Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 115-5192

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ

ĮSTATYMAS

2003 m. lapkričio 20 d. Nr. IX-1837

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką renkant Europos Parlamento

narius į Lietuvos Respublikai skirtas vietas Europos Parlamente. Rinkimų į

Europos Parlamentą teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija,

Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys, šis Įstatymas ir kiti

įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai dėl rinkimų dienos nustatymo,

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai.

skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede,

taikymą.

Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius nustatomas Europos

Sąjungos teisės aktais. Europos Parlamento nariai renkami 5 metų kadencijai

vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą valstybės

teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-165,

2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

2 straipsnis. Pagrindinės

šio Įstatymo sąvokos

Europos Parlamentą (arba

rinkimai)

–

Europos Parlamento narių į Lietuvos Respublikai skirtas vietas rinkimai,

kuriuose šie Europos Parlamento nariai išrenkami visuotinuose, lygiuose,

laisvuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu.

valstybės narės pilietis – bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės

pilietis.

Sąjungos valstybės narės pilietis – bet kurios, išskyrus Lietuvos

Respubliką, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.

balsavimas – balsavimas, kai

rinkėjai, balsuodami dėl kandidatų sąrašo, gali taip pat pareikšti valią dėl to

sąrašo kandidatų eiliškumo.

narė

– Europos Sąjungos valstybė narė, kurios pilietis yra Europos Sąjungos

valstybės narės pilietis.

valstybė narė

– Europos Sąjungos valstybė narė, kurioje Europos Sąjungos valstybės

narės pilietis teisėtai gyvena, bet nėra jos pilietis.

–

oficialus registras, į kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašomi ir tvarkomi

visų rinkimų teisę turinčių asmenų duomenys ir pagal kurį spausdinami rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

diena – diena, pagal

kurios duomenis asmenys, atitinkantys reikalavimus, kad galėtų balsuoti Europos

Parlamento rinkimuose, įrašomi į išankstinį rinkėjų sąrašą ir gali būti

kandidatais į Europos Parlamento narius (toliau – kandidatai).

balsavimo (kandidatavimo) išvengimo priemonės – kompleksas

priemonių, užtikrinančių, kad tuose pačiuose rinkimuose į Europos Parlamentą

rinkėjas gali balsuoti ar būti kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos

valstybėje narėje.

3

straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvoje

kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra

sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

tuose pačiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje

narėje.

ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje

narėje, privalo pasirinkti ir balsuoti arba būti kandidatu tik vienoje

valstybėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti

kandidatais, jeigu jie neturi balsavimo teisės kilmės valstybėje narėje.

Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas

nuolat gyvenantis Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris

rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatu į Europos Parlamentą

kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos

Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės

narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą ir kurio duomenys apie

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų

registre iki nustatytosios dienos. Nustatytoji diena yra diena, kurią iki

rinkimų yra likusios 65 dienos.

Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos

nėra baigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį arba kuriems iki

nustatytosios dienos nėra pasibaigęs teismo nustatytas priverčiamųjų medicinos

priemonių taikymas, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją

karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki

rinkimų neišėję į atsargą profesinės karo tarnybos kariai arba

statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal

specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

būti kandidatais negali asmenys, kurie rinkimų komisijų prašymu atsisako

deklaruoti, ar jie atitinka šio straipsnio reikalavimus.

tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos

valstybių narių piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių

pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties,

išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio –

draudžiami.

balsuoja tuose pačiuose rinkimuose Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje arba balsuoja daugiau kaip vienoje rinkimų

apylinkėje, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

4

straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas rinkėjas turi vieną

balsą balsuoti už kandidatų sąrašą ar kandidatą ir šis balsas yra lygiavertis

kiekvieno kito rinkėjo balsui. Visi rinkėjai turi lygias teises pareikšti savo

valią apie kandidatus paduodami pirmumo balsus už penkių to sąrašo, už kurį

balsavo, kandidatų pirmumą ir šie pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito

rinkėjo pirmumo balsui.

41

straipsnis.

Draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis

Parlamentą politinei kampanijai, t. y. nuo rinkimų į Europos Parlamentą datos

paskelbimo iki šio Įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio

pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti

rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus ar rinkimų

teisę turinčius asmenis dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba)

balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu,

kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti

rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių

politinių partijų ar kandidatų arba asmenų, kurie numatomi kelti kandidatais,

ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

spausdintos medžiagos (politinės partijos ar kandidato arba asmens, kurį

numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio

turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) ir ženkliukų, skirtų

politinei partijai, kandidatui ar asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu,

propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.

turinčių asmenų papirkimo faktus tiria ir vertina Vyriausioji rinkimų komisija

jos nustatyta tvarka. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų

komisija paskelbia internete kartu su kandidato, pažeidusio šį Įstatymo

straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę

turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio Įstatymo

pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.

3 dalies redakcija nuo

2014-01-01:

asmenų papirkimo faktus tiria ir vertina Vyriausioji rinkimų komisija jos

nustatyta tvarka. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija

paskelbia savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį Įstatymo

straipsnį, pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę

turinčius asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio Įstatymo

pažeidimu, atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

5

straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Europos

Parlamento narius rinkėjai renka be tarpininkų.

6

straipsnis. Slaptas balsavimas

balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti

kitam asmeniui balsuoti už save. Dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negalintis

pats balsuoti rinkėjas šio Įstatymo nustatyta tvarka gali balsuoti padedamas

asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo

paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo

valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą.

Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti

biuletenį. Su biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista

balsavimo paslaptis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

7

straipsnis. Rinkimų datos paskelbimas

Rinkimai į Europos

Parlamentą Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu

laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į

Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau

kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.

8

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė,

įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama

asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.

komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų

(toliau – partijų) atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos

pažymėjimus, visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę darbo

pažymėjimus.

komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti,

stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo

įrašus. Fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia

vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat

tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus

rinkimų komisijos pirmininkui.

komisijos negali rengti uždarų posėdžių.

rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas

aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina

užtikrinti netrikdomą šių darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui,

komisijos pirmininko prašymu policija tikrina įeinančių į posėdžių salę asmenų

dokumentus, daiktus ar atlieka asmens apžiūrą.

komisija gali pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai

normaliai dirbti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

9

straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Rinkimų rengimo

ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš

valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir

vykdyti, taip pat apmokėti už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio

personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo patalpų bei

savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą,

balsavimo patalpų įrengimą, inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu

savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų

apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tai tinkamų patalpų nuomai ar esamų

patalpų parengimui rinkimams, inventoriui įsigyti Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas

balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji

rinkimų komisija išieško iš savivaldybės administracijos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS

10

straipsnis. Rinkimų apygardos sudarymas

Rinkimams organizuoti

ir vykdyti Lietuvos Respublikoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda,

kurioje balsuoja visi rinkėjai ir renkami visi Europos Parlamento nariai nuo

Lietuvos Respublikos.

11

straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių,

savivaldybių teritorijos suskirstomos į rinkimų apylinkes.

suskirstymas į rinkimų apylinkes yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus

bei referendumus, tačiau prireikus mero teikimu jį gali keisti Vyriausioji

rinkimų komisija. Patvirtintą rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus

Vyriausioji rinkimų komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“.

