LegalizeLietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGIOS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1897 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. gruodžio 22 d. Nr. XIV-1744
Vilnius
1 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Paskendusių arba plūduriuojančių objektų iškėlimas (pašalinimas) ir tvarkymas
Jeigu Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje paskendęs ar plūduriuojantis objektas, išskyrus patenkančius į 1989 metų Tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos taikymo sritį, (toliau šiame straipsnyje – objektas) nekliudo laivybai, neteršia ar nekelia kitokios grėsmės aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, tačiau objekto savininkas nori objektą iškelti (pašalinti), šio objekto savininkas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo turto paskendimo (praradimo) dienos apie tai turi raštu pranešti Administracijai (toliau šiame straipsnyje – pranešimas).
Administracija nustato objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarką ir apie tai praneša objekto savininkui.
Administracija turi teisę neleisti objekto savininkui organizuoti objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų savo priemonėmis arba jo pasirinktu būdu ir terminais, jeigu tai gali kliudyti laivybai, teršti ar kelti kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui. Šiuo atveju objekto iškėlimo (pašalinimo) darbus organizuoja Administracija turto objekto savininko lėšomis.
Jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, objekto savininkas privalo iškelti (pašalinti) šį objektą Administracijos reikalavimu jos nustatyta objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarka ir terminais. Nustatytas objekto iškėlimo (pašalinimo) terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo pranešimo gavimo Administracijoje dienos. Jeigu pranešimas Administracijai nebuvo pateiktas, tačiau objekto savininkas yra žinomas, arba jeigu objekto savininkas per Administracijos nustatytą terminą neiškelia (nepašalina) objekto, Administracija privalo imtis reikiamų priemonių objektui iškelti (pašalinti) objekto savininko lėšomis.
Objekto savininkas likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki objekto iškėlimo (pašalinimo) dienos Administracijai privalo pateikti informaciją apie planuojamą objekto iškėlimo (pašalinimo) datą (laiką), objekto iškėlimo (pašalinimo) būdus ir priemones pagal Administracijos nustatytą objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarką.
Jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui ir (arba) objekto savininkas yra nežinomas, Administracija privalo imtis reikiamų priemonių objektui iškelti (pašalinti).
Iškeltas (pašalintas) objektas perduodamas, apskaitomas, saugomas, realizuojamas, grąžinamas, pripažįstamas atliekomis ar kiti su objektu susiję veiksmai atliekami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
2 straipsnis. 51 ir 52 straipsnių pripažinimas netekusiais galios
Pripažinti netekusiais galios 51 ir 52 straipsnius.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymą Nr. VIII-1897 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGIOS LAIVYBOS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija
Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai), kurie pagal pareigybės aprašymą privalo turėti jūrinį laipsnį, darbo metu gali dėvėti civilinio jūrų laivyno uniformą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems darbuotojams per 5 metų laikotarpį gali būti suteikiamos iki 2 metų atostogos kvalifikacijai tobulinti – išplaukti į jūrą. Šiuo atveju darbuotojams paliekamos jų eitos pareigos, tačiau jiems nustatytas darbo užmokestis nėra mokamas.
Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojų komandiruočių, susijusių su ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų apžiūromis ir patikrinimais, išlaidas atlygina laivybos bendrovė. Šios išlaidos atlyginamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Vyriausybės įgaliota institucija savo veiklą, susijusią su saugios laivybos reikalavimų vykdymo užtikrinimu, organizuoja pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtą kokybės vadybos sistemą, sertifikuotą kokybės vadybos sistemų sertifikavimo paslaugas teikiančio (-ių) subjekto (-ų) vadovaujantis tarptautiniais kokybės vadybos standartais.
Vyriausybės įgaliota institucija saugios laivybos reikalavimų vykdymo užtikrinimo srityje atlieka šias funkcijas:
1) prižiūri, kaip laivybos bendrovėse vykdomi saugios laivybos reikalavimai;
2) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruoja laivus ir išduoda su laivo registravimu susijusius dokumentus;
3) tvirtinta Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre registruojamo ar įregistruoto laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus, nustato minimalią konkretaus laivo įgulos sudėtį, atsižvelgdama į laivo įgulai keliamus kvalifikacinius reikalavimus, laivo paskirtį, laivo bendrąją talpą, variklių galingumą, laivo plaukiojimo rajoną ir mašinų skyriaus automatizacijos klasę, išduoda minimalios laivo įgulos sudėties liudijimą ar išimties dokumentą;
4) vykdo laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninę priežiūrą, atlieka šių laivų apžiūras ir patikrinimus, išduoda privalomuosius laivo dokumentus;
5) tvirtina dokumentų, kurie pagal saugios laivybos reikalavimus turi būti su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiame laive, sąrašą, taip pat tvirtina laivo žurnalų formas, laivo žurnalų pildymo, registravimo ir apskaitos tvarkos aprašus;
6) saugios laivybos reikalavimuose nustatyta tvarka tvirtina ir (arba) derina laivo planus ir kitus dokumentus, nurodytus šiuose reikalavimuose;
7) įgalioja pripažintąsias organizacijas vykdyti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, apžiūras, patikrinimus ir išduoti privalomuosius laivo dokumentus, šį įgaliojimą sustabdo, panaikina sustabdymą ar įgaliojimą, savo interneto svetainėje skelbia įgaliotųjų pripažintųjų organizacijų sąrašą, atlieka įgaliotųjų pripažintųjų organizacijų veiklos priežiūrą;
8) vykdo užsienio valstybių laivų ir laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolę;
9) suteikia teisę rengti jūrininkus, sustabdo šios teisės galiojimą, panaikina sustabdymą ar suteiktos teisės galiojimą, atlieka ūkio subjektų, kuriems suteikta ši teisė, veiklos priežiūrą;
10) egzaminuoja jūrininkus ir išduoda jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, jūrininko knygeles;
11) vadovaudamasi tarptautiniais jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo standartais, Tarptautinės jūrų organizacijos parengtų pavyzdinių mokymo programų gairėmis rengia jūrininkų mokymo programos kriterijus, nustato jūrininkų mokymo programos derinimo tvarką;
12) vykdo kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotų jūrininkų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo procedūras;
13) sudaro uostų, Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos jūrlapius, skelbia hidrografinius duomenis, organizuoja jūrlapių, žinynų ir kitų navigacinių leidinių leidybą, platinimą, informacijos apie navigacinius pasikeitimus pateikimą Lietuvos Respublikoje;
14) įrengia, eksploatuoja ir prižiūri navigacijos įrenginius bendrojo naudojimo vandens keliuose (išskyrus uostų akvatorijas), kontroliuoja jų veikimą, teikia navigacinę informaciją;
15) suteikia teisę vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas, sustabdo šios teisės galiojimą, panaikina sustabdymą ar suteiktos teisės galiojimą, atlieka ūkio subjektų, kuriems ši teisė suteikta, veiklos priežiūrą;
16) vykdo laivų eismo stebėseną Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, teikia informaciją į Europos Sąjungos laivybos informacinę sistemą, skirtą Europos Sąjungos valstybėms narėms keistis laivybos informacija elektroniniu būdu (toliau – SafeSeaNet sistema);
17) atlieka ūkio subjektų, vykdančių povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje, veiklos priežiūrą, priima sprendimus uždrausti ūkio subjektui vykdyti povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje ir šiuos sprendimus panaikina;
18) prižiūri, kaip uostus valdančios įmonės ir laivų įgulos tvarko ir atliekas tvarkančioms įmonėms perduoda laivų atliekas;
19) vykdo laivų įrenginių rinkos priežiūrą Lietuvos Respublikoje;
20) organizuoja paskendusių ar plūduriuojančių objektų, trukdančių saugiai laivybai, iškėlimą (pašalinimą) iš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos;
21) nagrinėja saugios laivybos reikalavimų pažeidimus ir skiria administracines nuobaudas;
22) pagal kompetenciją derina uosto kapitono nuostatus;
23) pagal kompetenciją teikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl saugios laivybos reikalavimų, sprendimų projektų rengimo ar atskirų procesų reglamentavimo, derina, tikslina ir (ar) papildo sprendimų projektus, nagrinėja sprendimų projektus, teikia išvadas dėl parengtų sprendimų projektų, atlieka tikslines analizes;
24) vykdo locmanų egzaminavimą, išduoda locmano liudijimą;
25) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
5 straipsnis. Tarptautinės jūrų organizacijos audito atlikimas
Siekiant įvertinti įsipareigojimų pagal Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijas, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, vykdymą, Tarptautinės jūrų organizacijos nustatyta tvarka ir terminais Lietuvos Respublikoje yra atliekamas Tarptautinės jūrų organizacijos auditas.
