LegalizeLietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas
Kredito unijos, kuri išleidžia privilegijuotuosius pajus, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų pajų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo papildomo pajaus nominaliosios vertės.
Privilegijuotieji pajai gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma kredito unijos įstatuose nurodant pajų klases.
Jeigu dividendams skirtos paskirstytinojo pelno dalies nepakanka visam nustatytam dividendui privilegijuotųjų pajų savininkams išmokėti, jiems išmokama proporcingai sumažinta suma. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, neviršijanti per 3 finansinius metus iš eilės viso nustatyto dividendo, perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų pajų su kaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma, viršijanti per 3 finansinius metus iš eilės visą nustatytą dividendą, taip pat privilegijuotųjų pajų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama.
37 straipsnis. Kredito unijos teisė įsigyti savo privilegijuotuosius pajus
Kredito unija turi teisę įsigyti savo privilegijuotuosius pajus šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Įsigydama savo privilegijuotuosius pajus, kredito unija turi užtikrinti lygias galimybes visiems pajininkams perleisti kredito unijai savo privilegijuotuosius pajus.
Kredito unija savo privilegijuotuosius pajus gali įsigyti visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Visuotinio narių susirinkimo sprendime, be kita ko, turi būti nustatyta:
1) privilegijuotųjų pajų įsigijimo tikslas;
2) maksimalus leidžiamų įsigyti privilegijuotųjų pajų dydis, kuris lygus pajinių įnašų vertei (toliau – privilegijuotųjų pajų nominali vertė);
3) terminas, per kurį kredito unija gali įsigyti savo privilegijuotuosius pajus. Terminas negali būti ilgesnis kaip 18 mėnesių.
Apie kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimą įsigyti savo privilegijuotuosius pajus kredito unija privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir gauti priežiūros institucijos leidimą mažinti pajinį kapitalą. Leidimas mažinti pajinį kapitalą išduodamas, jeigu priežiūros institucija įsitikina, kad sumažinus kredito unijos pajinį kapitalą jis bus pakankamas užtikrinti stabilią ir patikimą kredito unijos veiklą.
Kredito unija gali įsigyti savo privilegijuotuosius pajus, jeigu kredito unijoje yra sudarytas rezervas savo privilegijuotiesiems pajams įsigyti, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savo privilegijuotųjų pajų nominalią vertę.
Kredito unija, įsigijusi savo privilegijuotuosius pajus, privalo juos anuliuoti.
38 straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka.
39 straipsnis. Kapitalai ir rezervai
Kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš kredito unijos narių papildomų įnašų ir (ar) kitų negrąžintinų lėšų. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti kredito unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos kapitalas kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš kredito unijos pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 90 procentų kredito unijos paskirstytinojo pelno, iki privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas sudarys ne mažiau 9/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo ir (arba) atsargos kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš paskirstytinojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą tiek, kad privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir atsargos kapitalas taptų nustatyto dydžio.
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą. Šis rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
Finansinio turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
Šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio kredito unijos rezervas savo papildomiems privilegijuotiesiems pajams įsigyti sudaromas iš paskirstytinojo pelno.
Kiti kredito unijos rezervai – tai rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.
40 straipsnis. Pelno paskirstymas
Kredito unijos pelnas arba nuostoliai yra kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų kredito unijos išlaidas.
Grynasis pelnas arba nuostoliai yra grynasis kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.
Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
Jeigu pasibaigus finansiniams metams kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas;
3) atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į rezervą savo papildomiems privilegijuotiesiems pajams įsigyti;
5) atskaitymai į kitus kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
6) pelno dalis, skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (arba) dividendams mokėti;
7) pelno panaudojimas kitiems kredito unijos įstatuose nurodytiems tikslams;
8) nepaskirstytasis pelnas.
Šio straipsnio 4 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to, kai yra padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.
Jeigu pasibaigus finansiniams metams kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito unijos visuotinis narių susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius – į paskirstytinąjį rezultatą pervedamas sumas įtraukti tokia seka:
1) pervedamas iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedamas iš atsargos kapitalo.
Jeigu iš rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliams padengti, likę nepaskirstyti nuostoliai gali būti dengiami kredito unijos narių papildomais įnašais arba perkeliami į kitų finansinių metų pradžią.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS. KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
41 straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
Reikalavimus dėl kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
Kredito unija privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas aplinkybes, turinčias įtakos kredito unijos turto vertei.
