelbti kiekvieną prekybos

reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.

straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos pranešimo ir skelbimo reguliuojamoje

rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje reikalavimai nurodyti

reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus

nustatytose taisyklėse.

96 straipsnis.

Investicinių vienetų ar akcijų apskaita

Kolektyvinio

investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, kurie yra įtraukti į

prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (arba)

daugiašalėje prekybos sistemoje arba platinami reguliuojamos rinkos

operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis

priemonėmis, turi būti traukiami į apskaitą pagal priežiūros institucijos

patvirtintas taisykles.

IX SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ

VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA UŽSIENIO

VALSTYBĖSE

97 straipsnis. Lietuvos Respublikos valdymo įmonių

teisė teikti paslaugas užsienio valstybėse

nustatomi reikalavimai, kurių turi laikytis valdymo įmonė, steigdama filialą

valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikianti paslaugas nesteigdama

filialo. Ne valstybėje narėje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba

teikti paslaugas nesteigdama filialo šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu

priežiūros institucijos susitarimai su užsienio priežiūros institucija gali

užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą. Jeigu valdymo

įmonė jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šiame straipsnyje

nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.

įsteigdama filialą užsienio valstybėje, turi apie tai pranešti priežiūros

institucijai, kartu pridėdama veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis ir

numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą užsienio

valstybėje, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo

vadovų vardus ir pavardes.

institucija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 3 mėnesius turi

perduoti užsienio priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie

įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Priežiūros institucija turi

teisę neleisti įsteigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti nurodytą

informaciją tik tuo atveju, jeigu numatomo filialo struktūra ar įmonės finansinė

padėtis neatitinka priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai

vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie informacijos perdavimą arba

atsisakymą ją perduoti.

norėdama teikti paslaugas užsienio valstybėje nesteigdama filialo, turi apie

tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama užsienio valstybę. Kartu įmonė

turi pateikti veiklos planą, kuriame nurodomos numatomos teikti paslaugos. Toks

pat pranešimas priežiūros institucijai pateikiamas ir tuo atveju, kai ketinama

per tarpininkus vykdyti investicinių vienetų ar akcijų platinimą. Priežiūros

institucija per vieną mėnesį šį pranešimą turi perduoti užsienio priežiūros

institucijai kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo

sistemą ir apie tai pranešti valdymo įmonei.

keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota

informacija, apie tai valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai ir

užsienio priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

Tokiu atveju, kai yra šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas, priežiūros

institucija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Priežiūros institucija turi

pranešti užsienio priežiūros institucijai apie pasikeitimus įsipareigojimų

investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos informacijos

pasikeitimus. Jeigu keičiasi įmonės, teikiančios paslaugas neįsteigus filialo,

veiklos planas, apie tai įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros

institucijai ir užsienio priežiūros institucijai.

98 straipsnis. Lietuvos

Respublikos valdymo įmonių veiklos užsienio valstybėje priežiūra

institucija prižiūri, kaip užsienio valstybėje investicines paslaugas

teikiančios Lietuvos Respublikos valdymo įmonės laikosi riziką ribojančių

reikalavimų. Jeigu užsienio priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės

padarytus pažeidimus, priežiūros institucija turi taikyti poveikio priemones ir

apie tai pranešti užsienio priežiūros institucijai.

institucija turi teisę paprašyti, kad užsienio priežiūros institucija atliktų

valdymo įmonės filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą,

apie tai iš anksto pranešusi užsienio priežiūros institucijai.

institucija valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas užsienio valstybėje,

licencijos galiojimo panaikinimo atveju nedelsdama apie tai praneša užsienio

priežiūros institucijai.

99

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų platinimas užsienio valstybėje

akcijas užsienio valstybėje norinti platinti valdymo įmonė ar investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.

nedelsdama praneša užsienio valstybės, kurioje platinami investiciniai vienetai

ar akcijos, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės licencijos galiojimo panaikinimą, investicinių

vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymą ar laikinojo priežiūros institucijos

atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

UŽSIENIO VALDYMO ĮMONIŲ IR

INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

100 straipsnis. Užsienio valdymo įmonių teisė teikti

paslaugas Lietuvos Respublikoje

narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje,

jeigu užsienio priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai įmonės

veiklos planą, nurodydama numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo

struktūrą, adresą, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir

filialo vadovų vardus ir pavardes. Gavusi tokį pranešimą, priežiūros

institucija pasirengia atlikti priežiūrą ir prireikus praneša valdymo įmonei,

kokių veiklos reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės

laikytis.