Ministerijos ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją turi teikti Susisiekimo ministerijai informaciją, kuri reikalinga rengiantis atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą auditą, ir pagal kompetenciją dalyvauja atliekant Tarptautinės jūrų organizacijos auditą.
Šio audito rezultatai, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešinama, skelbiami viešai Susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėse.
III SKYRIUS
LAIVO TINKAMUMAS NAUDOTI LAIVYBAI
6 straipsnis. Laivo tinkamumas plaukioti
Laivybai gali būti naudojamas tik tinkamas plaukioti laivas.
Tinkamu plaukioti laikomas laivas, kuris suprojektuotas, pastatytas, įrengtas ir eksploatuojamas, jo techninė priežiūra vykdoma laikantis nustatytų konstrukcinių, mechaninių, elektros įrangos, techninių, navigacinių, aplinkos apsaugos, įgulos komplektavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimų ir kuris turi privalomuosius laivo dokumentus. Už tinkamos laivo techninės būklės palaikymą atsako laivybos bendrovė.
Laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, taip pat turi atitikti laivo įrenginių reikalavimus.
Su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų, kuriems yra taikomi tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, apžiūras ir patikrinimus vykdo ir privalomuosius laivo dokumentus išduoda įgaliotosios pripažintosios organizacijos, vadovaudamosi savo taisyklėmis ir pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos suteiktus įgaliojimus.
Su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių krovininių laivų, kurių bendroji talpa yra 300 ir mažiau, ir žvejybos laivų, kurių ilgis yra mažesnis kaip 24 metrai, techninę priežiūrą vykdo, apžiūras ir patikrinimus atlieka ir laivo atitiktį saugios laivybos reikalavimams patvirtinančius dokumentus išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba jos pavedimu įgaliotoji pripažintoji organizacija.
Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, apžiūros ir patikrinimai atliekami ir privalomieji laivo dokumentai išduodami šio įstatymo 7–11 straipsniuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
7 straipsnis. Laivo apžiūra
Prieš įregistruojant laivą Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, turi būti atlikta laivo apžiūra, siekiant nustatyti laivo techninę būklę ir jo atitiktį saugios laivybos reikalavimams.
Atliekamos pirminė, periodinė ir papildoma laivo apžiūros.
Pirminė laivo apžiūra atliekama siekiant nustatyti laivo techninę būklę ir jo atitiktį saugios laivybos reikalavimams ir išduoti laivui atitinkamą privalomąjį dokumentą pirmą kartą.
Periodinės laivo apžiūros atliekamos siekiant nustatyti, ar laivas atitinka jam taikomus saugios laivybos reikalavimus jo eksploatavimo laikotarpiu, ir išduoti naujus ar patvirtinti esamus privalomuosius laivo dokumentus. Laivų, kuriems taikomi tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, periodinės apžiūros atliekamos tarptautiniuose saugios laivybos reikalavimuose nustatyta tvarka. Laivų, kuriems netaikomi tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, periodinės apžiūros atliekamos susisiekimo ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Papildomos laivo apžiūros atliekamos saugios laivybos reikalavimuose nustatytais atvejais.
8 straipsnis. Saugios laivybos valdymo sistemų patikrinimas
Saugios laivybos valdymo sistemų patikrinimo tikslas – nustatyti, ar laivybos bendrovės arba Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar Jungtinėje Karalystėje įregistruotos laivybos bendrovės, iš laivo savininko perėmusios visas pareigas ir atsakomybę už laivo veiklą pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą (toliau šiame straipsnyje – saugios laivybos valdymo sistemos bendrovė), ir jos laivų saugios laivybos valdymo sistemos atitinka Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus.
Saugios laivybos valdymo sistemos bendrovių ir jų laivų saugios laivybos valdymo sistemas tikrina ir atitikties dokumentą ir saugaus valdymo liudijimą išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotosios pripažintosios organizacijos.
Laivybos bendrovė užtikrina, kad jos laivuose, kuriems netaikomas Tarptautinis saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksas, būtų įgyvendinama laivybos bendrovės saugios laivybos reikalavimų užtikrinimo politika.
9 straipsnis. Laivų apsaugos patikrinimas
Laivų apsaugos patikrinimo tikslas – nustatyti, ar laivų apsaugos sistema atitinka Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso reikalavimus.
Laivų apsaugos sistemas tikrina ir privalomuosius laivo dokumentus išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotosios pripažintosios organizacijos.
10 straipsnis. Laivų ir jų įgulų atitikties saugios laivybos reikalavimams dėl darbo jūrų laivyboje patikrinimas
Laivų ir jų įgulų atitikties saugios laivybos reikalavimams dėl darbo jūrų laivyboje patikrinimo tikslas – nustatyti, ar laivuose yra įgyvendinti saugios laivybos reikalavimai dėl darbo jūrų laivyboje.
Laivų ir jų įgulų atitikties saugios laivybos reikalavimams dėl darbo jūrų laivyboje patikrinimą atlieka ir privalomuosius laivo dokumentus išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotosios pripažintosios organizacijos.
11 straipsnis. Reikalavimai keleiviniams laivams ir keleiviniams įvažiuojamiesiems laivams
Visi Lietuvos Respublikoje įregistruoti keleiviniai laivai ir keleiviniai įvažiuojamieji laivai privalo turėti galiojantį keleivinio laivo saugos liudijimą, kuriame turi būti nurodyta, kiek šie laivai gali vežti keleivių.
Keleivinio laivo saugos liudijimas išduodamas keleiviniams laivams ir keleiviniams įvažiuojamiesiems laivams, atitinkantiems jiems taikomus 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje reikalavimus.
Keleivinio laivo saugos liudijimą, atlikusi apžiūrą vadovaudamasi saugios laivybos reikalavimais, per 10 darbo dienų nuo laivo apžiūros atlikimo dienos, jeigu apžiūros rezultatai teigiami, išduoda Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotoji pripažintoji organizacija. Keleivinio laivo saugos liudijimas išduodamas 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje nustatytam laikotarpiui.
Draudžiama keleiviniu laivu arba keleiviniu įvažiuojamuoju laivu vežti daugiau keleivių, negu nurodyta keleivinio laivo saugos liudijime ar keleivinio įvažiuojamojo laivo saugos liudijime, išskyrus išimtis, numatytas 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje ar kituose saugios laivybos reikalavimuose.
12 straipsnis. Įgaliotosios pripažintosios organizacijos
Atlikti su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų, kuriems yra taikomi tarptautiniai saugios laivybos reikalavimai, apžiūras ir patikrinimus ir išduoti privalomuosius laivo dokumentus turi teisę tik įgaliotosios pripažintosios organizacijos, kurios yra įgaliotos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Pripažintoji organizacija įgaliojama, jeigu atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus:
1) turi Lietuvos Respublikoje įregistruotą atstovybę, veikiančią pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; jeigu tokios atstovybės nėra, ji turi būti įsteigta per 12 mėnesių nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos ir pripažintosios organizacijos sutarties dėl laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, apžiūrų ir patikrinimų atlikimo ir privalomųjų laivo dokumentų išdavimo (toliau šiame straipsnyje – sutartis) sudarymo dienos;
2) atitinka 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo su visais pakeitimais III priede nustatytus kriterijus ir 2006 m. Konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje nustatytus reikalavimus, jos veiklos organizavimas atitinka saugios laivybos reikalavimus.
Įgaliotoji pripažintoji organizacija turi teisę su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams išduoti elektroninius privalomuosius laivo dokumentus ir pratęsti jų galiojimą tik tuo atveju, jeigu užtikrina, kad:
1) išduodami elektroniniai privalomieji laivo dokumentai atitiks Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytus turinio ir formos reikalavimus;
2) išduodami elektroniniai privalomieji laivo dokumentai yra apsaugoti nuo redagavimo ar kitokio duomenų pakeitimo, išskyrus Vyriausybės įgaliotos institucijos ar įgaliotosios pripažintosios organizacijos sankcionuotus pakeitimus, ir yra pasirašyti elektroniniu parašu arba patvirtinti elektroniniu spaudu;
3) išduodamiems elektroniniams privalomiesiems laivo dokumentams suteikiamas unikalus kontrolinis numeris (skaičių, raidžių ar simbolių seka), pagal kurį galima patikrinti privalomojo laivo dokumento autentiškumą ir atskirti jį nuo kito tos pačios ar kitos pripažintosios organizacijos išduoto privalomojo laivo dokumento;
4) išduodamų elektroninių privalomųjų laivo dokumentų išspausdintose kopijose yra matomi simboliai, leidžiantys nustatyti išdavimo šaltinį;
5) elektroninėje erdvėje užtikrinamas patikimas, saugus ir nenutrūkstamas elektroninio privalomojo laivo dokumento autentiškumo ir galiojimo patvirtinimo mechanizmas naudojant unikalų kontrolinį numerį;
6) laivuose, kuriems išduodami elektroniniai privalomieji laivo dokumentai, turi būti instrukcijos dėl elektroniniuose privalomuosiuose laivo dokumentuose esančios informacijos, įskaitant šių dokumentų periodinius patvirtinimus, patikrinimo elektroninėje erdvėje.