2 dalies redakcija nuo

2014-01-01:

teritorijos suskirstymas į rinkimų apylinkes yra pastovus organizuojant ir

vykdant rinkimus bei referendumus, tačiau prireikus mero teikimu jį gali keisti

Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintą rinkimų apylinkių sąrašą, jo

pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

TREČIASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

ORGANIZAVIMAS

12

straipsnis. Rinkimų komisijos

Europos Parlamentą organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija;

2) savivaldybių

rinkimų komisijos;

3) apylinkių

rinkimų komisijos.

savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos

pilietis arba nuolat Lietuvoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės

narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu

(neatsižvelgiant į kandidatui nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne

jaunesnis kaip 18 metų), turi aukštąjį

universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą arba aukštąjį

neuniversitetinį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo,

Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba

referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo,

Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių

tarybų rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą. Reikalavimas

turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas apylinkės rinkimų komisijos nariui.

negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; kandidatu ir atstovu

rinkimams; atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu ir rinkimų

stebėtoju; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys,

kuris pageidauja būti kandidatu, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu,

privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sutikimo raštu atsisakyti rinkimų

komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis

šalinamas iš rinkimų komisijos už šio Įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas

kandidatu ar išbraukiamas iš kandidatų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

13

straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai rinkimuose

Vykdydama rinkimus, Vyriausioji

rinkimų komisija, be Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos

įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų:

1) priima pareiškinius

dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina,

registruoja kandidatus dalyvauti rinkimuose, registruoja partijų atstovus

rinkimams ir išduoda jiems pažymėjimus, pažymas, skelbia rinkimuose

dalyvaujančias partijas, kandidatų sąrašus, kandidatams suteiktus rinkimų

numerius, priima sprendimus dėl kandidatų pareiškinių dokumentų atšaukimo;

2) išduoda

Lietuvos Respublikoje išrinktiems Europos Parlamento nariams Europos Parlamento

nario pažymėjimus ir praneša Europos Parlamentui rinkimų rezultatus.

14

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

sudaromos iš:

1) toje

savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio

asmens, kurį pasiūlo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

2) toje

savivaldybėje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio

asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

3) tos

savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės

administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo;

4) partijų, kurios paskutiniuose

Seimo rinkimuose gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo rinkimų

apygardoje, pasiūlytų asmenų.

Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės

administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų komisijos nariais.

kurios paskutiniuose Seimo rinkimuose gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų

kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio

sąrašo) turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu atstovai atitinka šio

Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti

negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali

nustatyti mažesnį savivaldybės rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoj jų

gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės

administracijos direktoriaus.

atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į

savivaldybių rinkimų komisijas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro,

Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus

pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba

savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų kandidatūrų.

pačią dieną kartu vyksta arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba Seimo, arba

Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas,

apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji

rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija bus sudaroma atskiroje rinkimų,

referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną

– savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją bei nustato jos

funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės

rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo,

turintis darbo patirties Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės

rinkimų komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu arba darbo

patirties apylinkės rinkimų komisijos pirmininku.

rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

15

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų įgaliojimai

Savivaldybės

rinkimų komisija:

1) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka praneša savivaldybės teritorijoje

gyvenantiems rinkėjams apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir

balsavimo patalpas;

2) prižiūri,

kaip savivaldybės teritorijoje vykdomas šis Įstatymas;

3) sudaro

apylinkių rinkimų komisijas;

4) paskirsto rinkimams skirtas

lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų naudojimą ir už

rinkimams sunaudotas lėšas atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;

5) registruoja

rinkimų stebėtojus ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) sudaro

savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos

įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo

izoliatorių (sulaikymo namų) ir bausmių vykdymo įstaigų, kuriose veiks

specialūs pašto skyriai, sąrašą ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto

vadovu pasirūpina, kad jose būtų organizuotas balsavimas paštu ir tose

įstaigose esantiems rinkėjams būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu;

7) surašo

savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir

perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai;

8) svarsto

skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima

sprendimus;

9) Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka rinkimų agitacijos laikotarpiu renka, aprašo ir

saugo duomenis apie viešai skleidžiamą politinę reklamą savivaldybės

teritorijoje ir teikia šiuos duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai;

10) vykdo kitus

šio Įstatymo nustatytus įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

16

straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

kaip likus 65 dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato

kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti

kartotinis partijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Apylinkės

rinkimų komisiją turi sudaryti mažiausiai 5 nariai. Jeigu partijos nepasiūlė

pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta ir partija nesiūlo

kandidatūros, trūkstamas kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu

siūlo savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos

direktorius.

skaičių kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas turi teisę siūlyti:

1) partija ar jų

koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų

daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo

būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje

dalyvavusiomis partijomis;

2) partija ar jų

koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi savivaldybės

tarybos narių mandatų. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo

būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje

dalyvavusiomis partijomis.

kandidatūras į apylinkės rinkimų komisijas gali siūlyti ir pagal Seimo, ir

pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik

pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų,

dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas

siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija,

rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras

turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.

apylinkių rinkimų komisijas sąrašą savivaldybės rinkimų komisijai partijos

pateikia ne vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų komisijos ne

vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra

atitinka šio Įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos

atmesti.

kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio Įstatymo

reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės

rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos

narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų

trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi

asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario

įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos

nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja

savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės

rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.

rinkimų komisijų pirmininkus skiria savivaldybės rinkimų komisijos. Apylinkės

rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis

darbo patirties rinkimų komisijos pirmininku ar nariu, arba asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą

išsilavinimą arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.

rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją

ir sekretorių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

17

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės

rinkimų komisija:

1) iš

savivaldybės rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas

su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, rinkėjams, kurie turi teisę

balsuoti paštu namuose, praneša, kad jie šią teisę turi, sudaro rinkėjų, kurie

balsuos paštu namuose, sąrašą, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie

apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus, asmenis atsisakiusius

deklaruoti, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio

reikalavimus;

2) nagrinėja

skundus dėl apylinkės rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės

teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti

visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose sveikatos

priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose

vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose

(sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja

rinkėjų balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto;

4) kartu su

savivaldybės tarybos atstovu pasirūpina, kad pagal šio Įstatymo reikalavimus

laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir

balsadėžės;

5) rinkimų dieną

organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja

balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;

7) svarsto savo

apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo

organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima

sprendimus;

8) vykdo kitus

šio Įstatymo numatytus įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

18

straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai

komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs

rašytinį pasižadėjimą.

ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Duodantis rašytinį pasižadėjimą

asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šioje straipsnio dalyje nustatytų

rašytinio pasižadėjimo tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą.

Nustatomi šie rinkimų komisijos nario, pirmininko rašytinio pasižadėjimo

tekstai:

1) „Aš, (vardas,

pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.

Tepadeda man

Dievas.“;

2) „Aš, (vardas,

pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.“

rašytinį pasižadėjimą asmuo po rašytinio pasižadėjimo tekstu pasirašo.

Rašytinio pasižadėjimo tekstas negali būti keičiamas. Rašytinis pasižadėjimas

galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.

komisijos narių, pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusios

rinkimų komisijos.

rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį

pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo,

negali pradėti eiti pareigų rinkimų komisijoje ir sprendimas dėl jo skyrimo

turi būti panaikintas. Jį paskyrusi komisija dėl to priima sprendimą.

19

straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5

komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje

dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Jei balsai pasidalija po lygiai,

lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su

sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę; ši pridedama prie

protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.

rinkimams, savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų

įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų

komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra

atlikę visus pagal įstatymus jiems pavestus darbus.

komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet

kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Rinkimų

komisijos narys ar pirmininkas, pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos

nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš rinkimų komisijos ir atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų

sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

iškėlusi kandidatus, kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų

komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos rinkimuose, ar kitą jos

veiką gali apskųsti:

1) apylinkės

rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai;

2) savivaldybės

rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

atstovas rinkimams ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su

apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų

sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės

rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai

sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų

komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo

priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos rinkimuose gali būti

apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą

įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir

persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės

rinkimų komisija, savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai

rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti ir

neišnagrinėtų skundų.

21

straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos, jų pareigūnai privalo padėti

rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti joms reikalingus duomenis.

