Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2006, Nr. 78-3056
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
FARMACIJOS
ĮSTATYMAS
2006 m. birželio 22 d. Nr. X-709
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
1 dalies redakcija iki 2009 m. liepos 1 d.:
Šis įstatymas
reglamentuoja farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais
vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis
vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės
farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę.
1 dalies redakcija nuo 2009 m. liepos 1 d.:
Šis įstatymas reglamentuoja farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su
vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais,
veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis, veterinarinės farmacijos
veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę.
Šis įstatymas nereglamentuoja
su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) susijusios
veiklos, šios veiklos valstybinio valdymo ir kontrolės.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų,
nurodytų Įstatymo priede, nuostatomis.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Augalinis
vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji(-iosios)
medžiaga(-os) yra arba augalinė(-ės) medžiaga(-os), arba augalinis(-iai)
ruošinys(-iai), arba tokios(-ių) augalinės(-ių) medžiagos(-ų) ir tokio(-ių)
augalinio(-ių) ruošinio(-ių) mišinys.
Bendrijos
vaistinių preparatų registras – vaistinių preparatų, dėl kurių Europos
Komisijos sprendimu suteikta rinkodaros teisė visose Europos Sąjungos
valstybėse narėse, sąrašas.
Bendrinis
vaistinės medžiagos pavadinimas (toliau – bendrinis
pavadinimas) – Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduotas
tarptautinis vaistinės medžiagos įvardijimas arba, jei tokio nėra, įprastinis
bendrinis pavadinimas.
4.
Decentralizuota procedūra – procedūra, kurios metu Europos ekonominės
erdvės (toliau – EEE) valstybės bendradarbiaudamos nagrinėja tapačias paraiškas
suteikti jose vaistinio preparato rinkodaros teisę, kai tokia teisė dar
nesuteikta nė vienoje EEE valstybėje.
Didmeninis
vaistinių preparatų platinimas – farmacinė veikla, kurią sudaro vaistinių
preparatų įsigijimas, turėjimas, tiekimas ar eksportas, išskyrus tiekimą
fiziniams asmenims.
Ekstemporalus
vaistinis preparatas –
vaistinėje pavieniam pacientui pagal gydytojo receptą ir (arba) sveikatos
priežiūros įstaigos užsakymą pagamintas vaistinis preparatas (kartinis
vaistinis preparatas) ar pagal vaistinio preparato aprašą pagamintas vaistinis
preparatas (aprašinis vaistinis preparatas).
Europos
farmakopėja – farmakopėja, rengiama pagal Konvenciją dėl Europos farmakopėjos
rengimo.
Europos
vaistų agentūra – agentūra, įsteigta pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos
leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros
tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą.
Farmacijos
praktika - vaistininko ir
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika:
1) vaistininko
praktika – vaistininko vykdoma farmacinė veikla;
2) vaistininko
padėjėjo (farmakotechniko) praktika – vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) vykdoma farmacinė veikla.
10 dalies redakcija iki 2009 m. liepos 1 d.:
10.
Farmacijos produktas – vaistinis preparatas, tiriamasis vaistinis
preparatas, veiklioji medžiaga ir į Europos Komisijos sąrašą įrašyta pagalbinė
medžiaga, kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų
gamybai, medicininės paskirties produktas.
10 dalies redakcija nuo 2009 m. liepos 1 d.:
Farmacijos
produktas – vaistinis preparatas, tiriamasis vaistinis preparatas,
veiklioji medžiaga ir į Europos Komisijos sąrašą įrašyta pagalbinė medžiaga,
kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai.
11.
Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas
(farmakotechnikas) arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
jiems prilygintas asmuo.
Farmacinė
informacija
– bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skelbiama ir platinama
informacija apie vaistinio preparato farmacines, klinikines ir farmakologines
savybes, taip pat vaistinių preparatų kainos prekybos kataloguose ir
kainoraščiuose (jeigu juose nėra teiginių apie vaistinių preparatų savybes).
Farmacinė
paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų
receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės
informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.
Farmacinė
veikla – juridinių ir (ar) fizinių asmenų vykdoma sveikatinimo veikla,
apimanti vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų
ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, kurios naudojamos
kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai, gamybą, importą iš
trečiųjų šalių, kokybės kontrolę; vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų ir į
Europos Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, kurios naudojamos kaip
pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai, didmeninį platinimą; vaistinių
preparatų lygiagretų importą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui; farmacinės
informacijos apie vaistinius preparatus teikimą ir farmacinių atliekų tvarkymą,
išskyrus jų šalinimą.
15.
Farmacinės atliekos – naikintini vaistiniai preparatai (nekokybiški,
pasibaigusio tinkamumo laiko, konfiskuoti, surinkti iš gyventojų vaistiniai
preparatai ar jų falsifikatai, tiriamųjų vaistinių preparatų likučiai) ir
vaistinių preparatų tyrimams panaudotos ar netinkamos kokybės, pasibaigusio
tinkamumo laiko cheminės medžiagos, kurios buvo įsigytos tokiems tyrimams
atlikti.
16.
Farmakologinis budrumas – nepageidaujamų reakcijų ar kitų su vaistiniu
preparatu susijusių problemų nustatymo, vertinimo, pranešimo ir tokios rizikos
prevencijos sistema.
Generinis
vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veikliųjų medžiagų
kokybinė ir kiekybinė sudėtis bei farmacinė forma yra kaip referencinio
vaistinio preparato ir kurio bioekvivalentiškumas referenciniam vaistiniam
preparatui buvo įrodytas atitinkamais biologinio įsisavinamumo tyrimais.
18.
Homeopatinis vaistinis preparatas (toliau – homeopatinis preparatas)
– vaistinis preparatas, pagamintas iš medžiagų, vadinamų homeopatinėmis
žaliavomis, homeopatinės gamybos būdu, aprašytu Europos farmakopėjoje arba, jei
tokio nėra, EEE valstybių oficialiai naudojamose farmakopėjose. Homeopatinio vaistinio
preparato sudėtyje gali būti daugiau kaip vienas komponentas.
Imuninis
vaistinis preparatas (toliau – imuninis preparatas)
– vaistinis preparatas, vartojamas aktyviam ar pasyviam imunitetui sukelti
arba imuniteto būklei nustatyti, pvz.: vakcina, toksinas ir serumas, ar
imuninės reakcijos į alergizuojančią medžiagą specifiniams įgytiems pokyčiams
nustatyti arba sukelti, pvz., alergenas.
20.
Informacija apie vaistinius preparatus – vieša informacija, kuri gali būti
teikiama kaip farmacinė informacija arba vaistinių preparatų reklama.
Išorinė
pakuotė – pakuotė, į kurią įdėta vidinė pakuotė.
22.
Klinikinis vaistinio preparato tyrimas – bet koks su žmonėmis atliekamas
biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba
kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį
farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar
kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių
tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą,
siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą.
23.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai – vaistiniai preparatai, kurie
įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir kurių įsigijimo
išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims yra
kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Kraujo
vaistinis preparatas (toliau – kraujo preparatas) – vaistinis
preparatas iš žmogaus kraujo ar plazmos, pagamintas pramoniniu būdu tokią teisę
turinčių juridinių asmenų.
Lietuvos
Respublikos vaistinių preparatų registras – teisinių, organizacinių,
technologinių priemonių visuma, skirta vaistiniams preparatams registruoti ir
jų registravimo duomenims tvarkyti. Į jį įrašomi vaistiniai preparatai, dėl
kurių išduotas rinkodaros arba registracijos pažymėjimas.
26.
Medicininės paskirties produktas – farmacinę formą turintis maisto
produktas, kurio sudėtyje yra biologiškai aktyvių medžiagų, lemiančių jo
poveikį fiziologinėms žmogaus organizmo funkcijoms, nustatytą klinikiniais
tyrimais ir (ar) pagrįstą moksline literatūra, ir kuris skirtas organizmui, jo
sistemoms ar organams stiprinti, jų veiklai palaikyti.
26 dalis netenka galios nuo 2009 m. liepos 1 d.
Naudos ir
rizikos santykis – vaistinio preparato palankaus terapinio poveikio ir
keliamo pavojaus asmens ir visuomenės sveikatai santykis, nustatytas vertinant
to preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą.
28.
Nepageidaujama reakcija – nenorimas ir neigiamas organizmo atsakas į
vaistinį preparatą, kuris pasireiškia vartojant registruoto vaistinio preparato
įprastą dozę, skirtą žmogaus ligos profilaktikai, diagnostikai ar gydymui arba
fiziologinei funkcijai grąžinti, koreguoti ar modifikuoti, arba bet kokią
tiriamojo vaistinio preparato dozę.
29.
Nepageidaujamas reiškinys – bet kuris nepalankus sveikatai reiškinys, kuris
pasireiškia, kai tyrime dalyvaujantis pacientas ar tiriamasis asmuo vartoja
tiriamąjį vaistinį preparatą, ir kuris nebūtinai turi priežastinį ryšį su jo
vartojimu.
Netikėta
nepageidaujama reakcija – nepageidaujama reakcija, kurios pobūdis,
padariniai arba jų sunkumas neatitinka nurodytų to vaistinio preparato
informacijoje (pvz., registruoto vaistinio preparato charakteristikų
santraukoje arba neregistruoto tiriamojo vaistinio preparato tyrėjo
brošiūroje).
Pakuotės
lapelis – vartotojui informuoti skirtas lapelis, pateikiamas kartu su
vaistiniu preparatu.
32.
Periodiškai atnaujinamas saugumo protokolas – periodinis protokolas,
skirtas vaistinio preparato saugumo duomenims atnaujinti ir pateikti
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka.
33.
Piktnaudžiavimas vaistiniu preparatu – nuolatinis ar pavienis sąmoningas
nesaikingas vaistinio preparato vartojimas, lemiantis fizinį arba psichologinį
žalingą poveikį.
34.
Poregistracinis saugumo tyrimas – farmakologinis epidemiologinis ar
klinikinis tyrimas, atliekamas laikantis vaistinio preparato rinkodaros
pažymėjimo sąlygų, siekiant nustatyti ar kiekybiškai įvertinti šio vaistinio
preparato saugumą.
35.
Radiofarmacinis vaistinis preparatas (toliau – radiofarmacinis
preparatas) – vaistinis preparatas, kurio sudėtyje, jį paruošus vartoti,
yra vienas ar daugiau radionuklidų (radioaktyviųjų izotopų), skirtų sveikatos
priežiūrai.
36.
Radionuklidų generatorius – bet kokia sistema, kurioje yra įtvirtintas
pirminis radionuklidas, iš kurio išplovimo ar kitu būdu gaunamas antrinis
radionuklidas, naudojamas radiofarmaciniuose preparatuose.
Radionuklidų
pirmtakas – bet koks radionuklidas, pagamintas kitai medžiagai prieš
vartojimą radioaktyviai pažymėti.
38.
Radionuklidų rinkinys – bet koks ruošinys, kuris (dažniausiai prieš jo
vartojimą) turi būti atskiestas ar sujungtas su radionuklidais galutiniame
radiofarmaciniame preparate.
39.
Receptinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio priskyrimą
šiai vaistinių preparatų grupei patvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
arba Europos vaistų agentūra.
Referencinė
valstybė
– EEE valstybė, parengianti vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir
klinikinių tyrimų rezultatų vertinimo protokolą, kurio pagrindu kitos
savitarpio pripažinimo arba decentralizuotoje procedūroje dalyvaujančios EEE
valstybės priima sprendimą dėl to vaistinio preparato rinkodaros teisės
suteikimo.
Referencinis
vaistinis preparatas
– vaistinis preparatas, įregistruotas bet kurioje EEE valstybėje pagal jos
vidaus teisės aktus, suderintus su 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms
skirtais vaistais, 6 straipsnio reikalavimais, taikant 8 straipsnyje numatytas
nuostatas.
42.
Savitarpio pripažinimo procedūra – procedūra, kurios metu EEE valstybė arba
valstybės bendradarbiaudamos nagrinėja paraišką (tapačias paraiškas) pripažinti
kitos EEE valstybės suteiktą vaistinio preparato rinkodaros teisę.
Specialusis
patvirtinimas – veiksmai, kuriais pagal
geros gamybos praktikos principus įrodomas bet kokios procedūros, proceso,
įrenginio, medžiagos, veiklos ar sistemos tinkamumas numatytiems rezultatams
gauti.
44.
Sunkus nepageidaujamos reakcijos padarinys – nepageidaujamos reakcijos
nulemta mirtis, pavojus gyvybei, būtinybė hospitalizuoti arba pailginti gydymo
stacionare trukmę, ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas arba apsigimimas.
Sunkus
nepageidaujamas reiškinys – vartojant bet kokią tiriamojo vaistinio
preparato dozę pasireiškiantis nepageidaujamas reiškinys, dėl kurio ištinka
mirtis, kyla pavojus gyvybei, tenka hospitalizuoti arba pailginti gydymo stacionare
trukmę, atsiranda ilgalaikis ar reikšmingas neįgalumas arba apsigimimas.
Tyrėjas
– gydytojas ar kitas asmuo, kurio išsilavinimas ir pacientų priežiūros patirtis
atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – sveikatos
apsaugos ministras) nustatytus klinikinių vaistinių preparatų tyrimų reikalavimus.
Tyrėjas atsako už klinikinį tyrimą, atliekamą tyrimo vietoje. Jei tyrimą
tyrėjas atlieka vienas arba tyrimo atlikimo vietoje vadovauja jį atliekančių
asmenų grupei ir yra atsakingas už šios grupės veiklą, tyrėjas vadinamas
pagrindiniu tyrėju.
Tiriamasis
vaistinis preparatas
– veikliosios medžiagos farmacinė forma arba placebas, kuris klinikinio tyrimo
metu yra tiriamas arba vartojamas kaip palyginamasis preparatas, įskaitant ir
preparatus, kurie įregistruoti, bet vartojami arba gaminami (farmacinė forma
arba pakuotė) kitaip nei registruoti, arba kuris tiriamas norint nustatyti
nepatvirtintą indikaciją ar gauti išsamesnių duomenų apie vaistinį preparatą,
dėl kurio jau suteikta rinkodaros teisė.
Tiriamojo
vaistinio preparato gamyba – pramoninė tiriamojo vaistinio preparato
gamyba arba jo gamyba taikant pramoninį gamybos procesą apimantį metodą.
49.
Tradicinis augalinis vaistinis preparatas (toliau – tradicinis
augalinis preparatas) – augalinis vaistinis preparatas, kuris atitinka
sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir jam gali būti taikoma
supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra.
Vaistas
(vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir
teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi
savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl
farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar
skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba
diagnozuoti žmogaus ligas.
Vaistinė
– juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų
įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių
paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės
kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių.
Vaistinė
medžiaga – bet kuri medžiaga, kurios kilmė gali būti: 1) žmogaus, pvz.:
žmogaus kraujas ir žmogaus kraujo produktai; 2) gyvūninė, pvz.:
mikroorganizmai, gyvūnai, organų dalys, gyvūnų išskyros, toksinai, ištraukos,
kraujo produktai; 3) augalinė, pvz.: mikroorganizmai, augalai, jų dalys, augalų
išskyros, ištraukos; 4) cheminė, pvz.: elementai, natūralios cheminės medžiagos
ir cheminiai produktai, gauti cheminės sandaros keitimo ar sintezės būdu.
53.
Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir
farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) – asmuo, įgijęs vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją, arba Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo.
Vaistinio
preparato gamyba
– pramoninė vaistinio preparato gamyba arba jo gamyba taikant pramoninį
gamybos procesą apimantį metodą.
Vaistinio
preparato lygiagretaus importo leidimas – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
išduotas dokumentas, kurio turėtojui leidžiama lygiagrečiai importuoti vaistinį
preparatą ir vykdyti jo rinkodarą.
Vaistinio
preparato lygiagretus importas – kitoje EEE valstybėje registruoto
vaistinio preparato, kuris yra tapatus Lietuvos Respublikoje jau registruotam
vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį panašus, įvežimas į Lietuvos
Respubliką nesinaudojant vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo
platinimo tinklu.
Vaistinio
preparato neparduodamas pavyzdys – nemokamas, neskirtas vartoti vaistinio preparato
pavyzdys, skirtas susipažinti su vaistiniu preparatu sveikatos priežiūros
specialistui, turinčiam teisę išrašyti vaistinius preparatus.
Vaistinio
preparato pavadinimas – vaistinio preparato įvardijimas sugalvotu (tokiu,
kurio negalima supainioti su bendriniu) arba bendriniu ar moksliniu pavadinimu
kartu nurodant rinkodaros teisės turėtojo prekės ženklą arba pavadinimą.
Vaistinio
preparato registracijos pažymėjimas (toliau – registracijos pažymėjimas)
– Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos dokumentas,
patvirtinantis homeopatinio ar tradicinio augalinio preparato rinkodaros teisės
suteikimą Lietuvos Respublikoje ir išduotas pagal šio įstatymo nustatytą
supaprastintą homeopatinių ar tradicinių augalinių preparatų registravimo
procedūrą ar specialią homeopatinių preparatų registravimo procedūrą.
Vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimas (toliau – rinkodaros
pažymėjimas) – Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos dokumentas, kuriuo
patvirtinamas vaistinio preparato rinkodaros teisės turėjimas Lietuvos
Respublikoje ir kuris išduodamas pagal šio įstatymo nustatytas vaistinių
preparatų registravimo procedūras, išskyrus supaprastintą homeopatinių ir
tradicinių augalinių preparatų registravimo bei specialią homeopatinių
preparatų procedūrą.
Vaistinio
preparato rinkodaros
pažymėjimo sąlygos
– vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo ir dokumentų, kuriais remiantis jis
išduotas, duomenų ir informacijos visuma.
Vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas – vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų variacija, numatyta 2003 m. birželio 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės kompetentingos
institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais ir
veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo, arba prie variacijų
nepriskiriamas rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas, nustatytas sveikatos
apsaugos ministro.
Vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimo sąlygų papildymas – 2003 m. birželio 3 d.
Komisijos reglamento (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės kompetentingos
institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais ir
veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo numatytas vaistinio
preparato veikliosios medžiagos modifikavimas, jo farmakokinetikos, stiprumo,
farmacinės formos arba vartojimo būdo keitimas.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisė (toliau – rinkodaros teisė) –
asmens teisė organizuoti vaistinio preparato tiekimą rinkai, reklamą ir
rinkodaros valdymo priemones.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas – juridinis asmuo, kuriam suteikta
vaistinio preparato rinkodaros teisė pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojo atstovas – vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo paskirtas atstovas valstybėje narėje.
Vaistinio
preparato stiprumas – veikliųjų medžiagų kiekis dozuotėje, tūrio arba masės
vienete (atsižvelgiant į farmacinę formą).
Vaistinių
prekės – prekės, kurių grupių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras
ir kurias leidžiama įsigyti, laikyti ir parduoti (išduoti) vaistinėse. Ši
sąvoka neapima vaistinių preparatų.
Vaistinių
preparatų reklama – gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams
bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama kryptinga informacija
apie vaistinius preparatus, agitacinė veikla ar raginimas, kuriais siekiama
skatinti vaistinių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą, įskaitant:
1) vaistų
reklamuotojų vizitus, kurių metu teikiama informacija apie vaistinius preparatus,
pas sveikatos priežiūros specialistus, turinčius teisę skirti vaistinius
preparatus;
2) vaistinių
preparatų neparduodamų pavyzdžių platinimą;
3) skatinimą
skirti, tiekti, parduoti ar vartoti vaistinius preparatus duodant, siūlant ar
žadant dovanas, asmeninę naudą ar premijas pinigais ar natūra;
4) reklaminių
renginių, kuriuose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai,
turintys teisę skirti ar tiekti vaistinius preparatus, finansavimą;
5) mokslinių
konferencijų, kuriose dalyvauja sveikatos priežiūros ir farmacijos
specialistai, turintys teisę skirti ar pardavinėti vaistinius preparatus,
finansavimą, šių konferencijų dalyvių kelionių ir apgyvendinimo išlaidų
apmokėjimą;
6) radijo,
televizijos laidų ir (ar) programų, per kurias teikiama informacija apie
vaistinius preparatus, rėmimą.
Vaistų
reklamuotojas
– fizinis asmuo, vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ir (ar) jo
atstovo įgaliotas vykdyti vaistinių preparatų reklamą.
Vardinis
vaistinis preparatas
– pavieniam pacientui būtinas neregistruotas vaistinis preparatas, tiekiamas į
Lietuvos Respubliką remiantis to paciento gydytojo paskyrimu, pateiktu
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir skirtas vartoti tiesiogiai
šiam gydytojui atsakant.
Veterinarijos felčeris
– fizinis asmuo, įgijęs veterinarijos felčerio arba Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka jam prilygintą profesinę kvalifikaciją.
Veterinarijos gydytojas
– aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis asmuo, Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka įgijęs veterinarijos gydytojo kvalifikaciją.
75.
Veterinarijos vaistinė – juridinis asmuo, turintis teisę įsigyti, laikyti,
parduoti (išduoti), gaminti veterinarinius vaistus ir kontroliuoti jų kokybę.
76.
Veterinarinė farmacija – juridinių ir (ar) fizinių asmenų veikla, apimanti
veterinarinių vaistų gamybą, importą, tiekimą (prekybą), kokybės kontrolę ir
atliekų tvarkymą.
77.
Veterinarinės farmacijos įmonė – juridinis asmuo, kuris verčiasi
veterinarine farmacija.
Veterinarinės farmacijos
vadovas – fizinis asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus ir juridinio
asmens, turinčio veterinarinės farmacijos veiklos licenciją, paskirtas
vadovauti veterinarinei farmacijai.
Veterinarinis vaistas –
medžiaga ar medžiagų derinys, pateikiamas kaip turintis gyvūnus gydančių
savybių ar apsaugantis juos nuo ligų arba skiriamas gyvūnams, norint nustatyti
diagnozę arba farmaciniu, imuniniu ar metaboliniu poveikiu atkurti, koreguoti
ar pakeisti fiziologines funkcijas.
80.
Veterinarinių vaistų registras – duomenų apie leidžiamus naudoti Lietuvos
Respublikoje veterinarinius vaistus kaupimo, saugojimo ir tvarkymo sistema.
Vidinė
pakuotė – pakuotė ar kitokia talpyklė, tiesiogiai besiliečianti su
vaistiniu preparatu.
