Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2003, Nr. 74-3424

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMAS

2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.:

Nr.

XI-1674,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6820 (2011-12-01)

Nr.

XI-2122,

2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3977 (2012-07-01)

I

SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

4 straipsnis.

Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veikla

šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (arba) investicinių bendrovių

valdymu ir teikti šias papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje

licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

1) valdyti kitų asmenų finansinių

priemonių portfelius;

2) valdyti

pensijų fondų finansinių priemonių portfelius, jeigu įmonė atitinka Lietuvos

Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo ir Lietuvos

Respublikos pensijų kaupimo įstatymo reikalavimus;

3) konsultuoti

investavimo į finansines priemones klausimais;

4) saugoti ir

tvarkyti kitų valdymo įmonių valdomų investicinių fondų investicinius vienetus

ar investicinių bendrovių akcijas.

negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio

1 dalies 3 ir 4 punktuose, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1

dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų paslaugų.

bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame įstatyme

nenumatyta veikla.

vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė

negali verstis kita šiame įstatyme nenumatyta veikla.

5.

Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms

netaikomas šio įstatymo IX skyrius.

įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta

veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13

ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros

institucijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių priemonių rinkų

įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2

straipsnio 5 dalies nuostatas.

5

straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos licencijos

išdavimo tvarka

bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, pageidaujanti verstis valdymo įmonės

veikla, ar akcinė bendrovė, pageidaujanti veikti kaip investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, ar uždaro tipo investicinė bendrovė priežiūros institucijai

pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiama numatomos vykdyti veiklos

programa (verslo planas), kurioje (kuriame), be kita ko, aprašomos numatomos

vykdyti veiklos sritys ir bendrovės organizacinė struktūra, taip pat

informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo

reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos patvirtintose

licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros

institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus

licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti

dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikiami ne visi ar

tikrovės neatitinkantys dokumentai ir duomenys, arba įmonės veiklos planas yra

nepakankamai pagrįstas;

2) valdymo

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės

pradinis kapitalas ar uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją

norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už priežiūros

institucijos nustatytą mažiausią dydį arba netenkinami valdymo įmonės kapitalo

pakankamumo reikalavimai;

3) bendrovė

nepateikė licencijavimo taisyklėse nurodytos informacijos apie bendrovės

akcininkus, jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus ir šių

paketų dydį;

4) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo;

5) bent vienas

bendrovės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos

rinkos operatoriaus, priežiūros institucijos ar Lietuvos centrinio vertybinių

popierių depozitoriumo darbuotojas;

6) bendrovės

valdybos nariai, administracijos vadovas ar jo pavaduotojai nėra

nepriekaištingos reputacijos, neturi priežiūros institucijos nustatytos kvalifikacijos

ar darbo patirties;

7) bendrovės

buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

8) tarp

bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali

trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;

9) yra glaudus

ryšys tarp bendrovės ar asmens iš tokios ne valstybės narės, kurios teisės

aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas

gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros

funkcijas;

10) bendrovės

įstatuose nurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto

akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje;

11) akcinės

bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar

uždaro tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai neatitinka įstatymų

reikalavimų;

12) valdymo

įmonė, jos vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10

straipsnio 9 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.

ar atsisakymą išduoti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi

pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo.

Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų

pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu.

priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar

draudimo įmonės dukterinė įmonė;

2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo

įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys,

kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų

maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų

tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir

patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros

instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir

paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje.

steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų

registrui per 9 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo.

5 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės veiklos licencijos išdavimo tvarka

bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, pageidaujanti verstis valdymo įmonės

veikla, ar akcinė bendrovė, pageidaujanti veikti kaip investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, ar uždaro tipo investicinė bendrovė Vertybinių popierių

komisijai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiama numatomos vykdyti

veiklos programa (verslo planas), kurioje (kuriame), be kita ko, aprašomos

numatomos vykdyti veiklos sritys ir bendrovės organizacinė struktūra, taip pat

informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo

reikalavimų tenkinimą ir kita Vertybinių popierių komisijos patvirtintose

licencijavimo taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi

Vertybinių popierių komisija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame

įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai

gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato

Vertybinių popierių komisija.

popierių komisija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikiami ne visi ar

tikrovės neatitinkantys dokumentai ir duomenys, arba įmonės veiklos planas yra

nepakankamai pagrįstas;

2) valdymo

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės

pradinis kapitalas ar uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją

norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už Vertybinių

popierių komisijos nustatytą mažiausią dydį arba netenkinami valdymo įmonės

kapitalo pakankamumo reikalavimai;

3) bendrovė

nepateikė licencijavimo taisyklėse nurodytos informacijos apie bendrovės akcininkus,

jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį;

4) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo;

5) bent vienas

bendrovės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos

rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio

vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

6) bendrovės

valdybos nariai, administracijos vadovas ar jo pavaduotojai nėra

nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos

kvalifikacijos ar darbo patirties;

7) bendrovės

buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

8) tarp

bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali

trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros

funkcijas;

9) yra glaudus

ryšys tarp bendrovės ar asmens iš tokios ne valstybės narės, kurios teisės

aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas

gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros

funkcijas;

10) bendrovės

įstatuose nurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto

akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje;

11) akcinės

bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar

uždaro tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai neatitinka įstatymų

reikalavimų;

12) valdymo

įmonė, jos vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10

straipsnio 9 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.

ar atsisakymą išduoti licenciją Vertybinių popierių komisija pareiškėjui turi

pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo.

Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų

pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu.

priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotos

valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės

dukterinė įmonė;

2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo

įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys,

kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų

maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų

tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir

patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros

instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

Vertybinių popierių komisija praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir

paskelbia Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.

7.

Steigiamos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai netenka

galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo

steigimo dokumentų sudarymo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-204,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)

6 straipsnis. Kolektyvinio

investavimo subjekto veikla

1.

Kolektyvinio investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai jis ar jo

valdymo įmonė gauna išankstinį priežiūros institucijos

leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir

pasirinkti depozitoriumą. Su prašymu dėl leidimo išdavimo kolektyvinio

investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai

turi pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus, prospektą,

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, informaciją apie

depozitoriumo vadovus (jų atstovus).

Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ketina

valdyti kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kolektyvinio

investavimo subjektas gali pradėti veikti tik po to, kai valdymo įmonė gauna

išankstinį priežiūros

institucijos

leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus,

pasirinkti depozitoriumą ir leidimą valdymo įmonei valdyti kolektyvinio

investavimo subjektą. Su prašymu dėl leidimo

išdavimo valdymo įmonė priežiūros

institucijai turi

pateikti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentus, valdymo įmonės prašymą valdyti kolektyvinio investavimo subjektą,

prospektą, pagrindinės informacijos

investuotojams dokumentą, informaciją apie

depozitoriumo vadovus (jų atstovus).

8 straipsnis. Licencijos galiojimo

panaikinimas

Priežiūros

institucija

turi teisę panaikinti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei išduotos

licencijos galiojimą, jeigu:

1) licencijos

turėtojas pats raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

2) licencijos

turėtojas per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos nepradeda ja naudotis

ar ilgiau kaip paskutinius 6 mėnesius nevykdo savo veiklos;

3) baigiasi

investicinės bendrovės įstatuose nustatytas veiklos laikotarpis ir licencijos

turėtojas raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

4) paaiškėja,

kad licencijos turėtojas gavo licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančius

duomenis ar informaciją arba siekdamas gauti licenciją veikė pažeisdamas

Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus;

5) licencijos

turėtojas nebeatitinka reikalavimų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

licencijai gauti;

6) licencijos

turėtojas šiurkščiai ir (ar) nuolat pažeisdavo šiame ir (ar) kituose valdymo

įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės

aktuose nustatytus reikalavimus;

7) licencijos

turėtojas nesugeba vykdyti jam šiame įstatyme ir (ar) kituose teisės aktuose

nustatytų reikalavimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;

8) kitais

įstatymų nustatytais atvejais.

9 straipsnis.

Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių valdymas ir vadovai

valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir

administracija.

bendrovės, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai

nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas,

atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas)

2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.

investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir

laikomas įvykusiu nepaisant to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems

akcininkams priklausančios akcijos.

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamai darbo

patirties, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus valdymo įmonės ar

investicinės bendrovės valdymas.

ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo iš

anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus valdymo įmonės ar

investicinės bendrovės vadovų pasikeitimus ir kartu pateikti priežiūros

institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti

ar planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir

pakankamos darbo patirties reikalavimus. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar

investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei,

vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija

pritaria jų kandidatūroms.

institucija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu

išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos darbo

patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų

pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės valdymui. Išsamūs vadovų kandidatūroms taikomi reikalavimai ir šių

kandidatų derinimo su priežiūros institucija tvarka nustatomi priežiūros

institucijos teisės aktuose.

institucija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

investicinėje bendrovėje, kurios valdymas perduotas valdymo įmonei, sudaroma

stebėtojų taryba, jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4, 5, 6 ir

7 dalių reikalavimai.

10

straipsnis. Valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas

juridinis asmuo arba kartu veikiantys šie asmenys, nusprendę tiesiogiai ar

netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą valdymo

įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), jeigu dėl

planuojamo įmonės akcijų paketo

padidinimo

asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar

peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio

asmens dukterine įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi

gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio

reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio

straipsnio 21 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame

straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai

sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia

įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo valdymo įmonės akcijų paketo.

asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą

įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydį, taip

pat pateikti tai pagrindžiančius dokumentus bei kitą priežiūros institucijos

nustatytą informaciją ir duomenis.

perleisti arba sumažinti jam priklausantį valdymo įmonės akcijų paketą, jeigu

dėl planuojamo valdymo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo

teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30

ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens dukterine įmone,

turi priežiūros institucijai pateikti rašytinį pranešimą ir nurodyti

ketinamo perleisti ar sumažinti valdymo įmonės akcijų paketo dydį.

institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų

dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti

proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše

neturi būti nurodyta dokumentų ir duomenų, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens

ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 9 dalyje nustatytus

kriterijus atlikti.

institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir

visus dokumentus bei duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje nustatytame

sąraše, taip pat vėliau pagal šio straipsnio 7 dalį gavusi papildomų dokumentų

ir duomenų, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų

gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi šio straipsnio 6

dalyje nustatytas vertinimo laikotarpis.

institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad

gautas pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir visi dokumentai ir duomenys,

nurodyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytame sąraše, išsiuntimo atlieka

vertinimą.

laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą

vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti

reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma,

kokių papildomų dokumentų ir duomenų reikia. Vertinimo laikotarpio

trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija

pateikia prašymą pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą

dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti

vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.

Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti

pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to

vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo

sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų

tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama

trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal kitų

valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius suderintųjų kolektyvinio

investavimo subjektų valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų,

draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą, dokumentus

ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų

valdymo įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir

atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį valdymo įmonei, vertina jo

tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:

1) įsigyjančio

asmens nepriekaištingą reputaciją;

2) asmens, kuris

po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir

darbo patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus valdymo įmonės

vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir darbo patirtį, priežiūros institucija

atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;

3) įsigyjančio

asmens finansinį patikimumą, ypač pagal valdymo įmonės, kurios akcijų paketą

siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšį;

4) ar valdymo

įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios

dalimi valdymo įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūra sudaro sąlygas

vykdyti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų valstybių narių

priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti

priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų

atsakomybės pasiskirstymą;

5) ar yra

pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar

įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo

veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios

veiklos pavojų.

institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo

įsigyti valdymo įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo įsigijimo

pagal rinkos ekonominius poreikius.

institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio

straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis

asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 4 ar 7 dalyje nustatytus dokumentus ir

duomenis.

12.

Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo,

konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu

įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų

maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet

kurio iš šių subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo. Priežiūros

institucija konsultuodamasi kitų valstybių narių priežiūros institucijų prašo

pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo finansiniam

patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitų valstybių

narių priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią

informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo

iniciatyva.

priežiūros institucija per šio straipsnio 6 dalyje nurodytą vertinimo

laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad

priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros

institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti

siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša

apie tai įsigyjančiam asmeniui.

priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji

gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti

valdymo įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.

baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam

įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama

vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai įsigyjančiam asmeniui,

nurodydama sprendimo motyvus.

institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų

pagal šio straipsnio 12 dalį gautos kitų valstybių narių priežiūros institucijų

nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam

įsigijimui gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija savo interneto svetainėje paskelbia sprendimą ir jo

motyvus, neatsižvelgdama į tai, ar yra gautas įsigyjančio asmens sutikimas.

Priežiūros institucija turi teisę savo interneto svetainėje neskelbti sprendimo

ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar

padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.

priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą

įsigijimą toje pačioje valdymo įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia

tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.

valdymo įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įsigijimą ar netekimą, dėl kurio

valdymo įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1

dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama

apie tai pranešti priežiūros institucijai.

įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai

pranešimą, kuriame nurodomi valdymo įmonės akcininkai, valdantys įmonės akcijų

paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama pagal

duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu

įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis

bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje,

taikomų teisės aktų reikalavimų.

įsigyjančių asmenų daromas poveikis kelia grėsmę patikimam ir skaidriam valdymo

įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis priemonių šiai padėčiai

ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus

ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims,

atsakingiems už valdymo įmonės valdymą.

įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus priežiūros institucijos

sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 6

dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros

institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos

akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė

vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas

neprieštarauti siūlomam įsigijimui, arba jeigu priežiūros institucija vertinimo

laikotarpiu nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui.

10 straipsnis. Valdymo

įmonės akcijų paketo įsigijimas

1.

Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar

padidinti jau turimą valdymo įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo akcijų

įsigijimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių visuotiniame akcininkų

susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų arba peržengtų didėjimo tvarka 20, 33 ar

50 procentų, arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone, turi gauti

išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo privalo iš anksto pranešti Vertybinių

popierių komisijai apie planuojamą akcijų paketo įsigijimą ir pateikti tai

pagrindžiančius dokumentus ir kitą Vertybinių popierių komisijos nustatytą

informaciją. Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

prašymo gavimo dienos turi pranešti jam apie sutikimą arba atsisakymą leisti

įsigyti akcijų paketą. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad

būtų pateikta papildomų duomenų ir informacijos apie ketinimą įsigyti arba

padidinti valdymo įmonės akcijų paketą – tokiu atveju 3 mėnesių terminas

skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo

Vertybinių popierių komisijai dienos.

leisti įsigyti akcijų paketą, jeigu:

1) fizinis asmuo

(juridinio asmens administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai ir

kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;

2) fizinis asmuo

yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatoriaus,

Vertybinių popierių komisijos ar depozitoriumo, kuris saugo tos valdymo įmonės

valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą,

darbuotojas;

3) asmuo

nepateikė informacijos apie savo veiklą ar finansinę padėtį;

4) juridinis

asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius;

5) asmuo

nepateikė dokumentų, kuriais įrodo, kad lėšos, skirtos akcijoms apmokėti, yra

gautos teisėtai;

6) asmens

finansinė padėtis nėra gera ir stabili;

7) išdavus

leidimą, atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti

valdymo įmonės licenciją;

8) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo.

4.

Atsisakymas leisti įsigyti akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali

būti skundžiamas teismui. Jeigu Vertybinių popierių komisija sutinka leisti

įsigyti akcijų paketą, ji turi teisę nustatyti protingą terminą asmens ketinimo

įsigyti ar padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įvykdymui. Šis terminas

įprastinėmis aplinkybėmis negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo.

mažindamas savo turimą akcijų dalį tiek, kad jo turimų balsavimo teisių

visuotiniame akcininkų susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų

mažėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų, arba tiek, kad valdymo įmonė nustotų

būti jo dukterine įmone, apie tai taip pat turi pranešti Vertybinių popierių

komisijai.

sužinojusi apie akcijų paketo, viršijančio šiame straipsnyje nustatytas ribas,

įsigijimą ar perleidimą, nedelsdama apie tai turi pranešti Vertybinių popierių

komisijai. Metinė informacija apie asmenis, turinčius akcijų paketus, ir tokių

paketų dydžius Vertybinių popierių komisijai pateikiama jos nustatyta tvarka.

įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus išankstinio Vertybinių

popierių komisijos sutikimo, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę

visuotiniame akcininkų susirinkime, iki bus gautas toks sutikimas.

8.

Jei asmuo, ketinantis įsigyti valdymo įmonės akcijų paketą, yra kitoje

valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito

įstaiga, draudimo įmonė ar bet kurį iš šių subjektų patronuojanti įmonė arba

kontroliuojantis asmuo, o po akcijų paketo įsigijimo valdymo įmonė taptų

įgijėjo dukterine įmone arba jo kontroliuojama, Vertybinių popierių komisija

privalo kreiptis nuomonės į atitinkamos valstybės narės priežiūros instituciją

šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytais klausimais.

11 straipsnis.

Veiklai keliami reikalavimai ir riziką ribojantys reikalavimai

neperduotas valdymo įmonei, privalo nuolat laikytis šių reikalavimų:

1) sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis

kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sąlygomis bei jų interesais ir

užtikrinti rinkos vientisumą;

2) veikti rūpestingai, profesionaliai ir atsargiai;

3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir

procedūras;

4) klientui

pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją;

5) turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras,

elektroninių duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos priemones bei tinkamą

vidaus kontrolės mechanizmą, įskaitant valdymo įmonės darbuotojų sudaromų

asmeninių finansinių priemonių sandorių ir valdymo įmonės sąskaita sudaromų

finansinių priemonių sandorių taisykles, ir užtikrinti, kad būtų galima

sužinoti visų su valdymo įmonės valdomu kolektyvinio investavimo subjektu

susijusių sandorių kilmę, jų šalis, turinį, sudarymo laiką ir vietą bei

nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

6) užtikrinti, kad priimtų investicinių sprendimų,

sudarytų sandorių, pateiktų investuotojų paraiškų įsigyti arba išpirkti

investicinius vienetus ar akcijas ar kitų atliktų operacijų duomenys,

dokumentai ir informacija būtų saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo investicinio

sprendimo priėmimo, sandorio įvykdymo, atitinkamos paraiškos pateikimo ar

operacijos įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio

dokumentų saugojimo termino;

7) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų

išvengta interesų konfliktų

tarp valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės ir jos klientų, tarp kelių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės klientų, tarp valdymo įmonės valdomo kolektyvinio

investavimo subjekto ir jos klientų ar kelių valdymo įmonės valdomų kolektyvinio

investavimo subjektų;

8) užtikrinti, kad sprendimus dėl investicijų valdymo

priimantys asmenys turėtų priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir

patirtį, būtų nepriekaištingos reputacijos;

9) turėti investicinių sprendimų priėmimo procedūrų

aprašą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta investicinius sprendimus priimančio

organo struktūra, ir laikytis jo reikalavimų;

10) užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų

įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale;

11) laikytis priežiūros institucijos nustatytų

kapitalo, riziką ribojančių ir kitų veiklai keliamų reikalavimų;

12) patvirtinti ir įgyvendinti darbuotojų atlyginimų

politiką, atitinkančią priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus;

13) vykdyti priežiūros

institucijos nurodymus.

nustatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į

savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti

tik tinkamai laikydamasi šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros

institucijos teisės aktuose interesų konfliktų valdymui nustatytų reikalavimų

ir gavusi išankstinį aiškiai išreikštą rašytinį kliento sutikimą.

numatytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai

investuotojams draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų

investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Priežiūros

institucijos teisė priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus

Priežiūros institucija nustato:

1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;

2) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių

valdymas neperduotas valdymo įmonėms, veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir

atlikimo tvarką;

3) periodinių ataskaitų, kitų priežiūrai skirtų

ataskaitų, prospekto, pagrindinės

informacijos investuotojams dokumento ir kitos privalomai teiktinos

informacijos turinį ir formą, taip pat jų

ir finansinių ataskaitų pateikimo tvarką;

4) ataskaitų apie investicinės bendrovės likvidavimą

ir investicinio fondo panaikinimą turinį ir jų pateikimo tvarką;

5) grynųjų aktyvų dydžio, grynųjų aktyvų vertės

nustatymo ir jos skaičiavimo reikalavimus;

6) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių kapitalo

ir kitus riziką ribojančius reikalavimus;

7) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi

diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką;

8) šiame įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų

išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką;

9) kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių

finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką;

10) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, rizikos vertinimo ir valdymo reikalavimus;

11) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių

vienetų ir akcijų platinimo tvarką;

12) kolektyvinio

investavimo subjektų jungimo, finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų

struktūros taisykles;

13) valdymo

įmonių ir investicinių bendrovių veiklos organizavimo ir vykdymo tvarką;

14) valdymo

įmonių ir investicinių bendrovių, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms,

darbuotojų atlyginimų politikai taikomus reikalavimus;

15) kolektyvinio

investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo

subjekto steigimo

dokumentų ir prospekto pakeitimus tvarką bei pavyzdinį esminių pakeitimų

sąrašą;

16) valdymo

įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo vadovams keliamus

kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus.

17 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės,

kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, teisė pavesti dalį savo funkcijų

kitai įmonei

ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama

veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti

įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimą nedelsdama

privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas

šį pavedimą priimsiančios įmonės (įgaliotinio)

pavadinimas ir jai ketinamų pavesti funkcijų sąrašas. Jeigu valdymo

įmonė valdo bent vieną kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį

kolektyvinio investavimo subjektą, priežiūros institucija, gavusi valdymo

įmonės pranešimą, nedelsdama apie ketinimą pavesti atlikti dalį valdymo

funkcijų kitai įmonei praneša suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto

buveinės valstybės narės priežiūros institucijai.

galima tik tuo atveju, jeigu:

1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ar

investicinę bendrovę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams;

2) priežiūros institucija su atitinkama trečiosios

šalies, kurioje licencijuotai valdymo įmonei yra pavedama atlikti dalį

funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi

informacija;

3) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai

gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą;

4) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali

bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių

interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;

5) įgaliotinis turi priežiūros institucijos nustatytą

kvalifikaciją ir gali atlikti nurodytas funkcijas;

6) investicinio fondo ar investicinės bendrovės

prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei.

valdymas neperduotas valdymo įmonei, neturi teisės pavesti kitai įmonei atlikti

tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių

sprendimų priėmimo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo

įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą,

ar kitoms įmonėms, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės,

investicinės bendrovės ar dalyvių interesais.

įmonei, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nuo atsakomybės.

19 straipsnis. Investicinės bendrovės sutarties

su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas

bendrovės valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu turi

patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip

2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma.

Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui

priimti.

akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą

gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jeigu

bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlyginimo valdymo įmonei ir

depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos

narių balsų dauguma.

20 straipsnis. Valdymo įmonės ar

investicinės bendrovės bankroto proceso ypatumai

įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procedūra gali būti vykdoma tik

teismo tvarka.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų asmenų, priežiūros

institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo

valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.

gavęs priežiūros institucijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo

tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti

banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.

vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti

bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Priėmęs nutartį iškelti bankroto

bylą, teismas turi apie tai nedelsdamas pranešti priežiūros institucijai.

įmonės ar investicinės bendrovės administratorius grąžina valdymo įmonės

valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės

akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų

kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei. Priimdamas

atitinkamą sprendimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administratorius

turi veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams sąlygomis

ir jų interesais.

26 straipsnis. Pareiga perduoti

turtą depozitoriumui

saugomas viename depozitoriume. Depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis

teisę valstybėje narėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba

padalinį Lietuvos Respublikoje.

perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.

27 straipsnis. Pagrindinės informacijos

investuotojams dokumento pateikimo tvarka

ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, prieš

sudarydama su investuotoju susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų pardavimo, privalo investuotojui pateikti

atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos

investuotojams dokumentą. Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai

vienetai ar akcijos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, vardu platinami per tarpininkus, valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

užtikrinti, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos

investuotojams dokumentas būtų pateiktas investuotojui prieš sudarant su juo

susitarimą dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų

pardavimo.

ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

investicinių produktų teikėjų ir tarpininkų, kurie platina atitinkamo

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ne valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

vardu arba konsultuoja investavimo į kolektyvinio investavimo subjektus ar

produktus, sudarančius galimybę investuoti į šiuos kolektyvinio investavimo

subjektus, klausimais, prašymu pateikti jiems atitinkamo kolektyvinio

investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą.

straipsnio 2 dalyje nurodyti tarpininkai privalo investuotojams pateikti

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą šiame straipsnyje nustatyta

tvarka.

4.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą turi nemokamai

pateikti investuotojui patvariojoje laikmenoje, darant nuorodą į interneto

svetainę arba investuotojo prašymu pateikti popieriuje išspausdintą pagrindinės

informacijos investuotojams dokumento kopiją.

5.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, privalo nuolat atnaujinti pagrindinės informacijos investuotojams

dokumentą ir naujausią šio dokumento versiją skelbti valdymo įmonės ar

investicinės bendrovės interneto svetainėje.

6.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, privalo pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir visus jo

pakeitimus nedelsdama pateikti priežiūros institucijai.

29 straipsnis.

Kainos skelbimas

ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatyta tvarka

skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai

investicinius vienetus ar akcijas parduoda arba išperka.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo skelbti

investicinių vienetų ar akcijų kainas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.

Jeigu priežiūros institucija sutinka, kad skelbiant rečiau kolektyvinio

investavimo subjekto dalyviams žalos nebus padaryta, kainos gali būti

skelbiamos kartą per mėnesį.

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos

skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo straipsnių

reikalavimų.

33 straipsnis. Valdymo perdavimas depozitoriumui

įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą sustabdoma arba

pasibaigia, o kitai valdymo įmonei kolektyvinio investavimo subjekto valdymas

neperduodamas, valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės

valdyti turtą sustabdymą ar pasibaigimą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo

subjekto laikiną valdymą perima depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės

teises ir pareigas, jeigu įstatymuose arba kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip.

2.

Depozitoriumas perima kolektyvinio investavimo subjekto valdymą laikotarpiui,

kuriam sustabdoma valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo

subjektą. Tuo atveju, kai valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo

subjektą pasibaigia, depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo

įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei

neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti panaikinamas arba

likviduojamas.

40 straipsnis.

Lyginamasis indeksas

subjektai ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius

subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą.

lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti

kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo

subjekto lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus

kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją.

lyginamajam indeksui taikomus reikalavimus.

subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo juos lyginti su lyginamuoju

indeksu priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas

pagrindinės informacijos investuotojams dokumente skelbiamiems kolektyvinio

investavimo subjekto veiklos rezultatams. Kolektyvinio investavimo subjekto

lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas kolektyvinio investavimo

subjekto metų ataskaitoje.

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo patvirtinti

taisykles, nustatančias kolektyvinio investavimo subjekto lyginamojo indekso

pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.

41 straipsnis. Kolektyvinio investavimo

subjekto investavimo strategijos keitimas

investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio

investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu.

subjektų investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų

kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas.

keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos

keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai dalyviams turi

būti iš anksto pranešta subjekto steigimo dokumentuose ar prospekte nustatyta

tvarka.

3 dalyje nustatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę

kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali

būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą

kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti

jiems priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus

ar akcijas be papildomų atskaitymų. Apie šią teisę dalyviai turi būti

informuojami pateikiant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO

TVARKA

42 straipsnis.

Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas

investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas

sutartį su valdymo įmone, investicine bendrove ar investicinių vienetų ar

akcijų platintoju.

vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio

investavimo subjekto sąskaitą. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar

akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų

sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi

būti padarytas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pinigų gavimo

kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Tuo atveju, kai investiciniai

vienetai ar akcijos yra išleidžiami ne kiekvieną dieną, įrašas asmeninėje investicinių

vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padaromas nedelsiant, kai išleidžiami

investiciniai vienetai ar akcijos. Jeigu papildomų investicinių vienetų ar

akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai

asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.

3.

Vadovaujantis šiuo įstatymu įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų

investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami reguliuojamos rinkos ar

daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis priežiūros

institucijos nustatyta tvarka. Reguliuojamos rinkos, daugiašalės prekybos

sistemos ir atsiskaitymų sistemos operatorius privalo užtikrinti, kad sandorius

dėl alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar

akcijų galėtų sudaryti tik profesionalieji investuotojai.

47 straipsnis.

Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas

sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė,

investicinė bendrovė ir priežiūros institucija.

išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus.

gali būti sustabdomas, jeigu:

1) tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir

dalyvių interesus nuo galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar

išpirkimo kainos kritimo, kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis

ir sumažėjusi investicinių priemonių portfelio vertė;

2) nepakanka

lėšų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų

investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas;

3) tokią

poveikio priemonę šio įstatymo nustatyta tvarka pritaiko priežiūros institucija.

išpirkimą priėmimo momento draudžiama:

1) priimti paraiškas

išpirkti investicinius vienetus ar akcijas;

2) atsiskaityti

už investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos išpirkti buvo pareikalauta iki

nutarimo sustabdyti išpirkimą priėmimo.

išpirkimo sustabdymą nedelsiant raštu turi būti pranešama asmenims, per kuriuos

vykdomas išpirkimas, taip pat priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai

investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitose valstybėse narėse ar

trečiosiose šalyse, – ir kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros

institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės

informavimo priemones, o investuotojus, ketinančius pateikti paraišką įsigyti

tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, valdymo

įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo apie išpirkimo sustabdymą pranešti raštu.

48

straipsnis. Išpirkimo atnaujinimas

sustabdyti išpirkimą priėmė priežiūros institucija, teisę jį atnaujinti turi

tik priežiūros institucija arba teismas ar administracinių ginčų komisija,

panaikinę tokį sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė.

sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi būti

pranešama tokia pačia tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą.

53 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto

investavimo strategijos keitimas

investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio

investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu.

Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo

strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo

subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas.

keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos

keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai iš anksto subjekto

sudarymo dokumentuose ar prospektuose nustatyta tvarka turi būti informuoti

dalyviai.

straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę

kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali

būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą

kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti

jiems priklausančius fondo investicinius vienetus ar akcijas be papildomų

atskaitymų. Apie šią teisę dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio

straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

INVESTICINĖ

KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖ

54 straipsnis.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai

bendrovės įstatams Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodoma:

1) bendrovės

pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiosios investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši

bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) akcijų

pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;

3) investavimo

strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir

vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;

4) akcijų

išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

5) pajamų (tarp

jų ir dividendų) akcininkams paskirstymo tvarka (išmokų periodiškumas,

dividendams skiriama pelno dalis);

6) grynųjų

aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;

7) išlaidų

struktūra ir jų padengimo tvarka, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat

galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;

8) valdymo

įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.

kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali

būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominalioji

akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominaliąją vertę.

ir atšaukimo tvarka nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turto valdymas

neperduodamas valdymo įmonei.

pakeitimai ar papildymai registruojami Juridinių asmenų registre po to, kai

jiems pritaria priežiūros institucija.

55

straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios

vardinės.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas,

obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas

išpirkti.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

55 straipsnis. Leidimo jungti

kolektyvinio investavimo subjektus išdavimo tvarka

1.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, norinti gauti leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, priežiūros

institucijai turi pateikti:

1)

jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių

patvirtintą bendrųjų jungimo sąlygų projektą;

2)

po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto naujausius steigimo

dokumentus, prospektą ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą;

3)

jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pagal šio įstatymo 56

straipsnyje nustatytus reikalavimus parengtą patvirtinimą;

4)

informaciją apie jungimą, kurią jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo

subjektai ar jų valdymo įmonės ketina pateikti savo dalyviams.

institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalyje

nurodyti dokumentai ir informacija, per 10 darbo dienų nuo dalies dokumentų ar

informacijos gavimo dienos turi teisę reikalauti, kad valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateiktų

visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.

institucija turi teisę raštu pareikalauti, kad valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, papildytų ir (ar)

pakeistų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ketinamą teikti

informaciją. Šia teise priežiūros

institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

institucija išduoda leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu:

1)

planuojamas jungimas atitinka visus šiame skirsnyje ir jo įgyvendinamuosiuose

priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus

reikalavimus;

2) priežiūros

institucija neprieštarauja jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo

subjektų dalyviams ketinamai teikti informacijai.