būti įsteigtas, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą

priežiūros institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – kai praeina

2 mėnesiai nuo dienos, kai užsienio priežiūros institucija perdavė priežiūros

institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Nuo šio momento

valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, o įvykdžiusi

šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus reikalavimus, – platinti savo valdomų

Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus atitinkančių kolektyvinio investavimo

subjektų investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai priežiūros

institucija per tą laiką nustato, kad yra šio įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje

nustatytas pagrindas to neleisti.

1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos

Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos

filialams steigti.

narėje licencijuota valdymo įmonė gali pradėti teikti paslaugas Lietuvos

Respublikoje nesteigdama filialo suėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai

užsienio priežiūros institucija priežiūros institucijai perdavė jos veiklos

planą. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę teikti paslaugas Lietuvos

Respublikoje, o įvykdžiusi šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus

reikalavimus, – platinti savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus atvejį, kai priežiūros institucija

per tą laiką nustato, kad yra šio įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje nustatyti

pagrindai. Priežiūros institucija turi teisę nurodyti valdymo įmonei, kokių

veiklos reikalavimų, nustatytų dėl bendrųjų interesų, ji privalės laikytis.

Šioje dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tuo atveju, kai valdymo įmonė

investicinių vienetų ar akcijų platinimą atlieka per tarpininkus.

informacija apie valdymo įmonę, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie

tai turi pranešti priežiūros institucijai iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną

mėnesį. Valdymo įmonė, teikianti paslaugas nesteigdama filialo, privalo iš

anksto pranešti priežiūros institucijai apie veiklos plano pasikeitimą.

licencijuota ne valstybėje narėje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos

Respublikoje tokia pačia tvarka, kokia nustatyta valstybėse narėse

licencijuotoms įmonėms, jeigu priežiūros institucija su užsienio priežiūros

institucija yra sudariusi susitarimą, kuris leidžia užtikrinti tinkamą veiklos

priežiūrą ir informacijos teikimą.

101 straipsnis. Užsienio

valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūra

įmonės, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos

Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų interesų nustatytų veiklos reikalavimų.

Jų filialų organizacinė struktūra turi atitikti tuos priežiūros institucijos

nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama apriboti kolektyvinio investavimo

subjekto dalyvių, klientų ir valdymo įmonės, taip pat jų vadovų ar valdymo

organų narių tarpusavio interesų konfliktų galimybę.

institucija turi teisę iš užsienio valdymo įmonių, teikiančių paslaugas

Lietuvos Respublikoje, reikalauti tokių pačių šio įstatymo pagrindu nustatytų

pranešimų ir (arba) ataskaitų, kaip ir iš Lietuvos Respublikoje licencijuotų

valdymo įmonių. Papildomai priežiūros institucija turi teisę reikalauti statistiniais

tikslais sudaromų filialo periodinių ataskaitų.

institucija ar jos įgalioti asmenys, iš anksto pranešę priežiūros institucijai,

turi teisę rengti užsienio valdymo įmonės filialo patikrinimus.

Respublikoje veikianti užsienio valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų

reikalavimus, priežiūros institucija turi jai nurodyti pašalinti pažeidimus.

Jeigu pažeidimai nepašalinami per nustatytą laiką, priežiūros institucija apie

tai turi pranešti užsienio priežiūros institucijai. Jeigu ir po to pažeidimai

nepašalinami, priežiūros institucija, apie tai pranešusi užsienio priežiūros

institucijai, turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) skirti

valdymo įmonės darbuotojams arba administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos

nariams administracines nuobaudas ar šio įstatymo nustatytas baudas;

2) uždrausti

sudaryti naujus sandorius Lietuvos Respublikoje.

institucija neprivalo laikytis šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio

priemonių taikymo tvarkos, jeigu užsienio valdymo įmonė pažeidžia su

bendraisiais interesais susijusius veiklos reikalavimus. Apie priemones, kurių

ėmėsi, priežiūros institucija nedelsdama praneša užsienio priežiūros

institucijai. Jeigu pažeidžiami kiti reikalavimai, kurių nesilaikymas kelia

grėsmę investuotojų ir paslaugų gavėjų interesams, priežiūros institucija turi

teisę nesilaikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir apie priemones,

kurių ėmėsi, nedelsdama privalo pranešti užsienio priežiūros institucijai, o

tuo atveju, kai priemonės pritaikytos valstybėje narėje licencijuotai valdymo

įmonei, – ir Europos Komisijai.

institucija, gavusi informaciją apie užsienio valdymo įmonės licencijos

galiojimo panaikinimą, nedelsdama turi imtis įstatymų nustatytų priemonių jos

veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.

