Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 115-5192

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

RINKIMŲ Į

EUROPOS PARLAMENTĄ

ĮSTATYMAS

2003

m. lapkričio

20

d. Nr. IX-1837

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2013-11-26:

Nr.

XII-588, 2013-11-12,

Žin., 2013, Nr. 121-6116 (2013-11-26)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

organizavimo ir vykdymo tvarką renkant Europos Parlamento narius Lietuvos

Respublikoje. Rinkimų į Europos Parlamentą teisinį pagrindą sudaro Lietuvos

Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Europos Sąjungos teisės

aktai, tarptautinės sutartys, šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo

nutarimai dėl rinkimų datos nustatymo, Lietuvos Respublikos vyriausiosios

rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) sprendimai.

užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą.

narių skaičius nustatomas Europos Sąjungos teisės aktais. Europos Parlamento

nariai renkami 5 metų kadencijai vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje,

apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, pagal proporcinę rinkimų

sistemą preferenciniu balsavimu.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

nustato rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką renkant Europos Parlamento

narius į Lietuvos Respublikai skirtas vietas Europos Parlamente. Rinkimų į

Europos Parlamentą teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija,

Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys, šis Įstatymas ir kiti

įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai dėl rinkimų dienos nustatymo,

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai.

skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede,

taikymą.

Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius nustatomas Europos

Sąjungos teisės aktais. Europos Parlamento nariai renkami 5 metų kadencijai

vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą valstybės

teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-165,

2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

(kandidatavimo) išvengimo priemonės – kompleksas priemonių, užtikrinančių,

kad tuose pačiuose rinkimuose į Europos Parlamentą rinkėjas gali balsuoti ar

būti kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

pilietis – bet kurios Europos Sąjungos

valstybės narės pilietis.

valstybė narė, kurioje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis teisėtai

gyvena, bet nėra jos pilietis.

valstybė narė, kurios pilietis yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis.

narės pilietis –

bet kurios, išskyrus Lietuvos Respubliką, Europos Sąjungos valstybės narės

pilietis.

kurią iki rinkimų yra likusios 65 dienos.

balsuodami dėl kandidatų sąrašo, gali taip pat pareikšti valią dėl to sąrašo

kandidatų eiliškumo.

įstatymo nustatyta tvarka įrašomi ir tvarkomi visų rinkimų teisę turinčių

asmenų duomenys ir pagal kurį spausdinami rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.

nustatyto skaičiaus Europos Parlamento narių rinkimai Lietuvos Respublikoje.

komitetas (toliau – rinkimų komitetas) – pagal šio

įstatymo reikalavimus sudaryta rinkėjų grupė, turinti teisę kelti kandidatų

sąrašą rinkimuose į Europos Parlamentą.

3

straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvos

Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų

dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti

neveiksniais.

tuose pačiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje

narėje.

ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje

narėje, privalo pasirinkti ir balsuoti ar būti kandidatais tik vienoje

valstybėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti

kandidatais, jeigu jie neturi balsavimo teisės kilmės valstybėje narėje.

Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas

nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės

pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra

kandidatas į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą

Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos

Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą iki

nustatytosios dienos.

negali būti renkami asmenys, kurie iki nustatytosios dienos nėra baigę atlikti

bausmę pagal teismo nuosprendį arba kuriems iki nustatytosios dienos nėra

pasibaigęs teismo nustatytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, taip

pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų

neišėję į atsargą profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos

ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus

negali dalyvauti politinių partijų veikloje.

negali asmenys, kurie rinkimų komisijų prašymu atsisako deklaruoti, ar jie

atitinka šio straipsnio reikalavimus.

netiesioginiai Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių

piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės

ir turtinės padėties, tautinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos,

santykio su religija, veiklos rūšies ir pobūdžio – draudžiami.

pačiuose rinkimuose Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje

narėje arba balsuoja daugiau kaip vienoje rinkimų apylinkėje, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

4

straipsnis. Lygi rinkimų teisė

Kiekvienas rinkėjas turi po vieną

balsą balsuoti už kandidatų sąrašą ar kandidatą ir šis balsas yra lygiavertis

kiekvieno kito rinkėjo balsui. Visi rinkėjai turi lygias teises pareikšti savo

valią apie kandidatus paduodami pirmumo balsus už penkių to sąrašo, už kurį

balsavo, kandidatų pirmumą ir šie pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno

kito rinkėjo pirmumo balsui.

20 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų

sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

iškėlusi kandidatus, kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų

komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos rinkimuose, ar kitą jos

veiką gali apskųsti:

1) apylinkės

rinkimų komisijos – savivaldybės rinkimų komisijai;

2) savivaldybės

rinkimų komisijos – Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios

rinkimų komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

atstovas rinkimams ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su

apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų

sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės

rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai

sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų

komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui.

rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo

priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos rinkimuose gali būti

apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą

įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

paduoti nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir

persiunčiami tai rinkimų komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės

rinkimų komisija, savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai

rinkimų komisijai nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti ir

neišnagrinėtų skundų.

21

straipsnis. Parama rinkimų komisijoms

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos, jų pareigūnai privalo padėti

rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus ir teikti joms reikalingus duomenis.

savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3

dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų

komisijoms motyvuotus atsakymus.

darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo. Apmokėjimo

samdomam personalui už darbą tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų

komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

savivaldybių institucijos bei įstaigos, jų pareigūnai ir tarnautojai, įmonės,

jų darbuotojai privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas bei

įrengimus rinkimams organizuoti ir vykdyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

25 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą bendroji tvarka

sąrašą pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės

kortelės) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įrašomi

visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų Europos

Sąjungos valstybių narių piliečiai, nurodyti šio Įstatymo 3 straipsnio 1

dalyje. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir

pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos

gyventojų registras būtų laiku ir tinkamai keičiamas ir tikslinamas. Pagal

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra

išankstiniai.

tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi

valstybės institucijų ir savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų teikiama

informacija.

rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiama:

1) miręs Lietuvos Respublikos

pilietis ar kitas nuolat gyvenęs Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės

pilietis;

2) asmuo,

netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės ir neturintis kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietybės;

3) nuolat

gyvenantis Lietuvoje asmuo, netekęs Europos Sąjungos valstybės narės

pilietybės;

4) Lietuvos

Respublikos pilietis, patvirtinęs, kad balsavimo teise šiuose Europos

Parlamento rinkimuose naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamentą

nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės, arba Lietuvos Respublikos pilietis,

dėl kurio yra pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos

Europos Sąjungos valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena

kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir panašiai), kad jis balsavimo teise

šiuose Europos Parlamento rinkimuose naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas

Europos Parlamentą nuo kitos Europos Sąjungos valstybės narės, ir kuris

atsisako patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas

Europos Parlamentą tik nuo Lietuvos Respublikos;

5) nuolat gyvenantis Lietuvoje

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atsisakęs deklaruoti ar

nedeklaravęs, kad balsavimo teise šiuose Europos Parlamento rinkimuose naudosis

rinkdamas Europos Parlamentą tik nuo Lietuvos Respublikos ar kad jo kilmės

valstybėje narėje iš jo neatimta balsavimo teisė;

6) asmuo, kuriam

įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą pateikimo tvarką ir

formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose

padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais

pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų

sąrašai gali būti keičiami (dėl rinkėjo mirties, dėl balsavimo užsienyje, dėl

dvigubo balsavimo išvengimo priemonių, pasikeitus rinkėjų adresui po sąrašo

sudarymo ir kita) tik Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka per

instituciją, įgaliotą tvarkyti rinkėjų sąrašus. Galutinio rinkėjų sąrašo

pakeitimas padaromas gavus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar jo

įgalioto komisijos nario (narių) sutikimą dėl sąrašo pakeitimo. Apie galutinio

rinkėjų sąrašo pakeitimų skaičių nedelsiant pranešama Vyriausiosios rinkimų

komisijos nariams.

balsavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų

Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus į

Europos Parlamentą, ir praneša joms apie jų valstybių piliečių įrašymą ar

išbraukimą iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo ir apie Lietuvos Respublikos

piliečių, kurie balsuos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukimą

iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

26

straipsnis. Savivaldybių rinkėjų, užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai

rinkėjų sąrašą elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji

rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai.

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir Lietuvos Respublikos diplomatinių

atstovybių ir konsulinių įstaigų pranešimus sudaromi užsienyje gyvenančių

Lietuvos Respublikos piliečių sąrašai. Iš į šiuos sąrašus įrašytų asmenų yra

reikalaujama patvirtinti, kad šiuose rinkimuose Europos Parlamentą jie rinks

tik nuo Lietuvos Respublikos. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš rinkėjų,

balsuojančių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. Užsienyje gyvenančių

Lietuvos Respublikos piliečių sąrašus tikslina Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąrašų, sudaromas Lietuvos Respublikos

piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma, sąrašas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

27

straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai

Rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą

rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip

likus 26 dienoms iki rinkimų spausdintą perduoda apylinkės rinkimų komisijai.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio

gyvenamosios vietos adresą ar adresą, nurodytą vėliausių rinkimų ar referendumo

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių,

kurie nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai

ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali

sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto

administracija, rinkėjų sąrašą.

28

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė

atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik

apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar

kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos

patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas, taip pat

paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į

rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame Įstatyme nustatytam laikotarpiui įteikti

rinkėjo pažymėjimus, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai

turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į apylinkės

rinkimų komisijos patalpas, taip pat diplomatinėje atstovybėje turi būti

nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti su rinkėjų sąrašu

įgyvendinti.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami,

tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami

ir telefonu.

29

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas

rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas rinkėjas. Rinkimų komisijos pirmininko pasirašyti rinkėjo pažymėjimai

įteikiami

Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Savo rinkėjo pažymėjimą gali

išsispausdinti ir pats rinkėjas ar jo prašymu kitas asmuo pagal Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus elektroninėmis ryšio

priemonėmis  Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Šiuo atveju

rinkėjo pažymėjimą pasirašo pats rinkėjas, išskyrus atvejus, kai dėl fizinių

trūkumų ar neįgalumo rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo pažymėjimą

pasirašo kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir

asmens kodą. Be rinkėjo pažymėjimo (dublikato) balsuoti, išskyrus balsavimą

laivuose, negalima.

1) rinkėjo

vardas ir pavardė;

2) rinkėjo

gimimo data (metai, mėnuo, diena);

3) rinkėjo

gyvenamosios vietos adresas;

4) savivaldybė,

kurioje balsuoja rinkėjas;

5) apylinkės, į

kurios rinkėjų sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo

būstinės adresas;

6) rinkėjo

pažymėjimo numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;

7) kita rinkėjui

svarbi informacija.

nurodoma, kad šiam rinkėjui būtina deklaruoti, kad jis atitinka šio Įstatymo 3

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

rinkėjo pažymėjimo dublikatą vietoj prarasto ar negauto rinkėjo pažymėjimo,

dublikatas rinkėjui turi būti išduodamas nedelsiant, kai tik  nustatomi rinkėjo

duomenys, kurie turi būti įrašomi į pažymėjimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

30

straipsnis. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas

1.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausioji rinkimų komisija viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka neskelbiamų derybų būdu perka paslaugų teikėjo, kuriam bus

suteikti įgaliojimai įteikti rinkėjo pažymėjimus, paslaugas. Jeigu viešosios

paslaugos pirkimas neįvyksta ar nutraukiamas, ar sustabdomas arba sudaryta

sutartis dėl viešųjų paslaugų teikimo nutraukiama dėl netinkamo vykdymo, arba

atsiranda kitų nenumatytų aplinkybių, Vyriausioji rinkimų komisija įgalioja

savivaldybės ir apylinkių rinkimų komisijas įteikti rinkėjo pažymėjimus.

2.

Rinkėjo pažymėjimų įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę

bausmių vykdymo įstaigose, išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta

šio Įstatymo 66, 69, 70 ir 71 straipsniuose.

3.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui rinkėjo pažymėjimas įteikiamas

tik po to, kai jis raštu patvirtina (deklaruoja), kad jis savo kilmės

valstybėje narėje turi balsavimo teisę ir kad balsavimo teise šiuose Europos

Parlamento rinkimuose naudosis rinkdamas Europos Parlamentą tik nuo Lietuvos

Respublikos.

4.

Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su

rinkėju gyvenančiam asmeniui, kuris įsipareigoja perduoti jam rinkėjo

pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau

kaip likus 20 dienų iki rinkimų. Jeigu tuo

pačiu laikotarpiu yra paskelbti arba Seimo rinkimai, arba Respublikos

Prezidento rinkimai, arba savivaldybių tarybų rinkimai, arba referendumas, arba

rengiamas pakartotinis balsavimas, rinkėjo pažymėjimas įteikiamas

vienas.

5.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas

rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas apie tai pranešti

apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir šiai

rinkimų komisijai pateikti savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį

dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,

apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir

nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal gyventojų

registro duomenis yra priskirtas šios rinkimų apylinkės teritorijai arba

rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės

teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės

rinkimų komisijos narys) ir apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų

komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į

tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir

įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.

rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti

rinkėjo pažymėjimą kitos savivaldybės rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše įrašytam

rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar

kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

31

straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, savivaldybės

rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašą.

perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame

sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė

po sąrašo sudarymo.

perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje

savivaldybėje esančios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės

rinkimų komisija ir apie šiuos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų pakeitimus

praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos

savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą rinkimų

komisijos teikimu tvarko Vyriausioji rinkimų komisija arba jos tam įgaliota

kompetentinga institucija ir apie šiuos rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša

savivaldybių komisijoms. Rinkėją įrašyti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą

arba iš jo išbraukti gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio Įstatymo 25

straipsnio nustatytais atvejais, o šio Įstatymo 25 straipsnio 3 ir 5 dalyse

nurodytais atvejais – ir savivaldybių rinkimų komisijos.

32 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos

Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus

esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės

rinkėjų sąrašą.

Respublikos diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15

dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje

atstovybėje ir konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie

jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu

laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

33

straipsnis. Rinkėjų, esančių kariniuose vienetuose, laivuose, areštinėse, tardymo

izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, įrašymas į

rinkėjų sąrašus

atliekantys privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą,

rinkėjų sąrašą.

atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo

sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.

esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali

sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra

įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.

esantys areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių

vykdymo įstaigose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra

deklaravę gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs

gyvenamosios vietos ir raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje yra jo bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius

(sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, kol

pateko į areštinę, tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo

įstaigą, negali būti įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo

bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai),

rinkėjų sąrašą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

33 straipsnis. Karių ir laivuose bei pataisos

įstaigose esančių rinkėjų įrašymas į rinkėjų sąrašus

atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti

tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, rinkėjų sąrašą.

apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai

įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, rinkėjų

sąrašą.

esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali

sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą

yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.

esantys rinkėjai įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat

gyveno, kol pateko į pataisos įstaigą, rinkėjų sąrašą. Jeigu pataisos įstaigoje

esantis asmuo raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje yra pataisos įstaiga, rinkėjų sąrašą.