5.

Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti kolektyvinio investavimo

subjektus

priežiūros institucija valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio

1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

6.

Po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfeliui

mutatis mutandis taikomos

šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikino investavimo taisyklių

nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas

pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio investavimo

subjektų jungimo užbaigimo dienos.

7.

Išsamius jungime

dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių parengto

bendrųjų jungimo sąlygų projekto turinio reikalavimus nustato

priežiūros

institucija.

56 straipsnis. Papildomos

jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos

Jungime

dalyvaujančių kolektyvinio

investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų

jungimo sąlygų projekte nurodytas

jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai,

planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų

ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos

teisės aktų ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus, ir

jokių neatitikimų nenustatė.

57 straipsnis. Papildomos po

jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditoriaus ir

jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių

pareigos

1.

Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditorius turi

patvirtinti:

1)

turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių

šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodytą

investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo

kriterijus;

2)

investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo metodą ir faktinį

investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykį, nustatytą šio įstatymo 62

straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio

apskaičiavimo dieną.

2.

Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės

privalo užtikrinti, kad auditoriaus ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros

institucijai, taip pat nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio

investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.

59 straipsnis. Sprendimas dėl investicinės bendrovės jungimo

Sprendimą dėl

investicinės bendrovės jungimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas

kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime

dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Bet kuriuo atveju draudžiama

nustatyti, kad šis sprendimas turi būti priimamas daugiau kaip 75 procentų visų

visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų turimų akcijų

suteikiamų balsų.

60

straipsnis. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisė

ir pasinaudojimo ja tvarka

1.

Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę

reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba,

jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo

kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir

kuris valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones

sieja bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas

kontrolinis jų akcijų paketas, investicinius vienetus ar akcijas be jokių

atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo

valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais

susijusias investicijų mažinimo išlaidas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų

savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie jungimą. Ši

teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki šio

įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių

vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.

institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę

reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei laikinai

sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą, jeigu

tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų

interesus.

61

straipsnis. Su jungimu susijusių išlaidų padengimas

Draudžiama

iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turto arba jų

dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir

jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines,

administracines ar kitas išlaidas. Šis draudimas netaikomas jungime

dalyvaujančiai investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, ir jos akcininkams.

66 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų investavimo taisyklės

mėnesiams nuo dienos, kai naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė Vertybinių popierių komisija, tą

subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba

nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5

punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo

subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba

privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose

nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo

subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo pranešti apie

jį Vertybinių popierių komisijai. Kartu su pranešimu Vertybinių popierių

komisijai turi būti pateikiama:

1) valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo

įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto

įsigijimo kaina;

2) įsigijimo

motyvai;

3) įsigyjant šio

įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardytus investavimo

objektus – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.

kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama

sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo

užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus

įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.

67 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimas ir išpirkimas

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami

šio įstatymo 34, 35 straipsniuose ir sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka.

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami

ir už juos atsiskaitoma su investuotojais sudarymo dokumentuose ir prospektuose

nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma

ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo juos išpirkti. Jeigu

specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatyta

kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo diena, 30

kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo sudarymo dokumentuose

nustatytos dienos. Investuotojų pateikti reikalavimai išpirkti atviro tipo

specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas

privalo būti vykdomi ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.

turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus

kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas

neperduotas valdymo įmonei, turi teisę atidėti šio straipsnio 2 dalyje

nustatytą atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą,

kai išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto

sudarymo dokumentuose ir prospektuose nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė

negu 10 procentų subjekto grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai

nepakanka pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o

turimų investavimo objektų pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali

būti atidedamas tik tuo atveju, kai tokia valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės teisė nustatyta subjekto sudarymo dokumentuose ir prospektuose.

dalyje nustatytas terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai.

68

straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų

ar akcijų kainos skelbimas

kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo sudarymo dokumentuose

nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą,

kai jas parduoda ar išperka.

nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų

investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip vieną

kartą per 3 mėnesius, o atviro tipo kolektyvinio investavimo subjekto,

investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip du

kartus per mėnesį.

69 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų prospektų turinys

Specialiųjų

kolektyvinio investavimo subjektų visame, sutrumpintame prospektuose ir

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų santraukoje,

be šiame įstatyme nustatytos informacijos, turi būti aiškiai įvardytas su

investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus susijusios rizikos

pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį kolektyvinio investavimo

subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o nekilnojamojo turto ir

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų atveju – ilgalaike rizika.

70

straipsnis. Laikinas specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių

vienetų ar akcijų platinimo sustabdymas

laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių

vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios

turto valdymas neperduotas valdymo įmonei.

vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju,

jeigu tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo

subjekto sudarymo dokumentuose, kai specialiojo kolektyvinio investavimo

subjekto grynieji aktyvai pasiekia jo sudarymo dokumentuose nustatytą

didžiausią dydį.

platinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas

nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos pranešti priežiūros institucijai.

antrasis skirsnis

Kolektyvinio investavimo Į PERLEIDŽIAMUOSIUS

VERTYBINIUS POPIERIUS subjektai

71 straipsnis. Kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ypatumai

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir jų valdymo

įmonėms taikomi visi šiame įstatyme suderintiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame

straipsnyje nustatytas išimtis.

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams su šiame

straipsnyje numatytais apribojimais netaikomos šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir

5 dalys, 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skolinti ar įkeisti

investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, 58 straipsnio 1 ir

2 dalys, 66 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 67, 68, 70 ir 99 straipsniai. Draudžiama kolektyvinio

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto turtu garantuoti

ar laiduoti už kitų asmenų įsipareigojimus.

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas į vieno

emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones

gali investuoti iki 20 procentų grynųjų aktyvų, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus

atvejus. Priežiūros institucijai sutikus, jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų

reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam emitentui, į jo akcijas, obligacijas

ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius gali būti investuojama iki 35

procentų grynųjų aktyvų.

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas gali investuoti

į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, įtrauktus

į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje ir neįtrauktus į prekybą šio įstatymo

57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus

atitinkančiose rinkose, iki 30 procentų grynųjų aktyvų.

investavimo į perleidžiamuosius

vertybinius popierius investicinė

bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą,

gali skolintis iki 15 procentų paskolos sudarymo dieną buvusių grynųjų aktyvų

vertės kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose iš anksto

nustatytam terminui.

investavimo į perleidžiamuosius

vertybinius popierius subjekto

turtas gali būti skolinamas tik licencijuotoms finansų įstaigoms. Paskolinto

turto vertė negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto

grynųjų aktyvų vertės. Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė ar valdymo įmonė,

valdanti kolektyvinio investavimo subjekto turtą, laikydamasi šioje dalyje

nustatytų reikalavimų, gali skolinti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ne

ilgiau kaip 30 dienų. Šioje dalyje numatyto ilgiausio skolinimo termino

reikalavimo galima nesilaikyti tik tuo atveju, kai pagal sudarytą paskolos

sutartį valdymo įmonė ar kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius investicinė bendrovė turi teisę bet

kada pareikalauti grąžinti paskolintą kolektyvinio investavimo subjekto turtą.

trečiasis SKIRSNIS

NEKILNOJAMOJO TURTO Kolektyvinio investavimo subjektai

72

straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį

sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne

mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo

veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie

pateiktų atskiras išvadas. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai, investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus

įsigyti nekilnojamojo turto objektus gali vertinti vienas nepriklausomas, teisę

verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis nekilnojamojo turto

vertintojas.

ar investicinė bendrovė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo

subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo

turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos

valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus

reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.

įrodyti, kad užsienio valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio

straipsnio 2 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei

bendrovei.

turto vertintojas negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės

ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio

depozitoriumo administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar

darbuotojas. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties

kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš

eilės.

5.

Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo:

1)      atlikti

kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo

turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2)      ne anksčiau kaip

prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo

sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo

įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio

įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

institucija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą

nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą atlikusiam

(atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:

1)   atliktas turto

vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų

reikalavimų;

2)   yra pagrindas

manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo galimai bus

pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.

72 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas

turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį

sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus vertintų ne

mažiau kaip du nepriklausomi, teisę verstis nekilnojamojo turto vertinimo

veikla turintys turto vertintojai, išskyrus turto vertintojus asistentus, kurie

pateiktų atskiras išvadas. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai, investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus

įsigyti nekilnojamojo turto objektus gali vertinti vienas nepriklausomas, teisę

verstis nekilnojamojo turto vertinimo veikla turintis nekilnojamojo turto

vertintojas.

ar investicinė bendrovė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo

subjekto investicijų portfelį sudarančius ar ketinamus įsigyti nekilnojamojo

turto objektus, esančius ne Lietuvos Respublikoje, vertintų bent vienas tos

valstybės teisės aktuose nustatytus nekilnojamojo turto vertintojams taikomus

reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas.

įrodyti, kad užsienio valstybės nekilnojamojo turto vertintojas atitinka šio

straipsnio 2 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei ar investicinei

bendrovei.

turto vertintojas negali būti tos pačios valdymo įmonės, investicinės bendrovės

ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugančio

depozitoriumo administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar

darbuotojas. Tas pats nekilnojamojo turto vertintojas gali atlikti to paties

kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ne ilgiau kaip 3 metus iš

eilės.

5.

Nepriklausomas nekilnojamojo turto vertintojas privalo:

1)      atlikti

kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančio nekilnojamojo

turto objekto vertinimą, kurio pagrindu būtų skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2)      ne anksčiau kaip

prieš vieną mėnesį iki nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo

sandorio sudarymo atlikti kolektyvinio investavimo subjekto turtu ketinamo

įsigyti ar parduoti nekilnojamojo turto objekto vertinimą, išskyrus šio

įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

6.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę pareikalauti atlikti papildomą nepriklausomą

nekilnojamojo turto vertinimą, nedalyvaujant ankstesnį turto vertinimą

atlikusiam (atlikusiems) vertintojui (vertintojams), kai:

1)

atliktas

turto vertinimas neatitinka kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo

dokumentų reikalavimų;

2)

yra

pagrindas manyti, kad atliktas turto vertinimas buvo neobjektyvus ir tuo

galimai bus pažeisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai.

73 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės išperkamosios akcijos

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti tik paprastosios

vardinės.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama išleisti privilegijuotąsias akcijas,

obligacijas ar akcijas, kurios akcininkui nesuteikia teisės pareikalauti jas

išpirkti.

kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

99 straipsnis. Reikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo

subjektų auditoriams

1.

Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi

auditoriai, šie auditoriai turi sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija,

įskaitant nuostatas dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų

laikymosi.

2.

Finansuojančiojo subjekto auditorius, rengdamas audito ataskaitą, turi

atsižvelgti į finansuojamojo subjekto audito ataskaitą. Jeigu finansuojamojo ir

finansuojančiojo subjektų finansiniai metai skiriasi, finansuojamojo subjekto

auditorius turi parengti paskutinės finansuojančiojo subjekto finansinių metų

dienos finansuojamojo subjekto ad hoc ataskaitą.

3.

Finansuojančiojo subjekto auditorius audito ataskaitoje turi pranešti apie

visus finansuojamojo subjekto audito ataskaitoje atskleistus pažeidimus ir jų

poveikį finansuojančiajam subjektui.

institucija nustato

finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditorių susitarimo dėl keitimosi

informacija turinį.

76 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais

grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, sudarymo dokumentuose

nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip

vieną kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma

finansinių metų pabaigoje.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto

objektai yra laikomi įvertintais, jeigu jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau

kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jeigu nebuvo esminių ekonominių ar

nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, dėl kurių reikia atlikti naują

vertinimą.

77 straipsnis. Draudimas įgyti esminį poveikį

vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones išleidžiančiam asmeniui

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turimos kurio nors akcijas

išleidžiančio asmens akcijos kartu su valdymo įmonės valdomų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų turimomis to asmens akcijomis negali suteikti

daugiau kaip 1/10 visų balsavimo teisių akcijas išleidžiančio asmens

visuotiniame akcininkų susirinkime.

investavimo subjektas gali įsigyti ne daugiau kaip:

1) 10 procentų visų balso teisių

nesuteikiančių akcijas išleidžiančio asmens akcijų;

2) 10 procentų

visų vertybinius popierius išleidžiančio asmens obligacijų ir kitų formų ne

nuosavybės vertybinių popierių;

3) 25 procentus

kito kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų;

4) 10 procentų

vieno pinigų rinkos priemones išleidžiančio asmens išleistų pinigų rinkos

priemonių.

straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyto draudimo galima nesilaikyti

įsigijimo momentu, jeigu bendra tų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų

rinkos priemonių vertė negali būti apskaičiuojama.

straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytos ribos netaikomos

perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams ir pinigų rinkos priemonėms, kurias

išleido ar garantavo valstybė ar savivaldybės.

81 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų

vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų

vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 3

mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto

grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais

ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

82 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio

įstatymo 22 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytos informacijos, turi būti

pateikta:

1) informacija

apie kiekvienos šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės, į

kurios perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra

investuotas subjekto turtas, veiklos rezultatus;

2) informacija

apie pelną ir (arba) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus atskirų

šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus

perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones.

penktasis SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTAI, INVESTUOJANTYS Į KITUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO

SUBJEKTUS

83

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių į kitus

kolektyvinio investavimo subjektus, pagrindinės turto investavimo taisyklės ir

ypatumai

1.

Jeigu

šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turto investavimui

netaikomi šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 57 straipsnio 1, 2 ir

85 straipsnis. Leidimo finansuojančiajam subjektui

investuoti į finansuojamąjį subjektą išdavimo tvarka

1.

Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis

tapti finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė privalo gauti išankstinį priežiūros

institucijos leidimą viršyti šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo ribą

(toliau šiame straipsnyje – leidimas).

2.

Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą priežiūros institucija

praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytam kolektyvinio investavimo subjektui ar

jo valdymo įmonei per 15 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų

dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.

institucija išduoda leidimą, jeigu finansuojantysis subjektas, jo

depozitoriumas, auditorius ir finansuojamasis subjektas atitinka visus šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

4.

Leidimą norintis gauti kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros

institucijai turi pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:

1)

finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų steigimo dokumentus;

2)

finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų prospektus ir pagrindinės

informacijos investuotojams dokumentus;

3)

finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų susitarimą dėl dokumentų ir

informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus taisykles, kaip tai

nustatyta šio

įstatymo 86 straipsnyje;

4)

jeigu taikoma, šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų savininkams

numatomą teikti informaciją;

5)

jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose

depozitoriumuose, – šio

įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nurodytą šių depozitoriumų susitarimą dėl keitimosi

informacija;

6)

jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą atlieka skirtingi

auditoriai, – šio

įstatymo 99 straipsnio 1 dalyje nurodytą šių

auditorių susitarimą dėl keitimosi informacija.

5.

Jeigu finansuojamasis subjektas yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje,

finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros institucijai

taip pat turi pateikti finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės

priežiūros institucijos patvirtinimą, kad suderintasis finansuojamasis

subjektas arba jo subfondas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 2 ir

3 punktuose nustatytus reikalavimus. Šiuos dokumentus

finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros

institucijai gali pateikti lietuvių arba anglų kalba.

6.

Finansuojančiojo subjekto investicijos į finansuojamojo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas negali viršyti šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje

nustatytos investavimo ribos, kol nėra įsigaliojęs šio įstatymo 86 straipsnyje

nurodytas finansuojamojo

ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl

dokumentų ir informacijos pateikimo.

investicinius vienetus ar akcijas gali investuoti tik:

1)

įsigaliojus šio įstatymo 98 straipsnyje nurodytam depozitoriumų susitarimui dėl

keitimosi informacija (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas

saugomas skirtinguose depozitoriumuose);

2)

įsigaliojus šio įstatymo 99 straipsnyje nurodytam auditorių susitarimui dėl

keitimosi informacija (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų auditą

atlieka skirtingi auditoriai).

87 straipsnis. Finansuojamojo ir

finansuojančiojo subjektų prospektai, metų ir pusmečio ataskaitos

institucija nustato papildomus finansuojančiojo subjekto prospekto turinio

reikalavimus.

2.

Finansuojančiojo subjekto metų ataskaitoje kartu su kita privaloma pateikti

periodine informacija turi būti pateikta informacija apie finansuojamojo ir

finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių taikomus atskaitymus, o metų ir

pusmečio ataskaitose turi būti nurodytos vietos, kuriose galima gauti

finansuojamojo subjekto metų ir pusmečio ataskaitas.

3.

Be šio įstatymo 24

straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, Lietuvos Respublikoje įsteigtas

finansuojantysis subjektas turi priežiūros institucijai

pateikti finansuojamojo subjekto prospektą, pagrindinės informacijos

investuotojams dokumentą ir visus jų pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio

ataskaitas.

4.

Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė popieriuje išspausdintas

finansuojamojo subjekto prospekto, metų ir pusmečio ataskaitų kopijas

investuotojų prašymu privalo jiems pateikti nemokamai.

88 straipsnis. Pareiga perduoti informaciją depozitoriumui

Finansuojančiojo

subjekto valdymo įmonė, o jeigu finansuojančiojo subjekto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas yra atsakingi už visos su

finansuojamuoju subjektu susijusios ir tinkamam finansuojančiojo subjekto

depozitoriumo pareigų atlikimui reikalingos informacijos perdavimą

finansuojančiojo subjekto depozitoriumui.

89 straipsnis. Pareiga koordinuoti

grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo ir paskelbimo laiką

Finansuojamasis

ir finansuojantysis subjektai ar jų valdymo įmonės privalo siekti, kad būtų

išvengta bet kokio neteisėto naudos, atsirandančios dėl pasirinkto skirtingo

laiko šių subjektų grynųjų aktyvų vertei nustatyti, gavimo ir būtų užkirstas

kelias pasinaudoti grynųjų aktyvų verčių skirtumais. Šiuo tikslu abu subjektai

ar jų valdymo įmonės privalo imtis visų reikalingų priemonių jų grynųjų aktyvų

vertės skaičiavimo ir paskelbimo laikui koordinuoti.

92 straipsnis. Kolektyvinio investavimo

subjekto, ketinančio tapti finansuojančiuoju subjektu, ir finansuojančiojo

subjekto, ketinančio tapti kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju

subjektu, dalyviams teikiama informacija

1.

Kolektyvinio investavimo subjektas, ketinantis tapti finansuojančiuoju

subjektu, ar jo valdymo įmonė arba finansuojantysis subjektas, ketinantis tapti

kito finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu, ar jo valdymo įmonė

šio subjekto dalyviams turi pateikti šią informaciją:

1)

nurodyti, kad priežiūros

institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje)

ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija

(kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikė

šiam subjektui šio įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą;

2)

pateikti finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų pagrindinės informacijos

investuotojams dokumentus;

3) nurodyti

datą, kada finansuojančiojo subjekto turtas bus pradėtas investuoti į

finansuojamąjį subjektą, arba, jeigu jis jau investuotas į jį, – datą, kada

investicijos viršys šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nustatytą investavimo

ribą;

4)

nurodyti, kad per 30 dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos pateikimo

dalyviams dienos atitinkamo subjekto dalyviai turi teisę pareikalauti išpirkti

jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų, išskyrus

tuos, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė taiko

siekdami padengti su tokiais dalyvių reikalavimais susijusias investicijų

mažinimo išlaidas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta likus ne mažiau

kaip 30 dienų iki šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos datos.

3.

Finansuojantysis subjektas, investuodamas į atitinkamo finansuojamojo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas, ar jo valdymo įmonė šio įstatymo 79

straipsnio 2 dalyje nustatytas investavimo ribas gali viršyti tik pasibaigus

šio straipsnio 2 dalyje nurodytam 30 dienų terminui.

4.

Jeigu finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio

įstatymo 115 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros

institucijos

pranešimą apie dokumentų perdavimą finansuojančiojo

subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio

1 dalyje nurodyta

informacija turi būti pateikta ir finansuojančiojo subjekto priimančiosios

valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės

narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.

5.

Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas finansuojantysis subjektas ar jo

valdymo įmonė yra

gavę šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės narės ar

trečiosios šalies priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros

institucijai,

šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi

būti pateikta lietuvių arba anglų kalba.

6.

Už finansuojančiojo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo parengimą

atsakinga finansuojančiojo subjekto valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas

neperduotas valdymo įmonei, – pats finansuojantysis subjektas. Vertimas turi

tiksliai atitikti finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės valstybine

ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės

priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.

institucija nustato

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo investicinių vienetų ar

akcijų savininkams tvarką.

93 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto

ar jo valdymo įmonės teisė sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą

ar išpirkimą

ar jo valdymo įmonės iniciatyva arba priežiūros institucijos

reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar

išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamojo subjekto

finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 47

straipsnyje nustatytų reikalavimų, tam pačiam

laikotarpiui sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų

išleidimą ar išpirkimą.

2.

Kitoje valstybėje narėje įsteigtam finansuojamajam subjektui jo paties ar jo

valdymo įmonės iniciatyva arba finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės

priežiūros institucijos reikalavimu laikinai sustabdžius investicinių

vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą, kiekvienas Lietuvos Respublikoje

įsteigtas finansuojamojo subjekto finansuojantysis subjektas ar jo valdymo

įmonė įgyja teisę, nesilaikydami šio įstatymo 47 straipsnyje

nustatytų reikalavimų, tam pačiam laikotarpiui

sustabdyti finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimą

ar išpirkimą.

94 straipsnis. Finansuojančiojo subjekto reklama

Finansuojantysis

subjektas ar jo valdymo įmonė reklaminio pobūdžio informacijoje turi nurodyti,

kad finansuojantysis subjektas ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų

nuolat investuoja į konkretaus finansuojamojo subjekto investicinius vienetus

ar akcijas.

95 straipsnis. Finansuojamojo subjekto panaikinimas arba

likvidavimas

1.

Jeigu finansuojamasis subjektas yra panaikinamas arba likviduojamas, jo

finansuojantysis subjektas taip pat privalo būti panaikinamas arba

likviduojamas, išskyrus atvejus, kai finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo

įmonės prašymu priežiūros

institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje)

ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje

narėje):

1)

leidžia ne mažiau kaip 85 procentus finansuojančiojo subjekto turto investuoti

į kito pasirinkto finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

2)

pritaria finansuojančiojo subjekto steigimo dokumentų

pakeitimams, po kurių finansuojantysis subjektas pertvarkomas į kolektyvinio

investavimo subjektą, kuris nėra finansuojantysis subjektas.

2.

Finansuojamojo subjekto panaikinimas arba likvidavimas pradedamas vykdyti ne

anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po to, kai finansuojamasis subjektas ar jo

valdymo įmonė apie sprendimą panaikinti arba likviduoti finansuojamąjį subjektą

pranešė visiems šio subjekto dalyviams ir priežiūros institucijai, o

kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, – ir

finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl priverstinio

bendrovių likvidavimo nenustatyta kitaip.

institucija nustato

finansuojamojo subjekto – investicinio fondo – panaikinimo ir

finansuojamojo subjekto – investicinės bendrovės – likvidavimo tvarką.

96 straipsnis. Finansuojamojo subjekto jungimas arba skaidymas

1.

Finansuojamąjį subjektą jungiant su kitu kolektyvinio investavimo subjektu arba

skaidant į du ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų, finansuojantysis

subjektas panaikinamas arba likviduojamas, išskyrus atvejus, kai priežiūros

institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje)

ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucija (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje)

finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės prašymu išduoda vieną iš šių

leidimų:

1)

ir toliau būti to paties finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu ar

tapti kito po finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo veiksiančio

finansuojamojo subjekto finansuojančiuoju subjektu;

2)

ne mažiau kaip 85 procentus finansuojančiojo subjekto turto investuoti į kito

jungime ar skaidyme nedalyvaujančio finansuojamojo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas;

3)

pakeisti finansuojančiojo subjekto steigimo dokumentus taip, kad

jis būtų pertvarkytas į kolektyvinio investavimo subjektą, kuris nėra

finansuojantysis subjektas.

2.

Finansuojamojo subjekto jungimas ar skaidymas laikomas užbaigtu tik tada, kai

finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė visiems šio subjekto dalyviams ir

priežiūros

institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje)

ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje

narėje) pateikia

šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytą informaciją.

Ši informacija turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki jungimo ar

skaidymo užbaigimo dienos.

3.

Iki finansuojamojo subjekto jungimo ar skaidymo užbaigimo finansuojamasis

subjektas ar jo valdymo įmonė turi sudaryti finansuojančiajam subjektui

galimybę pareikalauti išpirkti visus finansuojančiojo subjekto turtą

sudarančius finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, išskyrus

atvejį, kai išduodamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas

leidimas.

institucija nustato

finansuojamojo subjekto jungimo ir skaidymo tvarką.

97

straipsnis. Finansuojančiojo subjekto investavimo objektai ir rizikos apimties

skaičiavimas

daugiau kaip 15 procentų finansuojančiojo subjekto turto gali sudaryti:

1) likvidus turtas,

laikantis šio įstatymo 75 straipsnio 4 ir 5

dalyse nustatytų reikalavimų;

2) šio įstatymo 80

straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės

priemonės, kurios naudojamos tik rizikai valdyti šio įstatymo 80

straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;

3)

tiesioginei finansuojančiojo subjekto – investicinės bendrovės – veiklai

vykdyti būtinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.

2.

Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo skaičiuoti pagal

sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtą rizikos apimtį. Ji

skaičiuojama šio įstatymo 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – sumuojant

šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų išvestinių finansinių priemonių

tiesioginę galimą rizikos apimtį su:

1) faktine

finansuojamojo subjekto išvestinių finansinių priemonių rizikos apimtimi

proporcingai finansuojančiojo subjekto investicijoms į finansuojamąjį subjektą;

2)

galima didžiausia finansuojamojo subjekto pagal sandorius dėl išvestinių finansinių

priemonių prisiimta rizikos apimtimi, nustatyta

finansuojamojo subjekto steigimo dokumentuose proporcingai

finansuojančiojo subjekto investicijoms į finansuojamąjį subjektą.

97 straipsnis. Lietuvos Respublikos valdymo įmonių

teisė teikti paslaugas užsienio valstybėse

nustatomi reikalavimai, kurių turi laikytis valdymo įmonė, steigdama filialą

valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikianti paslaugas nesteigdama

filialo. Ne valstybėje narėje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba

teikti paslaugas nesteigdama filialo šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu

priežiūros institucijos susitarimai su užsienio priežiūros institucija gali

užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą. Jeigu valdymo

įmonė jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šiame straipsnyje

nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.

įsteigdama filialą užsienio valstybėje, turi apie tai pranešti priežiūros

institucijai, kartu pridėdama veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis ir

numatomas teikti paslaugas, numatomą filialo struktūrą, adresą užsienio

valstybėje, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, ir filialo

vadovų vardus ir pavardes.

institucija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 3 mėnesius turi

perduoti užsienio priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie

įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Priežiūros institucija turi

teisę neleisti įsteigti filialo ir per 2 mėnesius atsisakyti perduoti nurodytą

informaciją tik tuo atveju, jeigu numatomo filialo struktūra ar įmonės finansinė

padėtis neatitinka priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai

vykdyti. Valdymo įmonei turi būti pranešama apie informacijos perdavimą arba

atsisakymą ją perduoti.

norėdama teikti paslaugas užsienio valstybėje nesteigdama filialo, turi apie

tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama užsienio valstybę. Kartu įmonė

turi pateikti veiklos planą, kuriame nurodomos numatomos teikti paslaugos. Toks

pat pranešimas priežiūros institucijai pateikiamas ir tuo atveju, kai ketinama

per tarpininkus vykdyti investicinių vienetų ar akcijų platinimą. Priežiūros

institucija per vieną mėnesį šį pranešimą turi perduoti užsienio priežiūros

institucijai kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo

sistemą ir apie tai pranešti valdymo įmonei.

keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota

informacija, apie tai valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai ir

užsienio priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

Tokiu atveju, kai yra šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas, priežiūros

institucija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Priežiūros institucija turi

pranešti užsienio priežiūros institucijai apie pasikeitimus įsipareigojimų

investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos informacijos

pasikeitimus. Jeigu keičiasi įmonės, teikiančios paslaugas neįsteigus filialo,

veiklos planas, apie tai įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros

institucijai ir užsienio priežiūros institucijai.

98 straipsnis. Reikalavimai finansuojamojo ir finansuojančiojo

subjektų depozitoriumams

1.

Jeigu finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų turtas saugomas skirtinguose

depozitoriumuose, šie depozitoriumai, siekdami užtikrinti kiekvieno jų pareigų

atlikimą, privalo sudaryti susitarimą dėl keitimosi informacija.

2.

Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojamojo subjekto depozitoriumas turi

nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai,

finansuojančiajam subjektui ir (kai finansuojamojo ir finansuojančiojo subjekto

valdymo įmonės ir depozitoriumai skiriasi) finansuojančiojo subjekto valdymo

įmonei ir depozitoriumui apie visus pastebėtus su finansuojamuoju subjektu

susijusius pažeidimus, galinčius neigiamai paveikti finansuojantįjį subjektą.

institucija nustato

finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų depozitoriumų susitarimo dėl

keitimosi informacija turinį.

100 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų

veiklos priežiūra

institucija nedelsdama praneša apie kiekvieną su finansuojamuoju subjektu, jo

valdymo įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą

poveikio priemonę, šio skirsnio nuostatų nesilaikymą ir kitą šio

įstatymo 14 straipsnio pagrindu iš finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją:

1)

finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, jeigu finansuojamasis ir

finansuojantysis subjektai įsteigti Lietuvos Respublikoje;

2)

finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai, jeigu finansuojamasis subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje,

o finansuojantysis subjektas – kitoje valstybėje narėje.

finansuojamasis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje, o

finansuojantysis subjektas – Lietuvos Respublikoje, priežiūros

institucija,

gavusi finansuojamojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucijos pranešimą apie bet kokį su finansuojamuoju subjektu, jo valdymo

įmone, depozitoriumu ar auditoriumi susijusį sprendimą, pritaikytą poveikio

priemonę, veiklai keliamų reikalavimų nesilaikymą ir kitą finansuojamojo

subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos iš

finansuojamojo subjekto auditoriaus gautą informaciją, nedelsdama apie tai

praneša finansuojančiajam subjektui.

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SUDERINTŲJŲ

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ jungimas su kitose valstybėse narėse įsteigtais

suderintaisiais kolektyvinio investavimo subjektais iR lietuvos respublikoje

įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, KURIŲ INVESTICINIAI

VIENETAI AR AKCIJOS PLATINAMi KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, JUNGIMAS

101 straipsnis. Suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų jungimo principai

subfondus.

2.

Šis skirsnis taikomas šių subjektų jungimui:

1)

Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar keliose kitose valstybėse narėse įsteigtų

suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų jungimui (toliau šiame skirsnyje

– skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų jungimas);

2)

Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų,

kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje valstybėje narėje,

jungimui (toliau šiame skirsnyje – Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų jungimas);

3)

jungimui, kuriame dalyvauja bent vienas Lietuvos Respublikoje įsteigtas po

jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas.

šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio

investavimo subjektų jungimas pagal šio įstatymo 102 straipsnyje

nustatytus jungimo būdus gali būti vykdomas nepriklausomai nuo kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos.

valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų

jungimu laikomas jungimas, kai:

1)

bent vienas iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų yra

įsteigtas ne Lietuvos Respublikoje;

2)

vienas ar daugiau Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio investavimo

subjektų prijungiami

prie kitoje valstybėje

narėje įsteigto naujo kolektyvinio investavimo subjekto;

3)

vienas ar daugiau kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo

subjektų prijungiami prie Lietuvos Respublikoje įsteigto naujo kolektyvinio

investavimo subjekto.

5.

Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų

jungimu šiame skirsnyje laikomas toks jungimas, kai bent vienas iš jungime

dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 115 straipsnio 4 dalyje

nurodytą priežiūros

institucijos

pranešimą apie dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto

priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

102 straipsnis. Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų

jungimo būdai

Suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas šiais būdais:

1)

vienas ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių

suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo

pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) visą savo turtą ir

įsipareigojimus perleidžia kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio

investavimo subjektui arba jo subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio

investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo

subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo

subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma, išmoką

grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo pasibaigsiančio

kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto investicinių vienetų

ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;

2)

du ar daugiau be panaikinimo ar likvidavimo procedūros pasibaigiančių

suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų subfondų (po jungimo

pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) susijungia į jų

pagrindu steigiamą naują suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ir jam

arba jo subfondui perleidžia visą savo turtą ir įsipareigojimus (po jungimo veiksiantis

kolektyvinio investavimo subjektas) už po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio

investavimo subjekto dalyviams išleistus po jungimo veiksiančio kolektyvinio

investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir, jeigu taikoma,

išmoką grynaisiais pinigais, neviršijančią 10 procentų po jungimo

pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių turimų šio subjekto

investicinių vienetų ar akcijų grynųjų aktyvų vertės;

3)

vienas ar daugiau suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų arba jų

subfondų (po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas) savo

grynuosius aktyvus perleidžia bet kuriam kitam jungime dalyvaujančio

suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto subfondui, jų pagrindu steigiamam

naujam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo subfondui ar

kitam veikiančiam suderintajam kolektyvinio investavimo subjektui arba jo

subfondui (po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas), o po

jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas veikia tol, kol

įvykdo visus prisiimtus įsipareigojimus.

105 straipsnis. Papildomos po

jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto auditoriaus ir

jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių

pareigos

1.

Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio

investavimo subjekto auditorius turi patvirtinti:

1)

turto ir įsipareigojimų, atsirasiančių

šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalyje nurodytą

investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dieną, vertinimo

kriterijus;

2)

jeigu taikoma – išmokos grynaisiais pinigais už šio subjekto investicinius

vienetus ar akcijas dydį ir jo apskaičiavimo pagrįstumą;

3)

investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo metodą ir faktinį

investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykį, nustatytą šio įstatymo 110

straipsnio 2 dalyje nurodytą investicinių vienetų ar akcijų keitimo

santykio apskaičiavimo dieną.

2.

Jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar jų valdymo įmonės

privalo užtikrinti, kad auditoriaus ataskaitų kopijos būtų pateiktos priežiūros

institucijai ir jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje įsteigto

kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai, taip pat nemokamai teikiamos jungime dalyvaujančių kolektyvinio

investavimo subjektų dalyviams jų prašymu.

106 straipsnis. Informacijos

teikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio

investavimo subjektų dalyviams tvarka

dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar

jų valdymo įmonės turi pateikti dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie

jungimą, būtiną tinkamai įvertinti šio jungimo poveikį dalyvių investicijai, ir

sudaryti dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl

pasinaudojimo šio įstatymo 108 straipsnyje nurodyta teise.

dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje

informacijoje apie jungimą turi būti pateikta:

1) jungimo priežastys;

2)

numatomas jungimo poveikis jame dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų

dalyviams, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją apie visus reikšmingus

pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis,

numatomomis pasekmėmis, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais

ir, jeigu taikoma, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas mokestinis

režimas po įvykdyto jungimo gali keistis;

3)

laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo

pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar

akcijos;

4)

visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi kolektyvinio

investavimo subjektų dalyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę gauti

papildomos informacijos, teisę pareikalavus gauti auditoriaus ataskaitos kopiją

ir teisę pasinaudoti šio

įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise,

kartu nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti;

5)

kiti svarbūs procedūriniai jungimo aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo

data, įskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo dėl investicinės bendrovės jungimo

procedūrą (kai bent viena iš jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių

įsteigta Lietuvos Respublikoje) ir (ar) pagal kitos valstybės narės teisę

reikalaujamo dalyvių pritarimo jungimui procedūrą (kai bent vienas iš jungime

dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų įsteigtas kitoje valstybėje

narėje) bei kaip dalyviams bus pranešta apie jungimo užbaigimą, taip pat

informaciją apie ketinimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą

ir (ar) išpirkimą siekiant veiksmingai užbaigti jungimą;

6)

po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės

informacijos investuotojams dokumento kopija.

3.

Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo

subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros

institucija ir po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto

buveinės valstybės narės priežiūros institucija (kai po jungimo pasibaigsiančio

kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) suteikia

leidimą jungti, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per

kurį dalyviai turi teisę

pasinaudoti šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, dienos.

4.

Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo

užbaigimo dienos kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo

šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti

visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio

investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba paprašiusiems bet

kurio iš šių subjektų steigimo dokumentų, prospekto ar

pagrindinės informacijos investuotojams dokumento kopijų.

5.

Jeigu bent vienas iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių yra gavę šio

įstatymo 115 straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros institucijos pranešimą apie

dokumentų perdavimą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios

valstybės narės priežiūros institucijai, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta

informacija turi būti pateikta ir šio subjekto

priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba

šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba.

6.

Jeigu bent vienas iš kitoje valstybėje narėje įsteigtų jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų

ar jų valdymo įmonių yra gavę šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto

buveinės valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros institucijai,

šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta lietuvių kalba.

7.

Už kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams teikiamos informacijos vertimo

parengimą atsakinga valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo subjektas. Vertimas turi

tiksliai atitikti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės

narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės

priežiūros institucijos nustatyta kalba parengtos informacijos turinį.

institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo

subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir jos pateikimo

tvarkos reikalavimus.

107 straipsnis. Sprendimas dėl investicinės bendrovės jungimo

Jeigu

kolektyvinio investavimo subjektų jungime dalyvauja Lietuvos Respublikoje

įsteigta investicinė bendrovė, sprendimą dėl investicinės bendrovės jungimo priima

visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti

mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų

balsų. Bet kuriuo atveju draudžiama nustatyti, kad šis sprendimas turi būti

priimamas daugiau kaip 75 procentų visų visuotiniame akcininkų susirinkime

dalyvaujančių akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsų.

108 straipsnis. Jungime dalyvaujančių kolektyvinio

investavimo subjektų dalyvių teisė ir pasinaudojimo ja

tvarka

1.

Jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviai turi teisę

reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti arba,

jeigu taikoma, konvertuoti į kito suderintojo

kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investavimo strategija yra panaši ir kuris

valdomas tos pačios ar kitos valdymo įmonės, kai šias valdymo įmones sieja

bendras valdymas ar kontrolė arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas

kontrolinis jų akcijų paketas, investicinius vienetus ar akcijas be jokių

atskaitymų, išskyrus tuos, kuriuos suderintasis kolektyvinio investavimo

subjektas ar jo valdymo įmonė taiko siekdami padengti su tokiais dalyvių

reikalavimais susijusias investicijų mažinimo išlaidas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise investicinių vienetų ar akcijų

savininkai gali pasinaudoti nuo momento, kai jiems pranešama apie

jungimą. Ši teisė pasibaigia likus 5 darbo dienoms iki

šio įstatymo 110 straipsnio 2 dalyje nurodyto investicinių vienetų ar akcijų keitimo santykio apskaičiavimo dienos.

institucija, nepažeisdama šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, turi teisę

reikalauti arba leisti pačiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei laikinai

sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ir (ar) išpirkimą, jeigu

tai būtina siekiant apsaugoti investicinių vienetų ar akcijų savininkų

interesus.

109

straipsnis. Su jungimu susijusių išlaidų padengimas

Draudžiama

iš jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų turto arba jų

dalyvių sąskaita dengti bet kokias su pasirengimu jungimui, jungimo vykdymu ir

jungimo užbaigimu susijusias išlaidas, įskaitant teisines, konsultacines,

administracines ar kitas išlaidas. Šis draudimas netaikomas jungime

dalyvaujančiam kolektyvinio investavimo subjektui, kurio valdymas neperduotas

valdymo įmonei, ir jo dalyviams.

111 straipsnis. Įvykdyto jungimo pasekmės

1.

Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas niekiniu

ar negaliojančiu.

102 straipsnio 1 punkte nurodytu būdu įvykdyto

jungimo pasekmės:

1)

visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir

įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo

subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo

veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;

2)

po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po

jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais ir, jeigu

taikoma, jie turi teisę gauti šio įstatymo 102 straipsnio 1 punkte nurodytą

išmoką grynaisiais pinigais;

3)

po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip

kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.

102 straipsnio 2 punkte nurodytu būdu įvykdyto

jungimo pasekmės:

1)

visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir

įsipareigojimai perleidžiami įsteigtam naujam po jungimo veiksiančiam

kolektyvinio investavimo subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo

teise valdyti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto

depozitoriumui;

2)

po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa

įsteigto naujo po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto

dalyviais ir, jeigu taikoma, jie turi teisę gauti šio įstatymo 102 straipsnio 2

punkte nurodytą išmoką grynaisiais pinigais;

3)

po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip

kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas

užbaigiamas.

102 straipsnio 3 punkte nurodytu būdu įvykdyto

jungimo pasekmės:

1)

po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai

perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo subjektui, arba,

jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo veiksiančio

kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;

2)

po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po

jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais;

3)

po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas veikia tol, kol

įvykdo prisiimtus įsipareigojimus.

28 straipsnis. Informavimas apie esminius kolektyvinio investavimo

subjekto steigimo dokumentų ir prospekto pakeitimus

neperduotas valdymo įmonei, apie visus esminius kolektyvinio investavimo subjekto

dalyvių interesams įtakos turinčius kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentų ir (ar) prospekto pakeitimus privalo raštu pranešti kiekvienam

kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui ir sudaryti galimybę kolektyvinio

investavimo subjekto dalyviui priežiūros institucijos nustatyta tvarka

pareikalauti išpirkti jam priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.

investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius kolektyvinio investavimo

subjekto steigimo

dokumentų ir prospekto pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą

nustato priežiūros institucija.

109 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant kolektyvinio investavimo subjektų veiklą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu

priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti kolektyvinio investavimo

subjektų veiklos patikrinimus.

kolektyvinio investavimo subjektų veiklos patikrinimą, priežiūros institucijos

tarnautojai turi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio

2 dalyje nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija

gali pasitelkti policijos pareigūnus.

buvo pažeistos šio įstatymo ar

jo

pagrindu priimtų teisės aktų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų

pasekmių investuotojų interesams, turi teisę įpareigoti nutraukti tokią veiklą,

kol bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl

įtariamo pažeidimo. Priežiūros institucijos sprendimas įpareigoti nutraukti

veiklą gali būti priimtas tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas

Finansinių priemonių rinkų įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį

nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.

priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką

ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu valdymo įmonės veikla kelia

grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi

teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nustatyti individualius veiklos

riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos

rizikos ribojimo.

6.

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyti nurodymai neatima iš priežiūros institucijos

teisės taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

110

straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimą

institucija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta

tvarka, turi teisę skirti tokias baudas:

1) juridiniams

asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės ir uždaro tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems šio

įstatymo numatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų

reikalavimų veiklai ir riziką ribojančių reikalavimų, – iki 200 tūkstančių

litų;

3) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, –

iki 200 tūkstančių litų;

4) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo I skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų

informacijos atskleidimo taisyklių, – iki 100 tūkstančių litų;

5) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus antrajame skirsnyje

nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų

pardavimo ir išpirkimo tvarkos, – iki 100 tūkstančių litų;

6) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriuje nustatytų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklių, – iki 100 tūkstančių

litų;

7)

juridiniams asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo

įgyvendinamuosiuose kolektyvinio investavimo subjekto teisės aktuose nustatytų

reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

8) juridiniams

asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems

priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos

arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti

tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų.

straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai

gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir

tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos

dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros

institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų,

kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo

įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės,

taip pat neužkerta kelio priežiūros institucijai svarstyti klausimą dėl jos

išduotų licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir

taikymo sritis

ir kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklą bei šios

veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų

apsaugoti investicinių fondų bendraturčių ir investicinių bendrovių akcininkų

interesai.

siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų ir kolektyvinio

investavimo subjektų valdymo įmonių reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės

aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

taikomas:

1) suderintiesiems

kolektyvinio investavimo subjektams;

2) specialiesiems

kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus tuos, kurių investiciniai

vienetai ar akcijos nėra viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose

valstybėse narėse arba pagal jų steigimo dokumentus yra siūlomi tik trečiosiose

šalyse;

3) kolektyvinio

investavimo subjektų valdymo įmonėms.

netaikomas kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ar kolektyvinio

investavimo subjektų valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, kitų

valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės

skolą, teikiamoms paslaugoms.

investavimo subjektų valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas)

reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo

subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami

investuotojo reikalavimu.

prekybos sistema – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių

priemonių rinkų įstatyme (toliau

– Finansinių priemonių rinkų įstatymas).

įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios

finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių konsoliduotosios

finansinės atskaitomybės įstatymas).

priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų

įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių

rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.

priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį

sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.

priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų

įstatyme.

kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojamasis subjektas)

– kolektyvinio investavimo subjektas arba jo

subfondas, atitinkantis šias sąlygas:

1)

jo investicinių vienetų ar akcijų yra įsigijęs bent vienas finansuojantysis

kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – finansuojantysis subjektas);

2)

nėra finansuojantysis subjektas;

3)

nėra įsigijęs finansuojančiojo subjekto investicinių vienetų ar akcijų.

subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas, kuris ne

mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų investuoja į finansuojamąjį

subjektą, laikydamasis šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų

reikalavimų.

ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

aktyvai – investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei

priklausančio turto vertės ir investicinio fondo ar investicinės bendrovės

ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų skirtumas.

bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcijos išleidžiamos ir išperkamos šio

įstatymo nustatyta tvarka. Šiame įstatyme vartojama investicinės bendrovės

sąvoka apima investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ir uždarojo tipo

investicinę bendrovę, jeigu konkrečiame įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

kintamojo kapitalo bendrovė – investicinė bendrovė, kurios akcininkai turi

teisę bet kada pareikalauti išpirkti savo akcijas, o jos kapitalo dydis kinta

priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo

bendrovė gali būti tik atvirojo tipo.

priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, taip pat

indėliai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, būtini tiesioginei

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklai;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai,

nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas ir

įrenginiai.

fondas – juridinio asmens statuso neturintis fondas, kurio turtas bendrosios

dalinės nuosavybės teise priklauso juridiniams ar fiziniams asmenims ir yra

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise

laikantis šiame įstatyme bei investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos

ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atvirojo

tipo ir uždarojo tipo investicinius fondus, jeigu konkrečiame šio įstatymo

straipsnyje nenustatyta kitaip.

vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma

investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto

dalį.

– kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis ar potencialus dalyvis.

finansinės priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė

keičiasi priklausomai nuo palūkanų normos, perleidžiamųjų vertybinių popierių

kainos, valiutos keitimo kurso arba finansinio indekso;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 4 dalies 4–10 punktuose nurodytos finansinės priemonės, kurių vertė

priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.

– kontrolė) – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip

tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės

narės institucija, pagal toje valstybėje narėje galiojančių teisės aktų

nuostatas atliekanti kolektyvinio investavimo subjektų valdymo

įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros

funkcijas toje valstybėje narėje.

fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas (įskaitant

kolektyvinio investavimo subjektą), kuriam kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas kolektyvinio

investavimo subjekto valdymo

įmonei, teikia paslaugas.

investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių

tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšas

ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą

laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.

investavimo subjekto buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje

kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas šio įstatymo ar atitinkamų kitos

valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka.

investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar

investicinės bendrovės akcininkas.

investavimo subjekto priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje

platinami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos,

bet kuri nėra kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė.

investavimo subjekto prospektas (toliau – prospektas) –

dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie

siūlomus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius

popierius.

investavimo subjekto steigimo dokumentai – investicinio fondo

taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai.

investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo

subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.

28.

Kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – kolektyvinio investavimo

subjekto:

1) investicijų valdymas;

2) administravimas: buhalterinės

apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų

skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar

akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų

ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas

sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;

3) rinkodara;

4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodyta veikla.

investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė,

kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių

valdymas.

indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės

kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.

reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių

rinkų įstatyme.

investuotojas – investuotojas, kuris nepriskiriamas prie profesionaliųjų

investuotojų.

informacijos investuotojams dokumentas – dokumentas, kuriame

investuotojams pateikiama svarbiausia informacija apie kolektyvinio investavimo

subjektą ir jo valdymo įmonę.

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

laikmena – laikmena, kuri investuotojui suteikia galimybę laikyti jam

skirtą informaciją taip, kad ji reikiamą laiką būtų prieinama, kad nepakitusią

laikomą informaciją būtų galima atgaminti (kompiuterio diskelis, vienkartinio

įrašymo kompaktinis diskas (CD-ROM), universalusis skaitmeninis (optinis)

diskas (DVD), investuotojo kompiuterio standusis diskas, kuriame yra įrašytas

elektroninis paštas ir kita, išskyrus interneto svetaines, jeigu jos neatitinka

požymių, apibūdinančių patvariosios laikmenos sąvoką).

ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama

informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos

rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio

įvykius.

vertybiniai popieriai – šie kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai

popieriai:

1) bendrovių akcijos ir kiti joms lygiaverčiai vertybiniai

popieriai;

2) obligacijos

ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai;

3) kiti kapitalo

rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę pasirašymo ar

keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų

vertybinių popierių.

rinkos priemonės:

1) suderintajam

kolektyvinio investavimo subjektui – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai

prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai

nustatyti;

2) specialiajam

kolektyvinio investavimo subjektui – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3

straipsnio 28 dalyje apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo

metu galima tiksliai nustatyti.

institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka atliekantis valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų

licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas.

investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas

profesionalusis klientas ar kolektyvinio investavimo subjekto, kurio steigimo dokumentuose

numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų, dalyvis.

kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas,

kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje

narėje šio įstatymo priede nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose

nustatyta tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.

kolektyvinio investavimo subjektas – Europos Sąjungos teisės

reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio vienintelis

tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti

asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į

perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriaus

pirmajame skirsnyje numatytą likvidų turtą ir kurio investiciniai vienetai arba

akcijos turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.

kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas,

kurio turtas padalytas į atskirus subfondus.

platinimas – valdymo įmonės veikla, kai ji pati, nesinaudodama platintojų

paslaugomis, savo ar investuotojo iniciatyva platina investuotojams savo

valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas,

neteikdama investuotojui konsultacijos dėl investavimo į kitas finansines

priemones.

lemiamas poveikis įmonei – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių

konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.

šalis – Europos Sąjungai arba Europos ekonominei erdvei nepriklausanti

valstybė.

šalies priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios

šalies institucija, pagal toje šalyje galiojančių teisės aktų nuostatas atliekanti

valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos

priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.

tipo investicinė bendrovė – investicinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą

skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus tos investicinės bendrovės įstatuose

numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos įstatuose iš anksto nustatytu

laiku.

tipo investicinis fondas – investicinis fondas, kurio investiciniai

vienetai gali būti išperkami pasibaigus jo taisyklėse numatytam veiklos

laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu laiku.

valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo administracijos

vadovas, valdybos nariai ir stebėtojų tarybos nariai.

įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės

įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10

įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės

valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis

sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos

Respublikos vertybinių

popierių įstatymo (toliau

– Vertybinių popierių įstatymas) 23 ir 24 straipsniuose nustatytus

įpareigojimus ir balsų skaičiavimo tvarką.

įmonės buveinės valstybė narė – valstybė

narė, kurioje įregistruota įmonės buveinė. Jeigu valdymo įmonė pagal valstybės

narės, kurioje ji įsteigta, teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė

narė, kurioje yra įmonės buveinė.

įmonės priimančioji valstybė narė – valstybė

narė, kurioje valdymo įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia paslaugas

nesteigdama filialo, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė.

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės

valstybė.

akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės

informavimo priemones, reklamą arba kitais būdais, kai kreipiamasi į daugiau

kaip 100 asmenų.

II skyrius

PIRMASIS

SKIRSNIS

valdymo įmonės ir

investicinės bendrovės

LICENCijavimas ir veikla. KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO

SUBJEKTO VEIKLA

3

straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla

įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė,

turinti priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią

licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi

teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo

įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius

arba jų vedinius.

suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu turi teisę ir uždaroji

akcinė bendrovė, akcinė bendrovė ar kitokios teisinės formos subjektas,

turintis kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą valdymo įmonės

veiklos licenciją, suteikiančią jai teisę valdyti suderintuosius kolektyvinio

investavimo subjektus.

kapitalo bendrovės veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros

institucijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos

licenciją. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali

vartoti žodžius „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą

„IKKB“. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė

bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“ neprivalomi.

investicinės bendrovės veikla gali tik akcinė bendrovė, turinti priežiūros

institucijos išduotą uždarojo tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždarojo

tipo investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius ,,uždarojo

tipo investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą „UTIB“. Uždarojo tipo investicinės

bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa „AB“

neprivalomi.

4

straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veikla

šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (ar) investicinių bendrovių

valdymu ir teikti šias paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje

ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

1) valdyti kitų asmenų finansinių

priemonių portfelius;

2) valdyti pensijų

fondus, jeigu valdymo įmonė atitinka pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių

įstatymų reikalavimus;

3) teikti

papildomas paslaugas: konsultuoti investavimo į finansines priemones

klausimais; saugoti ir tvarkyti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius

vienetus ar akcijas.

negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 punkte,

jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų

paslaugų.

3.

Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame

įstatyme nenustatyta veikla.

vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą ar pensijų fondą valdanti

valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenustatyta veikla.

5.

Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms

netaikomas šio įstatymo VII skyrius.

įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų

įstatymo 13 ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys

priežiūros institucijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių

priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių

rinkų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas.

5

straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos licencijos

išdavimo tvarka

bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, ketinanti verstis valdymo įmonės veikla,

ar akcinė bendrovė, ketinanti veikti kaip investicinė kintamojo kapitalo bendrovė

arba kaip uždarojo tipo investicinė bendrovė, priežiūros institucijai turi

pateikti prašymą. Kartu su prašymu pateikiamas numatomos vykdyti veiklos

planas, kuriame, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys,

pateikiama bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį

asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų

tenkinimą ir kita priežiūros institucijos patvirtintose licencijavimo

taisyklėse nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros

institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus

licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti

dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

savivaldybių institucijos ir įstaigos priežiūros institucijos prašymu

privalo pateikti visą turimą informaciją apie licenciją siekiančios gauti

bendrovės akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų

teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją,

reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

institucija išduoda licenciją, jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) atitinka nustatytus reikalavimus, pateikiami visi ir tikrovę

atitinkantys dokumentai ir duomenys, o numatomos vykdyti veiklos planas yra

pakankamai pagrįstas;

2) valdymo

įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės

pradinis kapitalas ar uždarojo tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją

norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra ne mažesnis už priežiūros

institucijos nustatytą mažiausią dydį ir tenkinami valdymo įmonės kapitalo

pakankamumo ir kiti riziką ribojantys reikalavimai;

3) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė pateikia licencijavimo taisyklėse nurodytą informaciją

apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcininkus ir jų tiesiogiai arba

netiesiogiai valdomus akcijų paketus (įskaitant informaciją apie šių paketų dydį);

4) nėra pagrindo

manyti, kad valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkai

neužtikrins patikimo ir skaidraus valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

valdymo;

5) nė vienas valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės darbuotojas nėra Lietuvos Respublikoje

veikiančios reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos

operatoriaus darbuotojas, kurio funkcijos tiesiogiai susijusios su

reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus veikla,

priežiūros institucijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo

darbuotojas;

6) valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės vadovai yra nepriekaištingos reputacijos, turi

priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ir darbo patirtį;

7) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė yra įsteigta ir jos nuolatinio valdymo organo buvimo

vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;

8) tarp valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens nėra

glaudaus ryšio, kuris gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti

priežiūros funkcijas;

9) nėra glaudaus

ryšio tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir asmens iš tokios trečiosios

šalies, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės

aktų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti

priežiūros funkcijas;

10) valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės įstatuose nenurodyta, kad ketinamo steigti

kolektyvinio investavimo subjekto akcijos arba investiciniai vienetai nebus

platinami Lietuvos Respublikoje;

11) akcinės

bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar

uždarojo tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai atitinka įstatymų

reikalavimus;

12) valdymo

įmonė, jos vadovai ar akcininkai įvertinti kaip tinkami pagal šio įstatymo 10

straipsnio 9 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus;

13)

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, rizikos valdymo procesas yra pakankamas ir veiksmingas.

ar atsisakymą išduoti licenciją priežiūros institucija pareiškėjui turi

pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo.

Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų

pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti

skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau

– Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.

valstybės narės priežiūros

instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar

draudimo įmonės dukterinė įmonė;

2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje

licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo

įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys,

kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų

maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų

tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir

patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą kitos valstybės

narės priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių

asmenų registro tvarkytojui, kituose teisės aktuose nurodytoms institucijoms ir paskelbia

priežiūros institucijos interneto svetainėje. Apie valdymo įmonės licencijos

išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros

institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

21 straipsnis. Valdymo įmonės

reorganizavimo, atskyrimo ir pertvarkymo procesų ypatumai

pertvarkymui reikalingas išankstinis priežiūros institucijos leidimas.

bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas.

įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Civilinio kodekso ir Akcinių bendrovių

įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas valdymo įmonės valdomų

kolektyvinio investavimo subjektų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys

apie perduodamus ir priimamus valdyti kolektyvinio investavimo subjektus bei jų

turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat nurodomos

valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos bei terminai, turtinės

ir neturtinės kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių teisės po

reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.

reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė privalo paskelbti įstatymų nustatyta

tvarka. Šiame pranešime valdymo įmonė privalo nurodyti jos valdomų kolektyvinio

investavimo subjektų dalyvių turtines ir neturtines teises po reorganizavimo

bei šių teisių įgijimo ir pasinaudojimo jomis terminus.

5.

Reorganizuojama ar pertvarkoma valdymo įmonė jos valdomų kolektyvinio investavimo

subjektų dalyviams privalo sudaryti sąlygas ne mažiau kaip vieną mėnesį nuo jų

informavimo apie valdymo įmonės reorganizavimą ar pertvarkymą reikalauti

išpirkti jų turimus investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų.

apie reorganizavimo, pertvarkymo eigą ir terminus turi būti pateikiama

kiekvienam to pareikalavusiam valdymo įmonės akcininkui, kolektyvinio

investavimo subjekto dalyviui, priežiūros institucijai.

7.

Reorganizuojama valdymo įmonė, gavusi priežiūros institucijos leidimą, gali be

kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių sutikimo perduoti kolektyvinio

investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei, prieš tai sudariusi sąlygas

tinkamai įgyvendinti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas jos valdomų kolektyvinio

investavimo subjektų dalyvių teises.

valdymo įmonės prašymu ar savo iniciatyva panaikina licenciją.

įmonė, ji šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo gauti

valdymo įmonės licenciją.

atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti

kuriama viena ar kelios naujos tos pačios teisinės formos valdymo įmonės.

Valdymo įmonės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo

nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės reorganizavimą, ir Civilinio

kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.

60 straipsnis. Indekso investicinio fondo ar indekso investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas

toks fondas ar bendrovė, kurių sudarymo dokumentuose numatytas vienintelis

tikslas – atkartoti priežiūros institucijos pripažintą akcijų, obligacijų ar

kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant

išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio

įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai

investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Priežiūros

institucija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas

šias sąlygas:

1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio

sudėtis yra pakankamai diversifikuota;

2) indeksas

gerai atspindi rinkos, su kuria susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko

pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią

indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;

3) indeksas ir

jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra

nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti

tai pačiai glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jeigu toje grupėje

veikia veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.

emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius

gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Priežiūros institucijai sutikus,

jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam

emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius

popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju

kolektyvinio investavimo subjekto sutrumpintame prospekte turi būti pateikiama

tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.

61

straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

akcijas tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias

sąlygas:

1) yra

licencijuoti Lietuvos Respublikoje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra

ne mažiau griežta, negu nustatyta Europos Sąjungoje, o priežiūros institucija

bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija;

2) subjektų

dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir

turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, negu

nustatyta pagal šį įstatymą;

3) subjektai

apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų

turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

4) ne daugiau

kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau

kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų. Bendra

investicijų į specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir tokius

kolektyvinio investavimo subjektus, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, suma

negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo

įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių

yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena

turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų

susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai

arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

62

straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones

investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios

suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

1) jos yra

įtrauktos į prekybą šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už pirmiau nurodytų rinkų ribų;

2) jos susietos

su šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis,

finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į

kuriuos, kaip nurodyta sudarymo dokumentuose, kolektyvinio investavimo

subjektas turi teisę investuoti;

3) kita šalis

sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka priežiūros institucijos nustatytus

kriterijus ir yra prižiūrima atitinkamos užsienio priežiūros institucijos;

4) priemones,

kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai

įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja

verte.

ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:

1) riziką

valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką

ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių

išvestinių finansinių priemonių riziką;

3) priežiūros

institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių

finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir

metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais

susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių

portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių

būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo

sudarymo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

sandorius su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis priimti įsipareigojimai

negali būti didesni už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę.

Skaičiuojant įsipareigojimų vertę, turi būti atsižvelgiama į išvestinės

finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į

būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti,

ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio

popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones

gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų

vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 58 straipsnyje

nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines

priemones skaičiuojamos atskirai.

5.

Įsipareigojimų rizika sandoriuose su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis,

sudarytuose už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų

rinkų ribų, negali būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio

įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10

procentų grynųjų aktyvų vertės.

63

straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją

investavimo subjekto prospektuose ir reklaminėje medžiagoje investavimo

strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:

1) didelė

grynųjų aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar

pinigų rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;

2) tikimasi, kad

dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų

aktyvų vertė.

prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi

pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo

subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir

naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.

64

straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas

investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skyriuje

nustatytų investavimo apribojimų, jeigu jis (ji) pasinaudoja turimų

perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama

pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių

reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek

įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

naujo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis

6 mėnesius nuo dienos, kai jo sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė

priežiūros institucija, gali neatitikti šio įstatymo 58, 60 ir 61 straipsnių

reikalavimų.

skyriuje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu informuoti priežiūros instituciją,

nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai

ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių

santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

VII SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai

65

straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų sudarymo

dokumentams taikomos nuostatos

investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai,

jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti

nurodyta:

1) investavimo į

specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į

specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o

nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike

rizika;

2) kolektyvinio

investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama

investuoti pasinaudojant šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje numatyta teise,

pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių

išlaidų dydžiai;

3) nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto

vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai

(nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir kita),

nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros

(kandidatūrų) keitimo principai.