Vyriausybės įgaliota institucija išnagrinėja pripažintosios organizacijos pateiktą prašymą suteikti įgaliojimus Lietuvos Respublikos vardu atlikti su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų apžiūras ir patikrinimus, susijusius su privalomųjų laivo dokumentų išdavimu, ir išduoti privalomuosius laivo dokumentus (toliau – įgaliojimai) ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos įsitikinusi, kad ji atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, pateikia siūlymą sudaryti sutartį.
Sutartyje nustatomos įgaliojamos pripažintosios organizacijos teisės ir pareigos atliekant laivų apžiūras ir patikrinimus ir Lietuvos Respublikos vardu išduodant privalomuosius laivo dokumentus, taip pat įgaliojamos pripažintosios organizacijos ir Vyriausybės įgaliotos institucijos bendradarbiavimo, keitimosi informacija sąlygos ir tvarka bei esminės sutarties pažeidimo sąlygos. Įgaliojama pripažintoji organizacija turi teisę pradėti vykdyti sutartyje nustatytas veiklas nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos.
Įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimas laikinai sustabdomas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) Vyriausybės įgaliota institucija, įvertinusi informaciją, gautą vykdant įgaliotosios pripažintosios organizacijos veiklos priežiūrą, nustato, kad ji netinkamai vykdo sutartį arba jos veikla neatitinka saugios laivybos reikalavimų;
2) kompetentinga Europos Sąjungos institucija reikalauja sustabdyti įgaliotosios pripažintosios organizacijos įgaliojimus;
3) nebelieka su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų, kurių apžiūras ir patikrinimus bei privalomųjų laivo dokumentų išdavimą vykdė įgaliotoji pripažintoji organizacija.
Tais atvejais, kai šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas (-i) pažeidimas (-ai) yra mažareikšmis (-iai), prieš laikinai sustabdant įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimą, nustatomas 5 dienų terminas pažeidimui (-ams) pašalinti, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie nustatytą pažeidimą gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą 5 dienų laikotarpiui. Jeigu per nustatytą laikotarpį įgaliotoji pripažintoji organizacija pažeidimų nepašalina, įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimas laikinai sustabdomas.
Laikinai sustabdžiusi įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimą pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą, Vyriausybės įgaliota institucija per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos apie laikiną įgaliojimų sustabdymą raštu informuoja įgaliotąją pripažintąją organizaciją ir nurodo jos veiklos trūkumus. Pašalinusi nurodytus trūkumus, įgaliotoji pripažintoji organizacija raštu apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai, ši per 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos patikrina gautą informaciją ir priima sprendimą panaikinti laikiną įgaliojimų galiojimo sustabdymą arba nepanaikinti laikino įgaliojimų galiojimo sustabdymo tuo atveju, jeigu trūkumai nebuvo pašalinti arba iš gautos informacijos nėra aišku, ar jie buvo pašalinti.
Laikinai sustabdžiusi įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimą pagal šio straipsnio 6 dalies 2 arba 3 punktą, Vyriausybės įgaliota institucija per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 6 dalies 2 arba 3 punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos apie laikiną įgaliojimų galiojimo sustabdymą raštu informuoja įgaliotąją pripažintąją organizaciją ir nurodo laikino įgaliojimų galiojimo sustabdymo pagrindą. Laikinas įgaliojimų galiojimo sustabdymas dėl šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių panaikinamas per vieną darbo dieną, kai gaunamas kompetentingos Europos Sąjungos institucijos pranešimas dėl sprendimo panaikinti laikiną pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimo sustabdymą. Laikinas įgaliojimų galiojimo sustabdymas dėl šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių panaikinamas per vieną darbo dieną, kai laivybos bendrovė informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl to, kad pripažintoji organizacija, kuriai suteiktų įgaliojimų galiojimas laikinai buvo sustabdytas, vykdys su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančio (-ių) laivo (-ų) apžiūras, patikrinimus ir išduos privalomuosius laivo dokumentus.
Įgaliotajai pripažintajai organizacijai suteiktų įgaliojimų galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie toliau nurodytus atvejus gavimo dienos:
1) Vyriausybės įgaliota institucija gauna kompetentingos Europos Sąjungos institucijos pranešimą apie tai, kad Europos Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio nuostatas priėmė sprendimą panaikinti pripažintosios organizacijos pripažinimą;
2) įgaliotoji pripažintoji organizacija padarė esminį sutarties pažeidimą.
13 straipsnis. Laivų plaukiojimo rajonų (ribų) nustatymas
Laivų plaukiojimo rajonus ir jų ribas nustato Vyriausybės įgaliota institucija arba įgaliotosios pripažintosios organizacijos, atsižvelgdamos į laivo dokumentuose nustatytas saugiam plaukiojimui leistinas sąlygas.
14 straipsnis. Laivų projektavimo, statybos ir įrengimo reikalavimai
Statomų naujų laivų, kurie bus įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, projektavimo, statybos, įrengimo reikalavimus, vadovaudamosi saugios laivybos reikalavimais, nustato ir šių reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdo pripažintosios organizacijos. Jos atlieka ir šių darbų priežiūrą.
IV SKYRIUS
LAIVO ĮGULA
15 straipsnis. Reikalavimai laivo įgulai
Eiti atitinkamas pareigas laive gali tik jūrininkai, turintys galiojančius jūrininko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir įrašyti į laivo įgulos sąrašą.
Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotam laivui draudžiama išplaukti į jūrą, jeigu laivas neturi išduoto minimalios laivo įgulos sudėties liudijimo ar išimties dokumento arba laivo įgula neatitinka nustatytos minimalios laivo įgulos sudėties.
Nė vienas jūrininkas negali būti paskirtas į Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotą laivą jo įgulos nariu be laivo kapitono sutikimo.
Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruoto laivo įgulos nariai gali dėvėti civilinio jūrų laivyno uniformą.
16 straipsnis. Teisės rengti jūrininkus suteikimas, atsisakymas suteikti šią teisę, teisės galiojimo panaikinimas, teisės galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas, reikalavimai mokymo įstaigoms
Siekiant užtikrinti tarptautinių jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo standartų, tai yra 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų su taikymo metu galiojančiais pakeitimais (toliau šiame skirsnyje – STCW konvencija) I/6 taisyklės, Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodekso su taikymo metu galiojančiais pakeitimais (toliau – STCW kodeksas) ir 1995 m. Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (toliau – STCW-F konvencija) įgyvendinimą, Lietuvos Respublikoje rengti jūrininkus gali tik ūkio subjektai, kurie yra įgiję teisę rengti jūrininkus šiame straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – mokymo įstaiga).
Ūkio subjektas, siekiantis įgyti teisę Lietuvos Respublikoje rengti jūrininkus, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) įgijęs teisę rengti jūrininkus, vykdyti jūrininkų rengimo veiklą Lietuvos Respublikoje;
2) turėti su Vyriausybės įgaliota institucija suderintą mokymo programą (-as), parengtą (‑as) atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos parengtos pavyzdinės mokymo programos (jeigu Tarptautinė jūrų organizacija yra tokią parengusi) struktūros dalį ir apimančią (-ias) STCW kodekso atitinkamuose poskyriuose pateiktose lentelėse ar STCW-F konvencijoje nurodytus kompetencijos normatyvus (toliau – mokymo programa);
3) turėti nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdomas teoriniam ir (ar) praktiniam mokymui reikalingas patalpas ir (arba) skaitmenines mokymo priemones nuotoliniam mokymui vykdyti ir pagal atitinkamą (-as) mokymo programą (-as) reikalingą įrangą (įskaitant treniruoklius);
4) mokymo programos turinį dėstantis mokytojas (toliau – mokytojas), praktinius užsiėmimus vedantis instruktorius (toliau – instruktorius) turi atitikti STCW kodekso A-I/6 poskyryje ir, atsižvelgiant į vykdomą mokymo programą, STCW kodekso poskyriuose pateiktose lentelėse ar STCW-F konvencijoje nurodytus kompetencijos normatyvus;
5) mokymo procese naudojami treniruokliai turi gebėti imituoti įrangą, atitinkančią visus jai taikomus Tarptautinės jūrų organizacijos priimtus eksploatacijos normatyvus, ir atitikti STCW kodekso A-I/12 poskyryje nurodytus reikalavimus;
6) turėti parengtą, įdiegtą ir naudojamą kokybės vadybos sistemą, sertifikuotą pagal Lietuvos standartą LST EN ISO 9001.