34 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius

galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną

Jeigu į apylinkės rinkimų

komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki

rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą asmuo, kuris raštu patvirtina, kad šiuose rinkimuose nėra

balsavęs nei kitoje valstybėje, nei paštu ar kitoje rinkimų apylinkėje Lietuvos

Respublikoje, ir pateikia Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietybę patvirtinantį dokumentą su jame įrašytu gyvenamosios

vietos adresu arba pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie

deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti priskirta šios rinkimų

apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka leidžia jam balsuoti, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso

(asmens tapatybės kortelės ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento) numerį

ir gyvenamosios vietos adresą tuoj pat praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės

rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas negalėtų du kartus

balsuoti arba jo užpildytas biuletenis būtų skaičiuojamas tik vieną kartą.

Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris

pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu

arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

35

straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų

atstovas rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių

rinkėjas šio Įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba

įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai

likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą

privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2

dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos

apygardos administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per 2 dienas.

Teismo sprendimas yra galutinis.

nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai

nenagrinėjami.

skundus ir pagal teismo sprendimus pataisytus rinkėjų sąrašus apylinkių rinkimų

komisijos praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų

komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ

KĖLIMAS

*36

straipsnis. Kandidatų kėlimas

gali kelti partija, pagal Politinių partijų įstatymą įregistruota ne vėliau

kaip prieš 65 dienas iki rinkimų ir atitinkanti

Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus.

sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatytą eilę. Jeigu partijos

įstatai nenumato kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas turi būti

patvirtintas partijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše

(jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 5 kandidatai. Kandidatų skaičius

sąraše (jungtiniame sąraše) negali daugiau nei du kartus viršyti Lietuvos

Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos rinkimų

44 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų

paskelbimas

Likus ne mažiau

kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija „Valstybės žiniose“

paskelbia: partijų ir koalicijų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus

kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų

sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija

kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda

atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus

kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše).

Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų

paskelbimo.

Straipsnio redakcija nuo

2014-01-01:

44

straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki

rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia:

partijų ir koalicijų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose įrašytus kandidatus;

kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius; kandidatų sąrašuose

įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų

pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais perduoda atstovui

rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra tapatus kandidato

eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše). Suteiktas

kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų

paskelbimo.

teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau

kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Meras teikime tvirtinti savivaldybės

teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės

pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje

rinkimų apylinkėje, balsavimo patalpos adresą ir telefoną. Teikime keisti

savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi

pakeitimai. Šis teikimas turi būti pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai ne

vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo

patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija

savivaldybės rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti rinkimų apylinkės

balsavimo patalpos adresą iki rinkimų likus ir trumpesniam, negu šiame

straipsnyje nustatyta, terminui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-814, 2010-05-18,

Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

Nr. XI-2323, 2012-11-06,

Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

KANDIDATŲ

VEIKLOS GARANTIJOS

45 straipsnis. Kandidatų teisė kalbėti

susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis

rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi

lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,

posėdžiuose, per nacionalines visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo

rinkimų programą.

institucijų bei įstaigų vadovai, taip pat savivaldybių administracijų

direktoriai ar jų tam įgalioti asmenys turi padėti kandidatams organizuoti

susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

46

straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkimų teisę

turintiems asmenims ir rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti

ir būti išrinktiems į Europos Parlamentą, organizuoti ir vykdyti rinkimų

agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip platinę

melagingus duomenis apie kandidatą ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais

arba kitaip pažeidę šį Įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti

pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų

dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba

kitaip pažeidę šį Įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

47 straipsnis.

Kandidato teisė būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų

1.

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus,

kandidatas ne ilgiau kaip 30 dienų jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo

ar tarnybinių pareigų. Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų

pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę suteikti atostogas.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina

Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario ar Seimo nario pareigas.

Kandidato į Europos Parlamento narius, kuris eina Vyriausybės nario pareigas,

atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka nustatyta Vyriausybės įstatyme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-221,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

50 straipsnis. Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka

rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų

sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis

visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės

biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų

rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina,

konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto

laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo

principas.

diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš

Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.

rinkimų komisija:

1) įstatymų

nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;

2) patvirtina

diskusijų rengimo taisykles.

dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir

daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.

iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių partijų ir politinių

kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies

nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame

straipsnyje nustatytos sąlygos.

6.

Kandidatų sąrašo rinkimų programą per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina

Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

reklama šiame Įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai

skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma

politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.

įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:

1) ant statinių,

kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių

institucijos ir įstaigos;

2) valstybės ar

savivaldybių įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų;

3) automobilių

keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu

ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus,

pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti

pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio

ženklus;

4) ant skulptūrų

ir paminklų;

5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;

6) neturint

žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko

sutikimo.

9.

Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros

vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės

įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos

steigėjo įgaliota įstaiga.

10.

Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam

laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą

paskelbusiam asmeniui.

11.

Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos

įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi

šiuo Įstatymu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

51 straipsnis. Kandidatą ar kandidatų sąrašą iškėlusią

partiją kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės

informavimo priemonė paskelbia kandidatą ar partiją, iškėlusią kandidatų

sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti:

visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per

savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo

priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kandidatą ar

partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, kompromituojanti medžiaga gali būti

paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo

priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę kandidatui ar partijai

pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos

kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai

negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą.

Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau

kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2

dienoms iki rinkimų agitacijos draudimo laikotarpio pradžios. Visuomenės

informavimo priemonė, kuri negali per šio Įstatymo nustatytą laikotarpį pati

paskelbti atsakomąją nuomonę, turi pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per

kitą visuomenės informavimo priemonę.

2.

Kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus,

kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus (kandidatą) ir

kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) ar kandidatą negatyviai

apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė

(skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją ar

kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir

nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas

paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga

paskelbta ne apie tą partiją ar kandidatą; paskelbta medžiaga nėra

kompromituojanti; partiją ar kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė tos

pačios partijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją ar kandidatą

apibūdinančių žinių; partija ar kandidatas pasinaudojo atsakomosios nuomonės

teise.

nuomonę partija ar kandidatas visuomenės informavimo priemonei pateikia per

savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą

rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku

pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo

paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama

pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė

privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.

kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį

Įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų

komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir

už tai apmokama pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės

informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio

paskelbimo kainą.

atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės

informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio Įstatymo

nustatyta paskelbimo kaina išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės,

kuri kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku

nepaskelbė atsakomosios nuomonės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

52 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją

naudojantis tarnybine padėtimi

naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose

ar organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės

informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti

kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti

paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės

tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai

išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti

patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta

tvarka.

yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali

kalbėti tik šio Įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl

einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių,

tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės

informavimo priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose

visuomenės informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos

įrašą ar jo dalį, kur nėra rinkimų agitacijos.

53 straipsnis.

Rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimas

Rinkimų į

Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių

partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

54

straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų

iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus

nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne

mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo

laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias

išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba

Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija

arba agitacija dėl referendumo, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki

rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pat, kaip

šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.

2.

Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių

balsuoti rinkėjų skaičių, kokius dokumentus būtina turėti balsuojant, kvietimas

atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose,

balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų

agitacija.

3.

Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PARENGTINĖ

RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

55

straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo

pažymėjimų, rinkimų biuletenių, vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų

dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų,

naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius

nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

56

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

kiekvienam rinkėjui įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai

atspausdinti pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame

pat plote ir to paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks,

kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti

atspausdintas burtais nustatytas rinkimų numeris, partijos, koalicijos

pavadinimas (nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose) ir sąrašo kandidatų

rinkimų numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi

būti atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos

specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.

biuletenio dalyje yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas

įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.

rinkimų biuletenis spausdinamas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos perduotą

aprašymą.

57

straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus centriniams

pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu

pradžios, rinkimų biuletenius rinkimų apylinkių komisijoms – ne vėliau kaip

prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną.

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose biuleteniai

ir balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau

kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai

prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų.

rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų

išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

58

straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau

kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų

komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus

rinkimų biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje

(kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo

patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų

agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų sąrašai.

Šio Įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš

balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų

agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be

to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos

rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama,

perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku

ir tinkamai. Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų

balsavimo patalpai įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi,

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti

savivaldybės rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai

surasti ir tinkamam inventoriui įsigyti, kaip nustatyta šio Įstatymo 9

straipsnyje.

59

straipsnis. Rinkimų stebėtojai

partijų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau

kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Rinkimų

stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos

formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus

savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir

bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji

rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse

ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose savivaldybėse ar rinkimų

apylinkėse, užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento teikimu, užsienio

valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip

pat savo nuožiūra;

2) savivaldybės

rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios

savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems

kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę turintiems

asmenims partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu, kuriame turi

būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė, vardas, asmens

kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).

stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba

kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti

išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo,

kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio Įstatymo reikalavimus. Apie visus

atsisakymus išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta

artimiausiame rinkimų komisijos posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.

stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,

taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų

stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje būtų sudarytos tinkamos

sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio Įstatymo. Jeigu rinkimų stebėtojas pats

pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimo galiojimas

gali būti panaikintas savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie

šį sprendimą turi būti iškart pranešta savivaldybės rinkimų komisijos nariams,

Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam atstovui rinkimams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

DEVINTASIS SKIRSNIS

BALSAVIMAS

60

straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas

vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos

nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios

rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis Įstatymas.

61

straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo

patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir

balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose

(koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

62

straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną

rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams

joje gali būti tik apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir

budintis policininkas. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos

nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai

apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal

nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų

skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės

rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius,

išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams,

kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą taip

paskelbdamas rinkimų pradžią.

63

straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas

balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo

pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę. Komisijos

narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų

sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu

antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko

balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio.

Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam

rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi

reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia

svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją

išsiaiškinti dėl balsavimo.

narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų

nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas

asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat

Lietuvoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, rinkėjų

sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo

lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys

pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų

biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.

Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir

rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį

reikalavimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

64

straipsnis. Balsavimo tvarka

biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti

rinkimų biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.

biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir,

pareikšdamas valią dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio

laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo

būdu už šiuos kandidatus paduodami pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties

kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal

šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas

negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų

numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.

rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

rinkėjas, neįmetęs rinkimų biuletenio į balsadėžę, prašo, sugadintas rinkimų

biuletenis pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos narys sugadintą rinkimų

biuletenį perbraukia, ant jo pasirašo ir išduoda naują rinkimų biuletenį.

Sugadinti rinkimų biuleteniai laikomi atskirai.

kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti ir įmesti į

balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką,

narį ar rinkimų stebėtoją), kad šis už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis

fizinių trūkumų, dėl kurių jis negalėtų užpildyti rinkimų biuletenį, turi

balsuoti pats.

65

straipsnis. Balsavimas paštu

kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją

karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka

tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis

tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės

atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo

namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose

(toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį

ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose

balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka krašto

apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos apmokamos iš valstybės

biudžeto lėšų.

organizavimą atsako pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros

organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra,

komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų

pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja,

kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už

balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako

tų karinių vienetų vadai.

biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas

savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems

patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija

pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su

rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti

rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos

pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir

priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,

pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo

pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę

įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša

savivaldybės rinkimų komisijai.

68, 69, 70 ir 71 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta),

kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti

jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai,

turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų

apylinkėje.

darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo

paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai

apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

balsuoja asmeniškai ir slaptai:

1) užpildo

rinkimų biuletenį;

2) užpildytą

rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja

vidinį balsavimo paštu voką;

4) vidinį

balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį balsavimo

paštu voką;

5) užklijuoja

išorinį balsavimo paštu voką.

7.

Šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu

rinkėjas dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo

prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį

privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo

paslaptį.

8.

Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu,

vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto

darbuotojui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo

akivaizdoje užklijuoja jį specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko

priėmimo kvitą.

už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat

priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. Rinkėjams

draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu

vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

651

straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto

1.

Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai

nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl

sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę

ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo

prašymą balsuoti namuose. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios

rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o

duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose

balsuojančių rinkėjų sąrašų tikslinimo tikslais.

2.

Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms.

Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti

namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir baigiami

priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai

apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti

paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų ar

neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti

apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo

šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą

pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.

3.

Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į

rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų

komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį

trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir

balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės

mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų

biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du

savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie

negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto

prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės

rinkimų komisijos narys.

4.

Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų

komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų

apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus

ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti,

sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės

rinkimų komisija.

5.

Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose

balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų

apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo

8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos

nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į

namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du

savivaldybės rinkimų komisijos nariai arba jos pirmininko pavedimu – ne mažiau

kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir iš anksto gali

stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje

rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu

vokai perduodami paštui, o šis juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu

balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš

anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo

balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su

kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai

ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.

narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės

rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį

ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra

viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos

skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius

rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos

nariai ir rinkimų stebėtojai.

šio Įstatymo 65 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.

išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo

voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės

(savivaldybės) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, jį

užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

9.

Daryti poveikį namuose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį

balsuoti draudžiama. Komisijos nariams

draudžiama už rinkėją atlikti šio Įstatymo 65 straipsnio 6 ir 7 dalyse

nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo

voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems

asmenims.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1227, 2010-12-14,

Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)

68 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos

Respublikos diplomatinėse

atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir

laivuose

1.

Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos

balsavimo komisijos.

komisijos sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo

komisijas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse

įstaigose sudaro jų vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar

konsulinės įstaigos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių

Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų

davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

komisijas laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai,

atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo

sprendimą.

balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką,

taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji

rinkimų komisija.

rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas,

sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato

balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10 dienų).

6.

Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai,

o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai.

balsavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas

neorganizuojamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

73 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo

organizavimas skaičiuojant balsus

skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos

pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti

visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami nustatyta tvarka, ir

turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui,

jeigu šis trukdo komisijos darbą ar netinkamai atlieka savo pareigas. Šį

sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas komisijos pirmininko.

Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį

gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai

skelbiami taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus

asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių,

komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą

dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie pateikiami po

vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

74

straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės

plyšį.

kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų

biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus,

atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais

biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai suskaičiuoja,

anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus

vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius

įrašomas į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą.

75 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje

balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas

rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės

rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių,

kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų

biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo

pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas

antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės

rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo

priima savivaldybės rinkimų komisija.

įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5

apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi

rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų

dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir

komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai

surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai

suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių

grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius

turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti

išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos

formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos

antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta

savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokole. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą,

suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie)

užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų

sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami

skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.

pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas,

bet negalima nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų,

vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje

nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį,

taip pat jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios,

pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį

laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato

rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį

biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.

rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba kai kyla komisijos narių

ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio

balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose

galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų,

jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną

kartą balsus perskaičiuoti, jei iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar

rinkimų stebėtojas.

biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.

76 straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų

apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas

balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu ir namuose

gauti rinkimų biuleteniai:

1)

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir

namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas

į balsų skaičiavimo protokolą;

2)

išoriniai balsavimo paštu vokai po vieną atplėšiami;

3)

iš išorinio balsavimo paštu voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai

perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir

vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu.

Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba

rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų

apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba

išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau

kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad

voke esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas.

Ant vidinio balsavimo voko būtina pažymėti, kad voke esantys biuleteniai

negalioja. Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole

neįskaičiuojamas;

4)

apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,

pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;

5)

antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir

antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;

6) baigus

peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami

antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra

daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai

pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio

Įstatymo 75 straipsnio reikalavimus.

apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu

vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir

perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo

rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,

visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją

dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių,

pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė

savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra

suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo

balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti

pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų

komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu

nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės

būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame

voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju

savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos

rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo

turi priimti vieną iš sprendimų:

1) grąžinti

biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų

komisijai, iš kurios jie buvo gauti;

2) pakeisti

apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą

dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos

rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.

Savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir

laiką.

apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba

perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,

patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais

biuleteniais. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo

pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas

supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas

pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama

Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų

skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas

nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų

skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų

komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš

valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų

lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė,

ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo

balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi

rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų

dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir

komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo

balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu

dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai

ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas

antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

77

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai

rinkimų apylinkėje surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas

turi dvi dalis.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:

1) rinkimų

apylinkės rinkėjų skaičius;

2) iš

savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam

komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų

biuletenių skaičius, rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, rinkėjo

pažymėjimų skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų

biuletenių skaičius;

4) anuliuotų

rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų

apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės

atidarymo laikas;

7) balsadėžėje

rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

8) balsadėžėje

rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

9) balsadėžėje

rastų atskirai už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą

paduotų balsų skaičius;

10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius,

paštu gautų balsavimo vokų skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo

vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;

11) paštu gautų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

12) paštu gautų

galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13) paštu gautų

balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą,

skaičius;

14) iš viso

rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;

15) bendras

rinkimų apylinkėje negaliojančių biuletenių skaičius;

16) iš viso už

kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų

skaičius.

apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.

Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų

parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų

apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės

rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje

rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius

rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su

paštu gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.

balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,

apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai

įrašoma rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek

biuletenių buvo rasta daugiau.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir

visi biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus bei į specialų

skaičiuotiniems pirmumo balsams voką (vokus), rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir

nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos

narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo

dalis.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:

1) skaičiuojamų

biuletenių skaičius;

2) biuletenių,

kuriuose rinkėjai nenurodė pirmumo balsų, skaičius;

3) kiekvieno

kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;

4) visų

kandidatų gautų pirmumo balsų suma;

5) kiti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,

reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir

visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų

stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie

protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu savivaldybės ar

apylinkės rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje nurodyti duomenys

klaidingi, surašomas protokolas klaidai ištaisyti. Protokolo antroji dalis ir

biuleteniai grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos

priima savivaldybės rinkimų komisija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

78

straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai

1.

Negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami:

1) nenustatyto

pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2) antspauduoti

ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu –

neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);

3) rinkimų

biuleteniai, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą

arba nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma

nustatyti rinkėjo valios.

rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas

dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu.

Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės

rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1

dalies 1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų

komisijai.

79 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų

pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai

rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir

nepanaudotus), kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai

kartu su rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais,

apylinkės rinkėjų sąrašai, apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai,

viso jos darbo laikotarpio finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų

komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei

Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.

rinkimų komisija bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija privalo

užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.

80

straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje

rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir

patikrina:

1) ar yra

pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai ir paketai su rinkimų

biuleteniais;

2) paketų

antspaudavimą ir jų aprašus (ar aprašas pilnas ir teisingas);

3) ar į rinkimų

apylinkių balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie

neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos

žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių,

rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie

rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo

protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse ir pan.); ar yra visi reikalingi

parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos apylinkės rinkimų

komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;

4) ar visos

pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.

rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios

nustatyta tvarka rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo

pastabas dėl apylinkių rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina

pateiktų dokumentų saugumu.

rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti

rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik

savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali

pati perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius,

gali pavesti perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai,

iš kurios jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai

apylinkės rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi

vadovautis šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi.

apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų

komisija imasi priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės

rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų

pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų

balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

81

straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai

apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų

dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų

skaičiavimo protokolą įrašo:

1) savivaldybėje

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) savivaldybėje

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar

tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;

3) savivaldybėje

galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;

4) už kiekvieną

kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių;

5) už kiekvieną

kandidatą paduotų pirmumo balsų skaičių.

rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo

protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių

atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus.

Savivaldybės rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai

pripažinti rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.

82 straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos

dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai

Savivaldybės

rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus

finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo

protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių

protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja.

Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami

Vyriausiajai rinkimų komisijai.

83 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas

skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

balsus rinkimų apylinkėse bei savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų

rezultatus savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat

visuomenės informavimo priemonių atstovai.

stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl

šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti

rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų

komisijai raštu pareikšti protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų

dokumentais pateikiamas savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo

protestas savivaldybės rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų

skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie

pareikšti.

84

straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu

savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų

apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama

parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas

pirmiausiai skelbiamas internete, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas

rinkimuose visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

1 dalies redakcija nuo

2014-01-01:

rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu

savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų

apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama

parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas

pirmiausiai skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto

svetainėje,

bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas rinkimuose visose Europos Sąjungos

valstybėse narėse.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės informavimo

priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu

ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

85 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų

sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui

iškėlusios kandidatus, partijų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių

rinkimų komisijų sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų

surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24

valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo surašymo. Šie skundai turi

būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pateikimo komisijai.

rinkimų komisijos sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų

surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per

72 valandas nuo jų surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus

galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų

dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne

mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos

pateiktus biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai

suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo

papildomą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija

neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų balsų

skaičiavimo protokolų.

rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos

sprendimo dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali

perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar

pavesti tai atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o

nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius

ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų

skaičiavimo protokolo.

iškėlusios kandidatus, ir jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų

komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą

nagrinėti skundus dėl šio Įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to,

kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos

skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

86

straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas

kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento

narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo

ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų

sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų

visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja

tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas (sąrašai, jeigu

už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai

rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant

mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų sąrašus,

dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų

metodą.

3.

Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi

rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai,

padalytai iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus. Jei dalijant gaunama

liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų

skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos

naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams,

dalyvaujantiems skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių

skirstant mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po

paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas,

pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra

įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai

lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų

metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu,

kuris buvo įrašytas pirmasis.

tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai

padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.

sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų

paduotus pirmumo balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja

kandidatų rinkiminį reitingą.

su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų reitingas nebūtų

nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų

biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų

eilė sąraše laikoma galutine.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

87 straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo

skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas

rinkiminį reitingą skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal

rinkėjų pareikštą valią ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai

kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių

skaičių ar yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu

mažesnė, laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.

kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį

reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis

reitingas. Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas

kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis.

kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

88

straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu

nustato, kad šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti

šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje,

arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų

rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų

dokumentus negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant

mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik

daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų

rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

89

straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas

rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų

rezultatus, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus,

nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų skelbia Vyriausioji

rinkimų komisija. Šiuos rezultatus ji pirmiausiai paskelbia internete ir

artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.

2 dalies redakcija nuo

2014-01-01:

rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų savo interneto svetainėje

skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų komisija ne vėliau kai per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui

neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo

protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių

protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to

Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus

sunaikinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

90

straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas

rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas

išrinktiems kandidatams įteikia Europos Parlamento nario, išrinkto nuo Lietuvos

Respublikos, pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos

institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių

pavardes.

dėl Europos Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas

sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas

įsiteisėja nuo paskelbimo.

91

straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais

Europos

Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų

komisija ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:

1) Europos

Parlamento nariui mirus, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro

duomenis;

2) Europos

Parlamento nariui atsistatydinus, – pagal paties Europos Parlamento nario

parašytą pareiškimą atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats

turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos

Parlamento narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį,

Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis rengiamas Europos Parlamento nario

buvimo Lietuvos Respublikoje vietoje;

3) teismui

pripažinus Europos Parlamento narį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo

sprendimą;

4) Europos Parlamentui panaikinus

Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta

tvarka, – pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;

5) Europos

Parlamento nario mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato

bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo

nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal šio Įstatymo 93 straipsnį arba Europos

Parlamento mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio Įstatymo 94 straipsnį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-617,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)

92

straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas

Jei Europos Parlamento nario

įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva

Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo

išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario

mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento

nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas

perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų

mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis

po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento

nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario

mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos

Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi

priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos

Parlamento nario vieta.

93 straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie

kandidato bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar

turėtą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę

kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės

užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis, išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės

valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo

kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos

leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti

pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai

bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.

kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę

reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra

patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės

narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis (tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu,

o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu.

Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne

pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos

valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo

sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos

Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame

„Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos

Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

2 dalies redakcija nuo

2014-01-01:

kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę

reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra

patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės

narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis

(tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jeigu

buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu

kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne pagal savo kilmės

valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės

specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo

įsiteisėjimo Vyriausioji rinkimų komisija privalo pripažinti šį asmenį

netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto

svetainėje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario

vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki

nustatytosios dienos įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos

Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl

nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo

pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą,

nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato

į Europos Parlamento narius anketoje. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į

Europos Parlamento narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo

nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą)

priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo)

priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Šios informacijos

nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas

kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją,

kandidato į Europos Parlamento narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo

nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau

dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas

kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama

ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu

persekiojimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su

kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo

nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“ ir neturi būti

pažymėta, jei kandidatas į Europos Parlamentą anketoje pateikė duomenis, kad

jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei,

arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl

nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio

valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos

Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon

atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama

šio straipsnio 3 dalyje, arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir per

10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos

Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis,

kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra

įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu

dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo

okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei),

Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo

įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas

to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki

nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos

Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl

nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo

asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo

padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas

kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų

teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos

Parlamento narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas

pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas priima sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio

straipsnio 3 dalies reikalavimą, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo

dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu

Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame

„Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos

Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

4 dalies redakcija nuo

2014-01-01:

kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama

šio straipsnio 3 dalyje, arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir per

10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos

Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis,

kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra

įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu

dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo

okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei),

Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo

įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas

to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki

nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos

Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl

nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo

asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo

padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas

kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų

teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos

Parlamento narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas

pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas priima sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio

straipsnio 3 dalies reikalavimą, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo

dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu

Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje

ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama

šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2269,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

94

straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų

nesuderinamumas

Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos

Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės

tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas

nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos

Sąjungos institucijose.

nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo

tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir

atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba

atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas

į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario

vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,

privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne

vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio

arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija

priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.

asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1 dalyje

nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas, Vyriausioji

rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie Europos

Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu

privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie

tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti

Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo

92 straipsnyje nustatyta tvarka.

nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo „Valstybės

žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo.

Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai šiais

klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.

3 ir 4 dalių redakcija nuo

2014-01-01:

išrinktas į Europos Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario

pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo

žinoma apie Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą,

motyvuotu sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento

nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti Europos

Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92

straipsnyje nustatyta tvarka.

Europos Parlamento nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimo paskelbimo jos interneto svetainėje ir turi būti išnagrinėti ne

vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai

nenagrinėjami. Teismo sprendimai šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

95

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Šiame Įstatyme nustatyta

rinkimų į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama

likus mažiau kaip šešiems mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos,

išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio Įstatymo ar jo dalies prieštaravimą

Lietuvos Respublikos Konstitucijai arba kai šis Įstatymas yra keičiamas

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta

tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2269, 2012-10-02,

Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS

PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

2003 m. lapkričio 20 d.

įstatymo

Nr. IX-1837

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo

teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.

atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.

pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine

visuotine rinkimų teise.

pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl

atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų

teise.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,

33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,

76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-165,

2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1

IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

RINKIMŲ Į

EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-221,

2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-617,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

RINKIMŲ Į

EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 37, 38, 40, 44, 45, 47, 48, 49, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo

15 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1227,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

65(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2269,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

24, 37, 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 95 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

4(1), 11, 44, 84, 89, 93 IR 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis

Teismas, Nutarimas

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800

(2010-11-13)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO (2008 M.

GEGUŽĖS 8 D., 2009 M. VASARIO 12 D. REDAKCIJOS) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2012-11-19)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

94 straipsnis. Europos

Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas

Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos

Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės

tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas

nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos

Sąjungos institucijose.

nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo

tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir

atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba

atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas

į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario

vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,

privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne

vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio

arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija

priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.

Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1

dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,

Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie

Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu

sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario

mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“

numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta

užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.

nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo

„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų

gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai

šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS

PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

2003 m. lapkričio 20 d.

įstatymo

Nr. IX-1837

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo

teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.

atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.

pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine

visuotine rinkimų teise.

pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl

atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų

teise.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,

33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,

76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-165,

2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1

IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo AuĘrinū Trapinskienū

(2009-02-19)

autrap@lrs.lt

22 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių

rinkimų komisijų darbo apmokėjimas

rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai

už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos

pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo

tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

23

straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas

rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų

komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų

komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.

savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar

koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti

skiriamas šio Įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 14 straipsnio 1 dalyje ir 16

straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

RINKĖJŲ

SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ PAŽYMĖJIMAI

24

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašas;

2) savivaldybių

rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąrašai.

sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti

naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.

sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis

asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų

sąrašą kelis kartus.

nuo 2008 m. gegužės 24 d.

Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir

tvarko gyventojų registro tvarkytojas ar kita kompetentinga institucija

Vyriausiosios rinkimų komisijos pavedimu, sudaromi elektroninėje informacijos

laikmenoje. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos

laikmenoje ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas,

kurio vienas variantas naudojamas rinkėjo pažymėjimams įteikti, kitas –

rinkėjams susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų

sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu

rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše

padaryti pakeitimai. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų

naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų sąrašus,

naudojami šie asmens duomenys:

1) Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės

valstybė narė, Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės

pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio

kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos

Respublikoje laiką, duomenys, valstybės narės vietovė ar rinkimų apygarda,

kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą (kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietis duomenis apie valstybės narės vietovę ar rinkimų

apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą, nurodo

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka), deklaruotos

gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos

gyventojų registrą pagrindas ir data;

2) savivaldybių

rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos

gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos

gyventojų registrą pagrindas, kilmės valstybė narė;

3) rinkimų

apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.

Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutinką, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas spausdinto

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.

rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai

skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų

komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui

įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų

skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-2269,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

49 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

1.

Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus

rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi

būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus

nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.

2.

Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie

pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,

teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos

žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.

59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814, 2010-05-18,

Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

50 straipsnio redakcija iki

2010 m. rugsėjo 15 d.:

66 straipsnis. Balsavimas

Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose

išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis.

Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną.

Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.

dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos

Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų

pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo

komisijos.

3.

Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar

konsulinę įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti

kitiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

67 straipsnis. Balsavimas laivuose

1.

Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau

kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos

uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių

jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.

susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių

laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas

balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji

rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo

kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta

galimybė balsuoti.

rinkėjams rinkėjo pažymėjimai neįteikiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

69 straipsnis. Balsavimas Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose

valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje

ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau

kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną

Lietuvos Respublikos laiku.

pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei

atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir

priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos.

3.

Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar

konsulinę įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti

kitiems asmenims.

40 straipsnis. Rinkimų

užstatas

užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies

ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 10 dydžių. Pakeičiant

kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1

VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą

sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos

sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo,

rinkimų užstatas neimamas.

kuri per paskutinius trejus Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų

rinkimus nepateikė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei

finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu laiku politinės kampanijos finansavimo

ataskaitų, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi

politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,

rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus

didesnis.

politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų

grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu partija pateikė

politinės kampanijos finansavimo ataskaitą.

pateikus pareiškinius dokumentus, atšaukus politinės partijos ar partijų

koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą arba panaikinus kandidato

registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Europos Parlamento narius

šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas

negrąžinamas.

rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

41

straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės

būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti

kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į

Europos Parlamentą metu – dvigubas kandidatavimas draudžiamas.

sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų

sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija

kandidatu.

sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs sutikimą

būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukiamas

iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu Lietuvos

Respublikoje.

išvengta dvigubo kandidatavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis,

rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis už kandidatų registravimą rinkimams į

Europos Parlamentą, praneša joms apie jų valstybių piliečių registravimą

kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečių

registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse kandidatais į Europos

Parlamento narius.

42

straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas

Iki pareiškinių dokumentų

pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam

jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų

sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas

jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir

dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų

sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti

jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir

negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus.

Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti

daugiau kaip vienoje koalicijoje.

43

straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus

rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius

dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25

dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų

komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami

atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius

dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis

taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnyje. Panaikinus

viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl

pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių

dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.

pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio Įstatymo 37 straipsnio 3

dalyje, pabaigos papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus

keičiant kandidatų eilę sąraše.

pareiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, jos iškelti

kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos

pavadinime yra nuoroda į šios partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos

pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių

atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų

pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos

partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos

kandidatai.

atšaukimo ar kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka

mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.

48 straipsnis.

Kandidato neliečiamybė

1.

Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip

pat iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be

Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon

atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.

straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos

Prezidento, Europos Parlamento ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių

asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos

ir įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ

AGITACIJA

49

straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

1.

Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus

rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi

būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus

nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.

2.

Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie

pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,

teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.

reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos

žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.

59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814, 2010-05-18,

Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnis (2009 m. vasario 12 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 19-743) ta

apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat

gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos

Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus

kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-165,

2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis

Teismas, Nutarimas

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800

(2010-11-13)

37

straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai

įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą

dalyvauti rinkimuose;

2) savo

registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,

rinkimų programą;

3) keliamų

kandidatų sąrašą;

4) kiekvieno

keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu, paties

užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto

deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų

išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo

pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar

rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija turi pateikti kiekvieno

kandidato fotonuotrauką, autobiografiją;

5) įgaliojimą

atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi

teisę pateikti įgaliojimus atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams

savivaldybių rinkimų komisijose;

6) dokumentą,

patvirtinantį, kad sumokėtas rinkimų užstatas;

7) jeigu partija

paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose

buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti

atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;

8) informaciją

apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo

mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko

sąskaitoje (sąskaitose) turimas lėšas.

Europos Parlamento narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti

savo pavardę, vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį,

asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi

nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo,

atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip

pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos

karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal

specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje, taip pat

atsakyti į šio Įstatymo 93 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės

valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę ir

valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo

įrašytas paskutinį kartą. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali

būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų

klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.

dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus

34 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų

pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814, 2010-05-18,

Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

Nr. XI-2269,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

38

straipsnis. Kandidatų registravimas

kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai

patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų veikla yra

sustabdyta ar nutraukta.

partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau

kaip kitą darbo dieną kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją

dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir

pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą.

kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija

nustato, ar kandidatas atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.

Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio, Vidaus

reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad šios

praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios

rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o

rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32

dienoms iki rinkimų.

nustačiusi, kad jie atitinka šio Įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos

Parlamento narius sąrašą iškėlusi partija yra įregistruota savarankiška

politinės kampanijos dalyve, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl

kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų nuo pareiškinių dokumentų

pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. Jeigu yra

pareiškinių dokumentų trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai

nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.

įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji

rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio Įstatymo 3 straipsnyje

nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio Įstatymo 37

straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti

rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio Įstatymo

nustatytu laiku, arba jeigu politinė partija ar kandidatas yra šiurkščiai

pažeidę šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų

komisija atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos

jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos

Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

39

straipsnis. Atstovas rinkimams

rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais

klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos

posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti

atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams

atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.

Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų įgaliojimai atstovauti

joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą

dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams

kandidatūra atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne

vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo

rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų

po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

dienos partija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą

asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti

įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams

registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos

įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.

5 straipsnis. Draudimas

papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis

Parlamentą politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų į Europos Parlamentą datos

paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio

pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti

rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus ar rinkimų

teisę turinčius asmenis dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba)

balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu,

kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti

rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių

politinių partijų, rinkimų komitetų, kandidatų sąrašų, kandidatų arba asmenų,

kurie numatomi kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti

rinkimų teisę.

spausdintos medžiagos (politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo,

kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar

kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip

pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų politinės

partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį

numatoma kelti kandidatu, simbolika ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų

komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui,

kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu,

propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.

turinčių asmenų papirkimo faktus tiria savivaldybių rinkimų komisijos

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, vertina Vyriausioji rinkimų

komisija. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia

savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį įstatymo straipsnį,

pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius

asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu,

atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.

6

straipsnis. Tiesioginiai rinkimai

Europos Parlamento narius

rinkėjai renka be tarpininkų.

7

straipsnis. Slaptas balsavimas

ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui

balsuoti už save. Dėl fizinio trūkumo, ligos ar

kitokių priežasčių negalintis pats balsuoti rinkėjas šio įstatymo

nustatyta tvarka gali balsuoti padedamas asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam

nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.

rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią

balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą. Rinkėjui

turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su

biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista balsavimo

paslaptis.

8

straipsnis. Rinkimų datos paskelbimas

Rinkimai į Europos Parlamentą

Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai

visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą.

Rinkimų datą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 6

mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.

9

straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė,

įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama

asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.

balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijų) ir

rinkimų komitetų atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus,

visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę darbo pažymėjimus.

salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar

užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti

ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar

naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti

posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos

pirmininkui.

rengti uždarų posėdžių.

gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų

darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių

darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.

kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių

saugumui, komisijos pirmininko prašymu policija tikrina įeinančių į posėdžių

salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlieka asmens apžiūrą.

pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai normaliai dirbti.

10

straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

Rinkimų rengimo ir vykdymo

išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto

apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, taip pat

už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo

komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo bei savivaldybių

ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų

įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybės

administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės

būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo

patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų

komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į

rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių

biudžetų.

ANTRASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS

11

straipsnis. Rinkimų apygardos sudarymas

Rinkimams organizuoti ir vykdyti

Lietuvos Respublikoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje

balsuoja visi rinkėjai ir renkamas Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas

Lietuvoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius.

12

straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas

rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių

teritorijos suskirstomos į rinkimų apylinkes. Rinkimų apylinkės ribos,

balsavimo patalpų adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100

dienų iki rinkimų.

suskirstymas į rinkimų apylinkes yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus

bei referendumus, tačiau prireikus savivaldybės administracijos direktoriaus

teikimu jį gali keisti Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės

administracijos direktorius teikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Patvirtintą rinkimų apylinkių

sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto

svetainėje.

TREČIASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ

ORGANIZAVIMAS

13

straipsnis. Rinkimų komisijos

organizuoja ir vykdo:

1) Vyriausioji rinkimų komisija;

2) savivaldybių rinkimų

komisijos;

3) apylinkių rinkimų komisijos.

komisiją ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos

reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje

gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi

teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu (neatsižvelgiant į kandidatui

nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi

aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus rinkimus į Europos

Parlamentą, Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus arba

referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo rinkimų,

Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių

tarybų rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas

apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui,

turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir

savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo

savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų

nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka

organizuoja mokymus.

nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį

ar nepanaikintą teistumą;

2) atleistas iš

skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo,

pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo

panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;

3) atleistas iš darbo, pareigų ar

praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems

nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos

normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama

veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;

4) yra įstatymų nustatyta tvarka

uždraustos organizacijos narys.

būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; kandidatu ir atstovu rinkimams;

atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu ir rinkimų stebėtoju;

rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris

pageidauja būti kandidatu, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne

vėliau kaip likus 10 dienų iki sutikimo raštu atsisakyti rinkimų komisijos

nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš

rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu ar

išbraukiamas iš kandidatų.

14

straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai rinkimuose

Vykdydama rinkimus, Vyriausioji

rinkimų komisija, be Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos

įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų:

1) priima pareiškinius

dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina,

registruoja rinkimų komitetus, registruoja kandidatus dalyvauti rinkimuose,

registruoja partijų atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymėjimus, pažymas,

skelbia rinkimuose dalyvaujančias partijas, rinkimų komitetus, kandidatų

sąrašus, suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų

pareiškinių dokumentų atšaukimo;

2) išduoda Lietuvos Respublikoje

išrinktiems Europos Parlamento nariams Europos Parlamento nario pažymėjimus ir

praneša Europos Parlamentui rinkimų rezultatus.

15

straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas

rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus

74 dienoms iki rinkimų.

sudaromos iš:

1) toje savivaldybėje gyvenančio

ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

2) toje savivaldybėje gyvenančio

ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo

Lietuvos teisininkų draugija;

3) tos savivaldybės

administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės administracijoje dirbančio

karjeros valstybės tarnautojo;

4) partijų, kurios per

paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo

rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.

teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės

administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų komisijos nariais.

paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų kandidatų

sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi

teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną

savo atstovą. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji

rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo

pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali nustatyti mažesnį savivaldybės

rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoj jų gali papildomai skirti komisijos

nariais asmenis, pasiūlytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos

teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.

trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų

komisijas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų

draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių

asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos

direktoriaus pasiūlytų kandidatūrų.

vyksta ir Seimo arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos

rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos

sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija

bus sudaroma atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar

rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba

referendumo – komisiją bei nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus

rinkimus ar referendumą.

pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės

rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo,

turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų

komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu arba darbo

apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.

savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir

sekretorių.

16

straipsnis. Savivaldybių

rinkimų komisijų įgaliojimai

Savivaldybės rinkimų komisija:

1) Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka praneša savivaldybės teritorijoje gyvenantiems

rinkėjams apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo

patalpas;

2) prižiūri, kaip savivaldybės

teritorijoje vykdomas šis įstatymas;

3) sudaro apylinkių rinkimų

komisijas;

4) neviršydama Vyriausiosios

rinkimų komisijos patvirtintos savivaldybės rinkimų komisijos sąmatos, tvirtina

apylinkių rinkimų komisijų išlaidų sąmatas ir kontroliuoja, kaip šiose sąmatose

numatytos lėšos naudojamos;

5) registruoja rinkimų stebėtojus

ir išduoda jiems pažymėjimus;

6) sudaro savivaldybės

teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir

bausmių vykdymo įstaigų, kuriose veiks specialūs pašto skyriai, sąrašą

ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto vadovu pasirūpina, kad jose būtų

organizuotas balsavimas paštu ir tose įstaigose esantiems rinkėjams būtų

sudarytos sąlygos balsuoti paštu;

7) surašo balsų skaičiavimo

protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai

rinkimų komisijai;

8) svarsto skundus dėl apylinkių

rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus;

9) Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka rinkimų agitacijos laikotarpiu atlieka politinės

reklamos stebėseną savivaldybės teritorijoje ir stebėsenos duomenis teikia

Vyriausiajai rinkimų komisijai;

10) vykdo kitus šiame įstatyme

nustatytus įgaliojimus.

17

straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų

apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių

teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti

mažiausiai 5 nariai. Jeigu partijos nepasiūlė pakankamai kandidatūrų arba

komisijoje liko laisva vieta ir partija nesiūlo kandidatūros, trūkstamas

kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu siūlo savivaldybės, kurios

teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.

į apylinkių rinkimų komisijas turi teisę siūlyti:

1) partija ar jų koalicija, per

paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų

apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje,

kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;

2) partija ar jų koalicija, per

paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi savivaldybės tarybos narių

mandatų. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama

koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis

partijomis.

apylinkės rinkimų komisijas gali siūlyti ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės

tarybos rinkimų rezultatus, partija kandidatūras siūlo pasirinktinai tik pagal

vienų iš šių rinkimų rezultatus. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų

koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka

siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos

šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai

nedalyvaujant.

rinkimų komisijas sąrašą savivaldybės rinkimų komisijai partijos pateikia ne

vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.

rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus

45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra atitinka šio

įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti.

pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo

pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti

anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės

administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras.

Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų

nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne

mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės

rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus

siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali

būti skiriamas komisijos nariu.

pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės

rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos

pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo.

pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

18

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

Apylinkės rinkimų komisija:

1) iš savivaldybės rinkimų

komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti

rinkėjams, atstovams rinkimams, sudaro rinkėjų, kurie balsuos namuose, sąrašą,

įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša savivaldybės

rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus, asmenis,

atsisakiusius deklaruoti, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 3

straipsnio reikalavimus, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;

2) nagrinėja skundus dėl apylinkės

rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

3) Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta

balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti visose rinkimų apylinkės

teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose

vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose

(sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja

rinkėjų balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto;

4) kartu su savivaldybės

administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku

būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;

5) rinkimų dieną organizuoja

balsavimą rinkimų apylinkėje;

6) suskaičiuoja balsus, surašo

balsų skaičiavimo protokolą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka

elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šio protokolo duomenis;

7) svarsto savo apylinkės rinkėjų

ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų

skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus;

8) vykdo kitus šiame įstatyme

nustatytus įgaliojimus.

19

straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai

pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį

pasižadėjimą.

rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę

pasirinkti vieną iš šioje straipsnio dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo

tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą. Nustatomi šie rinkimų komisijos

nario, pirmininko rašytinio pasižadėjimo tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė),

pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė),

pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas

rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir

žmogaus teises.“

asmuo po rašytinio pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio pasižadėjimo tekstas

negali būti keičiamas. Rašytinis pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti

rinkimų komisijoje laiką.

pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusios rinkimų komisijos.

rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį

pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo,

negali pradėti eiti pareigų rinkimų komisijoje ir sprendimas dėl jo skyrimo

turi būti panaikintas. Jį paskyrusi komisija dėl to priima sprendimą.

20

straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Rinkimų

komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos

narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, lemia rinkimų komisijos

pirmininko balsas. Rinkimų komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi

teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę; ši pridedama prie protokolo ir yra

neatskiriama jo dalis.

savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai

nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi

komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal

įstatymus jiems pavestus darbus.

pirmininkui, davusiems rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų

agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Rinkimų komisijos narys ar

pirmininkas, pažeidę šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario, pirmininko

rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleisti iš rinkimų komisijos ir atsakyti

įstatymų nustatyta tvarka.

21

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos

iškėlę kandidatus, kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų

komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos rinkimuose, ar kitą jos

veiką gali apskųsti:

1) apylinkės rinkimų komisijos –

savivaldybės rinkimų komisijai;

2) savivaldybės rinkimų komisijos

– Vyriausiajai rinkimų komisijai;

3) Vyriausiosios rinkimų

komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą

dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo

teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip

pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės

rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam

teismui.

komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet

ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos rinkimuose gali būti apskųsti Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau

kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir poilsio bei

švenčių dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų

komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija,

savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai

nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti ir jų neišnagrinėtų skundų.

22

straipsnis. Parama rinkimų komisijoms ir valstybės biudžeto lėšų rinkimams

organizuoti naudojimas

institucijos ir įstaigos privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus

ir teikti rinkimų komisijų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis.

institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti

rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus

atsakymus.

Vyriausioji rinkimų komisija gali įdarbinti darbuotojų pagal darbo sutartį.

Darbo sutartis pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo

įgalioti asmenys. Atlyginimo už darbą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo

sutartis, tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

institucijos ir įstaigos privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas,

įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams organizuoti ir

vykdyti. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir patekimas į jas turi būti

tinkamos judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir senyvo amžiaus rinkėjams.

savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas rinkimams

organizuoti perveda į kiekvienai savivaldybės rinkimų komisijai atidarytą

Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą.

komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo

valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį, kurioje

nurodoma:

1) savivaldybės rinkimų komisijai

pervedamų valstybės biudžeto lėšų suma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos

programa, pagal kurią skiriamos lėšos;

2) valstybės biudžeto lėšų

naudojimo tikslinė paskirtis;

3) planuojamas detalus biudžeto

lėšų paskirstymas pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui

skaičiavimas (pridedama prie sutarties);

4) atsiskaitymo Vyriausiajai

rinkimų komisijai už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą (nurodant

išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės

apskaitos dokumentų pateikimo tvarka;

5) kitos nuostatos, padedančios

Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų

asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.

valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į šio straipsnio 5

dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas

savivaldybių rinkimų komisijų sąmatas.

pirmininkas atsako už rinkimams organizuoti savivaldybės rinkimų komisijai

skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir už tai atsiskaito Vyriausiajai

rinkimų komisijai.

patikrina savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pateiktą valstybės biudžeto

lėšų rinkimams organizuoti panaudojimo ataskaitą ir šias išlaidas pagrindžiančius

dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų panaudojimo ar apskaitos pažeidimus,

Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja visos žalos išieškojimą iš kaltų

asmenų.

valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutarties galiojimo

laikotarpiu, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus

šiai sutarčiai.

23

straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimas

rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai

už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų

komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.

jų pavaduotojams,  komisijų sekretoriams ir nariams už darbą rinkimų komisijose

apmokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant

atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo

laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų

duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui

rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo

trukmės apribojimai.

rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką

Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Vyriausybė.

24

straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas

apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali

atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų komisija arba

Vyriausioji rinkimų komisija.

savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar

koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio

įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 17

straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ

KORTELĖS

25

straipsnis. Rinkėjų sąrašai

organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąrašas;

2) savivaldybių rinkėjų sąrašai;

3) rinkimų apylinkių rinkėjų

sąrašai.

kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik

rinkimams organizuoti ir vykdyti.

turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis asmuo būtų įrašytas į

rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.

Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir

tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų

registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje

informacijos laikmenoje ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašas, kuris naudojamas rinkėjo kortelėms įteikti ir rinkėjams

susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas

naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų

sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti

pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:

1) Lietuvos Respublikos rinkėjų

sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė,

Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę

patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos

Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje

laiką, duomenys, valstybės narės vietovė ar rinkimų apygarda, kurios rinkėjų

sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą (kitos Europos Sąjungos valstybės

narės pilietis duomenis apie valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą,

kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą, nurodo Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka), deklaruotos gyvenamosios vietos

adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą data;

2) savivaldybės rinkėjų sąraše:

vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos gyvenamosios vietos

adresas, kilmės valstybė narė;

3) rinkimų apylinkės rinkėjų

sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra

pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų

sąraše, šis adresas nurodomas rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir

rinkėjo kortelėje.

nesutikti, kad jo adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų

sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų

registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti,

kad jo adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.

26

straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji

tvarka

sąrašą pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės

kortelės) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įrašomi

visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų Europos

Sąjungos valstybių narių piliečiai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1

dalyje. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų

gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir

pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos

gyventojų registras būtų laiku ir tinkamai keičiamas ir tikslinamas. Pagal

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra

išankstiniai.

tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi

valstybės institucijų ir savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų teikiama

informacija.

rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiama:

1) miręs Lietuvos Respublikos

pilietis ar kitas nuolat gyvenęs Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos

valstybės narės pilietis;

2) asmuo, netekęs Lietuvos

Respublikos pilietybės ir neturintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės

pilietybės;

3) nuolat gyvenantis Lietuvos

Respublikoje asmuo, netekęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės;

4) Lietuvos Respublikos pilietis,

patvirtinęs, kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą

naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje, arba Lietuvos Respublikos pilietis, dėl kurio yra

pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos Europos Sąjungos

valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena kitoje Europos

Sąjungos valstybėje narėje ir panašiai), kad jis balsavimo teise šiuose

rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos

Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kuris atsisako

patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas Europos

Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje;

5) nuolat gyvenantis Lietuvos

Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atsisakęs deklaruoti ar

nedeklaravęs, kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą

naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje ar kad

jo kilmės valstybėje narėje iš jo neatimta balsavimo teisė;

6) asmuo, kuriam įsigaliojo teismo

sprendimas pripažinti jį neveiksniu.

dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą pateikimo tvarką ir

formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais

patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali

būti keičiami (dėl rinkėjo mirties, dėl balsavimo užsienyje, dėl dvigubo

balsavimo išvengimo priemonių, pasikeitus rinkėjų adresui po sąrašo sudarymo ir

kita) tik Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka per instituciją,

įgaliotą tvarkyti rinkėjų sąrašus. Galutinio rinkėjų sąrašo pakeitimas

padaromas gavus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar jo įgalioto

komisijos nario (narių) sutikimą dėl sąrašo pakeitimo. Apie galutinio rinkėjų

sąrašo pakeitimų skaičių nedelsiant pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos

nariams. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, pasibaigus

rinkimams, yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta

tvarka.

balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos

valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus į Europos Parlamentą, ir

praneša joms apie jų valstybių piliečių įrašymą ar išbraukimą iš Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašo ir apie Lietuvos Respublikos piliečių, kurie balsuos

kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukimą iš Lietuvos Respublikos

rinkėjų sąrašo.

27

straipsnis. Savivaldybių rinkėjų, užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai

elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą

ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija

ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų

komisijai.

rinkėjų sąrašą ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių

įstaigų pranešimus sudaromi užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių

sąrašai. Iš į šiuos sąrašus įrašytų asmenų yra reikalaujama patvirtinti, kad

šiuose rinkimuose Europos Parlamento narius jie rinks tik nuo Lietuvos

Respublikos. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš rinkėjų, balsuojančių ne

Europos Sąjungos valstybėje narėje. Užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos

piliečių sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka tikslina Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės

ir konsulinės įstaigos.

dalyse nurodytų sąrašų, sudaromas Lietuvos Respublikos piliečių, kurių

gyvenamoji vieta nėra žinoma, sąrašas.

28

straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą

pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą

sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki

rinkimų spausdintą perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Pagal Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio gyvenamosios vietos

adresą ar adresą, nurodytą paskutinių rinkimų ar referendumo Lietuvos

Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių, kurie

nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai ir

keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į

Lietuvą, – Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų

apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija,

rinkėjų sąrašą.

29

straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir

konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami

rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į

rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas,

taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra

įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui

įteikti rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos

telefonai turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į

apylinkės rinkimų komisijos patalpas, taip pat diplomatinėje atstovybėje ir

konsulinėje įstaigoje turi būti nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti

su rinkėjų sąrašu įgyvendinti.

sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui

duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu.

30

straipsnis. Rinkėjo kortelė

informacinė pažyma rinkėjui apie rinkimus, vardinis pakvietimas dalyvauti

rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus rinkėjams

perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos. Savo rinkėjo kortelę gali

išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo pagal

Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjo kortelę pasirašo pats rinkėjas, išskyrus

atvejus, kai dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių

priežasčių rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo

kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens

kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina

rinkimų komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas

balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje.

1) rinkėjo vardas ir pavardė;

2) rinkėjo gyvenamosios vietos

adresas;

3) savivaldybės rinkimų

komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir

numeris;

4) apylinkės, į kurios rinkėjų

sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;

5) rinkėjo eilės numeris rinkimų

apylinkės rinkėjų sąraše;

6) rinkimų data, balsavimo

rinkimų apylinkės patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita

rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija.

nurodoma, kad šiam rinkėjui būtina deklaruoti, kad jis atitinka šio įstatymo 3

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos rinkėjo kortelės, rinkėjo kortelė

turi būti išduodama nedelsiant, kai tik nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi

būti įrašyti į rinkėjo kortelę.

31

straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas

1.

Rinkėjo kortelių įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.

2.

Rinkėjo kortelių įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,

areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę

bausmių vykdymo įstaigose, išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta

šio įstatymo 69, 72, 73 ir 74 straipsniuose.

3.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui rinkėjo kortelė įteikiama tik

po to, kai jis raštu patvirtina (deklaruoja), kad jis savo kilmės valstybėje

narėje turi balsavimo teisę ir kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos

Parlamentą naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos

Respublikoje.

4.

Apie rinkėjo kortelės įteikimą rinkėjui pažymima rinkimų apylinkės

išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjui, kuris turi teisę balsuoti namuose,

rinkėjo kortelė įteikiama asmeniškai arba per kitą kartu su rinkėju gyvenantį asmenį.

Jeigu rinkėjo kortelės negalima įteikti, nes tuo metu rinkėjo ar kartu su juo

gyvenančio asmens nėra namuose, ji grąžinama apylinkės rinkimų komisijai, apie

tai pažymima išankstiniame rinkėjų sąraše, o rinkėjui paliekamas nevardinis

kvietimas atvykti balsuoti. Šis kvietimas gali būti įdėtas į pašto dėžutę arba

perduotas rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam

kvietimą. Rinkėjo kortelių įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip

likus 8 dienoms iki rinkimų. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu kartu yra paskelbti ir

Seimo rinkimai arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba savivaldybių tarybų

rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas, rinkėjo

kortelė įteikiama viena.

5.

Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo

kortelė su netiksliais duomenimis, privalo nedelsdamas pranešti apie tai

apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir

pateikti rinkimų komisijai savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį

dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,

apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo kortelę ir

nedelsdama ją išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų

sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal Lietuvos Respublikos

gyventojų registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai

arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės

teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į

šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės

rinkimų komisijos narys pats, šį prašymą rinkėjas taip pat gali teikti

elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka) ir apie tai

nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad

pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą.

Rinkėjo kortelė išrašoma ir įteikiama rinkėjui po to, kai yra patikslinti

rinkėjų sąrašai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo kortelę

į kitos savivaldybės rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytam rinkėjui, jeigu

jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti

rinkėjo kortelės.

32

straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo

tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės, savivaldybės rinkėjų

sąrašo į kitą, išbraukiant rinkėją iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo arba

į jį įrašant.

rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo

gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo

sudarymo.

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje savivaldybėje esančios

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės rinkimų komisija ir apie

šiuos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų

komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos

savivaldybės rinkėjų sąrašą savivaldybės rinkimų komisijos teikimu tvarko

Vyriausioji rinkimų komisija arba jos tam įgaliota kompetentinga institucija ir

apie šiuos rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša savivaldybių rinkimų komisijoms.

Rinkėją įrašyti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą arba iš jo išbraukti gali

tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytais

atvejais, o šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais – ir

savivaldybių rinkimų komisijos.

33

straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų

sąrašus

piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės rinkėjų sąrašą.

diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki

rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje ir

konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą.

Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir

rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje

ar konsulinėje įstaigoje.

34

straipsnis. Rinkėjų, esančių kariniuose vienetuose, laivuose, areštinėse,

tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose,

įrašymas į rinkėjų sąrašus

privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie

nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą, rinkėjų sąrašą.

karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse

karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios

teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.

kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą,

įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula,

papildomą rinkėjų sąrašą.

tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių vykdymo įstaigose,

įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją

vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir

raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo

bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai),

rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, iki pateko į areštinę,

tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti

įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo

įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą.

35

straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus,

taip pat rinkimų dieną

komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki

rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir

dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti

priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo

rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę,

asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat

praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija

patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi

priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba jo

užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra

balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų

apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal

papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.

nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti

kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių

ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir

Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų

komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų

apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis

rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše

yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę

ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.