102 straipsnis. Teisė platinti šio įstatymo priede nurodytų direktyvų

reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas

investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, norinti platinti investicinius

vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje, privalo apie tai pranešti priežiūros

institucijai.

1) užsienio priežiūros institucijos patvirtinimas, kad

kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investicinius vienetus ar akcijas

ketinama platinti, atitinka šio įstatymo priede nurodytų Europos Sąjungos

direktyvų reikalavimus;

2) kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentai;

3) visas ir sutrumpintas prospektai;

4) naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jeigu

tokia parengta po metų ataskaitos;

5) tvarka, pagal kurią Lietuvos Respublikoje bus platinami

ir išperkami investiciniai vienetai arba akcijos;

6) sutartis su Lietuvos Respublikoje įsteigtu ir teisę

teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje turinčiu platintoju dėl

užsienio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų viešo

platinimo Lietuvos Respublikoje.

bendrovė gali pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas praėjus 2

mėnesiams po šio straipsnio 2 dalyje nustatytos informacijos perdavimo,

išskyrus atvejį, kai priežiūros institucija per tą laiką nusprendžia, kad:

1) nustatoma investicinių vienetų arba akcijų platinimo

tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams arba negarantuoja

teisingo lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimo arba

informacijos pateikimo;

2) ne valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės ar

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės priežiūra neatitinka Europos Sąjungos

teisės aktų ar priežiūros institucija su užsienio priežiūros institucija nėra

sudariusi susitarimų, užtikrinančių tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos

pateikimą.

taisykles nustato priežiūros institucija.

priežiūros institucija turi teisę uždrausti platinti investicinius vienetus

arba akcijas.

105 straipsnis. Apskaita ir

atskaitomybė

fondo buhalterinę apskaitą, jos organizavimą, tvarkymą ir finansinių ataskaitų

sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2.

Depozitoriumas, su kuriuo valdymo įmonė ar investicinė bendrovė yra sudariusi

investicinio fondo ar investicinės bendrovės turto saugojimo sutartį, privalo

valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios turto valdymas nėra perduotas

valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai

tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.

106 straipsnis. Priežiūros

institucija

įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą prižiūri priežiūros

institucija.

institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu ir

Finansinių priemonių rinkų įstatymu, ji turi šiame ir kituose įstatymuose

nustatytas teises ir pareigas.

institucijos veiksmai ar neveikimas skundžiami Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

107 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos

prižiūrint valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą

Priežiūros institucija:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai

priskirtus teisės aktus;

2) teikia

paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų

taikymo klausimais;

3) išduoda

valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo

investicinėms bendrovėms licencijas ir panaikina jų galiojimą, taiko kitas

poveikio priemones;

4) tvirtina

investicinių fondų taisykles, investicinių bendrovių įstatus ir jų pakeitimus,

išduoda šiame įstatyme nustatytus leidimus;

5) tikrina

valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą;

6) duoda valdymo

įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumams privalomus vykdyti

nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;

7) turi teisę

įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą

privalo būti nepriekaištingos reputacijos;

8)

bendradarbiauja su užsienio priežiūros institucijomis ir keičiasi su jomis

priežiūrai reikalinga informacija;

9) atlieka kitas

šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

108 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos

narių ir tarnautojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją

institucijos valdybos nariai ir tarnautojai privalo Finansinių priemonių rinkų

įstatymo nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie

sužinojo atlikdami šio įstatymo nustatytas funkcijas.

institucijos teisė perduoti konfidencialią informaciją Finansinių priemonių

rinkų įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai atliekant

šio įstatymo nustatytas funkcijas.

111 straipsnis.

Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos į valstybės biudžetą

sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros

institucijos sprendimą skirti baudą. Jeigu bauda nebuvo savanoriškai sumokėta,

priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas Lietuvos Respublikos

civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

XI skyrius

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

112

straipsnis. Nuostatos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje

Priežiūros institucija Europos Komisiją turi informuoti:

1) kad Lietuvos

Respublikoje už kolektyvinio investavimo subjektų priežiūrą yra atsakinga

priežiūros institucija;

2) kurioms

Lietuvos Respublikos institucijoms galima perduoti konfidencialią informaciją

apie kolektyvinio investavimo subjektų veiklą;

3) kurios

kredito įstaigos atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje nurodytus

reikalavimus, taip pat nurodyti tokių kredito įstaigų išleidžiamas obligacijas

ir priemones, užtikrinančias obligacijų savininkų interesus;

4) kokia tvarka

valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turi skaičiuoti

įsipareigojimus, atsirandančius iš sandorių su išvestinėmis finansinėmis

priemonėmis;

5) apie atvejus,

kai licencija išduodama valdymo įmonei, kuri yra asmens, savo buveinę įkūrusio

ne valstybėje narėje, dukterinė įmonė arba kuri tokia tampa;

6) apie atvejus,

kai Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms trukdoma teikti

paslaugas ar platinti investicinius vienetus ne valstybėse narėse;

7) apie atvejus,

kai priežiūros institucija neleidžia Lietuvos Respublikoje licencijuotoms

valdymo įmonėms steigti filialo valstybėje narėje arba valstybėje narėje

licencijuotoms valdymo įmonėms pritaiko poveikio priemones;

8) kuriuos

indeksus priežiūros institucija, vadovaudamasi šio įstatymo

60 straipsnio 1 dalimi, pripažino.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ROLANDAS

PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

kolektyvinio

investavimo

subjektų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais

(KIPVPS), derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas,

p. 139) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263).

Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų

ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26).

įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į

perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, patikslinant

tam tikrus apibrėžimus (OL 2007 L 79, p. 11).

direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir

2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo

kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL

2007 L 247, p. 1).

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1303,

2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4772 (2007-11-15)

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. kovo 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį.

Kolektyvinio investavimo subjektų

įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytos Finansinių priemonių rinkų įstatymo

nuostatos taikomos valdymo įmonėms nuo šio įstatymo oficialaus paskelbimo

„Valstybės žiniose“, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 15 d.

Nauja įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1630,

2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMO 2, 60, 62 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 23 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-204,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 2, 5, 10, 22, 41, 57, 58, 73, 90, 105 STRAIPSNIŲ

BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių

popierių komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti valdymo

įmonės akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu

galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-873,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3550 (2010-06-19)

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 1, 2, 6, 7, 9, 10, 15, 16, 25, 28, 34, 65, 71,

74, 75, 79, 84, 85, 93, 94, 95, 96, 109, 110 STRAIPSNIŲ IR VIII SKYRIAUS

PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1674,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6820 (2011-12-01)

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2011-12-02)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

28 straipsnis. Valdymo perdavimas depozitoriumui

įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą sustabdoma arba

pasibaigia, o kitai valdymo įmonei kolektyvinio investavimo subjekto valdymas

neperduodamas, valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės

valdyti turtą sustabdymą ar pasibaigimą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo

subjekto laikiną valdymą perima depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės

teises ir pareigas, jeigu įstatymuose arba sudarymo dokumentuose nenustatyta

kitaip.

2.

Depozitoriumas perima kolektyvinio investavimo subjekto valdymą laikotarpiui,

kuriam sustabdoma valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo

subjektą. Tuo atveju, kai valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo

subjektą pasibaigia, depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo

įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei

neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti likviduojamas

(padalijamas).

109 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant kolektyvinio investavimo subjektų veiklą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu

priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti kolektyvinio investavimo

subjektų veiklos patikrinimus.

kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimą, priežiūros institucijos

tarnautojai turi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio

2 dalyje nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija

gali pasitelkti policijos pareigūnus.

buvo pažeistos šio įstatymo ar

jo

pagrindu priimtų teisės aktų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų

pasekmių investuotojų interesams, turi teisę įpareigoti nutraukti tokią veiklą,

kol bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl

įtariamo pažeidimo. Priežiūros institucijos sprendimas įpareigoti nutraukti

veiklą gali būti priimtas tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas

Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį

nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.

priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką

ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu valdymo įmonės veikla kelia

grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi

teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nustatyti individualius veiklos

riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos

rizikos ribojimo.

