Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2016-06-30

Paskutinį kartą atnaujinta 2017-01-01

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 75

Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2017-01-01

Įstatymas paskelbtas: TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20320

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2016 m. birželio 30 d. Nr. XII-2567

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą Nr. I-796 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos kredito unijos nariams ir asocijuotiems nariams (toliau – nariai) iš pelno, mokamos proporcingai kredito unijos narių palūkanų apyvartai kredito unijoje.

Centrinė kredito unija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme.

Klientas – kredito unijos narys ar kitas asmuo, kuriam pagal šį įstatymą kredito unija teikia finansines paslaugas.

Kredito unija – kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

Kredito unijos licencija (toliau – licencija) – šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines paslaugas, nustatytas šiame įstatyme.

Kredito unijos nario palūkanų apyvarta kredito unijoje (toliau – apyvarta) – finansiniais metais kredito unijos nario gautų iš kredito unijos palūkanų pajamų ir kredito unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma.

Negrąžintinos lėšos – kredito unijos iš trečiųjų asmenų kaip dovana, parama ar auka gautos lėšos, kurios pereina kredito unijos nuosavybėn ir neatsispindi kredito unijos įsipareigojimuose.

Pagrindinio pajaus vardinis dokumentas (toliau – pagrindinis pajus) – kredito unijos nario įsigytas pajaus vardinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime turėti vieno balso teisę sprendžiant šio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, apribotas pagal šį įstatymą.

Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.

10.

Papildomo pajaus vardinis dokumentas (toliau – papildomas pajus) – kredito unijos nario, turinčio pagrindinį pajų, įsigytas pajaus vardinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė gauti dividendus, taip pat kitos šiame įstatyme nustatytos teisės, tačiau nesuteikiama balso teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime.

11.

Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme.

3 straipsnis. Kredito unijos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, veiklos tikslas, kredito unijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai

Žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais pagal šį įstatymą veikiančios kredito unijos, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Kredito unijos pavadinimui Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma.

Kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė bendrovė.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotos ir turinčios šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją kredito unijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

Kredito unijos pagrindinis veiklos tikslas – tenkinant savo narių ūkinius ir socialinius poreikius teikti savo nariams indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimo, skolinimo ir kitas finansines paslaugas.

Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais. Kredito unijos taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

4 straipsnis. Kredito unijos narystė centrinėje kredito unijoje

Kredito unija privalo būti centrinės kredito unijos nare. Kredito unija gali būti tik vienos centrinės kredito unijos nare.

Kredito unija turi teisę pateikti centrinei kredito unijai prašymą išstoti iš centrinės kredito unijos tik kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui priėmus sprendimą išstoti iš centrinės kredito unijos ir gavus priežiūros institucijos leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos.

Kredito unija, norėdama gauti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:

1) kredito unijos organų sprendimus ir (arba) kitus dokumentus, susijusius su kredito unijos išstojimu iš centrinės kredito unijos ir kuriuose turi būti nurodyti duomenys ir priežastys, dėl kurių kredito unija išstoja iš centrinės kredito unijos;

2) kredito unijos organų patvirtintą kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo planą, jeigu kredito unija neketina tapti kitos centrinės kredito unijos nare, arba dokumentus ir (arba) duomenis apie numatomą įstojimą į kitą centrinę kredito uniją arba kitos centrinės kredito unijos steigimą.

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi šiame įstatyme nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie neteisingi;

2) nėra išspręsta, kaip bus užtikrintas kredito unijos veiklos tęstinumas arba kaip kredito unija bus reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, arba pateiktas planas ir kiti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad išdavus leidimą bus pažeidžiami kredito unijos indėlininkų ir kitų kredito unijos kreditorių turtiniai interesai.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo išstoti iš centrinės kredito unijos išdavimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos gavimo dienos.

5 straipsnis. Kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla

Kredito unija privalo teikti šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą licencinę finansinę paslaugą ir turi teisę teikti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ir 3 dalyje nustatytas finansines paslaugas, įskaitant finansines paslaugas užsienio valiuta, jeigu šios teisės neapribotos šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Licencinės finansinės paslaugos:

1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;

2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;

3) elektroninių pinigų leidimas.

Nelicencinės finansinės paslaugos:

1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;

2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);

3) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių administravimas, jeigu šios veiklos neapima šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos mokėjimo paslaugos;

4) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;

5) finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas;

6) pinigų tvarkymas;

7) kreditingumo vertinimo paslaugos;

8) seifo kamerų nuoma;

9) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais).

Kredito unija turi teisę teikti finansines paslaugas:

1) savo nariams;

2) kredito unijų asociacijoms;

3) kredito unijoms;

4) centrinei kredito unijai, kurios narė yra kredito unija;

5) asmenims, kurių reikalavimai ir (arba) įsipareigojimai perėjo kredito unijai po kitos kredito unijos reorganizavimo, tačiau ne ilgiau kaip iki šių asmenų sudarytų sutarčių su kita kredito unija dėl tokių reikalavimų ir (arba) įsipareigojimų galiojimo pabaigos.

Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalies 3, 6, 7, 8, 9 punktuose nurodytas finansines paslaugas kredito unija turi teisę teikti visiems asmenims.

Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir iš Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, tarp jų iš viešųjų įstaigų, kurių dalininkės yra valstybės ar savivaldybių institucijos, jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, kredito unijos narių steigiamų juridinių asmenų, kurie gali būti kredito unijos asocijuotais nariais pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) yra kredito unijos narys.