82.
Ženklinimas – informacija ant vidinės arba išorinės pakuotės.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
antrasIS skIRSNIS
VAISTININKŲ IR VAISTININKŲ PADĖJĖJŲ (FARMAKOTECHNIKŲ) KVALIFIKACIJOS
PRIPAŽINIMAS, LICENCIJAVIMAS, REGISTRAVIMAS, KOMPETENCIJA IR kvalifikacijos
priežiūra
3
straipsnis. Vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų)
kvalifikacijos pripažinimas
Lietuvos Respublikoje galioja
Lietuvos Respublikos aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų išduoti farmacijos
studijų diplomai, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
pripažinti kitose valstybėse išduoti farmacijos studijų diplomai, liudijimai ir
kiti profesinę kvalifikaciją įrodantys dokumentai, jeigu jie atitinka Europos
Sąjungoje galiojančius minimalius farmacijos studijų programų farmacijos
specialistams reikalavimus.
Užsienio
valstybėse įgytą vaistininko ar vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)
profesinę kvalifikaciją (pasirengimą bei patirtį) vertina ir pripažįsta
Vyriausybės įgaliota institucija.
4
straipsnis. Vaistininko praktikos licencijavimas
1.
Vaistininkas gali eiti vaistininko pareigas visuomenės vaistinėje, gamybinėje
visuomenės vaistinėje, ligoninės vaistinėje, gamybinėje ligoninės vaistinėje,
universiteto vaistinėje ir labdaros vaistinėje tik turėdamas vaistininko
praktikos licenciją.
Vaistininko
praktikos licencija išduodama neterminuotam laikui.
Vaistininko
praktikos licenciją išduoda, atsisako išduoti ir licencijos galiojimą panaikina
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir sveikatos
apsaugos ministro patvirtintomis Vaistininko praktikos licencijavimo
taisyklėmis.
Asmuo,
norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą
vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus,
nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti
licenciją praėjus daugiau kaip vieniems metams po studijų baigimo, jis turi pateikti
ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Sprendimas
dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti
pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų gavimo.
Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į
sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau, pareiškėjui delsiant juos patikslinti,
sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo dokumentų gavimo.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba apie vaistininko praktikos licencijų išdavimą ir
galiojimo panaikinimą skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“.
Už licencijos
išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Vaistininko
licencija neišduodama, jeigu:
1) pateikti ne
visi dokumentai arba jie neatitinka keliamų reikalavimų, netinkamai įforminti;
2) dokumentuose
nurodyti klaidingi duomenys;
3) asmens
veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
4) asmeniui
uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Licencijos
galiojimas panaikinamas:
1) licencijos
turėtojo prašymu;
2) jeigu
licencijos turėtojas padarė farmacinės veiklos pažeidimų, sukėlusių sunkias
pasekmes, kurias nustatė farmacinę veiklą kontroliuojančios institucijos;
3) licencijai
gauti buvo pateikti klaidingi duomenys;
4) licencijos
turėtojo veiksnumas yra apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
5) licencijos
turėtojui uždrausta verstis vaistininko praktika įsiteisėjusiu teismo
sprendimu;
6) licencijos
turėtojui neįvykdžius 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos pareigos;
7) licencijos
turėtojui mirus.
Panaikinus
licencijos galiojimą, apie tai per 10 dienų raštu pranešama vaistininkui ir
darbdaviui ir nurodomos priežastys.
Nauja
vaistininko praktikos licencija pareiškėjo prašymu ir pateikus vaistininko
praktikos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus gali būti išduodama tik
praėjus 6 mėnesiams nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos, išskyrus
atvejus, kai licencija panaikinta dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo arba
apribojus asmens veiksnumą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokiu atveju nauja
licencija gali būti išduodama ne anksčiau kaip suėjus teismo sprendime
nurodytam terminui arba teismui panaikinus asmens veiksnumo apribojimą. 6
mėnesių terminas netaikomas, jeigu licencijos galiojimas panaikinamas jos
turėtojo prašymu.
Licencijas
išduodančios institucijos sprendimai skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
5
straipsnis. Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) registravimas
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę verstis vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) praktika vaistinėje nuo vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) įrašymo į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą
dienos.
Į Vaistininko
padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą įrašoma Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
sprendimu. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai pateikia nustatytos formos prašymą įrašyti į Vaistininko
padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, įgytą vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)
profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus sveikatos apsaugos
ministro nustatytus dokumentus.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą įrašyti arba neįrašyti vaistininko
padėjėją (farmakotechniką) į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą ne
vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo
dienos, jeigu vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) atitinka šio įstatymo ir
sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjas,
dėl kurio priimtas sprendimas neįtraukti jo į Vaistininko padėjėjų
(farmakotechnikų) sąrašą, turi teisę apskųsti šį sprendimą teisės aktų
nustatyta tvarka.
Jei su
asmeniu, kuris nėra įrašytas į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą,
sudaroma darbo sutartis dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikos,
už šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo nesilaikymą teisės aktų
nustatyta tvarka atsako darbdavys.
Vaistininko
padėjėjai (farmakotechnikai) privalo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai kas
5 metus pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) profesinė kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos
ministro įsakymu nustatyta tvarka.
Pareiškėjas į
sąrašą neįrašomas, jeigu:
1) pateikti ne
visi dokumentai arba jie neatitinka reikalavimų, netinkamai įforminti;
2) dokumentuose
nurodyti klaidingi duomenys;
3) asmens
veiksnumas apribotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
4) asmeniui
uždrausta verstis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu
teismo sprendimu.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) išbraukiamas iš Vaistininko padėjėjų
(farmakotechnikų) sąrašo:
1) paties prašymu;
2) jeigu
vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) uždrausta verstis vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) praktika įsiteisėjusiu teismo sprendimu;
3) jeigu
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiksnumas apribojamas įsiteisėjusiu
teismo sprendimu;
4) jeigu
paaiškėja, kad įrašymui į sąrašą pareiškėjas pateikė klaidingus duomenis;
5) vaistininko
padėjėjui (farmakotechnikui) neįvykdžius šio straipsnio 6 dalyje nustatytos
pareigos;
6) vaistininko
padėjėjui (farmakotechnikui) mirus.
6
straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)
kvalifikacijos kėlimas
Vaistininkų
ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) kvalifikacijos kėlimą sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos aukštosios
mokyklos ir šių specialistų nevyriausybinės organizacijos.
Keliantys
kvalifikaciją darbuotojai Darbo kodekso nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo.
7
straipsnis. Vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) teisės ir
pareigos
Vaistininko
ir vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir
atsakomybę nustato šis įstatymas, sveikatos apsaugos ministro patvirtintas
vaistininko ir vaistininko padėjėjo
(farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašas,
kiti teisės aktai, vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko)
pareigybių aprašymai.
Vaistininkas
turi teisę:
1) šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka verstis vaistininko praktika;
2) parduoti
(išduoti) gyventojams vaistinius preparatus ir vaistinių prekes;
3) gaminti
ekstemporalius vaistinius preparatus ir tikrinti jų kokybę;
4) gauti
informaciją, būtiną vaistininko praktikai, prireikus bendradarbiauti su
sveikatos priežiūros specialistais ir gauti informaciją apie pacientams skirtus
ir jų vartojamus vaistinius preparatus;
5) informuoti ir
konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą, propaguoti
sveiką gyvenseną;
6) atsisakyti
parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko
profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar
pakenkti jo sveikatai;
7) dalyvauti
vaistininkų profesinių organizacijų veikloje, jeigu tam neprieštarauja kiti
teisės aktai.
Vaistininkas
privalo:
1) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;
2) vaistininko
praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie
profesinės kvalifikacijos kėlimą ir vaistininko praktiką, jeigu vaistininkas vykdo
farmacijos praktiką vaistinėje;
3) laikytis
vaistininko profesinės etikos principų;
4) atlikti kitas
teisės aktų nustatytas pareigas.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) turi teisę:
1) verstis
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktika šio įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka;
2) parduoti
vaistinių prekes, teikti informaciją apie jų vartojimą ir laikymo sąlygas,
kontroliuojamas vaistininko parduoti (išduoti) vaistinius preparatus;
3) gaminti
ekstemporalius vaistinius preparatus;
4) tvarkyti
vaistinių preparatų ir vaistinių prekių atsargas;
5) gauti
informaciją, būtiną vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktikai vykdyti;
6) dalyvauti
vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) profesinių organizacijų veikloje, jeigu
tam neprieštarauja kiti teisės aktai.
Vaistininko
padėjėjas (farmakotechnikas) privalo:
1) sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka kelti savo profesinę kvalifikaciją;
2) laikytis
profesinės etikos principų;
3) vykdydamas
vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) praktiką, bendradarbiauti su
vaistininkais ir sveikatos priežiūros specialistais;
4) atlikti kitas
teisės aktų nustatytas pareigas.
Vaistininkas
ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) turi ir kitų teisių, nustatytų kitų
teisės aktų.
TREČIASIS
SKIRSNIS
VAISTINIŲ
PREPARATŲ TIEKIMAS RINKAI
8
straipsnis. Bendrosios nuostatos
Vaistiniai
preparatai, pagaminti pramoniniu būdu arba apimančiu pramoninį procesą metodu,
gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai tik kai yra įregistruoti
Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, Bendrijos vaistinių
preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše
(toliau – registruoti vaistiniai preparatai).
Registravimo
reikalavimas taip pat taikomas radionuklidų generatoriams, radionuklidų
rinkiniams, radiofarmaciniams preparatams – radionuklidų pirmtakams ir
pramoniniu būdu pagamintiems radiofarmaciniams preparatams.
Sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti tiekiami Lietuvos Respublikos
rinkai ir vartojami sveikatos priežiūrai šie neregistruoti vaistiniai
preparatai:
1) būtinieji
vaistiniai preparatai, jeigu jiems suteikta rinkodaros teisė bent vienoje EEE
valstybėje;
2) vardiniai
vaistiniai preparatai, kai gydytojas, skirdamas juos vartoti pavieniam
pacientui, prisiima tiesioginę ir asmeninę atsakomybę.
Įvežti iš
kitos EEE valstybės neregistruotus vaistinius preparatus ar importuoti iš
trečiosios šalies vardinius vaistinius preparatus į Lietuvos Respubliką gali
tik juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka gavę didmeninio platinimo
licenciją.
Sveikatos
apsaugos ministras gali laikinai leisti tiekti Lietuvos Respublikos rinkai
neregistruotus vaistinius preparatus, būtinus vartoti, kai įtariama ar
nustatoma sveikatai pavojingų patogeninių ar cheminių veiksnių, toksinų arba
jonizuojančioji radiacija, taip pat įvykus gaivalinei nelaimei.
Nepažeidžiant
sveikatos apsaugos ministro nustatytos vardinių vaistinių preparatų tiekimo
tvarkos reikalavimų, rinkodaros teisės turėtojams, gamintojams ir sveikatos priežiūros
specialistams netaikoma atsakomybė už pasekmes dėl neregistruotų vaistinių
preparatų vartojimo ar registruotų vaistinių preparatų vartojimo
nepatvirtintomis indikacijomis, jei tą daryti rekomendavo arba nurodė Sveikatos
apsaugos ministerija, įtarusi arba nustačiusi sveikatai pavojingų patogeninių
ar cheminių veiksnių, toksinų ar jonizuojančiąją radiaciją arba įvykus
gaivalinei nelaimei. Ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso nustatytais atvejais dėl nekokybiškų preparatų.
Šiuo įstatymu
nustatyti vaistinio preparato registravimo, gamybos, didmeninio platinimo,
reklamos ir farmakologinio budrumo reikalavimai netaikomi:
1) tarpiniams
produktams, kurie skirti perdirbti juridiniuose asmenyse, turinčiuose šio
įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją;
2)
užplombuotiems radionuklidams;
3) neskirstytam
į sudėtines dalis žmogaus kraujui, plazmai ar kraujo ląstelėms, išskyrus
pramoninį procesą apimančiu metodu paruoštą plazmą.
Registravimo
reikalavimai netaikomi radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo
nurodymus iš registruotų radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar
radionuklidų pirmtakų prieš vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga,
turinti veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją,
vartojimui toje įstaigoje.
Juridiniai
asmenys, turintys asmens
sveikatos priežiūros veiklos licencijas, vaistinius preparatus gali įsigyti tik
iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją, o
kartinius vaistinius preparatus – iš gamybinės visuomenės vaistinės. Šie
juridiniai asmenys įsigytus vaistinius preparatus laiko ir įtraukia į apskaitą
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Juridiniai
asmenys, neturintys asmens
sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar licencijos verstis farmacine veikla,
vaistinių preparatų gali įsigyti tik iš vaistinių.
Vaistinių
preparatų receptų rašymo ir vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo)
gyventojams taisykles tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Receptiniai vaistiniai preparatai ambulatoriškai besigydantiems
pacientams išduodami (parduodami) tik pagal gydytojų receptus.
Fizinis
asmuo turi teisę savo individualioms reikmėms įvežti į Lietuvos Respubliką
ir išvežti iš jos, gauti ar siųsti paštu vaistinius preparatus sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Draudžiama
gaminti, importuoti, platinti ir tiekti rinkai falsifikuotus vaistinius
preparatus. Falsifikuotų vaistinių preparatų stebėseną koordinuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Falsifikuotais vaistiniais
preparatais laikomi produktai, kurie yra sąmoningai apgaulės tikslu neteisingai
paženklinti, atsižvelgiant į jų tapatybę ir (ar) kilmę.
Sveikatos apsaugos ministerija arba
jos įgaliota institucija:
1) organizuoja ir koordinuoja
Lietuvos gyventojų aprūpinimą būtiniausiais vaistiniais preparatais, teisinėmis
bei organizacinėmis priemonėmis reguliuoja ir užtikrina nenutrūkstamą
kokybiškų, saugių, efektyvių ir būtinų vaistinių preparatų tiekimą į šalies
vaistines;
2) griežtai
stebi, kaip vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojai atlieka savo
pareigas nenutrūkstamai tiekti gyvybiškai būtinus vaistinius preparatus,
užtikrina jų atsakomybę atitinkamais teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1735,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)
9
straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės suteikimas
Vaistinio
preparato rinkodaros teisę EEE valstybėje suteikia tos valstybės įgaliota
institucija, iš karto visose Europos Sąjungos valstybėse (toliau – Bendrijoje)
– Europos Komisija.
Lietuvos
Respublikoje vaistinių preparatų rinkodaros ir registracijos pažymėjimus
išduoda, vaistinius preparatus perregistruoja, pažymėjimų papildymus ir jų
sąlygų keitimus tvirtina, pažymėjimų galiojimą sustabdo, pažymėjimų galiojimo
sustabdymą panaikina ar pažymėjimų galiojimą panaikina ir Lietuvos Respublikos
vaistinių preparatų registrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka
tvarko Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Vaistinių preparatų rinkodaros
pažymėjimų sąlygų variacijos tvirtinamos 2003 m. birželio 3 d.
Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės
kompetentingos institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais
ir veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo nustatyta tvarka.
Rinkodaros
teisė suteikiama tam tikro stiprumo ir farmacinės formos vaistiniam preparatui.
Kiti stiprumai, farmacinės formos, vartojimo būdai, prezentacijos (pvz.,
dozuočių skaičius pakuotėje ir pakuotės dizainas), rinkodaros pažymėjimo
papildymai ir variacijos laikomi priklausančiais bendrajai rinkodaros teisei.
Šio įstatymo 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti duomenų ir rinkos
išskirtinumo periodai skaičiuojami nuo pirmosios rinkodaros teisės suteikimo
(toliau – pradinė rinkodaros teisė).
Vaistinių
preparatų rinkodaros teisė gali būti suteikiama asmenims, kurie įsteigti EEE
valstybėje ir atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus
reikalavimus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės įgijimas neatleidžia vaistinio preparato gamintojo
ir vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo nuo teisės aktuose nustatytos
atsakomybės.
Jei produktas, atsižvelgiant į visas jo charakteristikas, gali būti
laikomas vaistiniu preparatu ir produktu, kuriam reikalavimus nustato kiti
Lietuvos Respublikos teisės aktai, jam taikomi vaistinio preparato
reikalavimai.
Rinkodaros
teisė perleidžiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, suteikdama vaistinių preparatų rinkodaros teisę, juos
klasifikuoja į receptinius ir nereceptinius, vadovaudamasi šio įstatymo 10
straipsnyje nurodytais kriterijais. Klasifikavimo grupė gali būti keičiama
perregistruojant vaistinį preparatą arba keičiant klasifikaciją vadovaujantis
šiame įstatyme nustatytais kriterijais ir Europos Komisijos žmonėms skirtų
vaistinių preparatų klasifikavimo keitimo rekomendacijomis.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tvirtina ir skelbia receptinių
vaistinių preparatų sąrašą, taip pat kiekvienais metais jį tikslina ir apie šio
sąrašo pakeitimus informuoja Europos Komisiją ir kitas EEE valstybes.
10
straipsnis. Vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijai
Vaistiniai
preparatai skirstomi į receptinius ir nereceptinius.
Receptiniams
vaistiniams preparatams priskiriami tie, kurie atitinka nors vieną iš šių
kriterijų:
1) vartojami be
gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti tiesioginį ar
netiesioginį pavojų sveikatai;
2) dažnai ir
labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti tiesioginį ar
netiesioginį pavojų sveikatai;
3) jų sudėtyje
yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas reakcijas
reikia tirti toliau;
4) paprastai
skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu;
5) dėl
farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini
gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje;
6) skirti gydyti
ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba įstaigoje, turinčioje
atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami ir pacientas gali
būti stebimas kitomis sąlygomis);
7) skirti
ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti labai sunkius nepageidaujamos
reakcijos padarinius, dėl kurių reikia gydytojo recepto ir specialaus paciento
stebėjimo gydymo metu.
Receptinių
vaistinių preparatų grupėje nustatomas specialiuose receptų blankuose išrašomų
preparatų pogrupis. Jam priskiriami vaistiniai preparatai, atitinkantys nors
vieną iš šių kriterijų:
1) jų sudėtyje
yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro tvirtinamų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų
sąrašų II sąrašą (Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti
medicinos tikslams);
2) netinkamai
vartojami jie gali kelti didelį piktnaudžiavimo pavojų, sukelti priklausomybę
arba gali būti vartojami neteisėtais tikslais;
3) jų sudėtyje
yra vaistinių medžiagų, kurias dėl naujumo arba savybių atsargumo dėlei galima
priskirti nurodytiesiems šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.
Vaistiniai
preparatai, kurie neatitinka šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies kriterijų,
priskiriami nereceptinių vaistinių preparatų grupei.
11
straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę teikimas
Asmuo, kuris
nori įgyti EEE neregistruoto vaistinio preparato rinkodaros teisę iš karto
keliose EEE valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato
rinkodaros teisę pagal decentralizuotą procedūrą ir bylą, tapačią tai, kuri
pateikiama kitos valstybės (valstybių) įgaliotai institucijai ar institucijoms.
Asmuo, kuris
nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę kitoje ar kitose EEE
valstybėse, tarp kurių yra ir Lietuvos Respublika, turi pateikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę
pagal savitarpio pripažinimo procedūrą ir bylą, tapačią tai, kurios pagrindu tą
vaistinį preparatą įregistravo pirmoji valstybė, su visais vėlesniais
papildymais.
Asmuo, kuris
nori įgyti vaistinio preparato rinkodaros teisę tik Lietuvos Respublikoje, kai
kitoje ar kitose EEE valstybėse šio preparato rinkodaros teisė nesuteikta, turi
pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai paraišką gauti vaistinio
preparato rinkodaros teisę pagal nacionalinę procedūrą.
Kartu su
paraiška, be kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų dokumentų ir
informacijos, turi būti pateikti farmacinių (fizikinių-cheminių, biologinių ar
mikrobiologinių), ikiklinikinių (toksikologinių ir farmakologinių) ir
klinikinių tyrimų rezultatai.
Nepažeidžiant
pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių apsaugos, ikiklinikinių ir
klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti įrodžius, kad teikiamas
registruoti vaistinis preparatas yra referencinio vaistinio preparato, kuriam
yra arba buvo suteikta rinkodaros teisė bet kurioje EEE valstybėje arba
Bendrijoje ne mažiau kaip 8 metus, generinis vaistinis preparatas. Šis
laikotarpis suprantamas kaip referencinio vaistinio preparato duomenų
išimtinumo laikotarpis.
Generinį
vaistinį preparatą, kurio rinkodaros teisė suteikta pagal šio straipsnio 5
dalį, galima tiekti
rinkai
praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo referencinio vaistinio preparato pradinės
rinkodaros teisės suteikimo dienos. Dvejų metų laikotarpis, skaičiuojamas po
duomenų išimtinumo laikotarpio, suprantamas kaip referencinio vaistinio
preparato rinkos išimtinumo laikotarpis.
Šio
straipsnio 6 dalyje nurodytas 10 metų išimtinumo laikotarpis pratęsiamas ne
ilgiau kaip dar vieniems metams, jei per pirmuosius 8 metus iš nurodytų 10 metų
rinkodaros teisės turėtojas įregistruoja vieną ar kelias naujas terapines
indikacijas, kurios iki registravimo atliktais moksliniais vertinimais laikomos
teikiančiomis reikšmingą klinikinę naudą, palyginti su esamu gydymu.
Taikant šio
straipsnio 5–7 dalis, skirtingos veikliosios medžiagos druskos, esteriai,
eteriai, izomerai, izomerų mišiniai, kompleksai ar dariniai laikomi ta pačia
veikliąja medžiaga, išskyrus atvejį, kai jie reikšmingai skiriasi saugumu ir
(ar) veiksmingumu. Šiuo atveju pareiškėjas turi pateikti papildomos
informacijos įvairių įregistruotos veikliosios medžiagos druskų, esterių ar
darinių saugumui ir (ar) veiksmingumui įrodyti. Įvairios geriamosios paprasto
atpalaidavimo farmacinės formos laikomos ta pačia forma. Biologinio
įsisavinamumo tyrimų duomenų nereikia pateikti įrodžius, kad generinis
vaistinis preparatas atitinka Europos Sąjungos institucijų skelbiamų specialių
gairių nustatytus kriterijus.