42 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta;
4) didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui;
5) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyti normatyvai.
Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius.
Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
43 straipsnis. Apribojimai investicijoms į nekilnojamąjį turtą
Kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą, jeigu jis būtinas tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir panašiai). Šios investicijos negali viršyti 70 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu nekilnojamąjį turtą kredito unija nuosavybės teise įsigijo siekdama sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės paslaugos, ir jį nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip 3 metus nuo jo įsigijimo dienos.
44 straipsnis. Skolinimas
Šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
45 straipsnis. Skolinimo apribojimai
Skolinimo kredito unijos vadovui ir su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba, o jeigu stebėtojų taryba kredito unijoje nesudaroma, – kredito unijos valdyba. Bendra tokio skolinimo suma vienam kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas valdo jų kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos šioje dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
Jeigu skolinimo laikas viršija 5 metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas bent viena iš šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių:
1) hipoteka;
2) valstybių centrinių bankų ir vyriausybių vertybinių popierių įkeitimu;
3) indėlio, esančio toje kredito unijoje, įkeitimu, jeigu prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija indėlio su palūkanomis sumos;
4) valstybės garantuojamos garantijų institucijos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, garantija.
46 straipsnis. Apribojimai skolinimui kredito unijos pajiniams įnašams atlikti
Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar pasitikėtinei (subordinuotai) paskolai jai suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams įsigyti.
47 straipsnis. Apribojimai disponuoti kredito unijos pajiniais įnašais
Kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
48 straipsnis. Kredito unijos paslaptis
Kredito unijos paslapties apsaugai mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnis.
49 straipsnis. Su finansinių paslaugų teikimu susijusios informacijos teikimas
Vietose, kuriose kredito unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, kredito unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS APSKAITA. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIAI IR AUDITAS
50 straipsnis. Apskaita
Kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat kredito unijos pasirinkta apskaitos politika.
Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas kredito unijos apskaitai tvarkyti ir finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti bei pateikti.
Kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:
1) finansinių ataskaitų rinkiniai rodytų tikrą kredito unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;
2) sudarytų sąlygas kredito unijos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti kredito unijos turtą ir juo disponuoti;
3) sudarytų sąlygas kredito unijos nariams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti kredito unijos, jos vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda kredito unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir kredito unijos finansinę būklę.
51 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai
Kredito unijos sudaro tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.
Tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai – tai finansinės ataskaitos, parengtos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sandarą ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
1) balansinė ataskaita;
2) pelno (nuostolių) ataskaita;
3) aiškinamasis raštas.
Pasibaigus finansiniams metams, kredito unija privalo:
1) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su atestuoto auditoriaus ar audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;
2) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
3) per 5 darbo dienas po kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo dienos pateikti priežiūros institucijai atestuoto auditoriaus arba audito įmonės patikrintą ir šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, auditoriaus išvadą ir kitą priežiūros institucijos nurodytą informaciją visuomenei.
Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atestuoto auditoriaus ar audito įmonės atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio patikrinimas.
Premijos ir kitos kredito unijos įstatuose nustatytos išmokos kredito unijos vadovams išmokamos metams pasibaigus, jeigu tokį sprendimą priima kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, tvirtindamas metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
52 straipsnis. Auditas
Atestuotas auditorius ar audito įmonė turi atlikti kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą ir tuo remdamiesi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų rinkinių ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar kredito unija:
1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;
2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;
3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;
4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;
5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir patikimos veiklos reikalavimus;
6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.
Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka atestuotą auditorių ar audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų ateinančių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniams patikrinti.
Kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo išrinktu atestuotu auditoriumi ar audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito.
53 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė
Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA
54 straipsnis. Kredito unijų priežiūros institucija
Kredito unijų priežiūros institucija yra Lietuvos bankas.
Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių kredito unijų priežiūrą.
Atlikdama priežiūros funkciją, priežiūros institucija bendradarbiauja su savo narių kredito unijų stebėjimo ir tikrinimo funkciją atliekančiomis centrinėmis kredito unijomis.
Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais.
Kredito unijų priežiūros tikslui gautos informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 65 straipsnis.
Kredito unijų priežiūros tikslui gauta informacija gali būti perduota centrinėms kredito unijoms, jeigu ši informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti.