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3

dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų

komisijoms motyvuotus atsakymus.

darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo. Apmokėjimo

samdomam personalui už darbą tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų

komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

savivaldybių institucijos bei įstaigos, jų pareigūnai ir tarnautojai, įmonės,

jų darbuotojai privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas bei

įrengimus rinkimams organizuoti ir vykdyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

25 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

sąrašą pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės

kortelės) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įrašomi

visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų Europos

Sąjungos valstybių narių piliečiai, nurodyti šio Įstatymo 3 straipsnio 1

dalyje. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir

pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos

gyventojų registras būtų laiku ir tinkamai keičiamas ir tikslinamas. Pagal

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra

išankstiniai.

tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi

valstybės institucijų ir savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų teikiama

informacija.

rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiama:

1) miręs Lietuvos Respublikos

pilietis ar kitas nuolat gyvenęs Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės

pilietis;

2) asmuo,

netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietybės;

3) nuolat

gyvenantis Lietuvoje asmuo, netekęs Europos Sąjungos valstybės narės

pilietybės;

4) Lietuvos

Respublikos pilietis, patvirtinęs, kad balsavimo teise šiuose Europos

Parlamento rinkimuose naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamentą

nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės, arba Lietuvos Respublikos pilietis,

dėl kurio yra pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos

Europos Sąjungos valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena

kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir panašiai), kad jis balsavimo teise

šiuose Europos Parlamento rinkimuose naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas

Europos Parlamentą nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės, ir kuris

atsisako patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas

Europos Parlamentą tik nuo Lietuvos Respublikos;

5) nuolat gyvenantis Lietuvoje

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atsisakęs deklaruoti ar

nedeklaravęs, kad balsavimo teise šiuose Europos Parlamento rinkimuose naudosis

rinkdamas Europos Parlamentą tik nuo Lietuvos Respublikos ar kad jo kilmės

valstybėje narėje iš jo neatimta balsavimo teisė;

6) asmuo, kuriam

įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą pateikimo tvarką ir

formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose

padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais

pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų

sąrašai gali būti keičiami (dėl rinkėjo mirties, dėl balsavimo užsienyje, dėl

dvigubo balsavimo išvengimo priemonių, pasikeitus rinkėjų adresui po sąrašo

sudarymo ir kita) tik Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka per

instituciją, įgaliotą tvarkyti rinkėjų sąrašus. Galutinio rinkėjų sąrašo

pakeitimas padaromas gavus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar jo

įgalioto komisijos nario (narių) sutikimą dėl sąrašo pakeitimo. Apie galutinio

rinkėjų sąrašo pakeitimų skaičių nedelsiant pranešama Vyriausiosios rinkimų

komisijos nariams.

balsavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų

Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus į

Europos Parlamentą, ir praneša joms apie jų valstybių piliečių įrašymą ar

išbraukimą iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo ir apie Lietuvos Respublikos

piliečių, kurie balsuos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukimą

iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

26

straipsnis. Savivaldybių rinkėjų, užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai

rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji

rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir Lietuvos Respublikos diplomatinių

atstovybių ir konsulinių įstaigų pranešimus sudaromi užsienyje gyvenančių

Lietuvos Respublikos piliečių sąrašai. Iš į šiuos sąrašus įrašytų asmenų yra

reikalaujama patvirtinti, kad šiuose rinkimuose Europos Parlamentą jie rinks

tik nuo Lietuvos Respublikos. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš rinkėjų,

balsuojančių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. Užsienyje gyvenančių

Lietuvos Respublikos piliečių sąrašus tikslina Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąrašų, sudaromas Lietuvos Respublikos

piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma, sąrašas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

27

straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų spausdintą perduoda apylinkės rinkimų komisijai.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio

gyvenamosios vietos adresą ar adresą, nurodytą vėliausių rinkimų ar referendumo

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių,

kurie nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai

ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali

sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto

administracija, rinkėjų sąrašą.

28

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė

atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik

apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar

kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos

patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat

paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į

rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame Įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti

rinkėjo pažymėjimus, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai

turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į apylinkės

rinkimų komisijos patalpas, taip pat diplomatinėje atstovybėje turi būti

nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti su rinkėjų sąrašu

įgyvendinti.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami,

tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami

ir telefonu.

29

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas

rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas rinkėjas. Rinkimų komisijos pirmininko pasirašyti rinkėjo pažymėjimai

įteikiami

Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Savo rinkėjo pažymėjimą gali

išsispausdinti ir pats rinkėjas ar jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus elektroninėmis ryšio

priemonėmis  Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šiuo atveju

rinkėjo pažymėjimą pasirašo pats rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl fizinių

trūkumų ar neįgalumo rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo pažymėjimą

pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir

asmens kodą. Be rinkėjo pažymėjimo (dublikato) balsuoti, išskyrus balsavimą

laivuose, negalima.

1) rinkėjo

vardas ir pavardė;

2) rinkėjo

gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3) rinkėjo

gyvenamosios vietos adresas;

4) savivaldybė,

kurioje balsuoja rinkėjas;

5) apylinkės, į

kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo

būstinės adresas;

6) rinkėjo

pažymėjimo numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

7) kita rinkėjui

svarbi informacija.

nurodoma, kad šiam rinkėjui būtina deklaruoti, kad jis atitinka šio Įstatymo 3

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

rinkėjo pažymėjimo dublikatą vietoj prarasto ar negauto rinkėjo pažymėjimo,

dublikatas rinkėjui turi būti išduodamas nedelsiant, kai tik  nustatomi rinkėjo

duomenys, kurie turi būti įrašomi į pažymėjimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

30

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas

1.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausioji rinkimų komisija viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka neskelbiamų derybų būdu perka paslaugų teikėjo, kuriam bus

suteikti įgaliojimai įteikti rinkėjo pažymėjimus, paslaugas. Jeigu viešosios

paslaugos pirkimas neįvyksta ar nutraukiamas, ar sustabdomas arba sudaryta

sutartis dėl viešųjų paslaugų teikimo nutraukiama dėl netinkamo vykdymo, arba

atsiranda kitų nenumatytų aplinkybių, Vyriausioji rinkimų komisija įgalioja

savivaldybės ir apylinkių rinkimų komisijas įteikti rinkėjo pažymėjimus.

2.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę

bausmių vykdymo įstaigose, išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta

šio Įstatymo 66, 69, 70 ir 71 straipsniuose.

3.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui rinkėjo pažymėjimas įteikiamas

tik po to, kai jis raštu patvirtina (deklaruoja), kad jis savo kilmės

valstybėje narėje turi balsavimo teisę ir kad balsavimo teise šiuose Europos

Parlamento rinkimuose naudosis rinkdamas Europos Parlamentą tik nuo Lietuvos

Respublikos.

4.

Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su

rinkėju gyvenančiam asmeniui, kuris įsipareigoja perduoti jam rinkėjo

pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau

kaip likus 20 dienų iki rinkimų. Jeigu tuo

pačiu laikotarpiu yra paskelbti arba Seimo rinkimai, arba Respublikos

Prezidento rinkimai, arba savivaldybių tarybų rinkimai, arba referendumas, arba

rengiamas pakartotinis balsavimas, rinkėjo pažymėjimas įteikiamas

vienas.