Šio
straipsnio 5–7 dalys netaikomos referenciniams vaistiniams preparatams, kurių
registravimo paraiškos buvo pateiktos iki 2005 m. sausio 9 d. Jeigu referencinio vaistinio preparato registravimo paraiška pateikta iki
numatytos datos, nepažeidžiant pramoninės nuosavybės ir komercinių paslapčių
apsaugos, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų galima nepateikti
įrodžius, kad teikiamas registruoti vaistinis preparatas yra referencinio
preparato, kuris yra arba buvo registruotas Bendrijoje ne mažiau kaip 10 metų
arba bet kurioje EEE valstybėje ne mažiau kaip 6 arba 10 metų, atsižvelgiant į
tos valstybės nustatytą duomenų išimtinumo laikotarpį, generinis vaistinis
preparatas.
Jei
vaistinis preparatas neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos arba
biologinis ekvivalentiškumas negali būti įrodytas atitinkamais biologinio
įsisavinamumo tyrimais, arba jei yra modifikuojama veiklioji medžiaga
(medžiagos), terapinės indikacijos, stiprumas, farmacinė forma arba vartojimo
būdas (palyginti su referenciniu vaistiniu preparatu), turi būti pateikti atitinkamų
ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų duomenys.
Jei
biologinis vaistinis preparatas, panašus į referencinį biologinį preparatą,
neatitinka generinio vaistinio preparato sąvokos dėl žaliavų ar gamybos procesų
skirtumų, turi būti pateikti atitinkamų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų
duomenys. Papildomai pateikiami duomenys turi atitikti sveikatos apsaugos
ministro nustatytus vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir
klinikinių tyrimų standartus, protokolus ir atitinkamas gaires. Kitų tyrimų,
kurių duomenys yra referencinio vaistinio preparato registravimo byloje,
rezultatų pateikti nereikia.
Papildomas
nesumuojamas vienų metų duomenų išimtinumo laikotarpis suteikiamas pripažinto
medicininio vartojimo naujai veikliosios medžiagos indikacijai, jeigu dėl jos
atlikti reikšmingi ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai.
Būtinų studijų ir tyrimų atlikimas, norint pateikti paraišką
registruoti vaistinį preparatą Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 5, 10
ir 11 dalis ar Bendrijos vaistinių preparatų registre pagal Reglamentą (EB) Nr.
726/2004 arba kitose valstybėse pagal tų valstybių teisės aktų reikalavimus, ir
su jais susiję praktiniai poreikiai nepažeidžia vaistinių preparatų patento ar
papildomos apsaugos liudijimų suteikiamų teisių, numatytų Lietuvos Respublikos
patentų įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pramoninės
nuosavybės apsaugą.
14.
Nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių pramoninės nuosavybės ir
komercinių paslapčių apsaugą, ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų rezultatų
galima nepateikti įrodžius, kad teikiamo registruoti vaistinio preparato
veikliosios medžiagos (medžiagų) vartojimas Bendrijos medicinos praktikoje yra
pripažintas ne trumpiau kaip 10 metų ir, remiantis sveikatos apsaugos ministro
nustatytų vaistinių preparatų analitinių, farmakotoksikologinių ir klinikinių
tyrimų standartų ir protokolų reikalavimais, įrodytas jos veiksmingumas ir
priimtinas saugumas. Šiuo atveju vietoj ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų
rezultatų pateikiama atitinkama mokslinė literatūra.
Jei teikiamo
registruoti vaistinio preparato veikliosios medžiagos įtrauktos į anksčiau
įregistruotų vaistinių preparatų sudėtį, tačiau jų derinys terapiniais tikslais
nevartotas, pateikiami to derinio naujų ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų
rezultatai. Nuorodų į mokslinius duomenis apie kiekvieną veikliąją medžiagą
pateikti nereikia.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas gali leisti naudoti jo vardu įregistruoto
preparato registravimo byloje pateiktus farmacinius, ikiklinikinius ir
klinikinius dokumentus vėliau pateiktoms vaistinių preparatų, kurie turi tokią
pačią veikliųjų medžiagų kokybinę ir kiekybinę sudėtį bei farmacinę formą,
registravimo paraiškoms nagrinėti.
Asmuo
privalo pateikti visus (tiek palankius, tiek nepalankius) vaistinio preparato
klinikinius ir (ar) mokslinės literatūros
duomenis. Informacija turi būti pateikta taip, kad ja remiantis būtų galima
priimti moksliškai pagrįstą sprendimą dėl vaistinio preparato rinkodaros
pažymėjimo išdavimo ir jo sąlygų.
Už pateiktos
informacijos, duomenų ir dokumentų teisingumą atsako pareiškėjas ar rinkodaros
teisės turėtojas.
12 straipsnis. Paraiškos gauti vaistinio preparato
rinkodaros teisę nagrinėjimas ir rinkodaros pažymėjimo išdavimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti vaistinio preparato rinkodaros
teisę:
1) įvertina su
paraiška pateiktus dokumentus ir informaciją, padaro išvadą, ar jie atitinka
nustatytus reikalavimus rinkodaros teisei suteikti;
2) gali pateikti
vaistinį preparatą, jo pradines medžiagas, prireikus tarpinius produktus ar
kitas sudedamąsias medžiagas tirti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų
kontrolės laboratorijai, siekdama įsitikinti, kad gamintojo taikomi kontrolės
metodai ir su paraiška pateikti jų aprašymai yra tinkami;
3) gali
pareikalauti pareiškėją papildyti su paraiška pateiktus dokumentus ir
informaciją;
4) įsitikina,
kad gamintojas ir (ar) importuotojas turi sąlygas gaminti ir (ar) kontroliuoti
vaistinį preparatą pagal metodus, aprašytus kartu su paraiška gauti rinkodaros
teisę pateiktuose dokumentuose; pareiškėjui pateikus motyvuotą prašymą,
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali leisti, kad tam tikros stadijos gamyba
ir (ar) kontrolė būtų atliekama trečiųjų asmenų, kurie atitinka šiuos reikalavimus.
Vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimas išduodamas arba
motyvuotas atsisakymas jį išduoti priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo
paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, priėmimo dienos. Laikas,
per kurį pareiškėjas pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
pareikalautus papildomus dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus
žodžiu ir (ar) raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Priėmusi
sprendimą suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba:
1) išduoda
pareiškėjui vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimą su šiais priedais:
preparato charakteristikų santrauka, rinkodaros sąlygomis, ženklinimu ir
pakuotės lapeliu;
2) įrašo
vaistinį preparatą į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą;
3) priskiria
preparatą nereceptiniams ar receptiniams vaistiniams preparatams vadovaudamasi šio
įstatymo nustatytais vaistinių preparatų klasifikavimo kriterijais;
4) viešai visuomenės informavimo priemonėse praneša apie vaistinio
preparato įregistravimą ir paskelbia jo charakteristikų santrauką;
5) parengia
vaistinio preparato farmacinių, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų dokumentų
vertinimo protokolą; jis atnaujinamas gavus naujos informacijos apie preparato
kokybę, saugumą ir veiksmingumą;
6) nedelsdama
suteikia galimybę visuomenei susipažinti su vertinimo protokolo turiniu,
išskyrus konfidencialaus komercinio pobūdžio informaciją. Vertinimo protokole
turi būti pagrįstas sprendimas suteikti rinkodaros teisę ir atskirai aptarta
kiekviena indikacija.
Už paraiškos
suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę, kartu pateiktų dokumentų ir
informacijos ekspertizę, taip pat už rinkodaros pažymėjimo išdavimą mokama
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Jeigu
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti vaistinio preparato
rinkodaros teisę, taikydama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą
procedūrą (nacionalinę procedūrą), nustato, kad paraiška gauti to paties
vaistinio preparato rinkodaros teisę nagrinėjama kitoje EEE valstybėje,
paraiška nesvarstoma ir pareiškėjui siūloma ją pateikti decentralizuotai
procedūrai.
Jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką gauti
vaistinio preparato rinkodaros teisę, taikydama nacionalinę procedūrą nustato,
kad to paties vaistinio preparato rinkodaros teisė yra suteikta kitoje EEE
valstybėje, paraiška nesvarstoma ir pareiškėjui siūloma ją pateikti pagal
savitarpio pripažinimo procedūrą.
Informacija
apie pateikiamas arba nagrinėjamas paraiškas registruoti vaistinius preparatus
ar registravimo sąlygų pakeitimus yra konfidenciali ir neskelbiama, išskyrus
atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai arba Europos Sąjungos reglamentai
reikalauja šią informaciją atskleisti.
13
straipsnis. Atsisakymas suteikti vaistinio preparato rinkodaros teisę
Vaistinio
preparato rinkodaros teisė nesuteikiama, jeigu atlikus pareiškėjo pateiktos
paraiškos, dokumentų ir informacijos ekspertizę, nustatomas bent vienas iš šių
pagrindų:
1) nepalankus
vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis;
2) pareiškėjas
nepakankamai pagrindžia vaistinio preparato veiksmingumą;
3) vaistinio
preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;
4) su paraiška
pateikta informacija ir dokumentai neatitinka sveikatos apsaugos ministro
nustatytų reikalavimų;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
14 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros
pažymėjimo galiojimas ir rinkodaros teisės atnaujinimas
Vaistinio
preparato rinkodaros teisė suteikiama 5 metų laikotarpiui.
Paraišką
atnaujinti vaistinio preparato rinkodaros teisę jos turėtojas turi pateikti
likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.
Kartu su
paraiška atnaujinti rinkodaros teisę jos turėtojas turi pateikti konsoliduotą
bylą, apimančią vaistinio preparato kokybę, saugumą, veiksmingumą ir visas
variacijas, patvirtintas suteikus rinkodaros teisę.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba atnaujina vaistinio preparato rinkodaros teisę, jeigu
jo naudos ir rizikos santykis vėl įvertinamas teigiamai.
Šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinta vaistinio preparato rinkodaros
teisė galioja neribotą laiką, išskyrus atvejį, kai dėl pagrįstų priežasčių,
susijusių su farmakologiniu budrumu, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
nusprendžia, kad po kito 5 metų laikotarpio ją būtina dar kartą atnaujinti.
Jei suteikus
rinkodaros teisę vaistinis preparatas per 3 metus netiekiamas rinkai arba jei
rinkoje 3 metus iš eilės nėra vaistinio preparato, kuris jau buvo tiektas
rinkai, tai rinkodaros pažymėjimo galiojimas panaikinamas.
Išimtiniais
atvejais visuomenės sveikatos interesais Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
gali nepanaikinti vaistinio preparato, kuris pagal šio straipsnio 6 dalį
netiektas rinkai, rinkodaros pažymėjimo galiojimo.
Už paraiškos
ekspertizę atnaujinant vaistinio preparato rinkodaros teisę, vaistinio
preparato naudos ir rizikos santykio įvertinimą remiantis vaistinio
preparato periodiškai atnaujinamu saugumo protokolu bei kitais dokumentais
ir informacija (išskyrus atvejus, kai protokolai pateikiami nedelsiant,
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu) vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojas moka nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.
15 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojo pareigos ir atsakomybė
Suteikus
vaistinio preparato rinkodaros teisę, jos turėtojas, atsižvelgdamas į mokslo ir
technikos pažangą, prireikus privalo atitinkamai koreguoti vaistinio preparato
gamybą ir tyrimus, kad vaistinis preparatas būtų gaminamas ir tikrinamas
visuotinai pripažintais moksliniais metodais.
Vaistinio
preparato gamybos ir tyrimo metodų keitimus turi patvirtinti Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad informacija,
teikiama vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, atitiktų
patvirtintąją suteikus rinkodaros teisę ir vėliau.
Jeigu
vaistinio preparato gamintojas nėra rinkodaros teisės turėtojas, Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu jis turi pateikti įrodymus apie vaistinio
preparato ir (ar) jo sudedamųjų dalių, taip pat gamybos tarpinių etapų
kontrolę, atliktą pagal informaciją, pateiktą kartu su paraiška gauti
rinkodaros teisę.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi nedelsdamas pateikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai visą naują informaciją, dėl kurios gali tekti
papildyti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, rinkodaros pažymėjimo
sąlygas, ženklinimą, pakuotės lapelį arba kitus su paraiška gauti rinkodaros
teisę pateiktus dokumentus ir informaciją, ypač jeigu apribojimus ar draudimus
vaistiniam preparatui nustatė bet kurios kitos valstybės įgaliota institucija,
ir pateikti visą naują informaciją, galinčią turėti įtakos vaistinio preparato
naudos ir rizikos santykio vertinimui.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba bet kada gali pareikalauti vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo pateikti įrodymus, kad vaistinio preparato naudos ir
rizikos santykis išlieka palankus.
Suteikus
vaistinio preparato rinkodaros teisę, jos turėtojas per šešis mėnesius privalo
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai šio preparato pirmojo patiekimo
Lietuvos Respublikos rinkai datą ir, bendradarbiaudamas su platintojais,
užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo tiekimą, atitinkantį pacientų poreikį.
Likus ne
mažiau kaip dviem mėnesiams iki numatomo laikino arba nuolatinio vaistinio
preparato tiekimo Lietuvos
Respublikos rinkai nutraukimo, jo rinkodaros teisės turėtojas apie tai turi
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Rinkodaros
teisės turėtojas, prieš tiekdamas rinkai imunologinių ir (ar) kraujo preparatų
serijas, kiekvienos serijos bandinius turi pateikti ištirti Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai, išskyrus atvejus, kai serijos kontrolė atlikta kitos EEE
valstybės oficialioje vaistų kontrolės laboratorijoje ar įgaliotoje tokius
tyrimus atlikti laboratorijoje, kuri patvirtina, kad serija atitinka kokybės
kontrolės dokumentus, pateiktus kartu su paraiška gauti rinkodaros teisę. Šiuo
atveju Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikiama EEE oficialios
kontrolės institucijos serijos išleidimo pažymėjimo kopija.
Rinkodaros teisės turėtojas turi užtikrinti, kad būtų tinkamai
atliktas kraujo preparatų gamybos ir gryninimo procesų specialusis
patvirtinimas, gamybos serijos vienodos ir, kiek tai leidžia šiuolaikinės
technologijos galimybės, kad kraujo preparatuose nėra specifinių virusinių
užkratų. Jis turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie metodus,
naudojamus patogeniniams virusams, kurie gali būti perduoti su kraujo
preparatais, sunaikinti, ir jos prašymu pateikti nesupakuoto produkto ir (ar)
vaistinio preparato bandinius.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu, ypač jei tai būtina dėl priežasčių,
susijusių su farmakologiniu budrumu, rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti
jai visus duomenis apie tai, kiek vaistinio preparato realizuota, ir turimus
duomenis apie tai, kiek jo buvo išrašyta.
Jei pagal
šio įstatymo 66 straipsnį sustabdomas vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo
galiojimas, rinkodaros teisės turėtojas turi apie tai pranešti didmeninio
platinimo įmonėms, vaistinėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms, įsigijusioms
šio preparato.
Jei pagal šio įstatymo 66 straipsnį panaikinamas vaistinio
preparato rinkodaros pažymėjimo galiojimas, rinkodaros teisės turėtojas,
bendradarbiaudamas su didmeninio platinimo įmonėmis, nedelsdamas turi atšaukti
vaistinį preparatą iš rinkos.
Už vaistinio
preparato rinkodarą atsako jo rinkodaros teisės turėtojas; atstovo paskyrimas
neatleidžia teisės aktų nustatyta tvarka rinkodaros teisės turėtojo nuo
atsakomybės.
16 straipsnis. Homeopatinių ir tradicinių augalinių
preparatų tiekimo rinkai
ypatumai
Homeopatiniai
preparatai, atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus,
registruojami pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą supaprastintą
homeopatinių vaistinių preparatų registravimo procedūrą. Šiems preparatams
netaikomi farmakologinio budrumo reikalavimai.
Sveikatos apsaugos
ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos homeopatijos tradicijas ir
sveikatos priežiūros poreikius, homeopatiniams preparatams, išskyrus nurodytus
šio straipsnio 1 dalyje, gali patvirtinti specialią registravimo procedūrą,
nustatydamas specifinius ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų reikalavimus. Jei
tokia procedūra patvirtinama, apie tai informuojama Europos Komisija.
Homeopatiniai
vaistiniai preparatai, nenurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, registruojami
šio įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka.
Tradiciniams
augaliniams preparatams, atitinkantiems sveikatos apsaugos ministro nustatytus
kriterijus, taikoma supaprastinta tradicinių augalinių preparatų registravimo
procedūra, išskyrus atvejį, kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
nusprendžia, kad toks preparatas atitinka registracijos pagal šio įstatymo 11
straipsnį kriterijus.
Jei tradicinis augalinis preparatas atitinka sveikatos apsaugos
ministro nustatytus homeopatinių preparatų, kurie gali būti registruojami pagal
supaprastintą homeopatinių preparatų registravimo procedūrą, kriterijus, jis
registruojamas taikant šią procedūrą.
Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai priėmus sprendimą registruoti šiame straipsnyje
nurodytus preparatus, jie įrašomi į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų
registrą ir išduodamas registracijos pažymėjimas.
17
straipsnis. Vaistinių preparatų lygiagretus importas
Į Lietuvos
Respubliką gali būti lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai, kurie
įregistruoti Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše ir dėl kurių
išduotas lygiagretaus importo leidimas.
Šio įstatymo
ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba tvarko Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą,
registruoja lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus ir išduoda lygiagretaus
importo leidimus, perregistruoja lygiagrečiai importuojamus vaistinius
preparatus, tvirtina lygiagretaus importo leidimų sąlygų keitimus ir sustabdo
leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir leidimų galiojimą.
Lygiagretaus
importo leidimas gali būti išduodamas vaistiniam preparatui, kuris yra tapatus
Lietuvos Respublikoje registruotam vaistiniam preparatui ar pakankamai į jį
panašus.
Vaistinis
preparatas laikomas pakankamai panašiu į Lietuvos Respublikoje registruotą
vaistinį preparatą, jei atitinka šiuos kriterijus:
1) ta pati
veiklioji medžiaga ir ta pati jos druska, tas pats esteris, eteris, izomeras,
izomerų mišinys, kompleksas ar darinys;
2) tas pats
stiprumas;
3) ta pati
farmacinė forma ir vartojimo būdas;
4) tokios pat
klinikinės ir farmacinės savybės;
5) tas pats arba
susijęs rinkodaros teisės turėtojas ir (ar) tas pats gamintojas.
Priėmus
sprendimą įregistruoti vaistinį preparatą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba:
1) priskiria lygiagrečiai
importuojamą vaistinį preparatą nereceptiniams ar receptiniams vaistiniams
preparatams;
2) išduoda lygiagretaus
importo leidimą su šiais priedais: preparato charakteristikų santrauka,
ženklinimu ir pakuotės lapeliu;
3) įrašo
vaistinį preparatą į Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą.
Vaistinio
preparato lygiagretaus importo leidimas gali būti išduodamas tik juridiniam
asmeniui, gavusiam šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo
licenciją.
Vaistinio
preparato lygiagretaus importo leidimas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas
jį išduoti priimamas per 45 dienas nuo paraiškos ir dokumentų, pateiktų pagal
sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, priėmimo dienos. Laikas,
per kurį pareiškėjas pateikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
pareikalautus papildomus dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus
raštu, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Lygiagretaus
importo leidimas išduodamas 5 metams. Lygiagrečiai importuojamas vaistinis
preparatas perregistruojamas, išduodant naują lygiagretaus importo leidimą,
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Už paraiškos
registruoti, perregistruoti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą ar
pakeisti lygiagretaus importo leidimo sąlygas, kartu pateiktų dokumentų ir
informacijos ekspertizę, taip pat lygiagretaus importo leidimo išdavimą mokama
valstybės rinkliava.
Lygiagrečiai
importuoti vaistinį preparatą į Lietuvos Respubliką turi teisę tik šio
vaistinio preparato lygiagretaus importo leidimo turėtojas.
Lygiagretaus
importo leidimo turėtojas apie ketinimą lygiagrečiai importuoti vaistinį
preparatą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomo importo turi pranešti
raštu šio vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojui ir Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai.
Lygiagretaus importo
leidimo turėtojas privalo vykdyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose su
farmakologiniu budrumu ir vaistinio preparato atšaukimu iš rinkos susijusias
rinkodaros teisės turėtojo pareigas.
Kitus
reikalavimus, susijusius su lygiagrečiu importu, ir kitas lygiagretaus importo
leidimo turėtojo pareigas nustato sveikatos apsaugos ministras.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
KLINIKINIAI
VAISTINIŲ PREPARATŲ TYRIMAI
18
straipsnis. Klinikinių vaistinio preparato tyrimų reikalavimai
Klinikinius vaistinio
preparato tyrimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kaip jų
laikomasi, kontroliuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir kitos pagal
įstatymus įgaliotos institucijos.
Pagrindinio tyrėjo kvalifikacija turi atitikti sveikatos apsaugos
ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Visi
klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai turi būti planuojami, atliekami,
registruojami ir ataskaitos apie juos teikiamos laikantis sveikatos apsaugos
ministro patvirtintų Geros klinikinės praktikos taisyklių reikalavimų.
Klinikinius
vaistinio preparato tyrimus vykdyti galima tik turint Lietuvos bioetikos
komiteto pritarimo atlikti klinikinį vaistinio preparato tyrimą liudijimą ir
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos leidimą. Pritarimo atlikti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą liudijimų ir leidimų atlikti klinikinį vaistinio
preparato tyrimą išdavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Tiriamieji
vaistiniai preparatai klinikiniams tyrimams įsigyjami ir išduodami sveikatos
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Klinikinio
tyrimo užsakovas ar jo atstovas ir (ar) pagrindinis tyrėjas, norėdami gauti
pritarimo liudijimą ar leidimą klinikiniams vaistinių preparatų tyrimams
atlikti, turi pateikti dokumentus, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos
ministras. Už dokumentų, kurie pateikiami norint gauti Lietuvos bioetikos
komiteto pritarimo liudijimą ir Valstybinės vaistų kontrolės leidimą,
ekspertizę ir pritarimo liudijimų bei leidimų išdavimą mokamos nustatyto dydžio
valstybės rinkliavos.