Kredito unija turi teisę įsigyti tik ne nuosavybės vertybinius popierius, atitinkančius priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus kriterijus ir juose nustatyta tvarka.

Kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.

Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyve, išskyrus teisę būti centrinės kredito unijos dalyve.

10.

Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima.

11.

Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir vykdyti taip, kad kiekvienas kredito unijos narys turėtų vienodą galimybę pasinaudoti kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis.

12.

Jeigu kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir sudaryti sandorius dėl atitinkamų paslaugų teikimo kredito unijai su kitais asmenimis (toliau – kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimas), kredito unija, prieš sudarydama tokius sandorius, privalo pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti šios institucijos teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.

13.

Lietuvos Respublikos teismai, kitos Lietuvos Respublikos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas neapibrėžtai kredito unijos klientų grupei, privalo gauti, o priežiūros institucija privalo pateikti savo išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

ANTRASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

6 straipsnis. Kredito unijos steigimas

Kredito unija steigiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, šio įstatymo ir, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.

Steigiama kredito unija registruojama Juridinių asmenų registre, o jeigu licencija išduodama ne steigiamai kredito unijai, atitinkami pakeitimai Juridinių asmenų registre daromi tik po to, kai priežiūros institucija išduoda licenciją.

Steigiamos kredito unijos įstatai, taip pat įstatų pakeitimai turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 18 mėnesių atitinkamai nuo įstatų pasirašymo dienos ar nuo kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo pakeisti įstatus priėmimo dienos, o to per nustatytą terminą neatlikus, kredito unijos įstatai (įstatų pakeitimai) netenka galios.

7 straipsnis. Licencija

Licencija išduodama neterminuotam laikui.

Licenciją priežiūros institucija išduoda įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

Steigiama kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją, įskaitant:

1) kredito unijos steigimo sutartį;

2) kredito unijos įstatus;

3) steigiamojo susirinkimo protokolą;

4) steigėjų (jeigu juridinis asmuo jau įsteigtas, – narių) sąrašą, dokumentus ir informaciją apie kredito unijos steigėjų (narių) tapatybę, kiekvieno iš jų įsigytus pagrindinius ir papildomus pajus ir pajinių įnašų dydžius, taip pat dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams, yra gautos teisėtai;

5) dokumentus, patvirtinančius, kad visi kredito unijos pajiniai įnašai yra įmokėti;

6) steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos vadovų, kuriems eiti pareigas turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą ir priežiūros institucijos nustatyti dokumentai, reikalingi šių asmenų tinkamumui pagal šio įstatymo 27 straipsnio nuostatas įvertinti;

7) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo nustatytas mažiausias kredito unijos kapitalo dydis;

8) kredito unijos trejų metų veiklos planą. Veiklos plano sudarymo reikalavimus nustato priežiūros institucija;

9) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą;

10) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;

11) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad kredito unija turi tinkamus vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto draudimą;

12) centrinės kredito unijos, kurios nare kredito unija ketina tapti, išvadą, kad kredito unija atitinka centrinės kredito unijos įstatuose nustatytas priėmimo į centrinės kredito unijos narius sąlygas.

Priežiūros institucija jos nustatyta tvarka turi teisę atlikti steigiamos kredito unijos, prašančios išduoti licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą vietoje.

Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami priežiūros institucijai pateikti jų turimą informaciją apie steigiamos kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir informaciją, priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ir pranešti apie jį steigiamai kredito unijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, sprendimas turi būti priimamas ir apie jį turi būti pranešama steigiamai kredito unijai per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas ir apie jį turi būti pranešta steigiamai kredito unijai per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

Licencijos prašančios steigiamos kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijos veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus, taip pat steigiama kredito unija turi atitikti kitus šio įstatymo nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl mažiausio kredito unijos kapitalo, buveinės, kredito unijos steigėjų, narių, kredito unijos vadovų, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.

Priežiūros institucija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji neteisinga;

2) steigiama kredito unija neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

Apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

10.

Kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją ir įregistruota Juridinių asmenų registre arba, jeigu licencija išduodama ne steigiamai kredito unijai, – tik gavusi licenciją ir įregistravusi atitinkamus pakeitimus Juridinių asmenų registre.

11.

Licenciją turinti kredito unija visada privalo atitikti reikalavimus, kurie nustatyti dėl licencijos išdavimo. Kredito unija šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie informacijos, kuri buvo pateikta licencijai gauti, pasikeitimus.

12.

Kredito unijai draudžiama perleisti licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines paslaugas ne kredito unijos vardu ir jos naudai.

8 straipsnis. Licencijos atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas

Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Be Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:

1) kredito unija neatitinka reikalavimų, kurie nustatyti licencijos išdavimui;

2) kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas likviduoti kredito uniją;

3) užbaigtas kredito unijos pertvarkymas pagal šio įstatymo 71 straipsnį;

4) kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jeigu kredito unija privalo ją mokėti, arba draudimas nutraukiamas visam laikui;

5) kredito unija, kai buvo įregistruota Juridinių asmenų registre arba, jeigu licencija buvo išduota ne steigiamai kredito unijai, – kai įregistravo atitinkamus pakeitimus Juridinių asmenų registre, netapo centrinės kredito unijos nare arba pasibaigus jos narystei vienoje centrinėje kredito unijoje netapo kitos centrinės kredito unijos nare.

Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama kredito unijai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti licenciją turi būti motyvuotas.

Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus tai, kiek tai būtina atsiskaityti su kredito unijos kreditoriais, ir šio įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.

9 straipsnis. Kredito unijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai

Kredito unija filialus ir kitus kredito unijos įstatuose nurodytus struktūrinius padalinius gali steigti įstatuose nustatyta tvarka tik Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose.

Kredito unijos filialo nuostatai, kredito unijos filialo ir kitų struktūrinių padalinių, teikiančių finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.

Visi kredito unijos struktūriniai padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemonių, užtikrinančių informacijos apie atliktas operacijas perdavimą į kredito unijos buveinę kredito unijos nustatyta tvarka taip, kad būtų galima sudaryti kredito unijos dienos balansą.

Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.

TREČIASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS NARIAI

10 straipsnis. Kredito unijos nariai

Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys, kurie atitinka vieną iš šių kredito unijos pasirinktų narystės kriterijų:

1) gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose arba

2) dirba įmonėse, įstaigose, kurias vienija ta pati ekonominės veiklos rūšis, arba

3) priklauso atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai arba jų susivienijimui.

Kredito unijos nariais gali būti kredito unijos nario sutuoktinis (sugyventinis), kartu gyvenantys vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai), neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

Konkretus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas narystės kriterijus turi būti nurodytas kredito unijos įstatuose. Kredito unijos nariu gali tapti asmuo, atitinkantis kredito unijos įstatuose nustatytą kriterijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.

Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia savivaldybe, teritorijose buveinę turintys juridiniai asmenys:

1) asociacijos, profesinės sąjungos, profesinių sąjungų susivienijimai, religinės bendruomenės ir bendrijos, advokatų profesinės bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė nėra valstybė ar savivaldybė, šeimynos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;

2) kredito unijos narių – fizinių asmenų – individualios įmonės, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, kuriose kredito unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme numatytų vidutinių, mažų ir labai mažų įmonių sąvokų apibrėžtį.

Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyta ir papildomų kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijų.

Jeigu reorganizuojant kredito uniją dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje, kurių narystės kriterijai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos narystės kriterijus gali apimti reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios vienos ar kelių kredito unijų narystės kriterijus. Jeigu reorganizuojant kredito uniją dalyvauja kredito unijos, kurių buveinės įregistruotos skirtingose Lietuvos Respublikos apskrityse esančiose savivaldybėse, tokiu atveju po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos nariais gali būti fiziniai asmenys, jeigu jie gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos apskrities, kurios savivaldybėje įregistruota po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos buveinė, teritorijoje ir kitų po reorganizavimo veikiančios kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių, kurios ribojasi su šia apskritimi, teritorijose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos ir po reorganizavimo veiklą vykdančios kredito unijos asocijuotiems nariams.

Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus ir tarnybas. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis, reglamentuota indėlio sugrąžinimo tvarka ir kita.

Mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių, yra 150.

Kredito unijos nariais negali būti:

1) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);

2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.

10.

Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai.

11.

Kredito unijos nariai privalo narių teisėmis naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir patikimai.

12.

Asmuo kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose.

11 straipsnis. Kredito unijos nario teisės ir pareigos

Kredito unijos narys turi šias teises:

1) dalyvauti kredito unijos visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti tik vieną balsą;

2) rinkti kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, būti išrinktas į juos ir siūlyti kandidatus į kredito unijos visuotinio narių susirinkimo renkamų organų narius (ne vėliau kaip likus 10 dienų iki kredito unijos visuotinio narių susirinkimo);

3) gauti informaciją apie kredito unijos metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, valdybos ataskaitas dėl kredito unijos veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus. Atsisakyti suteikti informaciją galima, jeigu joje yra kredito unijos paslapčių. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja kredito unijos narys. Ginčus dėl kredito unijos nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;

4) apskųsti teismui kredito unijos visuotinio narių susirinkimo, valdymo ir priežiūros organų nutarimus;

5) išstoti iš kredito unijos;

6) gauti nariams skirstomo pelno dalį;

7) gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį, proporcingą jo pajinio įnašo dydžiui;

8) palikti testamentu savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus vienam ar keliems asmenims;

9) kredito unijos valdybos sutikimu perleisti savo pagrindinį ir (ar) papildomus pajus kitų asmenų nuosavybėn. Valdyba neduoda sutikimo perleisti pajų, jeigu jį įgyjantis asmuo pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu ar neatitinka narystės kriterijaus;

10) reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 14 ir 47 straipsniuose nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai įsigytas šio įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje numatytas pajus.

Kredito unijos įstatuose gali būti numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.

Kredito unijos narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

Kredito unijos narys privalo:

1) turėti kredito unijoje ne mažesnio, negu šio įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio pagrindinį pajų;

2) laiku pranešti apie savo narystės kredito unijoje pagrindo išnykimą;

3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka mokėti stojamąjį mokestį, pajinius įnašus ir kitus papildomus įnašus;

4) laikytis įstatų, vykdyti įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus, dalyvauti kredito unijos veikloje;

5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.

Kredito unijos narys negali būti tuo pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jeigu įstatai tai draudžia.