Ūkio subjektas, siekiantis įgyti teisę Lietuvos Respublikoje rengti jūrininkus, teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai jos nustatytos formos prašymą ir pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą sąrašą privalomus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams.
Sprendimas suteikti teisę Lietuvos Respublikoje rengti jūrininkus arba atsisakyti ją suteikti priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu prašoma suteikti teisę rengti jūrininkus pagal vieną mokymo programą. Kiekvienos papildomos mokymo programos atveju prašymo nagrinėjimo terminas pratęsiamas 5 darbo dienomis. Prašymo nagrinėjimo metu nustačius, kad jame nenurodyti privalomi duomenys ir (arba) pateikti ne visi privalomi dokumentai, apie tai informuojamas prašymą pateikęs ūkio subjektas ir suteikiamas 20 darbo dienų terminas nustatytiems trūkumams pašalinti. Tokiu atveju sprendimas suteikti teisę rengti jūrininkus arba atsisakyti ją suteikti priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įrodymų apie trūkumų pašalinimą pateikimo dienos.
Apie priimtą sprendimą prašymą pateikęs ūkio subjektas, siekiantis įgyti teisę Lietuvos Respublikoje rengti jūrininkus, informuojamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ir mokymo įstaiga įrašoma į Licencijų informacinę sistemą.
Teisė rengti jūrininkus suteikiama neribotam laikui. Ši teisė jokia forma negali būti perleista kitiems fiziniams asmenims ar ūkio subjektams.
Mokymo įstaiga, pageidaujanti rengti jūrininkus pagal papildomą mokymo programą, ją suderina su Vyriausybės įgaliota institucija. Mokymo įstaiga, nustojusi rengti jūrininkus pagal mokymo programą, apie tai per 10 darbo dienų praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Vyriausybės įgaliota institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia mokymo įstaigos pavadinimą, kontaktinius duomenis (adresą, telefono numerį, bendrą elektroninio pašto adresą), mokymo programą (-as), sprendimo suteikti teisę rengti jūrininkus suteikimo numerį ir datą, teisės rengti jūrininkus galiojimo sustabdymo, teisės rengti jūrininkus galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės rengti jūrininkus galiojimo panaikinimo datą.
Mokymo įstaiga, vykdydama veiklą, privalo:
1) atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) rengti jūrininkus tik pagal mokymo programą (-as), pagal kurią (-ias) yra įgijusi teisę rengti jūrininkus;
3) sudaryti sąlygas Vyriausybės įgaliotai institucijai atlikti veiklos patikrinimus;
4) pakeitusi ar pradėjusi naudoti papildomą treniruoklį, įdarbinusi kitą mokytoją ar instruktorių, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasikeitimo apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai;
5) teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie įvykdytą jūrininkų rengimo pagal mokymo programą egzaminą (egzaminuotų jūrininkų duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą), mokymo programos pavadinimą, egzamino datą, egzamino protokolo numerį).
Nustačius šio straipsnio 9 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose (-e) nurodytų veiklos sąlygų pažeidimą (-us), kol bus pašalintas (-i) šis (šie) pažeidimas (-ai), sustabdomas mokymo įstaigai suteiktos teisės rengti jūrininkus pagal mokymo programą (-as), su kuria (-iomis) susiję nustatyti pažeidimai, galiojimas. Nustačius, kad mokymo įstaiga neatitinka šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto reikalavimo, kol bus pašalintas šis pažeidimas, sustabdomas mokymo įstaigai suteiktos teisės rengti jūrininkus pagal visas mokymo programas galiojimas. Tais atvejais, kai šio straipsnio 9 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose (-e) nurodytų veiklos sąlygų ar šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas (-ai) yra mažareikšmis (-iai), nustatomas 5 dienų terminas pažeidimui (-ams) pašalinti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie nustatytą pažeidimą mokymo įstaigoje gavimo dienos ir gali būti pratęstas vieną kartą 5 dienų laikotarpiui.
Teisės rengti jūrininkus galiojimas panaikinamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) mokymo įstaigai pateikiamas prašymas panaikinti teisės rengti jūrininkus galiojimą;
2) mokymo įstaiga bankrutuoja (bankrutavo), likviduojama (likviduota) ar reorganizuojama (reorganizuota);
3) atsisakoma vienintelės mokymo programos;
4) paaiškėja, kad siekiant įgyti teisę Lietuvos Respublikoje rengti jūrininkus buvo pateikta melaginga informacija ir (ar) suklastoti dokumentai, susiję su ūkio subjekto atitiktimi nustatytiems reikalavimams;
5) per 12 mėnesių nuo teisės rengti jūrininkus galiojimo sustabdymo dienos nepašalinami pažeidimai, dėl kurių šios teisės galiojimas buvo sustabdytas;
6) paaiškėja, kad sustabdžius mokymo įstaigai suteiktos teisės rengti jūrininkus pagal atitinkamą mokymo programą galiojimą mokymo įstaiga toliau rengia jūrininkus;
7) per 12 mėnesių nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos pakartotinai pažeidžiama bet kuri iš šio straipsnio 9 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose (-e) nurodytų veiklos sąlygų.
Mokymo įstaigai, kuriai teisės rengti jūrininkus galiojimas buvo panaikintas pagal bet kurį iš šio straipsnio 11 dalies 4–7 punktų, arba mokymo įstaigai, kuriai vadovauja asmuo, vadovavęs mokymo įstaigai, kuriai teisė rengti jūrininkus buvo panaikinta pagal bet kurį iš šio straipsnio 11 dalies 4–7 punktų, teisė rengti jūrininkus gali būti suteikta ne anksčiau, negu praėjus 12 mėnesių nuo teisės rengti jūrininkus panaikinimo įsigaliojimo dienos.
Jūrininko kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai neišduodami asmenims, baigusiems jūrininkų mokymą mokymo įstaigoje, kuri neturi teisės rengti jūrininkų, arba baigusiems mokymą pagal mokymo programą, pagal kurią yra uždrausta rengti jūrininkus.
17 straipsnis. Laivo įgulos narių sveikatos būklės tikrinimas
Asmenys, kurie nori įsidarbinti jūrininkais, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai ir turėti galiojantį sveikatos pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad asmens sveikata atitinka jūrininkų sveikatai keliamus reikalavimus.
Jūrininkai, dirbantys su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, privalo turėti sveikatos pažymėjimą, išduotą pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus arba lygiaverčius kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos nustatytus reikalavimus.
Trečiųjų šalių jūrininkai, dirbantys su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, neatitinkantys šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, privalo turėti valstybės, kuri yra STCW konvencijos ir 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje narė, kompetentingos institucijos išduotą sveikatos pažymėjimą.
18 straipsnis. Budėjimai laive
Kad būtų užtikrinta saugi laivyba laivo reiso metu, taip pat saugi laivo eksploatacija jam stovint prie krantinės ar nuleidus inkarą, laive organizuojami budėjimai.
Budėjimo tvarką laivuose nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutas.
19 straipsnis. Lietuvos Respublikos jūrininkų registras
Lietuvos Respublikos jūrininkų registre registruojami asmenys, kuriems įforminti ir (arba) išduoti jūrinio laipsnio diplomai, kvalifikacijos liudijimai, globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos radijo ryšio operatoriaus diplomai, jų išdavimo patvirtinimai, užsienio valstybių kompetentingų institucijų išduotų liudijimų pripažinimo patvirtinimai, specialieji liudijimai, lengvatiniai leidimai ir jūrininko knygelės.
Lietuvos Respublikos jūrininkų registro valdytoja yra Susisiekimo ministerija, šio registro tvarkytoją skiria Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos jūrininkų registro tvarkytojas registro duomenų gavėjams neatlygintinai teikia registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas. Registro duomenys teikiami:
1) susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms;
2) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kurioms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su registro duomenimis, ar kurioms registro duomenų reikia jų tiesioginėms funkcijoms atlikti, tarptautinėms organizacijoms ir Europos Sąjungos institucijoms, kai tai susiję su Lietuvos Respublikos įsipareigojimais pagal tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus;
3) registro duomenų teikėjui duomenys apie jį, kitiems registro duomenų teikėjams – jų pateikti registro duomenys;
4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka – kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems teisę gauti registro duomenis.
V SKYRIUS
UOSTO KAPITONO IR LOCMANŲ VEIKLA
20 straipsnis. Uosto kapitonas
Uosto kapitoną skiria ir atleidžia uostą valdančios įmonės vadovas.
Uosto kapitono veiklą reglamentuoja šis įstatymas, kiti jūrų uostų veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus tvirtina uostą valdančios įmonės vadovas.