Lietuvos
bioetikos komitetas pritarimą arba nepritarimą klinikiniam tyrimui atlikti
pareiškia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos priėmimo dienos. Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba leidimą atlikti klinikinį tyrimą išduoda arba
motyvuotą atsisakymą jį išduoti pateikia ne vėliau kaip per 60 dienų nuo
paraiškos priėmimo dienos. Ji gali išduoti leidimą klinikiniam tyrimui atlikti
tik esant Lietuvos bioetikos komiteto pritarimui.
Šio
straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęsiamas 30 dienų tais
atvejais, kai prašoma leidimo tyrimams, kurių metu naudojami šie tiriamieji
vaistiniai preparatai:
1) skirti genų
terapijai;
2) skirti
somatinių ląstelių terapijai;
3) genetiškai modifikuotų organizmų preparatai.
Jei
konsultuojamasi su ekspertais, šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems
tiriamiesiems vaistiniams preparatams leidimo pradėti klinikinius tyrimus
išdavimo terminas gali būti pratęsiamas dar 90 dienų, iš viso – iki 180 dienų.
Ksenogeninių ląstelių terapijos klinikinių tyrimų leidimo išdavimo terminas
neribojamas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba duomenis apie klinikinį vaistinio preparato tyrimą į
Europos duomenų bazę „EudraCT“ įtraukia pagal Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos patvirtiną standartinės veiklos tvarką, parengtą vadovaujantis
išsamiomis Europos Komisijos rekomendacijomis.
Jei
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba arba Lietuvos bioetikos komitetas turi
objektyvių priežasčių manyti, kad paraiška gauti leidimą vykdyti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų
reikalavimų, arba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl klinikinio tyrimo
saugumo ar mokslinio pagrįstumo, gali neišduoti leidimo vykdyti klinikinį
vaistinio preparato tyrimą ar pritarimo liudijimo, apie tai pranešdami
užsakovui.
Užsakovas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai ir Lietuvos bioetikos komitetui turi pateikti visą
gautą svarbią informaciją apie klinikinio tyrimo metu pastebėtus
nepageidaujamus reiškinius ar įtariamas nepageidaujamas reakcijas į tiriamąjį
vaistinį preparatą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba kontroliuoja, kad duomenys apie įtariamus sunkius
nepageidaujamų reakcijų padarinius, susijusius su tiriamuoju vaistiniu
preparatu, pastebėtus Lietuvoje klinikinių tyrimų metu, būtų nedelsiant
įtraukti į pranešimo apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir šios
informacijos apdorojimo Europos ekonominėje erdvėje sistemos „EudraVigilance“
klinikinių tyrimų modulį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gali priimti sprendimą sustabdyti arba nutraukti
klinikinį vaistinio preparato tyrimą šalyje, kai jis jau atliekamas, jeigu turi
svarių priežasčių nuspręsti, kad nevykdomos leidime nurodytos sąlygos, arba
abejoja dėl klinikinio tyrimo saugumo ar mokslinio pagrįstumo, ir nurodyti šio
sprendimo priežastis. Užsakovas ir tyrėjas turi nedelsdami išnagrinėti
sustabdymo ar nutraukimo priežastis ir per vieną savaitę pateikti ataskaitą,
kurioje būtų nagrinėjami iškelti klausimai ir visos išskirtinės aplinkybės,
prieštaraujančios tolesniam klinikinio vaistinio preparato tyrimo vykdymui. Gavusi
ataskaitą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą dėl tyrimo
sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ar tyrimo nutraukimo.
Lietuvos
bioetikos komitetui nutarus sustabdyti ar nutraukti pritarimo liudijimo
galiojimą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ne vėliau kaip per 7 dienas
priima sprendimą tyrimą sustabdyti arba nutraukti.
PENKTASIS skIRSNIS
FARMACINĖS VEIKLOS licencijavimas
19
straipsnis. Farmacinės veiklos licencijavimas
Vaistinių, tiriamųjų vaistinių
preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų
platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus
šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla.
Juridiniams
asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams (toliau – juridinis asmuo)
išduodamos šios licencijų rūšys:
1) gamybos licencija;
2) didmeninio
platinimo licencija;
3) vaistinės
veiklos licencija;
4) gamybinės
vaistinės veiklos licencija;
5) farmacinių
atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija.
Licencijas
išduoda, pakeičia, stabdo, naikina jų galiojimą ar naikina galiojimo
sustabdymą, įrašo pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į dokumentus,
pateiktus licencijai gauti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Farmacinės
veiklos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
20
straipsnis. Licencijų išdavimas
Juridinis
asmuo, norintis gauti licenciją, turi pateikti paraišką ir kitus dokumentus,
nustatytus Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos, pateiktų
duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi
nuvykti į paraiškoje deklaruotą veiklos vietą patikrinti pateiktų duomenų ir
informacijos tikslumo ir teisingumo, įvertinti, ar juridinis asmuo teisės aktų
nustatyta tvarka yra pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi,
kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo, Farmacinės veiklos
licencijavimo taisyklių, sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės aktų
nustatytus reikalavimus.
Licencija
išduodama šio įstatymo nustatytais terminais. Jei reikia, Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba turi teisę prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu,
taip pat šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti numatyto
asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 28 straipsnyje,
ar asmens, kurio pareigos, kvalifikacija ir patirtis nustatyti šio įstatymo 34
straipsnyje, tvirtinimu susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas
informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį
pareiškėjas pateikia šią informaciją, neįskaitomas į šio įstatymo nustatytais
terminais priimamo sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo laikotarpį.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip
pat kiti asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie
juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo steigėjus, akcininkus,
vadovus, juridinio asmens finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų
teisės aktų pažeidimus, atliktų tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą
informaciją, kuri Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai reikalinga priimant
sprendimą dėl licencijos išdavimo.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo
sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša
Juridinių asmenų registrui juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta
tvarka, paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.
Licencija
išduodama neterminuotam laikui.
Už juridinio asmens pasirengimo vykdyti farmacinę veiklą teisės aktų
nustatyta tvarka vertinimą, taip pat licencijos išdavimą mokama nustatyto
dydžio valstybės rinkliava.
21 straipsnis. Informacijos ir duomenų pakeitimai
licencijos turėtojo pateiktuose dokumentuose licencijai gauti
Jei
licencijos turėtojas nori pakeisti informaciją ir (ar) duomenis dokumentuose,
pateiktuose jo licencijai gauti (toliau – licencijos informacija ir duomenys),
jis turi pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai sveikatos apsaugos
ministro nustatytos formos paraišką ir dokumentus, patvirtinančius keičiamus
licencijos informaciją ir duomenis.
Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba, gavusi paraišką, turi teisę nuvykti į deklaruojamą vietą ir
patikrinti, ar juridinis asmuo pasirengęs vykdyti farmacinę veiklą naujomis
sąlygomis.
Sprendimas
dėl keičiamų licencijos informacijos ir duomenų priimamas ne vėliau kaip per 30
dienų nuo paraiškos ir dokumentų pateikimo, išskyrus atvejus, numatytus šio
įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ir 32 straipsnio 3 dalyje.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gali prašyti pareiškėją pateikti su sprendimo priėmimu
susijusią išsamesnę informaciją. Pareiškėjas turi pateikti informaciją ne
vėliau kaip per 30 dienų. Terminas, per kurį pareiškėjas pateikia šią
informaciją, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį.
22 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją,
įrašyti pasikeitusius licencijos duomenis ir informaciją
Licencija
neišduodama ar atsisakoma įrašyti pasikeitusius licencijos duomenis ir
informaciją, jeigu:
1) pateikti
paraiška ir dokumentai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų
reikalavimų;
2) pareiškėjas
per nustatytą terminą nepateikė prašytos papildomos informacijos;
3) pareiškėjas
ar jo vykdoma farmacinė veikla neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatytų reikalavimų;
4) pareiškėjui
iškelta bankroto byla;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava;
6) juridiniam
asmeniui buvo panaikintas licencijos galiojimas ir nuo licencijos galiojimo
panaikinimo nepraėjo 6 mėnesiai (ši nuostata netaikoma, kai licencijos
turėtojas nutraukia licencijuojamą veiklą ir pateikia Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai prašymą panaikinti licencijos galiojimą).
23 straipsnis. Licencijos galiojimo sustabdymas,
licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimas ar licencijos galiojimo
panaikinimas
Licencijos
galiojimas sustabdomas, jeigu vykdoma veikla neatitinka licencijos informacijos
ir duomenų, nesilaikoma licencijuojamos veiklos sąlygų.
Licencijos
galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba,
gavusi licencijos turėtojo raštišką pranešimą apie pašalintus licencijuojamos
veiklos sąlygų pažeidimus, nustato, kad pareiškėjas iš tikrųjų pašalino
nurodytus pažeidimus.
Licencijos
galiojimas panaikinamas, jeigu:
1) licencijos
turėtojas nutraukia licencijuojamą veiklą ir pateikia Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai prašymą panaikinti licencijos galiojimą;
2) licencijos
turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą
nepašalina licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimų;
3) Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba nustato, kad sustabdžius licencijos galiojimą juridinis
asmuo ar jo filialas toliau verčiasi licencijuojama farmacine veikla;
4) juridinis
asmuo pasibaigė;
5) pateikti
klaidinantys duomenys licencijai gauti;
6) licencijos
turėtojas, sustabdžius jo licencijos galiojimą, per 12 mėnesių nuo licencijos
galiojimo sustabdymo panaikinimo padarė pažeidimą, dėl kurio būtų stabdomas jo
licencijos galiojimas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina licencijos galiojimą visai
veiklai ar daliai veiklos, jei licencijos turėtojas pažeidžia šio įstatymo,
Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos apsaugos ministro
nustatytus reikalavimus.
Jeigu dėl šio
įstatymo 29 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti įdarbinto kvalifikuoto
asmens, kurio kvalifikacija ir patirtis atitinka šio įstatymo 28 straipsnio
reikalavimus (toliau – kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)
importą), ar farmacinės veiklos vadovo padarytų farmacinės veiklos pažeidimų
iškeliama baudžiamoji ar administracinė byla arba pradedamas tyrimas dėl darbo
tvarkos pažeidimų, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba sustabdo jo įgaliojimus
bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu.
ŠEŠTASIS skIRSNIS
GAMYBA IR IMPORTAS IŠ TreČIŲJŲ ŠALIŲ
24
straipsnis. Pagrindiniai gamybos ir importo iš trečiųjų šalių reikalavimai
Juridinis asmuo gali verstis
vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų
šalių tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją.
Juridinis
asmuo gali verstis vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų visa ir
daline gamyba ir (ar) įvairiais procesais, susijusiais su fasavimu, pakavimu,
ženklinimu, prezentacija, tik turėdamas gamybos licenciją. Šią licenciją jis
taip pat turi įgyti, kai vaistinius preparatus, tiriamuosius vaistinius
preparatus gamina ir (ar) importuoja iš trečiųjų šalių tik eksportui. Gamybos
licencija suteikia teisę platinti šios licencijos turėtojo pagamintus
vaistinius preparatus.
Gamybos licencijos nereikalaujama:
1)
ekstemporaliems vaistiniams preparatams gaminti;
2) pramoniniu
būdu arba pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu pagamintų vaistinių
preparatų pakuotei perpakuoti, perfasuoti, prezentacijai keisti, jei šią veiklą
atlieka vaistinės ar filialai, ir šie vaistiniai preparatai skirti tik tos
vaistinės ar to vaistinės filialo aptarnaujamiems fiziniams
asmenims;
3)
radiofarmaciniams preparatams, kuriuos pagal gamintojo nurodymus iš registruotų
radionuklidų generatorių, radionuklidų rinkinių ar radionuklidų pirmtakų prieš
vartojimą ruošia sveikatos priežiūros įstaiga, turinti veiklos su
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licenciją, toje įstaigoje vartoti;
4) tiriamiesiems
vaistiniams preparatams prieš vartojimą ar pakavimą praskiesti, jei tai atlieka
klinikinių tyrimų centruose farmacijos specialistai ar kiti tam įgalioti
asmenys ir šie preparatai skirti vartoti tik tame centre;
5) vardinių
vaistinių preparatų importui iš trečiųjų šalių.
Vaistiniai,
tiriamieji vaistiniai preparatai gaminami ir (ar) importuojami iš trečiųjų
šalių laikantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintų vaistinių preparatų ir
tiriamųjų vaistinių preparatų geros gamybos praktikos nuostatų ir atsižvelgiant
į Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos
institucijų rekomendacijas (toliau – geros gamybos praktika).
Iš trečiųjų
šalių importuojami vaistiniai, tiriamieji vaistiniai preparatai turi būti
pagaminti įmonėse, kurioms tos šalies įgaliotos institucijos leista verstis
vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir kurių geros gamybos
praktikos standartai atitinka bent Europos Sąjungos nustatytuosius.
Vaistinių
preparatų gamybai pradinėmis medžiagomis galima naudoti tik tas veikliąsias
medžiagas, kurios pagamintos atsižvelgiant į pradinių medžiagų Europos
Komisijos geros gamybos praktikos principus ir rekomendacijas. Ši nuostata
taikoma ir pagalbinėms medžiagoms, kurių sąrašą ir specifines naudojimo sąlygas
nustato Europos Komisija (toliau – į Europos Komisijos sąrašą įrašytos
pagalbinės medžiagos).
Veikliųjų
medžiagų, kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistiniams preparatams
gaminti, gamybai priskiriama visa ir dalinė gamyba, taip pat veikliosios
medžiagos importas ir įvairūs procesai, susiję su jos fasavimu, pakavimu,
ženklinimu ar prezentacija iki šios medžiagos naudojimo vaistinio preparato gamybai,
įskaitant kartotinį supakavimą ar ženklinimą.
Šio skirsnio
nuostatos taikomos ir tarpiniams produktams.
Kraujo
preparatai gali būti gaminami tik iš žmogaus kraujo ir plazmos, kurie
surinkti ir ištirti pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
Įstatymas papildomas 241 straipsniu
nuo 2009 m. liepos 1 d., straipsnio 4 dalis įsigalioja nuo 2008 m. gruodžio 30 d.:
25 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui,
norinčiam gauti gamybos licenciją
Juridinis asmuo,
norintis gauti gamybos licenciją, privalo:
1) nurodyti
paraiškoje numatomus gaminti ar importuoti vaistinius preparatus ir jų
farmacines formas, tiriamųjų vaistinių preparatų grupes ir farmacines formas,
taip pat vietą, kur jie gaminami ir (ar) vykdoma jų kontrolė;
2) nurodytų
vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamybai arba importui turėti
pakankamai ir tinkamų patalpų, techninių įrengimų, kontrolės įrangą, kurie
atitiktų šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos
apsaugos ministro nustatytus preparatų gamybos, kontrolės ir jų laikymo
reikalavimus, užtikrintų vaistinių preparatų gamybos ir tyrimų metodų, aprašytų
dokumentuose, pateiktuose vaistinio preparato rinkodaros teisei įgyti, taikymą;
3) sudaryti
darbo sutartį su asmeniu kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar)
importą, pareigoms vykdyti;
4) atitikti kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo
taisyklių ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
26
straipsnis. Gamybos licencijos išdavimo principai
Gamybos
licencija išduodama veiklai tik paraiškoje nurodytose patalpose ir su toje
pačioje paraiškoje nurodytais preparatais ar jų grupėmis bei farmacinėmis
formomis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigas
gali vykdyti tik į licenciją įrašytas asmuo.
Gamybos
licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti
per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo
dienos.
Jei šios
licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusius informaciją ir (ar) duomenis į
dokumentus, pateiktus licencijai gauti, sprendimas arba motyvuotas atsisakymas
juos įrašyti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos
pagal nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.
27
straipsnis. Gamybos licencijos turėtojo pagrindinės pareigos
Gamybos
licencijos turėtojas privalo:
1) įdarbinti
pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai
farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;
2) vykdyti
veiklą su tiriamaisiais vaistiniais preparatais ir (ar) vaistiniais
preparatais, kuriems suteikta rinkodaros teisė, EEE valstybėje tik pagal tos
valstybės teisės aktus;
3) iš anksto
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie visus informacijos ar
duomenų pakeitimus, kuriuos jis norėtų padaryti licencijai gauti pateiktuose
dokumentuose;
4) nedelsdamas
pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, jei pakeičiamas kvalifikuotas
asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą. Jeigu licencijoje nurodytas
kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, dėl ligos, atostogų
ar kitų objektyvių priežasčių negali vykdyti savo pareigų, jo funkcijos gali
būti pavestos tik kitam už gamybą ir (ar) importą atsakingam kvalifikuotam
asmeniui. Šiuo atveju gamybos licencijos turėtojas turi paskirti arba įdarbinti
kitą kvalifikuotą asmenį, atsakingą už gamybą ir (ar) importą, ir apie tai
nedelsdamas informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Jeigu kitas
kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, įdarbinamas
laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 3 mėnesiai per vienus metus, licencijos keisti
nereikia;
5) leisti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
darbuotojams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems
ir nepavaldiems asmenims, pateikusiems tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą,
laisvai ir be išankstinio perspėjimo gamybos licencijos turėtojo darbo
valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų
teisėsaugos įstaigų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias licencijoje
nurodytose veiklos vietose,
siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų
reikalavimų; pateikti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), daiktus,
reikalingus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti.
6) suteikti
kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir (ar) importą, įgaliojimus
vykdyti jam šiuo įstatymu nustatytas pareigas ir užtikrinti jų nuolatinį ir
nepertraukiamą atlikimą;
7) laikytis
geros gamybos praktikos;
8) kaip pradines
medžiagas naudoti tik tas veikliąsias medžiagas, kurios atitinka šio įstatymo
24 straipsnio 6 dalies reikalavimus;
9) savo pagamintus ar importuotus vaistinius preparatus platinti
laikantis visų didmeninio platinimo licencijos turėtojui privalomų reikalavimų;
10) turėti
vaistų atšaukimo iš rinkos planą ir pranešti Valstybinei vaistų kontrolės
tarnybai apie pradedamą vykdyti ir įvykdytą vaistinių preparatų atšaukimą iš
rinkos, pateikti visą susijusią informaciją;
11) vykdyti
kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus.
28 straipsnis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už
gamybą ir (ar) importą, kvalifikacijos reikalavimai
Kvalifikacijos
ir patirties reikalavimus kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ir
(ar) importą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
29 straipsnis. Pagrindinės kvalifikuoto asmens,
atsakingo už gamybą ir (ar) importą, pareigos
Kvalifikuotas
asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, privalo vykdyti šiame įstatyme,
kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose
nustatytas pareigas. Jis atsako, kad:
1) kiekviena
vaistinio preparato serija būtų pagaminta ir patikrinta pagal šio įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimus ir atitiktų dokumentus, pateiktus rinkodaros
teisei įgyti;
2) Lietuvoje ar kitoje EEE
valstybėje būtų atlikta vaistinio preparato, importuojamo iš trečiosios šalies,
nepaisant to, kur jis buvo pagamintas (trečiojoje ar EEE valstybėje),
kiekvienos serijos visa kokybinė, visų veikliųjų medžiagų kiekybinė analizė ir
visi kiti tyrimai ar patikrinimai, būtini vaistinio preparato kokybei
užtikrinti pagal dokumentus, pateiktus rinkodaros teisei įgyti;
3) kiekviena
tiriamojo vaistinio preparato serija būtų pagaminta ir patikrinta pagal gerą
gamybos praktiką, preparato specifikacijos bylą ir užsakovo dokumentus, pateiktus
prašant leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;
4) kiekviena
tiriamojo vaistinio preparato, importuojamo iš trečiosios šalies, serija būtų
pagaminta ir patikrinta pagal geros gamybos praktikos standartus, atitinkančius
bent Europos Sąjungos nustatytuosius, preparato specifikacijos bylą ir kad
kiekviena preparato serija būtų patikrinta pagal dokumentus, pateiktus prašant
leidimo vykdyti klinikinį tyrimą;
5) jei
tiriamasis vaistinis preparatas yra palyginamasis preparatas iš trečiosios
šalies, kuriam suteikta rinkodaros teisė, tačiau nėra galimybės gauti
dokumentų, patvirtinančių, kad kiekviena šio preparato serija pagaminta pagal
geros gamybos praktikos standartus, atitinkančius bent Europos Sąjungos
nustatytuosius, būtų atliktos analizės, visi kiti tyrimai ir patikrinimai,
būtini šio preparato serijos kokybei užtikrinti pagal dokumentus, pateiktus
prašant leidimo vykdyti klinikinį tyrimą.
Jei šio straipsnio
1 dalyje numatyti serijų tyrimai jau yra atlikti kitoje EEE valstybėje, jų
tirti pakartotinai nebūtina, jeigu šios serijos yra tiekiamos rinkai kartu su
kokybės kontrolės dokumentais, pasirašytais tos valstybės kvalifikuoto asmens, atsakingo
už gamybą ir (ar) importą.
Jei
vaistiniai preparatai importuojami iš šalies, su kuria Europos Bendrija yra
pasirašiusi abipusio pripažinimo sutartį, užtikrinančią, kad gamintojas taiko
geros gamybos praktikos standartus, lygiaverčius Bendrijos nustatytiesiems, ir
kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti tyrimai yra atlikti
eksportuojančioje šalyje, kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar)
importą, gali šių tyrimų neatlikti.
Visais
atvejais kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą ir (ar) importą, vaistinių,
tiriamųjų vaistinių preparatų serijų registravimo žurnale ar tam skirtame
atitinkamame dokumente turi parašu patvirtinti, kad kiekviena pagaminta serija
atitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šis
žurnalas ar jį atitinkantis dokumentas turi būti nuolat pildomas atsižvelgiant
į gamybą ir (ar) importą iš trečiųjų šalių ir pateikiamas Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos reikalavimu. Užpildytas vaistinių preparatų serijų
registravimo žurnalas ar jį atitinkantis dokumentas turi būti saugomas 5 metus.
septintasIS skIRSNIS
DIDMENINIS PLATINIMAS
30
straipsnis. Pagrindiniai didmeninio platinimo reikalavimai
Juridinis asmuo turi teisę
verstis didmeniniu vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų ir į Europos
Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, naudojamų vaistinių preparatų ar
ekstemporalių vaistinių preparatų gamybai, platinimu tik turėdamas šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.
Didmeninis
platinimas vykdomas laikantis šio įstatymo reikalavimų, sveikatos apsaugos
ministro patvirtintų geros platinimo praktikos nuostatų ir atsižvelgiant į
Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos
institucijų rekomendacijas (toliau – gera platinimo praktika).