56 straipsnis. Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
Prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau šiame straipsnyje – leidimų išdavimas) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo sąlygas detalizuojančią tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Prašymas dėl leidimo išdavimo išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus, o jeigu terminai šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba papildomus dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų ar papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.
57 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės ir pareigos
Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:
1) duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus, kuriuos kredito unija privalo įvykdyti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jeigu kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad kredito unijos organų priimti sprendimai būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti sutartis su atestuotais auditoriais ar audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl kredito unijos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta kredito unijos turto vertė, kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti kredito unijos veiklos klausimai. Jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas atlygina kredito unija. Kai pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys atlieka kredito unijos patikrinimą, šiems asmenims taikomos šio įstatymo 59 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;
4) reikalauti, kad būtų pakeistas atestuotas auditorius ar audito įmonė, atliekantys kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinių patikrinimą, jeigu audito įmonė ar atestuotas auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.
Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius rašytinius privalomus nurodymus:
1) priežiūros institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą nekilnojamąjį turtą;
3) priežiūros institucijos nustatytu terminu atlikti kredito unijos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą;
4) parengti ir įgyvendinti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną kredito unijos veiklos pertvarkymo ir (arba) nustatytų pažeidimų, ir (arba) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą arba stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus. Jeigu kredito unijos organai nevykdo reikalavimo dėl visuotinio narių susirinkimo sušaukimo, priežiūros institucija turi teisę pati sušaukti visuotinį narių susirinkimą, parengti jo darbotvarkę ir reikalauti, kad jame būtų apsvarstyti priežiūros institucijos pasiūlyti klausimai;
6) kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar kredito unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima.
Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę kredito unijai laikinai nustatyti individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti kredito unijos organų ir kredito unijos komitetų darbe: dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito unijos organų, kredito unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.
Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie kredito unijos skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
58 straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
Priežiūros institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.
Skundo padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.
59 straipsnis. Kredito unijų inspektavimas
Kredito unijų inspektavimą atlieka priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.
Kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui atlikti:
1) pateikti inspektavimą atliekantiems asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;
2) suteikti galimybę inspektavimą atliekantiems asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti inspektavimą atliekantiems asmenims darbo vietą.
Inspektavimą atliekantys asmenys turi teisę:
1) inspektuojamos kredito unijos darbo metu nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir gauti inspektavimui atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
3) reikalauti padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;
4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų teisių.
Atlikus inspektavimą, inspektavimo rezultatai raštu pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo rezultatais.
Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo tvarką.
Centrinei kredito unijai stebint ir tikrinant savo narių kredito unijų veiklą, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.
60 straipsnis. Poveikio priemonės
Priežiūros institucija turi teisę licenciją turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:
1) viešai paskelbti apie šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimą ir jį padariusį asmenį;
2) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimo ir nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;
3) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;
4) laikinai uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
5) laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą;
6) laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
7) paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą;
8) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
9) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą tol, kol tam yra pagrindas; išnykus licencijos galiojimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą;
10) paskirti laikinąjį administratorių.
Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų sunkumą, trukmę, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą, ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti, kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir veiklos trūkumus, taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui ir kitas svarbias aplinkybes.
Priežiūros institucijos sprendimas taikyti kredito unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo dienos, jeigu šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas, išskyrus sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas, nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
Bylose, kuriose nagrinėjami skundai (prašymai) dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose.
Teismas, išnagrinėjęs skundą (prašymą) dėl priežiūros institucijos sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nustatytas poveikio priemones, turi teisę, jeigu yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, priteisti atlyginti žalą, tačiau neturi teisės tenkindamas skundą (prašymą) panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigoti priežiūros instituciją pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą arba išspręsti ginčą bet kokiu kitu būdu, dėl kurio būtų sustabdomas ar panaikinamas skundžiamo sprendimo galiojimas arba kitaip atkuriama buvusi iki sprendimo priėmimo padėtis.
Poveikio priemonės, kurios taikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, skaidrumo ir proporcingumo kriterijais, netaiko poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus saugomiems interesams, arba jeigu turi pagrindą manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.
61 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
Priežiūros institucija turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, išskyrus šiame įstatyme nustatytas baudas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) nustatytais terminais nepateikiama šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami arba netiksli informacija;
2) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalį duoti privalomi nurodymai;
3) nebetenkinami reikalavimai, nustatyti licencijai išduoti;
4) padaromi įstatymų, tarp jų Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos funkcionavimas.