6.

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyti nurodymai neatima iš priežiūros institucijos

teisės taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

110

straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimą

institucija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta

tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:

1) juridiniams

asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės ir uždaro tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šio

įstatymo numatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų

reikalavimų veiklai ir riziką ribojančių reikalavimų, – iki 200 tūkstančių

litų;

3) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, –

iki 200 tūkstančių litų;

4) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo I skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų

informacijos atskleidimo taisyklių, – iki 100 tūkstančių litų;

5) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus antrajame skirsnyje

nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų

pardavimo ir išpirkimo tvarkos, – iki 100 tūkstančių litų;

6) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriuje nustatytų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklių, – iki 100 tūkstančių

litų;

7)

juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo

įgyvendinamuosiuose kolektyvinio investavimo subjekto teisės aktuose nustatytų

reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

8) juridiniams

asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems

priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos

arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti

tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų.

straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai

gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir

tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos

dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros

institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų,

kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo

įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės,

taip pat neužkerta kelio priežiūros institucijai svarstyti klausimą dėl jos

išduotų licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir

taikymo sritis

veiklą ir šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti,

kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo

kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai.

siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos

Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

taikomas suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus

tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra viešai siūlomi Lietuvos

Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra

siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms.

netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms,

kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui,

valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės

skolą.

įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo

investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo

(toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) reikalavimai taikomi tiek, kiek šis

įstatymas nenustato kitaip.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami

investuotojo reikalavimu.

prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos

finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – Finansinių priemonių rinkų

įstatymas).

įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios

finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios

finansinės atskaitomybės įstatymas).

priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektui (toliau

– suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas) – kaip tai apibrėžta

Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių

rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.

priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį

sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.

priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

aktyvai – skirtumas tarp investicinį fondą sudarančio ar investicinei

bendrovei priklausančio turto vertės ir fondo ar investicinės bendrovės

ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų.

bendrovė – investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždaro tipo

investicinė bendrovė.

kintamojo kapitalo bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę

bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta

priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė gali būti tik atviro tipo.

priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat

indėliai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, būtini tiesioginei

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklai;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai,

nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas ir

įrenginiai.

12.

Investicinis fondas – veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės

teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės

valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo

taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio

fondo sąvoka apima atviro tipo ir uždaro tipo investicinius fondus, jeigu

konkrečiame šio įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma

investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto

dalį.

investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba

akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kai

kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų.

finansinės priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė

keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių

kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė

priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.

investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių

sudarymo vienintelis tikslas – šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka

siūlant investicinius vienetus ar akcijas, kaupti asmenų lėšas ir padalijant

riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis

šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.

investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar

investicinės bendrovės akcininkas.

investavimo subjekto prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams

ir visuomenei pateikiama pagrindinė informacija apie siūlomus kolektyvinio

investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.

investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo

subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.

20.

Kontrolė – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip

tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

21.

Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio

reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.

22.

Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama

informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos

rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio

įvykius.

vertybiniai popieriai:

1) bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir

depozitoriumo išduoti akcijų pakvitavimai;

2) obligacijos

ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai;

3) kiti

perleidžiamieji vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę pasirašymo ar keitimo

būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių

popierių.

rinkos priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai

prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai

nustatyti;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 5 dalyje apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo

metu galima tiksliai nustatyti.

kapitalas – mažiausias nuosavas kapitalas, kurį privalo turėti

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.

institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka

atliekantis valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo

ir veiklos priežiūros funkcijas.

investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas

profesionalusis klientas ir kolektyvinio investavimo subjekto, kurio sudarymo

dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų,

dalyvis.

kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje

valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose numatyta

tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.

dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės

įstatai.

32.

Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės

reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio lėšos siekiant

padalyti riziką investuojamos į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir

(arba) kitą šio įstatymo VI skyriuje numatytą likvidų turtą ir kurio

perleidžiamieji vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos)

turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.

kolektyvinio investavimo subjektas – atviro tipo investicinis fondas ar

investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turtas padalytas į atskirus

subfondus.

34.