Jei
didmeninio platinimo licencijos turėtojas nori verstis vaistinių preparatų
gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių, jis turi įgyti gamybos licenciją.
Asmenims,
turintiems kitų EEE valstybių išduotą didmeninio platinimo licenciją ir
norintiems verstis didmeniniu platinimu Lietuvos Respublikoje, negali būti
taikomi griežtesni veiklos reikalavimai negu juridiniams asmenims, turintiems
šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją.
31 straipsnis. Reikalavimai juridiniam asmeniui,
norinčiam gauti didmeninio platinimo licenciją
Juridinis asmuo,
norintis gauti didmeninio platinimo licenciją, privalo:
1) nurodyti
paraiškoje numatomas platinti vaistinių preparatų grupes (pagal temperatūros
režimą ir sveikatos apsaugos ministro nustatytas grupes), nurodyti, ar bus
platinamos veikliosios medžiagos, į Europos Komisijos sąrašą įrašytos
pagalbinės medžiagos, naudojamos vaistiniams preparatams ar
ekstemporaliems vaistiniams preparatams gaminti;
2) atsižvelgiant
į Europos Komisijos, Europos vaistų agentūros ir kitų Europos Sąjungos
institucijų rekomendacijas, turėti pakankamai tinkamų patalpų ir įrengimų, kad
būtų užtikrintas vaistinių preparatų laikymas (saugojimas) gamintojo
nustatytomis sąlygomis ir tinkamas platinimas;
3) sudaryti
darbo sutartį su asmeniu, kurio kvalifikacija atitiktų šio įstatymo 34
straipsnyje nustatytus reikalavimus, farmacinės veiklos vadovo pareigoms
vykdyti;
4) atitikti
kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos
apsaugos ministro nustatytus reikalavimus;
5) įsipareigoti
vykdyti visas šio įstatymo 33 straipsniu nustatytas pareigas.
32
straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos išdavimas
Didmeninio
platinimo licencija išduodama veiklai tik juridinio asmens paraiškoje
nurodytose patalpose ir su toje pačioje paraiškoje nurodytų preparatų
grupėmis. Farmacinės veiklos vadovo pareigas gali vykdyti tik į licenciją
įrašytas asmuo.
Didmeninio
platinimo licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas
atsisakyti ją išduoti per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus
reikalavimus, gavimo.
Jei
licencijos turėtojas prašo įrašyti pasikeitusią licencijos informaciją ir
duomenis, sprendimas juos įrašyti arba motyvuotas atsisakymas priimamas ne
vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus
reikalavimus, gavimo dienos. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos motyvuotu
sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas iki 90 dienų.
33
straipsnis. Didmeninio platinimo licencijos turėtojo pagrindinės pareigos
Didmeninio
platinimo licencijos turėtojas privalo:
1) įdarbinti pakankamai ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų
licencijoje nurodytai farmacinei veiklai pagal nustatytus reikalavimus vykdyti;
2) leisti
tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą pateikusiems Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos darbuotojams, turintiems administravimo įgaliojimus pagal pareigas
pavaldiems ir nepavaldiems asmenims, laisvai ir be išankstinio perspėjimo didmeninio
platinimo licencijos turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų
nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus, įeiti
į visas patalpas, esančias licencijoje nurodytose veiklos vietose, siekiant
patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų;
pateikti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), daiktus, reikalingus
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos funkcijoms atlikti;
3) pateikti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai duomenis apie vykdomą ir numatomą vykdyti
vaistinių preparatų platinimą ir atliekamus esminius pakeitimus, kurie gali
turėti poveikį vaistinio preparato kokybei, saugumui ir veiksmingumui;
4) įsigyti
(teisės aktų nustatytais atvejais – importuoti) vaistinius preparatus tik iš
juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo licenciją;
5) platinti tik
tokius vaistinius preparatus ar jų grupes, kurie laikomi patalpose,
atitinkančiose licencijoje ir jos dokumentuose nurodytas laikymo sąlygas;
6) tiekti Lietuvos Respublikos rinkai
tik registruotus vaistinius preparatus ir šio įstatymo nustatytais atvejais
neregistruotus vaistinius preparatus;
7) tiekti
vaistinius preparatus tik asmenims, kurie turi didmeninio platinimo, vaistinės
veiklos ir (ar) asmens
sveikatos priežiūros veiklos licencijas;
8)
bendradarbiaudamas su vaistinių preparatų rinkodaros teisių turėtojais,
užtikrinti tinkamą ir reikiamo dažnumo vaistinių preparatų tiekimą vaistinėms
ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms;
9) turėti
neatidėliotinų veiksmų planą, kuris užtikrintų veiksmingą bet kurio vaistinio
preparato atšaukimą iš rinkos, vykdomą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
nurodymu arba bendradarbiaujant su to vaistinio preparato gamintoju ar
rinkodaros teisės turėtoju, ir jį įgyvendinti;
10) tvarkyti
vaistinių preparatų gavimo ir pardavimo dokumentus, registruoti vaistinių
preparatų gavimo ir išsiuntimo operacijas, nurodant šią informaciją: datą,
vaistinio preparato pavadinimą, seriją, gauto ar parduoto vaistinio preparato
kiekį, tiekėjo ar gavėjo pavadinimą ir adresą;
11) tiekti
vaistinius preparatus tik kartu su dokumentais, kuriuose būtų ši informacija:
data, vaistinio preparato pavadinimas ir farmacinė forma, serija, kiekis,
tiekėjo ir konsignanto pavadinimas ir adresas;
12) Lietuvos
archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka 5
metus saugoti šio straipsnio 10 punkte nurodytus dokumentus ir prireikus
pateikti juos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prašymu;
13) vykdyti
farmacinę veiklą pagal vaistinių preparatų geros platinimo praktikos
reikalavimus;
14) platinti tik
tas veikliąsias medžiagas ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytas pagalbines
medžiagas, kurios pagamintos pagal Europos Komisijos geros gamybos praktikos
principus ir rekomendacijas;
15) skirti už
farmacinę veiklą atsakingus asmenis ir užtikrinti reikiamą specialistų,
vykdančių ir kontroliuojančių farmacinę veiklą, skaičių ir kvalifikaciją;
16) suteikti
farmacinės veiklos vadovui pakankamus įgaliojimus atlikti jam pavestas pareigas
ir užtikrinti jam priskirtų funkcijų nuolatinį ir nepertraukiamą atlikimą;
17) pranešti
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, jei pakeičiamas farmacinės veiklos
vadovas. Jeigu licencijoje nurodytas farmacinės veiklos vadovas dėl ligos,
atostogų ar kitų objektyvių priežasčių negali vykdyti savo pareigų, jo
funkcijos gali būti pavestos tik kitam asmeniui, atitinkančiam farmacinės
veiklos vadovui keliamus reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 34 straipsnyje. Jei
farmacinės veiklos vadovas pakeičiamas laikotarpiui, ilgesniam nei vienas
mėnuo, didmeninio platinimo licencijos turėtojas turi pranešti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai. Jeigu farmacinės veiklos vadovas pakeičiamas
laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 3 mėnesiai per vienus metus, licencijos
informacijos ir duomenų keisti nereikia;
18) vykdyti kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
34 straipsnis. Farmacinės veiklos vadovo, atsakingo
už didmeninį platinimą, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai
ir pagrindinės pareigos
Farmacinės
veiklos vadovu, atsakingu už didmeninį platinimą, gali būti vaistininkas,
turintis vaistininko praktikos licenciją ir dvejų metų darbo patirtį, įgytą
didmeninio platinimo įmonėje per paskutinius 10 metų.
Farmacinės veiklos vadovas privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose
teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas.
Jis atsako, kad:
1) farmacinė
veikla būtų vykdoma pagal vaistinių preparatų gerą platinimo praktiką;
2) juridinio
asmens vadovai būtų informuoti apie tai, ar veikla atitinka šio įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;
3) būtų platinami
tik šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantys
vaistiniai preparatai, veikliosios medžiagos ir į Europos Komisijos sąrašą
įrašytos pagalbinės medžiagos;
4) būtų
reaguojama į pirkėjų skundus ar pranešimus apie vaistinio preparato,
veikliosios medžiagos ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytos pagalbinės
medžiagos ir (ar) paslaugų kokybę;
5) būtų įdiegta
ir tinkamai veiktų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų atšaukimo iš rinkos
sistema.
AŠTUNTASIS skIRSNIS
VAISTINIŲ VEIKLA
35
straipsnis. Vaistinių rūšys ir jų veiklos ypatumai
Vaistinės ir
jų filialai steigiami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Juridinis
asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla tik turėdamas šio įstatymo nustatyta
tvarka išduotą vaistinės veiklos licenciją, gaminti ekstemporalius vaistinius
preparatus – tik turėdamas gamybinės vaistinės veiklos licenciją.
Vaistinės
skirstomos pagal veiklos pobūdį į visuomenės vaistines, gamybines visuomenės
vaistines, ligoninės vaistines, gamybines ligoninės vaistines, universiteto
vaistines ir labdaros vaistines.
Visuomenės
vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami)
vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims,
neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės
veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai
aprūpinant gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji ir
profesinės veiklos praktika.
Gamybinė
visuomenės vaistinė – visuomenės vaistinė, kuri gamina ekstemporalius
vaistinius preparatus ir parduoda (išduoda) vaistinius preparatus gyventojams,
o kartinius vaistinius preparatus gali parduoti (išduoti) ir juridiniams
asmenims, turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją. Gamybinė
vaistinė gali parduoti (išduoti) savo pagamintus kartinius vaistinius
preparatus per savo filialus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Ligoninės
vaistinė, gamybinė ligoninės vaistinė yra sveikatos priežiūros įstaigos
(įmonės) padalinys, kuris aprūpina ligoninę vaistiniais preparatais, bet neturi
teisės jų parduoti (išduoti) ambulatoriškai besigydantiems pacientams.
Universiteto
vaistinė yra universiteto, rengiančio farmacijos specialistus, struktūrinis
padalinys ir atlieka visuomenės arba gamybinės visuomenės vaistinės funkcijas.
Labdaros
vaistinė paramos būdu įsigyja vaistinius preparatus ir vaistinių prekes ir juos
išduoda labdaros gavėjams sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kaip
paramą gautus vaistinius preparatus parduoti draudžiama.
Vaistinės
gali vykdyti veiklą tik su registruotais vaistiniais preparatais arba šio
įstatymo nustatyta tvarka leistais vartoti sveikatos priežiūrai neregistruotais
vaistiniais preparatais.
Vaistiniai
preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus,
turi būti suteikiama farmacinė paslauga.
Vaistinės
savo veiklą vykdo pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus geros vaistinių
praktikos nuostatus.
Be vaistinių
preparatų, vaistinės gali parduoti (išduoti) sveikatos apsaugos ministro
nustatytas vaistinių prekes.
Visuomenės vaistinė,
visuomenės gamybinė vaistinė, universiteto vaistinė, ligoninės vaistinė,
gamybinė ligoninės vaistinė, ją likviduojant, reorganizuojant ar pradėjus jos
bankroto procedūrą, gali parduoti turimus vaistinius preparatus tik didmeninio
platinimo įmonei, kol galioja juridinio asmens vaistinės veiklos arba gamybinės
vaistinės veiklos licencija.
Vaistinių
filialų steigimui, veiklai ir jų vykdymo sąlygoms taikomi tokie patys
reikalavimai kaip ir vaistinėms.
Ligoninės
vaistinę, gamybinę ligoninės vaistinę gali steigti tik sveikatos priežiūros
stacionarinė įstaiga stacionarui aprūpinti.
Juridinio
asmens, vykdančio visuomenės vaistinės, visuomenės gamybinės vaistinės veiklą,
registruotame pavadinime turi būti žodis „vaistinė(-ės)“. Juridiniai asmenys,
nevykdantys vaistinės veiklos, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžio
„vaistinė“ ar jo vertimo į kitą kalbą.
40 straipsnis. Vaistinės farmacinės veiklos vadovo
kvalifikacijos reikalavimai ir pagrindinės pareigos
Farmacinės
veiklos vadovu gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos
licenciją.
Farmacinės
veiklos vadovas privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir
licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas. Jis atsako,
kad:
1) farmacinė
veikla būtų vykdoma pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus
reikalavimus;
2) vaistinė įsigytų,
saugotų ir parduotų (išduotų) tik registruotus, taip pat kitais teisės aktais
leistus vartoti sveikatos priežiūrai vaistinius preparatus;
3) būtų tinkamai
ir operatyviai reaguota į gaunamus iš vaistinių preparatų vartotojų skundus ar
pranešimus apie vaistinio preparato ir (ar) farmacinių paslaugų kokybę;
4) būtų tinkamai
ir operatyviai dalyvaujama atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos ir
surenkant iš gyventojų naikintinus ar nereikalingus vaistinius preparatus;
5) būtų
užtikrintas farmacinės paslaugos teikimas, teikiami siūlymai administracijos
vadovams dėl vaistininkų ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)
kvalifikacijos kėlimo;
6) būtų užtikrinta ekstemporalių
vaistinių preparatų gamybos kontrolė.
41
straipsnis. Kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais
1.
Vaistinės ir jų filialai kaimo vietovėse steigiami ir vykdo veiklą sveikatos
apsaugos ministro nustatyta supaprastinta tvarka. Valstybė ir savivaldybės gali
taikyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas, teikti paramą bei kitais būdais remti
kaimo vietovėse esančias vaistines.
Kaimo
vietovėse, jeigu nėra vaistinės ar jos filialo, gyventojus vaistiniais
preparatais per kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas
Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpina su pirminės sveikatos priežiūros
įstaigomis sutartis dėl vaistinių preparatų tiekimo sudariusios vaistinės.
DEVINTASIS skIRSNIS
farmacinių atliekų tvarkymAS
42
straipsnis. Farmacinių atliekų surinkimas iš gyventojų
Farmacinės atliekos surenkamos
iš gyventojų ir farmacinių atliekų turėtojų, tvarkomos ir už jas apmokama
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Už farmacinių
atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą mokama iš valstybės biudžeto.
43
straipsnis. Farmacinių atliekų tvarkymas ir jo ypatumai
Juridinis
asmuo turi teisę tvarkyti farmacines atliekas tik turėdamas šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą,
licenciją.
Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas juridiniams asmenims,
surenkantiems farmacines atliekas iš gyventojų.
44 straipsnis. Reikalavimai farmacinių atliekų
tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencijai gauti
Juridinis asmuo,
norėdamas gauti farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licenciją,
privalo:
1) turėti
tinkamas patalpas, įrengimus, kurie atitiktų sveikatos apsaugos ministro
nustatytus reikalavimus ir užtikrintų tinkamą farmacinių atliekų saugojimą ir
jų tvarkymą;
2) sudaryti
darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;
3) pagal Atliekų
tvarkymo įstatymo reikalavimus turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka
išduotą leidimą;
4) atitikti šio
įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir sveikatos apsaugos
ministro nustatytus reikalavimus.
45 straipsnis. Farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus
šalinimą, licencijos išdavimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba išduoda farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus
šalinimą, licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija
atitinka šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
Farmacinių
atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija išduodama veiklai tik juridinio
asmens paraiškoje nurodytose patalpose.
Farmacinių
atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencija išduodama arba priimamas
motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 60 dienų nuo paraiškos,
pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo
pakeisti licencijoje nurodytą informaciją ir duomenis, laikotarpis, per kurį
pakeičiamos šios sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti
pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip 30 dienų.
46 straipsnis. Farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus
šalinimą, licencijos turėtojo pareigos
Farmacinių
atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licencijos turėtojas privalo:
1) užtikrinti, kad farmacinės atliekos būtų tvarkomos pagal techninį
reglamentą, kuris smulkiai apibrėžia, kaip atliekos turi būti surenkamos,
rūšiuojamos, saugomos, įtraukiamos į apskaitą. Techninį reglamentą, suderintą
su Aplinkos ministerija, tvirtina Farmacijos departamento prie Sveikatos
apsaugos ministerijos direktorius;
2) įdarbinti
farmacinės veiklos vadovą ir suteikti pakankamus įgaliojimus atlikti jam
pavestas pareigas;
3) užtikrinti,
kad farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, patalpos atitiktų teisės
aktų reikalavimus bei licencijos informaciją ir duomenis.
47 straipsnis. Atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą,
įmonės farmacinės veiklos vadovo kvalifikacijos reikalavimai ir pagrindinės
pareigos
Atliekų
tvarkymo, išskyrus šalinimą, įmonės farmacinės veiklos vadovu gali būti tik
vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją.
Atliekų
tvarkymo, išskyrus šalinimą, įmonės farmacinės veiklos vadovas privalo vykdyti
šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo
administraciniuose aktuose nustatytas pareigas. Jis atsako, kad:
1) farmacinės
atliekos būtų tvarkomos pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus
reikalavimus;
2) farmacinės
atliekos būtų operatyviai surenkamos;
3) farmacinės
atliekos pagal nustatytus reikalavimus būtų rūšiuojamos, fasuojamos,
pakuojamos, ženklinamos;
4) būtų
užtikrintas saugus farmacinių atliekų laikymas ir transportavimas;
5) tinkamai būtų
tvarkoma farmacinių atliekų apskaita.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
INFORMACIJA APIE
VAISTINIUS PREPARATUS
48
straipsnis.
Farmacinė informacija
Farmacinė
informacija apie vaistinius preparatus turi būti moksliškai pagrįsta,
objektyvi, neklaidinanti ir nesudaryti prielaidos pakenkti žmonių sveikatai.
Farmacinė informacija apie
registruotus vaistinius preparatus turi atitikti vaistinio preparato
charakteristikų santrauką.
Teikiant
farmacinę informaciją apie neregistruotus vaistinius preparatus, turi būti
nurodyta, kad tai – neregistruotas vaistinis preparatas.
Farmacinę
informaciją, kurioje lyginami keli vaistiniai preparatai, iš kurių bent vienas
yra receptinis, galima pateikti tik sveikatos priežiūros ir farmacijos
specialistams.
Teikiant farmacinę informaciją apie receptinius vaistinius
preparatus per radiją ir televiziją bei leidiniuose, galima vartoti tik
bendrinius vaistinių preparatų pavadinimus, išskyrus atvejus, kai farmacinė
informacija yra rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67
straipsnio nuostatų reikalavimus.
Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos vaistinių preparatų pavadinimams, nurodomiems moksliniuose straipsniuose, kurie skelbiami Mokslinės informacijos instituto referuojamuose leidiniuose ir kitose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba, monografijose, vadovėliuose, metodiniuose ir kituose mokslo leidiniuose.
Farmacinę
informaciją apie vaistinių preparatų savybes ruošti gali tik atitinkamas
biomedicinos mokslų studijas, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos
ministras, baigę asmenys, išskyrus atvejus, kai farmacinė informacija yra
rengiama ir skelbiama vykdant 66 straipsnio 5 ir 7 dalių bei 67 straipsnio
nuostatų reikalavimus.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas bent vienoje EEE valstybėje turi įsteigti
mokslo tarnybą, kuri kauptų informaciją apie tiekiamus rinkai vaistinius
preparatus.
Skleisti
farmacinę informaciją turi teisę vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojas ir (ar) jo atstovas, asmuo, turintis farmacinės veiklos licenciją
dirbti su vaistiniais preparatais, išduotą šio įstatymo nustatyta tvarka,
juridinis asmuo, turintis asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją.
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos skelbiama farmacinė informacija apie vaistinius
preparatus laikoma oficialia farmacine informacija.
49
straipsnis. Vaistinių preparatų reklamos bendrosios nuostatos
Lietuvos Respublikoje gali
būti reklamuojami tik registruoti vaistiniai preparatai.
Vaistinių
preparatų reklama turi būti neklaidinanti ir objektyvi, informacija ir joje
vartojami terminai turi atitikti vaistinio preparato charakteristikų santrauką,
objektyviai apibūdinti vaistinio preparato savybes ir skatinti racionalų jo
vartojimą.
Vaistiniai
preparatai turi būti reklamuojami taip, kad visuomenei būtų aišku, jog tai yra
reklama ir kad reklamuojamasis produktas yra vaistinis preparatas.
Vaistų
reklamuotojais gali būti fiziniai asmenys, turintys atitinkamą mokslo žinių
lygį, leidžiantį tiksliai ir išsamiai informuoti apie reklamuojamą vaistinį
preparatą, ir įstatymų nustatyta tvarka sudarę darbo sutartis su vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojais ir (ar) jų atstovais. Rinkodaros teisės
turėtojai ir (ar) jų atstovai privalo rūpintis vaistų reklamuotojų
kvalifikacijos kėlimu.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas ir vienas ar daugiau jo įgaliotų
juridinių asmenų gali vykdyti bendrą vaistinio preparato rinkodaros
stimuliavimo veiklą (pvz.: pardavimų skatinimas, reklamos naudojimas, rinkos ir
(ar) jos sąlygų formavimas ir pan.).
Receptinius
vaistinius preparatus draudžiama reklamuoti per leidinius, radiją, televiziją
ir kitomis elektroninėmis informavimo priemonėmis, išskyrus šio įstatymo 51
straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Reklamuoti
vaistinius preparatus neturi teisės:
1) valstybės bei
savivaldybių institucijos ir jose dirbantys asmenys;
2) sveikatos
priežiūros ir (ar) farmacijos specialistai, teikdami sveikatos priežiūros ar
farmacines paslaugas.
Kitus
reikalavimus, susijusius su vaistinių preparatų reklama gyventojams ir
sveikatos priežiūros, farmacijos specialistams, vaistinių preparatų
neparduodamų pavyzdžių įvežimu ar importu, jų perdavimu rinkodaros teisės
turėtojui ar jo atstovui, profesinių (mokslinių) ir reklaminių renginių
kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.
50
straipsnis. Vaistinių preparatų reklama gyventojams
Gyventojams
skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti tik nereceptinius vaistinius preparatus
pateikiant būtiną sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją ir
nuorodas.
Gyventojams
skirtoje reklamoje draudžiama reklamuoti:
1) vaistinius preparatus,
kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į
sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir
psichotropinių medžiagų sąrašus;
2) receptinius
vaistinius preparatus, išskyrus atvejus, kai vaistinių preparatų gamintojai,
gavę sveikatos apsaugos ministro leidimą, vykdo gyventojų skiepijimo programą;
3) vaistinius
preparatus (nepaisant jų stiprumo ar kiekio pakuotėje), kurių pavadinimai
įrašyti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų kainyną.
