Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 pakeitimo įstatymas

Biurų taryba – žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekantis organas, vienijantis visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinius draudikų biurus.

Draudimo išmoka (toliau – išmoka) – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ar kito šiame įstatyme nurodyto subjekto mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita teisės aktuose, reglamentuojančiuose žalos atlyginimą, nustatyta ir sutarta draudžiamojo įvykio žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginimo forma, skirta draudžiamojo įvykio žalai nukentėjusiam trečiajam asmeniui, nukentėjusio trečiojo asmens turtui ir (ar) neturtinei draudžiamojo įvykio žalai atlyginti.

Draudžiamasis įvykis – transporto priemonės, kuriai pagal šio įstatymo nuostatas nustatyta draudimo prievolė, valdytojo civilinę atsakomybę, naudojant transporto priemonę pagal šio straipsnio 18 dalį, lėmęs eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama draudimo išmoka.

Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų ranka pildomas ir pasirašomas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis pildomas nustatytos formos dokumentas, kuriame fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos jo aplinkybės ir braižoma schema. Eismo įvykio deklaracijos forma, užpildyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, šiame įstatyme suprantama kaip elektroninė eismo įvykio deklaracija.

Eismo įvykio žala (toliau – žala) – per draudžiamąjį įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, jo sveikatai ir (arba) žala, atsiradusi dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, ir (arba) neturtinė žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė.

Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant, sustojus ar stovint transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias ir jo elementai, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Eismo įvykių žalos atlyginimo institucija (toliau – žalos atlyginimo institucija) – už eismo įvykio žalos atlyginimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims atsakinga institucija, kuriai pagal valstybėje, kurioje ši institucija veikia, galiojančius teisės aktus ir (arba) susitarimus su kitų valstybių tokiomis žalos atlyginimo institucijomis ir (arba) garantiniais fondais dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo pavesta administruoti eismo įvykio žalą, kai jis įvyko valstybėje, kuri nėra nuolatinė nukentėjusio trečiojo asmens gyvenamoji vieta, arba kai eismo įvykį sukėlė transporto priemonė, apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo įmonėje, kuriai iškelta bankroto byla ar pradėta likvidavimo procedūra ir kurios pagrindinė buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nei valstybė, kurioje yra šios eismo įvykių žalos atlyginimo institucijos buveinė.

Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Ši sąvoka apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.

Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta (toliau – įprastinė buvimo vieta):

Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – įprastinė draudimo sutartis) – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kita Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

Motyvuotas atsakymas į pretenziją dėl padarytos eismo įvykio žalos – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko, jo atstovo pretenzijoms dėl padarytos eismo įvykio žalos nagrinėti ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro per šiame įstatyme nustatytus terminus nukentėjusiam trečiajam asmeniui pateiktas pasiūlymas dėl draudimo išmokos mokėjimo arba pagrįstas atsakymas ir įrodymai, atleidžiantys nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiantys teisę sumažinti šią išmoką.

Nacionalinis draudikų biuras – pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai (toliau – Bendradarbiavimo nuostatai) – Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės.

Neturtinė eismo įvykio žala (toliau – neturtinė žala) – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per draudžiamąjį įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam per draudžiamąjį įvykį padaryta eismo įvykio žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl šios žalos atlyginimo.

Pasienio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – pasienio draudimo sutartis) – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos dėl šios transporto priemonės sudarytos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.

Transporto priemonės naudojimas – bet koks transporto priemonės naudojimas, eismo įvykio metu atitinkantis jos, kaip transporto priemonės, funkciją, nepriklausomai nuo transporto priemonės charakteristikų ir vietovės, kurioje naudojama transporto priemonė, ir nuo to, ar ji stovi vietoje, ar juda.

Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas (toliau – draudėjas) – pagal šį įstatymą atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiku.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas (toliau – draudikas) – asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narys.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausta transporto priemonė (toliau – apdrausta transporto priemonė) – transporto priemonė, kuriai galioja įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pasienio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ar kita šio įstatymo reikalavimus atitinkanti draudimo sutartis.

Užsienio valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.

Žalioji kortelė – žaliosios kortelės sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu išduotas tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas.

Žaliosios kortelės sistema – tarptautinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

Kai šio įstatymo normos taikomos įprastinei draudimo sutarčiai ir pasienio draudimo sutarčiai, vartojama sąvoka „draudimo sutartis“.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudžiama draudimo sutartyje ir (ar) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) (toliau – draudimo liudijimas) nurodytą transporto priemonę naudojančių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė už žalą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.

Šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos, kai žala padaryta draudžiamąjį įvykį sukėlusiai transporto priemonei, joje esančiam turtui, kitam už žalą atsakingo transporto priemonės valdytojo turtui ir draudžiamąjį įvykį sukėlusiam vairuotojui.

Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2–5 dalyse nustatytas išimtis. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bet kurioje draudimo įmonėje ar jos filiale, nurodytuose šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje, tol, kol ši transporto priemonė yra įregistruota arba, jeigu transporto priemonė neregistruota arba yra neregistruotina transporto priemonė, – kol ji naudojama kaip transporto priemonė.

Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu – valstybės registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas (toliau – už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo), kuris identifikuojamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonė yra neregistruotina transporto priemonė ir nėra žinomas paskutinis jos savininkas, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas šios transporto priemonės valdytojas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsakingi solidariai. Mirus draudėjui, kai draudėjui nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė buvo neapdrausta arba draudimo sutartis pasibaigė po draudėjo mirties, draudimo sutartį laikotarpiui, kol atitinkamame valstybės registre nenurodytas naujas transporto priemonės savininkas, sudaro transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Mirus neregistruotinos transporto priemonės draudėjui, draudimo sutartį sudaro naujas transporto priemonės valdytojas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Asmuo, kuris kreipiasi dėl draudimo sutarties sudarymo ir kuris teikia visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį laikomas transporto priemonę faktiškai naudojančiu asmeniu pagal įstatymą.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo privalo apdrausti transporto priemonę šio įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu:

Pareiga užtikrinti, kad teikiama draudimo apsauga atitiktų šio įstatymo nustatytus reikalavimus, tenka draudikui.