Turto valdymas:

1) investicinių sprendimų priėmimas

ir vykdymas;

2) buhalterinės apskaitos

tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės

aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų

registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos

nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu,

duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;

3) rinkodara;

4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodyta veikla. Šiame įstatyme vartojama turto valdymo sąvoka taip

pat apima investicinio fondo valdymą patikėjimo teise.

– akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų

pasibaigus akcinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu

jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku.

tipo investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio

investiciniai vienetai gali būti išperkami tik pasibaigus jo taisyklėse

numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu

laiku.

priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme numatytoms

priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas valdymo įmonių ir kolektyvinio

investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas valstybėje

narėje arba ne valstybėje narėje.

įmonė – bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar

investicinių bendrovių valdymas.

įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės

įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10

įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį

valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar

balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo,

atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau –

Vertybinių popierių įstatymas) 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus

ir balsų skaičiavimo tvarką.

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės

valstybė.

II SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

valdymo įmonės ir

investicinės bendrovės

LICENCijavimas ir veikla

3

straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla

bendrovių valdymu turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė,

turinti priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią

licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi

teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo

įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius

arba jų vedinius.

bendrovės veikla verstis gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros

institucijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos

licenciją. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali

vartoti žodžius „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą

,,IKKB“. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė

bendrovė“ arba jų santrumpa ,,AB“ neprivalomi.

bendrovės veikla gali verstis tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros

institucijos išduotą uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždaro tipo

investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius ,,uždaro tipo

investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą ,,UTIB“. Uždaro tipo investicinės

bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa ,,AB“

neprivalomi.

21 straipsnis. Pareiga parengti prospektus ir periodines ataskaitas

investicinė bendrovė privalo paskelbti:

1) visą prospektą;

2) sutrumpintą

prospektą;

3) kiekvienų

finansinių metų ataskaitą;

4) kiekvienų

finansinių metų pirmų šešių mėnesių (toliau – pusmetis) ataskaitą.

straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas netaikomas uždaro tipo investicinį

fondą valdančiai valdymo įmonei ar uždaro tipo investicinei bendrovei,

pasinaudojusiai šio įstatymo jai suteikta teise nerengti sutrumpinto prospekto.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio

investavimo uždaro tipo investicinė bendrovė, taip pat privataus kapitalo

kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus

gali būti tik profesionalieji investuotojai, valdymo įmonė ar privataus

kapitalo uždaro tipo investicinė bendrovė, kurios akcininkais pagal jos įstatus

gali būti tik profesionalieji investuotojai, neprivalo viešai skelbti šio

straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų.

22

straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų turinys

sutrumpintame prospektuose turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad

investuotojas galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią

riziką. Visame prospekte turi būti aiškiai ir lengvai suprantamai paaiškintas

rizikos pobūdis.

prospekto struktūra ir dėstymo forma turi būti lengvai suprantamos vidutiniam investuotojui.

Sutrumpintas kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės valdomo

investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prospektas,

išverstas į lietuvių kalbą, Lietuvos Respublikoje gali būti naudojamas kaip

reklamos priemonė, nereikalaujant jokių papildomų duomenų.

ataskaitoje turi būti pateiktos finansinės ataskaitos ir kita priežiūros

institucijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti

pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos

rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti

pusmečio ataskaitoje.

dokumentai pateikiami kaip viso prospekto priedai. Sudarymo dokumentų pridėti

nebūtina, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams pranešama, kad jų

pageidavimu šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur

Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.

ar sutrumpintame prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektai turi

būti pataisomi ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo

dienos. Pakeitimai gali būti pateikiami prieduose nurodant, kas pakeista.

Senajame prospekte aiškiai išbraukiama neteisinga informacija arba pateikiamas

naujas prospektas.

audituoti. Auditoriaus išvada, įskaitant išlygas, ir audito ataskaita turi būti

pateikiamos kaip metų ataskaitos priedas. Audito ataskaitoje turi būti

nurodyta, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas

pagal sudarymo dokumentus, taip pat išvardyti visi šio įstatymo ir kitų teisės

aktų pažeidimai. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų

ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

auditorius privalo pateikti priežiūros institucijai audito ataskaitą, o atskiru

priežiūros institucijos reikalavimu – paaiškinimus dėl atlikto valdymo įmonės

ar kolektyvinio investavimo subjektų audito.

institucija nustato kitus reikalavimus visam prospektui, sutrumpintam

prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui, formai ir jų pateikimo

priežiūros institucijai tvarką.