Homeopatinių
preparatų, registruotų taikant supaprastintą registracijos procedūrą, reklamoje
gali būti naudojama tik informacija, nurodyta pakuotės lapelyje ir ant
pakuotės, taip pat turi būti pateikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos
nuorodos.
Reklamuojant
vaistinius preparatus gyventojams, draudžiama:
1) teigti, kad
vaistinį preparatą vartoti pataria mokslininkai, sveikatos priežiūros
specialistai ar asmenys, kurie nepriklauso nė vienai minimai grupei, bet būdami
įžymūs galėtų paskatinti vartoti vaistinį preparatą;
2) pateikti
konkrečią ligos istoriją, kuri galėtų tapti prielaida gyventojams patiems
klaidingai diagnozuoti ligą;
3) klaidinančiu
būdu tvirtinti, kad ligonis, vartodamas vaistinį preparatą, pasveiks;
4) vartoti
klaidinančius terminus ir grafinę medžiagą, vaizduojančią žmogaus ar gyvūno
organizmo pakitimus, kuriuos sukelia liga, sužalojimas ar reklamuojamas
vaistinis preparatas;
5) pateikti
medžiagą, orientuotą daugiausia vaikams ar tik jiems;
6) sudaryti
prielaidą manyti, kad nebūtina gydytojo konsultacija ar operacija, ypač
nurodyti konkrečią diagnozę ar siūlyti gydymą susirašinėjant paštu bei kitomis
informavimo priemonėmis;
7) nurodyti, kad
vartojant vaistinį preparatą užtikrinamas gydomasis jo poveikis ir nėra
nepageidaujamų reakcijų;
8) nurodyti, kad
reklamuojamas vaistinis preparatas veikia geriau ar taip pat kaip kitas
vaistinis preparatas ar gydymo būdas;
9) nurodyti, kad
vartojant reklamuojamą vaistinį preparatą pagerės sveikata;
10) nurodyti,
kad jei reklamuojamas vaistinis preparatas nebus vartojamas, tai gali turėti
neigiamos įtakos sveikatai; ši nuostata netaikoma vykdant skiepijimo programas;
11) nurodyti,
kad vaistinis preparatas yra maisto produktas, kosmetikos ar kita plačiai
vartojama priemonė;
12) nurodyti,
kad vaistinis preparatas yra saugus ar efektyvus todėl, kad natūralus;
13) veikti
gyventojus įkyriai siūlant vaistinius preparatus, nurodant kainoraščiuose,
kainų etiketėse, vaistinių patalpose, kitose vietose kainų sumažinimą, kitais gerai
moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ir priemonėmis.
Draudžiama
tiesiogiai pateikti vaistinius preparatus gyventojams reklamos tikslais.
Parduodant
(išduodant) nereceptinius vaistinius preparatus, draudžiama skatinti papildomai
įsigyti analgetinių vaistinių preparatų.
51 straipsnis. Vaistinių preparatų reklama sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistams
Sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti
receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus.
Receptinius
vaistinius preparatus leidžiama reklamuoti leidiniuose, kurie skirti tik
sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams. Tokių leidinių sąrašą ir
įtraukimo į jį kriterijus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistams skirtoje reklamoje turi būti pateikiama
sveikatos apsaugos ministro nustatyta informacija apie vaistinį preparatą.
Reklamuodami vaistinius
preparatus sveikatos priežiūros specialistams, turintiems teisę išrašyti
vaistinių preparatų, vaistų reklamuotojai gali naudoti vaistinių preparatų
neparduodamus pavyzdžius. Vaistinio preparato neparduodamas pavyzdys turi
atitikti mažiausią rinkoje esančią to paties pavadinimo, formos ir stiprumo
vaistinio preparato pakuotę ir ant pakuotės turi būti užrašas „Neparduodamas
pavyzdys“. Vaistinių preparatų neparduodamus pavyzdžius palikti sveikatos
priežiūros specialistams, platinti farmacijos specialistams ir gyventojams bei
vartoti sveikatos priežiūros tikslais draudžiama.
Skatinant
sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus skirti, tiekti ar parduoti
(išduoti) vaistinius preparatus, draudžiama duoti atlygį pinigais ar natūra, o
šiems specialistams – jo prašyti ar jį priimti.
Vaistinių
preparatų reklaminiuose renginiuose vaišingumas turi neužgožti renginio
pagrindinio tikslo ir gali būti rodomas tik dalyvaujantiems sveikatos
priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams. Draudžiama apmokėti šių
specialistų kelionės, apgyvendinimo ir kitas išlaidas.
Profesiniuose
(moksliniuose) renginiuose vaišingumui neturi būti suteikiama tiek reikšmės,
kiek pagrindiniam renginio tikslui. Leidžiama apmokėti tik sveikatos priežiūros
ir (ar) farmacijos specialistų, dalyvaujančių šiuose renginiuose, kelionės,
apgyvendinimo, maitinimo ir (ar) registracijos mokestį.
Rinkodaros
teisės turėtojas arba jo atstovas Lietuvos Respublikoje turi kaupti informaciją
apie išlaidas, skirtas reklaminiams, profesiniams (moksliniams) renginiams ir
juose dalyvaujantiems sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistams, ir
šią informaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka teikti Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
FARMAKOLOGINIS
BUDRUMAS
52
straipsnis. Bendrieji farmakologinio budrumo reikalavimai
Farmakologinis budrumas
įgyvendinamas vadovaujantis šiuo įstatymu, sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka ir Europos Komisijos rekomendacijomis dėl vaistinių preparatų
reglamentavimo Europos Bendrijoje taisyklių. Įgyvendinant farmakologinį budrumą,
taip pat turi būti atsižvelgiama į informaciją apie netinkamą vaistinių
preparatų vartojimą ir piktnaudžiavimą jais, nes tai gali turėti įtakos
vertinant vaistinių preparatų naudą ir riziką.
Sveikatos
apsaugos ministras turi taikyti priemones, skatinančias sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus
teikti informaciją apie pastebėtas įtariamas nepageidaujamas reakcijas.
3.
Farmakologinio budrumo vykdymą koordinuoja ir gautą farmakologinio budrumo
informaciją tvarko Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Sveikatos
priežiūros ir farmacijos specialistai sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie sunkius
nepageidaujamos reakcijos padarinius ar netikėtas nepageidaujamas reakcijas ir
kitus atvejus, kurie galėjo paveikti gydytų pacientų sveikatos būklę, net jei
vaistinis preparatas buvo vartojamas ne taip, kaip nurodyta preparato
charakteristikų santraukoje, ar juo buvo piktnaudžiauta.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi pranešimą apie Lietuvos
Respublikoje nustatytą įtariamą sunkų nepageidaujamos reakcijos padarinį,
nedelsdama (ne vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo) apie tai turi
pranešti Europos vaistų agentūrai, kitoms EEE valstybėms ir vaistinio preparato
rinkodaros pažymėjimo turėtojui per pranešimo apie įtariamas nepageidaujamas
reakcijas ir šios informacijos apdorojimo Europos ekonominėje erdvėje sistemos
„EudraVigilance“ poregistracinį modulį Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
nustatyta tvarka.
53 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojo pareigos vykdant farmakologinį budrumą
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi:
1) nustatyti
farmakologinio budrumo priemones ir jas vykdyti dėl vaistinių preparatų, kurių
rinkodaros pažymėjimą turi, taip pat garantuoti, kad prireikus imsis atitinkamų
su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba suderintų veiksmų;
2) bent vienoje
EEE valstybėje nuolat ir nepertraukiamai turėti nustatytos
kvalifikacijos asmenį, atsakingą už farmakologinį budrumą, ir užtikrinti šio
įstatymo 54 straipsnyje nustatytų pareigų vykdymą. Duomenys apie kvalifikuotą
asmenį turi būti pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai;
3) registruoti
įtariamas nepageidaujamas reakcijas ir teikti periodiškai atnaujinamus saugumo
protokolus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nustatyta tvarka;
4) teikdamas pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas, vartoti
tarptautiniu mastu pripažintą medicininę terminologiją.
54 straipsnis. Kvalifikuoto asmens, atsakingo už
farmakologinį budrumą, kvalifikacija ir atsakomybė
Kvalifikuotu
asmeniu, atsakingu už farmakologinį budrumą, gali būti asmuo, turintis gydytojo
ar vaistininko kvalifikaciją ir žinių apie farmakologinį budrumą.
Rinkodaros teisės turėtojas turi
sudaryti sąlygas atsakingam už farmakologinį budrumą kvalifikuotam asmeniui
vykdyti jam pavestas funkcijas ir įpareigoti:
1) atsakyti už sistemos,
užtikrinančios, kad vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo turėtojo
darbuotojams, įskaitant vaistų reklamuotojus, teikiama informacija apie visas
įtariamas nepageidaujamas reakcijas būtų renkama ir lyginama bei prieinama bent
vienoje Bendrijos vietoje, sukūrimą ir tvarkymą;
2) rengti ir teikti Valstybinei vaistų
kontrolės tarnybai periodiškai atnaujinamus saugumo protokolus;
3) užtikrinti, kad į bet kokį
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimą pateikti papildomos
informacijos, reikalingos vaistinio preparato naudai ir rizikai vertinti, būtų
atsakoma išsamiai ir greitai, įskaitant informaciją apie tai, kiek šio
vaistinio preparato parduota ar paskirta;
4) atsakyti už kitos informacijos,
svarbios vaistinio preparato naudai ir rizikai vertinti, įskaitant reikiamą
informaciją apie vaistinio preparato poregistracinio saugumo tyrimus, pateikimą
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
55 straipsnis. Nepageidaujamų reakcijų registracija
ir periodiškai atnaujinamų saugumo protokolų teikimas
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas turi:
1) registruoti visas įtariamas
nepageidaujamas reakcijas, pasireiškusias Bendrijoje ar trečiojoje šalyje, ir pranešti apie
jas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai ir Europos vaistų agentūrai.
Pranešimai pateikiami elektroniniu būdu. Išimtiniais atvejais galima pranešti
ir kitais būdais;
2) registruoti visus įtariamus sunkius
nepageidaujamų reakcijų padarinius, kurie buvo Lietuvos
Respublikoje
ir apie kuriuos jį
informavo sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistas, ir nedelsdamas (ne
vėliau kaip per 15 dienų nuo informacijos gavimo) pranešti apie juos
Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai;
3) registruoti visus kitus Lietuvos
Respublikoje
buvusius įtariamus sunkius nepageidaujamų reakcijų padarinius, kurie atitinka
sveikatos apsaugos ministro nustatytus kriterijus ir apie kuriuos, kaip
pagrįstai manoma, jis turėjo žinoti, ir nedelsdamas (ne vėliau kaip per 15
dienų nuo informacijos gavimo) pranešti apie tai Valstybinei vaistų kontrolės
tarnybai;
4) nedelsdamas (ne vėliau kaip per 15
dienų nuo informacijos gavimo) apie visus trečiosiose šalyse buvusius įtariamus
sunkius netikėtus nepageidaujamų reakcijų padarinius ir įtariamą infekcijos
sukėlėjo perdavimą per vaistinį preparatą pranešti Valstybinei vaistų kontrolės
tarnybai ir Europos vaistų agentūrai.
Jei vaistiniam preparatui taikyta
savitarpio pripažinimo, decentralizuota arba Europos Komisijos arbitražo
procedūros, rinkodaros teisės turėtojas turi papildomai užtikrinti, kad apie
visus įtariamus sunkius nepageidaujamų reakcijų padarinius, pasireiškiančius
Bendrijoje, būtų pranešta referencinei valstybei arba įgaliotai tos valstybės
narės, kuri veikia kaip referencinė, institucijai. Referencinė valstybė narė
yra atsakinga už tokių reakcijų analizę ir stebėseną.
Jei
registruojant vaistinį preparatą nėra nustatyta kitų reikalavimų, Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai rinkodaros teisės turėtojas turi pateikti pranešimus
apie visas nepageidaujamas reakcijas periodiškai atnaujinamo saugumo protokolo
forma. Protokoluose turi būti moksliškai įvertintas vaistinio preparato naudos ir
rizikos santykis.
Periodiškai
atnaujinami saugumo protokolai pateikiami kas 6 mėnesius po pirmosios
rinkodaros teisės suteikimo dienos iki preparato tiekimo rinkai, dvejus metus
po pirmojo patiekimo rinkai ne rečiau kaip kas 6 mėnesius, vėliau dvejus metus
vieną kartą per metus, po to kas 3 metus. Be to, protokolai pateikiami
nedelsiant, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos reikalavimu.
Vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojas gali prašyti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą patikslinti
periodiškai atnaujinamų protokolų teikimo terminus pagal 2003 m. birželio 3 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1084/2003 dėl valstybės narės kompetentingos
institucijos išduoto leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais ir
veterinariniais vaistais sąlygų pakeitimo svarstymo nurodytas procedūras.
Rinkodaros teisės turėtojas negali
teikti visuomenei informacijos, susijusios su farmakologiniu budrumu, iš anksto
ar tuo pačiu metu nepranešęs Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Jis turi
užtikrinti, kad tokia informacija yra objektyvi ir neklaidinanti.
56
straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros pažymėjimo galiojimo sustabdymas,
panaikinimas ar rinkodaros pažymėjimo sąlygų keitimas dėl farmakologinio
budrumo duomenų
Jei Valstybinė vaistų kontrolės
tarnyba, įvertinusi farmakologinio budrumo duomenis, mano, kad turi būti
laikinai sustabdytas ar panaikintas rinkodaros pažymėjimo galiojimas arba
pakeistos rinkodaros pažymėjimo sąlygos, apie tai ji turi skubiai pranešti
Europos vaistų agentūrai, kitoms EEE valstybėms ir vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojui.
Jei reikia skubiai imtis priemonių
visuomenės sveikatai apsaugoti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali
laikinai sustabdyti rinkodaros pažymėjimo galiojimą ir ne vėliau kaip per vieną
darbo dieną pranešti apie tai Europos vaistų agentūrai, Europos Komisijai ir
kitoms EEE valstybėms.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
KOMPENSUOJAMŲJŲ VaisTinių preparatų IR medicinos pagalbos priemonių kainodara
57 straipsnis. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų
ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros bendrieji reikalavimai
Sveikatos
apsaugos ministras tvirtina bazines ir didžiausias mažmenines kompensuojamųjų
vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas.
Vieną kartą per metus jos skelbiamos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų
kainyne ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne. Prireikus
sveikatos apsaugos ministras šiuos kainynus papildo ir (ar) patikslina. Visi
kainynai ir jų papildymai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja po vieno
mėnesio nuo jų paskelbimo.
2.
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos
priemonių didžiausios mažmeninės kainos skaičiuojamos, prie vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo ar jo atstovo arba medicinos pagalbos priemonės
gamintojo ar jo atstovo deklaruotos kainos pridėjus sveikatos apsaugos ministro
nustatytus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės
mokestį, jei vaistinis preparatas ar medicinos pagalbos priemonė apmokestinama
šiuo mokesčiu.
3.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos
priemonės vaistinei ir juridiniam asmeniui, turinčiam asmens sveikatos
priežiūros veiklos licenciją, parduodamos ne brangiau negu didmeninė kaina,
kuri apskaičiuojama prie vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo ar jo
atstovo arba medicinos pagalbos priemonės gamintojo ar jo atstovo deklaruotos
kainos pridedant sveikatos apsaugos ministro nustatytą didmeninės prekybos
antkainį.
4.
Kompensuojamieji vaistiniai preparatai didmeninio platinimo licencijos
turėtojui, kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės didmeninėms šių
priemonių platinimo įmonėms parduodami ne didesne negu vaistinio preparato
rinkodaros teisės turėtojo ar jo atstovo arba medicinos pagalbos priemonės
gamintojo ar jo atstovo kompetentingoms valstybės institucijoms deklaruota
kaina.
58 straipsnis. Vaistinių preparatų įrašymas į Ligų
ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus
Vaistiniai
preparatai, ligos ir medicinos pagalbos priemonės į Ligų ir kompensuojamųjų
vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir
Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus įrašomi sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka.
Pareiškėjas,
siekdamas įrašyti vaistinį preparatą, ligą ar medicinos pagalbos priemonę į šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus, sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka pateikia Farmacijos departamentui prie Sveikatos apsaugos ministerijos
paraišką ir dokumentus. Paraiškos nagrinėjamos sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka.
Sprendimas
dėl vaistinio preparato, ligos ar medicinos pagalbos priemonės įrašymo į šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus ir jų kainos priimamas ne vėliau kaip per
180 dienų nuo paraiškos įregistravimo Farmacijos departamente dienos. Kai
priimamas sprendimas, turi būti nurodomos objektyviais ir patikrinamais
kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys.
59 straipsnis. Vaistinių preparatų įrašymas į
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir Kompensuojamųjų medicinos
pagalbos priemonių kainyną
Mažmeninės ir
bazinės kainos tvirtinamos tik tų kompensuojamųjų vaistinių preparatų, kurių
bendrinis pavadinimas įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus Ligų
ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti ir Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų sąrašus, medicinos pagalbos priemonių – kurių pavadinimas įrašytas į
Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir kuriems gauta paraiška
įrašyti į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų
medicinos pagalbos priemonių kainyną.
Nustatytos
formos paraiška įtraukti vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę į
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar Kompensuojamųjų medicinos
pagalbos priemonių kainyną pateikiama sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka Farmacijos departamentui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Sprendimai
dėl kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainų nustatymo ir (ar) padidinimo
priimami ne vėliau kaip per 90 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal sveikatos
apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, gavimo dienos. Jei sprendimui
priimti pateiktos informacijos nepakanka, pareiškėjui nedelsiant pranešama,
kokios papildomos informacijos reikalaujama. Sprendimas priimamas ne vėliau
kaip per 90 dienų nuo papildomos informacijos gavimo.
Jeigu
priimamas neigiamas sprendimas, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tokio sprendimo
priėmimo dienos pareiškėjas informuojamas raštu ir nurodomos objektyviais ir
patikrinamais kriterijais pagrįstos tokio sprendimo priežastys. Jeigu per šio
straipsnio 3 dalyje numatytą laiką sprendimas dėl kainos nustatymo ir (ar)
padidinimo nėra priimamas, pareiškėjo siūloma vaistinio preparato kaina įrašoma
į artimiausią Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar jo papildymą.
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
MEDICININĖS
PASKIRTIES PRODUKTŲ TIEKIMAS RINKAI
Tryliktasis
skirsnis netenka galios nuo 2009 m. liepos 1 d.:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
60
straipsnis. Medicininės paskirties produktų tiekimo rinkai ypatumai
Lietuvos Respublikos rinkai
gali būti tiekiami tik registruoti medicininės paskirties produktai.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba tvarko medicininės paskirties produktų sąrašą ir
tvirtina registracijos pažymėjimų sąlygų keitimus, sustabdo medicininės
paskirties produktų registracijos pažymėjimų galiojimą, panaikina galiojimo
sustabdymą ir (ar) panaikina pažymėjimų galiojimą.
Gaminti medicininės paskirties
produktus gali juridiniai asmenys, įrašyti į Asmenų, vykdančių veiklą su
medicininės paskirties produktais, sąrašą. Šį sąrašą sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka tvarko Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Įrašymo į
šį sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Medicininės
paskirties produktus platinti ir (ar) importuoti iš trečiųjų šalių gali tik
didmeninio platinimo licenciją turintis asmuo, pardavinėti gyventojams – tik
vaistinės veiklos licenciją turintis asmuo. Kaimo vietovėse, jeigu nėra
vaistinės ar jos filialo, gyventojai Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpinami
medicininės paskirties produktais per kaimo vietovėse esančias pirminės
sveikatos priežiūros įstaigas.
Medicininės
paskirties produkto reklama turi būti neklaidinanti ir objektyviai apibūdinti
jo savybes. Informacija ir terminai turi atitikti Valstybinės vaistų kontrolės
tarnybos patvirtintą pakuotės ženklinimą ir pakuotės informacinį lapelį.
Medicininės paskirties produktai turi būti reklamuojami taip, kad visuomenei
būtų aišku, kad tai yra reklama ir kad reklamuojamas produktas yra medicininės
paskirties produktas.
Reklamuojant
medicininės paskirties produktus draudžiama:
1) pateikti
informaciją, kad reklamuojamas produktas yra vaistinis preparatas, arba
nurodyti, kad medicininės paskirties produktas turi gydomąjį poveikį, nurodyti
ligas ar konkrečias ligų istorijas;
2) nurodyti, kad
reklamuojamas medicininės paskirties produktas veikia geriau arba taip pat kaip
kitas medicininės paskirties produktas, vaistinis preparatas ar kitas gydymo
būdas;
3) nurodyti, kad
jeigu jis nebus vartojamas, gali pablogėti sveikata;
4) nurodyti, kad
medicininės paskirties produktas yra saugus ar veiksmingas todėl, kad
natūralus;
5) nurodyti, kad vartojant medicininės
paskirties produktą pagerės sveikata;
6) vartoti klaidinančius terminus
ir grafinę medžiagą, vaizduojančią žmogaus ar gyvūno organizmo pakitimus,
kuriuos sukelia liga, sužalojimas ar reklamuojamas medicininės paskirties
produktas;
7) pateikti medžiagą, orientuotą
daugiausia vaikams ar tik jiems;
8) nurodyti, kad vartojant
medicininės paskirties produktą užtikrinamas jo poveikis ir nėra šalutinio
poveikio;
9) teigti, kad
vartoti medicininės paskirties produktą pataria mokslininkai, sveikatos
priežiūros specialistai ar asmenys, kurie nepriklauso nė vienai minimai grupei,
bet būdami įžymūs galėtų paskatinti vartoti medicininės paskirties produktą;
10) lyginti medicininės
paskirties maisto produktą su vaistiniu preparatu.
Medicininės
paskirties produktus draudžiama reklamuoti valstybės ir savivaldybių
institucijoms ir jose dirbantiems asmenims.
Kitus
reikalavimus veiklai, susijusiai su medicininės paskirties produktais, nustato
sveikatos apsaugos ministras.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
KETURIOLIKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBINĖ
VEIKLOS SU FARMACIJOS PRODUKTAIS KONTROLĖ
61 straipsnis. Valstybinės veiklos su farmacijos
produktais kontrolės vykdomasis subjektas ir reguliavimas
Šiuo įstatymu nustatytos veiklos su farmacijos produktais valstybinę
kontrolę vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Už Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos atliekamus vertinimus, ekspertizes ir tai patvirtinančių
dokumentų išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pagal kompetenciją gina
vartotojų teises.