įstatuose, be šio įstatymo 54 straipsnio

1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje

nustatyta informacija.

kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių

santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

66

straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų

investavimo taisyklės

mėnesiams nuo dienos, kai naujo specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

sudarymo dokumentams ir prospektams pritarė priežiūros institucija, tą subjektą

valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali viršyti 30 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba

nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5

punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio

investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau

procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso

teisę.

jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba

privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 punktuose

nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo

subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo pranešti apie

jį priežiūros institucijai. Kartu su pranešimu priežiūros institucijai turi

būti pateikiama:

1) valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo

įmonei, valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto

įsigijimo kaina;

2) įsigijimo

motyvai;

3) kai įsigyjami

šio įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardyti

investavimo objektai, – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.

kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas

valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama

sandorį dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo

užtikrinti, kad tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus

įsigytos iki tokio sandorio įvykdymo termino.

103 straipsnis. Leidimo jungti Lietuvos

Respublikoje įsteigtą po jungimo pasibaigsiantį kolektyvinio investavimo

subjektą išdavimo tvarka

1.

Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio

investavimo subjekto jungimui reikalingas išankstinis priežiūros

institucijos leidimas.

2.

Leidimą norintis gauti subjektas ar jo valdymo įmonė priežiūros

institucijai turi pateikti:

1)

jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių patvirtintą

bendrųjų jungimo sąlygų projektą;

2)

po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto naujausią prospektą ir

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, jeigu tas kolektyvinio

investavimo subjektas yra arba bus įsteigtas kitoje valstybėje narėje;

3)

jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pagal šio įstatymo 104

straipsnį parengtą patvirtinimą;

4)

informaciją apie jungimą, kurią jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo

subjektai ar jų valdymo įmonės ketina pateikti savo dalyviams.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti parengta lietuvių kalba

ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės

narės valstybine ar viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės

priežiūros institucijos nustatyta kalba.

institucija, nustačiusi, kad jai pateikti ne visi šio straipsnio 2 dalyje

nurodyti dokumentai ir informacija, turi teisę per 10 darbo dienų nuo dalies

dokumentų ar informacijos gavimo reikalauti, kad Lietuvos Respublikoje

įsteigtas po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo

valdymo įmonė pateiktų visus trūkstamus dokumentus ar informaciją.

institucija po to, kai jai pateikiama visa reikalinga informacija, nedelsdama

perduoda šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų

dokumentų ir informacijos kopijas kitos valstybės narės, kurioje yra arba bus

įsteigtas po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas, priežiūros

institucijai. Priežiūros

institucija, siekdama įvertinti, ar jungime dalyvaujančių kolektyvinio

investavimo subjektų dalyviams apie jungimą teikiama informacija yra tinkama ir

pakankama, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija

aptardama galimą jungimo poveikį jungime dalyvausiančių kolektyvinio

investavimo subjektų dalyviams.

turi teisę:

1)

raštu reikalauti patikslinti Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo

pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti

informaciją;

2)

raštu pareikalauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtas po jungimo veiksiantis

kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė papildytų ir (ar)

pakeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ketinamą teikti

informaciją. Šia teise priežiūros

institucija gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos (kai po

jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos

Respublikoje) arba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai po

jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės

narės priežiūros institucija atitinkamų dokumentų kopijas perduoda priežiūros

institucijai (kai po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo

subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje).

institucija apie pasinaudojimą šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta

teise turi pranešti kitoje valstybėje narėje įsteigto po jungimo

pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai. Priežiūros

institucija informaciją apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (ar) pakeista

Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo

subjekto dalyviams ketinama teikti informacija, turi pranešti kitoje valstybėje

narėje įsteigto po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto

buveinės valstybės narės priežiūros institucijai per 20 darbo dienų nuo

visos papildytos ir (ar) pakeistos informacijos gavimo dienos.

institucija išduoda leidimą jungti, jeigu:

1) planuojamas

jungimas atitinka visus

šiame straipsnyje, šio įstatymo 104 ir 105 straipsniuose bei šiuos

straipsnius įgyvendinančiuose priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

2) po jungimo

veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio

įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje ar 115 straipsnio 4 dalyje nurodytus

pranešimus apie investicinių vienetų ar akcijų

platinimą visose valstybėse narėse, kuriose po jungimo pasibaigsiantis

kolektyvinio investavimo subjektas turi leidimą veiklai ir (ar) jis ar jo

valdymo įmonė yra gavusi atitinkamus pranešimus;

3) priežiūros

institucija ir, jeigu taikoma, jungime dalyvaujančio kitoje valstybėje narėje

įsteigto po jungimo pasibaigsiančio ir po jungimo veiksiančio kolektyvinio

investavimo subjektų buveinių valstybių narių priežiūros institucijos

neprieštarauja šių subjektų dalyviams ketinamai teikti informacijai arba po

jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės

priežiūros institucija priežiūros institucijai

apie tai, ar ją tenkina papildyta ir (ar) pakeista toje valstybėje narėje

įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams

ketinama teikti informacija, nepranešė per 20 darbo dienų nuo visos papildytos

ir (ar) pakeistos informacijos gavimo dienos.

institucija apie sutikimą ar atsisakymą išduoti leidimą jungti Lietuvos

Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio investavimo

subjektui ar jo valdymo įmonei turi pranešti per 20 darbo dienų nuo visų šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo. Priežiūros

institucija apie priimtą sprendimą turi pranešti ir po jungimo veiksiančio

kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai.

10.

Lietuvos Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo

subjekto investicijų portfeliui mutatis mutandis taikomos šio

įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikino investavimo taisyklių

nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas

pradedamas skaičiuoti nuo suderintųjų kolektyvinio

investavimo subjektų jungimo užbaigimo dienos.

institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo

subjektų ar jų valdymo įmonių parengto bendrųjų jungimo sąlygų

projekto turinio reikalavimus.

104 straipsnis. Papildomos jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumų pareigos

Jungime

dalyvaujančių kolektyvinio

investavimo subjektų depozitoriumai privalo patvirtinti, kad jie patikrino, ar bendrųjų

jungimo sąlygų projekte nurodytas

jungimo būdas, jungime dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai,

planuojama jungimo užbaigimo data ir turto perleidimui bei investicinių vienetų

ar akcijų keitimui ketinamos taikyti taisyklės atitinka šio įstatymo ar

atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų (kai jungime dalyvauja kitoje

valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas) ir atitinkamo

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentų reikalavimus, ir jokių neatitikimų nenustatė.

7 straipsnis. Leidimo patvirtinti kolektyvinio investavimo

subjekto steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą, valdymo įmonei leisti

valdyti suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą išdavimas arba

atsisakymas jį išduoti

institucija išduoda leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentus, pasirinkti depozitoriumą, valdymo įmonei leisti valdyti

suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:

1)

pateikti šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyti dokumentai ir

informacija;

2)

kolektyvinio investavimo subjektas ir šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje

nurodyti dokumentai ir informacija atitinka šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų

teisės aktų reikalavimus;

3)

valdymo įmonės veiklos licencija suteikia jai teisę valdyti atitinkamą

kolektyvinio investavimo subjektą;

4)

kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo vadovai yra nepriekaištingos

reputacijos, turi reikiamą kvalifikaciją ir darbo patirtį;

5)

nėra pagrindo manyti, kad pasirinktas depozitoriumas tinkamai nevykdys jam

šiame įstatyme nustatytų pareigų;

6)

kolektyvinio investavimo subjekto ir jo valdymo įmonės rizikos valdymo

procesas yra pakankamas ir veiksmingas.

2.

Apie leidimo išdavimą arba atsisakymą jį išduoti priežiūros institucija prašymą

pateikusiai valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, praneša per 2 mėnesius nuo visų reikalingų

dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo priežiūros institucijai.

12 straipsnis. Pareiga

investicinius sprendimus vykdyti geriausiomis kolektyvinio investavimo

subjektui sąlygomis

subjekto sąskaita ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti

kitam subjektui, privalo veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto

interesais.

subjekto sąskaita ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, pati vykdydama priimtą investicinį sprendimą ar perduodama jį vykdyti

kitam subjektui, privalo veikti taip, kad

kolektyvinio investavimo subjektui būtų pasiektas geriausias įmanomas

rezultatas, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo

įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymų

tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas investiciniam sprendimui

įvykdyti svarbias aplinkybes.

ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje

nustatytą pareigą, turi patvirtinti ir įgyvendinti veiksmingas priemones, tarp

jų investicinių sprendimų vykdymo politiką, leidžiančią pasiekti kolektyvinio

investavimo subjektui geriausią įmanomą rezultatą vykdant investicinį sprendimą

šio subjekto sąskaita, taip pat turėti ir naudoti veiksmingas priemones,

skirtas investicinių sprendimų vykdymo politikai įgyvendinti.

sprendimų vykdymo politikoje prie kiekvienos finansinių priemonių klasės turi

būti nurodyti subjektai, kuriems gali būti perduodami vykdyti investiciniai

sprendimai dėl atitinkamų finansinių priemonių. Valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, gali perduoti vykdyti investicinius

sprendimus tik laikydamasi visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

investavimo subjekto sąskaita vykdyti investicinius sprendimus, turi gauti

išankstinį investicinės bendrovės, kurios valdymas perduotas šiai valdymo

įmonei, sutikimą dėl investicinių sprendimų vykdymo politikos.

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo:

1) užtikrinti, kad investicinių sprendimų vykdymo

politika ir visi esminiai jos pakeitimai būtų prieinami kolektyvinio investavimo

subjekto dalyviams;

2) nuolat

stebėti, ar naudojamos priemonės ir investicinių sprendimų vykdymo politika yra

veiksmingos, taip pat šioje politikoje nurodytų kitų investicinius sprendimus

vykdančių subjektų investicinių sprendimų vykdymo kokybę, o nustačiusi

naudojamų priemonių ir (ar) investicinių sprendimų vykdymo politikos trūkumų, –

nedelsdama juos ištaisyti;

3) peržiūrėti

investicinių sprendimų vykdymo politiką ne rečiau kaip kartą per metus ir

kiekvieną kartą, kai įvyksta esminis pasikeitimas, galintis daryti poveikį

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, gebėjimui pasiekti geriausią rezultatą kolektyvinio investavimo

subjektui;

4) veikti taip,

kad bet kuriuo metu galėtų įrodyti, jog investicinis sprendimas kolektyvinio

investavimo subjekto sąskaita buvo įvykdytas ar perduotas vykdyti kitam

subjektui laikantis investicinių sprendimų vykdymo politikos.

13 straipsnis. Rizikos

valdymui keliami reikalavimai

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, atsižvelgdama į vykdomos

veiklos ir valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir

sudėtingumą, privalo:

1) patvirtinti, įgyvendinti ir

palaikyti tinkamas bei veiksmingas priemones, procesus ir metodus,

užtikrinančius, kad nuolat būtų skaičiuojama ir valdoma rizika, su kuria

susiduria ar gali susidurti valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo

subjektas ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei;

2) patvirtinti, įgyvendinti ir

palaikyti tinkamą ir dokumentais įtvirtintą rizikos valdymo politiką, kurioje

būtų nustatytos rizikos rūšys, su kuriomis susiduria ar gali susidurti valdymo

įmonės valdomas kolektyvinio investavimo subjektas ar investicinė bendrovė,

kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei;

3) paskirti

(sudaryti) nuo kitų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės padalinių

hierarchiškai ir funkciškai nepriklausomą rizikos valdymo funkciją atliekantį

asmenį ar padalinį ir užtikrinti tinkamą jo funkcijų atlikimą ir tai, kad jis

turėtų reikiamą kompetenciją ir teisę gauti visą jam tinkamai veikti reikalingą

informaciją.

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama raštu

pranešti priežiūros institucijai apie visus esminius rizikos valdymo proceso

pasikeitimus.

14 straipsnis. Valdymo įmonės,

jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, apskaita ir auditas

1.

Valdymo įmonės apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos

vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir

tarptautiniais apskaitos standartais.

2.

Kolektyvinio investavimo subjektų apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos

sudaromos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Valdymo įmonės pelno paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos

finansų įstaigų įstatymas (toliau – Finansų įstaigų įstatymas).

4.

Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės

bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, finansinių ataskaitų

rinkinio ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio auditui ir jo atlikimo tvarkai

taikomi Lietuvos

Respublikos audito

įstatyme (toliau – Audito įstatymas), Finansų įstaigų įstatyme ir šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai.

kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenys turi

būti audituoti. Audito

įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų

rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šio ataskaitų rinkinio ir

audito ataskaitą. Kolektyvinio

investavimo subjekto

audito ataskaitoje auditorius turi nurodyti visus atliekant auditą nustatytus šio įstatymo ir

kitų teisės aktų pažeidimus bei pateikti informaciją apie tai, ar:

1)

teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2)

turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus;

3) įvertintas

su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, patvirtintų rizikos

valdymo priemonių ir metodų veiksmingumas;

4) įvertintas su

kolektyvinio investavimo subjekto valdymu susijusių valdymo įmonės vidaus

kontrolės bei rizikos valdymo sistemų ir priemonių efektyvumas.

6.

Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra naikinamas ar likviduojamas, auditorius

pateikia informaciją apie tai, ar:

1)

per laikotarpį nuo paskutinės audito ataskaitos sudarymo iki kolektyvinio

investavimo subjekto panaikinimo ar likvidavimo (jeigu tas laikotarpis ilgesnis

kaip vienas mėnuo) buvo teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė;

2)

turtas investuotas pagal kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus;

3)

kolektyvinio investavimo subjekto panaikinimas arba likvidavimas buvo įvykdytas

nepažeidžiant šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

7.

Priežiūros institucijos reikalavimu valdymo įmonė privalo pateikti paaiškinimus

dėl savo ar jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto, investicinė

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, – dėl savo finansinių

ataskaitų, o auditorius – paaiškinimus dėl nustatytų šio įstatymo ir (ar) kitų

teisės aktų pažeidimų.

atlikdamas valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjekto auditą ar kitą Audito

įstatyme numatytą veiklą,

privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie nustatytas aplinkybes ar

faktus, kurie gali:

1) iš esmės

pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą

reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja valdymo įmonių ar

kolektyvinio investavimo subjektų veiklą, arba

2) trukdyti

valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba

3) sudaryti

pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansinių ataskaitų rinkinį ar

formuoti sąlyginę nuomonę.

taip pat privalo nedelsdamas raštu pranešti priežiūros institucijai apie faktus

ir aplinkybes, nurodytus šio straipsnio 8 dalyje, kurie paaiškėja atliekant

įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su valdymo įmone ar investicine bendrove,

kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą.

institucijos informavimas nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje nustatyto

draudimo atskleisti konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia

auditoriui jokių neigiamų pasekmių.

atlikdamas valdymo įmonės, jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar

investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditą,

privalo laikytis

šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtuose šio

įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos.

16 straipsnis. Pareiga gauti priežiūros institucijos leidimą

institucijos išankstinis leidimas reikalingas:

1) kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentams

patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

2) depozitoriumui

ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti;

3) perduoti

investicinio fondo valdymą kitai valdymo įmonei;

4) Lietuvos

Respublikoje įsteigtiems specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ar

suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių investiciniai

vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje, jungti;

5)

Lietuvos Respublikoje įsteigtam po jungimo pasibaigsiančiam kolektyvinio

investavimo subjektui jungti (kai jungiami Lietuvos Respublikoje ir vienoje ar

keliose kitose valstybėse narėse įsteigti suderintieji kolektyvinio investavimo

subjektai ar Lietuvos Respublikoje įsteigti suderintieji kolektyvinio

investavimo subjektai, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami kitoje

valstybėje narėje);

6) valdymo

įmonei reorganizuoti, atskirti ar pertvarkyti;

7) kitoje

valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti

Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą;

8) Lietuvos

Respublikoje įsteigtam kolektyvinio investavimo subjektui, ketinančiam tapti

finansuojančiuoju subjektu, viršyti šio įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje

nustatytą investavimo ribą;

9)

finansuojamojo subjekto panaikinimo ar likvidavimo, jungimo ar skaidymo atveju

ne mažiau kaip 85 procentus Lietuvos Respublikoje įsteigto finansuojančiojo subjekto

grynųjų aktyvų investuoti į kito pasirinkto finansuojamojo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas;

10)

Lietuvos Respublikoje įsteigtam finansuojančiajam subjektui po finansuojamojo

subjekto jungimo ar skaidymo ir toliau būti finansuojamojo subjekto ar kito

pasirinkto kolektyvinio investavimo subjekto finansuojančiuoju subjektu.

atveju, jeigu tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio

investavimo subjekto dalyvių interesus.

prašymą, per 20 darbo dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas

laikomas duotu, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

18 straipsnis. Draudimas perleisti

investicinį fondą sudarantį ar investicinei bendrovei priklausantį turtą

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės vadovams, darbuotojams

ir jų sutuoktiniams. Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo

subjekto sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje

numatytų asmenų turtą įsigyti.

straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai taikomi investicinės bendrovės vadovams,

darbuotojams ir jų sutuoktiniams.

fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti

skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų

įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio

įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.

fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl

perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų

investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo.

bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo

sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų

vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia

draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji

vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jeigu paskolos grąžinimui

užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.

straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VIII

skyriuje.

22 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės likvidavimo

proceso ypatumai

visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatyva gali būti likviduojama tik tuo

atveju, jeigu ji visų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą yra perdavusi

kitai valdymo įmonei arba dėl ketinimo likviduoti valdymo įmonę yra panaikinusi

visus jos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir priežiūros

institucijos sprendimu yra panaikinta valdymo įmonės licencija.

įmonė priverstinai likviduojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka, likviduojamos valdymo įmonės likvidatorius privalo sudaryti sąlygas

likviduojamos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų

dalyviams šiame įstatyme nustatyta tvarka pateikti paraišką išpirkti jų turimus

investicinius vienetus ar akcijas be jokių atskaitymų. Likviduojamos valdymo

įmonės likvidatorius yra atsakingas už tai, kad likvidavimo proceso metu

valdymo įmonės veiksmai atitiktų šio įstatymo reikalavimus.

dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.

likvidatorius privalo nedelsdamas pateikti priežiūros institucijai tokios

investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą pagal

investicinės bendrovės sprendimo likviduoti priėmimo dienos duomenis, šio

rinkinio audito išvadą ir audito ataskaitą.

parduodamas veikiant geriausiomis investicinės bendrovės akcininkams sąlygomis

ir jų interesais. Su akcininkais atsiskaitoma pinigais. Išsamią likviduojamos

investicinės bendrovės turto pardavimo tvarką nustato priežiūros institucija.

institucijai privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą ir pateikti šio

įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją.

ANTRASIS SKIRSNIS

Valdymo įmonėS ar investicinėS bendrovėS PAREIGA teikti INFORMACIJĄ

23 straipsnis. Pareiga parengti prospektą, pagrindinės informacijos

investuotojams dokumentą ir periodines ataskaitas

Valdymo įmonė kiekvienam jos valdomam kolektyvinio

investavimo subjektui ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, privalo parengti:

1) prospektą;

2) pagrindinės informacijos

investuotojams dokumentą;

3) kiekvienų

finansinių metų (toliau – metai) ataskaitą;

4) kiekvienų

finansinių metų pirmų šešių mėnesių (toliau – pusmetis) ataskaitą.

24

straipsnis. Prospektas ir periodinės ataskaitos

turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų tinkamai

įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Prospekte turi būti

aiškiai ir suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis.

ataskaitoje turi būti pateikta priežiūros institucijos nustatyta informacija,

iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio

investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai

dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje.

investavimo subjekto steigimo dokumentai

turi būti pateikiami kaip prospekto priedai. Kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentų

pridėti nebūtina, jeigu investuotojams pranešama, kad jų pageidavimu šie

dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos

teritorijoje su jais galima susipažinti.

prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektas ne vėliau kaip per

7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos pataisomas ir nedelsiant

pateikiamas priežiūros institucijai.

institucija nustato kitus reikalavimus, keliamus prospektui, metų ir pusmečio

ataskaitų turiniui, formai, ir jų pateikimo priežiūros institucijai tvarką.

6.

Kai Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė valdo kitoje valstybėje

narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, ji priežiūros

institucijai turi pateikti šio kolektyvinio investavimo subjekto prospektą ir

visus jo pakeitimus, taip pat metų ir pusmečio ataskaitas.

25 straipsnis.

Prospekto ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka

kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui ir investicinė

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo paskelbti

prospektą, metų ataskaitą ir pusmečio ataskaitas.

pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir pateikiamos priežiūros institucijai

tokiais terminais:

1) metų

ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;

2) pusmečio

ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti

nemokamai pateikiamos to pageidaujantiems investuotojams. Prospektas

pateikiamas patvariojoje laikmenoje arba darant nuorodą į interneto svetainę, o

popieriuje išspausdinta prospekto kopija investuotojų prašymu jiems pateikiama

nemokamai.

kolektyvinio investavimo subjektas, kurio dalyviais pagal jo steigimo dokumentus gali

būti tik profesionalieji investuotojai, ar jį valdanti valdymo įmonė neprivalo

skelbti šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų dokumentų.

investavimo subjektas, kurio dalyviais pagal jo steigimo dokumentus gali

būti tik profesionalieji investuotojai, ar jį valdanti valdymo įmonė turi teisę

neteikti prospekto ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentų

tokių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų

pirkėjams, jeigu tokia galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentuose.

Investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams tokiu atveju privaloma pateikti pagrindinės

informacijos investuotojams dokumentą.

pusmečio ataskaitų popieriuje išspausdintos kopijos investuotojų prašymu jiems

pateikiamos nemokamai.

pusmečio ataskaitos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį, turi

būti prieinamos investuotojams prospekte ir pagrindinės informacijos

investuotojams dokumente nurodytu

būdu.

26

straipsnis. Pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas

1.

Pagrindinės informacijos investuotojams dokumente turi būti aiškiai nurodyti

žodžiai „pagrindinė informacija investuotojams“ ir pateikiama visa

investuotojams reikalinga informacija apie esmines kolektyvinio investavimo

subjekto savybes, kurios pagrindu jie galėtų suprasti jiems siūlomo

kolektyvinio investavimo subjekto esmę bei jam būdingą riziką ir galėtų priimti

pagrįstus investicinius sprendimus.

informaciją būtų galima palyginti, pagrindinės informacijos investuotojams

dokumentas turi būti parengtas laikantis Europos Komisijos patvirtintos formos.

Rengiant pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą, taip pat turi būti

vadovaujamasi 2010 m. liepos 1 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr.

583/2010, kuriuo įgyvendinamos

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl pagrindinės

informacijos investuotojams ir dėl sąlygų, kurių reikia laikytis teikiant

pagrindinę informaciją investuotojams ar prospektą patvariojoje laikmenoje,

išskyrus popierių, arba svetainėje, ir laikomasi priežiūros

institucijos

nustatytų pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir formos

reikalavimų.

3.

Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas suderintasis

kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė yra gavę šio

įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nustatytą pranešimą apie dokumentų perdavimą priežiūros

institucijai, Lietuvos Respublikos investuotojams turi būti pateikiamas iš

originalo kalbos į lietuvių kalbą be jokių pakeitimų ar papildymų išverstas

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas.

informacijos investuotojams dokumentas laikomas ikisutartine informacija. Jame

pateikta informacija turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti bei atitikti

prospekte esančią informaciją.

vien pagrindinės informacijos investuotojams dokumente ar jo vertime pateikta

informacija, civilinė atsakomybė valdymo įmonei ar investicinei bendrovei

neatsiranda, išskyrus atvejį, kai dokumente pateikta informacija yra

klaidinanti, netiksli ar neatitinka prospekte pateiktos informacijos. Apie tai

turi būti aiškiai įspėta pagrindinės informacijos investuotojams dokumente.

institucija detalizuoja pagrindinės

informacijos investuotojams dokumento turinio, formos ir jo pateikimo

investuotojams tvarkos reikalavimus.

30 straipsnis. Viešas

siūlymas ir reklama

skirta reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. Ji turi

būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacijoje, kuria

siūloma įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar

akcijų ir kurioje pateikiama informacija apie kolektyvinio investavimo

subjektą, neturi būti teiginių, prieštaraujančių atitinkamo kolektyvinio

investavimo subjekto prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams

dokumente pateiktai informacijai arba sumenkinančių tokios informacijos svarbą.

Reklaminio pobūdžio informacijoje turi būti nurodoma, kad yra parengtas

prospektas ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, taip pat

vietos, kur ir kokia kalba investuotojai gali juos gauti arba su jais

susipažinti.

kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo

subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio

investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas

kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti

lyginamojo indekso.

III SKYRIUS

DEPOZITORIUMAS

31 straipsnis.

Pareiga perduoti turtą depozitoriumui

saugomas viename depozitoriume. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio

investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę

Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas ir turintis registruotą

buveinę ar padalinį arba įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje

licencijuotos valdymo įmonės valdomo kitoje valstybėje narėje įsteigto

kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti tik institucija,

turinti teisę toje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas ir turinti

registruotą buveinę ar padalinį arba įsteigta toje valstybėje narėje.

perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.

32 straipsnis. Depozitoriumo

pareigos

reikalingas priemones ir procedūras.

privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir:

1) užtikrinti, kad investicinių vienetų arba akcijų

pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;

2) užtikrinti,

kad investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal teisės aktų ir

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;

3) vykdyti

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja

teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų

reikalavimams;

4) užtikrinti,

kad atlyginimas už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestas į

investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;

5) užtikrinti,

kad investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal

teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus.

3.

Depozitoriumas privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus

buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.

turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną

nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo

turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo

reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio

įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės ar

investicinės bendrovės stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus

teisės aktų ar kolektyvinio

investavimo subjekto steigimo dokumentų pažeidimus.

priežiūros

institucijos reikalavimu privalo pateikti jai visą informaciją, kurią jis

įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros

institucijai reikia kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės

priežiūrai atlikti.

7.

Jeigu valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį

kolektyvinio investavimo subjektą, yra licencijuota kitoje valstybėje narėje,

depozitoriumas, siekdamas tinkamai atlikti šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose nustatytas funkcijas, privalo su ta valdymo įmone sudaryti rašytinį

susitarimą, kuriame, be kita ko, būtų įtvirtintos keitimąsi informacija

reglamentuojančios nuostatos. Šios dalies nuostatos Lietuvos Respublikoje

licencijuotai valdymo įmonei, valdančiai Lietuvos Respublikoje įsteigtą

kolektyvinio investavimo subjektą, taikomos mutatis mutandis.

depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio

investavimo subjekto steigimo dokumentuose.

atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ar valdymo

įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko.

10.

Depozitoriumas privalo laikytis

šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės

aktų reikalavimų.

34 straipsnis. Valdymo įmonės ar

investicinės bendrovės atskyrimas nuo depozitoriumo

1.

Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

veikla, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnyje numatytą atvejį.

įmonės ar investicinės bendrovės vadovai, išskyrus stebėtojų tarybos narius, ir

darbuotojai negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės valdomą

investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, vadovais ar

darbuotojais, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.

3.

Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės

turimą turtą, vadovai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo

veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/2 tą investicinį fondą valdančios

valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių. Depozitoriumo,

saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą,

darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla,

negali būti tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės stebėtojų tarybos nariais.

35 straipsnis.

Depozitoriumo pakeitimas

ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam

priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą.

depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų

ar netinkamai juos vykdo, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti

kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo

įmonei ar investicinei bendrovei pakeisti depozitoriumą.

IV SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

36 straipsnis.

Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, rūšys ir tipai

šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai

Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami investicinės bendrovės arba

investicinio fondo veiklos forma, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.

kolektyvinio investavimo subjektai gali būti steigiami tik investicinio fondo

arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma. Draudžiama steigti

uždarojo tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

šiuo įstatymu, gali būti steigiami šių rūšių specialieji kolektyvinio

investavimo subjektai:

1) kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai;

2) nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektai;

3) privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektai;

4) kolektyvinio investavimo subjektai,

investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus;

5) alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektai.

subjektai gali būti atvirojo tipo (atvirojo tipo investiciniai fondai ar

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždarojo tipo (uždarojo tipo

investiciniai fondai ar uždarojo tipo investicinės bendrovės).

37 straipsnis.

Kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų dydis

grynieji aktyvai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, turi

būti ne mažesni kaip:

1) investicinio fondo atveju – 1 000 000

litų;

2) investicinės bendrovės atveju – 2 000

000 litų.

subjekto atveju kiekvieno subfondo grynieji aktyvai turi būti ne mažesni negu

šio straipsnio 1 dalyje nustatyti grynieji aktyvai.

reikalavimai netaikomi:

1) 6 mėnesius nuo investicinio fondo

veiklos pradžios, kaip tai nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 arba 2 dalyje;

2) 12 mėnesių nuo investicinės bendrovės

veiklos licencijos išdavimo dienos.

investavimo subjektas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą

nesukaupia reikalaujamo grynųjų aktyvų dydžio, jo valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama imtis

priemonių, kad kolektyvinio investavimo subjektas būtų panaikintas arba

likviduotas.

aktyvai tampa mažesni kaip 1 100 000 litų, o investicinės bendrovės – mažesni

kaip 2 200 000 litų, apie tai nedelsiant raštu turi būti pranešama priežiūros

institucijai. Pranešime turi būti išdėstytos grynųjų aktyvų vertės sumažėjimo

priežastys ir numatomos priemonės padėčiai ištaisyti.

grynieji aktyvai tapo mažesni negu reikalaujama, padėtis nėra ištaisoma,

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, privalo nedelsdama imtis priemonių, kad kolektyvinio investavimo

subjektas būtų panaikintas arba likviduotas.

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesiima šio straipsnio 4,

5 ar 6 dalyje nurodytų veiksmų arba nepanaikina ar nelikviduoja kolektyvinio

investavimo subjekto per protingą terminą, priežiūros institucija turi teisę

priimti sprendimą panaikinti investicinį fondą arba investicinės bendrovės

veiklos licencijos galiojimą.

38 straipsnis.

Investicinių vienetų ar akcijų klasės ir (ar) serijos

gali turėti skirtingų klasių ir (ar) serijų investicinių vienetų ar akcijų.

Investicinių vienetų ar akcijų skirstymas į klases ir (ar) serijas turi būti

pagrįstas objektyviais kriterijais ir nediskriminuoti kolektyvinio investavimo

subjekto investuotojų ir dalyvių.

akcijų klasės ir (ar) serijos, jas turinčių investuotojų teisės ir pareigos bei

taikomi apribojimai turi būti atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentuose, prospekte ir pagrindinės informacijos investuotojams

dokumente.

nepaisant jos vertės, klasės ir (ar) serijos, visuotiniame bendrovės akcininkų

susirinkime suteikia akcininkui vieną balsą.

subjekto investicinių vienetų klasė ir (ar) serija turi būti įtraukta į

apskaitą atskirai nuo kitų šio subjekto investicinių vienetų klasių ir (ar)

serijų.

39 straipsnis.

Investicinis fondas

fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis

bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių

vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių.

investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto

patikėjimo teise.

fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar

fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę

nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius

investicinio fondo investicinius vienetus. Investicinio fondo dalyvis už investicinio

fondo vardu prisiimtus įsipareigojimus atsako tik jam priklausančių

investicinio fondo vienetų verte.

investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir

kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas

į apskaitą atskirai.

43 straipsnis. Tiesioginis

investicinių vienetų ar akcijų platinimas

įsigyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų, turi

pasiūlyti jam pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo

srityje, susijusias su konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniais vienetais ar akcijomis.

į investuotojo pateiktą informaciją, valdymo įmonė turi įvertinti, ar

konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos

yra tinkami šiam investuotojui. Jeigu valdymo įmonė, įvertinusi investuotojo

pateiktą informaciją, nustato, kad atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniai vienetai ar akcijos konkrečiam investuotojui yra netinkami, ji

privalo investuotoją apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir

standartizuota forma.