12 straipsnis. Narystės kredito unijoje pasibaigimo pagrindai

Narystė kredito unijoje pasibaigia, kai:

1) kredito unijos valdyba patenkina nario prašymą išstoti iš kredito unijos;

2) kredito unijos narys pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

3) kredito unijos narys pašalinamas iš kredito unijos;

4) kredito unijos narys – fizinis asmuo – miršta arba kredito unijos asocijuotas narys – juridinis asmuo – reorganizuojamas ar likviduojamas;

5) kredito unijos narys tampa kitos kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau negu vienoje kredito unijoje;

6) kredito unijos narys perleidžia pagrindinį pajų kitam asmeniui;

7) kredito unija likviduojama.

13 straipsnis. Pašalinimas iš kredito unijos

Jeigu kredito unijos narys nebeatitinka narystės kredito unijoje kriterijaus, nevykdo savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir kredito unijos įstatus, jis gali būti pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario pašalinimo klausimas, kredito unijos valdyba gali sustabdyti nario teises. Nuo kredito unijos valdybos sprendimo sustabdyti nario teises, narys praranda teisę naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis.

Kredito unijos narys gali būti pašalintas, jeigu už jo pašalinimą balsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių.

Jeigu pašalintas kredito unijos narys nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.

14 straipsnis. Atsiskaitymai su kredito unijos nariais

Pajinis įnašas, sumokėtas už pagrindinį pajų, gali būti grąžinamas tik narystei kredito unijoje pasibaigus, o pajinis įnašas, sumokėtas už papildomą pajų, gali būti grąžinamas ir narystei kredito unijoje nepasibaigus.

Kredito unija, grąžindama asmeniui jo pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus, privalo jį proporcingai, atsižvelgdama į tų metų, kuriais narystė kredito unijoje pasibaigė ar kuriais kredito unijoje buvo gautas prašymas grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus, patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.

Kredito unija su savo nariu atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą už pagrindinį ir (ar) papildomus pajus ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai įvertinusi kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas nekels grėsmės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir kredito unijai nusprendus su nariu (nariais) atsiskaityti, apie šį sprendimą kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Pateikiamame priežiūros institucijai prašyme dėl leidimo mažinti pajinį kapitalą gavimo nurodoma bendra grąžintina kredito unijos nariams, kurių narystė kredito unijoje pasibaigė ar kurių prašymai grąžinti pajinius įnašus už papildomus pajus buvo gauti praėjusiais finansiniais metais, pajinių įnašų suma. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jeigu priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą.

Asmuo, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo, pajaus perleidimo kitam asmeniui ar tapimo kitos kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau negu vienoje kredito unijoje, praranda teisę naudotis naujomis tik kredito unijos nariams teikiamomis finansinėmis paslaugomis.

Mirusiam nariui priklausančios lėšos išmokamos jo įpėdiniams tokia pačia tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja į ją šiame įstatyme ir kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka.

Pripažintam neveiksniu nariui priklausančios lėšos išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia reikiamus dokumentus.

15 straipsnis. Įgaliotiniai

Kredito unijos narys turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame narių susirinkime gali atstovauti ne daugiau kaip trims kredito unijos nariams arba pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų kredito unijos narių. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos vadovai.

16 straipsnis. Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą

Kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS VALDYMAS

17 straipsnis. Kredito unijos organai

Kredito unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas.

Kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas.

Kredito unijoje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Jeigu kredito unijoje nesudaroma stebėtojų taryba, šiame įstatyme stebėtojų tarybai nustatytos funkcijos kitų kredito unijos organų kompetencijai nepriskiriamos, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.

Kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos įstatai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.

18 straipsnis. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas kredito unijos narių atstovų susirinkimu.

Tik kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali:

1) keisti kredito unijos įstatus;

2) keisti kredito unijos buveinę;

3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto narius ir iš jų atitinkamai – stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto pirmininkus, atestuotą auditorių ar audito įmonę;

4) priimti nutarimą pašalinti narį iš kredito unijos;

5) nustatyti metines išmokas (tantjemas) kredito unijos vadovams ir paskolų komiteto nariams;

6) nustatyti lėšų, kurias galima skirti atestuoto auditoriaus arba audito įmonės darbui apmokėti, limitą;

7) tvirtinti metinę kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;

8) tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos;

9) pritarti centrinės kredito unijos steigimo sutarties pasirašymui, spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;

10) priimti nutarimą reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti kredito uniją;

11) spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į asociacijas ir išstojimo iš jų;

12) įvertinti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos ataskaitas;

13) spręsti stebėtojų tarybai ar valdybai pavestus klausimus, jeigu to prašo stebėtojų taryba ar valdyba;

14) priimti nutarimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, nebent kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priima sprendimą suteikti tokią teisę valdybai ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;

15) spręsti kitus jo kompetencijai įstatymų ir kredito unijos įstatų priskirtus klausimus.

19 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai

Kredito unijos visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.

Neeilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:

1) to reikalauja priežiūros institucija, nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;

2) to reikalauja valdyba, stebėtojų taryba arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių;

3) kitais kredito unijos įstatuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.

20 straipsnis. Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas

Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/20 visų kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.

Kredito unijos visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito unijos narys gali balsuoti iš anksto raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Jeigu kredito unijos narys pasinaudoja savo teise balsuoti iš anksto raštu, jis, susipažinęs su visuotinio narių susirinkimo darbotvarke ir sprendimų projektais, užpildo ir pateikia kredito unijai bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam narių susirinkimui savo valią už ar prieš atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Kredito unijos nariai, iš anksto balsavę raštu, laikomi dalyvaujančiais visuotiniame narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.