5.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas

rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas apie tai pranešti

apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai

rinkimų komisijai pateikti savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį

dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,

apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir

nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų

registro duomenis yra priskirtas šios rinkimų apylinkės teritorijai arba

rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės

teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės

rinkimų komisijos narys) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų

komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į

tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir

įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti

rinkėjo pažymėjimą kitos savivaldybės rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše įrašytam

rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar

kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

31

straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, savivaldybės

rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą.

perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame

sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė

po sąrašo sudarymo.

perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje

savivaldybėje esančios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės

rinkimų komisija ir apie šiuos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų pakeitimus

praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos

savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą rinkimų

komisijos teikimu tvarko Vyriausioji rinkimų komisija arba jos tam įgaliota

kompetentinga institucija ir apie šiuos rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša

savivaldybių komisijoms. Rinkėją įrašyti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą

arba iš jo išbraukti gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio Įstatymo 25

straipsnio nustatytais atvejais, o šio Įstatymo 25 straipsnio 3 ir 5 dalyse

nurodytais atvejais – ir savivaldybių rinkimų komisijos.

32 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos

Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus

esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės

rinkėjų sąrašą.

Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15

dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje

atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie

jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu

laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

33

straipsnis. Rinkėjų, esančių kariniuose vienetuose, laivuose, areštinėse, tardymo

izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, įrašymas į

rinkėjų sąrašus

atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą,

rinkėjų sąrašą.

atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo

sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.

esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali

sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra

įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.

esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių

vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra

deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs

gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius

(sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, kol

pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo

įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo

bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai),

rinkėjų sąrašą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

33 straipsnis. Karių ir laivuose bei pataisos

įstaigose esančių rinkėjų įrašymas į rinkėjų sąrašus

atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti

tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rinkėjų sąrašą.

apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai

įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų

sąrašą.

esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali

sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą

yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.

esantys rinkėjai įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat

gyveno, kol pateko į pataisos įstaigą, rinkėjų sąrašą. Jeigu pataisos įstaigoje

esantis asmuo raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje yra pataisos įstaiga, rinkėjų sąrašą.

34 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius

galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną

Jeigu į apylinkės rinkimų

komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki

rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą asmuo, kuris raštu patvirtina, kad šiuose rinkimuose nėra

balsavęs nei kitoje valstybėje, nei paštu ar kitoje rinkimų apylinkėje Lietuvos

Respublikoje, ir pateikia Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietybę patvirtinantį dokumentą su jame įrašytu gyvenamosios

vietos adresu arba pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie

deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų

apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka leidžia jam balsuoti, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso

(asmens tapatybės kortelės ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento) numerį

ir gyvenamosios vietos adresą tuoj pat praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės

rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas negalėtų du kartus

balsuoti arba jo užpildytas biuletenis būtų skaičiuojamas tik vieną kartą.

Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris

pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu

arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

35

straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų

atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas šio Įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba

įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai

likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą

privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2

dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos

apygardos administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per 2 dienas.

Teismo sprendimas yra galutinis.

nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai

nenagrinėjami.

skundus ir pagal teismo sprendimus pataisytus rinkėjų sąrašus apylinkių rinkimų

komisijos praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų

komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ

KĖLIMAS

*36

straipsnis. Kandidatų kėlimas

gali kelti partija, pagal Politinių partijų įstatymą įregistruota ne vėliau

kaip prieš 65 dienas iki rinkimų ir atitinkanti

Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus.

sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Jeigu partijos

įstatai nenumato kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas turi būti

patvirtintas partijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše

(jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 5 kandidatai. Kandidatų skaičius

sąraše (jungtiniame sąraše) negali daugiau nei du kartus viršyti Lietuvos

Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos rinkimų

44 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų

paskelbimas

Likus ne mažiau

kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija „Valstybės žiniose“

paskelbia: partijų ir koalicijų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus

kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų

sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija

kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda

atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus

kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše).

Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų

paskelbimo.

Straipsnio redakcija nuo

2014-01-01:

44

straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki

rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia:

partijų ir koalicijų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus kandidatus;

kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų sąrašuose

įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų

pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui

rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato

eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas

kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų

paskelbimo.

teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau

kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Meras teikime tvirtinti savivaldybės

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės

pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje

rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpos adresą ir telefoną. Teikime keisti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi

pakeitimai. Šis teikimas turi būti pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai ne

vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo

patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija

savivaldybės rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti rinkimų apylinkės

balsavimo patalpos adresą iki rinkimų likus ir trumpesniam, negu šiame

straipsnyje nustatyta, terminui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-814, 2010-05-18,

Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

Nr. XI-2323, 2012-11-06,

Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ

VEIKLOS GARANTIJOS

45 straipsnis. Kandidatų teisė kalbėti

susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis

rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi

lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,

posėdžiuose, per nacionalines visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo

rinkimų programą.

institucijų bei įstaigų vadovai, taip pat savivaldybių administracijų

direktoriai ar jų tam įgalioti asmenys turi padėti kandidatams organizuoti

susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

46

straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkimų teisę

turintiems asmenims ir rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti

ir būti išrinktiems į Europos Parlamentą, organizuoti ir vykdyti rinkimų

agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip platinę

melagingus duomenis apie kandidatą ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais

arba kitaip pažeidę šį Įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti

pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų

dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba

kitaip pažeidę šį Įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

47 straipsnis.

Kandidato teisė būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų

1.

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus,

kandidatas ne ilgiau kaip 30 dienų jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo

ar tarnybinių pareigų. Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų

pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę suteikti atostogas.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina

Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario ar Seimo nario pareigas.

Kandidato į Europos Parlamento narius, kuris eina Vyriausybės nario pareigas,

atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka nustatyta Vyriausybės įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-221,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

50 straipsnis. Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka

rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų

sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis

visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės

biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų

rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina,

konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto

laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo

principas.

diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš

Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.

rinkimų komisija:

1) įstatymų

nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;

2) patvirtina

diskusijų rengimo taisykles.

dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir

daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.

iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių partijų ir politinių

kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies

nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame

straipsnyje nustatytos sąlygos.

6.

Kandidatų sąrašo rinkimų programą per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina

Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

reklama šiame Įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai

skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma

politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.

įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:

1) ant statinių,

kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių

institucijos ir įstaigos;

2) valstybės ar

savivaldybių įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų;

3) automobilių

keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu

ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus,

pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti

pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio

ženklus;

4) ant skulptūrų

ir paminklų;

5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;

6) neturint

žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko

sutikimo.

9.

Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros

vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės

įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos

steigėjo įgaliota įstaiga.

10.

Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam

laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą

paskelbusiam asmeniui.

11.

Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos

įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi

šiuo Įstatymu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

51 straipsnis. Kandidatą ar kandidatų sąrašą iškėlusią

partiją kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės

informavimo priemonė paskelbia kandidatą ar partiją, iškėlusią kandidatų

sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti:

visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per

savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo

priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kandidatą ar

partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, kompromituojanti medžiaga gali būti

paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo

priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę kandidatui ar partijai

pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos

kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai

negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą.

Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau

kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2

dienoms iki rinkimų agitacijos draudimo laikotarpio pradžios. Visuomenės

informavimo priemonė, kuri negali per šio Įstatymo nustatytą laikotarpį pati

paskelbti atsakomąją nuomonę, turi pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per

kitą visuomenės informavimo priemonę.

2.

Kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus,

kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus (kandidatą) ir

kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) ar kandidatą negatyviai

apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė

(skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją ar

kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir

nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas

paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga

paskelbta ne apie tą partiją ar kandidatą; paskelbta medžiaga nėra

kompromituojanti; partiją ar kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė tos

pačios partijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją ar kandidatą

apibūdinančių žinių; partija ar kandidatas pasinaudojo atsakomosios nuomonės

teise.

nuomonę partija ar kandidatas visuomenės informavimo priemonei pateikia per

savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą

rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku

pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo

paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama

pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė

privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį

Įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir

už tai apmokama pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio

paskelbimo kainą.

atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio Įstatymo

nustatyta paskelbimo kaina išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės,

kuri kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku

nepaskelbė atsakomosios nuomonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

52 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją

naudojantis tarnybine padėtimi

naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose

ar organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti

kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti

paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės

tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai

išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti

patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta

tvarka.

yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali

kalbėti tik šio Įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl

einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių,

tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės

informavimo priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose

visuomenės informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos

įrašą ar jo dalį, kur nėra rinkimų agitacijos.