36

straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų

rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio

įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis

rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip

7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir

sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo,

jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.

sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos

administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo

sprendimas yra galutinis.

pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami.

teismo sprendimus pataisytus rinkėjų sąrašus apylinkių rinkimų komisijos

praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai

per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.

PENKTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ KĖLIMAS

37

straipsnis. Kandidatų kėlimas

pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių partijų įstatymas) įregistruota ne vėliau

kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir atitinkanti

Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus.

Redakcija nuo

2015-01-01:

gali kelti partija, pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą

(toliau – Politinių partijų įstatymas) įregistruota ne vėliau kaip likus 185

dienoms iki rinkimų, atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl

partijos narių skaičiaus ir neturinti partijos, kuriai inicijuojamas

likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso.

komitetas, atitinkantis šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytą rinkimų

komiteto narių skaičių.

gali kelti kandidatus po to, kai yra įregistruoti politinės kampanijos dalyviu

pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo

kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo

kontrolės įstatymas), bet ne vėliau kaip 65 dienos iki rinkimų.

rinkimų komitetas kandidatus kelia pateikdami kandidatų sąrašą, kuriame

kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Jeigu

partijos įstatuose nenustatyta kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas

turi būti patvirtintas partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų

komiteto veiklos sutartyje nenustatyta kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų

sąrašas turi būti patvirtintas visuotinio rinkimų komiteto susirinkimo.

Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 5 kandidatai.

Kandidatų skaičius sąraše (jungtiniame sąraše) negali daugiau kaip du kartus

viršyti Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus.

rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 10 000

rinkėjų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1067, 2014-07-17, paskelbta TAR

2014-07-24, i. k. 2014-10477

38

straipsnis. Rinkimų komitetas

sudaro rinkėjai, kurių turi būti ne mažiau kaip dvigubas Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių

skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto nariu. Rinkimų

komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentų priėmimas

registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą

datą ir baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų.

steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Europos Parlamentą,

sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi rinkimų komiteto

nariai. Tipinę rinkimų komiteto veiklos sutartį patvirtina Vyriausioji rinkimų

komisija. Rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodoma:

1)   rinkimų komiteto nariai (vardas, pavardė,

asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos Respublikos

gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys: telefono,

fakso numeriai, elektroninio pašto adresas);

2)   rinkimų komiteto atstovas

(koordinatorius) ir jo įgaliojimai;

3)   rinkimų komiteto atstovo

(koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys:

telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;

4)   rinkimų komiteto sprendimų

priėmimo tvarka;

5)   rinkimų komiteto narių turtiniai

ir neturtiniai įsipareigojimai, susiję su veikla rinkimų komitete, jų vykdymo

tvarka, terminai.

susirinkime:

1)   tvirtina ir keičia rinkimų

komiteto veiklos sutartį, kuri ar jos pakeitimai įsigalioja po jų įregistravimo

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje;

2)   renka ir keičia rinkimų komiteto

atstovą (koordinatorių);

3)   priima sprendimą dėl kandidatų

sąrašo iškėlimo, gali priimti sprendimą dėl rinkimų programos;

4)   priima sprendimą dėl rinkimų

komiteto veiklos pabaigos, jeigu rinkimų komiteto veikla nutraukiama iki politinės

kampanijos pabaigos.

susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 visų rinkimų

komiteto narių. Sprendimai priimami visų rinkimų komiteto narių balsų dauguma.

privalo turėti rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių), renkamą iš rinkimų

komiteto narių. Rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius):

1)   vykdo rinkimų komiteto

susirinkimo priimtus sprendimus;

2)   rinkimų komiteto vardu sudaro

sutartis, teikia ataskaitas visuotiniam rinkimų komiteto susirinkimui,

atstovauja rinkimų komitetui valstybės ir savivaldybių institucijose ir

įstaigose;

3)   atidaro banko sąskaitą, kuri yra

naudojama kaip politinės kampanijos banko sąskaita ir sudaro turto patikėjimo

sutartį su politinės kampanijos iždininku.

savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje

dienos. Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji

rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo

Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio

ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į

Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto

ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas

nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų

komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų

trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas

juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos

sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su

priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti

skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija

privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos

sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti

apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.

veikla baigiasi, kai:

1) rinkimų komitetas

visuotiniame susirinkime nusprendžia nutraukti savo veiklą;

2) Vyriausioji

rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti

rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta

šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų

šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje; rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato

interesais buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir

finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama

politinės kampanijos dalyvio registracija;

3) pasibaigia rinkimų

politinė kampanija;

4) rinkimų komitetas

atšaukia rinkimų pareiškinius dokumentus.

39

straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai

turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:

1) pareiškimą dalyvauti

rinkimuose;

2) politinės partijos

registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti programą, rinkimų

programą;

3) keliamų kandidatų sąrašą;

4) kiekvieno keliamo kandidato

sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu, paties

kandidato užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei

turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių

duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos

buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar

rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija ar rinkimų komitetas turi

pateikti kiekvieno kandidato nuotrauką, gyvenimo aprašymą;

5) įgaliojimą atstovui rinkimams

atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti

įgaliojimus atstovauti partijai ar rinkimų komitetui ir keliamiems kandidatams

savivaldybių rinkimų komisijose;

6) dokumentą, patvirtinantį, kad

partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai sumokėjo rinkimų užstatą, ir

pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvoje registruoto banko sąskaita, į kurią

užstatas bus grąžinamas pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalį;

7) informaciją apie laikotarpiu

nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio 1 dienos

gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko sąskaitoje

(sąskaitose) turimas lėšas.

narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti savo pavardę,

vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą,

gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti

teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis

privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65

dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba

statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius

įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje, taip pat atsakyti į

šio įstatymo 96 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos Europos

Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės

valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę, ir

valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo

įrašytas paskutinį kartą. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali

būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų

klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.

partijai, rinkimų komitetui, pateikusiems pareiškinius dokumentus, per 3 dienas

išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta partijos, rinkimų

komiteto kandidatų vardai ir pavardės, kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų

parašams rinkti. Parašus renka partijos, rinkimų komiteto narys, rinkimų

komiteto sąraše esantis kandidatas arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų

teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo

pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Parašų rinkimo lape rinkėjas, kuris remia kandidatų sąrašo iškėlimą, pats turi

įrašyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis ir pasirašyti. Tuo atveju,

kai kandidatų sąrašo iškėlimą remiantis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių

priežasčių negali

reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito

rinkimų teisę turinčio asmens, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį.

Šiuo atveju parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytos formos įrašas. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius

rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato sąrašo iškėlimo parėmimą,

taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo

principą. Parašų rinkimo lapus parašų rinkėjai turi grąžinti Vyriausiajai

rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Gavusi parašų

rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija ne daugiau kaip per 10 dienų juos

patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja rinkėjų, parėmusių

kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų,

neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie

nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi

duomenys; visi parašai rinkėjo, kuris už to paties kandidatų sąrašo iškėlimą

pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti, kad

renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo

reikalavimai, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja kandidatų sąrašo

rinkimams į Europos Parlamentą.

rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:

„Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad

remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas)

iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė) rinkimuose į Europos Parlamentą:

Eil.

Nr.

Rinkėjo pavardė, vardas

Rinkėjo asmens tapatybės

kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio

dokumento numeris

Gimimo data

Gyvenamoji vieta

Parašas ir data

“

pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų parašų rinkimo lapų, Vyriausioji

rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms iki rinkimų ir baigia 17

valandą likus 65 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus

pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami

pareiškiniais dokumentais.

pateikiami elektroniniu būdu. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti partijos,

rinkimų komiteto iškeltą sąrašą.

40

straipsnis. Kandidatų registravimas

pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau –

Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos

reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių

partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.

Redakcija nuo

2015-01-01:

pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios

rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra

įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo

reikalavimus ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas,

ar likviduojamos partijos teisinį statusą.

dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną

kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir partijos

įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti

rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių

partijos įstatų nuorašą.

užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar

kandidatas atitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimus. Prireikus ji gali

kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – Vidaus reikalų ministerija),

Teisingumo ministeriją ar kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų

kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų

komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis

atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms

iki rinkimų.

rinkimų komiteto pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio

įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą iškėlusi

partija, rinkimų komitetas yra įregistruoti savarankišku politinės kampanijos dalyviu,

ir nustačiusi, kad keliamas sąrašas turi 10 000 rinkėjų palaikymą, priima

sprendimą dėl kandidatų sąrašo registravimo ne vėliau kaip likus 31 dienai iki

rinkimų.

dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato,

kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų,

arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4

punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų

teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio įstatymo nustatytu laiku, arba

jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų

reikalavimų (nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė

tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia

atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio

sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos

Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji

rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki balsavimo dienos likus ne mažiau

kaip 21 dienai.

rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1

dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų

dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto,

politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo

paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba

panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą

gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1067, 2014-07-17, paskelbta TAR

2014-07-24, i. k. 2014-10477

41

straipsnis. Atstovas rinkimams

komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais

klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai ar rinkimų komitetui.

Rinkimų komisijos posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę

ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas

rinkimams atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo

teises. Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų ar rinkimų

komiteto įgaliojimai atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų

komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų

komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo

reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas

įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo

rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo.

rinkimų komitetas įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą

asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti

įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams

registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos,

rinkimų komiteto įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.

42 straipsnis. Rinkimų užstatas

kandidatų sąrašui įregistruoti yra 10 paskutinio paskelbto šalies ūkio

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių. Pakeičiant

kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1

VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą

sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos

sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo,

rinkimų užstatas neimamas. Rinkimų užstatą gali mokėti tik partija, rinkimų

komiteto nariai ar kandidatai banko pavedimu iš savo lėšų.

trejus rinkimus į Europos Parlamentą, Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimus

nepateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopijos ir praėjusių

kalendorinių metų politinės partijos finansavimo ataskaitų rinkinių,

vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės

įstatymu, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi

politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,

rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus

didesnis.

kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina

rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komiteto nariui ar

kandidatui, jeigu:

1) politinės kampanijos dalyvis

Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais

terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei

išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;

2) kandidatai nepažeidė šio

įstatymo 5 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo

ir finansavimo kontrolės įstatymo;

3) kandidatų sąrašas rinkimuose surinko

ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

biudžetą.

43

straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės

būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti

kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į

Europos Parlamentą metu. Dvigubas kandidatavimas rinkimuose į Europos

Parlamentą draudžiamas.

sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų

sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija

kandidatu.

sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs

sutikimą būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje,

išbraukiamas iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu

Lietuvos Respublikoje.

kandidatavimo, Vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos

Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis

už kandidatų registravimą rinkimams į Europos Parlamentą, praneša joms apie jų

valstybių piliečių registravimą kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos

Respublikos piliečių registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse

kandidatais į Europos Parlamento narius.

44

straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas

pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam

jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų

sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas jungtinis

sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir dokumentas,

patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų sąrašams sujungti.

Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose.

Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į

partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas

vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje

koalicijoje.

prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau

kandidatų, priklausančių kitoms partijoms.

45

straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus

rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius

dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28

dienoms iki rinkimų. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija

Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra

informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.

Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po

rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 42

straipsnyje. Panaikinus viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus

kandidatų sąrašo dėl pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų

pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.

iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio įstatymo 39

straipsnio 5 dalyje, pabaigos papildomai gali teikti naujus pareiškinius

dokumentus ir papildyti sąrašą ne daugiau kaip dviem kandidatais atitinkamai

keičiant kandidatų eilę sąraše. Šiuo atveju išduoti parašų rinkimų lapai

nekeičiami.

atšaukia koalicijoje esanti partija ar rinkimų komitetas, jų iškelti kandidatai

išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra

nuoroda į šios partijos ar rinkimų komiteto pavadinimą, keičiamas koalicijos

pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių

atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų

pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos

partijos ar rinkimų komiteto iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik

kaip šios partijos kandidatai.

atšaukimo ar kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka

mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.

46

straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas

Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki

rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia:

partijų, jų koalicijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose

įrašytus kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius;

kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų

komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais

perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra

tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše).

Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų

paskelbimo.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KANDIDATŲ VEIKLOS GARANTIJOS

47

straipsnis. Kandidatų teisė kalbėti susirinkimuose, naudotis visuomenės

informavimo priemonėmis

paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi lygią teisę kalbėti

rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, per

nacionalines visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo rinkimų programą.

institucijų bei įstaigų vadovai, taip pat savivaldybių administracijų

direktoriai ar jų tam įgalioti asmenys turi padėti kandidatams organizuoti

susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.

48

straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys,

smurtu, apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkimų teisę

turintiems asmenims ir rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti Europos

Parlamento narius ir būti išrinktiems į Europos Parlamentą, organizuoti ir

vykdyti rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba

kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą ar trukdę kandidatui

susitikti su rinkėjais arba kitaip pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų

komisijų nariai ar kiti pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar

paslėpę rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo

slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos

įstatymus.

49

straipsnis. Kandidato teisė būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų

komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatas ne ilgiau kaip

30 dienų jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam

teisę suteikti atostogas.

straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos

Prezidento, Europos Parlamento nario ar Seimo nario pareigas. Kandidato į

Europos Parlamento narius, kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo

tarnybinių pareigų tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme.

50

straipsnis. Kandidato neliečiamybė

komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo

naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be Vyriausiosios rinkimų

komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas,

negali būti kitaip varžoma jo laisvė.

nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos Prezidento, Europos

Parlamento nario ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių asmenų

neliečiamybės klausimas sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta

tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ AGITACIJA

51

straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai

reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus rinkimų datą.

Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi būti

deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus

nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.

įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir

įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka

sąžiningų ir garbingų rinkimų.

reikalavimai nustatomi įstatymuose. Politinės reklamos žymėjimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

skleidžiama pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas Išorinės

politinės reklamos skleidimo taisykles.

52

straipsnis. Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka

paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų sąrašus,

kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės

informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų

agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės

biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų

rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina,

konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką

nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio

radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto

laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo

principas.

radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai

rinkimų komisijai skirtų asignavimų.

1) įstatymų nustatyta tvarka

parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;

2) patvirtina diskusijų rengimo

taisykles.

savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų)

sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.

laidas, laikydamiesi Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės

įstatymo nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos

kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

rinkimų programas per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų

komisija. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama

politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama,

skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.

išorinę politinę reklamą:

1) ant statinių, kuriuose yra

valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos

ir įstaigos;

2) valstybės ar savivaldybių

įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų;

3) automobilių keliuose ir jų

sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti

technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą,

akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo

dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus;

4) ant skulptūrų ir paminklų;

5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;

6) neturint žemės, statinių ar

kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo.

politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse,

taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga,

atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo

įgaliota įstaiga.

politinę reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų

agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.