Priežiūros institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio klausimo nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją apie nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovams susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar administracijos vadovui). Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas.
Poveikio priemonės gali būti skiriamos, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo pasibaigimo dienos.
Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 5 dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant po to, kai apie sprendimą taikyti poveikio priemonę informuojamas asmuo, kuriam ji pritaikyta. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama bent 5 metus nuo jos paskelbimo.
Priežiūros institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, kuris pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas indėlių draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.
Poveikio priemonių taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.
62 straipsnis. Baudos
Priežiūros institucija turi teisę kredito unijai skirti šias baudas:
1) už nustatytais terminais šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną – iki 289 eurų;
3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti veiksmų ar veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jeigu tokia teisė apribota pagal šį įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų;
5) už kitus saugią ir patikimą kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas poveikio priemones.
Baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną, turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jeigu bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus teismui, – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, bauda priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų kredito įstaigose arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
63 straipsnis. Kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo, paskolų komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų
Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų nušalintas asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo pateikimo kredito unijai dienos jo priimti sprendimai yra negaliojantys.
Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (arba) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (arba) nutraukti su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama kredito unijai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje. Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų pranešama kredito unijai.
64 straipsnis. Laikinasis administratorius
Priežiūros institucija turi teisę kredito unijai paskirti vieną ar daugiau laikinųjų administratorių. Laikinuoju administratoriumi gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Laikinuoju administratoriumi skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kvalifikacijos bei patirties reikalavimai, laikinojo administratoriaus neturi saistyti joks interesų konfliktas. Laikinojo administratoriaus veiklos sąlygos, funkcijos ir jų apribojimai nustatomi laikinojo administravimo sutartyje, sudarytoje tarp priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus. Tokia sutartis turi nustatyti priežiūros institucijos įsipareigojimus, susijusius su laikinojo administratoriaus veiksmais tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimu, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms. Bet kuriuo atveju laikinasis administratorius neatsako už žalą, atsiradusią dėl veiksmų, atliktų vadovaujantis priežiūros institucijos duotais nurodymais. Tokiu atveju už padarytą žalą, kai yra įstatymuose nustatytos sąlygos, atsako priežiūros institucija. Laikinasis administratorius savo nuožiūra turi teisę pasitelkti paslaugų teikėjų (įskaitant teisės, apskaitos, audito, valdymo konsultantus), reikalingų tam, kad būtų galima tinkamai atlikti savo funkcijas. Atlyginimas ir kitos išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) laikinajam administratoriui ir jo padėjėjams, atsižvelgiant į laikinojo administratoriaus veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustatomi sutartyje, sudaromoje tarp priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus. Atlyginimas ir išlaidos (įskaitant išlaidas paslaugų teikėjams) išmokami iš kredito unijos lėšų prieš bet kokius kitus kredito unijos mokėjimus. Tuo atveju, jeigu administruojamai kredito unijai iškeliama bankroto byla, mokėjimai laikinajam administratoriui išmokami prieš bet kokius kitus kredito unijos mokėjimus. Tuo atveju, jeigu kredito unija laikinajam administratoriui nesumoka laiku, laikinajam administratoriui privalo sumokėti priežiūros institucija, kuri tuo metu turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš kredito unijos. Laikinuoju administratoriumi negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į tai, kas proporcinga konkrečiomis aplinkybėmis, priimdama sprendimą skirti laikinąjį administratorių, gali nustatyti, kad:
1) laikinai sustabdomi kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai ir šių organų įgaliojimus laikinai perima paskirtas laikinasis administratorius. Tokiu atveju visi šiame punkte nurodytų kredito unijos organų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini arba
2) kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai nėra sustabdomi, o paskirtas laikinasis administratorius laikinai veikia kartu su šiais kredito unijos organais.
Priežiūros institucija sprendime dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo turi nustatyti laikinojo administratoriaus įgaliojimus, funkcijas, veiksmus, kuriuos laikinasis administratorius gali atlikti tik priežiūros institucijai iš anksto pritarus, laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą.
Jeigu laikinasis administratorius skiriamas pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, laikinajam administratoriui gali būti suteikiami kai kurie ar visi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir kredito unijos įstatuose nustatyti kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai. Laikinajam administratoriui gali būti pavedama išsiaiškinti ir įvertinti kredito unijos finansinę būklę, vadovauti kredito unijos veiklai (arba jos daliai) siekiant išsaugoti arba atkurti kredito unijos finansinę būklę ir užtikrinant patikimą ir riziką ribojantį kredito unijos veiklos valdymą ir (arba) vykdyti kitas funkcijas.
Jeigu laikinasis administratorius skiriamas pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, priežiūros institucija sprendime turi nurodyti, prieš kokius sprendimus priimant ar prieš kokių veiksmų imantis kredito unijos stebėtojų tarybai, valdybai ir administracijos vadovui būtina gauti laikinojo administratoriaus pritarimą.
Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad laikinojo administratoriaus skyrimo pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, laikinojo administratoriaus paskyrimo terminas motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, bet kuriuo metu gali pakeisti sprendimo dėl laikinojo administratoriaus paskyrimo nuostatas, taip pat bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties gali atšaukti laikinąjį administratorių. Laikinasis administratorius sutartyje, sudarytoje tarp priežiūros institucijos ir laikinojo administratoriaus, nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę atsistatydinti. Jeigu laikinasis administratorius atsistatydina, priežiūros institucija nedelsdama priima sprendimą dėl naujo laikinojo administratoriaus paskyrimo.
Apie pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą priimtą sprendimą paskirti laikinąjį administratorių arba jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucija raštu praneša kredito unijai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje.
Laikinasis administratorius gali sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą ir nustatyti tokio susirinkimo darbotvarkę tik gavęs išankstinį priežiūros institucijos pritarimą. Laikinojo administratoriaus paskyrimas taip pat neriboja teisės aktuose nustatytų kredito unijos narių teisių.
Priežiūros institucija gali reikalauti, kad laikinasis administratorius priežiūros institucijos nustatytais terminais jai teiktų informaciją apie kredito unijos finansinę būklę ir per laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą atliktus veiksmus.
Laikinasis administratorius privalo savo funkcijas atlikti apdairiai ir sąžiningai. Laikinasis administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Laikinojo administratoriaus ir kredito unijos, kurią administruoti jis paskirtas, nesieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, jis neturi pareigos veikti kredito unijos ir jos narių interesais.
66 straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą poveikio priemonę, kredito unija laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis centrinėje kredito unijoje bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas Turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti Turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas Turto arešto aktų registre gali būti įregistruotas laikinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS
67 straipsnis. Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis reglamentavimas
Kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, o pertvarkoma – taip pat Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
68 straipsnis. Kredito unijos reorganizavimas
Reorganizuojant kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.
Reorganizuojant kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito unijos teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.
Jeigu reorganizuojant kredito uniją įsteigiama nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo.
Reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti reorganizavimą ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.
69 straipsnis. Sutikimas vykdyti reorganizavimą
Jeigu kredito unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą vykdyti reorganizavimą.
Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus. Sutikimą vykdyti reorganizavimą išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo išdavimo priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
70 straipsnis. Leidimas reorganizuoti kredito uniją
Kredito unijos reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti kredito uniją.
Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Priėmus sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos, norėdamos gauti leidimą reorganizuoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis, įskaitant:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) kredito unijos valdybos ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų įvertinimą;
4) kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos reorganizavimo;
5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jeigu kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) reorganizavime dalyvaujanti kredito unija, kuri tęsia veiklą po reorganizavimo, neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
71 straipsnis. Kredito unijos pertvarkymas
Kredito unija gali būti pertvarkoma tik į pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę (toliau – bendrovė).
Kredito unijos valdyba parengia ir visuotiniam narių susirinkimui pateikia:
1) pasiūlymą vykdyti kredito unijos pertvarkymą į pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią bendrovę;
2) analizę dėl pertvarkymo ir banko licencijos gavimo privalumų ir trūkumų kredito unijai ir jos nariams;
3) paskutinių trejų metų kredito unijos finansinių ataskaitų analizės pagrindu kredito unijos valdybos rengiamo veiklos plano 3 metų laikotarpiui, kuris prasideda nuo pirmos banko veiklos dienos, metmenis, be kita ko, pagrindžiančius kredito unijos pertvarkymo ir banko licencijos gavimo tikslingumą ir galimumą;
4) informaciją apie pertvarkomos kredito unijos nario tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyviu tvarką ir sąlygas;
5) siūlomus pakeitimus valdymo ir organizacinėje struktūroje;
6) planuojamą atitiktį bankams taikomiems kapitalo reikalavimams ir numatomus trūkstamų lėšų šaltinius (esant tokiam trūkumui);
7) po pertvarkymo veiksiančio banko įstatų projektą.
Pertvarkoma kredito unija šio įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą išstoti iš centrinės kredito unijos, kurios narė ji yra, gauti priežiūros institucijos sutikimą vykdyti pertvarkymą, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka išstoti iš centrinės kredito unijos ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gauti banko licenciją.
Norėdama gauti sutikimą vykdyti pertvarkymą, kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir duomenis, įskaitant kredito unijos organų patvirtintą pertvarkymo planą, kuriame aprašoma pertvarkymo proceso eiga, veiksmai, kurių bus imtasi apsaugant kredito unijos narių, kreditorių interesus ir pasirengiant vykdyti reikalavimus, kurie nustatyti banko licencijai gauti.
Sutikimą vykdyti pertvarkymą priežiūros institucija išduoda šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Priežiūros institucija priima sprendimą dėl sutikimo vykdyti pertvarkymą išdavimo per 2 mėnesius nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
Priežiūros institucija atsisako išduoti sutikimą vykdyti pertvarkymą, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad planuojami atlikti veiksmai nėra pakankami pasirengti vykdyti reikalavimus, kurie nustatyti banko licencijai gauti, ir (ar) išdavus sutikimą bus pažeidžiami kredito unijos narių ir (ar) kreditorių interesai.
Po pertvarkymo veiksiančios bendrovės steigimo dokumentai gali būti įregistruoti Juridinių asmenų registre ir kredito unijos pertvarkymas gali būti baigtas tik Lietuvos Respublikos bankų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavus banko licenciją.
Bendrovės steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo steigimo dokumentų pasirašymo dienos.
Atsiskaitant su pertvarkomos kredito unijos nariais, kurie atsisako tapti po pertvarkymo veiksiančios bendrovės akcininkais, taikomos šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos arba atsiskaitymas gali būti atliekamas atsižvelgiant į kredito unijos tarpinę balansinę ataskaitą, jeigu ji patikrinta atestuoto auditoriaus ar audito įmonės, ir netaikomos šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos. Su šiais asmenimis turi būti atsiskaitoma ne vėliau kaip iki kredito unijos pertvarkymo baigimo dienos.
72 straipsnis. Kredito unijos likvidavimas
Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos narių sprendimu ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais.
Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.
Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant kredito unijos valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių susirinkimo patvirtintą kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl kredito unijos turto vertės. Kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais.
Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą likviduoti kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Apie kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą likviduoti kredito uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai.
Kredito unijos, kuriai priežiūros institucijos sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio straipsnio 2 dalis netaikoma.
Kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu kredito unijos, kurios licencija atšaukta, visuotinis narių susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti kredito unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent vienas kredito unijos narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.
Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo kitais negu šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais, privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos likvidavimo.
Visais atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito uniją, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS BANKROTAS
73 straipsnis. Kredito unijų bankroto procedūrų teisinis reglamentavimas
Kredito unijų bankroto procedūras reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.
74 straipsnis. Sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia
Kredito unija gali būti pripažinta nemokia, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kredito unija dėl to, kad patyrė arba, tikėtina, patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, arba dėl kitų su jos finansine būkle susijusių priežasčių pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išduoti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucijai būtų pagrindas atšaukti licenciją;
2) kredito unijos turtas yra arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu bus mažesnis už jos įsipareigojimus;
3) kredito unija negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų.
Kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos nemokumą.
75 straipsnis. Kredito unijos bankroto byla
Priėmus nutartį iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.
Teismo nustatytas terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą:
1) administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organų įgaliojimai sustabdomi. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.
Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
Kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito unijos bankroto procedūrų eigą.
Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.
76 straipsnis. Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas
Teismas pripažįsta kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai institucijai.
Prieš kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.
Kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami eurais pagal teismo nutarties iškelti kredito unijai bankroto bylą priėmimo dieną Europos Centrinio Banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o kai euro ir atitinkamos užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.
77 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Antrąja eile tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.
Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
Ketvirtąja eile tenkinami kiti kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.
Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.
Šeštąja eile tenkinami kredito unijos stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos vadovo reikalavimai.
Lietuvos Respublikos
kredito unijų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149).“
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).