Jeigu šio įstatymo nustatytais atvejais kredito unijos narys negali balsuoti priimant sprendimus atskirais klausimais, balsavimo rezultatai šiais atskirais klausimais nustatomi pagal susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą narių balsų skaičių.

Balsavimas kredito unijos visuotiniame narių susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių.

Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimai priimami kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 10 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.

Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo įgaliotas kredito unijos narys. Jeigu visi kredito unijos visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo administracijos vadovas. Prie protokolo turi būti pridedama: susirinkimo dalyvių registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių kredito unijos narių bendrieji balsavimo biuleteniai.

Apie visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo susirinkimo dienos šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais turi būti informuojami kredito unijos nariai.

21 straipsnis. Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka

Eilinį visuotinį narių susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą valdyba privalo ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos, be įstatuose nurodytų informavimo būdų, paskelbti kredito unijos interneto svetainėje (jeigu ją kredito unija turi), paskelbti centrinės kredito unijos, kurios nare yra kredito unija, interneto svetainėje ir pranešti kredito unijos nariams raštu vienu iš šių būdų: asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, trumpąja (SMS) žinute ar per elektroninės bankininkystės sistemas).

Neeilinio visuotinio narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma: susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba, gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo kredito unijos narių informavimo apie susirinkimo sušaukimą dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais.

Pakartotinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai raštu turi būti apie jį informuoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos.

Pranešime apie visuotinį narių susirinkimą turi būti nurodyta:

1) kredito unijos pavadinimas ir adresas;

2) susirinkimo data, laikas ir vieta;

3) susirinkimo darbotvarkė;

4) asmens, įgalioto teikti išsamią informaciją apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą, kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas).

Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.

Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu kitaip nenumato kredito unijos įstatai.

Visuotinis narių susirinkimas neturi teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių. Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.

22 straipsnis. Bendrasis balsavimo biuletenis

Jeigu balsavimo teisę turintys kredito unijos nariai raštu pareikalauja, kredito unija turi parengti ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio narių susirinkimo išsiųsti bendrąjį balsavimo biuletenį to pareikalavusiems nariams registruotu laišku, elektroninių ryšių priemonėmis ar įteikti jį asmeniškai pasirašytinai.

Bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta:

1) visų iki bendrojo balsavimo biuletenio išsiuntimo dienos pasiūlytų sprendimų projektai. Jie turi būti suformuluoti taip, kad narys galėtų balsuoti už ar prieš sprendimo projektą;

2) kandidatai į visuotinio narių susirinkimo renkamų kredito unijos organų narius, kitas pareigybes, įmonės kandidatės į renkamą audito įmonę. Kandidatai turi būti nurodyti taip, kad narys galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja.

Užpildytame bendrajame balsavimo biuletenyje turi būti nurodyta kredito unijos nario vardas, pavardė ir gimimo data.

Užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį turi pasirašyti kredito unijos narys arba nario įgaliotas fizinis asmuo. Jeigu užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį pasirašo asmuo, kuris nėra narys, prie užpildyto bendrojo balsavimo biuletenio turi būti pridėtas teisę balsuoti patvirtinantis dokumentas.

Bendrasis balsavimo biuletenis laikomas galiojančiu ir negali būti atšauktas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir kredito unija jį gavo iki visuotinio narių susirinkimo.

Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų, laikoma, kad kredito unijos narys iš anksto nebalsavo.

Jeigu bendrasis balsavimo biuletenis užpildytas taip, kad atskiru klausimu neįmanoma nustatyti kredito unijos nario valios, laikoma, kad kredito unijos narys šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.

23 straipsnis. Stebėtojų taryba

Stebėtojų taryba yra kolegialus kredito unijos veiklą prižiūrintis organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja pirmininkas.

Stebėtojų tarybos narių skaičius nustatomas kredito unijos įstatuose. Turi būti ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip devyni stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui. Stebėtojų taryba funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol naujai išrinktos stebėtojų tarybos nariai pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų tarybos nariu negali būti kredito unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys ar kitas kredito unijos darbuotojas.

Stebėtojų taryba ar jos nariai savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau, negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.

Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl stebėtojų tarybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti stebėtojų tarybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo dienos, bet ne anksčiau, negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų stebėtojų tarybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

Stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų.

Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

24 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija

Stebėtojų taryba:

1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus;

2) vertina kredito unijos valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą;

3) pateikia kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir pasiūlymais;

4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų veiklos kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos vadovą, jeigu jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus teisės aktus, kredito unijos įstatus;

5) periodiškai vertina kredito unijos vidaus audito tarnybos ataskaitas;

6) pateikia visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei valdybos parengtos kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus audito tarnybos ir atestuoto auditoriaus ar audito įmonės nustatytų pažeidimų ir kitų trūkumų;

7) nustato ir tvirtina skolinimo kredito unijos vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką;

8) atstovauja kredito unijai teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos narių ir valdybos, tarp kredito unijos ir administracijos vadovo;

9) siūlo valdybai ir administracijos vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus;

10) gali perduoti jos kompetencijai priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;

11) svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti kredito unijos stebėtojų taryba.

Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:

1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;

2) išdėstyta kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.

Prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo turi būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.

Surašytas kredito unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir nedalyvavusiems posėdyje, o jeigu galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos nariams surašytą stebėtojų tarybos posėdžio protokolą per šį terminą nėra, – nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai. Šie dokumentai turi būti pridėti prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.