11.

Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos

įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.

53

straipsnis. Kandidatą ar kandidatų sąrašą iškėlusią partiją ar rinkimų komitetą

kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė

komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės

informavimo priemonė paskelbia kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį

kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima

skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3

kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės

informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais

kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą,

kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame

iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo

suteikti galimybę kandidatui, partijai ar rinkimų komitetui pareikšti

atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios

medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau

kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo

priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to,

kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų agitacijos

draudimo laikotarpio pradžios. Visuomenės informavimo priemonė, kuri negali per

šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi

pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.

tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už

konkrečios partijos ar rinkimų komiteto iškeltus kandidatus (kandidatą) ir

kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį), rinkimų komitetą ar kandidatą

negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta

nuomonė (kitaip negu žiniai, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie

partiją, rinkimų komitetą ar kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama

kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją

nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti

netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie tą partiją, rinkimų komitetą ar

kandidatą; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; partiją, rinkimų komitetą

ar kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė tos pačios partijos ar rinkimų

komiteto iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją, rinkimų komitetą

ar kandidatą apibūdinančių žinių; partija, rinkimų komitetas ar kandidatas

pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

rinkimų komitetas ar kandidatas visuomenės informavimo priemonei pateikia per

savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą

rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku

pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo

paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama

pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė

privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio skelbimo kainą.

medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti

skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu

skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama

pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė

privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio skelbimo kainą.

nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios

nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo

atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta

skelbimo kaina išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri

kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku

nepaskelbė atsakomosios nuomonės.

54

straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi

tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar

organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo

priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems

asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti

rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams

draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau, rinkimų

komitetui ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį

pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon

atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio

įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų

reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali

padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės informavimo

priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose visuomenės

informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos įrašą ar jo

dalį, kuriame (kurioje) nėra rinkimų agitacijos.

55

straipsnis. Rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimas

Rinkimų į Europos Parlamentą

politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo

ir finansavimo kontrolės įstatymas.

56

straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną

jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios

ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos,

išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, jeigu ji iškabinta iki prasidedant šiam

rinkimų agitacijos draudimui.

Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių

vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido

Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų

atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, bei pastate, kuriame

balsuojama specialiu paštu.

Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba

savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, agitacija

draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo

pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.

vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų

skaičių, kokius dokumentus būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti

ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar

prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija.

šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO

VEIKLA

57

straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

Rinkėjo kortelių, rinkimų biuletenių,

vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų,

oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius

bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

58

straipsnis. Rinkimų biuleteniai

įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai atspausdinti pagal jiems

suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame pačiame plote ir to

paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai

tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti atspausdintas

burtais nustatytas rinkimų numeris, partijos, rinkimų komiteto, koalicijos

pavadinimas (nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose) ir sąrašo kandidatų

rinkimų numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi

būti atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos

specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.

yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo pasirinktų

kandidatų rinkimų numerius.

spausdinamas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos perduotą aprašymą arba

biuletenio atvaizdą.

59

straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas

rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus centriniams pašto skyriams

pateikia ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų

biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms – ne vėliau kaip likus 12 valandų

iki balsavimo pradžios rinkimų dieną.

diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose biuleteniai ir

balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau

kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai

prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų.

atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos

tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.

60

straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas

patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų

iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti

suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų

biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje

(kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo

patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų

agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų

sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų

apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų

agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be

to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos

rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama,

perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos

pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai.

Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai

įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų

komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti savivaldybės

rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir

tinkamam inventoriui įsigyti, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje.

61

straipsnis. Rinkimų stebėtojai

partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi

teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų

apylinkėje. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę

stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo

pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo

pažymėjimą išduoda:

1) Vyriausioji rinkimų komisija –

pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos

teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse

įstaigose arba tik konkrečiose savivaldybėse ar rinkimų apylinkėse, užsienio

reikalų ministro, Respublikos Prezidento teikimu, užsienio valstybėms arba

tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat savo

nuožiūra;

2) savivaldybės rinkimų komisija

– pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės

teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems kaip 18 metų

Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims

rinkimų komiteto, partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu,

kuriame turi būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė,

vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).

rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys

komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo

pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą. Apie visus atsisakymus išduoti rinkimų

stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos

posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.

stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda Vyriausioji rinkimų

komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių

rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių

tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų

ir Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos

Respublikos įstatymus ar Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o

rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų

stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų

stebėtojams.

reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo

patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų įstatymų. Rinkimų komisijos

turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje

būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu

rinkimų stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo

pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas savivaldybės rinkimų komisijos

pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti iš karto pranešta

savivaldybės rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir

atitinkamam atstovui rinkimams.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BALSAVIMAS

62

straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta rinkimų dieną

nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje.

Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra

įrašytas, jeigu šis įstatymas nenumato kitaip.

63

straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo patalpoje negalima

rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių

renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie

įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

64

straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo

patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos

narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik apylinkės

rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policininkas.

Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar

balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija

nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal nustatytus reikalavimus,

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo

apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių

skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda

rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų

rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų

pradžią.

65

straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas

apylinkės rinkimų komisijos nariui pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo

asmens tapatybę, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse,

kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų

sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti.

Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios

rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu

antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko

balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio.

Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam

rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi

reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia

svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją

išsiaiškinti dėl balsavimo.

pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad

atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu

rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos

Respublikoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai,

rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to,

kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo

rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis.

Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas.

rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

66

straipsnis. Balsavimo tvarka

rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti rinkimų

biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.

pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas valią

dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo

penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu už šiuos

kandidatus paduodami pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato

rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį

biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas

negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų

numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.

rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

rinkimų biuletenio į balsadėžę, prašo, sugadintas rinkimų biuletenis

pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos narys sugadintą rinkimų biuletenį

perbraukia, ant jo pasirašo ir išduoda naują rinkimų biuletenį. Sugadinti

rinkimų biuleteniai įtraukiami į apskaitą ir laikomi atskirai.

ligos ar kitokių priežasčių

negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų

biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų

biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti

balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę.

Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama

atlikti balsavimo veiksmus už asmenį, kuris šių veiksmų negali atlikti dėl fizinio trūkumo,

ligos ar kitokių priežasčių.

67

straipsnis. Balsavimas paštu

kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus

ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją

karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka

tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis

tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės

atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo

namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose

(toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį,

ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose

kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos

apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

organizavimą atsako pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros

organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra,

komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų

pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja,

kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už

balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako

tų karinių vienetų vadai.

išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų

komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su

rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto

vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais.

Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus,

savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos

neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų

dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto

darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens

tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo

pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų

komisijai.

straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas

galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į

balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai,

turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų

apylinkėje.

dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį

balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų

komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje.

ir slaptai:

1) užpildo rinkimų biuletenį;

2) užpildytą rinkimų biuletenį

įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;

3) užklijuoja vidinį balsavimo

paštu voką.

straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių

veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo.

Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo

nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

8.

Vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo

pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo paštu voką. Užklijuotą išorinį

balsavimo paštu voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu

voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo

įteikia pašto darbuotojui. Šis, gavęs įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje

užklijuoja jį specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat

priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką, išduoti rinkėjams

rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra numatyta

šio įstatymo 72, 73, 74 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš

specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti

kitiems asmenims.

68

straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto

1.

Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai

nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl

sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę

ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo

prašymą balsuoti namuose. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir

tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis

gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių

skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros

įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik

namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų tikslinimo tikslais.

prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,

gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose

pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti

paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo

konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios rinkimų

apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį

antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl

fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių pats negali užpildyti

prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali

pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui,

kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę

ir asmens kodą.

3.

Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į

rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų

komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį

trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir

balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės

mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir

balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų

komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos

ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios

politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos

pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės rinkimų komisijos narys. Vyriausiosios

rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar

savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo ar kitus rinkėjų teises šiurkščiai

pažeidžiančius atvejus, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai

bus pašalinti ir rinkimus bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio

įstatymo reikalavimus.

rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų

komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų

apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus

ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti,

sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės

rinkimų komisija.

5.

Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose

balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų

apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo

8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų

komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie

įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į

rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du

savivaldybės rinkimų komisijos nariai arba jos pirmininko pavedimu – ne mažiau

kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir iš anksto gali

stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje

rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu

vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, ši juos perduoda rinkimų apylinkėms

kartu su paštu balsavusių rinkėjų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir

iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir

saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu

su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų

komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.

narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės

rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį

ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra

viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos

skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius

rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos

nariai ir rinkimų stebėtojai.

šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.

voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu

rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos

nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, jį užklijuoja specialiu ženklu ir

išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.

9.

Daryti poveikį namuose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį

balsuoti draudžiama. Komisijos nariams

draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7 dalyse

nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo

voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems

asmenims.

70 straipsnis. Balsavimas laivuose

1.

Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau

kaip likus 4 dienoms iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos

uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių

jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.

susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių

laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas

balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji

rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo

kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta

galimybė balsuoti.

rinkėjams rinkėjo kortelės neįteikiamos.

71 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose

1.

Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos

diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos

balsavimo komisijos.

iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose sudaro jų

vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos

darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos

piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo

įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą.

ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų

stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių

atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir

kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo

dienas (ne mažiau kaip 10 dienų).

balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos

nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai,

o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos

Respublikos užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių

priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis

Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyta tvarka.

balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas

neorganizuojamas.

ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios

rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus.

72

straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines),

socialinės rūpybos ir globos įstaigose

būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės

rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose.

ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje

nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo

teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose dienos

atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.

straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose

balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše

turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės

rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda

savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas

išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina

jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad

rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat

kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6

ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,

atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų

stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.

negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems

asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje

pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją

atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį

balsavimo paštu voką.

priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose balsuojančio rinkėjo

apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

73

straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose

privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose

atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą

ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,

turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,

dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje

esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų

komisija krašto apsaugos ministro teikimu.

ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro

specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad

balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1

dalį.

vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.

Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas

ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir

numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių

rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai,

iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių

priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria

balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie

specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos

sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba

užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių

vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas

rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų

apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.

vienetuose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.

5.

Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar

skubinti jį balsuoti draudžiama.

74

straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose

ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje.

ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų

teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų

darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.

3.

Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių

rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti

nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo

kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos

vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles

arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir

užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas

patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo

vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4.

Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio

nuostatos.

5.

Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio

straipsnio ir šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.

tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje

balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

BALSŲ SKAIČIAVIMAS

75

straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita

biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą

tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu tvarko

atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo

specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių,

naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą,

išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų

komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo

paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų

užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais

rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų

dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,

komisijai.

rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus,

specialius ženklus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės

rinkimų komisijai.

rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyriaus vadovai ar jų įgalioti

asmenys įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip

iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių

rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.

paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus,

nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai

perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 68 straipsnio

nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų

komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius

balsavimo vokus perduoda paštui.

paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo

vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21

valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų

komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas

namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.

saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.

rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai

sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais,

sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 79 straipsnį kartu ir ta

pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.

76

straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus

rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos pirmininkas. Jo

nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti visi balsavimo

patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas turi

užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami nustatyta tvarka, ir turi teisę

pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis

trukdo komisijos darbą ar netinkamai atlieka savo pareigas. Šį sprendimą

komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas komisijos pirmininko. Sprendimas

privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį gali

svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.

skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai skelbiami taip, kad

juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl

biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas

biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo

(jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie pateikiami po vieną). Šio balsavimo

rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

77

straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų

komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.

apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai,

viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, rinkėjų

sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama, ar komisijos

narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja

nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir

šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas

į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą.

78

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų

skaičiavimas

dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę:

ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti

atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar

balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos

narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to

surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai

neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą

dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų

komisija.

nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos

narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami

ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių

(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus

balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir

negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose

rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota

mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos

nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys

būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar antspauduoti

ne šios apylinkės rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius

nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta į

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Skaičiavimo rezultatai turi būti

paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų

voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas ir saugomas (užklijuojami ir

saugomi). Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo

apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti

paštu balsavusių rinkėjų balsai.

galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas, bet negalima

nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų, vien dėl to

negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė

kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, taip pat

jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas

ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius)

neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas

du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas

balsas.

pripažinimo negaliojančiu arba sprendimą, kai kyla komisijos narių ginčas dėl

biuletenio žymų įvertinimo, priima rinkimų komisija balsavimu. Šio balsavimo

rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.

šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose galėtų matyti visi balsų

skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad balsai skaičiuojami

sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną kartą balsus

perskaičiuoti, jeigu iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo

pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar rinkimų

stebėtojas.

skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 14

dienų iki rinkimų.

79

straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir

kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas

rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo paštu vokais paduoti

balsai:

1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia

neatplėštus visus išorinius balsavimo paštu vokus, tai yra namuose balsavusių

šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų

komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių

balsavimo paštu vokų skaičiai paskelbiami ir įrašomi į balsų skaičiavimo

protokolą;

2) išoriniai

balsavimo paštu vokai po vieną atplėšiami;

3) iš išorinio balsavimo

paštu voko išimama

rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės

numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o

rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su

šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų

apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančioje rinkėjo

kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše,

arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo

rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl

šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties

rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar

jos yra kelios, arba išoriniame balsavimo

paštu voke yra įdėta

daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, toks balsavimo paštu vokas

pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu

voke esančio vidinio balsavimo

paštu voko (vokų)

antspaudas nededamas, vidinis balsavimo

paštu vokas

perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma,

dėl ko balsavimo

paštu vokas

pripažįstamas netinkamu. Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų

skaičius;

4) apylinkės rinkėjų sąraše prie

rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose, pavardės įrašoma „balsavo paštu“

arba „BP“, o rinkimų

apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame

rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;

5)

antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir

antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;

6) baigus peržiūrėti visus paštu

gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo

paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra daugiau kaip vienas rinkimų

biuletenis, visi balsavimo paštu voke esantys biuleteniai pripažįstami

negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 78

straipsnio reikalavimus.

yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad nebūtų

pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją

sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo

balsų skaičiavimo protokolą.

balsavimo patalpoje ir balsavimo paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,

visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją

dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių,

pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė

savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra

suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo

balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti

pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų

komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu

nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės

būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame

voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju

savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos

rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo

turi priimti vieną iš sprendimų:

1) grąžinti biuletenius ir

pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios

jie buvo gauti;

2) pakeisti apylinkės rinkimų

komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą dėl pirmumo balsų

skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės

komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Savivaldybės rinkimų

komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką.

komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja biuletenius,

ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo

atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais biuleteniais. Jeigu

apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar kad

buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas

antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės

rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų

komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima

savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas nebuvo pažeistas,

pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir

laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia

perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip likus vienai valandai iki

skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje

pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,

kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali

dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų

biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei

rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija

patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo

balsus. Pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija

ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti

skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu

dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai

ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas

antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.