23

straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka

pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir priežiūros institucijai pateikiamos

tokiais terminais:

1) metų

ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;

2) pusmečio

ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

prospekto, jeigu jį rengti privaloma, kopija investicinių vienetų arba akcijų

pirkėjams turi būti nemokamai pateikiama iki pirkimo sutarties sudarymo. Viso

prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos

kopijos turi būti nemokamai duodamos to pageidaujantiems investicinių vienetų

arba akcijų pirkėjams.

kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam nėra rengiamas sutrumpintas

prospektas, investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams iki sutarties sudarymo

turi būti nemokamai pateikiamas visas prospektas.

kolektyvinio investavimo subjektas, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai ar juos valdančios valdymo įmonės, turi teisę

neteikti sutrumpinto prospekto, viso prospekto ir sudarymo dokumentų tokių

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams,

jeigu tokia galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentuose. Investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams tokiu atveju privaloma

pateikti priežiūros institucijos nustatyto turinio kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentų santrauką.

pusmečio ataskaitos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių prašymu jiems

pateikiamos nemokamai.

pusmečio ataskaitos, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytus

atvejus, turi būti prieinamos visuomenei visame ir sutrumpintame prospektuose

nurodytose vietose.

24

straipsnis. Kainos skelbimas

ir investicinė bendrovė privalo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas

kiekvieną kartą, kai jas parduoda arba išperka.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne

rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jeigu priežiūros institucija sutinka, kad

skelbiant rečiau investuotojams žalos nebus padaryta, kainos gali būti

skelbiamos vieną kartą per mėnesį.

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos

skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo straipsnių

reikalavimų.

25

straipsnis. Viešas siūlymas ir reklama

siūlant įsigyti investicinių vienetų arba akcijų, turi būti nurodoma, kad yra

parengti prospektai, taip pat vietos, kur visuomenė gali juos gauti arba su

jais susipažinti. Reklamoje galima naudoti tik prospektuose ir periodinėse

ataskaitose pateiktą informaciją.

kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo

subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio

investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas

kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti

lyginamojo indekso.

III SKYRIUS

DepozitoriumaS

60 straipsnis. Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas

toks fondas ar bendrovė, kurių sudarymo dokumentuose numatytas vienintelis

tikslas – atkartoti priežiūros institucijos pripažintą akcijų, obligacijų ar

kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant

išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio

įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai

investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Priežiūros

institucija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas

šias sąlygas:

1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio

sudėtis yra pakankamai diversifikuota;

2) indeksas

gerai atspindi rinkos, su kuria susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko

pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią

indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;

3) indeksas ir

jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra

nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti

tai pačiai glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jeigu toje grupėje

veikia veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.

emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius

gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Priežiūros institucijai sutikus,

jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam

emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius

popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju

kolektyvinio investavimo subjekto sutrumpintame prospekte turi būti pateikiama

tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.

61

straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

akcijas tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias

sąlygas:

1) yra

licencijuoti Lietuvos Respublikoje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra

ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o priežiūros institucija

bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija;

2) subjektų

dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir

turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, negu

nustatyta pagal šį įstatymą;

3) subjektai

apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų

turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

4) ne daugiau

kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau

kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų. Bendra

investicijų į specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir tokius

kolektyvinio investavimo subjektus, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, suma

negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo

įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių

yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena

turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų

susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai

arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

62

straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones

investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios

suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

1) jos yra

įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už pirmiau nurodytų rinkų ribų;

2) jos susietos

su šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis,

finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į

kuriuos, kaip nurodyta sudarymo dokumentuose, kolektyvinio investavimo

subjektas turi teisę investuoti;

3) kita šalis

sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka priežiūros institucijos nustatytus

kriterijus ir yra prižiūrima atitinkamos užsienio priežiūros institucijos;

4) priemones,

kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai

įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja

verte.

ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:

1) riziką

valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką

ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių

išvestinių finansinių priemonių riziką;

3) priežiūros

institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių

finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir

metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais

susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių

portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių

būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo

sudarymo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

sandorius su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis priimti įsipareigojimai

negali būti didesni už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę.