1 dalyje nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo

žinias ir patirtį investavimo srityje, valdymo įmonė privalo įspėti

investuotoją, kad jo atsisakymas pateikti reikalingą informaciją arba ne visos

reikalingos informacijos pateikimas neleidžia valdymo įmonei nustatyti, ar

konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos

yra tinkami investuotojui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir

standartizuota forma.

investicinių vienetų ar akcijų ir nesurinkusi informacijos apie investuotojo

žinias ir patirtį investavimo srityje bei neįvertinusi, ar konkretaus

kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra tinkami

investuotojui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų platinimas vyksta investuotojo iniciatyva;

2) investuotojas buvo įspėtas, kad konkretaus

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platinanti

valdymo įmonė neturi pareigos įvertinti siūlomo kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų tinkamumo investuotojui, todėl

investuotojas nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta investuotojo interesų

apsauga, kuri numatyta teikiant kitas paslaugas. Toks įspėjimas gali būti

pateikiamas standartizuota forma;

3) valdymo įmonė vengia interesų konfliktų.

kurių valdymas neperduotas valdymo įmonėms, taikomos mutatis mutandis.

institucija detalizuoja šiame straipsnyje nustatytus tiesioginio investicinių

vienetų ar akcijų platinimo reikalavimus.

44 straipsnis.

Investicinių vienetų ar akcijų kaina

vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų

apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus.

nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, galima padidinti su kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydžiu

(jeigu tai numatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose)

tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų

vertė. Mažinti išperkamųjų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo kainą su jų

išpirkimu susijusių atskaitymų dydžiu galima tik tuo atveju, jeigu šio

atskaitymo dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė ir nebuvo padidinta

pardavimo kaina.

45

straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Grynųjų aktyvų

vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos

kainą ir vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais

grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.

46

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas

ar investicinė bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu

privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas paraiškos išpirkti

investicinius vienetus ar akcijas pateikimo dienos kaina, jeigu paraiška

pateikiama iki valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, nustatyto paraiškos priėmimo laiko pabaigos. Jeigu

paraiška pateikiama po nustatyto laiko, investiciniai vienetai ar akcijos

privalo būti išpirkti kitos darbo dienos po paraiškos pateikimo kaina, išskyrus

paraišką išpirkti nekilnojamojo turto, privataus kapitalo, alternatyvaus

kolektyvinio investavimo ir (ar) kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio

į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicinius vienetus ar akcijas

(tokios paraiškos anuliuojamos).

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

veiksmai, kurių ji imasi siekdama užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo

subjekto investicinių vienetų ar akcijų biržos vertė ženkliai nesiskirtų nuo

šio subjekto grynųjų aktyvų vertės, priskiriami prie šio straipsnio 1 dalyje

nurodyto investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo.

išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus

ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo paraiškos išpirkti investicinius

vienetus ar akcijas pateikimo dienos.

už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius

vienetus ar akcijas tvarka nustatyta kituose atitinkamos rūšies ir tipo

specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose šio

įstatymo straipsniuose.

išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės

teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių,

turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos

rašytinės formos.

49 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės akcijų platinimo ypatumai

akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių

bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Investicinių kintamojo

kapitalo bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją ir priežiūros institucijos

leidimą patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus,

pasirinkti depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje

licencijuotai valdymo įmonei valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą investicinę

kintamojo kapitalo bendrovę.

kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų

emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti

akcijų.

parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino.

apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko

asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

SUDĖTINIAI

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

50

straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai

investicinės bendrovės įstatuose šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 ir

7 punktuose, 126 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose ir 152 straipsnio 2

dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną ją sudarantį

subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą investicinės bendrovės

įstatuose turi būti nurodoma:

1) subfondo

pavadinimas;

2) laikotarpis,

kuriam įsteigtas subfondas;

3) subfondo

valiuta;

4) informacija, kad investicinės bendrovės visuotiniame

akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo dalyvių interesais

susijusį klausimą balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

fondo taisyklėse šio įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9, 12, 14, 15, 17,

18 punktuose ir 126 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija

turi būti pateikta apie kiekvieną jį sudarantį subfondą. Papildomai apie

kiekvieną subfondą sudėtinio investicinio fondo taisyklėse turi būti pateikiama

šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose taip pat turi būti

nurodoma:

1) subfondo

investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio

investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka;

2) naujų

subfondų steigimo tvarka.

51 straipsnis. Sudėtiniams kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi reikalavimai

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose

teisės aktuose nustatytų, atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.

investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų

nuostatos, išskyrus šio įstatymo 134 straipsnio nuostatas, taikomos kiekvienam

subfondui atskirai. Kiekvienam subfondui atskirai netaikomos šio įstatymo II

skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių

nuostatas, kurios mutatis mutandis taikomos kiekvienam subfondui

atskirai.

kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti

saugomas viename depozitoriume.

subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą

patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.

subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį

kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems

asmenims padengti.

kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą prospektą. Pagrindinės

informacijos investuotojams dokumentas turi būti rengiamas kiekvienam subfondui

atskirai.

investavimo subjekto dalyvių sąrašą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė,

kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, tvarko pagal kiekvieną subfondą

atskirai. Išduodant nuosavybės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas (nurodomi) konkretaus

subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).

įmonei ar investicinei bendrovei draudžiama daryti bet kokius atskaitymus nuo

kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius, sudarytus tarp jo

subfondų.

kolektyvinio investavimo subjekto subfondų jungimui taikomi šiame įstatyme

kolektyvinio investavimo subjektų jungimui nustatyti reikalavimai.

52

straipsnis. Sudėtinės investicinės bendrovės ypatumai

Sudėtinės

investicinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su

vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę

turi tik to subfondo dalyviai.

53

straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas

Kolektyvinio

investavimo subjekto dalyvis gali keisti jo turimus subfondo investicinius

vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo

investicinius vienetus ar akcijas, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentuose nenustatyta kitaip. Keičiant subfondo investicinius vienetus ar

akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius atskaitymus,

išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su investicinių vienetų ar akcijų

keitimo išlaidomis.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

LIETUVOS

RESPUBLIKOJE ĮSTEIGTŲ SPECIALIŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ IR

SUDERINTŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ, KURIŲ INVESTICINIAI VIENETAI AR

AKCIJOS PLATINAMI TIK LIETUVOS RESPUBLIKOJE, JUNGIMAS

54

straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų jungimo principai

nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtų specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų ir suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, kurių

investiciniai vienetai ar akcijos platinami tik Lietuvos Respublikoje,

jungimui.

skirsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir jo

subfondus.

šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų, kolektyvinio

investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formą.

4.

Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas gali būti vykdomas sujungimo arba

prijungimo būdu.

5.

Kolektyvinio investavimo subjektų sujungimas – tai dviejų ar daugiau

kolektyvinio investavimo subjektų susivienijimas į naują kolektyvinio

investavimo subjektą, kuriam perleidžiamas visas jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų turtas ir įsipareigojimai.

6.

Kolektyvinio investavimo subjektų prijungimas – tai vieno ar daugiau kolektyvinio

investavimo subjektų prijungimas prie kito kolektyvinio investavimo subjekto,

kuriam perleidžiamas visas prijungiamų subjektų turtas ir įsipareigojimai.

7.

Kolektyvinio investavimo subjektams jungti reikalingas išankstinis priežiūros

institucijos leidimas.

jungti:

1) specialųjį ir suderintąjį

kolektyvinio investavimo subjektus, jeigu po jungimo liks veikti specialusis

kolektyvinio investavimo subjektas;

2) skirtingų

tipų specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus;

3) skirtingų

rūšių specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

58 straipsnis. Informacijos teikimo jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų

dalyviams tvarka

dalyvaujantys kolektyvinio investavimo subjektai ar

jų valdymo įmonės turi pateikti jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo

subjektų dalyviams pakankamą ir tikslią informaciją apie jungimą, būtiną

tinkamai įvertinti šio jungimo poveikį dalyvių investicijai bei sudaryti

dalyviams galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl pasinaudojimo šio

įstatymo 60 straipsnyje nurodyta teise.

dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams teikiamoje

informacijoje apie jungimą turi būti nurodyta:

1) jungimo priežastys;

2)

numatomas jungimo poveikis jame dalyvaujančių kolektyvinio investavimo subjektų

dalyviams, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją apie visus reikšmingus

pasikeitimus, susijusius su investavimo politika ir strategija, išlaidomis,

numatomomis pasekmėmis, periodinėmis ataskaitomis, galimais veiklos pokyčiais

ir, jeigu taikoma, aiškų įspėjimą investuotojams, kad jiems taikomas mokestinis

režimas po įvykdyto jungimo gali keistis;

3)

laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo

pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar

akcijos;

4)

visos su jungimu susijusios teisės, kurias vykdant jungimą turi kolektyvinio

investavimo subjektų dalyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę gauti

papildomos informacijos, teisę pareikalavus gauti auditoriaus ataskaitos kopiją

ir teisę pasinaudoti šio

įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, kartu

nurodant terminą, per kurį šia teise galima pasinaudoti;

5)

kiti svarbūs procedūriniai jungimo aspektai ir planuojama jungimo užbaigimo

data, įskaitant, bet neapsiribojant, sprendimo dėl investicinės bendrovės

jungimo procedūrą bei dalyvių informavimo apie jungimo užbaigimą būdą, taip pat

informaciją apie ketinimą sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą

ir (ar) išpirkimą siekiant veiksmingai užbaigti jungimą;

6)

po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės

informacijos investuotojams dokumento kopija.

3.

Informacija apie jungimą jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo

subjektų dalyviams turi būti pateikiama po to, kai priežiūros

institucija suteikia leidimą jungti kolektyvinio investavimo subjektus, bet

ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paskutinės termino, per kurį dalyviai turi teisę

pasinaudoti šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, dienos.

4.

Per laikotarpį nuo informacijos apie jungimą pateikimo jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams dienos iki jungimo

užbaigimo dienos valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo šio

straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikti

visiems asmenims, ketinantiems įsigyti bet kurio iš jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų arba

paprašiusiems bet kurio iš šių subjektų steigimo

dokumentų, prospekto ar pagrindinės informacijos investuotojams dokumento

kopijų.

institucija nustato išsamius jungime dalyvaujančių kolektyvinio investavimo

subjektų dalyviams teikiamos informacijos turinio, formos ir pateikimo tvarkos reikalavimus.

62 straipsnis. Jungimo užbaigimo tvarka

1.

Kolektyvinio investavimo subjektų jungimas laikomas užbaigtu, kai, konvertavus

po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas, atliekami paskutiniai įrašai asmeninėse

investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose.

2.

Po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių

vienetų ar akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo

subjekto investicinius vienetus ar akcijas santykis turi būti nustatytas šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai

jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.

4.

Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo

subjektas ar jo valdymo įmonė privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5

darbo dienas:

1)

raštu pranešti priežiūros

institucijai ir pateikti

jai po jungimo pasibaigusio investicinio fondo steigimo dokumentus ir prašymą

pripažinti juos netekusiais galios;

2)

paskelbti po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse).

5.

Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė turi Juridinių asmenų registre

įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba turi būti likviduojama Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

63 straipsnis. Įvykdyto jungimo pasekmės

1.

Šiame skirsnyje nustatyta tvarka įvykdytas jungimas negali būti pripažintas

niekiniu ar negaliojančiu.

1)

visas po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto turtas ir

įsipareigojimai perleidžiami po jungimo veiksiančiam kolektyvinio investavimo

subjektui, arba, jeigu taikoma, perduodami patikėjimo teise valdyti po jungimo

veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumui;

2)

po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai tampa po

jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais;

3)

po jungimo pasibaigsiantis kolektyvinio investavimo subjektas nustoja veikti kaip

kolektyvinio investavimo subjektas, kai jungimas užbaigiamas.

64 straipsnis. Patvirtinimo apie turto

ir įsipareigojimų perdavimą tvarka

Po

jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo priežiūros

institucijos nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui apie įvykusį

kolektyvinio investavimo subjekto turto ir įsipareigojimų perdavimą.

V SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

Investicinis fondas

65

straipsnis. Investicinio fondo steigimas

Valdymo įmonės valdybos

sprendime dėl investicinio fondo steigimo turi būti nurodyta:

1) investicinio

fondo pavadinimas;

2) depozitoriumo

pavadinimas ir buveinė;

3) investiciniam

fondui įsteigti skiriama pradinė suma.

66

straipsnis. Investicinio fondo taisyklės

fondo taisyklės turi būti patvirtintos valdymo įmonės valdybos sprendimu.

fondo taisyklėse nustatomi valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių

santykiai. Jose turi būti nurodyta:

1) investicinio

fondo pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir

informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar specialusis

kolektyvinio investavimo subjektas;

2) valdymo

įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės;

3) investicinį

fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir

specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad

fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo

sudarymo tvarka;

4) dalyvių

teisės ir pareigos;

5) valdymo

įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo

įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;

6) atlyginimo

valdymo įmonei, depozitoriumui ir investicinių vienetų ar akcijų platintojui

apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;

7) kitų išlaidų,

dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir

apskaičiavimo metodika;

8) valdymo

įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka;

9) investicinių

vienetų pardavimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;

10) investicinių

vienetų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

11) turto

įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;

12) išpirkimo ir

pardavimo kainos nustatymo tvarka;

13) informacijos

apie investicinį fondą skelbimo tvarka;

14) investicinio

fondo pajamų skirstymo dažnumas, metodai ir išmokėjimo tvarka;

15) investicinio

fondo panaikinimo pagrindai ir procedūra;

16) investicinio

fondo taisyklių pakeitimo tvarka;

17) veiklos

trukmė, jeigu veikla terminuota;

18) investicinių

vienetų klasės ir (ar) serijos (jeigu taikoma), jų suteikiamos teisės ir

pareigos ir taikomi apribojimai.

fondo taisyklėse gali būti ir kitų šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams

neprieštaraujančių nuostatų.

pasikeičia investicinio fondo taisyklėse nurodyta informacija, investicinio

fondo taisyklės turi būti pataisytos ir pateiktos priežiūros institucijai ne

vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

gauti išankstinį priežiūros

institucijos leidimą atnaujinti investicinio fondo taisykles netaikomas, tačiau

valdymo įmonė turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nuo taisyklių

atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintas investicinio fondo

taisykles. Atvejus, kurie yra laikomi investicinio fondo taisyklių atnaujinimu,

nustato priežiūros institucija.

67

straipsnis. Investicinio fondo dalyvių teisės

fondo dalyvis turi šias teises:

1) šiame

įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatyta tvarka gauti dalį

investicinio fondo pajamų;

2) gauti likusią

naikinamo investicinio fondo dalį;

3) gauti teisės

aktų nustatytą informaciją apie fondą;

4) kitas šiame

įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytas teises.

investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė

išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.

68

straipsnis. Atlyginimas ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos

išlaidos

valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo

paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokami iš

investicinį fondą sudarančių lėšų.

investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios

susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo

taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse nustatytų fondo

išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba

nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės

sąskaita.

69

straipsnis. Investicinio fondo pelno paskirstymas

fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama

tik tuo atveju, jeigu tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat

investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas,

investicinių pajamų (pelno) dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir

išmokėjimo tvarka.

fondo pelnas paskirstomas per šio investicinio fondo depozitoriumą.

70

straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas

Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:

1) perdavus valdymą kitai valdymo

įmonei;

2) panaikinus

valdymo įmonės licencijos galiojimą;

3) pradėjus

priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;

4) iškėlus

valdymo įmonei bankroto bylą;

5) kitais teisės

aktuose arba investicinio fondo taisyklėse numatytais atvejais.

71

straipsnis. Investicinio fondo panaikinimas

fondas panaikinamas jį sudarantį turtą padalijus investicinio fondo taisyklėse

ir šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Sprendimą panaikinti

investicinį fondą gali priimti valdymo įmonės valdyba, priežiūros institucija

ir depozitoriumo valdyba šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse

nustatytais pagrindais.

sprendimą dėl investicinio fondo panaikinimo, investicinių vienetų išpirkimas

ir platinimas nutraukiami.

fondo naikinimo metu paaiškėjus, kad investicinį fondą sudarančio turto

padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, valdymo įmonė neprivalo

vykdyti likusių prievolių tais atvejais, kai valdymo įmonės prašymu priežiūros

institucija patvirtina, kad nėra duomenų apie tai, kad valdymo įmonė netinkamai

vykdė šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse jai nustatytas pareigas.

kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį

turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.

nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio

fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti naikinamas tik įsiteisėjus

sprendimams tokiose bylose.

investicinį fondą, valdymo įmonė privalo nedelsdama pateikti priežiūros

institucijai tokio investicinio fondo steigimo dokumentus kartu su prašymu

pripažinti juos netekusiais galios, finansinių ataskaitų

rinkinį, sudarytą pagal investicinio fondo panaikinimo dienos duomenis, šio

rinkinio audito išvadą ir audito ataskaitą, kurioje pateikiama šio įstatymo 14

straipsnio 6 dalyje nurodyta informacija.

ANTRASIS

SKIRSNIS

INVESTICINĖ KINTAMOJO

KAPITALO BENDROVĖ

72

straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai

bendrovės įstatams Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrovės

pavadinimas, iš kurio galima būtų nustatyti specialiosios investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar ši

bendrovė yra suderintasis ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) akcijų

pardavimo, išpirkimo ir atsiskaitymo už jas tvarka;

3) investavimo

strategija, informacija apie tai, kad bendrovė turi lyginamąjį indeksą, ir

vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;

4) akcijų

išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

5) pajamų (tarp

jų ir dividendų) akcininkams paskirstymo tvarka (išmokų periodiškumas,

dividendams skiriama pelno dalis);

6) grynųjų

aktyvų skaičiavimo ir akcijų kainos nustatymo taisyklės;

7) išlaidų

struktūra ir jų padengimo tvarka, atlyginimo depozitoriumui dydis, taip pat

galimas didžiausias iš bendrovės turto dengiamų išlaidų dydis;

8) valdymo

įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka.

kapitalo dydžio ir akcijų skaičiaus įstatuose nurodyti nereikia. Juose gali

būti nurodoma didžiausia suma, už kurią galima išplatinti akcijų. Nominalioji

akcijų vertė nurodoma tik tuo atveju, jeigu jos turi nominaliąją vertę.

administracijos vadovo ir valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarka nurodoma

tik tuo atveju, jeigu jos valdymas neperduodamas valdymo įmonei.

pakeitimai ar papildymai registruojami Juridinių asmenų registre po to, kai

jiems pritaria priežiūros institucija.

pasikeičia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nurodyta

informacija, įstatai turi būti pataisyti ir pateikti priežiūros institucijai ne

vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos.

gauti išankstinį priežiūros

institucijos leidimą atnaujinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės

įstatus netaikomas, tačiau valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 7

dienas nuo įstatų atnaujinimo, pateikti priežiūros institucijai atnaujintus

įstatus. Atvejus, kurie yra laikomi investicinės bendrovės įstatų atnaujinimu,

nustato priežiūros institucija.

74 straipsnis. Investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės valdymo sutartis

1.

Valdymo įmonės ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutartyje

turi būti numatyta:

1) investicinės

veiklos tikslai ir būdai;

2) atlyginimo

valdymo įmonei apskaičiavimo metodika ir jo mokėjimo tvarka;

3) valdybos

funkcijos, kurias įsipareigoja atlikti valdymo įmonė;

4) valdymo

įmonės įgaliojimai palaikant santykius su depozitoriumu ir kitomis

institucijomis;

5) informacija,

kurią valdymo įmonė teiks investicinei kintamojo kapitalo bendrovei;

6) pavedamo

valdyti investicijų portfelio sudėtis, rinkos vertė;

7) atsakomybė už

įsipareigojimų neįvykdymą;

8) sutarties

nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės valdymo sutarties kopija turi būti

pateikiama priežiūros institucijai ir depozitoriumui.

VI SKYRIUS

SUDERINTIEJI

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

PIRMASIS

SKIRSNIS

SUDERINTŲJŲ kolektyvinio investavimo subjektų

investavimo taisyklės

75 straipsnis. Investavimo

objektai

gali sudaryti tik:

1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos

priemonės, įtraukti į rinkos, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą

laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje

narėje, prekybos sąrašą ir (ar)

2)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą kitoje valstybėje narėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje,

pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (ar)

3)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles

veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje,

jeigu ši rinka yra nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose,

ir (ar)

4) išleidžiami

nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose numatytas

įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje

rinkoje ir jeigu jie bus įtraukti į prekybą ne vėliau kaip per vienus metus nuo

jų išleidimo (jeigu tokia rinka yra šios dalies 3 punkte nurodytoje valstybėje,

ji turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose),

ir (ar)

5) šio įstatymo 79

straipsnio 1 dalyje nurodytų kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai

vienetai ir akcijos, ir (ar)

6) indėliai ne

ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, kuriuos pareikalavus galima atsiimti kredito

įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje

riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos

Sąjungoje, ir (ar)

7) šio įstatymo 80

straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, ir (ar)

8) šio

straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų rinkos priemonės.

rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu šių priemonių emisija ar emitentas

yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios

priemonės:

1) išleistos

arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės

ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos

investicijų banko, trečiosios šalies vyriausybės ar vieno iš federacinę

valstybę sudarančių subjektų, ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso

bent viena valstybė narė, ar

2) išleistos

subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1

dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, ar

3) išleistos ar

garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos

Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau

griežti negu nustatyti Europos Sąjungoje, ar

4) išleistos priežiūros institucijos patvirtintus

kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro bent 10

milijonų eurų ir kuri rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei atlieka

įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių

įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, arba kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems

vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones

apsaugotos ne mažiau, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3

punktuose.

tik jos tiesioginei veiklai vykdyti būtiną kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.

straipsnio 1 dalyje nenumatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir

pinigų rinkos priemones negali būti investuota daugiau kaip 10 procentų grynųjų

aktyvų.

investavimo subjekto turtas negali būti investuojamas į tauriuosius metalus

arba į vertybinius popierius, suteikiančius į juos teises, bet gali būti

investuojamas į pinigus.

6.

Jeigu kolektyvinio investavimo subjektą sudaro daugiau negu vienas subfondas,

šio skirsnio nuostatos taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

institucija turi teisę išsamiai apibrėžti suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investavimo objektams taikomus reikalavimus.

76

straipsnis. Investicijų portfelio diversifikavimas

išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali

būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai suderintojo kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio

2, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.

išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones

gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų

grynųjų aktyvų, jeigu tokių investicijų bendra suma nėra didesnė kaip 40

procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams ir išvestinėms

finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, jeigu

jų emitentui taikoma riziką ribojanti priežiūra).

į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų

kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius,

pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimų, atsirandančių iš

išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti

didesnė kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertės.

5.

Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybės, kitos valstybės,

tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė,

išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius

popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės. Priežiūros institucija

gali leisti investuoti į šioje dalyje nurodytus perleidžiamuosius vertybinius

popierius ar pinigų rinkos priemones ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jeigu

tokiu atveju investuotojų interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne

mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos

priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar

pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

6.

Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą

buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų

savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės

aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui

investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų obligacijų savininkų reikalavimams

patenkinti ir iš kurio emitento nemokumo atveju obligacijų savininkų

reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo

teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias

vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne

daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali

būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.

straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir

pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal

šio straipsnio 2 dalį taikoma didžiausia leistina 40 procentų riba. Šio

straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos ribos negali būti sudedamos,

todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius

popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius ir įsipareigojimus, atsirandančius

iš išvestinių finansinių priemonių sandorių su tuo asmeniu, suma negali būti

didesnė kaip 35 procentai kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių

grynųjų aktyvų.

priklausančių grupei, kuri turi sudaryti konsoliduotąsias finansines

ataskaitas, išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius ir pinigų rinkos

priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 20 procentų grynųjų aktyvų.

78 straipsnis. Indekso investicinio

fondo ar indekso investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

investiciniu fondu ar indekso investicine kintamojo kapitalo bendrove vadinamas

toks fondas ar bendrovė, kurių steigimo dokumentuose numatytas vienintelis

tikslas – atkartoti priežiūros institucijos pripažintą akcijų, obligacijų ar

kitų formų ne nuosavybės vertybinių popierių indekso sudėtį, įskaitant

išvestinių finansinių priemonių arba kitų priemonių ar būdų, numatytų šio

įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tiesiogiai ar netiesiogiai

investuojant į indeksą sudarančias investicines priemones. Priežiūros

institucija turi teisę pripažinti tik tokius indeksus, kurie atitinka visas

šias sąlygas:

1) indeksą atkartojančio vertybinių popierių portfelio

sudėtis yra pakankamai diversifikuota;

2) indeksas

gerai atspindi rinkos, su kuria yra susietas, padėtį, o jo sudarytojas taiko

pripažintą metodiką, kai paprastai neeliminuojamas pagrindinis (didžiausią

indekso dalį sudarantis) rinkos emitentas;

3) indeksas ir

jo apskaičiavimo tvarka skelbiami viešai ir indekso sudarytojas yra

nepriklausomas nuo indeksą atkartojančio subjekto, tačiau jie gali priklausyti

tai pačiai glaudžiais ryšiais susijusiai subjektų grupei, jeigu toje grupėje

veikia veiksminga interesų konfliktų valdymo sistema.

emitento akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius

gali būti investuota iki 20 procentų indekso investicinio fondo ar investicinės

kintamojo kapitalo bendrovės grynųjų aktyvų. Priežiūros institucijai sutikus,

jeigu tai būtina dėl ypatingų sąlygų reguliuojamoje rinkoje dominuojant vienam

emitentui, į jo akcijas, obligacijas ar kitų formų ne nuosavybės vertybinius

popierius gali būti investuojama iki 35 procentų grynųjų aktyvų. Šiuo atveju

kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams

dokumente turi būti pateikiama tokias išskirtines sąlygas pagrindžianti informacija.

79

straipsnis. Investavimas į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas bei į tokių kolektyvinio

investavimo subjektų investicinius vienetus ir akcijas, kurie atitinka šias

sąlygas:

1) subjektų

vienintelis tikslas – viešai siūlant investicinius vienetus ar akcijas kaupti

asmenų lėšas ir padalijant jas kolektyviai investuoti į perleidžiamuosius

vertybinius popierius ir (ar) kitą šiame skirsnyje numatytą likvidų turtą ir

kurių investiciniai vienetai ar akcijos turi būti išperkami bet kada jų

turėtojui pareikalavus, šie subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje ir

jų priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Europos Sąjungoje ar licencijuoti

tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta

Europos Sąjungoje, o priežiūros institucija bendradarbiauja su atitinkama kitos

valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija;

2) subjektų

dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir

turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažiau griežta negu pagal

šį įstatymą nustatyta suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams;

3) subjektai

apie savo veiklą teikia pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų

turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;

4) ne daugiau

kaip 10 procentų jų grynųjų aktyvų, vadovaujantis jų steigimo

dokumentais, gali būti investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas.

iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų gali būti investuojama ne daugiau

kaip 10 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų.

investicijų į kitus negu suderintieji kolektyvinio investavimo subjektus suma

negali būti didesnė kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.

laikomi tokie kolektyvinio investavimo subjektai, kuriuos valdo ta pati valdymo

įmonė ar tokios valdymo įmonės, kurių daugiau negu pusė valdymo organų narių

yra tie patys asmenys arba kurias kontroliuoja tas pats asmuo, arba kurių viena

turi daugiau kaip 10 procentų balsų kitos valdymo įmonės visuotiniame akcininkų

susirinkime. Susijusių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai

arba akcijos gali būti įsigyjami tik už grynųjų aktyvų vertę.

80

straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones

investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios

suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

1) jos yra

įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytose rinkose arba kuriomis prekiaujama už pirmiau nurodytų rinkų ribų;

2) jos yra

susietos su šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis

priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos

kursais, į kuriuos, kaip nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose,

kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti;

3) kita šalis sandoriuose,

sudarytuose už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų

rinkų ribų, atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus ir jai yra

taikoma riziką ribojanti priežiūra;

4) priemones,

kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai

įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų

tikrąja verte.

ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo:

1) riziką

valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką

ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti nestandartinių

išvestinių finansinių priemonių riziką;

3) priežiūros

institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių

finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir

metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais

susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė ar investicinė kintamojo

kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama

veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti

investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais

popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių

naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimta rizikos apimtis negali

būti didesnė už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę.

Skaičiuojant rizikos apimtį, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės

priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos

pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad

išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar

pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti

investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet

tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos

ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 76 straipsnyje nustatytos ribos,

investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones

skaičiuojamos atskirai.

apimtis sandoriuose dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytuose už šio

įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali

būti didesnė kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų

vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio įstatymo 76 straipsnio

6 dalyje nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnė kaip 10 procentų grynųjų aktyvų

vertės.

81

straipsnis. Informavimas apie investavimo strategiją

reklaminio pobūdžio informacijoje investavimo

strategija turi būti aiškiai nurodyta tais atvejais, kai:

1) didelė grynųjų

aktyvų dalis investuota ne į perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų

rinkos priemones arba kai investavimo strategija yra pagrįsta indeksu;

2) tikimasi, kad

dėl portfelio sudėties ar investavimo strategijos gali labai pasikeisti grynųjų

aktyvų vertė.

prašymu valdymo įmonė arba investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi

pateikti papildomos informacijos, susijusios su kolektyvinio investavimo

subjekto kiekybinėmis rizikos valdymo ribomis, jos valdymo metodais ir

naujausiais pagrindinių priemonių rizikos pasikeitimais.

82

straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas

investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė gali nesilaikyti šiame skirsnyje nustatytų

investavimo apribojimų, jeigu jis (ji) pasinaudoja turimų perleidžiamųjų

vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu

atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl

priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės, neatitiktis turi būti pašalinta kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau

kaip per 6 mėnesius.

kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius nuo dienos,

kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus, pasirinkti

depozitoriumą ir, jeigu taikoma, leidimą kitoje valstybėje narėje licencijuotai

valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą, gali

neatitikti šio įstatymo 76, 78 ir 79 straipsnių reikalavimų.

skirsnyje nustatytus reikalavimus pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė

kintamojo kapitalo bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros institucijai,

nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis padėčiai

ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

ANTRASIS SKIRSNIS

FINANSUOJAMŲJŲ IR FINANSUOJANČIŲJŲ SUBJEKTŲ STRUKTŪRA

83 straipsnis. Finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų

struktūros taikymas

1.

Kolektyvinio investavimo subjektas arba jo subfondas gali būti finansuojamuoju

arba finansuojančiuoju subjektu, kaip nustatyta šiame skirsnyje.

2.

Suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas, esantis finansuojančiuoju

subjektu, ne mažiau kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų turi investuoti į

kito suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto – finansuojamojo subjekto –

investicinius vienetus ar akcijas.

3.

Šio skirsnio nuostatos specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų

valdymo įmonėms taikomos mutatis mutandis.

84 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų

ypatumai

1.

Finansuojančiajam subjektui investuojant į finansuojamąjį subjektą ne mažiau

kaip 85 procentus savo grynųjų aktyvų, šių investicijų atžvilgiu leidžiama

nesilaikyti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto sąvokoje, apibrėžtoje

šio įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje, nurodyto vienintelio jo tikslo požymio, taip pat

nesilaikyti šio įstatymo 75 ir 76 straipsniuose nustatytų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų investavimo objektų ir investicijų portfelio

diversifikavimo reikalavimų bei šio įstatymo 77 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir

79 straipsnyje investavimui į kitus kolektyvinio investavimo subjektus nustatyto

reikalavimo.

finansuojamasis subjektas turi bent du finansuojančiuosius subjektus, jam netaikomas suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto

sąvokoje, apibrėžtoje šio įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje, nurodytas

vienintelio jo tikslo požymis, taip pat suderintiesiems kolektyvinio

investavimo subjektams, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra viešai

siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse, taikomas

apribojimas, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje.

3.

Jeigu finansuojamasis subjektas nekaupia asmenų lėšų viešai siūlydamas savo

investicinius vienetus ar akcijas ne jo buveinės valstybėje narėje, tačiau

šioje valstybėje narėje turi vieną ar daugiau finansuojančiųjų subjektų, jam

netaikomi kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų

platinimo kitoje valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje reikalavimai,

nustatyti šio įstatymo 115 ar 120 straipsnyje.