53 straipsnis.

Rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimas

Rinkimų į

Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių

partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

54

straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų

iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus

nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne

mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias

išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba

Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija

arba agitacija dėl referendumo, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki

rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pat, kaip

šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.

2.

Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių

balsuoti rinkėjų skaičių, kokius dokumentus būtina turėti balsuojant, kvietimas

atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose,

balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų

agitacija.

3.

Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

55

straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo

pažymėjimų, rinkimų biuletenių, vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų

dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų,

naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius

nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

56

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

kiekvienam rinkėjui įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai

atspausdinti pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame

pat plote ir to paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks,

kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti

atspausdintas burtais nustatytas rinkimų numeris, partijos, koalicijos

pavadinimas (nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose) ir sąrašo kandidatų

rinkimų numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi

būti atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos

specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.

biuletenio dalyje yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas

įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.

rinkimų biuletenis spausdinamas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos perduotą

aprašymą.

57

straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus centriniams

pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu

pradžios, rinkimų biuletenius rinkimų apylinkių komisijoms – ne vėliau kaip

prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną.

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose biuleteniai

ir balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau

kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai

prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų.

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų

išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

58

straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau

kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų

komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus

rinkimų biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje

(kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo

patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų

agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų sąrašai.

Šio Įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš

balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų

agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be

to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos

rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama,

perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku

ir tinkamai. Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų

balsavimo patalpai įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi,

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti

savivaldybės rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai

surasti ir tinkamam inventoriui įsigyti, kaip nustatyta šio Įstatymo 9

straipsnyje.

59

straipsnis. Rinkimų stebėtojai

partijų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau

kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Rinkimų

stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos

formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus

savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir

bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse

ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose savivaldybėse ar rinkimų

apylinkėse, užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento teikimu, užsienio

valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip

pat savo nuožiūra;

2) savivaldybės

rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios

savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems

kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę turintiems

asmenims partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu, kuriame turi

būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė, vardas, asmens

kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).

stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba

kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti

išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo,

kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio Įstatymo reikalavimus. Apie visus

atsisakymus išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta

artimiausiame rinkimų komisijos posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.

stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,

taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų

stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje būtų sudarytos tinkamos

sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio Įstatymo. Jeigu rinkimų stebėtojas pats

pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimo galiojimas

gali būti panaikintas savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie

šį sprendimą turi būti iškart pranešta savivaldybės rinkimų komisijos nariams,

Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam atstovui rinkimams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

DEVINTASIS SKIRSNIS

BALSAVIMAS

60

straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas

vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos

nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios

rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis Įstatymas.

61

straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo

patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir

balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose

(koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

62

straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams

joje gali būti tik apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir

budintis policininkas. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos

nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai

apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal

nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų

skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės

rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius,

išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams,

kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą taip

paskelbdamas rinkimų pradžią.

63

straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas

balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo

pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę. Komisijos

narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų

sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu

antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko

balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio.

Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam

rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi

reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia

svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją

išsiaiškinti dėl balsavimo.

narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų

nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas

asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat

Lietuvoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, rinkėjų

sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo

lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys

pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų

biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.

Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir

rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį

reikalavimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

64

straipsnis. Balsavimo tvarka

biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti

rinkimų biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.

biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir,

pareikšdamas valią dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio

laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo

būdu už šiuos kandidatus paduodami pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties

kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal

šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas

negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų

numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

rinkėjas, neįmetęs rinkimų biuletenio į balsadėžę, prašo, sugadintas rinkimų

biuletenis pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos narys sugadintą rinkimų

biuletenį perbraukia, ant jo pasirašo ir išduoda naują rinkimų biuletenį.

Sugadinti rinkimų biuleteniai laikomi atskirai.

kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti ir įmesti į

balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką,

narį ar rinkimų stebėtoją), kad šis už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis

fizinių trūkumų, dėl kurių jis negalėtų užpildyti rinkimų biuletenį, turi

balsuoti pats.

65

straipsnis. Balsavimas paštu

kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją

karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka

tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis

tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės

atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo

namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose

(toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį

ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose

balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka krašto

apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos apmokamos iš valstybės

biudžeto lėšų.

organizavimą atsako pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros

organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra,

komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų

pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja,

kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už

balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako

tų karinių vienetų vadai.

biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas

savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems

patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija

pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su

rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti

rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos

pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir

priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,

pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo

pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę

įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša

savivaldybės rinkimų komisijai.

68, 69, 70 ir 71 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta),

kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti

jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai,

turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų

apylinkėje.

darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo

paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai

apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

balsuoja asmeniškai ir slaptai:

1) užpildo

rinkimų biuletenį;

2) užpildytą

rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja

vidinį balsavimo paštu voką;

4) vidinį

balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį balsavimo

paštu voką;

5) užklijuoja

išorinį balsavimo paštu voką.

7.

Šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu

rinkėjas dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo

prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį

privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo

paslaptį.

8.

Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu,

vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto

darbuotojui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo

akivaizdoje užklijuoja jį specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko

priėmimo kvitą.

už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat

priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. Rinkėjams

draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu

vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

651

straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto

1.

Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai

nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl

sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę

ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo

prašymą balsuoti namuose. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios

rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o

duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose

balsuojančių rinkėjų sąrašų tikslinimo tikslais.

2.

Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms.

Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti

namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir baigiami

priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai

apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti

paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų ar

neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti

apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo

šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą

pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

3.

Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į

rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų

komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį

trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir

balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės

mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų

biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du

savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie

negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto

prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės

rinkimų komisijos narys.

4.

Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų

komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų

apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus

ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti,

sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės

rinkimų komisija.

5.

Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose

balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų

apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo

8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos

nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į

namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du

savivaldybės rinkimų komisijos nariai arba jos pirmininko pavedimu – ne mažiau

kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir iš anksto gali

stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje

rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu

vokai perduodami paštui, o šis juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu

balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš

anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo

balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su

kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai

ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.

narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės

rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį

ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra

viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos

skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius

rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos

nariai ir rinkimų stebėtojai.

šio Įstatymo 65 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.

išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo

voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės

(savivaldybės) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, jį

užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

9.

Daryti poveikį namuose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį

balsuoti draudžiama. Komisijos nariams

draudžiama už rinkėją atlikti šio Įstatymo 65 straipsnio 6 ir 7 dalyse

nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo

voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems

asmenims.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1227, 2010-12-14,

Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)

68 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos

Respublikos diplomatinėse

atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir

laivuose

1.

Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos

balsavimo komisijos.

komisijos sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo

komisijas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse

įstaigose sudaro jų vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar

konsulinės įstaigos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių

Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų

davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

komisijas laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai,

atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo

sprendimą.

balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką,

taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji

rinkimų komisija.

rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas,

sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato

balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10 dienų).

6.

Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai,

o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai.

balsavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas

neorganizuojamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

73 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo

organizavimas skaičiuojant balsus

skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos

pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti

visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami nustatyta tvarka, ir

turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui,

jeigu šis trukdo komisijos darbą ar netinkamai atlieka savo pareigas. Šį

sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas komisijos pirmininko.

Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį

gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai

skelbiami taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus

asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių,

komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą

dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie pateikiami po

vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

74

straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės

plyšį.

kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų

biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus,

atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais

biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,

anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus

vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius

įrašomas į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą.

75 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje

balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas

rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės

rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių,

kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų

biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo

pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas

antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės

rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo

priima savivaldybės rinkimų komisija.

įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi

rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų

dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir

komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai

surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai

suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių

grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius

turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti

išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos

formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos

antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta

savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokole. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą,

suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie)

užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų

sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami

skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.

pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas,

bet negalima nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų,

vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje

nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį,

taip pat jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios,

pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį

laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato

rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį

biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.

rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba kai kyla komisijos narių

ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio

balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose

galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų,

jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną

kartą balsus perskaičiuoti, jei iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar

rinkimų stebėtojas.

biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.

76 straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų

apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas

balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu ir namuose

gauti rinkimų biuleteniai:

1)

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir

namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas

į balsų skaičiavimo protokolą;

2)

išoriniai balsavimo paštu vokai po vieną atplėšiami;

3)

iš išorinio balsavimo paštu voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai

perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir

vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu.

Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba

rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų

apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba

išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau

kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad

voke esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas.

Ant vidinio balsavimo voko būtina pažymėti, kad voke esantys biuleteniai

negalioja. Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole

neįskaičiuojamas;

4)

apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,

pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;

5)

antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir

antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;

6) baigus

peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami

antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra

daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai

pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio

Įstatymo 75 straipsnio reikalavimus.

apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu

vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir

perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo

rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,

visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją

dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių,

pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė

savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra

suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo

balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti

pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų

komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu

nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės

būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame

voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju

savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos

rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo

turi priimti vieną iš sprendimų:

1) grąžinti

biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų

komisijai, iš kurios jie buvo gauti;

2) pakeisti

apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą

dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos

rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.

Savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir

laiką.

apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba

perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,

patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais

biuleteniais. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo

pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas

supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas

pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama

Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų

skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas

nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų

skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų

komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš

valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų

lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė,

ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo

balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi

rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų

dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir

komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo

balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu

dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai

ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas

antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

77

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai

rinkimų apylinkėje surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas

turi dvi dalis.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:

1) rinkimų

apylinkės rinkėjų skaičius;

2) iš

savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam

komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų

biuletenių skaičius, rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, rinkėjo

pažymėjimų skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų

biuletenių skaičius;

4) anuliuotų

rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų

apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės

atidarymo laikas;

7) balsadėžėje

rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

8) balsadėžėje

rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

9) balsadėžėje

rastų atskirai už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą

paduotų balsų skaičius;

10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius,

paštu gautų balsavimo vokų skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo

vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;

11) paštu gautų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

12) paštu gautų

galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13) paštu gautų

balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą,

skaičius;

14) iš viso

rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15) bendras

rinkimų apylinkėje negaliojančių biuletenių skaičius;

16) iš viso už

kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų

skaičius.

apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų

parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų

apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės

rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje

rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius

rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su

paštu gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.

balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,

apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai

įrašoma rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek

biuletenių buvo rasta daugiau.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir

visi biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus bei į specialų

skaičiuotiniems pirmumo balsams voką (vokus), rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir

nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos

narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo

dalis.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:

1) skaičiuojamų

biuletenių skaičius;

2) biuletenių,

kuriuose rinkėjai nenurodė pirmumo balsų, skaičius;

3) kiekvieno

kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;

4) visų

kandidatų gautų pirmumo balsų suma;

5) kiti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,

reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir

visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų

stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie

protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu savivaldybės ar

apylinkės rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje nurodyti duomenys

klaidingi, surašomas protokolas klaidai ištaisyti. Protokolo antroji dalis ir

biuleteniai grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos

priima savivaldybės rinkimų komisija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

78

straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai

1.

Negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami:

1) nenustatyto

pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2) antspauduoti

ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu –

neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);

3) rinkimų

biuleteniai, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą

arba nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma

nustatyti rinkėjo valios.

rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas

dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu.

Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės

rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1

dalies 1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų

komisijai.

79 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų

pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai

rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir

nepanaudotus), kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai

kartu su rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais,

apylinkės rinkėjų sąrašai, apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai,

viso jos darbo laikotarpio finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų

komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei

Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.

rinkimų komisija bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija privalo

užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.

80

straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje

rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir

patikrina:

1) ar yra

pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai ir paketai su rinkimų

biuleteniais;

2) paketų

antspaudavimą ir jų aprašus (ar aprašas pilnas ir teisingas);

3) ar į rinkimų

apylinkių balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie

neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos

žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių,

rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie

rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo

protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse ir pan.); ar yra visi reikalingi

parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos apylinkės rinkimų

komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;

4) ar visos

pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.

rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios

nustatyta tvarka rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo

pastabas dėl apylinkių rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina

pateiktų dokumentų saugumu.

rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti

rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik

savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali

pati perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius,

gali pavesti perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai,

iš kurios jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai

apylinkės rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi

vadovautis šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi.

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų

komisija imasi priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės

rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų

pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų

balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

81

straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai

apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų

dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų

skaičiavimo protokolą įrašo:

1) savivaldybėje

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) savivaldybėje

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar

tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;

3) savivaldybėje

galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;

4) už kiekvieną

kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių;

5) už kiekvieną

kandidatą paduotų pirmumo balsų skaičių.

rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo

protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių

atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus.

Savivaldybės rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai

pripažinti rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.

82 straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos

dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai

Savivaldybės

rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus

finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo

protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių

protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja.

Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami

Vyriausiajai rinkimų komisijai.

83 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas

skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

balsus rinkimų apylinkėse bei savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų

rezultatus savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat

visuomenės informavimo priemonių atstovai.

stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl

šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti

rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų

komisijai raštu pareikšti protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų

dokumentais pateikiamas savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo

protestas savivaldybės rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų

skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie

pareikšti.

84

straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu

savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų

apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama

parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas

pirmiausiai skelbiamas internete, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas

rinkimuose visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

1 dalies redakcija nuo

2014-01-01:

rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu

savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų

apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama

parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas

pirmiausiai skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto

svetainėje,

bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas rinkimuose visose Europos Sąjungos

valstybėse narėse.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės informavimo

priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu

ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

85 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų

sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui

iškėlusios kandidatus, partijų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių

rinkimų komisijų sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų

surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24

valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo surašymo. Šie skundai turi

būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pateikimo komisijai.

rinkimų komisijos sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų

surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per

72 valandas nuo jų surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus

galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų

dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos

pateiktus biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai

suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo

papildomą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija

neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų balsų

skaičiavimo protokolų.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos

sprendimo dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali

perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar

pavesti tai atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o

nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius

ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų

skaičiavimo protokolo.

iškėlusios kandidatus, ir jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų

komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą

nagrinėti skundus dėl šio Įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to,

kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos

skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

86

straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas

kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento

narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo

ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų

sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų

visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja

tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas (sąrašai, jeigu

už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai

rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant

mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų sąrašus,

dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų

metodą.

3.

Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi

rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai,

padalytai iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus. Jei dalijant gaunama

liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų

skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos

naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams,

dalyvaujantiems skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių

skirstant mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po

paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas,

pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra

įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai

lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų

metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu,

kuris buvo įrašytas pirmasis.

tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai

padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.

sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų

paduotus pirmumo balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja

kandidatų rinkiminį reitingą.

su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų reitingas nebūtų

nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų

biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų

eilė sąraše laikoma galutine.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

87 straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo

skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas

rinkiminį reitingą skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal

rinkėjų pareikštą valią ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai

kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių

skaičių ar yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu

mažesnė, laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.

kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį

reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis

reitingas. Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas

kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis.

kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

88

straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu

nustato, kad šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti

šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje,

arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų

rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų

dokumentus negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant

mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik

daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų

rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

89

straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas

rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų

rezultatus, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus,

nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų skelbia Vyriausioji

rinkimų komisija. Šiuos rezultatus ji pirmiausiai paskelbia internete ir

artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.

2 dalies redakcija nuo

2014-01-01:

rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų savo interneto svetainėje

skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų komisija ne vėliau kai per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui

neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo

protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių

protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to

Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus

sunaikinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

90

straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas

rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas

išrinktiems kandidatams įteikia Europos Parlamento nario, išrinkto nuo Lietuvos

Respublikos, pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos

institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių

pavardes.

dėl Europos Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas

sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas

įsiteisėja nuo paskelbimo.

91

straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais

Europos

Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:

1) Europos

Parlamento nariui mirus, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro

duomenis;

2) Europos

Parlamento nariui atsistatydinus, – pagal paties Europos Parlamento nario

parašytą pareiškimą atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats

turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos

Parlamento narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį,

Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis rengiamas Europos Parlamento nario

buvimo Lietuvos Respublikoje vietoje;

3) teismui

pripažinus Europos Parlamento narį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo

sprendimą;

4) Europos Parlamentui panaikinus

Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta

tvarka, – pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;

5) Europos

Parlamento nario mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato

bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo

nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal šio Įstatymo 93 straipsnį arba Europos

Parlamento mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio Įstatymo 94 straipsnį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-617,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)

92

straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas

Jei Europos Parlamento nario

įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva

Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo

išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario

mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento

nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas

perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų

mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis

po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento

nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario

mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos

Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi

priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos

Parlamento nario vieta.

93 straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie

kandidato bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar

turėtą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę

kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės

užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis, išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės

valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo

kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos

leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti

pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai

bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.

kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę

reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra

patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės

narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis (tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu,

o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu.

Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne

pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos

valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo

sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos

Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame

„Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos

Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

2 dalies redakcija nuo

2014-01-01:

kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę

reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra

patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės

narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis

(tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jeigu

buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu

kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne pagal savo kilmės

valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės

specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo

įsiteisėjimo Vyriausioji rinkimų komisija privalo pripažinti šį asmenį

netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto

svetainėje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario

vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki

nustatytosios dienos įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos

Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl

nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo

pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą,

nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato

į Europos Parlamento narius anketoje. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į

Europos Parlamento narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo

nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą)

priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo)

priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Šios informacijos

nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas

kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją,

kandidato į Europos Parlamento narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo

nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau

dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas

kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama

ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu

persekiojimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su

kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo

nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“ ir neturi būti

pažymėta, jei kandidatas į Europos Parlamentą anketoje pateikė duomenis, kad

jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei,

arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl

nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio

valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos

Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon

atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama

šio straipsnio 3 dalyje, arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir per

10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos

Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis,

kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra

įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu

dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo

okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei),

Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo

įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas

to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki

nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos

Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl

nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo

asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo

padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas

kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų

teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos

Parlamento narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas

pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas priima sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio

straipsnio 3 dalies reikalavimą, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo

dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu

Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame

„Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos

Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

4 dalies redakcija nuo

2014-01-01:

kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama

šio straipsnio 3 dalyje, arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir per

10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos

Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis,

kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra

įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu

dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo

okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei),

Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo

įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas

to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki

nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos

Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl

nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo

asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo

padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas

kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų

teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos

Parlamento narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas

pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas priima sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio

straipsnio 3 dalies reikalavimą, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo

dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu

Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje

ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama

šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2269,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

94

straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų

nesuderinamumas

Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos

Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės

tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas

nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos

Sąjungos institucijose.

nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo

tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir

atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba

atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas

į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario

vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,

privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne

vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio

arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija

priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.

asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1 dalyje

nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas, Vyriausioji

rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie Europos

Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu

privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie

tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti

Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo

92 straipsnyje nustatyta tvarka.

nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo „Valstybės

žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo.

Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai šiais

klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.

3 ir 4 dalių redakcija nuo

2014-01-01:

išrinktas į Europos Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario

pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo

žinoma apie Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą,

motyvuotu sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento

nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti Europos

Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92

straipsnyje nustatyta tvarka.

Europos Parlamento nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimo paskelbimo jos interneto svetainėje ir turi būti išnagrinėti ne

vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai

nenagrinėjami. Teismo sprendimai šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

95

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Šiame Įstatyme nustatyta

rinkimų į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama

likus mažiau kaip šešiems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos,

išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio Įstatymo ar jo dalies prieštaravimą

Lietuvos Respublikos Konstitucijai arba kai šis Įstatymas yra keičiamas

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta

tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2269, 2012-10-02,

Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS

PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

2003 m. lapkričio 20 d.

įstatymo

Nr. IX-1837

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo

teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.

atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.

pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine

visuotine rinkimų teise.

pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl

atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų

teise.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,

33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,

76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-165,

2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1

IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

RINKIMŲ Į

EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-221,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-617,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

RINKIMŲ Į

EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 37, 38, 40, 44, 45, 47, 48, 49, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo

15 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1227,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

65(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2269,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

24, 37, 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 95 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

4(1), 11, 44, 84, 89, 93 IR 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis

Teismas, Nutarimas

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800

(2010-11-13)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO (2008 M.

GEGUŽĖS 8 D., 2009 M. VASARIO 12 D. REDAKCIJOS) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2012-11-19)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

94 straipsnis. Europos

Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas

Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos

Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės

tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas

nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos

Sąjungos institucijose.

nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo

tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir

atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba

atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas

į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario

vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,

privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne

vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio

arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija

priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.

Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1

dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,

Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie

Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu

sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario

mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“

numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta

užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo

„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų

gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai

šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS

PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

2003 m. lapkričio 20 d.

įstatymo

Nr. IX-1837

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo

teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.

atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.

pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine

visuotine rinkimų teise.

pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl

atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų

teise.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,

33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,

76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-165,

2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1

IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo AuĘrinū Trapinskienū

(2009-02-19)

autrap@lrs.lt

22 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių

rinkimų komisijų darbo apmokėjimas

rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai

už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos

pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo

tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

23

straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas

rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų

komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų

komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.

savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar

koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti

skiriamas šio Įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 14 straipsnio 1 dalyje ir 16

straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ

SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ PAŽYMĖJIMAI

24

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) savivaldybių

rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti

naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis

asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų

sąrašą kelis kartus.

nuo 2008 m. gegužės 24 d.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir

tvarko gyventojų registro tvarkytojas ar kita kompetentinga institucija

Vyriausiosios rinkimų komisijos pavedimu, sudaromi elektroninėje informacijos

laikmenoje. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos

laikmenoje ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas,

kurio vienas variantas naudojamas rinkėjo pažymėjimams įteikti, kitas –

rinkėjams susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų

sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu

rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše

padaryti pakeitimai. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų

naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus,

naudojami šie asmens duomenys:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės

valstybė narė, Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės

pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio

kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos

Respublikoje laiką, duomenys, valstybės narės vietovė ar rinkimų apygarda,

kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą (kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietis duomenis apie valstybės narės vietovę ar rinkimų

apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą, nurodo

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka), deklaruotos

gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos

gyventojų registrą pagrindas ir data;

2) savivaldybių

rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos

gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos

gyventojų registrą pagrindas, kilmės valstybė narė;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.

Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutinką, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas spausdinto

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.

rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai

skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų

komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui

įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-2269,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

49 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

1.

Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus

rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi

būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus

nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.

2.

Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie

pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,

teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos

žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.

59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814, 2010-05-18,

Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

50 straipsnio redakcija iki

2010 m. rugsėjo 15 d.:

66 straipsnis. Balsavimas

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose

išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis.

Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną.

Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.

dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos

Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų

pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo

komisijos.

3.

Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar

konsulinę įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti

kitiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

67 straipsnis. Balsavimas laivuose

1.

Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau

kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos

uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių

jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.

susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių

laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas

balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji

rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo

kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta

galimybė balsuoti.

rinkėjams rinkėjo pažymėjimai neįteikiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

69 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros,

socialinės rūpybos ir globos įstaigose

kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti

šiose įstaigose.

rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų

sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo

specialiuose paštuose dienos atitiktų šio Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose

balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše

turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės

rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos

išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat

kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio Įstatymo 65 straipsnio 6

ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,

atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų

stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.

kurie dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų,

gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį

privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo

paslaptį.

komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams

draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo

neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.

poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose

balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

70

straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose

privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose

atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą

ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,

turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,

dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje

esančiuose kariniuose vienetuose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija

krašto apsaugos ministro teikimu.

ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro

specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad

balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 65 straipsnio 1

dalį.

3.

Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų

sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta

rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija

(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame

pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės

rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal

elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą

rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų

pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams

būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą

arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus,

karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro

sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų

apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.

kariniuose vienetuose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.

balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.

59-2202 (2008-05-24)

71

straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose

atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės

vykdymo įstaigoje.

rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių

vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo

teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio Įstatymo

65 straipsnio 1 dalį.

3.

Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių

rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti

nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija

(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame

pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos

išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir

atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,

taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio

nuostatos.

5.

Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio

straipsnio ir šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.

tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje

balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.

59-2202 (2008-05-24)

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

BALSŲ

SKAIČIAVIMAS

72

straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita

vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir

šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

paštu vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant

paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas

nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų

biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,

apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie

Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis,

nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu

vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su

rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau

kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą

įrašytas rinkėjas, komisijai.

dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų

biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai.

rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo

įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2

valandoms iki rinkimų pabaigos.

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus,

nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai

perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio Įstatymo 651 straipsnio

nuostatas vyko į rinkėjų namus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip

paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda

paštui.

paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo

vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21

valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų

komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas

namuose atitiko šio Įstatymo reikalavimus.

saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.

pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai

balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais

balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį

kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

40 straipsnis. Rinkimų

užstatas

užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies

ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 10 dydžių. Pakeičiant

kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1

VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą

sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos

sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo,

rinkimų užstatas neimamas.

kuri per paskutinius trejus Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų

rinkimus nepateikė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei

finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu laiku politinės kampanijos finansavimo

ataskaitų, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi

politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,

rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus

didesnis.

politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų

grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu partija pateikė

politinės kampanijos finansavimo ataskaitą.

pateikus pareiškinius dokumentus, atšaukus politinės partijos ar partijų

koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą arba panaikinus kandidato

registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Europos Parlamento narius

šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas

negrąžinamas.

rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

41

straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės

būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti

kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į

Europos Parlamentą metu – dvigubas kandidatavimas draudžiamas.

sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų

sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija

kandidatu.

sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs sutikimą

būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukiamas

iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu Lietuvos

Respublikoje.

išvengta dvigubo kandidatavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis,

rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis už kandidatų registravimą rinkimams į

Europos Parlamentą, praneša joms apie jų valstybių piliečių registravimą

kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečių

registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse kandidatais į Europos

Parlamento narius.

42

straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas

Iki pareiškinių dokumentų

pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam

jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų

sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas

jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir

dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų

sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti

jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir

negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus.

Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti

daugiau kaip vienoje koalicijoje.

43

straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus

rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius

dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25

dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų

komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami

atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius

dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis

taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnyje. Panaikinus

viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl

pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių

dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.

pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio Įstatymo 37 straipsnio 3

dalyje, pabaigos papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus

keičiant kandidatų eilę sąraše.

pareiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, jos iškelti

kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos

pavadinime yra nuoroda į šios partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos

pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių

atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų

pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos

partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos

kandidatai.

atšaukimo ar kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka

mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.

48 straipsnis.

Kandidato neliečiamybė

1.

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip

pat iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be

Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon

atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.

straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos

Prezidento, Europos Parlamento ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių

asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos

ir įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

49

straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

1.

Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus

rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi

būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus

nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.

2.

Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie

pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,

teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos

žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.

59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814, 2010-05-18,

Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnis (2009 m. vasario 12 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 19-743) ta

apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat

gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos

Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus

kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-165,

2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis

Teismas, Nutarimas

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800

(2010-11-13)

37

straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai

įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą

dalyvauti rinkimuose;

2) savo

registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,

rinkimų programą;

3) keliamų

kandidatų sąrašą;

4) kiekvieno

keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu, paties

užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto

deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų

išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo

pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar

rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija turi pateikti kiekvieno

kandidato fotonuotrauką, autobiografiją;

5) įgaliojimą

atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi

teisę pateikti įgaliojimus atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams

savivaldybių rinkimų komisijose;

6) dokumentą,

patvirtinantį, kad sumokėtas rinkimų užstatas;

7) jeigu partija

paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose

buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti

atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;

8) informaciją

apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo

mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko

sąskaitoje (sąskaitose) turimas lėšas.

Europos Parlamento narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti

savo pavardę, vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį,

asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi

nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo,

atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip

pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos

karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal

specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje, taip pat

atsakyti į šio Įstatymo 93 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės

valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę ir

valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo

įrašytas paskutinį kartą. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali

būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų

klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.

dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus

34 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų

pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814, 2010-05-18,

Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

Nr. XI-2269,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

38

straipsnis. Kandidatų registravimas

kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai

patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų veikla yra

sustabdyta ar nutraukta.

partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau

kaip kitą darbo dieną kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją

dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir

pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą.

kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija

nustato, ar kandidatas atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.

Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio, Vidaus

reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad šios

praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios

rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o

rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32

dienoms iki rinkimų.

nustačiusi, kad jie atitinka šio Įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos

Parlamento narius sąrašą iškėlusi partija yra įregistruota savarankiška

politinės kampanijos dalyve, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl

kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų nuo pareiškinių dokumentų

pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. Jeigu yra

pareiškinių dokumentų trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai

nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.

įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji

rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio Įstatymo 3 straipsnyje

nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio Įstatymo 37

straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti

rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio Įstatymo

nustatytu laiku, arba jeigu politinė partija ar kandidatas yra šiurkščiai

pažeidę šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų

komisija atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos

jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos

Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

39

straipsnis. Atstovas rinkimams

rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais

klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos

posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti

atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams

atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.

Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų įgaliojimai atstovauti

joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą

dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams

kandidatūra atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo

rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų

po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

dienos partija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą

asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti

įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams

registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos

įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.