Kiekvienas kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

Stebėtojų tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu.

Stebėtojų taryba turi teisę pasikviesti atestuotą auditorių arba audito įmonę patikrinti ir įvertinti kredito unijos finansines ataskaitas ir buhalterinę apskaitą.

Stebėtojų tarybos reikalavimu kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų tarybai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti kredito unijos veiklą.

Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

10.

Stebėtojų tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.

11.

Stebėtojų taryba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

25 straipsnis. Kredito unijos valdyba

Kredito unijos valdyba yra kolegialus kredito unijos valdymo organas. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos narių skaičius nustatomas kredito unijos įstatuose, tačiau valdyboje negali būti mažiau kaip trys nariai. Jeigu kredito unijoje stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą turi sudaryti ne mažiau kaip penki valdybos nariai.

Valdybos narius ir valdybos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui. Valdyba funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol iš naujo išrinktos valdybos nariai pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti valdybos narį, valdybos pirmininką arba visą valdybą ir nepasibaigus jų kadencijos laikotarpiui. Valdybos pirmininkas ar valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos.

Kredito unijos valdyba:

1) priima naujus narius į kredito uniją, sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus klausimus dėl nario pašalinimo;

2) renka ir atšaukia administracijos vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą;

3) organizuoja ir šaukia kredito unijos visuotinius narių susirinkimus;

4) rengia ir teikia kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmatą;

5) vertina kredito unijos finansinių išteklių kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;

6) užtikrina, kad kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;

7) vertina rizikų, atsirandančių teikiant finansines paslaugas, valdymą kredito unijoje;

8) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius, ir skolinimo taisykles;

9) priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 kredito unijos narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra numatyta kredito unijos įstatuose;

10) rengia kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos projektus;

11) tvirtina kredito unijos turto investavimo taisykles;

12) nustato įkainius už kredito unijos teikiamas paslaugas;

13) nustato stojamojo mokesčio dydį;

14) priima sprendimus dėl filialų steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;

15) svarsto ir sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi svarstyti ar spręsti kredito unijos valdyba.

Kredito unijos, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas šias priežiūros funkcijas:

1) kontroliuoja, kaip paskolų komitetas ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių susirinkimo nutarimus;

2) vertina paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, teikia visuotiniam narių susirinkimui paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir pasiūlymais;

3) teikia siūlymus paskolų komitetui, administracijos vadovui atšaukti priimtus sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, kredito unijos įstatams, visuotinio narių susirinkimo ar valdybos sprendimams;

4) sprendžia kitus kredito unijos įstatuose, taip pat visuotinio narių susirinkimo nutarimuose valdybos kompetencijai priskirtus kredito unijos veiklos priežiūros klausimus.

Kredito unijos valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 24 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.

Kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

Valdybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje valdybos narių negu prieš. Valdybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu valdybos narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio projektu jis susipažinęs, – ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti raštu. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas ar valdybos narys yra kitaip tiesiogiai suinteresuotas.

Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau, negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.

Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, iš naujo išrinkti valdybos nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, bet ne anksčiau, negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų valdybos narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

10.

Kredito unijos valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

11.

Valdybos posėdžiai, be valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.

12.

Valdybos nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys.

13.

Valdyba už savo veiklą atsiskaito stebėtojų tarybai ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

26 straipsnis. Kredito unijos administracija

Kredito unijos administraciją sudaro kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito unijos administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose nustatytas funkcijas.

Kredito unijos administracijos vadovą renka ir atšaukia kredito unijos valdyba. Darbo sutartį su administracijos vadovu sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo kitas valdybos įgaliotas valdybos narys. Administracijos vadovas pradeda eiti pareigas nuo darbo sutarties sudarymo dienos, jeigu joje nenustatyta kitaip, bet ne anksčiau, negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti kredito unijos administracijos vadovo pareigas.

Kredito unijos administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas.

Kredito unijos administracijos vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis.

Kredito unijos administracijos vadovu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, kredito unijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais. Kredito unijos administracijos vadovas gali būti centrinės kredito unijos, kurios narė yra kredito unija, valdybos nariu.

Kredito unijos vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, kredito unijos administracijos vadovas, asmenys, esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.

Administracijos vadovas:

1) organizuoja ir vykdo kredito unijos ūkinę finansinę veiklą;

2) atstovauja kredito unijai teisme, arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;

3) kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 9 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti;

4) tvarko kredito unijos narių registrą;

5) sudaro darbo sutartis su darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas asmuo;

6) atsako už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui;

7) svarsto ir sprendžia kitus kredito unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai.

27 straipsnis. Kredito unijos vadovai ir darbuotojai

Kredito unijos vadovai yra:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) administracijos vadovas;

4) vidaus audito tarnybos vadovas;

5) paskolų komiteto pirmininkas.

Kredito unijos vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Kredito unijos vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko, ar neišnyko;

2) buvo nubaustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.

Priežiūros institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai, ar:

1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;

2) juridiniam asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;

3) jam turint finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;

4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.

Kredito unijos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik gavę priežiūros institucijos leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas. Priežiūros institucijos išankstinio leidimo nereikia šiais atvejais:

1) asmuo išrenkamas kredito unijos, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas, vadovu kitai kadencijai ir aplinkybės dėl šio asmens nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties nėra pasikeitusios;

2) asmuo renkamas kredito unijos vadovu į naujas pareigas toje pačioje kredito unijoje, kurioje jam jau buvo išduotas leidimas, ir šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu atitinka naujų pareigų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus, o aplinkybės dėl nepriekaištingos reputacijos nėra pasikeitusios;

3) saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti kredito unijos vadovą ir dėl to kredito unija negali gauti išankstinio leidimo. Šis asmuo rinkimo į naujas pareigas metu privalo atitikti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus. Šiuo atveju kartu su kitais priežiūros institucijai pateikiamais nustatytais duomenimis ir informacija turi būti nurodyti faktai ir aplinkybės, kėlusios grėsmę saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai.

Jeigu kredito unija pagrįstai mano, kad kredito unijos vadovu gali būti renkamas ar skiriamas ir asmuo, neatitinkantis nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų, ji, be kitų priežiūros institucijos nustatytų dokumentų, papildomai pateikia argumentuotą paaiškinimą, patvirtinantį, kad numatomo rinkti kredito unijos vadovu asmens kvalifikacijos ir patirties pakanka, kad renkamas asmuo galėtų tinkamai eiti šias pareigas, ir sprendimą šį asmenį rinkti kredito unijos vadovu pagrindžiančius motyvus. Priežiūros institucija išduoda leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas tik tam asmeniui, kuris išlaikė vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą. Vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminavimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

Be šio straipsnio 6 dalyje nustatyto atvejo, priežiūros institucija įpareigoja asmenį laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą arba imasi įstatymuose nustatytų kitų priemonių, jeigu priežiūros institucijos turimi duomenys kelia abejonių dėl kredito unijos vadovo kvalifikacijos arba patirties, kai:

1) kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu per paskutinius dvejus metus kredito unijai buvo skirta daugiau negu viena poveikio priemonė;

2) kredito unijos inspektavimo rezultatai rodo, kad kredito unijos vadovo vadovavimo laikotarpiu kredito unija nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Kredito unija, išrinkusi kredito unijos vadovus, privalo per 10 dienų apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Priežiūros institucija atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl leidimo eiti kredito unijos vadovo pareigas išdavimo ar neišdavimo per 30 darbo dienų nuo visos informacijos, reikalingos sprendimui priimti, gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija kreipėsi dėl papildomos informacijos pateikimo į kredito uniją ar kitus asmenis, 30 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Jeigu priežiūros institucija per nurodytą terminą sprendimo nepriima, laikoma, kad leidimas eiti kredito unijos vadovo pareigas yra išduotas. Tais atvejais, kai asmuo laiko kredito unijos vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą, 30 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo egzamino laikymo dienos.

10.

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie neteisingi;

2) kredito unijos vadovai neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

3) asmuo, kuriam prašoma išduoti leidimą eiti pareigas, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino, kai teisės aktuose numatyta jį laikyti;

4) asmeniui, kuriam prašoma išduoti leidimą eiti pareigas, draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus.

11.

Priežiūros institucija panaikina leidimą eiti kredito unijos vadovo pareigas, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) asmuo, kuriam buvo išduotas leidimas eiti pareigas, nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui eiti pareigas išduoti;

3) asmuo, kurį priežiūros institucija įpareigojo laikyti vadovo kvalifikacijos ir patirties egzaminą šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, neišlaiko arba ne dėl svarbių priežasčių nelaiko vadovo kvalifikacijos ir patirties egzamino.

12.

Apie priimtą sprendimą dėl leidimo eiti pareigas panaikinimo pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.

13.

Kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.

28 straipsnis. Kredito unijos veiklos vidaus kontrolė

Kredito unijos vidaus kontrolei taikomus reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, šis įstatymas ir priežiūros institucijos teisės aktai.

29 straipsnis. Kredito unijos tarnybos ir komitetai

Kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią vidaus audito tarnybą. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų taryba, o jeigu ji kredito unijoje nesudaroma, – kredito unijos valdyba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai, o jeigu ji kredito unijoje nesudaroma, – kredito unijos valdybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

Paskolų komitetas kredito unijoje yra privalomas.

Kai kredito unijos turtas pasiekia 15 000 000 eurų arba daugiau, kredito unija privalo turėti bent vieną rizikos vertinimo specialistą, kurio kompetencija ir funkcijos nustatytos kredito unijos įstatuose ir (arba) kituose kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintuose dokumentuose.

Kredito unija turi teisę turėti ir kitų kredito unijos vidaus dokumentuose nurodytų komitetų ir tarnybų.

Kredito unijos tarnybų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato kredito unijos organų priimti dokumentai. Kredito unijos tarnybų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.

30 straipsnis. Paskolų komitetas

Paskolų komiteto narių negali būti mažiau kaip trys nariai. Paskolų komiteto narius ir pirmininką iš ne mažiau kaip trijų kredito unijos narių renka visuotinis narių susirinkimas kredito unijos nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Paskolų komitetas funkcijas atlieka kredito unijos įstatuose nustatytą laiką arba tol, kol iš naujo išrinkto paskolų komiteto nariai pradeda eiti pareigas. Visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti visą paskolų komitetą ar pavienius jo narius ir nepasibaigus jų kadencijai. Paskolų komiteto pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs paskolų komitetą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Jeigu renkami pavieniai paskolų komiteto nariai, jie renkami tik iki veikiančio paskolų komiteto kadencijos pabaigos. Paskolų komiteto nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos vadovas, vidaus audito tarnybos narys.

Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Paskolų komitetas nustato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas ir teikia pasiūlymus valdybai ir (arba) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties ar keisti sudarytos paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jeigu pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui ar paskolos sutarties pakeitimui nepritarė paskolų komitetas.

Kredito unijos įstatuose turi būti nurodyti atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Paskolų komiteto pritarimas, kai svarstomi narių prašymai dėl paskolų, nebūtinas, jeigu kredito unijos suteikiama paskola ir palūkanos neviršija nario kredito unijoje turimo pajinio įnašo dydžio arba jeigu paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant šioje kredito unijoje esantį terminuotą indėlį, arba kitais kredito unijos įstatuose numatytais atvejais.

Už savo veiklą paskolų komitetas atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.

Paskolų komiteto darbo tvarką nustato jo priimtas paskolų komiteto darbo reglamentas.

Paskolų komiteto nariai, išskyrus paskolų komiteto pirmininką, savo veiklą pradeda nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos. Paskolų komiteto pirmininkas gali pradėti eiti pareigas nuo visuotinio narių susirinkimo nustatytos datos, bet ne anksčiau, negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas.

Kai kredito unijos įstatai keičiami dėl paskolų komiteto sudarymo ar paskolų komiteto narių skaičiaus padidinimo, iš naujo išrinkti paskolų komiteto nariai savo veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų kredito unijos įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, o paskolų komiteto pirmininkas – ir ne anksčiau, negu priežiūros institucija išdavė leidimą eiti pareigas. Šiuo atveju sprendimo dėl kredito unijos įstatų pakeitimo priėmimas ir naujų paskolų komiteto narių rinkimas gali vykti tame pačiame visuotiniame narių susirinkime, jeigu tai numatyta susirinkimo darbotvarkėje.

PENKTASIS SKIRSNIS

KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR PELNO PASKIRSTYMAS

31 straipsnis. Kredito unijos kapitalas

Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.

32 straipsnis. Nuosavas kapitalas

Kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:

1) pajinis kapitalas (be papildomų privilegijuotųjų pajų);

2) atsargos kapitalas;

3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);

4) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas;

5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;

6) rezervas saviems papildomiems privilegijuotiesiems pajams įsigyti;

7) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai);

8) papildomi privilegijuotieji pajai;

9) kiti rezervai.

Jeigu kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu pajinis kapitalas, kredito unijos administracijos vadovas nedelsdamas informuoja valdybą, o valdyba ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais informuoti kredito unijos narius apie susidariusią padėtį.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame pranešime kredito unijos nariams turi būti nurodyta:

1) faktas, kad kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu pajinis kapitalas;

2) priežastys, kodėl tokia padėtis susidarė;

3) priemonės, kurių kredito unija imsis, siekdama ištaisyti susidariusią padėtį;

4) asmens, įgalioto teikti išsamią informaciją pirmiau nurodytu klausimu, kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninio pašto adresas).

33 straipsnis. Skolintas kapitalas

Kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius arba sudarydama paskolos sutartis.

Kredito unijos skolintas kapitalas turi atitikti priežiūros institucijos teisės aktuose nurodytus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.

34 straipsnis. Mažiausias kredito unijos kapitalas

Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma turi sudaryti ne mažiau kaip:

1) 85 000 eurų, jeigu kredito unija neketina teikti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos licencinės finansinės paslaugos;

2) 350 000 eurų, jeigu kredito unija ketina teikti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą licencinę finansinę paslaugą.

35 straipsnis. Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai

Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.

Mažiausias pajinio įnašo už pagrindinį pajų dydis negali būti mažesnis kaip 30 eurų. Kredito unijos narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų.

Išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininko narystė kredito unijoje pasibaigė.

Kredito unijos pajams Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra nematerialūs.

Jeigu tai numatyta kredito unijos įstatuose, narystei kredito unijoje pasibaigus pajai gali būti negrąžinami, tačiau tokie pajai gali būti perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn. Kredito unijos įstatai nustato ir detalizuoja pajų rūšis, pajinių įmokų grąžinimo, pajinių įmokų grąžinimo atidėjimo ir pajų perleidimo tvarką.

36 straipsnis. Paprastieji ir privilegijuotieji pajai

Papildomi pajai gali būti paprastieji arba privilegijuotieji. Privilegijuotieji pajai gali sudaryti ne didesnę kaip 1/3 pajinio kapitalo dalį.

Paprastųjų pajų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų pajų savininkų turtinės teisės.

Kredito unijos paprastieji pajai negali būti konvertuojami į privilegijuotuosius pajus. Kredito unijai neleidžiama kredito unijos įstatuose ar pajų pasirašymo sutartyje nustatyti dividendo dydį paprastųjų pajų savininkams.

Kredito unijos privilegijuotieji pajai gali būti konvertuojami į paprastuosius pajus visuotinio narių susirinkimo sprendimu, jeigu galimybė juos konvertuoti yra nustatyta kredito unijos įstatuose ir jeigu ne mažiau kaip 2/3 visuotiniame narių susirinkime dalyvavusių kredito unijos narių balsų dauguma šiam sprendimui, balsuodami atskirai, pritaria kiekvienos klasės pajų savininkai. Kredito unija, konvertuodama privilegijuotuosius su kaupiamuoju dividendu pajus į paprastuosius, turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų pajų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų pabaigos.

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).