Pakeitimų istorija

Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01 iki 2022-01-27

18. Teisėtas nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje – kitos valstybės piliečio ar asmens be pilietybės, turinčių įstatymų nustatytą dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvos Respublikoje be pertraukos šiame įstatyme nustatytą laiką. Laikoma, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikoje be pertraukos vienus metus, jeigu jis per tuos metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip šešis mėnesius. Asmens pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

10) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;

11) yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

1. Asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šią teisę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Lietuvių kilmės asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą, jeigu:

1) asmuo mirė;

2) asmuo raštu pareiškė norą nutraukti prašymo išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą nagrinėjimą;

3) nustato, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;

4) asmuo per vienus metus nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.

4. Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu:

1) asmuo mirė;

2) jis prarastas;

3) jis neteisėtai išduotas;

4) jis pakeistas;

5) asmuo atkuria ar įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;

6) asmuo neatsiima šio dokumento per vienus metus nuo jo išrašymo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

1. Asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.

2. Vaikas, kurio vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės, teisėtai gyvenantis Lietuvos Respublikoje, o kitas nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu nepaaiškėja, kad vaikas yra įgijęs kitos valstybės pilietybę, arba nepaaiškėja aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę. Ši nuostata taikoma ir vaikui, kurio abu tėvai ar turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę arba pripažinti nežinia kur esančiais arba kurio abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų teismo pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, arba kurio tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

4. Asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų, netaikomos šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos, o vaikams iki 18 metų netaikomos šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktų nuostatos.

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

6. Neteko galios nuo 2021-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

4. Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

1. Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą laiką turi viešai ir iškilmingai prisiekti Lietuvos Respublikai. Reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai netaikomas asmenims, teismo pripažintiems neveiksniais tam tikroje srityje, ir vaikams, nesukakusiems 18 metų.

„Aš, (vardas, pavardė), tapdamas (tapdama) Lietuvos Respublikos piliečiu (piliete) be išlygų prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus. Tepadeda man Dievas.“

3. Prisiekti Lietuvos Respublikai galima ir be paskutinio priesaikos Lietuvos Respublikai sakinio.

4. Laikas, per kurį asmuo turi prisiekti Lietuvos Respublikai:

5. Asmuo prisiekia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Asmens priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotas viceministras, o diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje – diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas.

9. Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

11. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos per 7 kalendorines dienas nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos praneša Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius šiose diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.

12. Asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, ją grąžinus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai. Asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos piliečiu tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas įgyja nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos.

13. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūra tik įgijus kitos valstybės pilietybę, asmuo, kuriam buvo leista prisiekti Lietuvos Respublikai, netaikant reikalavimo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos privalo pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Asmuo, kuriam netaikomas reikalavimas prisiekti Lietuvos Respublikai ir kuris Lietuvos Respublikos piliečio teises ir pareigas įgijo nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės per vienus metus nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų.

14. Šio straipsnio 13 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, bet ne ilgiau kaip vieniems metams, jeigu asmuo pateikia motyvuotą prašymą ir patvirtinančius dokumentus ir (ar) duomenis, kad per vienus metus nuo priesaikos Lietuvos Respublikai davimo dienos ar nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

8) neteko galios 2018-10-31;

9) jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

3. Lietuvos Respublikoje paskelbus mobilizaciją, į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašyto ar karo prievolininku esančio Lietuvos Respublikos piliečio prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo iki demobilizacijos paskelbimo negali būti nagrinėjamas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3241, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15878

4. Lietuvos Respublikos piliečio prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo negali būti nagrinėjamas, jeigu jis liktų be pilietybės.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3241, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15878

1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

1. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šiame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 iki 18 metų Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis.

2. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas pareiškimas, kad vaikas atsisako kitos valstybės pilietybės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

4) rengia ir teikia asmenų dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo ar grąžinimo svarstyti Pilietybės reikalų komisijai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

9) priima sprendimą, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę netaikomas, nes asmuo atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktuose nurodytų sąlygų, ir praneša suinteresuotiems asmenims ir institucijoms;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

10) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

37 straipsnis. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo bendrosios taisyklės

1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai.

2. Asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, kurios prašymus perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduodami ir perduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Pilietybės reikalų komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, jeigu:

1) asmuo mirė;

2) asmuo raštu pareiškė norą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą;

3) nustato, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis;

4) asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.

5. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus prašymus, kuriuos nagrinėja Pilietybės reikalų komisija, nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Asmenų, šio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka neprisiekusių Lietuvos Respublikai, pakartotinai paduoti prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai šį terminą asmuo praleido dėl ypač svarbių priežasčių.

7. Už prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava arba konsulinis mokestis už dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą ir perdavimą.

8. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įstaigos turi teisę pareikalauti asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar atkūrimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

5) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Šių dokumentų nereikia pateikti asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatyti nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų, taip pat vaikams iki 18 metų.

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

5. Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka kreipiasi asmuo, turintis kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenį, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 10 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, jis pateikia rašytinį pareiškimą, kad atsisakys turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išimties tvarka paduodami Respublikos Prezidentui per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis paduodami Respublikos Prezidentui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas, o prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį – per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją.

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktus asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

4) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 11 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                      DALIA GRYBAUSKAITĖ

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3241, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15878

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 25 straipsnio pakeitimo įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 12, 15, 16, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 33, 37, 40, 41, 41-1 ir 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21-1 straipsniu įstatymas

1. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduodami Respublikos Prezidentui per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359

211 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ir grąžinimas atsižvelgiant į valstybės interesus

Lietuvos Respublikos pilietybė asmenims suteikiama ir grąžinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-64, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28359