Skaičiuojant įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į išvestinės

finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į

būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti,

ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio

popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones

gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų

vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines

priemones skaičiuojamos atskirai.

5.

Įsipareigojimų rizika sandoriuose su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis,

sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų

rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio

įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10

procentų grynųjų aktyvų vertės.

63

straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją

investavimo subjekto prospektuose ir reklaminėje medžiagoje investavimo

strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:

1) didelė

grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar

pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;

2) tikimasi, kad

dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų

aktyvų vertė.

prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi

pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo

subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir

naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.

64

straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas

investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skyriuje

nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis (ji) pasinaudoja turimų

perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama

pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių

reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek

įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis

6 mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė

priežiūros institucija, gali neatitikti šio įstatymo 58, 60 ir 61 straipsnių

reikalavimų.

skyriuje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti priežiūros instituciją,

nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai

ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių

santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

VII SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai

65

straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų sudarymo

dokumentams taikomos nuostatos

investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai,

jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti

nurodyta:

1) investavimo į

specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į

specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o

nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike

rizika;

2) kolektyvinio

investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama

investuoti pasinaudojant šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje numatyta teise,

pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių

išlaidų dydžiai;

3) nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto

vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai

(nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir kita),

nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros

(kandidatūrų) keitimo principai.

įstatuose, be šio įstatymo 54 straipsnio

1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje

nustatyta informacija.

kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių

santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

66

straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų

investavimo taisyklės

mėnesiams nuo dienos, kai naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė priežiūros institucija, tą subjektą

valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba

nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5

punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio

investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau

procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso

teisę.

jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba

privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose

nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo

subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo pranešti apie

jį priežiūros institucijai. Kartu su pranešimu priežiūros institucijai turi

būti pateikiama:

1) valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo

įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto

įsigijimo kaina;

2) įsigijimo

motyvai;

3) kai įsigyjami

šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardyti

investavimo objektai, – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.

kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama

sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo

užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus

įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.

103 straipsnis. Užsienio kolektyvinio investavimo subjektų investicinių

vienetų ar akcijų viešo platinimo nutraukimo tvarka

atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų

viešą platinimą Lietuvos Respublikoje norinti nutraukti užsienio valstybėje

licencijuota valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ne vėliau

kaip prieš 2 mėnesius iki numatomo platinimo nutraukimo privalo apie tai raštu

informuoti priežiūros instituciją ir paskelbti apie tai viešai ne mažiau kaip

viename šalies dienraštyje arba raštu informuoti kiekvieną kolektyvinio

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų turintį Lietuvos

Respublikos investuotoją.

investuotojams ir priežiūros institucijai turi būti nurodoma:

1) numatoma investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo

Lietuvos Respublikoje nutraukimo data;

2) investicinių vienetų ar akcijų viešo platinimo

nutraukimo padariniai esamiems kolektyvinio investavimo subjekto

investuotojams;

3) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl

jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo prieš viešo platinimo

nutraukimą, kontaktiniai duomenys;

4) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl

jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo po viešo platinimo

nutraukimo, kontaktiniai duomenys;

5) vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus

investicinius vienetus ar akcijas iki viešo platinimo nutraukimo nepasinaudoję

investuotojai galės susipažinti su užsienio valdymo įmonės ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės skelbiama informacija apie kolektyvinio

investavimo subjektą.

kapitalo bendrovė privalo vykdyti šio įstatymo 104 straipsnyje nustatytą

pareigą skelbti ir investuotojams teikti informaciją apie kolektyvinio

investavimo subjekto veiklą ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo tinkamo šio

straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos įvykdymo.

104 straipsnis. Užsienio valdymo įmonės ar investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės skelbiama informacija

platinanti užsienio valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė

privalo tokia pačia tvarka, kokia nustatyta jos registruotos buveinės

valstybėje, lietuvių kalba ar kita kalba, kurią nustatė priežiūros institucija,

skelbti ir pateikti priežiūros institucijai visą prospektą, sutrumpintą

prospektą, jų pakeitimus, metų ir pusmečio ataskaitas ir sudarymo dokumentus.

pavadinimas gali klaidinti, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad

kartu būtų skelbiamas jo paaiškinimas.

x skyrius

valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ kintamojo kapitalo

bendroviŲ IR DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA