Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas

Neoficialus įstatymo tekstas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 115-5192

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ

ĮSTATYMAS

2003 m. lapkričio 20 d. Nr. IX-1837

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką renkant Europos Parlamento

narius į Lietuvos Respublikai skirtas vietas Europos Parlamente. Rinkimų į

Europos Parlamentą teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija,

Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys, šis Įstatymas ir kiti

įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai dėl rinkimų dienos nustatymo,

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai.

skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede,

taikymą.

Europos Parlamento narių skaičius nustatytas Sutarties dėl Lietuvos Respublikos

stojimo į Europos Sąjungą Stojimo akte. 2004 metų Europos Parlamento rinkimuose

Lietuvos Respublikoje renkama 13 Europos Parlamento narių. Europos Parlamento

nariai renkami 5 metų kadencijai vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje,

apimančioje visą valstybės teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą

preferenciniu balsavimu.

2 straipsnis. Pagrindinės

šio Įstatymo sąvokos

Europos Parlamentą (arba

rinkimai)

–

Europos Parlamento narių į Lietuvos Respublikai skirtas vietas rinkimai,

kuriuose šie Europos Parlamento nariai išrenkami visuotinuose, lygiuose,

laisvuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu.

valstybės narės pilietis – bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės

pilietis.

Sąjungos valstybės narės pilietis – bet kurios, išskyrus Lietuvos

Respubliką, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.

balsavimas – balsavimas, kai

rinkėjai, balsuodami dėl kandidatų sąrašo, gali taip pat pareikšti valią dėl to

sąrašo kandidatų eiliškumo.

narė

– Europos Sąjungos valstybė narė, kurios pilietis yra Europos Sąjungos

valstybės narės pilietis.

valstybė narė

– Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje Europos Sąjungos valstybės

narės pilietis teisėtai gyvena, bet nėra jos pilietis.

–

oficialus registras, į kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašomi ir tvarkomi

visų rinkimų teisę turinčių asmenų duomenys ir pagal kurį spausdinami rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

diena – diena, pagal kurios

duomenis asmenys, atitinkantys reikalavimus, kad galėtų balsuoti Europos

Parlamento rinkimuose, įrašomi į išankstinį rinkėjų sąrašą ir gali būti

kandidatais į Europos Parlamento narius (toliau – kandidatai).

balsavimo (kandidatavimo) išvengimo priemonės – kompleksas

priemonių, užtikrinančių, kad tuose pačiuose rinkimuose į Europos Parlamentą

rinkėjas gali balsuoti ar būti kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos

valstybėje narėje.

3

straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvoje

kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra

sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

tuose pačiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje

narėje.

ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje

narėje, privalo pasirinkti ir balsuoti arba būti kandidatu tik vienoje

valstybėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti

kandidatais, jeigu jie neturi balsavimo teisės kilmės valstybėje narėje.

Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas

nuolat gyvenantis Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris

rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatu į Europos

Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nuolat gyvenančiu

Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą ir kurio duomenys

apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti Lietuvos Respublikos

gyventojų registre iki nustatytosios dienos. Nustatytoji diena yra diena, kurią

iki rinkimų yra likusios 65 dienos.

Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos

nėra baigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį arba kuriems iki nustatytosios

dienos nėra pasibaigęs teismo nustatytas priverčiamųjų medicinos priemonių

taikymas, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, iki nustatytosios dienos neišėję į

atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai,

puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų mokami

pareigūnai, kiti statutiniai valstybės tarnautojai.

būti kandidatais negali asmenys, kurie rinkimų komisijų prašymu atsisako

deklaruoti, ar jie atitinka šio straipsnio reikalavimus.

tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos

valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių

pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties,

išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio –

draudžiami.

balsuoja tuose pačiuose rinkimuose Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje arba balsuoja daugiau kaip vienoje rinkimų

apylinkėje, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

4

straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas rinkėjas turi vieną

balsą balsuoti už kandidatų sąrašą ar kandidatą ir šis balsas yra lygiavertis

kiekvieno kito rinkėjo balsui. Visi rinkėjai turi lygias teises pareikšti savo

valią apie kandidatus paduodami pirmumo balsus už penkių to sąrašo, už kurį

balsavo, kandidatų pirmumą ir šie pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno

kito rinkėjo pirmumo balsui.

5

straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Europos

Parlamento narius rinkėjai renka be tarpininkų.

6

straipsnis. Slaptas balsavimas

balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti

kitam asmeniui balsuoti už save. Dėl fizinių trūkumų negalintis pats balsuoti

rinkėjas gali balsuoti padedamas asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai

nustatyta šio Įstatymo 64 straipsnio 5 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito

asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo

valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą.

Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti

biuletenį. Su biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista

balsavimo paslaptis.

7

straipsnis. Rinkimų datos paskelbimas

Rinkimai į

Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu

laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į

Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau

kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.

8

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė,

įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama

asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.

komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių

partijų, politinių organizacijų (toliau – partijų) atstovai ir stebėtojai,

pateikę nustatytos formos pažymėjimus, visuomenės informavimo priemonių

atstovai, pateikę darbo pažymėjimus.

komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti,

stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo

įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia

vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat

tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus

rinkimų komisijos pirmininkui.

komisijos negali rengti uždarų posėdžių.

rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas

aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina

užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui,

komisijos pirmininko prašymu policija tikrina įeinančių į posėdžių salę asmenų

dokumentus, daiktus ar atlieka asmens apžiūrą.

komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai

normaliai dirbti.

9

straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Rinkimų rengimo

ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš

valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir

vykdyti, taip pat apmokėti už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio

personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo patalpų bei

savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą,

balsavimo patalpų įrengimą, inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu

savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų

apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tai tinkamų patalpų nuomai ar esamų

patalpų parengimui rinkimams, inventoriui įsigyti Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo

patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija

išieško iš savivaldybės administracijos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS

10

straipsnis. Rinkimų apygardos sudarymas

Rinkimams

organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sudaroma viena daugiamandatė

rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi rinkėjai ir renkami visi Europos

Parlamento nariai nuo Lietuvos Respublikos.

11

straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių,

savivaldybių teritorijos suskirstomos į rinkimų apylinkes.

suskirstymas į rinkimų apylinkes yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus

bei referendumus, tačiau prireikus mero teikimu jį gali keisti Vyriausioji

rinkimų komisija. Patvirtintą rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus

Vyriausioji rinkimų komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“.

apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau

kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Meras teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos

suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą,

rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje rinkimų

apylinkėje, balsavimo patalpos adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šis

teikimas turi būti pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip

likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose

negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų

komisijos teikimu gali pakeisti rinkimų apylinkės balsavimo patalpos adresą iki

rinkimų likus ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui.

TREČIASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

ORGANIZAVIMAS

12

straipsnis. Rinkimų komisijos

Europos Parlamentą organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija;

2) savivaldybių

rinkimų komisijos;

3) apylinkių

rinkimų komisijos.

savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos

Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento

nariu (neatsižvelgiant į kandidatui nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų

dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo,

Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba

referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo,

Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų

rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.

negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; kandidatu ir atstovu

rinkimams; atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu ir rinkimų

stebėtoju; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos

narys, kuris pageidauja būti kandidatu, prieš duodamas sutikimą tapti

kandidatu, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sutikimo raštu atsisakyti

rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis

šalinamas iš rinkimų komisijos už šio Įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas

kandidatu ar išbraukiamas iš kandidatų.

13

straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai rinkimuose

Vykdydama rinkimus, Vyriausioji

rinkimų komisija, be Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos

įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų:

1) priima pareiškinius

dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina,

registruoja kandidatus dalyvauti rinkimuose, registruoja partijų atstovus

rinkimams ir išduoda jiems pažymėjimus, pažymas, skelbia rinkimuose

dalyvaujančias partijas, kandidatų sąrašus, kandidatams suteiktus rinkimų

numerius, priima sprendimus dėl kandidatų pareiškinių dokumentų atšaukimo;

2) išduoda Lietuvos

Respublikoje išrinktiems Europos Parlamento nariams Europos Parlamento nario

pažymėjimus ir praneša Europos Parlamentui rinkimų rezultatus.

14

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

sudaromos iš:

1) toje

savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio

asmens, kurį pasiūlo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

2) toje

savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio

asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

3) tos

savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės

administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;

4) partijų, kurios paskutiniuose

Seimo rinkimuose gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo rinkimų

apygardoje, pasiūlytų asmenų.

Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės

administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų komisijos nariais.

kurios paskutiniuose Seimo rinkimuose gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų

kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio

sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po du savo

atstovus. Jeigu atstovai atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji

rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jei kandidatūrų nebuvo

pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali nustatyti mažesnį savivaldybės

rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoj jų gali papildomai skirti komisijos

nariais asmenis, pasiūlytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos

teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.

atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į

savivaldybių rinkimų komisijas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro,

Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus

pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba

savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų kandidatūrų.

pačią dieną kartu vyksta arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba Seimo, arba

Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas,

apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji

rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija bus sudaroma atskiroje rinkimų,

referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną

– savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją bei nustato jos

funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko

pavaduotoją ir sekretorių.

15

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų įgaliojimai

Savivaldybės

rinkimų komisija:

1) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka praneša savivaldybės teritorijoje

gyvenantiems rinkėjams apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir

balsavimo patalpas;

2) prižiūri,

kaip savivaldybės teritorijoje vykdomas šis Įstatymas;

3) sudaro

apylinkių rinkimų komisijas;

4) paskirsto rinkimams skirtas

lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų naudojimą ir už

rinkimams sunaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;

5) registruoja

rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) sudaro

savivaldybės teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų,

karinių dalinių, pataisos, kardomojo kalinimo įstaigų, kuriose veiks specialūs

pašto skyriai, sąrašą ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto vadovu

pasirūpina, kad jose būtų organizuotas balsavimas paštu ir tose įstaigose

esantiems rinkėjams būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu;

7) surašo

savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir

perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai;

8) svarsto

skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima

sprendimus;

9) vykdo kitus

šio Įstatymo nustatytus įgaliojimus.

16

straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato

kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti

kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Apylinkės

rinkimų komisiją turi sudaryti mažiausiai 5 nariai. Jeigu partijos nepasiūlė

pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta ir partija nesiūlo

kandidatūros, trūkstamas kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu

siūlo savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos

direktorius.

skaičių kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas turi teisę siūlyti:

1) partija ar jų

koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo

būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje

dalyvavusiomis partijomis;

2) partija ar jų

koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi savivaldybės

tarybos narių mandatų. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo

būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje

dalyvavusiomis partijomis.

kandidatūras į apylinkės rinkimų komisijas gali siūlyti ir pagal Seimo, ir

pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik

pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų,

dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas

siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija,

rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras

turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

apylinkių rinkimų komisijas sąrašą savivaldybės rinkimų komisijai partijos

pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų komisijos ne

vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra

atitinka šio Įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos

atmesti.

nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, arba

jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali

sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba

kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų

trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi

asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario

įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos

nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja

savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės

rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.

rinkimų komisijų pirmininkus skiria savivaldybės rinkimų komisijos.

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

17

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės

rinkimų komisija:

1) iš

savivaldybės rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas

su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar per kitą asmenį

perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti

paštu namuose, praneša, kad jie šią teisę turi, sudaro rinkėjų, kurie balsuos

paštu namuose, sąrašą, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie apylinkės

rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus, asmenis atsisakiusius deklaruoti,

nedeklaravusius, ar jie atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus;

2) nagrinėja

skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės

teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu

visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir

globos įstaigose, kariniuose daliniuose, pataisos įstaigose ir kardomojo

kalinimo įstaigose;

4) kartu su

savivaldybės tarybos atstovu pasirūpina, kad pagal šio Įstatymo reikalavimus

laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir

balsadėžės;

5) rinkimų dieną

organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja

balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

7) svarsto savo

apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo

organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima

sprendimus;

8) vykdo kitus

šio Įstatymo numatytus įgaliojimus.

18

straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai

komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs

rašytinį pasižadėjimą.

ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Duodantis rašytinį pasižadėjimą

asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šioje straipsnio dalyje nustatytų

rašytinio pasižadėjimo tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą.

Nustatomi šie rinkimų komisijos nario, pirmininko rašytinio pasižadėjimo tekstai:

1) „Aš, (vardas,

pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.

Tepadeda man

Dievas.“;

2) „Aš, (vardas,

pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus

teises.“

rašytinį pasižadėjimą asmuo po rašytinio pasižadėjimo tekstu pasirašo.

Rašytinio pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Rašytinis pasižadėjimas

galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.

komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusios

rinkimų komisijos.

rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį

pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo,

negali pradėti eiti pareigų rinkimų komisijoje ir sprendimas dėl jo skyrimo

turi būti panaikintas. Jį paskyrusi komisija dėl to priima sprendimą.

19

straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5

komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje

dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Jei balsai pasidalija po lygiai,

lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu,

turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę; ši pridedama prie protokolo ir

yra neatskiriama jo dalis.

rinkimams, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų

įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų

komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra

atlikę visus pagal įstatymus jiems pavestus darbus.

komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet

kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Rinkimų

komisijos narys ar pirmininkas, pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos

nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš rinkimų komisijos ir atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų

sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

iškėlusi kandidatus, kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų

komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos rinkimuose, ar kitą jos

veiką gali apskųsti:

1) apylinkės

rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai;

2) savivaldybės

rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

atstovas rinkimams ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su

apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų

sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės

rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai

sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų

komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo,

bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos rinkimuose gali būti apskųsti

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas

ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne

darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir

persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės

rinkimų komisija, savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai

rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti ir

neišnagrinėtų skundų.

21

straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos, jų pareigūnai privalo padėti

rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti joms reikalingus duomenis.

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3

dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų

komisijoms motyvuotus atsakymus.

darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.

savivaldybių institucijos bei įstaigos, jų pareigūnai ir tarnautojai, įmonės,

jų darbuotojai privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas bei

įrengimus rinkimams organizuoti ir vykdyti.

22

straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimas

Savivaldybių ir apylinkių rinkimų

komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai už darbą

rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos

pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

23

straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas

rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų

komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų

komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.

savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar koalicijos

siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti

skiriamas šio Įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 14 straipsnio 1 dalyje ir 16

straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ

SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ PAŽYMĖJIMAI

24

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) savivaldybių

rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti

naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis

asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų

sąrašą kelis kartus.

iškėlusių partijų prašymu rinkimų agitacijos tikslais gali būti sudaromi ir

teikiami bendrieji rinkėjų sąrašai. Partijos, kurios yra įregistruotos Asmens

duomenų valdytojų valstybės registre, gali gauti bendruosius rinkėjų sąrašus

(elektroninėje informacijos laikmenoje arba atspausdintus). Bendruosiuose

rinkėjų sąrašuose nurodoma rinkėjo vardas, pavardė, adresas ir gimimo metai.

Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija. Jeigu

rinkėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutinkąs, kad jo

gyvenamosios vietos adresas ar gimimo metai būtų viešai skelbiami bendruosiuose

rinkėjų sąrašuose, šiuose sąrašuose nurodomas tik jo vardas ir pavardė.

Partijos negali teikti bendrųjų rinkėjų sąrašų tretiesiems asmenims ir naudoti

kitiems negu rinkimų agitacijos tikslams. Gautus duomenis jos privalo

sunaikinti per 30 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir

tvarko gyventojų registro tvarkytojas ar kita kompetentinga institucija

Vyriausiosios rinkimų komisijos pavedimu, sudaromi elektroninėje informacijos

laikmenoje. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos

laikmenoje ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas,

kurio vienas variantas naudojamas rinkėjo pažymėjimams įteikti, kitas –

rinkėjams susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų

sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu

rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše

padaryti pakeitimai. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų

naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų

sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė, Lietuvos

Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę patvirtinančio

asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos Europos Sąjungos

valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje laiką, duomenys,

ankstesnė asmens gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar

kilmės valstybėje narėje, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso

įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą pagrindas ir data;

2) savivaldybių

rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos

gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos

gyventojų registrą pagrindas, kilmės valstybė narė;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.

Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutinką, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas spausdinto

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.

rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai

skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad jo

gyvenamosios vietos adresas ir gimimo metai ar kurie nors iš šių duomenų būtų

nurodomi partijoms teikiamuose bendruosiuose rinkėjų sąrašuose. Vyriausioji

rinkimų komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui

įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad gyvenamosios

vietos adresas ir gimimo metai būtų skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose.

25 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

sąrašą pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir

Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įrašomi visi rinkimų teisę turintys

Lietuvos Respublikos piliečiai bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių

piliečiai, nurodyti šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Pagal šiuos duomenis

sudaryti sąrašai yra išankstiniai.

tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi

valstybės institucijų ir savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų teikiama

informacija.

sąrašo turi būti išbraukiama:

1) miręs Lietuvos Respublikos

pilietis ar kitas nuolat gyvenęs Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės

pilietis;

2) asmuo,

netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietybės;

3) nuolat

gyvenantis Lietuvoje asmuo, netekęs Europos Sąjungos valstybės narės

pilietybės;

4) Lietuvos

Respublikos pilietis, patvirtinęs, kad balsavimo teise šiuose Europos

Parlamento rinkimuose naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamentą

nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės, arba Lietuvos Respublikos pilietis,

dėl kurio yra pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos

Europos Sąjungos valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena

kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir panašiai), kad jis balsavimo teise

šiuose Europos Parlamento rinkimuose naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas

Europos Parlamentą nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės, ir kuris

atsisako patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas

Europos Parlamentą tik nuo Lietuvos Respublikos;

5) nuolat gyvenantis Lietuvoje

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atsisakęs deklaruoti ar

nedeklaravęs, kad balsavimo teise šiuose Europos Parlamento rinkimuose naudosis

rinkdamas Europos Parlamentą tik nuo Lietuvos Respublikos ar kad jo kilmės

valstybėje narėje iš jo neatimta balsavimo teisė;

6) asmuo, kuriam

įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą pateikimo tvarką ir

formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose

padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais

patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali

būti keičiami (dėl rinkėjo mirties, dėl balsavimo užsienyje, dėl dvigubo

balsavimo išvengimo priemonių, pasikeitus rinkėjų adresui po sąrašo sudarymo ir

kita) tik Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka per instituciją,

įgaliotą tvarkyti rinkėjų sąrašus. Galutinio rinkėjų sąrašo pakeitimas

padaromas gavus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar jo įgalioto

komisijos nario (narių) sutikimą dėl sąrašo pakeitimo. Apie galutinio rinkėjų

sąrašo pakeitimų skaičių nedelsiant pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos

nariams.

balsavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su

kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus į

Europos Parlamentą, ir praneša joms apie jų valstybių piliečių įrašymą ar

išbraukimą iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo ir apie Lietuvos Respublikos

piliečių, kurie balsuos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukimą

iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo.

26

straipsnis. Savivaldybių rinkėjų, užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai

rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji

rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir Lietuvos Respublikos diplomatinių

atstovybių pranešimus sudaromi užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos

piliečių sąrašai. Iš į šiuos sąrašus įrašytų asmenų yra reikalaujama

patvirtinti, kad šiuose rinkimuose Europos Parlamentą jie rinks tik nuo

Lietuvos Respublikos. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš rinkėjų, balsuojančių

ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. Užsienyje gyvenančių Lietuvos

Respublikos piliečių sąrašus tikslina Lietuvos Respublikos diplomatinės

atstovybės.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąrašų, sudaromas Lietuvos Respublikos

piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma, sąrašas.

27

straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų spausdintą perduoda apylinkės rinkimų komisijai.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio

gyvenamosios vietos adresą ar adresą, nurodytą vėliausių rinkimų ar referendumo

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių,

kurie nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų

nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali

sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto

administracija, rinkėjų sąrašą.

28

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė

atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik

apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar

kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos

patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat

paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į

rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame Įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti

rinkėjo pažymėjimus, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai

turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į apylinkės

rinkimų komisijos patalpas, taip pat diplomatinėje atstovybėje turi būti

nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti su rinkėjų sąrašu

įgyvendinti.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami,

tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami

ir telefonu.

29

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas

pažymėjimas yra dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų

sąraše yra įrašytas rinkėjas. Rinkėjo pažymėjimus, pasirašytus rinkimų

komisijos pirmininko, įteikia rinkimų komisijos. Savo rinkėjo pažymėjimą gali

atsispausdinti ir pats rinkėjas pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo

duomenis, elektroninėmis ryšio priemonėmis gautus Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka. Šiuo atveju rinkėjo pažymėjimą pasirašo pats

rinkėjas. Be rinkėjo pažymėjimo balsuoti paštu negalima.

1) rinkėjo

vardas ir pavardė;

2) rinkėjo

gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3) rinkėjo

gyvenamosios vietos adresas;

4) savivaldybė,

kurioje balsuoja rinkėjas;

5) apylinkės, į

kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo

būstinės adresas;

6) rinkėjo

pažymėjimo numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

7) kita rinkėjui

svarbi informacija.

nurodoma, kad šiam rinkėjui būtina deklaruoti, kad jis atitinka šio Įstatymo 3

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

30

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas

rinkėjui rinkėjo pažymėjimą, rinkimų komisijos narys apie tai pažymi rinkimų

apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba

rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba

rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo

pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimą (pažymėjimus) gavęs asmuo pasirašo išankstiniame

rinkėjų sąraše. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui rinkėjo

pažymėjimas įteikiamas tik po to, kai jis raštu patvirtina (deklaruoja), kad

balsavimo teise šiuose Europos Parlamento rinkimuose naudosis rinkdamas Europos

Parlamentą tik nuo Lietuvos ir kad jo kilmės valstybėje narėje iš jo neatimta

balsavimo teisė. Įteikiant rinkėjo pažymėjimus, sudaromas piliečių, kurie turi

teisę ir pageidauja balsuoti paštu namuose, sąrašas. Rinkėjo pažymėjimai

rinkėjams turi būti įteikti ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų.

kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus

rinkėjo pažymėjimas, privalo nedelsdamas apie tai pranešti apylinkės rinkimų

komisijai arba savivaldybės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje

teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą jo asmens tapatybę

patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo

pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Savivaldybės rinkimų komisija rinkėjo

pažymėjimo dublikatą gali išrašyti bet kuriam į jos rinkėjų sąrašus įrašytam

rinkėjui. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, į

kurį turėtų būti įrašytas, šios apylinkės rinkimų komisija apie tai nedelsdama

praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad rinkėjas

būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir išbrauktas iš kitos rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašo. Šiuo atveju rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir

įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti

rinkėjo pažymėjimą kitos savivaldybės rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu

jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti

rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti asmens tapatybę

patvirtinantį dokumentą.

31

straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, savivaldybės

rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą.

iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo

gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo

sudarymo.

perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje

savivaldybėje esančios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės

rinkimų komisija ir apie šiuos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų pakeitimus

praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos

savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą rinkimų

komisijos teikimu tvarko Vyriausioji rinkimų komisija arba jos tam įgaliota

kompetentinga institucija ir apie šiuos rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša

savivaldybių komisijoms. Rinkėją įrašyti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą

arba iš jo išbraukti gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio Įstatymo 25

straipsnio nustatytais atvejais, o šio Įstatymo 25 straipsnio 3 ir 5 dalyse

nurodytais atvejais – ir savivaldybių rinkimų komisijos.

32 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos

Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus

esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės

rinkėjų sąrašą.

diplomatinė atstovybė, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda

Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų

sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi

rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į

Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje.

33 straipsnis. Karių ir laivuose bei pataisos

įstaigose esančių rinkėjų įrašymas į rinkėjų sąrašus

atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti

tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rinkėjų sąrašą.

apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai

įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų

sąrašą.

esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali

sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą

yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.

esantys rinkėjai įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat

gyveno, kol pateko į pataisos įstaigą, rinkėjų sąrašą. Jeigu pataisos įstaigoje

esantis asmuo raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje yra pataisos įstaiga, rinkėjų sąrašą.

34 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius

galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną

Jeigu į apylinkės rinkimų

komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki

rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą asmuo, kuris raštu patvirtina, kad šiuose rinkimuose nėra

balsavęs nei kitoje valstybėje, nei paštu ar kitoje rinkimų apylinkėje Lietuvos

Respublikoje, ir pateikia Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietybę patvirtinantį dokumentą su jame įrašytu gyvenamosios

vietos adresu arba pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie

deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų

apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka leidžia jam balsuoti, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso

(asmens tapatybės kortelės ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento) numerį

ir gyvenamosios vietos adresą tuoj pat praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės

rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas negalėtų du kartus

balsuoti arba jo užpildytas biuletenis būtų skaičiuojamas tik vieną kartą.

Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris

pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba

balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

35

straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų

atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas šio Įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba

įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai

likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą

privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2

dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos

apygardos administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per 2 dienas.

Teismo sprendimas yra galutinis.

nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai

nenagrinėjami.

skundus ir pagal teismo sprendimus pataisytus rinkėjų sąrašus apylinkių rinkimų

komisijos praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų

komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ

KĖLIMAS

36

straipsnis. Kandidatų kėlimas

gali kelti partija, pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą

įregistruota ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų.

kandidatus kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal

jos nustatytą eilę. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, pagal eilę surašytų

kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas partijos suvažiavimo ar konferencijos.

Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 5 ir daugiau kaip

26 kandidatai.

37

straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai

įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą

dalyvauti rinkimuose;

2) savo

registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,

rinkimų programą;

3) keliamų

kandidatų sąrašą;

4) kiekvieno

keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu, paties

užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto

deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų

išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo

pateiktos. Be to, partija turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotrauką,

autobiografiją;

5) įgaliojimą

atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi

teisę pateikti įgaliojimus atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams

savivaldybių rinkimų komisijose;

6) dokumentą,

patvirtinantį, kad sumokėtas rinkimų užstatas;

7) jeigu partija

paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose

buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti

spaudoje paskelbtos vykdant Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą,

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų

agitacijai ataskaitos kopiją;

8) praėjusių

metų finansinės veiklos deklaracijos, kuri vykdant Politinių partijų ir

politinių organizacijų įstatymą turėjo būti pateikta mokesčių inspekcijai,

kopiją, patvirtintą šios inspekcijos, bei informaciją apie laikotarpiu nuo

einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio 1 dienos gautas

ir kasoje bei banko sąskaitoje (sąskaitose) turimas lėšas. Be to, gali pateikti

savo biudžeto pajamų, jų šaltinių ir išlaidų ataskaitos (pranešimo), kuri

(kuris) turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių partijų ir politinių

organizacijų įstatymą, kopiją.

Europos Parlamento narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi

įrašyti: savo pavardę, vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento

numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar

neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra

asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,

neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos

karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos

mokamas pareigūnas, kitas statutinis valstybės tarnautojas, o kitos Europos

Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės

valstybę narę, ar šioje valstybėje jam teismo nėra atimta balsavimo teisė, taip

pat atsakyti į šio Įstatymo 93 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti.

Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali būti pateikiama ir kitų

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo

gali neatsakyti.

dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus

34 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų

pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.

38

straipsnis. Kandidatų registravimas

kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai

patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų veikla yra

sustabdyta ar nutraukta.

partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau

kaip kitą darbo dieną kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją

dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir

pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą.

kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija

nustato, ar kandidatas atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.

Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio, Vidaus

reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad šios

praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios

rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o

rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32

dienoms iki rinkimų.

pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio Įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo

turi priimti per 10 dienų nuo pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau

kaip likus 31 dienai iki rinkimų.

pareiškinių dokumentų trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai

nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.

39

straipsnis. Atstovas rinkimams

rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais

klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos

posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti

atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams

atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.

Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų įgaliojimai atstovauti

joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą

dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams

kandidatūra atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo

rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų

po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

dienos partija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą

asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti

įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams

registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos

įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.

40

straipsnis. Rinkimų užstatas

kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio

mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 20 dydžių. Pakeičiant kandidato

vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1 VMDU,

sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. Jei kandidato

eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos sąraše pakeitimo ar

naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo, rinkimų užstatas

neimamas.

kuri per paskutinius trejus Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų

rinkimus nepateikė Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu

laiku lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų agitacijai galutinių ataskaitų,

arba jei buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi lėšų šaltiniai ar

visos rinkimų agitacijos išlaidos, rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui

įregistruoti nustatomas tris kartus didesnis.

po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija grąžina

rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu iškeltų kandidatų sąrašas

(jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus ir partija

pateikė lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų agitacijai ataskaitą.

rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą.

41

straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės

būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti

kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į

Europos Parlamentą metu – dvigubas kandidatavimas draudžiamas.

sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų

sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija

kandidatu.

sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs

sutikimą būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje,

išbraukiamas iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu

Lietuvos Respublikoje.

išvengta dvigubo kandidatavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų

komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių

institucijomis, rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis už kandidatų

registravimą rinkimams į Europos Parlamentą, praneša joms apie jų valstybių

piliečių registravimą kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos

Respublikos piliečių registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse

kandidatais į Europos Parlamento narius.

42

straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas

Iki pareiškinių dokumentų

pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam

jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų

sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas

jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir

dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų

sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti

jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir

negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus.

Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti

daugiau kaip vienoje koalicijoje.

43

straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus

rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius

dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25

dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai

tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai

rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus,

rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps

grąžintinu, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnyje. Panaikinus viso

kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl

pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių

dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.

pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio Įstatymo 37 straipsnio 3

dalyje, pabaigos papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus

keičiant kandidatų eilę sąraše.

pareiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, jos iškelti

kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos

pavadinime yra nuoroda į šios partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos

pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių

atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų

pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos

partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos

kandidatai.

atšaukimo ar kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka

mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.

44 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų

paskelbimas, rinkimų agitacijos kampanijos pradžia

mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija „Valstybės

žiniose“ paskelbia: partijų ir koalicijų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose

įrašytus kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius;

kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų

komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais

perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra

tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše).

Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų

paskelbimo.

paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ

VEIKLOS GARANTIJOS

45 straipsnis. Kandidatų teisė kalbėti

susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis

rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai turi lygią teisę kalbėti rinkėjų ir

kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, per nacionalines

visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo rinkimų programą.

institucijų bei įstaigų vadovai, taip pat savivaldybių administracijų

direktoriai ar jų tam įgalioti asmenys turi padėti kandidatams organizuoti

susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.

46

straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu,

apgaule, grasinimais, papirkinėjimais arba kitaip kliudantys rinkėjams

įgyvendinti teisę rinkti ir būti išrinktiems į Europos Parlamentą, organizuoti

rinkimų agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai,

suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę

balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį Įstatymą, atsako pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus. Be to, įstatymų nustatyta tvarka atsako asmenys,

paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą ar trukdę

kandidatui susitikti su rinkėjais.

47 straipsnis. Kandidato teisė būti atleistam nuo

darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos metu

Kandidatas

rinkimų organizavimo ir vykdymo laiku, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį jo prašymu

gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

48

straipsnis. Kandidato neliečiamybė

Kandidatas

rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki naujai išrinkto Europos

Parlamento pirmojo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali

būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti teismo

skiriamos administracinės nuobaudos už veiksmus, padarytus rinkimų agitacijos

kampanijos metu.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

49

straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

kurią prasideda rinkimų agitacijos kampanija, partijoms sudaromos šio Įstatymo

nustatytos sąlygos vykdyti rinkimų agitaciją. Rinkimų agitacija iki rinkimų

agitacijos kampanijos pradžios nedraudžiama. Nuo Seimo nutarimo, kuriuo

skelbiami rinkimai, įsigaliojimo partijos ar kandidatų padarytos išlaidos turi

būti apskaitomos, naudojamos ir deklaruojamos kaip politinės kampanijos

išlaidos įstatymų nustatyta tvarka.

agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia

Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

50 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo

priemonėmis sąlygos ir tvarka

sąrašus iškėlusioms partijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis

nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis

radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja

iš biudžete paskirtų lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių

laidų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles

patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę

ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos

nacionalinio radijo ir televizijos vadovais. Vyriausioji rinkimų komisija taip

pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų

lygiateisiškumo principas. Kiekvienam kandidatų sąrašui skiriama ne mažiau kaip

po vieną valandą nacionalinio radijo ir po vieną valandą nacionalinės

televizijos laiko debatams su kito ar kitų kandidatų sąrašų atstovais.

Debatuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų atstovų grupės (2 ir daugiau)

sudaromos tarpusavio susitarimu, o jeigu nesutariama, – burtais.

programą per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija.

Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

informavimo priemones riboja tik specialių rinkimų sąskaitų nustatytas

maksimalus leistinas dydis.

dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi

šiuo Įstatymu.

51 straipsnis. Kandidatą ar kandidatų sąrašą

iškėlusią partiją kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė

agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia

kandidatą ar partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai

tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri

leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų,

kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet

visais atvejais kandidatą ar partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą,

kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame

iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo

suteikti galimybę kandidatui ar partijai pareikšti atsakomąją nuomonę.

Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas

išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė

už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją

nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo

pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpio pradžios. Visuomenės informavimo priemonė, kuri negali per šio

Įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi

pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.

2.

Kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus,

kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus (kandidatą) ir

kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) ar kandidatą negatyviai

apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė

(skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją ar

kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir

nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas

paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga

paskelbta ne apie tą partiją ar kandidatą; paskelbta medžiaga nėra

kompromituojanti; partiją ar kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė tos

pačios partijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją ar kandidatą

apibūdinančių žinių; partija ar kandidatas pasinaudojo atsakomosios nuomonės

teise.

nuomonę partija ar kandidatas visuomenės informavimo priemonei pateikia per

savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą

rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku

pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo

paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama

pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė

privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį

Įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir

už tai apmokama pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą

šio paskelbimo kainą.

atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio

Įstatymo nustatyta paskelbimo kaina išieškoma iš tos visuomenės informavimo

priemonės, kuri kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba

pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.

52 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją

naudojantis tarnybine padėtimi

draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose,

įstaigose ar organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti

kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti

paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės

tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai

išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti

patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta

tvarka.

yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali

kalbėti tik šio Įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl

einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių,

tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės

informavimo priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose

visuomenės informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos

įrašą ar jo dalį, kur nėra rinkimų agitacijos.

53

straipsnio redakcija iki 2004 m. rugsėjo 10 d.:

53

straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas

agitacija finansuojama iš partijos, iškėlusios kandidatų sąrašą, gautų lėšų,

kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje. Speciali rinkimų sąskaita

atidaroma arba partijos turima sąskaita naudojama kaip speciali rinkimų

sąskaita pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą. Specialios

rinkimų sąskaitos maksimalus leistinas dydis yra 1000 VMDU kandidatų sąrašui.

Jei į specialią rinkimų sąskaitą pervesta daugiau lėšų, bankas perteklių

perveda į valstybės biudžetą.

agitacijos išlaidas sudaro renginių, publikacijų, radijo ar televizijos laidų,

taip pat gaminių ar paslaugų, kuriais siekiama paveikti rinkėjų valią balsuoti

arba nebalsuoti už kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar

teikimo kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš specialių rinkimų

sąskaitų draudžiama. Rinkimų agitacijai skirti gaminiai ir paslaugos, kurių

vertė didesnė kaip 0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijai

skirti gaminiai ir paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias

nuolaidas. Norintysis paremti kandidatų sąrašą privalo tai daryti pervesdamas

lėšas į specialią rinkimų sąskaitą. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijai skirtiems

gaminiams buvo padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija

apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija,

įvertinusi rinkimų agitacijai skirtus gaminius, šių išlaidų suma sumažina

specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leistiną dydį ir išduoda pažymą, kad šie

gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu.

Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybės ar savivaldybių kapitalo,

gali nurodyti, kurį (kuriuos) kandidatų sąrašą (sąrašus) remia, ir po to jų

rinkimų agitaciją skelbti nemokamai. Šiuo atveju visuomenės informavimo

priemonei už tokios rinkimų agitacijos skelbimą negali būti atlyginama jokiais

kitais būdais. Jeigu vienkartines rinkimų agitacijai skirtas paslaugas, kurių

vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU, nemokamai suteikia kandidatų sąrašo rėmėjai (tai

draudžiama šio Įstatymo 52 straipsnyje nurodytiems asmenims), jos nevertinamos

ir specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio nekeičia.

inspekcija, nustačiusi, kad rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu už

rinkimų agitacijai skirtus gaminius ar paslaugas buvo sumokėta ne iš specialios

rinkimų sąskaitos, taip pat grynaisiais pinigais arba netiesiogiai, sumokėtą

sumą ar atlyginimą (sumą ar atlyginimą, kurie turėjo būti sumokėti) už rinkimų

agitacijai skirtus gaminius, paslaugas ne ginčo tvarka išieško iš jų gavėjo ir

perveda į valstybės biudžetą.

agitacija taip pat finansuojama iš valstybės lėšų. Partija nemoka už pagal šį

Įstatymą skirtą laiką Nacionaliniame radijuje ir televizijoje, taip pat už

rinkimų programos atspausdinimą ir šios išlaidos nekeičia specialios rinkimų

sąskaitos maksimalaus leistino dydžio.

naudojimą kontroliuoja mokesčių inspekcijos ir Vyriausioji rinkimų komisija. Partijos

lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų agitacijai ataskaitas, kurių formą

nustato Vyriausioji rinkimų komisija, turi pateikti Vyriausiajai rinkimų

komisijai ne vėliau kaip per 25 dienas po galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo. Vyriausioji rinkimų komisija šias ataskaitas paskelbia „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

rinkimų sąskaitos uždaromos arba partijų turimos sąskaitos nustojamos naudoti

kaip specialios rinkimų sąskaitos ne vėliau kaip per 20 dienų po galutinių

rinkimų rezultatų paskelbimo. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatų

sąrašą iškėlusi partija naudoja savo veiklai. Laiku neuždarytų specialių

sąskaitų, išskyrus partijų sąskaitas, kurios buvo naudotos kaip specialios

rinkimų sąskaitos, lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.

53

straipsnio redakcija nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.:

53 straipsnis. Rinkimų į Europos Parlamentą

politinės kampanijos finansavimas

Rinkimų į

Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių

partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

54

straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

agitacija draudžiama likus 30 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną ir

rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose,

jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.

Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos

priemonių (išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistas) negali būti

balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo

patalpa.

apie vykstančius rinkimus, balsavimo tvarką ir kvietimas dalyvauti rinkimuose

ir pareikšti savo valią, jeigu kartu nėra raginama balsuoti už ar prieš

kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija.

pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

55

straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo

pažymėjimų, rinkimų biuletenių, vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų

dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų,

naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius

nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

56

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

kiekvienam rinkėjui įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai

atspausdinti pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame

pat plote ir to paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks,

kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti

atspausdintas burtais nustatytas rinkimų numeris, partijos, koalicijos

pavadinimas (nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose) ir sąrašo kandidatų

rinkimų numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi

būti atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos

specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.

biuletenio dalyje yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas

įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.

rinkimų biuletenis spausdinamas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos perduotą

aprašymą.

57

straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus centriniams

pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu

pradžios, rinkimų biuletenius rinkimų apylinkių komisijoms – ne vėliau kaip

prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną.

Respublikos diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir balsavimo paštu vokai turi

būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų.

Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne

mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų.

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų

išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.

58

straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau

kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų

komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus

rinkimų biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje

(kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo

patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų

agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų

sąrašai. Šio Įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų

apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50

metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti

pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos

išleistąją. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams

ir vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma,

antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku

ir tinkamai. Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų

balsavimo patalpai įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi,

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti

savivaldybės rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai

surasti ir tinkamam inventoriui įsigyti, kaip nustatyta šio Įstatymo 9

straipsnyje.

59

straipsnis. Rinkimų stebėtojai

partijų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi teisę skirti rinkimų

stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę

stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo

pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo

pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse

atstovybėse arba tik konkrečiose savivaldybėse ar rinkimų apylinkėse, Lietuvos

Respublikos užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimu,

užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų

prašymu, taip pat savo nuožiūra;

2) savivaldybės

rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios

savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems

kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę

turintiems asmenims partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu,

kuriame turi būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė,

vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.

stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba

kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti

išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo,

kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio Įstatymo reikalavimus. Apie visus

atsisakymus išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta

artimiausiame rinkimų komisijos posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.

stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,

taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų

stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje būtų sudarytos tinkamos

sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio Įstatymo. Jeigu rinkimų stebėtojas pats

pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimo galiojimas

gali būti panaikintas savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie

šį sprendimą turi būti iškart pranešta savivaldybės rinkimų komisijos nariams,

Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam atstovui rinkimams.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BALSAVIMAS

60

straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas

vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos

nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios

rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis Įstatymas.

61

straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo

patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir

balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose

(koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

62

straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams

joje gali būti tik apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir

budintis policininkas. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos

nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai

apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal

nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų

skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės

rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius,

išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams,

kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą taip

paskelbdamas rinkimų pradžią.

63

straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas

balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo

pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę. Komisijos

narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų

sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu

antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko

balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio.

Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam

rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi

reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia

svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją

išsiaiškinti dėl balsavimo.

narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų

nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas

asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba

nuolat Lietuvoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai,

rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir

atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis

komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas

rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui

negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenio

išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį

reikalavimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

64

straipsnis. Balsavimo tvarka

biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti

rinkimų biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.

biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir,

pareikšdamas valią dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio

laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo

būdu už šiuos kandidatus paduodami pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties

kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal

šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas

negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų

numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

rinkėjas, neįmetęs rinkimų biuletenio į balsadėžę, prašo, sugadintas rinkimų

biuletenis pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos narys sugadintą rinkimų

biuletenį perbraukia, ant jo pasirašo ir išduoda naują rinkimų biuletenį.

Sugadinti rinkimų biuleteniai laikomi atskirai.

kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti ir įmesti į

balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką,

narį ar rinkimų stebėtoją), kad šis už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas,

neturintis fizinių trūkumų, dėl kurių jis negalėtų užpildyti rinkimų biuletenį,

turi balsuoti pats.

65

straipsnis. Balsavimas paštu

paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos

būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų

apylinkę. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant

5 diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas

įrašytas į tos savivaldybės rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki

rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į tos savivaldybės rinkėjų sąrašus. Balsavimo

paštu išlaidas Vyriausioji rinkimų komisija apmoka iš valstybės biudžeto lėšų.

paštu organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už

rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą

balsavimo paštu metu. Už pašto skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros

organizavimą atsako tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto

skyrius, komisijos pirmininkas. Prireikus jis kartu su kitų rinkimų apylinkių

komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, turi

pasirūpinti organizuoti apylinkių rinkimų komisijų narių budėjimą pašto

skyriuose.

biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto

viršininkas savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto

darbuotojus, kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu

vokus. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas

privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto

darbuotojams, kuriems patikėta išduoti rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų

komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų

stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs

rinkėjo pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę

įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie pastabą pašto viršininkas nedelsdamas

praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto

darbuotojas neturi teisės išduoti rinkimų dokumentų.

skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai

užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Balsavimą gali

stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimus,

suteikiančius teisę stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.

darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo

paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai

apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

balsuoja slaptai:

1) užpildo

rinkimų biuletenį;

2) užpildytą

rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja

vidinį balsavimo paštu voką;

4) vidinį

balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį balsavimo paštu

voką;

5) užklijuoja

išorinį balsavimo paštu voką.

negalintys dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į

rinkimų apylinkę, gali balsuoti paštu namuose. Į balsuojančių namuose rinkėjų

sąrašą gali būti įrašyti I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir

laikinai nedarbingi asmenys, taip pat sukakę 70 metų asmenys, jei jie pateikė

prašymą užtikrinti galimybę balsuoti namuose ir prašyme nurodė, kad negali

atvykti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę. Rinkimų komisijos turi

teisę gauti duomenis apie I grupės invalidus, II grupės judėjimo invalidus iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o

duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš gydymo įstaigų. Rinkimų

komisijos šių duomenų negali paskleisti ir gali naudoti tik dėl balsuojančių

namuose rinkėjų sąrašų sudarymo. Už duomenų paskleidimą atsakingi asmenys

atsako įstatymų nustatyta tvarka. Balsuojančių namuose rinkėjų sąrašą ne vėliau

kaip likus 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios sudaro apylinkės rinkimų

komisijos pagal rinkėjų užpildytus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos

formos prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Apylinkių rinkimų

komisijos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko ar jo įgalioto savivaldybės

rinkimų komisijos nario sutikimu gali papildyti balsuojančių namuose rinkėjų

sąrašą, jeigu turinčių teisę balsuoti namuose rinkėjų prašymus užtikrinti

galimybę balsuoti namuose gauna iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms.

Rinkėjų prašymai užtikrinti galimybę balsuoti namuose turi būti patvirtinti

savivaldybės globos ir rūpybos ar sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų

arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai užtikrinti galimybę balsuoti namuose

pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto balsuojančių namuose

rinkėjų sąrašo. Pareigūnai, nepagrįstai patvirtinę ar nepagrįstai atsisakę

patvirtinti rinkėjų prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose, atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, balsuojantiems paštu namuose, į

namus pristato paštininkas likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų.

Konkretus paštininkų atvykimo pas rinkėjus grafikas turi būti patvirtintas

pašto (pašto skyriaus) viršininko ne vėliau kaip 12 valandą dienos, jo kopija

paskelbiama skelbimų lentoje ir gali būti vykdomas tik kitą dieną po

patvirtinimo. Jeigu kartu su paštininku pas rinkėją nori atvykti rinkimų

komisijos nariai, jų turi vykti ne mažiau kaip 2, taip pat gali atvykti rinkimų

stebėtojai. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali

atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams,

neįrašytiems į balsuojančių namuose rinkėjų sąrašą.

išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu

balsavimo paštu voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas gali:

1) įteikti pašto

skyriaus darbuotojui;

2) įteikti

paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

3) įmesti į

pašto dėžutę.

balsuoja namuose, draudžiama daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį

balsuoti. Rinkėjas slaptai užpildo rinkimų biuletenį, rinkimų biuletenį pats

įdeda į vidinį balsavimo paštu voką, voką užklijuoja, užklijuotą vidinį voką

kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį balsavimo paštu voką ir voką

užklijuoja. Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali padaryti šių veiksmų

pats, prašymu juos padaro rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką,

rinkimų komisijos narį ar rinkimų stebėtoją). Šis asmuo privalo išsaugoti

balsavimo slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką gali

įteikti paštininkui ar išsiųsti tą pačią arba kitą dieną.

priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

66

straipsnis. Balsavimas diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose)

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (konsulate) galima jos darbo

valandomis tam skiriant ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjai

prašo, diplomatinė atstovybė (konsulatas) gali jiems rinkimų dokumentus siųsti

ir juos priimti paštu.

rinkimų komisija Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikimu

sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta balsavimas, sąrašą

ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai diplomatinei atstovybei

(konsulatui).

organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato) vadovas.

67

straipsnis. Balsavimas laive

laive, kuris plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava, su kuriuo balsavimo metu

palaikomas radijo ryšys ir kuriame yra ne mažiau kaip 10 rinkėjų (įgulos narių

ir keleivių), jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 5 dienas iki rinkimų yra

išplaukęs iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžęs iki rinkimų dienos arba

jeigu yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis teisę rinkti laivo įgulos narys

ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu ar diplomatinėje

atstovybėje (konsulate).

kuriuose organizuojamas balsavimas, sąrašą, taip pat balsavimo kiekviename

laive laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministerijos teikimu taip, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui

būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive organizavimą atsako laivo

kapitonas – Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvoje gyvenantis

kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.

kuriuose nėra sąlygų organizuoti balsavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus,

balsavimas neorganizuojamas.

68 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose) ir laivuose

organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose) ir laivuose sudaromos balsavimo

komisijos.

komisijos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose)

sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas

sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulato vadovas iš

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulato darbuotojų ar kitų

toje užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo

komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

komisijas laivuose sudaro laivo kapitonas, atsižvelgdamas į laivo įgulos –

Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolat Lietuvoje gyvenančių kitų Europos

Sąjungos valstybių narių piliečių susirinkimo sprendimą.

balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką,

taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji

rinkimų komisija.

69

straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose

socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti

pašto skyriai. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki

rinkimų gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro

specialių pašto skyrių sąrašą ir pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių

darbo laiką. Įstaigos vadovas skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra

atsakingas, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo

vietą bei laiką ir būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti rinkėjams.

judėti gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų pacientai ir globotiniai

balsuoja patys balsavimo patalpoje šio Įstatymo 65 straipsnyje nustatyta

tvarka.

negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti į balsavimo patalpą gydymo, socialinės

rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir globotinius atvyksta ne mažiau kaip 2

komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto

skyriaus pareigūnas.

pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį

į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus

tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų

stebėtojo), kuriuo pasitiki, paslaugomis.

socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl

balsavimo trikdyti sunkios būklės ligonius. Šis nurodymas paštininkams

privalomas.

draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis

balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio

psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės.

70

straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose

apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose gali būti sudaromi specialūs

balsavimui skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 69 straipsnyje.

galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti nuolatinės gyvenamosios

vietos rinkimų apylinkėse.

rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos balsuoti specialiame pašto skyriuje, pašte

arba nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėje.

71

straipsnis. Balsavimas pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo

vietose

įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti

pašto skyriai, kaip nustatyta 69 straipsnyje.

įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės

gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos balsuoti specialiame pašto skyriuje, pašte

arba nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėje.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

72

straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose

paštu vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas apskaitos

duomenis nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka.

dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus balsavimo

paštu vokus ir rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai.

balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių

rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki balsavimo

pabaigos.

paštu vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji

rinkimų komisija.

73 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo

organizavimas skaičiuojant balsus

skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos

pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti

visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami nustatyta tvarka, ir

turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui,

jeigu šis trukdo komisijos darbą ar netinkamai atlieka savo pareigas. Šį

sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas komisijos pirmininko.

Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį

gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai

skelbiami taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys.

Jeigu dėl biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos

pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo

įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie pateikiami po vieną). Šio

balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

74

straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės

plyšį.

kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų

biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus,

atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais

biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai

suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į

specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir

sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą.

75 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje

balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas

rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės

rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių,

kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų

biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo

pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas

antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės

rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo

priima savivaldybės rinkimų komisija.

įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi

rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų

dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija

suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami į

galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes

pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti

perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti

kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama,

neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar

antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie

tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai

ir įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole. Skaičiavimo

rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai

sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas ir saugomas. Po to,

kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo

patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti paštu balsavusių

rinkėjų balsai.

pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas,

bet negalima nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų,

vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje

nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį,

taip pat jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios,

pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį

laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato

rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį

biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.

rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba kai kyla komisijos narių

ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio

balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose

galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų,

jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną

kartą balsus perskaičiuoti, jei iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar

rinkimų stebėtojas.

biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.

76 straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita, jų

paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas

balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti

rinkimų biuleteniai:

1) apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius

balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą;

2) išoriniai

balsavimo paštu vokai po vieną atplėšiami;

3) iš išorinio

balsavimo paštu voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo

pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir vidinis balsavimo paštu

vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime

įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo

parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to

paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo

pažymėjimo, arba išoriniame balsavimo paštu voke yra įdėta daugiau kaip vienas

vidinis balsavimo paštu vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke

esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas. Ant

vidinio balsavimo paštu voko būtina pažymėti, kad voke esantys biuleteniai

negalioja;

4) apylinkės

rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės įrašoma

„balsavo paštu“ arba „BP“;

5) antspauduotas

vidinis balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą

pagal nustatytus reikalavimus;

6) baigus

peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami

antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra

daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai

pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio

Įstatymo 75 straipsnio reikalavimus.

apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu

vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir

perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo

rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

balsavimo patalpoje ir paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai, visi duomenys

įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį,

protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių, pirmininko

bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės

rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra suskaičiuoti, apylinkės

rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo balsus, paduotus už

kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti

iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą

kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus

skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame voke turi būti perduoti saugoti

savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po

to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai

perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš

sprendimų:

1) grąžinti

biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų

komisijai, iš kurios jie buvo gauti;

2) pakeisti

apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą

dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos

rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.

Savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir

laiką.

apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba

perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,

patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais

biuleteniais. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo

pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas

supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas

pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama

Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų

skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas

nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų

skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų

komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš

valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų

lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė,

ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo

balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi

rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų

dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir

komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti

pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji

rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai

turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų

skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog pirmumo balsai

skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai

supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų

komisijai.

77

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai

rinkimų apylinkėje surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas

turi dvi dalis.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:

1) rinkimų

apylinkės rinkėjų skaičius;

2) iš

savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam

komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų

biuletenių skaičius, rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, rinkėjo

pažymėjimų skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų

biuletenių skaičius;

4) anuliuotų

rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų

apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės

atidarymo laikas;

7) balsadėžėje

rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

8) balsadėžėje

rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

9) balsadėžėje

rastų atskirai už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą

paduotų balsų skaičius;

10) paštu gautų

vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;

neantspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;

11) paštu gautų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

12) paštu gautų

galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13) paštu gautų

balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą,

skaičius;

14) iš viso

rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15) bendras

rinkimų apylinkėje negaliojančių biuletenių skaičius;

16) iš viso už

kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų

skaičius.

apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų

parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų

apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės

rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje

rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius

rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su

paštu gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.

balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,

apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai

įrašoma rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek

biuletenių buvo rasta daugiau.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir

visi biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus bei į specialų

skaičiuotiniems pirmumo balsams voką (vokus), rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir

nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos

narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo

dalis.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:

1) skaičiuojamų

biuletenių skaičius;

2) biuletenių,

kuriuose rinkėjai nenurodė pirmumo balsų, skaičius;

3) kiekvieno

kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;

4) visų kandidatų

gautų pirmumo balsų suma;

5) kiti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,

reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir

visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų stebėtojai.

Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo

antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu savivaldybės ar apylinkės

rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje nurodyti duomenys klaidingi,

surašomas protokolas klaidai ištaisyti. Protokolo antroji dalis ir biuleteniai

grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima

savivaldybės rinkimų komisija.

78

straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai

1.

Negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami:

1) nenustatyto

pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2) antspauduoti

ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu –

neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);

3) rinkimų

biuleteniai, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą

arba nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma

nustatyti rinkėjo valios.

rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas

dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu.

Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės

rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1

dalies 1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų

komisijai.

79 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų

pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai

rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir

nepanaudotus), kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai

kartu su rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais,

apylinkės rinkėjų sąrašai, apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai,

viso jos darbo laikotarpio finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų

komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei

Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.

rinkimų komisija bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija privalo

užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.

80

straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje

rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir

patikrina:

1) ar yra

pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai ir paketai su rinkimų

biuleteniais;

2) paketų

antspaudavimą ir jų aprašus (ar aprašas pilnas ir teisingas);

3) ar į rinkimų

apylinkių balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie

neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos

žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių,

rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie

rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo

protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse ir pan.); ar yra visi reikalingi

parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos apylinkės rinkimų

komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;

4) ar visos

pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.

rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios

nustatyta tvarka rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo

pastabas dėl apylinkių rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina

pateiktų dokumentų saugumu.

rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti

rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik

savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali

pati perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius,

gali pavesti perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai,

iš kurios jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai

apylinkės rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi

vadovautis šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi.

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų

komisija imasi priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės

rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų

pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus,

kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.

81

straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai

apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų

dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų

skaičiavimo protokolą įrašo:

1) savivaldybėje

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) savivaldybėje

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar

tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;

3) savivaldybėje

galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;

4) už kiekvieną

kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių;

5) už kiekvieną

kandidatą paduotų pirmumo balsų skaičių.

rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą

pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias

nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Savivaldybės rinkimų

komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus

savivaldybėje negaliojančiais.

82 straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos

dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai

Savivaldybės

rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus

finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo

protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių

protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir

antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką

perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.

83 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas

skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

balsus rinkimų apylinkėse bei savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų

rezultatus savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat

visuomenės informavimo priemonių atstovai.

stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl

šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti

rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų

komisijai raštu pareikšti protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų

dokumentais pateikiamas savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo

protestas savivaldybės rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų

skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie

pareikšti.

84

straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu

savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų

apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama

parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas

pirmiausiai skelbiamas internete, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas

rinkimuose visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės informavimo

priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu

ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

85 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų

sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui

iškėlusios kandidatus, partijų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių

rinkimų komisijų sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų

surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24

valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo surašymo. Šie skundai turi

būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pateikimo komisijai.

rinkimų komisijos sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų

surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per

72 valandas nuo jų surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus

galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų

dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos

pateiktus biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai

suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo

papildomą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija

neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų balsų

skaičiavimo protokolų.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos

sprendimo dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali

perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar

pavesti tai atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o

nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius

ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų

skaičiavimo protokolo.

iškėlusios kandidatus, ir jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų

komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą

nagrinėti skundus dėl šio Įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to,

kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos

skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

86

straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas

kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento

narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo

ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų

sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų

visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja

tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas (sąrašai, jeigu

už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai

rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant

mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų sąrašus,

dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų

metodą.

3.

Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi

rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai,

padalytai iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus. Jei dalijant gaunama

liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

sąrašas gauna mandatų, jeigu jis yra gavęs ne mažiau balsų negu kvota. Už

kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas

sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal

kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal

liekanas tiems sąrašams, kurie gavo mandatų pagal kvotą. Dėl to visų sąrašų,

kurie gavo mandatų (mandatą) pagal kvotą, pavadinimai surašomi iš

eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias

dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos yra

lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o

jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų

numeriu. Nepadalyti kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal

eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai

padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.

sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų

paduotus pirmumo balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja

kandidatų rinkiminį reitingą.

su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų reitingas nebūtų

nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų

biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų

eilė sąraše laikoma galutine.

87 straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo

skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas

rinkiminį reitingą skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal

rinkėjų pareikštą valią ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai

kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių

skaičių ar yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu

mažesnė, laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.

kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį

reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis

reitingas. Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas

kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis.

kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

88

straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu

nustato, kad šiurkštūs šio Įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje

arba savivaldybėje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo

esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar

kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių

paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima

nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų

rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

89

straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas

rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų

rezultatus, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus,

nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų skelbia Vyriausioji

rinkimų komisija. Šiuos rezultatus ji pirmiausiai paskelbia internete ir

artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.

rinkimų komisija ne vėliau kai per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui

neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo

protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių

protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to

Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus

sunaikinti.

90

straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas

rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas

išrinktiems kandidatams įteikia Europos Parlamento nario, išrinkto nuo Lietuvos

Respublikos, pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos

institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių

pavardes.

dėl Europos Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas

sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas

įsiteisėja nuo paskelbimo.

91

straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais

Europos

Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:

1) Europos

Parlamento nariui mirus, – pagal notaro patvirtintą mirties liudijimo kopiją;

2) Europos Parlamento

nariui atsistatydinus, – pagal paties Europos Parlamento nario parašytą

pareiškimą atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats turi

pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos Parlamento

narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį, Vyriausiosios rinkimų

komisijos posėdis rengiamas Europos Parlamento nario buvimo Lietuvos

Respublikoje vietoje;

3) teismui

pripažinus Europos Parlamento narį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo

sprendimą;

4) Europos Parlamentui panaikinus

Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta

tvarka, – pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;

5) Europos

Parlamento nario mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato

bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo

nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal šio Įstatymo 93 straipsnį arba Europos

Parlamento mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio Įstatymo 94 straipsnį.

92

straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas

Jei Europos Parlamento nario

įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva

Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo

išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario

mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento

nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas

perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų

mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis

po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento

nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario

mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos

Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi

priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos

Parlamento nario vieta.

93 straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie

kandidato bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar

turėtą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę

kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės

užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis, išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės

valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo

kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos

leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti

pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai

bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.

kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę

reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra

patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės

narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis (tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu,

o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu.

Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne

pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos

valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo

sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos

Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame

„Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos

Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos

įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės

teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus

ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas

išnykęs ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius

anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų

sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra

pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“.

kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama

šio straipsnio 3 dalyje, ir per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra

įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės

teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos

padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo

pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo,

Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo

įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas

to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki

nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos

Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl

nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo

asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo

padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl

asmens pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos

nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų

sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies

reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima

sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą,

Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo

įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario

mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“

numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta

užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

94 straipsnis. Europos

Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas

mandatas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigomis ir su Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario

mandatas nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose

nustatytose Europos Sąjungos institucijose.

nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo

tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir

atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba

atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas

į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario

vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,

privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne

vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio

arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija

priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.

Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1

dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,

Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie

Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu

sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario

mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“

numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta

užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo

„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų

gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai

šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS

PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

2003

m. lapkričio 20 d.

įstatymo

Nr. IX-1837

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

sprendimas Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas.

direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo

teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.

Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius atstovų

rinkimų į Europos Parlamentą principus.

Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo, pakeičiančio

Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine

rinkimų teise.

rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies pakeičiantis

prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl atstovų į Europos

Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise.

vasario mėn. Europos Parlamento reglamentas.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-09-07)

autrap@lrs.lt

22 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių

rinkimų komisijų darbo apmokėjimas

rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai

už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų

komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo

tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

23

straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas

rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų

komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų

komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.

savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar

koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti

skiriamas šio Įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 14 straipsnio 1 dalyje ir 16

straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ

SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ PAŽYMĖJIMAI

24

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) savivaldybių

rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti

naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis

asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų

sąrašą kelis kartus.

nuo 2008 m. gegužės 24 d.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir

tvarko gyventojų registro tvarkytojas ar kita kompetentinga institucija

Vyriausiosios rinkimų komisijos pavedimu, sudaromi elektroninėje informacijos

laikmenoje. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos

laikmenoje ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas,

kurio vienas variantas naudojamas rinkėjo pažymėjimams įteikti, kitas –

rinkėjams susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų

sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu

rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše

padaryti pakeitimai. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų

naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų

sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė,

Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę

patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos

Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje

laiką, duomenys, ankstesnė asmens gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos

valstybėje narėje ar kilmės valstybėje narėje, deklaruotos gyvenamosios vietos

adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą

pagrindas ir data;

2) savivaldybių

rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos

gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos

gyventojų registrą pagrindas, kilmės valstybė narė;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.

Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutinką, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas spausdinto

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.

rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai

skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų

komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui

įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

49 straipsnis. Rinkimų agitacijos

pagrindai

rinkimų agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio Įstatymo nustatytos

sąlygos nuo tos dienos, kada prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų

agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų

agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka

deklaruojamos ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino

rinkimų agitacijos išlaidų dydžio.

gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos

Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar

visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.

59-2202 (2008-05-24)

66 straipsnis. Balsavimas

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose

išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis.

Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną.

Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.

dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos

Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų

pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo

komisijos.

3.

Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar

konsulinę įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti

kitiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

67 straipsnis. Balsavimas laivuose

1.

Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau

kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos

uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių

jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.

susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių

laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas

balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji

rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo

kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta

galimybė balsuoti.

rinkėjams rinkėjo pažymėjimai neįteikiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

69 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros,

socialinės rūpybos ir globos įstaigose

kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti

šiose įstaigose.

rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų

sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo

specialiuose paštuose dienos atitiktų šio Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose

balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše

turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės

rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos

išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat

kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio Įstatymo 65 straipsnio 6

ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,

atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų

stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.

kurie dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų,

gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį

privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo

paslaptį.

komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams

draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo

neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose

balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

70

straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose

privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose

atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą

ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,

turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,

dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje

esančiuose kariniuose vienetuose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija

krašto apsaugos ministro teikimu.

ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro

specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad

balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 65 straipsnio 1

dalį.

3.

Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų

sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta

rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija

(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame

pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės

rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal

elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą

rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų

pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams

būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą

arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus,

karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro

sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų

apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.

kariniuose vienetuose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.

balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.

59-2202 (2008-05-24)

71

straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose

atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės

vykdymo įstaigoje.

rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių

vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo

teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio Įstatymo

65 straipsnio 1 dalį.

3.

Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių

rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti

nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija

(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame

pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos

išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir

atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,

taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio

nuostatos.

5.

Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio

straipsnio ir šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.

tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje

balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.

59-2202 (2008-05-24)

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

72

straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita

vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir

šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

paštu vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant

paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas

nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų

biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,

apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie

Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis,

nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu

vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su

rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau

kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą

įrašytas rinkėjas, komisijai.

dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų

biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai.

rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo

įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2

valandoms iki rinkimų pabaigos.

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus,

nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai

perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio Įstatymo 651 straipsnio

nuostatas vyko į rinkėjų namus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip

paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda

paštui.

paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo

vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21

valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų

komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas

namuose atitiko šio Įstatymo reikalavimus.

saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.

pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai

balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais

balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį

kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

40 straipsnis. Rinkimų užstatas

užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies

ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 10 dydžių. Pakeičiant

kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1

VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą

sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos

sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo,

rinkimų užstatas neimamas.

kuri per paskutinius trejus Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų

rinkimus nepateikė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei

finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu laiku politinės kampanijos finansavimo

ataskaitų, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi

politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,

rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus

didesnis.

politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų

grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu partija pateikė

politinės kampanijos finansavimo ataskaitą.

pateikus pareiškinius dokumentus, atšaukus politinės partijos ar partijų

koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą arba panaikinus kandidato

registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Europos Parlamento narius

šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas

negrąžinamas.

rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

41

straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės

būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti

kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į Europos

Parlamentą metu – dvigubas kandidatavimas draudžiamas.

sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų

sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija

kandidatu.

sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs

sutikimą būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje,

išbraukiamas iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu Lietuvos

Respublikoje.

išvengta dvigubo kandidatavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų

komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių

institucijomis, rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis už kandidatų

registravimą rinkimams į Europos Parlamentą, praneša joms apie jų valstybių

piliečių registravimą kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos

Respublikos piliečių registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse

kandidatais į Europos Parlamento narius.

42

straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas

Iki pareiškinių dokumentų

pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam

jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų

sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas

jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir

dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų

sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose

sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti

nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas

laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje

koalicijoje.

43

straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus

rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius

dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25

dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų

komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami

atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius

dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis

taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnyje. Panaikinus

viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl

pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių

dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.

pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio Įstatymo 37 straipsnio 3

dalyje, pabaigos papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus

keičiant kandidatų eilę sąraše.

pareiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, jos iškelti

kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos

pavadinime yra nuoroda į šios partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos

pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių

atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų

pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos

partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos

kandidatai.

atšaukimo ar kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka

mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.

44 straipsnio redakcija iki

2010 m. rugsėjo 15 d.:

48 straipsnis. Kandidato neliečiamybė

1.

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip

pat iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be

Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon

atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.

straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos

Prezidento, Europos Parlamento ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių

asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos

ir įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

49

straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:

49

straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

rinkimų agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio Įstatymo nustatytos

sąlygos nuo tos dienos, kada prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų

agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų

agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka

deklaruojamos ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino

rinkimų agitacijos išlaidų dydžio.

agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia

Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,

teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

49 straipsnio redakcija nuo

2010 m. rugsėjo 15 d.:

į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnis (2009 m. vasario 12 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 19-743) ta

apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat

gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos

Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus

kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-165,

2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis

Teismas, Nutarimas

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800

(2010-11-13)

37

straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai

įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą

dalyvauti rinkimuose;

2) savo registracijos

dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;

3) keliamų

kandidatų sąrašą;

4) kiekvieno

keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu, paties

užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto

deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų

išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo

pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar

rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija turi pateikti kiekvieno

kandidato fotonuotrauką, autobiografiją;

5) įgaliojimą

atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi

teisę pateikti įgaliojimus atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams

savivaldybių rinkimų komisijose;

6) dokumentą,

patvirtinantį, kad sumokėtas rinkimų užstatas;

7) jeigu partija

paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose

buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti

atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;

8) informaciją

apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio

1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko sąskaitoje

(sąskaitose) turimas lėšas.

Europos Parlamento narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti

savo pavardę, vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį,

asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi

nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo,

atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją

krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į

atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos

pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius

įstatymus ar statutus negali dalyvauti

politinėje veikloje, taip pat atsakyti į šio Įstatymo 93 straipsnyje

nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės

valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę.

Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali būti pateikiama ir kitų

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo

gali neatsakyti.

dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus

34 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų

pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

38

straipsnis. Kandidatų registravimas

kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai

patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų veikla yra

sustabdyta ar nutraukta.

partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau

kaip kitą darbo dieną kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją

dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir

pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą.

kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija

nustato, ar kandidatas atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.

Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio, Vidaus

reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad šios

praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios

rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o

rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32

dienoms iki rinkimų.

nustačiusi, kad jie atitinka šio Įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos

Parlamento narius sąrašą iškėlusi partija yra įregistruota savarankiška

politinės kampanijos dalyve, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl

kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų nuo pareiškinių dokumentų

pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. Jeigu yra

pareiškinių dokumentų trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai

nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.

įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji

rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio Įstatymo 3 straipsnyje

nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio Įstatymo 37

straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti

rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio Įstatymo

nustatytu laiku, arba jeigu politinė partija ar kandidatas yra šiurkščiai

pažeidę šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų

komisija atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos

jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos

Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

39

straipsnis. Atstovas rinkimams

rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais

klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos

posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti

atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams

atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.

Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų įgaliojimai atstovauti

joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą

dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams

kandidatūra atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo

rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po

galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

dienos partija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą

asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti

įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams

registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos

įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.

5 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus

ir rinkimų teisę turinčius asmenis

kampanijai, tai yra nuo rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo iki šio

įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat

rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus,

dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius

asmenis dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš

vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų

sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą

paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų, rinkimų komitetų,

kandidatų sąrašų, kandidatų arba asmenų, kurie numatomi kelti kandidatais, ir

taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

(politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato arba asmens,

kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio

turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių

daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų politinės partijos, rinkimų

komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu,

simbolika ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka,

skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar

asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba

neatlygintinas platinimas.

papirkimo faktus tiria savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka, vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Apie

nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto

svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį įstatymo straipsnį, pasižadėjimu

laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis.

Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame

ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.

6

straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Europos Parlamento narius

rinkėjai renka be tarpininkų.

7

straipsnis. Slaptas balsavimas

ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui

balsuoti už save. Dėl fizinio trūkumo, ligos ar

kitokių priežasčių negalintis pats balsuoti rinkėjas šio įstatymo

nustatyta tvarka gali balsuoti padedamas asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam

nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią

balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą. Rinkėjui

turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su

biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista balsavimo

paslaptis.

8

straipsnis. Rinkimų datos paskelbimas

Rinkimai į Europos Parlamentą

Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai

visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą.

Rinkimų datą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 6

mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.

9

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų

lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip

likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.

balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijų) ir

rinkimų komitetų atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus,

visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę darbo pažymėjimus.

salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar

užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti

ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar

naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti

posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos

pirmininkui.

rengti uždarų posėdžių.

gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų

darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių

darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininko

prašymu policija tikrina įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus

ar atlieka asmens apžiūrą.

pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai normaliai dirbti.

10

straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Rinkimų rengimo ir vykdymo

išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto

apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, taip pat

už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo

komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo bei savivaldybių

ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų

įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybės

administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės

būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo

patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų

komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į

rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių

biudžetų.

ANTRASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS

11

straipsnis. Rinkimų apygardos sudarymas

Rinkimams organizuoti ir vykdyti

Lietuvos Respublikoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje

balsuoja visi rinkėjai ir renkamas Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas

Lietuvoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius.

12

straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių

teritorijos suskirstomos į rinkimų apylinkes. Rinkimų apylinkės ribos,

balsavimo patalpų adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100

dienų iki rinkimų.

apylinkes yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus bei referendumus,

tačiau prireikus savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu jį gali

keisti Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės administracijos direktorius

teikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Patvirtintą rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus

Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.

TREČIASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

13

straipsnis. Rinkimų komisijos

organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji rinkimų komisija;

2) savivaldybių rinkimų

komisijos;

3) apylinkių rinkimų komisijos.

komisiją ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos

reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje

gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi

teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu (neatsižvelgiant į kandidatui

nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi

aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus rinkimus į Europos

Parlamentą, Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus arba

referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo rinkimų,

Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių

tarybų rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas

apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui,

turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir

savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo

savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų

nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka

organizuoja mokymus.

nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį

ar nepanaikintą teistumą;

2) atleistas iš

skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo,

pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo

panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;

3) atleistas iš darbo, pareigų ar

praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems

nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos

normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama

veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

4) yra įstatymų nustatyta tvarka

uždraustos organizacijos narys.

komisijos nariu ir kandidatu; kandidatu ir atstovu rinkimams; atstovu rinkimams

ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu ir rinkimų stebėtoju; rinkimų komisijos

nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu,

prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip likus 10 dienų

iki sutikimo raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų

komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo

pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu ar išbraukiamas iš kandidatų.

14

straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai rinkimuose

Vykdydama rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija, be

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2

dalyje nustatytų funkcijų:

1) priima pareiškinius dokumentus, taip pat

pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja rinkimų

komitetus, registruoja kandidatus dalyvauti rinkimuose, registruoja partijų

atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymėjimus, pažymas, skelbia rinkimuose

dalyvaujančias partijas, rinkimų komitetus, kandidatų sąrašus, suteiktus

rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų pareiškinių dokumentų

atšaukimo;

2) išduoda Lietuvos Respublikoje

išrinktiems Europos Parlamento nariams Europos Parlamento nario pažymėjimus ir

praneša Europos Parlamentui rinkimų rezultatus.

15

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas

rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus

74 dienoms iki rinkimų.

1) toje savivaldybėje gyvenančio

ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

2) toje savivaldybėje gyvenančio

ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo

Lietuvos teisininkų draugija;

3) tos savivaldybės

administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės administracijoje dirbančio

karjeros valstybės tarnautojo;

4) partijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus

gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje, pasiūlytų

asmenų.

teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės

administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų komisijos nariais.

paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų kandidatų

sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi

teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną

savo atstovą. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji

rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo

pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali nustatyti mažesnį savivaldybės

rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoj jų gali papildomai skirti komisijos

nariais asmenis, pasiūlytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos

teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.

trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų

komisijas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų

draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių

asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos

direktoriaus pasiūlytų kandidatūrų.

vyksta ir Seimo arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos

rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos

sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija

bus sudaroma atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar

rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba

referendumo – komisiją bei nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus

rinkimus ar referendumą.

pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės

rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo,

turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų

komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu arba darbo

apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.

savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir

sekretorių.

16

straipsnis. Savivaldybių

rinkimų komisijų įgaliojimai

Savivaldybės rinkimų komisija:

1) Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka praneša savivaldybės teritorijoje gyvenantiems

rinkėjams apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo

patalpas;

2) prižiūri, kaip savivaldybės

teritorijoje vykdomas šis įstatymas;

3) sudaro apylinkių rinkimų

komisijas;

4) neviršydama Vyriausiosios rinkimų komisijos

patvirtintos savivaldybės rinkimų komisijos sąmatos, tvirtina apylinkių rinkimų

komisijų išlaidų sąmatas ir kontroliuoja, kaip šiose sąmatose numatytos lėšos

naudojamos;

5) registruoja rinkimų stebėtojus

ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) sudaro savivaldybės

teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir

bausmių vykdymo įstaigų, kuriose veiks specialūs pašto skyriai, sąrašą

ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto vadovu pasirūpina, kad jose būtų

organizuotas balsavimas paštu ir tose įstaigose esantiems rinkėjams būtų

sudarytos sąlygos balsuoti paštu;

7) surašo balsų skaičiavimo

protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai

rinkimų komisijai;

8) svarsto skundus dėl apylinkių

rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus;

9) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

rinkimų agitacijos laikotarpiu atlieka politinės reklamos stebėseną

savivaldybės teritorijoje ir stebėsenos duomenis teikia Vyriausiajai rinkimų

komisijai;

10) vykdo kitus šiame įstatyme

nustatytus įgaliojimus.

17

straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų

apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių

teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti

mažiausiai 5 nariai. Jeigu partijos nepasiūlė pakankamai kandidatūrų arba

komisijoje liko laisva vieta ir partija nesiūlo kandidatūros, trūkstamas

kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu siūlo savivaldybės, kurios

teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.

į apylinkių rinkimų komisijas turi teisę siūlyti:

1) partija ar jų koalicija, per

paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje,

kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;

2) partija ar jų koalicija, per

paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi savivaldybės tarybos narių

mandatų. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama

koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis

partijomis.

apylinkės rinkimų komisijas gali siūlyti ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės

tarybos rinkimų rezultatus, partija kandidatūras siūlo pasirinktinai tik pagal

vienų iš šių rinkimų rezultatus. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų

koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka

siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos

šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai

nedalyvaujant.

rinkimų komisijas sąrašą savivaldybės rinkimų komisijai partijos pateikia ne

vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus

45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra atitinka šio

įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti.

pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo

pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti

anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės

administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras.

Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų

nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne

mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės

rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus

siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali

būti skiriamas komisijos nariu.

pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės

rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos

pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo.

pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

18

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų komisija:

1) iš savivaldybės rinkimų

komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti

rinkėjams, atstovams rinkimams, sudaro rinkėjų, kurie balsuos namuose, sąrašą,

įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša savivaldybės

rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus, asmenis,

atsisakiusius deklaruoti, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 3

straipsnio reikalavimus, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;

2) nagrinėja skundus dėl apylinkės

rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta

balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti visose rinkimų apylinkės

teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose

vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose

(sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja

rinkėjų balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto;

4) kartu su savivaldybės

administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku

būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;

5) rinkimų dieną organizuoja

balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja balsus, surašo

balsų skaičiavimo protokolą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šio protokolo duomenis;

7) svarsto savo apylinkės rinkėjų

ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų

skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus;

8) vykdo kitus šiame įstatyme

nustatytus įgaliojimus.

19

straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai

pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį

pasižadėjimą.

rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę

pasirinkti vieną iš šioje straipsnio dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo

tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą. Nustatomi šie rinkimų komisijos

nario, pirmininko rašytinio pasižadėjimo tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė),

pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė),

pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.“

asmuo po rašytinio pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio pasižadėjimo tekstas

negali būti keičiamas. Rašytinis pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti

rinkimų komisijoje laiką.

pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusios rinkimų komisijos.

narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo,

nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo, negali pradėti eiti

pareigų rinkimų komisijoje ir sprendimas dėl jo skyrimo turi būti panaikintas.

Jį paskyrusi komisija dėl to priima sprendimą.

20

straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Rinkimų

komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos

narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, lemia rinkimų komisijos

pirmininko balsas. Rinkimų komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi

teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę; ši pridedama prie protokolo ir yra

neatskiriama jo dalis.

savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai

nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi

komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal

įstatymus jiems pavestus darbus.

pirmininkui, davusiems rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų

agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Rinkimų komisijos narys ar

pirmininkas, pažeidę šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario, pirmininko

rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleisti iš rinkimų komisijos ir atsakyti

įstatymų nustatyta tvarka.

21

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

iškėlę kandidatus, kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų

komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos rinkimuose, ar kitą jos

veiką gali apskųsti:

1) apylinkės rinkimų komisijos –

savivaldybės rinkimų komisijai;

2) savivaldybės rinkimų komisijos

– Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios rinkimų

komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą

dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo

teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip

pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės

rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam

teismui.

komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet

ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos rinkimuose gali būti apskųsti Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau

kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir poilsio bei

švenčių dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų

komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija,

savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai

nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti ir jų neišnagrinėtų skundų.

22

straipsnis. Parama rinkimų komisijoms ir valstybės biudžeto lėšų rinkimams

organizuoti naudojimas

institucijos ir įstaigos privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus

ir teikti rinkimų komisijų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis.

institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti

rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus

atsakymus.

Vyriausioji rinkimų komisija gali įdarbinti darbuotojų pagal darbo sutartį.

Darbo sutartis pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo

įgalioti asmenys. Atlyginimo už darbą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo

sutartis, tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

institucijos ir įstaigos privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas,

įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams organizuoti ir

vykdyti. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir patekimas į jas turi būti

tinkamos judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir senyvo amžiaus rinkėjams.

savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas rinkimams

organizuoti perveda į kiekvienai savivaldybės rinkimų komisijai atidarytą

Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą.

komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo

valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį, kurioje

nurodoma:

1) savivaldybės rinkimų komisijai

pervedamų valstybės biudžeto lėšų suma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos

programa, pagal kurią skiriamos lėšos;

2) valstybės biudžeto lėšų

naudojimo tikslinė paskirtis;

3) planuojamas detalus biudžeto

lėšų paskirstymas pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui

skaičiavimas (pridedama prie sutarties);

4) atsiskaitymo Vyriausiajai

rinkimų komisijai už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą (nurodant

išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės

apskaitos dokumentų pateikimo tvarka;

5) kitos nuostatos, padedančios

Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų

asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.

valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į šio straipsnio 5

dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas

savivaldybių rinkimų komisijų sąmatas.

pirmininkas atsako už rinkimams organizuoti savivaldybės rinkimų komisijai

skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir už tai atsiskaito Vyriausiajai

rinkimų komisijai.

patikrina savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pateiktą valstybės biudžeto

lėšų rinkimams organizuoti panaudojimo ataskaitą ir šias išlaidas pagrindžiančius

dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų panaudojimo ar apskaitos pažeidimus,

Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja visos žalos išieškojimą iš kaltų

asmenų.

valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutarties galiojimo

laikotarpiu, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus

šiai sutarčiai.

23

straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimas

rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai

už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų

komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

jų pavaduotojams,  komisijų sekretoriams ir nariams už darbą rinkimų komisijose

apmokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant

atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo

laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų

duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui

rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo

trukmės apribojimai.

rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką

Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Vyriausybė.

24

straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas

apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali

atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų komisija arba

Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar koalicijos siūlymą

atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 17

straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ

KORTELĖS

25

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąrašas;

2) savivaldybių rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų apylinkių rinkėjų

sąrašai.

kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik

rinkimams organizuoti ir vykdyti.

turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis asmuo būtų įrašytas į

rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir

tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų

registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje

informacijos laikmenoje ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašas, kuris naudojamas rinkėjo kortelėms įteikti ir rinkėjams

susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas

naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų

sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti

pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė,

Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę

patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos

Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje

laiką, duomenys, valstybės narės vietovė ar rinkimų apygarda, kurios rinkėjų

sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą (kitos Europos Sąjungos valstybės

narės pilietis duomenis apie valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą,

kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą, nurodo Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka), deklaruotos gyvenamosios vietos

adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą data;

2) savivaldybės rinkėjų sąraše:

vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos gyvenamosios vietos

adresas, kilmės valstybė narė;

3) rinkimų apylinkės rinkėjų

sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra

pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų

sąraše, šis adresas nurodomas rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir

rinkėjo kortelėje.

nesutikti, kad jo adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų

sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų

registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti,

kad jo adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

26

straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji

tvarka

pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės)

išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įrašomi visi

rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų Europos Sąjungos

valstybių narių piliečiai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios Lietuvos

Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir

pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos

gyventojų registras būtų laiku ir tinkamai keičiamas ir tikslinamas. Pagal

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra

išankstiniai.

organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės institucijų ir

savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų teikiama informacija.

išbraukiama:

1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas

nuolat gyvenęs Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;

2) asmuo, netekęs Lietuvos

Respublikos pilietybės ir neturintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės

pilietybės;

3) nuolat gyvenantis Lietuvos

Respublikoje asmuo, netekęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės;

4) Lietuvos Respublikos pilietis,

patvirtinęs, kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą

naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje, arba Lietuvos Respublikos pilietis, dėl kurio yra

pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos Europos Sąjungos

valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje ir panašiai), kad jis balsavimo teise šiuose

rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos

Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kuris atsisako

patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas Europos

Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje;

5) nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos

Sąjungos valstybės narės pilietis, atsisakęs deklaruoti ar nedeklaravęs, kad

balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis rinkdamas

Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje ar kad jo kilmės valstybėje

narėje iš jo neatimta balsavimo teisė;

6) asmuo, kuriam įsigaliojo teismo

sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą pateikimo tvarką ir formą nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais

patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali

būti keičiami (dėl rinkėjo mirties, dėl balsavimo užsienyje, dėl dvigubo

balsavimo išvengimo priemonių, pasikeitus rinkėjų adresui po sąrašo sudarymo ir

kita) tik Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka per instituciją,

įgaliotą tvarkyti rinkėjų sąrašus. Galutinio rinkėjų sąrašo pakeitimas

padaromas gavus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar jo įgalioto

komisijos nario (narių) sutikimą dėl sąrašo pakeitimo. Apie galutinio rinkėjų

sąrašo pakeitimų skaičių nedelsiant pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos

nariams. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, pasibaigus

rinkimams, yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka.

rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių

institucijomis, rengiančiomis rinkimus į Europos Parlamentą, ir praneša joms

apie jų valstybių piliečių įrašymą ar išbraukimą iš Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašo ir apie Lietuvos Respublikos piliečių, kurie balsuos kitoje

Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukimą iš Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąrašo.

27

straipsnis. Savivaldybių rinkėjų, užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai

elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą

ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija

ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų

komisijai.

rinkėjų sąrašą ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių

įstaigų pranešimus sudaromi užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių

sąrašai. Iš į šiuos sąrašus įrašytų asmenų yra reikalaujama patvirtinti, kad

šiuose rinkimuose Europos Parlamento narius jie rinks tik nuo Lietuvos

Respublikos. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš rinkėjų, balsuojančių ne

Europos Sąjungos valstybėje narėje. Užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos

piliečių sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka tikslina Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės

ir konsulinės įstaigos.

dalyse nurodytų sąrašų, sudaromas Lietuvos Respublikos piliečių, kurių

gyvenamoji vieta nėra žinoma, sąrašas.

28

straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą

pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą

sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki

rinkimų spausdintą perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Pagal Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio gyvenamosios vietos

adresą ar adresą, nurodytą paskutinių rinkimų ar referendumo Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių, kurie

nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai ir

keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į

Lietuvą, – Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija,

rinkėjų sąrašą.

29

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir

konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami

rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į

rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas,

taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra

įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui

įteikti rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos

telefonai turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į

apylinkės rinkimų komisijos patalpas, taip pat diplomatinėje atstovybėje ir

konsulinėje įstaigoje turi būti nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti

su rinkėjų sąrašu įgyvendinti.

sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui

duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu.

30

straipsnis. Rinkėjo kortelė

informacinė pažyma rinkėjui apie rinkimus, vardinis pakvietimas dalyvauti

rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus rinkėjams

perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos. Savo rinkėjo kortelę gali

išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo pagal

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjo kortelę pasirašo pats rinkėjas, išskyrus

atvejus, kai dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių

priežasčių rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo

kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens

kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina

rinkimų komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas

balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje.

1) rinkėjo vardas ir pavardė;

2) rinkėjo gyvenamosios vietos

adresas;

3) savivaldybės rinkimų

komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir

numeris;

4) apylinkės, į kurios rinkėjų

sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;

5) rinkėjo eilės numeris rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše;

6) rinkimų data, balsavimo

rinkimų apylinkės patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita

rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija.

rinkėjui būtina deklaruoti, kad jis atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje

nustatytus reikalavimus.

vietoj prarastos ar negautos rinkėjo kortelės, rinkėjo kortelė turi būti

išduodama nedelsiant, kai tik nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti

įrašyti į rinkėjo kortelę.

31

straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas

kortelių įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

kortelių įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę

bausmių vykdymo įstaigose, išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta

šio įstatymo 69, 72, 73 ir 74 straipsniuose.

Sąjungos valstybės narės piliečiui rinkėjo kortelė įteikiama tik po to, kai jis

raštu patvirtina (deklaruoja), kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi

balsavimo teisę ir kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą

naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje.

kortelės įteikimą rinkėjui pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų

sąraše. Rinkėjui, kuris turi teisę balsuoti namuose, rinkėjo kortelė įteikiama

asmeniškai arba per kitą kartu su rinkėju gyvenantį asmenį. Jeigu rinkėjo

kortelės negalima įteikti, nes tuo metu rinkėjo ar kartu su juo gyvenančio

asmens nėra namuose, ji grąžinama apylinkės rinkimų komisijai, apie tai

pažymima išankstiniame rinkėjų sąraše, o rinkėjui paliekamas nevardinis

kvietimas atvykti balsuoti. Šis kvietimas gali būti įdėtas į pašto dėžutę arba

perduotas rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam

kvietimą. Rinkėjo kortelių įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip

likus 8 dienoms iki rinkimų. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu kartu yra paskelbti ir

Seimo rinkimai arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba savivaldybių tarybų

rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas, rinkėjo

kortelė įteikiama viena.

laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo kortelė su

netiksliais duomenimis, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų

komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti rinkimų

komisijai savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu

rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės

rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo kortelę ir nedelsdama ją

išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet

rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų

registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba

rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės

teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės

rinkimų komisijos narys pats, šį prašymą rinkėjas taip pat gali teikti

elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka) ir apie tai

nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad

pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą.

Rinkėjo kortelė išrašoma ir įteikiama rinkėjui po to, kai yra patikslinti

rinkėjų sąrašai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo kortelę

į kitos savivaldybės rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytam rinkėjui, jeigu

jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti

rinkėjo kortelės.

32

straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės, savivaldybės rinkėjų

sąrašo į kitą, išbraukiant rinkėją iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo arba

į jį įrašant.

rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo

gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo

sudarymo.

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje savivaldybėje esančios

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės rinkimų komisija ir apie

šiuos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų

komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos

savivaldybės rinkėjų sąrašą savivaldybės rinkimų komisijos teikimu tvarko

Vyriausioji rinkimų komisija arba jos tam įgaliota kompetentinga institucija ir

apie šiuos rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša savivaldybių rinkimų komisijoms.

Rinkėją įrašyti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą arba iš jo išbraukti gali

tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytais

atvejais, o šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais – ir

savivaldybių rinkimų komisijos.

33

straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų

sąrašus

piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės rinkėjų sąrašą.

diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki

rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje ir

konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą.

Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir

rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje

ar konsulinėje įstaigoje.

34

straipsnis. Rinkėjų, esančių kariniuose vienetuose, laivuose, areštinėse,

tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose,

įrašymas į rinkėjų sąrašus

privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie

nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą, rinkėjų sąrašą.

karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse

karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.

kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą,

įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula,

papildomą rinkėjų sąrašą.

tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių vykdymo įstaigose,

įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją

vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir

raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo

bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai),

rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, iki pateko į areštinę,

tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti

įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo

įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą.

35

straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus,

taip pat rinkimų dieną

komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki

rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir

dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti

priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo

rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę,

asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat

praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija

patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi

priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba jo

užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra

balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų

apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal

papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti

kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių

ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir

Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų

komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų

apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis

rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše

yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę

ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.

36

straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų

rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio

įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis

rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip

7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir

sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo,

jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos

administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo

sprendimas yra galutinis.

pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami.

teismo sprendimus pataisytus rinkėjų sąrašus apylinkių rinkimų komisijos

praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai

per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

PENKTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ KĖLIMAS

37

straipsnis. Kandidatų kėlimas

pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių partijų įstatymas) įregistruota ne vėliau

kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir atitinkanti

Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus.

komitetas, atitinkantis šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytą rinkimų

komiteto narių skaičių.

gali kelti kandidatus po to, kai yra įregistruoti politinės kampanijos dalyviu

pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo

kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo

kontrolės įstatymas), bet ne vėliau kaip 65 dienos iki rinkimų.

rinkimų komitetas kandidatus kelia pateikdami kandidatų sąrašą, kuriame

kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Jeigu

partijos įstatuose nenustatyta kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas

turi būti patvirtintas partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų

komiteto veiklos sutartyje nenustatyta kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų

sąrašas turi būti patvirtintas visuotinio rinkimų komiteto susirinkimo.

Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 5 kandidatai.

Kandidatų skaičius sąraše (jungtiniame sąraše) negali daugiau kaip du kartus

viršyti Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus.

rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 10 000

rinkėjų.

38

straipsnis. Rinkimų komitetas

sudaro rinkėjai, kurių turi būti ne mažiau kaip dvigubas Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių

skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto nariu. Rinkimų

komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentų priėmimas

registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą

datą ir baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų.

steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Europos

Parlamentą, sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi

rinkimų komiteto nariai. Tipinę rinkimų komiteto veiklos sutartį patvirtina

Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodoma:

1)   rinkimų komiteto nariai (vardas,

pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos

Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys:

telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas);

2)   rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius)

ir jo įgaliojimai;

3)   rinkimų komiteto atstovo

(koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys:

telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;

4)   rinkimų komiteto sprendimų

priėmimo tvarka;

5)   rinkimų komiteto narių turtiniai

ir neturtiniai įsipareigojimai, susiję su veikla rinkimų komitete, jų vykdymo

tvarka, terminai.

susirinkime:

1)   tvirtina ir keičia rinkimų

komiteto veiklos sutartį, kuri ar jos pakeitimai įsigalioja po jų įregistravimo

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje;

2)   renka ir keičia rinkimų komiteto

atstovą (koordinatorių);

3)   priima sprendimą dėl kandidatų

sąrašo iškėlimo, gali priimti sprendimą dėl rinkimų programos;

4)   priima sprendimą dėl rinkimų

komiteto veiklos pabaigos, jeigu rinkimų komiteto veikla nutraukiama iki

politinės kampanijos pabaigos.

susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 visų rinkimų

komiteto narių. Sprendimai priimami visų rinkimų komiteto narių balsų dauguma.

privalo turėti rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių), renkamą iš rinkimų

komiteto narių. Rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius):

1)   vykdo rinkimų komiteto

susirinkimo priimtus sprendimus;

2)   rinkimų komiteto vardu sudaro

sutartis, teikia ataskaitas visuotiniam rinkimų komiteto susirinkimui,

atstovauja rinkimų komitetui valstybės ir savivaldybių institucijose ir

įstaigose;

3)   atidaro banko sąskaitą, kuri yra

naudojama kaip politinės kampanijos banko sąskaita ir sudaro turto patikėjimo

sutartį su politinės kampanijos iždininku.

savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje

dienos. Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji

rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio

ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į

Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto

ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios

rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi

dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3

dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos

sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su

priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti

skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija

privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti

apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.

veikla baigiasi, kai:

1) rinkimų komitetas

visuotiniame susirinkime nusprendžia nutraukti savo veiklą;

2) Vyriausioji

rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti

rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta

šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų

šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje; rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato

interesais buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir

finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama

politinės kampanijos dalyvio registracija;

3) pasibaigia rinkimų

politinė kampanija;

4) rinkimų komitetas

atšaukia rinkimų pareiškinius dokumentus.

39

straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai

turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą dalyvauti

rinkimuose;

2) politinės partijos

registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti programą, rinkimų

programą;

3) keliamų kandidatų sąrašą;

4) kiekvieno keliamo kandidato

sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu, paties

kandidato užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei

turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių

duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos

buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar

rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija ar rinkimų komitetas turi

pateikti kiekvieno kandidato nuotrauką, gyvenimo aprašymą;

5) įgaliojimą atstovui rinkimams

atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti

įgaliojimus atstovauti partijai ar rinkimų komitetui ir keliamiems kandidatams

savivaldybių rinkimų komisijose;

6) dokumentą, patvirtinantį, kad

partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai sumokėjo rinkimų užstatą, ir

pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvoje registruoto banko sąskaita, į kurią

užstatas bus grąžinamas pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalį;

7) informaciją apie laikotarpiu

nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio 1 dienos

gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko sąskaitoje

(sąskaitose) turimas lėšas.

narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti savo pavardę,

vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą,

gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti

teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis

privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65

dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba

statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius

įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje, taip pat atsakyti į

šio įstatymo 96 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos Europos

Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės

valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę, ir

valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo

įrašytas paskutinį kartą. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali

būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų

klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.

partijai, rinkimų komitetui, pateikusiems pareiškinius dokumentus, per 3 dienas

išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta partijos, rinkimų

komiteto kandidatų vardai ir pavardės, kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų

parašams rinkti. Parašus renka partijos, rinkimų komiteto narys, rinkimų

komiteto sąraše esantis kandidatas arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų

teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo

pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Parašų rinkimo lape rinkėjas, kuris remia kandidatų sąrašo iškėlimą, pats turi

įrašyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis ir pasirašyti. Tuo atveju,

kai kandidatų sąrašo iškėlimą remiantis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių

priežasčių negali

reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito

rinkimų teisę turinčio asmens, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį.

Šiuo atveju parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytos formos įrašas. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius

rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato sąrašo iškėlimo

parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti

savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus parašų rinkėjai turi grąžinti

Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų.

Gavusi parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija ne daugiau kaip per

10 dienų juos patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja rinkėjų,

parėmusių kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie

parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į rinkėjų

sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu

įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai rinkėjo, kuris už to paties kandidatų

sąrašo iškėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai

suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti

šio įstatymo reikalavimai, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja kandidatų

sąrašo rinkimams į Europos Parlamentą.

rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:

„Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad

remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas)

iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė) rinkimuose į Europos Parlamentą:

Eil.

Nr.

Rinkėjo pavardė, vardas

Rinkėjo asmens tapatybės

kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio

dokumento numeris

Gimimo data

Gyvenamoji vieta

Parašas ir data

“

pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų parašų rinkimo lapų, Vyriausioji

rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms iki rinkimų ir baigia 17

valandą likus 65 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus

pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami

pareiškiniais dokumentais.

būti pateikiami elektroniniu būdu. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti partijos,

rinkimų komiteto iškeltą sąrašą.

40

straipsnis. Kandidatų registravimas

dokumentų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

(toliau – Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų

komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos,

kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.

dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną

kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir partijos

įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti

rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių

partijos įstatų nuorašą.

užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas

atitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimus. Prireikus ji gali kreiptis

pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – Vidaus reikalų ministerija),

Teisingumo ministeriją ar kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų

kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų

komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis

atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms

iki rinkimų.

rinkimų komiteto pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio

įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą iškėlusi

partija, rinkimų komitetas yra įregistruoti savarankišku politinės kampanijos

dalyviu, ir nustačiusi, kad keliamas sąrašas turi 10 000 rinkėjų palaikymą,

priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo registravimo ne vėliau kaip likus 31

dienai iki rinkimų.

dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato,

kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų,

arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4

punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų

teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio įstatymo nustatytu laiku, arba

jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų

reikalavimų (nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė

tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia

atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio

sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos

Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji

rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki balsavimo dienos likus ne mažiau

kaip 21 dienai.

rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1

dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų

dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto,

politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo

paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba

panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą

gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų.

41

straipsnis. Atstovas rinkimams

komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais

klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai ar rinkimų komitetui.

Rinkimų komisijos posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę

ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas

rinkimams atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo

teises. Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų ar rinkimų

komiteto įgaliojimai atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų

komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų

komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja

jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams

įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo.

rinkimų komitetas įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą

asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti

įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams

registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos,

rinkimų komiteto įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.

42 straipsnis. Rinkimų užstatas

kandidatų sąrašui įregistruoti yra 10 paskutinio paskelbto šalies ūkio

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių. Pakeičiant

kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1

VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą

sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos

sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo,

rinkimų užstatas neimamas. Rinkimų užstatą gali mokėti tik partija, rinkimų

komiteto nariai ar kandidatai banko pavedimu iš savo lėšų.

trejus rinkimus į Europos Parlamentą, Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimus

nepateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopijos ir praėjusių

kalendorinių metų politinės partijos finansavimo ataskaitų rinkinių,

vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės

įstatymu, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi

politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,

rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus

didesnis.

kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina

rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komiteto nariui ar

kandidatui, jeigu:

1) politinės kampanijos dalyvis

Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais

terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei

išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;

2) kandidatai nepažeidė šio

įstatymo 5 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo

ir finansavimo kontrolės įstatymo;

3) kandidatų sąrašas rinkimuose surinko

ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

biudžetą.

43

straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės

vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti kandidatu tik vienoje

Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į Europos Parlamentą metu.

Dvigubas kandidatavimas rinkimuose į Europos Parlamentą draudžiamas.

Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų sąrašą, išbraukiamas iš

visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija kandidatu.

kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs sutikimą būti iškeltas

kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukiamas iš kandidatų

sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu Lietuvos Respublikoje.

kandidatavimo, Vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos

Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis

už kandidatų registravimą rinkimams į Europos Parlamentą, praneša joms apie jų

valstybių piliečių registravimą kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos

Respublikos piliečių registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse

kandidatais į Europos Parlamento narius.

44

straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas

kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų

sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas jungtinis

sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir dokumentas,

patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų sąrašams sujungti.

Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose.

Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į

partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas

vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje

koalicijoje.

kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitoms

partijoms.

45

straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus

rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius

dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28

dienoms iki rinkimų. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija

Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra

informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.

Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po

rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 42

straipsnyje. Panaikinus viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus

kandidatų sąrašo dėl pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų

pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.

iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio įstatymo 39 straipsnio

5 dalyje, pabaigos papildomai gali teikti naujus pareiškinius dokumentus ir

papildyti sąrašą ne daugiau kaip dviem kandidatais atitinkamai keičiant

kandidatų eilę sąraše. Šiuo atveju išduoti parašų rinkimų lapai nekeičiami.

atšaukia koalicijoje esanti partija ar rinkimų komitetas, jų iškelti kandidatai

išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra

nuoroda į šios partijos ar rinkimų komiteto pavadinimą, keičiamas koalicijos

pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių

atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų

pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos

partijos ar rinkimų komiteto iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik

kaip šios partijos kandidatai.

kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka mažiau kaip 5

kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.

46

straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki

rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia:

partijų, jų koalicijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose

įrašytus kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius;

kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų

komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais

perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra

tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše).

Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų

paskelbimo.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ VEIKLOS GARANTIJOS

47

straipsnis. Kandidatų teisė kalbėti susirinkimuose, naudotis visuomenės

informavimo priemonėmis

paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi lygią teisę kalbėti

rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, per

nacionalines visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo rinkimų programą.

vadovai, taip pat savivaldybių administracijų direktoriai ar jų tam įgalioti

asmenys turi padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti

reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus

ir Vyriausybės nutarimus.

48

straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, smurtu,

apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkimų teisę

turintiems asmenims ir rinkėjams

įgyvendinti teisę rinkti Europos Parlamento narius ir būti išrinktiems į

Europos Parlamentą, organizuoti ir vykdyti rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų

agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie

kandidatą ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais arba kitaip pažeidę šį

įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti pareigūnai, suklastoję,

sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų dokumentus, neteisingai

suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą,

atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

49

straipsnis. Kandidato teisė būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų

komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatas ne ilgiau kaip

30 dienų jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui,

turinčiam teisę suteikti atostogas.

1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos Prezidento,

Europos Parlamento nario ar Seimo nario pareigas. Kandidato į Europos

Parlamento narius, kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo

tarnybinių pareigų tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme.

50

straipsnis. Kandidato neliečiamybė

komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo

naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be Vyriausiosios rinkimų

komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas,

negali būti kitaip varžoma jo laisvė.

nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos Prezidento, Europos

Parlamento nario ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių asmenų

neliečiamybės klausimas sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta

tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ AGITACIJA

51

straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus rinkimų datą. Rinkimų agitacijos

išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi būti deklaruojamos įstatymų

nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio

leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.

įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir

įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka

sąžiningų ir garbingų rinkimų.

reikalavimai nustatomi įstatymuose. Politinės reklamos žymėjimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

skleidžiama pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas Išorinės

politinės reklamos skleidimo taisykles.

52

straipsnis. Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka

paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų sąrašus,

kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis

visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės

biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų

rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina,

konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto laidų

laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas.

radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai

rinkimų komisijai skirtų asignavimų.

1) įstatymų nustatyta tvarka

parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;

2) patvirtina diskusijų rengimo

taisykles.

savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų)

sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.

laidas, laikydamiesi Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės

įstatymo nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos

kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų programų

spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama

politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama,

skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.

išorinę politinę reklamą:

1) ant statinių, kuriuose yra

valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos

ir įstaigos;

2) valstybės ar savivaldybių

įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų;

3) automobilių keliuose ir jų

sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti

technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą,

akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo

dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus;

4) ant skulptūrų ir paminklų;

5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;

6) neturint žemės, statinių ar

kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo.

saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse, taip pat jų

teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga, atsakinga už

kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga.

politinę reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų

agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.

pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir

skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.

53

straipsnis. Kandidatą ar kandidatų sąrašą iškėlusią partiją ar rinkimų komitetą

kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė

komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės

informavimo priemonė paskelbia kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį

kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima

skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3

kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės

informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais

kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą,

kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame

iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo

suteikti galimybę kandidatui, partijai ar rinkimų komitetui pareikšti

atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios

medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau

kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė

atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji

buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų agitacijos

draudimo laikotarpio pradžios. Visuomenės informavimo priemonė, kuri negali per

šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi

pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.

tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už

konkrečios partijos ar rinkimų komiteto iškeltus kandidatus (kandidatą) ir

kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį), rinkimų komitetą ar

kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės

paskelbta nuomonė (kitaip negu žiniai, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)

apie partiją, rinkimų komitetą ar kandidatą, taip pat ir negatyvi,

nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti

paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip

pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie tą partiją,

rinkimų komitetą ar kandidatą; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti;

partiją, rinkimų komitetą ar kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė tos

pačios partijos ar rinkimų komiteto iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių

partiją, rinkimų komitetą ar kandidatą apibūdinančių žinių; partija, rinkimų

komitetas ar kandidatas pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

rinkimų komitetas ar kandidatas visuomenės informavimo priemonei pateikia per

savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą

rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku

pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo

paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama

pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė

privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio skelbimo kainą.

medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti

skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama

pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė

privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio skelbimo kainą.

nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios

nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo

atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta

skelbimo kaina išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri

kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku

nepaskelbė atsakomosios nuomonės.

54

straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi

tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar

organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo

priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems

asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti

rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams

draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau, rinkimų komitetui

ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo

gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio

įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų

reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali

padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės informavimo

priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose visuomenės

informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos įrašą ar jo

dalį, kuriame (kurioje) nėra rinkimų agitacijos.

55

straipsnis. Rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimas

Rinkimų į Europos Parlamentą

politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo

ir finansavimo kontrolės įstatymas.

56

straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios

ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos,

išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, jeigu ji iškabinta iki prasidedant šiam

rinkimų agitacijos draudimui.

Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių

vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido

Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų

atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, bei pastate, kuriame

balsuojama specialiu paštu.

Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba

savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, agitacija

draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo

pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.

vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų

skaičių, kokius dokumentus būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti

ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar

prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija.

šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO

VEIKLA

57

straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo kortelių, rinkimų

biuletenių, vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų,

anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų, naudojamų rinkimuose,

pavyzdžius bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji

rinkimų komisija.

58

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai atspausdinti pagal jiems

suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame pačiame plote ir to

paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai

tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti atspausdintas burtais

nustatytas rinkimų numeris, partijos, rinkimų komiteto, koalicijos pavadinimas

(nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose) ir sąrašo kandidatų rinkimų

numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi būti

atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos

specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.

yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo pasirinktų

kandidatų rinkimų numerius.

spausdinamas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos perduotą aprašymą arba

biuletenio atvaizdą.

59

straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus centriniams pašto skyriams

pateikia ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų

biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms – ne vėliau kaip likus 12 valandų

iki balsavimo pradžios rinkimų dieną.

diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose biuleteniai ir

balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau

kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai

prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų.

atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos

tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.

60

straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų

iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti

suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų

biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje

(kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo

patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų

agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų

sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų

apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų

agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be

to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos

rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama,

perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai.

Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai

įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti savivaldybės

rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir

tinkamam inventoriui įsigyti, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje.

61

straipsnis. Rinkimų stebėtojai

partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi

teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų

apylinkėje. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę

stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo

pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo

pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji rinkimų komisija –

pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse

įstaigose arba tik konkrečiose savivaldybėse ar rinkimų apylinkėse, užsienio

reikalų ministro, Respublikos Prezidento teikimu, užsienio valstybėms arba

tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat savo

nuožiūra;

2) savivaldybės rinkimų komisija

– pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės

teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems kaip 18 metų

Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims

rinkimų komiteto, partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu,

kuriame turi būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė,

vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).

rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys

komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo

pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą. Apie visus atsisakymus išduoti rinkimų

stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos

posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.

stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda Vyriausioji rinkimų

komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių

rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių

tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų

ir Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos

Respublikos įstatymus ar Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o

rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų

stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų

stebėtojams.

reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo

patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų įstatymų. Rinkimų komisijos

turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje

būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu

rinkimų stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo

pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas savivaldybės rinkimų komisijos

pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti iš karto pranešta

savivaldybės rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir

atitinkamam atstovui rinkimams.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BALSAVIMAS

62

straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta rinkimų dieną

nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje.

Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra

įrašytas, jeigu šis įstatymas nenumato kitaip.

63

straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo patalpoje negalima

rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių

renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie

įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

64

straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo

patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos

narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik apylinkės

rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policininkas.

Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar

balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija

nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal nustatytus reikalavimus,

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo

apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių

skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda

rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų

rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų

pradžią.

65

straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas

apylinkės rinkimų komisijos nariui pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo

asmens tapatybę, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse,

kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų

sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti.

Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios

rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu

antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko

balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio.

Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam

rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi

reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia

svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją

išsiaiškinti dėl balsavimo.

pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad

atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu

rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos

Respublikoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai,

rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to,

kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis.

Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas.

rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

66

straipsnis. Balsavimo tvarka

eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti rinkimų biuletenį ne

balsavimo kabinoje draudžiama.

pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas valią

dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo

penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu už šiuos

kandidatus paduodami pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato

rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį

biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas

negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų

numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.

rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

rinkimų biuletenio į balsadėžę, prašo, sugadintas rinkimų biuletenis

pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos narys sugadintą rinkimų biuletenį

perbraukia, ant jo pasirašo ir išduoda naują rinkimų biuletenį. Sugadinti

rinkimų biuleteniai įtraukiami į apskaitą ir laikomi atskirai.

ligos ar kitokių priežasčių

negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų

biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų

biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti

balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę.

Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama

atlikti balsavimo veiksmus už asmenį, kuris šių veiksmų negali atlikti dėl fizinio trūkumo,

ligos ar kitokių priežasčių.

67

straipsnis. Balsavimas paštu

būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės

rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl

negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą,

valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse

operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu galima

specialiai balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) jų darbo

valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų

dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro

teikimu. Balsavimo paštu išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu

su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė

savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai

dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už balsavimo paštu užsienyje

esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.

išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų

komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su

rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto

vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais.

Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus,

savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos

neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų

dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto

darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens

tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo

pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų

komisijai.

straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas

galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į

balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai,

turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų

apylinkėje.

dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį

balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų

komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje.

ir slaptai:

1) užpildo rinkimų biuletenį;

2) užpildytą rinkimų biuletenį

įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja vidinį balsavimo

paštu voką.

6 dalyje nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių

veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo.

Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo

nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo

pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo paštu voką. Užklijuotą išorinį

balsavimo paštu voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu

voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo

įteikia pašto darbuotojui. Šis, gavęs įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje

užklijuoja jį specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo

neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus

kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra numatyta šio įstatymo 72, 73,

74 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų

biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.

68

straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto

namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi

rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės

patys negali atvykti balsuoti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie

pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą

balsuoti namuose. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir

tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis

gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių

skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros

įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik

namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų tikslinimo tikslais.

prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,

gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose

pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti

paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo

konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį

antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl

fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių pats negali užpildyti

prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali

pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui,

kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę

ir asmens kodą.

anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų

apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų

komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį

trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir

balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės

mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir

balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų

komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos

ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios

politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos

pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės rinkimų komisijos narys. Vyriausiosios

rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo ar kitus rinkėjų teises šiurkščiai

pažeidžiančius atvejus, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai

bus pašalinti ir rinkimus bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio

įstatymo reikalavimus.

apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį

ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija.

Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės

teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus ir juos

tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą

paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės

rinkimų komisija.

vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai,

paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į

namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo

paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose

balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės,

kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį

ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du

savivaldybės rinkimų komisijos nariai arba jos pirmininko pavedimu – ne mažiau

kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir iš anksto gali

stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų

apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai

perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, ši juos perduoda rinkimų apylinkėms

kartu su paštu balsavusių rinkėjų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir

iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir

saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu

su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų

komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.

pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės rinkimų komisijos

pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį

iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama

apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko

patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik

skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų

stebėtojai.

straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.

voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu

rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos

nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, jį užklijuoja specialiu ženklu ir

išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

namuose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams draudžiama už rinkėją atlikti šio

įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš

rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti

biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.

70 straipsnis. Balsavimas laivuose

įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau kaip likus 4

dienoms iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir

negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali

balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos diplomatinėje

atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.

teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų, kuriuose yra

ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas balsavimas ir balsavimo

metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji rinkimų komisija susisiekimo

ministro teikimu nustato tokį balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam

laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti.

kortelės neįteikiamos.

71 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose

paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,

konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos.

iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose sudaro jų

vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos

darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos

piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo

įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą.

ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų

stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių

atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir

kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo

dienas (ne mažiau kaip 10 dienų).

organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų

rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose

– laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikos

užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones,

kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai

rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka.

šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.

ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios

rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus.

72

straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines),

socialinės rūpybos ir globos įstaigose

būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės

rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose.

ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų

įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu

nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose dienos

atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.

nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų

sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta

rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija

(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte

balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų

komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal

elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą

rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų

pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams

būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7

dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta

ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu

šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.

negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems

asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje

pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją

atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį

balsavimo paštu voką.

priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose balsuojančio rinkėjo

apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

73

straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose

turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai,

atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo

sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti

užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse

karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose

laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro

teikimu.

likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų

sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo

specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.

sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte

balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė,

asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar

rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą

karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna

rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis

gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas

patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo

vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės

tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje

esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į

paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie

įrašyti.

vienetuose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.

5.

Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar

skubinti jį balsuoti draudžiama.

74

straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose

ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje.

ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų

teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų

darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.

įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas

ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte

balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas

išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir

atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,

taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio

ir šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.

(sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje balsuojančio rinkėjo

apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

BALSŲ SKAIČIAVIMAS

75

straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita

biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą

tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu tvarko

atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo

specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių,

naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą,

išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų

komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo

paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų

užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais

rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų

dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,

komisijai.

rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus,

specialius ženklus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės

rinkimų komisijai.

rinkimų biuleteniais pašto skyriaus vadovai ar jų įgalioti asmenys įteikia

savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o

savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki

balsavimo pabaigos.

ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir

sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų

komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 68 straipsnio nuostatas vyko pas

namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip

paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda

paštui.

penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai,

nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos

perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija,

patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko

šio įstatymo reikalavimus.

rinkimų biuleteniais.

rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai

sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais,

sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 79 straipsnį kartu ir ta

pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.

76

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus

rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos pirmininkas. Jo

nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti visi balsavimo

patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas turi

užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami nustatyta tvarka, ir turi teisę

pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis

trukdo komisijos darbą ar netinkamai atlieka savo pareigas. Šį sprendimą

komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas komisijos pirmininko. Sprendimas

privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį gali svarstyti

tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.

skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai skelbiami taip, kad

juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl

biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas

biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo

(jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie pateikiami po vieną). Šio balsavimo

rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

77

straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų

komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.

apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai,

viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, rinkėjų

sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama, ar komisijos

narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja

nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir

šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas

į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą.

78

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų

skaičiavimas

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę:

ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti

atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar

balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos

narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to

surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai

neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą

dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų

komisija.

nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos

narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami

ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių

(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus

balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir

negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose

rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota

mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos

nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys

būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar antspauduoti

ne šios apylinkės rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius

nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta į

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Skaičiavimo rezultatai turi būti

paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų

voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas ir saugomas (užklijuojami ir

saugomi). Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo

apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti

paštu balsavusių rinkėjų balsai.

galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas, bet negalima

nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų, vien dėl to

negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė

kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, taip pat

jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas

ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius)

neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas

du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas

balsas.

biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba sprendimą, kai kyla komisijos narių

ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima rinkimų komisija balsavimu. Šio

balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.

šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose galėtų matyti visi balsų

skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad balsai skaičiuojami

sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną kartą balsus

perskaičiuoti, jeigu iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo

pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar rinkimų

stebėtojas.

skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 14

dienų iki rinkimų.

79

straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir

kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas

rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo paštu vokais paduoti

balsai:

1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia

neatplėštus visus išorinius balsavimo paštu vokus, tai yra namuose balsavusių

šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų

komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių

balsavimo paštu vokų skaičiai paskelbiami ir įrašomi į balsų skaičiavimo

protokolą;

2) išoriniai balsavimo paštu

vokai po vieną atplėšiami;

3) iš išorinio balsavimo

paštu voko išimama

rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės

numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o

rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su

šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų

apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančioje rinkėjo

kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše,

arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo

rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl

šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties

rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar

jos yra kelios, arba išoriniame balsavimo

paštu voke yra įdėta

daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, toks balsavimo paštu vokas

pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu

voke esančio vidinio balsavimo

paštu voko (vokų)

antspaudas nededamas, vidinis balsavimo

paštu vokas

perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma,

dėl ko balsavimo

paštu vokas

pripažįstamas netinkamu. Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų

skaičius;

4) apylinkės rinkėjų sąraše prie

rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose, pavardės įrašoma „balsavo paštu“

arba „BP“, o rinkimų

apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame

rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;

5) antspauduotas vidinis

balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus

reikalavimus;

6) baigus peržiūrėti visus paštu

gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo

paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra daugiau kaip vienas rinkimų

biuletenis, visi balsavimo paštu voke esantys biuleteniai pripažįstami

negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 78

straipsnio reikalavimus.

(komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad

nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią

komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo

į savo balsų skaičiavimo protokolą.

balsavimo patalpoje ir balsavimo paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,

visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją

dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių,

pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė

savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra

suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo

balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti

pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų

komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu

nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės

būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame

voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju

savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos

rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo

turi priimti vieną iš sprendimų:

1) grąžinti biuletenius ir

pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios

jie buvo gauti;

2) pakeisti apylinkės rinkimų

komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą dėl pirmumo balsų

skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės

komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Savivaldybės rinkimų

komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką.

komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja biuletenius,

ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo

atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais biuleteniais. Jeigu

apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar kad

buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas

antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės

rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų

komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima

savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas nebuvo pažeistas,

pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir

laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia

perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip likus vienai valandai iki

skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje

pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,

kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali

dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų

biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei

rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija

patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo

balsus. Pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija

ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami

taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys

asmenys ir įsitikintų, kad pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.

Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir

perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.

80

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai

surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas turi dvi dalis.

skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:

1) rinkimų apylinkės rinkėjų

skaičius;

2) iš savivaldybės rinkimų

komisijos gautų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam komisijos nariui

išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius,

rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, atvykimo lapelių skaičius,

nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;

4) anuliuotų rinkimų biuletenių

skaičius;

5) rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės atidarymo laikas;

7) balsadėžėje rastų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

8) balsadėžėje rastų galiojančių

rinkimų biuletenių skaičius;

9) balsadėžėje rastų atskirai už

kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą

paduotų balsų skaičius;

10)

šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš

savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo

vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų

balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius,

netinkamais pripažintų vokų skaičius;

11) balsavimo vokais gautų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius (biuleteniai, kurie yra neantspauduotuose

ir neatplėštuose vokuose, neskaičiuojami ir nenurodomi kaip negaliojantys);

12) balsavimo vokais gautų

galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13) balsavimo vokais gautų balsų,

paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų

kandidatų sąrašą, skaičius;

14) iš viso rinkimų apylinkėje

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius;

15) bendras rinkimų apylinkėje

negaliojančių biuletenių skaičius;

16) iš viso už kiekvienos

partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų

balsų skaičius.

sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo

išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus apylinkės

rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje

balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų

komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų

biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų

apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu

gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.

biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija

imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

skaičiavimo protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir visi

biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus bei į specialųjį voką (vokus),

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai.

Rinkimų stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios

nuomonės pridedamos prie protokolo ir tampa neatskiriama jo dalimi. Protokolo

išrašai arba kopijos rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams

pateikiami jų prašymu.

skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:

1) skaičiuojamų biuletenių

skaičius;

2) biuletenių, kuriuose rinkėjai

nenurodė pirmumo balsų, skaičius;

3) kiekvieno kandidato gautų

pirmumo balsų skaičius;

4) visų kandidatų gautų pirmumo

balsų suma;

5) kiti Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys, reikalingi tikrinant, ar

tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi suskaičiuoti

biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir

nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų stebėtojai. Rinkimų

stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės

pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir tampa neatskiriama jo dalimi.

Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų

komisijos nariams pateikiami jų prašymu. Jeigu savivaldybės ar apylinkės

rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje yra padaryta klaida, surašomas

protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis ir biuleteniai

grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima

savivaldybės rinkimų komisija.

81

straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai

biuleteniais pripažįstami:

1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų

biuleteniai;

2) antspauduoti ne tos rinkimų

apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu – neantspauduoti

rinkimų komisijos antspaudu);

3) rinkimų biuleteniai, kuriuose

rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo nė vieno

kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.

biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas dėl

biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu. Šio

balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės

rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1

dalies 1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų

komisijai.

82

straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas savivaldybės rinkimų

komisijai

visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir nepanaudotus), kitus

rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į

paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai kartu su rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, apylinkės rinkėjų sąrašai,

apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai, viso jos darbo laikotarpio

finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip

per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija

nenustatė kitaip.

ir Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei

juos gabenančių asmenų saugumą.

83

straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje

priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:

1) ar yra pristatyti visi

privalomi pateikti dokumentai ir paketai su rinkimų biuleteniais;

2) paketų antspaudavimą ir jų

aprašus (ar aprašas visas ir teisingas);

3) ar į rinkimų apylinkių balsų

skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni

kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos žinomus duomenis (apylinkės

rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų

išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie rinkėjų už kandidatų sąrašus

paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje ir antrojoje

dalyse, ir pan.); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos

visos jame nurodytos apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės,

rinkimų stebėtojų pastabos;

4) ar visos pastabos ir rinkėjų

skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijos.

nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka rinkimų

apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkių

rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.

paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai,

savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik savivaldybės rinkimų

komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali pati perskaičiuoti

apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, gali pavesti

perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios

jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai apylinkės

rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi vadovautis

šio įstatymo 79 straipsnio 4 dalimi. Savivaldybės rinkimų komisija šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais

privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų ar tik kai kurių rinkimų apylinkių komisijų pateiktus rinkimų biuletenius.

komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų komisija imasi

priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos

pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis

ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo

suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka burtais parenka rinkimų

apylinkę ar apylinkes, jose – kandidatų sąrašą ar sąrašus, už kuriuos paduoti

balsai ir kurių kandidatų gauti pirmumo balsai turi būti perskaičiuojami, ir

organizuoja balsų perskaičiavimą. Perskaičiavus balsus, surašomas rinkimų

apylinkės balsų perskaičiavimo protokolas. Jeigu, perskaičiavus balsus,

nustatomi kitokie, negu buvo nustačiusi apylinkės rinkimų komisija, balsų

skaičiavimo rezultatai, perskaičiuojami visi tos rinkimų apylinkės rinkėjų

paduoti balsai.

84

straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai

skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus

savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą

įrašo:

1) savivaldybės rinkėjų ir

savivaldybėje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) savivaldybėje negaliojančių

rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus

duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti

balsai, galutinius rinkimų biuletenių, išorinių ir vidinių balsavimo vokų,

rinkimuose naudojamų blankų skaičius;

3) savivaldybėje galiojančių

rinkimų biuletenių skaičių;

4) už kiekvieną kandidatų sąrašą

paduotų balsų skaičių;

5) už kiekvieną kandidatą paduotų

pirmumo balsų skaičių.

pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo po to,

kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, rinkimų

stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Savivaldybės

balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų stebėtojams

ir komisijos nariams jų prašymu. Savivaldybės

rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti

rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.

85

straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos dokumentų pateikimas Vyriausiajai

rinkimų komisijai

Savivaldybės rinkimų komisija

visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius

dokumentus), rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą,

savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių protokolus ir

kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai

per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai

rinkimų komisijai.

86

straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant

rinkimų rezultatus

apylinkėse ir savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų rezultatus

savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės

informavimo priemonių atstovai.

reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti rinkimų komisijoms dirbti.

Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti

protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas

savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojų protestas savivaldybės

rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo.

Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti.

87

straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu savivaldybės

rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse

išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti

pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia

skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos

interneto svetainėje, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas rinkimuose

visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės informavimo priemonių atstovams

draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti

informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

88

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus

balsavimui

iškėlę kandidatus, partijų ir rinkimų komiteto atstovai rinkimams, rinkimų

stebėtojai apylinkės rinkimų komisijos sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne

vėliau kaip per 24 valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo

surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo

pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai.

sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti

apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų

surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo.

nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5

komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius,

o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus

galiojančius ir negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija neturi teisės

pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų balsų

skaičiavimo protokolų.

nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo dėl

savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti

savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar pavesti tai

atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o nustačiusi

protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ir

negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų

skaičiavimo protokolo.

komitetai, iškėlę kandidatus, jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų

komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą

nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to,

kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos

skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS IR

PASKELBIMAS

89

straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas

komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos

Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu

už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu

už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau

kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant

mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas

(sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo

daugiausia rinkėjų. Tokiu pačiu būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti

skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų

sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60

procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą.

yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos

gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš renkamų

Europos Parlamento narių skaičiaus. Jeigu dalijant gaunama liekana, dalmuo

padidinamas vienetu.

skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius,

tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos

likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams, dalyvaujantiems

skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių skirstant

mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau

eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant

didžiausiąja. Jeigu dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas

sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs,

pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų metodu

mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris

buvo įrašytas pirmasis.

skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems

sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.

gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų paduotus pirmumo

balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja kandidatų rinkiminį

reitingą.

su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų rinkiminis reitingas

nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų

biuletenyje ir kandidatų rinkiminis reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota

kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.

90

straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo skaičiavimas ir galutinės kandidatų

eilės sąrašuose nustatymas

skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal rinkėjų pareikštą valią

ir paduotus pirmumo balsus, įvertinusi šio įstatymo 5 straipsnyje

nurodytus pažeidimus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai kandidato

pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių skaičių ar

yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu mažesnė,

laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.

kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį reitingą.

Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas.

Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas kandidatas,

kurio rinkimų numeris mažesnis.

skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

91

straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1

dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio

įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą

dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo

po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą

paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti

rinkiminio reitingo balsai, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus

negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais

šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio

įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti šiurkštūs įstatymų

pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje, arba dokumentų

suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba

pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima

nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų

sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno

mandato tikslumu.

negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia

nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

92

straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas, duomenų

saugojimas

išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, taip pat ir

rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus, nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų savo interneto svetainėje paskelbia

Vyriausioji rinkimų komisija.

ne vėliau kai per 4 mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti

rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius

dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus

ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija

gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus sunaikinti, o elektroniniai

rinkimų dokumentų duomenys saugomi ir tvarkomi neribotą laiką Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

93

straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas

paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas išrinktiems

kandidatams įteikia Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario

pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos

institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių

vardus ir pavardes.

Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas įsiteisėja

nuo paskelbimo.

94

straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais

Europos Parlamento nario įgaliojimus

nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15

dienų po to, kai tam atsiranda vada:

1) Europos Parlamento nariui

mirus – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;

2) Europos Parlamento nariui

atsistatydinus – pagal paties Europos Parlamento nario parašytą pareiškimą

atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats turi pakartoti

Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos Parlamento narys dėl

sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį, Vyriausiosios rinkimų komisijos

posėdis rengiamas Europos Parlamento nario buvimo Lietuvos Respublikoje

vietoje;

3) teismui pripažinus Europos

Parlamento narį neveiksniu – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;

4) Europos Parlamentui panaikinus Europos Parlamento

nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta tvarka – pagal

įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;

5) Europos Parlamento nario

mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato bendradarbiavimo su kitų

valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo nuosprendžiu paskirtos

bausmės pagal šio įstatymo 96 straipsnį arba Europos Parlamento mandato

ir pareigų nesuderinamumo pagal šio įstatymo 97 straipsnį.

95

straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas

Jeigu Europos Parlamento nario įgaliojimai

pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva Europos Parlamento

nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Europos

Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas.

Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento nario mandatų negavusių

kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas perduodamas kitam sąrašui

pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų

metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis

gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento nariu tampa naujai mandatą

gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas.

Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos Parlamento nario mandato

pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7

dienas po to, kai atsirado laisva Europos Parlamento nario vieta.

96

straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie kandidato bendradarbiavimą su

kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtą teismo nuosprendžiu

paskirtą bausmę

viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra

sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis,

išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės

valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo

kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos

leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti

pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai

bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.

bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis nenurodė ir

galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas

(arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad

šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai

bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba),

Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jeigu buvo jį

įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu kandidatas

to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne pagal savo kilmės valstybės

narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo

Vyriausioji rinkimų komisija privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos

Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti

Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo

95 straipsnyje nustatyta tvarka.

viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos

įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės

teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus

ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas

išnykęs, ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento

narius anketoje. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Europos Parlamento

narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo)

priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos

pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir

nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Šios informacijos nurodyti

neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl

nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato

į Europos Parlamento narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu

asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota,

arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos,

kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią

patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. Vyriausiosios

rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato

pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl

nusikaltimo padarymo“ ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas į Europos

Parlamentą anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo

pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo

sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau

dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas

kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama

ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu

persekiojimu.

teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama šio straipsnio 3 dalyje,

arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir per 10 paskutinių metų iki

nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos

Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl

nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo

asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo

padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas

kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu

neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją

kandidatu. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10

paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos

ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo

pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs

teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar

labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio

režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji

rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu

ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo

pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą. Jeigu

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima sprendimą pripažinti

asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, Vyriausioji

rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo

pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai

paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva

Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta

tvarka.

97

straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų

nesuderinamumas

mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos

Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės

tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas

nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos

Sąjungos institucijose.

einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo tapęs užimdamas

laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir atsistatydinti iš su

Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba atsistatydinti iš

Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas į Europos

Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą ir

apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų, privalo

atsistatydinti šio įstatymo 94 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne

vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio

arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija

priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.

nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo

pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija

per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie Europos Parlamento nario mandato

ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu privalo pripažinti šį

asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo

interneto svetainėje ir iki 2014 m. sausio 1 d. – artimiausiame leidinio

„Valstybės žinios“ numeryje, ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos

Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų

nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo jos interneto

svetainėje arba iki 2014 m. sausio 1 d. leidinyje „Valstybės žinios“ ir turi būti

išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo. Pavėluotai teismui

paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai šiais klausimais įsigalioja

nuo paskelbimo.

98

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Šiame įstatyme nustatyta rinkimų

į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus

mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos, išskyrus

atvejus, kai būtina pašalinti šio įstatymo ar jo dalies prieštaravimą Lietuvos

Respublikos Konstitucijai arba kai šis įstatymas yra keičiamas Lietuvos

Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje

nustatyta tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ROLANDAS

PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

rinkimų

į Europos Parlamentą

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS

SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m.

birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL 2004

m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 137).

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais,

naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 7; OL 2013 L

26, p. 27).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,

33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,

76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1),

65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-165,

2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1

IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

RINKIMŲ Į

EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-221,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-617,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

RINKIMŲ Į

EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 37, 38, 40, 44, 45, 47, 48, 49, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo

15 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1227,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

65(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2269,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

24, 37, 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 95 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

4(1), 11, 44, 84, 89, 93 IR 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XII-588,

2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 121-6116 (2013-11-26)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis

Teismas, Nutarimas

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800

(2010-11-13)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO (2008 M.

GEGUŽĖS 8 D., 2009 M. VASARIO 12 D. REDAKCIJOS) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2013-11-28)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

4 straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas rinkėjas turi po vieną balsą balsuoti už kandidatų sąrašą ar kandidatą ir šis balsas yra lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui. Visi rinkėjai turi lygias teises pareikšti savo valią apie kandidatus paduodami pirmumo balsus už penkių to sąrašo, už kurį balsavo, kandidatų pirmumą ir šie pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito rinkėjo pirmumo balsui.

6 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Europos Parlamento narius rinkėjai renka be tarpininkų.

7 straipsnis. Slaptas balsavimas

8 straipsnis. Rinkimų datos paskelbimas

Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.

9 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

10 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, taip pat už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

ANTRASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS

11 straipsnis. Rinkimų apygardos sudarymas

Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi rinkėjai ir renkamas Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas Lietuvoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius.

12 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

TREČIASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

13 straipsnis. Rinkimų komisijos

1) Vyriausioji rinkimų komisija;

2) savivaldybių rinkimų komisijos;

3) apylinkių rinkimų komisijos.

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;

3) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

4) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.

14 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai rinkimuose

Vykdydama rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija, be Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų:

1) priima pareiškinius dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja rinkimų komitetus, registruoja kandidatus dalyvauti rinkimuose, registruoja partijų atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymėjimus, pažymas, skelbia rinkimuose dalyvaujančias partijas, rinkimų komitetus, kandidatų sąrašus, suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų pareiškinių dokumentų atšaukimo;

2) išduoda Lietuvos Respublikoje išrinktiems Europos Parlamento nariams Europos Parlamento nario pažymėjimus ir praneša Europos Parlamentui rinkimų rezultatus;

15 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas

1) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

2) toje savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

3) tos savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;

4) partijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.

16 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų įgaliojimai

Savivaldybės rinkimų komisija:

1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka praneša savivaldybės teritorijoje gyvenantiems rinkėjams apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;

2) prižiūri, kaip savivaldybės teritorijoje vykdomas šis įstatymas;

3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas;

4) neviršydama Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos savivaldybės rinkimų komisijos sąmatos, tvirtina apylinkių rinkimų komisijų išlaidų sąmatas ir kontroliuoja, kaip šiose sąmatose numatytos lėšos naudojamos;

5) registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) sudaro savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų, kuriose veiks specialūs pašto skyriai, sąrašą ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto vadovu pasirūpina, kad jose būtų organizuotas balsavimas paštu ir tose įstaigose esantiems rinkėjams būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu;

7) surašo balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai;

8) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus;

9) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka rinkimų agitacijos laikotarpiu atlieka politinės reklamos stebėseną savivaldybės teritorijoje ir stebėsenos duomenis teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai;

10) vykdo kitus šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus.

17 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

1) partija ar jų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;

2) partija ar jų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi savivaldybės tarybos narių mandatų. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.

18 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų komisija:

1) iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, sudaro rinkėjų, kurie balsuos namuose, sąrašą, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus, asmenis, atsisakiusius deklaruoti, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimus, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;

2) nagrinėja skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja rinkėjų balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto;

4) kartu su savivaldybės administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;

5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja balsus, surašo balsų skaičiavimo protokolą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šio protokolo duomenis;

7) svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus;

8) vykdo kitus šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus.

19 straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai

1) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises.“

21 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

1) apylinkės rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai;

2) savivaldybės rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

23 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimas

24 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ KORTELĖS

26 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenęs Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;

2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės;

3) nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje asmuo, netekęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės;

4) Lietuvos Respublikos pilietis, patvirtinęs, kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba Lietuvos Respublikos pilietis, dėl kurio yra pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos Europos Sąjungos valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir panašiai), kad jis balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kuris atsisako patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje;

5) nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atsisakęs deklaruoti ar nedeklaravęs, kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje ar kad jo kilmės valstybėje narėje iš jo neatimta balsavimo teisė;

6) asmuo, kuriam įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

27 straipsnis. Savivaldybių rinkėjų, užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai

28 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų spausdintą perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio gyvenamosios vietos adresą ar adresą, nurodytą paskutinių rinkimų ar referendumo Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių, kurie nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, – Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija, rinkėjų sąrašą.

29 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

30 straipsnis. Rinkėjo kortelė

1) rinkėjo vardas ir pavardė;

2) rinkėjo gyvenamosios vietos adresas;

3) savivaldybės rinkimų komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir numeris;

4) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;

5) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

6) rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija.

31 straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas

35 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną

37 straipsnis. Kandidatų kėlimas

Redakcija nuo 2015-01-01:

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1067, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-24, i. k. 2014-10477

38 straipsnis. Rinkimų komitetas

1) rinkimų komiteto nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas);

2) rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius) ir jo įgaliojimai;

3) rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;

4) rinkimų komiteto sprendimų priėmimo tvarka;

5) rinkimų komiteto narių turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, susiję su veikla rinkimų komitete, jų vykdymo tvarka, terminai.

1) tvirtina ir keičia rinkimų komiteto veiklos sutartį, kuri ar jos pakeitimai įsigalioja po jų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje;

2) renka ir keičia rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių);

3) priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo iškėlimo, gali priimti sprendimą dėl rinkimų programos;

4) priima sprendimą dėl rinkimų komiteto veiklos pabaigos, jeigu rinkimų komiteto veikla nutraukiama iki politinės kampanijos pabaigos.

1) vykdo rinkimų komiteto susirinkimo priimtus sprendimus;

2) rinkimų komiteto vardu sudaro sutartis, teikia ataskaitas visuotiniam rinkimų komiteto susirinkimui, atstovauja rinkimų komitetui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose;

3) atidaro banko sąskaitą, kuri yra naudojama kaip politinės kampanijos banko sąskaita ir sudaro turto patikėjimo sutartį su politinės kampanijos iždininku.

TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (2013 m. lapkričio 12 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 121-6116) 38 straipsnio 6 dalies nuostatos „Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje“ tiek, kiek nustatyta, kad raidė, rinkimų procese laikoma rinkimų komiteto pavadinimu, suteikiama ir tokiam rinkimų komitetui, kuris yra pasirinkęs pavadinimą ir nurodęs jį savo veiklos sutartyje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. KT45-N13/2014, 2014-10-13, paskelbta TAR 2014-10-13, i. k. 2014-13988

1) rinkimų komitetas visuotiniame susirinkime nusprendžia nutraukti savo veiklą;

2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje; rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato interesais buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama politinės kampanijos dalyvio registracija;

3) pasibaigia rinkimų politinė kampanija;

4) rinkimų komitetas atšaukia rinkimų pareiškinius dokumentus.

39 straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai

1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose;

2) politinės partijos registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti programą, rinkimų programą;

3) keliamų kandidatų sąrašą;

4) kiekvieno keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu, paties kandidato užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija ar rinkimų komitetas turi pateikti kiekvieno kandidato nuotrauką, gyvenimo aprašymą;

5) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti įgaliojimus atstovauti partijai ar rinkimų komitetui ir keliamiems kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose;

6) dokumentą, patvirtinantį, kad partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai sumokėjo rinkimų užstatą, ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvoje registruoto banko sąskaita, į kurią užstatas bus grąžinamas pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalį;

7) informaciją apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko sąskaitoje (sąskaitose) turimas lėšas.

„Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė) rinkimuose į Europos Parlamentą:

Eil. Nr.

Rinkėjo pavardė, vardas

Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris

Gimimo data

Gyvenamoji vieta

Parašas ir data

“

41 straipsnis. Atstovas rinkimams

43 straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės

46 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia: partijų, jų koalicijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų paskelbimo.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ VEIKLOS GARANTIJOS

54 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi

55 straipsnis. Rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimas

Rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas.

56 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

57 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo kortelių, rinkimų biuletenių, vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

58 straipsnis. Rinkimų biuleteniai

59 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

60 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

61 straipsnis. Rinkimų stebėtojai

1) Vyriausioji rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose savivaldybėse ar rinkimų apylinkėse, užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat savo nuožiūra;

2) savivaldybės rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims rinkimų komiteto, partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu, kuriame turi būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).

DEVINTASIS SKIRSNIS

BALSAVIMAS

62 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jeigu šis įstatymas nenumato kitaip.

63 straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

64 straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policininkas. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.

65 straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas

72 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose

74 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

BALSŲ SKAIČIAVIMAS

77 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

78 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas

80 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai

1) rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius;

2) iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;

4) anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės atidarymo laikas;

7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;

10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;

11) balsavimo vokais gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius (biuleteniai, kurie yra neantspauduotuose ir neatplėštuose vokuose, neskaičiuojami ir nenurodomi kaip negaliojantys);

12) balsavimo vokais gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13) balsavimo vokais gautų balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą, skaičius;

14) iš viso rinkimų apylinkėje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius;

15) bendras rinkimų apylinkėje negaliojančių biuletenių skaičius;

16) iš viso už kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.

1) skaičiuojamų biuletenių skaičius;

2) biuletenių, kuriuose rinkėjai nenurodė pirmumo balsų, skaičius;

3) kiekvieno kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;

4) visų kandidatų gautų pirmumo balsų suma;

5) kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys, reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

81 straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai

1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu – neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu);

3) rinkimų biuleteniai, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.

84 straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai

1) savivaldybės rinkėjų ir savivaldybėje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) savivaldybėje negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai, galutinius rinkimų biuletenių, išorinių ir vidinių balsavimo vokų, rinkimuose naudojamų blankų skaičius;

3) savivaldybėje galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;

4) už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių;

5) už kiekvieną kandidatą paduotų pirmumo balsų skaičių.

86 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

88 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

89 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas

90 straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas

91 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

92 straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas, duomenų saugojimas

95 straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas

Jeigu Europos Parlamento nario įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos Parlamento nario vieta.

96 straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie kandidato bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę

97 straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas

98 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Šiame įstatyme nustatyta rinkimų į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio įstatymo ar jo dalies prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai arba kai šis įstatymas yra keičiamas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ROLANDAS PAKSAS

Lietuvos Respublikos

rinkimų į Europos Parlamentą

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2429, 2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32, 33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-165, 2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-184, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-221, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-617, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-814, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 37, 38, 40, 44, 45, 47, 48, 49, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1227, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 65(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2269, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 24, 37, 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 95 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2323, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 4(1), 11, 44, 84, 89, 93 IR 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-588, 2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 121-6116 (2013-11-26)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1067, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-24, i. k. 2014-10477

LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 37 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800 (2010-11-13)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO (2008 M. GEGUŽĖS 8 D., 2009 M. VASARIO 12 D. REDAKCIJOS) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT45-N13/2014, 2014-10-13, paskelbta TAR 2014-10-13, i. k. 2014-13988

Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (2013 m. lapkričio 12 d. redakcija) 38 straipsnio 2, 6 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

971 straipsnis. Europos Parlamento nario mandato netekimas paaiškėjus, kad išrinkto į Europos Parlamentą asmens kilmės valstybėje narėje jam yra atimta teisė būti kandidatu

Jeigu gavus kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą tapo žinoma, kad išrinkto į Europos Parlamentą asmens kilmės valstybėje narėje jam yra atimta teisė būti kandidatu ir dėl to jis negalėjo būti kandidatu į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po tokio pranešimo gavimo dienos motyvuotu sprendimu pripažįsta šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbia savo interneto svetainėje ir praneša Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1415, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20559

401 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas

1) informacija apie kandidatą: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėje partijoje ir asociacijose; šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; turima pilietybė; šio įstatymo 96 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti duomenys: apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos;

2) kandidato biografija;

3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos;

4) kandidato privačių interesų deklaracija;

5) ar kandidatas dalyvauja visuomeninėje veikloje;

6) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2785, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02277