86 straipsnis. Finansuojamojo ir finansuojančiojo

subjektų susitarimas dėl dokumentų ir

informacijos pateikimo

1.

Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo su finansuojamuoju

subjektu ar jo valdymo įmone sudaryti susitarimą, užtikrinantį, kad

finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė pateiks jam ar jo valdymo įmonei

visus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytoms finansuojančiojo

subjekto funkcijoms atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją.

2.

Jeigu finansuojamąjį ir finansuojantįjį subjektus valdo ta pati valdymo įmonė,

vietoj susitarimo gali būti parengtos šiame straipsnyje nurodytų finansuojamojo

subjekto funkcijų atlikimą užtikrinančios valdymo įmonės veiklos vidaus

taisyklės.

ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimas dėl

dokumentų ir informacijos pateikimo arba valdymo įmonės veiklos vidaus

taisyklės šių subjektų dalyvių prašymu jiems pateikiamos nemokamai.

institucija nustato

finansuojamojo ir finansuojančiojo subjektų ar jų valdymo įmonių susitarimo dėl

dokumentų ir informacijos pateikimo bei valdymo įmonės veiklos vidaus taisyklių

turinio reikalavimus.

90 straipsnis. Reikalavimai finansuojančiajam subjektui ar jo

valdymo įmonei

1.

Finansuojantysis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo veiksmingai stebėti

finansuojamojo subjekto veiklą. Atlikdami šią pareigą, finansuojantysis

subjektas ar jo valdymo įmonė gali vadovautis iš finansuojamojo subjekto, jo

valdymo įmonės, depozitoriumo ir auditoriaus gauta informacija bei dokumentais,

išskyrus atvejus, kai yra pagrindas abejoti šios informacijos ir dokumentų

teisingumu.

2.

Jeigu finansuojantysis subjektas, jo valdymo įmonė arba bet kuris kitas

finansuojančiojo subjekto ar jo valdymo įmonės vardu veikiantis asmuo gauna su

investavimu į finansuojamojo subjekto investicinius vienetus ar akcijas

susijusį platinimo mokestį, komisinius ar kitą piniginę naudą, jie turi būti

įskaitomi į finansuojančiojo subjekto turtą.

91 straipsnis. Reikalavimai finansuojamajam subjektui ar jo

valdymo įmonei

1.

Lietuvos Respublikoje įsteigtas finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė

turi nedelsdami pateikti priežiūros

institucijai kiekvieno

į jo investicinius vienetus ar akcijas investuojančio finansuojančiojo subjekto

identifikacinius duomenis. Jeigu finansuojantysis subjektas yra įsteigtas kitoje

valstybėje narėje, priežiūros institucija šią informaciją

nedelsdama perduoda finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės

priežiūros institucijai.

2.

Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė negali taikyti platinimo ir

išpirkimo mokesčių finansuojančiajam subjektui už jo investicinių vienetų ar

akcijų įsigijimą arba išpirkimą.

3.

Finansuojamasis subjektas ar jo valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad

finansuojančiajam subjektui ar jo valdymo įmonei, priežiūros

institucijai ar finansuojančiojo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai (kai finansuojantysis subjektas įsteigtas kitoje valstybėje

narėje), depozitoriumui ir auditoriui būtų laiku pateikta visa šiame įstatyme,

kituose teisės aktuose ir finansuojamojo subjekto steigimo

dokumentuose nustatyta informacija.

110 straipsnis. Jungimo užbaigimo tvarka

1.

Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų

jungimo atveju ir skirtingose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų jungimo atveju (kai po jungimo veiksiantis

kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos Respublikoje) jungimas

laikomas užbaigtu, kai, konvertavus po jungimo pasibaigsiančio kolektyvinio

investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas į po jungimo veiksiančio

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, atliekami

paskutiniai įrašai asmeninėse investicinių vienetų ar akcijų sąskaitose ir,

jeigu taikoma, atliekamos šio įstatymo 102 straipsnyje nurodytos išmokos

grynaisiais pinigais.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų jungimo atveju po jungimo

pasibaigsiančio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar

akcijų keitimo į po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas santykis ir, jeigu taikoma, atitinkama

grynųjų aktyvų vertė išmokoms grynaisiais pinigais turi būti nustatyta šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą jungimo užbaigimo dieną.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos negali būti ankstesnės už tą, kai

jungimui pritarė jungime dalyvaujančių investicinių bendrovių akcininkai.

4.

Apie jungimo užbaigimą po jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo

subjektas ar jo valdymo įmonė turi raštu pranešti jungime dalyvaujančių

kolektyvinio investavimo subjektų priežiūros institucijoms ir paskelbti po

jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentuose nurodytoje (nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse) (kai po

jungimo veiksiantis kolektyvinio investavimo subjektas įsteigtas Lietuvos

Respublikoje) ar kitos valstybės narės (kai po jungimo veiksiantis kolektyvinio

investavimo subjektas įsteigtas kitoje valstybėje narėje) nustatyta tvarka.

5.

Jeigu po jungimo pasibaigsiantis investicinis fondas įsteigtas Lietuvos

Respublikoje, kartu su pranešimu apie jungimo užbaigimą jo valdymo įmonė priežiūros

institucijai turi pateikti šio investicinio fondo steigimo dokumentus ir

prašymą pripažinti juos netekusiais galios.

6.

Po jungimo pasibaigusi investicinė bendrovė, įsteigta Lietuvos Respublikoje,

turi Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus įstatų pakeitimus arba

turi būti likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

112 straipsnis. Patvirtinimo apie turto

ir įsipareigojimų perdavimo įvykdymą tvarka

Lietuvos

Respublikoje įsteigto po jungimo veiksiančio kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė, o jeigu subjekto valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats

kolektyvinio investavimo subjektas privalo priežiūros institucijos

nustatyta tvarka patvirtinti savo depozitoriumui apie įvykusį kolektyvinio

investavimo subjekto turto ir, jeigu taikoma, įsipareigojimų perdavimą.

VII SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE LICENCIJUOTŲ

VALDYMO ĮMONIŲ IR INVESTICINIŲ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVIŲ VEIKLA KITOSE VALSTYBĖSE

NARĖSE AR TREČIOSIOSE ŠALYSE

113 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų

valdymo įmonių teisė teikti paslaugas kitose valstybėse narėse ar trečiosiose

šalyse

nustatomi reikalavimai, kurių privalo laikytis valdymo įmonė steigdama filialą kitoje

valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama paslaugas nesteigdama

filialo. Trečiojoje šalyje valdymo įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti

paslaugas nesteigdama filialo šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu

priežiūros institucijos susitarimai su trečiosios šalies priežiūros institucija

gali užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą, informacijos teikimą ir trečiosios

šalies teisės aktais nustatyti reikalavimai valdymo įmonių veiklai yra ne

mažiau griežti negu šiame įstatyme nustatyti reikalavimai valdymo įmonių

veiklai. Jeigu valdymo įmonė jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje

narėje ar trečiojoje šalyje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems

jos filialams toje valstybėje steigti.

ketinanti steigti filialą kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, apie

tai turi pranešti priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus ir

informaciją:

1) veiklos planą, jame

nurodydama numatomą vykdyti veiklą ir planuojamas teikti paslaugas;

2) numatomą filialo organizacinę struktūrą;

3) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

4) šio įstatymo 116

straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą;

5) nurodyti valstybę,

kurioje ketina steigti filialą, adresą valdymo

įmonės priimančiojoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kuriuo galima

kreiptis prireikus gauti dokumentus, filialo vadovų vardus ir pavardes.

institucija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per 2 mėnesius turi

perduoti kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai,

pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą.

Priežiūros institucija turi teisę neleisti steigti filialo ir per 2 mėnesius

atsisakyti perduoti nurodytą informaciją tik tuo atveju, jeigu numatomo filialo

struktūra ar valdymo įmonės finansinė padėtis neatitinka priežiūros

institucijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Valdymo įmonei turi

būti pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.

ketinanti teikti jai išduotoje licencijoje nurodytas paslaugas kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje nesteigdama filialo, apie tai turi pranešti

priežiūros institucijai ir kartu pateikti šiuos dokumentus bei informaciją:

1) nurodyti

valstybę, kurioje ketina teikti paslaugas;

2) veiklos

planą, jame nurodydama numatomą vykdyti veiklą ir planuojamas teikti paslaugas;

3) valdymo

įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

4) šio įstatymo

116 straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą.

institucija per vieną mėnesį turi perduoti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą

pranešimą kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai

kartu su informacija apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą ir

apie tai pranešti valdymo įmonei. Nuo šio momento valdymo įmonė įgyja teisę

pradėti veiklą valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje narėje, o įvykdžiusi

šio įstatymo 115 straipsnyje nustatytus reikalavimus ar valdymo įmonės

priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl

leidimo valdyti toje valstybėje narėje įsteigtus suderintuosius kolektyvinio

investavimo subjektus, – atitinkamai platinti savo valdomų ne valdymo įmonės priimančiojoje

valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius

vienetus ar akcijas arba valdyti valdymo įmonės priimančiojoje valstybėje

narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

6.

Kai valdymo įmonė ketina verstis suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų

valdymo veikla kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija

valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai kartu su šio

straipsnio 2 dalyje ar 4 dalyje nurodyta informacija pateikia patvirtinimą, kad valdymo

įmonės veiklos licencija yra išduota pagal šio įstatymo priedo 4 punkte

nurodytą Europos Sąjungos direktyvą, taip pat pateikia valdymo įmonės veiklos

licencijoje nurodytų veiklos rūšių aprašymą ir, jeigu taikoma, valdymo įmonei

taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, aprašymą.

keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą valdymo įmonės perduota

informacija, apie tai valdymo įmonė turi raštu pranešti priežiūros institucijai

ir kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai iš

anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Tokiu atveju, kai yra šio

straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindas, priežiūros institucija turi nurodyti

nutraukti filialo veiklą. Priežiūros institucija turi pranešti kitos valstybės

narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai apie pasikeitimus

įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje ar kitos perduotos

informacijos pasikeitimus. Jeigu keičiasi priežiūros institucijai

pateikta šio straipsnio

4 dalyje nurodyta informacija, kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje veiklą vykdanti neįsteigusi filialo valdymo

įmonė apie tai privalo iš anksto raštu pranešti priežiūros institucijai ir atitinkamos

kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.

institucija turi atnaujinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytame

patvirtinime pateiktą

informaciją ir pranešti kitos valstybės narės, kurioje valdymo įmonė vykdo

veiklą, priežiūros institucijai apie valdymo įmonės

veiklos licencijoje numatytų veiklos rūšių ar, jeigu taikoma, valdymo įmonei

taikomų apribojimų, susijusių su jos veiklos licencijoje nurodytų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų rūšių valdymu, pasikeitimus.

114 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų

valdymo įmonių veiklos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje priežiūra

1.

Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigusi filialą, privalo laikytis valdymo

įmonės priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktuose

nustatytų veiklos reikalavimų. Kaip valdymo

įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri valdymo įmonės priimančiosios valstybės

narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija. Lietuvos

Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti veiklą kitoje valstybėje

narėje ar trečiojoje šalyje neįsteigusi filialo, privalo laikytis šio

įstatymo 11 straipsnyje nustatytų veiklos

reikalavimų.

institucija prižiūri, kaip kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje

investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo

įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu kitos valstybės narės ar

trečiosios šalies priežiūros institucija praneša apie valdymo įmonės padarytus

pažeidimus, priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir

apie tai pranešti atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijai.

apie valdymo įmonės, kuri teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje ar

trečiojoje šalyje, licencijos galiojimo panaikinimą nedelsdama praneša atitinkamos

kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.

institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios šalies, kurioje

Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė vykdo veiklą įsteigusi filialą

ar jo neįsteigusi, priežiūros institucijos pranešimą, kad valdymo įmonė

atsisakė kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai

pateikti jos prašomą informaciją ar nepašalino pažeidimų per nustatytą laiką,

nedelsdama imasi visų reikiamų šiame įstatyme numatytų priemonių, kad

valdymo įmonė įvykdytų jos priimančiosios valstybės narės ar trečiosios šalies

priežiūros institucijos nurodytus veiksmus. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros

institucija praneša valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės ar

trečiosios šalies priežiūros institucijai.

115 straipsnis. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio

investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje

įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti kolektyvinio investavimo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas, privalo priežiūros institucijai jos

nustatyta tvarka pateikti pranešimą, parengtą pagal 2010 m. liepos 1

d. Europos Komisijos reglamento (ES) Nr. 584/2010, kuriuo įgyvendinamos

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl standartinio

pranešimo ir KIPVPS pažymos formos ir turinio, dėl kompetentingų institucijų

elektroninių ryšių naudojimo taikant pranešimų teikimo tvarką, dėl patikrų

vietoje ir tyrimų tvarkos ir dėl kompetentingų institucijų keitimosi

informacija tvarkos (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 584/2010) I priedą. Pranešime, be kita ko, turi būti pateikiama informacija

apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo

tvarką šio subjekto priimančiojoje valstybėje narėje, įskaitant, jeigu taikoma,

informaciją apie atskirų investicinių vienetų ar akcijų klasių ir (ar) serijų

platinimo ypatumus.

2.

Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu turi būti pateikiamos

naujausios šių kolektyvinio investavimo subjektų dokumentų redakcijos:

1) steigimo

dokumentai, prospektas, naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita, jeigu

tokia parengta po metų ataskaitos, šių dokumentų vertimai, pateikti šio

straipsnio 11 dalies 3 punkte ir 12 dalyje nustatyta tvarka;

2)

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas kartu su jo vertimu, pateiktu šio

straipsnio 11 dalies 2 punkte ir 12 dalyje nustatyta tvarka.

3.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, ketinanti kitoje valstybėje narėje platinti investicinius vienetus ar

akcijas, privalo valdymo įmonės, investicinės bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, arba kitoje šio straipsnio 1 dalyje nustatytame

pranešime nurodytoje interneto svetainėje skelbti elektronines šio straipsnio 2

dalyje nurodytų dokumentų ir jų pakeitimų versijas ir užtikrinti, kad

kolektyvinio investavimo subjekto priimančioji valstybė narė turėtų prieigą

prie atitinkamos interneto svetainės.

institucija įvertina, ar pateikti visi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti

dokumentai, ir per 10 darbo dienų nuo visų nurodytų dokumentų pateikimo dienos

Reglamento

(ES) Nr. 584/2010 nustatyta tvarka perduoda šiuos

dokumentus kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės

priežiūros institucijai. Kartu su šiais dokumentais priežiūros

institucija pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 584/2010 II priedą parengtą

patvirtinimą, kad kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šio įstatymo

priedo 4 punkte nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus. Priežiūros

institucija, gavusi kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios

valstybės narės priežiūros institucijos patvirtinimą apie šioje dalyje nurodytų

visų dokumentų gavimą, apie tai nedelsdama praneša valdymo įmonei ar

investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Gavusi šį

pranešimą, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, gali pradėti platinti investicinius vienetus ar akcijas kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiojoje valstybėje narėje.

5.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas ir šio straipsnio 4 dalyje

nurodytas patvirtinimas turi būti pateikiami anglų kalba.

institucija užtikrina, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija

turėtų prieigą prie elektroninių šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir

jų vertimo versijų.

7.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, privalo nuolat atnaujinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus

ir jų vertimus. Apie visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų

pakeitimus valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, turi pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios

valstybės narės priežiūros institucijai ir nurodyti, kur galima gauti šių

dokumentų elektronines versijas.

8.

Jeigu keičiasi kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikta

informacija apie investicinių vienetų ar akcijų arba jų klasių ir (ar) serijų

platinimo tvarką, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, prieš įgyvendindama tokį pakeitimą apie jį turi

raštu pranešti kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės

priežiūros institucijai.

vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais

kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktais,

privalo imtis priemonių, užtikrinančių teisingą lėšų už išperkamus

investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos

informacijos investicinių vienetų ar akcijų savininkams pateikimą.

neperduotas valdymo įmonei, kitoje valstybėje narėje platindama kolektyvinio

investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, privalo kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams pateikti

visą informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal šio įstatymo II

skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus privalo pateikti investuotojams Lietuvos

Respublikoje.

straipsnio 10 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės investuotojams turi būti

pateikiami laikantis šių reikalavimų:

1) kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės teisės aktų nustatyta

tvarka, nepažeidžiant tos valstybės narės

teisės aktų reikalavimų dėl valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigos

teikti informaciją investuotojams;

2)

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti pateikiamas

kolektyvinio investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar

viena iš valstybinių kalbų arba šios valstybės narės priežiūros institucijos

nustatyta kalba;

3) kita informacija

ir dokumentai valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, pasirinkimu turi būti pateikiami kolektyvinio

investavimo subjekto priimančiosios valstybės narės valstybine ar viena iš

valstybinių kalbų, šios valstybės narės priežiūros institucijos nustatyta kalba

arba anglų kalba.

12.

Už šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir

dokumentų vertimo parengimą atsakinga valdymo įmonė ar investicinė bendrovė,

kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Vertimas turi tiksliai atitikti

lietuvių kalba parengtos informacijos turinį.

13.

Šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems

nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.

14.

Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo,

pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų

teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).

narės, kurioje platinami investiciniai vienetai ar akcijos, priežiūros

institucijai apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės licencijos galiojimo

panaikinimą, investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ar išpirkimo sustabdymą

ar laikinojo priežiūros institucijos atstovo veiklai prižiūrėti paskyrimą.

Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė yra licencijuota kitoje

valstybėje narėje, priežiūros institucija apie investicinių vienetų ar akcijų

išleidimo ar išpirkimo sustabdymą turi pranešti ir valdymo įmonės buveinės

valstybės narės priežiūros institucijai.

investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos trečiojoje šalyje gali

būti platinami šio straipsnio nustatyta tvarka, jeigu priežiūros institucijos

susitarimai su trečiosios šalies priežiūros institucija gali užtikrinti tinkamą

veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

17.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo

subjekto sąvoka apima ir jo subfondus.

116 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų

valdymo įmonių teisė valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį

kolektyvinio investavimo subjektą

Respublikoje licencijuota valdymo įmonė turi teisę valdyti kitoje valstybėje

narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą tik tuo atveju,

jeigu ji laikosi šiame straipsnyje, šio įstatymo 113, 114 ir 117 straipsniuose

nustatytų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės

narės teisės aktų nustatyta tvarka yra gavusi atitinkamo kolektyvinio

investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos leidimą

valdyti šį subjektą.

2.

Lietuvos Respublikoje licencijuota valdymo įmonė, valdanti kitoje valstybėje

narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:

1)

vadovaudamasi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais

kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės teisės aktais, imtis

priemonių, užtikrinančių teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar

akcijas išmokėjimą ir teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių

vienetų ar akcijų savininkams pateikimą;

2) turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias tinkamą

investuotojų skundų nagrinėjimą ir investuotojų galimybę be apribojimų naudotis

savo teisėmis. Investuotojams turi būti sudaryta galimybė teikti skundus

valstybės narės, kurioje įsteigtas valdymo įmonės valdomas kolektyvinio investavimo

subjektas, valstybine ar viena iš valstybinių kalbų;

3)

turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias, kad kolektyvinio

investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijos ar

investuotojų prašymu galėtų pateikti reikalaujamą informaciją;

4)

užtikrinti, kad šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos priemonės ir

procedūros sudarytų sąlygas kolektyvinio investavimo subjekto buveinės

valstybės narės priežiūros institucijai tiesiogiai iš valdymo įmonės gauti jai

reikalingą informaciją.

117 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų

valdymo įmonių, valdančių kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį

kolektyvinio investavimo subjektą, veiklai keliami reikalavimai ir šių valdymo

įmonių priežiūra

valstybėje narėje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi toje valstybėje

narėje įsteigtų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla,

privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų,

susijusių su valdymo įmonės veiklos organizavimu, įskaitant valdymo funkcijų

perdavimo tvarką, rizikos valdymo procedūras, riziką ribojančias taisykles ir

jų laikymosi priežiūrą, šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytas procedūras ir

valdymo įmonės finansinei atskaitomybei keliamus reikalavimus.

straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė privalo laikytis kolektyvinio

investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir

prospekte nustatytų reikalavimų bei turėti ir naudoti priemones ir procedūras,

užtikrinančias tinkamą šio reikalavimo laikymąsi.

institucija prižiūri:

1)

kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonė laikosi šio straipsnio

1 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) ar valdymo

įmonės veiklos organizavimas bei turimos ir

naudojamos priemonės ir procedūros yra tinkamos;

3)

ar valdymo įmonė laikosi jos valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo

subjektų steigimui ir veiklai keliamų reikalavimų.

institucija, gavusi valstybės narės, į kurią Lietuvos Respublikoje

licencijuota valdymo įmonė kreipėsi dėl toje valstybėje narėje įsteigto

suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo, prašymą pateikti

paaiškinimus ir informaciją, susijusią su šiuo valdymo įmonės kreipimusi, per

10 darbo dienų nuo pradinio valstybės narės prašymo pateikimo dienos pateikia

savo nuomonę prašomu klausimu.

institucija, prieš panaikindama Lietuvos Respublikoje licencijuotos valdymo

įmonės, valdančios kitoje valstybėje narėje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio

investavimo subjektą, licencijos galiojimą, konsultuojasi su kolektyvinio

investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucija.

institucija nedelsdama praneša kitoje valstybėje narėje įsteigto suderintojo

kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai apie visas nustatytas su jį valdančia Lietuvos Respublikoje

licencijuota valdymo įmone susijusias problemas, priežiūros

institucijos nuomone, galinčias turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui

tinkamai atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu

susijusias pareigas, ar

apie visus šiame įstatyme nustatytų valdymo įmonei taikomų reikalavimų

nesilaikymo atvejus.

ANTRASIS SKIRSNIS

KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE AR

TREČIOJOJE ŠALYJE LICENCIJUOTŲ VALDYMO ĮMONIŲ IR ĮSTEIGTŲ KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

118 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar

trečiojoje šalyje licencijuotų valdymo įmonių teisė teikti paslaugas Lietuvos

Respublikoje

narėje licencijuota valdymo įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje,

jeigu tos valstybės narės priežiūros institucija priežiūros

institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:

1) veiklos planą, kuriame

nurodyta numatoma vykdyti veikla ir planuojamos teikti paslaugos;

2) numatomą

filialo organizacinę struktūrą;

3) valdymo įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

4) šio įstatymo 123

straipsnio 2 dalyje nurodytų procedūrų ir priemonių aprašymą;

5) adresą Lietuvos

Respublikoje, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, filialo vadovų

vardus ir pavardes.

institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją,

per 2 mėnesius pasirengia atlikti valdymo įmonės veiklos priežiūrą ir apie tai

praneša valdymo įmonei.

būti įsteigtas ir

pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio

2 dalyje nurodytą priežiūros

institucijos pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – praėjus 2 mėnesiams nuo

dienos, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija

perdavė priežiūros

institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

1 dalyje nurodyta valdymo įmonė jau yra įsteigusi bent vieną filialą Lietuvos

Respublikoje, šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos

filialams steigti.

narėje licencijuota valdymo įmonė gali vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje

nesteigdama filialo, jeigu valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros

institucija priežiūros

institucijai yra perdavusi šiuos dokumentus ir informaciją:

1) veiklos planą, kuriame nurodyta

numatoma vykdyti veikla ir planuojamos teikti paslaugos;

2) valdymo

įmonės rizikos valdymo proceso aprašymą;

3) šio įstatymo

123 straipsnio 2 dalyje nustatytų procedūrų ir priemonių aprašymą.

kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija praneša

valdymo įmonei apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos

perdavimą priežiūros

institucijai, valdymo įmonė įgyja teisę pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje, o

įvykdžiusi savo buveinės valstybės narės teisės aktuose nustatytus reikalavimus

dėl kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo

toje valstybėje narėje ar šio įstatymo 124 straipsnyje nustatytus reikalavimus,

– atitinkamai platinti savo valdomų ne Lietuvos Respublikoje įsteigtų kolektyvinio

investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas arba valdyti

Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

keičiasi informacija apie valdymo įmonę, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje,

įmonė apie tai turi raštu pranešti priežiūros

institucijai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Jeigu

keičiasi valdymo

įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigus

filialo, priežiūros

institucijai pateikta šio

straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija, valdymo įmonė apie tai privalo iš

anksto raštu pranešti priežiūros

institucijai.

licencijuota trečiojoje šalyje, turi teisę teikti paslaugas Lietuvos

Respublikoje tokia pačia tvarka, kokia nustatyta kitose valstybėse narėse

licencijuotoms valdymo įmonėms, jeigu priežiūros institucija

su trečiosios šalies priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą, kuris

leidžia užtikrinti tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

119 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje

šalyje licencijuotų valdymo įmonių, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje,

veiklos priežiūra

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė, vykdanti

veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą, privalo laikytis šio įstatymo

11 straipsnyje nustatytų veiklos reikalavimų.

Kaip valdymo įmonė laikosi šių reikalavimų, prižiūri priežiūros

institucija.

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė,

vykdanti veiklą Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, privalo laikytis

valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktuose nustatytų

veiklai keliamų ir riziką ribojančių reikalavimų.

narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotos valdymo įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos

Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose dėl bendrųjų

interesų nustatytų veiklos reikalavimų.

institucija turi teisę iš kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje

licencijuotos valdymo įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, reikalauti

statistiniais tikslais sudaromų filialo periodinių ataskaitų.

institucija turi teisę nurodyti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje

licencijuotai valdymo įmonei, vykdančiai veiklą Lietuvos Respublikoje įsteigus

filialą ar jo neįsteigus, pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar

valdymo įmonė laikosi jai šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.

narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija ar jos įgalioti asmenys, iš

anksto pranešę priežiūros institucijai, turi teisę rengti atitinkamo valdymo

įmonės filialo patikrinimus.

Lietuvos Respublikoje veikianti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje

licencijuota valdymo įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros

institucija nurodo jai pašalinti pažeidimus ir apie tai praneša valdymo

įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai. Jeigu kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo įmonė atsisako

pateikti priežiūros

institucijai šiame straipsnyje nurodytą informaciją ar nenutraukia

pažeidimų per nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša

valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijai. Jeigu valdymo įmonė, nepaisydama jos buveinės

valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos

pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra

nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako

pateikti priežiūros

institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos

teisės aktų reikalavimus,

priežiūros institucija turi teisę,

prieš tai

pranešusi valdymo įmonės buveinės valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijai, imtis priemonių, būtinų investuotojų interesams apsaugoti ir užkirsti

kelią daromiems pažeidimams. Šiam tikslui priežiūros institucija turi

tik šio įstatymo 162 straipsnyje nustatytas teises, įskaitant teisę užkirsti kelią kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų platinimui Lietuvos Respublikoje ir,

jeigu reikia, uždrausti

valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos Respublikoje, taip pat gali

taikyti kitas šio įstatymo 170 ir 173

straipsniuose nurodytas poveikio priemones.

priemones, kurių ėmėsi šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros

institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės

ar trečiosios šalies priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės

pritaikytos kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei, – ir Europos

Komisijai bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Jeigu

yra pagrindas įtarti, kad kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės

buveinės valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 6 dalyje

nurodytu atveju nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija

apie tai gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

institucija, gavusi informaciją apie kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje

šalyje licencijuotos valdymo įmonės licencijos galiojimo panaikinimą,

nedelsdama imasi įstatymų nustatytų priemonių jos veiklai Lietuvos Respublikoje

nutraukti.

120 straipsnis. Teisė platinti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje

šalyje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar

akcijas

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigto šio įstatymo priedo 4 punkte

nurodytos Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio

investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos Lietuvos Respublikoje

gali būti pradėti platinti tik šio subjekto buveinės valstybės narės ar

trečiosios šalies priežiūros institucijai pranešus jam apie šio kolektyvinio

investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl ketinimo Lietuvos

Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius vienetus ar akcijas bei

kitų būtinų pateikti dokumentų perdavimą priežiūros institucijai Reglamento (ES)

Nr. 584/2010 nustatyta tvarka.

institucija priima ir saugo elektroniniu būdu.

3.

Apie visus kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės pranešimo dėl

ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas bei kartu su šiuo pranešimu pateiktų dokumentų atnaujinimus

ir pakeitimus kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė turi pranešti priežiūros

institucijai jos nustatyta tvarka ir nurodyti, kur galima gauti šių dokumentų

elektronines versijas.

4.

Jeigu keičiasi kartu su kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės

pranešimu dėl ketinimo Lietuvos Respublikoje platinti atitinkamo subjekto

investicinius vienetus ar akcijas pateikta informacija, susijusi su

investicinių vienetų ar akcijų arba jų klasių platinimo tvarka, kitoje

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio investavimo

subjektas ar jo valdymo įmonė apie tai turi pranešti priežiūros

institucijai jos nustatyta tvarka prieš įgyvendindama tokį pakeitimą.

institucija patvirtina, lietuvių ir anglų kalbomis savo interneto svetainėje

skelbia ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų,

reglamentuojančių kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtų

kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo

Lietuvos Respublikoje tvarką, sąrašą.

vadovaudamiesi investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką nustatančiais

Lietuvos Respublikos teisės aktais, privalo imtis priemonių, užtikrinančių

teisingą lėšų už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas išmokėjimą ir

teisės aktų reikalaujamos informacijos investicinių vienetų ar akcijų

savininkams pateikimą.

valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuotai valdymo įmonei,

ketinančiai Lietuvos Respublikoje platinti jos valdomo ne Lietuvos Respublikoje

įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas

neįsteigus filialo ir neketinančiai teikti kitų paslaugų, taikomi tik

kolektyvinio investavimo subjektams, savo investicinius vienetus ar akcijas

platinantiems kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje negu jie yra

įsteigti, nustatyti reikalavimai, įtvirtinti šiame įstatyme.

reikalavimai, priežiūros institucija turi teisę uždrausti platinti

investicinius vienetus arba akcijas.

9.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir

jo subfondus.

121 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtų kolektyvinio

investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo tvarka

direktyvos reikalavimus atitinkančio kolektyvinio investavimo subjekto

investicinių vienetų ar akcijų platinimą Lietuvos Respublikoje norinti

nutraukti kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje licencijuota valdymo

įmonė ar investicinė bendrovė ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki numatomo

platinimo nutraukimo privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir

paskelbti kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nurodytoje

(nurodytose) interneto svetainėje (svetainėse) arba raštu pranešti kiekvienam

kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų turinčiam

Lietuvos Respublikos investuotojui.

ir priežiūros institucijai turi būti nurodoma:

1) numatoma investicinių vienetų ar akcijų platinimo

Lietuvos Respublikoje nutraukimo data;

2) investicinių vienetų ar akcijų platinimo nutraukimo

padariniai esamiems kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams;

3) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl

jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo prieš platinimo nutraukimą,

kontaktiniai duomenys;

4) subjekto, į kurį galės kreiptis esami investuotojai dėl

jų turimų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo po platinimo nutraukimo,

kontaktiniai duomenys;

5) vieta, kurioje galimybe pareikalauti išpirkti turimus

investicinius vienetus ar akcijas iki platinimo nutraukimo nepasinaudoję

investuotojai galės susipažinti su kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje

šalyje licencijuotos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės skelbiama

informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą.

licencijuota valdymo įmonė ar investicinė bendrovė privalo vykdyti šio įstatymo

122 straipsnyje nustatytą pareigą skelbti ir investuotojams teikti informaciją

apie kolektyvinio investavimo subjekto veiklą ne trumpiau kaip 2 mėnesius nuo

šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos tinkamo įvykdymo.

4.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir

jo subfondus.