Uosto kapitono reikalavimu uoste esantys laivai, panaudodami turimas technines priemones, privalo suteikti pagalbą tame uoste nelaimės ištiktiems laivams ir žmonėms.
Uosto kapitono sprendimai jo kompetencijai priklausančiais klausimais yra privalomi ir turi būti vykdomi iš karto po jų gavimo. Uosto kapitono sprendimai ir veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
21 straipsnis. Uosto kapitono kompetencija laivybos srityje
Uostų veiklą, susijusią su saugiu laivų plaukiojimu ir taršos iš laivų prevencija, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitonas per jam pavaldžias tarnybas:
1) organizuoja uosto akvatorijoje laivų eismą ir locmanų veiklą;
2) vykdo teršimo incidentų likvidavimo darbus uosto akvatorijoje;
3) tikrina uosto akvatorijos gylį, vykdo uosto navigacijos įrenginių ir uosto navigacijos ženklų priežiūrą;
4) tikrina laivų grimzlę;
5) tikrina uosto krantinių būklę;
6) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai dėl laivybos sąlygų uoste pasikeitusią navigacinę informaciją;
7) teikia laivams uosto navigacinę ir hidrometeorologinę informaciją;
8) leidžia laivams įplaukti į uostą ir išplaukti iš jo, registruoja laivų įplaukimą ir išplaukimą uostą valdančios įmonės vadovo nustatyta tvarka;
9) išduoda laivo kapitonui leidimą plaukti uoste be locmano;
10) susidarius ekstremaliosioms situacijoms uoste, perdislokuoja laivus;
11) kontroliuoja pavojingųjų krovinių pakrovimą, iškrovimą ir judėjimą uoste;
12) organizuoja laivų atliekų perdavimą atliekas tvarkančioms įmonėms.
Uosto kapitonas neleidžia laivui išplaukti iš uosto, jeigu:
1) yra gautas laivybos inspektoriaus sprendimas dėl draudimo laivui išplaukti iš uosto;
2) laivas pakrautas daugiau, negu leidžia laivo krovos žymės;
3) įvykus laivo (laivų) avarijai, nepateikta avarijai tirti reikalinga informacija;
4) pakrautas laivas kelia grėsmę saugiai laivybai ir (ar) jūros aplinkai;
5) yra gauta teismo nutartis dėl laivo arešto ar sulaikymo;
6) laivybos bendrovė nesumokėjo uosto rinkliavų ir baudų, laivas sužalojo ar sunaikino uosto infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, laivybos bendrovė nepadengė išlaidų, kurias uostą valdanti įmonė patyrė organizuodama laivo ar krovinio gelbėjimo, taršos iš laivų prevencijos ar likvidavimo darbus, arba nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais;
7) tai numatyta kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Uosto kapitonas gali neleisti laivui įplaukti į uostą, jeigu:
1) laivas neatitinka saugios laivybos reikalavimų;
2) nacionalinį saugumą užtikrinanti (-čios) institucija (-os), kaip ji (jos) apibrėžta (-os) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, motyvuotu prašymu kreipiasi į uosto kapitoną dėl laivo neįleidimo į uostus nacionalinio saugumo tikslais.
Uosto kapitonas leidžia saugios laivybos reikalavimų neatitinkančiam laivui įplaukti į uostą tik tais atvejais, jeigu yra įmanoma užtikrinti saugų laivo plaukiojimą uoste ir taršos iš laivo prevenciją.
22 straipsnis. Laivo saugaus vilkimo uoste reikalavimai
Laivo saugaus vilkimo uoste reikalavimus nustato uostą valdanti įmonė.
Laivo saugaus vilkimo uoste reikalavimų laikymąsi uostuose prižiūri tų uostų kapitonai.
23 straipsnis. Locmanas
Locmanu gali būti asmuo, atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
1) ne vyresnis kaip 68 metų;
2) mokantis valstybinę ir anglų kalbas;
3) atitinkantis jūrininkams keliamus sveikatos reikalavimus;
4) atitinkantis kvalifikacinius ir stažuočių reikalavimus;
5) išlaikęs kvalifikacijos įvertinimo egzaminą, kuris gali būti laikomas, jeigu asmuo atitinka šioje dalyje nurodytus reikalavimus.
Locmanų veiklą, laivų vedimo su locmanu tvarką, laivų vedimo nuotoliniu būdu tvarką reglamentuoja šis įstatymas ir uostų laivybos taisyklės. Locmanas gali vesti laivą nuotoliniu būdu, jeigu laivo kapitonas su tuo sutinka. Laivo nuotolinio vedimo sąlygas nustato uosto kapitonas.
Locmano liudijimas, kuriuo patvirtinama asmens kvalifikacija vesti laivą uoste, išduodamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kvalifikacijos įvertinimo egzamino išlaikymo dienos 5 metų laikotarpiui arba kol asmeniui sukaks 68 metai, jeigu šis terminas trumpesnis kaip 5 metai, nuo paskutinio išlaikyto kvalifikacijos įvertinimo egzamino dienos. Jeigu asmuo neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir (ar) neišlaiko kvalifikacijos įvertinimo egzamino, locmano liudijimas neišduodamas ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuojamas asmuo, siekiantis gauti locmano liudijimą. Pasibaigus locmano liudijimo galiojimui, naujas locmano liudijimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir išlaiko kvalifikacijos įvertinimo egzaminą. Jeigu pateikus visus locmano liudijimui gauti reikalingus dokumentus neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, atsakymo dėl locmano liudijimo išdavimo nepateikimas nelaikomas liudijimo išdavimu.
Locmano liudijimo galiojimas panaikinamas, kai yra bet kuri iš šių sąlygų:
1) asmuo, siekiantis gauti locmano liudijimą, pateikė dokumentus, kuriuose yra melagingos informacijos;
2) įvyko laivo avarija dėl locmano kaltės;
3) paaiškėja, kad locmanas neatitinka jūrininkams keliamų sveikatos reikalavimų;
4) locmanas miršta;
5) locmanas pateikia prašymą panaikinti locmano liudijimo galiojimą.
Locmano liudijimas panaikinamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Apie locmano liudijimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nurodytais atvejais locmanas informuojamas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną.
Asmeniui, kuriam locmano liudijimo galiojimas panaikintas dėl šio straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nurodytų aplinkybių, locmano liudijimas gali būti išduotas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo locmano liudijimo panaikinimo dienos.
24 straipsnis. Privalomo laivų vedimo su locmanu rajonai
Laivų tipus ir rajonus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskyrus uosto akvatorijas, ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kuriuose plaukiojimas su locmanu yra privalomas, nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Uostų akvatorijose privalomą plaukiojimą su locmanu nustato šių uostų laivybos taisyklės.
25 straipsnis. Laivų plaukiojimas uostų akvatorijoje be locmano
Plaukioti uostų akvatorijose be locmano gali:
1) buriniai laivai, tai yra vėjo varomi, turintys burių įrangą laivai, sportiniai, pramoginiai ir kiti laivai, kurių ilgis yra iki 24 metrų;
2) Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruoti žvejybos laivai, kurių bendroji talpa yra 300 ir mažiau;
3) vietinio plaukiojimo laivai, tai yra laivai, kurių bendroji talpa yra 500 ir mažiau ir kurie plaukioja tik uosto akvatorijoje, vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje;
4) uosto paslaugų laivai, tai yra laivai, teikiantys paslaugas uosto akvatorijoje, įskaitant, bet neapsiribojant, kuro tiekimo, laivų atliekų surinkimo, laivo vedimo, vilkimo, švartavimo ar kitas laivybos (navigacines) paslaugas;
5) uostą valdančios įmonės užsakymu dirbantys laivai, kurie gilina akvatorijos dugną, jeigu jų kapitonai yra uosto kapitono instruktuoti plaukti uosto akvatorijoje be locmano;
6) laivai iki 200 metrų ilgio, kurie yra remontuojami laivų remonto įmonių akvatorijose ir kuriuose locmano funkcijas atlieka laivų remonto įmonių kapitonai, turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus locmano liudijimus;
7) linijiniai laivai, tai yra pagal grafiką nuolatiniu maršrutu plaukiojantys laivai, kuriems uostą valdanti įmonė yra suteikusi linijinio laivo statusą ir kurių kapitonai šiame straipsnyje nustatyta tvarka yra gavę uosto kapitono leidimą plaukioti uosto akvatorijoje be locmano, patvirtinantį laivo kapitono pasirengimą plaukti savarankiškai atitinkamo uosto akvatorija (toliau šiame straipsnyje – leidimas).
Laivo kapitonas, norintis gauti leidimą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jo vadovaujamas linijinis laivas privalo būti įplaukęs (išplaukęs) į (iš) uostą (-o) su locmanu pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 6 kartus per paskutinius 3 mėnesius;
2) turėti laivo įguloje laivavedį, mokantį valstybinę kalbą;
3) būti išlaikęs egzaminą apie laivybos uosto akvatorijoje ypatumus.
Laivo kapitonas, siekdamas gauti leidimą, pateikia uosto kapitonui prašymą ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems reikalavimams (toliau – dokumentai).
Uosto kapitonas, gavęs laivo kapitono prašymą ir dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos informuoja laivo kapitoną apie dokumentų gavimą ir nustatęs, kad prašymas ir (ar) pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, prašyme ir (ar) dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų ir (arba) pateikti ne visi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Jeigu laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą pašalina trūkumus, jis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos apie tai informuoja uosto kapitoną ir pateikia trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus. Apie pateiktų patikslintų ir (ar) trūkstamų dokumentų gavimą laivo kapitonas informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos. Jeigu laivo kapitonas per uosto kapitono nustatytą terminą nepašalina trūkumų, uosto kapitonas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti ir patikslintiems ir (ar) trūkstamiems dokumentams pateikti pabaigos priima sprendimą atsisakyti išduoti leidimą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą priėmimo dienos apie tai informuoja laivo kapitoną. Uosto kapitonas, nustatęs, kad pateikti visi reikalingi dokumentai, taip pat kad prašymas ir pateikti dokumentai atitinka reikalavimus, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos egzaminuoja laivo kapitoną ir, esant teigiamiems egzamino rezultatams, išduoda leidimą.
Leidimas išduodamas neterminuotam laikui iš karto po išlaikyto egzamino.
Laivo kapitonas, kuris turi leidimą, privalo:
1) įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą (-o) pagal su uostą valdančia įmone suderintą tvarkaraštį ne mažiau kaip 6 kartus per 3 mėnesius, kurie pradedami skaičiuoti nuo leidimo išdavimo arba galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos;
2) užtikrinti, kad įplaukimo (išplaukimo) į (iš) uostą (-o) metu laivo vairinėje būtų laivavedys, mokantis valstybinę kalbą.
Leidimo galiojimas sustabdomas iš karto, jeigu suėjus 3 mėnesių terminui nuo leidimo išdavimo dienos leidimą turintis laivo kapitonas neįplaukė (neišplaukė) į (iš) uostą (-o) mažiausiai 6 kartus.
Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip kitą dieną ir apie tai iš karto pranešama laivo kapitonui, jam atlikus 2 įplaukimus (išplaukimus) į (iš) uostą (-o) per vieną mėnesį nuo leidimo galiojimo sustabdymo dienos.
Leidimo galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip kitą dieną ir apie tai per 2 darbo dienas nuo leidimo galiojimo panaikinimo dienos pranešama laivo kapitonui (išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytą atvejį), kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) laivo kapitonas pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
2) nustačius, kad dėl laivo kapitono kaltės įvyko laivo avarija;
3) paaiškėja, kad laivo kapitonas neįvykdė bent vieno uosto kapitono tarnybų nurodymo, susijusio su saugia laivyba ir taršos iš laivų prevencija;
4) paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti melagingi duomenys;
5) nustačius, kad laivo kapitonas plaukiojo uosto akvatorijoje be locmano, kai leidimo galiojimas buvo sustabdytas;
6) praėjus vienam mėnesiui po leidimo sustabdymo laivo kapitonas neatliko šio straipsnio 8 dalyje numatytų plaukimų;
7) laivo kapitonas miršta.
Laivo kapitonui, kurio leidimo galiojimas buvo panaikintas pagal bet kurį iš šio straipsnio 9 dalies 2–5 punktų, leidimas gali būti išduotas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo leidimo galiojimo panaikinimo dienos šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Locmano ir vedamo laivo kapitono sąveika
Už laivo valdymą atsako vedamo laivo kapitonas. Jeigu laivo kapitonas palieka vairinę, jis privalo pranešti locmanui, kas, kai jo nėra vairinėje, bus atsakingas už laivo valdymą.
Locmanas privalo duoti vedamo laivo kapitonui patarimus, užtikrinančius saugų laivo vedimą, ir įsitikinti, kad vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus.
Vesdamas laivą locmanas su laivų eismo tarnyba, vilkikų ir kitų laivų laivavedžiais, švartuotojais bendrauja anglų arba kita kalba. Tuo atveju, jeigu locmano pasirinkta bendravimo su laivų eismo tarnyba, vilkikų ir kitų laivų laivavedžiais, švartuotojais kalba yra nesuprantama vedamo laivo kapitonui, locmanas privalo paaiškinti, kas buvo pasakyta, kad vedamo laivo kapitonas galėtų sekti bet kuriuos tolesnius laivų eismo tarnybos, vilkikų ir kitų laivų laivavedžių, švartuotojų veiksmus.
Jeigu vedamo laivo kapitonas neatsižvelgia į locmano patarimus, locmanas vis tiek privalo (kiek tai įmanoma) teikti laivo kapitonui duomenis apie laivybos rajono ypatumus.
27 straipsnis. Draudimas locmanui palikti vedamą laivą arba nutraukti laivo vedimą
Pradėjęs vesti laivą, locmanas be vedamo laivo kapitono leidimo neturi teisės palikti laivo arba, kai laivas vedamas nuotoliniu būdu, nutraukti laivo vedimo:
1) išvedant laivą į jūrą – kol laivas nuplaukia iki tos vietos, nuo kurios toliau gali saugiai plaukti be locmano pagalbos;
2) įvedant laivą į uostą – kol laivas nuleidžia inkarą arba saugiai prišvartuojamas prie krantinės;
3) kol locmaną vedamame laive pakeičia arba, kai laivas vedamas nuotoliniu būdu, laivo vedimą perima kitas locmanas.
VI SKYRIUS
LAIVŲ KONTROLĖ
28 straipsnis. Užsienio valstybių laivų kontrolė
Užsienio valstybių laivų kontrolės tikslas – nustatyti, ar į uostus įplaukiantys užsienio valstybių laivai atitinka saugios laivybos reikalavimus.
Jeigu patikrinus užsienio valstybės laivą nustatoma, kad jis neatitinka saugios laivybos reikalavimų ir dėl to laivui uždraudžiama išplaukti iš uosto ar yra sustabdoma laivo eksploatacija, pašalinus pažeidimus (trūkumus), atliekamas pakartotinis laivo patikrinimas. Už pakartotinius laivo patikrinimus laivybos bendrovė privalo sumokėti Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliavą.
29 straipsnis. Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolė
Laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, kontrolės tikslas – užtikrinti, kad laivuose būtų laikomasi jiems taikomų saugios laivybos reikalavimų.
Jeigu laivui, plaukiojančiam su Lietuvos valstybės vėliava, uždraudžiama išplaukti iš užsienio valstybės uosto dėl nustatytų saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, Vyriausybės įgaliota institucija privalo išsiaiškinti tokio uždraudimo priežastis. Laivybos bendrovė privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti visą informaciją, reikalingą šioms priežastims nustatyti.
Nustačiusi, kad laivui buvo uždrausta išplaukti dėl saugios laivybos reikalavimų pažeidimų, galėjusių kelti grėsmę laivo saugai, žmonių gyvybei ir jūrinei aplinkai, Vyriausybės įgaliota institucija privalo laivą išsamiai patikrinti.
30 straipsnis. Laivo išplaukimo iš uosto ar laivo eksploatavimo apribojimai dėl saugios laivybos reikalavimų pažeidimų
Laivybos inspektorius, nustatęs saugios laivybos reikalavimų pažeidimus, apie tai surašo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos aktą.
Laivybos inspektorius, nustatęs saugios laivybos reikalavimų pažeidimus, akivaizdžiai keliančius pavojų laivo saugai, žmonių gyvybei ar jūrinei aplinkai, arba laivo kapitonui atsisakius pateikti laivą patikrinimui, priima sprendimą uždrausti laivui išplaukti iš uosto arba sustabdyti laivo eksploataciją (toliau kartu šiame straipsnyje – sprendimas). Priimdamas sprendimą laivybos inspektorius turi taikyti laivų kontrolę reglamentuojančiuose saugios laivybos reikalavimuose įtvirtintus kriterijus ir procedūras dėl uždraudimo laivui išplaukti arba eksploatacijos sustabdymo.
Sprendimas įforminamas pranešimu dėl laivo sulaikymo arba jo eksploatacijos sustabdymo, jame turi būti nurodytos priežastys ir pažeidimai (trūkumai), dėl kurių laivui draudžiama išplaukti arba sustabdoma jo eksploatacija, nurodytų pažeidimų (trūkumų) pašalinimo terminai ir sprendimo apskundimo tvarka. Apie sprendimą laivybos inspektorius nedelsdamas praneša laivo kapitonui (laivybos bendrovei), uosto kapitonui, laivo vėliavos valstybės kompetentingai institucijai, Tarptautinei jūrų organizacijai ir laivų klasifikavimo bendrovei, kuri vykdo laivo techninę priežiūrą.
Laivybos inspektoriaus sprendimą uždrausti laivui išplaukti iš uosto vykdo uosto kapitonas.
Jeigu laivas uoste buvo sulaikytas arba jo eksploatacija sustabdyta nepagrįstai, patirti laivybos bendrovės nuostoliai atlyginami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
31 straipsnis. Laivybos inspektoriai
Asmuo, siekiantis tapti laivybos inspektoriumi, privalo atitikti laivybos inspektoriams keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir įgyti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.
Laivo kapitonas privalo įleisti į laivą ir jo patalpas laivybos inspektorių, taip pat pateikti jam reikiamus laivo dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad laivas, jo mechanizmai ir įgula atitinka tam laivui taikomus saugios laivybos reikalavimus, o laivas eksploatuojamas taip, kad užtikrinama saugi laivyba ir taršos iš laivo prevencija.
VII SKYRIUS
LAIVYBOS BENDROVĖS IR LAIVO KAPITONO TEISĖS IR PAREIGOS SAUGIOS LAIVYBOS UŽTIKRINIMO SRITYJE
32 straipsnis. Bendrieji laivo saugaus pakrovimo ir iškrovimo reikalavimai
Laivas pakraunamas, iškraunamas ir balastas panaudojamas pagal laivo kapitono patvirtintą išankstinį ir faktinį laivo pakrovimo ir krovinio išdėstymo planą (schemą).
Už saugų laivo pakrovimą, iškrovimą, krovinio tvirtinimą ir balasto panaudojimą atsako laivo kapitonas.
33 straipsnis. Laivybos bendrovės pareigos
Saugios laivybos reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti laivybos bendrovė, kuri atsako už tai, kad:
1) laive dirbtų laivo kapitonas ir kiti laivybos bendrovės eiti vadovaujamas pareigas paskirti laivo įgulos nariai, turintys tinkamą kvalifikaciją jūreivystės, laivavedybos, ryšių ir jūros technikos srityse, laivo įgula pagal jos narių kvalifikaciją ir skaičių būtų tinkama dirbti konkrečiame laive, atsižvelgiant į jo tipą, dydį, variklius ir įrangą;
2) laivo kapitonas ir laivo įgula būtų susipažinę su teisės normomis, reglamentuojančiomis žmonių gyvybės apsaugą jūroje, kaip išvengti laivų susidūrimo, jūros aplinkos taršos, kaip palaikyti radijo ryšį, ir užtikrintų, kad šių teisės normų būtų laikomasi;
3) laive dirbantys jūrininkai gautų jiems suprantama kalba darbui reikalingą informaciją apie saugios laivybos reikalavimus;
4) laivybos bendrovėje ir laive būtų laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Laivybos bendrovė negali daryti įtakos laivo kapitono sprendimams, susijusiems su saugia laivyba.
34 straipsnis. Laivo kapitono teisės ir pareigos saugios laivybos užtikrinimo srityje
Už saugios laivybos reikalavimų laikymąsi laivo plaukiojimo metu atsako laivo kapitonas. Laivo kapitonas privalo:
1) palaikyti tinkamą plaukioti laivo būklę;
2) iš karto pranešti laivybos bendrovei ir Vyriausybės įgaliotai institucijai apie laivui, jo įrenginiams ar mechanizmams padarytus pažeidimus, turinčius įtakos laivo saugumui;
3) iš karto pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie laivo sulaikymą užsienio valstybės uoste dėl saugios laivybos reikalavimų pažeidimo.
Jeigu laivo reiso metu laivo įgulos narys miršta ar dėl kitų aplinkybių negali eiti pareigų, laivo kapitonas turi teisę priimti sprendimą tęsti plaukimą su nesukomplektuota laivo įgula, jeigu jis yra įsitikinęs, kad esami laivo įgulos nariai užtikrins saugią laivybą. Su nesukomplektuota laivo įgula leidžiama plaukti tik iki artimiausio uosto ir jame privaloma sukomplektuoti laivo įgulą.
Laivo kapitonas, prieš priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, privalo apie tai pranešti laivybos bendrovei ir Vyriausybės įgaliotai institucijai.
VIII SKYRIUS
PAVOJINGŲJŲ AR APLINKĄ TERŠIANČIŲ KROVINIŲ VEŽIMAS LAIVAIS
35 straipsnis. Pavojingųjų ar aplinką teršiančių krovinių vežimo tvarka
Išplaukiant iš pakrovimo uosto, esančio ne Europos Sąjungos teritorijoje, laivo, plaukiančio į uostą ir vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, kapitonas ar laivo agentas privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie laive esančius pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius. Ši informacija Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiama tiesiogiai arba per uostą valdančios įmonės informacinę sistemą.
Išplaukiant iš Europos Sąjungos teritorijoje esančio pakrovimo uosto, laivo, plaukiančio į uostą ir vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, kapitonas užtikrina, kad informacija apie laive esančius pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius būtų pateikiama išplaukimo uosto kompetentingoms institucijoms.
Laivo, išplaukiančio iš uosto ir vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, kapitonas ar laivo agentas iki išplaukimo privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie laive esančius pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius. Ši informacija Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiama tiesiogiai arba per uostą valdančios įmonės informacinę sistemą.
Vyriausybės įgaliota institucija, naudodama elektronines priemones, užtikrina pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus gautos informacijos pateikimą į SafeSeaNet sistemą.
Vadovaujantis saugios laivybos reikalavimais, laive, vežančiame pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, turi būti laivo vėliavos valstybės arba jos įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės išduotas liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad laivas ir jo įranga yra pritaikyti vežti atitinkamos rūšies pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius. Draudžiama pradėti krauti į laivą pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, jeigu laivas neturi šio liudijimo.
Draudžiama laivui siūlyti vežti ar pradėti krauti į laivą pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, jeigu krovinio siuntėjas laivo kapitonui ar laivybos bendrovei neįteikė pavojingojo krovinio deklaracijos.
Įvykus laivo, vežančio pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, avarijai paieškos ir gelbėjimo rajone arba susidarius aplinkybėms, keliančioms pavojų jūros aplinkai ar Lietuvos Respublikos jūros rajono pakrantėms, laivo kapitonas apie tai iš karto privalo pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui.
IX SKYRIUS
ŪKIO SUBJEKTAI, VYKDANTYS SU SAUGIA LAIVYBA SUSIJUSIAS VEIKLAS
36 straipsnis. Su saugia laivyba susijusios veiklos ir bendrieji reikalavimai ūkio subjektams
Su saugia laivyba susijusios veiklos, kurios gali būti vykdomos tik įgijus teisę vykdyti tokią veiklą, yra šios:
1) gelbėjimosi priemonių remontas, tikrinimas ir bandymas;
2) laivų priešgaisrinių priemonių remontas, tikrinimas ir bandymas;
3) navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų remontas, tikrinimas ir bandymas;
4) locmanų veikla;
5) jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, krova;
6) pavojingųjų ar aplinką teršiančių jūrų krovinių krova;
7) jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimo arba jūrininkų įdarbinimo laivuose veikla.
37 straipsnis. Reikalavimai ūkio subjektams, siekiantiems įgyti ar jau įgijusiems teisę vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas
Ūkio subjektai, siekiantys įgyti ar jau įgiję teisę vykdyti gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) vykdyti gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą Lietuvos Respublikoje;
2) turėti patalpas, priemones ir įrankius, skirtus atitinkamų gelbėjimosi priemonių techninei priežiūrai, remontui ir bandymams atlikti, atitinkančius tokioms patalpoms, priemonėms ir įrankiams taikomus gamintojo reikalavimus (standartus), jeigu tokie yra nustatyti, ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) Tarptautinės standartizacijos organizacijos (toliau – ISO) standartus;
3) turėti įdarbintų specialistų, gamintojo darbuotojų ar ne trumpesnę kaip 2 metų darbo patirtį turinčių ūkio subjekto darbuotojų, apmokytų atlikti gelbėjimosi priemonių techninę priežiūrą ir remontą pagal atitinkamą įrangos markę ir tipą, išmanančių atitinkamoms gelbėjimosi priemonėms taikomus gamintojo standartus ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) ISO standartus;
4) užtikrinti, kad vykdant veiklą būtų vadovaujamasi atitinkamų gelbėjimosi priemonių techninės priežiūros instrukcijomis ir gamintojo patvirtintais techniniais reikalavimais, kuriuos turi atitikti suremontuotos ir patikrintos atitinkamos gelbėjimosi priemonės;
5) turėti susitarimus su atitinkamų gelbėjimosi priemonių gamintojais ar jų įgaliotais atstovais dėl prieigos prie atitinkamų remontui, tikrinimui ir bandymams reikalingų išteklių (atsarginių dalių, instrukcijų, darbuotojų mokymų);
6) turėti aprašytas visų gelbėjimosi priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų, kuriuos atlieka ūkio subjektas, procedūras. Gelbėjimo valčių ir katerių, jų nuleidimo mechanizmų priežiūrą, išsamius patikrinimus, bandymus ir remontą siekiantys vykdyti ar vykdantys ūkio subjektai turi turėti įdiegtą sertifikuotą kokybės vadybos sistemą, kurios veikla pagrįsta ISO nustatytais principais ir reikalavimais.
Ūkio subjektai, siekiantys įgyti ar jau įgiję teisę vykdyti laivų priešgaisrinių priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) vykdyti laivų priešgaisrinių priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą Lietuvos Respublikoje;
2) turėti patalpas, priemones ir įrankius, skirtus atitinkamų laivų priešgaisrinių priemonių techninei priežiūrai, remontui ir bandymams atlikti, atitinkančius tokioms patalpoms, priemonėms ir įrankiams taikomus gamintojo reikalavimus (standartus), jeigu tokie yra nustatyti, ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) ISO standartus;
3) turėti įdarbintų specialistų, gamintojo darbuotojų ar ne trumpesnę kaip 2 metų darbo patirtį turinčių ūkio subjekto darbuotojų, apmokytų atlikti atitinkamų laivų priešgaisrinių priemonių techninę priežiūrą ir remontą, išmanančių atitinkamoms laivų priešgaisrinėms priemonėms taikomus gamintojo standartus ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) ISO standartus;
4) turėti atitinkamų laivų priešgaisrinių priemonių techninės priežiūros instrukcijas ir gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti suremontuotos, patikrintos ir išbandytos laivų priešgaisrinės priemonės, ir vadovautis šiomis instrukcijomis ir reikalavimais;
5) turėti aprašytas laivų priešgaisrinių priemonių remonto, tikrinimo ir bandymų, kuriuos atlieka ūkio subjektas, procedūras;
6) atlikti tik tų laivų priešgaisrinių priemonių remontą, tikrinimą ir bandymus, kurių techninės priežiūros instrukcijas ir gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus turi.
Ūkio subjektai, siekiantys įgyti ar jau įgiję teisę vykdyti navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) vykdyti navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų remonto, tikrinimo ir bandymų veiklą Lietuvos Respublikoje;
2) turėti patalpas, priemones ir įrankius, skirtus atitinkamų navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų techninei priežiūrai, remontui ir bandymams atlikti, atitinkančius tokioms patalpoms, priemonėms ir įrankiams taikomus gamintojo reikalavimus (standartus), jeigu tokie yra nustatyti, ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) ISO standartus;
3) turėti įdarbintų specialistų, gamintojo darbuotojų ar ne trumpesnę kaip 2 metų darbo patirtį turinčių ūkio subjekto darbuotojų, apmokytų atlikti atitinkamų navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų techninę priežiūrą ir remontą, išmanančių atitinkamiems prietaisams taikomus gamintojo standartus ir (ar) tarptautinius saugios laivybos reikalavimus, ir (ar) ISO standartus;
4) turėti atitinkamų navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų techninės priežiūros instrukcijas ir gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti suremontuoti ir patikrinti atitinkami prietaisai, ir vadovautis šiomis instrukcijomis ir reikalavimais;
5) turėti aprašytas visų navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų remonto, tikrinimo ir bandymų, kuriuos atlieka ūkio subjektas, procedūras;
6) atlikti tik tų navigacinių, radionavigacinių ir radijo ryšio prietaisų remontą, tikrinimą ir bandymus, kurių techninės priežiūros instrukcijas ir gamintojo patvirtintus techninius reikalavimus turi.
Ūkio subjektai, siekiantys vykdyti ar vykdantys locmanų veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) vykdyti locmanų veiklą Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, teritorinėje jūroje ir uostuose;
2) turėti įdarbintų asmenų, turinčių galiojantį locmano liudijimą;
3) turėti įrengtas patalpas, aprūpintas ryšio priemonėmis ryšiui su uosto tarnybomis ir uosto naudotojais palaikyti;
4) turėti ūkio subjekto valdymo schemą, kurioje nustatyti ūkio subjekto ryšiai su uosto laivų eismo tarnyba ir uosto naudotojais;
5) turėti su uostą valdančia įmone sudarytą sutartį dėl uosto laivų eismo reguliavimo sistemų naudojimo.
Ūkio subjektai, siekiantys įgyti ar jau įgiję teisę vykdyti jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, krovos veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) vykdyti jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, krovos veiklą Lietuvos Respublikoje;
2) turėti uostą valdančios įmonės leidimą naudotis prie nuomojamo uosto žemės sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais – krantinėmis, prieplaukomis, plūdriaisiais įrenginiais;
3) turėti atitinkamiems krovos darbams atlikti reikalingą gamintojo sertifikuotą (jeigu gamintojas privalo išduoti sertifikatą) įrangą, kuri būtų techniškai tvarkinga, naudojama ir prižiūrima laikantis gamintojo nurodytų reikalavimų;
4) turėti įdarbintų specialistų, apmokytų atlikti jūrų krovinių krovos darbus pagal ūkio subjekto parengtus reikalavimus, ir mokymų, įskaitant mokymus pagal krovos įrangos gamintojo instrukcijas, vykdymo planą;
5) turėti nustatytus jūrų krovinių krovos darbų reikalavimus ir šiuos darbus atliekančių darbuotojų mokymų vykdymo planus;
6) turėti bendrosios civilinės atsakomybės draudimą;
7) būti sertifikuoti pagal ISO 9001 kokybės vadybos sistemos standartą;
8) užtikrinti, kad terminalai, kuriuose vykdomi biriųjų krovinių, išskyrus grūdus, pakrovimo į sausakrūvius laivus ir iškrovimo iš jų darbai, atitiktų susisiekimo ministro tvirtinamose saugaus sausakrūvio laivo pakrovimo ir iškrovimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;
9) užtikrinti, kad jūrų krovinių krovos darbus atliktų šios dalies 4 punkte nurodyti specialistai.
Ūkio subjektai, siekiantys įgyti ar jau įgiję teisę vykdyti pavojingųjų ar aplinką teršiančių jūrų krovinių krovos veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) atitikti reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 5 dalyje;
2) visi krovos darbus atliksiantys darbuotojai turi būti supažindinti su pavojingojo ar aplinką teršiančio jūrų krovinio savybėmis ir specifika, nurodytomis šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punkte išvardytuose teisės aktuose, ir mokėti dirbti su tokiu kroviniu;
3) turėti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo su atliekų tvarkytoju, turinčiu teisę tvarkyti atliekas, arba, jeigu ūkio subjektas atliekas tvarko pats, būti įregistruotam Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir turėti teisę tvarkyti atliekas, susidarančias kraunant pavojinguosius ar aplinką teršiančius jūrų krovinius.
Ūkio subjektai, siekiantys įgyti ar jau įgiję teisę vykdyti jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimo arba jūrininkų įdarbinimo laivuose veiklą, turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) vykdyti jūrininkų įdarbinimo tarpininkavimo arba jūrininkų įdarbinimo laivuose veiklą Lietuvos Respublikoje;
2) turėti bendradarbiavimo su laivybos bendrove sutartį dėl jūrininkų įdarbinimo ar kitą dokumentą, patvirtinantį ketinimą sudaryti tokią sutartį; bendradarbiavimo su laivybos bendrove sutartyje turi būti nustatytos garantijos, kurios užtikrintų galimybę kompensuoti jūrininkams materialinius nuostolius ūkio subjektui neįvykdžius įdarbinimo, darbo apmokėjimo, jūrininko sugrąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą įsipareigojimų, jeigu laivybos bendrovė paliko jūrininką užsienio valstybės uoste;
3) užtikrinti, kad vykdant veiklą būtų kaupiami ir tvarkomi duomenys apie ūkio subjekto įdarbintus jūrininkus, ir valstybės institucijų reikalavimu teikti joms šiuos duomenis;
4) turėti ūkio subjekte įdarbintą (-ų) asmenį (-ų), išmanantį (-čių) saugios laivybos reikalavimus, susijusius su jūrininkų rengimu, atestavimu, budėjimu laive ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygomis, ir (arba) turintį (-čių) ne trumpesnę kaip vienų metų darbo patirtį ūkio subjekte einant su jūrininkų įdarbinimu susijusias pareigas ar pareigas laivybos bendrovės personalo tarnyboje;
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).