Kontrolė
atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, taip pat
atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros Europos Komisijos vardu priimtą
Bendrijos procedūrų dėl inspektavimo ir pasikeitimo informacija sąvadą.
Veterinarinės farmacijos valstybinę kontrolę įgyvendina Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba ir jos įgaliota institucija Lietuvos valstybinė
veterinarijos preparatų inspekcija.
62 straipsnis. Valstybinės veiklos su farmacijos
produktais kontrolės pagrindiniai principai
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, atlikdama kartotinius, iš anksto nepraneštus
tikrinimus ir bandinių tyrimus, turi užtikrinti, kad veikla su farmacijos
produktais atitiktų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Nepranešusi
iš anksto, savo iniciatyva arba kitos EEE valstybės, Europos Komisijos ar
Europos vaistų agentūros reikalavimu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gali
atlikti tikrinimą veikliųjų medžiagų, naudojamų kaip pradinės medžiagos,
gamintojų ar vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo patalpose, jeigu
yra pagrindas įtarti, kad nesilaikoma geros gamybos praktikos. Pradinių
medžiagų gamintojai gali būti tikrinami ir jų pačių prašymu.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba tikrina ir vertina:
1) vaistinių
preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų ar veikliųjų medžiagų, naudojamų kaip
pradinės medžiagos, gamintojų, importuotojų gamybos ar komercinės veiklos
vietas ir laboratorijas, su kuriomis gamybos licencijos turėtojas sudarė
sutartį dėl tyrimų atlikimo;
2) ar tinkamai
atliktas imunologinių preparatų gamybos procesų specialusis patvirtinimas ir ar
užtikrintas gaminamų serijų vienodumas. Jeigu reikia, prašo gamintoją ir (ar)
importuotoją pateikti visų kontrolės protokolų, pasirašytų kvalifikuoto asmens,
kopijas;
3) ar tinkamai
atliktas kraujo preparatų gamybos ir gryninimo procesų specialusis
patvirtinimas, ar užtikrintas serijų vienodumas ir ar užtikrinta, kiek tai
leidžia technologijos lygis, kad kraujo preparatuose nėra specifinių virusinių
užkratų;
4) kaip vykdomi
klinikiniai tyrimai;
5) vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojo ar kito asmens, su kuriuo jis sudarė
sutartį dėl farmakologinio budrumo įgyvendinimo, patalpas, pranešimus ir
dokumentus, susijusius su farmakologinio budrumo vykdymu;
6) trečiųjų
šalių gamintojus, jei tam yra pagrindas ir nepažeidžiami Europos Bendrijos
susitarimai su trečiosiomis šalimis;
7) juridinius
asmenis, pateikusius paraišką gauti farmacinės veiklos licenciją;
8 punkto redakcija iki 2009 m. liepos 1 d.:
8) vaistinių
preparatų, medicininės paskirties produktų reklamos vykdymą pagal šio įstatymo
ir Reklamos įstatymo reikalavimus;
8 punkto redakcija nuo 2009 m. liepos 1 d.:
8) vaistinių
preparatų reklamos vykdymą pagal šio įstatymo reikalavimus;
9) kitą veiklą
su farmacijos produktais ir su šia veikla susijusius subjektus pagal
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos nuostatose nustatytą kompetenciją.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
63 straipsnis. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos
darbuotojų, atliekančių kontrolės veiksmus, teisės
Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus, turi
teisę:
1) gauti visą su
tikrinimo objektu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti,
ar vykdoma veikla atitinka nustatytus reikalavimus;
2) pateikę
pažymėjimą ir pavedimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo licencijos
turėtojo darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus
kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus, įeiti į visas patalpas, esančias
licencijoje nurodytose veiklos vietose, pagal kompetenciją tikrinti šias
patalpas, įrengimus, įrangą, atsargas, atliekamus veiksmus, darbuotojų sudėtį,
jų kvalifikaciją ir kita, siekiant nustatyti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų
norminių teisės aktų reikalavimų;
3) pagal
kompetenciją duoti privalomus nurodymus;
4) naudoti
technikos priemones, būtinas veiksmingai kontrolei atlikti;
5) pasitelkti
reikiamų sričių ekspertus dalyvauti tikrinant ir vertinant, ar veikla atitinka
nustatytus reikalavimus;
6) atlikti
kontrolinius tikrinimus ir kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus;
7) šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudotis kitomis teisėmis ir taikyti kitus
tikrinimo metodus;
8) nemokamai
imti bandinius tyrimams.
Tais
atvejais, kai reikia patekti į juridinio asmens patalpas ne darbo valandomis
arba kai tikrinamas juridinis asmuo nevykdo teisėtų Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos darbuotojų, atliekančių kontrolės veiksmus, nurodymų, arba
kai patikrinimo metu būtina atlikti tam tikrus veiksmus, kurių Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai pagal galiojančius įstatymus neturi
teisės atlikti, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba privalo įstatymų nustatyta
tvarka kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas su prašymu padėti įgyvendinti
savo teises ar tinkamai atlikti funkcijas.
Darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus,
tikrindami turi įvertinti nustatomų trūkumų ir pažeidimų poveikį ir grėsmę
visuomenės sveikatai ir, jei reikia, sveikatos apsaugos ministro nustatyta
tvarka imtis atitinkamų veiksmų ar atlikti kitus būtinus veiksmus. Valstybinės
vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, atliekantys kontrolės veiksmus,
patikrinimo metu nustatę, kad yra nusikalstamos veikos ar kitų teisės aktų
pažeidimų, kurių tyrimas nėra jų kompetencija, požymių, apie juos privalo
informuoti teisėsaugos arba atitinkamas kontroliuojančias įstaigas ar
institucijas.
Šiame
straipsnyje nurodytų darbuotojų veiksmai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti
skundžiami.
64
straipsnis. Kontrolės dokumentai
Kiekvieno
tikrinimo rezultatai įrašomi į tikrinimo pažymą, kurioje, be kitos
informacijos, pateikiamos išvados, ar veikla atitinka nustatytus reikalavimus. Tikrinami
asmenys turi teisę tikrinimo metu teikti savo paaiškinimus dėl tikrinamo
objekto ir kitų su tikrinimu susijusių aplinkybių. Rašytiniai paaiškinimai ir
įrodymai pateikiami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams,
atliekantiems kontrolės veiksmus, ir tai pažymima tikrinimo pažymoje.
Surašant pažymą licencijos verstis farmacine veikla siekiančiam
juridiniam asmeniui ar šios licencijos turėtojui, nurodoma, ar jo vykdoma
veikla atitinka gerą gamybos ar platinimo praktiką, ar geros vaistinės
praktikos nuostatus. Tikrinant klinikinių tyrimų vykdymą, įvertinama, ar jie
atitinka gerą klinikinę praktiką. Pažymos turinys turi būti praneštas
juridiniam asmeniui ar, jei reikia, vaistinio preparato rinkodaros teisės
turėtojui, kuris buvo patikrintas.
Jei atlikus
tikrinimą nustatoma, kad vaistinių preparatų gamybos ar didmeninio platinimo licencijos
turėtojas laikosi geros gamybos ar platinimo praktikos reikalavimų, per 90
dienų po patikrinimo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jam turi būti
išduotas geros gamybos praktikos arba geros platinimo praktikos pažymėjimas.
65
straipsnis. Kitų EEE valstybių atliktų tikrinimų galiojimas
Lietuvos
Respublikoje galioja kitų EEE valstybių įgaliotų institucijų tikrinimų išvados,
priimtos dėl gamybos, importo, klinikinių tyrimų, didmeninio platinimo,
farmakologinio budrumo.
Išimtiniais
atvejais, jei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dėl priežasčių, susijusių su
visuomenės sveikata, negali sutikti su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis
išvadomis, ji apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos vaistų agentūrai.
PENKIOLIKTASIS
SKIRSNIS
Penkioliktojo skirsnio pavadinimo
redakcija iki 2009 m. liepos 1 d.:
SANKCIJOS DĖL
VAISTINIO PREPARATO IR MEDICININĖS PASKIRTIES PRODUKTO RINKODAROS
Penkioliktojo skirsnio pavadinimo
redakcija nuo 2009 m. liepos 1 d.:
SANKCIJOS DĖL
VAISTINIO PREPARATO RINKODAROS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
66 straipsnis. Vaistinio preparato rinkodaros ir
registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas, panaikinimas, jų sąlygų
keitimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina vaistinio preparato rinkodaros
ar registracijos pažymėjimo galiojimą arba tvirtina sąlygų keitimus, nustačiusi
bent vieną iš šių pagrindų:
1) įprastomis
sąlygomis vartojamas vaistinis preparatas yra žalingas;
2) vaistinis
preparatas yra neveiksmingas;
3) įprastomis
sąlygomis vartojamo vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis yra
nepalankus;
4) vaistinio
preparato kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;
5) kartu su
paraiška gauti vaistinio preparato rinkodaros teisę pateikta informacija ir
dokumentai yra klaidingi arba nepapildyti vadovaujantis šio įstatymo 15
straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka;
6) neatliekama
vaistinio preparato ir (ar) jo sudėtinių medžiagų ar gamybos tarpinių etapų
kontrolė, nurodyta dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros
teisę.
Sustabdžiusi
vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą,
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių
laikotarpį, per kurį vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
turėtojas Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikia papildomus įrodymus,
reikalingus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams panaikinti. Jei per
nustatytą laikotarpį vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos pažymėjimo
turėtojas pateikia šiuos įrodymus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima
sprendimą panaikinti vaistinio preparato rinkodaros ir registracijos pažymėjimo
galiojimo sustabdymą. Priešingu atveju vaistinio preparato rinkodaros ir
registracijos pažymėjimas panaikinamas.
Vaistinis
preparatas laikomas neveiksmingu nustačius, kad negalima pasiekti terapinių
rezultatų, dėl kurių jis vartojamas.
Valstybinė vaistų
kontrolės tarnyba turi sustabdyti ar panaikinti rinkodaros teisę vaistinių
preparatų grupei ar visiems preparatams, kurių gamyba neatitinka rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo suteikimo metu patvirtintų gamybos sąlygų.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti ar panaikinti
rinkodaros ar registracijos pažymėjimo galiojimą, atitinkamai patikslina
Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registro duomenis ir viešai visuomenės
informavimo priemonėse nedelsdama praneša apie rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą.
Sustabdžius vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo galiojimą pagal šį straipsnį, vykdyti jo rinkodarą ir tiekti
vaistinį preparatą rinkai draudžiama.
Panaikinus vaistinio preparato rinkodaros ar registracijos
pažymėjimo galiojimą pagal šį straipsnį, preparatas turi būti atšauktas iš
rinkos.
Vaistinio
preparato rinkodaros teisės turėtojas užtikrina šio straipsnio 6 ir 7 dalių
nuostatų įgyvendinimą.
67 straipsnis. Vaistinio preparato tiekimo rinkai uždraudimas ir
atšaukimas iš rinkos
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, nepažeisdama šio įstatymo 66 straipsnio nuostatų,
uždraudžia tiekti rinkai vaistinį preparatą ir atšaukia jį iš rinkos,
nustačiusi bent vieną iš šių aplinkybių:
1) įprastomis
sąlygomis vartojamas vaistinis preparatas yra žalingas;
2) vaistinis
preparatas yra neveiksmingas;
3)
patvirtintomis sąlygomis vartojamo vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis
yra nepalankus;
4) vaistinio preparato
kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka deklaruojamos;
5) neatliekama
vaistinio preparato ir (ar) jo sudėtinių medžiagų ar gamybos tarpinių etapų
kontrolė, nurodyta dokumentuose, pateiktuose kartu su paraiška gauti rinkodaros
teisę, arba nesilaikoma su rinkodaros teisės suteikimu susijusių reikalavimų ar
įsipareigojimų.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi teisę motyvuotu sprendimu uždrausti tiekti rinkai
tik tas vaistinio preparato serijas, dėl kurių kilo abejonių pagal šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, arba taikyti jų visą ar dalinį
atšaukimą.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba gali sustabdyti vaistinių preparatų gamybą arba jų
importą iš trečiųjų šalių, jeigu nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų.
68 straipsnis. Medicininės paskirties produkto
registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba sustabdo ar panaikina medicininės paskirties produkto
registracijos pažymėjimo galiojimą, jei nustatomas nors vienas iš šių pagrindų:
1) medicininės
paskirties produktas neatitinka pripažintų šiuolaikinių kokybės ar saugumo
reikalavimų;
2) paaiškėja,
kad kartu su paraiška pateikti medicininės paskirties produkto registravimo
dokumentai yra neteisėti, neteisingi arba klaidinantys;
3) medicininės
paskirties produktas yra žalingas;
4) medicininės
paskirties produkto kokybinė ir (ar) kiekybinė sudėtis neatitinka
deklaruojamos;
5) medicininės
paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas pažeidžia registracijos
pažymėjimo sąlygas;
6) to pageidauja
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas.
Sustabdžiusi
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą, Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, per kurį
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas Valstybinei
vaistų kontrolės tarnybai pateikia papildomus įrodymus, reikalingus šio
straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams panaikinti. Jei per nustatytą
laikotarpį medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo turėtojas
pateikia šiuos įrodymus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priima sprendimą
panaikinti medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimo
sustabdymą. Priešingu atveju medicininės paskirties produkto registracijos
pažymėjimas panaikinamas.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, priėmusi sprendimą sustabdyti ar panaikinti registracijos
pažymėjimo galiojimą, apie registracijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar
panaikinimą nedelsdama praneša viešai visuomenės informavimo priemonėse.
Pakeitus
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo sąlygas pagal šį
straipsnį, jo rinkodara turi būti vykdoma laikantis pakeistų pažymėjimo sąlygų.
Sustabdžius
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą pagal šį
straipsnį, vykdyti jo rinkodarą ir tiekti jį į rinką draudžiama.
Panaikinus
medicininės paskirties produkto registracijos pažymėjimo galiojimą pagal šį
straipsnį, produktas turi būti atšauktas iš rinkos.
69 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos
institucijomis ir kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba turi bendradarbiauti ir keistis informacija su
Europos Sąjungos institucijomis, kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis
ir Pasauline sveikatos organizacija. Tuo tikslu tarnyba turi:
1) pateikti
gamybos licencijų ir geros gamybos praktikos pažymėjimų kopijas (išskyrus Geros
gamybos praktikos pažymėjimus dėl tradicinių augalinių vaistinių preparatų)
Europos vaistų agentūrai; ši skelbia juos Bendrijos duomenų bazėje. Jei
tikrinant nustatoma, kad gamintojas, importuotojas nesilaiko geros gamybos
praktikos, informacija apie tai taip pat turi būti pateikiama Europos vaistų
agentūrai ir paskelbiama Bendrijos duomenų bazėje;
2) Europos
Komisijos ar bet kurios EEE valstybės prašymu pateikti visą reikiamą
informaciją apie didmeninio platinimo licencijas, kurios išduotos vadovaujantis
šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais;
3) nedelsdama
informuoti Europos Komisiją ir kitas EEE valstybes apie vaistinių preparatų
didmeninio platinimo licencijos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo
panaikinimą ir licencijos galiojimo panaikinimą;
4) jeigu kitos
EEE valstybės vaistinių preparatų didmeninio platinimo licencijos turėtojas
nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų, vykdo veiklą, neatitinkančią
licencijos informacijos ir duomenų, apie tai informuoti Europos Komisiją ir EEE
valstybę, išdavusią licencijos turėtojui didmeninio platinimo licenciją;
5) keistis su kitų EEE valstybių įgaliotomis institucijomis ir Europos
Sąjungos institucijomis informacija ir dalyvauti bendrose informacinėse
sistemose, kurios būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi gamybos, didmeninio
platinimo licencijų, geros gamybos praktikos pažymėjimų ir rinkodaros
pažymėjimų sąlygų;
6) esant
pagrįstam reikalavimui nedelsdama pateikti kitos EEE valstybės įgaliotoms
institucijoms tikrinimo pažymą, ar gamintojas,
importuotojas atitinka gerą gamybos praktiką ir (ar) farmakologinio budrumo
reikalavimus; jei reikia, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi prašyti šias
institucijas pateikti jai tokią informaciją;
7) nedelsdama
pranešti Europos vaistų agentūrai apie sprendimus išduoti vaistinio preparato
rinkodaros ar registracijos pažymėjimą, jo neišduoti ar panaikinti jo
galiojimą, pakeisti sprendimą neišduoti vaistinio preparato rinkodaros ar
registracijos pažymėjimo arba panaikinti jo galiojimą, uždrausti tiekti rinkai
vaistinius preparatus ar atšaukti juos iš rinkos, kartu nurodyti šių sprendimų
motyvus;
8) kitoms
valstybėms narėms pranešti visą informaciją, būtiną užtikrinti gaminamų ir
tiekiamų Bendrijos rinkai homeopatinių preparatų kokybę ir saugumą;
9) pranešti
Europos vaistų agentūrai informaciją, gautą iš vaistinių preparatų rinkodaros
teisės turėtojo dėl laikino vaistinio preparato tiekimo rinkai sustabdymo arba
jo atšaukimo iš rinkos;
10) nedelsdama
pranešti Pasaulinei sveikatos organizacijai apie šio straipsnio 1 dalies 7 ir 9
punktuose nurodytus veiksmus, jeigu jie gali turėti įtakos sveikatos apsaugai
trečiosiose šalyse, ir nusiųsti pranešimo kopiją Europos vaistų agentūrai.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba, gavusi gamintojo, eksportuotojo ar importuojančios
trečiosios šalies įgaliotos institucijos prašymą patvirtinti, ar vaistinių
preparatų gamintojas turi gamybos licenciją, išduoda tai patvirtinantį
pažymėjimą. Tais atvejais, kai gamybos licencijos turėtojas nėra rinkodaros
teisės turėtojas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybai jis turi pateikti
paaiškinimą, kodėl neturi rinkodaros teisės.
Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytas pažymėjimas išduodamas atsižvelgiant į Pasaulinės
sveikatos organizacijos priimtus administracinius susitarimus. Jei eksportui
skirtas vaistinis preparatas yra registruotas Lietuvos Respublikoje, pateikiama
ir vaistinio preparato charakteristikų santrauka.
SEPTYNIOLIKTASIS skIRSNIS
VETERINARINĖ FarmaciJA
70
straipsnis.
Veterinarinių vaistų registravimas
Lietuvos Respublikos rinkai
gali būti tiekiami tik Veterinarinių vaistų registre įregistruoti
veterinariniai vaistai.
Veterinarinių
vaistų registrą steigia Vyriausybė. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga
yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tvarkymo įstaiga – Lietuvos
valstybinė veterinarijos preparatų inspekcija.
3.
Veterinariniai vaistai registruojami Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos nustatyta tvarka, laikantis nacionalinės, savitarpio pripažinimo arba
decentralizuotos procedūrų.
Norėdamas
registruoti veterinarinį vaistą, pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus:
1) Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytos formos paraišką;
2)
administracinę informaciją ir mokslinius dokumentus, būtinus įrodyti
veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą.
Už
veterinarinio vaisto registravimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Sprendimas dėl veterinarinio vaisto registravimo Veterinarinių
vaistų registre priimamas ne vėliau kaip per 210 dienų nuo paraiškos priėmimo
dienos. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia pareikalautus papildomus
dokumentus, informaciją ir prireikus paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, į
paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas.
Veterinarinis
vaistas Veterinarinių vaistų registre neregistruojamas, jo registracija
sustabdoma arba panaikinama, jeigu:
1) veterinarinio vaisto naudos ir rizikos santykis leistinomis
naudojimo sąlygomis yra nepalankus;
2) veterinarinis
vaisto veiksmingumas pareiškėjo nepakankamai pagrįstas arba veterinarinis
vaistas neturi jokio terapinio poveikio gyvūnų rūšiai, kuriai jis skirtas;
3) veterinarinio
vaisto kiekybinė ir kokybinė sudėtis neatitinka deklaruotosios;
4) pareiškėjo
rekomenduojama išlauka nėra pakankama užtikrinti, kad iš gydyto gyvūno gauti
maisto produktai neturi liekanų, galinčių kelti pavojų vartotojo sveikatai,
arba yra nepakankamai pagrįsta;
5) ženklinimas
arba informacinis lapelis neatitinka nustatytų reikalavimų;
6) veterinarinis
vaistas siūlomas tiekti naudojimo tikslu, draudžiamu pagal kitas EEE valstybių
nuostatas;
7) paaiškėja,
kad apie veterinarinį vaistą buvo pateikti klaidingi duomenys.
Už
įregistruoto veterinarinio vaisto kokybę, saugumą ir efektyvumą atsako
veterinarinio vaisto registruotojas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato:
1) neregistruotų
Lietuvos Respublikoje veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką;
2) mokslinio ir
klinikinio tyrimo tikslams skirtų neregistruotų Lietuvos Respublikoje
veterinarinių vaistų laikino įvežimo ir naudojimo tvarką.
71
straipsnis. Veterinarinių vaistų gamyba, importas ir tiekimas rinkai
Juridiniai
asmenys ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos
valstybėse ar EEE valstybėse, filialai (toliau – juridiniai asmenys), norintys
gaminti ar importuoti veterinarinius vaistus, privalo:
1) turėti
patalpas, techninę įrangą ir galimybę atlikti tinkamą ir pakankamą kontrolę,
kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus
reikalavimus;
2) įdarbinti
bent vieną už gamybą ir (ar) importą atsakingą kvalifikuotą asmenį, kurio
kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus
reikalavimus;
3) atitikti
kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Juridiniai
asmenys, norintys tiekti rinkai veterinarinius vaistus, privalo:
1) turėti
patalpas, techninę įrangą, kuri atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos nustatytus reikalavimus;
2) įdarbinti
bent vieną asmenį – veterinarinės farmacijos vadovą, atsakingą už vykdomą
veterinarinę farmaciją, kurio kvalifikacija atitiktų Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos nustatytus reikalavimus;
3) atitikti
kitus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba nustato veterinarinių vaistų uždraudimo tiekti
rinkai naudojimo ir pašalinimo iš rinkos tvarką.