80

straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai

surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas turi dvi dalis.

skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:

1) rinkimų apylinkės rinkėjų

skaičius;

2) iš savivaldybės rinkimų

komisijos gautų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam komisijos nariui

išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius,

rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, atvykimo lapelių skaičius,

nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;

4) anuliuotų rinkimų biuletenių

skaičius;

5) rinkimų apylinkės balsavimo

patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės atidarymo laikas;

7) balsadėžėje rastų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų

biuletenių skaičius;

9) balsadėžėje rastų atskirai už

kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą

paduotų balsų skaičius;

10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių

rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš

anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo

paštu vokų skaičius, iš viso gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų

vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;

11) balsavimo vokais gautų

negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius (biuleteniai, kurie yra

neantspauduotuose ir neatplėštuose vokuose, neskaičiuojami ir nenurodomi kaip

negaliojantys);

12) balsavimo vokais gautų

galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13) balsavimo vokais gautų balsų,

paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų

kandidatų sąrašą, skaičius;

14) iš viso rinkimų apylinkėje

rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius;

15) bendras rinkimų apylinkėje

negaliojančių biuletenių skaičius;

16) iš viso už kiekvienos

partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų

balsų skaičius.

sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo

išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus apylinkės

rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje

balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų

komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų

biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų

apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu

gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.

biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija

imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir visi biuleteniai yra sudėti

į antspauduotus paketus bei į specialųjį voką (vokus), rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir

nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Rinkimų stebėtojų

pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos

prie protokolo ir tampa neatskiriama jo dalimi. Protokolo išrašai arba kopijos

rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu.

skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:

1) skaičiuojamų biuletenių

skaičius;

2) biuletenių, kuriuose rinkėjai

nenurodė pirmumo balsų, skaičius;

3) kiekvieno kandidato gautų

pirmumo balsų skaičius;

4) visų kandidatų gautų pirmumo

balsų suma;

5) kiti Vyriausiosios rinkimų

komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys, reikalingi tikrinant, ar

tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi suskaičiuoti

biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo

protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir

nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų stebėtojai. Rinkimų

stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės

pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir tampa neatskiriama jo dalimi.

Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų

komisijos nariams pateikiami jų prašymu. Jeigu savivaldybės ar apylinkės

rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje yra padaryta klaida, surašomas

protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis ir biuleteniai

grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima

savivaldybės rinkimų komisija.

81

straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai

biuleteniais pripažįstami:

1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų

biuleteniai;

2) antspauduoti ne tos rinkimų

apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu – neantspauduoti

rinkimų komisijos antspaudu);

3) rinkimų biuleteniai, kuriuose

rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo nė vieno

kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.

biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas dėl

biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu. Šio

balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės

rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1

dalies 1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų

komisijai.

82

straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas savivaldybės rinkimų

komisijai

visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir nepanaudotus), kitus

rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į

paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai kartu su rinkimų apylinkės

balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, apylinkės rinkėjų sąrašai,

apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai, viso jos darbo laikotarpio

finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip

per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija

nenustatė kitaip.

ir Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei

juos gabenančių asmenų saugumą.

83

straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje

priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:

1) ar yra pristatyti visi

privalomi pateikti dokumentai ir paketai su rinkimų biuleteniais;

2) paketų antspaudavimą ir jų

aprašus (ar aprašas visas ir teisingas);

3) ar į rinkimų apylinkių balsų

skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni

kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos žinomus duomenis (apylinkės

rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų

išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie rinkėjų už kandidatų sąrašus

paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje ir antrojoje

dalyse, ir pan.); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos

visos jame nurodytos apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės,

rinkimų stebėtojų pastabos;

4) ar visos pastabos ir rinkėjų

skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijos.

nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka rinkimų

apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkių

rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.

antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti rinkimų

dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik

savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali

pati perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius,

gali pavesti perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai,

iš kurios jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai

apylinkės rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi

vadovautis šio įstatymo 79 straipsnio 4 dalimi. Savivaldybės rinkimų komisija šio

straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų ar

tik kai kurių rinkimų apylinkių komisijų pateiktus

rinkimų biuletenius.

komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų komisija imasi

priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos

pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis

ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo

suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka burtais parenka rinkimų

apylinkę ar apylinkes, jose – kandidatų sąrašą ar sąrašus, už kuriuos paduoti

balsai ir kurių kandidatų gauti pirmumo balsai turi būti perskaičiuojami, ir

organizuoja balsų perskaičiavimą. Perskaičiavus balsus, surašomas rinkimų

apylinkės balsų perskaičiavimo protokolas. Jeigu, perskaičiavus balsus,

nustatomi kitokie, negu buvo nustačiusi apylinkės rinkimų komisija, balsų

skaičiavimo rezultatai, perskaičiuojami visi tos rinkimų apylinkės rinkėjų

paduoti balsai.

84

straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai

skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus

savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų skaičiavimo

protokolą įrašo:

1) savivaldybės rinkėjų ir

savivaldybėje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) savivaldybėje negaliojančių

rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus

duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti

balsai, galutinius rinkimų biuletenių, išorinių ir vidinių balsavimo vokų,

rinkimuose naudojamų blankų skaičius;

3) savivaldybėje galiojančių

rinkimų biuletenių skaičių;

4) už kiekvieną kandidatų sąrašą

paduotų balsų skaičių;

5) už kiekvieną kandidatą paduotų

pirmumo balsų skaičių.

pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo po to,

kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, rinkimų

stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Savivaldybės

balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų stebėtojams

ir komisijos nariams jų prašymu. Savivaldybės

rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti

rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.

85

straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos dokumentų pateikimas Vyriausiajai

rinkimų komisijai

Savivaldybės rinkimų komisija visus

dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius dokumentus),

rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą, savivaldybės rinkimų

komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių protokolus ir kitus rinkimų

dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai per

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų

komisijai.

86

straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant

rinkimų rezultatus

apylinkėse ir savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų rezultatus

savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės

informavimo priemonių atstovai.

reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos

Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti rinkimų komisijoms dirbti.

Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti

protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo

ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas

savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojų protestas savivaldybės

rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo.

Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti.

87

straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas

rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu savivaldybės

rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse

išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti

pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia

skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos

interneto svetainėje, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas rinkimuose

visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės informavimo priemonių atstovams

draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti

informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

88

straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus

balsavimui

iškėlę kandidatus, partijų ir rinkimų komiteto atstovai rinkimams, rinkimų

stebėtojai apylinkės rinkimų komisijos sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų

skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne

vėliau kaip per 24 valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo

surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo

pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai.

sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti

apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų

surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų

paskelbimo.

nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5

komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus

biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai

suskaičiuotus galiojančius ir negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo

papildomą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie

rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija

neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų

balsų skaičiavimo protokolų.

nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo dėl

savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti

savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar pavesti tai

atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o nustačiusi

protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ir

negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų

apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų

skaičiavimo protokolo.

komitetai, iškėlę kandidatus, jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų

komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą

nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to,

kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos

skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS IR

PASKELBIMAS

89

straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas

komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos

Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu

už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu

už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau

kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant

mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas

(sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo

daugiausia rinkėjų. Tokiu pačiu būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti

skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų

sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60

procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų

metodą.

yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos

gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš renkamų

Europos Parlamento narių skaičiaus. Jeigu dalijant gaunama liekana, dalmuo

padidinamas vienetu.

paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų

skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos

naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams,

dalyvaujantiems skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių

skirstant mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po

paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas,

pradedant didžiausiąja. Jeigu dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra

įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai

lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų

metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu,

kuris buvo įrašytas pirmasis.

tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai

padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.

gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų paduotus pirmumo

balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja kandidatų rinkiminį

reitingą.

partija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų

rinkiminis reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams,

nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų rinkiminis reitingas neskaičiuojamas,

o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.

90

straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo skaičiavimas ir galutinės kandidatų

eilės sąrašuose nustatymas

skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal rinkėjų pareikštą valią

ir paduotus pirmumo balsus, įvertinusi šio įstatymo 5 straipsnyje

nurodytus pažeidimus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai kandidato

pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių skaičių ar

yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu mažesnė,

laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.

kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį reitingą.

Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas.

Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas kandidatas,

kurio rinkimų numeris mažesnis.

skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

91

straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1

dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio

įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą

dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo

po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą

paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti

rinkiminio reitingo balsai, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus

negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais

šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio

įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti šiurkštūs įstatymų

pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje, arba dokumentų

suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba

pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima

nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų

sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno

mandato tikslumu.

negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia

nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

92

straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas, duomenų

saugojimas

išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, taip pat ir

rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus, nustato Vyriausioji rinkimų

komisija.

ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų savo interneto svetainėje paskelbia

Vyriausioji rinkimų komisija.

ne vėliau kai per 4 mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti

rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius

dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus

ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija

gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus sunaikinti, o elektroniniai

rinkimų dokumentų duomenys saugomi ir tvarkomi neribotą laiką Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

93

straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas

paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas išrinktiems

kandidatams įteikia Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario

pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos

institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių

vardus ir pavardes.

Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas įsiteisėja

nuo paskelbimo.

94

straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais

Europos Parlamento nario

įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip

per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:

1) Europos Parlamento nariui

mirus – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;

2) Europos Parlamento nariui

atsistatydinus – pagal paties Europos Parlamento nario parašytą pareiškimą

atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats turi pakartoti

Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos Parlamento narys dėl

sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį, Vyriausiosios rinkimų komisijos

posėdis rengiamas Europos Parlamento nario buvimo Lietuvos Respublikoje

vietoje;

3) teismui pripažinus Europos

Parlamento narį neveiksniu – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;

4) Europos Parlamentui panaikinus

Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta tvarka

– pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;

5) Europos Parlamento nario

mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato bendradarbiavimo su kitų

valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo nuosprendžiu paskirtos

bausmės pagal šio įstatymo 96 straipsnį arba Europos Parlamento mandato

ir pareigų nesuderinamumo pagal šio įstatymo 97 straipsnį.

95

straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas

Jeigu Europos Parlamento nario

įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva

Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo

išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario

mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento

nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas

perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų

mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis

po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento

nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario

mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos

Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi

priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos Parlamento

nario vieta.

96

straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie kandidato bendradarbiavimą su

kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtą teismo nuosprendžiu

paskirtą bausmę

viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra

sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis,

išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų

Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės

valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo

kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos

leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti

pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai

bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.

bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis nenurodė ir

galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas

(arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad

šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai

bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba),

Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jeigu buvo jį

įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu kandidatas

to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne pagal savo kilmės valstybės

narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis

tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo

Vyriausioji rinkimų komisija privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos

Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir

pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio

įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos

įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės

teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus

ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas

išnykęs, ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento

narius anketoje. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Europos Parlamento

narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo)

priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos

pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir

nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Šios informacijos nurodyti

neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl

nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato

į Europos Parlamento narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu

asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau

dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas

kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama

ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu

persekiojimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su

kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo

nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“ ir neturi būti

pažymėta, jeigu kandidatas į Europos Parlamentą anketoje pateikė duomenis, kad

jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei,

arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos

veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo

buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę

nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn

laikomas politiniu persekiojimu.

teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama šio straipsnio 3 dalyje,

arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir per 10 paskutinių metų iki

nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos

Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl

nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo

asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo

padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas

kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu

neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją

kandidatu. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10

paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos

ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo

pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs

teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar

labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio

režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji

rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu

ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo

pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą. Jeigu

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima sprendimą pripažinti

asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, Vyriausioji

rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo

pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai

paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva

Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta

tvarka.

97

straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų

nesuderinamumas

mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos

Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės

tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas

nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos

Sąjungos institucijose.

nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo

tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir

atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba

atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas

į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario

vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,

privalo atsistatydinti šio įstatymo 94 straipsnio 2 punkte nustatyta

tvarka ne vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo

posėdžio arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų

komisija priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.

Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1

dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,

Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie

Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu

privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie

tai paskelbti savo interneto svetainėje ir iki 2014 m. sausio 1 d. – artimiausiame

leidinio „Valstybės žinios“ numeryje, ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva

Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta

tvarka.

nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo jos

interneto svetainėje arba iki 2014 m. sausio 1 d. leidinyje „Valstybės žinios“

ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo. Pavėluotai

teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai šiais klausimais

įsigalioja nuo paskelbimo.

98

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Šiame įstatyme nustatyta rinkimų

į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus

mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos, išskyrus

atvejus, kai būtina pašalinti šio įstatymo ar jo dalies prieštaravimą Lietuvos

Respublikos Konstitucijai arba kai šis įstatymas yra keičiamas Lietuvos

Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje

nustatyta tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ROLANDAS

PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

rinkimų

į Europos Parlamentą

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais

2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB,

Euratomas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 137).

gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais,

naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 7; OL 2013 L

26, p. 27).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2429,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ

ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO IR

PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1530,

2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ

ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32, 33, 36, 37, 38, 46,

47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 76, 77, 80, 86, 88,

94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1), 65(1)

STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-165, 2009-02-12,

Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1

IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-184,

2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

RINKIMŲ Į

EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-221, 2009-04-16,

Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-617,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-814,

2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

RINKIMŲ Į

EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 37, 38, 40, 44, 45, 47, 48, 49, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo

15 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1227,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

65(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2269,

2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

24, 37, 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 95 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2323,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO

4(1), 11, 44, 84, 89, 93 IR 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XII-588,

2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 121-6116 (2013-11-26)

RINKIMŲ

Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1067, 2014-07-17, paskelbta TAR

2014-07-24, i. k. 2014-10477

LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS

PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 37 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis

Teismas, Nutarimas

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800

(2010-11-13)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO (2008 M.

GEGUŽĖS 8 D., 2009 M. VASARIO 12 D. REDAKCIJOS) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2014-07-29)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt