LegalizeLietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 pakeitimo įstatymas
5) užtikrinti 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje A1.4 standarto 5 dalies nuostatų įgyvendinimą.
38 straipsnis. Teisės vykdyti su saugia laivyba susijusias veiklas suteikimas, suteiktos teisės galiojimo sustabdymas, suteiktos teisės galiojimo sustabdymo ar suteiktos teisės galiojimo panaikinimas
Ūkio subjektas, siekiantis įgyti teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą, pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai jos nustatytos formos pranešimą apie pradedamą vykdyti veiklą (toliau šiame straipsnyje – pranešimas) ir pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą sąrašą privalomus dokumentus ir informaciją, kuriais patvirtinama atitiktis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (toliau šiame straipsnyje – privalomi dokumentai). Pranešimas apie pradedamą vykdyti veiklą nepriimamas, jeigu nepateikiami visi privalomi dokumentai.
Ūkio subjektas įgyja teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą kitą dieną nuo pranešimo ir privalomų dokumentų priėmimo dienos arba tą dieną, kurią nurodo pranešime.
Vyriausybės įgaliota institucija per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo ir privalomų dokumentų priėmimo dienos įvertina ūkio subjekto atitiktį šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Nustačiusi, kad pranešime ir (ar) privalomuose dokumentuose:
1) pateikta neišsami (ne visa) informacija, yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, bet trūkumai nėra tokie, dėl kurių pripažįstama, kad ūkio subjektas neatitinka šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, apie nustatytus trūkumus Vyriausybės įgaliota institucija informuoja ūkio subjektą, trūkumams pašalinti nustato 30 kalendorinių dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos; pranešime ūkio subjektas informuojamas, kad nepašalinus trūkumų įgytos teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas bus sustabdytas; jeigu ūkio subjektas per nustatytą terminą neinformuoja apie trūkumų pašalinimą, ūkio subjekto įgytos teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas sustabdomas be įspėjimo iki trūkumų pašalinimo ir apie tai ūkio subjektui pranešama ne vėliau kaip kitą darbo dieną;
2) pateikti žinomai melagingi duomenys ir (ar) privalomuose dokumentuose pateikti duomenys ir (ar) patys privalomi dokumentai yra tokie, dėl kurių pripažįstama, kad ūkio subjektas neatitinka šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija vadovaujasi šio straipsnio 5 dalimi.
Ūkio subjektas:
1) turi nuolat atitikti šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
2) negali perleisti įgytos teisės arba įgalioti kitų ūkio subjektų vykdyti veiklą (-as) ūkio subjekto vardu;
3) privalo sudaryti sąlygas atlikti veiklos patikrinimus;
4) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ūkio subjekto pavadinimo, teisinės formos ar veiklos vykdymo adreso ir kitų kontaktinių duomenų pasikeitimo dienos turi apie tai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai;
5) gali įgyti teisę vykdyti vieną ar kelias veiklas, taip pat tam tikrą (-as) veiklos dalį (-is);
6) kuriam suteikta teisė vykdyti pavojingųjų ar aplinką teršiančių jūrų krovinių krovą, gali vykdyti ir jūrų krovinių, išskyrus pavojinguosius ar aplinką teršiančius krovinius, krovą be atskiro tokios teisės suteikimo.
Paaiškėjus bet kuriam iš šio straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimų, teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas sustabdomas be įspėjimo iki pažeidimo pašalinimo, apie tai ūkio subjektui pranešama ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
Teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas panaikinamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas pateikia prašymą panaikinti teisę vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą;
2) per 12 mėnesių nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ūkio subjektas pakartotinai pažeidžia bet kurią iš šio straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nurodytų veiklos sąlygų;
3) per 12 mėnesių nuo teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą sustabdymo dienos ūkio subjektas nepašalina veiklos sąlygų pažeidimų, dėl kurių ši teisė sustabdyta;
4) ūkio subjektas vykdo su saugia laivyba susijusią veiklą, kai tokia teisė jam yra sustabdyta;
5) ūkio subjektas bankrutavo, yra likviduotas ar reorganizuotas.
Ūkio subjektui, kuriam teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 6 dalies 2–4 punktus, arba ūkio subjektui, kuriam vadovauja asmuo, vadovavęs ūkio subjektui, kuriam teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 6 dalies 2–4 punktus, teisė vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą gali būti suteikta ne anksčiau, negu praėjus 12 mėnesių nuo teisės vykdyti su saugia laivyba susijusią veiklą galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.
39 straipsnis. Reikalavimai ūkio subjektams, vykdantiems povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje
Ūkio subjektas, vykdantis povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje, turi turėti:
1) ūkio subjekto vadovo patvirtintas narų darbų saugos taisykles, kuriose turi būti nustatyta narų darbų planavimo, vykdymo ir vadovavimo jiems tvarka, įrangos techninės priežiūros kontrolės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo, darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių tikrinimo tvarka, veiksmų nenumatytomis, avarinėmis situacijomis ir pagalbos suteikimo tvarka;
2) narų komandą (-as) arba narų stotį (-is), aprūpintas reikalinga įranga narų darbams saugiai atlikti; narai povandeninių techninių darbų kvalifikaciją turi būti įgiję bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.
Povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje draudžiama atlikti narams mėgėjams.
Ūkio subjektui vykdyti povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje uždraudžiama, jeigu ūkio subjektas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Apie priimtą sprendimą uždrausti vykdyti povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje, taip pat tokio sprendimo panaikinimą ūkio subjektas informuojamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Sprendimas panaikinti ūkio subjektui draudimą vykdyti povandeninius techninius darbus uostuose ir jūroje priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų, kuriais ūkio subjektas įrodo, kad atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, pateikimo dienos.
X SKYRIUS
BENDROJO NAUDOJIMO VANDENS KELIAI, NAVIGACIJOS ĮRENGINIAI
40 straipsnis. Saugios laivybos bendrojo naudojimo vandens keliuose užtikrinimas
Bendrojo naudojimo vandens keliai ženklinami ir žymimi jūrlapiuose tik atlikus šių kelių hidrografinius ir kitus tyrimus, reikalingus navigaciniams leidiniams sudaryti.
Navigacinio ženklinimo darbus bendrojo naudojimo vandens keliuose (išskyrus uostų akvatorijas) atlieka Vyriausybės įgaliota institucija, o uostų akvatorijose – uostus valdančios įmonės. Ženklinimas bendrojo naudojimo vandens keliuose vykdomas pagal Tarptautinės jūrinių navigacinių ženklų ir švyturių administracijų asociacijos nustatytus A rajonui taikomus jūrinio ženklinimo reikalavimus.
Vyriausybės įgaliota institucija savo interneto svetainėje viešai skelbia apie kiekvieną žinomą pavojų laivybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir uostų akvatorijose.
Statybos darbai, trukdantys bendrojo naudojimo vandens keliuose užtikrinti saugią laivybą, draudžiami.
41 straipsnis. Apribojimai navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje
Įvairiems navigacijos įrenginiams nustatomi veikimo sektoriai, kuriuose šie įrenginiai turi būti gerai matomi iš laivų.
Navigacijos įrenginių veikimo sektoriuje draudžiama vykdyti statybos, mechanizuotus žemės kasybos ir žemės ūkio darbus, sodinti medžius, įrengti didelio galingumo elektros arba kitokius šviesos šaltinius, kurie gali apriboti navigacinių ženklų matomumą, nesuderinus su uostą valdančia įmone arba Vyriausybės įgaliota institucija.
XI SKYRIUS
ŽMONIŲ PAIEŠKA IR GELBĖJIMAS, SAUGOS TYRIMAS, PASKENDUSIŲ AR PLŪDURIUOJANČIŲ OBJEKTŲ IŠKĖLIMAS
42 straipsnis. Žmonių paieška ir gelbėjimas
Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja Lietuvos kariuomenė. Šiuos darbus Lietuvos kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja per Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą.
Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus uostų akvatorijas ir Kuršių marias, vykdo Lietuvos kariuomenė, Kuršių mariose – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotos institucijos, uostų akvatorijose – šiuos uostus valdančios įmonės.
Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams vykdyti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovo prašymu šiuos darbus vykdančiai institucijai į pagalbą gali būti pasitelkiamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos, uostus valdančių įmonių, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgos ir priemonės, priskirtos šiems darbams vykdyti pagal su šioje dalyje nurodytomis institucijomis suderintą kariuomenės vado tvirtinamą žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planą (toliau – Planas). Jeigu žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams vykdyti pagal Planą priskirtų pajėgų ir priemonių neužtenka, pasitelkiamos papildomos, tai yra pagal Planą nepriskirtos, šioje dalyje nurodytų institucijų pajėgos ir priemonės.
Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai organizuojami, koordinuojami, jiems vadovaujama ir jie vykdomi vadovaujantis 1979 m. Tarptautine jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija, Planu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais žmonių paiešką ir gelbėjimą.
43 straipsnis. Pareiga suteikti pagalbą
Kiekvieno pavojuje esančio laivo kapitonas privalo visais įmanomais būdais siekti išgelbėti laive esančius žmones ir laivą.
Kiekvieno laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui ir jame esantiems žmonėms, privalo:
1) suteikti pagalbą bet kuriam asmeniui jūroje, jeigu iškyla pavojus jo gyvybei;
2) plaukti didžiausiu galimu greičiu gelbėti nelaimėje atsidūrusių žmonių, jeigu buvo pranešta, kad jiems reikalinga pagalba, ir jeigu ji gali būti suteikta.
44 straipsnis. Susidūrusių laivų kapitonų pareigos
Kiekvieno susidūrusio laivo kapitonas, nesukeldamas rimtos grėsmės savo laivui ir jame esantiems žmonėms, privalo suteikti pagalbą pavojuje atsidūrusiems žmonėms.
Susidūrus laivams, kiekvieno susidūrusio laivo kapitonas, jeigu tai įmanoma, privalo pranešti vienas kitam laivų pavadinimus, laivų įregistravimo uostus, nurodyti artimiausią uostą, į kurį jo laivas įplauks, ir suderinti tolesnius tarpusavio veiksmus.
45 straipsnis. Laivų įplaukimo į tam tikrą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną apribojimas
Jeigu yra tikimybė, kad dėl konkrečioje Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zonoje esančio pavojuje arba sužaloto laivo, jo liekanų, kitų konstrukcijų ar statinių tiesiogiai arba netiesiogiai naftos produktais ar pavojingosiomis ir kenksmingomis medžiagomis gali būti užteršta Lietuvos Respublikos teritorinė jūra ar pakrantė, padaryta žala asmenims arba jų turtui, o apribojus laivų įplaukimą į tą zoną tokių pasekmių būtų išvengta arba jos būtų sumažintos, Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę laikinai, kol tokios pasekmės sumažinamos arba jų išvengiama, apriboti laivų įplaukimą į tą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną. Apie šį sprendimą Vyriausybės įgaliota institucija iš karto praneša viešai savo interneto svetainėje.
Vyriausybės įgaliotai institucijai pranešus, kad yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta zona, į ją negali įplaukti ir joje negali būti joks laivas, išskyrus laivus, nurodytus Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendime dėl laivų įplaukimo į Lietuvos Respublikos teritorinės jūros zoną laikino apribojimo.
46 straipsnis. Laivų avarijų ir incidentų saugos tyrimo tikslai ir tvarka
Saugos tyrimo tikslas – nustatyti laivo avarijos ar incidento aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje būtų išvengta laivų avarijų ar incidentų. Saugos tyrimais nesiekiama nustatyti kieno nors atsakomybės ar kaltės, tokių tyrimų nestabdo ikiteisminiai arba kiti lygiagretūs tyrimai, kuriais siekiama nustatyti atsakomybę arba kaltę. Saugos tyrimai yra nepriklausomi nuo ikiteisminių arba kitų lygiagrečių tyrimų.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi laivų avarijoms ir incidentams:
1) kurie yra susiję su laivais, plaukiojančiais su Lietuvos valstybės vėliava;
2) kurie yra įvykę Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje arba jūros vidaus vandenyse, kaip tai apibrėžta 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (uostų akvatorijos priskiriamos jūros vidaus vandenims);
3) dėl kurių sukeltų pasekmių atsirado didelė žala aplinkai, priklausančiai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, arba buvo kilęs realus pavojus tokiai žalai atsirasti;
4) dėl kurių sukeltų pasekmių atsirado didelė žala Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiai jūros ar kranto infrastruktūrai arba buvo kilęs realus pavojus tokiai žalai atsirasti;
5) kurių metu ar dėl jų sukeltų pasekmių žuvo arba buvo sunkiai sužaloti Lietuvos Respublikos piliečiai;
6) kurių saugos tyrimą atliekanti kitos valstybės kompetentinga institucija pareiškia, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos disponuoja tos avarijos ar incidento saugos tyrimui reikšminga informacija.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi laivų avarijoms ir incidentams, kurie yra susiję tik su:
1) karo ir su karinių jūrų pajėgų vėliava plaukiojančiais laivais ir kitais Lietuvos Respublikai priklausančiais ar jos tik nekomerciniais tikslais naudojamais laivais;
2) vidaus vandenimis plaukiojančiais vidaus vandenų laivais;
3) nemechaniniu būdu varomais laivais, tradiciniais laivais, pramoginiais, mažaisiais laivais, kuriais nevykdoma prekyba, nebent juose būtų įgula ir daugiau kaip 12 keleivių, plukdomų komerciniais tikslais;
4) trumpesniais kaip 15 metrų žvejybos laivais;
5) pritvirtintomis jūrų gręžimo platformomis.
Laivų avarijas ir incidentus tiria teisingumo ministro paskirtas (-i) laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas (-ai) (toliau – tyrimų vadovas).
Įvykus labai sunkiai laivo avarijai, tyrimų vadovas privalo atlikti jos tyrimą, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) laivas plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava, nepriklausomai nuo avarijos vietos;
2) laivo avarija įvyksta Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar jūros vidaus vandenyse, kaip tai apibrėžta 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, nepriklausomai nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos;
3) Lietuvos Respublika yra iš esmės tuo suinteresuota, nepriklausomai nuo avarijos vietos ir nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos.
Įvykus sunkiai laivo avarijai, tyrimų vadovas privalo atlikti preliminarų vertinimą, kurio metu įvertina situaciją ir priima sprendimą dėl sunkios laivo avarijos tyrimo atlikimo. Priėmęs sprendimą neatlikti sunkios laivo avarijos tyrimo, tyrimų vadovas apie tai informuoja Europos Komisiją. Įvykus nesunkiai laivo avarijai ar incidentui, tyrimų vadovas sprendžia, ar tikslinga atlikti tyrimą.
Priimdamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytus sprendimus, tyrimų vadovas atsižvelgia į laivo avarijos ar incidento sunkumą, su avarija ar incidentu susijusio laivo tipą ir (arba) krovinio rūšį, taip pat į galimybes išvengti panašių avarijų ar incidentų ateityje, atsižvelgiant į tyrimo rezultatus. Nusprendus tirti laivo avariją ar incidentą, jų tyrimas turi būti pradėtas iš karto, kai tik tai įmanoma, tačiau ne vėliau kaip po 2 mėnesių nuo dienos, kai įvyko laivo avarija ar incidentas.
Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje įvykusių laivų avarijų ar incidentų, kuriuose dalyvavo kitose valstybėse įregistruoti laivai, ar kitų valstybių jurisdikcijoje esančiuose vandenyse įvykusių laivų avarijų ar incidentų, kuriuose dalyvavo Lietuvos Respublikoje įregistruoti laivai, tyrimuose šalių atstovai dalyvauja tarptautinėse sutartyse ir susitarimuose nustatyta tvarka.
Tyrimų vadovas savo organizacine, teisine ir sprendimų priėmimo forma turi būti nepriklausomas nuo bet kokių kontrolės funkcijas jūrų transporte atliekančių institucijų ir įstaigų, uostus valdančių įmonių, jūrų krovinių krovos įmonių, laivybos bendrovių, kitų jūrų transporto sektoriuje veiklą vykdančių įmonių ir organizacijų, institucijų ir asmenų ir apskritai nuo bet kurios kitos šalies ar subjekto, kurių interesai gali nesutapti su tyrimų vadovo uždaviniais.
Tyrimų vadovas turi turėti profesinių žinių ir praktinės patirties, susijusių su laivų avarijų ir incidentų tyrimu.
Tyrimų vadovas turi šias teises:
1) laisvai patekti į laivo avarijos ar incidento vietą, į visas su laivo avarija ar incidentu susijusias teritorijas ir į visus laivus, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą arba jų liekanas;
2) imtis reikiamų priemonių, kad įrodymai būtų iš karto surinkti ir būtų atlikta nuolaužų, liekanų arba kitų sudedamųjų dalių ar medžiagų paieška ir surinkimas, siekiant juos apžiūrėti arba ištirti;
3) reikalauti, kad būtų apžiūrėti arba ištirti šios dalies 2 punkte nurodyti daiktai, ir laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
4) laisvai susipažinti su visa su laivo avarija ar incidentu susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis, tarp jų reiso duomenų registravimo sistemos duomenimis apie laivą, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
5) laisvai susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš aukų kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
6) reikalauti žmonių, dalyvavusių valdant laivą, arba visų kitų su laivo avarija ar incidentu susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
7) apklausti liudytojus nedalyvaujant asmeniui, susijusiam su laivo avarija ar incidentu, jeigu galima daryti prielaidą, kad to asmens interesai kertasi su laivo avarijos tyrimu;
8) gauti laivo vėliavos valstybės, laivybos bendrovės, laivo techninę priežiūrą vykdančių subjektų arba visų kitų susijusių šalių, jeigu jos arba jų atstovai yra įsisteigę Europos Sąjungos valstybėje narėje, turimus tyrimo dokumentus ir susijusią informaciją;
9) prašyti atitinkamų valstybių su laivų avarijų ar incidentų tyrimu susijusių valdžios institucijų, tarp jų laivybos inspektorių, pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnų, laivų eismo tarnybos operatorių, paieškos ir gelbėjimo komandų, laivavedžių arba kito uoste ar jūroje dirbančio personalo, pagalbos;
10) rinkti ir analizuoti su saugia laivyba susijusius duomenis, ypač prevenciniais tikslais;
11) rengti ir teikti saugos rekomendacijas organizacijoms ar asmenims, kurie yra labiausiai tinkami imtis taisomųjų priemonių;
12) reikalauti iš organizacijų ar asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos saugos rekomendacijos, arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.
Visi laivo avarijos ar incidento tyrimo metu paimti ar gauti liudytojų parodymai, kiti pareiškimai, pasakojimai ir užrašai, dokumentai, atskleidžiantys asmenų, davusių parodymus tyrimo metu, tapatybę, taip pat informacija apie laivo avarijos ar incidento metu nukentėjusius asmenis, kuri yra neskelbtina arba asmeninio pobūdžio, įskaitant informaciją apie jų sveikatą, turi būti naudojami tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytam tikslui įgyvendinti.
Pranešimų apie laivų avarijas ir incidentus teikimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Saugos tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato teisingumo ministras. Organizacijos ar asmenys, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, privalo jas įvertinti ir prireikus imtis veiksmų joms įgyvendinti. Saugos rekomendacijomis nesiekiama nustatyti atsakomybės ir kaltės.
Šio įstatymo 2 straipsnio 6 ir 12 dalyse ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyta žala aplinkai laikoma didele, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu nustatoma, kad aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta didele žala Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančiai jūros ar kranto infrastruktūrai laikomas infrastruktūros objekto (-ų) sunaikinimas, sugadinimas ar reikšmingas jo (jų) veiklos sutrikdymas.
47 straipsnis. Pranešimas apie laivo avariją
Įvykus bet kokio laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, laivo kapitonas iš karto privalo apie tai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir tyrimų vadovui susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
Įvykus laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, avarijai ar incidentui už Lietuvos Respublikai priskirto paieškos ir gelbėjimo rajono Baltijos jūroje ribų, laivybos bendrovė ar laivo kapitonas apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai. Jeigu laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, avarija ar incidentas įvyko užsienio valstybės teritorinėje jūroje ar uoste, Vyriausybės įgaliota institucija apie tai privalo papildomai pranešti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai toje valstybėje.
48 straipsnis. Paskendusių arba plūduriuojančių objektų iškėlimas (pašalinimas) ir tvarkymas
Jeigu Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje paskendęs ar plūduriuojantis objektas, išskyrus patenkančius į 1989 metų Tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos taikymo sritį, (toliau šiame straipsnyje – objektas) nekliudo laivybai, neteršia ar nekelia kitokios grėsmės aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, tačiau objekto savininkas nori objektą iškelti (pašalinti), šio objekto savininkas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo turto paskendimo (praradimo) ar sužinojimo apie turto paskendimą (praradimą) dienos apie tai turi raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai (toliau šiame straipsnyje – pranešimas).
Vyriausybės įgaliota institucija nustato objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarką ir apie tai per 5 darbo dienas praneša objekto savininkui.
Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę neleisti objekto savininkui organizuoti objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų savo priemonėmis arba jo pasirinktu būdu ir terminais, jeigu tai gali kliudyti laivybai, teršti ar kelti kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui. Šiuo atveju objekto iškėlimo (pašalinimo) darbus organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija objekto savininko lėšomis.
Jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui, objekto savininkas privalo iškelti (pašalinti) šį objektą Vyriausybės įgaliotos institucijos reikalavimu jos nustatyta objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarka ir terminais. Nustatytas objekto iškėlimo (pašalinimo) terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo pranešimo gavimo Vyriausybės įgaliotoje institucijoje dienos. Jeigu pranešimas Vyriausybės įgaliotai institucijai nebuvo pateiktas, tačiau objekto savininkas yra žinomas, arba jeigu objekto savininkas per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą neiškelia (nepašalina) objekto, Vyriausybės įgaliota institucija privalo imtis reikiamų priemonių objektui iškelti (pašalinti) objekto savininko lėšomis.
Objekto savininkas likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki objekto iškėlimo (pašalinimo) dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai privalo pateikti informaciją apie planuojamą objekto iškėlimo (pašalinimo) datą (laiką), objekto iškėlimo (pašalinimo) būdą ir priemones pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą objekto iškėlimo (pašalinimo) darbų atlikimo tvarką.
Jeigu objektas trukdo laivybai, teršia ar kelia kitokią grėsmę aplinkai, žmonių gyvybei ar saugumui ir (arba) objekto savininkas yra nežinomas, Vyriausybės įgaliota institucija privalo nedelsdama imtis reikiamų priemonių objektui iškelti (pašalinti).
Iškeltas (pašalintas) objektas perduodamas, apskaitomas, saugomas, realizuojamas, grąžinamas, pripažįstamas atliekomis ar kiti su objektu susiję veiksmai atliekami Civilinio kodekso, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos
saugios laivybos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinanti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB.
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva 2014/111/ES.
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2110.
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/17/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą.
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB.
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi.
2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma.
2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/993 dėl minimalaus jūrininkų rengimo.
_________“.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).