72
straipsnis. Veterinarijos farmakologinis budrumas
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo veterinarijos farmakologinį budrumą.
Veterinarinių
vaistų registruotojai ir gamintojai, veterinarinės farmacijos įmonės,
veterinarijos gydytojai, sveikatos priežiūros specialistai Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka privalo pranešti apie nepageidaujamą
gyvūno reakciją į naudotą veterinarinį vaistą, neigiamą veterinarinių vaistų
poveikį žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai.
73
straipsnis. Veterinarinės farmacijos licencijavimas
Lietuvos
Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veterinarine farmacija
tik turėdami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą licenciją
(toliau – veterinarinės farmacijos licencija).
Veterinarinės
farmacijos licencija suteikia teisę verstis veikla, susijusia tik su
veterinariniais vaistais ir licencijuojamos veiklos rūšimi, nurodyta
licencijoje;
Juridinių
asmenų veterinarinės farmacijos licencijavimo, Fizinių asmenų veterinarinės
farmacijos licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
Juridiniams
asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems įmonių, įsisteigusių Europos
Sąjungos valstybėse ir kitose EEE valstybėse, filialams (toliau – juridiniai
asmenys) išduodamos šios veterinarinės farmacijos licencijos rūšys:
1) veterinarinių
vaistų gamybos;
2) didmeninės
veterinarinių vaistų prekybos;
3) veterinarijos
vaistinės veiklos;
4) veterinarinių
vaistų importo.
Veterinarinių
vaistų gamybos licencija būtina ir juridiniam asmeniui, vykdančiam dalinę
gamybą, fasavimą, perfasavimą ar perpakavimą.
Fizinis ar
juridinis asmuo, norėdamas gauti veterinarinės farmacijos licenciją, turi
pateikti paraišką ir kitus dokumentus, nustatytus Juridinių asmenų
veterinarinės farmacijos licencijavimo ir Fizinių asmenų veterinarinės
farmacijos licencijavimo taisyklėse. Už paraiškos pateiktų duomenų ir
informacijos teisingumą atsako pareiškėjas.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba priima sprendimą išduoti veterinarinės
farmacijos licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija
atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Licencija išduodama tik tiems
fiziniams asmenims, kurie turi veterinarijos gydytojo arba vaistininko
kvalifikaciją. Veterinarijos felčerių ir vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų)
veikla veterinarinės farmacijos įmonėse nelicencijuojama. Veterinarijos
felčeriai ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) dirba veterinarinės
farmacijos įmonėse Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta
tvarka kontroliuojami veterinarijos gydytojo arba vaistininko, turinčio
veterinarinės farmacijos licenciją.
Veterinarinės farmacijos
licencija išduodama tik tiems juridiniams asmenims, kuriuose dirba fizinis
asmuo (asmenys), turintis veterinarinės farmacijos licenciją, ir vienas iš jų
yra paskirtas įmonės veterinarinės farmacijos vadovu, o veterinarinių vaistų
gamybos ar importo įmonėje dirba kvalifikuotas asmuo, turintis fizinio asmens
veterinarinės farmacijos licenciją.
Veterinarinės farmacijos licencijos juridiniams ir fiziniams asmenims išduodamos
neterminuotam laikui.
Už
veterinarinės farmacijos licencijos išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės
rinkliava.
12.
Veterinarinės farmacijos licencija juridiniams ir fiziniams asmenims neišduodama
(nepatikslinama ar nepapildoma), jeigu:
1) pateikti ne
visi reikiami dokumentai, nurodyti Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklėse ir Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklėse, ir pareiškėjas neįvykdė Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus;
2) pateikti
nevisiškai arba neteisingai užpildyti dokumentai ir pareiškėjas neįvykdė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos
trūkumus;
3) pateikti
klaidingi duomenys, ne visa, netiksli informacija ir pareiškėjas neįvykdė
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimo ištaisyti šiuos
trūkumus;
4) buvo panaikintas juridinio
arba fizinio asmens veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas ir nuo
veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo vieni metai;
ši nuostata netaikoma, kai juridinis asmuo savo noru nutraukia savo veiklą ar
fizinis asmuo pateikia prašymą panaikinti licenciją;
5) nesumokėta
nustatyto dydžio valstybės rinkliava;
6) fizinis asmuo
neturi veterinarijos gydytojo arba vaistininko kvalifikacijos;
7) įsiteisėjusiu
teismo sprendimu asmeniui uždrausta verstis veterinarine farmacija;
8) įsiteisėjusiu
teismo sprendimu fiziniam asmeniui apribotas veiksnumas.
Juridinio
asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:
1) vykdyti šio
įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Juridinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę
farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;
2) sudaryti
sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti;
3) sudaryti
sąlygas veterinarinės farmacijos vadovui ar kvalifikuotam asmeniui vykdyti
veterinarinę farmaciją laikantis šio įstatymo reikalavimų;
4) pranešti
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie veterinarinės farmacijos
vadovo ar kvalifikuoto asmens pasikeitimą, licencijuojamos veiklos sustabdymą,
atsisakymą verstis licencijuojama veikla savo noru arba licencijuojamos veiklos
pasikeitimus;
5) leisti
kontroliuojančiai valstybės institucijai tikrinti vykdomą licencijuojamą
veiklą.
Fizinio
asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, pareigos:
1) vykdyti šio
įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Fizinių asmenų veterinarinės farmacijos
licencijavimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarinę
farmaciją, nuostatas ir reikalavimus;
2) Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kelti kvalifikaciją;
3) pranešti
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie licencijuotos veiklos
sustabdymą arba atsisakymą verstis licencijuota veikla savo noru.
Juridinių ir
fizinių asmenų, turinčių veterinarinės farmacijos licenciją, teisės:
1) verstis
licencijuota veikla;
2) gauti
paaiškinimus veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo,
licencijos galiojimo panaikinimo atvejais;
3) dalyvauti jų
vardu išduotos veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo ar
veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo panaikinimo svarstyme;
4) Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimus dėl veterinarinės farmacijos
licencijos galiojimo sustabdymo, panaikinimo Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatyta tvarka apskųsti teismui.
16.
Veterinarinės farmacijos licencijos turėtojas neturi teisės savo vardu įgalioti
kitą asmenį vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą arba
teisę vykdyti veterinarinės farmacijos licencijoje nurodytą veiklą perduoti
pagal sutartį kitam asmeniui.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdo veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimą:
1) jeigu
juridinis ar fizinis asmuo nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų ir
veterinarinės farmacijos licencijos turėtojo pareigų;
2) juridiniam
asmeniui, jeigu dėl kvalifikuoto asmens ar veterinarinės farmacijos vadovo
padarytų veterinarinės farmacijos pažeidimų iškeliama baudžiamoji arba
administracinė byla bylos nagrinėjimo ar tyrimo laikotarpiu, išskyrus atvejus,
kai kvalifikuotu asmeniu ar veterinarinės farmacijos vadovu laikinai
paskiriamas kitas asmuo;
3) juridiniam
asmeniui, jeigu verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu teismo sprendimu
uždrausta juridinio asmens kvalifikuotam asmeniui ar farmacinės veiklos
vadovui, kol į šias pareigas nepaskiriamas kitas šio įstatymo ir kitų teisės
aktų reikalavimus atitinkantis asmuo;
4) jeigu
fiziniai asmenys, turintys veterinarinės farmacijos licenciją, po raštiško
įspėjimo nekelia kvalifikacijos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos nustatytą kvalifikacijos kėlimo tvarką;
5) juridinio ar
fizinio asmens, turinčio veterinarinės farmacijos licenciją, prašymu.
Pašalinus
priežastis, dėl kurių veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas buvo
sustabdytas, panaikinamas veterinarinės farmacijos licencijos galiojimo
sustabdymas.
Valstybinė
maisto ir veterinarijos tarnyba panaikina veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimą, jeigu:
1) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas nutraukia licencijuotą veiklą ir pateikia
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prašymą panaikinti veterinarinės
farmacijos licencijos galiojimą;
2) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos
licencijos galiojimą, per nustatytą terminą nepašalino licencijuotos veiklos
pažeidimų;
3) įgaliotoji
institucija nustato, kad sustabdžius veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimą juridinis asmuo ar jo filialas toliau verčiasi veterinarine
farmacija;
4) juridinis
asmuo likviduojamas, jam iškelta bankroto byla arba bankrotas vykdomas ne
teismo tvarka ar juridinis asmuo reorganizuojamas, baigia savo veiklą kaip
savarankiškas ūkio subjektas;
5) paaiškėja,
kad buvo pateikti klaidingi duomenys norint gauti veterinarinės farmacijos
licenciją;
6) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas, sustabdžius jo veterinarinės farmacijos
licencijos galiojimą ir panaikinus veterinarinės farmacijos licencijos
galiojimo sustabdymą, per 12 mėnesių antrą kartą padarė pažeidimą, susijusį su
licencijuota veikla;
7) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas pažeidžia veterinarinę farmaciją
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus per nustatytą terminą trūkumams
pašalinti, kai veterinarinės farmacijos licencijos galiojimas yra sustabdytas,
arba pažeidžia veterinarinę farmaciją reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimus, kai dėl veikos sukeliama neatitaisoma žala žmogui, gyvūnui ar
aplinkai;
8) juridiniam
arba fiziniam asmeniui uždrausta verstis licencijuota veikla įsiteisėjusiu
teismo sprendimu;
9) veterinarinės
farmacijos licencijos turėtojas – fizinis asmuo po įspėjimo arba veterinarinės
farmacijos licencijos galiojimo sustabdymo dėl kvalifikacijos tobulinimo
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka netobulina savo
kvalifikacijos.
AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ
NEŠALIŠKUMO UŽTIKRINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
74 straipsnis.
Sprendimus priimančių asmenų nešališkumo užtikrinimas
Asmenys,
dalyvaujantys priimant sprendimus, susijusius su vaistinių preparatų
registracija, lygiagretaus importo leidimų, klinikinių tyrimų leidimų,
farmacinės veiklos licencijų išdavimu, vykdantys veiklos su farmacijos
produktais kontrolę, neturi turėti finansinių ar kitų interesų, susijusių su
svarstomu klausimu, farmacijos pramone ar kitais asmenimis, galinčiais daryti
poveikį jų nešališkumui. Asmenys, turintys tokių interesų, privalo teisės aktų
nustatyta tvarka juos deklaruoti ir nusišalinti nuo nurodytų sprendimų
priėmimo.
Valstybinė
vaistų kontrolės tarnyba suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos ar
Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje sudarytų komisijų darbo reglamentais,
posėdžių darbotvarkėmis, priimtais sprendimais ir jų priėmimo
motyvais. Priimti sprendimai ir jų motyvai skelbiami Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos tinklalapyje.
Straipsnio
pakeitimas:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
75
straipsnis. Atsakomybė už pažeidimus
Fiziniai ir
juridiniai asmenys už veiklos su farmacijos produktais ir veterinarinės
farmacijos pažeidimus bei neteisėtą veiklą atsako Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka.
DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
76
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymo 12 straipsnio 4
dalies, 14 straipsnio 8 dalies, 17 straipsnio 9 dalies, 18 straipsnio 5 dalies,
20 straipsnio 8 dalies, 60 straipsnio 6 dalies ir 61 straipsnio 1 dalies
nuostatos dėl valstybės rinkliavų įvedimo įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Iki šios dalies įsigaliojimo už šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, 14
straipsnio 8 dalyje, 17 straipsnio 9 dalyje, 18 straipsnio 5 dalyje, 20
straipsnio 8 dalyje, 60 straipsnio 6 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje
nustatytas valstybės institucijų teikiamas paslaugas ir dokumentų išdavimą
mokamas sveikatos apsaugos ministro patvirtintas nustatyto dydžio atlyginimas.
Įstatymo 42
straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
Įstatymo 5
straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos farmakotechnikams, kurie turi
farmacijos praktikos licenciją. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba juos įrašo
į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, vadovaudamasi informacija apie
išduotas ir galiojančias farmacijos praktikos licencijas.
Įstatymo 5
straipsnio 5 dalies nuostatos įsigalioja po vienų metų nuo Įstatymo
įsigaliojimo dienos.
5.
Farmakotechnikai, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavę farmacijos praktikos licenciją,
arba asmenys, pradėję farmakotechniko studijas iki šio įstatymo įsigaliojimo,
kurie įgis vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) profesinę kvalifikaciją po
šio įstatymo įsigaliojimo, gali teikti farmacinę paslaugą šio įstatymo ir
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo 2016 m. sausio 1 d. šioje dalyje nurodyti asmenys turi teisę
kontroliuojami vaistininko parduoti (išduoti) vaistinius preparatus. Už šią
veiklą atsako vaistininkas.
Juridiniai asmenys,
turintys vaistinės veiklos licenciją (išskyrus, jeigu jie turi gamybinės
visuomenės vaistinės licenciją parduoti (išduoti) kartinius vaistinius
preparatus), kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo tiekė juridiniams asmenims,
turintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, vaistinius
preparatus, gali tiekti vaistinius preparatus ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.
Iki šio
įstatymo įsigaliojimo įsteigti vaistinės filialai, kurie neatitinka nustatytų
reikalavimų, gali vykdyti savo veiklą ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.
8.
Santykiai, kurie atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiasi toliau, ir
jiems taikomos šio įstatymo nuostatos. Įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie
reglamentavo šio įstatymo reglamentavimo sritims priskirtus santykius, galioja
tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas
pirmenybę suteikia kitų įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms.
Kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems teisiniams
santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.
77 straipsnis. Pasiūlymai
Vyriausybei ir kitoms Įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ir kitos Įstatyme nurodytos valstybės institucijos
peržiūri teisės aktus, susijusius su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir
prireikus parengia atitinkamus jų pakeitimo projektus ar priima naujus teisės
aktus.
78 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais
galios
Įsigaliojus
šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 6-161);
2) Įstatymas
„Dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo“
(Žin., 1993, Nr. 29-666);
3) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 5, 7, 10, 12, 14, 16, 17, 19, 21,
22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo 25 straipsniu įstatymas (Žin.,
1996,
Nr. 69-1667);
4) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo ir
papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 58-1332);
5) Lietuvos Respublikos
farmacinės veiklos įstatymo 17, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo įstatymas
(Žin., 2000, Nr. 61-1813);
6) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 15, 17, 19, 20
straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10¹, 17¹ straipsniais įstatymas
(Žin., 2002,
Nr. 58-2348);
7) Lietuvos
Respublikos farmacinės veiklos įstatymo preambulės, 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10¹,
13, 14, 16, 19, 20, 21, 22, 24, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
10², 19¹, 20¹, 20², 20³ straipsniais bei priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2536);
8) Lietuvos Respublikos vaistų įstatymas
(Žin., 1996, Nr. 116-2701);
9) Lietuvos Respublikos vaistų
įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 44-1246);
10) Lietuvos
Respublikos vaistų įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių
pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1809);
11) Lietuvos
Respublikos vaistų įstatymo 2, 3, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 68-2373).
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
2006 m. birželio 22 d.
įstatymo
Nr. X-709
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/105/EEB dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų
vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos
draudimo sistemų sritį, skaidrumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 345).
2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių
įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos
įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 26 tomas, p. 299).
2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso,
susijusio su žmonėms skirtais vaistais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 69), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu 1394/2007 (OL 2007 L 324, p. 121).
2003 m. spalio 8 d. Europos Komisijos direktyva 2003/94/EB, nustatanti žmonėms skirtų vaistų ir
tiriamųjų vaistų geros gamybos praktikos principus ir taisykles (tekstas svarbus
EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 424).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/24/EB, iš dalies pakeičianti
tradiciškai vartojamų žolinių vaistų srityje Direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos
kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 313).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/27/EB, iš dalies keičianti Direktyvą
2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistinius
preparatus (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 262).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos
leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros
tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 229).
2005 m. balandžio 8 d. Europos Komisijos direktyva 2005/28/EB, nustatanti
geros klinikinės praktikos, susijusios su tiriamaisiais žmonėms skirtais
vaistais, principus bei išsamias gaires ir leidimui gaminti ir importuoti
tokius vaistus keliamus reikalavimus (tekstas svarbus EEE) (OL 2005 L 091, p. 13).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1735,
2008-09-29, Žin., 2008, Nr. 119-4493 (2008-10-16)
FARMACIJOS
ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-59,
2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
FARMACIJOS
ĮSTATYMO 1, 2, 60, 62, 74 STRAIPSNIŲ, PENKIOLIKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO,
ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 24(1) STRAIPSNIU IR TRYLIKTOJO
SKIRSNIO, 68 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1, 2, 4, 6, 7 ir 8 straipsniai
įsigalioja po 6 mėnesių nuo šio įstatymo paskelbimo leidinyje „Valstybės
žinios“.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo
išduoti medicininės paskirties produktų registracijos pažymėjimai galioja iki
termino, kuriam jie išduoti, pabaigos arba kol jų galiojimas nustatyta tvarka
panaikinamas, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio įstatymo paskelbimo
leidinyje „Valstybės žinios“.
Šio
241 straipsnis. Pažangios terapijos
vaistinių preparatų konkretiems pacientams gamybos reikalavimai
Pažangios
terapijos vaistinius preparatus konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą
turi teisę gaminti juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros
veiklos licenciją ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduotą leidimą.
Sveikatos
apsaugos ministras nustato tokių vaistinių preparatų kokybės standartus,
saugumo, atsekamumo, farmakologinio budrumo reikalavimus, atitinkančius
Bendrijos nustatytuosius pažangios terapijos vaistiniams preparatams, ir
leidimų juos gaminti išdavimo tvarką.
Pažangios
terapijos vaistiniai preparatai konkretiems pacientams pagal gydytojo paskyrimą
gali būti gaminami ir vartojami tik Lietuvos Respublikoje gydytojui prisiimant
profesinę atsakomybę už jų skyrimą ir vartojimą.
Gaminti
pažangios terapijos vaistinius preparatus iš žmogaus embriono audinių, embriono
kamieninių ląstelių ir jų linijų ar vaisiaus audinių ir iš jų paimtų kamieninių
ląstelių ir jų linijų arba kitaip naudoti žmogaus embriono audinius, embriono
kamienines ląsteles ir jų linijas ar vaisiaus audinius ir iš jų paimtas
kamienines ląsteles ir jų linijas tokių vaistinių preparatų gamyboje
draudžiama. Šis draudimas netaikomas pažangios terapijos vaistinių preparatų
gamybai iš kamieninių ląstelių, išgaunamų iš virkštelės ar placentos po vaiko
gimimo.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. XI-59, 2008-12-16,
Žin., 2008, Nr. 149-5991 (2008-12-30)
36 straipsnis. Ekstemporalių vaistinių preparatų
gamyba ir išdavimas (pardavimas) gyventojams, registruotų vaistinių preparatų
pakuotės keitimas
Ekstemporalūs
vaistiniai preparatai gali būti gaminami tik gamybinėse vaistinėse.
Aprašiniai
vaistiniai preparatai gaminami pagal vaistinių preparatų aprašus, kuriuos
tvirtina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Už vaistinėje
pagamintų vaistinių preparatų kokybę atsako juos pagaminusi vaistinė.
Vaistinė turi
teisę keisti pramoniniu būdu ar pramoninį gamybos procesą apimančiu metodu
pagamintų vaistinių preparatų pakuotę, kaip nurodyta 24 straipsnio 3 dalies 2
punkte.
5.
Ekstemporalius vaistinius preparatus ir vaistinius preparatus, kurių pakuotė
pakeista pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, galima parduoti (išduoti) tik
tiesiogiai tos vaistinės ar filialo aptarnaujamiems gyventojams, o
kartinius vaistinius preparatus – ir juridiniams asmenims, turintiems
asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją. Juos perduoti (parduoti) kitai
vaistinei ar jos filialui draudžiama.
Pagal
gamybinei vaistinei pateiktus užsakymus kartiniai vaistiniai preparatai gali
būti išduodami juridiniams asmenims, turintiems licenciją asmens sveikatos
priežiūros veiklai.
Šio
straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nurodyti veiksmai vykdomi sveikatos apsaugos
ministro nustatyta tvarka.
37
straipsnis. Reikalavimai vaistinės veiklos licencijai gauti
Juridinis asmuo,
norėdamas gauti vaistinės veiklos licenciją, privalo:
1) turėti
tinkamas patalpas ir įrengimus, kurie atitinka sveikatos apsaugos ministro
nustatytus reikalavimus;
2) sudaryti
darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo pareigoms vykdyti;
3) atitikti
kitus šio įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir kitų teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
38
straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos išdavimas
Vaistinės veiklos licencija išduodama vykdyti tik nurodytos rūšies
veiklą ir tik juridinio asmens paraiškoje nurodytose patalpose. Vykdyti veiklą
tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, išskyrus sveikatos priežiūros
įstaigas, išduodama tik viena vaistinės veiklos licencija.
Vaistinės veiklos licencija išduodama arba priimamas motyvuotas
sprendimas atsisakyti ją išduoti per 45 dienas nuo paraiškos, pateiktos pagal
nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti
licencijoje nurodytas veiklos sąlygas, laikotarpis, per kurį pakeičiamos šios
sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne
ilgesnis kaip 30 dienų.
39
straipsnis. Vaistinės veiklos licencijos turėtojo pareigos
Vaistinės
veiklos licencijos turėtojas privalo:
1) įdarbinti
farmacinės veiklos vadovą ir suteikti pakankamus įgaliojimus atlikti jam
pavestas pareigas;
2) vaistinius preparatus, veikliąsias ir kitas vaistines medžiagas
įsigyti tik iš juridinių asmenų, turinčių gamybos ar didmeninio platinimo
licenciją;
3) užtikrinti
vaistinių preparatų laikymą gamintojo nurodytomis sąlygomis;
4) tinkamai ir
operatyviai dalyvauti atšaukiant vaistinius preparatus iš rinkos, priimti iš
gyventojų naikintinus vaistinius preparatus;
5) veiklą
vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus;
6) dalyvauti
įgyvendinant farmakologinio budrumo sistemą;
7) saugoti ir
tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus, kuriuose, be
kitų privalomų rekvizitų, licencijos turėtojas privalo nurodyti šią
informaciją: vaistinio preparato pavadinimą, farmacinę formą, seriją, vaistinio
preparato kiekį;
8) veiklą vykdyti tik negyvenamosiose patalpose šio įstatymo ir
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.