122 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigto

kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės skelbiama informacija

investiciniai vienetai ar akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo

valdymo įmonė privalo Lietuvos Respublikos investuotojams pateikti visą

informaciją ir dokumentus, kuriuos šis subjektas pagal jo buveinės valstybės

narės teisės aktų reikalavimus turi pateikti investuotojams savo buveinės

valstybėje narėje. Trečiojoje šalyje

įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar

akcijos platinami Lietuvos Respublikoje, ar jo valdymo įmonė privalo Lietuvos

Respublikos investuotojams pateikti visą informaciją ir dokumentus pagal šio

įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio reikalavimus.

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai investuotojams turi būti

pateikiami laikantis šių reikalavimų:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka, nepažeidžiant šio įstatymo II

skyriaus antrojo skirsnio nuostatų;

2)

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas turi būti pateikiamas

lietuvių kalba;

3)

kita informacija ir dokumentai kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo

įmonės pasirinkimu turi būti pateikiami lietuvių ar anglų kalbomis.

3.

Už šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos ir dokumentų

vertimo parengimą atsakinga kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, o

jeigu valdymas neperduotas valdymo įmonei, – pats kolektyvinio investavimo

subjektas. Vertimas turi tiksliai atitikti atitinkamo kolektyvinio investavimo

subjekto originalo kalba parengtos informacijos turinį.

4.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi ir visiems

nurodytos informacijos ir dokumentų pakeitimams.

5.

Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų išleidimo,

pardavimo ar išpirkimo kaina skelbiama šio subjekto buveinės valstybės narės ar

trečiosios šalies teisės aktų nustatytu dažnumu (arba periodiškumu).

6.

Kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas kolektyvinio

investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos platinami

Lietuvos Respublikoje, gali nurodyti tokią pačią veiklos formą (investicinė

bendrovė, investicinis fondas ar kita) kaip ir savo buveinės valstybėje narėje

ar trečiojoje šalyje.

7.

Šiame straipsnyje vartojama kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka apima ir

jo subfondus.

123 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licencijuotų valdymo įmonių

teisė valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio

investavimo subjektą

investavimo subjektas gali būti valdomas arba pavestas valdyti kitoje

valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei tik tuo atveju, jeigu tokia

valdymo įmonė laikosi šiame straipsnyje, taip pat šio įstatymo 118, 119, 124 ir

125 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

2.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, valdanti Lietuvos

Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo:

1)

imtis šio

įstatymo 120 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių ir

turėti tinkamas procedūras bei priemones,

užtikrinančias tinkamą investuotojų skundų nagrinėjimą ir investuotojų galimybę

be apribojimų naudotis savo teisėmis. Investuotojams turi būti sudaryta

galimybė teikti skundus lietuvių kalba;

2)

turėti tinkamas procedūras ir priemones, užtikrinančias, kad priežiūros

institucijos ar investuotojų prašymu galėtų pateikti reikalaujamą informaciją;

3) užtikrinti, kad

šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemonės ir procedūros sudarytų sąlygas

priežiūros

institucijai

tiesiogiai iš valdymo įmonės gauti jai reikalingą informaciją.

124 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje

licencijuotos valdymo įmonės prašymas leisti valdyti Lietuvos Respublikoje

įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą

1.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, norinti valdyti Lietuvos

Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą,

nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, privalo

šiame straipsnyje nustatyta tvarka gauti išankstinį priežiūros

institucijos leidimą.

2.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, nepažeisdama šio įstatymo 6

ir 7 straipsniuose bei 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų

reikalavimų, priežiūros

institucijai kartu su prašymu leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą

suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą pateikia šio įstatymo 32

straipsnio 7 dalyje nurodytą rašytinį susitarimą su depozitoriumu dėl keitimosi

informacija ir, jeigu taikoma, informaciją apie kolektyvinio investavimo

subjekto investicijų valdymo ir administravimo

funkcijų perdavimo tvarką.

3.

Jeigu kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė jau valdo bent vieną

Lietuvos Respublikoje įsteigtą tokios pačios rūšies suderintąjį kolektyvinio

investavimo subjektą, ji priežiūros

institucijai turi pateikti nuorodą į jau pateiktus šio straipsnio 2 dalyje

nurodytus dokumentus ir informaciją.

institucija, kiek tai būtina siekiant užtikrinti šiame įstatyme nustatytų

reikalavimų laikymąsi, turi teisę prašyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros instituciją pateikti

paaiškinimus ir informaciją dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir

duomenų bei informaciją apie tai, ar valdymo įmonė turi teisę valdyti

atitinkamos rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą.

netenkina valdymo įmonės prašymo leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą

suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, jeigu:

1)

valdymo įmonė nesilaiko

šio įstatymo 125 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje

nustatytų reikalavimų;

2)

valdymo įmonės veiklos licencija nesuteikia įmonei teisės valdyti atitinkamos

rūšies suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, dėl kurio

valdymo yra kreiptasi;

3) valdymo įmonė

nepateikė šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos.

prieš atsisakydama patenkinti valdymo įmonės prašymą, konsultuojasi su valdymo

įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija.

7.

Valdymo įmonė apie visus esminius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir

informacijos pasikeitimus turi nedelsdama raštu pranešti priežiūros

institucijai.

125 straipsnis. Kitoje

valstybėje narėje licencijuotų valdymo įmonių, valdančių Lietuvos Respublikoje

įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą, veiklai keliami

reikalavimai ir šių subjektų priežiūra

1.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, kuri

Lietuvos Respublikoje įsteigusi filialą ar jo neįsteigusi verčiasi suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla (toliau šiame straipsnyje –

valdymo įmonė), privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose

nustatytų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje įsteigtų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų steigimui ir veiklai Lietuvos Respublikoje,

įskaitant reikalavimus, keliamus suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų:

1)

investicinių vienetų ar akcijų išleidimui ir išpirkimui;

2)

investavimo strategijai ir investavimo apribojimams, įskaitant bendros rizikos

apimties ir naudojamo finansinio sverto apskaičiavimą;

3)

skolinimosi, skolinimo ir perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos

priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių suderintasis kolektyvinio

investavimo subjektas neturi, pardavimo apribojimams;

4)

turto vertinimui ir apskaitai;

5)

investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo kainos apskaičiavimui,

grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo klaidoms ir kompensavimui investuotojams;

6)

pajamų paskirstymui ir reinvestavimui;

7)

informacijos atskleidimui ir finansinei atskaitomybei, įskaitant prospektą,

pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą ir periodines ataskaitas;

8)

investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarkai;

9)

santykiams su dalyviais;

10)

jungimui ir kitokiam pertvarkymui;

11)

veiklos nutraukimui ir panaikinimui ar likvidavimui;

12)

dalyvių registro tvarkymui;

13)

leidimų suderintiesiems kolektyvinio investavimo subjektams išdavimo ir su jų

steigimo dokumentų ir prospektų tvirtinimu susijusiems mokesčiams;

14)

dalyvių naudojimuisi balsavimo teisėmis ir kitomis jų teisėmis, susijusiomis su

šios dalies 1–13 punktais.

taip pat privalo laikytis suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto

steigimo dokumentuose ir prospekte nustatytų reikalavimų.

privalo turėti ir naudoti priemones ir procedūras, užtikrinančias tinkamą šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų laikymąsi.

institucija prižiūri, kaip valdymo įmonė laikosi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nustatytų reikalavimų.

įmonė pažeidžia teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija nurodo jai pašalinti

pažeidimus ir apie tai praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai.

Jeigu valdymo įmonė atsisako pateikti priežiūros institucijai šio

įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ar nenutraukia

pažeidimų per nustatytą terminą, priežiūros institucija apie tai praneša

valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu valdymo

įmonė, nepaisydama jos buveinės valstybės narės priežiūros institucijos

pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos priemonės yra

nepakankamos ar konkreti priemonė negali būti pritaikyta, ir toliau atsisako

pateikti priežiūros

institucijai jos prašomą informaciją ar toliau pažeidžia Lietuvos Respublikos

teisės aktų reikalavimus,

priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi valdymo

įmonės

buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, imtis

šio įstatymo 119 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, taip pat reikalauti,

kad valdymo įmonė nutrauktų atitinkamo suderintojo kolektyvinio investavimo

subjekto valdymą.

kurių ėmėsi šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, priežiūros

institucija nedelsdama privalo pranešti valdymo įmonės buveinės valstybės narės

priežiūros institucijai, Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių

ir rinkų institucijai. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad valdymo įmonės buveinės

valstybės narės priežiūros institucija šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju

nesiėmė pakankamų veiksmų, priežiūros institucija apie tai gali

pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

institucija nedelsdama praneša valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros

institucijai apie nustatytus visus su jos valdomu Lietuvos Respublikoje

įsteigtu suderintuoju kolektyvinio investavimo subjektu susijusius veiklos

trūkumus, sutrikimus ir pažeidimus, priežiūros institucijos

nuomone, galinčius turėti esminį poveikį valdymo įmonės gebėjimui tinkamai

atlikti su suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymu susijusias pareigas

ar laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

8.

Tuo atveju, kai valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucija,

prieš panaikindama valdymo įmonės licencijos galiojimą, konsultuojasi su priežiūros

institucija, priežiūros

institucija turi teisę imtis priemonių, būtinų investuotojų interesams

apsaugoti, įskaitant teisę uždrausti valdymo įmonei sudaryti sandorius Lietuvos

Respublikoje.

VIII SKYRIUS

PIRMASIS

SKIRSNIS

SPECIALIEJI

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

126 straipsnis. Specialiesiems kolektyvinio

investavimo subjektams ir jų steigimo dokumentams

taikomos nuostatos

investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi šio įstatymo reikalavimai,

jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

taisyklėse, be šio įstatymo 66 straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti

nurodyta:

1) investavimo į

specialųjį investicinį fondą rizikos, jų aprašymas nurodant, kad investavimas į

specialųjį investicinį fondą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o

nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo investicinio fondo atveju – ilgalaike

rizika;

2) kolektyvinio

investavimo subjekto, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama

investuoti pasinaudojant šio įstatymo 147 straipsnio 7 dalyje nustatyta teise,

pavadinimas, investavimo strategija ir visų su investavimu į jį susijusių

išlaidų dydžiai;

3) nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto nepriklausomo nekilnojamojo turto

vertintojo (vertintojų) kandidatūros (kandidatūrų) atrankos kriterijai

(nepriklausomo turto vertintojo profesinė patirtis, specializacija ir kita),

nepriklausomo (nepriklausomų) turto vertintojo (vertintojų) kandidatūros

(kandidatūrų) keitimo principai.

įstatuose, be šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos,

turi būti nurodyta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta informacija.

investavimo subjektams netaikomas šio įstatymo VI skyriaus trečiasis

skirsnis ir VII skyrius. Kitos šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šiame

skyriuje nenustatyta kitaip.

5.

Uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektams šis įstatymas taikomas tiek,

kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

127 straipsnis. Bendrosios specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų investavimo taisyklės

mėnesiams nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti naujo

specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus ir pasirinkti

depozitoriumą, tą subjektą valdančios valdymo įmonės investicijos į jį negali

viršyti 30 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

jos valdomo nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita arba

nekilnojamojo turto investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5

punktuose nurodytus investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio

investavimo subjekto depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau

procentų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso

teisę.

jos valdomo privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto lėšomis arba

privataus kapitalo investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, gali įsigyti šio įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus

investavimo objektus, priklausančius kolektyvinio investavimo subjekto

depozitoriumui ar bendrovei, kuriai priklauso 5 ir daugiau procentų valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės akcijų, suteikiančių balso teisę.

straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta teise pasinaudojusi valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo ne

vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įsigijimo sandorio sudarymo raštu pranešti

apie jį priežiūros institucijai. Kartu su pranešimu priežiūros institucijai

turi būti pateikiama:

1) valdymo

įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

valdybos sprendimas su jame nurodyta atitinkamo investavimo objekto įsigijimo

kaina;

2) įsigijimo

motyvai;

3) kai įsigyjami

šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose išvardyti

investavimo objektai, – nekilnojamojo turto vertintojų išvados.

kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo

įmonei, kolektyvinio investavimo subjektą sudarančiu turtu sudarydama sandorį

dėl investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo, privalo užtikrinti, kad

tokio sandorio objektu esančios investicinės priemonės bus įsigytos iki tokio

sandorio įvykdymo termino.

128 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinių vienetų ar akcijų įsigijimas ir išpirkimas

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos įsigyjami

šio įstatymo 42, 44 straipsniuose ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo

129 straipsnyje nurodytus atvejus.

straipsnio 2, 3 dalyse ir 44 straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi

nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ir alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektams. Šių kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai

vienetai ar akcijos įsigyjami kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir

prospektuose nustatyta tvarka ir terminais.

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos išperkami

ir už juos su investuotojais atsiskaitoma kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir

prospekte nustatyta tvarka ir terminais. Atsiskaityti už išpirktus specialiojo

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma

ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos išpirkti investicinius

vienetus ar akcijas pateikimo dienos. Jeigu specialiojo kolektyvinio

investavimo subjekto steigimo

dokumentuose

nustatyta kita paraiškų išpirkti investicinius vienetus ar akcijas vykdymo

diena, 30 kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti nuo kolektyvinio

investavimo subjekto

steigimo dokumentuose

nustatytos dienos. Investuotojų pateiktos paraiškos išpirkti atvirojo tipo

specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas

privalo būti vykdomos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto

valdymo įmonė ar nekilnojamojo turto, privataus kapitalo ar alternatyvaus

kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, turi teisę atidėti šio straipsnio 3 dalyje nustatytą

atsiskaitymo už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas terminą, kai

išperkamų investicinių vienetų ar akcijų bendra vertė viršija subjekto steigimo dokumentuose ir

prospekte nustatytą vertę, kuri negali būti mažesnė negu 10 procentų subjekto

grynųjų aktyvų vertės, arba išimtiniais atvejais, kai nepakanka lėšų išmokėti

už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investavimo objektų

pardavimas būtų nuostolingas. Atsiskaitymas gali būti atidedamas tik tuo

atveju, kai tokia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teisė nustatyta

subjekto steigimo

dokumentuose

ir prospekte.

straipsnio 4 dalyje nustatytas atsiskaitymo už išperkamus investicinius

vienetus ar akcijas terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai.

129 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinių vienetų ar akcijų apmokėjimas nepiniginiu įnašu

1.

Tik profesionaliesiems investuotojams skirto specialiojo kolektyvinio investavimo

subjekto investiciniai vienetai ar akcijos gali būti apmokami apmokančiam

asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu.

2.

Nepiniginiu įnašu gali būti tik specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto

investavimo strategiją atitinkantis turtas. Nepiniginiu įnašu negali būti iš

civilinės apyvartos išimtas turtas, taip pat darbai ir paslaugos.

3.

Įsigyjamus investicinius vienetus ar akcijas apmokant nepiniginiu įnašu, įnašas

turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų,

reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo

ataskaitoje, be kitos informacijos, turi būti:

1)

nurodytas asmuo, kurio turtas įvertintas (fizinio asmens vardas, pavardė,

asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma,

kodas ir buveinė);

2)

kiekvieno iš įvertinto turto elementų aprašymas;

3)

panaudotų vertinimo metodų aprašymas;

4)

nurodytas už nepiniginį įnašą numatomų įsigyti investicinių vienetų ar akcijų

skaičius;

5)

išvada, ar nustatyta nepiniginio įnašo vertė atitinka investicinių vienetų ar

akcijų, numatomų išleisti už šį įnašą, skaičių pagal jų verčių sumą.

4.

Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta specialiajam kolektyvinio

investavimo subjektui ar jo valdymo įmonei iki investicinių vienetų ar akcijų

įsigijimo. Nepiniginio įnašo įvertinimo suma turi būti patvirtinta valdymo įmonės

ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

valdybos.

5.

Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas ar jo valdymo įmonė privalo nepiniginio

įnašo vertinimo metu tinkamai informuoti kolektyvinio investavimo subjekto

dalyvius apie tai, kad yra vertinamas nepiniginis įnašas, ir sudaryti

galimybę visiems to pareikalavusiems kolektyvinio investavimo subjekto

dalyviams susipažinti su turto vertinimo ataskaita.

6.

Investicinių vienetų ar akcijų, kurie apmokami nepiniginiu įnašu, verčių suma

negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo

vertę.

vienetai ar akcijos laikomi apmokėtais, kai juos įsigyjantis asmuo perduoda

visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę

nepiniginio įnašo dalį) kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybėn.

130 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbimas

kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą,

kai jas parduoda ar išperka.

nekilnojamojo turto ar privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų

investicinių vienetų ar akcijų vertės turi būti skelbiamos ne rečiau kaip kartą

per 3 mėnesius, o atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto,

investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – ne rečiau kaip

kartą per mėnesį.

131 straipsnis. Specialiųjų kolektyvinio investavimo

subjektų prospektų turinys

Specialiųjų

kolektyvinio investavimo subjektų prospekte ir pagrindinės informacijos

investuotojams dokumente, be šiame įstatyme nustatytos informacijos, turi būti

aiškiai įvardytas su investavimu į šiuos kolektyvinio investavimo subjektus

susijusios rizikos pobūdis ir nurodoma, kad investavimas į specialųjį

kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne negu vidutinė, o

nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų

atveju – ilgalaike rizika, atsižvelgiant į numatomą subjekto veiklos laikotarpį.

132 straipsnis. Laikinas specialiųjų kolektyvinio

investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo sustabdymas

laikinai sustabdyti specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių

vienetų ar akcijų platinimą turi valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios

valdymas neperduotas valdymo įmonei.

vienetų ar akcijų platinimas gali būti laikinai sustabdytas tik tuo atveju,

jeigu tokia teisė iš anksto numatyta specialiojo kolektyvinio investavimo

subjekto steigimo

dokumentuose,

kai specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto grynieji aktyvai pasiekia jo steigimo dokumentuose

nustatytą didžiausią dydį.

platinimo sustabdymą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas

neperduotas valdymo įmonei, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu pranešti priežiūros institucijai.

antrasis skirsnis

Kolektyvinio investavimo Į PERLEIDŽIAMUOSIUS

VERTYBINIUS POPIERIUS subjektai

133 straipsnis. Kolektyvinio investavimo į

perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų ypatumai

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams ir jų valdymo

įmonėms taikomi visi šiame įstatyme suderintiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms nustatyti reikalavimai, išskyrus šiame

straipsnyje nustatytas išimtis.

investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams su šiame

straipsnyje nustatytais apribojimais netaikomos šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir

5 dalys, 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skolinti ar įkeisti

investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, 76 straipsnio 1 ir

135 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse,

75 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą, 76 ir 77

136 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų investavimo objektai

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą gali sudaryti:

1) atskirą nekilnojamojo turto objektą sudaranti žemė, pastatai ir

(ar) patalpos;

2) statomi

nekilnojamojo turto objektai, kuriuos numatoma pastatyti per priimtiną

laikotarpį;

3) bendrovių,

kurių pagrindinę veiklą sudaro nekilnojamojo turto įsigijimas, rekonstravimas,

nuoma, prekyba ir (ar) plėtra (nekilnojamojo turto bendrovės), vertybiniai

popieriai ir pinigų rinkos priemonės, jeigu tokių bendrovių turtas investuotas

į šio straipsnio reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą;

4) kitose valstybėse

narėse įsteigtų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų, kurių

priežiūra yra ne mažiau griežta negu nustatyta Lietuvos Respublikoje,

investiciniai vienetai ar akcijos;

5) kilnojamasis

turtas ir įrenginiai, būtini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų

portfelyje esančiam nekilnojamojo turto objektui eksploatuoti;

6)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į

prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje;

7) kitos šio

įstatymo 75, 79, 80 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtu draudžiama įsigyti šio straipsnio

1 dalyje išvardytus objektus, jeigu:

1) nuosavybės

teisė į objektą yra apribota ir tai gali lemti nuosavybės teisės praradimą;

2) objektas

neįregistruotas viešajame registre.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, išskyrus šio įstatymo 137

straipsnio 8 dalyje nustatytą laikotarpį, privalo sudaryti ne mažiau kaip

keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai.

137 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų investicijų portfelio diversifikavimas

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai

diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų

reikalavimų. Skaičiuojant šio straipsnio 3 dalyje nustatytas didžiausias

leistinas investavimo ribas, viename pastate esančios patalpos laikytinos vienu

nekilnojamojo turto objektu.

kaip 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą

sudarančių grynųjų aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 75 straipsnyje ir

133 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 76, 77, 79

ir 80 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

nekilnojamojo turto objektą ir (ar) nekilnojamojo turto bendrovę gali būti

investuota ne daugiau kaip 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šis investavimo

apribojimas netaikomas investicijoms į specialiai įsteigtas bendroves, kurias,

darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjektas (toliau šiame straipsnyje – kontroliuojama

bendrovė), jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į nekilnojamojo turto

objektus, su sąlyga, kad:

1) kontroliuojama

bendrovė laikosi visų šiame skirsnyje nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektams keliamų turto investavimo reikalavimų, kai nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjektas į tokią bendrovę investuoja

100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;

2) nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjektas kartu su kontroliuojamąja bendrove

laikosi visų šiame skirsnyje nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo

subjektams keliamų turto investavimo reikalavimų, kai nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjektas į kontroliuojamąją bendrovę investuoja

daugiau kaip 30 procentų, tačiau mažiau kaip 100 procentų jo turtą sudarančių

grynųjų aktyvų;

3)

depozitoriumui pateikiami visi su investicijomis į kontroliuojamąją bendrovę

susiję dokumentai ir informacija, reikalingi šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose nustatytoms depozitoriumo funkcijoms tinkamai atlikti.

investicijų į šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus nekilnojamojo

turto objektus suma negali viršyti 20 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į nekilnojamojo turto objektą ir jo eksploatacijai būtiną

kilnojamąjį turtą ir (ar) įrenginius suma negali viršyti 40 procentų

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų.

investicijų į tos pačios nekilnojamojo turto bendrovės išleistus vertybinius

popierius, pinigų rinkos priemones ir įsipareigojimų, atsirandančių kolektyvinio

investavimo subjektui dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių su ta

bendrove, suma negali viršyti 30 procentų nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų.

investicijų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas investicines priemones ir šio

straipsnio 5 dalyje nurodytus investavimo objektus, į kuriuos yra investavusi

tokia nekilnojamojo turto bendrovė ir į ją investuojantis nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjektas, suma negali viršyti 30 procentų

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų.

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4

metus nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti

depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo

reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pareigos nekilnojamojo

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio įstatymo

127 ir 136 straipsnių reikalavimų.

kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių,

nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi

būti pašalinta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus.

šio straipsnio 8 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus

pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu pranešti priežiūros

institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones, kurių ji ketina imtis

padėčiai ištaisyti, ir numatomą pažeidimo ištaisymo terminą.

138 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

turto kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais

grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Nekilnojamojo turto

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip

kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų

pabaigoje.

turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarantys nekilnojamojo turto

objektai yra laikomi įvertintais, jeigu jų vertė buvo nustatyta ne anksčiau

kaip prieš 6 mėnesius ir tik tuo atveju, jeigu nebuvo esminių ekonominių ar

nekilnojamojo turto rinkos kainų pasikeitimų, dėl kurių reikia atlikti naują

vertinimą.

139 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio

investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su

nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio

įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:

1) informacija

apie pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus kiekvieną

nekilnojamojo turto objektą;

2) informacija

apie nekilnojamojo turto agentūras, kurių paslaugomis valdydama subjekto turtą

naudojasi kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė;

3) paskutinė

nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta kiekvieno kolektyvinio investavimo

subjekto investicinį portfelį sudarančio nekilnojamojo turto objekto vertė;

4) informacija

apie šio įstatymo 137 straipsnio 3 dalyje numatytas kontroliuojamąsias

bendroves pagal priežiūros

institucijos

nustatytą tvarką.

ketvirtasis SKIRSNIS

PRIVATAUS KAPITALO Kolektyvinio investavimo subjektai

140 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

skirsnyje nenustatyta kitaip, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektams ir jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5

dalyse, 75 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 76, 77 straipsniuose, 82

141 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų investavimo objektai

Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjekto turtą gali sudaryti:

1)      steigiamų naujų įmonių

vertybiniai popieriai ir (ar) veikiančių įmonių išleisti vertybiniai popieriai,

kurie nėra įtraukti į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3

punktuose išvardytose rinkose;

2)       šio straipsnio

1 punkte nurodytų įmonių, kurių vertybinių popierių yra įsigijęs privataus

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, išleistos pinigų rinkos priemonės,

jeigu jos nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3

punktuose išvardytose rinkose;

3) šio įstatymo 75,

79 ir 80 straipsniuose išvardytos investicinės priemonės ir finansinės

priemonės, kurios įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, tačiau

nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose

nurodytus reikalavimus atitinkančiose rinkose;

4) kiti

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto esmei neprieštaraujantys kolektyvinio

investavimo subjekto

steigimo

dokumentuose ir prospekte nurodyti investavimo objektai.

142 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektų investicijų portfelio diversifikavimas

kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtas laikomas pakankamai

diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis šiame straipsnyje išdėstytų

reikalavimų.

įstatymo 141 straipsnyje nurodytus investavimo objektus gali būti investuota ne

daugiau kaip 30 procentų subjekto turtą sudarančių grynųjų aktyvų. Šis

investavimo apribojimas netaikomas investicijoms į specialiai įsteigtas

bendroves, kurias, darydamas tiesioginį lemiamą poveikį, kontroliuoja privataus

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas (toliau šiame straipsnyje –

kontroliuojama bendrovė), jeigu šios bendrovės gautas lėšas investuoja į šio

įstatymo 141 straipsnyje nurodytus objektus, su sąlyga, kad:

1)

kontroliuojama bendrovė laikosi visų šiame skirsnyje privataus kapitalo

kolektyvinio investavimo subjektams nustatytų turto investavimo reikalavimų,

kai privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas į tokią bendrovę

investuoja 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;

2) privataus

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas kartu su kontroliuojamąja bendrove

laikosi visų šiame skirsnyje privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektams nustatytų turto investavimo reikalavimų, kai privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektas į kontroliuojamąją bendrovę investuoja daugiau kaip 30

procentų, tačiau mažiau kaip 100 procentų jo turtą sudarančių grynųjų aktyvų;

3)

depozitoriumui pateikiami visi su investicijomis į kontroliuojamąją bendrovę

susiję dokumentai ir informacija, reikalingi šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose nustatytoms depozitoriumo funkcijoms tinkamai atlikti.

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 4

metus nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti

depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo

reikalavimų. Visais atvejais tai nepanaikina valdymo įmonės ar investicinės

bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pareigos privataus

kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto turtą investuoti laikantis šio

įstatymo 127 ir 141 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių,

nepriklausančių nuo valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, neatitiktis turi

būti pašalinta kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vienus metus. Šis terminas

gali būti ilgesnis tik išskirtiniais atvejais, kai valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė negali ištaisyti padėties dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.

Tokiu atveju, pasibaigus vienų metų terminui, valdymo įmonė ar investicinė

bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nedelsdama raštu apie

susidariusią padėtį ir jos priežastis pranešti priežiūros institucijai.

Pranešime taip pat turi būti nurodytas planuojamas reikalavimo įvykdymo

terminas.

šio straipsnio 4 dalyje nustatytam laikui, investavimo taisyklių reikalavimus

pažeidusi valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas

valdymo įmonei, visais atvejais privalo nedelsdama apie pažeidimą raštu

pranešti priežiūros institucijai, nurodydama pažeidimo priežastis, priemones,

kurių ji ketina imtis padėčiai ištaisyti, ir numatomą pagrįstą pažeidimo

ištaisymo terminą.

straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi tik profesionaliesiems

investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams. Pastarieji

privalo valdyti investicijų portfelio riziką. Šių kolektyvinio investavimo

subjektų taisyklėse ir, jeigu taikoma, prospektuose turi būti nurodyta, kad

šiems subjektams netaikomi investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai,

kurie yra taikomi kitiems privataus kapitalo kolektyvinio investavimo

subjektams, ir kad investavimas į profesionaliesiems investuotojams skirtą

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektą yra susijęs su didesne

negu vidutinė rizika.

143 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

kapitalo kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma

atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir

remiantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų

vertės nustatymo principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Privataus kapitalo

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip

kartą per 3 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų

pabaigoje.

profesionaliesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto

grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais

ji privalo būti nustatoma finansinių metų pabaigoje.

144 straipsnis. Privataus kapitalo kolektyvinio

investavimo subjektų metų ataskaitos turinys

Kartu su

privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto metų ataskaita, be šio

įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, turi būti pateikta:

1) informacija

apie kiekvienos šio įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės,

į kurios vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones yra investuotas

subjekto turtas, veiklos rezultatus;

2) informacija

apie pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus pardavus atskirų šio

įstatymo 141 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytų įmonių išleistus vertybinius

popierius ar pinigų rinkos priemones;

3) informacija

apie šio įstatymo 142 straipsnio 2 dalyje numatytas kontroliuojamąsias

bendroves pagal priežiūros

institucijos

nustatytą tvarką.

penktasis SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTAI, INVESTUOJANTYS Į KITUS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO

SUBJEKTUS

145 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, pagrindinės turto

investavimo taisyklės ir ypatumai

skirsnyje nenustatyta kitaip, kolektyvinio investavimo subjektų, investuojančių

į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turto investavimui netaikomi šio

įstatymo 18 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 75 straipsnio 1, 2 ir 4

146 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investavimo objektai

investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turtą gali sudaryti:

1) kitose valstybėse narėse įsteigtų suderintųjų

kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos;

2) kitoje valstybėje narėje ir (ar)

trečiojoje šalyje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, neatitinkančių

Europos Sąjungos teisės reikalavimų, investiciniai vienetai ar akcijos, jeigu

tokie subjektai ir (ar) jų valdymo įmonės investuotojų interesų apsaugos

tikslais yra licencijuojami ir (ar) prižiūrimi, o priežiūros institucija ir kitos

valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija yra sudariusios

susitarimą, užtikrinantį tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą;

3) kitos šio įstatymo 75 ir 80

straipsniuose išvardytos investavimo priemonės;

4) kitos

finansinės priemonės, kurios įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos

sistemoje, tačiau nėra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 75 straipsnio 1

dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiose rinkose.

investavimo subjektas, į kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama

investuoti, atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, tenka valdymo įmonei

ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei.

147 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, investicijų

portfelio diversifikavimas

investavimo subjekto, investuojančio į kitus

kolektyvinio investavimo

subjektus, turtas laikomas pakankamai diversifikuotu, jeigu jis investuotas laikantis

šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti

investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio ne daugiau kaip 10

procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali būti

investuota į vieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio daugiau kaip 10

procentų grynųjų aktyvų yra investuota į kitų kolektyvinio investavimo subjektų

investicinius vienetus ar akcijas, investicinius vienetus ar akcijas.

kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto turtą sudarančių grynųjų

aktyvų gali būti investuota į šio įstatymo 75 straipsnyje ir 146 straipsnio 1

dalies 4 punkte nurodytas priemones, laikantis šio įstatymo 76, 77, 79 ir 80

straipsniuose nustatytų reikalavimų.

kaip 20 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės gali

būti investuota į šio įstatymo 146 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus

reikalavimus atitinkančių alternatyvaus kolektyvinio investavimo ar jiems

analogiškų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas.

investicijų į šio straipsnio 3 dalyje numatytus kolektyvinio investavimo

subjektus suma negali viršyti 60 procentų kolektyvinio investavimo subjekto

grynųjų aktyvų.

straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos investavimo ribos gali būti išplėstos atitinkamai

iki 100 ir 50 procentų, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, į kurio

investicinius vienetus ar akcijas ketinama investuoti padidinta grynųjų aktyvų

dalis, yra iš anksto įvardytas kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir

prospekte, atskleidžiant jo investavimo strategiją ir visų su investavimu į jį

susijusių mokesčių ir išlaidų dydžius. Tokiu atveju, siekiant gauti priežiūros

institucijos leidimą patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto,

investuojančio į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, steigimo dokumentus arba

šių dokumentų pakeitimus, priežiūros institucijai turi būti pateikti atitinkamo

kolektyvinio investavimo subjekto, į kurį ketinama investuoti padidinta grynųjų

aktyvų dalis, steigimo

dokumentai

ir prospektas.

atvejais investicinė bendrovė ar šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektą

valdanti valdymo įmonė privalo laikytis šio įstatymo 77 straipsnyje nustatytų

apribojimų.

įsipareigojimų vienai kredito įstaigai dalis kolektyvinio investavimo subjekto

investicijų portfelyje negali viršyti 10 procentų kolektyvinio investavimo

subjekto grynųjų aktyvų vertės.

į kito kolektyvinio investavimo subjekto atskirų subfondų investicinius

vienetus ar akcijas dalys turi būti sudedamos ir visais atvejais jų suma negali

viršyti šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nustatytų leistinų ribų.

šios rūšies kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis 6 mėnesius

nuo dienos, kai priežiūros institucija išdavė leidimą patvirtinti jo steigimo dokumentus ir pasirinkti

depozitoriumą, gali neatitikti šiame straipsnyje nustatytų diversifikavimo

reikalavimų. Tokio subjekto portfeliui taip pat taikomi šio įstatymo 82

straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai.

148 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų,

investuojančių į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, metų ataskaitos

turinys

Kartu su

kolektyvinio investavimo subjekto, investuojančio į kitus kolektyvinio

investavimo subjektus, metų ataskaita, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos

informacijos, turi būti pateikta:

1)      informacija apie

pelną ir (ar) nuostolį, patirtą per finansinius metus subjekto turtu įsigijus

ar pardavus kiekvieno šio įstatymo 147 straipsnio 7 dalyje nustatyto

kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas;

2)      informacija apie

kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investiciniai vienetai ar

akcijos finansinių metų pabaigoje sudarė subjekto investicijų portfelį, veiklos

rezultatus.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ALTERNATYVAUS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

149 straipsnis. Pagrindinės alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektų veiklos taisyklės

Respublikoje remiantis šiuo įstatymu gali būti steigiami tik tokie

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai, kurių dalyviais pagal

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentus gali būti tik

profesionalieji investuotojai.

kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas privalo atspindėti jo investavimo

strategiją. Jo pavadinime privalo būti žodis „alternatyvus“.

kolektyvinio investavimo subjektų turtas gali būti investuojamas į visus šiame

įstatyme nustatytus suderintiesiems ir specialiesiems kolektyvinio investavimo

subjektams leistinus investuoti investavimo objektus, laikantis šiame skirsnyje

nustatytų specialiųjų reikalavimų ir kolektyvinio investavimo subjekto

investavimo strategijos.

kolektyvinio investavimo subjektams, jų valdymo įmonėms netaikomi šio įstatymo 18

straipsnio 3, 4, 5 dalys, investavimo apribojimai, nustatyti šio įstatymo 75,

76, 77 straipsniuose, ir šio įstatymo VIII skyriaus antrojo, trečiojo,

ketvirtojo ir penktojo skirsnių nuostatos. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.

įmonei, valdančiai alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinį fondą, ar

alternatyvaus kolektyvinio investavimo investicinei bendrovei, kurių turtas

numatomas investuoti į nekilnojamąjį turtą, mutatis mutandis taikomi šio

įstatymo 126 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 134 straipsnyje nurodyti

reikalavimai. Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto investicijų

portfelį sudarantys ar ketinami įsigyti nekilnojamojo turto objektai turi būti

įvertinti bent vieno nekilnojamojo turto vertintojo.

kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio

investavimo investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto turtas būtų

investuojamas griežtai laikantis jo steigimo dokumentuose apibrėžtos

investavimo strategijos.

kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelis privalo visais atvejais

būti diversifikuotas tiek, kad užtikrintų tinkamą investavimo rizikos išskaidymą.

kolektyvinio investavimo investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, valdanti

alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektą, gali skolintis alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose ir

prospekte nurodytais dydžiais, tvarka ir terminais.

kolektyvinio investavimo subjekto paskolinto turto vertė negali viršyti 100

procentų alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

Alternatyvių kolektyvinio investavimo subjektų turto skolinimo tvarka ir

terminai nurodomi jų steigimo dokumentuose ir

prospekte.

10.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto reklaminio pobūdžio

informacijoje privalo būti aiškiai pateikta informacija apie investuotojams

pagal šį įstatymą taikomus apribojimus tokių subjektų vienetų ar akcijų

įsigijimui.

11.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektas gali nesilaikyti šio įstatymo

82 straipsnyje nustatytų laikinų investavimo apribojimų nesilaikymo terminų, jeigu

šie terminai ir jų nesilaikymo sąlygos numatyti kolektyvinio investavimo

subjekto steigimo dokumentuose.

150 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektų steigimo dokumentams

taikomos nuostatos

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose privalo būti

išsamiai atskleista subjekto investavimo strategija, pateiktas baigtinis galimų

investavimo objektų sąrašas ir nurodytos investavimo ribos.

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose privalo būti

nurodyta, kad jo dalyviais gali būti tik profesionalieji investuotojai.

kolektyvinio investavimo investicinio fondo taisyklėms šio įstatymo 126

straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi mutatis mutandis.

kolektyvinio investavimo investicinės bendrovės įstatams taikomi šio įstatymo 72

straipsnio reikalavimai.

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose taip pat turi būti

nurodytos su investavimu į šios rūšies kolektyvinio investavimo subjektus

susijusios rizikos ir jų aprašymas.

151 straipsnis. Alternatyvaus kolektyvinio

investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant

į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir remiantis priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo

principais, kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose

nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis. Alternatyvaus

kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė nustatoma ne rečiau kaip

kartą per 6 mėnesius. Visais atvejais ji privalo būti nustatoma finansinių metų

pabaigoje.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

uždaroJO tipo kolektyvinio investavimo subjektai

152

straipsnis. Uždarojo tipo investicinės bendrovės ypatumai

bendrovei taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinei kintamojo

kapitalo bendrovei, jeigu šiame straipsnyje nenurodyta kitaip.

2.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose, be šio įstatymo 72

straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, turi būti nurodyta:

1)

bendrovės tipas (uždarojo tipo investicinė bendrovė) ir terminas, kuriam ji

įsteigiama;

2)

kad bendrovės akcijos nėra išperkamos akcininkui pareikalavus;

3)

dividendų paskyrimo bendrovės akcininkams procedūra;

4)

naujų bendrovės akcijų išleidimo procedūra ir atsiskaitymo už jas terminai;

5)

informacija, ar naujų bendrovės akcijų emisijų akcijos gali būti siūlomos ne

bendrovės akcininkams, jeigu esami bendrovės akcininkai per šiame straipsnyje

nustatytą akcijoms pasirašyti skirtą terminą nepasirašys visų numatytų išleisti

bendrovės akcijų.

3.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės, kurios įstatuose numatoma išleisti

akcijas, nesuteikiančias teisės į dividendus, veiklos terminas negali būti

ilgesnis kaip 10 metų.

4.

Visų uždarojo tipo investicinės bendrovės išleistų paprastųjų vardinių akcijų

nominalioji vertė turi būti vienoda.

5.

Uždarojo tipo investicinei bendrovei draudžiama turėti savo akcijų.

6.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas

tik akcijų priedais ar papildomais įnašais visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimu.

7.

Didinant

įstatinį kapitalą papildomais įnašais, išleidžiamas akcijas įsigyti gali tik

esami uždarojo tipo investicinės bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų

akcijų skaičiui. Akcijos gali būti siūlomos ne bendrovės akcininkams tik tuo

atveju, jeigu esami bendrovės akcininkai per uždarojo tipo investicinės

bendrovės įstatuose numatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis kaip 10

dienų ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, nepasirašė visų numatytų išleisti

bendrovės akcijų. Naujos akcijų emisijos akcijos privalo būti apmokamos

pinigais per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą laiką, kuris negali būti

ilgesnis kaip 30 darbo dienų.

8.

Jeigu nors viena uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisija buvo

platinama šio įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nustatyta tvarka, kitų tos

pačios bendrovės akcijų emisijų platinimas taip pat privalo būti vykdomas ta

pačia tvarka.

9.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų emisijos prospektas privalo būti

parengtas laikantis priežiūros

institucijos nustatytų reikalavimų.

dividendus priėmimo privalo būti sudarytas ir auditoriaus patikrintas uždarojo

tipo investicinės bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Šis reikalavimas

netaikomas, jeigu sprendimas išmokėti dividendus priimamas eiliniame visuotiniame

akcininkų susirinkime. Dividendai bendrovės akcininkams išmokami uždarojo tipo

investicinės bendrovės įstatuose nustatytais terminais ir tvarka.

11.

Uždarojo tipo investicinės bendrovės investicijų portfelį sudarantys perleidžiamieji

vertybiniai popieriai, pinigų rinkos ir išvestinės finansinės priemonės turi

būti vertinami ne rečiau kaip kartą per 2 savaites. Kitas turtas turi būti

vertinamas reguliariai, uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose

nustatytu dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Bendrovė privalo atlikti

naują investicijų portfelį sudarančio turto vertinimą kiekvieną kartą

išleisdama naują akcijų emisiją.

grynųjų aktyvų dydis ir akcijos grynoji vertė skelbiami uždarojo tipo

investicinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir dažnumu, tačiau ne rečiau

kaip kartą per metus.

13.

Pasibaigus uždarojo tipo investicinės bendrovės įstatuose nustatytam bendrovės

veiklos laikotarpiui, bendrovės turtas parduodamas ir po skolinių

įsipareigojimų įvykdymo likę pinigai padalijami bendrovės akcininkams

proporcingai turimų akcijų skaičiui.

153

straipsnis. Uždarojo tipo investicinio fondo ypatumai

1.

Uždarojo tipo investiciniams fondams taikomi tie patys reikalavimai kaip ir

atvirojo tipo specialiesiems investiciniams fondams, jeigu šiame straipsnyje

nenurodyta kitaip.

2.

Uždarojo tipo investicinio fondo pavadinime turi būti žodžių junginys „uždarojo

tipo“.

3.

Uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse, be šio įstatymo 66

straipsnyje nustatytos informacijos, turi būti aiškiai nurodytas fondo tipas,

terminas, kuriam jis įsteigtas, ir pateiktas įspėjimas, kad fondo investiciniai

vienetai nėra išperkami dalyviui pareikalavus. Laikantis šiame įstatyme

nustatytų investicinių vienetų arba akcijų siūlymui taikomų reikalavimų,

uždarojo tipo investicinio fondo taisyklėse gali būti nustatytas ribotas

dalyvių ir (ar) fondo investicinių vienetų skaičius.

4.

Uždarojo tipo investiciniam fondui, kurio taisyklėse numatoma išleisti investicinius

vienetus, nesuteikiančius teisės į investicinių pajamų dalį, veiklos

laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 10 metų.

investicinis fondas panaikinamas valdymo įmonės sprendimu tik išpirkus visus

fondo dalyviams priklausančius investicinius vienetus ir atsiskaičius su fondo

dalyviais pinigais.

154 straipsnis. Esminiai uždarojo tipo kolektyvinio

investavimo subjekto steigimo dokumentų ir

prospekto pakeitimai

steigimo dokumentų ir (ar) prospekto esminiai pakeitimai, turintys įtakos

dalyvių interesams, gali būti atliekami tik tuo atveju, jeigu tam

neprieštarauja nė vienas uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjekto

dalyvis. Minėtų pakeitimų atveju uždarojo tipo kolektyvinio investavimo

subjekto dalyviai turi teisę priežiūros institucijos nustatyta tvarka

reikalauti, kad jų turimi investiciniai vienetai ar akcijos būtų išpirkti be

jokių atskaitymų.

kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių informavimo apie esminius

kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų ir

(ar) prospekto pakeitimus tvarką ir pavyzdinį esminių pakeitimų sąrašą nustato

priežiūros institucija.

155 straipsnis. Uždarojo tipo

kolektyvinio investavimo subjektų siūlymas ir reklama

Uždarojo tipo

kolektyvinio investavimo subjektų reklaminio pobūdžio informacijoje, be šiame

įstatyme nustatytų reklaminio pobūdžio informacijai taikomų reikalavimų, turi

būti aiškiai ir suprantamai įvardijama, kad investuotojo teisė pareikalauti

išpirkti jam priklausančius investicinius vienetus ar akcijas yra apribota.

IX SKYRIUS

INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ ĮTRAUKIMAS Į PREKYBĄ

LIETUVOS RESPUBLIKOJE VEIKIANČIOJE REGULIUOJAMOJE RINKOJE IR (AR) DAUGIAŠALĖJE

PREKYBOS SISTEMOJE

156

straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų įtraukimas į prekybą reguliuojamoje

rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje

1.

Remiantis šiuo įstatymu įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto

investiciniai vienetai ar akcijos gali būti įtraukiami į prekybą Lietuvos

Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos

sistemoje, laikantis šiame įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų įstatyme

nustatytų taisyklių, reglamentuojančių finansinių priemonių įtraukimą į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, reikalavimų. Reguliuojamos

rinkos operatorius ir daugiašalės prekybos sistemos operatorius privalo

užtikrinti, kad sandorius dėl alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektų

investicinių vienetų ar akcijų galėtų sudaryti tik profesionalieji

investuotojai.

kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įtraukimui į

prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje šis

įstatymas taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių

įstatymas.

įmonės valdymo organo ar investicinės bendrovės visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimas įtraukti investicinės bendrovės akcijas ar investicinio

fondo investicinius vienetus į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar)

daugiašalėje prekybos sistemoje taikomas visiems (ir po įtraukimo į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje išleistiems)

kolektyvinio investavimo subjekto investiciniams vienetams ar akcijoms.

157

straipsnis. Prekyba investiciniais vienetais ar akcijomis reguliuojamoje

rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje

Prekyba

kolektyvinio investavimo subjekto investiciniais vienetais ar akcijomis

reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje vyksta pagal

reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos taisykles.

158 straipsnis.

Informacijos atskleidimas

apie tai, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar

akcijos yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje

prekybos sistemoje, turi būti nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo

dokumentuose ir prospekte, nurodant atitinkamos reguliuojamos rinkos ir (ar)

daugiašalės prekybos sistemos pavadinimą.

investavimo subjekto, išskyrus uždarojo tipo kolektyvinio investavimo subjektą,

kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje, prospektas ir

vėlesni jo pakeitimai turi būti paskelbti Vertybinių popierių įstatymo

nustatyta tvarka. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti šioje dalyje

įtvirtintos pareigos papildomai skelbti prospektą išimtis.

kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas

ketinama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje

prekybos sistemoje, prospekto ir uždarojo tipo investicinės bendrovės akcijų

emisijos prospekto rengimui, tvirtinimui ir paskelbimui šis įstatymas taikomas

tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Vertybinių popierių įstatymas.

ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei,

reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriui privalo

pranešti:

1) investicinių

vienetų ar akcijų kainą, apskaičiuotą laikantis šio įstatymo 44 straipsnyje

nustatytos tvarkos;

2) išleistų,

išpirktų ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos

sistemoje įtrauktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių jam pasikeitus;

3) visus indeksą

atkartojančio kolektyvinio investavimo subjekto finansinių priemonių portfelio

sudėties pasikeitimus;

4) kitą

reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse nurodytą

informaciją.

straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti pranešimai turi būti pateikiami

kiekvieną prekybos reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos

sistemoje dieną.

užtikrinti investuotojo galimybę tinkamai ir laiku palyginti investicinių

vienetų ar akcijų kainą reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos

sistemoje su šio įstatymo 44 straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuota

investicinių vienetų ar akcijų kaina, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3

punktuose nurodytą informaciją reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės

prekybos sistemos operatorius privalo viešai skelbti kiekvieną prekybos

reguliuojamoje rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje dieną.

straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos pranešimo ir skelbimo reguliuojamoje

rinkoje ir (ar) daugiašalėje prekybos sistemoje reikalavimai nurodyti

reguliuojamos rinkos ir (ar) daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus

nustatytose taisyklėse.

159 straipsnis.

Investicinių vienetų ar akcijų apskaita

Kolektyvinio

investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos, kurie yra įtraukti į

prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir (ar)

daugiašalėje prekybos sistemoje arba platinami reguliuojamos rinkos

operatoriaus ir (ar) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis

priemonėmis, turi būti traukiami į apskaitą pagal priežiūros institucijos

patvirtintas taisykles.

x skyrius

PIRMASIS SKIRSNIS

valdymo ĮmoniŲ, investiciniŲ bendroviŲ IR

DEPOZITORIUMŲ veiklos valstybinė PRIEŽIŪRA

160 straipsnis. Priežiūros

institucija

įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą prižiūri priežiūros

institucija.

institucija priežiūros funkcijas atlieka vadovaudamasi šiuo įstatymu ir

Finansinių priemonių rinkų įstatymu ir turi šiame ir kituose įstatymuose

nustatytas teises ir pareigas.

institucijos sprendimai

turi būti motyvuoti.

institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

161

straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos

Priežiūros institucija:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiais šiame įstatyme jos kompetencijai

priskirtus teisės aktus;

2) teikia

paaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų

taikymo klausimais, taip pat konsultacijas ir kitą metodinę pagalbą jos

kompetencijos klausimais;

3) išduoda

valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms licencijas ir panaikina jų galiojimą,

taiko kitas poveikio priemones;

4) išduoda

leidimus patvirtinti investicinių fondų taisykles, investicinių bendrovių

įstatus ir jų pakeitimus bei kitus šiame įstatyme nustatytus leidimus;

5) tikrina

valdymo įmonių, investicinių bendrovių ir depozitoriumų veiklą;

6) duoda valdymo

įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumams privalomus vykdyti

nurodymus dėl teisės aktų pažeidimų šalinimo;

7) turi teisę

įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie pagal šį įstatymą

privalo būti nepriekaištingos reputacijos;

8)

bendradarbiauja su kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių priežiūros

institucijomis ir keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija;

9) vykdo

jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta

tvarka;

10) nuolat

atnaujina ir savo interneto svetainėje lietuvių ir anglų kalbomis skelbia

kolektyvinio investavimo subjektų steigimą ir veiklą reglamentuojančius

Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus;

11) atlieka

kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

162 straipsnis. Priežiūros

institucijos teisės įgyvendinant jai pavestas funkcijas

institucija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1)

reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jo

įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatas;

2)

reikalauti, kad investicinė bendrovė, valdymo įmonė ar depozitoriumas pateiktų

informaciją dėl šių subjektų veiklos;

3)

imtis kitų teisės aktuose nustatytų priemonių, užtikrinančių, kad investicinės

bendrovės, valdymo įmonės ar depozitoriumai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir

kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

4) reikalauti

sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išleidimą ar išpirkimą investicinių

vienetų ar akcijų savininkų arba visuomenės interesais;

5)

panaikinti kolektyvinio investavimo subjektui pagal šio įstatymo 6 ir 7

straipsnius išduotą leidimą, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos

licencijos galiojimą ar leidimą pasirinkti depozitoriumą;

6)

leisti auditoriams ir ekspertams atlikti tyrimus ir patikrinimus;

7) imtis

visų reikalingų teisės aktuose nustatytų priemonių dėl Lietuvos Respublikoje licencijuotos

valdymo įmonės ir Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo

subjekto, jeigu jie pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

2.

Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežiūros institucijos

teisių, priežiūros

institucija turi Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytas teises.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis priežiūros institucija

naudojasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka.

163 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos

narių ir tarnautojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją

institucijos valdybos nariai ir tarnautojai privalo Finansinių priemonių rinkų

įstatymo nustatyta tvarka saugoti konfidencialią informaciją, kurią jie

sužinojo atlikdami šio įstatymo nustatytas funkcijas.

institucijos teisė perduoti konfidencialią informaciją Finansinių priemonių

rinkų įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma ir informacijai, gautai atliekant

šio įstatymo nustatytas funkcijas.

164 straipsnis. Priežiūros institucijos

teisės nagrinėjant kolektyvinio investavimo subjektų

veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

institucija, siekdama nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu

priimtų teisės aktų, turi teisę organizuoti ir atlikti kolektyvinio investavimo

subjektų veiklos patikrinimus.

patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Finansinių priemonių

rinkų įstatyme nustatytas teises. Šioms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija

gali pasitelkti policijos pareigūnus.

3.

Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio

įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų nuostatos, ir siekdama išvengti

esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę

įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas

priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo. Priežiūros

institucijos sprendimas įpareigoti nutraukti veiklą gali būti priimtas tik

turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas Finansinių priemonių rinkų

įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos

administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo

padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.

institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką ribojančius

reikalavimus, pažeidimus arba jeigu valdymo įmonės veikla kelia grėsmę įmonės

veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę valdymo

įmonei ar investicinei bendrovei nustatyti individualius veiklos riziką

ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos

ribojimo.

6.

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyti nurodymai neatima iš priežiūros institucijos

teisės taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

ANTRASIS

SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS

INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS

165 straipsnis. Priežiūros institucijos

bendradarbiavimas su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros

institucijomis ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija

institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas,

bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros

institucijomis ir pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama

Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei

panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (toliau – Reglamentas (ES)

Nr. 1095/2010) – su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.

institucija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių narių ar

trečiųjų šalių priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriami

veiksmai nėra laikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimu.

pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos

kompetencijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje

šalyje pažeidžia šio įstatymo priedo 4 punkte nurodytos Europos Sąjungos

direktyvos reikalavimus, priežiūros institucija apie tai praneša atitinkamos

kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai.

valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija praneša priežiūros

institucijai apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus toje valstybėje,

priežiūros institucija nedelsdama imasi reikiamų veiksmų ir apie tai praneša

pranešimą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijai.

166 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdant priežiūrą,

atliekant tyrimus ir patikrinimus vietoje

institucija, atlikdama priežiūros funkcijas, tyrimus ir patikrinimus vietoje,

bendradarbiauja su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros

institucijomis. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų

valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijas su prašymu suteikti

informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą.

institucija, gavusi kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijos prašymą suteikti pagalbą atliekant tyrimą ar patikrinimą vietoje,

turi teisę:

1) pati atlikti

tyrimą ar patikrinimą;

2) leisti

prašymą pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijai pačiai atlikti tyrimą ar patikrinimą;

3) pavesti

auditoriams ar ekspertams atlikti tyrimą ar patikrinimą.

3.

Jeigu kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje patikrinimą arba tyrimą

atlieka tos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija, priežiūros

institucija turi teisę prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų tos valstybės

narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijos pareigūnams atliekant

patikrinimą ar tyrimą. Tokiu atveju visą patikrinimą ar tyrimą kontroliuoja

kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija.

4.

Jeigu Lietuvos Respublikoje patikrinimą ar tyrimą atlieka priežiūros institucija,

kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucija turi teisę

prašyti, kad jos pareigūnai dalyvautų priežiūros institucijos

pareigūnams atliekant patikrinimą ar tyrimą. Tokiu atveju visą patikrinimą ar

tyrimą kontroliuoja priežiūros

institucija.

5.

Jeigu Lietuvos Respublikoje patikrinimą ar tyrimą atlieka kitos valstybės narės

ar trečiosios šalies priežiūros institucija, priežiūros institucijos

pareigūnai turi teisę dalyvauti atitinkamos kitos valstybės narės ar trečiosios

šalies priežiūros institucijos pareigūnams atliekant patikrinimą ar tyrimą.

6.

Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos laikantis Reglamento (ES) Nr. 584/2010

nustatytų taisyklių.

167

straipsnis. Keitimasis informacija

institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, šio įstatymo ir Reglamento

(ES) Nr. 584/2010 nustatyta

tvarka keičiasi informacija su kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių

priežiūros institucijomis, taip pat pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 – su

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija ir pagal 2010 m. lapkričio 24

d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos

Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos

sisteminės rizikos valdybos įsteigimo – su Europos sisteminės rizikos valdyba.

institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės ar trečiosios šalies

priežiūros institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų

perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos

sutikimo. Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu.

Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems

asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota

informacija.

3.

Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos laikantis Reglamento (ES) Nr. 584/2010

nustatytų taisyklių.

168

straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

institucija turi teisę atsisakyti keistis informacija su kitų valstybių

narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, kaip tai nurodyta šio

įstatymo 167 straipsnio 1 dalyje, arba bendradarbiauti ar teikti pagalbą

atliekant tyrimą ar patikrinimą vietoje, kaip tai nurodyta šio įstatymo 166

straipsnio 1 ir 2 dalyse, tik tuo atveju, jeigu:

1) toks tyrimas,

patikrinimas vietoje ar informacijos perdavimas galėtų neigiamai paveikti

Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas

Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas

Lietuvos Respublikoje.

institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, ji nedelsdama

apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą

pateikusiai kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros institucijai,

nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.

169

straipsnis. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos informavimas

Priežiūros

institucija

gali pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai apie šiuos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestus

arba per pagrįstą terminą neįvykdytus prašymus:

1)

keistis informacija;

2)

atlikti tyrimą ar patikrinimą vietoje;

3)

leisti priežiūros

institucijos pareigūnams dalyvauti kitos valstybės narės priežiūros

institucijos pareigūnams atliekant tyrimą ar patikrinimą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ

ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

170 straipsnis. Valdymo įmonėms, investicinėms

bendrovėms, jų vadovams ir depozitoriumams taikomos poveikio priemonės

turi teisę taikyti šias poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms

bendrovėms:

1) įspėti dėl

veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šio

įstatymo nustatytas baudas;

3) ne ilgiau

kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti

sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;

4) sustabdyti

investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;

5) paskirti

laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;

6) įpareigoti

valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą;

7) sustabdyti

valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą tol, kol

yra pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą; išnykus licencijos galiojimo

sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per

5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina

licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą;

8) panaikinti

licencijos teikti vieną, kelias ar visas paslaugas galiojimą.

institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės

pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės

vadovams ar darbuotojams.

institucija turi teisę depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose nurodytas poveikio priemones.

171

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas

nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių

pažeidimų:

1) valdymo

įmonė, investicinė bendrovė ar depozitoriumas priežiūros institucijai pateikė

neteisingą informaciją;

2) priežiūros

institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;

3) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija

buvo išduota;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) valdymo įmonė

ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų,

kad nesugebės to padaryti ateityje.

poveikio priemones Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka.

dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip

2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis

pažeidimas, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar

trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės,

pranešama tų valstybių narių ar trečiųjų šalių, kuriose valdymo įmonė ar

investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba

akcijas, priežiūros institucijoms.

172 straipsnis.

Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti

aktų pažeidimą, siekdama išvengti investuotojų turto nuvertėjimo ar kitokio

netekimo, priežiūros institucija

turi

teisę paskirti laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai

prižiūrėti. Laikinuoju atstovu gali būti skiriamas priežiūros institucijos

tarnautojas.

vadovo pavaduotojas turi gauti laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą

dėl kiekvieno su valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla susijusio sprendimo.

Laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti veiksmai gali būti skundžiami

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

atstovas veiklai prižiūrėti atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad valdymo įmonė ar

investicinė bendrovė gali patikimai veikti;

2) valdymo įmonei

ar investicinei bendrovei iškeliama bankroto byla;

3) panaikinamas

valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo tipo

investicinės bendrovės licencijos galiojimas.

173

straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimą

institucija Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę

skirti tokias baudas:

1) juridiniams

asmenims, užsiimantiems valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės ir (ar) uždarojo tipo investicinės bendrovės veikla, bet neturintiems

šio įstatymo numatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų

veiklai keliamų reikalavimų ir riziką ribojančių reikalavimų, – iki 200

tūkstančių litų;

3) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki 200

tūkstančių litų;

4) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų

informacijos atskleidimo taisyklių, – iki 100 tūkstančių litų;

5) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus antrajame skirsnyje

nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų

pardavimo ir išpirkimo tvarkos, – iki 100 tūkstančių litų;

6) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje

nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, – iki 100

tūkstančių litų;

7) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus pirmajame skirsnyje

nustatytų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo taisyklių,

– iki 100 tūkstančių litų;

8) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus antrajame skirsnyje

nustatytų finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūros reikalavimų, –

iki 100 tūkstančių litų;

9) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo VI skyriaus trečiajame skirsnyje

nustatytos kolektyvinio investavimo subjektų jungimo tvarkos, – iki 100

tūkstančių litų;

10) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

11) juridiniams

asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems priežiūros

institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos arba

trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti

tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų.

straipsnio 1 dalies 1–11

punktuose išvardytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios

turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios

turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis viršijo minėtuose

punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti

baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų

nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo

įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės,

taip pat neužkerta kelio priežiūros

institucijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo sustabdymo

ar panaikinimo.

174 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų

vykdymo tvarka

sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros

institucijos sprendimą skirti baudą.

institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

175 straipsnis.

Nuostatos, susijusios su naryste Europos Sąjungoje

vertybinių popierių ir rinkų institucijai turi pranešti:

1) kad Lietuvos

Respublikoje už kolektyvinio investavimo subjektų priežiūrą yra atsakinga

priežiūros institucija;

2) kurioms

Lietuvos Respublikos institucijoms galima perduoti konfidencialią informaciją

apie kolektyvinio investavimo subjektų veiklą;

3) kurios

kredito įstaigos atitinka šio įstatymo 76 straipsnio 6 dalyje nurodytus

reikalavimus, taip pat nurodyti tokių kredito įstaigų išleidžiamas obligacijas

ir priemones, užtikrinančias obligacijų savininkų interesus;

4) apie atvejus,

kai Lietuvos Respublikoje licencijuotoms valdymo įmonėms trukdoma teikti

paslaugas arba platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas trečiosiose šalyse;

5) apie atvejus,

kai priežiūros institucija neleidžia Lietuvos Respublikoje licencijuotoms

valdymo įmonėms steigti filialo kitoje valstybėje narėje,

atsisako leisti kitoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti

Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą arba kitoje valstybėje

narėje licencijuotoms valdymo įmonėms pritaiko poveikio priemones, įskaitant

priemones, reikalingas investuotojų interesams apsaugoti, bei priemones, užkertančias

galimybę platinti suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius

vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje.

institucija turi pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai

apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar

panaikinimą.

institucija turi pranešti kitoms valstybėms narėms šio straipsnio 1 dalies

2 punkte nurodytą informaciją.

Lietuvos

Respublikos

kolektyvinio

investavimo

subjektų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų

ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26).

įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į

perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, patikslinant

tam tikrus apibrėžimus (OL 2007 L 79, p. 11).

direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir

2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo

kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL

2007 L 247, p. 1).

liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir

kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius

vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (nauja redakcija) (OL 2009

L 302, p. 32) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24

d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).

lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES, kuria

iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su

kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais

popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu

(OL 2010 L 329, p. 3).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1303,

2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4772 (2007-11-15)

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. kovo 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį.

Kolektyvinio investavimo subjektų

įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytos Finansinių priemonių rinkų įstatymo

nuostatos taikomos valdymo įmonėms nuo šio įstatymo oficialaus paskelbimo

„Valstybės žiniose“, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 15 d.

Nauja įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1630,

2008-06-19, Žin., 2008, Nr. 75-2922 (2008-07-03)

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMO 2, 60, 62 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 23 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-204,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1443 (2009-04-04)

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 2, 5, 10, 22, 41, 57, 58, 73, 90, 105 STRAIPSNIŲ

BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių

popierių komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti valdymo

įmonės akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu

galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-873,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3550 (2010-06-19)

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO

SUBJEKTŲ ĮSTATYMO 1, 2, 6, 7, 9, 10, 15, 16, 25, 28, 34, 65, 71, 74, 75, 79,

84, 85, 93, 94, 95, 96, 109, 110 STRAIPSNIŲ IR VIII SKYRIAUS PAVADINIMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1674,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6820 (2011-12-01)

KOLEKTYVINIO

INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-2122,

2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3977 (2012-07-01)

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2012-07-03)

aubodi@lrs.lt